TEATRO KELIAS jau išvaikščiotas

„Išsikapsčiau iš mirties. Išmokau džiaugtis tuo gyvenimu, kurio gyventi gal ir nebuvo laiko“, – sako aktorius Kostas Smoriginas (69 m.), keliaujantis po Lietuvą su savo jubiliejui paminėti skirtu koncertiniu turu.

Interjero dizainerė 30 kv. m dydžio butą suprojektavo pagal

Jurga Anusauskienė ir Nerijus Vernickas apsisprendė: geriau gyventi kompaktiškame bute nei didžiuliame name.

Jurga Anusauskienė (52 m.), fotomenininkė

– Kur šiuo me tu gy ve na te – na me ar bute?

– Bute. Esu turėjusi du namus, mano dabartinis gyvenimo partneris Nerijus Vernickas irgi yra turėjęs namą. Šiame gyvenimo etape turime tvirtą nuostatą, kad nebenorime namo, mums nereikia perteklinių dalykų. Ta vartotojiškumo politika niekur neveda, toks turtas įpareigoja tave jam tarnauti.

Užtat esame laimingi turėdami labai kompaktišką ir jaukų butą. Jis yra Juodšiliuose, šalia Vilniaus. Tos vietovės net nežinojau, kol nenusipirkau ten buto.

– Kokia inter je ro stilis tika jums artimiau sia?

– Kadangi butą pirkau visiškai tuščią, buvo įdėti tik langai, turėjau galimybę jį įsirengti pagal savo viziją, tai man buvo svarbu.

Mano draugas yra tolimųjų reisų vairuotojas. Kai mudu susipažinome, o bu- te dar vyko remontas, kartu su juo keliavau po Skandinaviją pusantro mėnesio. Ir man paliko labai didelį įspūdį, kad toje šaltoje aplinkoje – tada buvo gūdi žiema – visi namai spinduliavo jaukia šiluma, nebuvo nieko nereikalingo. Ir mums labai prilipo tas skandinaviškas stilius. Taigi butas įrengtas klasikiniu skandinavišku stiliumi.

– Ar būs to dydis turi įtakos jū sų savijautai? Ar jis ats pindi jū sų as me nybę?

– Taip, turi įtakos mano savijautai. Aš jaučiuosi gerai, kai jį galima sutvarkyti per 15 minučių. Kadangi esu socializmo „pasekmė“, turbūt, kaip ir dauguma žmonių, prasidėjus didiesiems pokyčiams (po nepriklausomybės atgavimo. – Aut.) pasidaviau gigantomanijai. Mano ir buvusio vyro sodo namas buvo 400 kv. m dydžio. Kaip tokį prižiūrėti?!

Užtat dabar su draugu džiaugiamės kompaktišku butu, kuriame viskas pro- tingai suprojektuota. Kadangi jis nedidelis, tik 30 kv. m, pirmas žingsnis buvo pasisamdyti interjero dizainerę, kuri būstą suprojektavo pagal mano viziją. Taip, jis atspindi mano asmenybę.

– Ar daž nai pert varkote erdves, perstumdote baldus?

– Ne, nes neseniai čia gyvename. Bet tokį pomėgį tikrai turiu.

– Iš kur se mia tės įk vė pi mo kurdama as me ninę erdvę? Ar tariatės su dizaine riais?

– Esu vizualė, todėl turiu asmeninį matymą. Bet taip pat tariuosi ir su dizaineriais, ir su suaugusiais savo vaikais, kurie turi puikų skonį ir siūlo visokių idėjų. Į pagalbą pasitelkiu ir internetą.

– Mėgs tate, kai namuose vy rauja ramybė ar kai jie triukš mingi?

– Ir taip, ir taip. Man, kaip meno žmo- gui, reikia asmeninės erdvės ir visiškos ramybės, kad galėčiau susikaupti, susidėlioti mintis. Bet lygiai taip pat mėgstu šurmulį, šventes, svečius.

– Kaip apibū dintumė te jau kius namus?

– Jaukiuose namuose pirmiausia viskas turi būti suderinta, neperkrauta. Man šio būsto jaukumą sukuria ir tai, kad daugumą baldų surinko Nerijus savo rankomis.

– O stilingus?

– Stilius – labai slidus dalykas. Stilių yra tiek daug įvairių ir skirtingų, kad aš būčiau labai atsargi sakydama, jog tai yra stilinga, o tai – ne. Nėra vieno stiliaus, kuris tiktų, patiktų ir priliptų visiems. Tai labai asmeniška.

– Iš vardinkite kelis daik tus, be kurių neį sivaizduotumė te inter je ro.

– Paveikslai. Originalūs, ne reprodukcijos. Man svarbūs asmeniniai daiktai, pavyzdžiui, senelių nuotrauka. Bute turbūt nėra nė vieno atsitiktinio daikto, jie visi yra apgalvoti. Man patinka daiktai, kurie turi savo istoriją.

– Ar iš kelionių mėgs tate parsivež ti daik tų, kurie tampa inter je ro dalimi?

– Išaugau iš šito. Su buvusiu vyru tai mėgome. Bet vieną dieną pamačiau, kad mūsų namai labiau primena muziejų, o ne namus, yra perkrauti įvairių daiktų, kurie nebūtinai dera tarpusavyje.

– Ar galima jū sų būste iš vysti širdžiai brangių daik tų?