Į Romą GRĮŽO SU MISIJA

Ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė­Mažylienė (52 m.) Romoje jau pusmetis, bet dar nepatyrė romietiško gyvenimo atsipalaidavus, ilgų vakarų savo malonumui, pasivaikščiojimų. „Esu susitelkusi į darbą. Tada buvo studijų metai, jaunystė, o dabar – suaugusio žmogaus gyvenimas. Atidavimas to, ką išmokau per studijas“, – sako ji ir praveria paslaptingai skambančių pareigų užkulisius.

Laima ŽEMULIENĖ

Lie tu vos Res pub li kos am basa do rė prie Šven to jo Sos to ir Maltos ordino S.Maslauskaitė-Mažylienė į darbus Romoje atvyko su vyru dailininku Sauliumi Mažyliu (61 m.).

Iš Via Cavour gatvės, kur juodu nuomojasi butą, į ViaGiuliagatvę, kur jos darbovietė, – gabalas kelio. „Oi ne, einu, sakyčiau, tokiu lėtesniu žingsniu. Anksčiau irgi maniau: ta Via Cavour taip nutolusi nuo Vatikano, šalia kurio yra ambasada. Bet mėgstu vaikščioti pėsčiomis, nieko, maniau, nueisiu“, – pasakojo ambasadorė.

Į darbą ji eina 20 minučių. Užtat italų įpročio užsukti į artimiausią barą išgerti kavos ir suvalgyti kruasaną – tokie būtų pusryčiai – dar neperėmė. „Saulius man padaro labai geros kavos namie“, – juokėsi ambasadorė.

S.Maslauskaitė-Mažylienė prie Šventojo Sosto Romoje dirbs ketverius metus –tokia ambasadoriaus kadencijos trukmė.

– Gerbiamoji Sigita, teko girdė ti, kad Lie tu vos Res publi kos am ba sa da prie Šventojo Sos to – tik ri rūmai. Kur ji įsikūru si ir kaip at rodo?

– Ambasada įsikūrusi labai gražioje vietoje – senoje istorinėje ir romiečiams žinomoje Via Giulia gatvėje, puikiuose Sacchetti rūmuose.

Ambasada tinkama reprezentacijai, nes labai graži, su skliautais, freskomis. Romiečiai, pamatę vizitinėje kortelėje parašytą jos adresą, pagarbiai šūkteli: „O!“ Kita vertus, ambasada patogi ekonominiu atžvilgiu, nes nedidelė, apie 100 kvadratinių metrų ploto. Joje – ne kabinetai, o trys erdvios patalpos. Dirbame du žmonės – aš ir mano padėjėja.

Pasigirsiu: atvykusi į ambasadą pažiūrė- jau muziejininko žvilgsniu – padarėme remontą, išdažėme sienas, restauratoriai nusiurbė, nuvalė freskas.

– Į Romą at va žiavote kar tu su vy ru S.Ma žyliu. Kur įsikūrėte? Gal vy ras kur nors įsidarbino?

– Įsikūrėme gražiame Mončio (Monti) rajone, Via Cavour gatvėje miesto centre, netoli Koliziejaus, nuomojamės butą iš Dainos Lozoraitis. Tai jos tėvų – iš aristokratų giminės kilusios dailininkės, restauratorės Giovannos Pignatelli-Lozoraitis ir žurnalisto, diplomato Kazio Lozoraičio namai. Čia yra Giovannos knygų, meno katalogų – tuo labai džiaugiuosi. Pasklaidau juos, pavartau.

Už sienio reika lų ministe ri ja būs tui nuomotis skiria tam tikrą biudžetą, bet būsto nuoma Romoje labai pabrangusi. Išsinuomoti šitą butą buvo sėkmė.

Jeigu ambasadorių sutuoktiniai važiuoja kartu, jie negali niekur dirbti. Tokia yra sąlyga, nes jiems mokama stipendija. Taigi žmogus turi būti tiesiog sutuoktinis.

Saulius čia labai laimingas. Išvažiuodama ne kartą galvojau: na, kaip jis jausis toje Romoje – ir kalbos nemoka, ir dizainerio-butaforo darbą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre turėjo palikti? Aš tai kalbą moku, man daug lengviau. Bet jis labai norėjo važiuoti kartu, ir jam gerai sekasi versti naują gyvenimo puslapį.

Jis lanko intensyvius kalbos kursus, skaito, tapo. Jis – menininkas, baigęs tapybą Vilniaus dailės akademijoje su garsiuoju „amerikono“ Kęstučio Zapkaus kursu: Žilvinu Kempinu, Aidu Bareikiu, Ieva Martinaityte-Mediodia, Juliumi Ludavičiumi – su ta kompanija, kuri po studijų išvažiavo į Niujorką.

Romoje ir buitis ant Sauliaus pečių gula. Aš pajuokauju: tu dabar esi techninis atašė. Jis ruošia pietus, vakarienę. Apsipirkti aš neinu – jis eina vienas į maisto produktų parduotuves, ūkininkų turgelius. Saulius – vegetaras, labai skaniai gamina visokius vegetariškus patiekalus.

– Koks yra ambasadoriaus prie Šventojo Sosto darbas? Už ką jūs esate atsakinga?

– Ambasadorius prie Šventojo Sosto atstovauja savo valstybei: jos poreikiams, politinei linijai – tokiai, kokią nubrėžia Lietuvos prezidentas ir Vyriausybė.

Ambasadoriaus darbas nėra nuo 8 val. ryto iki 17 val. sėdėti ambasadoje. Pagrindinė veikla – susitikimai su Šventojo Sosto pareigūnais ir kitais diplomatais, reprezentaciniai vakariniai renginiai. Ir savaitgaliais nuolat kas nors vyksta.

Darbo reikalai veda į Didžiąją Švč.Mergelės Marijos baziliką (BasilicadiSantaMaria Maggiore) – vieną seniausių krikščionių bažnyčių Romoje, kur vyksta įvairių renginių.

Einu ir į Šv.Petro grandinėse baziliką (BasilicadiSanPietroinVincoli). (Joje yra garsioji Michelangelo Mozės skulptūra, kurta popiežiaus Julijaus II kapui. – Red.) Neseniai joje Lenkijos ambasada prie Šventojo Sosto pristatė filmą „Pranašas“, kuriame pasakojama apie palaimintąjį lenkų kar-