SUGRĄŽINO PATS LIKIMAS

„Vokietijoje mane labiau žinojo nei Lietuvoje, kai čia sugrįžau“, – neslėpė žavi pianistė Ieva Dūdaitė (32 m.), grįžusi į gimti­ nę dėl mylimojo. Tačiau po 11­os įvairiose šalyse praleistų metų Lietuvoje ji nesutriko: koncertuoja, dirba pedagoginį darbą, rašo knygą ir statosi namą. O svarbiausia – su metais vyresniu sutuoktiniu Marijonu Radžiūnu augina dukterį Mariją.

NUOTRAUKOS: VILGAILĖ PETRAUSKAITĖ

MAKIAŽAS: JUSTINA GAFARO

ŠUKUOSENA: AISTĖ SKUNČIKAITĖ

FOTOGRAFUOTA: „SPRING STUDIO“

SUKNELĖS: „UTA STUDIO“ - 10 -

Laima ŽEMULIENĖ

Pokalbio su Ieva kaip tik susitikome jos dukters gimtadienio rytą. Ji netvėrė džiaugsmu, kad vakare ant torto degs jau dvi žvakutės.

Grį žu si į Lie tu vą pia nis tė net ru ko įsisukti į darbų maratoną. Liepos 31 d. Šv.Kotrynos bažnyčioje Vilniuje I.Dūdaitė atliks naująją savo programą „Pasimatymas La La Lande“. Soliniame rečitalyje skambės muzika iš kino filmų „Kalifornijos svajos“ ir „Taip gimė žvaigždė“.

„Manau, karščiausia naujiena ta, kad rašau knygą apie muziką. Kodinis jos pavadinimas – „Knyga, kokios dar nebuvo“. Pasirašiau sutartį su leidykla „Alma littera“.

Tai bus veikalas, skirtas tiek sumaniam mokinukui, tiek suaugusiam žmogui. Knygoje pasakoju apie viso pasaulio, ne tik Vakarų, muziką. Bet tai nebus sausas teorinis veikalas. Bus labai daug praktinės informacijos, interaktyvių užduočių su QR kodais.

Knyga atitiks muzikines šių dienų aktualijas, tai, kuo gyvena jauni žmonės. Ir turės ambicijų galbūt pakeisti du muzikos vadovėlius, kurie šiuo metu yra vieninteliai rinkoje, išlikę nuo sovietinių laikų. Aš tikrai gerbiu abu jų autorius, bet problema ta, kad tos knygos neatitinka šių dienų jaunimo poreikių“, – pasakojo I.Dūdaitė.

Savo knygą pagal sutartį su leidykla Ieva turėtų užbaigti iki 2024 metų spalio – iki 34­ojo savo gimtadienio. Tačiau ji šmaikštavo, jog pasiėmė pusę metų atsargos, kad, jeigu kas nors ne taip, galėtų išbraukti ir parašyti iš naujo.

„Manau, kad knygą baigsiu iki šių Kalėdų. Esu disciplinuota – jau nemažai savaičių kiekvieną rytą rašau nuo 6.30 iki 8 val.“, – sakė pianistė.

– Ieva, iš kur savo knygai sė mė tės žinių, pavyzdžiui, apie Mek sikos ar Indijos mu ziką, tų kraš tų inst rumentus?

– Iš dalies ją rašau iš savo žinių bagažo, nes muzikos mokiausi Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje. Baigiau fortepijono bakalauro ir magistro studijas. Pedagoginę metodiką perėmiau iš savo dėstytojų esto, italo, vokiečio, ruso, prancūzo.

– Ar įsit rau ku si į kny gos ra šy mą neaplei site savo koncer tinės veiklos?

– Ne. Jau susiradau vadybininkę, kuri rūpinsis mano koncertais. Kai studijavau ir koncertavau Vokietijoje, turėjau vadybininkę.

Viena visko neaprėpiu. Vien praėjusį gruodį Lietuvoje sugrojau 22 koncertus. Kiekvienam tų koncertų turėjau suorganizuoti viską – salę, instrumentą, garso patikrą, apšvietimą, repeticijas, transportą. Aš tai vadinu biurokratija. Įsivaizduokite, kiek daug to biurokratinio darbo! Dabar visa tai organizuos mano vadybininkė.

Viena – žinios, kita – praktika, dėstytojo patirtis. Septynerius metus dirbu fortepijono dėstytoja. Kai grįžau į Lietuvą, įkūriau privačią fortepijono studiją. Rugsėjo mėnesį ta studija plėsis, turėsiu asistentę. Kol kas dirbu viena, turiu 18 mokinių. Kai studijavau Vokietijoje, turėjau 20 mokinių.

Palaikau ryšius su daugeliu muzikos ir vi du ri nių mo kyk lų mo ky to jų. Tiesiog klausiu, kokio muzikos vadovėlio jie norėtų.

Ir tai dar ne visos naujienos. Rudenį įsikraustome gyventi į nuosavą namą Vilniaus priemiestyje, kurį statome patys. Nusipirkome tą vietą jau su projektu, namo pamatais ir visais leidimais. Ir tada pradėjome organizuoti darbus.

Neturime darbų vykdytojo, kuris statybininkų brigadas vieną po kitos priimtų ir nurodytų, ką jos turi daryti. Viską kontroliuoja mano vyras. Bet ir aš nesu baltarankė. Ir žvyrą esu karučiais vežiojusi, ir putų polistireną ant grindų klojusi.

Ieva Dūdaitė –netradicinė pianistė, po koncerto išlydi savo klausytojus ir kiekvienam paspaudžia ranką.