Svarbiausia –PUSIAUSVYRA IR SVEIKAS PROTAS

Tvarumo entuziastė ir žiedinės ekonomikos ambasadorė Teodora Morazienė

(35 m.) sako, kad nors gyventojų sąmoningumas ir susidomėjimas tvarumu auga, ši tema vis dar apgaubta mitais, o žinių lietuviams taip pat dar stinga.

Greta BRUZGY TĖ

Nors tiek pa sau ly je, tiek Lietuvoje tvarumas tampa vis ak tua les ne te ma, atliekų kiekis didėja. Aplinkos ministerijos duomenimis, vienam Lietuvos gyventojui per 2020 metus teko 483 kg komunalinių atliekų, o kasmet šis kiekis didėja maždaug 10 kilogramų.

Teodora dirba vienoje didelėje prekybos įmonėje, kuri neabejinga tvarumui, tačiau šiuo metu yra motinystės atostogose.

Moteris baigė magistrantūros studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete. Studijų metu ji gilinosi ir į tvarumą, o magistro baigiamąjį darbą rašė tema, besisiejančia su tvarumu ir žiedine ekonomika.

„Palyginti su tuo, kas buvo prieš keletą metų, žmonių ir verslo susidomėjimas tvarumu auga. Tik norėtųsi, kad kalbos apie tvarumą būtų pagrįstos ir nedviprasmiškos. Tvarumas – labai kompleksiškas dalykas, tad vartotojui gana lengva pasiduoti ekologinėms manipuliacijoms ar žaliajam smegenų plovimui (angl. „greenwashing“).

Ne taip paprasta suvokti, kas savo veikloje išties vadovaujasi tvarumo principais, o kas mėgina pasinaudoti tvarumo banga ir siekia trumpalaikės naudos. Magistrantūros studijų metu atlikti tyrimai atskleidė, kad mūsų visuomenei edukacijos tvarumo temomis dar gerokai stinga“, – teigia T.Morazienė.

Moteris sako, kad augančiu gyventojų susidomėjimu šia tema naudojasi ir verslas, pakuotėse ar reklamose išryškindamas tvarumą ar galimybę pakuotę perdirbti, tačiau vis dažniau akcentuojamą žiedinę ekonomiką dažnas supranta neteisingai.

Naujienų portalaslrytas.ltpristatoprojektąirlaidą „Tvarumo kodas“, kviečiančius į savo gyvenimą įsileistipokyčius ir rinktis tvariussprendimus,kurių grąžąpajusitekasdieniamegyvenime.Verslostrategijos,kasdieniaipatarimai,ekspertųįžvalgosirdovanos skaitytojams – lrytas.lt puslapyje „Tvarumo kodas“.