Teismai.lt 2012 m. rugsėjis Nr. 3 (7)

Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti? | TEISMAI.LT 1

2012 m. rugsėjis Nr. 3 (7) ISSN 2029-9451

TEISMAI.LT Teismams ir apie teismus

Ar tikrai teismai tokie baubai?

Atradę jauno teisėjo sėkmės formulę

Teisėjai be mantijos

2 TEISMAI.LT | REDAKCIJOS ŽODIS

ŽMONĖS IŠ

Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti? | TEISMAI.LT 3

DIDŽIOSIOS Ž

Dažnai tenka išgirsti klausimą „Kaip tu gali dirbti toje teismų sistemoje. Nejaugi tau nė trupučio negėda dėl tų neteisingų žmonių?“. Paprastai atsakymas skamba labai trumpai ir be jokių gilių poteksčių – „Ne, negėda.

Didžiuojuosi, kad dirbu su tais žmonėmis ir esu būtent šios sistemos dalis“. Greičiausiai tai, kad man nėra gėda, mane irgi padaro blogu žmogumi ir ryt dėl savojo „ne” taip pat atsidursiu tų neteisingųjų gretose? Tačiau, kodėl turėčiau pasiduoti masiškai įsivyravusiam neteisybės ir nepatikimumo įsitikinimui – dėl to, kad esame verčiami laikytis įstatymo...?

Kasdien esu tarp šių žmonių, matau juos, dirbu su jais. Lietuvos teismai šiandien tikrai turi kuo didžiuotis – apstu didžiulę patirtį sukaupusių ir į sistemą naujų idėjų atsinešusių jaunų teisėjų, profesorių, įvairių šalies universitetų dėstytojų ir, svarbiausia, žmonių iš didžiosios Ž.

Neneigsiu pavienio nusiritimo laiptais atvejo, kabinetinių klystkelių... na, dar rankų pirštų keletą gal užlenktumėme. Tačiau ar visi likusieji 778 teisėjai turi būti kalami prie kryžiaus. Jei, pavyzdžiui, šeimoje vyras pakelia ranką prieš moterį, tai visiems tos giminės vyrams reikia klijuoti mušeikos etiketę?

Pradėkime matyti ne mažuosius, o žmones iš didžiosios Ž. Būtent dėl jų kas rytą duris praveri ir vakare užveri su pasididžiavimu ir pagarba.

TEISMAI.LT redakcija

TURINYS:

TEISMAI.LT:

Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti?

3

3-ojo numerio redaktorius – Irmantas Kuzas

Tvirtais žingsniais sveiko idealizmo link

6

Atradę jauno teisėjo sėkmės formulę

8

Teismų bendradarbiavimo žingsnis nemokumo bylose?

11

Nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas?

14

„Tik du teisėjai iš keleto gali atremti TV kameras“

17

Žinia iš praeities, kurią perduoda daiktas

19

Teisėjai be mantijos

22

Straipsnių autoriai: Irmantas Kuzas, Gintarė Šatkauskaitė, Rūta Trimailovienė, Rimvydas Norkus, Ginas Augustinaitis, Neringa Gudašytė Nuotraukos: Irmantas Kuzas, teisėjų asmeninis archyvas Temų, straipsnių ir pasiūlymų laukiame elektroniniu paštu. Už straipsnių turinį atsako straipsnių autoriai.

Redakcija pasilieka teisę straipsnius redaguoti, koreguoti ir trumpinti. Straipsnius perspausdinti ar kitaip naudoti jų medžiagą galima tik su redakcijos leidimu.

Leidėjas: Nacionalinė teismų administracija L. Sapiegos g. 15, Vilnius Tel. (8 5) 251 4120 Faks. (8 5) 268 5186 El. p. komunikacija@teismai.lt Tiražas − 1 000

Irmanto Kuzo nuotr.

AR TIKRAI TEISMAI TOKIE BAUBAI, KOKIUS JUOS NORIMA PARODYTI? Irmantas KUZAS Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Kad ir kaip puikiai teisėjas išnagrinėtų bylą, visuomet atsiras sprendimą kritikuojančiųjų ir juo nepatenkintųjų. Visiškai natūralu, jei savo nusivylimą taip išreiškia bylą pralaimėjusi proceso šalis. Deja, realaus proceso dalyvio nuomonę išgirsi retai. Pseudo blogio etiketė teismams klijuojama be perstojo eskaluojant pavienius teisėjų nusižengimus. Žiniasklaidoje apie ne vienerius metus trukusį teismų sistemos įdirbį ir tam tikrų bylų kategorijose susiformavusią praktiką praktiškai nekalbama. Su Lietuvos teismuose dirbančiais 778 teisėjais yra susidūrę ir teismo procese dalyvavę mažai šalies gyventojų.

Tačiau nepatenkintųjų teismų darbu ir nepasitikinčių teismais žmonių yra net 46, 2 proc. („Vilmorus“, 2012 m. birželis / liepa). Žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialistas Rytis Juozapavičius nurodo, kad Lietuvos korupcijos žemėlapio 2011 duomenimis, gyventojams teismai yra trečioje vietoje pagal korumpuotumą po sveikatos apsaugos ir Seimo.

Verslininkams jie yra antroje vietoje po savivaldybių.

Žmogui tenka tikėti skelbiama informacija „Žmogaus studijų centro“ prezidentas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad žmonių nuomonė apie teismus yra labai apibendrinta, kadangi betarpiškai su jais yra susidūrusi tik nedidelė lietuvių dalis. Šiuo metu vyraujančią neigiamą nuomonę, anot pašnekovo, iš esmės lemia trys veiksniai.

Pirmasis – apibendrintas požiūris į valdžios struktūras, kuris yra labai neigiamas. „Žmogaus studijų centro“ nuo 2008 metų atliekami tyrimai rodo, kad teiginiui „Yra maža prasmės kreiptis į pareigūnus, nes iš tikrųjų jiems nerūpi eilinio žmogaus problemos“ stabiliai

4 TEISMAI.LT | Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti?

pritaria daugiau nei 60 proc. Lietuvos gyventojų“, – sako dr. G. Chomentauskas.

Antrasis veiksnys – populiariuose dienraščiuose plačiai aprašomi nusikaltimai, samprotavimai apie teismų ir teisėsaugos neveiklumą ar galimus korupcinius ryšius. „Konkretus asmuo negali žinoti visų aplinkybių, tad jam tenka tikėti dienraščiuose skelbiama informacija, samprotavimais, kuriais norima sukelti emocijas ar stiprią visuomenės reakciją.

Nors tai dažnai būna triukšmas dėl nieko, tačiau teismų reputacijai padaroma didžiulė žala“, – tvirtina „Žmogaus studijų centro“ prezidentas.

Trečiuoju veiksniu pašnekovas įvardija pačių teismų neveiklumą, parodant savo atliekamos misijos svarbą, viešinant išnagrinėtas bylas, kurios, anot dr.

G. Chomentausko, akivaizdžiai demonstruoja, kad teismams tikrai rūpi viešasis interesas, eilinio žmogaus teisės.

R. Juozapavičius Lietuvos žmonių teismų nemėgimo priežastimis įvardija tai, kad teisininkų bendruomenės interpretuojamų šalies įstatymų „teisingumas“ ir Lietuvos žmonių „teisingumas“ skiriasi, teisėjai nekelia sau tikslo tarnauti žmonėms, be to, kartas nuo karto girdime apie korumpuotus teisėjus.

Socialinių mokslų daktaras, politologas Lauras Bielinis nemano, kad teismai yra blogi. Anot jo, tokį traktavimą lemia pastovus žiniasklaidos kalbėjimas tik apie negatyvias ar žiniasklaidos standartų neatitinkančias teismų veikas. „Įvaizdis išties yra sujauktas. Tampa beveik tradicija kritikuoti teismus.

Galutine prasme teismai tampa negerų teisėjų instrumentu. Manau, kad čia daugiau kryptingo teismų įvaizdžio laužymo pasekmė nei reali padėtis“, – esamą situaciją apibūdina politologas. Jis įsitikinęs, kad teismai vykdo teisingumą ir tai daro pakankamai gerai. Anot L. Bielinio, viena, ko galbūt trūksta – sistemingo atkirčio nepagrįstai kritikai.

„Tampa beveik tradicija kritikuoti teismus.

Manau, kad čia daugiau kryptingo teismų įvaizdžio laužymo pasekmė nei reali padėtis.“ Dr. Lauras Bielinis

Vertinimas „gera“ ir „bloga“ skiriasi Labai dažnai žmonės teisingumą ir teisybę linkę sutapatinti, nors tai nėra tas pats. „Įstatymai ir eilinio žmogaus vertinimas, kas gerai ir kas blogai, gali skirtis iš esmės. Dažnas galvoja, kad savo žemėje jis tikrai turi teisę pasistatyti trobelę ar nukirsti medį, tačiau įstatymai sako, ką kita“, – sako dr. G. Chomentauskas.

Viena iš didelių sisteminių problemų jis įvardija tai, kad įstatymų kūrimas yra labai spartus ir labai nutolęs nuo to, ką eilinis žmogus mato kaip blogį ar neteisybę, kaip supranta socialinius reiškinius ir jų tarpusavio ryšius. „Deja, šiuo metu vyraujanti įstatymo leidėjo praktika nepristatyti visuomenei siūlomo įstatymo

Ar tikrai teismai tokie baubai, kokius juos norima parodyti? | TEISMAI.LT 5

„už“ ir „prieš“ ir toliau kuria atotrūkį tarp „valdžios“ ir „liaudies“. Ne veltui pasitikėjimas Seimu kartais krenta žemiau 5 proc. ribos, t. y. jis kaip visuma, neperžengia minimalaus partijoms keliamo reikalavimo patekti į Seimą”, – teigia pašnekovas.

„Konkretus asmuo negali žinoti visų aplinkybių, tad jam tenka tikėti dienraščiuose skelbiama informacija, samprotavimais, kuriais norima sukelti emocijas ar stiprią visuomenės reakciją.“ Dr. Gintaras Chomentauskas Verčia laikytis taisyklių ir todėl „korumpuoti” R. Juozapavičius sako, kad skirtingas „teisingumo“ suvokimas akivaizdus net gatvėje ir pateikia keletą pavyzdžių: „Pereikite Gedimino prospektu Vilniuje.

Daugiau nei pusė žmonių eina per perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Jiems atrodo, kad tai teisinga. Kartą sportuodamas parke pabandžiau pasakyti palaido šuns savininkui, kad pagal gyvūnų laikymo taisykles, jo didelis šuva turėtų būti vedžiojamas su antsnukiu ir pavadžiu bei neturėtų vaikytis praeivių. Šis man atsakė, kad pagal įstatymus, bankrutavus jo darbovietei, jis turėjo gauti pinigų, bet negavo“.

Anot viešosios komunikacijos specialisto, žmonės mano, kad, jei visuomenė su jais elgiasi neteisingai, tai jiems visuomenės taisyklės irgi svetimos. Teismai savo galia verčia tų taisyklių laikytis ir todėl jie „korumpuoti“.

R. Juozapavičius neatmeta, kad yra teisėjų, korumpuotų ir be kabučių. Tačiau jis nežino profesinės bendruomenės, kurioje nebūtų korumpuotų. Ir kunigų, ir žurnalistų, ir teisėjų būna korumpuotų.

Pašnekovo nuomone, būtina, kad teisėjai galėtų aiškiai pasakyti, kaip gerai jie tarnauja žmonėms.

Dabar, bendraudamas su teisėjais, jis sako susidarąs įspūdį, kad daugelis jų savo darbą laiko kažkuo panašiu į galvosūkių sprendimą. „Yra veikos ir įstatymai, kuriuos reikia kažkaip sujungti ir kažkokį rezultatą gauti.

Tarytum tai būtų sudėtinga melioracinė sistema ryžių lauke. O kaip tie nuosprendžiai veikia visuomenę – ne teisėjų, bet įstatymų leidėjų galvosopis“, – mano R. Juozapavičius. Anot jo, toks požiūris tik stiprina neapykantą teismams. Žmogus vertina visumą Apie tai, ar neigiamas nusistatymas teismų atžvilgiu neateina iš toliau, pavyzdžiui, nuo to, kaip su žmonėmis elgiasi kitų teisingumo sistemos institucijų pareigūnai, Žmogaus studijų centro prezidentas sako: „Žmogus vertina visumą. Dažnai jis net nežino skirtingo institucijų pavaldumo, funkcijų ir pan. Lietuvoje, iš tiesų, reikia dar labai daug dirbti, tam, kad bet kuris žmogus, susidūręs su teisėtvarka, jaustų pagarbą, kad būtų užtikrinamos jo teisės. Dabar dažnai net dėl nepatvirtintų įtarimų su asmeniu elgiamasi kaip su nusikaltėliu, o jei dar prisijungia žiniasklaida, žmonių

akyse jis tuoj pat tampa nuteistuoju. Jei vėliau ir paaiškėja priešingai, niekam nebeįdomu, o žmogui padaroma neatitaisoma žala“.

Dr. G. Chomentauskas įsitikinęs, kad pareigūnų elgesys su sulaikytaisiais ir įtariamaisiais turėtų būti labiau reglamentuotas, o žiniasklaidai draudžiama rašyti apie neįrodytus įtarimus asmeniui, fotografuoti sulaikomus asmenis ar asmenis teismo salėje iki nuosprendžio paskelbimo.

Ką rodo socialiniai tyrimai?

Iki šiol atliktos pasitikėjimo / nepasitikėjimo teismais apklausos parodo vienos ar kitos nuomonės šalyje vyravimą, tačiau gilesnio požiūrio vienu ar kitu aspektu priežasčių neatskleidžia. „Nesu girdėję apie Lietuvoje atliktus sociologinius tyrimus, kuriuose būtų klausiama apie teismų skaidrumą nuomonės tų, kurie su teismais susidūrė betarpiškai“, – sako žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialistas R. Juozapavičius.

Galima manyti, kad klausimo „Ar pasitikite Lietuvos teismais?“ rezultatas, jei klausimas būtų užduodamas ne kartu su kitais dešimt klausimų iš skirtingų sričių, pavyzdžiui, ar mėgstate juodąjį šokoladą (omnibuss metodas – dešimt skirtingų klausimų vienoje apklausoje), nuo šiandieninio rezultato kiek skirtųsi. „Nuomonė apie pasitikėjimą gali būti labai greitai besikeičianti, priklausomai nuo informanto nuotaikos apklausos dieną: gera nuotaika gali lemti pasitikėjimą, bloga – nusivylimą. Vienu iš veiksnių, galinčių turėti įtakos nepasitikėjimui, būtų žiniasklaida, jos turinys, taip pat ankstesnės patirtys, perduodamos pasakojimais (nebūtinai atitinkančiais tikrovę)“, – sako Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto prodekanė dr.

Renata Matkevičienė. „Žmogaus studijų centro“ prezidentas dr. G. Chomentauskas mano, kad „tikėtis, jog kokios nors kitos struktūros paaiškins ar pagerins teismų sistemos įvaizdį ir reputaciją, būtų naivoka“. Pasak jo, teismai patys turėtų būti suinteresuoti sužinoti gilesnes neigiamų nuostatų priežastis ir užsakyti atitinkamus tyrimus.

Situacija nėra nepakeičiama R. Juozapavičius sako, kad teisėjų bendruomenė turi rimtai pagalvoti apie savo reputaciją ir pagaliau išdrįsti daugiau ir atviriau kalbėtis apie teismų sprendimus ir teisėjų elgesį: „Be tikro dialogo svarbus ir labai sunkus teisėjų darbas bus tik dar sunkesnis“.

Panašiai mąstantis L. Bielinis sako, kad žiniasklaidoje reiktų rodyti tas teismų veiklos puses, kurios lieka aktualios didesnei visuomenės daliai, daryti dažnesnius gerų ir profesionalių teisėjų pristatymus, t. y., anot politologo, turėtų būti vykdomas rimtas ir nuoseklus teismų veiklos viešinimas. Žiniasklaidos, viešosios komunikacijos ir kovos su korupcija specialisto R. Juozapavičiaus nuomone, teisė nėra tikslusis mokslas, todėl talentingi teisininkai turėtų mokėti savo žinias panaudoti problemoms išspręsti ir besipykstantiems sutaikyti. „Man atrodo, kad teisėjams kartais trūksta atjautos teismo proceso

„Tikiu, megztinėti teisėjai prie virtuvinių stalų atrodytų mažiau „korumpuoti.“ Rytis Juozapavičius dalyviams bei drąsos ir kūrybiškumo pritaikyti įstatymus taip, kad būtų geriau visiems. Juk galima parodyti išmonę ir sugebėti įtikinti daugiau žmonių išspręsti nesutarimus net be teismo?“, – įsitikinęs R. Juozapavičius.

Jis sako nežinąs jokių konkrečių ir apčiuopiamų rodiklių, kurie parodytų, kaip gerai teismai tarnauja žmonėms: „Visos tos mantijos, grandinės ant kaklo, teismų pakylos, kėdės aukštomis atkaltėmis, generalgubernatoriški teismų rūmai erzina proceso dalyvius ir kelia ne pagarbą, bet pasibjaurėjimą. Tikiu, megztinėti teisėjai prie virtuvinių stalų atrodytų mažiau „korumpuoti“.

VILMORUS ¨ ¨ ¨ ¨

Tyrimo laikas: 2012 m. birželio 29–liepos 9 d.

Respondentų skaičius: N = 1004 Tyrimo objektas: 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai Apklausos būdas: interviu respondento namuose

Ar Jūs pasitikite, ar nepasitikite šiomis Lietuvos institucijomis?, %

6 TEISMAI.LT |Tvirtais žingsniais sveiko idealizmo link

Tvirtais žingsniais sveiko idealizmo link | TEISMAI.LT 7

TVIRTAIS ŽINGSNIAIS SVEIKO IDEALIZMO LINK Gintarė ŠATKAUSKAITĖ Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė

Rudenį Vilniaus apygardos teismas pasitiko jau su naujuoju teismo pirmininku – Vytautu Zelianka. Apie naująjį teismo vadovą, buvusį Teisėjų garbės teismo narį, atsiliepiama, kaip apie šiuolaikiškai ir racionaliai mąstantį, sąžiningą ir pareigingą žmogų, nevengiantį prisiimti atsakomybės už savo sprendimus ir veiksmus. Kas paskatino pretenduoti į Vilniaus apygardos teismo pirmininko postą, TEISMAI.LT paklausė paties V. Zeliankos.

Pirmininke, atsakingos teismo vadovo pareigos – nemenkas iššūkis. Kas sunkiausia pirmosiomis savaitėmis, pradėjus vadovauti Vilniaus apygardos teismui?

Priimti iššūkį sudėtingoje situacijoje (o kas pasakys, kad ji nesudėtinga ir kad joje būti nėra iššūkis?) šiandien labai svarbu. Tai reikalauja pasverto pasiryžimo ir nebūtinai yra avantiūra. Man labai padeda kolektyvo palaikymas, bendraminčių buvimas teisme.

Kaip ketinate įkvėpti ir motyvuoti savo kolektyvą?

Kas Jus patį labiausiai motyvuoja darbe?

Viena iš pagrindinių šiandienos teismo vadovo užduočių yra sugebėti nukreipti kartu dirbančius žmones į taip reikalingus pokyčius, įveikti esamas nusivylimo nuotaikų tendencijas. Tam turi būti rodomas aiškus geras pavyzdys ir suteikiama motyvacija.

Mano tikslas – nuoširdžiai ir efektyviai dirbantis kolektyvas. Šiam tikslui įgyvendinti reikia palaikyti sveiko idealizmo ir optimizmo ugnelę. Gerbti žmones, aiškiai suvokiant, kad jiems tarnauji. O pradėti visada reikia nuo savęs. Pavyzdys juk užkrečiamas.

Kokie artimiausi Jūsų planai? Ką tobulintumėte / keistumėte vadovaujamo teismo veikloje?

Kad ir koks Vilniaus apygardos teismas būtų didelis, reikšmingas ir sudėtingas, jis yra vienas iš daugelio Lietuvos Respublikos teismų, veikiantis pagal standartinį modelį, nemaža dalimi nulemtą

teisinės ir kultūrinės aplinkos, o ne vien teismo vadovo asmeninių savybių.

Turbūt nebūtų gerai, jeigu teismų veikla būtų organizuojama skirtingai ir jie veiktų nevienodai.

Manau, ilgalaikėje perspektyvoje teismo vadovas galėtų būti reikšmingas ne vien ir ne tiek savo administracinėmis funkcijomis (tegul ir labai reikalingomis), kiek užsitarnautu autoritetu. O autoritetas užsitarnaujamas, nevengiant asmeniškai priimti sunkiausių sprendimų sudėtingiausiose bylose.

Dabar teismo pirmininkas turi didelę, tiesiogiai su teisingumo vykdymu nesusijusių darbų naštą.

Tam tikri pasikeitimai teisme yra būtini ir galimi jau šiandien. Atrodo, didelė dalis tų pasikeitimų turi įvykti teisėjų ir teismo darbuotojų galvose. Kartais, bet ne visada, nuorodos į netobulą teisinį reguliavimą (taip, jis būna toli nuo tobulumo) ar nepakankamą finansavimą (taip, jis toli gražu nepakankamas) parodo nesugebėjimą naudotis turimais instrumentais.

Kita vertus, gerais instrumentais darbas gali būti padaromas daug geriau.

Kokiomis priemonėmis siūlytumėte visuomenės pasitikėjimą teismais?

kelti

Pasitikėjimą galima pelnyti tik nuosekliai ilgą laiką labai gerai atliekamu sąžiningu darbu. Dažnai jis nepastebimas, bet kantriai dirbamas būtinai duoda vaisių.

Irmanto Kuzo nuotr.

8 TEISMAI.LT | Atradę jauno teisėjo sėkmės formulę

Atradę jauno teisėjo sėkmės formulę | TEISMAI.LT 9 Irmanto Kuzo nuotr.

ATRADĘ JAUNO TEISĖJO SĖKMĖS FORMULĘ Rūta TRIMAILOVIENĖ Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo padėjėja Pasirodo teiginys, kad šiuolaikinės visuomenės ateitis – jaunimo rankose, ne iš piršto laužtas. Trisdešimtmetė Justa Raciūtė ir tiek pat šiais metais sulauksiantis Tomas Venckus – jau teisėjai. Ir tik jie gali patvirtinti arba paneigti, kad kopti karjeros laiptais gali tik tas, kuris žino sėkmės formulę, ar kad kai kurie tiesiog yra laimės kūdikiai, ar kad kiekvieno žmogaus likimas – jo paties rankose.

Apie vaikystės svajones ir tai, kokį kelią reikėjo nueiti, kad taptų teisėjais TEISMAI.LT paklausė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjos ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo.

Vaikai svajoja kuo greičiau užaugti. Mergaitės svajoja tapti pardavėjomis, mokytojomis, berniukai – statyti namus ar vairuoti didelius automobilius.

Kokios buvo Jūsų vaikystės svajonės?

Justa: Kiekvieno vaiko svajones lemia aplinka, kurioje jis auga. Vaikai žino tas profesijas, kurias jie mato, apie kurias jiems pasakoja arba tokį darbą dirba šalia jų nuolat esantys žmonės. Aš augau gydytojų šeimoje, taigi svajonė sekti tėvų pėdomis ir

būti gydytoja manęs neaplenkė...

Tomas: Vaikystėje man atrodė, kad yra daugybė įdomių profesijų, bet savęs neįsivaizdavau nė vienos iš jų vaidmenyje. Būdamas vaikas labai mėgau sportuoti, šokti, žaisti įvairius sporto žaidimus. Tai man gerai sekėsi, todėl nuolat sportavau, dalyvaudavau įvairiose varžybose, norėjau būti geras sportininkas.

Abiturientai dažnai blaškosi, kai kurie tik paskutinę akimirką nusprendžia, kur stoti. Kada pirmą kartą pagalvojote apie teisininko karjerą?

Justa: Vaikystėje tikriausiai net nepagalvojau apie teisininkės karjerą. Sunku prisiminti, kada tiksliai

apsisprendžiau savo ateitį susieti su teise. Mokykloje man labiausiai patiko ir sekėsi humanitariniai mokslai.

Mokiausi labai gerai, tad kai atėjo laikas rinktis, kur studijuoti, nusprendžiau stoti į Vilniaus universitetą. Ilgai dvejojau kokią sritį pasirinkti – teisę ar psichologiją...

Nugalėjo teisė...

Tomas: Apie teisininko karjerą pirmą kartą pagalvojau mokydamasis dešimtoje klasėje. Tada ir nusprendžiau, kad baigęs mokyklą stosiu į teisę.

Pradėjau kryptingai mokytis, daugiau dėmesio skirdamas stoti reikiamiems dalykams.

Ar pateisino lūkesčius teisės studijos universitete?

Tomas: Teisės studijos universitete buvo įdomios, plataus spektro. Jos išugdė savarankiškumą, atsakingumą, padėjo suformuoti teisinį mąstymą.

Mane labiausiai domino komercinės teisės specializacija, todėl ją ir pasirinkau.

Justa: Dėstytojai puikiai išmanė dėstomus dalykus, todėl studijuotos disciplinos buvo įdomios, tiesa, kai kurios – nelengvos, bet naudingos. Universitetas pradeda formuoti ir ugdyti studentų, kaip teisininkų, asmenybes.

Po studijų pasirinkote teismą. Ar sunkus kelias iki teisėjo priesaikos?

Justa: Su teismo darbo specifika susidūriau dar

studijų metais – Vilniaus apygardos teisme atlikau praktiką. Kaip tik tais metais, kai baigiau studijas Vilniaus universiteto Teisės fakultete, Lietuvos teismuose buvo įsteigta nauja pareigybė – teisėjo padėjėjas. Nutariau pasitikrinti savo žinias ir dalyvauti konkurse. Norinčių dirbti teisėjų padėjėjais tikrai netrūko – pirmuosiuose konkursuose į vieną vietą pretenduodavo dešimtys.

Laimėjusi konkursą, pradėjau dirbti Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme teisėjo padėjėja, o po penkerių metų tapau teismo pirmininko patarėja. 2010 metais išlaikiau pretendentų į teisėjus egzaminą, toliau buvau kviečiama į Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos posėdžius, o 2011 metų gruodį, prieš pat šv. Kalėdas, buvau paskirta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja. Manau, kad kelias iki teisėjo priesaikos iš tiesų nelengvas. Kandidatams į teisėjus taikomi griežti profesiniai reikalavimai. Kad šiuos įgūdžius įgytum, reikia nuolat tobulėti, mokytis, būti aktyviam siekiant užsibrėžtų tikslų.

Tomas: Paskutiniuose studijų kursuose teko dirbti ir atlikti praktiką advokatų kontoroje, draudimo bendrovėje. Taip susipažinau su šių sričių teisinio darbo bruožais, dalyvavau ne viename teismo posėdyje ir pajutau, kad man imponuoja teisėjo darbas. Baigęs teisės studijas universitete, pradėjau dirbti teisėjo padėjėju, iš arti pamačiau teisėjo darbą. Dirbdamas teisėjo padėjėju Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, galutinai supratau, kad norėčiau profesinę ateitį sieti su teisėjo darbu. Dėl to pradėjau nuosekliai rengtis pretendentų į teisėjus egzaminui. Sulaukęs reikiamo

10 TEISMAI.LT | Atradę jauno teisėjo sėkmės formulę

Teismų bendradarbiavimo žingsnis nemokumo bylose? | TEISMAI.LT 11

teisinio darbo stažo, padaviau prašymą laikyti nurodytą egzaminą. Šiandien teismai vertinami kritiškai. Ar visuomenės požiūris į teismus negąsdino?

toks

Justa: Manau, kad visi teisėjai dėl viešojoje erdvėje nuolat griaudinčios kritikos, pagrįstų ar iš piršto laužtų kaltinimų skaudžiai išgyvena. Dažnai priekaištai yra nepagrįsti, todėl žmonės turėtų būti aktyvesni ir pasinaudoti teismų sudarytomis galimybėmis išsamiau susipažinti su teismo darbu. Nuoširdžiai viliuosi, kad visuomenės požiūris į teismus pasikeis ir ateityje pagarba teismui tik didės.

Tomas: Pasirenkant teisėjo profesiją, visuomenės požiūris į teismus įtakos neturėjo. Dirbant teisėjo padėjėju ir iš arti matant teisėjų bei teismo darbą, šiek tiek keistokas ir gluminantis pasirodė negatyvios kritikos persmelktas visuomenės požiūris į teismus.

Ypač nuostabą kėlė tai, kad labiausiai neigiamai prieš teismus nusiteikę tie visuomenės nariai, kurie nėra tiesiogiai susidūrę su teismais ir net nėra buvę teisme.

Kodėl pasirinkote teisėjo, o ne advokato, prokuroro ar šiaip teisininko profesiją?

Justa: Dar studijuodama Vilniaus universitete pasirinkau darbo teisės specializaciją. Atlikdama praktiką teisme, stebėdama teismo posėdžius bei proceso dalyvius, o vėliau jau ir dirbdama teisėjo padėjėja, supratau, kad man arčiau širdies ne prokuroro ar advokato, o teisėjo darbas. Galima sakyti, kad prokuroro ar advokato darbas yra iš dalies vienpusiškas: kaltinti arba ginti. O teisėjas – išklauso abi konfliktuojančias puses, išnagrinėja ir įsigilina į visas bylos aplinkybes, pasveria įrodymus ir tuomet priima sprendimą.

Tomas: Mane teisėjo darbas taip pat patraukė savo atsakingumu, nes teismas, tik išklausęs abiejų proceso šalių argumentus, išanalizavęs visas aplinkybes, priima sprendimą.

Kaip manote, kokios savybės teisėjui yra svarbios?

Tomas: Mano nuomone, teisėjas turi būti nepriklausoma, savarankiška, atsakinga sau, darbšti, disciplinuota ir žmones gerbianti asmenybė.

Justa: Kaip jau minėjau, teisėjams taikomi griežti profesiniai reikalavimai. Svarbi ne tik teisinio darbo patirtis, bet būtina ir nepriekaištinga reputacija. Taigi Justa Raciūtė: 2004 m. Vilniaus universitete įgijo Teisės magistro kvalifikacinį laipsnį 2004 09–2010 04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjo padėjėja 2010 04–2011 12 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pirmininko patarėja 2011 12–iki šiol Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja

greta dalykinių savybių – tinkamos asmeninės savybės.

Teisėjas turi būti darbštus, supratingas, atjaučiantis, principingas, sąžiningas, atsakingas.

Pirmosios kaip teisėjo darbo dienos teisme.

Tomas: Pirmosios kaip teisėjo darbo dienos teisme nebuvo kažkuo itin stebinančios ar neįprastos. Prieš tapdamas teisėju, dirbau teisėjo padėjėju, todėl teisėjo darbas buvo gerai pažįstamas. Kaip naują potyrį galėčiau išskirti tai, kad teisėjas bylą mato „gyvai“, ypač kai ji nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

TEISMŲ BENDRADARBIAVIMO ŽINGSNIS

NEMOKUMO BYLOSE?

Doc. dr. Rimvydas NORKUS Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas

Ar sunku savarankiškai priimti sprendimą?

Tomas: Savarankiškai priimti sprendimą nėra sunku, bet, meluočiau, jeigu sakyčiau, kad lengva priimti sprendimą apskritai. Tačiau įdomiausia teisėjo darbo dalis ir yra sprendimo priėmimas. Kuo labiau koordinuotas ir darnus kitų teismo darbuotojų darbas, tuo palankesnės sąlygos teisėjui vykdyti pagrindinę jo funkciją – priimti sprendimus ir vykdyti teisingumą plačiąja prasme.

Ar teisėjo darbas pakeitė Jūsų gyvenimą?

Tomas: Negalėčiau pasakyti, kad teisėjo darbas esmingai pakeitė mano gyvenimą. Mano gyvenimą pakeitė – teisė apskritai.

Justa: Įtakos turi ne pats teisėjo darbas ar jo atliekamos funkcijos, o itin dideli darbo krūviai. Todėl dažnai tenka dirbti po darbo ar savaitgalį. Lieka mažiau laiko sau, šeimai, draugams.

Ko palinkėtumėte ambicingiems jaunuoliams, kurie svajoja būti teisėjais? Kokia ji – jauno teisėjo sėkmės formulė?

Justa: Prieš pradedant siekti teisėjo karjeros būtų itin naudinga padirbti teisme, įsigilinti į teisėjo darbo specifiką, pajausti teismo pulsą. Na, o tuomet ir apsispręsti bus lengviau – sieti savo ateitį su teisėjo darbu ar rinktis kitą kelią. Manau, kad svarbiausia, būti psichologiškai pasiruošusiam, žinoti, kad laukia sunkus ir itin atsakingas darbas.

Tomas: Tikriausiai jauno teisėjo sėkmės formulė – tai nuolat keliami sau tikslai, jų įgyvendinimo užduočių susidarymas ir griežtas, bei kryptingas siekimas bei nuolatinis profesinių įgūdžių tobulinimas.

Tomas Venckus: 2005 m. Vilniaus universitete įgijo Teisės magistro kvalifikacinį laipsnį 2003 10–2005 11 UAB „Būsto paskolų draudimas“ teisininkas 2005 11–2011 12 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjas 2011 12–iki šiol Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas

Irmanto Kuzo nuotr.

Nemokumo bylos, kuriose susiduriama su tarptautinio pobūdžio elementu, meta vis didesnį iššūkį Lietuvos teisėjams. Tarptautinis elementas tokiose bylose dažniausiai pasireiškia tuo, kad nemokaus skolininko turtas ir (arba) kreditoriai yra daugiau nei vienos valstybės teritorijoje.

Kartais šių požymių, iškeliant nemokumo bylą, nustatyti neįmanoma (pvz., iškeliant bylą neaišku, kur yra kreditoriai), tačiau tai nereiškia, kad galima ignoruoti vėliau paaiškėjusius tarptautinio nemokumo požymius ir neatsižvelgti į specialias tokių bylų sprendimo taisykles.

Nemokumo klausimus apibrėžia reglamentas Europos Sąjungoje tarptautinio nemokumo klausimus reglamentuoja 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (toliau – Reglamentas). Priimant Reglamentą nebuvo siekiama sukurti vieningų

nemokumo procedūrų visoms valstybėms narėms.

Reglamento preambulės 11 punkte pripažįstama, kad, esant dideliems materialinės teisės skirtumams, sukurti vienodą bylų procesą visoje Bendrijoje1 yra nepraktiška. Todėl Reglamentas daugiausia nustato ne materialinės teisės, o kolizines normas. Jis apibrėžia, kurios valstybės teisė taikoma pradėtoms nemokumo procedūroms. Pagal bendrą taisyklę, nustatytą Reglamento 4 straipsnio 1 dalyje, bankroto byloms ir jų pasekmėms taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje iškelta bankroto byla, teisė (lot. lex fori concursus). Išimtys iš šios taisyklės yra nustatytos Reglamento 5–15 straipsniuose. Be taikytiną teisę nustatančių normų, reglamentas apibrėžia valstybių

1 2009 m. gruodžio 1 d. įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, Bendrijų nebeliko, pati Europos Sąjunga tapo juridiniu asmeniu ir įgavo teisinį subjektiškumą, todėl terminai „Bendrija” ir „Bendrijos teisė” gali būti vartojami tik istorine prasme ir cituojant teisės aktus, priimtus iki Lisabonos sutarties įsigaliojimo.

12 TEISMAI.LT | Teismų bendradarbiavimo žingsnis nemokumo bylose?

narių teismų jurisdikciją. Apibrėžiama, kas laikytina pagrindine ir kas šalutine nemokumo byla, bei nustatoma, kurios valstybės teismas kompetentingas šias bylas iškelti. Reglamentas nustato tik valstybių narių tarptautinę jurisdikciją ir nereglamentuoja nacionalinio teismingumo klausimų. Kuris konkretus valstybės narės teismas kompetentingas nagrinėti bankroto bylą, jei byla priskirtina šios valstybės teismų jurisdikcijai, nustato kiekvienos valstybės nacionalinė teisė. Reglamente taip pat aptariami vienoje valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje narėje klausimai. Galiausiai, kadangi to paties skolininko atžvilgiu skirtingose valstybėse narėse gali būti nagrinėjama daugiau nei viena nemokumo byla, Reglamentas nustato tokių bylų koordinavimo taisykles ir tose bylose paskirtų likvidatorių bendradarbiavimo mechanizmą.

Reikšmingi sprendimai Lietuvos teismuose Vien šiais metais Lietuvos teismai priėmė keletą reikšmingų procesinių sprendimų, kuriuose aiškino ir taikė Reglamento nuostatas. Štai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. balandžio 4 d. nutartyje patvirtino ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir pasisakė dėl vienoje valstybėje narėje pradėtų nemokumo procedūrų bei jų sukeliamų pasekmių automatinio pripažinimo kitoje valstybėje narėje, nepaisant to, kad pripažįstančioje valstybėje skolininko atžvilgiu (konkrečiu atveju – Lietuvos fizinio asmens atžvilgiu) nemokumo procedūros negalėtų būti pradėtos2. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje nagrinėjo klausimus, kokį poveikį kitoje valstybėje narėje pradėtos nemokumo procedūros turi Lietuvos kreditoriaus daiktinėms teisėms (konkrečiu atveju – banko naudai nustatytai hipotekai) į skolininkui priklausantį ir Lietuvos teritorijoje esantį nekilnojamąjį turtą.3 Itin reikšminga tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimąsi, turėjo galimybę išsamiai pasisakyti dėl santykio tarp Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų ir kito instrumento, skirto teisiniam bendradarbiavimui civilinėse bylose – 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I).4 Reglamento kryptys dar išsiplės Visgi, dar Lietuvos teismų išsamiai nepažintas Reglamentas artimiausiu metu bus reformuojamas.

Pagrindinės Reglamento reformos kryptys yra šios: pirmiausia, siūloma išplėsti Reglamento taikymo sritį, kad jis apimtų ne tik bylas, kai skolininkas jau yra

nemokus, bet ir įvairias skolininko, dar nepasiekusio nemokumo stadijos, gelbėjimo procedūras, kuriose buvę įmonės valdymo organai nebūtų nušalinami nuo įmonės valdymo. Tuo būtų siekiama tokioms procedūroms suteikti tokį patį automatinį pripažinimą visoje Europos Sąjungoje, koks šiuo metu yra nustatytas nemokumo procedūroms. Antra, siūloma reglamentuoti nemokumo procedūrų, pradėtų už ES ribų, pripažinimo klausimus, nes šiuo metu Reglamentas taikomas tik toms situacijoms, kai nemokumo byla iškeliama ES valstybės narės teisme. Trečia, siekiama sukurti specialias nemokumo bylų koordinavimo taisykles, skirtas susijusių juridinių asmenų nemokumo problemoms spręsti (pvz., bankrutuojant keliems tam pačiam konsorciumui priklausantiems juridiniams asmenims). Šiuo metu Reglamentas kiekvieną juridinį asmenį traktuoja kaip atskirą vienetą ir nenumato nei esminės susijusių juridinių asmenų skolų konsolidacijos (pvz., vieno juridinio asmens skolas perkeliant kitam juridiniam asmeniui), nei procedūrinio tokių juridinių asmenų nemokumo bylų koordinavimo (pvz., derinant turto pardavimo veiksmus). Ketvirta, siūloma sukurti ES nemokumo registrą, kuriame būtų išvardytos visos tarpvalstybiniu mastu pradėtos nemokumo bylos, o tai turėtų palengvinti kreditorių teisių įgyvendinimą.

Penkta, siekiama tam tikru mąstu harmonizuoti nacionalines nemokumo bylų nagrinėjimo taisykles, siekiant pašalinti šiuo metu egzistuojančius esminius tokių bylų nagrinėjimo skirtumus ES valstybėse narėse (pvz., nustatant tam tikras nemokumo bylų iškėlimo sąlygas, kreditorių reikalavimų pareiškimo mechanizmą, skolininko sudarytų sandorių negaliojimo sąlygas ir pan.).

Teisėjų bendradarbiavimas tarptautiniu lygmeniu Vienas esminių siūlomų teismams aktualių pakeitimų – privalomas teismų ir teisėjų bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėjais nagrinėjant nemokumo bylas. Šiuo metu Reglamentas įtvirtina tik privalomą likvidatorių bendradarbiavimo ir informacijos teikimo mechanizmą (Reglamento 31 straipsnis), kurį siekiama išplėsti ir padaryti privalomu taip pat ir teisėjams.

Kokiais atvejais gali iškilti tokio bendradarbiavimo poreikis? Akivaizdu, kad būtų ką koordinuoti ir dėl ko bendradarbiauti, reikia bent dviejų susijusių nemokumo bylų. Tokios nemokumo bylos gali būti nagrinėjamos to paties skolininko atžvilgiu, kai valstybėje, kurioje yra skolininko pagrindinių turtinių interesų vieta, skolininkui iškeliama pagrindinė nemokumo byla (Reglamento 3 straipsnio 1 dalis), o kitoje valstybėje, kurioje tam pačiam skolininkui priklauso įmonė5, skolininkui iškeliama teritorinė (šalutinė) nemokumo byla (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis). Koordinavimo ir bendradarbiavimo poreikis gali iškilti ir tada, kai skirtingų valstybių teismuose

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2012.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2T-25/2012.

4 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje F-Tex (C-213/10).

5 Įmonė apibrėžiama kaip veiklos vieta, kur skolininkas vykdo nuolatinę ūkinę veiklą naudodamas žmonių ir daiktinius resursus (Reglamento 2 straipsnio h punktas).

2

Teismų bendradarbiavimo žingsnis nemokumo bylose? | TEISMAI.LT 13

yra nagrinėjamos atskirų juridinių asmenų, tačiau priklausančių tai pačiai įmonių grupei, nemokumo bylos. Abiem atvejais bendradarbiavimas gali apimti įvairias klausimų grupes. Pavyzdžiui, siekiant palengvinti tokių nemokumo bylų nagrinėjimą, gali būti tikslinga likvidatoriumi abiejose bylose paskirti tą patį asmenį, todėl įmanomas teisėjų pasitarimas dėl likvidatoriaus kandidatūros. Bendradarbiavimas gali būti ypač aktualus, kai yra siekiama restruktūrizuoti susijusius juridinius asmenis, paprastai tam, kad išsaugoti visą verslą, o ne vien jo dalį. Tokiu atveju bendradarbiavimas gali būti nukreiptas į restruktūrizavimo planų koordinavimą ir bendrą jų tvirtinimą skirtingų valstybių teismuose. Galiausiai, net ir likviduojant skolininkų turtą, gali tekti koordinuoti turto pardavimo procedūras, siekiant padidinti gaunamą naudą ir apsaugoti kreditorių reikalavimus (pvz., kai dalis susijusio turto priklauso vienai įmonei, o kita dalis priklauso kitai įmonei).

Nekyla abejonių, kad teismų bendradarbiavimas ir keitimasis informacija su kitų valstybių teisėjais apie konkrečią nagrinėjamą bylą yra jautrus ir kontraversiškas klausimas.

Teisėjus saisto nepriklausomumo reikalavimas, kurio esmė yra ta, kad niekas negali kištis į teisingumo vykdymą ir daryti teisėjo priimamiems sprendimams nei tiesioginio, nei netiesioginio poveikio. Be to, teisėjai įpareigoti laikytis nacionalinių proceso teisės nuostatų, kurios ne visada palankios tokiam bendradarbiavimui. Dėl šios priežasties bendradarbiavimas su kitų valstybių teisėjais taip pat neturėtų reikšti bendro sprendimo priėmimo, o greičiau susipažinimą su kitos ES valstybės teisme nagrinėjama situacija ir protingą atsižvelgimą į tą situaciją priimant sprendimą savo byloje.

Europos Parlamentas savo rezoliucijoje, skirtoje pateikti rekomendacijas Komisijai dėl tolesnės nemokumo teisės raidos siūlo, kad vykdant Reglamento reformą jame būtų „nustatytos taisyklės, skirtos palengvinti ir skatinti teismų įvairių formų bendradarbiavimą siekiant koordinuoti nemokumo bylos nagrinėjimą ir nustatyti sąlygas ir apsaugas, kurios turėtų būti taikomos šių formų bendradarbiavimui.“ Bendradarbiavimas turėtų be kita ko, apimti: informacijos perdavimą tarp teismų bet kuriuo būdu; skolininko turto ir reikalų administravimo ir priežiūros koordinavimą; su bylos nagrinėjimo koordinavimu susijusių nemokumo susitarimų sąlygų

aptarimą, tvirtinimą ir įgyvendinimą; teismo posėdžių koordinavimą6. Įgyvendinimo problematika Klausimų kyla dėl praktinio bendradarbiavimo įgyvendinimo: kokia forma, kuria kalba ir kokiomis techninėmis priemonėmis toks bendradarbiavimas turėtų vykti? Neabejotina, kad tiesioginis teisėjų bendravimas be tarpininkų būtų pats efektyviausias būdas tikslui pasiekti. Tačiau su tuo susijęs poreikis, kad bylos šalims būtų sudarytos sąlygos susipažinti su tokio bendradarbiavimo rezultatais ir išsakyti dėl jo savo nuomonę. Dėl šios priežasties galima manyti, kad žodinio bendradarbiavimo eiga turėtų būti fiksuojama protokoluose, kurie taptų nagrinėjamos bylos dalimi. Galimas ir rašytinis bendradarbiavimas (pvz., el. paštu), kuris patrauklus tuo, kad nėra toks spontaniškas ir, be to, išsaugomas jo turinys.

Kalbinis barjeras gali lemti poreikį į bendradarbiavimo procesą įtraukti vertėjus. Netgi jei abiejų valstybių teisėjai gali bendrauti viena kalba, kiekvienos valstybės teisinės terminijos specifika ir rizika netinkamai suvokti kitos valstybės teisme sprendžiamo klausimo esmę reikalauja tokiam procesui tinkamai pasiruošti. Galiausiai, būtinas atitinkamas technologinis pasirengimas, kad bendradarbiavimas galėtų vykti minimaliomis ekonominėmis sąnaudomis (pvz., panaudojant vaizdo konferencijas) ir nereikalaujant fizinių susitikimų.

Poreikis gilintis į tarptautinį nemokumo bylų procesą augs Taigi nekyla abejonių, kad nemokumo bylos yra dar viena teisės sritis, kurioje poreikis gilintis į tarptautinio pobūdžio proceso ir materialinės teisės klausimus tik didės. Kadangi verslas tampa vis globalesnis, teismų sprendžiamų klausimų ratas taip pat vis dažniau peržengia vienos valstybės sienas. Lietuvos teisėjai yra Europos ir globalios erdvės teisėjai, todėl būtini teisėjų mokymai, keitimasis patirtimi, siekiant būti tinkamai pasirengusiems priimti tokio pobūdžio iššūkius. Teisėjų bendradarbiavimas taip pat didintų tarpusavio pasitikėjimą ir prisidėtų prie bendros Europos teisingumo erdvės sukūrimo.

Irmanto Kuzo nuotr.

3

6 2011 m. lapkričio 15 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl nemokumo bylų remiantis ES įmonių teisės nuostatomis (2011/2006(INI)).

14 TEISMAI.LT | Nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas?

Nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas? | TEISMAI.LT 15

NUŽUDYMAS AR NEATSARGUS GYVYBĖS ATĖMIMAS?

Ginas AUGUSTINAITIS Mykolo Romerio universiteto IV kurso studentas

Nužudymo ir neatsargaus gyvybės atėmimo atribojimas Kad asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jo padaryta veika turi atitikti tam tikro BK straipsnio objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Kadangi baudžiamosios teisės teorija pripažįsta objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių paritetą, norint tinkamai kvalifikuoti veiką, jau minėtoje situacijoje nepakanka vien tik nustatyti padarinius (žmogaus mirtį). Siekiant veiką kvalifikuoti kaip nužudymą ar neatsargų gyvybės atėmimą, reikia analizuoti asmens psichinį santykį su veikos pavojingumo suvokimu, įstatyme nustatytų padarinių numatymu ir jų kilimu. Privalu analizuoti veikų, nustatytų BK 129 str. ir BK 132 str., kaltės turinio skirtumus.

Gyvybės atėmimas smūgiuojant į gyvybiškai svarbius organus

Irmanto Kuzo nuotr.

Nors žmogaus gyvybė ir sveikata postuluojamos kaip svarbiausios visuomenės vertybės ir Baudžiamajame įstatyme baudžiamoji atsakomybė už kito individo gyvybės atėmimą nustatyta nepaisant asmens kaltės formos, akivaizdu, kad negalima tapatinti ir vienodai traktuoti asmenų, kitam žmogui tyčia atėmusių gyvybę, ir asmenų, tai padariusių elgiantis neatsargiai.

Baudžiamojo kodekso1 (toliau – BK) specialiojoje dalyje skiriamos dvi nusikalstamos veikos – nužudymas (BK 129 str.) ir neatsargus gyvybės atėmimas (BK 132 str.). Tačiau praktika rodo, kad atribojant šias dvi nusikalstamas veikas kyla sunkumų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai kaltininkas veiką padaro nenaudodamas kitų daiktų, tik savo paties kūno jėgą. Tačiau įrankių ar priemonių, darant neteisėtą poveikį žmogaus kūno anatominiam vientisumui ar jo fiziologiniams procesams, panaudojimas savaime dar nereiškia, kad žmogus būtinai mirs2. Lygiai taip pat, kaip smūgio sudavimas ranka ar koja, kita kūno vieta, naudojantis

tik savo fizine jėga, nereiškia, kad asmuo, gavęs tą smūgį nemirs, o bus tik sužalotas.3 Fizinis poveikis kito žmogaus kūnui ar ypač jautrioms jo sritims gali baigtis įvairiai: galimas menkas sužeidimas, nubrozdinimas, trumpalaikis fizinis skausmas, tačiau kirtis ranka ar koja (kita kūno dalimi) taip pat gali sukelti ir negrįžtamų žmogaus kūno sužalojimų ar jo funkcijų sutrikimų, kurie gali baigtis mirtimi (pvz.: nuo smūgio į galvą gali įvykti rotacinis galvos smegenų judesys, dėl kurio gali išsivystyti aneurizma4; smūgis į pilvo sritį, krūtinės ląstą, nugarą gali sąlygoti vidaus organų ir audinių plyšimus, sukelti vidinį kraujavimą ir kt.).

Valstybės žinios, 2000, Nr. VIII-1968.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr.2K-49/2012 (D. V. tyčia sudavė R. A. golfo lazda ne mažiau kaip keturis kartus į galvos sritį<...>, taip nukentėjusiajam sunkiai sutrikdė sveikatą.)

3 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-P-247/2009 (G. V. tarpusavio konflikto metu supykęs dėl L. E. girtumo tyčia sudavė jai smūgį į kairę akį. <...>L. E. ligoninėje mirė.)

1 2

Gyvybės atėmimas nebūtinai yra tik ginklo (šaunamojo ar nešaunamojo) ar žmogaus kūnui žaloti pritaikytų daiktų panaudojimo pasekmė.

Teismų praktikoje yra nemažai bylų, kai gyvybė kitam žmogui atimama panaudojant tik savo paties kūno jėgą. Kaip nurodo profesorius V. Piesliakas, gyvybę iš principo galima atimti ir suduodant vieną smūgį ranka į galvos (dažniausiai veido) sritį. To padariniai gali būti nenuspėjami: nuo nežymaus sveikatos sutrikdymo iki asmens mirties.5 Teismų praktikos analizė leidžia teigti, kad panašūs gyvybės atėmimo atvejai (kai tiesioginė mirties priežastis yra smūgis į galvos sritį) paprastai kvalifikuojami dvejopai: kaip neatsargaus gyvybės atėmimo ir sveikatos sutrikdymo idealioji sutaptis pagal BK 132 str. ir BK 135 ar 138 straipsnius6 arba kaip tyčinis nužudymas pagal BK 129 str.7 Verta paminėti ir tai, kad dominuoja veikų kvalifikavimas pagal BK 129 str., t. y. didžioji dalis atvejų, kai gyvybė atimama sudavus vieną smūgį į gyvybiškai svarbius organus (pavyzdžiui, galvą), kvalifikuojami pagal nurodytą straipsnį, konstatavus netiesioginę tyčią.

Kyla klausimas, ar visais atvejais teismai, tokią veiką kvalifikuodami kaip nužudymą, teisingai išsiaiškina subjektyvius nusikalstamos veikos požymius, tiksliau, ar teisingai atskleidžiamas kaltės turinys?

Didžiausią įtaką teismų praktikai, kvalifikuojant gyvybės atėmimą, sudavus vieną smūgį į gyvybiškai svarbius organus, kaip neatsargaus gyvybės atėmimo ir sveikatos sutrikdymo sutaptį, padarė 2007 m. gegužės 8 d. išnagrinėta LAT kasacinė byla Nr. 2K354/2007. Joje Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų

bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu Ž. Ž. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams už tai, kad, koja išlaužęs buto duris ir įsibrovęs į butą, tyčia sudavė ranka vieną smūgį P. P. į kairįjį skruostą ir sukdamas ranką padarė P. P. šiuos sužalojimus: kraujosruvą kairio skruosto poodyje ir minkštuosiuose audiniuose, trauminį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, poodines kraujosruvas kairiame žaste ir kairėje plaštakoje. Nuo tiesioginio smūgio į P. P. kairįjį skruostą įvykus rotaciniam galvos judesiui ir dėl to išsiliejus kraujui po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, įvyko komplikacija – galvos smegenų suspaudimas ir pabrinkimas, dėl kurio P. P. mirė, t. y. P. P nužudytas tyčia.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi nuteistojo Ž. Ž. apeliacinį skundą atmetė.

Nesutikdamas su teismų sprendimais, nuteistasis kasaciniu skundu prašė perkvalifikuoti jo veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama kasatoriaus skundą, pakeitė Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 20 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 8 d. nutartį ir Ž. Ž. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 132 straipsnio 1 dalį.8 Šioje byloje visų instancijų teismai, remdamiesi teismo ekspertizės išvadomis, padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. Ž. smūgis į P. P. veido sritį buvo pastarosios mirties priežastis, t. y. kaltininko veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Tačiau, kaip pažymėjo LAT, sprendžiant klausimą dėl kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimo, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšis (kalbant apie vidinius reiškinių ryšio dėsningumus, tikslingiau būtų naudoti adekvatumo sąvoką – aut. past.). Būtinojo (adekvataus) priežastinio ryšio savybė yra ta, kad iš jo išplaukiantys padariniai yra dėsningi. Tačiau, kaip rodo gyvenimiškas patyrimas, paprastai vieno smūgio ranka sudavimas į veido sritį suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui gyvybės praradimo nesukelia. Toks smūgio ranka į skruostą sudavimas paprastai sukelia skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Kadangi gyvybės atėmimas nėra dėsningas vieno smūgio į veidą padarinys, kaltininkas paprastai nesuvokia, kad tokia veika pavojinga kito žmogaus gyvybei ir nenumato tokių padarinių kaip gyvybės atėmimas.

4 Nenormalus kraujagyslės dalies išsiplėtimas vadinamas aneurizma. Didžiausias pavojus, susijęs su aneurizmomis yra tai, kad jos gali plyšti. Plyšus aneurizmai, pasekmės neretai būna sunkios, kartais mirtinos.

5 Piesliakas V. Ką galima vadinti žudiku? Justitia. 2010. Nr. 1 (73). p. 16 6 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-354/2007; Lietuvos apeliacinio teismo apeliacinė byla Nr. 1A325/2008; Klaipėdos apygardos teismo b/b Nr. 1-62-462/2009.

7 Lietuvos apeliacinio teismo apeliacinė byla Nr. 1A-72/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-P247/2009; 2K-621/2007; 2K-281/2008; 2K-469/2007.

8 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2K-354/2007.

16 TEISMAI.LT | Nužudymas ar neatsargus gyvybės atėmimas?

Nenumatydamas tokių padarinių, asmuo ir negali jų nenorėti. Taigi, jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kai asmuo, darydamas veiką, suvokia savo veikos pavojingumą, numato konkrečių padarinių (asmens mirties) atsiradimo galimybę ir šių padarinių siekia (nori) arba sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Kita vertus, normalios psichikos žmogus, suduodamas vieną smūgį ranka, paprastai suvokia savo veiksmų pavojingumą sveikatai. Atsižvelgiant į tai, LAT pagrįstai darė išvadą, kad minėtoje byloje Ž. Ž., suduodamas ranka smūgį į veidą, suvokė, kad tokia veika stato į pavojų P. P. sveikatą. Tai suvokdamas, Ž. Ž. numatė, kad savo veiksmais gali sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, nes bet koks sveikatos sutrikdymas yra dėsningas smūgio ranka į galvos sritį sudavimo padarinys, todėl Ž. Ž. šis padarinys turi būti inkriminuotas kaip padarytas esant tyčinei kaltės formai. Tuo tarpu gyvybės atėmimą LAT įvertino kaip padarytą neatsargiai dėl nusikalstamo nerūpestingumo, teigdamas, kad kaltininkas nesuprato, kad jo smūgis pavojingas nukentėjusiosios gyvybei, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusioji gali mirti, mirties nenorėjo, tačiau, atsižvelgiant, iš vienos pusės, į kaltininko amžių, jo profesiją, kūno sudėjimą, ir, iš kitos, į nukentėjusiosios amžių, sveikatos stovį, jis turėjo ir galėjo numatyti nukentėjusiosios mirtį.9 Todėl veiką kvalifikavo kaip BK 132 ir 135 straipsniuose numatytų nusikaltimų sutaptį.

Iš esmės galima sutikti su tokiais LAT motyvais ir teigti, kad jie teisingi ir pagrįsti. Tačiau pažymėtina, kad šie sprendimai kritikuotini kaltės turinio nustatymo atžvilgiu dalyje dėl gyvybės atėmimo. Autoriaus manymu, ši veika padaryta ne dėl nusikalstamo nerūpestingumo, bet dėl nusikalstamo pasitikėjimo.

Manytina, kad LAT kolegija, vertindama kaltės turinį, neišsakė svarių jį pagrindžiančių motyvų. Kolegija, nedetalizavo kaltininko psichinio santykio su veikos pavojingumo suvokimu, įstatyme nustatytų padarinių numatymu bei jų kilimu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konstatuoti, jog asmuo, suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbų organą, visiškai nesupranta savo veikos pavojingumo gyvybės atėmimo atžvilgiu, yra neobjektyvu. Kadangi nustatyta, kad smogdamas į galvos sritį kaltininkas visiškai supranta statąs nukentėjusiojo sveikatą į pavojų, suvokia, kad gali atsirasti labai rimtų pasekmių, t. y. žmogui gali būti labai sunkiai sutrikdyta sveikata, logiška būtų teigti, kad savaime supranta ir riziką žmogaus gyvybės atžvilgiu (asmuo suvokia, kad tyčia sukeltas sveikatos sutrikdymas gali komplikuotis ir tai gali baigtis nukentėjusiojo mirtimi). Suprasdamas, kad galva yra pakankamai jautri išoriniam poveikiui ir smūgis gali sukelti negrįžtamą žalą, kaltininkas suvokia savo veiksmų riziką kito asmens gyvybės atžvilgiu. Be abejo, suduodamas smūgį, kaltininkas remiasi savo jėgos 9

„Tik du teisėjai iš keleto gali atremti TV kameras“ | TEISMAI.LT 17

apskaičiavimu, anatominėmis savo ir nukentėjusiojo ypatybėmis ir pan., taigi galimų padarinių (asmens mirties) kilimo tikimybę vertina kaip itin mažą. Tačiau rėmimasis tokiomis aplinkybėmis yra nepakankamas (lengvabūdiškas) ir būtent kaltininkas, pervertinęs tas aplinkybes, atima nukentėjusiajam gyvybę.

Nepaisant to, kad teismų praktika panašiose situacijose turėtų būti vienoda, minėtina, kad panašios asmenų veikos ne visada vertinamos kaip BK 132 str. ir 135 ar 138 straipsnių sutaptis, tai lemia praktikos prieštaringumą.

Teismų praktika prieštaringa Teismų praktikoje daugiausia problemų, atribojant tyčią nuo neatsargumo, kyla, kai kaltininkui, sudavus ranka vieną ar kelis smūgius į gyvybiškai svarbias nukentėjusiojo kūno sritis (dažniausiai galvą), pastarasis miršta. Šiuo klausimu teismų praktika yra prieštaringa.

Negalima sutikti su tuo, kad, sudavus vieną smūgį į gyvybiškai svarbias kūno vietas, dėsningi padariniai yra nukentėjusiojo mirtis, kadangi, kaip rodo medicinos, teisminė ir žmogiškoji praktika, tokio pobūdžio veika paprastai sukelia tik įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymus. Teismų išvados, jog sudavus smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą esama netiesioginės tyčios arba nusikalstamo nerūpestingumo, nėra tikslios, kadangi suvokimas, kad daroma veika sutrikdys sveikatą, nors ir ypač sunkų, savaime negali suponuoti absoliutaus asmens suvokimo, jog bus atimta gyvybė. Egzistuoja asmens santykinis suvokimas – kaltininkas, pasirinkęs atitinkamą veikimo būdą ir suprasdamas, kad jo veika gali sukelti labai sunkų sveikatos sutrikdymą, supranta, kad elgiasi rizikingai kito žmogaus gyvybės atžvilgiu, todėl mirtį numato kaip itin mažai tikėtiną, tačiau taip pat padarinių atžvilgiu elgiasi lengvabūdiškai.

Derėtų paminėti profesoriaus V. Piesliako išsakytą poziciją, kad laikantis nuostatos, kad kaltininkas, suduodamas smūgį į gyvybiškai svarbią kūno sritį, visada suvokia daromos veikos pavojingumą kito žmogaus gyvybei ir dėl to numato, kad yra didelė tikimybė, jog nukentėjusysis mirs. Logiška būtų daryti išvadą, kad tais atvejais, kai dėl panašaus vieno ar kelių smūgių nukentėjusysis lieka gyvas, o jam padaromi tik sveikatos sutrikdymai, kaltininko suvokimo ir numatymo turinys vis vien lieka toks pats – jis suvokia, kad daro veiką, pavojingą kito žmogaus gyvybei bei numato realią gyvybės atėmimo galimybę. Taigi išeitų, kad turėtų būti keičiama teismų praktika bylose, kai žmogui į gyvybiškai svarbias kūno vietas suduodami smūgiai ranka, jau nekalbant apie plytų, lentų, kastetų ar peilių panaudojimą žmogui žaloti. Tokias veikas visada reiktų kvalifikuoti ne pagal padarinius, o pagal tyčios kryptingumą, t. y. kaip pasikėsinimą nužudyti. Bet tokiu keliu teismų praktika niekada nėjo.10

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2k- 354/2007.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 2k- 354/2007

10

„TIK DU TEISĖJAI IŠ KELETO

GALI ATREMTI TV KAMERAS“ Irmantas KUZAS Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Nemokumo bylos, kuriose susiduriama su tarptautinio pobūdžio elementu, meta vis didesnį iššūkį Lietuvos teisėjams. Tarptautinis elementas tokiose bylose dažniausiai pasireiškia tuo, kad nemokaus skolininko turtas ir (arba) kreditoriai yra daugiau nei vienos valstybės teritorijoje.

Teisėjas spaudai – Belgijoje, kaip ir kai kuriose kitose Europos šalyse, yra visiškai naujas reiškinys. Nikas Šneldersas sako, kad viena iš priežasčių, kodėl Belgijos teismų sistemoje atsirado tokia personalija yra tai, kad Belgijos teismai iki 2000-ųjų neturėjo jokių teismų veiklos viešinimo gairių ir tuos pačius dalykus komunikuodavo visiškai skirtingai. Kita – Belgijos Teisingumo ministras Stefanas de Klerkas (Stefaan De Clerck), siekdamas teismų skaidrumo ir viešumo, ėmėsi iniciatyvos paskirti teismuose keletą teisėjų bendrauti su žiniasklaida. Žiniasklaidai paprasčiau N. Šneldersas sako, kad kiekviename teisme atsiradus su žiniasklaida bendraujančiam konkrečiam teisėjui visuomenės informavimo priemonių atstovams bendravimas su teismais labai supaprastėjo: žurnalistams nebetenka atakuoti bylas nagrinėjusių

teisėjų, informacija juos pasiekia greičiau ir lengviau.

Tereikia kreiptis į civilinių ar baudžiamųjų bylų teisėjus spaudai. O tai padaryti labai lengva, kadangi, anot Antverpeno apeliacinio teismo teisėjo, žurnalistai puikiai žino kiekviename teisme paskirtus teisėjus spaudai.

Su žiniasklaida bendrauti teismo paskirtas teisėjas susilaiko nuo subjektyvių bylos aspektų komentavimo ir komentuoja tik konkretaus sprendimo motyvus. Tuo sudaromos komfortiškos sąlygos bylas nagrinėjantiems teisėjams ir psichologinė įtampa sumažinama iki minimumo. Bylą sprendžiantys teisėjai gali gilintis į sprendimo priėmimą, o ne jo pristatymą.

Teisėjo spaudai iš Belgijos teigimu, ateityje bus siekiama, kad atsirastų ir teisėjai spaudai nacionaliniu lygmeniu, jie galėtų pasisakyti kaip neutralūs ekspertai didžiulio susidomėjimo sulaukusiose baudžiamosiose ar finansinėse bylose.

18 TEISMAI.LT |„Tik du teisėjai iš keleto gali atremti TV kameras“

Padeda valdyti Teisėjas iš Belgijos sako, kad per pastaruosius dešimt metų išaugusį žiniasklaidos susidomėjimą teismų veikla galima suvaldyti tik pačių teismų ėjimu į žiniasklaidą, o ne žurnalistų beldimusi į teismų duris. Teisėjo spaudai buvimas teisme visuomenės informavimo priemonių atstovams leidžia neieškoti asmenų iš šalies, kurie pakomentuotų vienus ar kitus sprendimo motyvus, o kartais ir nukomentuotų.

Tampant pirminiu žiniasklaidos šaltiniu, informacijos iškraipymo faktorius praktiškai išnyksta. Padidėja galimybė suformuoti tinkamą žurnalistų patirtį vienu ar kitu aspektu. O ilgalaikis bendradarbiavimas leidžia užtikrinti, kad galutinį adresatą pasiektų žinia iš pirmų lūpų.

Ne visi ir gali N. Šneldersas patikina, kad tiesiogiai akis į akį su žurnalistais laisvai gali bendrauti tikrai ne kiekvienas teisėjas. Vieniems trūksta žinių, kaip tai tinkamai

Žinia iš praeities, kurią perduoda daiktas | TEISMAI.LT 19

padaryti, kiti paprasčiausiai tam nėra sutverti – gali surašyti puikiausią sprendimą, bet ne jį iškomunikuoti.

Teisėjas spaudai savo bendravimo su žiniasklaida įgūdžius paprastai tobulina specialiuose kursuose ir ne tik jaučia, bet ir tiksliai žino, kaip reikia tinkamai tai daryti. Pasak N. Šnelderso nepatogiai prieš kameras besijaučiančio ir teisėjo spaudai perduota informacija gali skirtis tiesiog kardinaliai.

Lengva nebuvo ir nėra Su žiniasklaida ne vienerius metus sėkmingai bendraujantis teisėjas iš Belgijos sako, kad viskas nėra taip lengva kaip atrodo. Teisėjo spaudai darbas nėra apmokamas ir veikiama savanorystės principu, teisėjo spaudai funkcijas atliekant prie kitų įprastinių teisėjo funkcijų.

N. Šneldersas viliasi, kad ateityje turės pagalbininką ar asistentą, leisiantį teisėjams spaudai veikti dar proaktyviau.

2012 m. spalio 25 d.

Vilnius EUROPOS TEISĖS DIENA 2012 I DALIS Konferencija„Mediacija – lengvas būdas susitarti“: dalyvauja Lietuvos ir skirtingų Europosšalių teismų sistemos atstovai, mokslininkai ir teisininkai.

II DALIS Trumpametražių filmų festivalis „Ginčą sprendžiu TAIKIAI”. Geriausių filmų peržiūra ir apdovanojimai.

III DALIS Europos Tarybos Crystal scales apdovanojimai už geriausius praėjusiais metais įgyvendintus teismų sistemos projektus.

Daugiau informacijos el. p. komunikacija@teismai.lt, tel. (8 5) 251 4120

2012 m. lapkričio 9 d. 9.30 VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS „Park Inn by Radisson“konferencijų centras (K. Donelaičio g. 27, Kaunas) Daugiau informacijos tel. (8 5) 251 4128

ŽINIA IŠ PRAEITIES, KURIĄ

PERDUODA DAIKTAS Neringa GUDAŠYTĖ Kauno apygardos teismo posėdžių sekretorė

Daiktai, kaip ir žmonės, turi savo likimus. Patekusiųjų į Kauno apygardos teismo pirmininko patarėjo, jaunojo Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesoriaus, Vytauto Didžiojo universiteto romėnų privatinės teisės dėstytojo Mariaus Jonaičio rankas istorijos nebus užmirštos amžiams.

Kaip ir kada užsikrėtėte aistra kolekcionuoti antikvarinius daiktus?

Kažkokio ypatingo paskatinimo domėtis antikvariniais daiktais nebuvo. Nors savo aplinką kuriame patys, nemažai įtakos žmogui turi ir tai, ką sukūrė, sukaupė ar išsaugojo prieš tai gyvenusios kartos. Mane nuo vaikystės vienaip ar kitaip supo senoviniai daiktai.

Gimiau senajame Vilniaus Žvėryne, dar apie 1906 metus statytame name, kurį senelis 1946 m., vykstant vadinamajai „repatriacijai“, įsigijo iš paskubomis į Lenkiją pasitraukusios lenkų aristokratų šeimos. Apie ją žinojau labai nedaug – pavardę, įrašytą išlikusioje pirkimo–pardavimo sutartyje ir pirmajame 1898 m.

Peterburge leisto lenkų – prancūzų kalbų žodyno priešlapyje. Tačiau net ir tiek informacijos pakako

susirasti Lenkijoje gyvenančius tos šeimos narius. Žodynas su jų prosenelio ranka įrašyta pavarde tapo tikra šeimos relikvija. Galbūt ši gimtųjų namų istorija turėjo tam tikros įtakos pradėti domėtis, o vėliau – kaupti, kolekcionuoti senus daiktus: daiktai, panašiai kaip ir žmonės, turi savus likimus.

Panašus senų daiktų pasaulis mane supo ir senelio iš mamos pusės giminės namuose Kaune, kuriuose buvo sukaupta tai, ką iš seno giminės dvarelio pačioje Žemaitijos šiaurėje pavyko išsaugoti po 1940 metų. Tada dar vaiką tiesiog užbūrė XIX a. populiarus muzikinis aparatas – polifonas ir iki šių dienų išsaugotas senas barometras, su kuriuo susiję dar mano mamos prisiminimai apie tai, kaip prosenelis, iškilmingai pabeldęs į ciferblatą, rodyklei sustojus ties atitinkama žyma, iškilmingai konstatuodavo būsiant giedra arba tai, kad artinasi vėtra. Manau, šie iš senelių ir prosenelių

20 TEISMAI.LT | Žinia iš praeities, kurią perduoda daiktas

paveldėti daiktai ir lėmė, kad tai, kas sena, niekada neatrodė svetima ir domino bei traukte traukė.

Ar prisimenate savo pirmąjį kolekcinį eksponatą?

Pirmąjį prisiminti nelengva. Tačiau labai gerai prisimenu, ko gero, vieną iš pirmųjų mano rimtesnių įsigytų daiktų. Juo labiau, kad jo istorija susijusi ir su pirmuoju atlyginimu.

Vilniuje, Rotušės aikštėje, dar ir šiandien esančioje antikvaro parduotuvėje aptikau Vienos porceliano manufaktūroje pagamintą šešių puodelių ir lėkštelių rinkinį. Tai serijinės gamybos pavyzdys, tačiau jo dizainas išsiskiria tuo, kad kiekvienas puodelis dekoruotas raidžių „MJ“ monograma („MJ“ atitinka Mariaus Jonaičio inicialus – red. pastaba). To pakako, kad visą pirmąjį atlyginimą palikčiau antikvaro parduotuvėje.

Žinia iš praeities, kurią perduoda daiktas | TEISMAI.LT 21

seniausias?

Turiu keletą, išties, senų tapybos darbų. Istoriniu požiūriu įdomiausi, manau, yra daiktai, paženklinti heraldine simbolika ir kažkada priklausę žymioms didikų giminėms. Beje, mane ypač domina senosios Lenkijos–Lietuvos valstybės heraldika, didikų, aristokratų giminių istorija. Iš dalies, tai ir lemia kolekcionavimo kryptingumą.

Daiktai su didikų giminių heraldine simbolika šiandien vis didesnė retenybė. Savo kolekcijoje turiu keletą lėkščių, kadaise priklausiusių grafų Tarnovskių giminei. Prancūzijoje, Sarreguemines manufaktūroje pagamintos porcelianinės lėkštės, puoštos grafų Tarnovskių giminės herbu – „Leliwa“, kuriame pavaizduota žvaigždė ir pusmėnulis, ir devynšake karūna, patvirtinančia giminei suteiktą grafo titulą. „Leliwos“ herbu ženklinosi ir viena iškiliausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių – grafai Tiškevičiai. Tarp „Leliwos“ herbu paženklintų daiktų turiu XIX a. pagamintą sidabrinę cukrinę su užraktu.

Matyt, anais laikais cukrus buvo pakankamai brangus, todėl ji reikėjo akylai saugoti.

Kolekcijoje įspūdinga sidabrinė cukrinė...

tai, kas lotyniškai vadinama varia arba miscellanea – iš visur ir visko po truputį.

Ar bandėte skaičiuoti, kiek sukauptos kolekcijos Jums atsiėjo?

Tikrai ne. Finansine prasme rimta ir apgalvota investicija laikytinos nebent labai vertingų meno dirbinių kolekcijos. Visi kiti rinkėjai arba kolekcionieriai, mano galva, ne patys racionaliausi žmonės, kurie skaičiuotų pinigus... Tokiems priskiriu ir save. Kaip jau minėjau, sprendimą įsigyti kokį nors daiktą dažnai lemia ne jo vertė, o istorija, buvusių savininkų asmenybės ir pan.

Kaip savo gyvenime dar radote vietos ir teisei?

Meilė kolekcionavimui turėjo nuvesti mažų mažiausia į menų studijas?

Na, tai, greičiau, ne tiek meilė kolekcionavimui, kiek praeičiai ir istorijai. Teisė – taip pat viena iš seniausių mokslo šakų. Pakanka prisiminti, kad pirmasis Europos universitetas, įkurtas Bolonijoje, iš tiesų, buvo ne kas kita kaip romėnų ir kanonų teisės mokykla, Teisės fakultetas – vienas iš dviejų pirmųjų, pradėjusių veikti Vilniaus universitete.

Beje, mano doktorantūros studijos, daktaro disertacija ir darbas universitete taip pat siejasi su teisės istorija. Gilinuosi į romėnų privatinę teisę, nors tai nėra vien teisės istorijos, bet kur kas didesnę ir platesnę reikšmę turintis dalykas. Čia turbūt tiktų pacituoti vieną iš žymiausių klasikinės romėnų teisės atstovų – Publijų Juvencijų Celsą, teigusį teisę esant ars aequi et boni – gėrio ir teisingumo meną. Taigi, tam tikra prasme teisė, neabejotinai, irgi menas.

Jūsų darbo kabinetas panašesnis į dailės galeriją nei į Temidės tarnų artelę. Lengvai apsipratote su kolegų dėmesiu ir lankytojais?

Kolegoms mano pomėgis žinomas ir tai jų nebestebina. Priešingai, yra ir tokių, kuriuos taip pat domina panašūs dalykai, todėl turime bendrų pokalbių temų. Juokavau, kad tektų nemažai padirbėti, jei teismo pirmininkas lieptų „susitvarkyti“.

Tačiau teismo vadovas šiuo požiūriu pasirodė esantis tolerantiškas. Jo manymu, svarbu, kad darbo aplinka būtų tokia, kurioje žmogus gerai jaustųsi. Manau, tai teisinga nuomonė ir esu jam už tai dėkingas.

Teisininkas, dėstytojas, kolekcininkas – ar lieka laiko sau pačiam?

Manau, kad kiekvienas, nesvarbu, kur ir kiek bedirbtume, kokia veikla bebūtume užsiėmę, privalome rasti laiko sau. Mano atveju, ir laikas, skirtas domėjimuisi senoviniais daiktais, jiems rinkti, taip pat laikytinas sau pačiam skirtu laiku.

Visą gyvenimą – darbe, mokslinėje ir kūrybinėje veikloje, kolekcionuojant vertybes – Jus lydėjo ir lydi sėkmė. Kas tam daugiausia turi įtakos?

Neseniai teko padėti iš lenkų kalbos versti informacinį leidinį, skirtą šalia Vilniaus – Trakų Vokėje – esančių rūmų ir jų šeimininkų – grafų Tiškevičių – šeimos istorijai, įžangą. Man ypač įstrigo principas, kuriuo vadovautis visose gyvenimo situacijose buvo raginamos grafų šeimos atžalos – siekti žvaigždžių, bet vaikščioti žeme. Manau, tai labai prasmingas moto – dirbant ir turint tikslą, visuomet galima kažko pasiekti, sukurti kažką prasmingo.

Kur ieškote eksponatų?

Mėgstu Trakų gatvėje, Vilniuje, įsikūrusią antikvaro parduotuvę. Į ją užsukęs pasijaučiu tarsi atsidūręs XIX amžiuje. Didžiąją dalį parduodamų daiktų parduotuvės savininkai parsiveža iš Prancūzijos ir Belgijos. Šalyse, kurių istorija XX amžiuje nebuvo tokia dramatiška kaip Lietuvos, antikvarinių daiktų išlikę kur kas daugiau, todėl kai kuriais atvejais ankstesnieji savininkai jų atsisako lengviau. Dėl to, kas sena, ir šiuolaikiniam žmogui iš esmės nereikalinga galvą pametusi viena gera mano pažįstama. O man nemažai priklausančių senų daiktų yra atkeliavę iš Lenkijos.

Savotiškai įdomu, kad kai kurie iš jų, drauge su senaisiais vilniečiais XX a. viduryje iškeliavę į Lenkiją, vėl sugrįžo į Lietuvą. Ypač domiuosi senąja portretine tapyba. Tokios tapybos pavyzdžių Lietuvoje surasti sunkiau, o Lenkijoje esu įsigijęs ne vieną. Kaskart važiuodamas ten, vykdamas į mokslines stažuotes Krokuvos universitete, stengiuosi įsigyti ką nors įdomaus, kas primintų kelionę ir buvimą šiame istoriniame, didelį muziejų primenančiame mieste.

Jūsų kolekcijoje nuo paveikslų, knygų, iki įvairiausių senovinių indų, stalo įrankių. Kuris eksponatas pats

Ar bandėte suskaičiuoti kolekcijos eksponatus?

Nemėginau. Iš tiesų, negalėčiau sakyti, kad sistemingai kažką kolekcionuoju. Tiesiog domiuosi senais ir istoriją turinčiais daiktais. Kaskart kažkuo labiau pasidomėjus, tai savotiškai įtraukia. Pavyzdžiui, porceliano ir jo gaminių istorija, ženklai, kuriais buvo žymimi gaminiai. Heraldika, galima sakyti, - ištisas mokslas.

Prieš keletą metų į rankas pateko keletas senų, XIX a. fotografijų, padarytų, ko gero, garsiausioje tuo metu Kaune veikusioje fotografų Zatorskių šeimai priklausiusioje ateljė. Tai paskatino pasidomėti, kokie fotografai anuomet dirbo mieste, kur buvo įsikūrusios garsiausios ateljė, o progai pasitaikius, ir daugiau senų fotografijų įsigyti. Taigi, ir mano rinkiniai nėra kažkokia nuosekliai ir kryptingai renkama kolekcija. Greičiau ... ir daug heraldika pažymėtų keramikos gaminių.

Vilniaus miesto

22 TEISMAI.LT | Teisėjai be mantijos

TEISĖJAI BE

Teisėjai be mantijos | TEISMAI.LT 23 2 apylinkės

teismo teisėjas Gediminas Viederis – šachamatų ekspertas. Įveikti jį galėtų ne kiekvienas.

MANTIJOS

Irmantas Kuzas Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Bauginantis, nepatikimas, kažką slepiantis, pasipūtęs, žvelgiantis iš aukšto, uždaras... tokie ir panašūs epitetai skrieja mūsų šalies teisėjų atžvilgiu. Ir kada jie spėja tiek tų neigiamų savybių prisirinkti. Kai pirmąjį kartą apsirengia mantiją ir nusprendžia žengti įstatymo laikymosi priežiūros keliu...?

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ineta Baliukaitytė vos tik gali, skuba į žirgyną pajodinėti.

Ar tikrai per vieną dieną, vos užsivilkęs mantiją, Remigijus, Algirdas ar Rasa, su kuriais sėdėjome viename suole, dalijomės studijų užrašais, mėtėme kamuolį, pasikeitė. Greičiausiai ne, yra tokie, kokius juos matėme savo gyvenime kiekvieną dieną iki tapimo teisėjais. Net ir po tamsia mantija jie ŽMONĖS, visiškai paprasti ir tokie patys kaip visi likusieji: bendraujantys, aktyvūs, nuoširdūs, turintys pomėgių... puikūs mokslo ir studijų draugai, kaimynai, kolegos, tėvai, seneliai, broliai, seserys. Tokie jie – BE MANTIJOS.

Panevėžio apygardos teismo teisėja Zina Mickevičiūtė domisi skirtingų šalių kulūromis ir yra tikra pasaulio pilietė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė – užkietėjusi grybautoja. ko minutę, Radęs laisvo lai apylinkės 1 to ies Vilniaus m Vladimir jas teismo teisė iračio... dv t an da sė Berezovskij

o teisėjas Vitalijus Abramovičius Vilniaus miesto 3 apylinkės teism Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo . pirmininkas Pavel dažnas futbolo aikštės svečias..

Borkovski į savo rankas dažnai paima akordeoną.

… arba į kartingą

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėjas Vitalijus futbolo aikštės sv Abramovičius da ečias... žnas ... tik jo žvalgytis

reikia ne sirgalių

tribūnose, o pačia

me futbolo aikšty

ne Be mantijos Vilniaus apygardos

Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Mindaugas Šimonis itin mėgsta žvejybą.

Pastarasus jo laimikis – Baltijos jūroje ištrauktas šlakis.

administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė – trynukų mama.

ylinkės teismo us miesto 2 ap Viena iš Vilnia – šaudymas. ų str us Cinino ai teisėjo Audria

Klaipėdos apygardos teismo teisėjams Remigijui Preikšaičiui (dešinėje) ir Daliui Jociui (kairėje) geriausias atsipalaidavimo būdas – raketė.

24 TEISMAI.LT |Tvirtais žingsniais sveiko idealizmo link

Nacionalinė teismų administracija L. Sapiegos g. 15 LT-10312 Vilnius