Sardinija
V
asario 6d. vakarop atskridome į Cagliari. Įsikūrėme viešbutyje, pavaikščiojome po vakarinį miestą ir keliavome pailsėt. Ryte oras buvo puikus, saulutė lepino šiltais spinduliais, oras buvo įšilęs iki 18 laipsnių.
Papusryčiavę suskrovėme daiktus į automobilį ir patraukėme į kelionę po nuostabią Sardinijos salą. Važiavome pakrantėmis, kalnais link Alghero miestelio. Kad neprailgtų kelionė vis stabtelėdavome pasižvalgyti įvairiose
vietovėse. Pirmas sustojimas buvo mažame, jaukiame miestelyje. Pamatę jūros lopinėlį, nutarėme ten apsižvalgyti. Vietinis šuniukas ramiai sau šildės saulės atokaitoje ir į mašinų burzgimą nekreipė jokio dėmesio.
V
aikų džiaugsmui nebuvo ribų :) Vos išlipę iš mašinos Nojus ir Kajus bėgo prie vandens. Abu rado kuo pasidžiaugti. Nojus rinko ir grožėjosi įvairiausiais spalvotais, vandens nugludintais akmenėliais. Kajus mėtė juos į vandenį. O koks neapsakomas smagumas kai vanduo teliuškuoja šalia ir negali
I
r taip gera buvo kartu...
patikėti, kad tai tik vasario pradžia. Taip ir norisi visą aplinką į save sugerti,kad liktų ilgam atmintyje pavasario šiluma, vandens kvapas ir vėjo ošimas pakrantėse, daužant ir ridenant nedideles bangelias į krantą. Pabuvę prie vandens, nusifotografavę, dar užlipome į kalniuką, nuo
kurio atsiveria puikūs vaizdai. Akmenų grota paliko nemažai klaustukų ir spėlionių, kam ji galėjo būti naudojama ir kaip į ją žmonės įlipdavo, jei to apskritai, reikėdavo. O gal ji buvo skirta tik laužams kūrenti, kad dūmai, kildami aukštyn praneštų apie tykantį pavojų???
Sardinija
P
akeliui per Bosą į Alghero.
Bosa
B
osa-žavingas miestelis. O dar smagiau važiuoti aukštai kalnuose virš debesų.
Alghero
A
lghero miestelis nėra didelis, tačiau girdėjome, jog itin mėgstamas turistų šiltuoju metu. Senamiestyje žavingos siaurutės gatvelės, būdingos Italijai. Pirmą dieną atvykę, apsistojome viešbutyje ir išėjome pasižvalgyti po miestelį. Čia nebuvo saulėta, priešingai, apniukę ir buvo gan stiprus vėjas, todėl nebuvo labai jau šilta. Bet tai mums nesutrukdė smagiai pasivaikščioti miestelio gatvelėmis ir pasigrožėti vietiniais vaizdais. Vakare netgi atradome daugelio išgirtą Tripadviser puslapyje piceriją. Iš ties, savininkas ir visi darbuotojai buvo be galo paslaugūs ir malonūs. Vaikams gal kiek neįprasat valgyti ne lietuviškai paruoštą picą, be jokių padažų, bet vis tiek sukirto visą :)
S
magūs pasivaikščiojimai Alghero miestelyje.
S
ekančią dieną iš Alghero patraukėme link Neptūno grotos (Grotta di Nettu-
no). Dar viešbutyje mus perspėjo, jog siaučiant jūrai ar stipriems vėjams, įėjimas į Neptūno grotą būna uždarytas, mat ji yra vos 1m. virš jūros lygio. Nuvažiavę radome užrakintus vartelius ir mums beliko tik pasigrožėti aplink atsiveriančiais pribloškiančiais vaizdais. Ir nors aš pati turiu aukščio baimę, bet net ir tai man nesutrukdė gėrėtis nuostabiais peizažais. Siurbėme į save jūros mėlynumą ir bangų purslų aidą, atsimušantį į olas.
K
elias ÄŻ Castelsardo miestelÄŻ. Ir pats Castelsardo su savo groĹžiu.
S.Teresa Gallura
V
a čia buvo kažkas TOKIOOOO! Apvainikavo visą mūsų ke-
lionę :) Sunku apsakyti koks jausmas važiuojant tiesiąją pamatyti tolumoje ilgo ilgo kelio pabaigoje ant kalniuko stūksančią baltą bažnyčią. Truputėlį gaila, kad tik įvažiavę nufotografavom. Nes tas įvažiavimas į miestą man priminė fantastinio filmo frag-
mentus. Kelias atrodo ilgas ir tiesus, nesibaigiantis, o tu vis važiuoji ir kyli aukštyn link tos baltos, tarsi angelas, globojančios miestą, bažnyčios. Pasivaikščioję šiek tiek aplink su vaikais atradome dar vieną stebuklą nediduką šeimos restoraną, kuriame pietavome. Atmosfera ten magiška, kaip ir maistas :) Reikėjo matyti mano vyresnėlio
žibančias akis ir girdėti kaip šlamščia spaghetti. Aš pasilepinau mozarella sūriu su šviežiu baziliku ir dar abu su vyru užsisakėm steiką. Negaliu ramiai rašyt apie jį - sultingas, aromatingas ir visoks koks :) ir tik patys geriausi atsiliepimai. Jei kada būsite tame krašte būtinai užsukite pasilepinti geru maistu į Marlin restoraną.
K
elionė į Capo Testa, Mėnulio slėnį (Valle de la Luna).
Cagliari
Keliaujame namo!