Ar "Viešasis interesas" nebetrukdys ūkio plėtrai?

Statyba

ar „viešasis interesas“ nebetrukdys ūkio plėtrai?

30

Statyba

Seime po ilgų diskusijų pagaliau pritarta naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymui, įsigaliosiančiam nuo 2014 m. sausio 1 d. Naująja teisės akto redakcija, kurią lydės pakeitimai Statybos, Žemės ir kituose įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose, iš esmės keičiamas šiuo metu galiojantis teritorijų planavimo reguliavimas. Naująja įstatymo redakcija siekta pagerinti sąlygas verslo plėtrai bei investicijų pritraukimui, sutrumpinti statyboms reikalingų projektų rengimo laiką, trumpinti biurokratinius procesus, iki šiol labai vilkinusius teritorijų planavimo dokumentų rengimą, taip pat paprastinti teritorijų planavimo procedūras.

Visuomenės susidomėjimas rengiamu įstatymo projektu buvo didelis – statybų ir investicijų bendrovės, asociacijos ir suinteresuotos visuomenės atstovai Seimui pateikė per 200 puslapių siūlymų, kaip būtų galima pagerinti esamą reguliavimą. Nors į daugelį pasiūlymų atsižvelgta ir teritorijų planavimo procesas iš esmės supaprastintas, viešojoje erdvėje naujasis teritorijų planavimo reguliavimas kritikuojamas dėl neva apribotos visuomenės teisės dalyvauti teritorijų planavimo procesuose. Tad ar tikrai Seimas visuomenės teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese paaukojo dėl didesnių ūkio plėtros galimybių?

Baimės dėl apribotos visuomenės teisės dalyvauti priimant sprendimus – nepagrįstos Jau Seimo posėdžio metu, kai buvo svarstomas šis įstatymas, buvo girdima nuomonių, kad naujuoju reguliavimu sumažinamos visuomenės galimybės susipažinti su teritorijų planavimo procesu, o tai kartu apriboja suinteresuotos visuomenės galimybes ginti viešąjį interesą.

Buvo teigta, kad visuomenė nėra įtraukiama į pirminius sprendimo priėmimo etapus, taip pat nėra įgyvendinamos tarptautinių konvencijų nuostatos.

Minėti nuogąstavimai nepagrįsti, nes naujojo įstatymo 34 str. numatyta, kad tiek dėl valstybės, tiek dėl savivaldybės ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų planavimo darbų programa skelbiama tų institucijų interneto svetainėse, taip pat iki įstatymo įsigaliojimo laiko sukurtoje LR teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.

Visuomenė taip pat turi teisę susipažinti su jau parengtais teritorijų planavimo dokumentais. Susipažinti skiriamas terminas – nuo 10 dienų iki 2 mėnesių. Susipažinimo terminas priklauso nuo to, kokio lygmens (vietovės, savivaldybės ar valstybės) planas yra rengiamas. Taip pat įstatyme numatytas privalomasis konsultavimasis – pla-

Austėja Kazlauskytė, LLRI jaunesnioji ekspertė

navimo dokumentų rengėjai įpareigoti tartis su kompetentingomis suinteresuotomis organizacijomis ar suinteresuota visuomene dėl rengiamų ir parengtų teritorijų planavimo dokumentų, o visuomenė gali teikti pasiūlymus. Taigi, iš tikrųjų visuomenė į teritorijų planavimo procesus įtraukiama visų pakopų metu.

Siekiant užtikrinti teritorijų planavimo viešumą, įstatyme įvairiomis informacinėmis priemonėmis besinaudojančių gyventojų patogumui įvardijami ir informacijos teikimo būdai: visa informacija, susijusi su teritorijų planavimu, skelbiama ne tik internete, bet ir seniūnijų skelbimų lentose.

Orhuso konvencija – panacėja ar Trojos arklys?

Nepagrįstai nerimaujama ir dėl neva neįgyvendintų Orhuso konvencijos nuostatų. 2001 m. Seimo ratifikuota Orhuso konvencija tapo mūsų teisinės sistemos sudedamoji dalis. Pagrindinės trys Orhuso konvencijoje numatytos asmens teisės – teisė gauti informaciją, teisė dalyvauti priimant sprendimus ir teisė kreiptis į teismus aplinkos klausimais – yra apibrėžtos ne tik naujajame Teritorijų planavimo įstatyme, bet ir kituose su aplinkos apsauga susijusiuose įstatymuose.

Jeigu minėtos suinteresuotos visuomenės teisės ir nebūtų įgyvendintos nacionaliniuose įstatymuose, esant teisėtam pagrindui suinteresuoti asmenys galėtų kreiptis į teismus ir Orhuso konvencijos pagrindu.

Nereikėtų pamiršti, kad viešuoju interesu rūpinasi ne tik visuomenė, bet ir prokuroras bei valstybinės įstaigos. Tad nėra jokio pagrindo manyti, kad viešajam interesui ginti skirta per mažai dėmesio.

Suinteresuotai visuomenei suteikiama teisė ginti viešąjį interesą teismuose skundžiant administracinius sprendimus dėl teritorijų planavimo dokumentų patvirtinimo panaikinimo. Be to, visuomenės dalyvavimas negali būti

31

Statyba

 Nuotrauka iš UAB „Inreal“ archyvo.

... gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus rajone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teismui. beribis. Ydingos yra situacijos, kai suinteresuota visuomenė, kelerius metus nepareiškusi jokių prieštaravimų dėl statybų, staiga puola ginti viešojo intereso. Tokioms situacijoms kelią užkerta naujajame įstatyme įtvirtintas 3 metų naikinamasis terminas, kuriam suėjus visuomenė neteks teisės ginti viešąjį interesą. Tikimasi, kad naikinamojo senaties termino įvedimas teritorijų planavimui suteiks teisinio tikrumo ir aiškumo.

Viena iš naujojo teritorijų planavimo reguliavimo siekiamybių – įvesti tam tikrus saugiklius, apribojančius galimybes piktnaudžiauti nesuinteresuotai visuomenei teritorijų planavimo procesu. Kitaip tariant – įvesti tokį

32

reguliavimą, kad „Vaišvydavos aktyvistų bendruomenė iš pakaunės“ be teisinio pagrindo neturėtų galimybės ginčyti teritorijų planavimo dokumentų dėl objektų Panevėžio rajone statybos. Deja, toks siekis, kad ir koks jis būtų logiškas – sunkiai įmanomas. Orhuso konvencijoje numatyta, kad suinteresuota visuomene, turinčia teisę dalyvauti vertinant minėtus procesus, laikomi bet kokie asmenys, kuriems daro ar gali daryti poveikį sprendimai, susiję su aplinka, taip pat visos nevyriausybinės organizacijos, turinčios teisėtą interesą ginti aplinką.

Ar vienas žmogus yra suinteresuota visuomenė?

Naujajame Teritorijų planavimo įstatyme suinteresuota visuomenė apibūdinama kaip visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai arba kuri yra suinteresuota tų sprendinių įgyvendinimu. Viešieji juridiniai asmenys, įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatinantys darnią teritorijų plėtrą bei aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.

Statyba

Kai kurioms „žaliųjų“ organizacijoms, dažnai iš principo protestuojančioms prieš naujus pramonės plėtros, statybų ar infrastruktūros gerinimo projektus, toks reguliavimas yra itin palankus. Tačiau to paties negalima pasakyti apie investuotojus ir privačios nuosavybės savininkus, siekiančius kurti naujas darbo vietas bei turtinti šalies biudžetą.

Dar daugiau neaiškumo nei ypač platus suinteresuotos visuomenės apibrėžimas įvelia termino „visuomenė“ apibrėžimas, pagal kurį visuomenę sudaryti gali ir vienas fizinis asmuo. Taigi gali atsirasti tokia situacija, kai vienas asmuo iš Šilutės, nepatenkintas statybomis Alytaus rajone, galės teritorijų planavimo dokumentus skųsti teismui. Tad net ir vienas asmuo galės ginti viešąjį interesą, bet tada kyla klausimas, kiek tas interesas yra viešas, o kiek – privatus?

Iki šiol naudojantis įstatymo nuostatomis nėra kliūčių ginti savo privatų interesą, pavadinant jį viešuoju, kadangi viešasis interesas tiek galiojančiame įstatyme, tiek teismų praktikoje interpretuojamas plačiai.

Naujuoju įstatymu įvedama daugiau aiškumo ir konkretumo vertinant visuomenės pagrindą ginti viešąjį interesą ir sudaroma daugiau galimybių atriboti privatųjį ir viešąjį interesą, tačiau ar šią kartu su Orhuso konvencija atėjusią problemą nacionalinė teisėkūra išsprendė, parodys teismų praktika.

Evaldas Klimas, advokatų kontoros LAWIN asocijuotasis teisininkas

„Viešasis interesas“ neturėtų būti laikomas priešprieša ūkio plėtrai. Tiek galiojančio, tiek naujai priimto įstatymo 3 str. 1 d. 7 p. nurodyta, kad teritorijų planavimo vienas iš tikslų yra derinti fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus dėl teritorijos naudojimo ir veiklos plėtojimo teritorijoje sąlygų. Natūralu, kad visuomenė buvo, yra ir bus suinteresuota supančios aplinkos planavimu. Aktyvus visuomenės dalyvavimas kaip tik turėtų užtikrinti darnią ūkio plėtrą. Sveikintina yra tai, kad pakeistu Teritorijų planavimo įstatymu yra nustatomos visuomenės ir suinteresuotos visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese taisyklės. Šios taisyklės iš esmės atitinka prisiimtus Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus ir suformuotą teismų praktiką. Pakeisto įstatymo nuostatos sąlygoja aiškumą ir galimą stabilumą, kuris yra ypač svarbus darniai plėtrai.

Asmenims, abejojantiems, ar priimtu nauju reguliavimu nebus pažeisti suinteresuotos visuomenės interesai, būtina priminti tai, kad visuomenė gali dalyvauti ne tik teritorijų planavimo procese, bet, naudodamasi kitų įstatymų suteikiamomis galimybėmis, dalyvauti vertinant statinių projektinius pasiūlymus, reikšti nuomonę aplinkosaugos ir kultūros paveldo klausimais.

Viešasis interesas – ne tik paveldosauga, bet ir investicijos bei nuosavybės teisių apsauga Viešojo intereso sąvoka naujajame įstatyme buvo papildyta nuostata, kad viešąjį interesą, kalbant apie teritorijų planavimą, sudaro visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta ir nuosavybės teisių prioritetu bei investicijų skatinimu.

Minėtos nuostatos svarbios ir tuo, jog pripažįstama savininko teisė į jo nuosavybės apsaugą. Tai nuteikia pozityviai, turint omeny, kad viešasis interesas neretai paneigia savininko teises naudotis jam priklausančiu turtu.

Versliems, aktyviems žmonėms tai – didelis laimėjimas, kadangi iki šiol viešuoju interesu buvo linkstama laikyti gamtos, kraštovaizdžio, kultūros paveldo bei kitų panašių vertybių apsaugą. Nors išvardytos vertybės viešai pripažįstamos labai svarbiomis šalies gamtinio bei kultūrinio gyvenimo raidai, tačiau jų išsaugojimas turėtų būti derinamas su galimybėmis kurti naujus gėrius – didinti gamybą, gerinti susisiekimą, plėtoti įvairias infrastruktūras.

Svarbu ir tai, kad paskutinį žodį diskusijose tars teismai.

Taigi, net ir turint netobulus įstatymus, teisėjų gebėjimai atskirti piktnaudžiavimo atvejus ir bus tie kertiniai aspektai, leidžiantys įtvirtinti įvairių asmenų grupių interesus derinantį teritorijų planavimą, išlaikant balansą tarp aplinkos apsaugos bei teisėto asmenų siekio naudotis jiems priklausančia nuosavybe, plėtoti verslą ir tuo turtinti aplinką. 

33