KOL PERSKAITYSITE ŠIĄ TRUMPĄ ANTRAŠTĘ,
LIETUVOS VALDŽIA IŠLEIS
8 490 LITŲ
1
Susisiekti su LLRI galite: Šeimyniškių g. 3A Vilnius Tel. (8-5) 250 0280 www.llri.lt
Sužinokite, kiek mokesčių sumokate
WWW.MOKUMOKESCIUS.LT
L
ietuvoje dažnai teigiama, kad esame žemiausių mokesčių Europoje šalis. Nors tai yra siektina, deja, šis teiginys neatitinka realybės. Šiame buklete parodyta didžiulė mokesčių našta darbo pajamoms, paskaičiuota, kas iš tiesų sumoka daugiausiai mokesčių, pristatyta, kokios šalys taiko žemesnius mokesčius arba pastaraisiais metais juos mažino. Bukletas paprastai ir aiškiai atskleidžia tikrąją Lietuvos viešųjų finansų padėtį – mokesčių ir išlaidų dydį, skolos ir palūkanų naštą dabartinei ir būsimoms kartoms. Jeigu norite sužinoti, kiek mokesčių sumokate Jūs asmeniškai ir kaip jie yra panaudojami, kviečiame apsilankyti svetainėje www.mokumokescius.lt. Pagarbiai, Kaetana Leontjeva LLRI vyresnioji ekspertė
1
MOKESČIAI DARBO PAJAMOMS
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESTIS PAJAMOS: 4 504 milijonai litų.* Sudaro 13 % visų mokesčių pajamų.
SOCIALINIO DRAUDIMO MOKESTIS PAJAMOS: 9 931 milijonas litų. Sudaro 29 % visų mokesčių pajamų.
2
LT
SVEIKATOS DRAUDIMO MOKESTIS
9%
PAJAMOS: 2 981 milijonas litų. Sudaro 9 % visų mokesčių pajamų.
*Čia ir kitur nurodytos 2014 m. planuojamos pajamos Šaltinis: Finansų ministerija, LLRI skaičiavimai
DARBO PAJAMŲ APMOKESTINIMAS, 2014 m.
% 42 Mokesčių našta
41 40 39 38 37 36 35 1000
2000
3000
4000
5000
Atlyginimas popieriuje
Tikroji mokesčių našta darbo pajamoms dažnai lieka paslėpta nuo dirbančiojo, nes visus mokesčius perveda jo darbdavys. Mokesčių našta darbo pajamoms Lietuvoje svyruoja nuo 36 % mažiausiai uždirbantiems iki 42 % uždirbantiems daugiau nei 3 200 litų per mėnesį. Šaltinis: LR mokesčių įstatymai, LLRI skaičiavimai
3
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO MOKĖJIMAS PAGAL ATLYGINIMĄ POPIERIUJE, 2013 m. DIRBANČIŲJŲ PASISKIRSTYMAS PAGAL ATLYGINIMĄ POPIERIUJE
>3 000 Lt/mėn.
19 %
1-3 000 Lt/mėn.
81 %
GPM PAJAMŲ DALIS
sumoka
sumoka
51 %
49 %
Penktadalis daugiausiai uždirbančių dirbančiųjų į biudžetą sumoka daugiau nei pusę visų GPM pajamų. Taigi, daugiausia uždirbantys jau dabar sumoka daug mokesčių. 4
Šaltinis: „Sodros“ duomenys, LLRI skaičiavimai
AKCIZO MOKESTIS
Akcizas ir pridėtinės vertės mokestis sudaro pusę benzino kainos. Lietuvoje taikomas akcizas vienam litrui benzino yra 26 centais didesnis negu Europos Sąjungos nustatytas minimalus tarifas. Be to, akcizo mokestis apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu. PAJAMOS: 3 481 milijonas litų. Sudaro 10 % visų mokesčių pajamų. Šaltinis: Finansų ministerija, LLRI skaičiavimai
5
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESTIS
Lietuvoje taikomas PVM tarifas 2009 metais buvo padidintas nuo 18 iki 21 %. Žadėta, kad tarifo padidinimas – laikinas, tačiau padidintas mokestis galioja iki šiol. PAJAMOS: 9 759 milijonai litų. Sudaro 29 % visų mokesčių pajamų. 6
Šaltinis: Finansų ministerija, LLRI skaičiavimai
PVM TARIFAI SKIRTINGOSE ES ŠALYSE, 2014 m. VENGRIJA 27 % LENKIJA 23 % LIETUVA 21 % ESTIJA 20 % JUNGTINĖ KARALYSTĖ 20 % PRANCŪZIJA 20 % SLOVAKIJA 20 % VOKIETIJA 19 % KIPRAS 19 % MALTA 18 % LIUKSEMBURGAS 15 %
ES VIDURKIS 21,5 % Šaltinis: Europos Komisija
7
PELNO MOKESTIS
Pelnas yra apmokestinamas du kartus: pirmą kartą, kai 15 % pelno mokestis mokamas įmonės, ir antrą kartą, kai 15 % gyventojų pajamų mokestį sumoka akcininkas, išsimokėdamas pelną. Pelno mokesčiu apmokestinamos ir įmonių investicijos, jeigu įmonės įsigyja naudotą ar senesnį nei 2 m. turtą.
PAJAMOS: 1 674 milijonai litų. Sudaro 5 % visų mokesčių pajamų. 8
Šaltinis: Finansų ministerija, LLRI skaičiavimai
PELNO MOKESČIO TARIFO MAŽINIMAS, 2006–2014 m. NUO
NORVEGIJA KANADA DANIJA ŠVEDIJA JUNGTINĖ KARALYSTĖ SUOMIJA TAILANDAS ČEKIJA UKRAINA BALTARUSIJA SLOVĖNIJA GIBRALTARAS
IKI
28 % 27 % 36 % 26 % 28 % 24,5 % 28 % 22 % 30 % 21 % 26 % 20 % 30 % 20 % 24 % 19 % 25 % 18 % 24 % 18 % 25 % 17 % 35 % 10 %
Tai – tik dalis valstybių, per pastarąjį dešimtmetį mažinusių pelno mokestį. Kai kurios valstybės įsipareigojo tarifą sumažinti ir 2015–2016 m.: Danija – iki 22 %, Jungtinė Karalystė – iki 20 %. Pelno mokestį didinusių šalių sąrašas trigubai trumpesnis. Šaltinis: KPMG
9
KITI MOKESČIAI, IŠ KURIŲ SURENKAMA
10
NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESTIS
RINKLIAVOS IR MOKESČIAI UŽ PATENTUS
MUITŲ MOKESTIS
TRANSPORTO PRIEMONIŲ MOKESČIAI
KONSULINIS MOKESTIS
MIŠKŲ MOKESTIS
ŽEMĖS MOKESTIS
MOKESČIAI UŽ APLINKOS TERŠIMĄ
MOKESČIAI UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS
TIK 4 % MOKESČIŲ PAJAMŲ
ĮMOKOS Į GARANTINĮ FONDĄ
LOTERIJŲ IR AZARTINIŲ LOŠIMŲ MOKESTIS
NAFTOS IR DUJŲ IŠTEKLIŲ MOKESTIS
ŽYMINIS MOKESTIS
MOKESTIS UŽ VALSTYBĖS TURTO NAUDOJIMĄ PATIKĖJIMO TEISE
TRYS CUKRAUS SEKTORIAUS MOKESČIAI
PAVELDIMO TURTO MOKESTIS
11
MOKESČIŲ ĮSTATYMŲ KAITA, 2004–2013 m.
Tiek kartų per 2004–2013 m. laikotarpį buvo pakeisti svarbiausių mokesčių įstatymai: GPM, PVM, pelno mokesčio, akcizų ir „Sodros“ įmokų įstatymai. Daugiausiai keičiami buvo „Sodros“ įmokų įstatymas – 52 kartus, ir GPM įstatymas – 51 kartą. Nuolat keičiami mokesčių įstatymai sudaro didelę netiesioginę mokesčių naštą – mokesčių administravimo kainą. 12
Šaltinis: LR Seimo teisės aktų duomenų bazė
ŽODŽIŲ SKAIČIUS MOKESČIŲ ĮSTATYMUOSE, 2005–2014 m. 102 035 107 089 110 618 121 467 118 277 122 307 124 061 126 745 127 942 127 610
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 PVM įst. GPM įst. „Sodros“ įmokų įst.
Sveikatos draudimo įst. Akcizų įst. Pelno mokesčio įst.
Šių įstatymų apimtis yra dvigubai didesnė už Roberto Louiso Stevensono romaną „Lobių sala“ ir pusantro karto didesnė už George’o Orwello romaną apie neribotą valdžios galią „1984“. Vis ilgesni ir sudėtingesni įstatymai reiškia, kad žmonėms ir įmonėms tampa sunkiau juose susigaudyti ir teisingai apskaičiuoti mokesčius. Šaltinis: Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai
13
VALDŽIOS IŠLAIDŲ SANTYKIS SU BENDRUOJU VIDAUS PRODUKTU, 2005–2014 m., proc. % 45 40 35 30 25 20 2005 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Nors biudžeto išlaidos ir buvo mažinamos ekonomikos nuosmukio metu, privatus sektorius susitraukė daug labiau. Dėl to valdžios išlaidų santykio su BVP pikas įvyko būtent 2009–2010 m., kai valdžios išlaidos pasiekė 42–45 % BVP. 14
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
VALDŽIOS SEKTORIAUS IŠLAIDOS, 2014 m. PENSIJOS 8 678 MLN. LT SVEIKATOS APSAUGA 4 872 MLN. LT ŠVIETIMAS IR 4 315 MLN. LT MOKSLAS SAVIVALDYBĖS IR JŲ 3 893 MLN. LT TEIKIAMOS FUNKCIJOS SUBSIDIJOS 2 528 MLN. LT ŽEMĖS ŪKIUI PALŪKANOS UŽ 2 261 MLN. LT VALSTYBĖS SKOLĄ VALSTYBĖS APARATAS 2 110 MLN. LT KELIAI 1 696 MLN. LT GYNYBA 951 MLN. LT KITA 13 265 MLN. LT
VISOS IŠLAIDOS 44 569 MLN. LT Šaltinis: Biudžeto įstatymas, LLRI skaičiavimai
15
SANTYKIS TARP DARBUOTOJŲ PRIVAČIAME IR VALSTYBĖS SEKTORIUOSE LIETUVOJE, 2005–2012 m. 2.1
2.0
1.9
1.8
1.7 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
Mažiau nei du privataus sektoriaus darbuotojai išlaiko vieną valstybės sektoriaus darbuotoją.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
16
1000-IUI LIETUVOS GYVENTOJŲ TENKANTYS VALSTYBĖS TARNAUTOJAI 2004 m.
2014 m.
Šaltinis: Valstybės tarnybos departamentas, Lietuvos statistikos departamentas
17
SVEIKATOS APSAUGA
IŠLAIDOS: 4 872 milijonai litų.* Sudaro 11,1 % visų išlaidų.
18
* Čia ir kitur nurodytos 2014 m. planuojamos išlaidos Šaltinis: 2014 m. biudžetas, LLRI skaičiavimai
LOVŲ LIGONINĖSE SKAIČIUS, TENKANTIS 1000-IUI GYVENTOJŲ, 2011 m.
VOKIETIJA AUSTRIJA LIETUVA LENKIJA LATVIJA SUOMIJA ESTIJA AIRIJA JUNGTINĖ KARALYSTĖ ŠVEDIJA
8,2 7,7 7,4 6,5 5,8 5,5 5,4 3 2,9 2,7
ES VIDURKIS 5,4
GYDYTOJŲ SKAIČIUS, TENKANTIS 1000-IUI GYVENTOJŲ, 2011 M. Lietuvoje esantis santykinis gydytojų ir lovų skaičius yra vienas aukščiausių Europoje.
Šaltinis: Eurostat
AUSTRIJA ITALIJA LIETUVA VOKIETIJA ČEKIJA ESTIJA LATVIJA JUNGTINĖ KARALYSTĖ AIRIJA LENKIJA
4,8 4,2 4,1 3,8 3,6 3,3 3,1 2,8 2,7 2,2
ES VIDURKIS 3,3
19
ŠVIETIMAS IR MOKSLAS
Išlaidos: 4 315 milijonų litų. Sudaro 9,8 % visų išlaidų.
Šaltinis: 2014 m. biudžetas, LLRI skaičiavimai
20
1000-IUI MOKINIŲ TENKANČIŲ MOKYTOJŲ SKAIČIUS, 2005–2013 m. 100
95
90
85
80 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
Mokinių skaičius Lietuvoje mažėja daug greičiau negu mokytojų skaičius. Dėl to santykinis mokytojų ir mokinių skaičius auga. Jeigu 2005 m. vienas mokytojas vidutiniškai mokė 12,1 mokinio, tai 2013 m. – tik 10,4 mokinio. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
21
PENSIJOS
IŠLAIDOS: 8 678 milijonai litų. Sudaro 19,5 % visų išlaidų. Valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos sudaro 26,3 % dirbančiojo darbo užmokesčio. Iš jų tik 2 % gali būti skirti pensijų kaupimui. 2009 m. pensijų kaupimo pervedimai buvo sumažinti nuo 5,5 % iki 2 %. Šaltinis: Valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 m. biudžetas, LLRI skaičiavimai
22
„SODROS“ FONDO BIUDŽETO PERTEKLIUS/DEFICITAS, 2005–2014 m., mln. litų
700 0
2014 2005
2007
2009
2011
2013
2015
-700 -1400 -1800 -2400 -3100
Nuo 2008 m. „Sodros“ fondo biudžetas – deficitinis: „Sodra” kasmet vidutiniškai išleisdavo po 1,9 milijardo litų daugiau, negu surinkdavo pajamų. 2014 m. pradžioje „Sodros“ sukaupta skola sudarė 11,5 milijardų litų. Ši skola ateityje menkins galimybes mokėti adekvataus dydžio pensijas ir kitas išmokas. Šaltinis: Seimo nutarimai dėl „Sodros“ biudžeto ataskaitų patvirtinimo, „Sodra”, Valstybinio socialinio draudimo fondo 2014 metų biudžetas
23
PALŪKANOS UŽ VALSTYBĖS SKOLĄ
IŠLAIDOS: 2 261 milijonas litų. Sudaro 5,1 % visų išlaidų.
24
Šaltinis: 2014 m. biudžetas, LLRI skaičiavimai
LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLA, 2005–2014 m., mln. litų
60 000 45 000 30 000 15 000 0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Nepaisant to, kad ekonominė padėtis Lietuvoje grįžo į prieškrizinę būklę, Lietuvos viešasis sektorius išleidžia daugiau, negu surenka pajamų. Todėl Lietuvos valstybės skola yra ir toliau didinama.
Šaltinis: Finansų ministerija
25
3 ASMENŲ ŠEIMOS IŠLAIDOS PALŪKANOMS UŽ LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLĄ
2006 m.
560 LT
2014 m.
2310 LT
Palyginimui, vidutiniškai vieno buto šildymui per visą šildymo sezoną išleidžiama 2 500 litų.
Nuo 2006 m. išlaidos palūkanoms už Lietuvos valstybės skolą išaugo beveik 4 kartus. 2006 m. tam skyrėme 611 milijonų litų, o 2014 m. skirsime 2 261 milijoną litų. Tai – vien palūkanos, o ne skolos grąžinimas. 26
Šaltinis: Finansų ministerija, Lietuvos statistikos departamentas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija, LLRI skaičiavimai
IŠLAIDOS PALŪKANOMS UŽ LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLĄ, 2005–2014 m., mln. litų
3000
2250
1500
750
0 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Šaltinis: Lietuvos Respublikos Vyriausybė
27
LIETUVOS VALSTYBĖS TURTAS, 2011 m., mlrd. litų
VERTYBINIAI POPIERIAI (nuosavybės)
169
VISAS TURTAS
14
23
31
ILGALAIKIS MATERIALUSIS TURTAS FINANSINIS TURTAS
Kasmet biudžetui trūkstant lėšų, valdžia siūlo didinti mokesčius. Tačiau valdžia disponuoja tokiu dideliu turtu, kad net ir mažos jo dalies pardavimas leistų sumažinti biudžeto deficitą nedidinant mokesčių ir net grąžinti dalį valstybės skolos. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
28
Sužinokite, kiek mokesčių sumokate
WWW.MOKUMOKESCIUS.LT
INFORMACINIS PARTNERIS:
BUKLETO DIZAINAS:
WWW.LLRI.LT