Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae

Gyvenimo aprašymas (Curriculum vitae)

Arvydas AMBROZAITIS

VU KMI Infekcinių ligų, ir dermatovenerologijos klinikos profesorius, habilituotas daktaras

AMBROZAITIS ARVYDAS (g. 1948 05 16, Vilniuje), mokslininkas, prof., habil. dr. (biomedicinos m., medicina), VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorius, Lietuvos infektologų draugijos Valdybos narys, Lietuvos nusipelnęs gydytojas. Žmona Jūratė (g. 1953), gydytoja. Vaikai: Milda (g. 1980), UAB „Parexel International“ klinikinių tyrimų vadybininkė, Birutė (g. 1983), kosmetologė. Tėvas Kazys (1911–2017), gydytojas rentgenologas, VU profesorius, mama Birutė Ambrozaitienė-Kučinskaitė (1919–2008), vaikų ligų gydytoja.

Darbo stažas. Turi 48 metų darbo stažą Vilniaus universitete, 48 metų mokslininko darbo stažą, 45 metų pedagoginio darbo stažą, 45 metų gydomojo darbo stažą. Išsilavinimas. 1955–1966 mokėsi Vilniaus S. Nėries vid. mokykloje, 1966–1972 studijavo VU Medicinos fak. (gydomoji specialybė), 1977–1979 – TSRS Mokslų akademijos Virusologijos instituto (Maskva) aspirantūroje. Darbinė veikla. 1972–1975 – VU jaunesnysis mokslo darbuotojas, 1975–1990 – VU Medicinos fak. Infekcinių ligų katedros asistentas, 1991–2002 – VU Medicinos fak. Infekcinių ligų klinikos vedėjas, 2002–2006 – VU Medicinos fak. Infekcinių ligų ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, 2006–2011 – VU Medicinos fak. Infekcinių ligų, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos vedėjas, 2012–2017 –VU Medicinos fak. Infekcinių ir krūtinės ligų, dermatovenerologijos ir alergologijos klinikos vedėjas, nuo 2017–11-01 – VU Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos profesorius. 2011–2016 – VU ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius, 2016–2017 – VU ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovas. 2017-09-01 – 2019-12-31 – VU ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro konsultantas-infekcinių ligų gydytojas, 1995–2018 – Lietuvos Infektologų draugijos Valdybos pirmininkas. Mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų suteikimas. Apgynė medicinos m. kandidato (dr.) disertaciją „Virusinių A ir B hepatitų pasekmių palyginamoji charakteristika“ (biomedicinos m., 1981), habil. dr. disertaciją „Hepatito C epidemiologiniai ir klinikiniai aspektai Lietuvoje 1990–1994“ (biomedicinos m., 1995). 1981 m. suteiktas medicinos daktaro mokslo laipsnis, 1991 m. – docento pedagoginis vardas, 1995 m. – habilituoto medicinos daktaro laipsnis, 1998 m. – profesoriaus pedagoginis vardas. Turi specializuotos medicinos praktikos (infekcinių ligų gydytojo) licenciją.

5

Pedagoginė veikla. Skaitė infekcinių ligų paskaitas VU Medicinos fak. IV kurso medicinos studijų programos studentams ir gydytojams kursantams gydytojų tobulinimo ciklų metu. Atliko praktikos darbus su IV kurso medicinos studijų programos studentais. Mokslinių interesų sritys: Virusinių hepatitų ir ŽIV infekcijos epidemiologija, diagnostika, klinika, gydymas, gripo infekcijos ir hepatito C viruso infekcijos patogenezės tyrimai, profilaktika ir gydymas, naujų vakcinų ir antivirusinių vaistų klinikiniai tyrimai. Respublikiniame kraujo centre „Kraujas“ išaiškino hepatito C viruso infekcijos protrūkį tarp kraujo plazmos donorų (1992). Jam vadovaujant ir organizuojant pirmą kartą Lietuvoje buvo įsisavinta hepatito C infekcijos laboratorinė diagnostika, pirmą kartą Lietuvoje nustatė ūminių virusinių hepatitų etiologijos struktūrą ir išaiškino ūminio hepatito C lyginamąją dalį tarp suaugusiųjų (1993). Bendradarbiaudamas su JAV Viskonsino universiteto mokslininkais ir gydytojais atliko pirmąjį Lietuvoje naujos gripo vakcinos klinikinį tyrimą (1993). Infekcinių ligų centre įkurtas Lietuvos echinokokozės registras – echinokokoze sergančiųjų konsultacinis centras (2003), kuris vėliau įtrauktas į Europos echinoregistrą (2005); atliekamas konsultuotų ambulatoriškai ar hospitalizuotų pacientų visuotinis testavimas dėl ŽIV greitaisiais testais (nuo 2010); įsteigtas Skiepų kabinetas (2013). Aktyviai dalyvavo įdiegiant klinikinėje praktikoje šiuolaikinį lėtinio hepatito C gydymą tiesiogiai veikiančiais antivirusiniais vaistais (2015). VU Ligoninės Santariškių klinikų Infekcinių ligų centras – didžiausias šalyje ŽIV ligos ir AIDS gydymo ir ambulatorinės priežiūros centras. Čia taikomas neinvazinio fibrozės vertinimo kepenų elastografijos (FibroScan R502) metodas ligonių, sergančių lėtiniais virusiniais hepatitais, ištyrimui (nuo 2016).

Publikacijos. Knygų: „Virusiniai hepatitai“ (1997), „Infekcijos ir priešinfekciniai vaistai“ (2004), „Infekcinių ligų vadovo“ (2010) sudarytojas, mokslinis redaktorius, bendraautoris, „Naujos infekcinės ligos“ (2012) bendraautoris, „Suaugusiųjų skiepijimo rekomendacijos“ (2013), „Suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijos 2015“ (2015), „Senyvo amžiaus žmonių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijos 2016“ (2016), Suaugusiųjų rizikos grupių skiepijimo Lietuvoje rekomendacijos 2017“ (2017) sudarytojas ir bendraautoris, 321 mokslo straipsnių ir kitų publikacijų Lietuvos ir užsienio spaudoje lietuvių, anglų, rusų k. infekcinių ligų, hepatologijos ir vakcinologijos temomis autorius ar bendraautoris. Parengė ir skaitė 275 pranešimus tarptautinėse ir Lietuvos konferencijose infekcinių ligų (virusinių hepatitų, ŽIV ligos ir kt.) diagnostikos, gydymo ir specifinės imunoprofilaktikos vakcinomis tematika.

Stažuotės. Stažavosi Tokajaus u-to Medicinos fak. Vidaus ligų klinikoje (Japonija, 1986–1987), Viskonsino u-to Medicinos fak. klinikose ir Valstybinėje higienos laboratorijoje (JAV, 1993), Lundo uto Medicininės mikrobiologijos k-dros Virusologijos laboratorijoje (Švedija, 1994), Viskonsino laboratorijos Valstybinėje higienos laboratorijoje (JAV, 1997), Rytų Virdžinijos Medicinos fak. klinikoje, Glenano Geriatrijos ir gerontologijos centre (JAV, 1997), dalyvavo infekcinių ligų ir epidemiologijos seminare Zalcburge (Austrija, 1998), Merieux fondo organizuotuose vakcinologijos kursuose (Prancūzija, 2001), kvalifikaciją kėlė Barselonos u-to Mutua Terrassa ligoninėje (Ispanija, 2014), Genujos u-to San Martino ligoninėje (Italija, 2015).

6

Nacionalinės imunoprofilaktikos 2014–2018 m. ir 2019–2023 m. programų Nepriklausomų ekspertų grupės narys, Tarptautinių infekcinių ligų draugijos, Europos kepenų tyrimo asociacijos, Europos klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos tarybos, Europos AIDS klinikinės draugijos, Šiaurės šalių klinikinės mikrobiologijos ir infekcinių ligų draugijos narys, Baltijos imunoprofilaktikos asociacijos (BALTIPA) valdybos narys, Lietuvos infektologų draugijos valdybos pirmininkas (1995–2018), Vilniaus medicinos draugijos garbės narys, VU Medicinos fak. tarybos narys (1993–2017), VU Medicinos fak. Priėmimo-atestacijos komisijos pirmininkas (2002–2015), VU Medicinos fak. Mokslo komiteto ir Medicinos krypties ir Visuomenės sveikatos krypties doktorantūros komiteto narys, VU senato narys (2006–2014). Žurnalo „Infekcinės ligos“ vyr. redaktorius (2008–2019), žurnalų: „Acta medica Lituanica“, „Internistas“, „Sveikatos mokslai“, „Medicinos teorija ir praktika“ (nuo 2004), tarptautinio žurnalo „International Journal of HIV-Related Problems „HIV&AIDS Review“ redakcinių kolegijų narys, žurnalo „Visuomenės sveikata“ redaktorių tarybos narys (nuo 2008).

Apdovanojimai. Apdovanotas Vilniaus medicinos draugijos diplomu už geriausią mokslo darbą, praktiškai panaudojant virusinio C hepatito diagnostikos metodą (1992). Laimėjo JAV valstybinę Fulbraito stipendiją mokslinei stažuotei JAV universitete (1997). Įteiktas VU Rektoriaus padėkos raštas už aktyvią mokslinę veiklą (2007). Savaitraščio „Lietuvos sveikata“ organizuoto konkurso „Metų vadovas 2010“ nominacijos „Metų mokslo autoritetas 2010“ nugalėtojas. Suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas (2009). VU Medicinos fakulteto 235-ųjų įkūrimo metinių proga įteiktas apdovanojimo raštas už dosnų pasidalinimą profesinėmis žiniomis ir kūrybingą pedagoginę veiklą, neeilinius mokslinius pasiekimus ir lojalumą Alma Mater (2016). Suteiktas Vilniaus universiteto afilijuotojo profesoriaus vardas už išskirtinį indėlį į VU mokslo ir studijų plėtrą (2021). Laisvalaikis. Senjorų sportinių šokių klubo „Rondo“ narys (nuo 2003), aktyvus sveikos gyvensenos ir mitybos puoselėtojas.

7