LKU kredito unijų grupės žurnalas "Kredo"

Leidėjai: Asociacija Lietuvos kredito unijos ir Lietuvos centrinė kredito unija skirtas

2015 rugsėjis – lapkritis

Jau

savo nariams, klientams bei visuomenei

Nr. 8

tiražas 3200

metu

augame kartu su Lietuva

2kredo

3

Viskas mūsų gyvenime turi pirmą kartą. Kiekvieną pirmą kartą, remdamiesi to laiko turima patirtimi, mes įvertiname kaip galimybes arba grėsmes. Per dvidešimt metų Lietuvos kredito unijos savo veikloje susidūrė su daugeliu naujų dalykų ir reiškinių arba pirmų kartų, kurie privertė kardinaliai pasikeisti ir tobulėti.

Tikiuosi, kad kaip galimybė buvo įvertintas bendradarbiavimas su INVEGA, kai pirmą kartą pasinaudojus Europos socialinio fondo lėšomis, pradėta aktyviai kredituoti pradedančiuosius verslą. INVEGA šį bendradarbiavimą mato kaip galimybę kurtis bei augti smulkiajam ir vidutiniam verslui itin palankioje terpėje Lietuvoje. Neeilinė INVEGOS ir LKU konsorciumo sąjunga atveria neribotų galimybių ir pačioms kredito unijoms bei jų nariams.

Šia proga sveikiname visus unijos darbuotojus, akcininkus, klientus, betarpiškai prisidėjusius prie Jūsų veiklos klestėjimo ir augimo.

Linkime Jums prasmingų siekių, veržlumo, lūkesčių įgyvendinimo ir puoselėti ilgametę darbo patirtį ateityje. Žemės ūkio paskolų garantijų fondo kolektyvo vardu Jus sveikina direktorė Danguolė Čukauskienė

Nuoširdžiai Fortunatas Dirginčius, Lietuvos centrinės kredito unijos valdybos pirmininkas

toliau jaustumėmės esantys vienminčiai,

puoselėjantys tas pačias vertybes: pado-

Robertas Miliauskas, Lietuvos kooperatyvų sąjungos pirmininkas

Danas Arlauskas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius

Ramūnas Stonkus, Asociacijos Lietuvos kredito unijos valdybos pirmininkas

Su švente!

„Kooperacijos kelias“ nuoširdžiai sveiki-

Kredito unijų nariai, būdami Jūsų didelės bendruomenės dalimi, praktiškai jaučia kooperacijos bei partnerystės naudą. Šiandien mums labai svarbus dialogas ir bendradarbiavimas tarp visų kooperatinių ir kitų suinteresuotų organizacijų. Manau, kad ateityje plėsis Lietuvos kooperatyvų sąjungos narių ir įmonių bendradarbiavimas su kredito unijomis, o per partnerystę Lietuvos kooperatyvų konfederacijoje sieksime kooperatyvų veiklos plėtros šalyje, puoselėjant kooperacijos principus ir vertybes. Šventės proga linkiu Jums kuo geriausios kloties ir tarpusavio supratimo, sėkmės ir dar daug gražių, didelių, prasmingų darbų.

Gražaus dvidešimtmečio ir nesuskaičiuojamų sėkmingos, reikšmingos veiklos metų.

Lietuvos valstybei šiemet atšventus 25 metų nepriklausomybės atkūrimo sukaktį, 20 metų sukaktį pažymi ir vienintelės mūsų šalyje kooperatinės finansų įstaigos – kredito unijos. Kaip ir mūsų valstybei, taip ir unijų sektoriui pirmasis dvidešimtmetis buvo kupinas permainų: veiklos pradžią lydėjo entuziazmas, vėliau – nuosekli plėtra, besikeičianti reguliavimo aplinka, naujos kredito unijų finansinės paslaugos, kurių siekis – padėti kiekvienam žmogui efektyviai valdyti savo finansus ir stiprinti gyvenimo kokybę. Šiame permainų kelyje ne tik išlikti, bet ir nuolat stiprėti mums padėjo mūsų vienybė ir pasitikėjimas vieni kitais. Ačiū visiems.

na LKU jubiliejaus proga ir linki, kad ir

Kredito unijų istorija prasidėjo nuo idėjos daugiau nei prieš 150 metų. Tarptautinio kooperacijos aljanso duomenimis, šiandien pasaulyje – daugiau kaip 57 tūkstančiai kredito unijų, kurios vienija daugiau nei 200 mln. narių. Džiugu, kad Lietuvoje kredito unijos per 20 metų tampo svarbiais rinkos dalyviais ir jų patirtimi dalijasi kitos šalys.

Jubiliejaus minėjimas yra puiki proga visuomenei skleisti išskirtinius savo veiklos principus, vertybes, naudą nariams, pasiekimus bei problemas.

„Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos vardu sveikinu LKU sulaukus jaunatviško jubiliejaus. Linkiu, kad netrūktų įkvėpimo, darbas vardan bendrų tikslų motyvuotų, o kooperacijos jėga skatintų judėti pirmyn ir siekti dar daugiau.

Mums – jau 20 metų! Per šiuos metus kredito unijos narių skaičius išaugo iki 140 tūkst., kas yra solidus kredito unijų ir jų teikiamų finansinių paslaugų įvertinimas. Ta proga kviečiu visus unijų narius būti aktyvia kredito unijos dalimi, dažniau užeiti puodeliui arbatos, pasiteirauti geriausių finansinių sprendimų, domėtis unijos vykdoma veikla, lankytis unijos narių susirinkimuose, dalyvauti valdyme!

Kooperacija – tai nenugalima jėga, kurios dėka galime drauge augti ir siekti aukštų tikslų. Linkiu, kad visuomet būtų, kur tobulėti, kad galėtume vieni iš kitų semtis gerosios patirties ir kad nuolatos jaustume postūmį judėti į priekį žinodami, jog kiekviena diena – tai nauja pradžia, kurią kuriame kartu.

ūkio kooperatyvų asociacija

Gerbiami kolegos, Lietuvos kooperatyvų sąjungos vardu sveikinu kredito unijų bendruomenę su veiklos Lietuvoje 20-mečiu.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas nuoširdžiai sveikina ištikimą, ilgametį bei patikimą partnerį – Lietuvos kredito unijų grupę – 20 metų veiklos Lietuvoje proga.

Mieli kredito unijų nariai,

Lietuvos žemės

Linkiu, kad per ateinančius 20 metų kredito unijų judėjimas veiksmingai susidorotų su iššūkiais ir drąsiai sutiktų kitus pirmus kartus bei išsikovotų garbingą vietą tarp smulkųjį verslą finansuojančių institucijų. Su jubiliejumi!

Audrius Zabotka UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinis direktorius

Gerb. kredito unijų nariai ir kolegos,

rumą ir meilę, darbštumą ir atsakomybę, nuoširdumą ir ištikimybę, drąsą ir laisvę.

Juratė Dovydėnienė, LŽŪKA „Kooperacijos kelias“ Valdybos pirmininkė

Džiugu, kad ilgametis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos ir Lietuvos kredito unijos bendradarbiavimas – naudingas ne tik mums, bet, svarbiausia, mūsų šalies kaimo plėtrai bei žemdirbiams.

Linkime, kad ateityje kartu įgyvendintume dar daugiau sėkmingų idėjų, dirbtume žemdirbių ir kaimo labui, kurių gerovė taip pat priklauso nuo mūsų bendros veiklos sėkmingų rezultatų.

Kooperaciniai principai – drauge mes galime daugiau!

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi Lietuvos kredito unijų ir Žemės ūkio rūmų partneryste, kurios dėka esame novatoriški, konkurencingi ir naudingi pagalbininkai savo nariams, padedantys jiems siekti tikslų. Svarbus ir reikšmingas Jūsų institucijos kooperacijos principo skatinimas ir plėtojimas rodo, kad yra daugiau verslo organizavimo būdų ir formų, kurios puikiai įsilieja į žemės ūkio, kooperatyvų ir kredito unijų gražų ekonomiškai ir socialiai naudingą bendradarbiavimą. Šiandien džiaugiamės Jūsų pasiekimais, laimėjimais ir naujomis iniciatyvomis, kurios prisideda prie bendruomeniškumo skatinimo. Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų organizacijų vardu sveikinu Jus Lietuvos kredito unijų 20-mečio proga. Ryšys su žeme, agrarinė kultūra Lietuvai ir lietuviams visada buvo neatskiriama bendrosios kultūros dalis. Kai yra žmonių, kurie tiki tuo, ką darome, tampame drąsesni ir įgyjame daugiau jėgų pradėtiems darbams tęsti ir ryžto nesustoti pasirinktame gyvenimo kelyje, nes privalome pateisinti viltis tų, kurie mumis tiki.

Nuoširdžiai Andriejus Stančikas, LR žemės ūkio rūmų pirmininkas

Edvardas Makelis, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius dr.

LKU kreditų unijų grupė gyvuoja jau 20 metų. Žmogaus ir įmonės gyvenime tai gražus amžius, pirmas žingsnis į veiklos jaunystę, kupiną energijos, svaigių siekių ir gražių vilčių.

Nuoširdžiai sveikiname jubiliejus proga. Dėkojame už nuoširdų bendradarbiavimą, linkime gerų metų, pilnų originalių atradimų Jūsų veikloje.

Juratė Dovydėnienė Lietuvos Kooperatyvų Konfederacijos Tarybos pirmininkė

4kredo

iniciatyva

inovacijos

Socialiai remtinoms šeimoms –

pagalba žiniomis Aukštadvario seniūnijoje gyvenančių socialiai remtinų šeimų laukia pokyčiai. Šiuo metu ten vykdomas projektas, kuriuo siekiama prisidėti prie ekonominės bei socialinės šeimų būklės gerinimo. LKU kredito unijų grupės bendruomenių programos „Gera kurti kartu“ dėka socialiai remtinos šeimos mokomos tinkamai valdyti savo finansus ir šeimos ūkį.

Almantas Urbelis, Trakų kredito unijos vadovas

„Naujai įsikūrusi asociacija „Aukštadvario senjorai“ mato vis daugiau problemų, kylančių socialiai remtinose šeimose Aukštadvario seniūnijoje. Daugiavaikės šeimos, gaunančios socialinę paramą pinigais bei maisto produktais, neturi socialinių įgūdžių, nemoka planuoti finansų, tvarkyti šeimos biudžeto. Dėl šių priežasčių iš mokesčių mokėtojų sukauptos Valstybės biudžeto lėšos dažnai naudojamos ne pagal paskirtį“, – teigia asociacijos „Aukštadvario senjorai“ narė Veronika Pilipavičienė.

Remiantis LR Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos statistikos duomenimis, 2014 m.

Socialinę paramą Lietuvoje gavo daugiau kaip 140 tūkst. žmonių, tuo tarpu Trakų rajono savivaldybėje − 1563 žmonės. Iš viso tai sudaro 11, 1 proc. socialinę paramą Lietuvoje gaunančių asmenų. „Pastebėjome, kad tokių šeimų, kurių nariams būdingas pasyvus požiūris į darbą bei nemokėjimas valdyti gaunamų lėšų, Aukštadvaryje yra nemažai. Šios šeimos neturi socialinių įgūdžių kaip išauginti ir sukaupti maisto atsargas žiemai, kaip pigiau pamaitinti ar aprengti šeimą, kur laikyti santaupas ir pan.“, – įžvalgomis dalijosi V. Pilipavičienė.

Projekte dalyvauja pakankamai jauni, darbingo amžiaus žmonės – 9 šeimos, t. y. 13 socialinę paramą gaunančių asmenų. Aukštadvario seniūnijai turint laisvą bendruomenės sodą, šiems žmoniems buvo padalinta mokomojo daržo žemė. Šeimos mokomos daržo įveisimo, vaisių ir daržovių auginimo įgūdžių, vaistažolių

Socialinio projekto dalyviai prie naujai sukasto daržo. Viduryje – J.Dzencevičienė rinkimo, džiovinimo, paruošimo naudojimui įpročių ir kt. „Taip pat vyks susitikimai su senjorais, šeimos gydytoja, kurių metu bus organizuojamos paskaitos apie žalingų įpročių poveikį šeimai, sveiką gyvenimo būdą, ugdomi socialiniai įgūdžiai“, – pasakojo projekto koordinatorė, asociacijos „Aukštadvario senjorai“ tarybos narė Jadvyga Dzencevičienė. Dar daugiau – siekiant šiuos žmones išmokyti tikslingo finansų valdymo, bus ugdomas jų taupumas, mokoma planuoti finansus ir kitus namų ūkio išteklius, patariama, kaip tinkamai tvarkyti šeimos biudžetą. Šioms žinios stiprinti pasitelkti Trakų kredito unijos profesionalai. „Kartu su šeimų nariais eisime į parduotuvę apsipirkti, skaičiuosime pinigus ir mokysime paskirstyti juos taip, kad užtektų visam laikotarpiui, kuriam šie skirti. Paaiškinsime, kaip nupirkti būtiniausių prekių ir tą daryti racionaliai: rinktis tokius produktus, iš kurių daugiau maisto jie patys pasigamintų namuose“, – kalbėjo Trakų kredito unijos vadovas Almantas Urbelis.

Projekto planuose numatyta suteikti žinių

apie Trakų kredito unijos teikiamų paslaugų paketą, akcentuojant elektroninių bankininkystės paslaugų naudojimo privalumus. Trakų kredito unijos administracijos vadovo teigimu, socialiai remtini žmonės gyvena tik iš valstybės biudžeto skiriamos socialinės pašalpos, todėl jų supratimas apie finansų valdymą yra menkas ir gautus pinigus jie labai greitai išleidžia. „Prie šių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo galime prisidėti švietėjiška veikla: padėti jiems atsidaryti sąskaitas, paaiškinti, kaip naudotis Trakų kredito unijos teikiamomis paslaugomis, patarti, kaip tinkamai valdyti gautus pinigus“, − teigė A. Urbelis.

Bendruomenių rėmimo programa „Gera kurti kartu“ vykdoma jau dešimtmetį. Pagrindinis programos tikslas – skatinti Lietuvos bendruomenes teikti naudingus pasiūlymus ir vykdyti prasmingas iniciatyvas vietos bendruomenėse. Projektą įgyvendina Asociacija „Aukštadvario senjorai“ kartu su Trakų kredito unija ir LKU kredito unijų grupės bendruomenių rėmimo programa „Gera kurti kartu“. Programos globėja – Lietuvos centrinė kredito unija.

Naujas pavadinimas – narių įvairovei pabrėžti „Ūkininkų taupa“ – Širvintose esanti kredito unija, įsikūrusi dar 1998-aisiais. Pavasarį, po beveik dviejų dešimtmečių veiklos, buvo nuspręsta ją pervadinti pagal vietovę – į „Širvintų kredito uniją“. Kokios priežastys lėmė tokį sprendimą?

Kredito unijos pavadinimas buvo pakeistas kartu su atsinaujinusiu LKU prekės ženklu: šių metų balandžio mėnesį, po visuotinio narių susirinkimo, kredito unija „Ūkininkų taupa“ buvo pervadinta į „Širvintų kredito uniją“. Naujojo pavadinimo tikslas – nebeklaidinti miesto ir rajono gyventojų. „Dauguma gyventojų buvo įsitikinę, kad mūsų unija paslaugas teikia tik ūkininkams.

Tiesa ta, kad unijos nariais gali tapti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, gyvenantys Širvintų r. ir su juo besiribojančiuose rajonuose.

Todėl tam, kad vietiniai žinotų, jog unija skirta visam rajonui, buvo priimtas sprendimas pakeisti jos pavadinimą“, – komentavo Širvintų unijos vadovė.

G. Subačiūtės teigimu, Širvintų gyventojai naująjį pavadinimą priėmė natūraliai. „Praėjus keliems mėnesiams po pavadinimo pakeitimo mūsų teikiamos paslaugos išliko tokios pačios, tačiau pastebėjome unijos narių – ne ūkininkų – skaičiaus augimą.

Dar turės praeiti šiek tiek laiko, kad galėtume kaip reikiant įvertinti naujojo pavadinimo poveikį, tačiau dabartinės tendencijos džiugina“, – sakė kredito unijos vadovė.

Buvo siūlyti keli pavadinimo variantai, iš kurių „Širvintų krašto kredito unija“ buvo antrasis pasirinkimas.

naujienos

LKU kredito unijų grupės nuostoliai mažėjo 62 kredito unijas vienijančios LKU grupės turtas pirmojo pusmečio pabaigoje pasiekė 430 mln. eurų – 8 proc. daugiau nei prieš metus (369,2 mln. eurų). Iš visų LKU grupei priklausančių unijų 38 dirbo pelningai, 25 – patyrė nuostolių. Bendras LKU grupei priklausančių unijų nuostolis siekė 0,413 mln. eurų – 40 proc. mažiau nei tuo pačiu periodu pernai (0,708 mln. eurų). „LKU grupei priklausančios kredito unijos nuosekliai laikosi Lietuvos banko rekomendacijų konservatyviai vertinti paskolų portfelį. Dėl šios priežasties didžioji dalis unijų suformavo didesnius nei įprasta specialiuosius atidėjinius. Nors tai nulėmė bendrą uni-

5

jų nuostolį, tačiau, padidėjus nepalūkaninėms pajamoms ir pasiekus augimą daugelyje kitų finansinės veiklos sričių, nuostoliai buvo kur kas mažesni nei prieš metus“, – komentavo LCKU finansų departamento direktorė Miglė Blažauskienė.

LKU grupei priklausančių kredito unijų indėlių portfelis pirmojo pusmečio pabaigoje išaugo daugiau nei dešimtadaliu ir siekė 359 mln. eurų (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 323 mln. eurų). Paskolų portfelis sudarė 226 mln. eurų – 1,6 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laiku (222 mln. eurų).

Antrojo ketvirčio pabaigoje 62 unijų paslaugomis naudojosi 141 tūkst. klientų – 5,42 proc. daugiau nei prieš metus (134 tūkst. tūkst.).

Smulkieji verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo Mažiau nei dešimtadalis mažų ir vidutinių įmonių pateikė arba ketina teikti paraiškas 2014-2020 m. ES struktūrinių fondų investicijoms gauti. Dar 12 proc. įmonių svarsto tokią galimybę, o trys ketvirtadaliai smulkiųjų verslininkų apsisprendė išvis nepretenduoti į finansavimą iš ES struktūrinių fondų. Tokie duomenys paaiškėjo Lietuvos centrinei kredito unijai (LCKU) inicijavus tyrimą, kurio metu bendrovė „Spinter tyrimai“ apklausė 505 smulkias ir vidutines Lietuvos įmones. „Įmonių projektų finansavimas iš naujojo periodo ES fondų lėšų dar tik įsibėgėja, todėl natūralu, kad verslininkai neskuba prie ES investicijų aruodo. Tikėtina, kad patvirtinus daugiau smulkiam ir vidutiniam verslui aktualių investicinių priemonių krypčių, įmonių entuziazmas didės. Tačiau bendros tendencijos jau aiškėja – į ES fondų finansavimą dažniausiai pretenduoja ne mažos, o vidutinės įmonės, ypač užsiimančios gamybine veikla“, – komentavo tyrimą inicijavusios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) vyriausiasis ekonomistas prof.

Vaidievutis Geralavičius.

Atlikto tyrimo duomenimis, paraiškas ES fondų investicijoms pateikė arba ketina pateikti 33,3 proc. daugiau nei 50 darbuotojų turinčių įmonių ir vos 7 proc. įmonių, kurio-

se dirba iki 10 žmonių. „Tokios tendencijos rodo, kad pats smulkiausias šalies verslas pasigenda tinkamų ES struktūrinių fondų priemonių verslo plėtrai arba skeptiškai vertina savo galimybes pasinaudoti šiais instrumentais. Ankstesniu ES fondų periodu vienu sėkmingiausių panašių instrumentų tapo verslo finansavimas iš Verslumo skatinimo fondo – lengvatinės paskolos iš šio fondo buvo suteiktos daugiau nei 1200 pradedančių ir veiklą plėtojančių smulkiųjų verslininkų“, – komentavo LCKU vyr. ekonomistas.

Investicijų iš 2014-2020 m. ES fondų galimybėmis aktyviausiai kol kas domisi gamybos sektoriuje dirbančios smulkios ir vidutinės įmonės – 26,8 proc. jų nurodė pateikusios arba planuojančios pateikti paraiškas finansavimui gauti. Tokius pat ketinimus nurodė vos 5,3 proc. prekyba užsiimančių įmonių, 8,5 proc. fizinių paslaugų teikėjų ir vos 5 proc. intelektualines paslaugas teikiančių smulkių ir vidutinių verslininkų.

6

7

numerio herojus

K. Armonas – kredito unijos valdybos pirmininkas,

pamilęs vėją

Biržų kredito unijos valdybos pirmininkas Kęstutis Armonas daugelį metų užsiima augalininkyste. Tačiau didžiausias, neseniai atrastas, ūkininko laisvalaikio pomėgis susijęs ne su žeme, o su virš jos sūkuriuojančiu vėju. Tai – ekstremalus sportas aitvaravimas arba kitaip vadinamas „kaitavimas“ (angl. „kitesurfing“).

Ū

kininkavimas – pagrindinis K. Armono užsiėmimas, iš kurio jis pelnosi duoną. Agronomo ūkyje auga įvairūs lauko augalai: javai, kviečiai, miežiai, kvietrugiai, rapsai, žirniai, pupos, kmynai... Užaugę jie parduodami. Be to, iš valdose žydinčių augalų gaminama kosmetika bei hidrolatai – gaivinantys, natūralaus kvapo distiliuoti gėlių vandenys. Vieno didžiausių Biržų krašto ūkininko žemėse stovi ir dvisparnė vėjo elektrinė, iš kurios elektra tiekiama į tinklą. „Konsultuoju kitus ūkininkus ir užimu visuomenines pareigas: esu Biržų rajono sa-

vivaldybės tarybos narys, Biržų rajono ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas, o Biržų rajono kredito unijoje dirbu nuo pat jos įkūrimo: prieš 15 metų buvau vienas iš pastarosios steigėjų, valdybos narys. Tuo tarpu valdybos pirmininku esu dešimtmetį, – apie užimamas pareigas pasakojo agronomas.

– Kadangi pirmininko pareigos renkamos kredito unijos narių, tai, jog esu vertas jų pasitikėjimo, man teikia pasididžiavimą. Valdybos ir mano, kaip pirmininko, formuojama politika lemia, kurioje vietoje pagal veiklos rezultatus tarp visų Lietuvos kredito unijų yra mūsiškė. Iš kitos pusės, buvimas pirmi-

ninku – tai didelė atsakomybė už finansinę narių gerovę“.

Tuo tarpu laisvalaikį vyras leidžia itin aktyviai – keliaudamas, kopdamas į kalnus, slidinėdamas, plaukiodamas baidarėmis ir nuolat dairydamasis kažko naujo. Tokia, dėmesį prikausčiusi, naujovė atsirado prieš dvejus metus, Biržuose esančiam „kaituotojų“ klubui pakvietus pasižiūrėti, kaip valdomi jėgos aitvarai.

Aitvaruojant asmuo diržu per juosmenį prikabinamas prie jėgos aitvaro, kuris, esant palankiam vėjui, traukia lyną, o kartu su juo – per vandenį arba žemę – ir prisikabinusį asmenį. „Pamatęs, kaip viskas vyksta, pano-

Kaitavimas ar bet koks kitas užsiėmimas, leidžiantis pakeisti nuolatinę aplinką, padeda pailsinti protą ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Po kelionių grįžtu atsinaujinęs, įgavęs jėgų. Per metus svetur iškeliauju bent kelis kartus: tai padeda pasikrauti gerąja energija ir atkakliau imtis kasdienių darbų

rau prisijungti, – susižavėjimo neslėpė K. Armonas. – Pradėjęs mokytis valdyti jėgos aitvarą, ėmiau važinėti ir snieglente, kad priprasčiau prie lentos, o po to lengviau sektųsi išsilaikyti ir ant vandens“.

Ilgainiui K. Armonas įsigijo kaitavimui skirtą įrangą: lentą, jėgos aitvarą, trapeciją. Taip pat turi ir vairuojamą triratį vežimėlį, kuriuo, esant vėjui, važinėja po lygumas. Ūkininkas patikina – specialaus fizinio pasirengimo norinčiam pradėti „kaituoti“ nereikia – svarbu būti sveikam, o daugiausia šiame ekstremaliame sporte dirba rankos, todėl reikalinga jų ištvermė. „Tiesa, padariau klaidą, kad pirmuosius žingsnius žengiau ne su instruktoriaus pagalba, o remdamasis draugų patarimais.

Todėl pirmoji patirtis buvo gana skaudi: besimokydamas valdyti jėgos aitvarą Biržų

aerodrome, buvau pagautas stipraus vėjo gūsio – aukštai pakilau nuo žemės, o krisdamas trenkiausi. Sulūžo šonkauliai ir susitrenkiau galvą, tačiau, laimei, dėvėjau šalmą bei apsaugas, – atsiminė K. Armonas. – Praeita vasara ir ruduo buvo reabilitacinis periodas, kurį reikėjo skirti gydymuisi – kad sugytų šonkauliai, vaikščiojau surištas diržais. Tačiau žiemos pradžioje, vos sustiprėjęs, ir vėl kėliau aitvarą – nelaimė nuo naujojo pomėgio neatbaidė“.

Daugiausiai aitvaravimui skirtų vietų yra Žemaitijoje. Tai – Kuršių marios prie Drevernos ar Juodkrantės, Platelių ežeras...

Tačiau Biržų rajone gyvenantis agronomas

„kaituoti“ važiuoja į Jūrmalą, nes ši Latvijos vietovė yra nesunkiai pasiekiama. Taip pat daugybė aitvaravimo šalininkų renkasi ir Graikijai priklausančiai Rodo saloje – ten, kur susijungia Viduržemio ir Egėjo jūros, nuolat pučia šiam sportui palankūs vėjai. „Manau, kad kaitavimas ar bet koks kitas užsiėmimas, leidžiantis pakeisti nuolatinę aplinką, padeda pailsinti protą ir atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių. Po kelionių grįžtu atsinaujinęs, įgavęs jėgų. Per metus svetur iškeliauju bent kelis kartus: tai padeda pasikrauti gerąja energija ir atkakliau imtis kasdienių darbų“, – sakė K. Armonas.

Pasiūlyk savo numerio herojų ir laimėk termosinį LKU puodelį!

Pasiūlymų laukiame el.paštu redakcija@lku.lt

8 kredo

Kredito unijos –

smulkaus verslo ramstis

Kaip rodo pasaulio šalių su išvystyta kooperatinių kredito įstaigų sistema (Vokietijos, Kanados, Airijos ir kt.) patirtis, ekonominių sunkumų ir krizių laikotarpiu tokios kredito įstaigos sugeba nesiaurinti savo veiklos, paskolomis palaikydamos smulkias ir vidutines įmones (SVĮ) ir apsaugodamos jas nuo bankroto.

Prof. Habil. Dr. Vaidievutis Geralavičius, LCKU vyriausiasis ekonomistas, ir Mantas Giedraitis, LCKU praktikantas, pasidomėjo, Vaidievutis Geralavičius, kaip elgėsi kredito unijos Lietuvoje kriziniais 2008-2012 LCKU vyriausiasis metais. Pasirodė, kad šiuo laikotarpiu Lietuvos kredito uniekonomistas prof. jos sugebėjo išlaikyti paskolų apimčių augimą, daugiausia kredituodamos SVĮ ir neblogindamos paskolų kokybės, tuo Mantas Giedraitis, LCKU praktikantas tarpu bankai, ypač – didieji, smarkiai išaugus blogų paskolų apimtims kreditavimą mažino drastiškai.

Atsižvelgus į Lietuvos kredito unijų paskolų kokybę rodančius rodiklius, priešingai negu bankų sektoriuje, paskolų portfelio kokybė kiekvienais metais prastėjo panašiu tempu, bet vis dar buvo gerokai geresnė nei bankų sektoriaus.

P

askolų portfelio apimtis. 2008 m.

Lietuvą pasiekusi ekonominė krizė su savimi atsinešė BVP lygio kritimą, masinius bankrotus ir nedarbo lygio augimą visose amžiaus grupėse.

Bankai į tai sureagavo itin aštriai ir staigiai – mažindami paskolų apimtis tiek dėl sumažėjusios paklausos, tiek dėl pastangų sumažinti prisiimama riziką. Kaip matome iš diagramos nr. 1, didžiausiu procentu savo paskolų apimtis sumažino didieji bankai („Swedbank“, „SEB“, „Danske Bank“). Ekonomikai stabilizavusis 2010-2011 m., bankų sektorius neskubėjo atstatyti buvusio paskolų portfelio dydžio (išimtis yra bankas „Snoras“, bet jis šiuo metu nėra aktualus).

2010-2011m. Lietuvos bankai vis dar konservatyviai vertino paskolų rinką ir neskubėjo suteikti paskolų.

Visiškai kitas vaizdas – kredito unijų sektoriuje. Netgi per krizės įkarštį 2009 m., unijos sugebėjo vienu procentu padidinti savo paskolų apimtį, o jau sekančiais metais, skirtingai nei komerciniai bankai, daug aktyviau kreditavo klientus, padidindamios savo paskolų apimtis 25 ir 24 procentais. Žvelgiant į lentelę matyti, kad tik kredito unijos tuo neramiu laikotarpiu sugebėjo išlaikyti paskolų augimą, tuo tarpu bankų paskolų griūtis sukėlė labai rimtų sunkumų daugumai ūkio šakų, ypač toms, kuriose vyrauja didesnės įmonės. Tiesa, Medicinos bankas 2009 m., krizės įkarštyje, sugebėjo išlaikyti kreditavimo apimtis, tačiau ir jis vėliau pakluso bendrai tendencijai. Turint galvoje, kad unijos beveik išimtinai kredituoja smulkų ir vidutinį verslą, akivaizdu, kad jos tapo tikru šio verslo ramsčiu kovoje dėl išlikimo.

Kita vertus, kaip matyti iš 2 lentelės, kredito unijų paskolos sudaro tik 1-1,5 proc. komercinių bankų paskolų, tačiau tai nesumenkina jų reikšmės kredituojant smulkius gamintojus ir ypač – žemės ūkio įmones.

9

aktualus interviu

Klientams suteiktos paskolos, mln.eur 2008.m.

Komercinių bankų sektorius Kredito unijų

2009m.

2010m. Pokytis '08-‘09m.,% Pokytis '09-'10m.,%

20690,7 17828,3 16895,9 171,7 173,641 217,823

-13,8342347

-5,229887314

1,13

25,44

Paskolų kokybė. Blogėjant ekonominei situacijai, paprastai nukenčia ir paskolų kokybė. Pagrindinis paskolų kokybę nusakantis rodiklis yra spec. atidėjinių ir paskolų portfelio santykis (paskolų rizikingumas) bei neveiksnių paskolų dalis visose paskolose. Kaip matome iš 4 lentelės, paskolų rizikingumas ypač staigiai kilo ekonominio nuosmukio pradžioje 2008-2009 m.

Jei 2008 m. pabaigoje šis santykis daugumoje bankų neperkopė 2 proc., tai jau sekančių metų pabaigoje kai kurių bankų rodikliai viršijo 9 proc.

Teikdami rizikingesnes paskolas, bankai padidino ir neveiksnių paskolų procentą lyginant su visu paskolų portfeliu, kuris per 2008 ir 2009 m. išaugo keletą kartų. Atsižvelgus į Lietuvos kredito unijų paskolų kokybę rodančius rodiklius, priešingai negu bankų sektoriuje, paskolų portfelio kokybė kiekvienais metais prastėjo panašiu tempu, bet vis dar buvo gerokai geresnė nei bankų sektoriaus. Galbūt nereikėtų pervertinti tokio didelio bankų sistemos ir kredito unijų paskolų kokybės rodiklių skirtumo, nes bankai padarė gana daug atidėjinių, vertindami sudėtingą bendrą Lietuvos ekonomikos padėtį. Tuo tarpu unijos to nedarė ir atidėjinius formavo liberaliau. Tačiau, nepaisant to, rezultatai neabejotinai yra unijų naudai.

Kredito unijų neveiksnių paskolų dalis iš visų paskolų

Bankų sistemos neveiksnios paskolos

2007 12 31

1,10 %

0,90 %

2008 12 31

1,40 %

1%

2009 12 31

2,90 %

4,60 %

2010 12 31

???

19,30 %

Apibendrinus galima teigti, kad krizės metu kredito unijos – skirtingai nei bankai – nesumažino, o netgi didino paskolų apimtis, tapdamos rimta atrama SVĮ, patiriančioms finansinių sunkumų.

Tiek bankų, tiek ir kredito unijų paskolų kokybė krizės metai blogėjo, tačiau bankuose šis procesas buvo daug stipresnis ir aštresnis negu kredito unijose.

10kredo

verslo patarėjas

11

istorija

Pirmosios Lietuvoje kredito unijos vadovas:

pokyčių visada laukiame ramiai „Verslininkų namų“ vadovas:

Verslo planas – tai prognozė

Verslą neseniai pradėjusiems arba ketinantiems pradėti asmenims svarbiausia jų turimos idėjos unikalumas ir sėkmingas jos įgyvendinimas. Tačiau ką daryti, kad pastarąją pavyktų išpildyti efektyviai ir į kokius veiksnius būtina atsižvelgti, žengiant pirmuosius žingsnius į verslo pasaulį?.. Tvarkingas verslo planas – vienas svarbiausių faktorių, teigia Donatas Žiogas, verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ vadovas.

Donatas Žiogas,

Verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius

„Verslininkų namai“ konsultacijas verslo klausimais teikia jau daugiau nei 17 metų. Dėl to galima nesunkiai išskirti klausimus, dažniausiai kylančius verslo idėją paversti realybe siekiantiems žmonėms.

Kokios yra priežastys, kurių vedini pradedantieji verslininkai kreipiasi į konsultantus? „Verslą ketinantys pradėti asmenys paprastai kreipiasi dėl pagalbos sudarant verslo planą, verslo idėjos įvertinimo. Taip pat – su mokesčiais, veiklai pradėti reikalingomis licencijomis ir leidimais, įmonės teisinės formos pasirinkimu susijusiais klausimais. Juos domina ir pats įmonės steigimo procesas: kaip pradėti veiklą, kokios procedūros – reikalingos.

Aktyviai padedame kelis pirmuosius mėnesius, kol įmonė įstoja į vėžes, o tuomet jos savininkas veiklą jau gali vykdyti savarankiškai“, – pasakoja D. Žiogas. „Verslininkų namų“ vadovas įsitikinęs – verslininku ne gimstama, o tampama, ir turima praktika tai tik įrodo. Kokiomis asmeninėmis savybėmis pasižymi sėkmingi verslininkai? „Verslui paleisti bei išpuoselėti reikia begalės

Pagrindas verslui paleisti, vis tik yra pati idėja – kiek ji stipri, konkurencinga, kaip sunkiai nukonkuruojama. energijos, entuziazmo, nebijojimo rizikuoti ir ryžto paaukoti neribotą laiko kiekį. Aišku, finansai vaidina ne paskutinį vaidmenį, o verslininką supantys žmonės bei partneriai taip pat yra labai svarbūs. Nemenkas vaidmuo tenka ir išsilavinimui: turimos žinios, patirtis praverčia, o aplinka, kurioje žmogus yra užaugęs, taip pat turi didelės reikšmės. Tačiau pagrindas vis tik yra pati idėja: kiek ji stipri, konkurencinga, kaip sunkiai nukonkuruojama“, – sako „Verslininkų namų“ direktorius. Kaip vieną dažniausiai daromų pradedančiųjų verslininkų klaidų pastarasis įvardija rinkos arba pačios idėjos neįvertinimą. Veiklūs asmenys verslo linkę imtis nenutuokdami, kokie yra mokesčiai arba neparašę verslo plano, neištyrę rinkos. Jie viską daro bandymo keliu, o tvarkingas verslo planas, anot D. Žiogo – labai retas reiškinys. „Tokia situacija nėra vien Lietuvos bėda – panašiai susiklostę visame pasaulyje. Kadangi žmogus nepilnai įsivertina, neištiria rinkos, neatlieka finansinių prognozių, tai lemia aukštą bankrotų skaičių.

Tiesa, galima sakyti, kad visas verslo planas – tai spėjimas. Tačiau jį sudariusiam žmogui neretai atro-

do, kad jo turima idėja yra itin unikali. Pasitaiko, kad mes su panašia idėja jau esame susipažinę ir gerai žinome, kokių klaidų derėtų nedaryti, todėl pasidalijame patarimais“, – teigia verslininkas pridurdamas, kad net patį blogiausią variantą – bankrotą – derėtų vertinti kaip tam tikrą patirtį. „Gaila, bet Lietuvoje į bankrotą žiūrima iš neigiamos perspektyvos. Galbūt tai lėmė kadaise nuvilnijęs netikrų bankrotų bumas, tačiau Europos Komisijos ir Europos Sąjungos teisės aktai teigia, kad bankrutavusiam verslininkui turėtų būti sudarytos sąlygos verslą pradėti iš naujo – lygiai taip pat, kaip ir nebankrutavusiam. Tad labai norėtųsi, kad požiūris į sąžiningai bankrutavusį asmenį keistųsi, – viliasi D. Žiogas. – Be abejo, bankrotas yra skaudi patirtis, tačiau reikėtų džiaugtis, jei bankrotą patyręs žmogus nėra psichologiškai sužlugdytas ir stengiasi atsitiesti: labai tikėtina, jog kiti jo verslai bus kur kas sėkmingesni“.

Linkime pajusti sėkmę, kai ji – šalia.

Donatas Žiogas, Lietuvos SVV tarybos sekretorius Verslo centrų asociacijos pirmininkas Verslo informacijos centro „Verslininkų namai“ direktorius

1995 m. lapkričio 27 d., Lietuvos bankui išdavus licenciją Nr. 1, suteikiančią teisę vykdyti Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nustatytą veiklą neribotą laiką, kredito unija „ Vievio taupa“ tapo pirmąja atgavusioje Nepriklausomybę Lietuvoje įregistruota kredito įstaiga.

Seniausios kredito unijos šalyje istorija dalijasi jos valdybos pirmininkas Juozas Narkevičius.

Kredito uniją „Vievio taupa“ įsteigė Ausieniškių kaime esančios stambios žemės ūkio įmonės – akcinės bendrovės Vievio paukštynas – darbuotojai.

Jie paruošė kredito unijos įstatus ir pateikė juos tuometinei Lietuvos Respublikos Ekonomikos ministerijai. Po ilgų diskusijų šiuose įstatuose buvo išbraukta sąlyga, kad kredito unijos nariais gali būti visi Trakų rajono veiksnūs gyventojai ir įrašyta „Pirmieji kredito unijos „Vievio taupa“ veiklos ir įsteigė jose 5 darbo vietas taip, kad per vieną nuostata, jog tikraisiais nariais gali būti tik veiksnūs vienos Elektrėnų seniūnijos gyventojai ir AB žingsniai buvo nesunkūs, – teigia J. Narkevičius. dieną į jas galėtų perkelti kredito unijos veiklą. Bet – Tačiau vėliau buvo panaikinta Lietuvos Respu- paukščių gripo epidemija Lietuvos nepasiekė ir „Vievio paukštynas“ darbuotojai.

Pirmieji kredito unijos „Vievio taupa“ veiklos blikos Ekonomikos ministerija, teismų Hipote- jos grėsmė išnyko“.

Deja, praėjus porai metų, Lietuvą pasiekė pasaužingsniai buvo indėlių priėmimas iš „Vievio paukš- kos skyriai, teismų antstolių etatinės pareigybės, tyno“ darbuotojų, kurie tuo laiku iš pelningai dir- taupomųjų kasų skyriai kaimo vietovėse, išnyko linės ekonominės krizės atgarsiai, dėl kurių „Vievio bančios įmonės gaudavo nemažus atlyginimus ir kaimo vartotojų kooperatyvų sąjungos. Visos šios paukštynui“ kilo finansinių sunkumų ir kreditoriai svarius dividendus. Turėdama lėšų kredito unija ekonominės reformos turėjo įtakos (dažniausiai – šiai bendrovei iškėlė restruktūrizavimo bylą. Todėl išduodavo paskolas savo nariams: butų, kredito unija „Vievio taupa“ savo buveinę, kasą ir arneigiamos) ir kredito unijų veiklai“. automobilių pirkimui ir esant skubiems buitiniams poreikiams.

Tiek šiuo metu „Vievio taupa “ turi nuosavo kapitalo. Pagal 1996-1997 m. „Vievio taupa“ išduonaują Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo projektą, davo paskolas ir naujai įregistruotoms kiekviena kredito unija privalo turėti nuosavo (tvaraus) Lietuvos kredito unijoms, turinčioms tūkst. eurų kapitalo ne mažiau nei 85 tūkst. eurų. apyvartinių lėšų trūkumą. O laisvus lėšų likučius investuodavo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius, už Panaikinus Lietuvos Respublikos chyvus geranoriškai perkėlė į Elektrėnus. „Per pirmuosius savo veiklos 16 metų kredito kuriuos gaudavo po 9-12 proc. metinių palūkanų. Ekonomikos ministeriją, kredito unijų veiklos Tuo tarpu už indėlius mokėdavo po 8-9 proc. me- kontrolę pradėjo vykdyti Lietuvos bankas, Finan- unija „Vievio taupa“ nesibylinėjo teismuose nei su tinių palūkanų. sų ministerija, LCKU, ALKU, Stabilizacijos fondo vienu savo nariu, o pastaruosius tris metus dirba tarnyba, nepriklausomi auditoriai ir kt. Atsirado pelningai. Pagal turimą turtą ši unija užima 32-34 daugybė Lietuvos kredito unijų veiklą reglamen- vietas tarp LCKU sistemai priklausančių 62 kredito tuojančių taisyklių, nuostatų, nutarimų, normaty- unijų, o pagal turimą nuosavą (tvarų) kapitalą – 23 Pažymint dvidešimties metų veiklos vų, gairių, koncepcijų ir įvairių kitokių reglamentų. vietą. Tai rodo, kad „Vievio taupa“ yra vidutinio dyjubiliejų, nuoširdžiai dėkoju visiems kredito Be to, šie reglamentai beveik kasmet keičiami ir, džio kredito unija, o jos finansinė būklė – tvirta“, unijos „Vievio taupa“ nariams, kredito unijos pasak J. Narkevičiaus, tai trukdo normaliam bei – sako J. Narkevičius. priežiūros institucijų darbuotojams, su kredito Pagal naują Lietuvos Respublikos kredito unijų ritmingam kredito unijų darbui. unija bendravusių įmonių, įstaigų bei organiza„Didžiausias iššūkis kredito unijos „Vievio tau- įstatymo projektą, kiekviena kredito unija privalo cijų darbuotojams už jų geranorišką benpa“ veiklai buvo 2006-aisiais, kai „Vievio paukš- turėti nuosavo (tvaraus) kapitalo ne mažiau nei dradarbiavimą dvidešimties metų laikotarpyje tynui“ iškilo paukščių gripo epidemijos 85 tūkst. eurų. Šiuo metu „Vievio taupa“ nuosavo (1995.11.27- 2015.11.27). Linkiu Jiems stiprios grėsmė. Jei dėl to paukštyno teritorijoje kapitalo turi 101 tūkst. eurų. Be to, jai priklauso sveikatos, daug laimės, geros kloties darbuose būtų įvestas karantinas, kredito unijos nuosavos administracinės patalpos finansinių ir tolimesnio glaudaus bendradarbiavimo sekanveikla būtų buvusi nutraukta, – pasakoja operacijų vykdymui Elektrėnuose ir Vievyje. čiame dvidešimtmetyje. valdybos pirmininkas. – Todėl „VieJ. Narkevičius patikina – „Vievio taupa“ ramiai Juozas Narkevičius, Kredito unijos „Vievio taupa“ vio taupa“ skubiai nusipirko Elek- laukia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl valdybos pirmininkas trėnų miesto centre esančias, naujo Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo nutraukiančios veiklą pakeitimo ir turi realias galimybes sėkmingam šio parduotuvės patalpas įstatymo vykdymui.

101

12kredo

įdomybės

Ar žinojote, kad..?

Pateikiame dešimt įdomių faktų, susijusių su pinigų, prekių, parduotuvių ir finansų įstaigų istorija.

1

a rmtakus galim nkininkystės pi ain ol Šiuolaikinės ba ijoje. Sk vės Mesopotam aptikti dar seno ami indėliai, iim pr ų, rli tant de ma buvo užsta s. Romoje amos palūkano o už šiuos – mok e“. Tačiau, ria ta vadinti „argen pinigų keitėjai je įsigalėjus po ro Eu ir ai žlugus Romos imperij faktiškai išnyko. , bankininkystė ių natūriniam ūkui ekybinių santyk as susijęs su pr im m gi at ų nk Ba is. iais Viduramžia augimu vėlyvais

3

5

2 Reikalingų prekių sąrašai buvo

ėnų laikais. daromi dar rom vo rastas prie bu Vienas tokių (gynybinė siena Adriano sienos je); jį daugmaž šiaurės Anglijo as parašė 75-125 m. kažk kareiviui.

valsms suteikdavo , tačiau vertę jo alų et m ieno ų kv ųj gi kie t bran dymą. Taigi an gaminamos iš omą tikrumo įro yje at Monetos buvo ul m sa ti pa rė s tu io jo liukai privalė atsirado pirmos tybė: maži gaba štampas – taip liais is de in di nt vo ra sa ga je as uždedam , garsėjančio gabalėlio buvo kaltos Lydijoje , sukapotas į onetos buvo nu m s io os ro mišinio, kuris rm ab Pi . sid ir o ks monetos au – o m 0 m. pr. Kr. mintos iš elektru s mainams iki 62 turtais. Jos paga as prekybiniam am oj ud na vo gabalėlius, bu

II

4 Lietuvoje savos piniginės sistemos pagrintadui bus pavodėkajoltiXIni–Xai

. Pradžioje sidabro lydiniai odo ir Kijevo a. į šalį patekę a., lieti Novgor vėliau, XII–XIII ki, viš na udoti sidabro di na an e sk ėse valstybės in yn im Ka . os adimą lydiniai – grivn ro lydinių atsir ino savų sidab at sk pa , yt at m lydiniai, stėje. joje Kunigaikšty Lietuvos Didžio u s Seimo nutarim čio 9 d. Lietuvo jū gp ru . m to 22 ne 19 niginio vie apie naujojo pi buvo paskelbta misijos narys ko ės in Ekonom įvedimą. Seimo dinti „litu“, o as pasiūlė jį pava Vaclovas Vaidot ieji pinigai uj lis – „centais“. Na jo sudėtines da o 2 d. Įvedant ali sp . m odė 1922 s apyvartoje pasir 10:1, garantuota V doleriu buvo (1 is lito kursas su JA om rg sa at o turimomis auks Lietuvos Banko o aukso). yn gr ų am gr 2 litas = 0,15046

, daustijose, Kinijoje ų ir Songų dina ng Ta r kaida sis o at ad gu i atsir s nebuvo pato iniai banknota ininkai, kuriem inė en Pirmieji popier er pi dm di Po i s. be iu i išrado pirklia ercinius sandėr stambius kom gmaž VII a. Juos Polas, s nt ka ka ar lie M at ip ų ka et rinių mon keliautojų, tyti krūvomis va lų imperiją. Tokių ji popieriniai po visą Mongo ito pl a., tačiau pirmie pa II u XI lia ie vė ap kė sie valiuta pa piepą ro Eu ažai laiko, kol po ių pinigų idėja je. Prireikė nem ijo dėka, popierin ed jus Šv aė ., pr m u 61 ad išleisti tik 16 o rašteliu-paž banknotai buvo mos su įsipareigojim te si jo sis sie ės i in ta ar no et igijo: bank is. Visgi, iš mon ala et m is riniai pinigai pr sia iai taur valiuta. i grąžinti skolą tapo dekretine tam tikram laiku ius, banknotai os ru sta pa us m palaipsniui išstū mu „Tauetiniu pavadini edito unija, tuom kr i vo įkurta oj bu rm je Pi vo tu i bendrovė“, Lie tavo dar Viduos zis im eg in s ol tė sk eitai ir iki ie ų gr yv pmen Nors prek ai plėtėsi labai ras ito kooperatyv prekybos cent ed is edito Kr . as kr m 7 rm 20 71 pi 18 is, ikė ramžia ro šalyje jau ve vienos priklausoo Pasaulinio ka atidarytas prie Ne oj . vo rm rių Pi bu . na m ių 09 nč 16 lių jusios 90 tūksta iškos veiklos ndono magistra draugijos, vieni pagrindinių Lo ijos dėl savarank ui af gr sė je au vo kredito un ikl tu vo labai pr Lie bu e Jis t . oj je pa m ry ip Vestminste nkeliais“. Jos ta ndoba Lo es s di vė au tu nkelių“. „li uo ba os rd i. Pa vadint 417 „liaudies Robertui Ceciliu 28-aisiais veikė darytis ė 19 s: ėm operatyi rio iu ko lia ain ito pu ilg ed po s o – tai buvo kr ėj no gyventojam až ba m ar s sv iu s, aič to sk Vėliau jų ndravimo vie ava. susitikimų ir be nsolidacijos išd rui. susijungimo, ko at vų te s čio ian dž nenusilei žemyn a aukštyn arba rinka“ apibūdin kio „lo iems ir “ ial ka ec s rin rinkai, tiek sp Terminai „buliau ojami tiek visai ud na bulių ir ti a.

III bū li XV i ga ir rdyti. Kadang įva judančią rinką s iam er pi po bės lokiui rtybiniams tapo priešingy sektoriams ar ve bulius savaime s, rio lia kęs pu lin s po vo labai į priekį, o loky lokių kovos bu visuomet lekia as am statulas s ld čia pu s jan , buliu vūnus vaizduo simboliu. Be to ukti. Šiuodu gy urto ra kf sit an at Fr i, – ta re yje ne iausių pasaul dž apsisaugoti ir, di ir sių au ni ie vienos se galima išvysti pr ių biržos. er pi po ų vertybini

7

10

8

6

9

acijų laisenovės civiliz egzistavo nuo as m ku onės jiš am to pr Varto tus įgavo po didesnius mas dinį in gr pa as kų, tačiau daug pitalizm a. suklestėjęs ka ai, cij uk perversmo. XIX od pr ms, pitalui – žaliavo naudas dėmesį skyrė ka inti gamybos są až m su nt kia Sie i. ra tū tai uk nt str te infra ukcija. Bū stė masinė prod o to Nu ą. in palaipsniui išsivy už mažą ka ti daug prekių jantys dė di o i, leido pagamin čia ar augti labai sp o ėj ad pr la siū laiko pa rkamąją galią. kėlė žmonių pe atlyginimai pa