2023:4 (127) ŽIEMA
ISSN 1392-6063
Kaina 4,90 €
Turinys
2023:4 (127) Vyriausiasis redaktorius
Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja
Živilė Narkevičiūtė Autoriai:
6
Urbanistinis slėnis: iš fantazijos į realybę
34 Philips: dizainas, technologijos ir įkvėpimas
Gintautė Kisieliūtė Jonas Malinauskas Agnė Fabijūnė Rūta Būtėnaitė Gytautė Ivanauskaitė kalbos redaktorė
Redaktoriaus žodis
10 Biofilinė architektūra: sausumos laivas
14 „Facade“ konkurse – geriausi lietuviški fasadai
18 BOFFI. A way of living
38 Kitoks olandų dizainas
42 „Gero dizaino“ prizas
52 Ryškiausia tekstilės tendencijų tema – naujasis jautrumas
22 2023-ųjų restoranų ir barų apdovanojimai
62 Pasaulinėje gaminimo virtuvėje – išskirtiniai NOVY modeliai
30 Natūralumo ir prabangos sintezė
64 Čia interjero architektų vakarėliai visada baigiasi šokiais
Rasa Lajienė
25 metai mūsų leidiniui – tai daug ar mažai? Kol kas nesutikau tokių, kurie išdrįstų pasakyti, kad mažai, bet jeigu jums atrodo kitaip, šis žurnalas skirtas ne jums. Padėkite jį atgal į lentyną. Na, o jeigu rimtai, tai šiuos metus baigiame ir naujus pasitinkame su viltimi, kad popierinė spauda nenumirs, žmogaus kūrybos nenurungs dirbtinis intelektas, o visos negandos, kurios mus supa globaliame politiniame ir ekonominiame kontekste, baigsis mūsų visų pergalėmis. Numeryje pristatome du įspūdingus architektūros objektus iš Olandijos – greta mūsų leidinio organizuoto fasadų grožio konkurso FACadE nugalėtojų jie neatrodo kaip iš kito pasaulio. Džiaugiamės sulaukę mūsų mažoje Šiaurės rinkoje pietietiškos Boffi studio įkurtuvių. Tokių vardų atėjimas yra mūsų rinkos brandos pripažinimas. Restaurant & Bar Design Awards konkurso nugalėtojų apžvalgą dedikuojame mūsų partneriams LNTPA ir LVRA asociacijų nariams – jie šį leidinį gaus nemokamai elektroniniu formatu. „Dizaino“ rubrikoje taip pat įspūdžiai iš Olandijoje vykusios dizaino savaitės DDW’23 ir gamintojo Philips, padariusio didelę įtaką olandų dizaino mokyklos suklestėjimui, istorijos. Konkurso Geras dizainas nugalėtojų apžvalga atspindi mūsų dizaino industrijos situaciją – jos potencialas dar tik skleidžiasi. Valstybės požiūris į šią sritį kol kas nėra tvarus, bet viliamės, jog jis pasikeis. Rubrikos pabaigai – 2024–2025 metų Heimtextile tendencijos, atliepiančios tvaraus požiūrio į gamtą perspektyvas.
Fotografai:
Ossip van Duivenbode Francisco Nogueira Michael Sieber Norbert Tukaj Areias do Seixo Jonas Malinauskas Femke Reijerman Nicole Marnati Ronald Smits Carlfried Verwaayen Darius Gumbrevičius Aldo Gracia Gintautė Kisieliūtė Helen Cathcart Nicole Reed Piotr Maciaszek Sigurd Fandango Viršelyje – Ossip van Duivenbode nuotrauka
Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama. CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063. Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius. Tiražas – 4 000 egz. Kaina – 4,90 Eur
Žurnalo partneriai:
Apvertę leidinį rasite du interviu su garsiais tapytojais, kurie be savo meninių ieškojimų nenurimsta ir rengia visuomeninius projektus. Vilmantas Marcinkevičius tęsia Jaunojo tapytojo prizo tradicijas, Miglė Kosinskaitė ir Peeteris Krosmannas ragina atverti savo studijas lankytojams. Po to jūsų įkvėpimui – 3 nauji lietuviški interjerai, naujos medžiagos ir LNTPA narių kelionės į Niujorką – miestą TAIP – įspūdžiai. Linkiu gero laiko 2024 metais su mūsų žurnalu Vytautas Gurevičius
Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/ piliamiestis ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/skrydzio-namai ● urbanlife.lt/ ● bajorualejos.lt/ ● baltas-lapas.lt/
i
DIZAINO KELIONĖS
Urbanistinis slėnis:
iš fantazijos į realybę Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai. Įgyvendinimo metai: 2022. Architektūros studija: MVRDV Fotografijų autorius: Ossip van Duivenbode. Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Dramatiškas, geologijos mokslo įkvėptas, augalija apželdintas daugiabučių kompleksas Valley (liet. Slėnis) iškilo Amsterdame tarsi skruzdėlynas. Zuidas ilgą laiką buvo vystomas kaip verslo ir biurų rajonas, pamirštant gyventojų poreikius, gamtą ir natūralumą. Šis architektūrinis projektas tapo simboliniu keičiant rajono įvaizdžio kryptį ir susigrąžinant ryšį su aplinka. Trys vertikalūs bokštai, kurių aukštis varijuoja nuo 67,81 iki 100 metrų, tapo pagrindinėmis architektūrinėmis struktūromis. Kompleksišką pastatą suprojektavo architektūros studija MVRDV, o želdynais ir augalija pasirūpino landšafto dizaineris, architektas Piet Oudolf. Jo dėka čia atsirado apie 13 500 įvairiausių augalų – medžių ir krūmokšnių. Laikui bėgant, didžiulis kompleksas taps vis žalesnis, o šia idėja norima paskatinti miestą judėti natūralumo linkme. Buvo siekiama šalto ir nenatūralaus biuro aplinką pakeisti į draugiškesnę ir sveikesnę žmogui.
6 I 2023: 3 (126)
Architektūra i Bendras pastato plotas sudaro 75 000 m². Apatiniame, horizontaliajame tūryje įsikūrę biurai, parduotuvės, maitinimo įstaigos, kultūrinės paskirties erdvės, o bokštai skirti gyvenamiesiems butams. Šio kvartalo, arba, kaip vadina patys architektai, tvirtovės, išskirtinumas yra atvirumas. Priešingai nei daugelis butų ar biurų pastatų, šis skatina rajono gyventojus ir svečius užsukti ir tapti bendruomenės dalimi. Ketvirtas ir penktas aukštai yra prieinami visiems: užlipus laiptais, čia galima leisti laiką tarp vešančių medžių ir krūmokšnių. Valley architektūrinė struktūra itin kompleksiška ir daugiaveidė. Išorinės briaunos dengtos veidrodiniu stiklu. Už jų slypi biurų patalpos. Tačiau nereikėtų apsigauti šiuo blizgiu išoriniu kiautu – viduje darbo erdvės spinduliuoja jaukumu ir natūralumu. Čia gausu žalumos ir akmens masės apdailos. Nors aukšti dangoraižiai dažniau simbolizuoja verslumą, intensyvumą ir koncentraciją, šiuo atveju vertikalūs bokštai buvo suformuoti ir tam, kad būtų galima grožėtis pro langus atsiveriančia neaprėpiama miesto panorama. Aukščiausio bokšto viršutiniame aukšte įrengtas baras-restoranas. Iš čia atsiskleidžia įspūdingiausi vaizdai. Siekdami neizoliuoti skirtingos paskirties patalpų ir nesuplakti jų į bendrus judėjimo srautus, architektai kruopščiai įvertino funkcines zonas ir žmonių įpročius. Kai kurios judėjimo kryptys ar laisvalaikio zonos kiek susikerta ir taip sudaro sąlygas švelniam gyventojų, darbuotojų ir svečių kelių susikirtimui. Tai leidžia sustiprinti bendruomeniškumo jausmą. Pirmi septyni tvirtovės aukštai skirti darbo patalpoms, o aukščiau esantys plotai – daugiausia gyvenamosios paskirties. Didžioji dalis komplekso yra atvira lankytojams – čia netrukus atsidarys ir ugdymo įstaiga vaikams – gamtos laboratorija, o žvilgtelėti vidun kviečia įvairios parduotuvės, restoranai, kultūriniai taškai.
2023: 4 (127) I 7
Požeminė trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė taip pat susijusi su išorine slėnio dalimi. Du didžiuliai stoglangiai įleidžia natūralią šviesą net į požemius. Išorėje jie tarnauja kaip seklūs baseinėliai, vandens spindėjimu paįvairinantys fasado apdailos derinius. Automobilių aikštelėje naudotos tos pačios apdailos medžiagos: natūralaus akmens plokštėmis dengtos grindys, sienos ir lubos. Toks sprendimas padėjo išlaikyti bendrą architektūrinę idėją – kad pastatas atrodytų tarsi iškaltas, suformuotas iš vientiso akmens luito. Šiam įvaizdžiui pateisinti visose funkcinėse zonose buvo pasitelkta vienoda apdaila. Komplekso architektūra ir konstrukcija sunkiai nupasakojama. Norint įkūnyti idėją, reikėjo didžiulės ekspertų komandos – dizainerių, inžinierių, statytojų, konsultantų, taip pat ir užsakovo, ištariančio „taip“ tokiam netipiniam ir komplikuotam projektui. Nepaprastai sudėtinga pastato forma pareikalavo didžiulio užsispyrimo ir atsidavimo detalizuojant konstrukcines jungtis ir gryninant dizaino koncepciją. Architektų studijos MVRDV technologijų ekspertai sukūrė daugybę vienetinių skaitmeninių įrankių pastato konstrukcijoms bei erdvėms tobulinti. Neapsakomai sudėtingos fasado konstrukcijos ir struktūros rezultatas – specialia programa suprojektuota 40 000 vienetinių akmens masės plokščių. Kiekviena jų skiriasi dydžiu ir forma, o tai sukuria itin dinamišką, organišką ir autentišką įvaizdį. Architektų komanda MVRDV kartu su studija Heyliger Architects išsikėlė dar vieną papildomą iššūkį. Jie siekė, kad kiekvienas butas gautų pakankamą kiekį šviesos ir norėjo, kad pro jų langus, balkonus ar terasas atsivertų puikus vaizdas. Dėl šios priežasties visi 200 butų yra skirtingi, pasižymi unikaliu suplanavimu bei baldų išdėstymu. Pagrindinis motyvas, kodėl buvo suformuotas daugiakampis pastato fasadas, nėra estetinis. Netaisyklingas
8 I 2023: 3 (126)
tūris yra paremtas šviesos kiekiu, panoraminiu vaizdu, triukšmo lygiu kiekvieno buto atžvilgiu. Šiuolaikinė inžinerija leido suprojektuoti įstrižus, kreivus, pasvirusius, nukirstus architektūrinius elementus, tad butai vienas kitam netrukdo. Tokiu principu formuojant pastato struktūrą, kaip niekad juntama vienų sprendimų įtaka kitiems, taigi šis architektūrinis objektas buvo vystomas tarsi gyvas organizmas. Kadangi pastatas meta netaisyklingą, tarsi iškarpytą šešėlį, landšafto architektas parengė augalų sodinimo planą atsižvelgdamas į kiekvieno jų šviesos poreikį, reikiamą dirvos kiekį, užimamą plotą. Šiame urbanistiniame slėnyje suformuota 220 skirtingų rūšių augalų įvairovė. Taip pat ekosistema buvo papildyta paukščių bei šikšnosparnių inkilais, bičių ir kitų vabzdžių slėptuvėmis. Urbanistinis slėnis, gimęs verslo rajone, tapo vieno istorinio etapo pabaigos, kito – pradžios simboliu. Šalto, skubančio, nejaukaus, žmogui nedraugiško miesto pabaiga ir natūralaus, atviro, lėtesnio, į žmogų orientuoto miesto pradžia.
2023: 4 (127) I 9
i
ARCHITEKTŪRA
Biofilinė architektūra:
sausumos laivas
Vieta: Amsterdamas, Nyderlandai Įgyvendinimo metai: 2019 Architektūros studija: GG-loop Fotografijų autoriai: Francisco Nogueira, Michael Sieber
Francisco Migueira
Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Architektas Giacomo Garziano, studijos GG-loop įkūrėjas, į šiuolaikinius pastatus žvelgia labai filosofiškai. Pagrindinė idėja – žmogus yra gamtos dalis, o natūralumas yra, arba turėtų būti, pamatinė visuomenės vertybė. Tačiau skubančiame ir vartotojiškame pasaulyje mes tą ryšį praradome. Būtent todėl ypač svarbu per architektūrą kurti gamtą tausojančius miestus, namus ir taip skatinti ryšio su aplinka atgijimą. Geriausiai į žmogų orientuotą projektavimą atspindi biofilinis dizainas. Tai gamtos ir technologijų derinys, atspindintis prigimtinius kiekvieno asmens poreikius, tokius kaip saulės šviesa, grynas oras, natūralios apdailos medžiagos, sveikatai nekenkiantys interjero elementai, organiškos formos, bereikalingomis detalėmis neapkrautos patalpos. Dvibučio namo projektas Freebooter (liet. piratas, plėšikas) yra šios ideologijos pavyzdys. Jame inovatyvus dizainas darniai dera su aplinkai žalos nedarančiomis technologijomis ir natūraliau skatinančiomis gyventi erdvėmis. Pastato vieta kone iškart pateisina pavadinimą. Dvibutis buvo suprojektuotas nedidelėje Amsterdamo saloje, Ij upės krantinėje. Vieno buto gyvenamasis plotas sudaro 120 m². Butai turi balkonus ir terasas, o stumdomieji langai leidžia sujungti vidaus ir lauko erdves. Kadangi norėta užmegzti ryšį su praeitimi ir taip nutiesti tiltą tarp to, kas buvo ir kas bus, atsigręžta į olandų istoriją, papročius bei kultūrą, kuri neatsiejama nuo laivybos ir vandens. Šios temos tapo centrine visos idėjos ašimi ir atspirties tašku. Vystant koncepciją,
10 I 2023: 3 (126)
2023: 4 (127) I 11
Michael Sieber
Michael Sieber
Michael Sieber
Michael Sieber Michael Sieber Francisco Nogueira Francisco Nogueira 12 I 2023: 3 (126)
dvibutis pamažu įgavo sausumos laivo bruožų, subtiliai perteikiančių vėjo, vandens ir buriavimo charakteristikas. Suteiktas Freebooter pavadinimas pagerbia istorines asmenybes, kadaise tyrinėjusias jūros vandenis. Kartu vardas įkvepia nepamiršti olandų tautos gebėjimo atrasti naujoviškus sprendimus bei kursto pionierišką dvasią eksperimentuojant ir ieškant netikėtų, drąsių architektūros bei dizaino variacijų. Pagrindinės statybinės medžiagos, kaip ir laivyboje, buvo mediena (pušis ir kedras), plienas bei stiklas. Butų patalpų planas atspindėjo laivo erdvių išdėstymą, kuriam būdingas organiškumas ir tėkmė. Erdvės pereina viena į kitą be griežto izoliavimo sienomis ir durimis – jas vizualiai skiria nedideli slenksčiai ar netaisyklingos pertvaros. Organiškos, plastiškos linijos, netipinės ir kiek futuristiškos pertvarų formos sukuria švelniai persidengiančius erdvinius sluoksnius. Vyrauja švelniai kreminis koloritas bei šviesios, žemiškų atspalvių apdailos medžiagos, o saulės spindulių blyksniai ir krentantys šešėliai papildo interjerą natūraliais, dinamiškais raštais. Svetainėse gyvybės suteikia pasteliniai purpuriniai arba sodriai mėlyni minkštieji baldai, o kitose patalpose akcentais tampa vienas kitas nedidelis ryškus baldas. Tačiau viso interjero pagrindinis fonas išlieka ramus, subtilus, vientisas. Grindys išlietos besiūle betonine danga, sienos ir lubos dengtos medžio apdaila. Gyventojų neblaško stiprūs kontrastai, o gamta tarsi pati ateina į svečius, puošdama ir papildydama interjerą mirguliuojančiais šviesos ir tamsos motyvais. Vidaus bei lauko erdvės buvo sujungtos į bendrą stilistiką ir dermę –
vientisas organiškas tūris, tarsi laivo kajutė ir denis, supamas viso likusio pasaulio. Norėta sukurti saugią, jaukią, draugišką namų aplinką, kurioje gyventojai jaustųsi saugiai bei komfortiškai tiek leisdami aktyvų laisvalaikį, tiek ilsėdamiesi. Viena pagrindinių gamtos duotybių, kurią stengtasi maksimaliai išnaudoti, – natūrali šviesa. Labai atidžiai išanalizuota saulės kryptis ir kampas bei jos pokyčiai visais metų laikais. Tokiu būdu buvo suprojektuota pati optimaliausia ir praktiškiausia ažūrinio fasado forma ir pozicija. Funkcionalus medinis kiautas padeda nukreipti šviesos srautą vidun, o ne jį blokuoja. Lentos palei langus, tarsi žaliuzės, tarnauja ir kaip privatumo suteikianti apdaila. Be abejo, tai tapo ir itin estetišku architektūriniu elementu, metančiu nuostabaus grožio šešėlius. Dėl išraiškingo fasado rašto šis dvibutis tapo salos traukos centru. Pagrindinei eksterjero konstrukcijai buvo naudojama sertifikuota laminuota pušis ir plienas. Medienos apdaila buvo pasirinkta ne tik dėl grožio, bet ir kaip pati ekologiškiausia medžiaga. Pastatas beveik nevartoja išorinės energijos, nes ant stogo įrengtos 24 saulės modulių plokštės, sienų izoliacija itin kokybiška, o grindys šildomos ekonomiška žemos temperatūros šildymo sistema. Stiklinės sienos įleidžia saulės šilumą, o mechaninė ir natūrali ventiliacija pašalina jos perteklių. Dvibučio namo projektas – tai puikus biofilinio dizaino ir architektūros pavyzdys, įkvepiantis miestus, jų vystytojus ir gyventojus inicijuoti bei rinktis sprendimus, leidžiančius gyventi darnoje su gamta, natūraliu ritmu, saugant ne tik aplinką, bet ir sveikatą.
2023: 4 (127) I 13
i
konkursas
„Facade“ konkurse – geriausi lietuviški fasadai Šalis, miestus, gatves puošia ne tik žmonės, bet ir pastatai. Dairydamiesi aplink, pastebime skirtingų koloritų, struktūrų, formų ir fasadų statinius. Kurie iš jų yra gražiausi, unikaliausi ar įdomiausi? Siekiant tai išsiaiškinti, ARCHzonoje trečius metus iš eilės buvo pristatytas FACadE – įspūdingiausio fasado realizacijos konkursas, kurio metu išrenkami išskirtiniai pastatų fasadai.
Išrinkti 3 gražiausi fasadai gyvenamųjų pastatų kategorijoje: REZIDENCIJA MIŠKE 152 balsai
Pastato išorinės sienos atlieka ne tik mechaninę, patalpų mikroklimato palaikymo funkciją: jos yra ir urbanistikos dalis, kurianti miesto grožį. Praeivių ir specialistų žvilgsnius dažnai traukia išskirtinis fasado dizainas, o ypač žavi inovatyvūs sprendimai. Grožio kūrimas yra neatsiejamas nuo architektų bei projektavimo ir gamybos įmonių. Parodos metu išrinkti ir apdovanoti labiausiai renginio ARCHzona’23 lankytojams – architektams ir NT vystytojams – patikę fasadų dizainai. Konkurse dalyvavo 22 projektai, jie nominuoti dviejose kategorijose: gyve-
(arch. ARCHITEKTŪROS LINIJA, užsakovas privatus asmuo, fasado rangovas CONRES)
PASAKŲ NAMAI 133 balsai (arch. PALEKO ARCHITEKTŲ STUDIJA, užsakovas SPV-14, fasado rangovas BROLIS
TIMBER)
PAUPIO 6 KVARTALAS
namųjų ir komercinių / visuomeninių pastatų. Daugiau nei tūkstantis NT vystytojų, architektų, projektuotojų, interjero dizainerių bei parodą aplankiusių naujakurių balsavo už jiems labiausiai patikusį pastato
131 balsas (arch. KANČO STUDIJA, užsakovas DARNU GROUP)
Mona Avik
fasadą. Taip pat vyko viešas balsavimas portale LNK.lt
Pirmos vietos laimėtojas gyvenamųjų pastatų kategorijoje – projektas REZIDENCIJA MIŠKE Architektas: UAB Architektūros linija Projekto autoriai: arch. Gintaras Čaikauskas, Gabrielė Rinkevičiūtė, 2023 m. Fasado rangovas: rangovas UAB Conres
14 I 2023: 3 (126)
Mona Avik Mona Avik
Pastato REZIDENCIJA MIŠKE tūrinę-erdvinę idėją lėmė sklypo forma, jame augančios pušys. Architektas Gintaras Čaikauskas teigė, kad pagrindinė šio projekto architektūros koncepcija – aiškus pastato išorės ir vidaus erdvių atskyrimas. „L“ formos tūris kartu su miško ribomis sukuria pusiau uždaro kiemo pojūtį. „Šis pagrindinio sumanymo motyvas atsispindi tiek fasadų raiškoje, tiek ir patalpų zonavimo sprendiniuose“, – tvirtino jis. Pasak G. Čaikausko, pastato perimetro vizualus uždarumas nuo prieigų pusės kontrastuoja su gausiai įstiklintais vidinio kiemo fasadais, o ryšio su aplinka betarpiškumą pabrėžia plati panoraminė terasa. Vienintelis gatvės fasado akcentas – išraiškingas įėjimo portalas bei ažūro juostelėmis pridengti langai.
Mona Avik
„Reflektuojant pušų apsupties vertikalumą ir jų kaminų paviršiaus tapybiškumą, pastato apdailai pasirinktos skirtingų faktūrų keraminės plokštės, kurių reljefiška kompozicija sukurta remiantis emocinės, intuityvios kompozicijos principais. Šis sprendinys aktyvuoja natūralaus ir dirbtinio apšvietimo efektus, sukurdamas netikėtą ir patrauklų šešėlių žaismą“, – nurodė architektas. Komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje profesionalai išrinko: ACCURA, 123 balsai (arch. DANIELSEN ARCHITECTURE, užsakovas ACCURA ADVOKATPARTNERSELSKAB, fasado rangovas KG CONSTRUCTIONS GROUP); OFFICE BOUTIQUE VILNIUS 118 balsų, (arch. DO ARCHITECTS, užsakovai AUŠRA ČEPIENĖ IR RIČARDAS ČEPAS, fasado rangovas SIVYSTA); MOKSLO PASKIRTIES PASTATAS 52 balsai, (arch. G. JANULYTĖS BERNOTIENĖS STUDIJA, užsakovas KAUNO TECHOLOGIJOS UNIVERSITETAS, fasado rangovas DZŪKIJOS STATYBA).
2023: 4 (127) I 15
KG Constructions Group Lords LB
Projekto vadovas, „KG Constructions“ atstovas Paulius Strakalaitis pasakojo, kad moderniame ir novatoriškame biure, kuris yra apsuptas vandens kanalų, metro ir miesto aikščių, 2023 m. įsikūrė „Accura“ advokatų kontora. „Architektų „Danielsen Architecture“ suprojektuotas penkių aukštų pastatas yra maždaug 10 000 m² ploto. Medžiagų pasirinkimą įkvėpė per šimtus metų Kopenhagoje pastatyti klasikiniai, modernistiniai komerciniai statiniai“, – komentavo jis. Pasak P. Strakalaičio, statybos etapu daug dėmesio skirta vietos teritorijos vystymui, ieškant kūrybiškų sprendimų, ekologiškų ir tvarių medžiagų. „Pagrindinė projekto detalė – erkeriniai 3D tipo elementiniai pastato fasadai su marmuro akmens apdaila, kurių viena sveria apie 2,5 tonos. Erkeriniai fasado elementai – tikrai unikalus ir niekada anksčiau netaikytas sprendimas mūsų istorijoje. „KG Constructions Group“ darbai šiame projekte apėmė projektavimą, gamybą, transportavimą, projektų valdymą bei montavimą. Bendrą darbų apimtį sudarė 6681 m² skirtingų tipų fasadų“, – aiškino pašnekovas. Pastato fasadą kūrę architektai jį taip apibūdina: „Siekėme sukurti modernų ir novatorišką komercinį pastatą, iš kurio atsivertų vaizdas į kanalus, metro ir rajono aikštes. Fasadus puošia šviesaus marmuro erkeriai su stiklo sekcijomis
Pirmos vietos laimėtojas komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje – ACCURA Architektas: Danielsen Architecture Fasado rangovas: UAB KG Constructions Group
siauruose ruduose rėmuose. Erdviniai langai atrodo tarsi atverti plyšiai fasade: taip erkeris tampa ne pritvirtintu elementu, o įlenkimu fasade. Erdviniai langai veikia lyg saulės užsklanda, nes jie orientuoti kryptingai, ne saulės kryptimi, todėl tik kelias valandas per dieną yra tiesiogiai veikiami saulės“, – tvirtino architektai. Anot P. Strakalaičio, įmonė rezultatą vertina teigiamai. Jo nuomone, tai – išskirtinis pastatas, kurį verta nuvykus į Kopenhagą apžiūrėti kaip architektūrinį, galima sakyti, šedevrą. „Realybėje atrodo dar geriau nei nuotraukose. Taip pat dalis akmeninių plokščių turėjo būti sumontuotos ne gamykloje, kaip įprasta tokiems projektams ir mūsų produktui, o statybų aikštelėje, nes padaryta taip, jog jos persidengtų vienos su kitomis ir nesimatytų arba neryškiai matytųsi elementinio fasado sudalijimo linijos“, – sakė projekto vadovas. Be to, P. Strakalaitis pateikė keletą įdomių faktų apie statinį. Pavyzdžiui, čia iš viso panaudota 400 tonų akmens. Tai – 9 tūkst. akmens vienetų, kas atitinka 9 tūkst. akmens brėžinių, pagamintų 12 projektavimo inžinierių. „Užsakant medžiagas ir paleidžiant pirmuosius 16 elementų į gamybos liniją, sugaišta 1300 žmogiškųjų valandų viso projektavimo laiko. 300 tūkst. tvirtinimo detalių 352 akmens elementams. 20 tūkst. specialių tvirtinimo detalių akmeniui ir 500 skirtingų dalių viename erkerio elemente“, – vardijo jis.
Irmantas Gelunas
Lukas Jusas
Portale LNK.LT vyko publikos balsavimas. Publikos favoritai:
Gyvenamųjų pastatų kategorijoje – SKYLUM (arch. EVENTUS PRO, užsakovas OMBERG, fasado rangovas KG CONSTRUCTIONS GROUP);
16 I 2023: 3 (126)
Komercinių ir visuomeninių pastatų kategorijoje – OFICE BOUTIQUE VILNIUS (arch. DO ARCHITECTS, užsakovai AUŠRA ČEPIENĖ IR RIČARDAS ČEPAS, fasado rangovas SIVYSTA).
Pristatome ARCHZONA .lt Rubrikoje „NT PROJEKTAI“ - YIT
Piliamiestis – laimingų žmonių miestas mieste. Tai modernių daugiabučių kvartalas, įsikūręs prie ramiai tekančios Neries ir vos per tiltą esančio Senamiesčio.
„Matau Kauną“ – tai miesto patirčių samplaika, kurioje sinergiškai veikia romus jaukumas ir aktyvi dinamika, sentimentalios tradicijos bei moderni klasika. Tai gyvenimas tarp gamtos ir miesto.
„Pakalnės“ namas – paskutinis gyvenamųjų namų projekto „Matau Vilnių“ etapas. Pastatas iškilęs Vilniaus miesto centre, šalia Tauro kalno, buvusios legendinės „Šopeno“, vėliau – „Tauro“, alaus daryklos teritorijoje. Tai namai, kuriuose norėtų įsikurti daugelis.
„Naujasis Skansenas“ – atsinaujinanti, skandinavišku stiliumi alsuojanti teritorija, kurioje įsikūrusi jauki ir šiuolaikiška namų oazė miesto centre tarp Žalgirio ir Linkmenų gatvių.
Daugiau informacijos: interjeras.lt/archzona/nt-projektai
2023: 4 (127) I 17
i
DIZAINO KELIONĖS
A way of living Viena džiugiausių architektų ir interjero dizainerių bendruomenę bei kokybišką ir tvarų dizainą vertinančių žmonių 2023-aisiais pasiekusių naujienų – italų gamintojų Boffi|DePadova salono atidarymas Lietuvoje. Vienintelė Baltijos šalyse duris atvėrusi erdvė yra Žvėryno rajone, Vilniuje (Kęstučio g. 59). Įžengęs į saloną nustembi ne vien dėl baldų ir jų aksesuarų kokybės bei medžiagų faktūrų, bet ir dėl to, jog čia jautiesi lyg namuose. Atvykusius pasitinka profesionali architektų bei interjero dizainerių komanda, kurios dvasia – architektė Edita Righetto. Galbūt tai itališkos kultūros poveikis, bet šiame salone laukiame visi – vyksta susipažinimo bei prekių ženklų pristatymo renginiai. Jaukioje atmosferoje prie vaišių dalijamasi mintimis ne vien apie gaminius, bet ir apie gilią, žmonių požiūrį į gyvenimą, kūrybą, komfortą atskleidžiančią jų istoriją, taip pat akies krašteliu pažvelgiama ateitį. Norbert Tukaj nuotraukos
18 I 2023: 3 (126)
DIZAINO KELIONĖS i
Istorija, prasidėjusi nuo vieno žmogaus Prieš 90 metų Piero Boffi po darbo dienos Italijos Moncos ir Briancos (Monza Brianza) provincijos gamykloje keliaudavo į amatininkų dirbtuvėlę, kurioje užsiimdavo baldų kūryba. Palaipsniui prie tėvo prisijungė sūnūs Dino, Pieras Ugo ir Paolo. Jie užsispyrusiai siekė kurti kokybiškus bei inovatyvius baldus. Ir štai jų svajonė išsipildė – šiandien Boffi žinomi visame pasaulyje. Šie italai pirmieji sukūrė nematomą virtuvės baldų varstymo sistemą – dabar ji aptinkama daugelyje namų. Šeimos įmonė toliau gilinosi į virtuvės baldų dizainą, todėl 2015 m. ėmė bendradarbiauti su kita kultine Italijos gamintoja DePadova. Šios firmos susikūrimo istorija irgi verta pasakojimo. 1934-aisiais ją atidarė Maddalena De Padova. Tuo metu daiktų dizainą kūrė itin mažai moterų. Darbšti, smalsi, ypatinga nuojauta apdovanota Maddalena sukūrė ne vieną į dizaino istoriją įėjusį gaminį. Taigi, dėl kūrybinio proceso susivienijusios įmonės šiandieną pasauliui pristato ne vieną virtuvės ir vonios kambario kolekciją. 2017 m. prie Boffi prisijungė Danijoje įkurta MA/U studija, kurianti baldus bei spintų sistemas, po jos ėjo ADL įmonė, dirbanti su pertvaromis, durimis, slankiosiomis sistemomis. Ilgainiui ypač įdomus bendradarbiavimas užsimezgė ir su britų drabužių dizaineriu Paulu Smithu. Menininkas minkštųjų baldų kolekcijas pagyvino itin sodriomis spalvomis, papuošė išraiškingomis siūlėmis ir raštais. Ties tuo įmonės nesustojo! Harmonijos ir tam tikros gyvenimo būdo filosofijos bei specifiškos gamybos suteikė ir tik iš japoniško uosio ir ąžuolo kurianti baldų dizaino studija Time & Style, įsikūrusi Japonijoje.
2023: 4 (127) I 19
Emocija – jausmas, jungiantis visus šiuos prekių ženklus Tai gali paliudyti tiek dizaineriai, tiek architektai, kurie šiems prekių ženklams kuria baldus, sistemas, šviestuvus, tekstilinius bei kitus interjero aksesuarus. Boffi|DePadova salonai išsibarstę visame pasaulyje. Artimiausia mūsų kraštui prekybos vieta buvo Berlyne. Apsilankę bet kuriame salone, turite galimybę pabendrauti su tik išimtinai čia dirbančiais architektais bei interjero dizaineriais. Toks darbo modelis pasirinktas ne atsitiktinai – siekiama, kad žmogus paliestų, pajustų ir suprastų ne tik baldų matmenis, medžiagiškumą ar faktūrą, bet ir įsigilintų į žinutę, kurią siunčia kiekvienas daiktas. Juk jis yra ilgaamžis, itin individualus, tad būsimas šeimininkas pirmiausia turi užmegzti tam tikrą pažintį, pasverti, kuris gaminys atspindi jį patį. Juk už kiekvieno kūrinio slypi ilgalaikė žmonių kartų, begalės valandų kūrybos, eksperimentavimo bei darbo istorija. Visai nesvarbu, ar ateini įsigyti norimo daikto, išliksiančio ateities kartoms, ar tiesiog pasigrožėti. Kai kurie architektai juokauja, kad, kuriant erdvės dizainą su Boffi|DePadova, užtenka tik sienų ir grindų. Visa kita padaro patys baldai, specialisto pagalbos nebereikia. Viską lemia subtili elegancija, geometrinės formos, spalvos, medžiagos. Nesvarbu, ar tai bus industrinio stiliaus erdvė su atviromis
20 I 2023: 3 (126)
rekuperacinėmis bei kitomis sistemomis, paliktais statybiniais sienų fragmentais, ar modernios architektūros visuomeninis pastatas, kuriame dominuoja stiklas. Boffi|DePadova meistrų gaminamuose virtuvės ar vonios balduose neišvysite ryškių sujungimo linijų, sutvirtinimo vinimis. Viskas paslėpta viduje: elektros ir apšvietimo šaltiniai, stalčiukai, prieskonių laikymo vieta, gartraukis, – aptakios formos, suapvalinimai kuriami pagal poreikį. Virtuvė tampa ne tik funkcionalia erdve, bet ir menine instaliacija. Kai kurių modelių stalviršiams naudojama mineralų plokštė pasižymi turtinga tekstūra, faktūra ir atsparumu. Virtuvės baldai nerenkami vietoje, jie atvežami tiesiai į objektą, todėl reikalauja preciziškai tikslių apskaičiavimų. Pasitaiko, kad dėl žmogiškosios klaidos reikia taisyti, pavyzdžiui, sienų nelygumus ar kitus netikslumus. Kadangi įmonės bendradarbiauja su daugybe architektų ar dizainerių, baldai išsiskiria originaliu dizainu. Vienas pavyzdžių – legendinės architektės Hazos Hadid studijos sukurtas virtuvės baldų komplektas. Juo galima papuošti savo namus ir šiandien. Kuriant aplinką svarbus ne tik grožis, bet ir funkcionalumas. Tą vertina ir ADL prekių ženklas. Slankiosios durų sistemos išsiskiria rafinuotumu, jos harmoningai įsilieja į aplinką ir tyliai veikia. Vienas naujausių ADL gaminių – metalinės pertvaros, einančios tiek vertikaliai, tiek horizontaliai. Jos suteikia erdvei architektūriško prisilietimo. Neturint siekio tokia pertvara valdyti garso kiekio, ji tampa įdomia kompozicija, nes joje nėra stiklų ar kita medžiaga jungiamo elemento. Galiausiai, mėgstantiems Tolimųjų Rytų kultūrą verta artimiau susipažinti su Time & Style studijos kūryba. Vien pamačius jų spintas ir šviestuvus nekyla abejonių, iš kurio pasaulio krašto jie yra atkeliavę. Tik rankomis gaminami, pinami, pavyzdžiui, kėdžių atlošai, baldai išsiskiria harmoningumu bei tam tikra sunkiai žodžiais apsakoma, veikiau juntama gyvenimo filosofija, būdinga Japonijai. Patartina kiekvieną daiktą palytėti. Ar tai būtų lentyna, kurioje nėra jokios kitos pašalinės detalės, išskyrus medį, ar ryžio popieriumi dekoruotas medinės konstrukcijos šviestuvas, puikiai tinkantis dekoratyviniam ir romantiniam apšvietimo scenarijui. Kartais sunku suvokti, kiek šie gaminiai kiekviename gamybos etape reikalavo darbštumo ir tikslumo. boffidepadova.com
2023: 4 (127) I 21
i
Konkursas
2023-ųjų restoranų ir barų apdovanojimai Tekstas: Gintautės Kisieliūtės
Jau 15 metų iš eilės Restaurant & Bar Design Awards buvo tarsi maisto įstaigų dizaino atspindys ir vedlys. Didžiulę įtaką maitinimo įstaigų populiarumui turintis konkursas skatina architektus, dizainerius ir barų bei restoranų savininkus kreipti dėmesį ne tik į teikiamas paslaugas, bet ir į erdvių estetiką. Kasmet iš daugybės dalyvių išrenkami ir apdovanojami išradingumu, originalumu, kūrybiškumu pasižymintys projektai. Laimėtojai suskirstomi į kategorijas ir vertinami pagal daugybę aspektų. Atsijojamos erdvės, pasižyminčios biofiliniu dizainu, glaudžiu ryšiu su gamta, natūralių medžiagų naudojimu. Atskirai vertinama sienų, lubų, grindų apdaila ar įvairios originalios konstrukcijos, padedančios įveikti tam tikrus architektūrinius kliuvinius ar suteikiančios patalpoms charakterį. Itin svarbiu elementu tampa apšvietimas, spalvos bei jų pritaikymo motyvai – auditorija, erdvės pobūdis, tematika, idėja. Vis didesnę svarbą įgyja istorinio paveldo projektai, prikeliami moderniai visuomenei, freskų ar šiuolaikinių grafičių pritaikymas interjere. Atskiras dėmesys skiriamas ypač mažame ar dideliame plote įsikūrusioms įstaigoms ir kūrybiškam erdvių išdėstymui. Nepamirštamas ir ekologiškumas, vertinamos pastangos mažinti
22 I 2023: 3 (126)
energijos ir medžiagų išteklius ar naudoti tuos, kurie palieka mažesnį pėdsaką. Skatinama neprarasti vizualinio identiteto ir išlaikyti aukštus kokybės standartus. Kita vertus, apdovanojamos ir prašmatnumu pasižyminčios prabangios erdvės. Peržvelgus šių metų konkurso laimėtojus, išryškėja įdomus dizaino reiškinys – Azijos ir Tolimųjų Rytų restoranai ir barai tampa subtilesni, vis labiau įsileidžia minimalizmą, saikingumą. O štai JAV, Australija ir Jungtinė Karalystė toliau mėgaujasi eklektika, pertekliumi, intensyviomis spalvomis, raštais ir blizgumu. Pačiu geriausiu restoranu pripažintas itališkos stilistikos interjeras Londone, o barų kategorijoje nugalėjo australų viešbutyje įgyvendintas projektas. Vieną pagrindinių laimėjimų gavo kaimynai lenkai ir istorinėje patalpoje įspūdingą restoraną įrengę norvegai. Tarp nugalėtojų – tekstūromis žavintis ispanų projektas ir Meksiko mieste sukurtas tamsus restorano interjeras, savaip perteikiantis dizainerių interpretuojamą Japonijos kultūrą. Atrinkti laimėtojai perteikia bendrą konkurso dalyvių ir aktualijų kontekstą, o kiekvienas projektas turi kuo įkvėpti estetine ar vertybine prasme.
Geriausias metų restoranas, susiejęs tradiciją su šiuolaikiškumu Vieta: Londonas, Jungtinė Karalystė. Projekto autorius: Fettle Design. Fotografijos: Helen Cathcart
Per du aukštus išsidėstęs restoranas su baru ir atskiru valgomuoju uždaroms vakarienėms pasižymi dviem, tarytum, priešiškomis savybėmis – tradiciškumu ir šiuolaikiškumu. Šių dviejų įvaizdžių mįslę išsprendė kūrėjų Fettle Design komanda. Elegantiškas ir ilgaamžis interjero dizainas atspindi Venecijai būdingą architektūrą ir perteikia tokių žvaigždžių, kaip italų architekto Carlo Scarpos, meilę išradingam stiklo medžiagos naudojimui bei unikaliam baldų dizainui. Atidžiai apgalvoti spalvų ir apdailų deriniai, subtilios detalės, lakuota mediena bei šviesi spalvų gama pasakoja apie Venecijos vandenų stichiją. Kartu ši tema aprėpia prabangias regiono jachtas ir buriavimą kaip gyvenimo būdą. Marmuriniai stalviršiai, įspūdingi sietynai, abstraktūs meno kūriniai, puošiantys sienas, sukuria harmoningą art deco atmosferą. Didinga pilko akmens apdaila, lakuotas raudonmedis ir smėlinės lubos sudaro konservatyvų foną. Jam gyvybės suteikia rausvi krėslai ir minkštasuoliai, dryžuoti audiniai, derantys prie ryškiausių patalpos akcentų – spalvingų ir ryškių tapybos darbų. Rimties ir žaismingumo jungtimi interjere tapo žalia spalva. Tamsaus turkio akmeninės grindys dera su stambialapiais augalais – jų patalpoje gausu. Žalsvi atspalviai persikelia į paveikslus ir galiausiai pakyla iki pat lubų, kuriose perimetru suformuotas balkonas. Jis apsodintas sodriais, kone salotiniais augalais. Šį prašmatnų vaizdą papildo grakštus stiklinis sietynas balkono centre. Baro zonoje grindys išskirtos balto ir juodo granito plytelėmis su tamsiai žalio ir raudono akmens raštu. Taip restorane vyraujančios spalvos subtiliai persikelia ir į kur kas solidesnę baro zoną. Čia itin daug raudonmedžio ir masyvaus pilko akmens masyvo. Ši medžiaga naudota ne tik baro fasadui ar stalviršiui, bet ir vertikalioms kolo-
noms bei gėrimų lentynoms. Veidrodinės lentynų nugarėlės suteikia gylio ir dubliuoja apšvietimo efektus. Art deco stiliaus baro kėdės ir staliniai šviestuvai papildo bendrą vaizdą, suteikia prašmatnumo ir detalumo. Saikingu šio interjero nepavadinsi – jis turtingas apdailos medžiagų, tekstūrų, spalvų. Tačiau architektų gebėjimas suvaldyti šių paviršių proporcijas, kompozicijas, suteikti joms tam tikrą ritmą ir įprasminti per funkciją iš tiesų demonstruoja profesionalumą ir skonio pajautimą.
2023: 4 (127) I 23
Geriausias metų baras: avangardas ir šviesa Vieta: Adelaidė, Australija. Projekto autorius: Hachem. Fotografijos: Nicole Reed
Restoranas, pavadinimu Luma (išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „šviesa“), įsikūręs butikiniame art nouveau stiliaus viešbutyje. Įspūdinga baro zona sužavėjo konkurso komisiją ir laimėjo geriausio metų baro vardą. Projekto autoriai, studija Hachem, interjero stilistiką perteikė per išraiškingas linijas ir drąsias medžiagas. Restoranas ir baras yra atviriausios viešbučio erdvės, atskleidžiančios vietos veidą ir charakterį, taigi norėta šias patalpas paversti kiek dramatiškomis, intriguojančiomis ir traukiančiomis vidun. Pagrindiniu akcentu, išpildančiu šiuos tikslus, tapo įspūdingas, šiuolaikiškas šviečiantis ornamentas, kuris stebina ir kaip meno kūrinys-instaliacija, ir atlieka pagrindinio šviestuvo funkciją. Kabantis skulptūriškas sietynas atkartoja art nouveau stilistikos ornamento motyvus ir, priklausomai nuo stebėjimo taško, gali pasirodyti kaip klasikinis, raitytas raštas, arba modernus neoninės šviesos piešinys. Galimybė šviesos intensyvumą reguliuoti priklau-
24 I 2023: 3 (126)
somai nuo poreikio leidžia patalpai suteikti prabangos, jaukumo ir intymumo vakaro metu. Vertikalūs frezuoti kolonų įspaudai ir sienų bei lubų plokštės su klasikiniu lipdinių dekoru sustiprina bendrą interjere vyraujantį, tarsi visa apimantį rašto ritmą. Dėl jo atmosfera atrodo dinamiška, nors spalviškai ji yra gana konservatyvi. Griežtai padalijus erdvę į horizontalias ir vertikalias kompozicijas, juntamas stabilumas, tačiau švytintis plastiškas sietynas šį įvaizdį sušvelnina ir suteikia lengvumo, plastiškumo. Veliūriniai, zomšu ar pliušo audiniu aptraukti sėdimieji baldai gretinami su šaltesnėmis, masyviomis medžiagomis, tokiomis kaip akmuo ar medžio masyvas, sušvelnina bendrą stilistiką. Komponuojant suapvalintus interjero elementus šalia griežtų geometrinių formų bei struktūrų, išlaikoma pusiausvyra tarp prabangos ir jaukumo. Čia vyraujantys cinamono, mocha kavos, aukso atspalviai papildyti kiek tamsesniais, giliais rudais, juodo šokolado tonais ar burgundiškos raudonos intarpais. Istoriniame interjere atsiradusi vienintelė išraiškinga šiuolaikiška detalė tapo raktu, nepaprastai originaliai ir patraukliai atskleidžiančiu stilistiką. Elementas, kurio ignoruoti neįmanoma. Elementas, savo raštu nutiesęs švytintį kelią tarp art nouveau ir šių laikų.
Užlietas Venecijos baras Varšuvoje Vieta: Varšuva, Lenkija. Projekto autoriai: NOKE Architects. Fotografijos: Piotr Maciaszek
Varšuvoje suprojektuotas itališkos stilistikos baras, pavadinimu Va Bene Cicchetti, gavo geriausio regiono netinklinio baro apdovanojimą. Baras įrengtas didžiuliame socialistinio realizmo laikotarpio Marszałkowskos rajone, 1950-ųjų gyvenamajame name. Projekto autoriai NOKE Architects interjerui suteikė Venecijos kanalų apsemto miesto simboliką. Šią idėją jie perteikė per spalvas ir apdailą: jūros žalsvumo grindų dangą, plyteles, kuriomis išklijuotos cokolinės minkštasuolio ir baro dalys. Tuo pačiu atspalviu nudažytos baro kėdžių ir stalų kojos. Į barą patenkama pro durų arką, dekoruotą sendintu antikiniu veidrodžiu. Interjeras svečius pasitinka pagrindiniu patalpos akcentu – sodriai rausvu travertino akmens baro stalviršiu. Didžioji dalis dizaino elementų tikslingai parinkta iš raudonos paletės, o auksinės detalės atkartoja Venecijos vėliavos spalvas. Kontrastingų žalsvų grindų apdaila, tarsi grindjuostė, dar tęsiasi apie 20 centimetrų aukštyn. Šis vizualus sprendimas pasakoja apie kylančius kanalų vandenis, acqua alta, apsemiančius gatves ir pastatus. Baro rūsio sienos, grindys ir lubos turkio spalvos – atrodo, lyg erdvė būtų užlieta vandeniu.
Venecijoje, besimėgaujant vynu ir maistu. Ši mozaika tapo ne tik estetiniu, bet ir ideologiniu elementu – atsivežti dalelę Venecijos stiklo pavidalu ir ją paversti meno kūriniu. Netradicinis kultūros perteikimas per apdailos medžiagas, simboliką, meną bei vizualinius sprendimus socialistinėje Lenkijoje pasakoja apie itališką gyvenimo būdą. Žaismingas paradoksas tarsi suformuoja ryšį tarp šių šalių, o idėjiškai šmaikštus interjeras traukia svečius patyrinėti ne tik pietietiškus skonius, bet ir šiek tiek pasigilinti į istorinius motyvus.
Kelis kartus per metus, kuomet jūros lygis Adrijoje pakyla, vandenys apsemia miestą. Unikalus ir išradingas apdailos panaudojimas pasakojant istoriją ir perteikiant jos motyvus suteikia netikėtumo įspūdį, žavi originalumu ir žadina smalsumą. Derinį papildo mirguliuojantį vandenį atkartojantys stikliniai šviestuvai, o balta juosta, apsivyniojusi raudonas baro stalų kojas, simbolizuoja Venecijos kanalų stulpelius, prie kurių rišami laivai ar kanojos. Didžiulė siena tapo pagrindiniu interjero dekoru. Ją puošia sudėtinga mozaika iš Murano stiklo ar vyno butelių fragmentų. Piešinys stilizuotai ir žaismingai perteikia baro šeimininko ir jo šuns vakarienę
2023: 4 (127) I 25
Klasicizmo ir skandinaviško minimalizmo draugystė Vieta: Bergenas, Norvegija. Projekto autorius: Claesson Koivisto Rune. Fotografijos: Sigurd Fandango
Frescohallen restoranas, įrengtas Franko Wilhelmo Schiertzo projektuotame 1860-ųjų, vėlyvojo klasicizmo stilistikos pastate, gavo apdovanojimą už geriausią įstaigą paveldosaugos kontekste. Norvegų tapytojas ir iliustratorius Axelis Revoldas dekoravo aukštas kupolines lubas dar 1922–1923 m. Piešiniuose vyrauja Bergeno miesto socialinio ir ekonominio gyvenimo motyvai. Švedų architektas Claessonas Koivisto Rune’ė čia sukūrė įspūdingą ir didingą restorano interjerą. Norint atskleisti paveldo elementus, didžiausias dėmesys buvo skirtas freskų atgaivinimui, kolonų atidengimui ir atnaujinimui. Interjere buvo atsiradę neoriginalių interjero elementų. Jie buvo švelniai panaikinti, o nauji stacionarūs sprendimai priimti tik ten, kur
26 I 2023: 3 (126)
būtina, ir tik tokiu būdu, kad panorus juos būtų lengva panaikinti. Taip siekiama puoselėti istorinį paveldą. Nuo grindų iki freskų kylanti vienspalvė tamsi uždanga – nuo aido apsauganti akustinė priemonė. Akustinėmis plokštėmis dengtas sienas paslepia banguojančios, minkštumo suteikiančios užuolaidos. Kartu klostės sukuria didingą, katedros stilistiką pabrėžiantį įvaizdį. Freskos iliustracijomis perteikiama nuotaika ir karališkos interjero detalės tarsi užmarinavo praeities laikotarpį bei jį papildė šiuolaikine dvasia. Minimalistinis skandinaviškas dizainas tapo rišamąja grandimi tarp praeities ir dabarties. Valgomojo ir baro kėdės, krėslai – lakoniškų, tačiau plastiškų, prie kupolo derančių formų. Suapvalinti mediniai baldai sukuria unikalią interjero stilistiką ir stebina medienos lenkimo technologijos tobulumu. Žavesio bei modernumo suteikia ažūriniai perforuotų paviršių raštai kėdžių sėdimosiose dalyse bei atlošuose. Spalvinę interjero gamą padiktavo sienų bei lubų piešiniai. Nauji baldai ir paties architekto Claessono Koivisto Rune’ės kurtas kilimo dizainas atkartoja freskose regimą koloritą. Tiek kilimo rašte, tiek balduose atsiradę apskritimai simbolizuoja monetas – tai tarsi užuomina į istorinį čia vykusį gyvenimą. Minimalistinių formų baras stebina konstrukcija viršum jo: tarsi milžiniškas šviestuvas kybantis apvalus, pilnaviduris tūris, kurio išorinės briaunos dekoruotos veidrodžiais. Juose atsispindi freskų piešiniais puoštos kolonos, arkos bei sienos. Šis dekoratyvus objektas papildė interjerą ir pavertė jį dar didingesniu bei trimačiu. Iš skirtingų kampų matomi vis kitaip lūžtantys atspindžiai intriguoja, traukia akį ir sukuria dar didingesnės erdvės įspūdį.
Augalų kaskados ir tekstūrų gausa Vieta: Marbelja (Marbella), Ispanija. Projekto autorius: Astet Studio. Fotografijos: Francisco Noguiera
Sienų apdaila varijuoja dar stipriau. Laukiamojo erdvėje jos puoštos trimatėmis plokštėmis su reljefinių geometrinių raštų įspaudais. Tualete stebina neįtikėtina prabanga. Siaurų veidrodinių paviršių spindesys sukuria iškreiptą lūžtantį vaizdą. Detalumo dar suteikia kybančių švytinčių plokščių sluoksniai, atsikartojantys veidrodžiuose ir sudarantys begalybės ir tęstinumo vaizdą. Riešutmedžio lukštu dengti kietųjų baldų paviršiai, derinami su natūraliu marmuru, kompoziciją papildančios augalinės lubų instaliacijos ir likusią erdvę užpildantys kreminiai, rusvi atspalviai sukuria labai turtingą, tačiau harmoningą ir raminančią atmosferą. Subtilių, lenktų formų sėdimieji baldai suteikia tvarkos ir švelnumo.
Málagos apskrityje esančiame pajūrio mieste, pavadinimu Marbelja, buvo suprojektuotas restoranas, pasižymintis rafinuotu, elegantišku ir menišku interjeru. Vos įžengus į vidų, galima pastebėti gausybę tekstūrų ir įvairiausių natūralių apdailos medžiagų bei dekoro elementų. Nenuostabu, kad šis projektas ir jo autoriai, architektūros studija Astet Studio iš Barselonos, buvo apdovanoti įstabiausių paviršių kategorijoje. Interjeras, įkvėptas Viduržemio jūros, vilioja savo jaukia ir šilta atmosfera. Čia vyrauja natūralių rusvų atspalvių paletė ir apdailos medžiagų įvairovė, tad pro langus matomas jūros ar dangaus mėlynumas tampa tarsi gaiviu gryno oro gurkšniu, o sodriai žalia augalija kitapus yra tarsi interjerą papildantis, puikiai prie rusvos gamos derantis paveikslas. Medžio masyvas, akmuo, kreminių tonų cementas, derinamas su plastiškų formų elementais, sukuria organišką įvaizdį, o erdvės tarsi įteka viena į kitą. Didžiulės floristinės dekoracijos restorane, kybančios ant lubų lyg sietynai, tampa patalpos dėmesio centru. Itin didingai pasitinka dar masyvesnė, tarytum kaskada atrodanti, instaliacija vestibiulyje, virš recepcijos. Lenkto medžio arkos ir stiklinės vyno saugyklų vitrinos sustiprina prašmatnumą, o kontrastingai, mozaikos technika margintos grindys tarsi užbaigia bendrą paveikslą. Šis interjeras – tai terapija akims. Galima kreipti žvilgsnį nuo vienos plokštumos prie kitos ir susidurti su vis kita nuostabaus grožio tekstūra ar apdaila. Grindų dangai daug kur pritaikyta mozaikos technika stebina vis kitokiu raštu ir spalvų gama: kai kuriose zonose grindys margos, kitur – kone juodos, o štai restorano zonoje – švelniai kreminės. Čia grindų plokštuma įsilieja į vientisą švelnios kreminės spalvos lieto betono apdailą ir taip pagrindinį vaidmenį perduoda išraiškingoms medžio bei akmens tekstūroms.
2023: 4 (127) I 27
Meksikietiška Japonijos interpretacija Vieta: Meksiko miestas, Meksika. Projekto autorius: Filipao Nunes Arquitectos. Fotografijos: Aldo Gracia
Pačioje gyvybingiausioje Masaryk Polanco alėjoje, Meksiko mieste, įrengtas greitojo maisto restoranas ne veltui gavo apdovanojimą šioje kategorijoje – jo interjeras pasižymi gilumu, ekspresija ir solidumu. Architektas Filipao Nunes’as, vadovavęs šiam projektui, siekė sukurti unikalią erdvę, kurioje susilietų japoniška tematika ir urbanistiniai miesto motyvai. Švarus, nesudėtingas dizainas buvo perteiktas per apgalvotus formų, linijų, tekstūrų bei apdailos medžiagų derinius ir spalvas. Restorano vizija buvo pasirinkta dėl savininkės giminystės šaknų, taigi interjeras ne tik perteikė idėją per estetiką – norėta erdvėms įskiepyti ir vertybinių elementų, emocijas keliančių istorinių užuominų. Kadangi tikslas buvo suformuluoti kelių kartų simboliką, japoniškos stilistikos fone atsirado savininkės pomėgio grandžo (grunge) epochai ir avangardui ženklų. Toks derinys leido sukurti interjerą, atspindintį kartų evoliuciją ir šiuolaikiškumą. Blizgūs paviršiai ir veidrodžiai čia tarnauja kaip priemonė, sukurianti netikėtus atspindžius, įvairias spalvų, kontrastingos apdailos kombinacijas, vis kitokias proporcijas. Pagrindinis dekoras – japoniškų vyšnių instaliacijos virš valgomojo stalų. Jos tapo tarsi tiltu, perkeliančiu praeities kartas, jų vertybes ir estetiką į šiuos laikus. Būdas suvienyti gamtą ir miestą, šilumą ir jaukumą su urbanizmu. Tamsiame restorane svarbų vaidmenį vaidina apšvietimo sprendimai. Norėta sukurti mistišką, atpalaiduojančią zen atmosferą ir praturtinti ją gamtos motyvu. Nenuostabu, kad juo tapo žymiosios japoniškos vyšnios. Pagrindinis tikslas buvo pabrėžti sausų medžio šakų formas ir lapų spalvą. Suformuota augalinė arka leido perteikti
elegancijos jausmą ir architektūrišką interjerą papildė švelnumu, natūralumu, o šviesa padėjo sustiprinti lapų rausvumą. Perforuotos sienų plokštės, pro kurias matomi švytintys apskritimai, kompoziciją papildė Japonijos gatvių žibintų ar slankiųjų širmų motyvais. Jų fone lenktos vyšnių šakos dar labiau išryškėjo. Projektu norėta perteikti ekstravertišką, tačiau kartu mistišką savininkės charakterį, avangardo bei industrinės miesto kultūros pomėgį ir drauge pagerbti Japonijos architektūrą, kultūrą bei vertybes. Tamsus interjeras leidžia akcentuoti tik pačias svarbiausias detales, išraiškingomis tekstūromis perteikti jaukumą, o spalvų įlieti per augalus, meno kūrinius ir šviesą.
28 I 2023: 3 (126)
2023: 4 (127) I 29
Dizaino kelionės Gintautė Kisieliūtė
i
Natūralumo ir prabangos sintezė Vieta: Santa Kruzas (Santa Cruz), Portugalija Įgyvendinimo metai: 2010 Architektas: Vasco Vieira Interjero dizainerės: Rosario Gabriel, Isabel Schedel Fotografijos: Areias do Seixo Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė
Mažai žinomame, tačiau itin žavingame Centrinės Portugalijos kaimelyje, prie pat vandenyno, vietoje paukštyno buvo įkurtas prabangus 5 žvaigždučių viešbutis, siekiantis patraukti atvykėlius gamta, galimybe pabėgti nuo civilizacijos, sustoti ir atkurti ryšį su aplinka: vandenynu, kopomis, pušimis, saule, smėliu. Naujieji savininkai pakeitė sklypo paskirtį į poilsinę ir leido gamtai natūraliai atsikurti ir sulaukėti. Buvo stengtasi ne tik sukurti patogią ir komfortišką vietą atvykėliams, bet ir išgelbėti sutrikusią ekosistemą, atgal įsileidžiant augaliją ir gyvūniją, kuri natūraliai ten ir turėtų klestėti. Areias do Seixo viešbutį projektavo architektas Vasco Vieira. Pagrindinis jo tikslas formuojant architektūrinį tūrį buvo labai kruopščiai ir atidžiai įvertinti landšaftą. Norėta kiek įmanoma subtiliau įsilieti į gamtą ir per architektūrą nutiesti tiltą tarp natūralumo ir prabangos, sukuriant modernų ir ekologišką pastatą. Su didžiule pagarba gamtai prie dirvos nelygumų pritaikytos pastato linijos ne tik padiktavo architektūrinių tūrių išdėstymą bei kintančius aukščių lygius. Toks prisiderinimas atskleidė paties landšafto slenksčius, išryškino augalijos dėsningumus. Horizontali pastato struktūra harmoningai driekiasi didžiulėje sulaukėjusios gamtos teritorijoje. Statinio formos buvo pritaikytos prie nedidelio šlaito nuolydžio bei tolumoje
30 I 2023: 3 (126)
DIZAINO KELIONĖS i
plytinčios medžių proskynos, per kurią galima matyti vandenyną. Į šį gamtovaizdį atsisuka didžiuliai vitrininiai pačių prabangiausių kambarių langai. Nors architektūra moderni, o sendinto vario fasado apdaila suteikia industrinį atspalvį, su gamta vienija grynos, grubios formos, spalvos ir žaliavų apdribimas. Vengta nereikalingų patobulinimų, detalių, pagražinimų ar papildomų spalvų. Vertinami natūralūs senėjimo procesai: drėgmės paskatintas rūdijimas, blukimas nuo saulės kaitros, vėjo nugairinti paviršiai ir net įtrūkiai ar įplyšimai. Harmonijos siekta ir atsižvelgiant į patalpų dydį, išdėstymą bei skaičių. Nenorėta ploto išnaudoti kuo didesniam skaičiui miegamųjų, priešingai – pagrindinis tikslas buvo išlaikyti ramybę ir intymumą net tuomet, kai visi numeriai užimti. Kai kurie kambariai yra itin privatūs, užtikrinantys asmeninę erdvę, nutolę nuo pagrindinių zonų. Didelis plotas suteikia laisvės, atsitraukimo nuo užimto gyvenimo pojūtį. Aukštos lubos ir langai iki žemės įleidžia daug natūralios šviesos, o vaizdas pro langus ramina. Bendrosios erdvės bei koridoriai taip pat nesuspausti, stilistika išlaikyta kiekviename kampelyje, taigi, net palikus savo kambarį, galima mėgautis kitomis patalpomis: jose atrodo, jog erdvė priklauso tik tau, o pojūčiai nedingsta ir užvėrus kambario duris.
Vidaus interjerą kūrė dizainerė Rosario Gabriel. Viso projekto metu ji artimai bendravo su viešbučio savininkais. Užsakovus be galo įkvėpė kelionės po Maroką, Indoneziją, Braziliją. Dizainerė atsižvelgė į šias idėjas. Iš kelionių po tolimuosius kraštus atsivežti įspūdžiai per dizaino detales padėjo perteikti šias kultūras ir tapo kertiniu simboliu kuriant interjerą. Kambariuose galima matyti daugybę šiuos kraštus menančių ekspresyvių tekstilės, apšvietimo, dekoro elementų, pagal užsakymą sukurtų baldų ar toms vietovėms būdingų apdailos medžiagų. Patalpų dekoru ir detalėmis rūpinosi dizainerė Isabel Schedel. „Jausmas“ tapo raktiniu žodis, kuriuo vadovautasi formuojant viešbučio erdvių stilistiką. Kiekvieno kambario interjeras – unikalus ir perteikiantis skirtingas nuotaikas, potyrius, kultūras. Viename juntamas Afrikos Savanos kvapas, kitame užlieja Maroko dvasia. Viename vyrauja ypač subtilus žemiškas koloritas, kitame – ryškūs akcentai. Viešbučio vardą perteikia autentiškas patalpų dizainas ir atmosfera. Čia dominuoja priešybės – prabanga ir natūralumas, gamta ir aukšto lygio bei kokybės elementai (pavyzdžiui, lieto betono vonios su jakuzzi funkcija ar pakabinami židiniai), didelė erdvė. Jaukumas kuriamas per tekstilę, apdailos medžiagas, švelnius atspalvius. Tiek viduje, tiek išorėje naudotos medžiagos yra randamos apylin-
2023: 4 (127) I 31
kėse: natūralus šios vietovės akmuo, smulkūs akmenukai, mediena. Ten, kur praktiška ir funkcionalu, paviršiai palikti neapdoroti, o ten, kur jie dėvisi stipriau, pasirinktas poliruotas betonas. Iš jo išlietos vonios, praustuvai, plautuvės, dušai. Lietas betonas pasirinktas ir grindų dangai, stalviršiams, o vonios kambariuose – netgi sienoms. Vyrauja neutrali spalvų gama, o dėl gausiai naudojamų neapdorotų medžiagų baziniu fonu tapo pilki ir rudi atspalviai. Sodrumo suteikia pro didžiulius langus matomas gamtos vaizdas, kuris, tarsi paveikslas, atsiveria vos pramerkus akis. Tai sustiprina įspūdį, kad gamta visada čia pat. Bendrosiose patalpose koloritas labai subtilus, simbolizuojantis taiką, ramybę, harmoniją, neblaškantis. Kiek intensyvesnių spalvų (geltonos, raudonos, oranžinės) galima rasti miegamuosiuose. Kambarių interjeras pagyvinamas spalvomis. Iš tolimųjų kraštų atkeliavusios dekoratyvios detalės kiekvienai erdvei suteikia originalumo, įsimintino stiliaus. Kad ir kokios spalvos pasirinktos, pirmenybė kuriant interjerą buvo taikyta ne vizualiam estetiniam pateikimui, o atradimams. Buvo atsi-
32 I 2023: 3 (126)
žvelgiama, kaip spalvos, detalės, jų proporcijos skatina žmogų jaustis toje atmosferoje. Viešbutyje prie pat vandenyno ypač vertinama vandens stichija, todėl miegamieji turi įvairias švaros procedūrų variacijas: laisvai pastatomos varinės vonios, iš lieto betono suformuotos masažinės vonios, erdvūs dušai viduje ar po atviru dangumi, jakuzzi terasose, bendrai naudojamas baseinas gamtos apsuptyje. Kita čia puoselėjama stichija – ugnis. Visi miegamieji turi vienokius ar kitokius židinius: įmontuojamus, laisvai pastatomus ar įspūdingus pakabinamus, pagamintus iš juodo metalo. Teritorijoje yra bendra laužavietė, o glampingo palapinės, kuriose įrengti tokie pat prabangūs miegamieji su laisvai pastatomomis voniomis ir visais patogumais, turi savas laužavietes. Viešbutis yra skirtas šiuolaikiniam žmogui, išsiilgusiam ramybės, erdvės sau, praradusiam ryšį su aplinka ir dabarties momentu. Aukščiausios klasės prabanga, o kartu ir subtilumas, žemiškas pateikimas per natūralias apdailos medžiagas bei spalvų paletę leidžia patirti komfortą ir ilsėtis grožintis klestinčia laukine gamta.
2023: 4 (127) I 33
i
DIZAINO ISTORIJA
Philips: dizainas, technologijos ir įkvėpimas Daugiau nei prieš 130 metų olandų mechanikos inžinierius išdrįso mesti iššūkį to meto elektrotechnikos pramonės galiūnams, Eindhoveno mieste įsteigdamas elektros prietaisų gamyklą. Laikui bėgant ši įmonė tapo dizaino ir inovacijų lydere elektrotechnikos srityje ir išgarsino savo įkūrėjo Gerardo Philips’o (1958–1942) vardą pasauliniu mastu. 1
Tekstas: Jono Malinausko
Baigęs mechanikos inžinerijos studijas Delfto technikos universitete 1883 m., Gerardas sumanė užsiimti jūrinių laivų statyba ir išvyko į Glazgą – tuo metu stambiausią pasaulyje laivų statybos centrą. Tačiau Škotijoje jo dėmesį patraukė visiškai nauja ir perspektyvi inžinerijos sritis – elektrotechnika. Baigęs elektros apšvietimo technikos studijas vietos universitete, jis buvo pakviestas į fiziko W. Thomsono, žinomo lordo Kelvino vardu, vadovaujamą šios mokyklos tyrimų grupę. Vėliau Gerardas gilino praktinius įgūdžius Anglijos ir Amerikos apšvietimo bendrovėje Londone bei garsiojoje AEG (Allgemeine Elektricitäts-Gesellschaft) kompanijoje Berlyne, vadovaujamoje žymaus verslininko Emilio Rathenau. Be inžinieriaus talento, Gerardas, be abejo, turėjo ir verslininko gyslelę. Būtent ji paskatino atsisakyti samdomo darbuotojo karjeros ir imtis nuosavo verslo. Skirtingai nuo daugelio konkurentų, G. Philips’as neužsiėmė kompleksinių elektros sistemų įrengimu, o visą dėmesį pradžioje sutelkė į vienintelio produkto – kaitrinės elektros lemputės – gamybos tobulinimą. „Kai pasiekiate kokybę, kiekybė ateina savaime“, – dažnai kartojo jis. 1891 m. tėvo, turtingo tabako prekeivio, padedamas Gerardas įsigijo pastatą Eindhoveno centre, susipirko reikiamą įrangą ir pradėjo elektros lempučių gamybą. Prie Gerardo prisijungęs jaunesnysis brolis Antonas tapo įmonės finansų tvarkytoju. Pirmą stambesnį užsakymą jie gavo iš laivininkystės kompanijos, suinteresuotos didesne priešgaisrine sauga mediniuose laivuose.
3
34 I 2023: 3 (126)
4
2
Netrukus naujojo šviesos šaltinio privalumus įvertino ir Amsterdamo savivaldybė. Gamyba sparčiai plėtėsi ir XX a. pradžioje jau siekė keletą milijonų lempučių per metus. Dalį pelno Philips’as skyrė fundamentaliems moksliniams tyrimams. 1914 m. buvo įkurta laboratorija Philips Nat Lab, kuriai ėmėsi vadovauti fizikos mokslų daktaras Gilles’as Holst’as. Aukšti tyrimų standartai lėmė naujus išradimus. Jie buvo pritaikyti rentgeno spindulių šaltinių, o nuo 1919 m. – radiotechninių lempų gamyboje. Suprasdamas, kad į savo pusę būtina patraukti ne tik didmenininkus, bet ir galutinius vartotojus, G. Philips’as investavo ne tik į naujas technologijas, bet ir produktų reklamą. Pritaikęs patirtį, įgytą kompanijoje AEG, jis ėmė ieškoti žmogaus, panašaus į garsųjį Peterį Behrensą, kuris pajėgtų suteikti vientisą įvaizdį tiek firmos reklaminei grafikai, tiek jos gaminamai produkcijai. Tokiu žmogumi tapo Louis Kalff’as – architektas, dizaineris ir grafikas. Jis ilgam tapo Philips dizaino biuro kūrybos vadovu. Būtent jis sukūrė visą virtinę buitinių ir automobilinių elektros lempučių pakuočių bei reklaminių plakatų, taip pat aktyviai prisidėjo kuriant naujų buitinių prietaisų dizainą. 1919 m. lapkritį Roterdame pradėjus veikti vienai pirmųjų pasaulyje komercinių radijo stočių, Philips’as ėmė galvoti apie radijo imtuvų gamybą, naudojant savąją komponentų bazę. Ano meto radijo imtuvai tebepriminė svetainės baldus – tai buvo gremėzdiškos medinės dėžės, pripildytos brangių detalių ir nesaugios gaisro požiūriu. Norint paversti radijo imtuvus masiniu produktu, reikėjo supaprastinti jų konstrukciją ir patobulinti
5
6
8
blokeliu, bet ir pagalbiniai kosmetikos įrankiai kartu su flakonu odekolonui. Naujovė tapo naujosios masinio vartojimo eros šaukliu; paskutiniaisiais prieškario metais naujuose Eindhoveno gamyklos cechuose jau buvo pagaminama 800 barzdaskučių per valandą (!). Per Pirmąjį pasaulinį karą Nyderlandams laikantis neutraliteto, Philips smarkiai išplėtė pardavimus abejose fronto linijos pusėse. Tačiau 1930-ųjų pabaigoje vėl prakvipus paraku, kompanija skubiai iškėlė savo būstinę į Kiurasão (Curaçao) – Nyder9
7
korpusų gamybos technologiją. Tuomet olandų inžinieriai prisiminė, kad dar XX a. pradžioje belgų chemikas Leo Baekeland’as patentavo ugniai atsparią sintetinę medžiagą fenolio ir formaldehido pagrindu, savo garbei pavadinęs ją bakelitu. Pradžioje ji buvo naudojama medienai impregnuoti, bet ilgainiui iš jos liejimo būdu imti gaminti papuošalai, indai ir smulkūs buitiniai rakandai. Philips technologams pavyko dešimtis kartų padidinti liejimo presų įkrovą tam, kad vienu „užėjimu“ pagaminti visą radijo imtuvo korpusą. Savaime suprantama, kad plastmasių liejiniams nebetiko baldinė stilistika – ir Louis Kalffo pastangomis buvo pradėta naujų, išraiškingesnių formų paieška. Pirmojo serijinio radijo imtuvo Type 2501 (1927 m.) korpusas priminė skrynią, o atskirai pastatomas garsiakalbis – dekoratyvinę lėkštę. Kitas imtuvas – Type 930A (1931 m.) – buvo pramintas „koplyčia“ dėl strėlinę arką primenančios korpuso formos. Būtent jo fasade pirmąsyk atsirado garsiosios „žvaigždės ir bangos“, vėliau tapusios Philps logotipo dalimi. Lieti bakelitiniai radijo imtuvų korpusai vis labiau priminė aptakias automobilių ir elektros prietaisų formas. Jie pamažu formavo atskirą žanrą – buitinės elektrotechnikos dizainą. Reikia pridurti, jog progresyvi plastmasių liejimo technologija ir konstrukcijų paprastumas leido Philips tapti vienvaldžiu gamybos lyderiu Europoje – 1932 m. jau buvo pagaminta daugiau nei milijonas radijo aparatų! Nenuostabu, kad didžiąją dalį buitinės radiotechnikos tarpukario Lietuvoje taip pat sudarė iš Olandijos importuoti gaminiai. Siekdami atliepti vis naujų vartotojų grupių poreikius, Philips rinkodaros specialistai 1930-ųjų viduryje susidomėjo vyrų higienos problemomis ir netrukus pasiūlė jiems visiškai naują produktą – elektrinę barzdaskutę. Skirtingai nei ankstesni modeliai, peiliukai joje ne slampinėjo pirmyn atgal, o sukosi ratu, varomi nedidelio elektros variklio. Vartotojams buvo pasiūlytas „džentelmeno rinkinys“, į kurį įėjo ne tik barzdaskutė su atskiru maitinimo
1. Pirmoji Philips kaitrinė lemputė su angliniu siūlu, 1892 m. 2. Gerardas Philips’as (1958–1942). 3. Philips Duplo automobilinių lempučių reklaminis plakatas, diz. Louis Kalff’as, 1925 m. 4. Radijo imtuvų reklaminis plakatas, diz. Louis Kalff’as, 1928 m. 5. Louis Kalff’as (1897–1976). 6. LED stalo šviestuvas Philips lempinio stiprintuvo pagrindu, gam. Industrial ReDesign, 2015 m. 7. Pirmasis serijinis Philips radijo imtuvas Type 2501, 1927 m. 8. Radijo lempos pakuotė, 1930-ieji. 9. Radijo imtuvas Type 930 A, diz. Louis Khalff’as, 1931 m. 10. Pirmasis Philips rentgeno spindulių šaltinis, 1919 m.
10
2023: 4 (127) I 35
11
landų Karalystės užjūrio 12 valdas prie Pietų Amerikos krantų. Nepaisant to, dalis gamybos pajėgumų Olandijoje pateko į vokiečių rankas ir buvo naudojama Trečiojo reicho karo mašinos reikmėms. Kompanija intensyviai prisidėjo prie pokarinio šalies ir visos Europos atstatymo. Philips įsigijo kelias garso įrašų bendroves ir užtvindė Europą, o vėliau ir Jungtines Valstijas LP formato plokštelėmis, pagamintomis nebe iš degiojo šelako, o iš tvaraus vinilo. Taip pat buvo pradėtos gaminti specialios UV lempos, skirtos bakterijoms naikinti ir patalpoms dezinfekuoti. Bet didžiausiu iššūkiu tapo televizijos transliacijų pradžia ir nebrangių buitinių televizorių gamybos įsisavinimas. Philips sukūrė originalų televizijos imtuvų dizainą ir naudojo savos gamybos komponentus, įskaitant ir pagrindinę detalę – kineskopą. 1958 m. Briuselyje vykusioje Pasaulinėje parodoje Philips kompanija buvo apdovanota už konceptualiąją ekspoziciją Le Poème Electronique, kurioje spalvos, judantys vaizdai ir kompozitoriaus Edgaro Varese’o sukurta muzika jungėsi į įspūdingą 8 min. trukmės multimedijų šou, šlovinantį Europos atgimimą ir suteikiantį lankytojams unikalią „ambientinę“ patirtį. Ekstravagantišką futuristinių formų paviljoną suprojektavo ne kas kitas kaip garsusis prancūzas Le Corbusier. Ypatingas dėmesys buvo skirtas erdvės dinaminei akustikai: dėl 350 garsiakalbių sistemos E. Varese’o muzikos garsai laisvai plasnojo aukštyn ir žemyn po hiperboliniais paviljono skliautais, stiprindami vaizdų, parinktų paties Le Corbusier, emocinį poveikį.
14
36 I 2023: 3 (126)
13
Kaip ir daugelis kitų Europos įmonių, 1960-ųjų viduryje Philips mėgino savarankiškai įsitvirtinti kompiuterinės technikos rinkoje, tačiau pralaimėjo kovą „Žydrajam milžinui“ IBM. Dėl lėto technologinių naujovių diegimo kompanija „pramiegojo“ personalinių kompiuterių bumo pradžią: 1986 m. užleidus kompiuterių su originalia operacine sistema gamybą, rinkoje jau besąlygiškai karaliavo Microsoft’o MS DOS. Užtat kitas Philips technologinis išradimas užkariavo visą pasaulį: 1963 m. Funkausstellung parodoje Berlyne kompanija pirmąkart parodė portatyvinį kasetinį magnetofoną. Lakoniško dizaino gaminys tapo pirmuoju pasaulyje išties mobiliu garso įrašų atkūrimo įrenginiu. Philips nepritaikė garso kasetei nuosavybės teisių, tad netrukus nedidukas stačiakampis tapo pagrindine muzikos sklaidos priemone visame pasaulyje. Norėdama išplėsti šią sėkmę į vaizdo įrašų rinką, 1971 m. Philips pristatė pirmąjį pasaulyje buitinį vaizdo leistuvą N1500, naudojantį originalų VCR kasečių formatą. Pirmosios serijos prietaisai dar buvo gaminami su mediniais (!) korpuso intarpais ir turėjo itin sudėtingą juostos traukimo mechanizmą. Nors leistuvų kaina Europos rinkoje prilygo mažalitražio automobilio kainai, biznis lyg ir pradėjo įsibėgėti. Tačiau koją pakišo bandymas įžengti į Amerikos rinką: įrašant kasečių turinį tenykščiu NTSC formatu, žymiai trumpėjo jo atkūrimo laikas, o, besprendžiant šią problemą, rinkoje įsigalėjo japonų išrastas VHS formatas. Tačiau Philips specialistai nenuleido rankų ir 1978 m. pasiūlė išties radikalią naujovę: skaitmeninės informacijos nuskaitymą
15
16
17
daugiau nei ketvirtį Europos televizorių ir vaizdo aparatų rinkos. Bet, trumpai apžvelgiant daugiau nei šimtmečio trukmės firmos istoriją, labiausiai įsimename ne pardavimo apimtis ar laimėjimus konkurencinėje kovoje, o tuos revoliucingus išradimus, kurie ryškiai nušvietė ir radikaliai pakeitė milijonų žmonių gyvenimą. 11. Skutimosi mašinėlės Philishave Type 7743 reklaminis plakatas, 1951 m. 12. Pirmasis Philishave skutimosi mašinėlės modelis, 1939 m. 13. Philips radijo imtuvo reklama žurnale Moters pasaulis, 1938 m. 14. Pirmasis Philips kasetinis magnetofonas, 1963 m. 15. Philips buitinis ventiliatorius, 1954 m. 16. Pirmasis Philips buitinis televizorius, 1950 m. 17. Philips paviljonas Briuselio pasaulinėje parodoje, arch. Le Corbusier, 1958 m. 18. VCR formato vaizdo kasetės ir skaitmeninis CD diskas. 19. Pirmasis Philips buitinis vaizdo leistuvas N1500, 1971 m. 20. Pirmoji CD komercinė reklama, 1978 m.
18
20 19
ne nuo magnetinės juostos, o lazeriu nuo metalizuoto disko paviršiaus. Tiesa, bandymai naudoti LP skersmens diskus vaizdo įrašams išsaugoti ir atkurti nepasiteisino, užtat sumažinus disko skersmenį iki 120 mm ir pasirašius bendrojo platinimo sutartį su aršiausiu konkurentu – kompanija Sony (1979 m.) įvyko antroji garso atkūrimo revoliucija, keliems dešimtmečiams nulėmusi besąlygišką CD, o vėliau DVD formato dominavimą muzikos ir vaizdo įrašų rinkoje. Iki pat naujojo tūkstantmečio pradžios Philips pavyko išsilaikyti tarp pasaulinių buitinės radijo elektronikos gamybos lyderių: 1998 m. tyrimai parodė, kad „didieji japonai“ vieninteliu rimtu konkurentu laikė būtent Philips kompaniją, kuri tuo metu užėmė
2023: 4 (127) I 37
1
3
KITOKS OLANDŲ DIZAINAS
2
4
5
Apie Eindhovene kasmet vykstančią Olandijos dizaino savaitę (Duch Design Week, arba DDW) teko girdėti jau seniai, bet tik šiemet atsirado galimybė gyvai pamatyti neįtikėtiną jos mastą. Spalio 21–29 dienomis visas miesto gyvenimas sukosi aplink DDW renginius, kuriuose dalyvavo Olandijos (vadinkime šią šalį senuoju, mums įprastu vardu) aukštosios mokyklos, muziejai, konceptualūs menininkai, kūrybininkai, amatininkai ir daugybė kviestinių svečių. Renginio veiksmas koncentravosi keliuose miesto rajonuose, iš kurių pats įstabiausias buvo vadinamasis Strijp S – buvusi Philips elektros prietaisų
Tekstas: Jono Malinausko
gamykla, paversta gyvenamuoju rajonu. Didžiu-
Fotografijų autoriai: Jonas Malinauskas, Femke Reijerman, Nicole Marnati, Ronald Smits, Carlfried Verwaayen
liuose jos cechuose bei kiemuose greta loftų, specializuotų parduotuvių ir pop-up restoranų buvo surengta net keliasdešimt teminių dizaino ekspozicijų. Taip pat DDW proga savo duris lankytojams atvėrė menininkų bei amatininkų dirbtuvės, esančios kituose pramoniniuose miesto rajonuose.
38 I 2023: 3 (126)
6
7
8
9
Keletui svarbių renginių atsirado vietos pačiame miesto centre: pavyzdžiui, Eindhoveno dizaino akademijos (EDA) magistrų ir bakalaurų baigiamųjų darbų paroda okupavo dalį prekybos centro Heuvel salių tam, kad sudomintų dizaino idėjomis eilinius miestelėnus. Deja, tai nebuvo paprasta: mat didelę darbų dalį sudarė meniniai tyrimai, kurių keisti rezultatai veikiau priminė konceptualius meno kūrinius nei dizaino produktus. Šiuolaikinį dizainą siedami su ekologija, mes visų pirma galvojame apie antrinį objektų ir medžiagų panaudojimą. Nors buities reikmenų remontas ir atnaujinimas yra sena protestantiškoji tradicija, tačiau DDW ekspozicijose tokių pavyzdžių pasitaikė nebent kolekcinio dizaino kategorijoje. Galima būtų paminėti dizainerės Fridos van der Poel autorinių baldų atnaujinimą, naudojant skaidrias 3D spausdintas detales su vidaus pašvietimo funkcija, Charles’o Weinberg’o pasišaipymą iš superjachtų savininkų tuštybės arba dizainerio Paul’o Gödecken’o projektą, kuriame lauko baldų eksploatacija yra derinama su medienos žaliavos džiovinimu. Tačiau pereinant prie „žaliavinio“ lygmens, kuomet daiktai arba sistemos visiškai išardomi ir naudojami kaip žaliavos naujiems produktams kurti, mes susiduriame su „šiukšlių estetikos“ pavyzdžiais, tokiais kaip menininko Lucian’o Westgeest’o skulptūros iš elektronikos laužo Manifestations ekspozicijoje, – jos geba pradžiuginti nebent cyberpunk’o mėgėjus. Kita vertus, kai „žaliaviniams“ objektams yra suteikimas funkcinis tikslingumas, tuomet gimsta įdomūs, spalvingi, nors ir ne visai praktiški daiktai, kaip antai eksponatai iš Schoen Kwartier batų muziejaus Valveiko (Waalwijk) miestelyje. Šio muziejaus lankytojai kūrybinių dirbtuvių metu gali pasigaminti batus įvairiais būdais, pavyzdžiui, apipurškiant kojines statybinėmis putomis, kepant perdirbto plastiko granules vaflių kepsninėje arba pinant elektros laidus ant medinio kurpalio.
10
Kalbant apie ekologiškas medžiagas DDW kontekste, būtina paminėti molį, siejant jį su trimačiu spausdinimu. Taikant šią technologiją, buvo pagaminti įvairios paskirties eksponatai: specialūs indai grybams auginti globalinės sausros sąlygomis (architektūros studija Xaarchive), modulinės girdyklos vabzdžiams ir smulkiems gyvūnams Babel (diz. Shams’as Hasim’as, Eindhoveno technikos universitetas), trimačiai statybiniai blokeliai su ventiliacijos kanalais (diz. Cristina Nan, ETU). EDA bakalaurė Ilaria Cavaglia savo projekte The Popping Sound of Bubble Wrap tiesiogiai naudojo burbulinės plėvelės atspaudus molyje biomorfinėms tekstūroms formuoti. Specialų DDW apdovanojimą pelnė EDA studento Yufei Gao bakalauro projektas Gaia, how are you today?, kuriame molinių indų spausdinimo algoritmą įtakoja vietos klimato sąlygos: temperatūra, drėgnumas, vėjo greitis ir kt., dėl ko mes vaizdžiai regime klimato blogėjimo tendenciją. Panašu į tai, kad trimačio spausdinimo algoritmai bus plačiai taikomi ir kitose dizaino srityse – tai įrodė Suomijos tyrėjų grupė Kollegi, sukūrusi dekoratyvinių šviestuvų seriją 144 lights.
1. Projektas Droid, aut. Lucian’as Westgeest’as 2. Projektas Superyacht Encounter, aut. Charles’as Weinberg’as, EDA MA. 3. Įėjimas į Heuvel prekybos centrą, kur vyko EDA baigiamųjų darbų paroda. 4. Kavos stalelis iš serijos Novy Skok, diz. Frida van der Poel ir Bastian’as Luijk’as. 5. Savadarbis batas iš Schoen Kwartier muziejaus ekspozicijos. 6. Molinis grybų auginimo indas, diz. studija Xaarchive. 7. 3D keraminis blokelis, projektas Concrete Circular Futures, diz. Cristina Nan, ETU MA. 8. Objektas iš projekto The Popping Sound of Bubble Wrap, diz. Ilaria Cavaglia, EDA BA. 9. Izoliaciniai blokeliai iš augalų stiebų plaušo, projektas Fiber Farmers. 10. Projektas 144 lights, diz. Kollegi (Suomija).
2023: 4 (127) I 39
11 12
13
14 15
Kalbant apie ekologiškų medžiagų praktinį naudojimą, būtina paminėti vietinės augalijos pritaikymą pastatų šiluminei izoliacijai. Olandų architektai ir statybininkai yra pasiryžę tam naudoti pelkių švendres, miskantus ir netgi tulpių lapus, liekančius po svogūnėlių auginimo. Eksperimentinio projekto Embassy of Biobased building autoriai teigia, kad netrukus šalies fermeriams labiau apsimokės auginti švendres statyboms nei vaisius ir daržoves pardavimui. Šią patirtį ne pro šalį perimti ir mūsų verslininkams, užuot spaudus viršpelnius iš prestižinių prekių ženklų importo. Dar vienas ekologinis projektas, aktualus ir mūsų gyvenamajai aplinkai, yra Transplanters (diz. Freja Emilie Kræmmer Nielsen). Tai „partizaninė“ ekologinės įvairovės strategija, siekianti palengvinti savaiminį augalų plitimą žaliosiose miesto erdvėse. Remiantis Eindhoveno ir Gento ekologinių strategijų tyrimais, projekte nagrinėjami šių miestų plėtros apribojimai ir jų netyčinės pasekmės, pavyzdžiui, biologinės įvairovės nykimas ir netinkamas dirvožemio naudojimas. Susidūrusi su NT vystytojų pasipriešinimu, Freja Nielsen pasiūlė naudoti „pogrindinius“ metodus, kuomet savanoriai dalijasi ir platina krepšelius su „nepageidautinais“ lauko augalais. Tokiu būdu yra atkuriamos savaiminės augalų ekosistemos ir keičiamas galios balansas tarp žmonių ir augalų pastarųjų naudai. Neįtikėtina, bet augalų sodinimas gali tapti politinės priešpriešos arba rezistencijos simboliu – bent jau taip teigia EDA studentai Amalia Magril ir Daniel’is Garber’is. Savo instaliacijoje State Crafting per kastuvų ir kauptukų sankaupą jie parodo, kaip aktyvus pušų sodinimas, pradėtas XIX a. pabaigoje, suformavo žydų tautinę tapatybę ir tapo neatsiejamas nuo jų teritorinės ekspansijos Palestinoje. Deja, atėjus šių metų spalio 7-ai dienai, ši instaliacija įgijo kur kas dramatiškesnę prasmę. „Augalinės rezistencijos“ temą savo magistro darbe nagrinėjo ir lietuvė Guoda
40 I 2023: 3 (126)
16
Šulskytė, mūsuose nuo seno paplitusį bulvių auginimą siedama su pasipriešinimu Rusijos imperinei ekspansijai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Ar visada sutampa terminai „pagaminta“ ir „sukurta“ plataus vartojimo produktų etiketėse? EDA magistrantė Nawon’a Koo į šį klausimą atsako neigiamai: juk, siekiant ekonominio efektyvumo, tarptautinių įmonių produktai kuriami Europoje, tačiau gaminami trečiojo pasaulio šalyse. O kaip atrodytų Philips elektrinis skustuvas, surinktas Eindhovene pagal Indonezijos, kur jis yra šiuo metu gaminamas, amatų tradicijas? Taip, iš laminarijų plastmasės išlietas ir ratano vytelėmis apipintas prietaiso korpusas atrodo kiek archaiškai, tačiau perteikia vietos koloritą kur kas įtaigiau nei beveidis „pasaulinio dizaino“ gaminys. Panašią „dizaino įvietinimo“ problemą sprendė ir vienas Microlab ekspozicijos dalyvių – Maroko įmonė Mahjourba Motor. Ji pristatė elektrinio mopedo prototipą, kuriame šiuolaikinės technologijos susipynė su šalies meno ir amatų tradicijomis, socialiniu bei ekologiniu tvarumu. Galutinis rezultatas vaizdžiai įkūnijo ne tik rytietiško „tiuningo“ tradicijas, bet ir vietos vartotojams priimtiną estetiką, smarkiai besiskiriančią nuo globalinių standartų. Žiūrint plačiau, už šių projektų galima įžvelgti globalinio dizaino skilimo į „vakarietiškąją“ ir „rytietiškąją“ (tiksliau, „pietietiškąją“) estetinę paradigmą perspektyvas. Ką gi, pasaulis skyla ir mes turėsim prie to prisitaikyti. Viena iš perspektyvių dirbtinio intelekto taikymo dizaine krypčių yra interaktyvių dirbtinių žmogaus kūno dalių kūrimas. Kalbama ne vien tik apie trimačius muliažus žmogaus kūno tema, kuriuos Manifestation ekspozicijoje demonstravo menininkas Derk’as Roelofsen’as, bet ir apie realius implantų prototipus, suformuotus su AI pagalba ir pagamintus 3D spaudos būdu. Juos ekspozicijoje World Design Embassies pristatė eksperimentinės
17 18
19 20
21
medicinos centras UMC Utrecht. Projekto autorių nuomone, daugiaplanis žmogaus bendravimas su dirbtinėmis savo kūno dalimis (ir galbūt visu kūnu) yra neišvengiamas, tad originalus dizainas ir intelektualios vartotojų sąsajos yra būtina šios simbiozės sąlyga. Įmonės stende buvo rodomi ir išoriniai „eksplantai“, skirti žmogaus kontaktų ir pojūčių diapazonui praplėsti. Dizainerė Flora Lazin pažvelgė dar toliau žmogaus evoliucijos linkme – projekte The Future of Lungs ji padarė prielaidą, kad po 100 metų dėl kritinio deguonies stygiaus atmosferoje žmogui teks įsileisti želdinius tiesiai į plaučius ir virsti vegetuojančiu augalu. Kompiuterinių vaizdinių (CGI) menininkas Markos Key nukeliavo laiko skale į priešingą pusę ir su dirbtinio intelekto pagalba sukūrė užburiančią filmų seriją apie organinės gyvybės užsimezgimą – ji tapo pagrindiniu Manifestations ekspozicijos vizualu. EDA bakalauro Niels’o Nijman’o MA projektas, kuriame dirbtinis intelektas lengvai „sukryžmino“ Nike ir Louis Vuitton produktus, parodė, kokį pavojų AI kelia komerciniam dizainui, tiksliau, stailingui. Greta orientacijos į ekologiją, tvarumą ir naujų technologijų įsisavinimą Olandijos dizaineriai neapleidžia ir pamatinių socialinių dizaino vertybių. Kai kurie projektai, tarkime, socialinė iniciatyva VitaLISJE, yra orientuoti į senjorų užimtumą arba į pagalbą socialinę priespaudą kitose šalyse patiriantiems žmonėms. Pavyzdžiui, grupės RC Collection projektas Crafted Liberation iškelia viešumon Irano moterų priespaudą. Kiti dizaineriai, apsiginklavę New Ugly estetika, renčia ekologinių kovų barikadas, kaip antai Extinction Rebellion (angl. „Išnykimo maištas“) judėjimui pritariantys Amsterdamo grupės XR nariai. Treti imasi kruopščių socialinių procesų tyrėjų vaidmens. Pavyzdžiui, jau keletą metų Olandijoje gyvenanti kinė Kuangyi Xing ekspozicijoje Minilab pristatė instaliaciją Weave (angl. „Audimas“), skatinančią žiūrovus – tiek
olandus, tiek ir atvykėlius į šalį – naudojant adatą ir siūlus patiems „išausti“ santykių su įvairiomis šalies institucijomis grafiką ir įsitikinti, kad biurokratiniai barjerai, neužkliūvantys vietos gyventojams, dažnai tampa neįveikiama kliūtimi atvykėliams. Instaliacijos raudonos gijos vaizdžiai parodė, kur link reikia judėti, siekiant supratimo ir tolerancijos didėjančios migracijos akivaizdoje. Grįžtant prie lietuvių dalyvavimo DDW renginiuose, reikia paminėti, jog šiemet Vilniaus dailės akademija praėjo atranką ir buvo pakviesta dalyvauti Strijp S surengtoje Europos dizaino mokyklų parodoje Class of 2023. Kai kurie mūsų studentų baigiamieji darbai veikiau atspindėjo vienetinio meno dizaino, nei masinio ekologinės krypties produkto kūrimo kryptį. Be to, Dizaino savaitės renginius aplankė Lietuvos kultūros ministerijos delegacija ir ji vietoje įsitikino dizaino efektyvumu sprendžiant žiedinės ekonomikos, klimato kaitos, socialinės tolerancijos klausimus. Tikėtina, kad tai pagaliau padės paversti dizainą integruota Lietuvos kultūrinės ir ekonominės raidos dalimi.
11. Projektas State Crafting, aut. Daniel’is Garber’is ir Amalia Magril, EDA MA. 12. Projektas Transplanters, aut. Freja Emilie Kræmmer Nielsen, EDA MA. 13. Projektas Days Full of Invisible Growth, aut. Guoda Šulskytė, EDA MA. 14. Elektrinio mopedo projektas, diz. Mahjourba Motor (Marokas). 15. Projektas The Future of Lungs, aut. Flora Lazin. 16. Eksplantas Distal, diz. UMC Utrecht. 17. Kadras iš vaizdo filmo aBiogenesis, aut. Markos’as Key. 18. VDA studentų darbų ekspozicija parodoje Class of 2023. 19. Projekto Louis Vuitton Air Max Shoe Bag maketas, diz. Niels’as Nijman’as, EDA MA. 20. Socialinis projektas Crafted Liberation, diz. RC Collection. 21. Socialinis projektas Weave, diz. Kuangyi Xing.
2023: 4 (127) I 41
i
KONKURSAS
Kategorija: Pakuotės dizainas Prizas
11-ą kartą išrinkti ir apdovanoti geriausieji Lapkričio 21 d. vienuoliktą kartą įvyko „Gero dizaino“ prizų teikimo ceremonija. Iš 158 organizatoriams – Lietuvos dizaino forumui – šiemet pateiktų paraiškų buvo atrinkta po 3 originaliausius atskirų kategorijų dizainerius. Kiekvienos iš 10-ies kategorijų laimėtojai pagerbti „Gero dizaino“ prizu ir dviem diplomais. Siekiant objektyvumo, konkurso žiuri sudėtyje – išskirtinai tik užsienio dizaino ekspertai.
fwd/: CBD aliejai ir kapsulės Dizainerė: Dovilė Džervutė-Laurinkienė Užsakovas: fwd/: CBD, UAB „Švenčionių vaistažolės“ Fotografė: Indrė Brazdeikytė Medicininių augalų subtilybes ir jų produktų poveikį studijuojanti mūsų komanda vienareikšmiškai pripažįsta ne tik Cannabis sativa L. teikiamą naudą žmogaus savijautai bei sveikatai, bet ir dalykams, vykstantiems kasdieniniame gyvenime. Ir ne tik! Šio augalo universalumas yra neginčijamas, bet mes, kaip vaistininkų, mokslininkų ir sveiko gyvenimo ekspertų komanda, rekomenduojame produktus, kurie yra dovana tavo kūnui. fwd:/, arba „Forward“ prekių ženklas, skatina gyventi, o gyvenimas – tai judėjimas pirmyn – forward. Mes sudėjome vieno gyvenimo džiaugsmą į mažyčius buteliukus. Mūsų pasirinkimas drąsus ir kiek pavojingas, šiek tiek trinantis ribas, bet, be jokios abejonės, linksmas, skausmas tavo akims. Jam nelemta tapti nepastebimam, kaip ir mūsų klientams. Žavūs. Drąsūs. Ryškūs. TEBŪNIE LENGVAI.
Konkurso rėmėjai ir partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
Diplomas „Uoga uoga“ pakuotės dizainas UAB „Andstudio“ Užsakovas: UAB „Uoga Uoga“ Fotografė: Martyna Jovaišaitė-Paukštė „Uoga uoga“ plačiai paplito po skirtingas prekybos vietas Lietuvoje ir Europoje. Mažas prekių ženklas šiandien nebeatspindi modernios miesto auditorijos. Kūrybinis iššūkis – atrasti naują būdą pristatyti natūralią kosmetiką. Naujas identitetas atskleidžia sodrumo kryptį. Iš gamtos atkeliaujanti kosmetika sodri ir turtinga ingredientų. Jie leidžia kurti kokybiškus produktus, padedančius kasdieną geriau rūpintis savimi. „Uoga“ – tai pavadinimas, žadantis natūralų, sultingą produktą. Dvi kontrastingas kryptis jungianti „Uoga uoga“ balansuoja tarp miesto urbanistikos ir gamtos šaltinių. Šio dvi kryptis tiesiogiai vaizduojamas identitete. Aiškus, geometrinis šriftas – tai urbanistinio miesto atspindys. Logotipo raidėse kuriame tarpus. Jie reiškia – daugiau erdvės tarp miesto sienų gamtos patyrimams.
Diplomas „Acorus Calamus“ žolelių arbatos asortimentas Dizainerė: Dovilė Džervutė-Laurinkienė Užsakovas: UAB „Acorus Calamus“ Fotografė: Milda Petkevičienė Pasitelkdami daugiau nei 140 metų kompanijos patirtį dirbant su vaistažolėmis, mokslo ir gamtos išmintį, puoselėdami žolelių arbatos tradicijas, kruopščiai atrinkome pačias geriausias ir kokybiškiausias vaistažolių arbatas. 4 žolelių rinkinys išsiskiria savo nuostabiais, sodriais ir subalansuotais skoniais. Atraskite kruopščiai atrinktų žolelių arbatos skonius ir nepriekaištingą kokybę. Norėdami atskleisti šias skonio ir kokybės subtilybes, daug dėmesio skyrėme pakuotei ir visoms žavingoms smulkmenoms. Nuostabios iliustracijos, minimalistinių, natūralių, gamtinių spalvų paletė bei sidabro folija kuria prabangią, bet tylią estetiką. Šis arbatos rinkinys skirtas rafinuotam klientui, kuris vertina gerą skonį bei natūralumą, todėl stengėmės sukurti harmoningą ir subtilią pakuotę.
42 I 2023: 3 (126)
Kategorija: Leidinio dizainas Prizas Knyga „Antanas Kazakauskas. Viskas užprogramuota“ Tadas Karpavičius Užsakovas: VŠĮ Vilniaus grafikos meno centras Fotografas: Karolis Milaševičiaus Knygoje pirmą kartą pristatoma pirmojo diplomuoto grafinio dizainerio kūrybinė biografija: nuo pirmųjų 7 dešimtmetyje sukurtų reklaminių projektų, knygų serijų apipavidalinimo pavyzdžių, programiškai sudėliotų koliažų, žurnalo „Mūsų gamta“ grafinio dizaino eksperimentų iki viešumoje nematytų abstrakčiosios grafikos lakštų. Leidinio autorė, dizaino istorikė Karolina Jakaitė pasakoja apie paslaptingiausią herojų, kurį pažino tyrinėdama Lietuvos XX a. II pusės grafinio dizaino istoriją. Knyga yra paremta ilgamečiu meniniu tyrimu. Jį inicijavo menininko palikimą saugančios šeimos pakviesta Jakaitė. Leidinio meninis redaktorius Julijus Balčikonis buvo ir vienas iš Vilniaus grafikos meno centre vykusios parodos kuratorių. Taip pat į projektą buvo įtrauktas grafikos dizaineris Tadas Karpavičius.
Diplomas Knyga „Abrakadabra“ Aušra Lisauskienė Užsakovas: Tarptautinės dailės kritikų asociacijos (AICA) Lietuvos sekcija Knygos „Abrakadabra: Antano Martinaičio & Co mimikrijos, psichodelikos iš L. Drazdauskaitės rinkinio“ dizainas, tiek vidus, tiek viršelis, autorės prašymu turėjo išlaikyti maksimalų senų piešinių, nupieštų įvairiomis priemonėmis ant gelsvo ar nuo laiko pageltusio popieriaus, autentiškumą. Į leidinį sudėta apie 530 siurrealių piešinių, nupieštų automatinio piešimo metodu. Dėl politinių aliuzijų ir erotikos juose nemažai neišmąstytų minčių, neišgeistų geismų, todėl leidinio dizainas minimalistinis, atvartuose dominuoja chronologiškai sudėlioti piešiniai, atspausdinti ant matinio popieriaus. Knygos viršelyje iki vieno žodžio sutrumpintas pavadinimas „Abrakadabra“ yra įspaustas kongrevo technika.
Diplomas Knyga „Šioje upėje aukso nerasite“ Matas Grecevičius Fotografė: Milda Vyšniauskaitė „Šioje upėje aukso nerasite“ – nuo 2015 m. aktyviai rašančio, tapatybę slepiančio autoriaus, Sausio Upės trečioji knyga. Pagrindinė jos idėja – žmonių vertybės, norai, geiduliai, rūpesčiai ir džiaugsmai per amžių amžius nesikeičia, kinta tik forma, turinys išlieka toks pats. Kūriniu siekiama ištrinti laiko pojūtį, tai daroma priešpastatant antikvariatuose rastus 50 metų senumo laiškus bei čia ir dabar gimusius tekstus. Į vieną krūvą suplakamos išmaniaisiais telefonais darytos fotografijos ir tik juostelėse išlikę istoriniai kadrai. Knyga gausiai papildyta paties autoriaus ranka rašytais komentarais. Kūrybos procesas vyko ketverius metus. Per šį laiką surinkta per 1500 senų fotografijų.
2023: 4 (127) I 43
Kategorija: Mados ir aksesuarų dizainas Prizas Drabužių formų ir siluetų kaita vizualizuojant ego pavidalus pagal Eckharto Tolle’ės knygą „Naujoji žemė“: mados dizaino kolekcija – „Ego pavidalai“ Patricija Jurgelevičiūtė Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografė: Donata Šiaudvytytė Kolekcija yra inspiruota dvasinio mokytojo ir rašytojo Eckharto Tolle’ės knygos „Naujoji žemė“. Ego tema atskleista remiantis ne tik pasirinkta knyga, bet ir asmeniniais išgyvenimais. Ego pavidalus pristatančioje kolekcijoje tema rutuliojama pasitelkiant formas. Kadangi pati tema neturi apčiuopiamų vizualų, kūriau savitus eksperimentus su tušu: užtėškiau tušo ant tuščio popieriaus lapo ir išpūčiau dėmę. Šiuo veiksmu norėjau pavaizduoti ego plėtimąsi žmogaus gyvenimo etapuose. Tušo dėmė yra žmogaus širdis, o dėmės „ištraukimas“ išpučiant formą vaizduoja, kaip ego transformuoja jo būtį. Naudodamasi gautomis formomis, kūriau manipuliacijas, dėliojau figūras. Šie mados eksperimentai man tapo įrankiu, padedančiu ieškoti formų, konstrukcinių linijų ar siluetų.
Diplomas „Gyvenimas kaip kaleidoskopas“ Almantas Kunskas Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografė: Augustė Rūkaitė Z kartos įkvėpta drabužių kolekcija pasižymi vaikystei būdingais ir nostalgijos jausmą keliančiais objektais. Pagrindinis šio kūrybinio darbo siekis – sukurti dėvimą moteriškų drabužių kolekciją iš dizaine atsispindinčių unikalių audinių raštų, reflektuojančių Z kartai atpažįstamus, nostalgiją keliančius objektus. Jie komponuojami žaislinio kaleidoskopo principu. Į šiuos objektus žvelgiama tarsi į vaikystę primenantį žaislinį kaleidoskopą, kuris sukuria skirtingus raštus. Šiuo principu kuriami dizaino raportai, siekiant medžiagoje perteikti ne tik minėtuosius objektus, bet ir nostalgijos jausmą žadinantį potyrį. Į kolekciją žvelgiau ir tvarumo aspektu, būtent todėl ją kūriau pasitelkdamas tvaresnes medžiagas. Norėjau, kad jos leistų drabužiui ilgiau tarnauti.
Diplomas „Cellular Automata“ Olga Voišnis, Gediminas Kirdeikis Fotografė: Olga Voišnis „Cellular Automata“ juvelyrikos kolekcija yra sukurta remiantis matematiniu algoritmu „The Game of Life“. Kiekvienas šios kolekcijos dirbinys – unikalus, leidžiantis sukurti vienetinių, itin kompleksinės formos juvelyrikos objektų kolekciją. „The Game of Life“ – žaidimas, neturintis žaidėjų. Ląstelėms evoliucionuojant nuo pradinės būsenos, sukurtos dizainerio ir (arba) Užsakovo, gaunamas galutinės formos rezultatas. Matematiko Johno Hortono Conway sukurtas pradinis žaidimas yra begalinis dviejų dimensijų kvadratinių langelių tinklelis, kuriame kiekviena ląstelė gali būti gyva arba mirusi (kitais žodžiais – užpildyta materija arba tuščia). Kiekvienai ląstelei reaguojant į kaimynines, sukuriami skirtingi kompleksiški dviejų dimensijų raštai.
44 I 2023: 3 (126)
Kategorija: Multimedijos dizainas Prizas „Netikėtas vizitas“: 3D animacija, atvaizduojanti migreną sukeliančius veiksnius bei jų įtaką kasdienėse situacijose Elzė Janutaitė Darbu noriu skatinti visuomenės narius vengti migrena sergančių asmenų stigmatizavimo, išmokti išklausyti, padėti bei suprasti. Taip pat žmones, varginamus migrenos, o gal net kito aplinkiniams nematomo negalavimo, skatinti neužsidaryti savyje, šnekėti apie tai. Trumpametražėje informatyvioje animacijoje vaizduoju kasdienę aplinką bei situacijas, kuriose slypi įvairūs migreną sužadinantys trikdžiai. Įžangoje žiūrovas pasodinamas į simbolinę asmens, kenčiančio nuo migrenos, kėdę. Iš pradžių užmezgamas ryšys, o paskui veiksmas pateikiamas iš migrenos kamuojamo asmens perspektyvos. Animacija pasižymi tik 2 spalvomis. Jas pasitelkiant žiūrovui kuriamas ramybės bei agresijos įvaizdis. Taip pat balta spalva atspindi įprastą aplinkos perspektyvą, o raudona – žmogaus, sergančio migrena, perspektyvą.
Diplomas Bioprinteris Sigitas Gužauskas Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografas: Sigitas Gužauskas Bioprinteris – medijos įrenginys, sukuriantis unikalią informacinę patirtį. Jį naudojant, sausi ir neįdomūs ekspertams skirti duomenys tampa patraukliais duomenų pasakojimais platesnei auditorijai. Tai – tradicinių diagramų ar infografikų alternatyva. Bioprinteryje sukurta dirbtinė ekosistema, kuri duomenis vizualizuoja naudodama gyvas samanas. Įrenginio pagrindą sudaro biopikseliai, kurių kiekvienas yra padengtas samanų sporų sluoksniu. Šie biopikseliai reaguoja į kontroliuojamą vandens ir šviesos lygį, tiesiogiai atitinkantį duomenų reikšmes. Per kelias savaites jie suformuoja įvairiaspalvį įvairių tekstūrų paviršiaus žemėlapį. Šiuo atveju žemėlapis vizualizuoja klimato kaitą Lietuvos teritorijoje. Kuriamame kraštovaizdyje skirtingos samanų išvaizdos atspindi įvairius lietaus duomenų aspektus.
Diplomas Tipografinis projektas „Atmeno“ Gintarė Razmaitė Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografas: Simonas Pigulevičius Kad išskirtinė žemaičių tarmė būtų kuo ilgiau išsaugota ir sėkmingai gyvuotų rašto ir skaitmeninėje kultūroje, būtina tarmei pritaikytų skaitmeninių šriftų įvairovė. Tyrinėjant savo ryšį su žemaičių tarme: skaitant, rašant, kalbant ir klausant, buvo sukurtas šriftas, skirtas žemaičių tarmei. Asmeniškas kalbos pojūtis buvo perkeltas į raidžių formas. Projektą papildo interaktyvi instaliacija, kviečianti patirti žemaičių tarmę. Žiūrovai gali popieriuje užrašyti žemaitiškus sakinius, intuityviai sekdami paviršiuje judančius šviesos spindulius. Tam nebūtina mokėti žemaitiškai. Daugelio pamiršti žemaitiški žodžiai ir gramatinės struktūros vėl atgyja. Pamažu sukuriamas bendras žiūrovų tipografinis kūrinys. Instaliaciją sudaro metalinė konstrukcija ir skaidrus stalviršis, projektorius ir popieriaus ritinys.
2023: 4 (127) I 45
Kategorija: Produkto / industrinis dizainas Prizas „Wireless race car scales PRO“ UAB „Laba7“ Fotografas: Andrius Liškus Integruotas tikslumas: vietoj įprasto vieno apkrovos elemento mūsų svarstyklės turi po keturis kiekviename pado kampe. Tai pašalina galimas žmogiškąsias klaidas. Keturi jutikliai viename bloke garantuoja neprilygstamą tikslumą. Jo nuokrypis – tik 0,015 proc. Belaidžio ryšio efektyvumas: atsisakėme privalomų duomenų nuskaitymo įrenginių, kurie daugelyje esamų svarstyklių vis dar jungiami laidais. Į vartotoją orientuotas lygiavimas: tobulas išlyginimas yra lenktyninio automobilio idealaus svorio balanso ir jo sėkmės trasoje pagrindas. Dizaino estetika: minimalistinio stiliaus aptakus profilis pagamintas iš aukščiausios kokybės medžiagų, kaip antai vientiso aliuminio ruošinio, kuria pažangios ir profesionalios įrangos įvaizdį.
Diplomas HR bankas Lukas Avėnas Užsakovas: UAB „Tukas EV“ Fotografė: Eglė Juozaitytė
Diplomas „Pulsetto“ Lukas Avėnas Užsakovas: UAB „Pulsetto“ „Pulsetto“ – asmeninė ramybės oazė skubančiame pasaulyje. Vos per 4 minutes šis revoliucinis nešiojamasis prietaisas padės jums grįžti į natūralaus atsipalaidavimo būseną. „Pulsetto“ naudoja dvipusę nervo klajoklio stimuliaciją (VNS), kuri padeda sumažinti stresą ir nerimą. VNS – tai neinvazinė terapija, kurios metu elektros impulsai siunčiami į nervą klajoklį, einantį nuo smegenų iki pat pilvo. „Pulsetto“ naudoja itin žemo dažnio impulsus nervui klajokliui stimuliuoti. „Pulsetto“ padeda sumažinti stresą bei nerimą, pagerinti miego kokybę ir pakelti nuotaiką. Mokslininkai atranda vis daugiau būdų, kaip taikyti VNS, pavyzdžiui, depresijai gydyti arba žarnyno veiklai gerinti. Iš lankstaus, prie kūno prisitaikančio plastiko pagamintas „Pulsetto“ puikiai priglunda prie kaklo ir optimaliai stimuliuoja.
46 I 2023: 3 (126)
HR bankas – tai unikali, mobili tvarios energijos kaupykla, kuri atrodo kaip treniruoklis, veikia kaip treniruoklis, tačiau geba gerokai daugiau, nei tik palaikyti tavo fizinę formą. Įvairiais būdais kaupiamą žmogaus, saulės ar įprastai sugeneruotą elektros energiją vėliau galima panaudoti bet kuriam buities prietaisui maitinti arba krauti. Norint įkrauti išmanųjį telefoną, užteks 15 minučių mynimo, o pamynus valandą energijos pakaks nešiojamajam kompiuteriui visiškai įkrauti. HR bankas prisitaiko prie tavęs! Nusistatyk individualų pedalų, vairo ir sėdynės aukštį. Pasirink sau tinkamiausią sėdėjimo padėtį ar net sėdynės tipą – jei esi nusiteikęs minti iš peties, HR banko sėdynę keisk sportine, pasiskolinta nuo savo dviračio. O su papildomais stalo aksesuarais HR banką galima paversti dinamiška darbo vieta.
Kategorija: Vizualinė komunikacija ir identitetas Prizas „Undo“ prekių ženklo kūrimas ir pakuotė Studija „Great&Golden“ Užsakovas: „SA Effortel“ „Undo“ yra pirmasis Belgijos mobiliojo virtualaus tinklo operatorius, kurio misija – informuoti žmones apie telefonų naudojimo metu išmetamą CO₂ kiekį ir padėti jiems sumažinti savo ekologinį pėdsaką. Mūsų užduotis – sukurti šio drąsaus prekių ženklo strategiją, vizualinį identitetą ir pakuotę. „Undo“ prekių ženklo kūrimas pagrįstas ekologinio dizaino principais, kuriais siekiama mažinti skaitmeninį išmetamų teršalų kiekį. Pasitelkiame mažos skiriamosios gebos vaizdo filtrą, kuris sąmoningai pikseliais sumažina didelės skiriamosios gebos vaizdus. Naudojami sisteminiai šriftai, kad, įkėlus svetainę, šrifto nereikėtų atsisiųsti iš naršyklės. Kvadratinis tinklelis veikia kaip plokščias, 2 spalvų apverčiamų kortelių dizaino elementas, jis simbolizuoja apvertimo sąvoką ir jums suteiktą pasirinkimą – „Undo“.
Diplomas „Personos“ Studija „autoriai | creative agency“ Užsakovas: UAB „Eika“ „Eika“ plėtoja naują nekilnojamojo turto projektą aukščiausios klasės vietovėse. Jo tikslas buvo pristatyti prekių ženklą „Personos“ ir komunikuoti „Personos“ projektų unikalumą bei vertę tikslinėms auditorijoms. „Personos“ bus namai, skirti įvairiapusei ir charizmatiškai bendruomenei žmonių, kurie galėtų gyventi bet kuriame pasaulio mieste, tačiau renkasi Vilnių dėl išskirtinai įkvepiančios gyvenamosios vietos. Kiekvienam atskiram projektui sukūrėme unikalų simbolį, į kontūrą įtraukdami veido bruožus. Kadangi klientas planuoja rengti daugiau projektų su „Personos“ prekių ženklu, kiekvienas jų bus įgyvendinamas atsižvelgiant į konkrečios vietovės kontūrus. Pasirinkome tamsiai rudos ir baltos spalvų schemą, kad perteiktume rafinuotą ir aukščiausios kokybės objekto išvaizdą.
Diplomas „Junction“ vizualinis identitetas UAB „Sons & Daughters“, „Sons & Daughters ID“, komanda: Kornelija Žalpytė, Adomas Jazdauskas, Justina Čiačytė, Gabija Kartovickytė, Gediminas Juškys, Gailė Bučiūnaitė, Dovilė Dovidavičiūtė Užsakovas: „NPO Junction“ Investiciniai fondai siekia atrasti naujus revoliucinius sprendimus ir kurti inovacijas. Tačiau „Junction“ domina jau egzistuojantys išradimai. Toks žemiškas požiūris turi didesnę vertę energetikos pertvarkai. Siekdami atliepti tokį nestandartinį požiūrį, norėjome sukurti prekių ženklo identitetą, kuris būti ekspresyvus ir prasmingas. Fondo įkūrėjų komandą sudaro tiek buvę verslininkai, tiek investavimo profesionalai. Kiekvienas narys atsineša savo kompetencijas ir patirtį. Ši įgūdžių ir perspektyvų sandūra (angl. „junction“) vizualiniame identitete yra išreikšta kryptiniais įkirtimais, formomis, o dvigubi spalviniai sprendimai fone atskleidžia dvejopą fondo įkūrėjų kompetencijų prigimtį. Fonų simetrija yra derinama su pakilios nuotaikos iliustracijomis, kurios pabrėžia fondo autentiškumą ir nuoširdumą.
2023: 4 (127) I 47
Kategorija: Interjeras Diplomas P143 UAB YCL Fotografas: Leonas Garbačauskas Skulptūrinė medžio kompozicija dviejų aukštų bute, suteikianti jaukumo ir šiek tiek vasarnamio pojūčio. Pirmame aukšte yra pagrindinė zona su virtuve, valgomuoju, svetaine, pagrindiniu miegamuoju bei vonios kambariu. Antrame aukšte įrengti du miegamieji ir vonios kambarys. Jungtis tarp aukštų – išskirtiniai laiptai, lyg mini auditorija. Tai daugiau nei laiptai – tai tūrinė skulptūra šiame interjere. Kadangi pirmo aukšto lubos žemėjo dėl sudėtingų ortakių sistemos, procese pasirinkome šią žemiausią vietą paversti medžio oaze. Šlaitinės erdvės abiejose buto pusėse išplečia svetainės ir miegamojo zonas. Antrame aukšte esantis apvalus svečių kambario langas tapo ir funkciniu elementu, ir įdomia svetainės detale. Baltas interjero perimetras labai aiškiai nurodo jaukias, vasarnamio pojūtį sukeliančias erdves.
Prizas UAB „M-1“ UAB architektūros studija „Plazma“ (Rytis Mikulionis, Skirmantė Kubiliūtė-Deniušienė, Evelina Talandzevičienė, Viltė Tamulė, Martynas Lukas) Užsakovas: UAB „M-1“ Fotografė: İeva Saudargaitė Administracinės paskirties pastate, esančiame pačiame Vilniaus miesto centre, įrengta visa radijo stočių veiklai reikalinga infrastruktūra bei „M-1“ radijo stočių grupės istorijos ekspozicija. Užsakovų idėja kurti „Radijo namus“ suponavo jaukią, artimą namų jausmui interjero nuotaiką. Pastatas yra pokario laikotarpio, „stalinistinės“ stilistikos. Jo fasadai saugomi, todėl išorėje buvo atlikti tik tvarkybos darbai. Pritaikant pastatą biuro funkcijoms stengtasi į gilumoje esančias patalpas įleisti kuo daugiau natūralios šviesos. Objekte siekta sukurti šiuolaikišką, komfortišką interjerą kartu išlaikant istorinius statinio bruožus. Išsaugoti to laikmečio statybos dvasią atspindintys architektūriniai elementai – gipsiniai lubų apvadai ir rozetės, panaudotos kai kurios anuomet charakteringos vidaus apdailos medžiagos.
Diplomas „D9 Artsy Office“ MB „Syrusas“, „IMPLMNT architects“ Užsakovas: UAB „D9“ Fotografas: Darius Petrulaitis 2022 m. įkurtas biuras-galerija „D9 Artsy Office“ su šiuolaikinio meno ekspozicija. Ją sudaro beveik 200 privataus meno fondo „Lewben Art Foundation“ kolekcijos darbų. XIX a. pabaigoje architektas V. Polozovas čia suprojektavo gyvenamąjį namą. Po šimtmečio vidiniame namo kieme pastatytas trapecijos formos priestatas palei vidinio kiemo ribas. Kadangi naujasis statinio savininkas čia nusprendė eksponuoti meną, gimė įdomi sintezė tarp meno ir biuro erdvių. Senojoje dalyje, kuri vertinga savo istorija, kuriamas įvaizdis, kurio raktinis žodis – „muziejus“, o naujoje pastato dalyje, išsiskiriančioje šiuolaikine erdvine struktūra, kuriamas „galerijos“ įvaizdis. Nors muziejus, kaip sąvoka, asocijuojasi su itin išpuoselėta, prabangia erdve, buvo nuspręsta nenudailinti istorijos ir palikti autentiškus jos fragmentus.
48 I 2023: 3 (126)
Kategorija: Baldai Diplomas Minkštųjų baldų kolekcija „Alchemist“ MB studija „Etc.etc.“ Užsakovas: UAB EMKO „Alchemist“ – tai laikui nepavaldi minkštųjų baldų serija. Ši kolekcija sujungia modernias ir tradicines japonų estetikos struktūras. Baldai išsiskiria švariomis, minimalistinėmis formomis ir kruopščiai subalansuotomis proporcijomis. Kuriant „Alchemist“ seriją didelis dėmesys buvo sutelktas į detales – aiškios ir apibrėžtos linijos „apibėga“ visą baldą ir leidžia juo grožėtis iš bet kurios perspektyvos. Masyvios ir vientisos pagalvės yra patogiai sukomponuotos ant ąžuolinio rėmo. Subtilus kolekcijos charakteris suteikia ramybės bei atsipalaidavimo pojūtį. Stilių ir komfortą sujungiantis „Alchemist“ papuoš bet kurią erdvę.
Prizas „Pod“ Liepa Gradauskaitė Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografė: Vaiva Abromaitytė „Pod“ – autorės vaikystės piešinio įkvėptas pintas skulptūrinis objektas, į kurio vidų galima sudėti norimus daiktus. „Pod“ sukurtas remiantis vaikų kūrybiškumo principais, siekiant akcentuoti vidinės laisvės svarbą. Gamybai naudojamos lietuviškos karklo vytelės be papildomų tvirtinimo detalių, taigi pasibaigus vartojimo ciklui yra galimybė jį saugiai biologiškai išskaidyti. Objektas – rankų darbo, savaip netobulas ir unikalus, išvaizda bei funkcionalumu trinantis ribas tarp dizaino ir skulptūros meno. Netradicinis pynimo naudojimas primena apie pagarbos savo kultūrai bei vis mažiau vertinamų tradicinių amatų svarbą.
Diplomas Botanika: minčių sodas Lukas Avėnas Užsakovas: UAB „Ruksa“ Fotografas: Darius Gumbrevičius Kokia yra sodo paslaptis? Koks sodas yra gražus, pavykęs? Pirmiausia – toks, kur išlaikyta gamtos ir kultūros pusiausvyra. Mes kuriame sodo viziją, numatome augalų vietas, juos formuojame pagal savo planą, bet kiekvienas augalas auga ir kinta pagal savus dėsnius. Idėjos ir įkvėpimas taip pat turi savo paslaptingus dėsnius, o geriausios mintys ateina iš už mūsų įprasto pažinimo ribų. Joms galima sukurti geresnę ar blogesnę dirvą. Įkvėpimas dažniausiai ištinka tuomet, kai protas laisvai klajoja. Būtent tais momentais reikalinga nestruktūruota, gyva erdvė. „Botanique“ baldų sistema auga ir kinta, prisitaikydama prie poreikių. „Botanique“ yra modulinė minkštųjų baldų sistema biurams ir viešosioms erdvėms. Galimų konfigūracijų ir aksesuarų gausa leis kiekvienam susikurti savo asmeninį sodą.
2023: 4 (127) I 49
Kategorija: Interjero elementai, šviestuvai ir indai Prizas „Biokuro atliekos yra palaima“ Agnė Kučerenkaitė, Marija Špokaitė Fotografas: Darius Petrulaitis Projekto autoriai pergalvoja biokuro pramonės pelenų atliekų panaudojimo būdus. Norima sukurti naujas aplinką tausojančias medžiagas ir architektūrinius produktus, tokius kaip glazūruotos keraminės plytelės ir plytos. Vilniaus šiluminė elektrinė kas mėnesį sugeneruoja apie 460 tonų medžio pelenų atliekų. Jų šalinimas kelia problemų. Visame pasaulyje milijonai tonų bioenergijos pelenų atsiduria sąvartynuose. Į keraminių gaminių glazūras ir molį įtraukiant iki 55 proc. pelenų atliekų, siekiama sumažinti naujai išgaunamų medžiagų poreikį ir pramonės paliekamą CO₂ pėdsaką. Norėdami užtikrinti aplinkosauginį veiksmingumą, projekto „Biofuel Waste is Bliss“ rengėjai bendradarbiauja su aplinkosaugos mokslininke Marija Špokaite. Tai apima nuodugnią mokslinės literatūros peržiūrą ir eksperimentų vykdymą.
Diplomas Šviestuvas „Pilnatis“ Aušra Pangonienė Užsakovas: UAB „JMP Group“ Fotografė: Viktorija Ašmenaitė
Diplomas „Luonnonvalo“ orų lempa Anna Abdrashitova Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografė: Anna Abdrashitova Šiais laikais esame linkę daug laiko būti patalpose: praleidžiame gražių orų permainas lauke ir nematome, kaip stebuklingai vienas dangaus atspalvis keičia kitą. Orų lempa „Luonnonvalo“ atneša šiuos gamtos reiškinius į jūsų kambarį, leisdama pasijusti arčiau gamtos. Net jei jūsų kambaryje nėra langų arba neturite laiko atsipūsti ir mėgautis vaizdu, vis tiek jausitės susiję su išoriniu pasauliu, nes lempa per šviesą ir spalvas perteiks oro sąlygas. Lempa yra prijungta prie internetinės orų prognozės ir automatiškai nustato šviesos gradientą, atitinkantį esamas oro sąlygas. Jame yra du pagrindiniai režimai: vienas priešingas dabartiniam orui ir kitas jį imituojantis. Taigi vartotojas gali pritaikyti jį bet kurioje erdvėje. Kiekvienas režimas turi 20 skirtingų spalvų derinių skirtingoms oro sąlygoms.
50 I 2023: 3 (126)
Dizainas įkvėptas asimetrijos ir balanso derinio, naudojamos aiškios linijos ir cilindro forma. Tai jaukios, papildomos šviesos šaltinis, skirtas interjerams. Šviestuvo forma labai paprasta, bet kartu ir stebinanti. Netikėta, jog tai tarsi du skirtingo dizaino šviestuvai, priklausomai nuo to, kuri pusė naudojama kaip priekinė. Iš vienos pusės šviestuvas visiškai minimalistinis. Matomas cilindras tarsi remiasi ant vienos atramos ir balansuoja ore, nes galinė atrama šviestuvui šviečiant išnyksta. Kita šviestuvo pusė – visiškai atvira vidinė funkcinė konstrukcija, kuri puikiai atlieka dizaino elemento funkciją. Tačiau šiek tiek pakinta paties gaminio stilius, iš minimalistinio virsta artimu techno. Galvojant apie funkciją, labai svarbus kompaktiškumas, kad vietos šviestuvui atsirastų ir mažuose būstuose.
Kategorija: Paslaugų, soc. dizainas ir edukacija Diplomas „Pasimatuok jausmą“ Gretė Labanauskaitė Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografė: Gretė Labanauskaitė Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pristatomas meninis tyrimas, mažinantis atskirtį tarp neregių ir reginčių ir skatinantis normalizuoti regos negalią per nevizualius mados objektus. Tyrime ieškota būdų, kaip spręsti problemas, su kuriomis susiduria neregiai, norintys pažinti madą bei jos kūrinius nevizualiai. Ištirti ir aprašyti regos negalią turinčių asmenų bei reginčiųjų jutimų skirtumai ir panašumai. Sukurtos unikalios medžiagos, labiausiai sustiprinančios neregių ir reginčiųjų pojūčius, iš jų gaminami mados objektai, kurie suvokiami ne rega, o lytėjimu, klausa ir uosle. Kūrybiniu projektu „Pasimatuok jausmą“ siekiama leisti neregiams pilnavertiškai pažinti madą nesukeliant atskirties, o regintiesiems suvokėjams – iš naujo atrasti juslių teikiamą naudą bei jų turtingumą.
Prizas „Kukubu“ Dizainerė: Gaudutė Žilytė Užsakovas: Vilniaus dailės akademija Fotografas: Karolis Milaševičius Įgyvendinant autistiškų žmonių įtraukiojo ugdymo ir įdarbinimo politiką, svarbu apmąstyti kuriamą aplinką ir joje susitinkančių skirtingų neurotipų žmonių sąveiką. Projektu „Kukubu“ siekiama įvairiapusiškai pažinti autizmo spektro sutrikimą. Suformulavus palankaus dizaino kriterijus bei atsižvelgiant į autistiško asmens mąstymo, komunikacijos, sensorinių sistemų ypatybes, suprojektuota erdvė, skirta bendrauti, ilsėtis ir supažindinti neurotipiškus vaikus su autistiškų bendraamžių pasauliu. Ši erdvė galėtų tapti jungtimi ir padėti užmegzti ryšį su autistišku vaiku. „Kukubu“ prototipas susideda iš medinių tampriu audiniu aptrauktų kubų, skirtų pasislėpti. Taip pat juos jungiant galima kurti uždaras bendravimo struktūras: pasitelkiami ne žodžiai ir kūno kalba, o drauge patiriami sensoriniai išgyvenimai.
Diplomas „Eduregos“ nuotolinio mokymosi įrenginys MB „Desdorp“ (Deividas Juozulynas, Valdonė Brazauskaitė) Vaizdo įrašai pirmuoju asmeniu – vienas iš efektyviausių būdų įsisavinti praktinius įgūdžius. „Edurega“ – ant galvos dedamas prietaisas, leidžiantis perteikti asmeninę praktinio profesinio darbo perspektyvą kitam žmogui. Naudodamasis įrenginiu asmuo sukuria aukštos kokybės vaizdo ir garso įrašą. Kiti asmenys, gavę prieigą prie įrašo, gali mokytis, peržiūrėdami jį daugybę kartų. Prietaiso išvaizda – lakoniška su keletu išskirtinių elementų. Priekyje įrengta vaizdo kamera bei mikrofonas. Lankelio viduje integruota prietaiso elektronika, o šonuose įtaisytos nuimamos įkraunamos baterijos. Norėdamas įrašyti vaizdą, vartotojas paspaudžia ant korpuso esantį mygtuką. Pabaigus įrašinėti, vėl paspaudžiamas mygtukas. Tuomet vaizdo įrašas perkeliamas į tam skirtą edukacinę platformą, kur gali būti koreguojamas.
2023: 4 (127) I 51
Lise Vester Studio Dream View sfera ir Ecological textiles kanapių tekstilė vizualizuoja New Sensitivity tendencijų esmę. Svajonių vaizdo sfera atveria naują būdą matyti dalykus ir nuteikia apmąstymams.
Ryškiausia 2024–2025 m. tekstilės tendencijų tema –
naujasis jautrumas Kasmet sausio pirmomis savaitėmis (2024 m. – sausio 9–12 d.) vykstanti didžiausia tarptautinė „Heimtextil“ paroda (Frankfurtas prie Maino, Vokietija) yra vienas svarbiausių metų įvykių viso pasaulio namų tekstilės ir sienų dangų gamintojams, dizaineriams, architektams, prekybininkams bei visiems tiems, kuriuos įkvepia svarbiausia tekstilės spalvinių derinių, inovatyvių medžiagų ir tekstilės dizaino tendencijų bei ateities vizijų platforma Heimtextil Trends. Autorė: VDA doc. dr. Rūta Būtėnaitė
Jeigu nuolat sekate „Heimtextil“ tekstilės dizaino tendencijas, galbūt prisimenate, jog daugelį metų tendencijos buvo konstruojamos stilistiniais principais: didžiulę įtaką joms turėjo estetiniai, kultūriniai, meno bei dizaino pasaulio, socialiniai ar net politiniai įvykiai, tad galėjome jas numatyti bent abstrakčiai. Viena tendencija atspindėdavo vienokią ar kitokią istorinio-klasikinio stiliaus srovę su tauriais, „klasikiniais“ spalvų deriniais. Kita visada būdavo duoklė ekologijai, sveikai, atsakingai gyvensenai ir natūraliai spalvų gamai. Trečia – būtinai labai moderni, jungianti naujausius technologinius atradimus, dažniausiai dominuojančių ryškių, sodrių atspalvių. Vėliau klasikinių raštų tekstilė vietą užleido vietą minimalizmui, asketizmui, kuklumui ar net vadinamajai skurdo estetikai bei šiuolaikiniams pažangiems moksliniams bei technologiniams atradimams. O porą pastarųjų metų mes jau visiškai nebematome skiriant dėmesio pla-
52 I 2023: 3 (126)
čiai estetinei stilių įvairovei: tendencijos atspindi opias, labiau technologines tekstilės pramonės, vartotojų įpročių keitimo problemas, kurias pagrindžia mūsų planetos būsenos įvertinimo ataskaitos ir diagramos. Tekstilės pramonės bei atliekų perdirbimo infrastruktūros pertvarka, tvari gamyba, žiediniai verslo modeliai, naujos technologijos tampa pagrindiniais veiksniais, skatinančiais „Heimtextil“ keistis. Tendencijų formuotojas virsta varomąja transformacijos jėga, skelbiančia svarbius pokyčius ir verčiančia susimąstyti, ką atnešame į pasaulį ir kaip tai gali prisidėti prie subalansuoto tvaraus ryšio. NEW SENSIVITY, arba naujasis jautrumas, yra pagrindinė 2024–2025 m. tendencijų tema, kuri yra pagrįsta Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslais. Jautrumas dažnai yra susijęs su prisilietimais, pojūčiais ir dvasingumu, taip pat su dėmesingumu, empatija ir pagarbos rodymu. Šiame kontekste jautrumas reiškia, kad turime
suprasti, kaip veikia natūralios ekosistemos, atsižvelgti į jas priimdami sprendimus ar kurdami produktus. Mums reikia jautraus mąstymo būdo ir solidaraus supratimo, jog mūsų santykiai vienas su kitu, technologijomis ir gamta yra susiję bendrais ryšiais. Darnaus vystymosi tikslai The Sustainable Development Goals (SDGs) buvo labai svarbus šios NEW SENSIVITY eros variklis. Siekdama subalansuoto ir klestinčio pasaulio iki 2030 m., Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja 2015 m. nužymėjo šiuos tikslus, ir mes jau pradedame matyti jų poveikį kuriant labiau subalansuotą gyvenimo sistemą. „Heimtextil 2024–2025“ tendencijos siekia paremti šią būtiną pertvarką ir pabrėžti, kaip gali būti įkūnytas naujasis jautrumas namų tekstilėje, kai kalbama apie tokias svarbias problemas kaip klimato kaita, biologinė įvairovė, psichinė sveikata, tvarumas, maisto švaistymas ir skaitmeninimas.
TENDENCIJOS i
Heimtextil 24–25
New Sensitivity tendencijos Studio Anna Resei sukurta šilko tekstilė atspindi visas New Sensitivity spalvas.
Jautrus požiūris į spalvų kūrimo metodus išreiškiamas dinamiška, tačiau subtilia spalvų palete, sukurta per iš žemės išgaunamus natūralius pigmentus. Tradiciniai dažymo procesai pakeliami į kitą lygį, pasitelkiant novatoriškas bioinžinerijos technologijas. Tendencijų kūrėjai, siekdami išgauti spalvas, kurios sukeltų emocijas per mūsų pojūčius, kartu gerbdami mūsų vertybes ir siekį saugoti aplinką, pristato mums pigmentus auginančias spalvotas bakterijas, kurios sukuria ypač turtingus ir gilius atspalvius. Šis naujas jautrumas (New Sensitivity) apima natūralius spalvų derinius, kurie laikui bėgant gali išnykti arba virsti naujais spalviniais variantais. „Heimtextil 2024–2025“ tendencijų spalvos buvo įkvėptos natūralių dažiklių, gaunamų iš avokadų sėklų, dumblių, gyvųjų bakterijų, istorinių pigmentų, tokių kaip neapdorota siena, ar bioinžinierijos metodų paveikto indigo ir košenilio. Ryškiai juodas tendencijų spalvų skalės komponentas leidžia plačiai taikyti ir didesnę derinių įvairovę. Stulbinamai ryškūs akcentai sustiprina mūsų pojūčius ir pakelia dvasią. Jiems kontrastuojantys, skirtingi žemiški neutralūs pilki atspalviai, terakotos ir tamsiai violetiniai tonai nuteikia raminančiai.
Forminė ruginė duona. Inge Lynggaard Hansen atskleidžia New Sensivity spalvų derinių kaitą natūralioje aplinkoje.
2023: 4 (127) I 53
Augalinė tekstilė Tekstilė, pagaminta iš augalinių kultūrų arba augalinių šalutinių produktų Augalinės tekstilės gaminiai reiškia, kad pluoštai yra gauti iš to, kas auga, o ne pagaminti sintetiniu būdu. Tvarus augalinės kilmės tekstilės gaminių pranašumas yra natūrali jų kilmė, todėl jie gali geriau recirkuliuoti augalinės kilmės tekstilės gaminių ekosistemose. Juos galima suskirstyti į dvi grupes. Pirmosios grupės tekstilė daroma iš augalų pasėlių. Naujų atsparių pasėlių, kaip antai kaktusų, kanapių, abakos, jūros dumblių, plėtra ir kaučiuko auginimas atveria galimybes kurti naujovišką tvarią tekstilę. Dėl mechaninio apdirbimo jie gali augti nepaisant klimato pokyčių, be to, reikia mažiau cheminių medžiagų jiems vystytis. Antroji grupė susideda iš tekstilės, pagamintos iš šalutinių augalinių produktų, kurie yra gamybos žaliavos likučiai, pavyzdžiui, bananai, alyvuogės, persimonai ir kanapės.
Bananatex® yra patvarus, techninis audinys iš natūraliai užaugintų Abacá bananų augalų.
Devohome interjero tekstilė iš kanapių ir Notpla dėžutės iš dumblių popieriaus.
54 I 2023: 3 (126)
Tvaresnių praktikų siekianti Tanja Kirst audinių kolekcijoje Planted tyrinėja augalinių verpalų naudojimą ir techninę sudėtį. Šis audinys parodo, kiek atspalvių gali būti išgaunama pasirinkus tik septynias skirtingas verpalų spalvas.
1
2
3
4
5
1. Persiskin yra augalinė odos alternatyva, pagaminta iš persimonų gamybos atliekų. 2. Desserto yra augalinės kilmės veganiška tekstilė, kuri savo savybėmis yra puiki alternatyva gyvūnų odai. Ji pagaminta iš Meksikoje augančių figavaisių opuncijų. 3. Tekstilės eksperimentams naudojami NOOSA® verpalai. NOOSA® yra natūralios kilmės pluoštas, pagamintas iš biologiškai atsinaujinančių kukurūzų išteklių (kukurūzai yra sertifikuoti, be GMO. Center for Sustainable Textile Production at VIA University College). Taip pat derinama kanapių tekstilė iš Ecological Textiles. 4. Oleatex naudoja alyvuogių pramonės atliekas savo veganiškai alternatyviajai tekstilinei odai gaminti. Notpla oda sukurta dumblių pagrindu, jos sudėtyje yra alyvuogių aliejaus. 5. Spalvų derinio inspiracija įkvėpta Ecological Textiles bordo kanapių tekstilės, Amadeau Materials kaučiuko, Saros Mey iš VIA University College augalais margintos tekstilės.
2023: 4 (127) I 55
Technologinė tekstilė Technologijomis ir techniniais sprendimais transformuota tekstilė Technologijos gali padėti transformuoti tekstilę taikant įvairius metodus, tokius kaip pakartotinis panaudojimas, tekstilės perdirbimas, tekstilės sudėties tobulinimas ir tekstilės dizainas. Dėl dešimtmečius besitęsiančios tekstilės gamybos dabar turime jos perteklių. Kuriant tekstilės atliekų perdirbimo ir pakartotinio panaudojimo būdus, ilgėja tekstilės gaminių naudojimo ciklas ir taip sumažinamas neapdorotos naujų žaliavų gamybos poreikis. Kartu senosios tekstilės technologijos tinka įvairioms tvarumo problemoms spręsti: pavyzdžiui, baldų apmušalus mezgant, o ne audžiant, susidaro mažiau audinių atliekų; alternatyviosios audimo technikos leidžia sukurti daug atspalvių iš tik keliomis spalvomis dažytų siūlų. Tekstilės dizaino mąstymas yra kitas metodas, padedantis kritiškai spręsti tokias svarbias problemas kaip natūralių pluoštų gamybai vartojama energija ar tekstilės ilgaamžiškumas.
Iš džiuto ir bioplastiko Jute Globe pagamintas lempos gaubtas. Autorė Mathilde Fly Heegaard (VIA University College, VIA Design and Business). Pagrindui yra naudojamas Renewcell Cellulose pluoštas, pagamintas Circulose® procese.
Fibre52 yra paruošimo dažymui (PFD) technologija, kuri išlaiko natūralias medvilnės savybes, todėl gaunamas tvirtesnis ir švelnesnis audinys. Tai reiškia, kad medvilnė gali tarnauti ilgiau ir būti perdirbta kelis kartus.
Tanjos Kirst audinys iš citrusinių vaisių, kanapių, ananasų ir jūros dumblių siūlų. Daugybė skirtingų atspalvių buvo sukurta iš tik septynių verpalų spalvų, taikant įvairias audimo technikas.
1
2
3
4
6 5 1. Sheworks Atelier yra tekstilės dizaino studija, kurios specializacija – estetinis tekstilės pertekliaus perdirbimas ir transformavimas, tekstilės atliekas paverčiant pagal užsakymą pagamintais dizaino gaminiais bei tekstilės paviršiais. 2. Knit to Sit yra Tvarios tekstilės centro (Center for Sustainable Textile Production) projektas (VIA University College). Jis tyrinėja tvarias galimybes naudoti mezgimo technologiją vietoje austų audinių baldų apmušalams. 3. Tomer Laham (Shenkar College) 3D balto lino audinys. 4. Ultrasuede yra perdirbta tekstilė. Jos sudėtyje yra apie 50 proc. itin smulkių pluoštų, pagamintų iš plėvelės likučių surinkto ir perdirbto poliesterio. 5. Fiberpartner veltinis pagamintas taikant papildančią elementais PrimaLoft® Bio™ technologiją. PrimaLoft® Bioyra leidžia natūralioje aplinkoje iki 93 proc. biologiškai suskaidyti poliesterio ir audinių pluoštus. Colourifix naudoja bioinžineriją spalviniams pigmentams sukurti. Von Holzhausen gamina augalinės kilmės tekstilę, kuri yra patvari kaip oda. 6. Dinamica® yra Italijoje sukurtas zomšą primenantis mikropluoštas Miko. Jis daromas vandens pagrindu, be organinių tirpiklių, naudojant perdirbtą poliesterį.
2023: 4 (127) I 57
Bioinžinerinė tekstilė Tekstilė, pagaminta remiantis gamtos strategijomis ir siekiant sustiprinti biologinį skaidymą Šią tendenciją atliepianti biologinės inžinerijos tekstilė sukurta remiantis augalinės kilmės ir technologinės tekstilės sinteze. Bioinžinerija sujungia gamtą ir technologijas bei keičia tekstilės gamybos būdus. Juos galima skirstyti į dvi kryptys – tai biologiškai perkonstruotos medžiagos ir biologiškai skaidi tekstilė. Gaminant visiškai biologiškai perkurtą tekstilę, yra perimamos gamtos įkvėptos strategijos. Užuot auginus augalus ir iš jų išgavus tekstilės pluoštus, daromi tekstilės gaminiai iš proteino, angliavandenių ar kukurūzų bakterijų, žolės ir cukranendrių cukraus. Gamyba apima biomolekulinius procesus: jų metu susidaro gijos, iš kurių gaminami verpalai. Tvarus biologiškai sukurtų tekstilės produktų pranašumas yra tas, kad jie gali atlikti tas pačias funkcijas kaip sintetiniu būdu pagaminta tekstilė, bet dėl savo natūralios kilmės jie yra biologiškai skaidūs. Tradicinius audinius, tokius kaip poliesteris, galima papildyti biologiškai skaidžiais pluoštais, siekiant sustiprinti įprastų tekstilės gaminių gebėjimą grįžti prie gamtoje randamų medžiagų, kurios biologiškai skaidosi natūralioje aplinkoje, pavyzdžiui, vandenyje ar dirvožemyje. Nepaisant to, jog tokios medžiagos nėra visiškai biologiškai skaidžios, biologiškai patobulinta tekstilė biologiškai skaidysis iki 93 proc., lyginant su įprastine tekstile.
Fiberpartner pagalvė pagaminta naudojant PrimaLoft® Bio™ užpildą. PrimaLoft® Bio™ yra adityvinė technologija, leidžianti poliesteriui ir kitų pluoštų audiniams natūralioje aplinkoje biologiškai skaidytis iki 93 proc. O pagalvė Earth & Home pagaminta naudojant CiCLO® 100 proc. poliesterio kuokštelinio pluošto užpildą.
Yunus Textile Mills Limited patalynės užvalkalų komplektai sudaryti iš 45 proc. CiCLO® poliesterio. CiCLO® technologija patenka į biologiškai sustiprintų biologiškai skaidžių tekstilės gaminių subkategoriją. Į audinius buvo įterpta biologiškai skaidžių elementų, kurie yra natūraliai aplinkoje egzistuojančių bakterijų maistinių medžiagų šaltinis. Jie padeda sintetinei tekstilei efektyviau biologiškai skaidytis, palyginti su biologiškai nepapildyta sintetine tekstile.
Brooklyn Loft užvalkalai yra iš 100 proc. CiCLO® poliesterio. CiCLO® technologija patenka į biologiškai sustiprintų biologiškai skaidžių tekstilės gaminių subkategoriją. Į audinius buvo įterpta biologiškai skaidžių elementų, kurie yra natūraliai aplinkoje egzistuojančių bakterijų maistinių medžiagų šaltinis. Jie padeda sintetinei tekstilei efektyviau biologiškai skaidytis, lyginant su biologiškai nepapildyta sintetine tekstile.
58 I 2023: 3 (126)
1
2
3
1. Zorlu užuolaidų audinys CiCLO®. Šis sintetinis audinys biologiškai sustiprintas – padengtas biologiškai skaidžiais elementais (jie yra aplinkoje natūraliai egzistuojančių bakterijų maistinių medžiagų šaltinis. Bakterijos padeda sintetinei tekstilei griečiau biologiškai skaidytis, lyginant su įprastais sintetiniais audiniai). Audinys priskiriamas biologinio skaidymosi subkategorijai. 2. Modern Meadow gamina bioinžinerinę tekstilę su gamtos statybine medžiaga proteinu. Bio-Tex™ tekstilė padengta medžiaga, kuri sustiprina spalvų gyvybingumą ir kartu sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą daugiau nei 90 proc., palyginti su tradicine, chromu rauginta oda. 3. Spalvų derinio inspiracija su geltonu Amadeau Materials Wild Rubber (natūraliu kaučiuku), CiCLO® verpalais ir Von Holzhausen Banbū Lether – 83 proc. augalinės kilmės (bambukas) odos alternatyva, biologiškai skaidoma, tačiau tokia pat lanksti ir patvari kaip oda.
2023: 4 (127) I 59
i
DIZAINO KELIONĖS
Pasaulinėje gaminimo virtuvėje –
išskirtiniai NOVY modeliai
Kaip savarankiškai ar su dizainerio pagalba sukurti funkcionalią virtuvę namuose? Nepriklausomai nuo erdvės dydžio, buitinės technikos gamintojų dėka gaminimo procesu galima mėgautis plečiant ar mažinant jo plotą ir taip taupant energiją. Nuo 1907-ųjų Belgijoje įkurtas NOVY yra vienas iš pasaulyje pirmaujančių gartraukių ir kaitlenčių prekių ženklų. Jo modeliai įsilieja skirtingose dizaino stiliaus virtuvėse – tiek bendroje gaminimo zonoje, tiek saloje, dera prie medžio, metalo, betono, akmens faktūrų. Vienas naujausių NOVY gaminių – modelis Panorama 120. Tai stilinga viryklė, turinti ventiliuojamą indukcinį paviršių su penkiomis gaminimo zonomis. Tai išskirtinio dizaino ir kokybės produktas! Nuotraukos gamintojo
Panorama 120 papildė pasaulinių apdovanojimų pelniusią kolekciją Panorama. Tai 120 cm ilgio viryklė su integruotu iškylančiu gartraukiu. Dėl dvigubos pertvaros ir ventiliacinio motoro konstrukcijos bei dvigubos plokštės kabančiuose gartraukiuose visi NOVY gaminiai pasižymi tyliu bet itin galingu veikimu. Papildomai jiems suteikiama 5 metų garantija. Vos vienu paspaudimu Panorama 120 labai palengvina virimą, kepimą orkaitėje ar grilyje, o iš keraminio stiklo kaitlentės rėmo iškylantis gartraukis pakyla iki puodo aukščio, tad visiškai sugeria garus. Modelis turi 5 XL zonas, integruotas į viryklės vidų. Jos leidžia vienu metu virti ar kepti penkiuose taškuose. Ši inovacija sukurta siekiant suteikti gaminimo procesui laisvės. Papildomai 5 kaitros taškai gali būti suprogramuoti į vieną ar kelis, todėl labai paprasta kepti grilyje ar virti dideliuose puoduose bei katiluose. Tai ypač aktualu gaminant didelėse šeimose ar restoranų bei kitų maitinimo įstaigų virtuvėse. Nepriklausomai nuo to, ar garai surenkami per išorinę ventiliacijos angą, ar naudojant energiją taupantį recirkuliacijos režimą, Panorama 120 modelio ventiliatorius dirba itin tyliai. Recirkuliacijai sudaryti NOVY naudoja patentuotą monoblokinį filtrą. Jis neužima daug vietos, tarnauja iki 900 virimo valandų, o atgal į virtuvę išleidžia švarų, bekvapį ir neišsausėjusį orą.
60 I 2023: 3 (126)
Stiklinis ventiliacijos įrenginio priekis gali būti nuimamas, filtro sistema padengta metalu, todėl detalėje užsilikusius riebalus galima šalinti indaplovėje ar krapštuku. Papildomai filtras įtaisytas viryklėje, todėl nekaupia papildomų nuosėdų. Kadangi gartraukio forma yra plokščia, kaitlentės zonoje atsiranda papildomos erdvės, leidžiančios patogiai ruošti valgį, statyti gaminimo prietaisus. Minimalistinis viso įrenginio paviršius turi liečiamuosius valdiklius, kuriuos valdyti galima ir per „Novy Connect“ programėlę, todėl jį naudoti visai nesudėtinga.
DIZAINO KELIONĖS i
Novy Easy – maisto ruošimą supaprastinantis įrenginys Dar vienas NOVY kolekciją papildęs gaminys – Novy Easy – ventiliuojama indukcinė viryklė su integruotu neišskleidžiamu gartraukiu. Jį sudaro keturios indukcinės zonos, kurias skiria garų surinkimo sistema. Šis 80 cm prietaisas montuojamas virtuvės stalviršyje, o gartraukio angą dengia metalinės grotelės. Easy modelio dizainas sukurtas taip, kad subtiliai derėtų prie bet kokio virtuvės stiliaus. Garus surinkti galima naudojant recirkuliacijos metodą arba nukreipiamąją garų išėjimo angą. Pasirinkus recirkuliaciją,
kvapus sugeria NOVY patentuotas monobloko anglies filtras. Jis orą išvalo, tačiau jo neišsausina. Kaitlentės valdymo principas taip pat labai paprastas. Temperatūra reguliuojama piršto paspaudimu, yra automatinio gaminimo, šilumos palaikymo bei gruzdinimo specialiame puode funkcijos. Išmanus viryklės paviršius turi ir automatizuotą puodo atpažinimo funkciją. Kaitros taškai padalinti po du 24 x 21 cm aukščio, 3000 W galios gaminimo plotus. Juos galima sujungti naudojant didesnius puodus. Automatinė ir intuityvi ventiliacija – vienas didžiausių funkcionalumų, leidžiančių virimo metu susidarančius garus ar riebalus greitai pašalinti gartraukio ertmėje. Novy Easy modelį lengva prižiūrėti – metalinį riebalų filtro rėmą bei jame esančias groteles paprasta išimti, juos galima plauti indaplovėje, taigi virtuvėje visada išlieka tvarka, o gaminimo procesas tampa itin malonus. NOVY gaminiai atras vietą minimalizmą, modernią klasiką, mid-century, japandi bei kitus stilius mėgstančių žmonių namuose. Šiuos ir kitus modelius apžiūrėti bei išbandyti galima ir fizinėje parduotuvėje Technoarka Kaune (Chemijos g. 19) arba apsilankyti avitela.lt/paieska/novy.
2023: 4 (127) I 61
i
Įvykis
Čia interjero architektų vakarėliai visada baigiasi šokiais Naujas, patyręs vonios interjero medžiagų ir santechnikos rinkos žaidėjas – AQUAHOME studija – žiemišką gruodžio ketvirtadienio vakarą sukvietė ryškiausius interjero dizainerius bei architektus į meno ir dizaino renginį. Patyręs, nes nuo 2010-ųjų įmonė siūlo Lietuvos rinkai aukščiausios kokybės vonios kambario įrangą ir aksesuarus, o naujas, nes nuo šiol tarp dizainerių ir architektų populiarius salonus Kaune bei Vilniuje papildys ir kruopščiai atrinktų plytelių gamintojų asortimentas.
Draugiško ir jaukaus vakaro metu svečiams buvo atverta nauja erdvė Kauno studijos pirmame aukšte. Čia įsikūrė plytelių zona. Įspūdingų formatų ir originalių, madingų raštų kolekcijos solidžiai pristatytos patogia ir modernia įranga, kuri leidžia pamatyti visą plokštumą realiu masteliu, o tai labai svarbu priimant atsakingą sprendimą. Interjero architektams čia bus patogu ramiai išsirinki arba kartu su užsakovu apžiūrėti būsimam objektui numatytas medžiagas. O antrajame aukšte buvo galima išvysti atnaujintą vonios įrangos ekspoziciją. Siekiant išprovokuoti vakaro svečius improvizacijai, atidarymo renginyje buvo pristatytas bendras projektas drauge su dailininke Agne Kišonaite. Anties motyvą kiekvienas svečias galėjo pats susikomplektuoti kaip dėlionę iš skirtingų spalvų bei faktūrų specialiai šiam vakarui išpjautų detalių ir palyginti rezul-
62 I 2023: 3 (126)
tatą su greta tuo pat užsiimančiu kolega. Dar kartą galima buvo įsitikinti, kad kiekvienas specialistas turi savitą ir nepakartojamą spalvų derinimo stilių. Šis užsiėmimas inspiravo diskusijas, naujas pažintis ir galiausiai šokius – jie buvo nutraukti tik architektų iš Vilniaus kelionės namo būtinybe. Renginio svečiai mėgavosi vaišėmis ir dovanomis. AQUAHOME studija Savanorių prospekte Kaune – moderni erdvė, kurioje laukiami visi interjero dizaineriai, architektai ir individualūs klientai, ieškantys estetiškų ir tvarių interjero sprendimų. Užsukite apžiūrėti naujai įrengtos erdvės ir pasikonsultuoti su profesionalais. Ilgametė patirtis ir išskirtinis dėmesys kliento poreikiams yra skiriamasis AQUAHOME ženklas.
DIZAINO KELIONĖS i
2023: 4 (127) I 63
Novatoriškumu ir įvairove išsiskirianti Taschen knygų leidykla pristato aukščiausios kokybės leidinius anglų ir kitomis kalbomis, kurie pasižymi temų gausa. Leidykla, pradėjusi savo veiklą 1980 m. mažoje komiksų parduotuvėlėje Kelne (įkurta Benedikto Taschen), šiandien jau turi savo firmines parduotuves didžiuosiuose Vakarų Europos ir JAV miestuose. Įmonės nuostata – gero dizaino ir aukštos kokybės knygos prieinamomis kainomis. Knygų ciklai skirti plačiam skaitytojų ratui, kurie studijuoja ar domisi daile ir didžiaisiais menininkais, fotografija ir kinu, architektūra ir interjeru, dizainu, mada ir reklama, komiksais, kelionėmis, augalais ir gyvūnais, ezoterika ar tiesiog ieško intelektualios dovanos
64 I 2023: 3 (126)
draugui. Savo išvaizda patrauklūs leidiniai gali tapti nuostabia interjero detale knygų lentynoje ar ant kavos stalelio svetainėje. Viena įdomiausių ir spalvingiausių serijų Taschen asortimente – mada ir popkultūra. Šioje serijoje atrasite unikalių knygų, kurios gali tapti netikėta ir kruopščiai atrinkta dovana tam, kam norite parodyti išskirtinį dėmesį. Šioje serijoje rasite išsamius leidinius apie tokius ikoninius mados fotografus ir fotomodelius, kaip Helmutas Newtonas ir Naomi Campbell, taip pat mados istorijos knygų – jos ne tik puikiai tiks besidomintiems mada, tačiau ir taps itin stilinga namų lentynos puošmena. Ne mažiau įdomios Taschen knygos apie muziką ir popkultūrą, šias
temas Taschen pateikia įvairiausiais pjūviais – nuo komiksų iki roko albumo viršelių suvestinių ir tatuiruočių. Kiekviena tema yra kruopščiai nagrinėjama, pateikiant istoriją, daug faktų ir būdingų bruožų, o svarbiausia – aukščiausios kokybės iliustracijas. Nesvarbu, ar esate tam tiktos srities žinovas, ar mėgėjas, Taschen knygų asortimentas suteikia galimybę tiek itin detaliai įsigilinti į dominančią sferą ir pasimėgauti išskirtiniais vaizdais, tiek surinkti knygų kolekciją apie dominančias sritis. Tai puiki dovana smalsiems, besidomintiems ir norintiems nustebinti ypač asmenine
ir unikalia dovana, nesvarbu, ar esate Marvel, Depeche Mode, sportinių automobilių ar Adidas sportbačių dizaino fanas. Taschen knygos pasižymi ne tik temų, bet ir formatų įvairove – nuo kelionėms skirtų kompaktiškų iki XXL dydžio leidinių kolekcininkams. Kai kurios jų turi net ribotą tiražą. Šios didelio formato knygos kietais viršeliais yra itin išsamios, suteikiančios daugiau įžvalgų aprašoma tema, tad ypač tinka dovanoti arba solidžiai knygų lentynai papildyti.
Taschen leidyklos meno, dizaino ar kitų serijų galite įsigyti 2di.lt e. parduotuvėje bei 2DI salonuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Utenoje. Perkant e. parduotuvėje knygų ar kitų prekių daugiau kaip už 50 Eur, pristatymas visoje Lietuvoje nemokamas.
2023: 4 (127) I 65
2023:4 (89) ŽIEMA
Atvirai su Vilmantu Marcinkevičiumi Svečiuose pas Miglę Kosinskaitę ir Peeterį Krosmanną 3 nauji lietuviški interjerai Niujorkas – TAIP miestas
Autoriai: Vytautas Gurevičius Gytautė Ivanauskaitė Fotografai: Leonas Garbačauskas Darius Gumbrevičius
4/
ATVIRAI
Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt
Jaunojo tapytojo prizo istorija
Du tapytojai ir atviros studijos dienos
SVEČIUOSE
INTERJERAS.LT PATARIA 2023:4 (89)
8/
Norbertas Tukaj
Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Reklama info@interjeras.lt
3 nauji lietuviški interjerai
INTERJERAS
UNILIN
12/
Viršelyje – Norbert Tukaj nuotrauka
Patarimai
PATARIMAI
24/
Niujorkas – miestas, kuris sako TAIP!
kelionė
26/
Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, eprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 4 000 egz.
Jaunojo tapytojo prizo istorija Interviu su Vilmantu Marcinkevičiumi
Prieš daugelį metų Vilniaus dailės akademijoje baigus mokslus, tapytojui Vilmantui Marcinkevičiui pasisekė laimėti keletą užsienio meno institucijų surengtų konkursų. 1988 m. jis tapybos įgūdžius tobulino meno rezidencijose Dalės (Dale) mieste Nordic Artist Center, Norvegijoje, vėliau Herninge, Danijoje, Artomi rezidencijoje Niujorko valstijoje (JAV). Dėl rezidencijose įgytos patirties ir užmegztų pažinčių sėkmingai klostėsi Vilmanto kaip menininko kelias. Bėgant metams, jis prisimindavo savo kelio pradžioje sutiktus žmones, jų paskatas bei įvertinimus, tad atsirado noras tokią paskatą suteikti ir Lietuvos, o vėliau ir trijų Baltijos šalių jauniesiems tapytojams. Taip gimė Jaunojo tapytojo prizo (JTP) konkursas (Young Painter Prize). Šių metų lapkritį jis atšventė penkioliktąją jubiliejų. Apie konkurso istoriją, jos eigą bei jaunųjų menininkų sėkmės istorijas kalbėjomės su pačiu Vilmantu. Kalbino Vytautas Gurevičius ir Gytautė Ivanauskaitė
4
Vilmantas Marcinkevičius. Nojaus Marcinkevičiaus nuotr.
V. G. Ką šie penkiolika metų suteikė konkursui? V. M. Tai išties ilgas laikotarpis, džiaugiuosi galėda-
mas jį paminėti. Kai pradedi galvoti apie tuos metus, labiausiai norisi pažvelgti į viso šio renginio tęstinumą. Kai buvo pirmasis, trečiasis ar šeštasis konkursas, viskas atrodė vienaip, o per penkioliktąjį supranti, koks tai ilgas laiko tarpas, kad jau beveik visa karta kūrėjų išaugo su Jaunojo tapytojo prizu. Per 15 metų jame dalyvavo per tūkstantį menininkų, jų darbus vertino virš 100 meno ekspertų – garsių kuratorių, muziejų darbuotojų, tapytojų. O juk pats konkursas visus tuos metus yra kuriamas be jokių nuolatinių investicijų ar pelno, nė vienas darbus vertinantis komisijos narys, kaip ir renginio mecenatai bei rėmėjai, kurie visus šiuos metus ištikimai palaiko šią idėją, negauna atlygio. Visi jie tai daro vedami noro paskatinti jaunuosius
ATVIRAI Konkurso komisija su nugalėtoja Agata Orlovska. Augustino Žukovo nuotr.
talentus. Noriu pabrėžti, jog tik šių nuostabių žmonių dėka galimas tokio renginio sėkmingas tęstinumas. Džiugu, kad JTP konkurso nugalėtojų ekspoziciją į savo erdves įsileido didžiosios mūsų meno mekos: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, MO muziejus, SM centras, VDA muziejus „Titanikas“ bei įvairios Dailininkų sąjungos galerijos. Šių organizacijų dėka jaunieji tapytojai yra pastebėti pačioje karjeros pradžioje, jiems suteikiama nepaprasta galimybė startuoti prestižiškiausiose meno erdvėse ir taip paspartinti sėkmę šiuolaikiniame tapybos pasaulyje. Vienas svarbiausių tapytojo sėkmės komponentų yra partnerystė su meno gale-
Andrius Zakarauskas, Horizontalūs potėpiai. 1900 x 180 cm, dažai, drobė, 2009
rija – tai galimybė būti pastebėtam ar atrastam meno kuratorių, muziejų atstovų. Meno vadyba užsiimančios galerijos turi didelę reikšmę pristatant menininką, ypač tarptautinėse parodose bei meno mugėse. Manau, kad jaunam Baltijos šalių menininkui Jaunojo tapytojo prizo laimėjimas tampa geru įrašu dosjė. Smagu girdėti, kai, pristatydami jaunuosius menininkus, meno gidai ir meno kritikai nepamiršta paminėti ir JTP prizo.
V. G. Ar galite pasidalinti konkursą laimėjusių jaunųjų tapytojų sėkmės istorijomis? V. M. Galiu pasidžiaugti, kad tikrai jų turime. Puikus
pavyzdys yra mūsų pirmojo konkurso laimėtojas Andrius Zakarauskas. Jis gabus tapytojas, sėkmingai eksponuojantis savo darbus Lietuvoje bei užsienyje, vienas pirmųjų Lietuvos menininkų, pristačiusių savo kūrybą Kinijoje. Andrius jau daug metų sėkmingai bendradarbiauja su meno galerijomis ir dėsto tapybą VDA. Dar paminėčiau Jolantą Kizikaitę, antrojo JTP konkurso nugalėtoją, ji taip pat aktyviai kuria ir dalyvauja tarptautinėse parodose, jos darbų yra įsigiję tokie muziejai kaip MO bei Šiuolaikinio meno centras. Dar gal verta pastebėti, jog pirmaisiais JTP metais, pasibaigus finalininkų parodai, laimėtojo darbas pasilikdavo JTP fonde. Tai nebuvo noras turėti geriausius darbus, tiesiog kaupėme kolekciją. Konkurso dešimtmečio proga kilo puiki iniciatyva – darbai iškeliavo į Nacionalinės dailės muziejaus saugyklą ir tapo Lietuvos tapybos rinkinio dalimi. Jaunam menininkui, dalyvaujančiam pirmoje grupinėje tarptautinėje parodoje (konkursui paraiškos teikiamos iš visų Baltijos šalių), patekti į Nacionalinės dailės muziejaus fondą yra didelis pasiekimas, nes tai svarbus įrašas kūrybinėje biografijoje. Papildomai JTP laimėtojui įteikiamas piniginis prizas – finansinė pa2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 5
mėtoja Agata Orlovska pasirinko kitokią formą – tarp skulptūriško objekto ir pačios tapybos: kūrinio paviršius, pasakojimas apie šviesą, prisilietimą ir formą.
V. G. Ar užsienio ekspertai mato mūsų išskirtinumą? Ar juntamas akivaizdus tarptautinių tendencijų poveikis?
ATVIRAI
V. M. Malonu girdėti, kad meno ekspertai konkursi-
Jonas Jurčikas, Beginning of the meeting. 290 x 400 cm, akrilas, drobė, 2011
Jolanta Kyzikaitė, Autoportretas ESSL muziejuje. 154 x 207 cm, dažai, drobė, 2010
rama, o meninė rezidencija svetur – puiki galimybė megzti naujas pažintis.
V. G. Ar tik pasirodė, bet šiųmečiai darbai buvo tapybos, skulptūros ir dizaino mišinys? V. M. Sutinku su jūsų pastebėjimais, manyčiau, kad kiekvienais metais, nepriklausomai nuo parodos įdomumo ar apdovanojimų, šis renginys yra savotiškas meno tendencijų krypčių pristatymas. Ar tokie yra tik patys kūriniai, ar tai tapybos raidos tendencija – atsakys laikas. Pats baigiau Dailės akademiją 1995-aisiais. Tuomet niujorkiečio tapytojo Kęstučio Zapkaus vedamo tapybos kurso studentai kūrė tūrinius objektus. Nors konkursas vadinamas Jaunojo tapytojo, pats kūrėjas neįsipareigoja, kad jo ar jos kitas kūrinys nebus instaliacija, skulptūra ar fotografija... Šių metų konkurso antrosios vietos laimėtojas Andris Kalinins sukūrė varstomą tapybos darbą, kuris primena bažnytinį altorių: naudodamas simboliką ir per spalvos pigmento pavadinimą tapytojas bando perteikti dramatišką karą išgyvenančio asmens istoriją. O pirmosios vietos lai6
niuose darbuose išskiria mūsų lietuviškąjį unikalumą. Įdomu tai, jog ypatingiausi mes jiems pasirodėme Sovietų Sąjungos žlugimo momentu. Tuometinis chaosas padiktavo kitokias tendencijas ir taisykles, sukėlė didelį kūrybiškumo proveržį bei netikėtus atradimus teatre, kine ir vaizduojamojoje dailėje. Prieš išsivadavimą iš sovietinės sistemos mūsų kūrėjai gyveno ir kūrė uždaryti, be vakarietiškos įtakos. Praeitų metų MO muziejaus parodoje „Susitikimas, kurio nebuvo“ kaip tik buvo gretinami garsiausi pasauliniai bei Lietuvos kūrėjų darbai. Išryškėjo, kad visuomet buvome netoli vienas kito kūrybiškąja prasme. Mūsų menininkai, neturėdami prieigos prie užsienio žurnalų, interneto, filmų, parodų lankymo ir tiesioginio vizualo, sugebėjo kurti lygiavertį ir aktualų meną toje vakuuminėje terpėje. Dabar, po trisdešimties metų, atėjo kita karta. Šiandien, esant informacijos bei judėjimo laisvei, turėtume atrasti savąjį identitetą, tačiau labai svarbu nepasimesti beribiame informacijos sraute. Pamenu, 2004-aisiais, būdamas Niujorko rezidencijoje, girdėjau kelis kritikus, kalbančius apie jų šiuolaikinio meno paieškas Kinijoje. To krašto kūrėjai bandė kritikams rodyti, kad jie tokie kaip Niujorke, o pastarieji teigė, jog „kaip Niujorke“ jiems neįdomu – jie ieško unikalumo. Todėl ir JTP konkurse norime matyti baltiškąjį unikalumą, išskirtinį braižą, ieškome to, kas yra pas mus, o ne kaip kažkur jau matyta...
V. G. Kaip sekasi pačiam? Teko girdėti, kad esi madingas Danijoje. V. M. Mano menininko karjeros kelias, manyčiau,
šiuo metu ramus, be staigių posūkių. Jau 25 metus priklausau vienai Danijos galerijai – tai, teigčiau, jau laiko išbandytas tandemas. Danai mano darbus žino, atpažįsta, kas man tikrai malonu, ypač kai savo paveikslus matau visuomeniniuose ar religiniuose pastatuose, verslo centruose bei mokslo įstaigose. Nemanau, kad danai mano darbus perka dėl mados. Per tuos ilgus metus mane atstovaujanti galerija pardavė jų tikrai nemažai. Kartais mane patį stebina, kad tas įvaizdis jau susiformavęs, nes pats negaliu jo pamatuoti. Prieš kelerius metus mane kalbinusi Danijos laikraščio žurnalistė minėjo, jog dar būdama mokykloje žinojo mano kūrybą, o užaugusi yra laiminga imdama interviu. Jai buvo įdomu, kaip aš jaučiuosi tiek laiko eksponuodamas savo kūrinius Danijoje. Jos klausimas privertė susimąstyti. Prabėgo nemažai laiko, bet Danijoje vi-
sada jaučiuosi lyg svečias. O mano jaunajai pašnekovei namuose, mokykloje ar kitur kabantis paveikslas atrodo amžinas. Supranti, kad ir kūriniai gyvena savo nevaldomą ir nenuspėjamą gyvenimą. Kai ėmiau kurti, atrodė, kad tie darbai iškeliauja kažkur į nežinią, o dabar vis dažniau imu matyti, kaip prasideda antroji jų kelionė – atsiranda aukcione, privačiose kolekcijose, keliauja iš vienos šalies į kitą, net grįžta atgal į Lietuvą. Tie mano paveikslai gyvena savotišką savo gyvenimą.
V. G. Ar yra tavo darbų antrinė rinka? V. M. Džiugu pasakyti, jog tikrai yra, ypač kai kūri-
nių kainos ne krenta, o kyla. Paskutinį tokį savo kūrinį neseniai mačiau MO muziejuje. Tiesa, nežinau, ar jie žino, kad paveikslas prieš 20 metų eksponuotas Pietų Prancūzijos parodoje, buvo parduotas, vėliau, po daugelio metų, perparduotas aukcione ir grįžo į Lietuvą. Man nežinoma visa to kūrinio kelionės istorija, bet šiuo metu jis yra muziejaus saugykloje. Kolekcionieriai dažnai nori senesnių paveikslų, malonu, kai įsigiję apie juos man praneša – taip dalyvauju antriniame tų darbų gyvenime. Įdomu stebėti jų keliones po Europą ar JAV, kai jie išvyksta ir po daugelio metų vėl atsiranda mano akiratyje.
G. I. Pabaigai grįžkime prie konkurso. Kaip, Jūsų pastebėjimu, diskusija mezgasi tarp komi-
sijos narių? Vilmantai, ar pats esate komisijos narys? V. M. Esu kelis kartus dalyvavęs konkurse kaip ko-
misijos narys, buvo įdomu vertinti bei diskutuoti su kitais žiuri nariais, bet man labiau patinka stebėtojo vaidmuo. Nemanau, kad mano nuomonė galėtų būti kuo ypatingesnė. Kaip šio renginio pradininkas, visada galiu dalyvauti diskusijose, bet yra daug įdomių meno ekspertų, todėl visada mielai užleidžiu vietą jiems. Nors šiais metais komisijos diskusijoje nedalyvavau, įdomu pastebėti, jog komisijai minimalistiniai konkurso kūriniai netikėtai pasirodė įdomesni nei tapyba tapybiškąja prasme. Žinoma, konstatuoti, kad tai tendencija, negalėčiau, nes kasmet regima kaita, atsiranda atradimų bei staigmenų, o konkursas kaip tik ir atskleidžia tas tendencijas. Pasitaikė atvejų, kai komisijai buvo labai sunku pasirinkti iš dviejų geriausių. Visada įdomu žinoti ir lankytojo nuomonę, todėl daugybę metų JTP konkursas turėjo ir publikos prizą: visiems suteikėme galimybę pasisakyti. Visada smalsu, kuo gyvena visuomenė, kas domina parodos lankytoją, ir, kaip žinome, bet kur – vertinant architektūrą, poeziją ar filmą, publikos nuomonė nuo ekspertų dažnai skiriasi. Per visą mūsų konkurso istoriją vienintelis menininkas Jonas Jurčikas yra laimėjęs ir publikos, ir komisijos prizus. Pamenu, tuomet vienas iš komisijos narių, žymus estų menininkas Kaido Ole, vos įžengęs į salę tuoj pat paklausė, kieno tai darbas, ir pasakė balsuojantis už jį. Tai buvo be galo netikėta. Dar kitas malonus penkiolikos metų patirties pastebėjimas – tarp prizo laimėtojų dominuoja lietuviai, nors vertintojų komisiją sudaro daugiausia užsienio ekspertai. ip
Ačiū už pokalbį.
Agata Orlovska, Mirror of the sea. Lininė drobė, medinis rėmas, 243 x 180 x 20 cm, 2023
Andris Kalinins, triptikas Mars Violet, 150 x 240 cm, dažai, drobė, 2023
2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 7
Tapytojai Miglė Kosinskaitė ir Peeteris Krosmannas lapkritį savo studijoje surengė atvirų durų dienas. Jų nuomone, tokie renginiai padeda menininkams būti arčiau savo klientų, keisti požiūrį į šią profesiją. Be to, jie tvirtina, jog tai naudinga ir komerciškai. Kalbino Vytautas Gurevičius Nuotraukos Dariaus Gumbrevičiaus
SVEČIUOSE
DU TAPYTOJAI ir atviros studijos dienos
8
V. G. Migle, jau tradicija tampa jūsų atvirų durų dienos. M. K. Atvirų durų dienos studijoje vyko jau trečią kartą. Tai pasaulyje labai paplitusi praktika. Peeteris pasakojo, kad jos yra įprastos, ir pati tą mačiau. Tai visiškai normalus ir populiarus reiškinys. Estijoje yra visas Kumsti Maja kompleksas su parodų salėmis, daugybe dailininkų dirbtuvių. Kai dailininkai atidaro kokias nors parodas, kartu atveria ir studijų duris, todėl tas srautas, kuris eina žiūrėti parodos, užeina ir į studiją aplankyti menininkų. Mes atvirų durų dienas džiugiai pradėjome 2019ųjų rudenį. Nutarėme, jog jos turi trukti tris dienas: nuo penktadienio, kad žmonės po darbo spėtų, iki sekmadienio. Labai pasisekė, sakėme, jog darysime kiekvienais metais, o gal net du kartus per metus. Bet va, taip atsitiko, kad nepratęsėme, po to užklupo COVID-19 pandemija ir, kaip žinome, sunkūs laikai, karas.
V. G. O kurios buvo sėkmingesnės – pirmosios ar šios? M. K. Šių metų.
V. G. Šioje studijoje Kaune dirbate kartu su Peeteriu? Išsitenkate? M. K. Taip, dirbame čia dviese. Norėtųsi didesnio darbo ploto ir dar tiek pat ploto sandėliuoti. Bet yra kaip yra, džiaugiamės, kad turime šią vietą, nes ji – visai šalia namų. Mums beveik nereikia važiuoti automobiliu, galime savai-
tėmis jį pamiršti, nes viskas po ranka, viskas šalia. Be to, nebūtinai visada būname dviese. Peeteris nuotoliniu būdu veda vaikams pamokas, tada aš sklaidausi studijoje. Būna, kad jis turi didelių darbų, tuomet aš užsiimu kitais reikalais. Kartais visai sėkmingai darbuojamės dviese: tiesiog esame pasiskirstę zonas ir jau išmokome vienas kitam nebetrukdyti, o kai kada ir padėti. Retkarčiais reikia patarimo, tad gerai, kai šalia yra profesionalas.
V. G. Kai truputį trūksta mėlynos? M. K. Kai nebežinai, kaip čia toliau judėti, tada kolega klausia, kaip čia? Norėjome, kad daugiau kolegų prisijungtų prie atvirų dienų, drąsinome ir kauniečius, ir vilniečius, bet kažkaip sunkiai sekėsi. Sakė, jog pas juos netvarkinga, todėl negalintys įsileisti. Bet mes iš ateinančių žmonių girdime, kad jiems įdomu pamatyti mūsų virtuvę. Jie jau prisižiūrėję išblizgintų „show-room’ų“.
V. G. Manote, kad darant tokį renginį vienu metu būtų geriau? Atsirastų sinergija? M. K. Nežinau, ar geriau. Mums padidėtų konkurencija. Tiesiog sakome, jog labai smagus renginys, kad jie pabandytų ir nebijotų. Pavyzdžiui, Kauno Šančiuose yra visas namas, ten įsikūrusi bendrija, kurioje yra daug studijų. Ir aš ten vis dar turiu kūrybinę dirbtuvę. Ten tikrai galėtų žmonės susiorganizuoti, vieną savaitgalį atverti visas studijas. Aišku, kad būtų trauka. 2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 9
Man atrodo, buvo itin gražus balansas. Ne per daug, nes vis tiek baisu, kad bus chaosas. Kai vienu metu sueis krūva, ką tada daryti? Stengiamės visus pavaišinti, apšokinėti, tad jeigu sugužės apie 30, bus bėda.
V. G. Gal kas linksmo nutiko atvirų durų metu? M. K. Linksma buvo nuo pradžios iki galo.
V. G. Kalbant apie verslą, ar buvo kažkas netikėta, ar kažkam ruošėtės ir tai nepasiteisino, ar atvirkščiai, nesiruošėte ir buvo staigmena? M. K. Mane nustebino, kad tiek daug originalų žmonės norėjo. Pirko, nešėsi. Aišku, pritaikėme didžiules nuolaidas. Pasiruošėme smulkmenėlių, pasidarėme trintukus, išsileidau kalendorius, maišelius. Bet originalų po šio renginio beveik neliko. Taip pat savaitę prieš atvirų durų dienas atidarėme parodą A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. Paroda šiuo metu veikia.
V. G. Ten pasirodo jūsų tandemas? M. K. Taip. Labai džiaugiamės ta paroda, nes ten tokia
P. K. Kai pakvieti žmones, reikia šiek tiek susitvarkyti. Tai gerai pačiam, nes darbo vietoje susirenka nemažai daiktų. Kitas dalykas – menininko profesija yra labai vieniša. Sėdi studijoje užsidaręs ir beveik nebendrauji su žmonėmis, kurie žiūri į tavo paveikslus. Pakvietęs juos į savo studiją, gali bendrauti su jais ir gauti neblogą atgalinį ryšį. Nežinau, kaip Lietuvoje, bet Estijoje dažnas galvoja, jog menininkai yra keisti žmonės, ir šiek tiek jų prisibijo. Todėl atvirų durų dienos studijoje leidžia jiems pažvelgti į menininkų kasdienybę ir pamatyti, kad esame tokie pat, kaip ir kiti. Dirbame, kalbame. Tokia praktika labai naudinga abiem pusėm.
M. K. Taip, iš tikrųjų. Parodose tepasakai „labas“, ir viskas. Pavyzdžiui, tokioje mugėje kaip „Art Vilnius“, praeina tūkstančiai, tačiau su nei vienu išsamiai nepabendrauji. Išvargsti iki negalėjimo ir tokia tuštuma paskui lieka. O čia žmonės eina srautu, nebūna, kad sueitų vienu metu dvidešimt. Viena grupelė ateina, pasėdi, kavos išgeri, pakalbi ir žiūri, jog jau kita grupelė atitursena. Tai toks nuolatinis srautas ir su kiekvienu asmeniškai bent kažką spėji pakalbėti, pabendrauti.
V. G. Kiek lankytojų šįkart sulaukėte? M. K. Neskaičiavome. Suskaičiavome tik tai, kad nė vienos minutės nebuvome likę dviese, visą laiką kažkas buvo. Žinoma, aplankė ir draugai, jie pasilikdavo po darbo valandų, su jais reikėjo pasėdėti, todėl jų prie klientų negali skaičiuoti. Bet buvo ir visai nepažįstamų žmonių, kuriuos matėme pirmą kartą, atvyko ir senų klientų. 10
reprezentacinė ekspozicija, kurios studijoje niekaip negalėtum pasidaryti, nes trūksta vietos. Visiems buvome pranešę, kad jeigu gali, būtinai apsilankytų parodoje, o tada užeitų pas mus. Arba atvirkščiai.
P. K. Studijoje vertinti darbus – visai kitas jausmas. Parodoje žmonės kalba tyliau, o studijoje kitaip. Man atrodo įdomu ateiti į vietą, kurioje menininkas dirba. Užsukę į studiją, žmonės gali patys išsirinkti, kas jiems patinka.
SVEČIUOSE
V. G. Gal ką rasite? M. K. Taip, gal ką rasite. Be to, labai gerai, kad įvyko apsivalymas, nes per metus surengiama nemažai parodų ir dažniausiai darbai keliauja kažkur supakuoti. Skaičiavau, kad šiemet įveikėme Helsinkį, Kopenhagą, Vokietiją. Paveikslus siunčiame pakuotėse, todėl pusė studijos buvo vien tik kartoninės dėžės. Dabar jų atsikratėme – toks jausmas, kad atsirado vietos naujiems kūriniams. Kitas dalykas – parodos, į kurias keliauji ir įdedi nemažai darbo. Beveik jos visos yra nekomercinės, o reprezentacinės, skirtos statusui palaikyti. Bet naudos iš jų nulis, tik nuostolis. Todėl metų gale norisi padaryti komercinį renginį, juk reikia mokesčius susimokėti, nuomą, palūkanas ir taip toliau. Manau, kad tai labai sveika. Tiek menininkui, tiek žiūrovui.
V. G. Peeteri, gal galite papasakoti apie save ir savo kūrybą? P. K. Mano karjeros pradžia šiek tiek neįprasta, nes pirmus ketverius metus dirbau privačioje studijoje. Jos mokytojai man suteikė impresionistinį išsilavinimą. Todėl, norėdamas įrodyti, kad turiu išsilavinimą, privalėjau baigti universitetą. Tai suteikė galimybę dirbti mokytoju, nes be išsilavinimo tai daryti sunku. Mano kelias neįprastas, nes pirma dirbau studijoje, o tik paskui gavau universiteto diplomą. Tie, kurie artimiau susipažinę su mano kūryba, geriau žino mano miesto peizažus: kurį laiką bandžiau tapyti portretus, o pastaruoju laiku koncentruojuosi į peizažus be žmonių. Matyt, tai susiję su tuo, kad mano mama inžinierė, o tėtis architektas. Turbūt architektūra man yra artima.
O dabar tapau Kauną. Pirmaisiais metais buvo sunku, nes reikia pažinoti, ką tapai. Žinoma, iš pradžių viskas be galo įdomu, dabar jau, manau, pripratau. Jau galiu atsirinkti, kurią vietą noriu įamžinti tam tikru laiku. Iš pradžių tą pačią vietą galiu matyti vasaros rytą, o po to naktį, bet kitu kampu. Jau turiu galimybę rinktis. ip
V. G. Ačiū už pokalbį. 2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 11
Architektai: Tomas Milkamanavičius, Edvinas Baltrušaitis Fotografijos Leono Garbačausko
Apartamentai
INTERJERAS
Miško arduose
2 3
1
12
3
Į
sivaizduokite gyvenimą miško prieglobstyje, bet su visais miesto privalumais po ranka. Būtent šį unikalų jausmą suteikia neseniai dienos šviesą išvydę architektų Tomo Milkamanavičiaus ir Edvino Baltrušaičio sukurti apartamentai Miško arduose Vilniuje. Atidžiai ir dėmesingai suprojektuoti namai leidžia patirti ypatingą gyvenimo ritmą. Čia kiekviena detalė akcentuoja laikui nepavaldžias vertybes, šiuolaikiškas technologijas ir harmoningą gyvenimą gamtoje. Apartamentai įsikūrę miško prieglobstyje, žaliajame Miško ardų kvartale. Statinys pakreiptas taip, kad pro jo langus atsivertų nuostabi žaluma. Šis namas – tai unikali galimybė gyventi gamtos apsuptyje ir kartu reziduoti netoli miesto centro. Pro į pietryčių pusę atsuktus langus patenka didelis srautas dienos šviesos. Tai sudaro sąlygas atsirasti kokybiškai gyvenamajai erdvei. Interjeras projektuotas prioritetą teikiant bendrajai erdvei. Ji įkurdinta piečiausioje pusėje. Į ją galima patekti pro balkono terasą. Bendroji erdvė atlieka svetainės, valgomojo ir virtuvės funkcijas. Už pertvaros suprojektuoti akustiškai izoliuoti darbo kambariai. Kitoje koridoriaus pusėje suformuotos privačios miegamojo, drabužinės bei vonios zonos. Koridoriaus pradžioje yra sandėliuko ir skalbyklės patalpa. Siekiant suteikti gyventojams visas reikalingas funkcijas, patalpoms skirta optimali kvadratūra. Čia įrengta daug individualių daiktų saugojimo vietų, pasitelktas originalus būdas formuoti buities ryšius.
3
Privačias namų erdves pabrėžia suformuotas atskiras tūris su vertikalia medinių ąžuolo tašelių sienele. Ji skiria bendrąją erdvę nuo miegamojo ir vonios, taip pat sienelėje pranyksta dviejų durų šaldytuvas ir durys į miegamąjį bei vonios kambarį. Bute pritaikyti akustiniai sprendimai padeda sukurti ypatingą privatumą ir komfortą. Darbo kambariai maksimaliai izoliuoti nuo bendrosios erdvės. Norint sumažinti triukšmą, papildomai izoliuotas miegamasis. Viso buto pakabinamosios lubos ir grindys taip pat turi akustinį barjerą. Siekiant palikti kuo daugiau laisvos erdvės ir suteikti visas reikiamas funkcijas, dalis sandėliavimo erdvės suprojektuota palei lubas esančiose antresolėse, lentynos tęsiasi iki pat lubų. 2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 13
INTERJERAS
2
1
14
3
Tamsus ir solidus medžiagiškumas turtingas savo įvairove. Vienoje paletėje veikia natūralaus ąžuolo faktūros, smulkaus mozaikinio betono plytelės, tamsus porcelianas su šviesiu kontrastingu glaistu, lietos grindys, anilinė oda, kalnų įkvėpti akmens stalviršiai, tvariai pagamintos baldinės plokštės, nerūdijantysis plienas, miško spalvos aksomas ir industriniai rifliuoto stiklo motyvai. Medžiagos naudotos siekiant sukurti charakteringą, laikui nepavaldų, ryšį su mišku turintį interjerą. Čia pritaikytos dvi išvien veikiančios apšvietimo strategijos – tai funkcinis ir emocinis apšvietimas. Pirmasis projektuotas naudojant reguliarų taškinį išdėstymą, svetainėje suformuotas griežtos geometrijos erdvę įsteigiantis stačiakampis. Emocinis apšvietimas padeda sukurti jaukią namų atmosferą. Tam pasitelkti sklendžiantys kabamieji šviestuvai virš valgomojo salos, taip pat atviros konstrukcijos volframo siūlelius eksponuojantys miegamojo šviestuvai. Visam apšvietimui pasirinkta dominuojanti juoda spalva. Vonios akcentu tapo išdidinto spindulio saulę primenantis šviečiantis veidrodis. Apartamentai Miško arduose yra šiuolaikiškam gyvenimui skirtas kūrinys. Pabėgimas nuo miesto šurmulio ir siekis sugrįžti į gamtą čia akomponuoja estetikos ir technologijos sintezei. Erdvės scenarijai, medžiagų sujungimas, dėmesys detalėms, laikui nepavaldi medžiagų paletė darniai susilieja į vientisą ir harmoningą kokybės istoriją. ip
velvemst.lt manosiena.lt jung.de/lt
1 2 3
2
INTERJERAS
Šeimos namai
šalia Baltijos jūros
R
amybė, natūralios medžiagos, jaukumas ir erdvė – bene toks apibūdinimas labiausiai tinka namams, pavadintiems seaside vacation home. Tai – vienas ryškiausių pastaruoju metu įgyvendintų privačių gyvenamųjų namų projektų. Jo interjero dizainu rūpinosi studija „Dizaino virtuvė“. Pasak interjero autorės Gabijos Pažarskytės, norėta sukurti visiškai raminančią atmosferą, kuri leistų kokybiškai leisti laiką bei atitrūkti nuo kasdienybės. Kaip juokavo užsakovai, „batus apsimauti tik išvykstant“. 138 m² namą supa vien gamta, o, žengus vos kelias dešimtis žingsnių, atsiveria vaizdai į Baltijos jūrą. Pati vieta itin prisidėjo prie apgalvotais sprendimais, medžiagomis ir baldais pasižyminčio interjero vizijos. Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į išorę. Didelė terasa, studijos dizainerių projektuoti minkštieji lauko baldai pagaminti iš tikro medžio. 16
Šeimininkų pageidavimu į terasos lentas įleista sūkurinė vonia. Kadangi erdvės daug, ateityje turėtų atsirasti ir baseinas. Per didelius vitrininius langus iš terasos galima patekti tiesiai į virtuvę. Joje išsiskiria nestandartinis baldas – gryno lieto betono sala. Pastarasis atsikartoja ir gamybinės dalies stalviršyje, laiptų pakopose. Betonas yra impregnuotas specialia medžiaga, padidinančia atsparumą dėvėjimuisi. Dėvėjimosi žymės yra neišvengiamos, tačiau jos jaukios ir pasakojančios istoriją. Anot interjero dizainerės, ši medžiaga įdomi savo paprastumu, tvirtumu ir natūralumu. Pažvelgus į sienas gali pasirodyti, kad kažkaip ne taip. Žvilgsnį patraukia neįprasti akiai išgaubimai. Jie suformuoti specialiai, siekiant aiškiai pabrėžti natūralią dekoratyvinio tinko struktūrą bei tekstūrą ir stiprų reljefiškumą. Sienas puošia natūralaus pluošto užuolaidos, o svetainės zonoje kabo įspūdingas menininko Modesto Sutkaičio paveikslas.
Interjero autorės: Gabija Pažarskytė ir Karolina Juodeškaitė-Juknė Studija „Dizaino virtuvė“ Nuotraukos Norberto Tukaj Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 17
INTERJERAS
3
2
1
4
2
1
18
Pakėlus akis į viršų, žvilgsnis krypsta į konstruktyvines sijas: jos yra horizontalios ir vertikalios. Pastarosios buvo naudotas siekiant sujungti medžiagiškumą su natūraliu pintų šiaudų dekoru. Kadangi visuose namuose vyrauja tik natūralios medžiagos, grindims pasirinktos ąžuolinės parketlentės, o antrojo aukšto miegamuosiuose – minkštumo suteikianti kiliminė danga. Šioje erdvėje, sujungtoje su vonios kambariu, tvyro ramybė, o pagrindinis grožis, t. y. nuostabus panoraminis vaizdas, atsiveria pro didelius vitrininius langus. Poilsio namų atmosferai stipriau išreikšti buvo sukurti pagrindiniai apšvietimo tipai: techniniai – matomi nuo sijų prožektoriai ir slapti į viršų pakelti ledai – labai jaukūs ir įdomiai formuojantys šviesos srautus, ypatingai apšviečiančius natūralaus pluošto sijas. Apšvietimo šaltinius papildo nuolatiniai, kontūriniai, akcentiniai šviesos taškai. Tiesa, virš valgomojo stalo šviestuvo nėra, dizainerė žinojo, kad stalas namuose nuolat migruos. Pirmąjį aukštą užbaigia atskiras miegamasis su vonios kambariu, darbo-svečių kambarys ir bendrai naudojamas sanitarinis mazgas. Antrame aukšte įkurti du miegamieji turi po stoglangį, įleidžiantį daug natūralios šviesos. Gabija Pažarskytė pastebi, kad šie namai nuolat patiria ir patirs kismą, nes juose yra daug erdvės. Gyvenant, natūraliai norisi tobulinti ir gražinti išorės bei vidaus aplinką – juk tai tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio oazė. ip
medziostilius.lt easebaldai.lt uzuolaidele.lt evaldobaldai.lt bygma.lt
5
4
1 2 3 4 5
Interjero autoriai: Povilas Daugis, Rūta Kazėnaitė ir Gerda Vaitkevičiūtė Studija HEIMA architects Nuotraukos Norberto Tukaj Tekstas Gytautės Ivanauskaitės
Co-living erdvė Latvijoje – žmonėms, kuriantiems save
2
3
1
20
INTERJERAS SHED Latvija – naujas prekių ženklas, vystantis co-living gyvenamąją aplinką. Jos būsimų gyventojų segmentas buvo ganėtinai aiškus. Tai – veržlūs ir kūrybiški studentai ar jauni profesionalai, kurie statosi savojo gyvenimo pamatą. Netgi projekto šūkis – „sukurti naują save“ tapo atspirties tašku HEIMA architects komandai, tuo pačiu metu Vilniuje įrengusiai šią bei kitą erdvę. Pasak architekto Povilo Daugio, objekto paskirtis padiktavo siekį suteikti erdvėms urbanistinio prieskonio bei neapšlifuoto vaizdo, paliekant neapdorotų statybinių medžiagų fragmentus. Anot specialisto, ši idėja atspindi ir gyventojo gyvenimo etapą – dar nesusiforma2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 21
2
3
INTERJERAS
vusią, save ugdančią, neapšlifuotą asmenybę. Tai estetiškai atsispindi plytos, gipso profiliai, mediena. Gilinant šį konceptą, panaudota išties nemažai įvairių medžiagų bei spalvų, architektai stengėsi išlaikyti 740 m² erdvių kismą ir įvairovę. Visas projektas išsiskiria ryškumu, o Vilniaus co-living’as yra kiek ramesnio tono. Tam įtakos padarė erdvių dydis – šiame projekte galima keliauti per įvairaus dydžio patalpas, o Lietuvoje esančių erdvių pastato kvadratūra kiek ribota. Interjerui aštrumo suteikia LED apšvietimo gausa bei skirtingos šviestuvų formos, scenarijai. Įdomiai išryškinamas kontrastas, nes kai kurios apdailos medžiagos savaime yra ramesnių tonų, todėl įjungti šviestuvai patalpose natūraliai kuria kiek kitokią atmosferą. Pavyzdžiui, vitališkumu bei meniškumu pulsuoja rūsyje
3
22
esanti chill zona. Ši erdvė išsiskiria stoglangiais: juos architektai norėjo pabrėžti. Perspektyva išlaikyta per natūralios šviesos srautą į stalo-pakylos su integruotu dirbtiniu šviesos šaltiniu zoną. Augalais papuošta erdvė tapo ir menine instaliacija. Apšvietimo kuriamą efektą bei bendrą koncepto išraišką stiprina ir dekoras – ryškių spalvų ir ornamentų kilimai, skirtingo medžiagiškumo bei paletės baldai, jų detalės. Tai darbo stalų kojos, dažais sukurta optinė apgaulė tiro žaidimo bei poilsio zonoje ar metalinių tašelių apdaila. Kadangi erdvės yra bendrai naudojamos, labai svarbus geras garso pralaidumas bei sulaikymas. Čia ganėtinai gerai išsisklaido garsas, tad stiklo pertvaros jį gerai suvaldo mokymosi-darbo tyliojoje zonoje. Prie šio interjero įkūnijimo idėjos prisidėjo tiek Lietuvos, tiek Latvijos rangovai, architektai. P. Daugis pastebėjo, kad pačios HEIMA architects studijos nariai, dirbantys prie kitų objektų, itin domėjosi šiuo, jo etapais. Vėliau jie surengė komandos sutelktuves – team-building’ą ir dalyvavo oficialiame atidaryme. ip
mapei.com/lv gaismasakademija.lv ergolain.lt
1 2 3
Sienų apdaila ClicWall – inovacija, jungianti estetiką su praktiškumu Sutikite, kad sienos yra labai svarbi interjero dalis. Jos įrėmina patalpą, kuria norimą atmosferą, tarnauja tarsi fonas, padedantis išryškinti norimus elementus. Šiuolaikinėse erdvėse neretai ir pati siena tampa pačiu svarbiausiu akcentu. Ar kada susimąstėte, kiek skirtingų lūkesčių turi išpildyti sienų apdailos būdai interjere? Visų pirma, tiek privačiose, tiek visuomeninėse erdvėse itin svarbu jaukumas. Nemažiau reikšmingas naudojamų medžiagų saugumas, ilgaamžiškumas ir aibė funkcinių savybių – akustinis komfortas, lengva priežiūra ir kt. Na, o kiekvienas, atsakingas už vidaus sienų įrengimą, norėtų darbus atlikti kuo greičiau ir lengviau. Ar galima rasti tokią sienų apdailą, kuri jungtų šiuolaikinę estetiką, praktiškumą ir būtų draugiška gamtai? Inovatyvių, tvarių interjero medžiagų gamintojos UNILIN (Belgija) pristatoma ClicWall sistema įrodo, kad tai tikrai įmanoma. Nuotraukos UNILIN
Tobula interjero elementų dermė. UNILIN pasididžiavimas – Master Oak Kai norisi tobulos dizaino dermės interjere ir to paties dekoro korpusiniams baldams, sienų apdailai, lenktoms detalėms bei durims, UNILIN turi sprendimą. Trys produktai su vienu dekoru – baldinės plokštės LMDP, vidaus sienų apdailos plokštės ClicWall, aukšto slėgio laminatai HPL ant nematomų durų ar lenktų detalių. Šio sprendimo grožis ypatingai atsiskleidžia naudojant UNILIN pasididžiavimą – Master Oak dekorą. Master Oak – autentiški, itin natūraliai atrodantys ąžuolo dekorai. Šiuos dekorus ypač sunku atskirti nuo natūralaus ąžuolo lukšto. ip
PATARIMAI
Pažangi technologija Sienų apdailos sistemos ClicWall gamybai naudojama 100 proc. perdirbta mediena dėl pažangių technologijų virsta ilgaamže danga, atsparia aplinkos poveikiui – įbrėžimams, UV spinduliams. Ji tinka tiek namų, tiek visuomeninėms erdvėms kurti. Esant specifiniams erdvės reikalavimams, pavyzdžiui, kai reikia didesnio atsparumo ugniai ar drėgmei, UNILIN gali pasiūlyti tam tinkamus ClicWall plokštės variantus. ClicWall plokštės tarpusavyje jungiamos naudojant patentuotą Uniclic technologiją, užtikrinančią ne tik tvirtą, bet ir itin estetiškai atrodantį besiūlį sujungimą. Dirbant su ClicWall, sienų nereikia glaistyti, gruntuoti ir dažyti, todėl darbus galima atlikti net keturis kartus greičiau, lyginant su tradiciniais apdailos būdais, pavyzdžiui, gipso kartono plokštėmis. Montavimo procesas švarus, mažai dulkių, trumpa valymo po statybos darbų trukmė.
24
Daugiau informacijos apie ClicWall, galimus dekorus rasite FINU rezetas salonuose arba užsukę į puslapį www.osb.lt
2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 25
Niujorkas – miestas, kuris sako
TAIP!
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) šį rudenį pakvietė savo narius ir partnerius į profesinį turą po amžinąjį miestą – Niujorką. Intensyvi ir architektūrinio potencialo prisotinta programa atliepė esminius kelionės poreikius ir pagrindinį šūkį: „Miestas visada laimi: atsinaujina, prisitaiko, įtraukia. Pasaulio nekilnojamojo turto (NT) sostinė Niujorkas Lietuvos miestų kūrėjams demonstravo įspūdingus urbanistinius objektus, kuriuose vienas ryškiausių akcentų – sena virsta nauja. iššūkių bei klimato kaitos sukeltų stichijų, Niujorko vadovui, atrodo, pavyksta rasti taiklių sprendimų megapoliui prisitaikant prie šiandienos aktualijų. „Viena tokių sėkmės priežasčių, labai tikėtina, negyvybingų, atgyvenusių objektų, erdvių prikėlimas antram gyvenimui. Viena įspūdingiausių, unikalumu stebinančių erdvių – „High Line“ parkas. Įsivaizduokime, 2 km nenaudojamą geležinkelio vėžę, skrodžiančią kiaurai miestą, paverstą nuostabiu parku-pėsčiųjų taku, kuriame dera turtinga augalija, meno ekspozicijos, poilsio zonos. Ir visa tai vyksta gyvenamųjų ir biuro pastatų apsuptyje, centrinėje miesto dalyje. Sektinas pavyzdys miestams, kaip apleistus, nenaudojamus elementus sėkmingai konvertuoti ir įveiklinti bei sukurti ypatingą atmosferą“, – įspūdžiais dalinasi Mindaugas Velička, LNTPA narys, bendrovės „Etapas group“ direktorius. NT plėtotojas priduria, kad „prioritetinis pastatų ar patalpų įgalinimas yra tiek tvarumo, tiek ekonominio aspektų augimas, kuriuo protinga pasitikėti. Siekiant tapti to dalimi, reikalingi pokyčiai bei prasmės suvokimas – tai, kas sena, paversti nauju“. Vilma Bružienė, LNTPA narė, bendrovės „Town projects“ bendraįkūrėjė ir vadovė, išskiria kitą sėkmingą kon-
LNTPA vadovas Mindaugas Statulevičius neslėpė susižavėjimo Niujorko drąsa keistis, transformuotis ir tartis su miesto bendruomenėmis, verslu dėl jo ateities: „Miestas, kuris auga ir nuolat keičiasi, kuriam COVID-19 laikotarpis lėmė negrįžtamus pokyčius, kurio NT rinka turėjo transformuotis ar prisitaikyti. Miestas, kuris dar tik prisijaukina aktyvų dviračių eismą ir kurio meras palaiko miestiečių bei verslo aktyvumą kuriant savo aplinką šūkiu „CityofYES“ (lt. TAIP miestas)“. Prieš porą metų Niujorko meru išrinktas Ericas Adamsas pasaulio sostinę atėjo kurti su plačiai atvertais vartais pozityvumui, teigdamas, kad pavers Niujorką „TAIP miestu“ – TAIP mano kieme, TAIP mano kvartale, TAIP mano kaimynystėje. Nepaisant pastaruoju laiku kylančių globalių ekonominių įtampų, būsto įperkamumo ir prieinamumo 26
versijos pavyzdį Niujorke – buvusio cukraus fabriko Brukline „Domino Sugar“ pokyčius: „Neįmanoma nesižavėti tokiais sprendimais. Buvusio cukraus fabriko transformacija į biurus, išsaugojant senąjį fasadą, o pastato viduje įrengiant įspūdingą, žalią, augalais apraizgytą sieną su specialiu apšvietimu. Toks meistriškas naujo ir seno suderinimas tikrai nepaliko abejingų, o architektų kūrybiškumas vertas ovacijų“, – kalba V. Bružienė.
„Šioje vietoje norisi atkreipti Lietuvos atsakingųjų institucijų dėmesį į tai, kaip kūrybiškai ir perspektyviai galima sumoderuoti rekreacines erdves miesto teritorijoje: jos tampa draugiškos ir prieinamos. Miestas leidžia, verslas investuoja ir sukuria traukos centrus, kuriais visuomenė ir svečiai – mėgaujasi. Ne draudimais, ne griežtinimais, o plačiu požiūri bei atvira diskusija turime kurti savo miestus, nes tik sujungę jėgas galime gauti gerą, visiems patrauklų rezultatą“, – kalba M. Statulevičius. LNTPA architektūrinė-urbanistinė pažintis driekėsi Manhatanu ir Bruklinu, tyrinėjant įdomiausius objektus bei erdves: unikalus gyvenamojo NT projektas Brukline, kurio plėtrą įgyvendina „Tankhouse Sebastian Mendez“ ir SO – IL, pirmasis tik elektra aptarnaujamas dangoraižis Niujorke, plėtojamas „Alloy Development“, Bruklino pakrantės konversijos pažiba – jau minėtasis buvęs cukraus fabrikas „The Refinery at Domino“, kurį projektuoja „Practice for Architecture and Urbanism (PAU)“ ir Mateo Fernández-Muro. LNTPA delegacija turėjo išskirtinę galimybę susipažinti su Jungtinių tautų (JT) būstine, jos erdvėmis, posėdžių salėmis bei išgirsti Lietuvos ambasadoriaus JT Ryčio Paulausko pasakojimus apie darbą organizacijoje, jos užkulisius ir gyvenimą didžiausiame pasaulio mieste.
Taip pat asociacijos narių laukė pažintis su lietuviu architektu Vaidotu Vaičiuliu, kuris pastaruosius metus darbavosi „REX Architecture“ biure prie vieno įspūdingiausių kultūros objektų Niujorke, atidaryto tik šių metų rugsėjį – „Perelman Performing Arts Center“. Šiandien V. Vaičiulis savo tarptautinę karjerą tęsia „Olson Kundig“ architektų biure. Pasaulyje pirmaujantys NT rinkų analitikai ir konsultantai iš JLL biuro Niujorke su LNTPA delegacija pasidalino naujausiais duomenimis apie NT rinkos būseną, atskleidė, kuria kryptimi NT sektorius juda bei kokias tendencijas įžvelgia specialistai. Niujorko valdžios būsto paklausos ambicijos siekia 500 tūkst. būsto vienetų per ateinančius 10 metų, t. y. po 50 tūkst. butų per metus. LNTPA narius priėmė ir Niujorko miesto plėtros departamento specialistai. Jie lietuvių delegacijai surengė išskirtinį susitikimą, kuriame išsamiai pristatė miesto urbanistinius planus, plėtros tikslus, papasakojo, su kokiais planavimo iššūkiais susiduria Niujorkas ir kokios priemonės taikomos sprendžiant kylančias problemas. LNTPA delegaciją sudarė 24 Lietuvos NT rinkos profesionalais: vystytojai, architektai, teisininkai, konsultantai ir fondų valdytojai. Profesinis turas truko beveik savaitę. Niujorkas – miestas, kuris sako TAIP! ip 2023:4 (89) INTERJERAS PATARIA 27
kelionė
Miesto, verslo ir bendruomenės efektyvaus dialogo rezultatas – žalioji oazė „Little Island“. Tai yra dirbtinis, tarsi plūduriuojantis salų parkas Hadsono upėje, vakarinėje Manhatano dalyje. Teritorija atsirado po uragano Sandy, kuris 2012 m. bemaž nušlavė senuosius molus: