Centras/Interjeras.lt pataria 2024 (02)

2024:2 (128) PAVASARIS

Šiuolaikinė japoniška architektūra 10 lietuviškų interjerų pagal Centrą Dizaino kelionė į Barseloną 40 plytelių raidos metų 2024 m. HEIMTEXTILE IR AMBIENTE TENDENCIJOS

ISSN 1392-6063

Kaina 4,90 €

Turinys

Vyriausiasis redaktorius

2024:2 (128)

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

6

Miško susitikimo vieta

Tomas Milkamanavičius Rūta Būtėnaitė Jonas Malinauskas Monika Noreikienė Gintautė Kisieliūtė Justina Vaitkevičiūtė

44 40 metų keraminių plytelių raida

kalbos redaktorė

Rasa Lajienė

Redaktoriaus žodis

10 See Sea Park

46 Tile of Spain Awards

14 Japoniškas inkliuzas Romoje

18 Metų interjerų dešimtukas

38 Ispaniška kultūra, neatsiejama nuo keramikos tradicijų

52 Formos ir erdvės poetas

56 HEIMTEXTIL 2024

63 Ambiente parodos naujienos

Įtampa ir kismas. Tai visoms krizėms būdingi požymiai. Šiemet mūsų žurnalo atstovams teko aplankyti keletą parodų Europoje – jos lyg lakmuso popierėlis rodo rinkos aktyvumą arba apatiją. Apatijos nemažai, bet ir naujo požiūrio į vartojimą ir savo pačių sukurtus produktus netrūksta. Heimtextile ir Ambiente Frankfurte kasmet nubrėžia kryptis, kur link juda tekstilės ir plataus vartojimo prekių gamintojai. Žinoma, tai kol kas dar tik tendencijos, bet panašu, kad tvarumo paieškų mes neišvengsime – pradedant žaliavų ir medžiagų gavyba, baigiant produktų vartojimu.

Numerį pradedame trimis šiuolaikinės japoniškos architektūros objektais. Siūlau juose paieškoti, kas galėtų papildyti pas mus vis populiarėjantį Japandi stilių, kuriam būdingas funkcionalumas, idėjinis ryšys su praeitimi ir natūralus natūralių medžiagų kismas. Iš karto po šių objektų sugrąžiname jus į lietuviškų interjerų apžvalgą, kurioje jums atrinkome savo dešimtuką iš konkursui Metų interjeras / Auksinė paletė pateiktų 246 praeitais metais lietuvių autorių realizuotų interjerų. Gal jums pavyks rasti savo favoritą?

Toliau persikeliame į Ispaniją: siūlome pasižvalgyti po išskirtinį Barselonos viešbutį ir susipažinti su šiemet 40-metį švenčiančios parodos Cevisama keraminių plytelių raidos apžvalga bei tradicinio ASCER konkurso rezultatais. Dizaino istorijos rubrika skirta Shiro Kuramatos kūrybos apžvalgai. Šis Japonijos sūnus padarė nemažą įtaką Europos dizaino laukui. Centro žurnalo dalies pabaigoje – naujienos iš Heimtextile ir Ambiete parodų, apie kurias buvo užsiminta anksčiau.

Apvertus žurnalą, jūsų laukia 2 interviu rubrikose Atvirai ir Svečiuose, 4 naujausi interjerai su tradiciniais „raudonais taškais“ ir po jų einančiais praktiniais patarimais. Taip pat dar vieni mūsų leidinio partnerių LNTPA įspūdžiai iš MIPIM parodos Nicoje.

Fotografai:

Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki Rūta Būtėnaitė ©Pietro Sutera Heimtextil Turquoise Mountain Jack (Climafibre) Sara Hibbert (Radiant Matter) Paul Cochrane (Charlotte Werth) Matt Watson (Fine Cell Work) Marco Cappelletti Norbert Tukaj Darius Petrulaitis Jevgenija Žukova Adrià Goula One Represent Agency Leonas Garbačauskas ©Thomas Fedra ©Jean- Luc Valentin Viršelyje – Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Tikiuosi, jog tokie turinio kalneliai jūsų nenuvargins, o tik praplės akiratį, paskatins paieškoti pokyčių savo kūryboje ir juos pristatyti Dizaino savaitėje, kuri šiemet vyks birželio 3–9 dienomis. Iki pasimatymo.

Vytautas Gurevičius

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. realco.lt/projects/vileisio-g-27a/ ● nemunasbycitus.lt/ ● miskoardai.lt/ ● kaipniujorkebycitus.lt/ ● radiocity.lt/ ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/matau-vilniu ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/skrydzio-namai?tab=apartments ● yit.lt/bustas/nauji-butai-kaune/piliamiestis ● bajorualejos.lt/ ● urbanlife.lt/

i

ARCHITEKTŪRA

Miško susitikimo vieta Vieta: Nara, Japonija Plotas: 7121,24 m² Įgyvendinimo metai: 2021 Projekto autoriai: Tetsuo Kobori Architects + Daiwa House Industry Co., Ltd. + Fujita Corporation Fotografijų autoriai: Tomoyuki Kusunose Koji Yamazaki Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius

Kalbėdami apie vidaus erdves, neretai ir eksterjerą, vis dažniau girdime terminą Japandi. Tai unikali skandinaviško dizaino ir japoniško minimalizmo sinergija, kurioje susipina funkcionalumo ir estetinio paprastumo principai. Panagrinėkime šią filosofiją įkūnijantį šiuolaikinės japoniškos architektūros objektą MIRAI KACHI KYOSO centrą, dar vadinamą tiesiog Miško susitikimo vieta.

2023 m. įmonės Tetsuo Kobori Architects architektai ir užsakovas Daiwa House Industry Co., Ltd. su Fujita Corporation tapo geriausi iš geriausiųjų institucinės architektūros kategorijoje. Tai yra Architektūros meistriškumo apdovanojimas (AMP), vienas iš prestižiškiausių tarptautinių architektūros įvertinimų pasaulyje.

Vadovaudamasi nekilnojamojo turto vystytojo, užsakovo Daiwa House Group užduotimi, projekto komanda siekė sukurti atvirą mainų ir bendrakūrystės vietą 49 000 darbuotojų. Nors oficialus šios įstaigos pavadinimas yra Daiwa House Group MIRAI KACHI KYOSO Center Kotokurie, vieta geriau žinoma kaip MORI no KAISHO, kas, išvertus iš japonų kalbos, reiškia Miško susitikimo vieta.

Kurdama projekto koncepciją, projektavimo komanda pradėjo generuoti idėjas apie susitikimų ir bendradarbiavimo vietos reikšmę greitai kintančioje ir nenuspėjamoje visuomenėje.

Pradiniame kūrybiniame etape buvo surengti trys seminarai.

Juose dalyvavo nariai iš visos Daiwa House Group – buvo siekiama įtraukti kuo daugiau šios įstaigos darbuotojų nuomonių ir idėjų. Šis procesas nėra unikalus, labiau tai standartinė strategija, būdinga šiuolaikiniams architektūros biurams. Toks metodas padeda kurti architektūrą, kuri praturtina visų su erdve sąveikaujančių žmonių gyvenimo kokybę.

Remiantis seminarų sesijose suformuotais raktažodžiais, buvo nuspręsta, kad pagrindinė šios įstaigos koncepcija bus

6 I 2024: 2 (128)

MORI no KAISHO, arba Miško susitikimo vieta. Miško aliuzija čia reiškia Yoshino mišką, Daiwa House Group įkūrėjo gimtinę, su nuostabiais šviesos, vėjo ir vandens peizažais. Šis iš gamtos pasiskolintas motyvas tapo stipriu semantiniu pagrindu šiuolaikiniams architektūriniams sprendimams formuoti.

Muromačio laikotarpiu (apie 1336–1573-ieji Japonijoje) žodžiu kaisho buvo vadinama kultūros mainų ir bendravimo erdvė, kur skirtingų socialinių klasių žmonės susėsdavo ratu ir kurdavo tradicinę renka ir waka poeziją. Pasigilinus į šias koncepcijas, kilo idėja, kad tai turėtų būti šiuolaikinė kaisho, kur žmonės gali susirinkti, įkvėpti ir paveikti vieni kitus. Tokie konceptualūs ieškojimai taip pat būdingi šiuolaikiniams architektūros biurams, tačiau šiuo atveju remiamasi japoniškos kultūros šaknimis, kas projektui suteikia ryškų ir konkretų identitetą. Šio objekto vieta yra Heijō-kyō, senovinės Japonijos sostinės pietinėje dalyje. Prieš statybą buvo atlikti archeologiniai palaidotų kultūros vertybių tyrimai. Jų metu buvo atrasti prieš maždaug 1300 metų čia buvusių gyvenviečių ir būstų likučiai.

Architektus labai sužavėjo šulinių, pastatų pamatų ir kolonų liekanos. Radiniai patvirtino jų įsitikinimą, kad žmonių susibūrimų

2024: 2 (128) I 7

prasmė niekada nesikeis ir kad šios vietos prisiminimai turėtų būti perduoti ateities kartoms. Iškastas dirvožemis buvo panaudotas išorės sienoms suformuoti, o gyvenvietės pėdsakas buvo išreikštas architektūroje. Toks vietinių medžiagų panaudojimas primena ikonišką architekto Peter’io Zumthor’o Therme Walls statinio DNR. Vietinių medžiagų naudojimas naujo pastato architektūroje suteikia jam stiprų ryšį su kontekstu, namas tampa tarsi natūraliai išaugusiu savo aplinkos produktu.

Siekiant suteikti pastatui mastelį, kuris leistų žmonėms jaustis sujungtiems, 230 metrų ilgio teritorija buvo padalinta į tris atskiras dalis, pavadintas Vėju, Saule ir Vandeniu. Tai puikiai atspindi XXI a. įmonės vertybes. Atitinkamai, Saulės salė yra natūralią šviesą leidžianti 360 laipsnių atvira erdvė, kurioje telpa 500 žmonių. Vėjo vidinis kiemas – tai vieta pokalbiams prie valgio. Vandens salonas – vieta, skirta supažindinanti su įmonės kūrėjo filosofija ir pažvelgti į save. Šį gamtos stichijų pasitelkimą formuojant atskirų pastato patalpų identitetus galime drąsiai vadinti Tolimųjų Rytų tradicinės architektūros bruožu.

Trys salės yra susijusios cirkuliaciniais ryšiais, kurie persipina kaip Mobio kilpa (Mobeus Strip). Taip sukuriamos organiškos, žmogaus veiklos nevaržančios erdvės. Pirmasis ir antrasis aukštai mokymo zonoje yra sujungti bioniškais stogų šlaitais. Visos zonos, sutelktos aplink vadinamąją mokymų vietą, yra atviros ir gali būti sujungtos į vientisą erdvę. Mobio kilpa yra svarbus tėkmės ir dinamiškos struktūros simbolis. Šio simbolio naudojimas čia atspindi stabilų tūrį, kuriame visuomenė patiria nuolatinį kismą ir judėjimą ir kartu grįžta ten, kur pradėjo.

Besimokantieji pastate gali matyti vieni kitų mokymo sesijas. Jų veiklų persipynimas sukuria aplinką, kurioje jie gali įkvėpti ir motyvuoti vieni kitus. Atvirose erdvėse baldai ir kiti elementai išdėstyti laisvai, kad žmonės galėtų susiburti. Šlaitų erdvės gali būti naudojamos parodoms ir kitoms interaktyvioms funkcijoms, kurias inicijuoja lankytojai ir darbuotojai. Atvirumas bendrąja prasme yra modernistinės architektūros bruožas, čia jis panaudotas tėkmę sujungiant su laisvumu. Taip buvo siekiama sukurti gamtai artimą kultūrą.

Trečiasis ir ketvirtasis aukštai skirti apgyvendinimo zonoms, o pagrindinėje svetainėje susiburiama po mokymų pasidalinti savo entuziazmu. Ši vieta yra virš Saulės salės ir su ja susijungia per atriumą. Praktikantai yra vedami iš pagrindinės svetainės į šešias uždaras erdves, kuriose jie bendrauja mažose grupėse, o vėliau – į individualias poilsio zonas.

Iš trečiame aukšte esančio Vandens salono registratūros erdvės žmonės gali regėti kalnus ir Todaiji šventyklą, taip pat pajusti Jamato ežero horizontą, kuris senovėje driekėsi per senąjį Nara baseiną.

Pagrindinė mintis buvo sukurti vietą, kurioje darbuotojai galėtų diskutuoti ir sukurti didingą ateities viziją, jausdami laiko dvasią, jungiančią praeitį, dabartį ir ateitį. Ši „viskas yra vienas“ Rytų filosofija neabejotinai yra esminis japoniškos architektūros bruožas.

Projektavimo komanda tikisi, kad ši vieta tarnaus kaip bendra mokymosi, kūrybos bei egzistavimo vieta ir suteiks vertingų žmogiškųjų išteklių naujai erai. Čia įvairūs žmonės gali pristatyti savo idėjas per veiklas, įskaitant vaikų švietimą ir bendradarbiavimą su vietos įmonėmis bei savivaldybėmis.

Esminiai charakteringi šio pastato bruožai yra organiškos ir laisvos, tekančios formos, taip pat vietinės natūralios medžiagos. Šie bruožai kuria natūralią ir gamtai artimą aplinką. Taikydami šias priemones lietuviškoje architektūroje, sąmoningai arba intuityviai atvedame Tolimųjų Rytų filosofiją į mūsų jau šiaurietišku tapusį Rytų Europos kraštą.

8 I 2024: 2 (128)

2024: 2 (128) I 9

See Sea Park Vieta: Fukujus (Fukui), Japonija Plotas: 2740 m² Įgyvendinimo metai: 2022 Projekto autoriai: Osamu Morishita Architect and Associates Fotografijų autoriai: Tomoki Hahakura Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius

Tolimųjų Rytų architektūros paprastumas, aiškios linijos, natūralios medžiagos ir laikui nepavaldūs sprendimai jau rado vietą ir įsitvirtino mūsų architektūriniame dizaine. Tačiau gamtos motyvų inspiruota stipri koncepcija retai aptinkama lietuviškuose objektuose. Tokio mąstymo pavyzdys ir materializacija yra See Sea Park bendradarbystės erdvė.

2019 m. vasaros pabaigoje Ohi mieste, Fukujaus prefektūroje, Japonijoje, surengtą architektūrinį konkursą laimėjo Osamu Morishita architektų projektas pavadinimu See Sea Park. Pagrindinė užduotis buvo sukurti vietą, kur žmonės galėtų kurti inovacijas ir ieškoti naujų verslo galimybių.

See Sea Park yra susibūrimų vieta, kurioje laisvalaikį leidžia verslu užsiimantys žmonės. Senoji Chinju-no-Mori (miškas aplink šventyklas) teritorija naudojama vasaros festivaliams, taip pat Nau-

10 I 2024: 2 (128)

ARCHITEKTŪRA i

jųjų metų išvakarėms ir kitoms tradicinėms šventėms. Pagrindinė idėja buvo atkurti Chinju-no-Mori idėją ir šiuolaikiškai ją interpretuoti. Vietoj uždaros patalpos architektai suprojektavo erdvę, kuri horizontaliai išsiskleidžia ant žemės po plūduriuojančiu oru, lyg debesys. Šis debesies gamtinis motyvas labai būdingas tradicinei japoniškai kultūrai. Kadangi tai gamtos reiškinys, čia regime jau antrą natūralų darinį su semantine reikšme, panaudotą pagrindinei pastato koncepcijai formuoti.

Taip buvo siekiama sukurti tvarką ir kartu – įvairovę. Projekto tikslas – vieta, kur į kaimelį susijungę pavieniai namai sukuria patrauklų erdvinį tankumą su įspūdingu reljefu ir taip tampa laikui nepavaldžia ir kartu labai gerai pažįstama struktūra.

Pastatai sugeria ir saugo saulės energiją, kartais išleidžia šilumą.

Sinchronizuodami su žemės termine būkle, jie tampa vienetais, kurie išlaiko šilumą viršutiniuose lygiuose. Šis įkvėpimas atsirado iš tuo pačiu principu veikiančių tradicinių japoniškų namų.

Kaip metaforą plytelių ar šiaudų dangą dengtam stogui, laikančiam šilumą ir orą, architektai sukūrė tūrius, sudarytus iš oro masių, padengtus skaidriu ETFE (fluoropolimero plėvele) sluoksniu, kuris veikia kaip pūkinė striukė. Tūriai keičiasi temperatūra su išorine aplinka ir stabilizuoja vidinę aplinką. Iš viso pastatas susideda iš 72 kubo formos modulinių vienetų, kartu su 15 juos palaikančių medžio kolonų. Kiekvienas modulis yra 4,8 m² ploto ir 2,4 m aukščio, su žiedinės formos šerdimi centre ir išsišakojusiais įstrižais elementais.

Tarpusavyje sujungti moduliai formuoja arkos sijų struktūrą ir palieka laisvą erdvę po ja. Toks sprendimas sukuria organišką perėjimą nuo kalnų zonos iki pakrantės. Šios erdvės ir tekėjimo koncepcija taikoma ne tik vėdinimui, bet ir kultūrai, žmonėms. Čia jie gali

2024: 2 (128) I 11

sluoksnis čia buvo suformuotas tik ant molinių grindų vertikalių kraštų. Tai sudaro puikias sąlygas žemės ir aplinkos temperatūrų sinergijai. Atriume energija surenkama pasitelkiant 100 metrų gylio šulinį. Iš čia ji perduodama į vandens saugyklą ir vėliau naudojama grindims šildyti ir vėsinti.

Po debesimis žmonės renkasi ir leidžia laisvalaikį, mėgaujasi laisvės ir ryšio su bendruomene pojūčiu. Šiame pastate, kaip ir tradiciniame senoviniame name, yra molinės grindys ir didelis kvadratinis stogas, leidžiantis tekėti oro srautui. Kvadratinė stogo forma ir kedro mediena sutelkti į kombinaciją, siekiant sukurti paprastą, bet jaukią formą, komunikuoti ramybę, komfortą ir užtikrinti šiltus bendruomenės susibūrimus. Šis japoniško namo archetipas suteikia šiuolaikiniam statiniui pažįstamumo ir svetingumo aurą. Analogiškas efektas pastebimas ir Lietuvoje, kai mūsų vietiniai architektai projektuoja namą remdamiesi trobos semantika.

Karštą vasaros dieną dėl molinių grindų čia galima jaustis vėsiai ir maloniai. Toks fizinis pojūtis ir įvertinimas labiau susies žmogų su aplinka ir architektūra. Tai tarsi jaukus namų jausmas. Naktį modulių spiečius pradeda mirksėti šviesa, pritraukiančia svečius ne tik iš aplinkinių vietovių, bet ir iš užjūrio. Su laiku čia planuojama rengti dar daugiau renginių ir plėtoti dar daugiau veiklų – jos turėtų tapti neatsiejama žmonių gyvenimo ir bendruomenės dalimi. Visus natūraliai traukia atvira ir vienijanti aplinka. Šiame objekte įdomus ne tik gamtinių motyvų semantikos panaudojimas architektūroje simboline prasme. Čia pasitelkiami esminiai šių darinių, tokių kaip debesys, veikimo principai. Jie pastate įkūnijami ne tik literatūriškai ir estetiškai, bet ir struktūriškai bei technologiškai. Vertinant objektą lietuviškos architektūros kontekste, gamtinių motyvų pasirinkimas pagrindinei pastato koncepcijai suformuoti aptinkamas labai retai. Čia stipri modernizmo epochos principų įtaka pastebimai transformuojasi vedama olandiškos ir skandinaviškos šiuolaikinės architektūros.

Iš viršaus See Sea Park atrodo lyg ląstelės gyvame organizme.

Pastatas gyvena atskirą gyvenimą tarytum autonomiškas organizmas. Pasitelkime šį projektą tarsi pavyzdį, kaip šiuolaikinė japoniška architektūra gali įkvėpti ir praturtinti mūsų dizaino sampratą, skatinti kūrybiškumą ir atvirumą naujoms idėjoms, taip pat dekonstruoti ir giliau pažinti Japandi terminą. Įtraukdami šias pamokas į savo dizaino filosofiją, galime sąmoningiau kurti ir naudoti erdves, kurios pasižymi ne tik patrauklia estetine išraiška, bet ir nauja gyvenimo kokybe.

laisvai tyrinėti erdves po lengvai plūduriuojančiais tūrių vienetais.

Saulės spinduliai prasiskverbia pro struktūrinę prizmę, sudarytą iš kedro žaliuzių, ir taip pripildo patalpas šilta ir minkšta šviesa. Toks lengvumas ir judėjimas neabejotinai yra ir esminis Japandi interjerų bruožas, diktuojantis jų formas, pavidalus ir veikimo principus.

Vietoj įprastų tvarumo koncepcijų, besiremiančių energijos saugojimu izoliuotoje erdvėje formuojant hermetiškas atitvaras, šio pastato architektūra pasirenka atvirą, švelnią atmosferą. Modulinis tūris čia yra pagrindinė struktūra, kuri apgaubia orą ir kartu sudaro lanksčią sijų konstrukciją, palaikančią didelę ir besiplečiančią erdvę. Visi vienetai yra sujungti ir tokiu būdu formuoja vientisą debesų struktūrą, po kuria klesti bendruomenės veikla.

Karkaso membrana dengia visą modulinių tūrių paviršių. ETFE sluoksnis beveik neturi izoliacinių savybių, tačiau vaidina svarbų vaidmenį perduodant šilumą. Oras teka laisvai net ir saugomas šilumą. Moduliniai tūriai dengia didelius vidinės erdvės plotus, visi jie susijungia po žeme. Atsižvelgiant į pastatų biologiją, izoliacinis

12 I 2024: 2 (128)

2024: 2 (128) I 13

i

ARCHITEKTŪRA

Japoniškas inkliuzas Romoje

14 I 2024: 2 (128)

Vieta: Roma, Italija Plotas: 1500 m² Įgyvendinimo metai: 2022 Projekto autoriai: Alvisi Kirimoto, bendradarbiaujant su Studio Gemma Fotografijų autorius: Marco Cappelletti Teksto autorius: Tomas Milkamanavičius

Gerai pažįstamas skandinaviškas dizainas, kaip ir visa New Nordic filosofija, mūsų dienomis tampa ne tik naujuoju tautiniu identitetu, bet ir pasauline kultūros dalimi. Pagrindinės šios krypties vertybės, tokios kaip paprastumas, aiškios linijos, tvarumas, natūralios medžiagos ir laikui nepavaldūs sprendimai jau rado vietą ir įsitvirtino mūsų kasdienybėje.

Naujas LUISS Guido Carli universiteto statinys pavadinimu Kupolas yra bendras Alvisi Kirimoto architektų ir Studio Gemma darbas, realizuotas netoli Villa Ada, pačioje Pariolio rajono širdyje, Romoje. Šio pastato pavadinimas stebina, nes struktūra nė kiek nepanaši į kupolą, na bent jau į tai, ką juo įpratę vadinti su antikos architektūra susipažinę europiečiai. Tačiau patyrinėkime šią struktūrą atidžiau ir galbūt išsiaiškinsime tokio pasirinkimo priežastis.

Naujas pastatas yra universiteto erdves papildanti intervencija į teritoriją, dėl kurios pagausinti aplink esantys žalieji plotai. Ši operacija apėmė esamo seno pastato, kuriam buvo taikomi kraštovaizdžio apribojimai, išardymą, naują statybą ir mokslo įstaigos plėtrą.

Nauja, 1500 m² bendro ploto, per du lygius išdėstyta erdvė yra pačioje patogiausioje ir vaizdingiausioje teritorijos vietoje, šalia nedidelio miškingo ruožo pietinėje sklypo dalyje. Čia taip pat buvo padidinta parko teritorija ir praplėsta pagrindinė universiteto aikštė.

Pagrindinė projekto idėja yra pakelti tūrį taip, kad jis viename lygyje susijungtų su medžių lajomis ir labiau atvertų pirmą aukštą.

Pastarajame yra įėjimas, auditorija ir aptarnavimo plotai, o viršutiniame aukšte – amfiteatras ir dar dvi auditorijos.

Vizualiai pralaidus bei skaidrus, žalumos apsuptas pastatas, regis, ištirpsta aplinkoje, bet kartu jis primena klasikinę medinę trobą: iš jos ir kilo jo kontūrai. Drauge sukurta jauki, namus primenanti atmosfera studentams. Dabar jau matome, kad žodis „kupolas“ čia nusako tikrai ne statinio formą, veikiau tai semantinis darinys, skirtas apibūdinti struktūrai, kuri tarsi apgaubia įvairias funkcines veiklas.

Interjerai šiame projekte kurti atidžiai, siekiant suteikti maksimalų universalumą ir pritaikomumą įvairioms edukacinėms veikloms, taip pat kultūriniams, meniniams ir socialiniams renginiams, įskaitant konferencijas ir filmų peržiūras. Amfiteatras suprojektuotas įvairiapusiškam naudojimui, o auditorijos yra aprūpintos šiuolaikinėmis audiovizualinėmis konferencinėmis

2024: 2 (128) I 15

Pakabinamos garsą izoliuojančios plokštės formuoja amfiteatro lubas. Pasirinkta koralų raudona spalva traukia dėmesį iš išorės, organiška jų siluetas sustiprina dialogą su gretimu skveru.

Ta pati ryški raudona spalva charakterizuoja baldus. Anot statinio architektų, ši dominuojanti skaisti spalva yra subtili detalė, suteikianti visam kompleksui puikią vizualinę koherenciją, ypač ankstyvą vakarą. Tačiau kitų aptartų objektų kontekste šis bruožas tikrai nedvelkia tradicine Tolimųjų Rytų architektūra. Veikiau tai šiuolaikiškos ir charakteringą identitetą siekiančios suformuoti įstaigos architektūrinių priemonių pasirinkimai.

sistemomis. Technologinės naujovės išmaniai integruotos į architektūrą.

Pagrindinė pastato laiptinė sujungia abu lygius viduje per dvigubo aukščio erdvę, o papildoma laiptinė sujungia pirmą aukštą su lauko erdve. Atitrauktas apatinis aukštas dar labiau išryškina viršutinio tūrio lengvumą ir tuo pat metu sukuria atvirą ir uždengtą erdvę, skirta mokymams ir kitoms lauko veikloms.

Natūraliu medienos ir stiklo fasadu apvilktas aukščiausias pastato aukštas įkurdintas sulig medžių viršūnėmis. Taip formuojamas architektūros bei konteksto dialogas ir kartu siūlomas dinamiškas įvairių viduje vykstančių veiklų skerspjūvis. Šis jautrumas gamtiniam, o ne urbanistiniam kontekstui neabejotinai yra tai, kas telpa į žodį Japandi. „Stiprus struktūros ir aplinkinės žalumos ryšys siūlo inovatyvų požiūrį į švietimą, kuriantį kokybę per santykį su gamta, – pasakoja studijos įkūrėjas architektas Massimo Alvisi ir priduria: – Aukštas pastato odos pralaidumas ne tik palengvina panirimo į kraštovaizdį galimybes, bet ir skatina mainus tarp visos studentų bendruomenės. Tai yra konceptualus pasirinkimas, atspindintis mokslo įstaigos atvirumą.“ Projekto spalvos, tekstūros ir medžiagos parinktos jautriai: metalo apdailos atspalviai ir raižytas tinkas dera su šiltu medžiu. Taip formuojamas subalansuotas nuorodų ir kontrastų žaidimas. Tvarios architektūros principų įkvėptas ir iš natūralių medžiagų pagamintas pastatas gavo prestižinį LEED Platinum sertifikatą. Tvarumas ir darnus ryšys su aplinka čia gali būti išskiriami kaip bruožai, būdingi visai šiuolaikinei architektūrai. Jie turi šaknis ne tik tradicinėje japoniškoje architektūroje, bet ir visoje tradicinėje architektūroje bendrąja prasme.

16 I 2024: 2 (128)

Lauko erdvės buvo pertvarkytos pasitelkiant stabilizuojančią žvyro danga, o takas, apsaugotas ąžuolų eilės šešėliu, jungia skvero plotą su aikšte. Visos lauko erdvės buvo įrengtos ir suprojektuotos taip, kad skatintų susikaupimą studijoms, neformalius susitikimus, atsipalaidavimą ir žaidimus, siūlytų įvairias susibūrimo galimybes ir didelį eksploatacinį lankstumą.

Milžinišką virš žalumos išsikišusį ir žemiau esančią aikštę stebinantį teleskopą primenantis Alvisi Kirimoto studijos objektas tapo nauju universiteto gyvenimo traukos centru. Tradiciniai harmonijos ir ramybės pripildyti japoniškos architektūros elementai čia papildomi veržlumu ir jaunyste, kas atrodo logiškas pasirinkimas, atsižvelgiant į edukacinę šio pastato funkciją. Visgi įvertinus visumą, šis statinys galėtų būti suprojektuotas ir Europos architektų. Japoniškai architektūrai būdingas bruožas čia yra tik tūrių orientacija į gamtinį kontekstą, visa kita drąsiai galima vadinti šiuolaikinės architektūros principų pritaikymu. Galimai skandinavišką šio pastato estetiką padiktavo jo vieta. Prieš tai aptarti objektai realizuoti Japonijoje, šis – Europoje.

2024: 2 (128) I 17

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Dmitrij Kudin

Laura Malcaitė

Margarita Podagelytė

Melsoft biuro interjeras: miegančio milžino pabudimas Autoriai: Laura Malcaitė, Dmitrij Kudin, Margarita Podagelytė. Bendraautorė: Julia Denisova. Nuotraukos: Norberto Tukaj

Tai antrasis K29 pastate, Vilniuje, Melsoft komandos, kuriai patinka kurti ir žaisti žaidimus, įkurtas biuro padalinys. Jis sudaro 2053 m². Melsoft idėjos ir personažai sklandžiai persipina su besiplečiančiomis erdvėmis. Pozityvumas ir švelnumas – tai išraiškingo pasakojimo įkūnijimas erdvėje. Patalpa suskirstyta į gyvybingas, dinamiškas ir ramias funkcines zonas. Jos sujungiamos naudojant spalvingas, minkštas medžiagas bei detales-objektus ir taip žaidimo principu suformuojamos darbo ir poilsio vietos.

Miegantis milžinas pabudo – metafora, atkeliavusi su pirmuoju Melsoft biuro įrengimo projektu. Jame poilsio erdvė buvo pavadinta Milžinas miega. O šiame projekte, ryto šviesai užliejus naująjį Melsoft biurą, milžinas tarsi prabunda. Tarp organiškai apibrėžtų funkcinių zonų centriniu traukos elementu tampa spalvingos ir žaismingos bendrai naudojamos erdvės ir neformalios darbo vietos. Bundantis milžinas – novatoriškų idėjų, kurios nuolat gimsta šioje vietoje, metafora, pripildanti orą entuziazmo ir gerų emocijų.

Darbuotojų bendruomenei įrengtas amfiteatras. Tai vieta, kurioje žmonės atgyja: pokalbiai, filmų peržiūros, dalijimasis mintimis, galinčiomis pakeisti ateitį. Ši erdvė, ryšio ir išradingumo epicentras, primena, kad biuras yra ne tik sienos ir stalai, bet ir gyva, kvėpuojanti būtybė, kuri vystosi ir auga drauge su jame kuriančiais žmonėmis.

Priešingoje biuro pusėje apsigyvenusi bundančio milžino mimikrija. Identiška tūrio prasme, tačiau pasitarimų funkciją atliekanti zona aplink save formuoja susitikimų vietą.

18 I 2024: 2 (128)

OLA. Ja tapo purpurinis milžinas, dovanojantis šiltą šypseną darbuotojams ir jų šeimoms. Jis keliauja per vaikų kambarį. Kvietimas bendrauti ir žaisti tarp uždaros ir bendrosios erdvės, pasak architektės, kuria jungtis, kurios skatina įsitraukimą ir harmoniją.

MINKŠTI EŽIUKAI. Šios geltonu kūginiu porolonu aptrauktos sienos atlieka daugiau nei estetinį vaidmenį – jos gerina akustines biuro savybes ir leidžia kurti tylos tūrius dinamiškose patalpose. Pokalbiai ir diskusijos lieka numatytose zonose bei ribose ir skatina sutelkto produktyvumo atmosferą. Šioje tekstūrų ir spalvų sąveikoje galima jausti erdvinį dinamiškumą. Sąveikaudamos su šviesa ir šešėliais, kūginės sienos kuria intriguojančius vaizdinius modelius. Architektai pasistengė, kad raštai kistų pagal saulės šviesos kampą ir suteiktų statinei erdvei judėjimo ir kaitos pojūtį.

KOPA – atsitraukimo erdvė, suteikianti galimybę numigti pavargus ar pavalgius. Specialiai Melsoft biurui kurti kopos formos minkštieji baldai savimi, tarsi takus smėlis, užpildo poilsio zonas. BASEINAS – pasitarimų kambarys, kuriame lengvai ir žaidybiškai ironizuojant aptariamos ilgų posėdžių pasekmės. Ant lubų kabo interpretuotos plaukimo lazdos – kad prireikus būtų galima lengvai išplaukti iš pasitarimų.

Darbo erdvės įrengtos neutraliai: jos susilieja su pastato architektūra, yra skirtos susikaupimui ir darbui. Biure pusiau atviro plano darbo zonos yra kamerinės, tarsi apskliaustos uždarų kabinetų.

2024: 2 (128) I 19

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Jurgita Mockaityte

Petras Sakalauskas

Namas prie upės: architektūros estetika, deranti su kokybišku dizainu Autoriai: Petras Sakalauskas ir Jurgita Mockaitytė. Nuotraukos: NorbertO Tukaj

Namas stovi ramiame ir žaliame sklype, prie Neries upės, netoli Vilniaus. Gamtinė aplinka įkvėpė kuriant šio namo interjero dizainą. Architektai siekė, kad vidaus erdvės organiškai derėtų su gamtos panorama, atsiveriančia pro didžiulis langus. Norint išsaugoti būstą supančią ramybę, pasirinktos ramaus ir santūraus kolorito apdailos medžiagos, kaip antai natūralus medis bei akmuo. Jų tekstūros natūraliai įsilieja į supančią aplinką ir netrukdo ilsėtis, klausantis gamtos garsų.

Virtuvės, valgomojo ir svetainės zonos stilistiškai yra nuoseklios, tolygiai pereinančios viena į kitą: vyraujantys žemiški atspalviai išreiškiami per baldus ir jų akcentus. Pavyzdžiui, lengvi natūralaus beržo lukšto šviestuvai tarsi levituoja ore: jie ne tik apšviečia, bet ir papuošia erdvę.

300 m² namas su garažu yra netaisyklingo „H“ raidės formos. Pagrindinė būsto ašis – virtuvės ir svetainės zona, o aplink ją išdėstytos kitos gyvenamosios patalpos – darbo, poilsio bei vonios kambariai. Vidaus erdvių nuotaiką kuria kokybiškos medžiagos, detalės ir ramus koloritas. Pavyzdžiui, miegamajame nuotaiką, greta nuostabaus vaizdo pro langus, kuria profesionaliai parinkti ir pritaikyti autorinio dizaino objektai. Kambario akcentai – Doshi Levien dizaino fotelis Capo („Cappellini“) ir iš japoniško popieriaus Davide’o Groppi sukurtas Mėnulis. Šviesus apskritas kilimas ir terakotos atspalvio užuolaidos kambariui suteikia jaukumo.

Pagrindiniame vonios kambaryje įrengtas vonios baldas su dviem akcentiniais baltos keramikos praustuvais ir ovalių formų veidrodžiais. Erdvės koloritas pasirinktas ramių, bet tamsesnių atspalvių, dominuoja medis, plytelės, stiklas ir kokybiška keramika. Iš šios namų zonos patenkame į holą su dideliu veidrodžiu bei ryškiu akcentu – Gintaro Antano Kubiliaus kėde YAY („JotJot“). Šiame name suprojektuotas virtuvės tūris yra organiškai integruotas į bendrąją gyvenamąją erdvę. Taip pat šis tūris atskiria holo ir gyvenamąsias patalpas. Pasirinktas šviesus medžio parketas padeda atsiskleisti būste esančių baldų medžiagiškumo bei spalvų harmonijai. Šviesios grindys vizualiai praplečia namo vidi-

20 I 2024: 2 (128)

nes erdves ir suteikia didesnį natūralios ir dirbtinės šviesos kiekį.

Priešingoje nei virtuvė gyvenamosios patalpos pusėje suprojektuotas medžio lukštu dengtas baldinis tūris. Baldo tūris suvaldo patalpos geometriją, t. y. trapecinę gyvenamąją erdvę paverčia beveik stačiakampe. Visam vitrininių langų perimetrui jaukumo ir privatumo tamsiuoju paros metu suteikia lino tekstūros, tankesnio audinio dieninės užuolaidas.

Vaikų kambariuose karaliauja pilkšvi, rusvi ir terakotos tonai.

Specialiai jų kambariams suprojektuotos spintos su žaismingomis medinėmis rankenėlėmis atkartoja namo šlaitinius stogus.

Vaikų erdvėms jaukumo suteikia giminingo kolorito tekstilės elementai bei geometriniai sienų piešiniai.

DIZAINO KELIONĖS i

2024: 2 (128) I 21

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Aurimas Syrusas

D9 Artsy Office – darbo erdvės, kuriose jautiesi kaip galerijoje Autoriai: Aurimas Syrusas, Greta Brimė. Bendraautoriai: Aurelija Kniukštaitė, Jonė Virbickaitė, Kotryna Bajorinaitė, IMPLMNT architects. Nuotraukos: Dariaus Petrulaičio

2023 m. Domaševičiaus g. 9 įkurtas 2100 m² biuras-galerija D9 Artsy Office su šiuolaikinio meno ekspozicija, kurią sudaro beveik 200 privataus meno fondo Noewe Foundation kolekcijos darbų. Čia XIX a. pabaigoje architekto V. Polozovo suprojektuotas gyvenamasis namas priskiriamas moderno (secesijos) laikotarpiui. Po beveik šimtmečio vidiniame namo kieme buvo pastatytas trapecijos formos priestatas pagal vidinio kiemo ribas, kurio autorius – architektas L. Vaitys. Pastatas vertingas ne tik savo architektūra, bet ir istorija – jame praeito šimtmečio pradžioje gyveno ir dirbo tuo metu žymus gydytojas A. Domaševičius, vėliau čia gyveno ir patriarchas dr. J. Basanavičius, šiame name veikė ir jo įkurta Lietuvos mokslo draugijos biblioteka.

Kadangi naujasis pastato savininkas čia nusprendė eksponuoti meną, gimė įdomi meno ir biuro erdvių sintezė. Tiek pats statinys, tiek jo interjero koncepcija susideda iš dviejų dalių – istorinės ir naujosios. Senojoje dalyje, kuri vertinga savo istorija, kuriamas įvaizdis, kurio raktinis žodis – „muziejus“, o naujoje pastato dalyje, išsiskiriančioje šiuolaikine erdvine struktūra, kuriamas „galerijos“ įvaizdis, centrine ašimi tampa atriumas.

22 I 2024: 2 (128)

Nors „muziejus“, kaip sąvoka, asocijuojasi su itin išpuoselėta, prabangia erdve, buvo nuspręsta nenudailinti istorijos ir palikti autentiškų jos fragmentų. Sienose ir lubose buvo atidengta nuo vieno iki keturių seno tinko sluoksnių, ieškant seniausiųjų. Rasta vertingų puošybos raštų bei tinko spalvų: ultramarino, ochros, raudonos ochros ir tamsiai žalia. Visa tai buvo palikta autentiškai, o netektys buvo tvarkomos pagal specialią technologiją. Čia taip pat atkurtas ir autentiškas ąžuolo parketas, išsaugoti stalių darbai. Senojoje pastato dalyje suprojektuotas priimamasis ir keturi susitikimų kambariai, o antrame aukšte įrengti vadovų kabinetai. „Galerija“ kuriama taikant kanoninius principus – tai švari, šviesi, taisyklinga patalpa, skirta meno kūriniams; aplinka neturi konkuruoti su vertingu jos turiniu. Naujojoje statinio dalyje atriumas virto didele ekspozicijų ir renginių erdve, kurią supa darbo kabinetai. Jie išdėstyti per visus tris pastato aukštus. Kabinetus skiria tik berėmė stiklo vitrina, todėl ir kiekviename jų eksponuojami kūriniai matomi vaikštant galerijomis. Čia rodomas menas ne tik prisideda prie darbo aplinkos unikalumo, bet ir kuria emocinę vertę darbuotojams: nuteikia kūrybiškai, žadina vaizduotę ir skatina kultūrinį ugdymą.

2024: 2 (128) I 23

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Laura Bagdonaitė

Naujam gyvenimui prikeltas pastatasgalerija šiaurės rytų Lietuvoje Autorė: Laura Bagdonaitė. Nuotraukos: NorbertO Tukaj

Pačiame šiaurės rytų Lietuvos krašte, Kraštų dvaro sodybos prieglobstyje, renovuotas pastatas gavo galerijos pavadinimą. O gal šis pavadinimas labiau atskleidžia gyvenimo būdą? 451,48 m2 gamtos apsuptas namas mena savitą istoriją. Anksčiau čia stovėjo grūdų sandėlis. Jis priklausė Mindaugo Vanago seneliams. Statinys buvo iš naujo prikeltas architektūriškai ir įgijo naują paskirtį – tapo gyvenamuoju namu-galerija. Pastato istorija įkvėpė pabrėžti fasado autentiškumą ir interjero dizainą. Buvę fasado elementai, kaip antai langai, sąramos, angos, buvo išsaugoti. Vidaus konstrukcijos ir pastatą skrodžiantis grūdų tunelis taip pat išliko. Pagrindinėje galerijos erdvėje esančiame tunelyje atidengti grindų fragmentai tapo vienu iš galerijos eksponatų. Jie matomi ir pro stiklinius langus. Likusi tunelio dalis naudojama kaip koridorius. Pakeisti stoglangiai pabrėžia ir išryškina pastato tūrį ir modernina bendrą dizainą. Šiame projekte pasirinkti keli apšvietimo scenarijai. Pirmasis – bendrasis su meno kūrinių apšvietimu. Užsakovas su architekte pageidavo, kad kiekvienoje patalpoje būtų galimybė eksponuoti meno darbus. Buvęs grūdų tunelis taip pat apšviestas. Svetainės zona prireikus jaukiai apšviečiama atskirai. Kalbant apie apšvietimo scenarijus, ko gero, labiausiai akį traukia tūriniai švieslangiai. Šviesos šaltinį stengtasi paslėpti, norėta, kad tūris tiesiog nusispalvintų spalva, o šviesos šaltinis liktų nepastebėtas. Spalvos gali kisti, keisdamos nuotaiką ir atmosferą tiek pastato viduje, tiek išorėje.

Visi balkiai ir konstrukcijos yra originalūs, išskyrus antro aukšto perdangą, – ją teko rekonstruoti. Projektuojant pagrindinę galerijos erdvę buvo siekiama, kad ji kistų pagal skirtingus scenarijus. Pavyzdžiui, svetainėje užsakovo pageidavimu suprojektuotas židinys atlieka estetinę bei šildymo funkciją ir padeda apibrėžti svetainės zoną galerijos erdvėje. Norėjo, kad židinys taptų dar vienu eksponatu – būtų ne toks namudiškas ir labiau primintų rusenantį laužą, nukeltų į gamtą.

Projektuojant erdves siekta, kad ne tik pagrindinėje galerijos zonoje būtų galima eksponuoti meno kūrinius, bet ir bet kurioje kitoje patalpoje. Todėl dangose ir balduose vyrauja monochrominės spalvos. Tai leidžia atskleisti meno objektų grožį. Projektuojant

24 I 2024: 2 (128)

virtuvę stengtasi išlaikyti tiesioginį ryšį su lauku, kad valgant būtų galima mėgautis gamta. Metalinės dvivėrės sandėlio durys tapo stiklinėmis, šalia stovintis stalas nukreiptas į vynuogyną, lauke – terasa.

Dušo zonai irgi pasirinktos stiklinės durys, pro jas matoma gamta: pravėrus jautiesi, tarsi maudytumeisi lauke.

Mažoji galerijos patalpa lankytojus pasitinka natūralios šviesos sveikinimu. Lubose įmontuotas apvalus švieslangis vos įėjus džiugina natūralia šviesa ir šešėliais. Erdvė naudojama meno kūriniams sandėliuoti ir eksponuoti. Antras aukštas – ramiausia ir privačiausia pastato dalis: čia įrengtas miegamasis su vonia ir darbo vieta. Miegamąjį ir vonią skirianti stiklinė pertvara padeda išlaikyti erdviškumą.

Baldai skulptūriški ir lakoniški.

Pastatas statytas sovietmečiu kaip tipinis projektas, tad važiuojant Lietuvos keliais vis dar galima išvysti tokį ne vieną. Statinys apsuptas ne tik gamtos, bet ir paveldo objektų. Anot architektės, iš pradžių apsilankius objekte atrodė, kad laukia gan rimtų iššūkių. Ji užsibrėžė pastato proporcijas padaryti malonesnes akiai, fasadams suteikti išraiškos ir išskirtinumo, sena derinti su tuo, kas nauja, tiek išorėje, tiek viduje. Svarbu buvo neprarasti ryšio su aplinka ir kontekstu. L. Bagdonaitė pastebi, kad, ko gero, sudėtingiau dirbti su esama situacija, negu tiesiog kurti naują, tačiau tai įdomu – juk pasirenkami autentiškesni sprendimai.

2024: 2 (128) I 25

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Vaiva ŠimoliūnaitėČečkauskienė

Andrė Baldišiūtė

Urtė Ieva Karalevičienė

Ieva Marija Malinauskaitė

Ramybė ir menas Vilniaus širdyje Autoriai: Andrė Baldišiūtė, Urtė Ieva Karalevičienė, Vaiva Šimoliūnaitė-Čečkauskienė, Ieva Marija Malinauskaitė Studija: Do Architects. Nuotraukos: NorbertO Tukaj

Riešutėlis – 310 m² privatūs apartamentai Vilniaus širdyje. Pravėręs namų duris, patenki į pasaulį, suformuotą iš laikui nepavaldžių medžiagų: natūralus riešuto medis skleidžia šilumą, jam atsvara tampa braziliškas marmuras. Šios medžiagos ir meistriškai įpintos rafinuotos detalės kuria harmoningą visumą ir byloja apie šeimininkų iškeltą aukščiausią kokybės kartelę. Visa tai – dviejų aukštų apartamentuose, elegantiškame ir brandžiame interjere.

Viena įspūdingiausių interjero detalių yra sukti riešuto laiptai. Tai tiek architektūrinė skulptūra, tiek erdves per du aukštus jungiantis akcentas. Nors akį traukia pro vitrininius buto langus atsiveriantys Vilniaus bažnyčių vaizdai, žvilgsnį ne ką mažiau prikausto ir sukti laiptai. Interjerą išskirtinį daro ne tik naudotos medžiagos, bet ir nestandartiniai planiniai architektų sprendimai. Pavyzdžiui, antrame aukšte į pagrindinę erdvę atsiverianti pirtis. Bendroje antrojo aukšto erdvėje suprojektuota ramybės oazė sulaužo standartinį mažo ir uždaro kambarėlio įvaizdį. Ji per fasadines dviejų aukštų vitrinas leidžia gėrėtis senamiesčio panorama besimėgaujant pirties karščiu. Pirtis yra nematoma pašalinių akims iš lauko pusės, nes suprojektuota giliau, atitraukta nuo fasado ir prijungta bendrosios erdvės. Kompaktiška ir patogi naudoti vienam, bet joje galima jaukiai atsipalaiduoti ir dviese. Šie namai – ne pirmasis savininkų būstas, todėl sprendimai išjausti, apgalvoti ir pasverti. Namų interjeras prabangus, bet

26 I 2024: 2 (128)

ypač funkcionalus ir skirtas pirmiausia patogiam gyvenimui.

Skirtinguose aukštuose atliepiami skirtingi šeimininkų poreikiai.

Bendrauti skirtas pirmasis aukštas – atviras, su viena į kitą persiliejančiomis erdvėmis ir funkcijomis. Jame šeima nuolat būna kartu su draugais, čia verda kasdienis gyvenimas, netyla smagus šurmulys. Šiame aukšte taip pat suprojektuotas darbo kambarys, nuo bendrosios zonos atskirta patogi, kompaktiška virtuvėlė.

Antrasis aukštas skirtas atsipalaidavimui, privačiam poilsiui ir sapnams. Šeimininkų vonia – tarsi atskiras pasaulis, kurio sprendimais džiaugiasi ne tik gyventojai, bet ir architektai. Norint atsipalaiduoti ir pasimėgauti SPA procedūromis, galima prisileisti vonią, o kasdieniam naudojimui įrengta skulptūriška dušo kabina su varstomomis durimis. Architektūros žavesys pro didelius stoglangius ir šlaitinį stogą juntamas ir šiame aukšte. Aukštos lubos kuria erdvės įspūdį ir leidžia apartamentuose esantiems žmonėms jaustis komfortiškai. Uždariausia dalimi tapo natūralia mediena papuoštas koridorius. Dėl jos atspalvio, keliaujant šia patalpa, taip pat juntamas erdviškumas. Apartamentų charakterį formuoja ne tik pasirinktos medžiagos ir spalvos, bet ir menas.

Keliaujant link laiptų, akis užkliūva už subtilios skulptūros, o sustoti ir pasigėrėti svetainės zonoje kviečia Vilmanto Marcinkevičiaus, vieno iškiliausio lietuvių dalininkų, paveikslas.

2024: 2 (128) I 27

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Gediminas Langvinis

Buto interjeras Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastate Autorius: Gediminas Langvinis (A3 studija). Nuotraukos: Jevgenijos Žukovos

Šio unikalaus ir išskirtinio interjero kūrimas architektui tapo šiokiu tokiu iššūkiu – reikėjo būti be galo jautriam ir įsiklausyti į istoriją.

Interjeru siekta išgirsti ir perteikti šio seno pastato, kuriame įkurti 76,59 m² apartamentai, autentiškumą – pateikti ir eksponuoti tai, kas buvo pamiršta ir apleista. Namų aurą atskleidžia neeilinis dekoratoriaus-restauratoriaus darbas. Buvo stengiamasi subtiliai, nepastebimai apšviesti erdves, skliautus, begales faktūrų, kad būtų galima gėrėtis tonų ir pustonių lobynais. Norint suteikti daugiau švelnumo namams, kurių apdailoje dominuoja atidengtos sienų plytos, parinktas natūralaus ąžuolo grindų parketas shevron. Integruotos modernios medžiagos – tamsintas ir skaidrus stiklas, metalizuoti paviršiai – kontrastinga visuma, pabrėžianti skirtingų laikmečių sandūrą.

Kaip įprasta tokio tipo patalpų rekonstrukcijoms, reikėjo įsivertinti turimą situaciją, šiuo atveju – sienų plytų būklę. Norint atidengti ir išsaugoti kuo daugiau autentiškų plytų, teko nemažai jų rekonstruoti.

Architektas pastebi, kad buvo galimybė ištrupėjusias plytas keisti sveikomis, bet to vengė, nes mūras vizualiai skiriasi. Šias vietas pasirinkta restauruoti specialiu tinko mišiniu ir uždengti pritaikant koloritą. Paliktas tik tikrai autentiškas ir gražus mūras bei akmenys. Bet net tada reikėjo priderinti siūlių spalvas, kiekviena plyta buvo impregnuojama skirtingu, prie tos vietos priderinto kolorito impregnantu.

Apartamentuose suprojektuotos net dvi virtuvės zonos. Abiem atvejais reikėjo išnaudoti skliautines nišas, kad nesumažėtų virtuvės erdvė. Nišos yra labai asimetriškos. Baldininkams teko gerokai paplušėti, nes nebuvo nei vienos lygios, vertikalios ar statų kampą turinčios plokštumos, tad naujų baldų gamyba buvo itin sudėtinga.

Viena, didesnė, virtuvėlė turėjo būti pagrindinė. Joje pavyko integruoti šaldytuvą, orkaitę ir kitą reikalingą buitinę techniką. Kitoje virtuvėlėje nišos dydis leido pastatyti tik nedidelį Smeg vintažinį šaldytuvą. Natūralus nero antique granito stalviršis puikiai dera prie visų senovinių paviršių, leidžia jiems dar labiau atsiskleisti visu gražumu.

Tokiose erdvėse, kur begalė faktūrų, reljefų ir formų, architektas nusprendė pasirinkti vietinį paslėptą apšvietimą. Tereikėjo priimti teisingus sprendimus, kurias vietas akcentuoti, kokį skliautą ar mūro sieną apšviesti. Kadangi beveik niekur nebuvo galimybės

28 I 2024: 2 (128)

įleisti apšvietimo taškų, daugiausia naudotas sieninis, nukreipiamasis apšvietimas arba paslėptas LED pašvietimas už veidrodžių ar lentynų. Pagrindiniam apšvietimui pasirinktos modernios magnetinės ar LED bėginės sistemos, žiedai. Šviestuvai turėjo ne puošti, o nepastebimai apšviesti patalpas.

Dušai taip pat šiame būste du: vienas bendras, prie vaikų kambarių, kitas – miegamojo zonoje. Jie labai skirtingi, nes visa vaikų zona yra naujo priestato, kurio konstrukcijos ir sienos yra iš betono monolito, dalis. Jis paliktas kaip oponentas seniems akmenų pamatams. Viską sujungia akmens masės plytelės, stiklai. Patalpų išdėstymas nesudėtingas, nors ir yra paaukštėjimas tiek lubose, tiek grindyse. Įgyvendinant projektą, natūraliai susiformavo nišos dušui ir praustuvui su WC puodu. Iššūkiu architektui tapo pagrindinio miegamojo sanitarinis mazgas, nes jam skirtoje vietoje buvo ganėtinai žemas skliautas: čia vos vos telpa atsistojęs žmogus. Viena siena išvis lenkta puslankiu. Prietaisus reikėjo išdėstyti inžineriškai ne pagal standartą. Apskritai visi sprendimai pasirinkti nestandartiškai, juk ir pats projektas yra autentiškas ir originalus visomis prasmėmis...

Jame negalioja taisyklės, kurios yra akivaizdžios įrengiant šiuolaikinius būstus, todėl, pasak architekto, tai buvo ir įdomu, ir nelengva.

2024: 2 (128) I 29

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Ieva Baranauskaitė

Namai, kuriuose unikalūs daugiafunkciai elementai kuria harmoniją Autorė: Ieva Baranauskaitė. Nuotraukos: NorbertO Tukaj

Šio Klaipėdoje esančio gyvenamojo namo interjero charakteris kuriamas pasitelkiant liniją ir ritmą kaip pagrindines priemones dizaino raiškai formuoti. Šeimininkai norėjo namų, kurie būtų funkcionalūs ir minimalistiniai, tad 110 m² būsto pirmojo aukšto funkcinės zonos suplanuotos taip, kad būtų sukurtas glaudus ryšys tarp atskirų zonų. Siekta skirti kuo daugiau erdvės pagrindinei gyvenamajai patalpai. Architektės suprojektuotas pagrindinis daugiafunkcis elementas – baldas – atlieka kelias funkcijas: tai yra ir suoliukas prie įėjimo, ir prieškambario rūbų spinta, o iš kitos pusės jis naudojamas kaip virtuvės dalis. Čia aukštose spintose įmontuotas šaldytuvas bei ūkinės ištraukiamųjų lentynų sistemos. Vientisa baldo struktūra užbaigiama aukštu stalu su betono stalviršiu. Šis daugiafunkcis elementas padeda išvengti pertvarų tarp įėjimo bei virtuvės zonų ir išradingai padalija erdvę į atskiras funkcines zonas jos neuždarydamas.

Likusi pirmojo aukšto dalis yra skirta svetainei ir valgomajam.

Stačiakampei erdvei išraiškingumo suteikia skulptūriniai VVV for-

30 I 2024: 2 (128)

mos objektai, kurie tarsi sklendžia erdvėje ir kartu tampa erdvės formantais. Tai yra modulinė daiktų talpykla, galinti susidėti iš 2, 4, 6 ar daugiau elementų. Kiekvieną elementą galima atidaryti paspaudus: taip išvengiama papildomų atidarymo detalių. Siekiant erdvės vientisumo, objektams bei sienoms naudojama ta pati spalva, o jų geometrija bei krintantys šešėliai tampa interjero dizaino sudedamąja dalimi. Į antrąjį aukštą pakylama minimalistiniais laiptais su metaliniu porankiu. Jo lengva, tarsi kabanti struktūra tampa svarbiu dizaino akcentu. Šiame aukšte yra nedidelės miegamosios patalpos ir vonia. Maksimaliai išlaikytas lubų aukštis kuria erdvės pojūtį – jis stiprinamas vengiant kontrastingų paviršių ir medžiagų. Laiptų erdvės vertikalumas taip pat pabrėžiamas nuo lubų nuleidžiamais stiklo šviestuvais. Atidumas detalėms kuria švaros įspūdį.

Erdvės visuma formuojama šiltais pilkais atspalviais, įterpiant gaivių gelsvos ir oranžinės spalvos pustonių.

2024: 2 (128) I 31

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Tomas Umbrasas

Aidas Barzda

Tautvydas Vileikis

P143: konceptualumas per medį ir šviesą Autoriai: Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis. Studija YCL. Nuotraukos: Leono Garbačausko

98 m² buto projektas Paupio rajone, Vilniuje. Dviejų aukštų apartamentai išsiskiria šviesumu bei architektūriškumu – per du aukštus išlaikyta medinė kompozicija padeda sukurti jaukias, gyvenimą vasarnamyje primenančias erdves.

Pirmame aukšte įrengtas holas, virtuvė, miegamasis su persirengimo vieta ir vonios kambariu. Antrame aukšte yra du kambariai ir vonia. Aukštai sujungti skulptūriška laiptų kompozicija. Kadangi pirmojo aukšto erdvė buvo išraizgyta inžinerinių sistemų, nemažai aukščio prarasta centrinėje buto dalyje. Siekiant sukurti jaukumą ir sušvelninti aukščio stygių, pasirinkta šviesios medienos apdaila.

Architektai pastebi, kad taip susidarė kontrastas tarp žemos medinės dalies ir aukštos baltos erdvės, kurios yra svetainėje ir miegamajame. Šiame dizaine žvilgsnis krypsta ir į apvalų langą, esantį centre virš pereinamosios virtuvės ir svetainės zonos. Jis tarnauja kaip papildomas natūralios šviesos šaltinis antrajam aukštui ir kaip architektūrinė detalė.

Svetainė erdvi ir šviesi, joje nėra daug detalių, to siekta ir miegamajame bei antro aukšto kambariuose. Pasirinktas subtilus, kaip ir pirmajame aukšte, koloritas bei medžiagiškumas. Abu aukštus sujungia žaisminga, medžiu dekoruota laiptinė. Architektai koregavo pirminį planą, kad patalpų išdėstymas būtų logiškas bei funkciškai patogus. Pirmame projekto etape laiptinę buvo numatyta įrengti svetainėje, o tai būtų atėmę dar daugiau erdvės. Taip pat

32 I 2024: 2 (128)

buvo planuota įtaisyti į svetainę krypstantį apskritą langą. Labiausiai pavykęs sprendimas – laiptus glausčiau perkelti į medžiui skirtą buto zoną. Taip pat nesinorėjo standartinių laiptų, todėl jie primena mini auditoriją: vienur aukštesni, kitur žemesni – žmogus gali laisvai sėdėti, ilsėtis.

Antrame aukšte yra du kambariai – vienas su stoglangiu, kitas su minėtu apskritu langu, įleidžiančiu šviesą ir kuriančiu jaukumą.

Pastarasis yra labiau naudojamas, jis neskirtas sandėliuoti ar drabužiams laikyti. Norėta išvengti papildomų spalvų disonanso, tad visuose namuose vyrauja šviesus, neutralus koloritas, atsiskleidžiantis per tekstūrą: palietus ir pažvelgus junti tikrą medieną, natūralios faktūriškos vonios plytelės savo grožį atskleidžia ne per spalvą, o per šešėlių ir šviesos mirguliavimą. Lygiai taip pat ir didžiosiose erdvėse – svetainėje ir miegamajame – malonumas ateina ne per spalvas ar detales, o per erdvės pojūtį. Jaukumo suteikia ir gėlių juosta, tiesa, pasirinkti bežiedžiai augalai, kad dominuotų tik natūrali žalia, žemiška spalva.

Vonios kambariai kone identiški, vienintelis skirtumas – antrajame aukšte beveik neliko vienos sienos, tad dušas susijungia su vonia. Taip išlaikoma daugiafunkcė erdvė, kurioje papildomai telpa praustuvas ir tualetas. Kitame kambaryje nėra vonios, tačiau yra stoglangis. Architektai kiekviename projekte stengiasi neskaidyti erdvių ir išlaikyti vientisą, bendrą konceptą perteikiantį interjero dizainą.

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Eglė PrunskaitėBraziulė

Butas su vaizdu į Gedimino pilį Autorė: Eglė Prunskaitė-Braziulė. Architektūros ir interjero studija Prusta. Nuotraukos: NorbertO Tukaj

Subtiliai, pasitelkiant nuosaikius pustonius ir faktūras, buvo kuriama išskirtinė erdvė Vilniaus senamiesčio širdyje. Ypač svarbus vaidmuo skirtas vaizdui į Gedimino pilį. Visos buto erdvės, kuriose leidžiama daugiausia laiko, suprojektuotos taip, kad pro langus matytųsi pilis.

Butas įsikūręs istoriniame, XIX a. pabaigoje statytame name netoli Vilniaus arkikatedros. Apartamentai įrengti viršutiniame aukšte, todėl tiek pro langus, tiek išėjus į balkoną atsiveria įspūdinga panorama. Kiekvienu projektavimo sprendimu siekta, kad ir šeimininkai, ir svečiai būdami bet kurioje zonoje, bet ką veikdami, regėtų Gedimino pilį. Į butą atvykusią dizainerę pirmiausia pasitiko tuščia erdvė su išgriautomis sienomis – ankstesnio interjero nebuvo likusios nė dalelės. Taip atsirado laisvė kūrybai bei naujam funkcionalumui. Su užsakovais buvo nuspręsta sukurti tris pagrindinis zonas: svetainės, miegamojo ir darbo. Svetainėje įrengta ir virtuvė su sala bei valgomuoju, o prie miegamojo prijungtas didžiulis vonios kambarys, vizualiai atrodantis lyg bendroji erdvė. Darbo vietai skirtas atskiras kambarys. Projektavimo sprendimai leidžia jį lengvai perdaryti, pavyzdžiui, į individualią vaiko erdvę. Šalia svetainės įrengtame nedideliame svečių tualete tiek šildymo katilą, tiek skalbyklę su džiovykle paslepia tarsi sienos dalis atrodančios durelės. Architektė iškėlė tikslą – 90 m² apartamentus papuošti prabangiu interjero dizainu. Tiesa, prabanga specialistei ypatingai asocijuojasi su erdviškumu. Norint jį išlaikyti, zonos sujungtos stiklo pertvaromis, aukštomis dvivėrėmis

34 I 2024: 2 (128)

durimis. Miegamasis taip pat sujungtas su vonia stiklu, kuris gali keistis: būti permatomas arba matinis.

Architektei buvo itin svarbu sukurti vientisą interjero dizainą, todėl pasirinkta bendra spalvinė gama bei faktūros. Dėl jų dizainas subtiliai kartojasi visose erdvėse, tačiau pasižymi savu kismu, priklausančiu nuo zonos tipo. Vientisumą padėjo išlaikyti ir pasirinktos medžiagos – tiek svetainę, tiek darbo kambarį puošia natūralus marmuras, ąžuolo parketas bendrai naudojamose ir miego patalpose. Voniai ir svečių kambariui nuspręsta rinktis tvaresnę medžiagą – didelio formato plyteles, primenančias natūralaus akmens gyslas. Plytelės pasirinktos dėl lengvesnės priežiūros ir atsparumo vandeniui.

Eleganciją kuria šviesūs tonai, papildyti subtiliomis žalvario detalėmis. Solidumo namams suteikia baltų sienų prislopinimas juodų atspalvių kontrastu, atsiskleidžiančiu per duris, korpusinius baldus, linijas. Minkštieji baldai aptraukti šviesiu buklė audiniu – jis ilgaamžis ir suteikia jaukumo ir elegancijos prieskonį. Iš svetainės į miegamąjį žvelgia oda dekoruotas krėslas.

Miegamajame pasirinkta tokios pat medžiagos lova. Specialiai šiems apartamentams, atskirai kiekvienai erdvei, suprojektuoti ir visi kietieji baldai. Itin svarbus buvo ir šviesos taškų išdėstymas. Subtilus vakarinis apšvietimas kuriamas naudojant įvairius LED, o funkcionalus dieninis – pasitelkiant taškinius šviestuvus.

Dizainerei savo projektuose ypač patinka rinktis įdomaus dizaino akcentinius šviestuvus – juk, jie ne tik subtiliai šviečia, bet ir puošia erdves.

2024: 2 (128) I 35

i

Metų interjerŲ dešimtukas

Marius Mateika

LVSO koncertų salės interjeras Interjero autorius: Marius Mateika. Nuotraukos: Leono Garbačausko. Tekstas: Justinos Vaitkevičiūtės

Kovo mėnesį duris atvėrė naujai rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) koncertų salė, anksčiau vadinta Vilniaus kongresų rūmais. Tai – vienintelė Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikyta koncertų salė, kuri, tikimasi, taps viena patraukliausių koncertų vietų visose Baltijos šalyse.

Kuriant simfoninio orkestro salės interjerą svarbiausias uždavinys buvo užtikrinti akustinę kokybę pagal aukščiausius tarptautinius standartus. Ši ambicija, pasak vieno iš salės interjero autorių Mariaus Mateikos, kūrybos procese paskatino išeiti iš komforto zonos ir ieškoti naujų priemonių estetiniams tikslams pasiekti.

Rengiant projektą buvo atsižvelgiama į 30 akustinių rodiklių ir kriterijų – nuo aidėjimo trukmės, muzikos skambėjimo aiškumo, kalbos raiškumo, garso šiltumo iki tokių kriterijų kaip muzikantų tarpusavio palaikymo indeksas, šoninių atspindžių tankumas.

Ir tam, kad salė atitiktų visus šiuos parametrus, teko pritaikyti skirtingas priemones. Pasak architekto, kūrybos procesas buvo įgyvendinamas vadovaujantis lego konstruktoriaus filosofija.

Konsultuojantis su akustikais buvo paruošti keli tipiniai elementai: rombai, trikampiai, lygios ir rifuotos plokštumos. Tuomet iš jų ir buvo pradėtas konstruoti interjeras, kas užtikrino, kad eksperimentuojant, keičiant vietomis turimas atskiras detales bus gautas akustiškai ir estetiškai subalansuotas rezultatas.

Buvę Kongresų rūmai – įdomus, sudėtingų geometrinių formų pastatas, sukurtas architekto Edmundo Stasiulio. Atnaujinant salę buvo nuspręsta, kad ji turi atitikti aukščiausius tarptautinius garso kokybės standartus – tokius, kokie keliami naujai

36 I 2024: 2 (128)

statomoms simfoninio orkestro salėms. Dėl to buvo padidintas salės tūris pakeliant stogą, pakito salės proporcijos. Taigi ir čia, jau esamame pastate, dėl tobulo garso teko sukurti visiškai naują erdvę, turinčią nedaug bendro su prieš tai buvusia.

Architektas pastebi, kad paprastai tokio tipo salėse pasirenkami įvairūs suplanavimo variantai, pavyzdžiui, vineyard (kai salėje įrengtos terasos ir balkonai) ar shoebox (kai salė yra švarus stačiakampis). Dėl savo neįprastos laužyto rombo formos ši koncertų salė turi tiek vineyard, tiek shoebox savybių. Kūrėjams teko prisitaikyti prie netradicinės erdvės ir sugalvoti, kaip ieškant tobulos akustikos išgauti ir estetiką. Pavyzdžiui, su apšvietimu sukurtas savotiškas kamufliažas. Vertikalus apšvietimas per visą sienų perimetrą čia paslepia tai, kas nėra svarbu, ir išryškina būtinas detales. Paties pastato ir koncertų salės geometrija labai sudėtinga, todėl nuspręsta nepersistengti su spalvomis: salėje dominuoja juodi ir smėlio tonai. Ąžuolo danga pasirinkta interpretuojant klasikinių koncertų salių interjerą.

LVSO salė turi išskirtinę funkciją – viešosios erdvės įdomios dėl savo skirtingos paskirties: į biurą einama dirbti, į restoraną – bendrauti, į barą – atsipalaiduoti, o štai į salę, skirtą simfoniniam orkestrui, einama giliai patirti ir pajausti. „Tam tikra prasme tokia erdvė yra skirta netgi sakraliniam, transcendentiniam patyrimui“, – pažymi architektas. Interjerą M. Mateika kūrė kartu su Indre Ankudavičiene, akustikos projektą rengė akustikai Viktoras Mekas, Gintarė Privedienė, konsultavo akustikos konsultantų komanda iš Vokietijos, vadovaujama prof. habil. dr. Wolfgango Ahnerto.

Ispaniška kultūra, neatsiejama nuo keramikos tradicijų

38 I 2024: 2 (128)

Vieta: Barselona, Ispanija Įgyvendinimo metai: 2020 Interjero dizaino studija: El Equipo Creativo Fotografijų autorius: Adrià Goula, One Represent Agency Teksto autorė: Gintautė Kisieliūtė

Barselonos senamiestyje įsikūrusio Kimpton Vividora viešbučio interjeras spinduliuoja ispanišką dvasią. Dizaino studija El Equipo Creativo sukūrė unikalias, kultūrą ir tradicijas perteikiančias erdves, kuriose svečiai akimirksniu pasijunta vietiniais barseloniečiais. Šio miesto stilistika pasižymi spalvingu, žaismingu chic stiliumi, gaivia atmosfera ir nepretenzinga elegancija.

Kimpton tinklo viešbučiai yra vienetiniai – butikiniai, todėl juose nevyrauja atsikartojanti stilistika bei koloritas. Kiekvie-

DIZAINO KELIONĖS i name projekte siekta atspindėti miesto ar net rajono aktualijas, kultūrą, nupasakoti istoriją, vietinių gyvenimo būdą. Šis pastatas yra Ciutat Vella rajone – seniausioje miesto dalyje. Čia gyvenimas lėtesnis, apylinkėse gausu senyvo amžiaus, tačiau jaunos dvasios menininkų, siaurų šaligatvių, mažų parduotuvėlių, tradicinių barų ir kavinių, taip pat ir šiuolaikinių elementų, tokių kaip riedlenčių parkas ar gatvių menas.

Unikaliomis ir autentiškomis vidaus erdvėmis norėta ne tik džiuginti viešinčius atvykėlius, bet ir pritraukti vietinius, kaimynystės gyventojus. Kad jiems aplinka būtų maloni ir artima, rinktasi nemažai rankų darbo interjero elementų, sukurtų vietos amatininkų, pirmenybė buvo teikiama ispaniškoms įmonėms bei prekių ženklams, meno kūriniams.

Vienas iš iššūkių projektuojant šį viešbutį buvo reikalingų zonų išdėstymas bendrosiose erdvėse. Pirmame aukšte įrengtas baras ir kavinė. Gurkšnojant ryto kavą ir sklaidant laikraščius, akies krašteliu galima stebėti Barselonos senamiesčio gyvenimą, verdantį kitapus didžiulių langų. Vakare švytintys baro šviestuvai, atsispindintys blizgiose ažūrinėse žalvarinėse dekoro plokštėse, traukia praeivių žvilgsnius ir kviečia į vidų. Ši erdvė – tarsi miesto ir viešbučio jungtis, kurioje vietiniai susipažįsta su atvykusiais svečiais.

Viešbučio vestibiulis, laukiamojo-poilsio zona (lounge) bei registratūra įsikūrė antresolėje, nuo kurios galima matyti veiksmą pirmame aukšte. Čia taip pat yra įrengtas susitikimų

kambarys, co-working (bendradarbystės) patalpa. Tropine žalia ar, saulei nušvitus, gilaus turkio spalva nudažytos lubos, jungiančios antresolę su apačioje esančiu baru ir kavine, laukiamojo zonai suteikia jaukumo.

Lašišų bei garstyčių atspalviai ir šviesiai rudos odos baldai itin dailiai dera prie sodrios lubų spalvos. Prabangos pojūtį sustiprina žalvario apdaila dengtos stambios kolonos, išraiškingos medienos rievės kietųjų baldų paviršiuose. Netikėtumo įspūdį ir lengvumą suteikia tarsi kaskada nuo tamsių lubų krintantys kabamieji stikliniai šviestuvai. Jų švytėjimas efektingai

2024: 2 (128) I 39

matomas tiek vestibiulyje, tiek pirmo aukšto bare ir kavinėje, taip pat iš gatvės.

Gana originalus sumanymas – vietoje dažniausiai pasitaikančio vieno didelio registratūros baldo čia pastatyti tris nedidelius, įspūdingomis akmeninėmis plokštėmis padabintus minimalistinių formų stalus. Jie suteikia lengvumo įspūdį. Visi trys stalai dekoruoti vis kitokiu akmeniu, o palei grindis dar spindi LED juostos.

Viešbučio kambariuose dizaineriai norėjo perteikti vietinių gyvenimo būdą. Jį atspindi atpalaiduojanti bei kiek prabangi ir išraiškinga, originali atmosfera. Stengtasi suderinti kontrastingus ir harmoningus elementus taip, kad interjeras būtų įdomus, intriguojantis, bet neperkrautas. Autoriai siekė miegamuosiuose atspindėti miestietišką, o kartu ir pajūrio gyvenimą.

Kambarių spalvų gama ir medžiagiškumas tapo pagrindine išraiškos forma. Kadangi Barselona yra itin spalvingas miestas, o miegamuosiuose norėta išlaikyti ganėtinai ramią nuotaiką, buvo pasirinkti du pagrindiniai atspalviai: šiltas terakotos, primenantis architektūrinius miesto elementus, čerpes, bei gaivus melsvas, simbolizuojantis Viduržemio jūrą.

Dizaineriai visuose kambariuose pritaikė tuos pačius, vienodų spalvų elementus: rusvus, natūralia oda aptrauktus lovūgalius, suskaidytus į geometrinius segmentus, ir nedidelėmis stačiakampėmis melsvomis plytelėmis išklijuotas pertvaras, skiriančias vonios kambarius nuo miegamųjų. Originalus bei praktiškas sprendimas buvo skiriamąsias pertvaras daryti iki pusės,

40 I 2024: 2 (128)

2024: 2 (128) I 41

o dalį vonios kambario palikti atvirą ir sujungti su miegamojo zona. Likusi dalis (dušo, tualeto) buvo atskirta tamsintu matiniu stiklu. Ši pertvara ne tik atrodo estetiškai, atveria erdves, bet ir sudaro galimybę įsileisti natūralią šviesą į vonios kambarį.

Svarbus vaidmuo viešbutyje atiteko restoranui Fauna. Restoranas buvo įrengtas antrame aukšte, o tai yra visiškai netipiška ispaniškoms tradicijoms ir kultūrai, nes antras aukštas visada laikomas privačia, šeimos ir artimųjų, erdve. Interjero autoriai nusprendė šią sampratą paversti dizaino koncepcija. Taigi, dizainerių idėja – sukurti tokią restorano stilistiką ir atmosferą,

kad jame lankytojai jaustųsi tarsi atvykę pas draugus į svečius.

Patalpose pagrindinė duoklė buvo skirta nuo šalies kultūros neatsiejamai keraminių plytelių tradicijai. Čia pademonstruotos įvairios jų variacijos, deriniai, raštai. Kai kur jų motyvai atsikartojo ir lubų tapyboje. Restoranas suskaidytas tarsi į kambarius.

Kiekviename galima išvysti vis kitokius apdailos variantus, spalvas, kombinacijas. Spalvingos, ypač charakteringos plytelės su įvairia ornamentika, geometrinėmis figūromis, sukuria efektingą viso interjero foną. Jį papildo subtilių formų ir žemiškų atspalvių baldai, tamsiai rausvos medienos sienų apdaila bei durų, langų fragmentai. Rankomis ištapytomis baltai mėlynomis plytelėmis puoštos sienos, perteikiančios Barselonos gyvenimo scenas, lankytojus pasitinka prie įėjimo į restoraną. Šiomis plytelėmis taip pat dekoruotas didžiulis platus baldas – švediškas stalas – baras, apie kurį svečiai rytais sukiojasi pusryčiaudami.

Namų atmosferą sustiprina atvira virtuvė patalpos gale.

Joje galima matyti nemažai sodriai rausvo medžio masyvo fragmentų. Ispanijoje jie buvo itin populiarūs daugelį metų.

Jaukumui ir privatumui sukurti dizaineriai panaudojo paprastą, tačiau taip pat vietinių naudojamą dekoravimo būdą – vazonus su žaliuojančiais augalais. Kone kiekviena laiptinė, balkonai ar palangės paprastai būna nukrautos žaluma. Vazoniniais augalais buvo atskirtos ir kiek izoliuotos tam tikros erdvės, o ir atmosfera tapo minkštesnė ir natūralesnė.

Bendras interjero vaizdas – lengvas ir elegantiškas. Interpretuoti vietos istorijos elementai ir modernumu bei šiuolaikiškumu pasižymintis viešbučio dizainas stebina kiekvienoje patalpų kertėje – žvilgsniu galima keliauti per erdves ir grožėtis persidengiančiomis apdailos medžiagomis, ryškiaspalviais minkštaisiais baldais, drąsiais, kontrastingais akcentais. Visose patalpose galima rasti klasika tapusių ispaniškų baldų ar šviestuvų modelių, tipinių keraminių plytelių apdailos raštų, ornamentikos ar derinių, o dinamikos suteikia ypač ekspresyvus spalvų ir apdailų, raštų, formų kombinavimas. Visi šie dalykai padėjo sukurti unikalią ir stiprią atmosferą, pasakojančią apie Ispanijos istoriją, kultūrą ir tradicijas.

42 I 2024: 2 (128)

2024: 2 (128) I 43

i

Apžvalga

40 metų keraminių plytelių raida Apžvalga parengta pagal Kasteljono universiteto Jaume I (UJI) ir Keramikos pramonės tyrimų asociacijos (AICE) įkurto Keramikos technologijos instituto (ITC) medžiagą pristatytą Cevisama parodoje.

1980 laisvėjantis pasaulis Sparčiau besivystanti ekonomika, tobulėjančios technologijos ir besikeičiančios pažiūros lėmė optimistinio dizaino bumą. Spalvingumas tapo pagrindine interjero tendencija, o drąsus požiūris ir kūrybiškumas puikiai atspindėjo laisvą to meto dvasią. Patobulėjo ir plytelių gaminimo technologija, todėl interjero dizaineriai siekė sukurti optinę iliuziją, suteikti plytelėms netikėtumo efektą. Taip įsivyravo plati subtilų šviesos judėjimą ant sienų kuriančių keraminių plytelių pasiūla. Vienspalviškumas, 25 x 25 cm dydžio kvadratinės plytelės, glazūra, plytelių tapymas rankomis, viena spalva ir daugybė atspalvių – tai tapo bandymu sukurti prabangos įspūdį.

1990 kultūrinių judėjimų metas Toliau siekta interjerams suteikti prabangos pojūtį. Didelės svetainės, dekoruotos užuolaidomis, sietynais ir rinktiniais baldais, paskatino ieškoti naujo aristokratiško gyvenimo atspindžio detalėse. Todėl vis iš naujo atgimstantis marmuras persikėlė į virtuves ir vonios kambarius – naudotas Alikantės ir travertino marmuras, taip pat sukurtos pirmosios plytelės su marmuro efektu. Buvo labai mėgstamas natūralių paviršių mėgdžiojimas, įvairūs akmens raštai. Naujosios technologijos padėjo išpopuliarinti plyteles su reljefais ir tai paskatino industrializuoti dažymo mašinas, skirtas skirtingiems efektams sukurti.

44 I 2024: 2 (128)

2000 technologijų bumas Gyvenamosios erdvės sumažėjo, todėl jas siekta kuo efektyviau išnaudoti. Dėl sparčios technologijų raidos daugybė namų apyvokos priemonių, technikos įrenginių tapo mažesni ir užėmė mažiau vietos. Minimalizmas atėjo į madą, todėl itin pamėgti vientisi plytelių paviršiai. Buvo ištobulinti rašaliniai spausdintuvai ir spausdinimo dažai. Pradėta skirti dėmesį didesnio formato ir stilizuotų formų plytelių gamybai, sukurtas šilkiškumo efektas. Buvo stengiamasi kuo tikroviškiau atkurti natūralias medžiagas – tendencija lėmė tikrovišką spalvų paletę, akmens ir cemento imitacijas. Išpopuliarėjo neobarokinis stilius, buvęs populiarus Rytų ir arabų kraštuose, todėl kurti blizgūs – metalo, sidabro, aukso – atspalviai.

2010 sąmoningumo laikas Dėmesio sutelkimas į žmogaus gamtai daromą žalą paskatino skirtingų dekoratyvinių stilių populiarėjimą. Įsigalėjo pramoninis stilius su senoviniais, praeitį primenančiais bruožais. Nors būtent komercinėse erdvėse šis stilius buvo ryškiausias, jis darė įtaką ir gyvenamosioms patalpoms. Buvo patobulinta spausdinimo technologija, o plytelių dizainas virto cemento, metalo ir medžio efektų bei raštų imitacija – gaminant plyteles buvo masiškai naudojamos rašalinio spausdinimo sistemos. Dėl technologijų pažangos buvo dekoruojamos didelio formato plytelės, o vienoje kolekcijoje tapo sunku rasti dvi vienodo dizaino plyteles.

Dėl rašalinės technologijos inovacijų pasidarė lengviau atkurti geometrinius raštus, natūralias medžiagas, ypač akmenį.

2020 pasaulis po pandemijos Bendruomeninės ir sveikatos priežiūros erdvės tapo pagrindiniais individo gerovės elementais.

Todėl minimalizmu pradedama kurti šiluma ir komfortas. Daugiau dėmesio skiriama lauko erdvėms, akcentuota ir sukurta natūrali aplinka. Terasoms skirtos plytelės pritaikytos virtuvių bei vonios kambarių interjerams. Plytelių paviršiai tapo itin tikroviški ir lengvai supainiojami su imituojama natūralia medžiaga. Keraminės medžiagos imamos naudoti baldų pramonėje – įvyksta medžio efektą turinčių plytelių evoliucija. Jos pradedamos kurti su reljefinėmis tekstūromis, išpopuliarėja įvairių formatų ir medžiagų deriniai.

2024: 2 (128) I 45

i

konkursas

Tile of Spain Awards Ispanijos keraminių plytelių gamintojų asociacija ASCER kasmet rengia konkursą, kurio tikslas – išskirti tuos architektūros ir interjero dizaino objektus, kuriuose geriausiai panaudotos Ispanijoje pagamintos keraminės grindų ir sienų plytelės. Šiemet apdovanojimai buvo suskirstyti į dvi kategorijas: architektūros ir interjero dizaino.

Interjero dizaino kategorijos pirmos vietos nugalėtoju tapo GRX Arquitectos studijos architektas Agustín’as Gor Gómez’as, Granadoje įgyvendinęs projektą „Namas Isabel La Católica“.

Komisija akcentavo visame interjere panaudotas nesenstančias, standartines 10 x 10 cm dydžio plyteles. Ši interjero apdailos detalė leido dizaineriui tobulai atlikti architekto José María García de Paredes’o suprojektuoto XX a. vidurio dvaro rekonstrukciją. Žiuri taip pat atkreipė dėmesį į sumanų spalvų derinį. Šiuolaikiniam gyvenimui pritaikyti namai tapo plastišku, konceptualų ir funkcinį tikslą turinčiu kūriniu. Pasitelkiant natūralų akmenį, 10 x 10 cm dydžio baltas ir pilkas matines plyteles, sukurtas plastiškas tūris atitinka visus techninius, estetinius ir komforto standartus.

Interjero fotografija: Imagen Subliminal (Miguel de Guzmán ir Rocío Romero)

Architektūros kategorijoje buvo minimas tik vienas projektas – vertinimo komisija jį išrinko vienbalsiai. Pirmąją vietą ji skyrė „Ripoll Tizón“ architektų studijos projektui „Villa Casa Puntiró“. Tai Maljorkoje, Balearų salose, iškilęs gyvenamasis namas. Žiuri manymu, šis objektas yra puikiai integruotas į gamtą dėl medžiagų ir architektūrinių konstrukcijų derinio. Komisijos nariai taip pat pabrėžė meistrišką medžiagų pasirinkimą ir naudojimą.

Architektai puikiai subalansavo lauko ir vidaus erdves, į aplinką namas įsiliejo kaip dalis gamtos, nes visur, kur tik įmanoma, buvo panaudotos natūralios medžiagos.

Architektūros fotografija: José Hevia

46 I 2024: 2 (128)

Vieta, kur akmens istorijos susitinka su meistriškumu Veritas Ana – tai daugiau nei 20 metų patirties turinti įmonė, akmens apdirbimo meistriškumo etalonas. Mūsų aistra ir išskirtinis dėmesys detalėms leidžia mums sukurti ne tik estetiškai prašmatnias, bet ir funkcionalias tiek vidaus, tiek lauko aplinkos erdves. Siūlome platų paslaugų spektrą – nuo elegantiškų akmens laiptų, modernių stalviršių ir stilingų palangių iki unikalių akmens detalių, kurios praturtina bet kurį interjerą ar eksterjerą. Kiekvienas mūsų projektas yra skulptūrinis kūrinys, atspindintis individualų kliento skonį ir erdvės charakterį. Pasirinkite Veritas Ana – pasirinkite amžiną eleganciją ir kokybę, įkūnytą akmenyje.

Akmens galerija: Pramonės g. 97, Vilnius www.veritas.lt

2024: 2 (128) I 47

Meda – šveicariška estetika vonios kambaryje Serijos „Meda“ dizainą LAUFEN patikėjo šveicarų dizaineriui Peter’iui Wirz’ui ir jo dizaino studijai „Vetica“. P. Wirz’as prieš keliolika metų sukūrė itin sėkmingą vonios kambario kolekciją „LAUFEN Pro“, kuri tapo tikru bestseleriu bei paprasto, gerai apgalvoto, nesenstančio dizaino sinonimu. „Meda“ kūrėjai visapusiškai išnaudoja naujas gamybos technologijas bei dizaino galimybes ir orientuojasi į tradicinius šveicariško dizaino privalumus: aiškumą, funkcionalumą ir dėmesį smulkmenoms. Rezultatas – vonios kambario kolekcija, kuri iš karto atrodo pažįstama ir įsilieja į bet kokią aplinką – nuo privačių vonios kambarių iki viešbučio apartamentų.

Patrauklūs praustuvų akcentai „Meda“ patrauklumas slypi kokybiškose detalėse. Pavyzdžiui, dauguma praustuvų turi patogius praplatintus kraštus, apvadus palei visą perimetrą, apsaugančius nuo vandens nuvarvėjimo, ir siauras, elegantiškas nuo vandens perpylimo apsaugančias angas.

Spalvų gama taip pat atspindi modernumą. Be baltos ir matinės baltos, keraminiai praustuvai yra elegantiško matinio grafito arba matinės juodos spalvos.

Galima rinktis iš įvairių praustuvų modelių: nuo 45 cm pločio mažo iki 130 cm dvigubo praustuvo, taip pat asimetrinių praustuvų su lentyna kairėje arba dešinėje pusėse ir 600 mm praustuvo-du-

48 I 2024: 2 (128)

Šveicarijos vonios įrangos gamybos flagmanas LAUFEN išleido naują vonios kambario kolekciją gražiu, lietuviškai skambančiu pavadinimu „Meda“, kurioje kasdienis praktiškumas dera su nesenstančia estetika. Dėl universalaus dizaino naujoji kolekcija gali būti lanksčiai derinama su įvairiais interjero dizaino stiliais. Darnią kolekciją „Meda“ sudaro praustuvai, unitazai, bidė, baldai, vonios ir maišytuvai.

bens su vieta maišytuvui kairėje arba dešinėje. Taip pat yra plonų, mineralinio liejimo praustuvų, pagamintų iš kompozitinės medžiagos „Marbond“. Ant baldų montuojami praustuvai yra nuo 440 iki 975 mm dydžio ir siūlomi tik blizgios ir matinės baltos spalvos.

Rekomenduojame i

Unitazas su tylaus sūkurinio nuplovimo funkcija „Silent Flush“ Visi kolekcijos „Meda“ unitazai yra higieniški, be apvado („rimless“). Tai bus pirmieji modeliai su nauja LAUFEN tylaus sūkurinio nuplovimo „Silent Flush“ funkcija. Ši naujoviška galinga sūkurinė nuplovimo sistema taip tyliai praleidžia vandenį per vidinį unitazo puodo paviršių, kad atitinka net pačius griežčiausius apsaugos nuo triukšmo standartus. Dėl to tai yra vieni tyliausių unitazų rinkoje. Ji taip pat leidžia sumažinti vandens suvartojimą ir pagerinti vonios kambario higieną.

Kolekcijoje yra visi planavimui svarbūs variantai: nuo pakabinamų kompaktiškų ir standartinių dydžių unitazų iki ant grindų pastatomų unitazų su bakeliu arba be jo. Be to, LAUFEN sukūrė tinkamas garsą izoliuojančias, labai paprastai montuojamas tarpines, kurios dar labiau sumažina triukšmo lygį.

yra praustuvų, vonių, dušų ir bidė maišytuvų. Galima rinktis iš maišytuvų su blizgaus chromo ir matine titano juoda PVD danga.

„Meda“ asortimentą taip pat papildė pakabinama ir pastatoma bidė. Visi blizgūs balti keramikos dirbiniai taip pat gali būti padengti nešvarumus atstumiančia, maksimalią higieną užtikrinančia, lengvai valoma LCC (Laufen Clean Coat) danga.

Peter’is Wirz’as ir LAUFEN taip pat sukūrė papildomų vonios baldų asortimentą – kad daiktai turėtų savo vietas, o erdvė visada būtų švari ir tvarkinga. Praustuvų spintelės pasižymi aiškiu, linijiniu dizainu su plonomis, praustuvų geometriją atitinkančiomis šoninėmis sienelėmis. Priekyje jas suskaidančios integruotos „J“ formos rankenų juostelės sukuria įdomią šviesos ir šešėlių sąveiką. Patvarių ir patogių aliuminio rankenų spalvos dera su baldų plokščių spalvomis.

Viskas savo vietose

Visiškai ištraukiamuose, švelniai uždaromuose stalčiuose yra daug vietos daiktams susidėti. Jie padeda palaikyti tvarką vonios kambaryje. Dėl viduje esančios skirtukų sistemos lengviau apžvelgti stalčiuose laikomą kosmetiką ir būtiniausius vonios reikmenis. 165 cm aukščio spintelė – tai papildoma vieta rankšluosčiams ir vonios reikmenims.

Spalvų paletė su 43 matinių dažų variantais, 3 specialios metališkos spalvos, laukinio ąžuolo apdaila sudaro galimybę sukurti individualų vonios kambario dizainą ir priderinti daiktus prie daugelio stilių. Vonios kambario baldai yra gaminami Europoje, naudojant medienos medžiagas iš sertifikuotų tvarių šaltinių iš Europos šalių.

Plonasienės, dviejų spalvų vonios

Daugiau informacijos ir visos kolekcijos „Meda“ apžvalgą rasite LAUFEN interneto svetainėje.

Kolekcijoje „Meda“ rasite laisvai statomą, prie sienos montuojamą vonią bei dvi kampines vonias. Jos yra pagamintos iš blizgios kompozitinės medžiagos „Marbond“ – ši aukščiausios kokybės mineralinė medžiaga sukuria natūralumo pojūtį. Prie sienos montuojami modeliai turi platesnę briauną, kurioje galima įrengti maišytuvą arba naudoti ją prausimosi reikmėms pasidėti.

Laisvai statoma vonia gali būti dvispalvė: matinė pilka išorė puikiai dera prie matinės grafito ir matinės juodos keramikos atspalvių ar pilkų baldų, o vidus išlieka praktiškos blizgios baltos spalvos.

Platus protingais sprendimais pasižyminčių maišytuvų asortimentas Net maišytuvai atspindi „Meda“ būdingą dizaino kalbą. Jų ploni cilindriniai korpusai, platus snapelis dera su svirtelės tipo rankenėlėmis, atspindinčiomis ovalią praustuvų formą. Kolekcijoje

2024: 2 (128) I 49

i

rekomenduojame

Priežastys, kodėl aš lankausi

PC „Domus Galerija“

Tekstas: interjero dizainerės Monikos Noreikienės

Pirma priežastis – stilingi minkštieji baldai Šiuo metu itin populiarus Japandi stilius. Salone DiStyle rasite platų sofų asortimentą: lounge tipo modelių, sofų su siauresne sėdimąja dalimi, visiškai prigludusių prie grindų arba su aukštesnėmis kojelėmis. Pastarosios pasiteisina turint namuose robotą siurbliuką. Svarbus aspektas – galimybė rinktis tą patį sofos arba fotelio modelį, pagamintą su skirtingų tipų užpildais: su natūraliu pūkų, plunksnų arba su sintetiniu poroloniniu. Visais atvejais klientas gali rinktis iš begalės audinių: nuo neutralių, šiuo metu itin paklausių teddy tipo medžiagų iki dirbtinės odos. Maloniai nustebino neseniai duris atvėręs antras išmanusis DiStyle salonas. Vos vienu integruoto mygtuko paspaudimu galima gauti visą informaciją apie norimą baldą: kokios galimos sofos modulių kombinacijos, matmenys, užpildai ir kt.

Nuotrauka: gam. Bolia – salonas Distyle

50 I 2024: 2 (128)

Nuotrauka: gam. Sancal – salonas Barselona living

Barselona living salonas šiuo metu siūlo ypač platų asortimentą patogių krėslų, foteliukų bei smulkių minkštųjų baldų, tokių kaip pufai, minkštasuoliai, mini krėsliukai. Jie yra skirti valgomojo zonai.

Mano manymu, šis salonas turi vieną išskirtinumą – visose atrinktose jo baldų kolekcijose atsispindi retro ir vintažo stilistika. Spalvos, lenktos formos, jaukus ir patogus minkštumas – tai Barselona living salono vizitinė kortelė. Spalvingas, pavasariu dvelkiantis asortimentas – puikus pasirinkimas norintiems išskirtinių bei netradicinių baldų akcentų savo namuose ar biuro erdvėje.

Nuotrauka: gam. OCCHIO – salonas Delight

Antra priežastis – išskirtinis šviestuvų asortimentas ir konsultantų kompetencija Atsinaujinusiame salone Delight galima ne tik pamatyti pirmaujančių šviestuvų gamintojų naujienas, bet ir laiko patikrintus populiariausių šviestuvų kategorijų produktus. Dekoratyvūs šviestuvai, bėgelių sistemos, architektūrinis ir lauko apšvietimas – visa tai gyvai galima išbandyti naujoje ekspozicijoje. Ilgus metus apšvietimo srityje dirbantys Delight konsultantai papasakos apie gamintojų ir šviestuvų ypatybes, padės teisingai pasirinkti šviestuvus, priklausomai nuo planuojamos funkcijos, norimos sukurti atmosferos ir vyraujančio interjero stiliaus.

Trečia priežastis – funkcionalūs virtuvės ir korpusiniai baldai Vokiškų korpusinių virtuvės baldų salonas INHAUS atstovauja dviem prekių ženklams – Nolte Kuchen ir INHAUS. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad čia nėra ilgų gamybos terminų, su kuo dažniausiai susiduriu projektuodama individualius baldus klientams. Šiame salone galima rasti tiek minimalistinės virtuvės dizaino pavyzdžių, tiek ir modernios klasikos mėgėjams priimtinų virtuvės dizaino formų ir detalių. Natūralaus medžio lukšto (faneruotės), dažytos medžio dulkių plokštės (MDF) bei laminuotos medžio drožlių plokštės (LMDP) fasadai – visa tai gali pasiūlyti salono darbuotojai iš plačios medžiagų duomenų bazės. Atsižvelgiant į stiliaus, funkcines dėliones ir kliento finansines galimybes, svarbu išrinkti tinkamą virtuvės stalviršį. Asortimentas čia irgi platus: nuo brangesnio natūralaus arba dirbtino akmens iki ekonomiškesnių laminuotų stalviršių.

Nuotrauka: salonas INHAUS

Nuotrauka: salonas Kapri

Ketvirta priežastis – gausus tendencijas atliepiančių plytelių pasirinkimas Domus galerijoje esančiuose dviejuose plytelių salonuose galima rasti labai platų stilingų plytelių asortimentą. Kapri salonas išsiskiria gamintojų įvairove, ypač jeigu ieškome didelio formato plytelių. Čia aptiksime ir ryškių naujienų – madingų spalvotų onikso raštų: žalios, mėlynos bangos liejasi su smėlio spalvomis. Kartais užsuku ir be reikalo, nes Kapri salone gera tiesiog paganyti žvilgsnį.

Salone Ispaniškos plytelės itin didelė raštuotų plytelių įvairovė. Linijos, taškeliai, ornamentai, tekstūros – visa tai atsiranda naujausiose Ispanijos gamintojų kolekcijose. Žinoma, mylintiems pietų kraštus, salono Ispaniškos plytelės atstovaujamas gamintojas VIVES siūlo tradicinius, būtent pietų Ispanijai būdingų grindinių ir sieninių plytelių raštus, taip pat ir subtilesnius raštus, pritaikytus mūsų rinkai. Salone rasite daugybę skirtingų jų variacijų.

Linkiu ir jums gero laiko PC „Domus galerija“

Nuotrauka: Ispaniškos plytelės

2024: 2 (128) I 51

i

DIZAINO ISTORIJA

FORMOS IR ERDVĖS POETAS „Mano didžiausias troškimas yra išsivaduoti nuo žemės traukos, nuo kitų suvaržymų. Aš noriu tiesiog plūduriuoti erdvėje.“ Shiro Kuramata

Shiro Kuramata (1934–1991) yra pelnytai laikomas vienu žymiausių XX a. Japonijos dailės ir dizaino veikėjų.

Jo kūryboje pasireiškusi įnoringa ir poetiška meninė dvasia darniai sujungė šiuolaikinio vakarietiško ir senojo japonų meno tradicijas.

Tekstas: Jono Malinausko

Sh. Kuramatos paauglystė sutapo su sunkiuoju pokario laikotarpiu, kuomet Japonija bandė atsigauti po milžiniškų materialinių nuostolių, kurti pažangią industrinę visuomenę, naujai formuoti kultūrinę paradigmą ir santykius su Vakarų civilizacija. Ant šios bangos iškilo daug ryškių asmenybių, vėliau tapusių Kuramatos partneriais ir bendražygiais: Issey Miyake, Tadao Ando, Arata Isozaki ir kiti.

1953 m. baigęs architektūros studijas Tokijo politechnikos koledže, Shiro tęsė baldų dizaino studijas Kuwazawos dizaino institute, o vėliau pradėjo bendradarbiauti su stambiais Japonijos baldų gamintojais. Nuo 1957 iki 1963 m. jis dirbo Tokijo parduotuvių tinklo Maysuya dizaineriu, tačiau galų gale nusprendė mesti samdomą darbą ir 1965 m. atidarė nuosavą dizaino studiją Tokijuje. Joje Kuramata projektavo individualius bei serijinius baldus, taip pat kūrė barų bei restoranų interjerus. Jo dizaino stilius buvo artimas japonų amatų tradicijoms savo paprastumu ir elegancija,

1

52 I 2024: 2 (128)

2

tačiau išsiskyrė drąsiais eksperimentais naudojant modernias medžiagas. Labiausiai pagarsėję Kuramatos kūriniai yra pagaminti iš akrilo, stiklo, aliuminio ir preciziškai suformuoto plieninio tinklelio.

Italų dizaino korifėjus Gio Ponti, prisimindamas pirmąjį Kuramatos atvykimą į Europą, rašė, kad jo atsivežti darbai vaizdžiai atspindėjo pokario Japoniją – vietą, kurioje „senovės tradicijos sparčiai virsta nauju fiziniu ir 3 kultūriniu kraštovaizdžiu“.

Dizainerį ypač traukė Italija, nes ten tuo metu dygo pirmieji postmodernizmo daigai. Pirmuoju Kuramatos užsakovu tapo garsioji įmonė Cappellini – jai suprojektuota komoda Progretti Compiuti netrukus tapo postmodernizmo ikona. Deja, dėl originalios banguotos korpuso formos kilo aibė technologinių problemų ir komodos serijinę gamybą teko atidėti net aštuoniolikai metų. Su kitais projektais sekėsi kiek geriau; serviravimo staliukas Ko-Ko, fotelis Sofa with Arms ir vežimėlis Steel Pipe Drink Trolley iki šiol tebėra Cappellini gamybos programoje. Atskirai verta paminėti komodą Homage to Mondrian, kurios projektu Kuramata pagerbė savo mėgstamą olandų avangardo menininką.

Būtina paminėti, kad Shiro Kuramata buvo ne tik projektuotojas, bet ir savito braižo grafikas. Šmaikščiais humoristiniais piešiniais

4

6

5

7

jis dažnai iliustruodavo savo projektų idėjas ir papildydavo parodų ekspozicijas.

Plačiai žinomu modernios medžiagos – plieninio tinklo – pritaikymo baldų dizaine pavyzdžiu tapo sėdimieji baldai How High the Moon. Šis pavadinimas buvo įkvėptas vienos iš Shiro mylimų Duke’o Ellingtono džiazinių temų. Fotelio ir dvisėdės sofos tūriai yra suformuoti vien tik iš perforuoto plieninio tinklo be jokių papildomų konstrukcijų. Ažūrų interferencija sukelia įdomius šešėlių žaidimus, o blyškus nikeliuoto tinklo spindesys iš tiesų primena mėnulio šviesos raibulius vandens paviršiuje. Lenktą tinklinę struktūrą Kuramata taip pat pritaikė ir kompanijos XO Design užsakymu sukurtai kėdžių serijai Sing Sing Sing (1985 m.).

Tinklinės konstrukcijos lankstumas, kaip ir daugelis kitų Kuramatos projektinių idėjų, netiesiogiai iliustruoja tradiciniam japonų dizainui būdingą sibui – medžiagos natūralaus grožio principą.

Kritikai dažnai atkreipdavo dėmesį į Kuramatos projektų minimalizmą, vadino dizainerį „tuščios erdvės poetu“. Šį epitetą puikiai iliustruoja vienas žinomiausių jo kūrinių Stiklinė kėdė (1976 m.).

Baldo konstrukciją sudaro keletas briaunomis suklijuotų mineralinio stiklo lakštų be jokių papildomų sujungimo detalių. Visiškai skaidri struktūra „ištirpina“ fotelio formą ir sukuria tuštumos iliuziją – tol, kol į jį atsisėdęs žmogus savo poza nužymi baldo siluetą.

Iš vienos pusės, tai atitinka tradicinio japonų būsto filosofiją – daikto neturi matytis tol, kol jo neprireikia. Iš kitos pusės, baldo „ištirpinimas“ ore atitinka tuščios erdvės pranašumo koncepciją, populiarią ir mūsų dienomis.

Atkreipęs dėmesį į avangardinę Kuramatos projektų stilistiką, garsusis Ettore Sottsass 1981 m. asmeniškai pakvietė jį prisijungti prie dizaino grupės Memphis įkūrėjų komandos. Naujai sukurtas stilius, pradžioje kritikų apibūdintas kaip „priverstinės vedybos“ tarp Bauhauzo ir Fisher-Price (JAV lavinamųjų vaikiškų žaislų gamybos įmonė – aut. past.), greitai sulaukė populiarumo, galerijų ir

8

kolekcininkų dėmesio.

Specialiai Memphio grupės parodoms sukurtuose balduose Shiro Kuramata plačiai naudojo ne tik ryškias spalvas ir pigias laminato dangas, bet ir margąjį mozaikinio betono (terazzo) dekorą – jis tapo išskirtiniu Memphio grafiniu motyvu. Pavyzdžiui, staliuko Kyoto Table projekte (1983 m.) tamsaus akmens inkliuzai sintetinio užpildo paviršiuje buvo pakeisti spalvoto stiklo gabaliukais, dėl kurių paviršius įgavo vizualinio lengvumo. Kitame projekte, pavadintame Ritz Scrittoio (1980 m.), dizaineris demonstratyviai įspraudė tarp stačiakampių medžio plokščių ryškų centrinio stalčiaus akcentą.

E. Sottsass’ui taip patiko Kuramatos kūryba, kad kiekvieną kartą, kai šis pabaigdavo naują projektą, jis paprašydavo Kuramatos papasakoti apie tai Domus žurnalo skaitytojams. Ettore’ės nuomone, „Shiro vizija“ neatspindėjo konkretaus stiliaus, o veikiau buvo bandymas perteikti neramią šiuolaikinės egzistencijos būseną. „Joks Kuramatos objektas, baldas ar instaliacija niekada neišsitenka vien tik savo fizinėje plotmėje“, – teigė italas.

Geriausiai šį teiginį iliustruoja fotelis Miss Blanche (1988 m.).

Jo korpuso pagrindinės dalys suformuotos iš masyvių skaidraus akrilo blokų, kuriuose yra įlietos ryškiaspalvės plastmasinės rožės. Šią sentimentalią kompoziciją įkvėpė T. Wiliams’o pjesės Geismų 1. Dokumentų spinta iš serijos Progretti Compiuti, gam. Cappellini, 1970 m. 2. Serviravimo staliukas – kėdė Ko-Ko, gam. Cappellini, 1986 m. 3. Kėdė Sedia 01, gam. Cappellini, 1975 m. 4. Spinta Homage to Mondrian, gam. Cappellini, 1975 m. 5. Spintelė Revolving Cabinet ir fotelis Sofa with Arms, gam. Cappellini, 1970 ir 1982 m. 6. Fotelis How High the Moon, gam. Vitra, 1986 m. 7. Autorinis Shiro Kuramatos piešinys, 1986m. 8. Kėdė Sing Sing Sing, gam. XO Design, 1985 m.

2024: 2 (128) I 53

9

10

12

11

tramvajus 1951 m. ekranizacijos pagrindinė herojė Blanche (akt.

Vivien Leigh), gyvenusi trapiame iliuzijų pasaulyje.

8-ajame dešimtmetyje dizaineris nenuilstamai tyrinėjo spalvoto stiklo formodaros galimybes, pagrindinį dėmesį skirdamas šviesos ir spalvų sąveikai. Įdomiu šių tyrimų rezultatu tapo Acrylic Bud serija vazų, kurių vidiniai rožinės spalvos inkliuzai „ištirpsta“ skaidriuose stačiakampiuose tūriuose.

Kito ryškiaspalvio objekto pavadinimas Cabinet de Curiosité (pranc. Įdomybių kabinetas) yra aliuzija į terminą „kunstkamera“ – taip Naujųjų amžių pradžioje vadinosi erdvės, skirtos nepaprastiems gamtos ir meno objektams eksponuoti. Pirmą kartą šis baldas buvo eksponuotas Paryžiaus Yves’o Gastou galerijoje 1988 m. Ažūrinė spintelės konstrukcija, kaip visada, yra griežtai modernistinė, o ryškios spalvos yra aiškiai paimtos iš memfiškojo postmodernizmo arsenalo. Spintelės grožis, kurį pats Kuramata apibrėžė japonišku terminu „neiro“, arba „garso spalva“, sustiprėja, kai plastmasinę konstrukciją perverianti šviesa paskleidžia aplinkui ryškiaspalvius atspindžius. „Užkerėjimas taip pat turėtų būti laikomas funkcija“, – šio baldo esmę juokaudamas apibūdino pats dizaineris.

54 I 2024: 2 (128)

Kur kas mažiau nei baldai yra žinomi Shiro Kuramatos restoranų bei barų interjerai – jų menininkas per visą gyvenimą yra sukūręs kone tris šimtus. Deja, projektai buvo menkai dokumentuoti, o daugelis interjerų jau yra negrįžtamai pasikeitę. Vienintelė išimtis yra Kiyotomo sušių baro interjeras Tokijuje (1988 m.).

Kaip ir baldų projektuose, dizaineris šio baro erdvėje suderino rafinuotą požiūrį į medžiagų ir tekstūrų kontrastus su spalvų ir formų žaismingumu. 2019 m. šis baras, kadaise buvęs mėgstama Tokijo architektų bendruomenės susibūrimų vieta, in corpore buvo perkeltas į Honkongo šiuolaikinio meno muziejų M+.

Ypatingi kūrybiniai ryšiai siejo Kuramatą su garsiausiu Japonijos couturière Issey Miyake. 1973 m. Miyake įsteigė savo prekių ženklą ir iškart kreipėsi į jauną ir perspektyvų dizainerį, kad šis suprojektuotų pirmojo jo salono interjerą From-First Building pastate Tokijo centre. Nuo to laiko iki savo karjeros pabaigos Kuramato sukūrė keliasdešimt Miyake’ės parduotuvių interjerų skirtingose pasaulio šalyse. Daugumoje jų dizaineris naudojo „firmines“ medžiagas – metalo strypų ir perforuoto tinklo konstrukcijas bei mozaikinio betono dangas su spalvoto stiklo intarpais.

Lakoniška interjero detalių stilistika puikiai derėjo su griežtų siluetų Miyake’ės drabužių kolekcijomis.

Dviejų meistrų bendradarbiavimas neapsiribojo vien inter13 jerais. 1990 m. Issey’aus Miya-

ke’ės užsakymu Kuramata sukūrė originalius flakonus naujajai kvepalų linijai „L’Eau d’Issey“. Buvo pagaminta keletas prototipų, kuriuose kvepalai užpildė įmantrias erdves stiklinių tūrių viduje.

Panašią idėją Sh. Kuramata jau įgyvendino 1983 m., sukūręs „U“ formos butelį viskiui „Robert Brown“. Deja, to meto technologijos neleido pagaminti itin sudėtingų stiklo liejimo formų. Tik po dviejų dešimtmečių, 2008 m. Miyake pagaliau įgyvendino vieną iš projektų ir skyrė jį šviesiam Shiro Kuramatos atminimui.

Mirtis pakirto Shiro Kuramatą pačiame kūrybinių jėgų pakilime, kuomet jis, užbaigęs keletą sėkmingų projektų, ketino apsigyventi Paryžiuje ir tęsti ten savo kūrybinę veiklą. Praėjus daugiau nei 40-iai metų po jo išėjimo, dizaino kritikai ir istorikai vis dar tebeprisimena Kuramatą kaip vieną ryškiausių postmodernizmo kūrėjų, sujudinusių tiek Japonijos, tiek Vakarų dizainą.

14

15

17

16

9. Fotelis Glass Chair, gam. Mhoya Glass, 1976 m. 10. Fotelis Miss Blanche, gam. Ishimaru and Co, 1988 m. 11. Rašomasis stalas Ritz Scrittoio, gam. Memphis Milano, 1981 m. 12. Stiklo vazos iš serijos Acrylic Bud, gam. Ishimaru and Co, 1989 m. 13. Staliukas Kyoto Table, gam. Memphis Milano, 1983 m. 14. Kvepalų L’Eau d’Issey buteliukų prototipai, 1990m.

15. Spintelė Cabinet de Curiosité, gam. Ishimaru and Co, 1989 m. 16.

Issey Miyake butiko Shibuya Seibu prekybos centre Tokijuje interjeras, 1987 m. 17. Kiyotomo sušių baro Tokijuje interjeras, 1988 m.

2024: 2 (128) I 55

i

PARODA

HEIMTEXTIL 2024 Tarp senųjų tekstilės tradicijų ir AI

Tarptautinės didžiausios namų tekstilės ir interjero parodos Heimtextil 2024 (Frankfurtas, Vokietija) lankytojus pasitiko daugiau nei 2800 dalyvių iš 60 šalių. Parodoje buvo atskleistos sezono tendencijos, tekstilės tvarumo inovacijos, svečiai galėjo išvysti gausiausią pasaulyje namų tekstilės gaminių asortimentą, taip pat interjero dizaino, viešbučių ir miego produktų naujienas. Iš viso 17-oje salių mažmenininkai, didmenininkai, dizaineriai, baldų ir patalynės specialistai, interjero dizaineriai, dekoratoriai, architektai, viešbučių dizaineriai turėjo galimybę gilintis į individualių ir visuomeninių interjerų tekstilę: nuo dekoratyvinių baldų audinių iki miegamojo ir vonios tekstilės, jau nekalbant apie funkcinę tekstilę, tapetus, kilimus, užuolaidas ir apsaugos nuo saulės sistemas.

Tekstas: VDA doc. dr. RūtOS BūtėnaitėS Fotografijų autoriai: RūtA Būtėnaitė, ©Pietro Sutera, ©Thomas Fedra, ©Jean- Luc Valentin, Heimtextil

Heimtextil yra visus metus laukiamas namų tekstilės sferos įvykis, reginys, įspūdžiai ir naujų interjerų projektų, audinių raštų, kūrybos ir inovacijų inspiracijos. tekstilės tendencijų platforma Heimtextil trends kiekvienais metais vis labiau atsiriboja nuo meninių bei stilistinių prioritetų formavimo ir užleidžia vietą audinių gamybos technologijų naujienoms, dažymo, žaliavų tendencijoms. Taip kuriama dar didesnė intriga.

Anksčiau gamintojai suskubdavo pildyti savo gaminių spektrą raštais, spalvų deriniais ar pluoštais, sekdami emocingai aprašytais ir vizualiai pristatomais tendencijų temų naratyvais, o dabar jau antri metai

56 I 2024: 2 (128)

šių estetinių rekomendacijų beveik nebelieka. Atvirkščiai, parodoje tenka patiems ieškoti stiliaus ar spalvinių derinių, dominuojančių bendrybių. Matyt, į pirmą planą buvo iškelti tvarios gamybos klausimai, be to, buvo atsižvelgta į kasmetinius dėsningumus: ne visos estetinės tendencijos prigydavo tarp gamintojų ir vartotojų. Kartais tendencijų kūrėjai pateikdavo audinių raštų ir spalvų naujoves, o gamintojų stenduose regėdavai raštų motyvus ar spalvų derinių atspindžius, glaudžiai susijusius su kitų interjero elementų meninėmis srovėmis ar interjero stiliais.

Tiek atidarymo spaudos konferencijoje,

tiek parodos metu vykusiose diskusijose didžiulis dėmesys buvo skiriamas dirbtinio intelekto (AI) reikšmei. Kaip AI pagreitina projektavimo procesą? Kokie procesai jau buvo išbandyti namų tekstilės sektoriuje?

Kokių priemonių reikia, norint užkirsti kelią autorių teisių pažeidimams? Galingi teksto, vaizdų ir dizaino generavimo įrankiai nuo 2023 m. labai lengvai prieinami įmonėms ir privatiems asmenims. Šiandien jie yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis ir veda į ilgalaikius darbo procesų pokyčius.

Dirbtinis intelektas paspartina kūrybinius procesus, leidžia greitai sukurti dizainą ir įveikti daug laiko atimančius piešimo kompiuteriuose procesus, teikia konkrečiais kriterijais ir norimomis galutinio produkto savybėmis pagrįstas rekomendacijas dėl medžiagų. Iš vienos pusės, AI potencialo didinimas tekstilės dizaino srityje leis gaminti lengvai ir nebrangiai. Tačiau Heimtextil tendencijų planuotoja Anja Bisgaard Gaede, SPOTT trends & business įkūrėja, nubrėžė įmonių tekstilės dizaino gaires ir akcentavo autorių teisių apsaugą, išskyrė būdus, kuriais dirbtinis intelektas gali būti naudojamas tekstilės dizainui, ir nužymėjo, kur turėtų būti jo ribos. Ji taip pat pasiūlė AI programų peržiūrą ir seminarus Heimtextil Trend Space. Lankytojai galėjo iš arti patirti ir išbandyti dirbtinį intelektą bei virtualiąją realybę, sukurti unikalių tekstilės meno kūrinių.

TEKSTILĖS DIZAINERIŲ ERDVĖ Nors dirbtinio intelekto kuriamas dizainas plačiai diskutuojamas parodoje, autorinio tekstilės dizaino salė intriguoja dar labiau. Viena įdomiausių ir slapčiausių Heimtextil erdvių – tekstilės dizainerių stendai, kuriuose kiekvienas autorius ar dizaino studija pristato savo sukurtus audinių raštus, idėjas, spalvų derinių kodus, faktūrines ar tekstūrines inspiracijas. Kodėl slapčiausia? Čia net ir su spaudos atstovo kortelėmis dažniausia draudžiama fotografuoti – autoriniai tekstilės dizaino darbai stipriai saugomi nuo nedoros kopijuotojų akies. Čia vis dar patikimiausi yra būtent ranka piešti audinių raportų projektai: juos įsigiję tekstilės įmonių bei gamintojų atstovai gali būti tikri, kad tokio paties rašto negalės įsigyti joks kitas gamintojas. ​​AVOKADO KAULO IR NEAPDOROTOS SIENOS (angl. raw sienna) SPALVOS – bus viena ryškiausių spalvinių interjero audinių tendencijų 2024–2025 m., ypač kalbant apie vienspalves buklė medžiagas. Šie subtilūs atspalviai nuvilnija per daugelį stendų: nuo lininių iki aksominės faktūros tekstilės gaminių. Istorinis nedegtos sienos pigmentas, gavęs savo pavadinimą nuo Sienos regiono Italijoje (it. terra di Siena), kur buvo gaminamas jau Renesanso laikais, varijuoja nuo šviesiai geltonų iki rudų tonų ir gerokai skiriasi nuo jau degintos, mums įprastos raudonai rudos spalvos. Šalia avokado kaulo atspalvio per parodą nuvilnija ir subtiliai rausvas, tarsi gimęs iš natūralaus dažymo avokadu. Šis dažiklis, kai dažymui naudojami avokadų kaulai ar žievės, buvo žinomas ir naudojamas dar prieš ispanų užkariavimus Centrinėje ir Pietų Amerikoje.

BUKLĖ FAKTŪROS IR TARSI ARCHAIŠKOS, BE APDAILOS AUDIMO TEKSTŪROS. Natūralių gamtos tonų – rudi ir smėlio atspalvių audiniai atrodo neapdirbti. Taip pabrėžiamas ilgalaikis tvarus mąstymas ir tikrumo kupinas laukinis natūralus gyvenimo būdas. Tarsi rankomis apdirbti gruboki pluoštai, „šiuolaikinių tekstilės gamybos būdų“ nepaliesti audiniai ir apdaila „be apdailos“. Nesudėtinguose abstrakčiuose geometriniuose raštuose derinant kelias skirtingas faktūras, dar labiau sustiprinamas audinių faktūriškumo įspūdis. Dominuoja įvairios ruoželio rašto modifikacijos, jau prie prieš porą sezonų į interjero dekorą įsiveržę kilpoto audimo buklė bei minkšti purūs teddy faktūriniai baldiniai audiniai. Jie suteikia komforto jausmą ir leidžia patirti juslinį taktilinį malonumą namuose.

2024: 2 (128) I 57

LINAS ir MEDVILNĖ. Natūralaus lino ar lino faktūrą imituojantys audiniai jau daug metų neužleidžia savo pozicijų interjere. Jie naudojami bemaž visoms interjero tekstilės funkcijoms: nuo užuolaidų iki patalynės ar baldų apmušalų.

Stulbinanti šių medžiagų įvairovė: nuo paprasčiausių vienspalvių, dryžuotų ar primenančių etnografinius raštus iki chintz ar margintų chinoiserie stilistika.

AKSOMAI – RAMI PRABANGA. Aksominiai audiniai audžiami jau tūkstančius metų, o natūralaus šilko aksomai istoriškai yra vienas elegantiškiausių, kilmingiausių ir, be abejonės, ekstravagantiškiausių interjero elementų, nepaisant naujų medžiagų ir greitesnių, paprastesnių bei pigesnių gamybos būdų. Tačiau ir jie neapsaugoti nuo tendencijų įtakų.

Dėl technologinių naujovių aksominių audeklų įvairovė yra didesnė nei kada nors anksčiau. 2024–2025 m. interjeruose matysime dominuojančius reljefinius, stambių geometrinių formų, kontrastingų rašto ir fono derinio aksomo raštus, tačiau vis dar nepamirštami gyvūnų kailio ornamentai bei persiliejančių spalvų raštai.

AKVARELINIS TEPTUKAS pralėkė per daugelį stendų ir išmargino tiek spausdintas, tiek žakardines austines medžiagas, tiek sienų dangas. Vieni gamintojai rinkosi minimalistinius abstrakčius geometrinius raštus, kiti daugiausia dėmesio skyrė laisviems augaliniams motyvams ir gėlių raštams, priklausomai nuo kiekvieno gamintojo prekių ženklo stilistinio įvaizdžio.

58 I 2024: 2 (128)

LOVA – KŪRYBINGAS MAKSIMALIZMAS. Vienas stipriausiai išsiskiriančių parodos segmentų – miegamojo tekstilė. Tai tikras tekstilės triumfas dekoratoriui, kuomet miegamojo lova tampa maksimalistinio dizaino palete. Lovos skęsta skirtinguose raštuose, audiniuose, faktūrose ir spalvų deriniuose, pagalvėlių gausoje postuluodamos apie absoliutų komfortą. Smart Bedding salė buvo skirta naujausioms išvadomis, pokyčiams ir sveiko miego tendencijoms, o gero miego paslaptys, išmanieji miegamojo sprendimai ir holistinis požiūriu į ramų miegą gvildenti Sleep&More konferencijoje.

SPALVŲ IR RAŠTŲ GYVYBINGUMAS. Šiais metais šalia vyraujančių natūralių atspalvių visų segmentų audiniai nustebino ypatingu gyvumu, spalvų ryškumu ir augalinių raštų vešlumu. Kontrastingi, kartais ekscentriški stambūs egzotinių atogrąžų miškų motyvai, vaisiai, paukščiai vis dar neapleidžia savo pozicijų. Jie derinami su stambiais geometriniais, dryžuotais, eklektiškais raštais.

ILGAI LAUKTAS HEIMTEXTIL – NAUJAS KILIMŲ IR KILIMINIŲ GAMINIŲ SEGMENTAS. Nors ir kaip neįtikėtina, didžiausioje interjero tekstilės parodoje vis dar nebuvo kilimams skirto segmento. Pavieniai kilimų gamintojai glausdavosi tai vienoje, tai kitoje parodos dalyje. Naujojo kilimų segmento pristatymas Heimtextil 2024 buvo ilgai laukta intriga, atsižvelgiant į tai, jog beveik tuo pačiu metu Hanoveryje vyksta garsiausia tradicinė tarptautinė kilimų ir grindų dangų mugė Domotex. Reikalas tas, kad jos metu rengiama kilimų dizaino konkurso apdovanojimų ceremonija. Pirmą kartą vienoje salėje Frankfurte kartu prisistatė beveik 100 kilimų gamintojų iš Vakarų Europos, Rytų tradicinių kilimų audėjai, taip pat audėjai iš Egipto, Indijos ir kt., atstovaujantys daugiausia masinės gamybos kilimų gamintojams. Pirmasis kartas dar nepriviliojo pačių žinomiausių kilimų dizainerių ir gamintojų: dauguma atvyko į žvalgytuves ir sprendimą, ar dalyvaus parodoje, priims kitais metais.

HEIMTEXTIL – 2025 m.: PASKELBTA PARTNERYSTĖ SU STUDIO URQUIOLA. 2025 m. Heimtextil paroda jau paskelbė intriguojančią partnerystę su viena svarbiausių ir įtakingiausių tarptautinių dizaino studijų Studio Urquiola. Būsimame Heimtextil 2025 planuojama sukurti novatorišką, įtraukiančią ir unikalią instaliaciją. Šiuo bendradarbiavimu Milane įsikūrusi dizaino studija ir pirmaujanti interjero tekstilės mugė pabrėžia savo įsipareigojimą tekstilės pramonės naujovėms, tvarumui ir dizainui.

2024: 2 (128) I 59

i

Tendencijos

TEKSTILĖS DIZAINO NAUJOVĖS Tekstas: VDA doc. dr. RūtOS BūtėnaitėS Fotografijų autoriai: RūtA Būtėnaitė, ©Pietro Sutera Heimtextil., Turquoise Mountain, Jack (Climafibre), Sara Hibbert (Radiant Matter), Paul Cochrane (Charlotte Werth), Matt Watson (Fine Cell Work)

SKAITMENINIS AUDIMAS Augmented Weaving (eksperimentiniai tyrimai, susiję su žakardo audimo technika ir skaitmeniniais amatais) kartu su Monica Förster (Design Studio for Artifort) Heimtextil užsakymu sukūrė instaliaciją Trends 2024–2025 parodai, remdamiesi savo žiniomis apie fizinius amatus, bet siekdami ištirti naują darbo eigą su skaitmeniniais įrankiais, savo eksperimentinius darbo metodus pritaikė kėdėje Suit. Toks virtualus audimas yra eksperimentinis mokslinių tyrimų projektas, susijęs su žakardo audimo technika ir skaitmeninėmis amatų formomis, o kartu tai fizinių, skaitmeninių ir virtualių tekstilės medžiagų bei formų kūrimo įrankių tyrinėjimas. Hatching Lines raštas 3D formatu buvo nupieštas tiesiai ant virtualaus objekto ekrane. Nors atsižvelgiama į kėdės formą, pats pieštukas užprogramuotas atsitiktinai. Šiam procesui galima vadovauti, bet jo negalima kontroliuoti. Nupiešus, kėdės objektas išdėstomas plokščiai kaip kirpimo raštas. Jis paverčiamas audimo struktūromis ir imituojamas kaip audinys naudojant @penelope.cad. Rašto linijos buvo austos tiesiai pagal kėdės gobeleno kirpimo dalių formą, įskaitant siūlių priedus, kad būtų lengva susiūti.

BIOLOGINIS GAMINIMAS Kaip galime derinti natūralias medžiagas su aukštųjų technologijų sintetinėmis naujovėmis, kad sukurtume alternatyvias medžiagų tiekimo grandines? Mokslo ir dizaino konvergencija suteikia didžiulį naujų medžiagų kūrimo potencialą – nuo gyvų mikrobų sistemų iki gamtos regeneracinių galių sintezės. Taikant naujoviškus, labai produktyvius procesus, galima sukurti daug naujos kartos medžiagų su minimaliomis sąnaudomis. JK įsikūrusi Radiant Matter yra mokslinė medžiagų tyrimo įmonė, kurianti natūraliai žibančias ir ryškių spalvų medžiagas iš atsinaujinančios celiuliozės – polimero, kurio gausu augaluose, vaisių odelėse ar perdirbtame popieriuje.

TVARUS AUDINIŲ MARGINIMAS. Neseniai MA Material Futures magistrantūros studijas Šv. Martino menų ir dizaino koledže (Central Saint Martins) baigusi dizainerė Charlotte Werth sukūrė audinių marginimo procesą, kurio metu pigmentams kurti naudojamos bakterijos. Mielių ekstrakto, druskos, baltymų ir gliukozės vonia maitina dirvožemyje gyvenančias bakterijas Janthinobacterium lividum. Jos auga, dauginasi ir nusidažo drumsta geltona spalva, kai yra pasiruošusios gaminti purpurinį pigmentą ant audinio. Charlotte’a Werth bakterijų dažų mašina lėtai judina audinius per vonią, sustoja, kad susidarytų pigmento nuosėdos, o tada nedidelės energijos UV šviesa sterilizuoja audinį. Naudojama mažiau vandens nei sintetinių dažymo procesų metu. Sulankstymas, klostymas ir daugkartiniai dažymo procesai sukuria skirtingus raštus. Jie yra spausdinami ant natūralių nepermatomų audinių, tokių kaip šilkas, viskozė ir vilna.

60 I 2024: 2 (128)

TEKSTILĖ IŠ ŽMONIŲ PLAUKŲ?

Olandų dizainerė Sanne Visser yra medžiagų kūrėja ir tyrinėtoja.

Daugiausia dėmesio ji skiria inovacijoms, tvarumui ir ateities mąstymui. 2022 m., vykdydama projektą Locally Grown, Visser Londono dizaino muziejuje pradėjo tyrinėti žmogaus plaukus kaip vietinį atliekų srautą ir perdirbamų medžiagų išteklius. Bendradarbiaudama su kirpėjų ir kirpyklų bendruomene, ji perkūrė kirpyklos kėdę, kad kerpant būtų galima surinkti plaukus, taip pat rūšiavimo sistemą, skirtą plaukams suskirstyti pagal poreikius.

Taikant tradicinius virvių gamybos būdus, daroma plaukų vilna ir rankomis susukami siūlai. Iš plaukų pluošto galima pagaminti austų tekstilės gaminių, interjero detalių ir net šunų pavadėlių: jais būtų prekiaujama vietinėse bendruomenėse, iš kurių gaunami plaukai.

DAUGIAFUNKCĖS SAULĖGRĄŽOS JK įsikūrusi Climafibre, vadovaujama tarpdisciplininės dizainerės Jess’ės Redgrave, iš saulėgrąžų kuria mados pramonei skirtus produktus ir taip palaiko regeneracinį ūkininkavimą. Dėl plačios šaknų sistemos saulėgrąžos padeda praturtinti dirvą, be to, kartu su kitais maistiniais augalais jos didina biologinę įvairovę. Ši rūšis gali būti auginama visame pasaulyje, nes ji reikalauja minimalaus įsikišimo, trąšų ar laistymo. Saulėgrąžų atsparumas suteikia didžiulį prisitaikymo prie klimato kaitos potencialą. Climafibre naudoja visą augalą: iš stiebų gamina tekstilinį pluoštą, iš žiedų daro natūralius dažus, o iš saulėgrąžų aliejaus pramonės šalutinių produktų – vandeniui atsparias dangas.

BENDRUOMENIŲ ĮTRAUKIMAS Enriching Communities atkreipia dėmesį į tai, kaip kas gamina medžiagas, ar gamintojai bei dizaino kūrėjai rūpinasi socialiniu ir aplinkosauginiu gamybos poveikiu, ar siekia suteikti žmonėms pragyvenimo šaltinį, ar gerina darbuotojų darbo sąlygas ir kelia atlyginimą, ar atveria jiems naujas perspektyvas.

Turquoise Mountain siekia išsaugoti istorines vietoves ir kultūrines bendruomenes Afganistane, Mianmare ir Artimuosiuose Rytuose. Vietinių įgūdžių ir tradicinių amatų atgaivinimas padeda kurti darbo vietas ir atgaivinti vietinių bendruomenių pasididžiavimo jausmą. Karaliaus Karolio III įkurta, aukotojų bei labdaros partnerių remiama organizacija sujungia amatininkus ir mažas įmones su regioninėmis ir tarptautinėmis komercinėmis bendrovėmis ir atveria joms naujas galimybes. Nuo audimo iki medžio dirbinių ir papuošalų – pradinio lygio ir pažangios pameistrystės programos mokymo centruose ir pabėgėlių stovyklose padeda auginti naują amatininkų kartą, o prekių ženklo kūrimas, gamyba ir finansinis mokymas skatina ekonomikos plėtrą.

JK labdaros ir socialinių iniciatyvų organizacija Fine Cell Work moko rankdarbių įgūdžių kalėjimuose. Tikslinė veikla ir darbo užmokestis suteikia kaliniams emocinę paramą ir ateities įsidarbinimo galimybes. Fine Cell Work savanoriai padeda kaliniams ir išėjusiems iš kalėjimo atkurti savo gyvenimą ir negrįžti į nusikalstamą kelią. Jie vadovauja siuvimo grupėms kalėjimuose ir kartu su mokiniais dirba pagal mokymo programą, kai šie išeina iš kalėjimo. Bendradarbiaujant su žinomais dizaineriais, kuriami įvairūs namų apyvokos reikmenys ir madingi aksesuarai. Kaliniams siunčiami siuvimo rinkiniai, kad šie juos užbaigtų savo kamerose.

Rankų darbo kūriniai kalėjimo dirbtuvėse paverčiami galutiniais gaminiais, o vėliau parduodami interneto parduotuvėje ir renginiuose.

2024: 2 (128) I 61

i

PARODA

Ambiente

parodos naujienos Mūsų leidinys kasmet kviečiamas į Frankfurt Messe organizuojamą Ambiente parodą, kuri neabejotinai yra viena

didžiausių plataus vartojimo prekių scenų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šiemet vasario 7–11 d. vyko jau 25-oji Ambiente. Joje dalyvavo beveik 5000 įmonių ir daugiau nei 140 000 lankytojų – minios žmonių susibūrė peržvelgti ir pristatyti naujausių gaminių. Jaunieji kūrėjai ir garsių prekių ženklų atstovai pristatė tvarumą ir ekologiją skatinančias dizaino tendencijas. Šiais metais dizaineriai dar labiau ragina mąstyti apie gamtą. Šokiruojantys indai iš nuotekų, nedūžtantis stiklas, šiukšlinimo prevencija – visapusiška formų įvairovė, skatinanti puoselėti supančią aplinką, įpročius ir vidinę harmoniją. Čia pristatome parodoje asmeninį smalsumą sužadinusius objektus.

Avokado vaza – tyras, paprastas dizainas Menas sutinka dizainą Šįmet porceliano gamintojas Rosenthal mini 145 metų jubiliejų. Avangardinį dizainą puoselėjanti ir su pasaulyje žinomais menininkais, dizaineriais bei architektais bendradarbiaujanti įmonė pristato ikoniško dizaino vazas.

Tai objektai, spindintys švelniomis pastelinėmis spalvomis ir išraiškingomis formomis susiliejantys su spalvoto porceliano faktūromis. Kiekviena vaza pasakoja istoriją ir yra žinomų menininkų bei dizainerių individualaus kūrybiškumo išraiška. Nuo 26 iki 32 centimetrų siekiančios dinamiškų formų vazos yra elegantiški interjero elementai, pasižymintys matine išore ir glazūruota vidine dalimi.

62 I 2024: 2 (128)

Klimato kaitos problemą pasiryžę spręsti dizaineriai, siekdami išryškinti gamtos grožį, paskatinti auginti ir sodinti medžius, 2018 m. Londone įkūrė Ilex Studio.

Jų sukurtos avokado vazos dizainas paremtas minimalizmo ir funkcionalumo principais. Kūrėjai leidžia stebėti bręstančią avokado sėklą, šaknų vystymąsi ir sudaro puikias sąlygas būsimo medžio daigą persodinti į dirvą. Ši vaza leidžia pažvelgti į pirmuosius augalų gyvenimo etapus, todėl ji yra ne tik gamtą puoselėjanti interjero detalė, bet ir edukacinė priemonė gamtos tyrinėtojams, dizaino entuziastams, smalsiems vaikams. Avokado vaza padeda kurti unikalų ryšį su mūsų aplinka.

Mitologija ir dizainas Talentų zonoje lietuvaitė Paulina Vasiliauskaitė pristatė baldų kolekciją Pelkė laumėms – tai staliuko virš vandens ir šviestuvo po vandeniu objektų rinkinys. Kolekcija, sukurta tyrinėjant lietuvių mitologiją, mitus apie laumes, įprasmina dabarties momentą. Tyrinėdama skirtingas medžiagas ir kvestionuodama mitus bei tradicinius amatus, menininkė sukuria unikalų dizaino metodą, supinantį tradiciją su industrinėmis technologijomis ir šiuolaikišku požiūriu į dizainą.

Stiklas, atpažįstamas kaip vandens paviršius, objektuose tampa riba, skiriančia realųjį pasaulį nuo mitologinio, vaikystės prisiminimus – nuo neraminančios ateities nežinomybės.

Tentation – gamtos sergėtojai Dizainerė Katrin Rieber po vieno 2017-ųjų festivalio sugalvojo įgyvendinti palapinių išsaugojimo projektą. Šiandien Hamburgo studijoje, Šiaurės Vokietijoje, kurianti dizainerė drauge su komanda, pasislėpusia po Tentation (angl. tent – palapinė) vardu, bendradarbiauja su festivalių rengėjais. Nuo 2021 m. birželio mėn. šie gamtos saugotojai išgelbėjo maždaug 300 m³ medžiagos. Jie suteikia naują gyvenimą „šiukšlėms“, kaip antai senoms palapinėms, reklaminiams tentams, suplyšusiems aitvarams, skėčiams ir pripučiamiesiems čiužiniams. Tentation gamina tvarius aksesuarus ir drabužius, prisitaikydami prie sparčiai besikeičiančios mados industrijos.

Nicholas’o Plunketto porcelianas iš nuotekų Nicholas’as Plunkettas, Berlyne kuriantis objektus iš popieriaus ir porceliano, pristatė TP Collection 2020, kritikuojančią gausų tualetinio popieriaus vartojimą. Net 11 proc. naujo porceliano sudaro nuotekų likučiai, iškepti 1250°C temperatūroje. Nors nuotekų žymės (tamsios dėmės, paliktos kalcio karbonato, vario, cinko, geležies, aliuminio, išmatų, medicininių likučių ir mineralų) yra puikiai matomos, dėl aukštos kepimo temperatūros Nicholas’o indai yra sterilūs, higieniški ir saugūs. O kolekcija išryškina paslėptas atliekų srauto problemas: kūno atliekų švaistymą, iškreiptą šiuolaikinį higienos supratimą, tualetinio popieriaus gamybą ir vartojimą.

2024: 2 (128) I 63

Šimtametės tradicijos Kasdienius daiktus kurianti šimtametė įmonė Bugatti šiemet pristatė keletą naujovių. Tai dovanų serijos, stalo įrankiai, sukurti atidžiai studijuojant natūralius rankų mostus valgymo metu, maisto bei gėrimų termosai ir dizainerio Andreas’o Seegatz’o sukurti objektai – Romeo skrudintuvas ir elektrinis virdulys Giulietta, 2023 m. įvertintas tarptautiniu Red Dot Design apdovanojimu. Visi Bugatti produktai kuriami puoselėjant gamtą, todėl didžiausias dėmesys skiriamas žaliavų naudojimui.

83 proc. gamyboje naudojamų metalų išgaunami iš žiedinių šaltinių – perdirbant laužą. Taip pat, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, patobulinti ir gamybos procesai. Visos pakuotės pagamintos iš 91,5 proc. perdirbto popieriaus ir yra perdirbamos.

Baro vežimėlis jachtai ir namams Robbe & Berking, nuo 1874 m. gyvuojantis šeimos verslas, pristato naują baro kultūros ikoną – iš termopelenų sukurtą rankų darbo baro vežimėlį. Tai laivą primenantis dviejų aukštų baro vežimėlis su dideliais ratais. Šis dekoro elementas gali tarnauti ne tik pagal pirminę paskirtį: jis gali tapti knygų lentyna, gėlių stovu ar serviravimo vežimėliu. Šio objekto dizainas sukurtas taip, kad primintų laivo prieplauką ir denį. Denis pavaizduotas neatsitiktinai – Robbe & Berking Classics (nuo 2008 m. gyvuojanti dalis pagrindinio verslo) užsiima jachtų prekyba, todėl ir baro vežimėlio dizainas atspindi klientų pamėgtą erdvę.

Aš tave myliu Aš tave myliu – tai lietuvių dizainerės Liucijos Kostivos interaktyvių pledų kolekcija. Joje kuklūs namų apyvokos daiktas kviečia įsitraukti į žaismingą procesą prakerpant siūlus. Prakirpti pledo siūlai sukuria trimatį paviršių, džiuginantį taktiliškumu. Kolekciją sudaro trys pledai. Myli – nemyli – myli plede kartojasi visiems gerai pažįstamas ramunių motyvas. Prakirpus laisvus ramunės ataudų siūlus, galima rasti žiedus su lyginiu ar nelyginiu žiedlapių skaičiumi. Pledas Sugalvok norą kviečia pasvajoti, sugalvoti norus ir prakirpti pienių siūlus, tarsi nupučiant pūkus. Aš tave myliu pledo prakirpimas – tai lyg slapto raštelio išvyniojimas.

64 I 2023: 3 (126)

2023: 4 (127) I 65

2024:2 (90) PAVASARIS

Atvirai apie užuolaidų dizainą Svečiuojamės medžiagų bibliotekoje 4 lietuviški interjerai Patarimai naujakuriams

2

Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Reklama info@interjeras.lt Viršelyje – Norberto Tukaj nuotrauka

ATVIRAI SVEČIUOSE

Fotografai: Benas Šileika Norbert Tukaj Arimantas Knašas Lina ADI photography UAB Veritas Ana Laurynas Mitrulevičius Laurynas Mitrulevičius gam. MUSEUM

Tvarumo bibliotekoje vietoje knygų bus galima rinktis daiktus ir medžiagas

8/

4 nauji lietuviški interjerai

INTERJERAS

Autoriai: Vytautas Gurevičius Gytautė Ivanauskaitė

4/

12/

Patarimai

28/

PATARIMAI

Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt

Niekada nesvajojau būti siuvėja – interviu su „Užuolaidėlės“ įkūrėja Silvija Abromaityte

MIPIM parodoje: Europa sprendžia būsto įperkamumo krizę

34/

įvykis

INTERJERAS.LT PATARIA 2024:2 (90)

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m.

Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama.

ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 4 000 egz.

Susitikome žvarboką, bet saulės nušviestą pirmadienio pavakarę. Atėjau norėdama pasigilinti į užuolaidų siuvimo, darbo su užsakovais užkulisius, o išėjau pavaišinta namų gamybos desertu, nuoširdžiai pasikalbėjusi apie gyvenimą, jo pamokas, apie į verslą peraugusį amatą. Su Silvija Abromaityte, prekių ženklo „Užuolaidėlė“ įkūrėja, kalbėjomės apie vyraujančias langų dengimo tendencijas, apie tai, ką mėgsta lietuviai, griovėme mitus ir dalijomės svajonėmis.

Tekstas Gytautės Ivanauskaitės

Niekada nesvajojau būti siuvėja – interviu su „Užuolaidėlės“ įkūrėja Silvija Abromaityte Silvija, nuo ko prasidėjo jūsų pažintis su tekstile?

Vasaras leisdavau pas močiutę ir tetą Kumelionių kaime. Jos buvo siuvėjos, tad pasodindavo mane prie siuvimo mašinos ir turėdavau stebėti jų darbą. Kai paaugau, duodavo ir man kokį sijoną ar servetėlę, kas būtų paprasta, pasiūti. Tuomet net negalėjau pagalvoti, kad būsiu siuvėja (juokiasi). Vėliau mano šeimoje atsitiko didelė nelaimė – per pusantrų metų praradau tris šeimos narius, buvo itin sunku, ėmė prastėti mokslai.

Devintoje klasėje direktorė pasakė, kad turiu išeiti iš mokyklos. Vienintelis pasirinkimas buvo siuvėjų profesinė mokykla. Ten mokiausi ketverius metus, įgijau siuvimo ir drabužių konstravimo kvalifikaciją. Sekėsi tikrai gerai, buvau siunčiama į tarptautinius konkursus, viename jų – Estijoje, užėmiau trečią vietą.

Rankų darbas, tikslumas bei susikoncentravimas mane gelbėjo. Tuo metu ši profesija nebuvo prestižinė, jaučiausi atstumta kai kurių pažįstamų ir net draugų.

Siuvimo ceche gavau tikrai gerą darbą, tačiau, laikui bė4

gant, supratau, kad man nepatinka nei kolektyvas (buvau jauniausia), nei pats darbas, nors jį atlikau tikrai gerai: siūdama išlaikau itin greitą tempą ir kokybę. Taigi, išėjau iš siuvyklos ir išvykau į užsienį. Pavyko susitaupyti pinigėlių, o mano svajonė buvo mokytis ir įgyti išsilavinimą. Grįžusi į Lietuvą įstojau į verslo vadybą. Baigiau studijas puikiais pažymiais, buvau pirmūnė, nuo manęs net nusirašinėdavo (juokiasi). Turėjau didelę motyvaciją, laiko ir finansų. Po studiją tapau personalo skyriaus vadove. Spaustuvėje dirbau dešimt metų, pareigos buvo labai atsakingos, prižiūrėjau visą aplinkosaugos dalį, dirbau su SIO 14000 aplinkos apsaugos, ISO 9000 kokybės standartais. Deja, vieną dieną perdegiau...

Tuo metu susilaukiau pirmojo vaiko ir viskas ėmė keistis. Išėjau iš darbo, sumažėjo pajamos. Prisiminiau siuvimą. Drabužių siūti negalėjau, nes daug primatavimų, gyvenau už Vilniaus, būtų buvę sunku važinėti, o skolos pradėjo spausti. Tada dingtelėjo mintis, jog galiu siūti užuolaidas – įsivaizdavau, kad man atveš au-

Dirbate su daugybe interjero dizainerių ir architektų. Kiekvienas jų projektas labai individualus, skirtingas. Ar patinka su jais bendradarbiauti? Galbūt jūs tampate specialistų konsultante?

Kai gimė antras vaikas (juokiasi). Pasidarė maža vietos namuose. Gyvenau rąstiniame name, įsivaizduokite, neturėjau kabyklų, o sienos iš gražių atvirų rastų – būdavo taip, kad smeigiu vinį ir kabinu audinius! Ateini į namus, o visi koridoriai, kambariai nukabinti užuolaidomis! Šeimyna irgi ėmė pykti, kad namai virsta sandėliu. Dar laukdamasi supratau, jog taip būti nebegalės, ypač kai gims vaikelis, – reikia kažką daryti.

Pradėjau ieškoti patalpų. Algirdo g. 85-70, Vilniuje, atidariau „Užuolaidėlės“ studiją. Įsirengėme showroom’ą. Į jį kviečiame tiek čia, tiek kituose miestuose gyvenančius klientus, architektus ir interjero dizainerius su užsakovais. Turime ir siuvyklėlę, yra siuvėjos, o aš nuo paties siuvimo atsitraukiau. Žinoma, jeigu turime didelį užsakymą, siuvame visos. Apskritai, turime visas technines galimybes įgyvendinti įvairios apimties projektus.

Iš tikrųjų dirbame su galybe interjero dizainerių ir architektų. Kiekvienas turi savo braižą, stiliaus pojūtį, labai skirtingai įsitraukia į užuolaidų parinkimą: vieni nori viską išrinkti patys, kitiems svarbesnis mūsų patarimas. Tiesa, visi išklauso mūsų patarimus. O darbas labai įdomus! Projektai būna išskirtinio grožio ir sudėtingumo, autoriams kyla įvairių dizaino sumanymų.

Man smagu, nes atsiranda jausmas, kad visada kažkas vyksta. Niekada nenorėjau užsistovėti – mano siekis nėra visiems parduodi tuo pačius trijų spalvų audinius.

Man patinka, kad iš manęs reikalaujama naujų idėjų, sprendimų, produktų. Taip mūsų asortimentą papildė ir kiti langų uždengimo būdai: karnizai, medinės žaliuzės, romanetės, austrijietės, ritininės užuolaidos (roletai), interjero tekstilės gaminiai. Juk langai ir dizainai labai skirtingi, galbūt kažkur užuolaidas kabinti bus visiškai nepraktiška. Norisi visiems klientams suteikti išgrynintus sprendimus. Kai važiuoju į objektą, visada po jį pasivaikštau. Kol vaikštau, pasišneku su klientu. Faina pajausti žmonių poreikius, suprasti, kiek svarbus praktiškumas, kokia interjero stilistika. Jeigu vykstu pas interjero dizainerio klientus, daugmaž viskas aišku, kadangi yra išgrynintas konceptas: neretai net žinau, kokių audinių pasiimti.

Morodesign interjeras

AJ architects interjeras, Lina ADI photography nuotr.

O kada nusprendėte atidaryti savo studiją?

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 5

ATVIRAI

dinį, aš pasiūsiu, o klientas produktą pasiims. Ėmiau kelti skelbimus į internetą (tai buvo prieš 11–12 metų), taip ir užsisuko. Užsakymų pradėjo daugėti, laiko mažėti, mano darbų nuotraukų galerija augo. Pamenu, kad net mamos prašiau išeiti iš darbo ir padėti rūpintis vaiku, nes nebegalėjau pati susitvarkyti – užsakymams stigo laiko. Klientai pradėjo manęs prašyti ir audinių, ir karnizų, atvykti į namus, modeliuoti – juk negalėjau atsisakyti. Tiesa, siuvimo gyslelę turėjau visada, nes ne tik močiutė ir teta siuvo – mano tėtis Senamiestyje turėjo audimo studiją, kurioje ausdavo tautinius rūbus.

Su dizaineriais dirbti tikrai įdomu, vienas pastarųjų projektų – Aurelijos Slapikaitės-Jurkonės ir ArchDesign studijos kurtas bibliobusas. Įspūdingas projektas – užeini į autobusą, o ten – mini namai-biblioteka su nedideliais langučiais. Reikalavimai buvo itin aukšti, audinio ieškojau mėnesį (juokasi). Dizaineriai turi savo viziją, tad reikia tikrai stengtis!

ATVIRAI

Kurios kategorijos objektams yra sudėtingiausia pritaikyti jūsų gaminius – privatiems, visuomeniniams ar biuro interjerams? Galbūt yra tam tikra specifika, kliuvinių?

Architektai prikuria įvairiausių langų ir kampų (šypsosi). Neretai langai eina per visą sienų ilgį, labai daug šlaitų, nestandartinių langų vietų ir formų. Tai ir yra didžiausia specifika. Visuomeninės paskirties objektuose ar biuruose paprasčiau – yra aukštis ir, pavyzdžiui, dėl įvairių išvedžiojimų sudėtingiau pasiekiamos lubos. Iš principo nėra sudėtinga, nes vyrauja horizontalios lubos, o aukštis mums – ne kliūtis. Su individualiais namais sudėtingiau, todėl ir važiuojame į parodas, ieškome sprendimų. Vis laukiu gamintojų, kurie pasiūlytų, kuo dengti probleminius langus: šlaitinius, apvalius, horizontalius, stoglangius, kur, regis, nėra kur tvirtinti gaminio, bet turi sugalvoti, kaip tai padaryti, ypač jeigu jis įmontuotas virš lovos. Ir dar jis turi būti valdomas automatiškai. Žinoma, išeičių yra, bet norisi daugiau.

Važiuojame į „Heimtextil“ parodą ne tik pasižiūrėti audinių, bet ir ieškoti nestandartinių idėjų.

Parodoje pastebėjau, kad viskas eina į natūralumą, šviesius atspalvius. Nemažai medžiagų yra su įaustais, lyg pasipešiojusiais siūlais. Nors vyrauja vienspalviai audiniai, begalė jų dekoruoti įvairiais raštais. Žinoma, buvo ir spalvotų, margų, raštuotų – pažiūrėti buvo gražu, bet Lietuvoje vis tiek dominuoja nuosaikesni atspalviai ir raštai. Įsivaizduokite: jeigu ant didelių vitrininių langų pakabintume ryškų audinį su kokiais drambliais ar žirafomis (juokiasi), nebūtų labai gerai.

Jis labiau tiktų mažiems langams, galbūt gražiai atrodytų vaikų kambaryje. Taigi pas mus užuolaidos yra visiškai neutralizuojamos. Taip, jos interjerui suteikia daug jaukumo ir šilumos, bet dažniausiai įliejamos į visumą, kad derėtų prie baldų, sienų spalvos, grindų.

Labai svarbi ir pati tekstilė: ją turi būti malonu liesti.

Norisi, kad eidamas per namus justum skirtingas faktūras: buklė, drobės, lino.

Pastebime, kad dažniausiai klientas renkasi ne atskiras dienines ir naktines užuolaidas, o labiau tarpinį audinį. Jis tankesnis, ne toks skaidrus kaip dieninis.

Vakare, uždegus šviesas, iš lauko pusės galima matyti siluetus, todėl jo nevadiname naktiniu. Grožio šiems audiniams suteikia išaustos geometrinės formos, kurios neatrodo lyg raštas.

Kokias iš parodos parsivežtas naujienas pristatysite savo klientams?

Radom naujienų ir automatizuotų langų uždengimo variantų. Parsivežėme ir perdirbtų audinių, jų turėjome ir anksčiau, bet norėjome pasipildyti asortimentą.

Tiesa, žmonės dar nelabai prisijaukina tokio tipo audinius, bet stengiamės klientus edukuoti, jiems parodyti, kad šie audiniai yra praktiški, minkšti, gražiai krintantys ir išsiskiria gausia spalvų gama.

Iš principo mes iki šiol viską darėme: turime elektrinę karnizų sistemą, automatizuotas medines žaliuzes, automatizuotas romanetes, plisuotas žaliuzes ir ritinines užuolaidas. Svarbu, kad užsakovai kreiptųsi kuo anksčiau – mielai visus konsultuoju nemokamai. Tą darau, nes būtina suprasti, kokie turimi nišų dydžiai, kokios automatizavimo galimybės, mat joms reikia laido išvado. Taip, galime pasiūlyti ir įkraunamos baterijos variklių, bet parodoje „Heimtextil“ ieškojome variantų, kurie ilgiau laikytų, nes jeigu užuolaidos sunkesnės, varikliai, kurie leidžia automatizuotai jas atitraukti ir suskleisti, gali greičiau išsikrauti, o tai nepatogu. Taip pat mes siekiame, kad kuo daugiau užsakovų galėtų sau leisti šį patogumą. Kol kas automatizuotos užuo-

IN ARCH interjeras, Lina ADI photography nuotr.

Iš asmeninio archyvo

Užsiminėte apie „Heimtextil“ parodą. Kaip paieškos sekėsi šiemet? Kokias audinių tendencijas pastebėjote?

6

laidos dar atrodo kaip prabangos prekė, todėl norisi, kad jų kaina kristų.

Ar susiduriate su nuomone, kad namuose kabinti užuolaidų neapsimoka, nes sudėtinga priežiūra?

80 proc. audinių yra skalbiami, vadinasi, namų sąlygomis galima tą daryti, jeigu jie telpa į skalbyklę. Kiek sudėtingiau, jeigu užuolaidos dengia itin didelius langus.

Rekomenduojama skalbti šiltuoju sezonu, nes audinių negalima dėti į džiovyklę ir naudoti gręžimo funkcijos.

Taip pat galime pasiūlyti neglamžių audinių – tuo ypač džiaugiasi klientai, nes neretai po skalbimo jų nereikia net lyginti. Pavyzdžiui, dieninis lengvos drobelės audinys, ne itin išreikštos tekstūros linas. Išskalbus galima iškart juos kabinti.

Su kokiais kliento poreikiais susiduriate? Ar turite projektų užsienyje?

Dažnas pageidavimas – blackout tipo audiniai. Jie gerai tamsina patalpą, o užtraukus šiek tiek sulaiko saulės šilumą, todėl kambaryje juntama vėsuma. Ne veltui tokias užuolaidas mėgstama kabinti miegamajame.

Taip pat klientas gali rinktis bet kokį patinkantį audinį, o blackout įsiuvame kaip antrą sluoksnį. Šis modelis vizualiai atrodo sunkesnis, tad svetainėje jo rinktis nerekomenduojame, o miegamajame atrodo puikiai.

Ritinines užuolaidas dažniausiai montuojame biuruose bei visuomeninės paskirties objektuose, nes ten aktualus praktiškumas, o individualiuose namuose dažniausiai jas tvirtiname katilinėse, voniose, tualetuose bei drabužinėse.

Apskritai užuolaidos labai plačiai naudojamos – jas klientai renkasi ne tik langams dengti, bet ir erdvėms atskirti. Dažnu atveju jomis dengiamos stiklinės pertvaros, drabužinės, taip pat jos naudojamos vietoj durų. Vandeniui ir drėgmei atspariomis užuolaidomis galima apdengti visą vonią, jeigu ji nėra priglausta prie sienos. Dažnai atskiriame įėjimo į restoraną erdvę – žiemą tai ypač aktualu, tad neretai renkame storus vilnonius, buklė audinius.

Dar vienas labai geras, mažai vietos užimantis langų uždengimo būdas – dviguba romanetė. Siuvame ją iš dieninio audinio, kitą – iš naktinio, o valdoma ji atskiromis grandinėlėmis. Galime pasiūlyti ir PVC užuolaidų – jos atsparios drėgmei, tad puikiai tinka dušo zonoje. Taip pat turime į gipso lubas įleidžiamų bėgelių. Jie gali būti dvigubi (dieninėms ir naktinėms užuolaidų) – tik apie juos reikėtų pagalvoti dar projektavimo stadijoje, nes svarbu sustiprinti tą vietą, kurioje jie bus montuojama. Šis labai minimalistinis sprendimas ypač patinka dizaineriams.

Turime nedaug projektų užsienyje, bet lietuviai, gyvenantys svetur, pavyzdžiui, Airijoje, Prancūzijoje,

Iš asmeninio archyvo

Anglijoje, Danijoje, Olandijoje, kreipiasi nuotoliu.

Kartais net atsiunčia fizinių sienų spalvos pavyzdžių, tapetų, baldo fragmentą. Tiek mums smagu, tiek jiems, nes namuose turi lietuvišką gaminį, dar kokią dovanėlę įdedame (šypsosi). Kreipiasi ir dizaineriai, kurie rengia namus ar biurus kitose šalyse – patys į objektą nevykstame, bet viską su instrukcijomis suruošiame ir išsiunčiame.

Pabaigoje norėčiau paklausti: koks labiausiai patikęs, o gal – sunkiausias užsakymas? Galbūt net turite svajonių erdvę, kurią norėtumėte papuošti „Užuolaidėlės“ užuolaidomis?

Sunku išskirti, tiek daug projektų buvo. Labiausiai patinka tie, kur gamini, darai, kol sugalvoji, kaip reikia daryti, galvoji, o Dieve, kaip bus sudėtinga ir kaip viskas bus blogai, o išeina viskas puikiai (juokiasi). Pakabini užuolaidas – ilgis geras, neliečia grindų, atrodo lyg visada buvęs interjero dizaino dekoras. Žinoma, sudėtingiausia, kai reikia taisyti užsakymą, nes užima daugiau laiko. Dabar atrodo, kad 8 m užuolaidų kabinimas, šlaitinių langų uždengimas yra easy, juk viskas padaroma. Žinokit, kai važiuoju pro miestą, pagalvoju: norėčiau, kad mano užuolaidos kabėtų šiame pastate. Įdomiausia, kad po kokios savaitės sulaukiu būtent jo gyventojų skambučio (juokiasi). Todėl svajoju tyliai!

Ačiū už pokalbį. ip

Daugiau informacijos: uzuolaidele.lt, info@uzuolaidele.lt, +37065264969 Studijos adresas: Algirdo g. 85-70, Vilnius (priimame iš anksto sutartu laiku) 2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 7

Tvarumo bibliotekoje vietoje knygų

bus galima rinktis daiktus ir medžiagas Vilniaus Naujamiesčio širdyje, buvusios siuvyklos patalpose, duris atvėrė unikali Medžiagų biblioteka. Tai ne tik saugykla, bet ir kūrybinė laboratorija, kurioje architektai

SVEČIUOSE

ir interjero dizaineriai galės pasirinkti senų medžiagų ir jas pakartotinai panaudoti naujuose technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio Tech Zity Vilnius interjeruose.

Prieš pradedant rekonstrukcijos darbus, buvo surinkta daugybė autentiškų apdailos medžiagų, interjero detalių ir daiktų, atspindinčių beveik 80 metų gyvavusios siuvyklos istoriją.

Kaip ir kodėl ši idėja virto realybe, kalbamės su Tech Zity operacijų vadove Jovita Bimbiryte.

8

Kaip ir kam kilo idėja išsaugoti Lelijos fabriko interjero detales?

Prie technologijų miestelio projekto dirba trys architektų komandos: A2SM, DO architects su Gilma Teodora Gilyte priešakyje ir Audriaus Ambraso komanda. A2SM studijos vadovas architektas Aurimas Sasnauskas yra tvarumo idėjos plėtojimo iniciatorius. Tvarumą akcentavome nuo pirmųjų projekto plėtojimo dienų, tačiau pagaliau tai virto ne tik idėja, bet ir realia fizine vieta, kur galima paliesti, pamatyti, pernaudoti.

Visi mūsų ankstesnių projektų pastatai yra renovuoti.

Tech Arts Vaidilutės gatvėje – tai atnaujintas senas gastronomo pastatas. Vilnius Tech Park – buvusi Sapiegos ligoninė, Druskininkų Tech SPA buvo administracinės banko patalpos, Tech Loft – sandėlis. Visuose šiuose statiniuose taip pat yra išlaikyta senojo interjero ar architektūros elementų. Sapiegų parko administracijos staliukas pagamintas iš senų langų, Druskininkuose išsaugoti šviestuvai ir keletas kitų elementų, Tech Loft centre – palikti seni įėjimo vartai.

Pradėję šį projektą, įsivedėme tvarumo taisykles ir, vadovaudamiesi jomis, nusprendėme sukurti rastų me-

džiagų biblioteką. Kadangi aptikome daugybę medžiagų, dalį jų eksponuojame, o kitas sandėliuojame.

Suprantu, kad patalpų nuomotojus skatinsite naudoti senas medžiagas?

Tikrai taip. Naujiems nuomotojams siūlysime interjerą įsirengti naudojant senuosius šio pastato interjero ir architektūros elementus. Net ir langus, atsinaujinus, galima panaudoti kaip vidines pertvaras. Stalas, prie kurio šiandien sėdim, taip pat yra pagamintas iš naujam gyvenimui prikeltų balkių. Kadangi ne tik skatiname, bet ir rodome tvarumo puoselėjimo pavyzdį, norime, kad ir mūsų nuomininkai darytų tą patį. Mes sandėliuojame visas senienas.

Medžiagų biblioteka yra turimų medžiagų ekspozicija.

Kas sudaro šios bibliotekos ekspoziciją?

Trys dalys – medžiagos, daiktai ir meno objektai – medžiagų ir daiktų naudojimo pavyzdžiai. Tai gausybė interjero detalių: plytelės, lubiniai šviestuvai, lubų ornamentai, grotos, laikrodžiai, dėžės, balkiai, staklių rėmai, masyvūs langai, kuriuos galima panaudoti biuro pertvaroms. Taip pat išlikusios 1947 m. koridorių grindų plytelės – jos atrodo kaip naujos. Yra daugybė objektų, kuriuos galima kūrybiškai pritaikyti interjere. Tarp menininkų sukurtų pavyzdžių yra suoliukas, krėslai, šviestuvai, kavos staliukas – tai eksponatai, sukurti iš čia rastų medžiagų.

Mūsų komunikacijos vadovas Karolis Žukauskas sugalvojo sukurti Medžiagų raudonąją knygą ir medžiagų pavadinimus, šią knygą įkėlėme į internetą. Prie kiekvienos medžiagos yra nurodytas jos paplitimas, kaip tikroje

raudonojoje knygoje. Pavyzdžiui, paplitimas retas – reiškia, kad šių detalių yra mažiau. Jeigu užrašyta itin retas – greičiausiai tai jau vienetinis elementas. Galima matyti ir medžiagų naudojimo pavyzdžių, kaip detalės atrodo natūraliai ir kaip jas galima apdirbti.

Nenorime numarinti istorijos. Norime, kad matytųsi, kaip keitėsi vietos istorija: kitados čia buvo gamykla, o dabar bus modernus technologijų miestelis. Fabrike dirbo 4500 darbuotojų, tad ir mes tikimės, kad tiek jų dirbs įrengus patalpas. Nenorime technologijomis užgožti istorijos, todėl mąstome įgyvendinti ir muziejaus idėją. Esame palikę ir iš aktų salės išneštą Lelijos užrašą kaip dalį šio pastato istorijos.

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 9

Kokios dar erdvės sudarys būsimą technologijų miestelį? Šis didelis projektas susideda iš keleto mažesnių dalių.

Viena iš jų – biurai. Kita – trumpalaikės loftų nuomos vystymas, taip pat numatyta įveiklinti laiptines kaip galerijas. Norime išnaudoti ir stogą, galbūt jame įrengsime 10

kavinę. Bus ir konferencijų centras tūkstančiui žmonių, didžiojoje erdvė tilps iki 500 ir dar tiek pat kartu tilps dviejose mažesnėse erdvėse.

Vietoje kiemų bus keletas skverų, kieme turi atsirasti 6–8 maitinimo įstaigos. Vienos iš jų savininkas, kavinių tinklo Caffeine bendraturtis Nidas Kiuberis, planuodamas čia atidaryti kavinę, sugalvojo ją įsirengti naudoda-

mas tik šiose patalpose rastas medžiagas. Lauko erdvėse taip pat stengiamės palaikyti gyvą tvarumo temą. Oro uostas prieš keletą metų keitė apšvietimą ir rengėsi išmesti senovinius šviestuvus. Mes juos pasiėmėme ir norime pritaikyti mūsų lauko erdvių apšvietimui.

rius Žakaitis: „Jeigu planuojate griauti pastatus, palaukite, negriaukite, pirma įsileiskite mus, kad galėtume atrasti medžiagų ir jas čia panaudoti.“

Ačiū už pokalbį. ip

Kaip planuojate spręsti automobilių parkavimo problemą?

SVEČIUOSE

Visų pirma, skatinsime tausoti gamtą ir rinktis kitokius transporto būdus. Mūsų komandoje pilna pavyzdžių, kaip galima puikiai išsiversti be automobilio. Viena kolegė vaikšto pėstute ir tą daro visokiu oru. Mūsų vadovas pardavė automobilį, nes jam, gyvenančiam centre, susisiekimas su šia vieta yra labai patogus. Aš pati pradėjau važinėti viešuoju transportu ir supratau, kad tai yra puikus laikas knygai skaityti ar tinklalaidei klausyti. Vis dėlto ne visi turi galimybę taip keliauti į darbą. Todėl kasime požeminę stovėjimo aikštelę, bet žinome, kad vis vien neišspręsime stovėjimo vietų poreikio problemos.

Pernai mūsų surengtoje mobilumo konferencijoje buvo aptarta, kad dėl žmonių srauto ir gyvenamųjų kvartalų plėtros šalia technologijų miestelio turi atsirasti dviračių takas. Dėl to jau kalbamės su savivaldybe.

Pabaigai noriu pridėti žinutę, kurią per medžiagų bibliotekos atidarymo renginį perdavė mūsų vadovas Da-

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 11

Kalno namai –

poilsio ir sporto oazė, funkciškai tilpusi į 176 m2

INTERJERAS

Šie apie 176 m² siekiantys namai ypatingi, nes juose visos gyvenamosios patalpos turi vieną arba dvi stiklo sienas – gyvus Vilniaus panoramos natiurmortus. Net ir tėvų vonios kambaryje natūrali šviesa krinta pro jame įtaisytą stoglangį. Namai suprojektuoti per du aukštus, todėl stiprų estetinį įspūdį sukuria naujai įrengti sukti balti ąžuoliniai laiptai į antrą aukštą. Interjero dizainas buvo pradėtas kurti buvusių šeimininkų paliktose erdvėse. Deja, jas reikėjo gerokai keisti, nes jos turėjo atitikti visiškai kitus 4 asmenų šeimos poreikius.

Interjero dizainerė: Aurelija Slapikaitė-Jurkonė Studija: Aform Nuotraukos: Beno Šileikos

Iš svečių vonios kambaryje integruoto dirbtinio „stoglangio“ bėga vanduo. Virš įleistos dailios praustuvės įrengta natūralaus ąžuolo siena tapo didžiausia kambario puošmena. Bibliotekos spintoje kompaktiškai paslėpta transformuojamoji lova su 1,6 metro pločio čiužiniu, tad joje komfortiškai gali ilsėtis šių namų svečiai. Žvilgsnis krypsta ir pasirinktą medžiagiškumą, kaip antai medines žaliuzes, kambarį puošiantį odinį krėslą. Šioje erdvėje integruotos LED lempos papildo panoraminį apšvietimą. Hole pasirinkti šviesūs tonai

4

5 1

12

7

ir labai dekoratyvūs sukti laiptai kuria jaukumo pojūtį. Šeimininkai norėjo turėti kuo daugiau vietos daiktų sandėliavimui ir komunikacijoms, tad net mažiausios erdvės, pavyzdžiui, po laiptais, tapo funkcionalios.

Virtuvės zonoje sumontuota milžiniška Nuvolato kvarcito sala su integruota dviguba kaitlente bei antra plautuve itin mėgstantiems gaminti šeimininkams. Virtuvės baldų spintelės dekoruotos originaliu korio rašto stiklu, kurį sukūrė Suomijos meistrai. Buvusi šalta lodžija pratęsia svetainės zoną ir natūraliai tampa šviesiausia namų dalimi. Joje dėmesį traukia dizainerės suprojektuotas art deco elementų turintis baldas, paslepiantis garso aparatūrai skirtas detales, bei kitas suprojektuotas baro baldas su vyno šaldytuvu. Virš jo kabantys veidrodžiai – ne tik praktinis, bet ir estetinis elementas. Svetai-

6

2

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 13

7

INTERJERAS

5

3

išklotos angliškam stiliui būdinga kilimine danga. Pro langą galima gėrėtis miesto panorama. Einant toliau, patenkama į erdvų koridorių. Čia žvilgsnis krypsta į 7-ias baltas kambarių duris: vienos jų stumdomos, kitos – varstomos. Tėvų miegamasis išsiskiria aukščiausiomis lubomis visuose namuose: nuo grindų iki stogo konstrukcijos – apie 5,6 metro aukščio. Šalia miegamojo glaudžiasi drabužinė su šokoladinio atspalvio lenkto stiklo konstrukcija su stumdomomis durimis. Šio kambario puošmena – ne tik stiklo elementai, bet ir įspūdingo ilgio kreminės sunkaus audinio užuolaidos, valdomos elektra. Kadangi šeima yra itin aktyvi ir sportiška, norėta sporto, filmų ir žaidimų kampo. Namuose prie sienos pritvirtinta bokso kriaušė, įrengta daugiafunkcė sporto sienelė bei ekranas su garso aparatūra. Kiti ypatumai – veidrodinė siena, minkšta grindų danga mankštoms.

Motyvaciją sportuoti stiprina nuostabus dailininkės tapybos darbas ant sienos. Jis iliustruoja įvairias sporto šakas, kurias šeimininkai yra išbandę ir pamėgę.

Antrame aukšte pavyko sutalpinti nedidelę skalbyklą.

Joje telpa svarbios šių namų komunikacijos, šalia – lyg

nės zona itin jauki – ją puošia didelis šviesus bei minkštas kilimas, šviesios medžiagos sofa su pufu-staliuku bei krėslas. Stoglangis, sujungtas su stikline vitrina, tampa ne tik šviesos šaltiniu, bet ir interjero detale. Ją pagražina siūtos šviesios užuolaidos. Tiesa, projektuojant šią erdvę, buvo susidurta su praktiniais iššūkiais, nes norėta įrengti kuo geresnę vėsinimo sistemą. Į antrą aukštą veda art deco stiliaus turėkliniai laiptai – medžio ir metalo detalių derinys. Jame grindys 14

1

bučio standartą. Tėvai ir atžalos turi savo privačias erdves. Ypač optimaliai suprojektuotose ir suvaldytose patalpose kiekvienas šeimos narys gali tiek aktyviai leisti laiką, tiek mėgautis ramiu poilsiu. Be kita ko, neapkraunant namų pavyko sukurti net vienuolika skirtingų funkcinių erdvių su keturiais miegamaisiais.

Apsilankantys svečiai taip pat giria namų šviesumą bei erdvumą ir pastebi sumaniai įrengtas daiktų sandėliavimo vietas. Daug liaupsių susilaukia laiptų ir prieangio plytelių derinys, medžio ir akmens sąskambis bei antrąjį aukštą puošianti minkšta kiliminė danga – ji suteikia britiško stiliaus akcentą. ip

nematoma, sienos dekorais pagražinta funkcionali patalynės spinta. Anot dizainerės, pati įdomiausiai įrengta erdvė – tėvų vonios kambarys su atskiru tualetu bei garine pirtimi. Ją išvydę, svečiai itin nustemba. Bičiuliai giria ne tik dizainą, bet ir atskiras jo detales, kaip antai veidrodį.

Savo originalumu neatsilieka ir net dvi atskiras prausimosi vietas turintis vaikų vonios kambarys. Ant kvarcito stalviršių suprojektuoti dailūs klasikiniai dubenys su virš jų kabančiais veidrodžiais labai patinka šeimininkų dukrai. Jie žaismingai dera tarpusavyje ir kuria iliuzijos bei erdvės tęstinumo efektą. Dušo zonoje įrengtas minėtas dirbtinis „stoglangis“ suteikia tiek šviesos, tiek jaukumo – būdamas čia pamiršti, kad kambarys nėra didelis. Iš tiesų juo gali naudotis net keli žmonės vienu metu.

Atskiri nedideli vaikų miegamieji, kuriuos puošia parinkti lovų modeliai bei užuolaidos, suprojektuoti priešingoje namų dalyje nei tėvų miegamasis. Jis ir sporto salė įrengimu atitinka penkių žvaigždučių vieš-

8

4

2

junda.eu akmenstata.lt jung.lt ardena.lt decors.lt barselonaliving.lt frevinistudio.com iris.lt

1 2 3 4 5 6 7 8

Berlynas:

menu ir spalvomis žavintis 88 m2 butas 16

Autoriai: Domantė Daktarė, space baltic studio Nuotraukos: Norberto Tukaj

džia turėti atskiras ramybės, poilsio ir darbo erdves. Interjere derintos šiltos ir šaltos medžiagos, siekiant išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp saldumo ir rūgštumo.

Natūralus medis dera su nerūdijančiuoju plienu, skaidrūs stiklo blokeliai – su ryškiai geltonu dirbtiniu corian akmeniu. Naudota nemažai skirtingų medžiagų ir spalvų, siekiant sukurti gražų ir jaukų interjerą, kuris būtų ne vien tik dailus paveiksliukas, bet ir puikiai apibūdintų žodį „namai“.

INTERJERAS

Virtuvę norėta daryti funkciškai patogią ir kartu sukurti lengvą vaizdą iš svetainės ir valgomojo erdvės.

Su klientu buvo išsigryninta, kokias funkcijas virtuvė turi atlikti ir kaip sukurti funkcionalius baldus. Architektė nusprendė virtuvės tęsinį išnaudoti TV zonoje. Su gartraukiu integruota Elicos kaitlentė leido atsisakyti

Berlynas. Taip būtų galima vienu žodžiu apibūdinti privačių apartamentų interjerą Vilniaus širdyje. Šių namų viduje atsiveria pasaulis, patyriminė kelionė per medžiagas ir jų daugiafunkciškumą. Čia visos medžiagos turi praktinę ir funkcinę prasmę, jos naudojamos tam tikru ritmą. Visa tai – jaunatviškumu ir energija trykštančiame interjere.

Nekeičiant 88 m2 senamiesčio buto suplanavimo, funkciškai buvo atskirta pagrindinė erdvė nuo darbo zonos. Darbo zonai skirtas langas su vaizdu į vieną gražiausių baroko paminklų Vilniuje – Šv. Kazimiero bažnyčios kupolą. Išgrynintos kambarių funkcijos lei2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 17

standartinio sieninio gartraukio, kuris būtų įpareigojęs rinktis kitokio dizaino virtuvės spinteles. Mėlyni tonai buvo derinti su Alpi raudono atspalvio lukštu – taip sukuriama harmoninga visuma, o ryškias spalvas atsveria baltos sienos.

INTERJERAS

Architektę sužavėjo minėtasis Alpi lukštas, kurio kolekciją kitados ji buvo mačiusi Vegtomo interneto puslapyje. Anot jos, norint naudoti išraiškingas medžia-

2

18

ti atskirą kambarį drabužinei. Apartamentuose įrengta drabužių erdvė leido sukurti neapkrautą, švarų, tik poilsiui skirtą miegamąjį. Vonios kambarys atlieka savo pagrindinę funkciją, bet jo balduose galima pasidėti asmeninius higienos reikmenis ir kosmetiką. Įrengiant būstą labai pagelbėjo ir tai, kad jis yra palėpiniame aukšte su aukštomis lubomis. Paaukojus tambūro ir vonios lubas, sugebėta paslėpti visas komunikacijas ir įrenginius.

Meno kolekcija – kliento atsineštas turtas iš ankstesnių namų. Meno kūriniai yra puikus paties užsakovo atspindys: juk menas vertingas ne tik finansine prasme – jis žmogui svarbus ir kaip tam tikro laikotarpio ženklas, sukeliantis sentimentus, o gal net atspindintis politines pažiūras. Kiekvienam meno kūriniui ieškota erdvės ir vietos interjere, kur jis galėtų labiausiai atsiskleisti. Berlynas. Šiuose apartamentuose sukurtas ne tik interjeras, bet ir sentimentas praeities istorijoms. ip

trukme.lt ardena.lt

1 2

gas, tikrai tenka sulaukti to momento, kol sutiksi drąsų ir ryžtingą klientą, nebijantį ryškių spalvų ir raštų.

Renkantis tokias medžiagas, svarbu labai gerai apgalvoti koncepciją – kiek ir kur tokią išraiškingą medžiagą naudoti, kad ilgainiui ji neatsibostų, nepradėtų erzinti, o atvirkščiai – kad būtų lyg vyšnaitė ant torto, papildanti kitus, „lengvesnius“ sprendinius. Šis interjeras labiau sujungia skirtingų dizaino stilių ir krypčių visumą. Skandinaviško stiliaus sofa, darbo stalas, valgomojo kėdės dera su itališku vintažiniu stikliniu stalu ir ikoniniu italų gamintojo Flos 1978 m. sukurtu frisbi šviestuvo modeliu, 1956-aisiais sukurto dizaino Eames Lounge foteliu. Tai tik įrodo, kad geras baldo ir daikto dizainas yra nepavaldus laikui ir visur tinka. Duoklė lietuvių kūrėjams buvo atiduota per Radvilės Juodytės meno kūrinius.

Visada svarbu sukurti kelis apšvietimo scenarijus – nuo jaukus iki akcentinio, skirto konkrečiai zonai apšviesti. Virš valgomojo stalo kaba Flos šviestuvas Frisbi, vonią apšviečia Delta Light Topix sieninis šviestuvas, lounge sieninę zoną puošia paprastas apšvietimo įtaisas iš parduotuvės IKEA. Svarbu buvo šviesa ir skaidrumas abiejose vonios kambariuose. Architektę stiklo blokelių pasiūla tikrai maloniai nustebino – didelis spalvų, dydžių, raštų asortimentas tik palengvino užduotį išsirinkti tinkamą modelį ir dizainą. Tai be galo tvirta ir praktiška medžiaga, kuri su laiku vėl gali grįžti į interjerų topus.

2

1

Specialistė pastebėjo, kad vienu iš nestandartinių ir tikrai „brangių“ sprendimų įrengiant butą buvo paauko2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 19

Autorė: Silvija Samoškaitė-Liškauskienė Nuotraukos: Arimanto Knašo

4

Namai, kvepiantys mišku

1

daugiamečių medžių alėją ir vandens telkinį. Gamtos peizažas interjere tapo nuolatiniu besikeičiančio kolorito paveikslu. Šiandien šis paveikslas – rudenėjančios ochros tonų.

Interjero koloritas – žemės spalvų gama. Virtuvės balduose konkuruoja rusvos tekstilės (spintelių fasadai), kaštonų atspalvio akmens gijos (baldo stalviršis), medžio apdaila (jungiamosios detalės) ir juodi žemės akcentai dekoro detalėse (šviestuvai, laiptai, baldų furnitūra, buities prietaisai). Minkštuosiuose balduose įterpta kontrastuojanti spalva – šermukšnių oranžinė. Ji sustip-

Šiandienos gyvenimo tempas vis dažniau tarsi intuityviai, bet kartu labai racionaliai sugrąžina mus į gamtą. Šie rudeniški namai nukelia į Lietuvos pamarį, Svencelės gyvenvietę, ir tarsi ragina trumpam sustoti, pamatyti, pajausti ir išgirsti gamtos garsus, atrasti ramų poilsį pabėgus iš aktyvios miesto rutinos. Tokia filosofija tapo ir namo interjero kūrybiniu konceptu.

88 m² gyvenamasis namas tapo natūraliu medžiu kvepiančia poilsio erdve. Čia pagrindinės apdailos medžiagos – ąžuolas ir pušis. Statinys savo modernia architektūra organiškai įsilieja į landšaftą. Gyventojai pro didelius vitrininius langus regi besidriekiančią 20

3

2

3

rina nuotaiką ir paįvairina estetinį namų vaizdą (pusbario kėdės, minkštasis kampas, miegamojo baldai).

INTERJERAS

Vidaus namo erdvės projektas – atviras: būdamas pirmame aukšte gali jausti ir matyti antro aukšto kambarius. Interjero vientisumą kuria atsikartojančios medžiagos ir spalvų deriniai. Erdvės pojūtį sustiprina lubose esantis didžiulis stoglangis – pro jį atsiveria nuostabus dangaus vaizdas ir sklinda natūrali šviesa.

Antrajame aukšte vyrauja poilsio atmosfera. Atsižvelgus į užsakovo poreikius, bendras plotas padalintas į tris zonas: miegamąjį (jis atskirtas dekoratyvaus dizai-

4

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 21

2

22

INTERJERAS

no skaidraus stiklo pertvara) ir kitas dvi dienos poilsio zonas su atskirais langais į skirtingas namo puses. Jose parinkti patogūs baldai suteikia komfortą ir leidžia gėrėtis vaizdu į mišką ir į tvenkinį. Pirmo ir antro aukšto erdvės vizualiai sujungiamos rištų virvių šviestuvais, per kelis aukštus nuleisti apšvietimo dizaino elementai matomi tiek būnant miegamajame, tiek sėdint svetainės ar valgomojo zonose.

Interjere pasirinktos šiuolaikiškos medžiagos, inovatyvūs techniniai sprendimai ir naujos kartos funkciniai daiktai būtini patogiai buičiai ir komfortiškam laisvalaikiui. Namo šildymo sistema valdoma internetu, didelius langus nuo saulės saugančios žaliuzės valdomos elektra, virtuvės buities prietaisai papildyti funkcijomis pagal užsakovo poreikius, įrengta oro kondicionavimo sistema, parinkti šviesos srautą reguliuojantys apšvietimo prietaisai. Speciali sanitarinė danga, bakterijoms atspari keramika, potinkiniai santechnikos prietaisai ne tik kuria minimalizmo įspūdį vonios kambaryje, bet ir padeda palaikyti patalpoje higieną bei švarą. Šių namų atmosferą padeda sukurti vaizdas, kurį pasiūlė pati aplinka ir supanti gamta, o mano užduotis buvo juos sujungti į bendrą stilingą visumą ir sukurti estetiškus, patogius namus moderniam šiandienos žmogui. ip

skandinaviskiinterjerai.lt medziostilius.lt dubingiai.lt trukme.lt

1 2 3 4

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 23

Interjero konceptas, mėgstantiems solidumą, persipynusį su žaismingumu Interjero autorė: Lina Urban Nuotraukos: Lina ADI photography

Kai sutampa architektės ir užsakovų estetinis matymas, atsiranda pasitikėjimas – sukurti interjero dizaino vizualizaciją tampa išties lengva, nors žmones gali skirti ir tūkstančiai kilometrų. Šis projektas, pavadintas Avokadu, būtent toks. UrbanRoom interjerams būdingos sodrios, ryškios spalvos, tad pirminių per nuotolį vykusių susitikimų metu pasiūlytas žalsvas, natūralus vienetinio rašto kvarcito akmuo stalviršiams. Ši idėja iškart sulaukė palaiminimo, o dabar puošia virtuvės erdvę. Tiesa, dėl atstumo architektei teko didelė atsakomybė vienai suvaldyti visus projekto įgyvendinimo etapus ir išrinkti patogius baldus.

2

INTERJERAS

Interjere visa spalvų bazė gana žemiška ir rami, prislopinto gamtinio kolorito. Gana išraiškingas net ir stalviršių akmuo – gamtinės temos – tapybiškas ir primenantis lapų žalumą. Išsiskiria tik vaikų vonios kambarys – čia buvo

1

suteikta laisvė pasitaškyti spalvomis ir originalesniais deriniais.

Architektė pastebi, kad kai virtuvė ir svetainė yra vienoje erdvėje, visada ypatingas dėmesys skiriamas virtuvės baldams ir jų išraiškai: juk tai vieta, kur praleidžiame kone visą laiką būdami namuose. Norisi išvengti buitiškumo, todėl svarbu apgalvoti visą sandėliavimą ir ergonomiką, kad neslėgtų vaizdas. Nenorėta derinti daug skirtingų medienos atspalvių, tad korpusiniams baldams ir sienų apdailai pasirinktas tamsesnis ąžuolo lukštas. Jis suteikia solidumo bei ramios prabangos įspūdį. Į baldus įterpti šlifuoto metalo profiliai pasižymi šiltu atspalviu ir grafiškumu. Minėtasis kvarcitas, puošiantis stalviršius, išsiskiria ne tik tapybiška išraiška, bet ir maloniu liesti reljefu.

Svetainės erdvę puošia ekspresyvus Eglės Kurlianskaitės paveikslas. Šis meno kūrinys labai tiko ramiame kolorite, kartu jis pagauna žalius virtuvės stalviršių pustonius.

24

1

drą tamsesnę patalpą. Pagrindinėje vonioje panaudotos klasikinės akmens rašto plytelės, prabangos ir solidumo suteikia poliruotas jų paviršius bei lieto akmens masės praustuvas-stalviršis.

Projektas išsiskiria ir apšvietimų scenarijų gausa: jų tiek daug nebuvo planuota nė viename anksčiau įgyvendintame architektės projekte. Užsakovai labai mėgsta paslėptą LED apšvietimą, todėl namuose apšviestos visos užuolaidų nišos, lubų niša, einanti palei sienų skydus.

Atidarant kiekvieną virtuvės, spintos bei drabužinės stalčiuką, pasitinka šviesa. Laiptuose įfrezuotos LED juostelės apšviečia kiekvieną pakopą. Karaliauja dekoratyvinis sieninis pašvietimas – ypač jaukiai šviečia alabasterio ir marmuro sieniniai šviestuvai. Virš virtuvės salos skirtingame aukštyje, tarsi ledo luitai, kaba rifliuoto pilko stiklo šviestuvai – taip susidaro erdvinė kompozicija, apibrėžianti salą. Architektei itin jaukus vakarinis apšvietimo scenarijus, atsirandantis įjungiant TV baldo indaują ir sieninius šviestuvėlius lėkštutes. Antrojo aukšto vonios kambariuose vyrauja stiprus bendrasis apšvietimas, o kai norisi labiau atpalaiduojančios nuotaikos – jungiami kabantys šviestuvėliai virš vonios arba bra.

Vaikų vonios kambarys išsiskiria spalvingumu. Vaikai dar gana maži, todėl nuspręsta rinktis žaismingą dizainą.

Karaliauja sienų bei grindų plytelės su mėlynais apvaliai stilizuotais teraco akmenukais. Architektė seniai jaučia meilę kobalto mėlynai spalvai, tad nuoširdžiai ir ilgai ieškojo tinkamo atspalvio pastatomų apvalių praustuvų. Kita santechnika tokios pat stiliaus kaip ir suapvalinti veidrodžiai. Specialiai suprojektuotas vonios baldas traukia akį originaliais sudvejintais fasadais, yra ir laisvai pastatoma vonia.

3

Miegamasis yra erdvus, tad pavyko suprojektuoti baldą lovos galvūgalyje. Už frezuotų medienos fasadų suprojektuotos priežiūrai nereiklios lentynėlės tinka knygoms susidėti. Pasirinkta architektei itin patinkanti portugalų gamintojo DomKapa gana šviesios natūralios odos ir gobeleno derinio lova, tad norėjosi tamsesnio fono jai paryškinti. Dešinėje, šalia drabužinės, kaba aukštas veidrodis: atvėrus miegamojo duris, jis sukuria iliuziją, kad erdvė tęsiasi ir už jo. Tamsesnė patalynė suteikia kambariui subtilumo ir jaukumo, efektą sustiprina nepermatomos (blackout) užuolaidos. Drabužinė suprojektuota patogiai, stalčiai ir lentynos vos įžengus subtiliai apšviečiami, papildoma šviesa patenka pro langą, geresnei oro cirkuliacijai pasirinktos stumdomosios žaliuzinės durys.

Vonios kambarių dizainą padiktavo bendra namų stilistika ir koloritas. Pirmojo aukšto svečių sanitariniame mazge vyrauja tamsios akmens masės plytelės, tamsi riešuto LMDP baldinė plokštė. Paslėpta ir skalbyklė su džiovykle, suprojektuoti skyriai skalbinių krepšiui ir buitinei chemijai. Šviesus lietas akmens masės praustuvas su apšviesta dekoratyvine lentynėle kiek praskaidrina ben-

uzuolaidele.lt ardena.lt interjerosala.lt

1 2 3

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 25

INTERJERAS

Virtuvės salą puošiantis NOVY Panorama modelis Virtuvė visų pirma turi būti funkcionali, idealu kai tai pavyksta suderinti su brangiai kainuojančia estetika. Šiuo metu jai labai patinka faneruoti sienų skydai, nes natūralus medis su savo rievėmis, spalva, puikiai atskiria, paryškina funkcines zonas, užpildo plokštumas. Baldai, dekoruoti natūraliu lukštu, yra gyvesni, organiškesni, solidžiau ir subtiliau atrodo. Virtuvės zona nebuvo labai didelė, dvejota dėl salos, tačiau užsakovai buvo užsiminę, kad visada jos norėjo, tad, kiek pakoregavus praktikoje pasitvirtinusius atstumus, ji buvo suprojektuota. „Čia sumontavome labai smagų Novy Panorama modelio gartraukį, kurio ištraukimo blokas iškyla keliais lygiais, priklausomai nuo poreikio.

4

Virtuvės balduose sumontavome net kelis aukštus ištraukiamų cargo krepšių. Juos nuoširdžiai rekomenduoju, jei tik leidžia biudžetas ir virtuvės funkcinis zonavimas, nes labai patogu laikyti nedideles maisto atsargas: kruopas, miltus, skardines. Saloje yra ir nedidelis vyno šaldytuvas – jo troško užsakovai. Klientams visada patariu – jei reikėtų rinktis salą ar valgomojo stalą – rinktis pastarąjį, nes per ilgesnę vakarienę ar prisėdus padirbėti ant standartinės kėdės mažiau apkraunama nugara ir yra patogiau. Šiuo atveju tokios dilemos spręsti nereikėjo: turime erdvų stalą visai šeimai patogiai susėsti net ir su svečiais bei salą su pusbario kėdėmis greitai užkąsti ar papusryčiauti.

Kaip minėjau, virtuvė nėra didelė, todėl turėjome nuspręsti – saloje įrengti plautuvę ar kaitlentę? Kaitlentė visada eina su gartraukiu, tad pasirinkome pastarąjį funkcinį

26

variantą. Šiame projekte turėjau didesnę biudžeto laisvę, tad rekomendavau NOVY Panorama, juk jis gartraukių „mersas“ (juokiasi): žinau, kad Belgijoje gaminami Novy gartraukiai stebina net pačius išrankiausius vartotojus. Pamatę vaizdo įrašą, atlikę analizę ir sužinoję apie 5 metų garantiją, užsakovai panoro būtent šio gaminio. Man labai patinka trimis lygiais iškylanti garų surinkimo dalis (surenkami jų atsiradimo vietoje) ir tai, kad, nepaisant didelio galingumo, ji veikia itin tyliai. Tai labai gera funkcija, kai norima virtuvę jungti su svetaine. Prietaisas platesnis, išskirtinio ir praktiško dizaino, susiliejantis su stalviršiu ir pastebimas tik gaminant, tad užima salos stalviršio plotą, bet erdviškai neapkrauna. Dėl to galėjome pakabinti dekoratyvinius šviestuvus.

Iš širdies stengiuosi, kad virtuvės balduose buitinė technika kuo mažiau kristų į akis. Jei yra sala, nusuktoje jos dalyje integruojame orkaitę (šiame būste tai yra vyno šaldytuvas), tuomet virtuvė atrodo mažiau buitiška, vizualiai tvarkinga.

NOVY Panorama turi recirkuliacinį bloką, todėl būtina jam numatyti vietą. Šiuo atveju sumažinome stalčius ir sumontavome jį arčiau cokolinės dalies. Taip gavome lengvą, minimalistinį estetinį vaizdą: Novy prietaisas suteikia daug laisvės projektuojant interjerą, nereikia virš kaitlentės kabinti gartraukio ir spintelių, galima sukurti atviros erdvės įspūdį Taip pat kaitlentė ir gartraukis yra tiesiogiai susiję, tad itin paprastai valdomi – Auto funkcija leidžia vienu mygtuko paspaudimu įjungti kartu ir kaitlentę, ir gartraukį. Atskiras kaitlentės zonas galima sujungti į vieną didelę, nes yra integruota Bridge funkcija. Apskritai ši kaitlentė-gartraukis subtiliai ir funkciškai įsipynė bendroje virtuvės zonoje, o ilgesnį laiką NOVY Panorama panaudoję užsakovai taip pat patikino, kad jis savo darbą atlieka puikiai“, – pastebi architektė Lina Urban. ip

technoarka.lt

4

Peržvelgdamas šių metų interjero projektus, atkreipiau dėmesį į akmens paviršius – jų naudojimas interjere tapo įprastiniu reiškiniu. Tai rodo interjero architektų ir užsakovų norą naudoti kuo tvaresnes medžiagas bei atsiradusiais technines galimybes tuos norus įgyvendinti.

Tekstas: Vytauto Gurevičiaus Dėkojame už nuotraukas UAB „Veritas Ana“

Akmeniu dekoruotas interjeras visada atrodo įspūdingas, ilgaamžis, atsparus, brangus ir kilnus. Tai drąsiai galima vadinti pagrindine bet kokio akmens paviršiaus funkcija. Natūralus akmuo ir jo pakaitalai naudojami namų ir butų sienų apdailai, grindų dangai, virtuvės stalviršiams, židinių apdailai, dekoratyviniams sienų akcentams. Vonios kambaryje tiek dubenys, tiek stalviršiai dažniau daromi iš dirbtinių analogų – lieto akmens arba porceliano plokštės. Paletė šiuo atveju beveik visada paremta natūraliais tonais: baltas, juodas ar pilkas akmuo vonios interjere derinamas su kitomis neutraliomis spalvomis ar metalinių prietaisų paviršių atspalviais. Vonios kambario apdailoje medžiaga gali būti naudojama plokščių, plytelių ir net mažų mozaikų pavidalu. Grįžkime į gyvenamojo kambario interjerą.

Norėdami pasirinkti tinkamus natūralaus akmens ar jo dirbtinių analogų kompanionus, atsiminkite tekstūros ypatybes. Bet kokia akmens žaliava yra šalta, todėl ją patartina derinti su šiltomis ir jaukiomis tekstūromis, o matiniai paviršiai geriau atrodo šalia tokių pat arba pusiau blizgių.

Akmuo ir mediena laikomi klasikine pora. Šis derinys tinka bet kokiam stiliui ir gali egzistuoti bet kokiomis proporcijomis. Nors, žinoma, dažniausiai interjero dizaine daugiau medinių elementų, o akmeniniai

gam.MUSEUM

PATARIMAI

Dirbtinis kvarco akmuo. Nuotrauka Lauryno Mitrulevičiaus

gam.MUSEUM

Natūralus ar dirbtinis akmuo?

28

gam.MUSEUM

koridoriams, virtuvėms. Skirtingai nei klasikinės keraminės plytelės, akmens masės plytelės dažniausiai gaminamos įvairių natūralių faktūrų imitacijos pavidalu.

Paviršius gali atrodyti kaip marmuras arba oniksas, mozaikinis betonas (terazzo), granitas, betonas.

Natūralus kvarcitas. Nuotrauka Leono Garbačausko

naudojami kaip akcentai. Kelių rūšių akmenys taip pat puikiai atrodo kartu. Tačiau čia svarbu pasirinkti viena kitai tinkančias tekstūras. Pavyzdžiui, marmuras ir travertinas derės, o šiurkštus skalūnas ir poliruotas oniksas rėš akį. Kaip kompanionas akmeniui tinka betonas, tačiau tokius šaltus derinius būtinai papildykite šiltesnėmis ir jaukesnėmis faktūromis bei spalvomis.

Jei norite suteikti lengvumo ir šviesos, rinkitės stiklo elementus: pavyzdžiui, pertvaras ar stiklo blokelių intarpus, permatomus stalviršius, dekoratyvinius spalvoto stiklo šviestuvus.

Gražiausiai interjere akmuo dera su kitomis natūraliomis medžiagomis. Tačiau ne visuomet įmanoma visą apdailą, baldus ir dekorą padaryti iš natūralių medžiagų. Pasirinkimo variantų paletė gali būti pati įvairiausia: nuo ​​kavos staliuko ar pakabinamos lentynos iki virtuvės salos ar baro. Tačiau problema yra ta, kad natūralaus akmens paviršius sunku prižiūrėti, ypač jei jie pagaminti iš dekoratyviųjų akmens rūšių, tokių kaip marmuras ar agatas. Pirma, ant „minkštesnio“ jų paviršiaus gali atsirasti įbrėžimų. Antra, gaminiams reikia kruopščios priežiūros be agresyvių cheminių medžiagų, be to, šie paviršiai nėra atsparūs maistinėms rūgštims, gali nusidažyti išliejus raudono vyno taurę.

Lietas akmuo. Jis pagamintas iš akrilo dervų, mineralinio užpildo ir dažančio pigmento derinio. Rezultatas yra graži, santykinai patvari medžiaga. Dažniausiai ji naudojama stalviršiams. Iš jos galima suformuoti vientisus, lenktus ar kitokius sudėtingos formos gaminius.Tačiau lietas akmuo turi ir rimtą trūkumą: paviršiuje greitai atsiranda įbrėžimų, tad jei virtuvėje naudojate akrilą, maistą reikia pjaustyti tik ant lentos. Įbrėžimus galima panaikinti reguliariai perpoliruojant paviršių.

Kvarcinis aglomeratas arba porceliano plokštės. Pagrindinis šių medžiagų pranašumas yra didelis stiprumas, be to, dideli formatai atveria plačias panaudojimo galimybes. Plokštės gali būti itin plonos, net iki 3 mm storio. Tai leidžia jas naudoti baldų fasadams ar net vietoje stiklo. Tačiau ši savybė vienu metu yra ir privalumas, ir trūkumas, nes kietas, didelių gabaritų medžiagas labai sunku pjauti ir apdoroti, o tai daro įtaką galutinio gaminio kainai. Vizualiai jis gali imituoti bet kokius natūralius mineralus: nuo malachito iki granito.

Linkiu pasidomėti visomis šių nepigių medžiagų savybėmis prieš nusprendžiant, kur ir kokiu tikslu jas naudosite, nes šios klaidos gali labai brangiai kainuoti. ip

Kas gali pakeisti natūralų akmenį?

Akmens masės plytelės. Dabar tai viena populiariausių apdailos medžiagų ne tik vonios kambariams, bet ir

Marmuras. Nuotrauka Leono Garbačausko

2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 29

SPALVINGAS INTERJERAS Pavasario interjero dizaino tendencijų sąrašo viršuje – spalvingumas! Vyraujančius persikų, rožinius, geltonus, raudonus ir žalius atspalvius lengva integruoti į neutralių tonų paletę. Spalva gali greitai pakeisti kambario nuotaiką, gali būti naudojama išreikšti mūsų asmenybei. Ji tiesiog daro kasdienį gyvenimą ryškesnį ir įdomesnį. Taigi nebijokime spalvų, o jei šiek tiek nedrąsu, siūlome pradėti nuo detalių: tai gali būti ryškiaspalvis krėslas, šviestuvas ar dekoratyvinės pagalvėlės ant Jūsų minkštojo baldo.

RETRO DETALĖS

Sofa Gustav

PATARIMAI

Pavasario tendencijos EASE baldų salonuose

Įvairios retro formos, kuriose regime žaismingų spalvų ir raštų, būdingų 1970-ųjų, 1980-ųjų ir 1990-ųjų stiliui.

Galime aiškiai matyti, kaip praeitis susitinka su dabartimi ir nejučia nostalgija persipina su eklektiška šių laikų tikrove. Retro formų galime rasti ne tik detalėse, bet ir baldų dizaino sprendimuose, kuriuose daugiausia dominuoja mus į praeitį nukelianti forma. Išskirtinis retro bruožas – žaismingumas ir spalvos. Taigi išlaisvinkite savo fantaziją, nes retro stilius puikiai dera su kitais interjerų stiliais. Maišykite, derinkite be jokių taisyklių, negalvokite, kas yra teisinga ar neteisinga, ko yra per mažai ar per daug! Pritaikykite šią tendenciją ir papuoškite savo namus didelės apimties, organiškų formų minkštuoju baldu, spalvingu pufu ar komoda, kuri retro stilių primins savo forma.

Kiekvieno naujo sezono pradžioje stengiamės įžvelgti kryptis, kuriomis vadovaujasi originalius būstus kuriantys interjero architektai. Svarbus aspektas – nevienadieniai, tvarūs sprendimai.

EASE baldų salonuose vadovaujamasi būtent šiomis vertybėmis. Šiemet pavasaris – spalvingas, su gražiomis retro nuotaikomis, interjeruose dominuoja raštai ir kontrastai. Kviečiame pasisemti idėjų ir sukurti gyvybingus namus.

Fotelis su pakoju Ross

30

ARČIAU GAMTOS

INTERJERO DIZAINO TVARUMAS

Neapdorota ir natūrali estetika – tai tarsi natūralus žmogaus šauksmas kuriant interjerą. Kiekvienas savo namuose trokšta jausti ramybę ir poilsį. Norėdami sušvelninti miesto kraštovaizdį ir kartu sukurti raminančią erdvę, į namus dizaineriai grąžina gamtos elementus. Žemiški audinių tonai, molio detalės, medžio tekstūros susipina ir susijungia. Kiekvienas pripažins, kad liestis prie natūralaus medžio masyvo stalo yra daug maloniau. Sėdėti ant sofos, kurios audinys savo šiluma tarsi apgaubia, – tai komfortas, kurio nereikia atsisakyti.

Tvarumas tapo neatsiejama interjero dizaino tendencija.

Ji su metais tik ryškėja ir užima svarbią vietą šiame segmente. Žaliasis kursas yra gyventi su gamta, o ne prieš ją, o tai reiškia, kad ši tendencija vyrauja renkantis namų interjero sprendimus, nepriklausomai nuo to, ar tai bus prabanga alsuojantis, ar minimalistinis būstas. Ekologiškas medžiagų tiekimas, statyba ir novatoriškas dizainas yra tvarumo dalis. Skoningi, aukštos kokybės, nepriekaištingą komfortą teikiantys baldai gali būti ir tvarūs.

MAKSIMALIAI IŠNAUDOTA ERDVĖ

Kolekcija Karto

ŽAISMINGAS MINIMALIZMAS

2024 m. pavasarį išvysime didelius, netaisyklingų formų baldus, kurių pagrindinis tikslas – ne tik atlikti funkciją, bet ir užpildyti erdvę. Jau seniai pamiršome tuos laikus, kai stalas buvo tik kvadratinis ar stačiakampis, dabar mes norime organiškos formos baldo. Tai gali būti ovalas ar netaisyklingas stalviršio kraštas, sukuriantis išskirtinumą, apvalus valgomojo stalas, tinkantis net ir ankštose erdvėse. To paties reikalaujame ir iš minkštųjų baldų. Pageidaujame, kad jie prisitaikytų prie esamos erdvės. Individualūs pasirinkimai leidžia susikurti namus, kuriuose jausitės patogiai. Baldų įvaizdis yra daug drąsesnis nei anksčiau, juose dera praktiškumas ir komfortas. ip

Personalizuotas namų kūrimas be jokių taisyklių ir gairių – tai mantra, kurią turite sau kartoti kurdami namus.

Nereikia vaikytis kaimyno ar draugo kuriamo interjero, reikia įsiklausyti į tai, ko norite Jūs! Taigi pageidaujantiems minimalizmo, turime gerų žinių, jis niekur nesitraukia, tačiau šiek tiek reikalauja prisiliesti asmeniškai ir įtraukti individualaus žaismingumo. Taigi taip gimė nauja tendencija – žaismingas minimalizmas. Čia galite naudoti ramesnę, natūralesnę spalvų paletę ir pasirinkti vienspalvį žemiškų tonų vaizdą, kur kontrastą sukurs skirtingos medžiagos, struktūros, faktūros ir galbūt juoda ar kita ryškesnė akcentinė spalva.

Sofa Colorado

Stalas Barrel ir kėdės Karla

EASE salonus rasite: Vilniuje: Vytenio g. 20, Vilnius P. Lukšio g. 32, Vilnius (Domus galerija) Kaune: Savanorių pr. 168, Kaunas (HOLAS – namai interjerui) www.easbaldai.lt 2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 31

Kaip senųjų pastatų autentiką gali padėti išsaugoti inovatyvūs retro jungikliai?

Interjeras yra derinamas prie aplinkos: vienoks jis, kai gyvenama naujos statybos name užmiestyje, kitoks – kai įsikuriama miesto centre. Pagaliau svarbu ir tai, kas matyti pro jūsų būsto langą. Todėl interjero dizaineriai akcentuoja, kad įsikuriantieji istoriniuose senamiesčių pastatuose turėtų išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių, klasikinių elementų, namo istorijos.

Vertėtų nepamiršti ir įvairių elektros instaliacijos elementų, kurie tuo pat metu gali būti ir inovatyvūs, ir padedantys išsaugoti praeities būsto aurą.

PATARIMAI

Interjero dizainerės Rugilės Jautakaitės-Morkuvienės teigimu, ar įrengiant būstą, komercinę erdvę ar biurą senamiestyje bus išsaugota konkrečios vietos autentika, labai daug priklauso nuo užsakovo santykio su istorija, jo akiračio bei pomėgių. Vis dėlto, dizainerė pabrėžia, kad tokios miesto dalys paprastai pačios būna iškalbingos ir diktuoja interjero sprendimus. „Išsaugoti, atkurti istoriniai elementai yra mūsų išliekamoji vertė, o įvairios autentiškos detalės dar labiau paryškina ir kuria praeitin nuėjusio laikmečio atmosferą. Savo klientams, kurie įsikuria istoriniuose kvartaluose esančiuose būstuose, visuomet patariu palikti kuo daugiau autentikos, klasikinių elementų.

Pavyzdžiui, jei lubose yra atidengti karniziniai dekorai, reikėtų įrengti ir klasikines duris su puošybinėmis juostelėmis ar kitais dekoratyviniais elementais, naudojamais vidaus apdailai. Pastarieji sukuria papildomą reljefą bei šešėlių žaismą. Pasitelkus juos, galima padalinti ir erdves. O korpusinius baldus siūlau palikti švarius, be dekoro elementų. Tokiu atveju liktų atsvara tarp istorijos ir dabarties“, – aiškina specialistė.

Minimalizmą pradeda keisti ryškesnės spalvos ir akcentai R. Jautakaitė-Morkuvienė apgailestauja, kad istoriniai interjerai nėra labai populiarūs tarp tautiečių. Lietuvoje šiuo metu dominuoja vadinamasis skandinaviškas „smėlinis“ minimalizmas – pilki ir įvairaus smėlio atspalvio interjerai. Vis dėlto, anot jos, situacija po tru32

putį keičiasi: žmonės vis labiau domisi ir vertina istoriją, daiktų ir baldų dizainą, drąsesnes spalvas. „Džiaugiuosi, kad klientai vis dažniau „pavargsta“ nuo užsistovėjusio minimalizmo, pradeda labiau domėtis spalvomis, praeito šimtmečio dizainu, vertinti daiktus su istorija. Žinoma, interjero įrengimo mados visada egzistuoja, tačiau šiuo metu jos ir ypač greitai keičiasi. Pavyzdžiui, neseniai praslinko „Japandi“ banga ir suklestėjo „Modern Mid Century“ stilius, labiau pritaikytas šiuolaikiškam žmogui. Šalia ochros bei samaninių tonų atsirado ir ryškesnių spalvinių bei formų akcentų, norima daugiau gyvybės patalpose“, – sako dizainerė.

R. Jautakaitė-Morkuvienė pažymi, jog XXI amžiuje planuojant klasikinį interjerą svarbu nepamiršti ir praeito šimtmečio pradžioje buvusių medžiagų bei detalių, kaip antai žalvario atspalvio santechnikos bei elektros instaliacijos elementų. „Žalvaris, kaip ir auksas, – niekada nesenstanti klasika. Tiesa, neapskaičiavus medžiagos kiekio interjere, niekam didelio įspūdžio jau nebepadarysi – reikalingos tinkamos proporcijos bei derinimas. Kita vertus, istoriniuose būstuose dėl estetinio vaizdo itin tinka retro dvasia alsuojantys, bet modernūs JUNG LS1912 serijos svirtiniai elektros jungikliai. Jų išvaizda organiškai įsilieja į istorinį interjerą, nes atitinka tą laikmetį. Ne mažiau svarbus yra ir pojūtis, kuomet šviesa atsiranda ne paspaudus, o pakėlus jungiklio svirtelę. Vertinantiesiems istoriją šie jungikliai – idealus pasirinkimas autentiškame būste“, – sako R. Jautakaitė-Morkuvienė.

Šiuolaikiška klasika – retro stiliaus svirteliniai jungikliai Interjero dizainerei antrina ir jungiklių bei išmaniųjų namų sistemų centro „Jung Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis. Pasak jo, maždaug iki 1910-ųjų Europoje vyravo elektros jungikliai, turintys pasukimo rankenėlę. Tais metais vokiečių elektrikas Albrechtas Jungas patentavo naujos kartos jungiklį su tumbleriu, kitaip vadinamu įjungimo svirtele. 1912 metais jis įregistravo savo įmonę, kurioje ir pradėjo gaminti svirtinius jungiklius. „Keičiantis laikams ir technologijoms, jungikliai su svirtele turėtas pozicijas užleido modernesniems, šiuolaikiškesniems. Tačiau ne jų dizainas – jis galėtų iliustruoti, jog genialumas slepiasi paprastume: aiškios linijos, aukštyn žemyn judanti svirtelė, kaip tiesioginė nuoroda į įjungimo ir išjungimo veiksmą. Prieš gerą dešimtmetį šis dizainas JUNG atgimė naujai ir išsirutuliojo į LS1912 gaminių seriją, žyminčią įmonės įkūrimo metus. Nors ir modifikuota, bet su išlikusiu dizaino pagrindu, vėl pradėta gaminti, netruko sužavėti retro stiliaus gerbėjų“, – sako R. Skurdenis.

Anot jo, nors šie jungikliai mena šimtametes gamybos tradicijas, tačiau yra pritaikyti ir moderniems namams: jais galima valdyti ir išmanaus namo sistemas.

Be to, gaminant LS1912, svirtinis jungiklis, dangtelis ir jungimo mechanizmas, buvo sukurti kaip moduliai, kad nesimatytų tvirtinimo varžtų, todėl šį jungiklį galima derinti su visais LS serijos rėmeliais – nuo viengubo iki penkiagubo. Jungiklis tinka ir visoms standartinėms instaliacinėms dėžutėms. O šiais metais įmonė šiuos jungiklius papildė ir 63 Les Couleurs Le Corbusier spalvomis. „Ši jungiklių linija visuomet išsiskyrė ir prabangiomis medžiagomis: nuo aliuminio, nerūdijančiojo plieno ir žalvario iki poliruoto chromo. Pavyzdžiui, kiekvienas žalvarinis jungiklis yra unikalus. Jo paviršius šlifuojamas ir dailinamas rankomis. Nerūdijančiojo plieno jungiklis apdorojamas stiklo šratasraučiu, todėl aliuminio konstrukcijų paviršius tampa matinis“, – aiškino elektros instaliacijos ekspertas.

Tarp šios linijos išskirtinumų, pasak „JUNG Vilnius“ vadovo, rikiuojasi ir daugiau privalumų – pa-

vyzdžiui, jungiklio valdymą į didesnį komforto lygį perkelianti svirtelė su raudona indikatoriaus lempute padeda paprasčiau susigaudyti erdvėje ir didina prietaiso funkcionalumą. „Ilgaamžis, nepastebimas, tačiau iš tolo aiškiai matomas LED indikatorius aiškiai parodo, kokioje padėtyje yra cilindro, kūgio arba kubo formos svirtelė ir kur yra pats jungiklis. Dėl savo išskirtinio dizaino ir jungimo mechanikos šios serijos gaminiai puikiai atsiskleidžia istoriniuose interjeruose. Neseniai šios linijos jungiklių spalvų gamoje atsirado ir klasinė matinė balta ir juoda spalvos. Pavyzdžiui, matiniai grafito juodumo svirtiniai jungikliai paryškina tamsias sienas, traukia akį, o juoda spalva sugeria šviesą. Balta spalva kaip tik atspindi šviesą, todėl sniego baltumo spalvos svirtiniai jungikliai dera ir prie šviesaus, ir prie tamsaus fono“, – pasakoja R. Skurdenis.

Elektros instaliacijos eksperto pastebėjimams pritaria ir interjero dizainerė R. Jautakaitė-Morkuvienė.

Jos tvirtinimu, matinėse sienose pasirinkti matiniai jungikliai ar kištukiniai lizdai padeda išlaikyti vientisumą. O erdvėse, kuriose vyrauja blizgūs paviršiai, plytelės, stalviršiai ar kitos akcentinės detalės, matiniai elektros instaliacijos komponentai tiesiog susilieja su bendra visuma, neužgoždami kitų paviršių spalvinio blizgesio. ip 2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 33

Kovo viduryje nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai, investuotojai, atsakingieji šalių vyriausybių nariai, miestų merai ir savivaldybių atstovai, urbanistai ir architektai, miestų entuziastai iš viso pasaulio rinkosi į didžiausią NT parodą MIPIM Kanuose.

Kasmet vykstantis didžiausias tokio pobūdžio renginys šiemet pritraukė apie 21 000 dalyvių iš daugiau nei 90 šalių.

Akimirka iš pagrindinės MIPIM konferencijos „Housing Matters“

MIPIM parodoje: Europa sprendžia būsto įperkamumo krizę ja apie tarptautinius architektūros konkursus Vilniuje ir miestų vyriausiųjų architektų pusryčiai.

Be to, Vilniui įteikti iš viso 5 apdovanojimai už pasiekimus Europos perspektyviausio miesto rinkimuose. Bendroje vidutinio dydžio miestų kategorijoje sostinė užėmė 3-iąją vietą. Apdovanojimų teikimo ceremoniją kasmet rengia dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“.

įvykis

Vilniaus miesto stendas

Įvertinę Vilniaus ekonominius rodiklius, ekspertai miestui skyrė 2-ąją vietą žmogiškojo kapitalo pritraukimo srityje, o ekonominio potencialo kategorijoje sostinė pateko tarp trijų geriausiųjų.

Šalių sostinės ir kiti didieji miestai, pirmaujančios NT bendrovės, vyriausybinės institucijos bei kiti sektoriaus atstovai pristatė savo projektus ir paslaugas daugiau nei 20 000 m² parodų erdvėje. Iš viso suskaičiuota apie 300 dalyvių stendų. Buvo pristatyta projektų, kurių bendra vertė siekia iki 4 trilijonų eurų.

Elitiniame NT renginyje Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su partneriais ir Vilniaus miesto savivaldybe užsienio investuotojams Vilnių pristatė su šūkiu „Old choices don’t bring new results: invest in Vilnius“ (liet. Seni pasirinkimai neduoda naujų rezultatų: investuokite į Vilnių).

Novatoriškame, jaukumą koduojančiame mūsų sostinės stende lankytojai galėjo susipažinti su naujausiais planuojamais ir jau įgyvendinamais viešais ir privačiais plėtros projektais Vilniaus mieste. Stende buvo surengtos 5 diskusijas: investuotojų diskusija su vicemeru, pokalbis apie ateities verslo rajonus, diskusi34

Fragmentas iš Saudo Arabijos stendo

Vilniaus delegacija MIPIM

Šių metų MIPIM programoje didžiausias dėmesys buvo skirtas būsto politikai bei būsto įperkamumui ir prieinamumui. Europos šalių miestai, kaip ir Vilnius, susiduria su būsto įperkamumo sunkmečiu ir vis labiau prastėjančiais jo rodikliais. Augančios NT kainos verčia nuosavą būstą prabangos preke.

Skaičiuojama, kad iki 2050 m. net 70 procentų pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Tai – bauginanti perspektyva, mat šiandieną daugelis miestų pakankamo urbanizuoto ploto tokiam kiekiui net neturi. Kita vertus, tai yra galimybės miestus kuriantiems profesionalams ieškoti kūrybiškų ir potencialą turinčių urbanistinių sprendimų, kurie užtikrintų darnų miestų funkcionavimą ateityje.

Sprendimų paieškomis ir idėjomis, kaip įveikti įsisiūbuojančią būsto prieinamumo ir įperkamumo krizę, dalinosi Vokietijos būsto ir urbanistikos ministrė Klara Geywitz, Kopenhagos merė Sofija Hastorp Andersen, Londono, Hanoverio, Liverpulio, Helsinkio ir kitų Europos miestų atstovai. Dominuojanti pranešėjų įžvalga – valdžios institucijų, verslo ir bendruomenių partnerystė, glaudus bendradarbiavimas, sprendžiant būsto politikos klausimus.

Pavyzdžiui, Kopenhagos merė prisipažino, kad kiekvieną rytą atsikelia su mintimi, kaip efektyviai spręsti būsto plėtrą Danijos sostinėje? Kaip kurti nevaržančią ir tvarią verslui aplinką, kad jis galėtų sėkmingai ir kuo sparčiau įgyvendinti taip trūkstamus NT projektus? Kopenhagos merė akcentavo, kad miesto valdžia turi būti proceso lyderė ir kertinė tarpininkė tarp verslo ir bendruomenės.

Savo ruožtu Londone siekiama suvienodinti reikalavimus skirtingos paskirties pastatams, kad jų keitimas nesukeltų papildomų biurokratinių kliūčių ir nestabdytų spartesnės NT plėtros. Vokietija būsto

Silezijos regiono (Lenkija) stendo kūrybinis sprendimas

įperkamumo problemas siekia spręsti pasitelkdama finansinės paskatos ir paramos instrumentus.

Daugelis specialistų vieną kaip išeičių būsto įperkamumo problemai spręsti įvardijo municipalinių butų, nuomai skirtų būstų ir vadinamųjų „co-living“ projektų spartesnį ir platesnį įgyvendinimą. Šiuo metu Europa susiduria su daugybe iššūkių: būsto trūkumu, išaugusiomis palūkanų normomis, išteklių dilema, dekarbonizacijos ir tiekimo grandinės problemomis. Visa tai reikalauja skubių sprendimų žmonių ir bendruomenių labui. Todėl dabar yra pats metas kuo sparčiau judėti pirmyn. ip 2024:2 (90) INTERJERAS PATARIA 35