"Centras" Nr. 3, 2017

2017:3 (102) VASARA

Vanduo ir gyvenimas: Neris sugrįžTa pas žmones Įspūdingiausi namai iš Lietuvos ir pasaulio Dizaino kelionės Lauko baldų apžvalga: „iSaloni ’2017“ Santechnikos mados „ISH ’2017“ Konkursas „GERAS DIZAINAS 2017“

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063

Turinys

2017: 3 (102)

Vyriausiasis redaktorius Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt

Kalbos redaktorė Rasa Lajienė 4 Oslo krantinė

Dizainerė-maketuotoja Živilė Narkevičiūtė

34 Keramikos tradicijos

Vyr. redaktoriaus padėjėja Gintautė Kisieliūtė centras@interjeras.lt

6 Vilnius vėl pasiilgo upės

38 Pasilepinti vandeniu

Redaktoriaus žodis

9 Upė grįžta į miestą

42 Žmogus, regėjęs ateitį

12 Pakibus virš slėnio

52 La dolce vita

16 Šių dienų Nojaus arka

22 Medinis namelis

58 Architektūros robinzonai grįžta kurti į salą

72 Individualus vonios kambarys

Ledai pajudėjo. Dar 2009 m. bandėme išjudinti politikus, atkreipdami jų dėmesį į kanalizuojantį Neries vaidmenį miesto gyvenime. Atitverta gatvėmis, įrėminta į betoninę languotą pižamą, juoda, bedvasė, šiek tiek smirdanti vandens masė tekėjo Vilniaus centru, suteikdama prieglobstį p. Verygos tikslinei auditorijai ir jų išgertiems bambaliams.

Teko suorganizuoti keletą publikai žadinti skirtų renginių. Jiems pasibaigus, su malonumu pristatome būsimą mūsų visų mylimos upės veidą. Arch.

Mato Šiupšinsko ir arch. Martyno Marozo straipsniai apie tai, kas buvo ir kas bus. Šių metų žvaigždė, ARCHES studijos sukurta „Slėnio vila“, ir dar keletas namų iš skirtingų šalių turėtų rūpėti tiek kolegoms architektams, tiek ir apie individualius namus svajojantiems žurnalo skaitytojams. Žurnalo tema – vanduo ir gyvenimas – persmelkia visą turinį, pradedant objektais prie vandens, laukui skirtais baldais, kurie Mariaus Dirgėlos akimis pristatomi po Milano parodos „iSaloni“, baigiant garsiausių gamintojų naujienomis iš ISH parodos. Taip pat rasite jaunų architektų ir architektūros studentų iniciatyvų „Island“ ir „Sikon“ kvietimus prisijungti prie kūrybinių dirbtuvių. Būkite aktyvūs.

Tradicinės rubrikos skatins dizaino keliones.

Jonas Malinauskas papasakos apie iškilią dizaino istorijos asmenybę amerikietį Bel Geddesą ir aptars buitinių baldų naujienas iš Milano.

Paskutiniai žurnalo puslapiai skirti dizainerių darbams, ir ne bet kokiems, o nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ nugalėtojams. Paroda vyks Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje iki birželio 20 d. Kas dar nesuspėjote, paskubėkite pamatyti visus objektus tiesiogiai.

26 Vaizdinga interjero baladė

76„Salone del Mobile ’2017“: žvilgsnis pirmyn ir atgal

30 Dviejų epochų tiltas

84 Konkurso „Geras dizainas“ nugalėtojai

Geros vasaros su žurnalu „Centras“

Autoriai: Gintautė Kisieliūtė Ingrida Kaliukevičiūtė Jonas Malinauskas Kristina Noreikienė Marius Dirgėla Martynas Marozas Matas Šiupšinskas Tomas Milkamanavičius Fotografai: Aistė Dūdėnaitė Derek Swalwell Edgaras Kordiukovas Jakub Certowicz José Hevia Jürgen Mayer H. Marsha Ginsberg Norbert Tukaj Tom Ferguson Victor Sajara Viršelyje – gamintojo Mosavit nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105, Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

i

Vanduo ir gyvenimas

Oslo krantinė – 2016 m. konkurso nugalėtoja Projekto autoriai: Link Arkitektur. Vieta: Oslas, Norvegija. Įgyvendinta: 2014 m.

Nuotraukos: Tomaszo Majewskio. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

WAN

(World Architecture News) apdovanojimų sąrašą jau antrus metus papildo nauja Waterfront 2016 (liet. krantinė) kategorija. Ji padeda išryškinti ir atskleisti su vandeniu susijusių erdvių architektūrinę vertę. Miestų krantinių plėtra jau ilgus metus buvo pripažinta kaip prasminga veikla, daranti įtaką dau-

4 I 2017: 3 (102)

gelio gretutinių sričių raidai. Šia kategorija taip pat norima atkreipti dėmesį į ekologinę problematiką ir vandens lygio kilimą.

Praeitų metų laimėtoja tapo 12 kilometrų Oslo krantinė „Stranden“. Jos atsiradimo tikslas buvo perteikti vandens telkinių – uostų, kanalų, upių, jūros – svarbą miesto plėtotei. Priežastys – ne tik estetinės, bet ir funkcinės, mat gerai išvystytos krantinės susijusios su kokybiška melioracija, mažesniu miesto triukšmu, naujų veiklų skatinimu ar senųjų sugrąžinimu, gamtos puoselėjimu ir natūralios ekosistemos stiprinimu. „Stranden“ – tai pirmasis krantinės plėtros etapas, kuriuo norima pakeisti poindustrinį Oslo įvaizdį ir suformuoti visiems prieinamą promenadą, jungiančią rytinę ir vakarinę miesto dalį. Atnaujintos lauko erdvės, išdygusios mažmeninės prekybos vietos traukia gyventojus pramogauti ir vilioja steigti naujus verslo centrus, biurų kompleksus. Pakitęs kraštovaizdis tarsi ragina turistus ir vietinius žmones atkreipti akis į nuostabų fjordų grožį, skatina socialinę tarpusavio sąveiką ir kelia šiltus jausmus tiek gamtai, tiek miestui.

Vienu pagrindinių akcentų tapo grindinio danga. Ją projektuojant ypatingas dėmesys buvo skiriamas granito detalėms. Siekta sukurti tvirtą, stabilią dangą, kuri būtų ne tik praktiška, bet ir estetiška, moderni. Nemenkos pajėgos buvo sutelktos infrastruktūrai, mat reikėjo numatyti dviračių ir pėsčiųjų eismą. Grindinio dizaino modelis buvo pasiskolintas iš Romos imperijos meno lobynų ir papildytas šiuolaikiniais, prie vietovės pritaikytais elementais (buvo būtina atsižvelgti į tai, jog žiemą čia

nebūtų vieta, kur laikas leidžiamas tik dieną, buvo gerai apgalvotas apšvietimas. Gatvės žibintai ir juostinis laiptų apšvietimas sukelia mistiškumo, jaukumo pojūtį, todėl vakarais ši krantinė atrodo tokia pat svetinga kaip ir dieną.

Dabar Osle yra nemaža atkarpa, kur galima vaikščioti, skaityti, gulėti, valgyti, bendrauti, mėgautis didingu fjordų kraštovaizdžiu. Čia kaskart atsiranda vis daugiau restoranų, barų – jie suteikia dar daugiau judesio ir įvairovės.

Architektų sukurtas krantinės projektas atgaivino gyventojų ryšį su fjordais, vandeniu, įkvėpė naujam gyvenimui, paskatino socialinius ryšius ir įvairias veiklas Osle.

temperatūra nukrinta iki 25 laipsnių). Gautas rezultatas tapo itin patrauklus, dinamiškas ir žaismingas. Kitas ypač svarbus krantinės plėtros etapas buvo suformuoti socialines erdves. Architektų bendrovė Link pritaikė svetainės koncepciją, pagal kurią buvo sukurtos įvairios zonos su skirtingo tipo ir pobūdžio lauko baldais: suoliukai, laiptus primenantys slenksčiai, beveik gulimi krėslai, suoliukai su didžiuliais stalais, kėdės. Tokia įvairovė padėjo pritraukti skirtingus pomėgius turinčius žmones. Siekiant, kad tai

2017: 3 (102) I 5

i

VanduO ir gyvenimas

Pradžia.

VILNIUS VĖL PASIILGO UPĖS: TRUMPA AKVAURBANISTINĖS MEILĖS IŠKLOTINĖ Pirmą kartą šis tekstas publikuotas 2015 m. sausio mėnesį portale www.pilotas.lt.

Termino „akvaurbanistika“ autorius – architektas Audrys Karalius.

PRIE NERIES ĖJO JAU BROLIAI NASVYČIAI

Matas Šiupšinskas – praktikuojantis architektas, mokslinių ir publicistinių straipsnių autorius („Volume“, „Monu“, „Archifroma“, „Journal of Architecture and Urbanism“, echogonewrong. com ir t. t.). Domėjimosi laukas aprėpia (bet tuo neapsiriboja) miestų planavimo istoriją, masinės statybos raidą, būsto tipologijas, miesto morfologiją ir sovietinį architektūros paveldą.

2009 m. baigė VGTU architektūros studijas, o vėliau ten pat įgijo architektūros istorijos ir teorijos magistro laipsnį, dirbo architekto R. Paleko studijoje, stažavosi Liuksemburge, Danijoje ir Olandijoje, drauge su J. Reklaite rengė leidinio „Lietuvos kultūros gidas“ architektūros dalį. Šiuo metu studijuoja Vilniaus universiteto Istorijos fakultete.

Vilnius laikas nuo laiko pasiilgsta upės. Tiesiog ima ir vieną dieną visas šis ilgesys ištrykšta į eterį, užtvindo žiniasklaidą ir net iki televizijos atvilnija. Kadangi tai vyksta reguliariai, galime imti ir padaryti trumpą šios meilės istorijos išklotinę.

Vilnius su Neries upe santykiauja jau senokai, tačiau Vilnelei įtekėti į miesto gyvenimą sekasi kur kas sklandžiau nei Neriai. Galbūt dėl to, jog ties Vilnele gyvena „dailioškininkai“, jos pakrantėje galima rasti vieną kitą barą bei visokių spalvingų gyventojų.

Nerį, deja, sovietai kažkada nukanalizavo ir, įrėminę betoninėmis krantinėmis, iš jos padarė utilitarų griovį. Beje, šitoks technokratiškas mąstymas visame pasaulyje buvo nesvetimas XX a. antroje pusėje.

Marco Vermeulenas man pasakojo, jog ir olandai kadaise vandenį bandė pakinkyti, o dabar mokosi joti ant nekinkyto. Gyvenimas juos pamokė, kad griežta aplinkos kontrolė visgi nėra tokia veiksminga kaip mokėjimas gyventi įsiklausant į pačios gamtos diktuojamas taisykles.

6 I 2017: 3 (102)

Mažinti Neries ir miesto atskirtį siūlyta dar tebestatant viešbutį „Lietuva“ (apie 1970-uosius). Pievos ties Baltuoju tiltu vietoje broliai Nasvyčiai piešė įlanką, apie kurią knygoje „Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai“ yra užsiminęs A. Mačiulis. Vandenyje atsispindinčios dešiniojo kranto vertikalės turėjo kurti miesto prie vandens įspūdį, greičiausiai pasiskolintą iš kokio plačiosios tėvynės didmiesčio. Deja, iš šios vizijos liko tik įlankos žiočių užuomazgos betono krantinėje priešais NDG. Beje, vienu metu Nasvyčių eskizuose pasirodė ir Kreivasis transporto tiltas, kertantis Nerį į vakarus nuo Baltojo savo brolio.

NERIS PASKELBTA MIESTO AŠIMI, BET NEPANAUDOTA 2004-aisiais įvyko idėjinis architektūrinis – urbanistinis konkursas „Upė kaip miesto ašis“, kurį paskelbė Vilniaus miesto plėtros departamentas, o organizavo Lietuvos architektų sąjunga. Kas ten dalyvavo ir kuo viskas baigėsi, nežinau, nes tuo metu dar net studijų nebuvau dorai pradėjęs.

Pamenu tik R. Paleko pasiūlymą su jau minėtu Kreivuoju tiltu ir Nasvyčių idėjas tęsiančia sala žalios pievos vietoje.

Buvo ten ir plastiškas „landmarkas“ patupdytas pakrantėje.

Tiek vieta, tiek jos ateitis atrodė visai kitaip nei šiandien, todėl ir konkurso idėjos per dešimtmetį moraliai paseno, o žmonės tą tuščią žalią lauką netikėtai ėmė ir pamėgo tokį, koks jis yra (pavyzdžiui, Jekaterina Lavrinec su Laimikis.lt ten ne vieną „Burbuliatorių“ yra surengusi).

Beje, ir pats R. Palekas naujose dešiniojo kranto vizijose po poros metų nebesiūlė nei Kreivojo tilto, nei salos,

„Kult Flux“ kultūros platforma. Vilnius, 2008–2012.

Arch. Andrius Skiezgelas, Martynas Nagelė ir Aleksandras Kavaliauskas. Iliustracija Mato Šiupšinsko

nei statinio pievos viduryje – tik žalią parterį, susipynusį su miestietišku viršutinės terasos gyvenimu.

Tačiau 2008-aisiais savo „landmarką“ toje vietoje nupiešė Zaha Hadid ir netruko užsitraukti vietos architektų nemalonę.

Jei atmintis nemeluoja, buvo ir dar vienos kūrybinės dirbtuvės, kuriose iškilūs architektai siūlė Neryje žaisti krepšinį, o varžybas žiūrėti nuo upės šlaitų. Ir, žinoma, – visokias rekreacijas su relaksacijom koncentruoti aplinkui. Manau, kad Andrė Baldišiūtė galėtų tiksliau apie tuos siūlymus papasakoti.

PAKRANTĖMS REIKIA STRATEGIJOS, O NE BLIZGUČIŲ Verta pastebėti, jog impulsyvus dėmesys upei sugrįžta kas kelerius metus ir, man regis, yra susijęs tiek su gamtos virsmais, tiek su politinio gyvenimo ciklais.

Pavasarį visi užsimano susikibę už rankučių pasivaikščioti pakrante ir tada upę baisingai pamilsta. „Kultflux“ iniciatyva net keletą metų buvo susirūpinusi kultūros stygiumi paupyje ir tada šiuo rūpesčiu persismelkė Lietuvos dizaino forumas bei žurnalas „Centras“. 2009 m. „Centras“ su Vytautu Gurevičiumi priešakyje surengė diskusiją „Gyvenimas ant vandens“, kurioje dalyvavo savivaldybės atstovai, keli architektūros grandai ir visokie žali trečiakursiai, kaip aš. Iš visų susirinkusiųjų vos vienas kitas atskyrė pelus nuo grūdų, o kiti paplojo vieni kitiems, pasižiūrėjo į spalvotus paveiksliukus ir išsiskirstė.

Mano pranešimas buvo apie tai, kad sugalvoti virtinę pakrantės funkcijų galima greitai, tačiau daug svarbiau atrasti strategiją, kaip jas visas sujungti į vientisą funkcionalų organizmą, kuris būtų glaudžiai sukibęs su miestu.

Nuo tada mano požiūris mažai pasikeitė: pakrantės funkcijų yra daug ir įvairių, jas įgyvendinti galima skirtingais metodais, bet visa tai bus bergždžias darbas, jei nebus galvojama apie visumą. Svarbu tiek kompozicinė visuma, tiek ir urbanistinė strategija, nes priešingu atveju turėsime tą pačią upę, apibarstytą pavieniais blizgučiais, nesuformuojančiais stiprių traukos taškų ir darniai funkcionuojančio organizmo.

Neries krantinė, Kaunas, 2014.

Iliustracija Mato Šiupšinsko

PO 2009 m. UPĖ DINGO IŠ STRATEGŲ AKIRAČIO Ar Vilniuje buvo ieškota upės strategijos? Atrodo, kad taip.

2009 m. pabaigoje savivaldybėje įvyko konferencija „Vanduo ir gyvenimas mieste“, po kurios buvo pasirašinėjamos rezoliucijos ir žadama nesustoti. Tačiau viskas aprimo ir tik dizaineris Vytautas Puzeras retsykiais pralinksmindavo pakrantę viena kita ryškiaspalve kėdute. Dar paupyje atsirado trys neblogos skulptūros, o po tiltais pakibo virtinė prastesnių. Šiaip jau po 2009-ųjų susidomėjimas upės tema nuslūgo taip pat smarkiai kaip ir ekonomistų optimizmas. Pasak savivaldybės strategės Rūtos Matonienės, „detalieji planai pagyvinti Neries krantinę buvo pradėti rengti dar 2008 m., bet nebuvo aišku, ką ten daryti, nebuvo idėjų, todėl planavimo darbai sustojo“.

2012 m. UPĘ PRISIMINĖM GODŽIAI IR GAUSIAI Ramybė baigėsi 2012–2013 m., kai lyg iš gausybės rago pasipylė meilės upei apraiškos. Ryškiausiai žybtelėjo nefor-

Diskusijos „Gyvenimas ant vandens“ skaidrė, Vilnius, 2009. Arch. Matas Šiupšinskas

2017: 3 (102) I 7

Srovinis keltas, Vilnius, 2014.

Arch. Justinas Dūdėnas. Iliustracija rupert.lt

malūs V. Ozarinsko, S. Paukščio ir S. Pilinkaus siūlymai pakrantėje statyti terasas ir plūduriuojančius namus. Savivaldybėje pasakota, kad šių idėjų pagrindu pradėti rengti detalieji planai, o vėliau bus skelbiamas konkursas.

Konkurso nesulaukėme, bet 2013 m. „Centras“ surengė parodą „Visų mūsų upė“, o 2014 m. Lietuvos architektų sąjungoje įvyko kūrybinės dirbtuvės „Tegyvuoja upė!“. Dar vienos kūrybinės dirbtuvės ir dar viena šūsnis pasiūlymų, panašių į tuos, kurie buvo siūlyti prieš dvejus, trejus ar penketą metų. Ruošdamasis 2015 m. rinkimams, Vilniaus meras Artūras Zuokas socialiniuose tinkluose pradėjo skelbti pakrantės gaivinimo „teazerius“ su šokančiais fontanais ir žiuželinio pirmuonio formos scenomis.

Tiesa, dar buvo Paulius Zavišos iniciatyva kurti pėsčiųjų ir dviračių trasą nuo Žvėryno iki Lazdynų. Pernai į upės gelbėtojų klubą stojo ir „a2sm“ architektai. Jiems pavyko įrengti visai neblogą „Barclays“ paupio terasėlę, o architektas Justinas Dūdėnas Valakampiuose, prie Ruperto menų inkubatoriaus, įtaisė originalų keltą.

IDĖJOS KARTOJASI, PROJEKTAI GLUDINAMI 2015 m. pradžioje pasirodę „Vilniaus plano“ akvaurbanistiniai projektai buvo prifarširuoti tokių pačių funkcijų, kurios ore sklando jau gerą dešimtmetį (krantinės terasavimas, vandens transportas, scena ant vandens, amfiteatrai,

Vlado Urbanavičiaus skulptūra „Krantinės arka“, Vilnius, 2014. Iliustracija Mato Šiupšinsko

8 I 2017: 3 (102)

komercinės ir visuomeninės patalpos krantinėje arba virš jos ir t. t.). Tačiau pristatymuose apie strategiją beveik nešnekėta. Vienas toks pristatymas vyko lapkričio 26 d. „Gėlių paviljone“. Susirinkusi publika pažėrė projekto autoriams nemažai nepatogių klausimų, bet pakrantės vizijos po renginio nepulta taisyti.

Paupio tema Vilniuje gavo naują postūmį po 2015 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų. „Vilniaus plano“ projektas niekur nedingo, bet jis buvo peržiūrėtas, nuvalyti keisti blizgučiai, gerokai sumažinta sąmata ir surengtos dar vienos kūrybinės dirbtuvės, bet šį kartą skirtos verslui ir bendruomenėms įtraukti į upės kūrimo procesą. Šiuo metu savivaldybė žada, kad iki 2020 m. pavyks prikelti paupį ir suformuoti kokybiškas viešąsias erdves, įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, sutvarkyti infrastruktūrą. Džiugina tai, kad Vilniaus plano projektas gerokai patobulėjo. Iš atgarsių susidaro įspūdis, jog daugiau dėmesio buvo skirta funkciniam upės integravimui į miestą, kad įsiklausoma į urbanistų pastabas ir į diskusijas įtraukiamos bendruomenės. Pakrantėje ketinama palikti teritorijų ateities plėtrai ar miestiečių iniciatyvoms, tad reikia tikėtis, jog krantinė taps gyva ir gebančia keistis Vilniaus erdve, kad joje išliks vietos neužstatytai žaliai pievai ir spontaniškiems nutikimams.

Atrodo, kad, tęsiant Neries krantinių projektą, su utilitariais klausimais imta tvarkytis gana neblogai, bet visada yra kur tobulėti. Labiausiai neramina tai, kad vis dar nėra aiški aplinkos dizaino autorystė, todėl pasiūlymas neturi savo kūrybinio veido. Tai, ką matome šiandien, yra gera pradžia, bet paupio erdvėje tikrai turėtų atsirasti šiek tiek konceptualaus, autorinio dizaino, natūraliai įsiliejančio į miesto pasakojimą ir šiuolaikiškai jį papildančio. Norisi ne pompastikos, o sveikos architektūrinės ambicijos, kuri padėtų dar ryškiau atsiskleisti vietos potencialui.

KAS SVARBU? Pakrantės yra opi tema, todėl natūralu, jog pirmiausia ji naudojama politinei reklamai. Aš lyg ir turėčiau džiaugtis, kad upė vis sulaukia dėmesio lavinos (beje, šią vasarą Vilniuje vyks studentų idėjų konkursas „Sikon“ skirtas upių temai), bet taip būna ne visuomet. Prieš imantis didesnių veiksmų, svarbu atsakyti į klausimą, kokios upės norime: tik žavaus „inkliuzo“ miesto kūne ar pilnavertės jo kasdienybės dalies, turinčios savo funkcijas, pasakojančios istoriją ir įtraukiančios kiekvieną dieną, o ne tik progai ištikus.

Niekam ne paslaptis, kad paupyje gali atsirasti daugybė funkcijų. Taip pat seniai aišku, jog pakrantę verkiant reikia sutvarkyti tam, kad ji turi būti patogi ir saugi miestiečiams.

Apie tai kalbama seniai. Tačiau vis dar mėgstama džiaugtis sutvarkytomis dangoms, o ne konceptualiomis idėjomis, kaip ši erdvė atrodys, ar stipriomis analizėmis, padėsiančiomis čia pritraukti naujų funkcijų. Juk daug kas priklauso nuo to, kaip bus kuriamas šios vietos pasakojimas, kokiu turiniu bus užpildyta aplinka.

Lengviausia pasiūlyti pakrantės blizgučių: scenų ant vandens, upės tramvajų ar šokančių fontanų. Žinau, kad tai lengva, nes pats jų nesunkiai esu prigalvojęs. Gerokai sunkiau parengti išsamią strategiją, kurioje atsispindėtų siūlomų funkcijų ryšiai su aplinkinėmis teritorijomis, erdvinis scenarijus, traukos taškų analizė ir t. t. Reikia tikėtis, kad iš praeities klaidų buvo pasimokyta ir dabartinis projektas šią ilgą meilės istoriją atves iki sėkmingos kulminacijos, o ne ūkiško „greituko“.

Tęsinys.

Upė grįžta į miestą Ilgus metus vykusios diskusijos apie Neries krantinės sutvarkymą virsta realiais darbais: per dvejus metus suremontuotas visas dešinysis upės krantas ir PRADEDAMAS REMONTUOTI PASKUTINIS KAIRIOJO KRANTO RUOŽAS, kad vilniečiai ir miesto svečiai galėtų saugiai ir patogiai vaikščioti prie upės, sportuoti ir ilsėtis pamėgtose krantinės vietose.

Tekstas: MartynO MarozO (Neries krantinių atnaujinimo įgyvendinimo grupės vadovO).

Idėjų generatorius – Neries krantinių dirbtuvės Neries upė yra vienas pagrindinių miesto struktūros elementų, kuris jungia skirtingas Vilniaus bendruomenes, miesto istorinės raidos, ekologinius ir urbanistinius sluoksnius. Todėl Vilniaus miesto savivaldybė užsakė, o SĮ „Vilniaus planas“ parengė Neries krantinių atnaujinimo techninį projektą, kuriame atsispindi skirtingų Neries pakrantės teritorijų svarba, siekiamas charakteris, prioritetai bei naudotojų poreikius atitinkantys sprendiniai.

Teritorijos funkcinė sandara – tai rezultatas dar 2015 m. lapkričio 5 d. vykusių Neries krantinių dirbtuvių, kuriose dalyvavo skirtingų interesų grupių ̨ atstovai: nekilnojamojo turto vystytojai, verslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, architektai, urbanistai ir kiti miestiečiai. Interaktyvaus ir atviro proceso metu buvo siekiama identifikuoti skirtingų interesų grupių poreikius ir ambicijas, kurių pagrindu būtų galima pradėti prasmingą ir tikslingą Neries upės krantinių transformaciją, nustatyti prioritetus bei skirtingų teritorijų transformacijos mastą.

Neries krantinių dirbtuvės rėmėsi dalyvaujamosios demokratijos principais, apibrėžtais Lisabonos sutartyje.

Būtent interaktyvūs sprendimai, paremti skirtingų interesų grupių dialogu, ir yra naujas būdas įgyvendinti bendrus miesto interesus, užtikrinti projektų finansinį gyvybingumą ir kurti naujas produktyvias partnerystes.

Projekto ambicija ir vizija Projekto siekis – atverti upę miestui, leisti miestiečiams ją jausti, matyti ir aktyviai ja naudotis, kurti naują dinamiką ne tik šalia upės, bet ir viso miesto masteliu. Aiškios vizijos pagrindu prasmingai ir tikslingai transformuoti pakrantes stiprinant vietos charakterius ir identitetą. Krantinių transformacijos planas sukurtas tarpusavyje derinant ir gretinant skirtingus miesto socialinės, ekonominės ir erdvinės savasties sluoksnius:

2017: 3 (102) I 9

Daugiau gamtos mieste ir miesto gamtoje Vilnius – žalias miestas, o upė – ekologinė miesto ašis, kurios pakrantės – miesto gamtinio karkaso dalis, užtikrinanti ekologinio kompensavimo funkcijas, šviežią orą ir geresnį mikroklimatą. Analizuojant miesto gamtinį karkasą ir krantus, išryškėja skirtinga pakrančių ekologinė vertė ir skirtingi jų transformacijos iššūkiai.

Natūralūs Neries krantai ties medžių masyvais šiaurinėje miesto dalyje pasižymi didele biologijos įvairove, o miesto betoninių krantinių ekologinė ir estetinė vertė yra maža.

Vasarą šiaurinės pusės temperatūra nuo pietinės skiriasi net 5 laipsniais, todėl šlaito betoninių plokščių kiaurymėse žolė auga prastai. Dabartinė krantinė atlieka inžinerinę potvynio reguliavimo funkciją, tačiau ekologinės įvairovės ir fizinės kokybės gerinimas tampa vienu iš pagrindinių projekto aspektų.

Miestas ir upė, jos dalių charakteriai ir identitetas Upė jungia skirtingas ir daugialypes miesto teritorijas.

Svarbu išryškinti jų charakterius ir aiškiai apibrėžti jų transformacijos ir stiprinimo galimybes bei šių galimybių erdvines implikacijas tarp Senamiesčio, Naujamiesčio, dešiniojo Neries kranto, Antakalnio, Žvėryno ir kitų miesto rajonų.

Funkcijos ir traukos taškai Funkcijų ir traukos taškų krante daug, tačiau jie nėra susiję su vandeniu ar upe. Akivaizdu, kad funkciškai miestas yra nusisukęs nuo upės, todėl verta kurti daugiau skirtingų traukos taškų ir apibrėžti vietas naujai plėtrai, vietos bendruomenių bei verslo iniciatyvoms ir taip kurti prasmę būti prie upės.

10 I 2017: 3 (102)

Viešoji erdvė Vilniuje viešosios erdvės nepaprastai daug, tačiau jos kokybė reikalauja dėmesio ne tik dėl prastos techninės būklės, bet ir neapibrėžtumo, integracijos į bendrą miesto erdvių sistemą, pasiekiamumo, saugumo ir t. t. Viešosios erdvės požiūriu – upė yra introvertiška ir prastai siejasi su gretimybėmis. Būtina mąstyti ne tik apie upės krantinių techninės kokybės gerinimą, bet ir bendrą viešosios erdvės gyvybingumą, o tam reikia gero pasiekiamumo, integracijos į gretimybes, saugumo ir balanso tarp „aiškaus plano“ ir „vietos iniciatyvai“.

Transportas ir pasiekiamumas Ilgą laiką Lietuvos ir Rytų Europos infrastruktūros plėtra buvo artimesnė JAV, o ne Europos didmiesčiams. Greito eismo gatvės (Goštauto ir Žygimantų) centre kuria barjerus ir apsunkina prieigą prie upės, todėl būtina įvertinti įvairias tvaraus mobilumo skatinimo priemones, infrastruktūros tikslingumą ir tikrąjį poreikį. Siekti bent minimaliai pagerinti pėsčiųjų ir dviratininkų prieigą prie upės.

Traukos taškai Tvarkant esamus ir kuriant naujus traukos taškus atsispiriama į esamas vertingąsias teritorijų savybes ir elementus, o naujos idėjos ir funkcijos stiprina, papildo esamą struktūrą ir kuria naują sinergiją.

Atsinaujinusioje Neries krantinėje atsiras aštuonios aiškios traukos zonos: Baltojo tilto pieva su sporto aikštynais, terasa su amfiteatru priešais Energetikos ir technikos muziejų, abu krantai ties Vilnelės ir Neries santaka, teritorija ties Sporto rūmais, Brolių Vileišių skveras, teritorija ties Tautiniu olimpiniu komitetu ir daug kitų nedidelių traukos taškų.

Pieva prie Baltojo tilto – viena gyvybingiausių Vilniaus viešųjų erdvių. Čia vyksta nemažai renginių, buriasi įvai-

Terasoje šalia Mindaugo jau nuo praeitų metų veikia sezoninė lauko kavinė, tačiau atnaujinimo darbai čia nesibaigia. Šioje vietoje numatyta įrengti pandusą ir atidengti istorinės elektrinės rezervuarų plytų mūro sienas, o šlaite aplink šulinius suformuoti terasas. Apatinėje krantinės dalyje išdygs nauja terasa su laiptais iki vandens ir inžinerinė infrastruktūra lauko kavinei.

Olimpiečių gatvės pradžioje, prie Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“, esančioje pakrantėje aktyviai vyksta irklavimo treniruotės, nes šioje vietoje po gatve yra įrengtas tunelis, kuriuo sportininkai nusineša savo valtis iš irklavimo bazės iki upės. Planuojama pagerinti infrastruktūrą irkluotojams ir kitiems vandens sporto entuziastams vandenyje įrengiant pontoninę prieplauką. Neužliejamą krantinės dalį ketinama pritaikyti aktyviam miestiečių poilsiui: čia įsikurs sezoninė lauko kavinė, o šiuo metu smarkiai nusidėvėjusi atraminė sienutė bus pritaikyta uolinėti, atsiras baidarių nuomos punktas.

Bendri sprendiniai

rios iniciatyvos, todėl ir po rekonstrukcijos pieva liks atvira ir laisva viešąja erdve. Palei upės gatvę bus pasodinta naujų medžių pasislėpti nuo saulės, o šalia sraigtasparnių nusileidimo aikštelės bus formuojama nedidelė smėlio įlanka baidarėms su lauko kavine.

Daugiausia dėmesio skiriama sporto aikštynams šalia Baltojo tilto. Šioje vietoje planuojama padvigubinti esamų aikštelių plotą ir jas pritaikyti dideliems miesto sporto renginiams. Greta krepšinio aikštelių, atsižvelgiant į esamą reljefą projektuojamos žiūrovams skirtos vietos bei laiptai. Rekonstruotame riedutininkų parke atsiras įvairioms amžiaus grupėms pritaikytų įrenginių. Lauko gimnastikos aikštelė, naujos vaikų žaidimo aikštelės, lauko treniruokliai, stalo teniso stalai ir daugybė kitų sporto įrenginių pavers šią vietą nuolat aktyviu ir visoms miestiečių grupėms pritaikytu lauko sporto centru mieste.

Šiuo metu krantinėje yra 16-a nusileidimo vietų į apatinę krantinės terasą. Po rekonstrukcijos atsiras 16 neįgaliesiems pritaikytų naujų nusileidimų takų. Suremontuotoje krantinės dalyje jau išklotas taktinis grindinys, skirtas regėjimo negalią turintiems žmonėms. Krantinėje bus įrengta daug vietų atsisėsti. Siekiant, kad krantinė būtų naudojama ir tamsiu paros metu, visa pakrantė bus apšviesta.

Palei visą Neries pakrantę, viršutinėje Neries terasoje, bus nutiesta per 6 km naujų dviračių takų, kurie sujungs Antakalnį ir Žirmūnus su centru iki pat Vingio parko tilto.

Siekiant padidinti biologinę įvairovę, krantinėje planuojama pasodinti daug naujų medžių ir kitų želdinių – jie išryškins ir sustiprins atskirų miesto zonų charakterį.

Projekto terminai Šiuo metu jau yra parengtas Neries krantinių atnaujinimo projektas ir artimiausiu metu planuojama skelbti pirmuosius rangos konkursus. Planuojama statybų pradžia – 2018 m. II ketvirtis, pabaiga – iki 2020 m. Projektas finansuojamas iš savivaldybės ir ES struktūrinių fondų lėšų, skirtų integruotų teritorijų vystymo programai.

2017: 3 (102) I 11

i

DIZAINO KELIONĖS

PAKIBuS vIRŠ SLENIO

Retai sulauki tokio darbo, kai kontekstualumas, šiuolaikiškumas ir lietuviškumas architektūroje eina greta. Šių bruožų derinį suradau neseniai dienos šviesą išvydusiame, tačiau jau pastebėtam ir įvertintam studijos Arches kūrinyje. Jų naujagimis – „Slėnio vila“ – yra gamtiška aštriabriaunių tūrių kompozicija, lengvai sklendžianti virš Pavilnių regioninio parko raguvos. Projektavimo paslaptimis ir nelengva atsiradimo istorija įkalbėjau pasidalinti vieną iš projekto autorių, architektą Arūną Liolą.

Kalbina Tomas Milkamanavičius

12 I 2017: 3 (102)

Vieta: Vilnius, Lietuva Architektai: Arches Projekto architektai: A. Liola, R. Liola, E. Neniškis, M. Kaučikaitė, E. Geštautaitė Konstruktorius: Dainius Dubaka Plotas: 415 m² Igyvendinta: 2016 m.

Nuotraukos: NORBERT TUKAJ

architektūra

i

Ką mums reikėtų žinoti apie „Slėnio vilos“ kontekstą?

Toje vietoje buvo sodyba, medinis gyvenamasis namas ir daug padrikų pagalbinių pastatų, sandėliukų. Mums rūpėjo maksimaliai išsaugoti gamtinę aplinką ir jos neužgožti. Vengėme standartinio, šabloniško ir saugaus projekto, siekėme tai vietai tinkančios raiškos. Stengėmės, kad naujas objektas natūraliai pritaptų prie aplinkos. Taip išsigrynino mintis apie tūrius ir medžiagiškumą. Šios ypatybės natūraliai išplaukė iš bendro konteksto.

Papasakokite apie objekto derinimo procesą. Kaip laviravote tarp saugomos teritorijos reglamentų ir kliento noro gyventi šiuolaikiškuose namuose?

Tai yra Pavilnių regioninio parko teritorija. Be abejo, toje vietoje galioja reglamentai, tokie kaip šlaitiniai stogai, natūralios medžiagos ir t. t. Stengėmės ne tik juos atitikti, bet ir pateikti šiandienine kalba.

Ko gero, ir užsakovas pageidavo gyventi moderniai ir šiuolaikiškai?

Taip, pasiekti susitarimą buvo sudėtingiausia. Neturiu omenyje kompromiso, kai reikia kažką prarasti. Norė-

josi, kad pats sprendinys būtų aiškus ir lakoniškas, nepaisant visų prieštaravimų ir parko reikalavimų. Parkas į tai žiūrėjo labai atsargiai, tačiau pavyko rasti konsensusą ir gauti pritarimą. Smagu, kad patys užsakovai buvo supratingi ir nuovokūs, negeidė pigaus falsifikato.

Džiaugiuosi, kad abiejų pusių vizijos sutapo. Įgyvendinti projektą padėjo ne tik užsakovų palaikymas, bet ir komandinis darbas. Pavieniui to tikrai nepadarytum.

Su kokias sunkumais susidūrėte projektuodami?

Projektuoti ir detalizuoti nebuvo sudėtinga. Norėjome, kad tūris keltų vieno aukšto namo įspūdį, o tai buvo nemenkas iššūkis. Pagrindinis sunkumas buvo atitikti reglamentų reikalavimus ir rasti sprendimą, patinkantį tiek klientui, tiek mums patiems.

2017: 3 (102) I 13

Kokie veiksniai lėmė charakteringos, laužytos formos pasirinkimą?

Su kolegomis R. Liola ir E. Neniškiu apsilankėme sklype ir padarėme nuotrauką. Fotosesijai pasiėmėme kopėčias, kad pajustume aplinką iš įsivaizduojamo namo aukščio.

Knietėjo pamatyti slėnį ir tarsi būti virš jo, maksimaliai apžvelgti gamtą. Aplinka savaime yra tarsi kūrinys, tad sklype buvo malonu būti net nieko jame nepadarius. Ši pajauta inspiravo virš slėnio pakibusį, konsolinį pastato tūrį. Vėliau, sekant saulę, atsirado dvi terasos, rytinė ir vakarinė.

Ar galite papasakoti, kaip du tūriai veikia lyg vienas pastatas?

Geriausia, ko gero, būtų parodyti makete. Tokią konfigūraciją padiktavo noras turėti suskaidytą, dinamišką tūrį ir išvengti didelių plokštumų. Laiptų mazgas yra raktas, aplink kurį tarsi bumerangai susikabina du tūriai. Viršutinis skirtas gyvenamosioms patalpoms ir dekoruotas medžio apdaila, o apatinis yra pagalbinis (darbo kam-

14 I 2017: 3 (102)

barys, garažas...). Jis įsilieja į reljefą, tad matomas tik iš dalies. Toks aiškus išskyrimas funkciškai ir tūriškai leido suprojektuoti mikroerdves, suteikiančias jaukumo ir privatumo pojūtį. Namo suskaidymas ir tūrio dinamiškumas kuria įspūdį, kad tai yra smulkių tūrių ir mikroerdvių kompozicija. Siekėme, kad jausmas būtų kaip tradiciniam medinuke, kurio stogą gali ranka pasiekti.

Patyrėte eureka momentą, kurdami „Slėnio vilą“?

Kūrybiniame kelyje dalis eskizų visuomet keliauja į šiukšlių dėžę, tačiau dėl bendrų principų, kokiu keliu eiti ir ko siekti, sutarėme nuo pat pradžių. Forma ir kompozicija atsirado tikrai ne iškart, o pirminė idėja šlifavosi palengva. Kad išgautume subtilumą, reikėjo nemažai padirbėti. Pagrindinis tikslas – taikus ir šiuolaikiškas ansamblis.

Kartais kuo sunkiau, tuo geresnį sprendimą gali aptikti.

Buvo daug suvaržymų, tačiau mus inspiravo kūrybinis azartas ir ambicija rasti tokį sprendinį, kad net nieko apie architektūrą nesuvokiantis žmogus toje kalvėje pamatęs rezultatą pasakytų „o!“. Kad jam atrodytų, jog

čia tas namas stovėjo visąlaik. Tad ir medžiagos yra ne besipuikuojančios savimi, o kuklios, nuosaikios. Apatinis tūris apdailintas juodu skalūnu: jis tarsi atliepia pamiškės šešėlį ir su juo susilieja, o viršutinis eksponuojamas tūris aptaisytas medžiu. „Kebony“ technologija apdorota pušies mediena yra itin atspari, bet sendama ji pilkėja ir tapatinasi su pušų kamienais, kurie apačioj blankūs pilki, o viršuje ryškūs. Šiuo atveju namas tarsi užprogramuotas senstant dar labiau prisitaikyti prie aplinkos.

Kiek logiška lyginti šį namą su tradiciniais lietuviškais mediniais namais?

Mes negalime nuo to atsiriboti. Yra pajauta, žinojimas ir pagarba įvaizdžiams, proporcijoms. Dažnai užsakovas teiraujasi, kokio stiliaus bus pastatas? Mes visada atsakome, kad bus lietuviškas. Negalime būti skandinavais, norvegais ar kuo nors kitu, nes išeis pamėgdžiojimas. Be abejo, žinome visas sodybų proporcijas ir jos projektavimo procese visuomet pasąmoningai veikia. Tai nėra kopija ar kažkokių manierų ieškojimas. Šiame projekte yra pajauta. Anksčiau žmogus ir be architekto žinodavo, jausdavo. Pavyzdžiui, lietuvių kultūrai būdinga sutaurinti medį. Skandinavijoje tai yra utilitari statybinė medžiaga, kaip pas mus kitados buvo vyniojamasis popierius. Mes eksponuojame būtent medį, nors, sakytum, kad retesnis ir brangesnis yra akmuo. Šiame projekte taip pat išsaugojom visus medžius. Jie džiugina ir papildo architektūrinį ansamblį. Pasiekėme natūralumo ir tikrumo pojūtį.

Jei, tarkim, tokiam sklype klientas paprašytų suprojektuoti Provanso stiliaus namą, atsisakytume. Tiesiog nemanau, kad kas nors iš mūsų komandos galėtų sąžiningai tai padaryti. O apsimetinėti tikrai neketiname ir nemokame. Kartais tenka prisitaikyti, improvizuoti, bet viskas turi būti sąžininga ir tikra. Lyg džiaze, jei kas nors paprašytų: „Sugrok, kaip tau skamba Pirmadienis.“ O kaip pavyko sugroti interjere? Kokia svetainėje ant trosų kabančių lenktų elementų paskirtis?

Tai yra šviestuvai. Bandėme pažaisti emocijomis, taigi ir interjere persiduoda daug miško grafikos. Žiemą tai ypač gerai matyti. Paėmėme miško tematiką ir atkartojome tą pačią grafiką įvairiuose interjero elementuose, balduose. Turėklų juostos ir kolonos yra tarsi medžių kamienų interpretacija eksterjere, o viduje atsirandančios plastiškos linijos – lyg jų atsvara. Organiškas židinys ir lenkti šviestuvai yra tarytum aliuzija į už lango esantį slėnį. Tas grafikos ir plastikos dualizmas subtiliai jaučiamas. Manau, tai paminkština interjerą ir suteikia jam subtilumo.

Esate studija, dirbanti su begale įvairių funkcijų, dydžio ir konteksto objektų. Pavyzdžiui, prisidėjote ir prie „Quadrum“ verslo centro projekto Vilniuje, Konstitucijos pr. 21.

Ar gyvenamasis namas vis dar yra iššūkis?

Visi projektai yra skirtingo žanro. Čia gal kaip autoportretą nutapyti. Gali daryti didelį monumentalų darbą, bet jei kas paklaustų, ar būtų įdomu nupiešti kokį nors charizmatišką žmogų, atsakyčiau, kad tikrai taip. Visais atvejais apima kūrybinis azartas. Neįdomu būtų, jei klientas pasakytų: „Daryk bet kaip, vis tiek bus gerai.“ Tikimės, kad užsakovai mūsų ieško todėl, kad galime pasiūlyti individualų ir kūrybišką sprendinį konkrečioje vietoje, konkrečiam žmogui ir jo gyvenimo būdui.

Tai užsakovo reiklumas – teigiamas dalykas?

Reiklumas kokybei ir profesionalumui visuomet yra geras dalykas. Jei užsakovas supranta, kad geras architektūrinis sprendinys laiduoja sėkmingas jo investicijas, patogų gyvenimą, geras emocijas ir pridėtinę vertę (jei jis kada nors sugalvotų parduoti objektą), tuomet jis tampa bendraautoriu ir nebelieka atskirties arba statybos proceso sureikšminimo: užsakovas tiki sprendiniu, žino, ką daro, nesiblaško ir, jei kyla problemų, prašo jas spręsti, kad pasiektų užsibrėžtą rezultatą. Ir, svarbiausia, tai daro ramiai bei sąmoningai. Turint gerą sprendinį, investicija visuomet atsiperka.

Ačiū už pokalbį.

Kokią vietą „Slėnio vila“ užima kitų Arches kurtų projektų kontekste?

Mes neturime kartotinių arba neįdomių užsakymų. Jie visi turi savo istorijas, savo žmones ir emocijas. Lygiagrečiai vykdome daug projektų, visuose stengiamės maksimaliai įkūnyti užčiuoptas idėjas. Kaip pavyksta, tai jau kitas klausimas. Puikią architektūrą gali daryti tol, kol ji tavo biure. Kai brėžiniai iškeliauja iš studijos, labai daug priklauso nuo komandinio darbo. Šiuo atveju užteko pasakyti, kad tai yra svarbu, ir visi komandos nariai ėmė ieškoti geriausio įmanomo sprendimo.

2017: 3 (102) I 15

Olo Studio

Šių dienų

Projekto autoriai: KWK Promes, Robert Konieczny Vieta: Krokuva, Lenkija Įgyvendinta: 2015 m.

Plotas: 138 m² Nuotraukos: Olo Studio, Jakubo Certowicziaus Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

Olo Studio

Jakubo Certowicziaus

NojAus aRka

16 I 2017: 3 (102)

i

Ž

avinga architektūra, atsiradusi kaimyninės Lenkijos landšafte, stebina savo originalumu, struktūriškomis formomis, gebėjimu aštriomis briaunomis prisitaikyti prie plastiško peizažo. Gyvenamojo namo idėja buvo paremta gyventojų poreikiais ir didžiule pagarba supančiai gamtai: norėta prie jos prisiderinti, o ne ją nustelbti. Šviesus pastato fasadas, kuriame vyrauja vos pora apdailos medžiagų, atrodo darniai, subtiliai bei solidžiai ir intriguoja savo konstrukcija.

Argumentai, kuriais paremta architektūrinė struktūra, buvo labai paprasti, tačiau architektų firma KWK Promes su Robertu Konieczny priešaky juos pateikė kūrybiškai ir drąsiai. Pastato vidaus patalpų išdėstymą lėmė poreikis matyti kuo daugiau peizažo. Viena statinio pusė įstiklinta per visą ilgį, o kitoje mūras dengia tik tualeto bei vonios kambarių, drabužinės patalpas. Taigi vienas pagrindinių tikslų buvo suformuoti kuo atviresnį pastatą gyventojams, vertinantiems landšaftą. Kartu siekta patenkinti saugumo ir jaukumo poreikius. Tai iš dalies pavyko įgyvendinti suprojektavus stumdomąsias pertvaras fasade priešais langus: jas užstūmus visas namas tampa monolitiniu bloku. Jų apdailai pasirinkta ta pati medžiaga kaip ir likusiam fasadui. Dėl to pastatas atrodo vientisas, tarsi iš kitos planetos atgabentas objektas.

Kadangi namas buvo statomas laukinėje gamtoje, saugumo sumetimais uždengti langus nepakako. Būtent dėl šios priežasties pastatas buvo pakeltas nuo žemės.

Tai – unikalus architektūrinis bruožas. Kadangi slėnis driekiasi žemyn, į gruntą buvo nutarta atremti tik vieną pastato kampą, o likusią struktūrą pratęsti sulig landšafto nuolydžiu. Daugiausia naudojama namo dalis (svetainė, valgomasis bei virtuvė) liko arčiau žemės, o miegamųjų

Jakubo Certowicziaus

Jakubo Certowicziaus

Architektūra

2017: 3 (102) I 17

Olo Studio

Jakubo Certowicziaus

zona buvo pakelta kiek aukščiau – taip būstas saugomas tiek nuo laukinių žvėrių, tiek nuo kalnuose pasitaikančių nuošliaužų, gausaus lietaus ar kitų gamtos stichijų.

Kitus architektūrinius sprendimus taip pat lėmė gamtinės sąlygos. Pastato stogas turėjo būti šlaitinis, kad žiemą sniego pusnys nuslystų šonais, o ne slėgtų dvi šonines laikančiąsias sienas. Iš pradžių ketinta namą statyti ant polių, atramų ar kolonų ir palikti apačią visiškai atvirą, tačiau galiausiai projekto autoriai nutarė ją dengti analogiška forma, primenančia veidrodinį šlaitinio stogo atspindį. Dėl to pastatas tapo ne masyvesnis, o darnesnis, harmoningesnis, trimatis. Gyvenamojo ploto apačioje palikta tuščia ertmė. Ji – tarsi sandėliukas vandens bei drėgmės nebijantiems sodo reikmenims laikyti, mat po visomis konstrukcijomis žioji atviras plyšys vandeniui nutekėti slėniu žemyn.

Nuo kalnų srūvantį vandenį stiprių liūčių ar atodrėkio sezonu paprasčiau suvaldyti jam leidžiant tekėti natūraliai, o ne nukreipiant.

Dalį pastato pakėlus nuo grunto ir suformavus stogą bei apatinę dalį, gyvenamasis namas tapo panašus į

18 I 2017: 3 (102)

Jakubo Certowicziaus

Olo Studio

Nojaus arką. Simbolinis pavadinimas atskleidė architektūros ryšį su gamtovaizdžiu ir tapo dar įtaigesnis, kai nuo saulės, lietaus ar vėjo po namo slenksčiu pradėjo slėptis iš ganyklų atklydę gyvuliai – arkliai ar avys. Projekto autoriai ir namo gyventojai stengėsi sukurti gyvenamąjį plotą, kuriame būtų galima suderinti komfortą su vietovaizdžiui žalos nesukeliančia estetika. Regis, vietos fauna ją pripažino ir priėmė.

Iš išorės sudėtingos formos pastatas slepia labai paprastos struktūros vidinį suplanavimą. Stačiakampis planas, kuriame viena po kitos tvarkingai rikiuojasi patalpos ar zonos. Kadangi viena pagrindinių šio namo paskirčių yra mėgautis vaizdu, daugelis zonų būtent tam ir sukurtos. Įėjus pro nestandartines, žemyn nusvyrančias duris, kurios tampa savotiška rampa į namą, matyti viena valgomojo zona. Šalia jos – didžiuliai atveriamieji langai, įtaisyti aukščiausiame namo taške, todėl šiltuoju metų laiku čia pietauti – vienas malonumas. Toliau patenkama į svetainės zoną, kurią skiria nedidelė pertvara, globojanti knygų lentyną ir nedidelį televizorių, gelbėjantį niūriuoju sezonu. Minkštasis baldas sudarytas iš modulinių dalių.

2017: 3 (102) I 19

Olo Studio

Jakubo Certowicziaus

20 I 2017: 3 (102)

Didesnė jų dalis nusukta į langus, o ne į televizorių – tai dar kartą pabrėžia, kas gyventojams yra vertybė. Šalimais stovi dar vienas valgomojo stalas, korpusiniai virtuvės baldai. Likusi namo dalis – tai trys kambariai bei tualetas, vonios kambarys, drabužinė ir, žinoma, lauko terasa, kurioje malonu leisti laiką, nes peizažas atsiveria iš aukščiausio namo taško. Interjeras – visiškai minimalistiškas, natūralus. Medžio tekstūra, betonas ir stiklas – čia pagrindinės apdailos medžiagos. Vonios kambariuose papildomos šviesos bei spindesių suteikia veidrodinės plokštumos su švytinčiais atspindžiais.

KWK Promes ir Roberto Konieczny suprojektuota arka – tai ne tik įdomus pastatas. Tai yra architektūra bei interjeras, pasakojantys apie didžias vertybes, slypinčias kiekvienoje pasirinktoje formoje, apdailos medžiagoje ir balde. Kai priežastys yra grindžiamos ne vien estetine, bet ir moraline verte, architektūra įgyja daugiau prasmės, sustiprina žmonijos kūrybinį potencialą.

2017: 3 (102) I 21

i

DIZAINO KELIONÄ–S

22 I 2017: 3 (102)

Interjeras

i

MeDiNis Namelis Projekto autoriai: Auhaus Architecture Studio, Kate Fitzpatrick, Benjamin Stibbard. Vieta: Áivanhou (Ivanhoe), Australija. Įgyvendinta: 2016 m. Plotas: 353 m². Nuotraukos: Dereko Swalwello. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

P

aslaptingas, egzotiškoje aplinkoje įrengtas keturių miegamųjų namas stūkso ant vešliai apaugusios kalvos. Pastatas leidžiasi žemyn kartu su šlaitu ir jau iš pirmo žvilgsnio tarsi pabrėžia, jog jis prisitaikė prie aplinkos, o ne atvirkščiai. Pagarbą supančiam gamtovaizdžiui atspindi fasado ir net vidaus apdaila: jai buvo pasirinktos siauros vertikalios medinės lentelės. Didžiuliai langai leidžia grožėtis miško žaluma, o iš dviejų sparnų suformuotas vidinis namo kiemas suteikia saugumo ir jaukumo pojūtį.

Architektai Kate Fitzpatrick ir Benjaminas Stibbardas buvo atsakingi už kuo labiau prie landšafto derančio ir užsakovų lūkesčius pateisinančio namo struktūrą. Būtent todėl pastatas buvo perskeltas į dvi viena nuo kitos tolstančias dalis: taip sudarytas didelis atstumas tarp miegamųjų kambarių, o korpusai sujungti ties bendro naudojimo laisvalaikio zonomis. Čia itin vertinamas poilsis, tad jam skiriami ramiausi namų kampeliai. Būstas labai erdvus. Be keturių miegamųjų, dar yra svetainė, virtuvė, didelė drabužinė, per kurią patenkama į vonios kambarį

2017: 3 (102) I 23

motyvus, tiek modernumą, tiek subtilią prabangą. Šviesus medis, juoda spalva, auksas ir baltas marmuras – tai tobulas derinys, norint atsakyti į tokį iššūkį, tačiau, papildžius jį šių metų karaliene tamsiai žalia, efektas – dar ryškesnis. Aukso naudojama nedaug, tačiau itin sumaniai bei stilingai: juo papuošti korpusinių baldų cokoliai, plastiškas virtuvės salos stalviršio pagrindas, galinės atvirų spintelių sienelės, rankenėlės, šviestuvai.

Pagrindinio miegamojo vonios kambaryje taip pat viešpatauja žalia, tik kur kas sodresnė, egzotiškesnė, primenanti atogrąžas. Derinant ją su šviesia mediena, balta keramika bei pilku akmeniu, pavyksta sukurti prabangų ir subtilų dizaino stilių. Jam įdomumo suteikia netaisyklin-

su dušu ir dviem praustuvais, lauko terasa, žaidimų ir pramogų kambarys, vonios kambarys su dailia vonia, tualeto patalpa, skalbykla, garažas.

Jau iš pirmo žvilgsnio galima pastebėti, jog interjere vyrauja natūralios vietovės spalvos: ne tik ramūs žemės tonai, bet ir sodrūs atogrąžų atspalviai, kurių Australija tikrai nestokoja. Spalvų gama buvo parinkta atsižvelgiant į langų išsidėstymą bei dydį: kuo didesni langai ir kuo labiau atsiveria medžių žaluma, tuo ramesnė tonų dermė patalpoje, nes norėta, jog vaizdas už lango taptų akcentu – būtų lyg gyvas paveikslas. Svetainė yra vienas tokių pavyzdžių. Į gamtos foną ritmiškai įsilieja jos grindų mediena ir medinės sienų lentelės. Keletas pilkų baldų papildo spalvų gamą, ypač kanapėtas rankomis austas kilimas – jis primena žvyrą. Stabilumo pojūtį suteikia juodas matinis televizoriaus baldo fasadas bei židinio apdaila. Virtuvėje sienų puošybai taip pat naudojama mediena, o virtuvės baldų dizainas suformuotas taip, jog atspindėtų tiek gamtos

24 I 2017: 3 (102)

gos, lenktos patalpos formos. Kitame vonios kambaryje pritaikytas skaistumo, šviesos principas – baltos, smulkų raštą formuojančios sienų plytelės išryškina stambų balto marmuro stalviršį ir susilieja su minkštų formų pastatomu praustuvu. Šviesiame fone solidumo įgyja žalvarinis maišytuvas bei rankšluostinė.

Nors namas erdvus, visuose kambariuose stengtasi išlaikyti bendrą stilistiką. Ją apibūdintų tokie žodžių junginiai kaip „išraiškinga mediena“, „atogrąžų žaluma“, „auksiniai akcentai“, „juodi baldų fasadai“. Interjero detalių stilistika yra labai subtili, tačiau juntamas atidumas kiekvienam elementui. Norėta kokybės pojūtį suderinti su minimalistine ekstravagancija – tik tiek, kiek jos būna

gamtoje. Name esantys akcentai – tarsi gėlių žiedai, traukiantys bites, tik šie skirti gyventojų akims palepinti. Pro didžiulius langus iš miegamųjų matomos medžių šakos sudaro įspūdį, lyg būtum namelyje medžio viršūnėje.

Architektų studija Auhaus Architecture Studio puikiai suderino miško namo gyventojų norus, vertybes bei funkcinius poreikius. Subtili, tačiau žavinga stilistika atskleidžia modernaus žmogaus požiūrį į grožį ne kaip į daiktą, o kaip į kultūrinę išraišką. Natūralios apdailos medžiagos, solidi, tačiau neperspausta ištaiga ir atogrąžų tonai padėjo suformuoti estetišką namų aplinką, darniai tarpininkaujančią su supančia aplinka.

2017: 3 (102) I 25

i

Interjeras

Vaizdinga interjero baladE Projekto autoriai: HAO Design Vieta: Gaosiongas (kin. Gaoxiong, angl. Kaohsiung), Taivanas Įgyvendinta: 2016 m.

Plotas: 165 m² Nuotraukos: Hey!Cheese Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

26 I 2017: 3 (102)

į namus įsileisti klasikinio dizaino grožį, o štai jaunesnioji pageidavo modernumo, paprastumo. Dizainerių komanda gebėjo suformuoti harmoningą aplinką visiems, o atspirties tašku tapo daugiabutį supanti aplinka – žaliuojantis parkas, nuostabi gamta, į kurią norėta sutelkti pagrindinį dėmesį. Dėl šios priežasties buvo priimtas sprendimas sienas dažyti baltai, kad išryškėtų pro langus kontrastuojanti žaluma. Siekiant įlieti subtilios klasikos, buvo nuspręsta originalius juodus langų rėmus pakeisti balta arkos formos apdaila. Taip patalpoms buvo suteikta intriga ir unikalus stilius – neprimenantis nei šiuolaikiško, nei klasikinio, tačiau traukiantis akį ir patenkinantis šeimos skonį.

Arčiau langų, šviesiausioje vietoje, įrengta svetainės zona su minkšta, beveik beforme, masyvia sofa bei 360 laipsnių kampu besisukančia blizgia nerūdijančio plieno plokšte priešais. Vienoje jos pusėje pritvirtintas televizorius, o kitoje – šeimos galvos pomėgius atspindintys elementai: ausinės, žurnalai, kelionių atributai, knygos ir patogus, jau daugelį metų madingas Barcelona chair

J

au iš pirmo žvilgsnio susidaro šviesaus, prabangaus, erdvaus interjero įspūdis. Būstas neatrodo pernelyg ištaigingas ar per daug solidus, konservatyvus. Priešingai – baltame fone išryškėja sodrūs spalviniai akcentai, o kartu su jais – gyvenančių žmonių pomėgius atskleidžiantys elementai. Būtent to ir siekė projekto autoriai HAO Design, nes jiems buvo svarbu suderinti visos šeimos stilistinę sampratą, patenkinti poreikius, visa tai papildyti kūrybiškomis idėjomis formuojant nemažo ploto interjerą.

Užmegztas glaudus bei atviras ryšys su klientais padėjo pelnyti pasitikėjimą dizaineriais, priėmusiais netradicinius, nestandartinius, drąsius sprendimus. Visi jie buvo daromi siekiant kuo ryškiau atspindėti tiek estetinius, tiek praktinius gyventojų poreikius, tačiau pirmiausia reikėjo suderinti visų šeimos narių pažiūras. Vyresnė karta buvo nusiteikusi

2017: 3 (102) I 27

tuvė atrodo itin puošni, nes baltame fone labai išryškėja abstraktus, grafiškas marmuro piešinys. Visą kompoziciją puošia pora žalių akcentų ir šalia įėjimo pakabintų veidrodžių kompozicija, kurioje atsispindi pro langus matoma ryški medžių lapija.

Greta valgomojo stalo suprojektuota ypač puošni drabužinė naudojama lauko drabužiams laikyti. Jos fasadai puošti veidrodžiu, suteikiančiu prabangos ir atspindinčiu tiek lauko vaizdus, saulės spindulius, tiek vidaus apšvietimą. Iš šios drabužinės suformuotas holas primena kubą, tačiau baldas tapo ne tik privatumo suteikiančia pertvara, bet ir didžiule puošmena, nes jo spindesys darniai dera prie valgomojo šviestuvo bei televizoriaus pertvaros. Dar viena gyventojams džiaugsmą kelianti namų zona – nedidelis, bet labai jaukus balkonas su vonele kojoms. Leisti laiką gryname ore įmerkus kojas į šiltą vandenį malonu net vėsesniu sezonu.

krėslas. Šis modernus sprendimas ne tik leido atskirti dvi poilsio zonas, bet ir suteikė interjerui intrigos, išmanumo bei dekoratyvumo. Greta poilsio vietų Artemide gamintojo šviestuvas nubrėžia valgomojo erdvę, kurioje tvirtai stovi barą menantis stalas tankiomis varinėmis kojomis ir juodo granito stalviršiu. Priešais stalą įtaisyta jauki balta virtuvė. Vidinės jos plokštės papildytos medžio tekstūra, o stalviršiai – baltu marmuru, atsikartojančiu toliau esančių stumdomųjų plokštumų, slepiančių darbo kambarį, dekore. Užvėrus pertvarą, vir-

28 I 2017: 3 (102)

Viena pagrindinių projekto autorių užduočių buvo ne tik suformuoti stilistiką, patenkinančią šeimynykščių estetinius poreikius, bet ir sukurti atvirą aplinką, kurioje visi galėtų patogiai užsiimti sava veikla, tačiau turėtų galimybę bendrauti – būtent tam skirta atvira erdvė, suskirstyta į privačias zonas. Likusi buto dalis – trys miegamieji su vonios kambariais. Juos dizaineriai kūrė atsižvelgdami į kiekvieno šeimos nario pomėgius.

Pagrindinio tėvų miegamojo spalvinė bazė balta. Kam-

tėvų šviesos ir švaros siekį, vaikų norą įrengti žaismingus, į butiką panašius kambarius. Visų pageidavimai nesutrukdė dizaineriams įkūnyti drąsių idėjų, netgi priešingai – iškelti uždaviniai juos tik paskatino.

bariui išskirtinumo suteikia kiek įmantresnių formų lovos korpusas bei parketlentėmis dekoruota siena ir lubos. Grindims parinkta tamsesnė mediena, nes norėta sukurti kiek solidesnę, intymesnę atmosferą. Aukso ir vario blizgesys, gilūs mėlyni tonai taip pat džiugina gyventojus klasikinių apdailos medžiagų užuominomis, tačiau modernia išraiška. Drabužinėje bei vonios kambaryje naudotas skirtingų atspalvių marmuras, o baldai ir dekoro elementai taip pat mena pamėgtą stilistiką.

Kituose dviejuose miegamuosiuose vyrauja didesni kontrastai, drąsesni, šmaikštesni puošybos elementai, tokie kaip ant diržo pakabintas lovūgalis, pilkos sienos ar juodos plytelės vonios kambaryje.

Kurdami interjero projektą, HAO Design suderino keturių asmenų pomėgius, pažiūras, dizaino suvokimą, grožio sampratą. Buvo suformuota prašmatni, elegantiška, tačiau lengva ir nuotaikinga atmosfera. Miegamieji, sukurti atsižvelgiant į kiekvieno skonį, atskleidė

2017: 3 (102) I 29

i

Interjeras

Dviejų epochų tiltas Projekto autoriai: Josephine Hurley Vieta: Surry Hills, Australija Įgyvendinta: 2015 m.

Plotas: 300 m² Nuotraukos: Tomo Fergusono Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

I

tin erdvus butas išsiskiria šviesumu, lengvumu ir žaismingumu. Būtent toks rezultatas pasiektas bendradarbiaujant profesionaliai architektei Josephine Hurley ir architektūrą baigusiai užsakovei, kuri neišdrįso projektuoti pati, tačiau priėmė drąsius specialistės pasiūlymus, padėjusius suformuoti nuostabų būstą. Kūrybinis procesas prasidėjo nuo pastato ištakų bei kilmės analizės. Ant vieno ryškiausių paveldo objektų fasado puikuojasi Edwards & Co logotipas. 1920-aisias tai buvo arbatos fabrikas, o pastaraisiais metais jis atliko reklamos agentūros būstinės funkciją.

Projekto autorė užsibrėžė įkvėpti gyvybės senoviškam statiniui, atskleisti jame būsimos gyventojos vertybes, gyvenimo būdo ypatumus ir estetikos suvokimą.

Projektuojami apartamentai yra pačiame pastato viršuje ir driekiasi per du aukštus iki pačios stogo terasos.

Istorija alsuojantys didžiuliai arkos formos langai, plytų apdaila suteikė interjerui žavesio ir savitos nuotaikos.

Vienas pagrindinių uždavinių buvo sukurti ne tik gražius, jaukius, bet ir patogius, funkcionalius namus. Taip pat siekta išlaikyti senojo pastato užuominas ir gerbti praeities detales, t. y. palikti istorinius motyvus kaip stilistinį foną, į kurį harmoningai įsilietų šiuolaikiškas gyvenimas ir interjero kitoniškumas. Dėl šios priežasties projekto autorė sumąstė daugybę originalių detalių, kurios tapo lyg dviejų epochų tiltu – šmaikščių, modernių akcentų su vintažiniais elementais, keliančiais klausimą: ar tai dizainas, ar senojo pastato dalis? Išlaikytas ištisas sijų ritmas, vietomis pakeltos grindys, per žalvarinius vamzdelius keliaujantys elektros laidai veda iki simpatiškų šviestuvų kompozicijos – visa tai interjerui suteikia itin stiprų stilistinį braižą, intriguoja.

Dėl didelio ploto bei konstrukcinių savybių laisvė keisti vidaus patalpas nebuvo varžoma. Kad ir kaip būtų, daugelis būsto elementų tapo daugiafunkciai, nes norėta viskam suteikti prasmę. Į butą užkylama liftu, o lifto šachtos pertvaros buto pusėje buvo panaudotos kaip dviračių laikymo vieta, atskleidžianti aktyvų buto šeimininkės

30 I 2017: 3 (102)

gyvenimo būdą. Priešais pat duris dėmesio centru tampa juodas fortepijonas – talentingos muzikantės darbo ir malonumo įrankis. Siekiant išlaisvinti potraukį muzikai, pirmame aukšte grindys buvo papildomai dengtos garso izoliacija. Įžengus kiek giliau, atsiveria visos bendrojo naudojimo zonos: jas sujungus užplūsta erdvumo, šviesos, lengvumo ir paprastumo jausmas, o subtilūs spalviniai deriniai sukelia subtilumo, harmonijos pojūtį. Jautrios detalės suteikia šmaikštumo bei žaismingumo. Grindų dangai vietomis pasirinktas medis, vietomis – lietas betonas, sienos taip pat vienur dekoruotos mediena, kitur – dažytos, o istorinius motyvus atskleidžia atidengtos pastato plytos. Išlaikydama minimalistinę spalvų gamą,

2017: 3 (102) I 31

interjero autorė suformavo dinamišką plokštumų žaismą: ta pati apdailos medžiaga nutūpia tai šen, tai ten.

Daugelis korpusinių baldų yra balti, kai kuriuos jų papildo pilkos detalės ar akcentai. Nors bute užtenka erdvės visoms funkcinėms zonoms, jame gausu slankiųjų sistemų, padedančių uždengti nereikalingus elementus. Abiejuose aukštuose virtuvės baldai uždengti plokštėmis, todėl buitinė patalpos dalis tarsi išnyksta.

Televizoriaus baldai taip pat pasislepia už pilko dekoro, o antro aukšto svetainė, nustūmus langus, susijungia su ir taip erdvia stogo terasa. Čia pat, klientės pageidavimu, buvo suprojektuota sauna, šalimais jos puikuojasi laisvai pastatoma vonia (ne vienintelė šiuose namuose). Norint pakeisti santechnikos prietaisų vietą, teko pakelti dalies buto grindų lygį ir iš naujo išvedžioti nuotekų vamzdžius.

Dėl to buvo nuspręsta pasinaudoti galimybe abiejų aukštų vonias statyti patalpų centre kaip grožio, atsipalaidavimo, savotiškos prabangos simbolius.

32 I 2017: 3 (102)

Įvairių dizaino elementų, kuriuos pritaikė Josephine Hurley, visuma sukelia labai malonių apartamentų įvaizdį. Juose jauku lyg savo namuose. Iš pažiūros prabangios detalės atsiskleidžia ne savo ištaigingumu, o kokybe bei subtilumu.

Išmanūs baldai paslepia tai, kas nereikalinga, ir visas funkcijas atlieka tik tuomet, kai prireikia. Interjere vyrauja itin apgalvota minimalistinė spalvų gama: šilti pilki tonai, jauki mediena ir balta spalva. Koloritas, derinamas su išraiškingomis detalėmis bei apdailos medžiagomis, ne tik padeda sukurti malonią atmosferą, kurioje gera būti, bet ir pabrėžia ergonomiškumą, praktiškumą. Nemažai panaudotų medžiagų yra perdirbtos, ekologiškos, o pati stilistika su persipynusiais istoriniais bei moderniais motyvais, leidžia pajusti interjero žavesį. Tai ne tik gyvybingas butas, tai – tarsi vieta, labai gerai apibūdinanti savo šeimininką.

2017: 3 (102) I 33

i

DIZAINO KELIONĖS

T

rečiame pagal dydį Ispanijos mieste apsistoti galima unikalios stilistikos One Shot Hotel tinklo viešbutyje Palacio Reina Victoria 04.

Išskirtinio fasado pastatas buvo pastatytas dar 1913 m. Kadaise jame svečiavosi Ernestas Hemingway’us, Frankas Zappa, Ferderico García Lorca. Galiausiai buvo nuspręsta, jog atėjo laikas renovuoti tiek išorę, tiek vidaus patalpas ir jas paversti šiuolaikinio žmogaus vertybes atskleidžiančia poilsio vieta.

KeRaMikos tRadicijos Projekto autoriai: Emili Manrique, Gema Alfar Vieta: Valensija, Ispanija Įgyvendinta: 2016 m.

Nuotraukos: Víctoro Sajaros Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

34 I 2017: 3 (102)

Rafinuotas interjeras bei prabangos pojūtis pasitinka vos įžengus į fojė. Šio grožio autoriai – Alfaro-Manrique architektūros studija. Ji siekė perteikti didingą istoriją, persipinančią su modernumo atmosfera, o architektūrinėmis konstrukcijomis rūpinosi įmonė Arqui-T. Interjerui atgaivinti buvo naudojamos kelios pagrindinės apdailos medžiagos: keramika, mediena ir metalas. Keramika vonios kambariuose nestebina, tačiau lovą supantis plytelėmis dekoruotas plotas vietoje kilimo yra šis tas originalaus. Projekto autoriai šiuo akibrokštu ne tik norėjo nustebinti savo svečius, bet ir priminti vietos regiono keramikos tradicijas.

Net 85 kambarių viešbutis su puošniu restoranu išsiskiria aštriu, drąsiu interjeru. Akį traukia vietinių menininkų kūrinių kolekcija, ypač – fotografijos darbai.

Kadangi visuose miegamuosiuose, o norėta išlaikyti vientisą stilistiką, dauguma baldų buvo suprojektuoti iš tų pačių apdailos medžiagų. Suolai, lovos, kilimai – viskas buvo gaminama pagal kruopščiai apgalvotą idėją, siekiant perteikti skirtingų klasių kambarių lygį. Vienas pagrindinių tikslų buvo individualizuoti patalpas, suteikti joms savitumo, tačiau išlaikyti darnumo pojūtį.

Kitas uždavinys – rasti pusiausvyrą tarp istorinio didingumo, vietos kilmės ir modernumo išraiškos. Siekiant paryškinti tokią sintezę, buvo išsaugoti senojo pastato elementai, kaip antai laiptinė, kylanti aukštyn visai šalia recepcijos stalo.

Norėdami sustiprinti efektingą įvaizdį, projekto autoriai didelį dėmesį skyrė apšvietimui. Koridoriuose ir daugelyje bendrojo naudojimo patalpų palei grindis buvo pritaikyti fasado apšvietimą primenantys šviestuvai, kurių skleidžiami spinduliai tarsi slysta grindų paviršiumi ir sukelia subtilią nuotaiką, o pritemdytas šviesos ir tamsos žaismas įpina mistikos elementų. Kambariuose apšvietimas taip pat apgalvotas: pro didžiulius langus

2017: 3 (102) I 35

foteliais. Prabangiuose apartamentuose galima grožėtis voniomis kone patalpos centre. Jos apibrėžia kambario klasę. Keraminės plytelės tiek vonios kambariuose, tiek po lovomis skiriasi, tačiau visur išsaugotas kontrastingas baltos ir juodos spalvos derinys ir geometriniai raštai.

Daug kur panaudota tamsinta mediena, gilių tonų audiniai, juodo metalo elementai, tačiau baltos sienos bei ryškūs akcentiniai baldai pagyvina interjerą, todėl matome ekstravagantišką, šiuolaikišką, prašmatnų, bet kartu žaismingą viešbučio stilistiką, kuria gali mėgautis įvairiausios amžiaus grupės. Gerai apgalvoti universalūs sprendimai ne tik padėjo perteikti praeities ir dabarties estetikos sintezę, bet ir praplėtė būsimų svečių ratą.

švelniai srūva dienos šviesa. Virš pakabinamųjų lubų slenksčių paslėptas juostinis LED apšvietimas sukuria romantišką, jaukią atmosferą, mat šviesa nėra intensyvi, o išsklaidyta. Prašmatniai atrodantys auksiniai staliniai šviestuvai prie lovų – subtilus miegamųjų akcentas.

Projekto autoriai nepabijojo interjere sodrių spalvų ir suformavo naują, gaivią, išraiškingą dizaino koncepciją.

Baldai, primenantys art deco stilių, atrodo ir šiuolaikiškai, ir prašmatniai, o sodrūs geltoni, mėlyni, žydri, žali, violetiniai audiniai bei gobelenai papildo visumą žaismingumu, gyvybe, suteikia kompozicinės dinamikos. Erdviuose aukštesnės klasės apartamentuose žavingai atrodo baldakimo karkase įrėmintos lovos. Daugelio tokių kambarių apstatymas veikiau primena butą nei viešbutį, nes juose įrengtos erdvios drabužinės, darbo zonos su rašomaisiais stalais, svetainę primenantys kampeliai su sofomis ar

36 I 2017: 3 (102)

KIEKVIENA MIEGO VALANDA TURI BŪTI TOBULA

Patyrusių meistrų rankomis sukurta iš natūralių medžiagų Hästens lova tarnauja tobulam miegui…

Valanda po valandos. Kiekvieną naktį.

Hästens Rūdninkų g. 16, Vilnius Tel. + 370 611 25 600 hastens.com

i

DIZAINO KELIONĖS

vandeniu Pasilepinti

Projekto autoriai: OHLAB, Paloma Hernaiz, Jaime Oliver. Vieta: Palma, Ispanija. Įgyvendinta: 2016 m.

Nuotraukos: José Hevios. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

H

armonija, natūralumas, darna – tokie žodžiai pirmiausia šauna į galvą, pažvelgus į Puro Hotel interjerą. Ispanijoje įsikūręs butiko tipo viešbutis neprimena populiariosios pietietiškos egzotikos su ryškiais akcentais ir prašmatniu dekoru. Itin subtilus, jaukus kambarių interjeras bemat nuteikia poilsiui, malonumams, ramybei. Tai kitokia Ispanija – netriukšminga, nerėkianti, neekstravagantiška, tačiau žavinti kitais išskirtinumais ar kraštutinumais.

Dizaino studija Ohlab bei pagrindiniai projekto autoriai Paloma Hernaiz ir Jaime Oliveris, buvo atsakingi už 22 kambarių viešbučio, įsikūrusio pačioje La Lonchos (La Lonja) šerdyje, Palmos istorijos epicentre, interjerą. Vietovės įvaizdis turėjo įtakos viduje perteikiamoms emocijoms.

Spalvinis koloritas pasirinktas atsižvelgiant į miestovaizdį: besiilsinčius viešbučio svečius jis tarsi ragina nepamiršti, jog jie yra pačioje Palmoje. Gelsvą ar smėlinį mūrą primenantys

38 I 2017: 3 (102)

tonai derinami su šviesia mediena ir jos dirbiniais, subtilūs pilki, tamsiai rudi ar raudonmedžio akcentai bei bei puikiai detales išryškinantis baltas fonas sudaro harmonija alsuojančią atmosferą, kurioje gera atsipalaiduoti.

Pats viešbučio pastatas – unikalios konfigūracijos, todėl visi kambariai yra skirtingos formos. Kiekvienoje patalpoje reikėjo vis kitaip išdėstyti baldus, rasti tinkamą dekoravimo būdą. Interjero autoriams šis iššūkis buvo lyg gairės, padėjusios pasirinkti tinkamą kryptį. Visi kambariai skiriasi. Panašūs jie nebent Viduržemio jūros kultūroms būdingomis apdailos medžiagomis ir požiūriu į vandens teikiamus malonumus.

Vienu iš dekoro elementų tapo miegamųjų sienas puošiančios Pedro Oliverio tapytos modernios sienų freskos, primenančios rievėtą nupjauto medžio kamieno vaizdinį.

Dizaineriai suderino du vienas kitam priešingus interjero stilistikos principus – paprastumą bei išskirtinumą.

Kitoniškumas kambariuose labiausiai išryškėja per tekstūrą.

Pagrindiniais dekoro elementais tampa medinės, ornamentiniais drožiniais puoštos ažūrinės širmos ar pertvaros. Šis natūralios medžiagos rankų darbo kūrinys sukelia prabangos bei nostalgijos jausmą, mat kadaise daugelio šeimose būdavo gausu medienos dirbinių. Kiti puošybos elementai – tai iš vytelių pinti kilimai, suformuojantys geometrinius

2017: 3 (102) I 39

su bendrosiomis patalpomis nustūmus medines sistemas netikėtose kambarių vietose, kone erdvės centre. Tai lyg užuomina, jog čia būtina pasimėgauti maudynėmis. Vonios kambariuose išlaikomas minimalistinis dizainas – sienos, lubos bei grindys dengtos vientisu dekoratyviniu glaistu, kurio fone balta keramika atrodo itin švariai, o šviesaus medžio elementų tekstūra kontrastuoja su baltos ir pilkos spalvos deriniu, tampa sodri, suteikianti gaivos.

Puro Hotel atspindi projekto autorių ideologiją apie istorijos, kultūros paveldo puoselėjimą ir siekį visa tai perteikti atvykusiems svečiams. Vienas pagrindinių uždavinių buvo sukurti aplinką, kurioje vyrautų ramybės, poilsio atmosfera ir kuri skatintų lepinti savo kūną vandens procedūromis.

Modernumo suteikia piešiniai ant sienų, minimalistiniai baldai, o prabangos – rankų darbo apdaila bei dirbiniai iš medienos ar audinių. Viešbučio interjeras kviečia savita harmoninga aplinka pažinti Palmos miestą ir ispaniškas tradicijas. raštus, ar įtemptų virvių eilė, atstojanti laiptų turėklų ritmą.

Tokios išskirtinės detalės itin gražiai atsiskleidžia, kai kiti baldai yra aiškios struktūros, lakoniškos formos ir subtilaus, dėmesio neblaškančio kolorito.

Paprasta, rami žemės tonų paletė ir natūralios medžiagos – raktas į harmoningą viešbučio įvaizdį. Natūralus ąžuolas, cementiniai praustuvai, juo dekoruotos vonios kambarių sienos, renovuotos ir atidengtos natūralios faktūriškos sienos iš tradicinio kalkakmenio, virvės, pintos iš pluoštinių kanapių, nerūdijantis plienas, sendinta oda, linas, medvilnė, pagal specialų užsakymą atgabenti audiniai ir gobelenai – visa tai sukuria interjerą, pasakojantį apie vietos kultūrą.

Svarbus viešbučio ypatumas – visuose kambariuose laisvai pastatomos vonios. Vanduo asocijuojasi su atsipalaidavimu, ramybe, atostogomis, o tokios mintys, supamos ramaus kolorito ir subtilaus dekoratyvumo, padeda pasijausti lyg SPA. Minimalistinių formų vonios dubenys puikuojasi erdviuose vonios kambariuose. Juos galima sujungti

40 I 2017: 3 (102)

2017: 3 (102) I 41

i

DIZAINO istorija

ŽMOGUS, REGĖJĘS ATEITĮ Įkvėpimas ir meninė intuicija leidžia genialiems kūrėjams pažvelgti toli į ateitį. Nepaisant to, kad amerikiečių dizaineris Normanas Bel Geddesas (1893–1958) gimė dar užpraeitame amžiuje, net vertinant iš naujojo tūkstantmečio perspektyvos jo projektai nepaliauja stebinti savo įžvalgumu.

Per visą gyvenimą Normanui teko nuolat klausytis tiek liaupsių, tiek kaltinimų utopiškumu ir neracionalumu. Nepaisant to, laikas viską sustatė į savo vietas: nors dalis jo idėjų taip ir liko popieriuje, didžiuma Normano dizaineriškų pranašysčių virto šiandienos realybe.

Tekstas: JonO MalinauskO

N

ormanas Melanctonas Geddesas gimė Mičigano valstijoje, biržos brokerio šeimoje. 1916 m. po vedybų su Helen Belle Schneider sutuoktiniai sujungė savo pavardę į Bel Geddesai (pastebėsime, kad ši jungtis pasiteisino – pora nugyveno kartu ilgą ir laimingą gyvenimą). Savo profesinę karjerą Normanas pradėjo kaip teatro dailininkas – pirmosios dekoracijos buvo sukurtos A. Barnsdall pastatymui Los Andželo mažajame teatre. Po metų jis jau kūrė dekoracijas Metropoliteno operoje Niujorke, taip pat apipavidalino Brodvėjaus miuziklų pastatymus, tarp jų ir tokius egzotiškus kaip ledo šou „It Happened on Ice“. Savo darbuose jis plėtojo vadinamojo New Stagecraft judėjimo, siekiančio išsivaduoti iš „smulkiaburžuazinio scenos realizmo“ principus, išryškino emocinius ir psichologinius veiksmo akcentus. Viena iš efektyviausių poveikio priemonių buvo scenos apšvietimas. Čia Geddesas įdiegė keletą radi-

kalių naujovių, įskaitant apšvietimo prožektorių išdėstymą keliais lygiais ir spalvotos šviesos srautų maišymą, išgaunant netikėtus atspalvius. Kūrybiniai scenos eksperimentai išgarsino dizainerio vardą visuomenėje ir 1923 m. jis netgi pateko į žurnalo „Popular Science“ puslapius.

Scenos dekoro eskizas, 1917 m.

Scenografija ilgainiui pradėjo atsibosti ir Normanas ėmė dairytis naujų veiklos sričių. 1927 m. jis vienas pirmųjų Amerikoje atidarė pramoninio dizaino biurą. Tarp tuo metu įgyvendintų projektų galima paminėti bendrovėms RCA ir Philco skirtus radijo imtuvus, dujines virykles įmonei Standard Gas Equipment ir automobilius Graham-Paige. Pastarųjų serijinei gamybai sutrukdė tiek įsisiūbavusi ekonominė krizė, tiek ir neigiama publikos reakcija į ekstravagantišką automobilių kėbulų formą.

Taip pat buvo kuriami lakoniškų, modernių formų buitiniai baldai, įskaitant lovas, komodas, darbo stalus ir netgi mokyklinius suolus.

Greta komercinių užsakymų Bel Geddesas visuomet rasdavo laiko konceptualiems projektams, siūlantiems pažvelgti į technikos pasaulio rytdieną. Laki vaizduotė, suderinta su kruopščia galimų problemų analize ir naujoviškais techniniais sprendimais, leido jam kurti objektus, kurie, žvelgiant iš šiandienos perspektyvos, galėjo būti įgyvendinti. Pasibaisėjęs gremėzdiškais kampuotais to meto automobilių kėbulais, Normanas vie-

Žurnalo „Populare Science“ iliustracija, vaizduojanti N. Bel Geddeso scenos apšvietimo eksperimentus

Lašo formos automobilio Aerocar No 9 modelis, 1933 m.

42 I 2017: 3 (102)

Aptakios formos elektrinis lygintuvas, 1935 m.

Stalo šviestuvas Cobra, 1936 m.

nas pirmųjų pasiūlė pritaikyti jiems aerodinamikos dėsnius ir sukūrė seriją lašo tipo kėbulų lengviesiems automobiliams, furgonams ir netgi tarpmiestiniams autobusams. „Mes puikiai žinome, kad maksimalus efektyvumas siekiant greičio negali būti pasiektas neatsižvelgiant į bendruosius gamtos Biuro baldas, gam. Simmons furniture, 1935–1940 m. dėsnius, skirtus kūnams, judantiems skystoje arba dujinėje aplinkoje“, – teigė dizaineris. Dizaineris užčiuopė ir komercinę aptakiųjų formų vertę: jo nuomone, vartotojai, susižavėję moderniomis, nuolat atnaujinamos formomis, nuolat geistų įsigyti vis naujų daiktų ir taip sukurtų nepertraukiamą vartojimo ciklą. Šis reiškinys, vėliau pavadintas stailingu, sulaukė prieštaringų vertinimų, nes skatino naująsias formas taikyti su aerodina-

Benzovežis Doodlebug, 1935 m.

Skraidančio automobilio projektas, 1939 m.

Mokyklinis suolas, 1935 m. (nerekonstruotas, dabartinė būklė)

mika visiškai nesusijusiems daiktams – kad ir elektriniams lygintuvams arba stalinėms lempoms.

Nors toliau maketų ar vienetinių pavyzdžių konceptualieji projektai paprastai nepajudėdavo, populiarioje spaudoje nuolat viešinami eskizai bei nuotraukos visgi paveikė visuomenės skonį ir smarkiai prisidėjo prie vadinamojo aerodinaminio (streamline) stiliaus formavimosi. Pavyzdžiui, Bel Geddeso „lašo ideologija“ ir praktinėmis konsultacijomis vadovavosi pirmojo serijinio aptakaus automobilio Crysler Airflow (1934 m.) kūrėjai.

Vienas iš nedaugelio paties Normano įgyvendintų eksperimentinių projektų – vagoninio tipo itin žema ir aptaki autocisterna Texaco Doodlebug (1935 m.), kurios kėbulo (ypač jo priekinės dalies) formoje galima nesunkiai įžvelgti panašumą į dviem dešimtmečiais vėliau pasirodžiusį „hipsterišką“ mikroautobusą VW Transporter Type 2.

Automobilis Crysler Airflow, 1934 m.

2017: 3 (102) I 43

Hidroplano Air Liner No 4 eskizas, 1927 m.

Vienas didingiausių Bel Geddeso konceptualiųjų projektų – hidroplanas, kukliu pavadinimu Avialaineris Nr. 4, 1927 m. sukurtas bendradarbiaujant su aviacijos inžinieriumi Otto Kolleriu. Šis tarpžemyniniams pervežimams skirtas lėktuvas – vienas didžiausių kada nors suprojektuotų skraidančiųjų aparatų. Jame turėjo tilpti 450 keleivių ir 155 įgulos nariai.

Lėktuve buvo numatyta įrengti apie 280 kambarių, 2 valgyklas, svetainę su 11 m aukščio lubomis, 4 teniso kortus, treniruoklių salę ir daugelį kitų patogumų. Besirūpindamas skrydžio saugumu, Bel Geddesas numatė ne tik galimybę remontuoti sugedusius lėktuvo variklius tiesiog skrydžio metu specialiose dirbtuvėse, bet ir siaurabėgį geležinkelį pataisytiems varikliams grąžinti atgal į vietą. Reikia pastebėti, kad projektą iš tiesų buvo ketinama įgyvendinti 1940 m., tačiau JAV įstojus į karą šie planai subliuško.

Niujorko pasaulinės parodos reklaminis plakatas, 1939 m.

44 I 2017: 3 (102)

Aptakios formos laivo patentinis brėžinys, 1934 m.

Centrinė Futuramos maketo dalis, vaizduojanti miesto autostradą, 1939 m.

Bel Geddesas nuoširdžiai tikėjo, kad architektūra ir dizainas gali psichologiškai ir emociškai praturtinti kasdienį žmonių gyvenimą.

Suvokdamas, jog komunikacija yra vienas svarbiausių veiksnių, formuojančių šiuolaikinį pasaulį, jis stengėsi populiarinti savąsias ateities vizijas, naudodamas piešiEkspozicijos Futurama apžvalgos sėdynės nius, nuotraukas ir įspūdingus maketus. 1937 m. jis atliko pirmąją kompleksinę vizualizaciją: Shell Oil bendrovės užsakymu sukūrė ateities projektą City of Tomorrow, kuriame labai įtaigiai parodė dangoraižiais ir greitkelių juostom užpildytą ateities miesto aplinką.

Naujojo dešimtmečio artėjimą, o kartu ir galutinį išsivadavimą iš ekonominės depresijos gniaužtų Jungtinėse Valstijose buvo nuspręsta pažymėti neregėto masto tarptautine paroda. Buvo tikimasi, kad ji atskleis visam pasauliui atsigaunančios šalies techninės ir ekonominės raidos galimybes. Niujorko pasaulinė paroda buvo atidaryta 1939 m. balandžio 30 d. Ją rengiant aktyviai dalyvavo privačios bendrovės, siekiančios ne tik išpopuliarinti savo naujausius gaminius, bet ir padrąsinti šalies piliečius – potencialius vartotojus.

Vienu įspūdingiausių parodos objektų buvo firmos General Motors paviljonas „Autostrados ir horizontai“, kurio pagrindiniu eksponatu turėjo tapti kompleksinė ateities kelių vizija. Ją sukurti buvo patikėta Bel Geddesui, jau pelniusiam patyrusio „ateities vizionieriaus“ reputaciją. Suvokdamas, kad ateityje automobiliai dar labiau veiks Amerikos civilizacijos raidą, ekspozicijoje, pavadintoje Futurama, Bel Geddesas užsibrėžė parodyti 1960– 1965 m. šalies veidą, paveiktą totalinės motorizacijos ir tarpregioninių greitkelių infrastruktūros, įkūnijančios pagrindinius ateities komunikacijos principus: saugumą, komfortą, greitį ir ekonomiškumą. Tai, kas šiandien santykinai lengvai realizuojama virtualiojoje erdvėje naudojant 3D technologijas, anuomet pareikalavo milžiniško triūso. Daugiau nei 3 000 m² plote pagal naujausius kartografinius duomenis buvo preciziškai atkurta keletas JAV teritorijos fragmentų. Juose iš viso išdėstyta apie 500 000 (!) individualiai sukurtų pastatų maketų, daugiau nei milijonas įvairių želdinių ir apie 50 000 miniatiūrinių automobilių, iš kurių kone 10 000 kreipiamaisiais bėgeliais judėjo 14 juostų pločio autostradomis.

Bet didžiausia staigmena buvo galimybė apžvelgti šią ekspoziciją „iš paukščio skrydžio“: susodinti į pakreiptas kėdes, lankytojai specialiu konvejeriu buvo lėtai vežami virš maketo iš vieno galo į kitą, lydimi garso ir šviesos efektų. Per stiklinius išgaubtų lęšių ekranus jie galėjo žiūrėti į maketo detales – namus, medžius, augalų lysves, automobilius, išdidintus kone iki natūralaus dydžio. Kiekvienas iš 27 500 parodos lankytojų, kasdien „paskraidinamų“ virš laukų, miestų ir greitkelių, gaudavo atminimo ženklelį „I have seen the future“ („Aš mačiau ateitį“). Savaime suprantama, kad Futurama tapo visos Pasaulinės parodos vinimi, lankytojų apklausose lenkė artimiausią konkurentą – Fordo lenktynių trasą – beveik 4 kartus; ji iki šiol yra viena didžiausių ir žinomiausių dioramų XX a. istorijoje. Belieka pridurti, kad JAV federalinių greitkelių sistema, tuomet atrodžiusi kaip fantastiška ateities vizija, buvo plačiu mastu įkūnyta XX a. 6–7 dešimtmetyje.

Amerikos technologijas ir kultūrą Normanas Bel Geddesas garsino ne vien tik grandiozinėmis ekspozicijomis. Pavyzdžiui, susidomėjęs pažangiausiomis to meto plastiko liejimo technologijomis, bendrovės Emerson radio užsakymu jis sukūrė seriją nešiojamųjų radijo imtuvų Patriot plastikiniais korpusais. Savo pavadinimą prietaisai gavo dėl stambių garsiakalbio grotelių, primenančių JAV vėliavos juostas. Keletas šių radijo imtuvų modelių buvo sėkmingai gaminama ir po Antrojo pasaulinio karo.

Normanas Bel Geddesas Futuramos montavimo metu

Tiek konceptualieji, tiek ir komerciniai Normano Bel Geddeso objektai skleidė ateities tikrumo pojūtį, kurį puikiai jautė šių gaminių vartotojai.

Tad nenuostabu, kad Antrojo pasaulinio karo metais pradėjus kurti pirmąjį JAV kompiuterį Mark I, būtent Normanui buvo pasiūlyta sugalvoti jo dizainą.

Nešiojamasis radijo imtuvas Patriot, 1939 m.

Tuomet daugeliui atrodė, kad sunkmečiu samdyti dizainerį – tolygu švaistyti pinigus, tačiau darbo prie šio projekto, į kurį garsioji firma IBM investavo apie 0,5 mln. JAV dolerių, išties buvo nemažai. Kompiuteris buvo „įvilktas“ į futuristiškai atrodantį nerūdijančio plieno ir stiklo korpusą ir atrodė kur kas geriau nei jo konkurentai kitose šalyse.

Net ir šiandien netyla diskusijos dėl to, ar Bel Geddesas buvo neįtikėtina intuicija apdovanotas pranašas, ar tiesiog įtaigus svajoklis. Jo kūrybiniame palikime kone lygiomis dalimis susipina genialumas ir trumparegystė; nors daugelis jo idėjų buvo absoliučiai nepraktiškos, bet niekas negali paneigti, kad Normanas Bel Geddesas turėjo unikalų modernumo pojūtį, įkūnytą grakščiose aptakiose formose, smarkiai pralenkusiose savo laiką.

Kompiuterio Mark I centrinė dalis, 1943 m.

2017: 3 (102) I 45

i

rekomenduojame

Kokybės oazė Yra vietų, kuriose pasijunti, lyg būtum peržengęs kitokio pasaulio slenkstį. Viena tokių – šalia Lietuvos nacionalinės filharmonijos įsiBeolos įkūrėjas ir vadovas Naglis Nasvytis

Kai 1993 m. Beola tapo „Bang & Olufsen“ atstove Lietuvoje, ji įžengė į tuščią erdvę. Tiksliau, tuščia buvo tik gero dizaino kokybiškų daiktų nišoje, o aplink siautė eklektika ir chaosas, kurstomi apgaulingų ir vienadienių rinkos vilionių.

25-uosius veiklos metus skaičiuojanti Beola yra seniausia iš Rytų ir Vidurio Europoje veikiančių „Bang & Olufsen“ atstovybių. Ir nors Naglis Nasvytis, bendrovės įkūrėjas ir vadovas, kalba kiek kitaip, akivaizdu, kad viskas prasidėjo dar anksčiau. Nuo šeimos kultūros ir estetikos, supusios augant, nuo skulptūros studijų Dailės institute. Ši patirtis ir žinios padėjo suformuoti savitą viziją, ir kiekvienas naujas gamintojas, patikėjęs Beolai atstovavimo teises, buvo pasirinktas labai apgalvotai. Čia nėra atsitiktinių ir vienadienių dalykų. Šiandien Beola siūlo ne vien tai, kas vertinga siaurąja prasme. Kiekvienas iš jų salonų iškeliaujantis ir sau namus Lietuvoje randantis daiktas paskleidžia materialiąją kul-

kūrusi Beol a.

„Bang & Olufsen“ garso kolonėlės „BeoLab 90“

tūrą, šiltą, bet santūrią, laikui nepavaldžią skandinavišką estetiką.

Per ketvirtį amžiaus pasikeitė visa karta, jau ateina pirmųjų pirkėjų vaikai. Naglis Nasvytis pastebi, kad jie – kito-

„Bulthaup“ virtuvė „b3”

46 I 2017: 3 (102)

„Flyte“ levituojantis augalas „Lyfe“

kie. Ne vien Lietuvoje, visame pasaulyje žmonės pradeda kitaip žiūrėti į turtą, daiktus. Gal matydami šiuolaikinio pasaulio nestabilumą, kasdieniniame gyvenime ima sau leisti daugiau – kokybės prasme. Apsupti save išties vertingomis patirtimis, įspūdžiais ir daiktais, bendrauti su žmonėmis, kurie yra svarbūs ir įdomūs.

Sakoma, kad naujausias „Bang & Olufsen“ garso kolonėles „Beolab 90“ Japonijoje perka vien sužinoję apie jų technines ypatybes. Nes klausantis jų garsas atrodo pernelyg natūralus, savaime suprantamas. „Taip, prie kokybės priprantama“, – sako N. Nasvytis. Visai nesunku priimti tobulą garsą, sklindantį iš garso aparatūros, ar geriausios kada nors matytos kokybės vaizdą televizoriaus ekrane. Tai netgi labai lengva. Daug sunkiau po to priimti įprastos kokybės dalykus...

Ar kasdien būnant aukščiausios kokybės daiktų ir juos vertinančių žmonių apsuptyje neatsiranda jausmas, lyg gyventum šilkverpio kokone? „Taip, kartais nustembu,

Austrų baldų gamintojo „Wittmann“ kolekcija

„Team7” transformuojamas stalas „Flaye”

kad pas mus užėję žmonės būna negirdėję apie „Bang & Olufsen“ ar „Bulthaup“. Bet juo maloniau tokius svečius teigiamai nustebinti“, – šypsosi Naglis Nasvytis. Kiekvienas daiktas turi istoriją, o kai kurie yra dizaino istorijos dalis: pavyzdžiui, „Bulthaup“ baldai, sukurti bendradarbiaujant su garsiuoju Otlu Aicheriu, buvo pirmas žingsnis į Frankfurto virtuvės eros pabaigą ir maisto gaminimo kaip bendravimo šventės pradžią. Austrų bendrovė „Wittmann“, valdoma jau ketvirtos kartos, atkuria secesijos laikų Jozefo Hoffmanno kolekcijas ir tuo pat metu su naujausiais gaminiais dalyvauja Milano parodoje, o startuolio „Flyte“ levituojantys šviestuvai ir vazonai tiesiog stulbina. Čia nerasime gryno šalto minimalizmo ar formalių medžiaginių sąsajų tarp „Bang & Olufsen“ ir COR, „Bulthaup“ ir „Wittmann“, „Team7“ ir „Interlübke“... Ryšys gilesnis – nors kai kurie iš šių prekių ženklų gyvuoja jau kone šimtmetį, o, pavyzdžiui, „Flyte“, – vos kelerius metus, juos jungia dėmesys dizainui, detalei, žmogui ir nuolatinis siekis atnaujinti, vizija, orientuota į ateitį. Ir jie tiesiog dera tarpusavyje. Kas žino, gal būtent ši dermė, kurianti kokybės oazės atmosferą Beolos salonuose, ir yra bendrovės tvarumo priežastis?

2017: 3 (102) I 47

i

REKOMENDUOJAME

Gaivališka metalo stichija Milane, Italijoje, ką tik praūžė jau 56-oji didžiausia baldų, interjero aksesuarų ir detalių paroda „Salone del Mobile“, kasmet suburianti interjero, dizaino specialistus iš viso pasaulio, mat čia jie ne tik turi galimybę susipažinti su iškiliausiais savo produkciją, dizaino idėjas pristatančiais gamintojais, bet ir pajusti ateinančių metų tendencijas. Viena ryškiausių šiemet pastebimų mados srovių – itin gausus ir dažnas metalo naudojimas kuriant baldus, interjero akcentus.

Neretai ši žaliava derinama su kitomis medžiagomis: oda, medžiu, marmuru ir kt. Stebina ne tik metalo apdirbimo, lenkimo, dekoravimo technikos, panaudojimo būdai, bet ir dar viena nauja banga – kai kurie gamintojai šią, rodos, šaltą, grubią, vyrišką medžiagą patikėjo moterų rankoms. Pasirodo, metalas išties paklūsta ir švelniai moteriškai stichijai, maža to – jis tampa šiltas, jaukus, o netikėti sprendimai bei spalvų deriniai stebina net visko mačiusius profesionalus.

Tekstas: Kristinos Noreikienės Nuotraukos: GAMINTOJŲ

Septynių moterų kūrėjų tapatybės paieškos „De Castelli“ baldų kolekcijoje Šiųmetėje „Salone del Mobile“ parodoje „De Castelli“ pristatė projektą „Tracing Identity“ (liet. „Tapatybės pėdsakais“). Jame dalyvavo septynios moterys dizainerės.

Visos jos buvo skirtingo amžiaus, kilmės ir išsiskyrė savitu kūrybos stiliumi. Visgi viena buvo bendra visoms – jos kūrė baldų kolekciją, kaip žaliavą naudodamos metalą. Kolekcija išsiskiria ypač stipriu emociniu užtaisu. Projekte dalyvavo dizainerės: Alessandra Baldereschi, Nathalie Dewez, Constance Guisset, Francesca Lanzavecchia, Donata Paruccini, Elena Salmistraro ir Nika Zupanc. Būtent šis moterų septynetas „De Castelli“ baldams suteikė naują vertę, atskleidė metalo galimybes, išskirtinumą ir, žinoma, grožį.

Dizainerės iš Milano – A. Baldereschi – širma „Painting“ (liet. „Paveikslas“) – tarsi didžiulis tapybos darbas, paveikslas, kuriame gali įžvelgti peizažą, vaizduojamą kraštovaizdį – čia atpažįstami reljefai, horizonto linija...

48 I 2017: 3 (102)

Šis didžiulis meno šedevras sukurtas naudojant skirtingus metalus: plieną, varį, bronzą, geležį. Būtent derindama skirtingus įvairių rūšių metalo atspalvius bei tekstūras, dizainerė, lyg milžiniško teptuko potėpiais, sukūrė sienutę-paveikslą, kuri neabejotinai papuoš įvairios paskirties interjerą.

Italijos dizainerės F. Lanzavecchios staliukai nuotaikingu pavadinimu „Scribble“ (liet. „Keverzonė“) taip pat primena milžinišku teptuku, skirtingų spalvų dažais dailininko išvedžiotus potėpius, nors iš tiesų jie pagaminti iš vario, bronzos ir geležies.

Net kelios dizainerės gam. „De Castelli“ kolekcijai pristatė įvairių formų bei paskirties spinteles. Viena paslaptingiausių – slovėnų kūrėjos N. Zupanc „Norų spintelė“

(angl. „Longing cabinet“). Jos durelės sumeistrautos iš įvairių atspalvių vario ir atrakinamos skirtingais rakteliais, kurie čia tampa originalia dekoro detale bei neatsiejama kūrinio idėjos dalimi. Ši spintelė, anot pačios autorės, – tai tarsi užuomina į bufetą, kur mamos nuo vaikų slėpdavo saldainius ir sausainius. Šios kolekcijos spintelės, staliukai, knygų lentynos, sienutė ir kt. parodo „De Castelli“ meistrų profesionalumą, gamintojų technines galimybes. Beje, salone „IDN Home“, įsikūrusiame Konstitucijos pr., Vilniuje, jau galima pamatyti ir įsigyti „Artefatto“ staliukų „Sunrise“ ir „Sunset“ iš naujausios gam. „De Castelli“ kolekcijos. Jų stalviršiai primena didžiulius padėklus, pagamintus iš vario ir bronzos ir pritvirtintus prie geležinio pagrindo. Dėl skirtingų metalų bei nevienodų aukščių vienas staliukas savotiškai simbolizuoja saulėtekį, kitas – saulėlydį.

Subtilioji „Ren“ kolekcija iš „Poltronos Frau“ Kitas garsus italų gamintojas „Poltrona Frau“ šiemet nustebino baldų priedų kolekcija „Ren“, kurios autoriai – dizainerių duetas iš Kinijos „Neri & Hu“. Kolekcija apima seriją objektų, sukurtų derinant skirtingas medžiagas ir atliekančių hibridines funkcijas. Tarp šių daiktų yra: laisvai pastatomas drabužių pakabas-veidrodis, mažas staliukas, konsolės stalelis, prie sienos tvirtinama drabužių kabykla-veidrodis ir kt. Daiktai sukurti derinant medį, bronzą ir odą. Be to, visi jie spinduliuoja tik „Poltrona Frau“ gaminiams būdinga elegancija.

Kolekcijos pavadinimas bei visus jos objektus žyminti idiograma „Ren“, išvertus iš kinų kalbos, reiškia „asmuo, žmogus“. Tai puikiai atspindi ir pačios kolekcijos esmę – dėl minimalistinio, net, sakytum, detalaus dizaino, daiktai demonstruoja asmeninį požiūrį į žmogų, jo poreikius, patogumą ir tiesiog mėgavimąsi kiekviena kasdienio gyvenimo smulkmena. Visi šie daiktai gali būti puikiai pritaikomi ir naudojami bet kuriame namų kambaryje: nuo svetainės iki miegamojo, vonios patalpos ar net studijos. „Ren“ kolekcija buvo sukurta tam, kad savotiškai užbaigtų ir tarsi apibendrintų itin diskretišką ir subtilų požiūrį į gyvenamąsias erdves. Visi jos objektai išsiskiria vis kitokia skirtingų elementų kombinacija. Laikantysis rėmas pagamintas iš solidaus Calanetto riešutmedžio faneros, bronzinės dalys specialiai apdirbtos, kad įgautų matinį atspalvį ir būtų atsparios išorės poveikiui. Na, o plokšti paviršiai padengti Saddle Extra oda.

Naujas gamintojas su stipria filosofija – „Henge“ „Henge“ – tai dar palyginti naujas prekės ženklas, tačiau jau turintis tvirtą veiklos filosofiją. „Praeitis yra dabarties dalis, o ateitis jau yra dabartyje“, – įsitikinęs gamintojas, kurio kiekvienas darbas – tai unikalus meistrų šedevras, atspindintis labai asmenišką požiūrį į baldą ar kt. interjero detalę, akcentą. Gamintojas stengiasi pasipriešinti masinei, beveidei, serijinei produkcijai ir kurti unikalius ir nepakartojamus baldus, pritaikytus labai konkretiems užsakovo poreikiams ir pomėgiams.

2017 m. diz. Massimo Castagnos kolekcija „Mood“ (liet. „Nuotaika“) atspindi gam. „Henge“ požiūrį į šiuolaikinį dizainą. Tarp naujausių gaminių – knygų lentyna „Tangram“ (Tangram – tai ypatinga technika pasižyminti kiniška dėlionė – K. N.), pagaminta iš poliruoto plieno, naudojant tradicines technikas. Ši lentyna unikali dėl to, kad ją sudaro keletas atskirų dalių, kurias lankstant galima susikurti baldą pagal individualius poreikius.

Įspūdingi ir „Henge“ šviestuvai „Light Ring“ (liet. „Šviesos žiedas“) arba „Polygon Light“ (liet. „Daugiakampė šviesa“). Jų dalys padarytos iš poliruotos bronzos („Polygon Light“ gali būti iš sidabro) ar plieno. Tai – rankų darbo kūrinys; galimi įvairūs šviestuvų dydžiai. „Henge“ metalą naudoja įvairiems baldams (staliukams, kėdėms, spintelėms, knygų lentynoms, sofoms, krėslams), taip pat interjero detalėms (šviestuvams, veidrodžiams ir kt.), netgi įspūdingai šviestuvų sienai gaminti.

Daugiau informacijos www.idnhome.lt, www.facebook.com/IDNHOME.

2017: 3 (102) I 49

i

rekomenduojame

Drąsu siūlyti prisiminti kultūrinį paveldą, bet trispalvė kolekcija – tai kartu ir inovacijos. Lininis trikotažas! Čiužiniui! Negirdėta...

O juk dizainas be inovacijų – tik paviršiaus raibuliai, o inovacijos be dizaino – nesuprantamos ir šaltos.

Miego filosofijos Dizaino savaitės metu buvo pristatyta naujoji „Lono“ trispalvė kolekcija. Susirinkusių dizainerių, klientų ir partnerių laukė „Tyla“, „Harmonija“ ir „Mūza“ – dizaino specialistės Rasos Balaišės ir „Lono“ meistrų patobulinta čiužinių kolekcija ir kitos naujovės. O dar – piknikas lovose, puiki

Mes imlūs estetikai, o funkciją linkę pamiršti. Miegotume ir ant šieniko, jei būtų su aukso kutais?

nuotaika, naudingi atradimai ir prasmingi pokalbiai. Štai ką mes išgirdome šurmulyje...

Bet ar tai, kas nematoma, irgi nusipelno grožio? Šiuolaikiniame dizaine grožis ateina būtent iš funkcijos, kurią lemia medžiagos ir technologijos.

„Nedaryk nieko, kas nebūtų funkcionalu ir naudinga. Bet padaręs kažką funkcionalaus ir naudingo, nedvejodamas suteik jam grožį“, – sakydavo šeikeriai.

Svarbu iš tradicijų paimti tai, kas geriausia. Pritaikant jas žmogui, o ne žmogui taikantis prie vienadienės mados.

Ne, bet – išorė, estetika gali ir apgauti. Ypač jei ji – tuščia, nusižiūrėta, madinga.

50 I 2017: 3 (102)

Šiuolaikiškas – vadinasi, žmogiškas. Jaukus ir šiltas. „Ieškojau pusiausvyros tarp naujausių technologijų teikiamų galimybių ir pagarbos tradicijai, mūsų lietuviškam kultūriniam paveldui.“

Pasiilgstame tikrų dalykų: ne vien kūno komforto. Pasiilgstame prabangos, kuriamos per dėmesį detalei, medžiagai, idėjai, per rankų darbą, per veiklą vienijančios prasmės paieškas.

Kaip dažnai mes vartojame ne tikrus daiktus, o jų simuliakrus, simbolius, kuriuos prie vienos ar kitos kategorijos priskiria tiesiog formalūs požymiai.

Pavyzdžiui, kėdė. Arba – automobilis. Ko tai verta?

i

LAUKO BALDAI

La dolce vita Ką šiai vasarai siūlo garsiausi dizaineriai ir Europos lauko baldų gamintojai? Kur link einame?

Merano, diz. Ilkka Suppanen, Raffaella Mangiarotti, gam. B-LINE. Lengva ir elegantiška poilsio kėdė tiks visur – viduje, lauke, privačiame sode ir lauko kavinėje. Kėdę sudaro dvi iš galvanizuoto plieno strypų pagamintos dalys ne vien dėl grožio: jas atskyrus, baldas užima mažiau vietos sandėliuojant ir transportuojant. Papildomą pufą galima naudoti kaip atramą kojoms arba – dar vieną kėdę mažiau nusipelniusiems poilsio.

Tekstas: Mariaus Dirgėlos

Svetainė lauke. Nyksta formali riba tarp lauko ir vidaus baldų – jie atrodo vienodai, tik kartais skiriasi medžiagos. Didelė dalis šių metų naujienų yra lauko sąlygoms pritaikytos populiarios kolekcijos, kurių apdailos kokybė tinka ir svetainei.

Natūraliausia – sintetika. Pinti baldai vis dar paklausūs. Tačiau garsiausių gamintojų šių metų kolekcijose natūralių vytelių ir medvilnės jau tenka ieškoti su žiburiu. Sintetinės medžiagos atsikrato pigaus pakaitalo įvaizdžio, nes yra funkcionalesnės ir, tiesą sakant, anaiptol ne pigesnės.

Spalvotieji metalai. Metalinėms konstrukcijų dalims naudojamas aliuminis ar nerūdijantis plienas savo natūraliu pavidalu parodomas itin retai. Ir viskas – dėl spalvų. Nors vis dar madingi natūralūs, žemiški pilkšvi, rusvi, chaki ir rūdžių tonai, atsiranda ir ryškesnių vyšninių, žalių bei rožinių atspalvių. Populiaru derinti konstrukcijos spalvas prie tekstilinių detalių ir leisti pirkėjui pačiam susikurti savo kombinaciją.

I Giganti, diz. Carlo Colombo, gam. antoniolupi. Tai, ko trūko. Beveik nesunaikinami vazonai pagaminti iš sintetiniu pluoštu armuoto betono, o modernus ir subtilus dizainas leidžia juos naudoti bet kokioje – modernioje ir klasikinėje – erdvėje. Ir visai nebūtina palikti juos pilkus – dažykite tamsiai, jei sodinsite Pietų kraštų augalus, arba šviesiai – jeigu rinksitės tamsiamėgius želdinius.

Sofos tik didėja. Minkštieji baldai nebesikuklina – daugelis jų jau nebetilptų standartiniame balkone. Audiniams būdingos lygios faktūros be ornamentinių papuošimų, naudojami itin atsparūs polipropileno ir poliesterio pluoštai.

Plastikas saulės nebebijo. Praėjo tie laikai, kai plastikiniai baldai po kelių sezonų imdavo lūžinėti ir gelsti. Kartell drąsiai naudoja skaidrų plastiką krėslų porankiams, o dideliems objektams, kaip ir anksčiau, tinkamiausias rotaciniu būdu liejamas polietilenas, nors jo estetinės savybės neprilygsta „tauresniajam“ akrilui ir PVC.

Nesunkus pasirinkimas. Betonas jau seniai nebėra vien statybininkų turtas ir jis jau seniai maišomas ne vien iš žvyro, cemento ir vandens. Kone amžina medžiaga puikiai tinka lauko baldams – saulėkaitoje ne taip įkaista, o vakare išlaiko šilumą.

52 I 2017: 3 (102)

Frame Soft Outdoor, diz. Alberto Meda, gam. Alias.

Vizualiai lengvą ir rafinuotą Frame Soft kolekciją, kuriai naudojamas PVC plastiku padengto poliesterio tinklelis ir dažytas aliuminis, sudaro frame soft XL kėdė, armframe krėslas ir longframe gultas. Nauja minkštoji dalis apvilkta Kvadrat® Création Baumann audiniu arba Serge® Ferrarì Stamskin Top dirbtine oda.

Brixx, diz. Lorenza Bozzoli, gam. Dedon. Itin universali minkštųjų lauko baldų kolekcija tarsi kviečia patiems terasoje konstruoti unikalius ornamentus. Specialus Dune audinys audžiamas iš 50 proc. perdirbtų pramonėje naudotų gilių ir sodrių spalvų pluoštų, kurių nelygumas suteikia ypatingo natūralumo įspūdį. Galima rinktis rausvos ir melsvai pilkos arba šių tonų derinio Brixx modulius.

Tobi-Ishi, diz. „Barber & Osgerby“, gam. B&B Italia.

Aiškiai inspiruoti zen estetikos, Edwardas Barberis ir Jay Osgerby sukūrė laukui skirtą Tobi-Ishi staliuko versiją. Pavadinimas kilo iš tradiciniuose zen soduose dekoruoti naudojamų nugludintų akmenų. Skulptūriškas betoninis staliukas iš visų pusių atrodo vis kitoks. Gaminamas pilkos ir antracito spalvos.

Erica Outdoor, diz. Antonio Citterio, gam. B&B Italia. Erica kolekciją sudaro kėdė, krėslas ir sofa. Rėmas, gaminamas iš lieto ir ekstruduoto aliuminio detalių ir polipropileninės virvės, gali būti trijų spalvinių derinių: baltas rėmas su šilto pilko (tortora) atspalvio virvėmis, visas pilkas ir visas antracito spalvos. Lauko sąlygoms tinkamos minkštosios dalies spalvos – beveik neribotos.

Ray Outdoor Fabric, diz. Antonio Citterio, gam. B&B Italia. Šiai serijai būdingas saulei ir lietui atspariu polipropileno pluoštu, naudojant ribbon techniką, apipintas lengvas aliuminio karkasas. Spalvos – turkio, aitriai žalia, šilta pilka ir skaisti bordinė. Kolekciją sudaro dviejų sėdimosios dalies gylių sofos ir jų moduliniai elementai, krėslai ir gultai.

2017: 3 (102) I 53

Pluvia, diz. Luca Nichetto, gam. Ethimo. Pluvia aliuminio rėmas meistriškai suderintas su austa sintetinio pluošto medžiaga, primenančia devintojo dešimtmečio Italijos lauko kavines. Kėdes galima sukrauti vieną ant kitos, tad jos puikiai tinka lauko sąlygoms.

Subtilios formos ir dėmesys detalėms leidžia Pluvia naudoti ir prie pietų salo valgomajame.

Virus, diz. Dirk Wynants, gam. Extremis. Belgų lauko baldų specialistai Extremis Milane pristatė Virus, kuris pagyvins net steriliausias erdves. Ant identiško rėmo sukonstruotose įvairiose baldo versijose telpa nuo trijų iki penkių žmonių. Siūlomos septynios standartinės spalvos. Šie iškylų baldai puikiai tinka nedideliems sodeliams.

Arbor, diz. Mark Gabbertas, gam. Gloster Furniture. Tai, kas iš toliau atrodo kaip paprasčiausia trinka, iš arti atsiskleidžia kaip preciziškai suklijuotų tikmedžio detalių gaminys, tinkantis gėrimui ar saulės akiniams pasidėti, bet ne malkoms skaldyti.

Garden Layers, diz. Patricia Urquiola, gam.

GAN. Patricią Urquiolą šiai kolekcijai įkvėpė kelionė į Indiją: architektūra, sodai, terasos ir gyvenimas jose. Garden Layers kolekciją sudaro įvairių faktūrų kilimai ir kilimėliai, ritininės pagalvės ir pagalvėlės, kurių skirtingos kompozicijos sufleruoja visiškai kitokius nei mums įprasta siužetus. Siūlomos trys polipropileno pluošto audinių spalvų grupės: terakotos, pilka ir melsva.

Apsara, diz. Ludovica+Roberto Palomba, gam.

Giorgetti. Dviejų sėdimosios dalies gylių modulinė sistema remiasi ant aliuminio ir tikmedžio grotelių. Sėdimąją dalį ir siūlomus grigio oriente marmuro stalelius galima pritvirtinti prie grotelių norimose vietose. Minkštosios dalys aptrauktos drėgmei atspariu audiniu.

54 I 2017: 3 (102)

Pop, diz. Piero Lissoni ir Carlo Tamborini, gam.

Kartell. Elegantiški, bet patogūs, prašmatnūs, bet patvarūs POP kolekcijos baldai iš skaidraus arba juodo plastiko, paminkštinti penkių santūrių žemiškų spalvų audiniais, derės bet kurioje aplinkoje.

Stanley, diz. Philippe Starck, gam. Magis. Vienas naujausių praeityje dievinto dizainerio kūrinių gaminamas iš stiklo pluoštu sustiprinto polipropileno, o sėdynė ir atkaltė – iš specialaus Plastitex išausto poliesterio audinio.

Van Dyck, diz. Dordoni Architetti, gam. Minotti.

Populiarusis Minotti staliukas jau turi laukui skirtą versiją, gaminamą iš suvirintų metalinių vamzdžių, nudažytų rūdžių spalva, ir stalviršio iš Toskanoje išlaužiamo pilkai melsvo Pietra del Cardoso smiltainio.

Bolonia, gam. iSimar. Šią kolekciją įkvėpė Bolonia – vienas nuostabiausių Ispanijos paplūdimių, kurio kopos 2001 m. paskelbtos gamtos paminklu. Iš galvanizuoto ir milteliniu būdu poliesteriu padengto plieno pagaminti Bolonia krėslai, gultai ir kėdės puikiai tinka tiek viduje, tiek lauke.

Halley Outdoor, diz. Dordoni Architetti, gam.

Minotti. Metalinė šių baldų konstrukcija šlifuojama smėlio srove ir milteliniu būdu dažoma epoksidine danga molio, alavo, saulėgrąžų, chaki arba rūdžių spalva. Vėliau ji apipinama specialaus polipropileno pluošto virvute, savo storiu labai primenančia tradicines vyteles.

Minkštoji dalis gaminama iš putų poliuretano, aptraukto drėgmei atspariu audiniu. Nuvelkamų užvalkalų spalvų gama – didžiulė.

2017: 3 (102) I 55

Bitta, diz. Rodolfo Dordoni, gam. Ket-tal. Bitta kolekcijos aliumininiai krėslų karkasai apipinti austo poliesterio juostomis, primenančiomis tas, kuriomis būdavo švartuojami laivai (it. žodis bitta liet. k. reiškia pririšti). Dizaineris siekė sukurti uždarą, bet orui pralaidžią apdailą. Naujojo transformuojamo stalo stalviršis gali būti pagamintas iš tikmedžio, marmuro arba aliuminio.

Summertime, diz. Giò Colonna Romano, gam.

Slide. Žaismingasis Summertime dėl savo dydžio – 130 cm skersmens – itin tinka ten, kur susirenka daug žmonių. Gaminama rotacinio liejimo būdu iš polietileno.

KeyWest sija ir, diz. Gian Vittorio Plazzogna ir Roberto Papparotto, gam. Roberti Rattan. Dviguba uosio termomedienos sija skirta didelėms lauko erdvėms – atskiria zonas arba jas sujungia ir tarnauja kaip aksesuarų bei minkštųjų dalių laikiklis. Į plyšį įstačius krėslų kojas, sukuriama vientisa baldų kompozicija.

180 laipsnių temperatūroje kaitinta sijų mediena tampa atspari biologiniam poveikiui.

CL, diz. Zaha Hadid Design, gam. The Italian Lab. Tipiškų garsiajai architektei formų sėdimasis baldas būna vienos arba dviejų vietų. Tai jau antrasis po Serac bendrovės įgyvendintas Zaha Hadid projektas. Daromas iš specialaus itin aukšto atsparumo betono.

Reva, diz. Patrick Jouin, gam. Pedrali. Kolekciją sudaro trivietė sofa, dvivietis poilsio krėslas ir gultas, galintis pavirsti sofa, pridėjus papildomus porankius ir atkaltę. Minkštosios dalies tūris vizualiai pabrėžiamas plonomis aliumininio karkaso linijomis.

56 I 2017: 3 (102)

Pavilion, diz. Monica Armani, gam. Tribú. Klasikinė lova su baldakimu atnaujinta panaudojus aliuminio rėmą. Personalizuoti Pavilion galima pasirenkant konstrukcijos spalvą ir užuolaidų audinius, o nugarai ir stogui – tikmedžio lentas, aliuminio profilius arba Sunvision, akrilu ir poliesteriu padengto PVC, audinį. Jei trūksta saulės, baldakimą galima ir susukti.

Minkštoji dalis apvilkta ypač atspariu Batyline audeklu.

Week-End, diz. Studio BrichetZiegler: Caroline Ziegler, Pierre Brichet, gam. Petite Friture. Week-End – lauko baldų kolekcija praktiškiems žmonėms: visus sėdimuosius baldus galima sukrauti vieną ant kito. Joje yra ir kavos stalelis, dideli stalai 6–8 ir 8–10 žmonių ir net paaukštintas stalas ir baro kėdė. Charakteringa, ovalo ir vertikalių bei horizontalių dryžių deriniu išsiskirianti kolekcija gaminama iš aliuminio ir dažoma matiniais epoksidiniai dažais, siekiant išgauti šiek tiek ruplėtą paviršių.

Ulm, diz. Ramón Esteve | Estudio, gam. Vondom. Ulm ne vien pavadinimu, bet ir formomis liudija santūriosios Bauhauso mokyklos įtaką. Sofa, kaip ir kolekcijai priklausančios kėdės, gultas, kavos staliukas ir otomanė, nors ir griežtų formų, yra tvirti ir patogūs. Tačiau didžiausias pranašumas – jie dar ir šviečia!

2017: 3 (102) I 57

i RENGINYS

Architektūros robinzonai grįžta kurti į salą Pradžia Judėjimas „Vienas prie vieno“ susibūrė dar 2014 m., kai grupelė architektūros entuziastų susivienijo bendram tikslui – sukurti plaustą. Kūrinys neliko nepastebėtas ir dar tais pačiais metais Pasaulio lietuvių suvažiavime buvo nominuotas kaip vienas įdomiausių mažosios architektūros projektų mokslo ir inovacijų srityje, o Kauno architektų sąjunga plaustą pripažino „svarbiausiu mikroarchitektūriniu įvykiu“ ir „geriausia metų naujiena“. Projektas buvo plačiai pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir Venecijos architektūros bienalėje („La Biennale di Venezia“).

„Meilės namelis“ Tęsiant novatorišką iniciatyvą, 2016 m. rugsėjo 9–18 d. Utenos rajone, Indrajų ežero saloje, įvyko praktinės kūrybos dirbtuvės. Tai devynias dienas nestandartinėje erdvėje trukusi stovykla, kurios metu patyrę architektai ir kitų sričių specialistai drauge su studentais kūrybiškai pažvelgė į mokymosi procesą. Jaukią darbinę aplinką kūrė salą supantys aukštaūgiai medžiai ir nendrės, žyminčios po vandeniu atsidūrusios salos plotą. Gyvendami palapinėse ir laužydami nusistovėjusias architektūros ribas, organizatoriai siekė per praktiką ir žaidimą leisti studentams suprasti fizikinius dėsnius ir juos materializuoti remiantis estetikos principais. Stovyklos rezultatai nustebino pačius organizatorius. Įvykdyta ne tik pagrindinė užduotis – pagamintas plaukiojantis „Meilės namelio“

prototipas, bet ir sumontuota 9 metrų skersmens medinė terasa bei 40 metrų ilgio siauras lieptas.

Renginyje pranešimus skaitė, diskusijas vedė ir asmeninėmis patirtimis dalijosi tokie žymūs architektai kaip Petras Devižis ir Rolandas Palekas.

Atviras idėjų konkursas „Kokonas“ Įkvėpti pirmųjų dirbtuvių sėkmės, „Vienas prie vieno“ organizatoriai žengia į tarptautinį lygmenį ir kviečia architektūros studentus iš viso pasaulio dalyvauti atvirame idėjų konkurse „Kokonas“. Pranešimai apie renginį išplatinti Italijoje, Danijoje, Belgijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Užduotis kūrėjams – suprojektuoti objektą dviem medžių viršūnėse. Kompetentinga ir tarpusavyje skirtinga komisija su dirbtuvių vadovu Mykolu Svirskiu priešakyje išrinks geriausiai konkurso kriterijus atitinkantį projektą ir pakvies autorius jį realizuoti saloje. Tikimasi, kad šių metų renginį liepos 14–23 d. aplankys dar daugiau dalyvių, o sala taps atvira erdve įvairių sričių kūrėjams.

Daugiau informacijos apie renginį ir konkursą http://vienasprievieno.lt.

Projektą finansuoja LKT ir LRKM.

58 I 2017: 3 (102)

2017: 3 (102) I 59

i

rekomenduojame

Tobulas dizaino ir technologijų derinys AXOR yra „Hansgrohe Group“ prekės ženklas, kurio atstovai kuria ir gamina maišytuvus, dušo produktus ir prabangių vonios kambarių bei virtuvių priedus – šie gaminiai skirti tiems, kas ieško prabangos ir tobulumo. Tai – unikalios vonios kambario kolekcijos ir vienetiniai šedevrai, išsiskiriantys aukščiausio lygio estetiniais ir technologiniais sprendimais. Kai kurie iš jų tapo vonios kambario klasika. Visa tai atitinka gamintojo koncepciją: form follows perfection, tad produkto kūrimo procesas baigiasi tik tuomet, kai rezultato pagerinti nebegalima. Jau daugiau nei dvidešimt metų AXOR bendradarbiauja su pasaulyje pripa-

Dizaino lyderis santechnikos pramonėje Pagal naujausią Tarptautinio dizaino forumo (angl. International Design Forum – iF) vertinimą, bendrovė „Hansgrohe Group“ su prekių ženklais AXOR ir „Hansgrohe“ surinko 1 040 taškų ir yra 6 pozicijoje iš 2 000 įmonių, pretenduojančių į prestižinį „iF“ apdovanojimą. Ji lenkia net tokius žymius prekių ženklus kaip „Audi“, BMW ar „Apple“. Tarp visų santechnikos gamintojų „Hansgrohe“ yra lyderė. www.hansgrohe.lt

žintais dizaineriais ir architektais, tokiais kaip Philippe Starck, Antonio Citterio, Jean-Marie Massaud, Patricia Urquiola, Phoenix Design, Front Design, Nendo ir kitais. Pristatome šiųmetines AXOR naujienas, apie kurias galvosite dar ilgai.

„AXOR Montreux“.

Tobulas autentiškumas Priminimas apie iškilią epochą, augančios gerovės ir modernizacijos laikus. „Phoenix Design“ studija sukūrė vonios kambario ir virtuvės kolekciją pagal pirmųjų pramoniniu būdu pagamintų čiaupų stilių. „AXOR Montreux“ simbolizuoja autentiškumą ir technikos progresą. Klasikinės formos ir detalės charakterizuoja XX a. pradžios stilių.

Produktai atitinka pačius aukščiausius kokybės ir funkcionalumo standartus. Tobulumas detalėse.

Autentiškumas. Jokių kompromisų.

„AXOR Uno“.

Tobulas puristinis dizainas Vamzdžiai yra seniausias vandens perdavimo būdas. Jie yra naujos kolekcijos, parengtos kartu su „Phoenix Design“ studija, akcentas. „AXOR Uno“ sukurtas pagal bekompromisį puristinio dizaino principą: du tobulai apdirbti cilindrai sujungti stačiu kampu. Siūlomi dviejų tipų čiaupai ir rankenėlės: arba tiesios griežtos formos, arba švelniai išlenktos. Aiškūs kontūrai ir teisingos proporcijos skleidžia ypatingą aurą, atrodo solidžiai ir elegantiškai bet kurioje aplinkoje. Specialūs spalvoti paviršiai suteikia vonios kambariui dar daugiau prabangos spindesio.

60 I 2017: 3 (102)

„AXOR“ dušo produktai: dizaino šedevrai ir žavingos vandens procedūros Puristinis dizainas, žavingos vandens procedūros ir nepriekaištinga išvaizda. Dušo produktai sukurti kartu su „Phoenix Design“ studija. Genialumas slepia paprastumą: apvalus galvos dušas „AXOR 350“, dušo sistema „AXOR ShowerPipe 800“, termostatinis maišytuvas „AXOR 800“, stačių kampų dušo galvos „AXOR 250 / 580“ ir „AXOR 460 / 300“, termostato modulis „AXOR Select“. O naujasis „AXOR ShowerHeaven 1200 / 300 4jet“ nuginkluoja savo didybe, jėga ir prabanga. mis: koncentruota monosrovė centre, plati lietaus srovė ir „PowderRain“ – nauja dušo srovė, panaši į dulksną. Atpalaiduojamasis masažas, raminantis lietaus dušas arba minkšta dulksna. Galima įjungti kiekvieną srovę atskirai arba visas iš karto. Genialus dušas, paliekantis neišdildomą įspūdį!

„AXOR ShowerHeaven 1200 / 300 4jet“ – naujas AXOR dušo flagmanas ir nauja dušo dimensija. Vandens grožis puristinio dizaino ir naujausių technologijų fone. Beprecedentė, analogų neturinti dušo srovė, ištobulinta per daugelį tyrimo metų. Dušo galva pagaminta iš aukštos kokybės metalo, jos ilgis 1,2 m, plotis 30 cm, su plačiu ir lygiu paviršiumi. Dizaino šedevras kūnui, protui ir dušo erdvei. Jos keturi nuo vandens srauto atsidarantys „sparnai“ ir įmontuoti šviestuvai ne tik sukuria efektyvų foną vandeniui, bet ir atspindi naują dušo komforto lygį. Trys dušo srovės leis pasimėgauti prašmatniomis vandens procedūro-

„AXOR 350“ dušo galva užburia savo santūriu puristiniu dizainu. Jos didingos apvalios formos bus puošmena kiekvienai vonios kambario erdvei.

Aukščiausios kokybės metalo plokštės kraštų apdirbimas pabrėžia stilistines savybes, atspindi aukščiausios klasės meistriškumą. Dušo galva ypatinga ne tik solidžiu dizainu, bet ir nauja revoliucine dušo srove „PowderRain“, panašia į dulksną – lengvą lietaus dušą. „AXOR ShowerPipe 800“ naują dušo sistemą sudaro „AXOR 350“ dušo galva kartu su nauju termostatiniu maišytuvu, stikline lentynėle ir dušo galvute. Mes garantuojame prabangių maudynių pojūtį! Šie dušo produktai būna su skirtingu paviršiumi – galima rinktis vieną iš 15 variantų. Solidi spalva vonios kambario interjerui suteiks dar daugiau prabangos.

AXOR dušo galvos yra aiškių stačiakampio formų.

Geometrinis tikslumas – atpažįstamas dizainas.

Dušo galvos diskas pagamintas iš aukštos kokybės metalo, galimos kelios skirtingos dušo srovės: krioklys švelniam pečių masažui, stipri ir koncentruota vientisa srovė ar platus lietaus dušas. Dušo galvos diską lengva išardyti ir išvalyti. Galima rinktis iš 15 skirtingų spalvų.

„AXOR Select“ termostato modulis puikiai tinka AXOR dušo galvoms valdyti. Jo solidus, neįkyrus dizainas elegantiškai papildys bet kurią vonios kambario erdvę. Dideli mechaniniai „Select“ mygtukai skirti patogiai dušo srovėms įjungti ir išjungti.

Atskiromis rankenėlėmis reguliuojamas vandens srautas ir temperatūra.

2017: 3 (102) I 61

i

rekomenduojame

Geometrijos ir dailių formų sąjunga Vokiečių bendrovė Duravit AG, šiemet mininti 200 metų jubiliejų, siūlo išskirtinio dizaino ir nepriekaištingos kokybės produktus Jūsų voniai – pradedant keramine santechnika, vonios kambario baldais, akrilinėmis voniomis, baigiant garo kabinomis, saunomis, baseinais ir higieniniais unitazų dangčiais. Šio prekės ženklo gaminiai padės sukurti vientisą Jūsų vonios kambario dizainą, suteiks jaukumo ir išskirtinumo. Rinkdamiesi Duravit produktus, renkatės nesenstantį dizainą, unikalumą ir vokišką kokybę – tai pridėtinė vertė, kurią įvertins kiekvienas klientas. Duravit įkvepia vonios kambarį gyvenimui!

„Luv“ – šiaurietiškos gamtos įkvėptas dizainas Neįprastas „Luv“ serijos dizainas, kurio autorė – danų dizainerė Cecilie Manz, skandinavišką minimalizmą jungia su nesenstančia elegancija. Švelnios formos papildo griežtą geometriją. „Luv“ serijos produktams būdingos tikslios, aiškios ir dailios formos bei briaunos. Pradinė šios kolekcijos vizija buvo vandens pripildytas dubuo ant stalo. Vizijos rezultatas – nauja minimalistinė, elegantiška, tačiau visuomet labai asmeniškai interpretuojama dizaino kalba.

Solidžios konsolės „Luv“ konsolės plokštės pagamintos iš kvarco arba solidaus Amerikos riešutmedžio. Švelniai suapvalinti plokščių kraštai puikiai dera su ovalo formos praustuvais, o plonos linijos suteikia elegancijos ir lengvumo.

Kolekcijoje taip pat rasite daiktų mažiems vonios kambariams. Mažuose praustuvuose įtaisytą maišytuvo platformą galima naudoti kaip lentyną muilui ar kitiems daiktams pasidėti. Tai taupo erdvę.

„Luv“ praustuvai Tikslios briaunos ir aiškios formos. „Luv“ serijos praustuvai yra pagaminti iš specialios „DuraCeram®“ keramikos. Ši medžiaga leidžia sukurti ypač tikslias praustuvų briaunas, todėl ovalūs modeliai pasižymi itin aiškiomis ir dailiomis formomis. Siūlomi praustuvai su integruota maišytuvo platforma arba be jos. Platforma gali būti naudojama kaip lentyna muilui ar kitiems daiktams laikyti. Keraminis ventilio dangtelis sukuria solidžios elegancijos įspūdį.

Ploni kraštai suteikia daugiau erdvės praustuvo vidui: ovalus dubuo viduje – itin talpus. „Luv“ serijos gaminiai gali spindėti klasikine balta glazūra arba būti matinės baltos, pilkos ar smėlio spalvos. Matinis paviršius, ypač priderintas prie baldų apdailos, sukuria bendrą harmoningą įspūdį, nepriekaištingai tinkantį prie skandinaviško stiliaus.

62 I 2017: 3 (102)

„Luv“ baldai Nesenstantis minimalizmas. „Luv“ serijos baldai yra dar vienas patvirtinimas, kad dizainerė puikiai jaučia medžiagas ir spalvas. Šiuolaikinio dizaino komodos turi reguliuojamas kojas ir vieną arba du stalčius. Dėl tip-top technologijos ir savarankiško užsidarymo funkcijos jie labai švelniai atsidaro ir užsidaro. Atskirai pasirenkami vidiniai stalčių dėklai pagaminti iš solidaus riešuto arba klevo. Baldams siūlomos naujos spalvos – „White“, „Nordic White“, „Taupe“, „Stone grey“, „Light blue“ ar „Night blue“ leidžia susikurti individualų vonios kambario stilių.

XXL veidrodžiai Veidrodžiai suapvalintais kraštais taip pat atkartoja šios kolekcijos dizaino kalbą. Jie tobulai atskleis kolekcijos dvasią vonios kambaryje.

Bekontakčio šviesos įjungimo sistema su įvairiais LED apšvietimo variantais ir veidrodžio pašildymo funkcija (neleidžia rasoti stiklui) padės pajusti komfortą kiekvienoje situacijoje, net ir po karšto dušo. „Luv“ kolekcijos vonios Šios serijos vonios pagamintos iš specialios „DuraSolid®“ medžiagos. Galima rinktis įvairius vonios variantus: laisvai stovinčią, statomą prie sienos, kairinę ar dešininę. Jums pageidaujant, užsakysime vonią, turinčią vandens pripylimo, oro masažo funkcijas ar įmontuotą muzikos įrangą.

mas iš šono arba apačios. Užsakant galima rinktis norimą variantą. Taip pat siūlomi modeliai, turintys masažinę oro, LED apšvietimo ir garso sistemas. Viskas, ko reikia, norint atsipalaiduoti ir pasijusti komfortiškai. Vonias galima užsakyti ir su baldiniu dangčiu.

„Vero Air“ Nauja nesenstančios geometrijos interpretacija: jau nuo 2001 m. Duravit siūlo „Vero“ vonios kambario kolekciją, kurios produktai išsiskiria stačiakampio dizaino formomis. O dabar atėjo „Vero Air“ laikas. Tai – nauja vonios kambario kolekcija, kurioje naujausi techniniai pasiekimai dera su nepamirštamu originaliu dizainu. Tikslumas ir tobulos proporcijos yra neatsiejami šios serijos bruožai.

dualių variantų. Stilingos chromuotos metalinės baldų kojelės puikiai pabrėžia „Vero Air“ keraminių praustuvų proporcijas ir stilių. Aptakių formų kojų aukštis reguliuojamas pagal poreikį.

„Vero Air“ praustuvai Aiški geometrija sukuria tobulą eleganciją. „Vero Air“ praustuvams būdingi aptakūs paviršiai, maži ir tikslūs išlenkimai, tobulos proporcijos ir ploni kraštai. Palyginti su ankstesne „Vero“ serija, naujieji praustuvai atrodo lengvesni ir elegantiškesni. „Vero Air“ unitazas ir bidė Ne tik išoriškai, bet ir funkcionalumo prasme „Vero Air“ unitazas yra sensacija. Pagrindinė unitazo ir bidė forma yra stačiakampis, tačiau apačioje stačiakampis apvalėja ir virsta į ovalą.

Bendras dizaino vaizdas yra ir geometriškai tikslus, ir harmoningai apvalus. Į unitazą įdiegta naujausia, ištobulinta „Rimless®“ technologija: ji pirmą kartą pritaikyta stačiakampiam modeliui. Ergonomiškai suprojektuotą unitazo dangtį labai paprastai nuimti ir išvalyti. Šios serijos gaminiai yra su antibakteriniu „HygieneGlaze“ paviršiumi arba higieninio dušo funkciją atliekančiu dangčiu „SensoWash® Slim“.

„Vero Air“ baldai „Vero Air“ praustuvai gali būti komplektuojami su „Vero“ baldų programa, tobulai pritaikyta prie šios „Vero Air“ serijos. Specialiai „Vero Air“ praustuvams užsakomos preciziškai prie jų derančios „Vero Air“ spintelės. Siūloma daug įvairių indivi-

„DuraSquare“ – naujo dizaino praustuvai ir vonios Naujos serijos „DuraSquare“ praustuvai traukia žvilgsnį ryškia tikslaus stačiakampio forma.

Praustuvai yra ne tik nesenstančio dizaino, bet ir ilgaamžiai, patvarūs, nes pagaminti iš specialios itin tvirtos „DuraCeram®“ keramikos. Vonių bei praustuvų sienelių storis – tik 5 mm.

Prie „DuraSquare“ praustuvų pritaikytos naujos metalo konsolės. Galima rinktis matinės juodos spalvos arba chromuotas. Papildomai siūloma užsisakyti rankšluosčių laikiklį. „DuraSquare“ vonios puikiai dera prie šios serijos praustuvų. Jos pagamintos iš naujoviškos mineralinio mišinio medžiagos „DuraSolid®“, itin malonios kūnui. Norint pasimėgauti maksimaliu komfortu, papildomai galima įsigyti oro masažo bei garso sistemas. „Shower + Bath“ – vonia ir dušas viename Miestuose gyvenantys žmonės dažnai pageidauja pažangiausių sprendimų mažoms erdvėms. Bendrovė Duravit kartu su EOOS sukūrė vonios ir dušo derinį, optimizuojantį vonios kambario erdvę – čia galima naudotis tiek vonios, tiek dušo procedūromis. Šis modelis ypatingas tuo, kad į vonią galima lengvai įlipti.

„Vero Air“ vonios Visos „Vero Air“ vonios yra tobulos stačiakampio formos. Siūlomos laisvai stovinčios, sieninės ar kampinės versijos. Besiūlė akrilinė uždanga pabrėžia jų dizaino harmoniją. Dėl itin plonų, vos 55 mm storio kraštų vonios viduje yra daug daugiau erdvės. Į vonią vanduo pila-

2017: 3 (102) I 63

i

rekomenduojame

VANDENS SISTEMŲ REVOLIUCIJA

Nauja ir rafinuota GROHE Lineare GROHE ir toliau tobulina populiariosios Lineare maišytuvų linijos išvaizdą ir plečia jų panaudojimo galimybes. Prieš dešimt metų oficialiai pradėta gaminti Lineare jau yra tapusi tikra dizaino klasika. Dabar pagrindiniai kolekcijos dizaino elementai patikimomis specialistų iš GROHE Design Studio rankomis perkeliami į aukštesnį raidos etapą.

Ryškiausios Lineare kolekcijos savybės – grakščios proporcijos ir aiškiai apibrėžtas siluetas. Jos gaminiai nepaprastai dailūs: žvilgsnį traukia itin subtilių proporcijų maišytuvai su plokščiais snapeliais ir santūriomis rankenėlėmis. Lineare išvaizdoje puikiai dera architektūriška cilindro figūra ir elegantiškos, tiesios kraštų linijos. Taip sukuriamas patrauklus ir tarytum nesvarus maišytuvų dizainas. Dėl meistriškai sujungtų skirtingų geometrinių formų jie tiks tiek prie kvadratinių, tiek prie apvalių praustuvų.

GROHE daug dėmesio skyrė ne tik minimalistinio, rafinuoto maišytuvų dizaino kūrybai, bet ir funkcionalumui. Dėl gilesnio maišytuvo ir didesnio snapelio pasukimo kampo galima patogiau nusiplauti rankas. Bendrovė siūlo platų praustuvų maišytuvų su pasukamu snapeliu ir laisvai pastatomų vonios bei įmontuojamų sienų maišytuvų pasirinkimą.

Panardinti į naują dimensiją

64 I 2017: 3 (102)

Šiuolaikiniai namai – išmanūs namai. Technologinei revoliucijai veržiantis pirmyn, naujoviški sprendimai keičia ne tik namų apšvietimo, vėdinimo sistemas, bet ir mūsų vonios kambarius. Į priekį inovacijų bangą pastūmėjusi bendrovė GROHE šiemet pristato vandens sistemas ir gaminius, puoselėjančius namų gerovę ir pagrindžiančius išmaniųjų namų sąvoką.

Tekstą parengė: INGRIDA KALIUKEVIČIŪTĖ Nuotraukos: GAMINTOJŲ

duše – pagrindinė GROHE SmartControl užduotis SmartControl pagamintas naudojant pažangias technologijas ir taikant Vokietijoje patvirtintus aukščiausios kokybės standartus. Sistemos širdimi tampa Push-and-turn technologija, leidžianti vartotojui lengvais pirštų judesiais valdyti vandens tėkmę. Elegantiškos SmartControl Concealed sistemos valdymo technologija įrengta nedideliame dušo maišytuve su lentynėle. Mažų proporcijų gaminys sukuria minimalistinio dizaino įspūdį ir turi funkcionalią paskirtį.

Naujoji sistema įsimena pasirinktą vandens tėkmės funkciją net tuomet, kai vanduo užsukamas. Dėl šios priežasties galima vėl lengvai peleisti patinkančią vandens srovę. Įdiegtos GROHE technologijos: Rainshower 360 Duo, PureRain, Rain O2, TrioMassage ir Power&Soul rankinis dušiukas leidžia mėgautis visais dušo patogumais: vandens masažu, energijos suteikiančia vandens srove ir vandens bei energijos taupymo privalumais, o Cool Touch technologija apsaugo chromuotus paviršius nuo įkaitimo.

Kaip jau įprasta, GROHE siūlo įvairių modelių: tiek apvalių, tiek griežtesnių, kvadratinių formų su baltos ir chromo spalvos detalėmis ar netgi suteikia galimybę pritaikyti jų dizainą pagal individualius poreikius. Naujoji valdymo sistema puikiai tiks bet kokiame duše – maišytuvą galima montuoti norimame dušo kabinos taške, o XXL dydžio dušo galvą Mono įmanoma įsigyti atskirai.

Gėlas vanduo namuose Kiekvienas žino, koks svarbus mūsų gyvenime yra vanduo. Pasaulyje senkant gėlo vandens atsargoms, geriamąjį skystį perkame prekybos centruose. Nemažai laiko sugaištame gabendami ir sandėliuodami butelius, mesdami tuščią tarą į taromatą.

GROHE siūlo išeitį – Blue Home. Tai praktiška ir patogi vandens filtravimo sistema, tinkanti kiekvienoje virtuvėje. Kompaktiška, 30 cm pločio filtravimo ir prisotinimo angliarūgšte sistema leidžia įmontuoti sistemą tiesiog po plautuve ar gretimoje virtuvės spintelėje. Pagrindinės GROHE Blue Home dalys: filtravimo sistema, valanti vandenį iki optimalios kokybės lygio, filtro priedas, prisotinantis vandenį angliarūgštės ir suteikiantis galimybę mėgautis lengvai gazuotu vandeniu bei šaldymo sistema. Naudotis filtravimo sistema visai nesudėtinga: tereikia išsirinkti norimą funkciją ant papildomos virtuvės maišytuvo rankenėlės, o naujų filtrų paprasta įsigyti internetinėje GROHE Blue Online Shop parduotuvėje arba artimiausiame santechnikos salone.

Karštas vanduo – vienu mygtuko spustelėjimu GROHE įsipareigoja patenkinti visus vartotojų poreikius: GROHE Blue Home suteikia galimybę mėgautis gėlu, atšaldytu, silpnai arba stipriai gazuotu vandeniu, o GROHE Red siūlo namuose naudotis verdančio vandens funkcija – ji puikiai pravers panorus greitai paruošti gėrimų ar maisto.

GROHE Red akimirksniu įkaitina vandenį iki 100 C° temperatūros. Naują, aptakią rankenėlę su paprastomis piktogramomis lengva valdyti.

Joje įdiegta išmanioji vaikų spynelė padės apsaugoti mažuosius nuo apsiplikymo, o specialia medžiaga padengtas maišytuvo kaklelis niekada neįkais iki nepatogios temperatūros. GROHE Red atitinka visus A klasės Europos energijos taupymo standartus. Be to, jis gali veikti atostogų režimu, t. y. palaikyti 60 C° vandens temperatūrą ir sunaudoti maksimaliais mažai energijos. Iš aukščiausios kokybės titano pagamintos vandens talpyklos yra atsparios korozijai. Dar daugiau – GROHE Red turi įmontuojamus filtrus, parinktus atsižvelgiant į vietos vandens kokybės lygį. Filtrai apsaugo sistemą nuo kalkių, nešvarumų ir pagerina geriamojo vandens kokybę bei skonį.

Jutiklinis valdymas Galimybė paleisti vandenį virtuvėje vienu prisilietimu, riešu ar alkūne – sistemų Minta Touch ar Zedra Touch išskirtinumas. Į patogumą ir higienos palaikymą virtuvėje orientuota naujoviška technologija žengia žingsnį į priekį ir siūlo du naujus produktus: Easy Touch ir FootControl.

Pagrindinis sistemos Easy Touch patobulinimas – po plautuve montuojamas vandens maišymo vožtuvas, leidžiantis vartotojui iš anksto nuspėti vandens temperatūrą ir paleisti vandenį prisilietus prie čiaupo. Iki penkių sekundžių trunkantis odos kontaktas su maišytuvu įjungia sukiojimo režimą, kuris leidžia manevruoti maišytuvo snapeliu nenutraukiant vandens tėkmės, o ilgesnis nei penkių sekundžių – įjungia valymo režimą. Staigus, tačiau nedidelis vandens pliūptelėjimas padės suprasti, kad režimas aktyvus, o Easy Touch funkcija bus išjungta dvi minutes: per jas vartotojas galės lengvai nuvalyti maišytuvą.

FootControl technologija sukurta tiems, kieno rankos visada užimtos. Ši naujovė leis paleisti vandens srovę nepajudinus nė piršto: užteks kojomis paliesti spintelėje, po plautuve, įmontuotą mygtuką.

Užtikrinta švara ir higiena Kadangi tualete vietoj popieriaus higienai palaikyti vis dažniau naudojamas vanduo, GROHE siūlo sprendimą – Sensia Arena. Tai technologijomis, metų patirtimi ir šiuolaikiniu dizainu paremta tualeto revoliucija.

GROHE Sensia Arena sujungia įvairias technologijas: bidė dušelio, džiovinimo, savaiminio valymosi sistemos, naktinės šviesos, tylaus vandens nuleidimo ir nemalonaus kvapo sulaikymo klozeto viduje. Dėl išmaniai paskirstytos vandens srovės stiprumo ir unikalaus unitazo dizaino bei paviršiaus padengimo nuplaunami visi nešvarumai ir užkertamas kelias bakterijoms veistis. Visas funkcijas lengva valdyti specialiai tam skirtu pulteliu.

2017: 3 (102) I 65

i

Rekomenduojame

GLOBO – technologijų, spalvų ir elegancijos deriniai Parengta pagal GLOBO naujienas „IHS ’2017“

Spalvingieji paviršiai Pastaruosius kelerius metus vykusios vonios santechnikos gamintojo Globo spalvų paieškos pagaliau baigėsi – atkaklaus darbo vaisiai tapo prieinami kiekvienam. Spalva – viena svarbiausių interjero stilistikos sudedamųjų dalių: ji apibūdina patalpų pobūdį ir perteikia jų nuotaiką.

Būtent todėl Globo eksperimentavo su nusistovėjusia baltos santechnikos samprata ir pasiūlė naujų įkvepiančių paviršių.

T-Edge Laboratorijoje ilgametę patirtį turinčių ekspertų kruopščiai atlikti tyrimai padėjo sukurti technologiją, leidžiančią neapdorotai medžiagai išlaikyti tvirtumą net ir drastiškai sumažinus jos storį. Kolekcija išsiskiria itin plonomis, tik 6 milimetrų briaunomis. Šiandien galime džiaugtis, kad šie praustuvai jau gali būti ne tik balti, bet ir spalvoti.

Display Kuriant šią praustuvų kolekciją didžiausias dėmesys buvo skiriamas produktų bei žmonių tarpusavio sąveikai. Jos gaminiai išties palengvina kasdienį gyvenimą. Stalviršiai, matmenys, proporcijos – visa tai sukurta atsižvelgiant į vartotojo gyvenimo būdą. Keturi praustuvai su atskiru skyreliu, turinčiu keraminį dangtelį, gali būti įvairių proporcijų, matmenų ir spalvų. Šalia praustuvo laikomos kasdienės priemonės sukelia netvarkos jausmą, o jas uždengus išlaikoma švari estetika.

66 I 2017: 3 (102)

Incantho Esminis naujos kolekcijos tikslas buvo suformuoti šiuolaikišką vonios kambario interpretaciją, pasitelkiant lytėjimą. Šiam pojūčiui patikėtas pagrindinis vaidmuo. Lakoniškas santechnikos prietaisų dizainas sužadina modernaus interjero estetikos poreikį, tačiau aksominės plokštumos žavi šiluma, patikimumu. Melamino ir metalo medžiagos, priderintos prie matinių paviršių, sukelia išskirtinumo įspūdį. Ši stilistika tinka prie įvairiausių plytelių, keramikos, akmens masyvo ar ne tokių tradicinių medžiagų. Globo siūlo naujus vonios kambario dekoro variantus, koloritą bei tekstūras.

Stockholm Norintiems mėgautis elegancija bei kokybe tiek ryte, pradedant dieną, tiek vakare, ją baigiant, Globo siūlo kolekciją „Stockholm“. Švelnios, plastiškos formos suteikia patalpai harmonijos, paprastumo ir intymumo. Rezultatas buvo pasiektas suderinus grožį ir komfortą. Tai – ilgaamžės vertybės kiekvienam, norinčiam mėgautis santechnika kasdien.

Forty3 Kolekcija buvo kuriama siekiant suderinti šiuolaikiškas formas ir technologines naujoves. Tai serija praustuvų, unitazų bei kitų elementų, išsiskiriančių švariomis linijomis, minimalistine estetika.

Pakabinamieji unitazai gali būti dviejų gylių (52 ir 57 centimetrų), taigi jie tobulai tinka net mažoms patalpoms. Kadangi prietaisai montuojami pagal pažangią FISSAGGIOGHOST sistemą, nematyti jokių instaliacinių ertmių ar varžtų, – keramika atrodo vientisa ir švari.

Stone Keramikos kolekcija, pasižyminti švelniomis, tačiau kontrastingomis formomis – plastiškų linijų ir stačių kampų deriniu, sukuria modernaus bei solidaus prietaiso įvaizdį. Griežtesnių nei įprasta formų „Stone“ kolekcija pasipildė naujais dydžiais bei gyliais. Pakabinamieji tualetai ir bidė puodai gali būti naudojami su MULTI nuleidimo sistema.

Visuose kolekcijų unitazuose pritaikyta naujoviška Senzabrida vandens nuleidimo technologija. Ji leido atsisakyti visą puodo skersmenį supančio slenksčio ir suteikė papildomos apsaugos nuo bakterijų.

2017: 3 (102) I 67

i

rekomenduojame

2017-ųjų vonios kambario intrigos 2017 m. šveicarų santechninės keramikos bendrovė „Laufen“ pateikė dvi intriguojančias naujienas, kurios, akivaizdu, turės nemažą įtaką vonios kambario raidai.

Pirmoji: ką su „SaphirKeramik“ nuveiks Patrizia Urquiola?

Kai 2013 m. buvo oficialiai pristatyta patentuota keramika „SaphirKeramik“, labiausiai intrigavo ne unikali jos sudėtis, o galimybės.

Vartotojai labai greitai įvertino, kaip praustuvai iš „SaphirKeramik“ pakeičia vaizdą vonios kambaryje, o kiekvienas su šia keramika padirbėjęs dizaineris atrasdavo unikalių dizaino galimybių.

2013 m. italų dizainerių duetas Ludovica ir Roberto Palombos vizualinį lengvumą vonios kambaryje sukūrė elegantiškus plonasienius keraminius „Kartell by Laufen“ kolekcijos praustuvus papildę baldais, veidrodžiais ir aksesuarais iš aukščiausios kokybės naujosios kartos polikarbonato.

Po poros metų K. Grciciaus praustuvų serijoje „Val“ maloniu netikėtumu tapo subtilūs reljefiniai raštai ant išgrynintų stačiakampio ir asimetriškos formos praustuvų paviršių ir keraminiai priedai. Kuklus mažakalbis dizaineris T. Nguyenas sukūrė praustuvų seriją „Ino“ su iškalbingu vientisu keraminiu praustuvu ir lentynėle.

2017 m. atėjo eilė ispanų dizaino primadonai Patriziai Urquiolai. „Man „Laufen“ atskleidžia nemažai temų, – sakė P. Urquiola. – Inovacijos, tyrinėjimai, pagarba dizainui ir maksimaliai kokybei.“ Jau dabar naujos serijos „Sonar“ praustuvų estetiniai ir funkciniai aspektai apgalvoti iki menkiausių smulkmenų, tačiau tikėtina, jog P. Urquiola pabandys dar geriau išnaudoti šios keramikos teikiamas dekoravimo galimybes. „Sonar“ serija intriguoja ir turi visas galimybes sėkmingai evoliucionuoti, kaip atsitiko ir su kitomis sėkmingiausiomis „SaphirKeramik“ serijomis – šiemet „Laufen“ pristatė naujus „Kartell by Laufen“ kolekcijos keramikos modelius, o „Val“ iš praustuvų serijos tapo kompleksine vonios kambario kolekcija. Joje yra ne tik unitazų, bidė ir maišytuvų, bet ir naujų apvalių formų praustuvų bei vonia.

68 I 2017: 3 (102)

Antroji: kokios turi būti naujovės vonios kambaryje?

Pastaraisiais metais reikšmingiausios vonios kambario naujovės įdiegtos į unitazus. Efektyvaus vandens taupymo, aukščiausių higienos standartų ir komforto siekis koreguoja vartotojų įpročius, tačiau gamintojams tampa rimčiausiu šiuolaikinio vonios kambario iššūkiu. „Laufen“ viena pirmųjų į serijinę gamybą pradėjo diegti vandens taupymo technologijas ir pristatė rinkai naujos kartos unitazo modelį „Laufen pro Rimless“ be apiplauti skirtos vidinės briaunos. O speciali vandens paskirstymo sistema į naują lygį pakėlė unitazo priežiūros ir higienos standartus.

2017 m. kartu su kita šveicarų technologijų bendrove „Noventa“ pristatytas naujas išmaniojo unitazo modelis „Cleanet Riva“, kurį drąsiai galima vadinti revoliuciniu. Ne veltui jis per trumpą laiką susišlavė visą dizaino apdovanojimų komplektą: reddot award 2016, iF product design award 2017, Design Plus 2017.

Unitaze reguliuojasi vandens srovės intensyvumas ir temperatūra, veikia automatinė oro gaiviklio sistema, pritaikyta visiškai naujo lygio higienos koncepcija, kai temperatūra išmaniojo unitazo sistemoje reguliariai pakeliama iki 70 laipsnių: taip užtikrinama švara ir higiena ne tik keraminio puodo viduje, bet ir visoje vandens cirkuliacinėje sistemoje. Keramikos paviršius padengtas specialia nešvarumams atsparia glazūra LCC (Laufen Clean Coat), ir, žinoma, į „Cleanet Riva“ įdiegta Rimless technologija. Unitazas maksimaliai apsaugotas ne tik nuo bakterijų ir nešvarumų, bet ir kalkių – sistema nuolat nukalkinama.

Tačiau net prie tokio įspūdingo naujovių sąrašo „Laufen“ pabrėžė ir dar vieną svarbų dalyką – vartotojams svarbu ne tik įdiegtų technologijų kiekis, bet ir aiškus, patogus jų valdymas ir nesudėtinga priežiūra. Šio modelio autorius šveicarų dizaineris Peteris Wirzas tokiam požiūriui tik pritaria: „Šiuolaikiniai vartotojai nenori išmaniojo unitazo, kuris atrodytų tarsi sudėtinga mašina.“ Vadinasi, unitazas neturi demonstruoti savo išmanumo, bet toks būti.

Dėl to „Cleanet Riva“ visos inovacijos meistriškai įdiegtos į keraminį dubenį, o jo išskirtinumą išduoda nebent elegantiška nerūdijančio plieno valdymo rankenėlė prie dangčio – ji yra nepaprastai patogi alternatyva nuotolinio valdymo pulteliui su jutikliniu ekranu. Unikalus integruotas valdiklis ypač patiks mažiau su technologijomis draugaujantiems žmonėms arba tiems, kurie bent tualete nori išvengti dar vieno išmaniojo įrenginio rankose.

2017: 3 (102) I 69

i

rekomenduojame

Ko santechnikai Jums kartais nepasako Rengiant vandens inžinerines sistemas pastatuose kartais iš nežinojimo, o kai kada tyčia padaroma apmaudžių klaidų, kurių kaina – nuo buitinių nepatogumų iki gyvybės. Kad vėliau nereikėtų ieškoti kaltų, kiekvienam verta žinoti keletą elementarių dalykų. Statybos metu padarytas klaidas taisyti brangu, o kartais to padaryti jau nebeįmanoma.

Iki šiol viešojoje erdvėje buvo daug kalbama apie tai, kaip apsisaugoti nuo žmogaus gyvybei pavojingos legioneliozės, kurią sukelia vandenyje gyvenančios bakterijos. Šiuo metu legioneliozė yra viena pavojingiausių infekcinių ligų. 10 iš 100 užsikrėtusiųjų legionelėmis miršta. Į organizmą legionelės pakliūva įkvėpus net ir mikroskopinį apkrėstą drėgmės lašelį. Tobula temperatūra legionelėms veistis – 35 laipsniai Celsijaus. Gana sparčiai jos dauginasi ir gali pasiekti gana pavojingą koncentraciją tada, kai temperatūra yra tarp 20–50 laipsnių. Jei vanduo šaltesnis, legionelės nesiveisia. Jei karštesnis – šios bakterijos žūva.

Tačiau vien tik užkaitinti vandenį toli gražu nepakanka.

Kad vanduo cirkuliuotų Pavojingiausia, jei vanduo, įšildytas iki pavojingos temperatūros, užsistovi vamzdyne, kai yra 25–40 laipsnių. Jei jis necirkuliuos kelias dienas ar savaitę, legionelių gali prisiveisti tiek, kad kils grėsmė jomis apsikrėsti netoli esantiems žmonėms.

Vokiečių vandentiekio inžinerinių sistemų gamintojas TECE yra vienas iš nedaugelio, turinčių visas mechanines priemones legionelių prevencijai. „TECEflex“ vamzdžių jungtyse prie maišytuvų nenaudojamos guminės tarpinės, nes būtent prie jų vanduo turi galimybę užsistovėti. „Nejudantis vanduo kaupiasi prie maišytuvų arba labiausiai nuo boilerio ar kito vandens šaltinio nutolusiuose vietose. Tinkamai įrengtoje vandentiekio sistemoje vanduo turi nuolatos judėti, suktis ratu. Tam montuojamos specialios sieninės alkūnės, turinčios pratekėjimo funkciją, cirkuliaciniai siurbliai“, – pasakojo Gintautas Petravičius, bendrovės „TECE Baltikum“ produktų grupės vadovas.

Anot jo, šiuo metu savaimine vandens cirkuliacija vandentiekio sistemoje dažniausiai pasirūpina privačių individualių ir naujų daugiabučių namų statytojai. Senos statybos namuose efektyviai veikiančios cirkuliacijos sukurti nebeįmanoma. Kovai su legionelėmis lieka vienas būdas – užtikrinti, kad karštas vanduo iš tiesų būtų karštas, o ne drungnas, ir jo netaupyti: svarbu, jog bėgdamas iš čiaupo jis sukeltų judėjimą visoje sistemoje.

Cirkuliacinės sistemos individualiuose namuose dažnai atsiranda medžiagų gamintojų iniciatyva. „Žmogus kartais nežino, jog meistrai sudeda pigiausias medžiagas: iš tiesų jie taupo ne cirkuliacinės sistemos medžiagų, o sveikatos ar netgi gyvybės sąskaita. Visi santechnikai ir dauguma namų statytojų žino, kad jos reikia, bet taupumo sumetimais ignoruoja: „Tegu būna kaip būna, o paskui žiūrėsim...“ – patirtimi dalijosi G. Petravičius.

Pati didžiausia klaida, pasak specialisto, iš kurios kyla ir visos kitos, yra ta, kad vandentiekis, ypač individualiuose namuose, įrengiamas be jokio projekto. Su TECE kompiuterine projektavimo programa daromuose vandentiekio projektuose vandens cirkuliaciją užtikrinančios priemonės yra įtraukiamos kaip būtinos dalys.

Apeinant projektavimą, daroma ir daugiau klaidų. Kai santechnikai, pasikliaudami savo patirtimi ir galva, išvedžioja vamzdžius, prisideda ir neprotingas taupymas, o tais atvejais, kai galima sutaupyti, švaistoma.

Grindų šildymui švaistomi pinigai Klaidos, įsirengiant vandeniu šildomų grindų sistemą be projekto, kaina gali būti dvigubai didesnės išlaidos ir prastas efektas. TECE projektą rengia nemokamai, jei klientas iš bendrovės perka medžiagas. Užtenka elektro-

70 I 2017: 3 (102)

niniu paštu atsiųsti pastato planą pdf ar autocad formato dokumente.

Programa įvertina visus parametrus: pastato šiluminę varžą, patalpų dydį, vietą statinyje pasaulio šalių atžvilgiu, netgi vietovės, kur statomas namas, geografinę padėtį Lietuvoje. Projekte pateikiamas tikslus ir optimalus vamzdžių kiekis, storis, kilpų, vijų skaičius, rekomenduojamas šilumos šaltinis.

Dažnai nutylima dar ir tai, kad šildant namą radiatoriais kaštai visada bus didesni nei pasirinkus grindinį šildymą. Taip yra dėl to, jog grindų šildymo tiekimui naudojama žemesnė temperatūra nei radiatoriams. Dar ir šiandien dažnai susiduriama su noru name montuoti kombinuotą, t. y. grindinį ir radiatorinį šildymą. Tikslinga būtų šildyti nenaudojant radiatorių. „Santechnikai dažniausiai „projektuoja“ iš akies ir gali padaryti daug klaidų. Populiariausios – išvedžioja per storą ir per brangų vamzdį, išvedžioja per retai arba per tankiai, per daug ar per mažai. Grindiniam šildymui būtinas reguliuojamas kolektorius, leidžiantis valdyti į skirtingas patalpas nukreipiamo vandens srautus. Jei sumontuoja pigesnį, nereguliuojamą kolektorių, vanduo pats pasirenka, kur jam lengviau tekėti, t. y. per trumpesnes atšakas. Beveik visada meistrai, tiksliai nežinodami, ar šildymas bus efektyvus ir norėdami apsidrausti, pakloja per storus ir ne tam pritaikytus vamzdžius“, – perspėjo G. Petravičius.

Individualiuose namuose grindiniam šildymui beveik visais atvejais pakanka 16 mm skersmens vamzdžių, o neretai klojami 18 ir 20 mm, kurie yra kone dvigubai brangesni. Žmonės išleidžia daugiau pinigų, nes nežino specifinių dalykų ir pasikliauna meistru, kuris nepasitiki pats savimi arba daro taip, kaip jam patogiau ir paprasčiau.

Vandentiekiui ir grindiniam šildymui naudojami skirtingi vamzdžiai. Vandentiekio vamzdžiai yra brangesni, nes pritaikyti karštam, iki 95 laipsnių, vandeniui. Esant grindiniam šildymui, tam, kad būtų sukurta komfortiška patalpų temperatūra, pakanka 30 laipsnių grindų paviršiaus temperatūros, tad šie vamzdžiai pritaikyti žemesnei, iki 70 laipsnių, temperatūrai ir yra pigesni. Tačiau ne visada paisoma šių skirtumų. Gerokai paprasčiau vienu kartu užsipirkti daug universalaus vieno 18 mm skersmens vamzdžio ir jį naudoti visais atvejais, tarp jų ir grindiniam šildymui.

TECE gali pasiūlyti ne tik kokybiškas, inovatyvias medžiagas, bet ir nemokamai suprojektuoti pastato vandentiekio sistemą, rekomenduoti profesionalų meistrą.

2017: 3 (102) I 71

i

Tendencijos

Nauja mada –

individualus vonios kambarys Parengta pagal ISH parodos medžiagą

K

aip atrodo individualūs vonios kambariai ir kokie jie gali būti? Šiemet būtent šiems klausimams parodos ISH tendencijų forumas „Pop up my Bathroom“ skiria didžiausią dėmesį ir perteikia pagrindines tendencijas, kilusias iš vandens ir energijos tematikos. Pastebėta, kad žmonės vis dažniau pageidauja, jog erdvės būtų originalios ir atskleistų asmenybę. Vonios kambarys tampa ta vieta, kurioje norisi atsipalaiduoti ir maloniai leisti laiką, todėl sparčiai auga gražiai įrengtų bei išskirtinių interjerų vertė.

Vartotojai retai perka masinės gamybos baldus, nes dauguma nori sukurti unikalią erdvę, pritaikytą asmeniniams poreikiams. Didžiulė baldų paviršių ir spalvų įvairovė leidžia ne tik pasirinkti labiausiai patinkantį variantą, bet ir pakeisti pabodusią stilistiką. Plytelių apdaila stebina ne vien savo faktūromis, koloritu bei piešiniais, tačiau ir itin populiarėjančiais įvairiausių formų deriniais. Individualus vonios kambarys neatitinka modernizmo laikotarpiu vyravusios standartizuotos koncepcijos, kai prestižu buvo laikoma tam tikrą stilių atitinkanti patalpa ir joje tarpusavyje derantys konkretūs prietaisai. Šiandien atsikratoma bet kokių stereotipų, trukdančių paversti vonią unikalia vieta, žavinčia savo stilistika, įranga, apšvietimu ir apdaila. ISH išskyrė 8 pagrindines tendencijas, kuriomis stengiamasi pabėgti nuo daugelį metų vyravusių griežtų rėmų.

Maudynės spalvose

72 I 2017: 3 (102)

Madingas vonios kambarys – tai individualaus stiliaus podiumas, kuriame atsispindi paprasčiausias būdas išreikšti savitumą bei unikalumą. Visoje mados industrijoje ryški rožinės spalvos tendencija. Rausvas koloritas sukuria ryžtingą, drąsų stilių, ypač tinkamą moteriškam vonios kambariui.

Žemiška pusiausvyra

Ši kryptis – tai paprastumo žinutė, kai siekiama nepersistengti su fantazijomis ir tvirtai stovėti ant žemės. Jai aktuali istorinio paveldo reikšmė. Svarbu ne tik savitai suvokti estetiką, bet ir išsaugoti senovinį palikimą, tad paveldo objektai pritaikomi naujai dizaino koncepcijai. Tokių originalių vonios kambarių dažniausiai pasitaiko nestandartiniuose senuose butuose ar namuose, loftuose, urbanistinėse patalpose.

Sveikata ir minimalizmas

Sveikame vonios kambaryje nėra nereikalingų daiktų, vyrauja švara, lakoniškos formos ir švelnūs atspalviai, sukuriantys gaivumo, aktyvumo pojūtį. Tai ne vien jaukios patalpos, bet ir funkciniai patogumai. Čia svarbų vaidmenį atlieka vanduo. Patalpoje skiriama vieta lankstumo pratimams, jogai ar net bėgimo takeliui. Joje skatinama ir aktyvi veikla, ir atgaiva po jos.

2017: 3 (102) I 73

74 I 2017: 3 (102)

Funkcionalus dizainas

Ši tendencija parodo, kaip funkcionaliai galima sujungti klasikinius vonios kambario produktus su interaktyviais paviršiais ir suformuoti homogenišką vienį. Taip sukuriama itin patogi, jutiminiais paviršiais bei programomis valdoma ir reguliuojama patalpa. Ji ne tik tiksliai atlieka savo funkcijas, bet ir yra saugesnė už įprastą.

Žaliasis vonios kambarys

Ekologiškas gyvenimo būdas tampa daugelio pasirinkimu. Šią ideologiją norima puoselėti ne tik virtuvėje. Didelis dėmesys skiriamas tiek prietaisų, tiek apdailos sudedamosioms medžiagoms, nes norima ne tik kokybiško, bet ir sveiko, žemei žalos nedarančio produkto. Ši mados kryptis patiks tiems, kas nenori pasiduoti technologijoms ir mėgsta mechaninius prietaisus, labiau primenančius tradicinius.

Kompaktiškumas

Visiems patinka erdvės, tačiau dėl ekonominių sumetimų gyvename ankštokuose būstuose, o ir higienos patalpas renkamės mažesnes dėl didesnių bendro naudojimo zonų. Būtent todėl atsirado poreikis įrengti stilingą vonios kambarį, kuriame tilptų visos būtiniausios funkcijos. Tam neretai naudojami baldai ar prietaisai, turintys ne vieną, o kelias paskirtis. Apdailai parenkamos medžiagos, sukuriančios atitinkamą atmosferą.

Inovatyvus pritaikymas

Naujovėms atviras vonios kambarys – tai nuolat tobulinama patalpa, kurioje pritaikomos naujai pasirodančios technologijos. Ši tendencija apima dinamiškas erdves, kurios, nepaisant ploto, nuolat kinta ir darosi vis patogesnės.

2017: 3 (102) I 75

i

DIZAINO KELIONĖS

1

2

3

4

5

1. Įmonės „Boffi“ (Italija) ekspozicijos fragmentas. 2. Interjero priedai firmos „Fiam Italia“ stende. 3. Šiuolaikinė skulptūra klasikiniame kontekste. Įmonės „Jumbo collection“ ekspozicija. 4. Veidrodis „Boheme“, diz. M. ir L. Dainelli, gam. „Veblen“ (Italija). 5. Įmonės „Jumbo collection“ ekspozicijos fragmentas

„Salone del Mobile ’2017“: žvilgsnis pirmyn ir atgal Tekstas: JonO MalinauskO

76 I 2017: 3 (102)

Savaime suprantama, kad į didžiąsias tarptautines parodas specialistai, žurnalistai ir šiaip besidomintys interjero dizainu plūsta tam, kad pamatytų naujoves, įžvelgtų ir įvertintų galimas raidos tendencijas. Tačiau Milano tarptautinio baldų salone taip pat svarbu pamatyti ir bendrąjį socialinį-kultūrinį kontekstą, atidžiai pažvelgti į turtingą baldų industrijos praeitį.

Pradėkime nuo klasikos. Ne paslaptis, kad į smulkmenišką istorinių stilių atkartojimą besiorientuojantiems baldų gamintojams sunkūs laikai dar nesibaigė: išties turtingų pirkėjų, kaip ir vertingų istorinių pastatų skaičius Europoje, o ir visame pasaulyje yra ribotas. Pra-

DIZAINO KELIONĖS

6

7

i

8

9

10

6. Įmonės „Longhi“ (Italija) ekspozicijos fragmentas. 7. Įmonės „Selva“ (Italija) ekspozicijos fragmentas. 8. Iš vidaus pašviečiama onikso lentyna, sofos „Ansel“ fragmentas, gam. „Longhi“ (Italija). 9. Šviestuvas „Sound“, diz. G. B. Gianola, gam. „Masiero“ (Italija). 10. Minkštųjų baldų „Cohen“ fragmentas, gam. „Longhi“ (Italija)

ūžus krizei, privatūs užsakovai pradėjo linkti į racionalesnius ir modernesnius architektūros sprendimus, tad baroko ir klasicizmo remeikų paklausa smarkiai krito.

Kad išlaikytų aukštą gamybos potencialą, italų bendrovėms tenka imtis netrivialių žingsnių: pavienių išskirtinių baldų ar interjero detalių ar baldų pardavimą keičia „kompleksiniai“ prabangių būstų ar net rūmų apstatymai; be to, turtuoliams lygia greta primygtinai peršami vaizduojamosios dailės kūriniai, įskaitant netgi garsių šiuolaikinių autorių skulptūras. Pastarosioms apžiūrėti, kaip žinome, reikia nemažai erdvės, tad prabangieji baldai plačiau paskirstomi interjere. Čia jie atlieka nebe

erdvės užpildymo, o ryškių akcentų vaidmenį. Beje, jų santykis su minėtomis skulptūromis kartais atrodo netgi komiškai – lyg deformuotos figūros šaipytųsi iš tuščiai švaistomų pinigų. Dar viena priemonė – „teminės“ klasikos parodos, kaip antai jau antrus metus iš eilės „Salone del Mobile“ rengiama paroda Before Design: Classic.

Tradizione nel futuro, palydima puikaus režisieriaus Matteo Garrone to paties pavadinimo trumpametražio filmo. Sunku pasakyti, ar filmas kartu su ekspozicija turėjo kiek nors įtakos rinkos situacijai, bet tendencija paveikti vartotojų preferencijas per tam tikrų prekių ženklų mediatizaciją yra akivaizdi.

2017: 3 (102) I 77

11 12

13

14 15

11. Grafika ant stalviršio, gam. „Calia Italia“. 12. Skaitmeninė spauda ant baldo gobeleno, gam. „Calia Italia“. 13. Kėdė „Graft“, diz. D. Gernay, gam. „Durame“ (Italija). 14. Bambukiniai staliukai „Black 19/21“, gam. „Gervasoni“ (Italija). 15.

Fotelis iš kolekcijos „InOut“, diz. Paola Navone, gam. „Gervasoni“ (Italija)

„Salone del Mobile“ modernaus dizaino skyriuje akivaizdžiai pastebimas jau keletą metų trunkantis retro, tiksliau, savotiško retrofuturizmo gaivinimas. Vienas iš šios tendencijos skiriamųjų bruožų yra grįžimas prie žalvario kaip konstrukcinės medžiagos. Žalvario spalvos motyvai kartu su variu bei jo spalva pastebimai įsitvirtina europinėje baldų bei šviestuvų rinkoje. Gelsvasis žalvaris šiemet nukonkuravo blizgųjį chromą korpusinių bei minkštųjų baldų apdailos detalėse. Pavyzdžiui, firmos Longhi dizaineriai pritaikė žalvario juostas baldų minkštajai daliai kartu su marmuro ir iš vidaus pašviečiamo onikso plokštumomis. Taip pat žalvaris dažniau

78 I 2017: 3 (102)

naudojamas atviroms laikančiosioms metalo konstrukcijoms. Galbūt Italijos dizaino kontekste tai siejama su žavėjimusi ankstyvojo modernizmo laikotarpiu, kurio raidos nesutrikdė tuo metu įsigalėjęs Musolini režimas, o galbūt dėmesio sutelkimu į konkrečių klasikų – Gio Ponti, Achille’o ir Giacomo Castiglioni bei kitų – kūrybinį palikimą.

Daugelio italų bendrovių stenduose pasirodė ne tik atnaujinti minėto laikotarpio gaminiai, bet ir nauji baldų bei šviestuvų modeliai, sukurti panašia stilistika.

Pavyzdžiui, šveicarų firmos Vitra stendai labai priminė dizaino klasikos muziejų, nepaisant to, kad autentiški

16 17

18 19

16. Tai ne šviestuvas, o tik faneruotės lukšto pavyzdžių rinkinys. Įmonės „Durame“ (Italija) ekspozicija. 17. Stovas „Johnnie Walker Blue Label“ viskiui pristatyti, diz. Tomas Dixonas (D. Britanija). 18. „Copper Pendant“ serijos šviestuvai, diz. Tomas Dixonas (D. Britanija). 19. Miegamojo baldai „Kubo XL“ iš serijos „Letti&Co“, gam. „Gervasoni“ (Italija)

klasikiniai kūriniai sudarė mažesniąją eksponatų dalį. Ką jau kalbėti apie senus ir ištikimus retrofunkcionalizmo gerbėjus, tokius kaip anglų dizaino žvaigždė Tomas Dixonas? Šįkart jis stebino Milano publiką apžvalgine savo kūrybos paroda charakteringu pavadinimu Yesterday, Today, Tomorro, išeksponuota pačioje miesto širdyje, Manzoni gatvėje, vos per kelis žingsnius nuo garsiojo teatro La Scala ir Duomo aikštės. Variniai šviestuvų gaubtai, grakštūs baldų stovai puikiai derėjo prie kino ir teatro komplekso Multiplex, persmelkto ankstyvojo modernizmo dvasia. Tiesa, ten pat buvo eksponuojami ir projekto Delaktig baldai, sukurti bendradarbiaujant su

Fotelis „East River Chair“, diz. H. Jongerius, gam. „Vitra“ (Vokietija)

2017: 3 (102) I 79

20 21

22 23

20. Menininko Alessandro Ciffo instaliacijos fragmentas. 21. Staliukų rinkinys „Doppler“, diz. G. Vigano, gam. „Bonaldo“ (Italija). 22. Kėdės „Chiavari“, gam. „Levaggi“ (Italija). 23. Menininko Alessandro Ciffo instaliacijos „Murano 5.0“ objektas

kuklaus praktiškumo ideologe – švedų bendrove IKEA. Bet netgi biudžetiniams baldams aliuminio rėmais, kurių rinkoje tikimasi sulaukti jau 2018 m., istorinė teatro aplinka kartu su naujais švedų įmonės Bemz gobelenais sugebėjo suteikti kilnaus žavingumo.

Kasmet atvykęs į Milaną bandau ieškoti vienų ar kitų dominuojančių ar bent madingųjų spalvų apraiškų.

Deja, kiekvienas stambesnis „Salone del Mobile“ dalyvis turi savo spalvinę ideologiją, kuri dažniausiai susiveda į tradicinę sangvinišką gamą su retais achromatijos priepuoliais. Šiemet parodoje pamatęs italų menininko Alessandro Ciffo silikoninių instaliacijų ciklą Murano 5.0

80 I 2017: 3 (102)

apsidžiaugiau pagalvojęs, kad pagaliau galėsiu parašyti apie naująją spalvų invaziją ar bent vaivorykštines kolorito intencijas. Juo labiau kad gretimame stende puikavosi ryškiomis spalvomis atnaujintos klasikinės Chiavari kėdės, dar ir šiandien tebegaminamos pagal dviejų šimtų metų senumo technologiją. Deja, kitų autorių ir bendrovių stendai šios tendencijos nepatvirtino. Išimtimi galbūt galėtų būti visomis spalvomis tradiciškai žėrintis firmos Edra stendas ir, aišku, spalvingieji Kartell firmos gaminiai. Pastarųjų šiemet neužgožė, kaip kad būdavo anksčiau, scenografiniai stendo efektai, tad tiek naujosios Philippe’o Starcko kėdės (beje, su retro moty-

24 25

26 27

24. Firmos „Vitra“ ekspozicijos fragmentas. 25. Projekto „Delaktig“ instaliacija „Multiplex“ kino salėje, diz. Tomas Dixonas (D. Britanija). 26. Pufai „Isola“, gam. „Very Wood“ (Italija). 27. LED šviestuvų serija, diz. F. Novembre, gam. „Kartell“ (Italija)

vais), tiek Fabio Novembre aksesuarai atrodė gana subtiliai ir įtaigiai.

Tiesa, aktyvios spalvos netrukus gali užplūsti interjerus ir visai kitokiu būdu: progresuojant skaitmeninės spaudos technologijoms, atsiranda naujų galimybių spausdinti dekoratyvinius motyvus ir netgi siužetines kompozicijas tiek ant kietųjų laminato, keramikos ar metalo paviršių, tiek ir ant audinių. Tam tikra prasme tai galima būtų prilyginti užpraeitos kartos mėgtam siuvinėjimui kryžiuku – tik visiškai kitame technologiniame lygmenyje. Keletą įdomių pavyzdžių parodoje demonstravo, pavyzdžiui, firma Calia Italia – jos stalus bei kėdes

puošė skaitmeninės fotokompozicijos, o sofų audinius – tapybiški miesto peizažų motyvai. Gali būti, kad artimiausioje ateityje plačiau įdiegus vadinamąją printon-demand technologiją, bent jau aukštesniame kainų segmente atsiras unikalaus grafinio (o vėliau ir trimačio) dekoro pasiūla kiekvienam naujam gaminiui, kurią ribos tik užsakovo fantazija ir finansinės galimybės.

Kaip ne visos idėjos tampa pramoniniais gaminiais, taip ir ne visos prognozės tampa tendencijomis. Tačiau nėra abejonės, kad glaudus sąryšis su praeitimi padeda Italijos dizaineriams ir baldų gamintojams šiais neramiais laikais drąsiau žiūrėti į ateitį.

2017: 3 (102) I 81

DIZAINAS

Jürgeno Mayerio H.

i

XXX –

Projekto autoriai: Jürgen Mayer H., Wilko Hoffmann Vieta: Niujorkas, JAV Įgyvendinta: 2016 m.

Nuotraukos: J. Mayerio H., Marshos Ginsberg

su meile Times aikštei

Marshos Ginsberg

„XXX Times Square with Love“ – tai visuomeninio meno projektas. Jo kūrėjai miestui padovanojo tris X formos lauko suolus, specialiai suprojektuotus Times aikštei.

Idėja kilo iš čia pat susikertančių žinomiausių Niujorko gatvių – Brodvėjaus ir 7-osios aveniu, kurios ir formuoja populiariausią centrinę erdvę. Meno direktorės Sherry Dobbin dėka šiai judriai vietai, kurioje regimas nuolatinis srautas, o ne stabtelima pailsėti, atsipalaiduoti ar užkąsti, pirmiausia buvo užsakyti suolai. Viename suole gali patogiai įsitaisyti 4 ar daugiau žmonių, nes kiekvienas sparnas atlieka beveik gulimo krėslo funkciją. Šis projektas – tai ne tik baldai. Čia skatinama skaityti knygas iš greta esančio Strand kiosko ir dalintis nuotraukomis socialiniuose tinkluose su bendrai naudojamomis

žymomis. Paprastai šioje vietoje skubantys, lekiantys žmonės daugiau dėmesio atkreipia į horizontaliai besidriekiančias vitrinas bei švieslentes, tačiau beveik gulimi suolai sudaro sąlygas užvertus galvą aukštyn pažvelgti į dangoraižių viršūnes, daugybę mirgančių ekranų ir išvysti visiškai kitokį, dar neregėtą Times aikštės įvaizdį, o svarbiausia – stabtelėti jos epicentre. XXX zona tapo tokia populiari, jog Instagrame nuotraukas iš jos lankytojai skelbia ne mažiau nei 17 000 kartų per dieną!

Apdovanojimai: Architizer A+ awards 2017 finalininkas AIANY Design awards 2017 garbės nuopelnas

82 I 2017: 3 (102)

i

dizainas

„Geras dizainas“ –

2017 m. konkursui pateiktas paraiškas vertino devyni įvairių dizaino sričių profesionalai iš užsienio:

tai nacionalinis

konkursas, skirtas geriausiems dizaino pavyzdžiams šalyje atrasti ir pažymėti. Konkurse dalyvauti gali Lietuvoje dirbantys dizaineriai (bet kurios šalies piliečiai) ir Lietuvoje veikiančios įmonės.

Nugalėtojus kasmet renka nepriklausoma tarptautinė komisija.

Brigitta Ziegler (DE) – „Baltic Design Shop“ įkūrėja Joanna Hołda (PL) – Liublino dizaino instituto vadovė

2017 m. konkursas vyko jau šeštą kartą ir sulaukė rekordinio konkurso dalyvių paraiškų skaičiaus – daugiau nei 250. Palyginti su pirmaisiais konkurso

Vibeke Østergaard (DK) – kūrybinė „Papyrus“ popieriaus konsultantė

organizavimo metais, kai buvo gautos 52 paraiškos, dalyvių skaičius išaugo beveik penkis kartus. Konkursui pateikti darbai pasiskirstė dešimtyje kategorijų: baldai ir švies-

Dita Donosa (LV) – Latvijos dizaino tarybos prezidentė, Latvijos mados rūmų pirmininkė, „Taste Latvia“ vadovė

tuvai, interjeras, interjero elementai, koncepcija, kostiumo dizainas, leidinys, mados aksesuarai, paslaugų ir socialinis dizainas, produkto ir (ar) industrinis dizainas, vizu-

„Afdeling Buitengewone Zaken“ (NL) – Roterdamo dizaino agentūra

alinis identitetas. Daugiausiai, net 67 paraiškos, teiktos vizualinio dizaino kategorijai, mažiausiai paraiškų pateikta paslaugų ir socialinio dizaino kategorijai.

Miks Peterson (LV) – baldų dizaineris

Komisija išrinko tris geriausius kiekvienos kategorijos darbus. Vienas jų, surinkęs dau-

Agnieszka Jacobson-Cielecka (PL) – dizaino parodų kuratorė, dizaino kritikė, žurnalistė

giausia balų, buvo apdovanotas konkurso prizu, o kiti du darbai – įvertinti diplomais.

Nugalėtojai buvo paskelbti ir pagerbti per iškilmingą ceremoniją Taikomosios dailės ir

Tal Erez (ISR) – dizaineris, vyriausiasis Jeruzalės dizaino savaitės kuratorius

dizaino muziejuje Vilniuje, kur po renginio duris atvėrė ir laimėtojų darbų paroda, veiksianti iki birželio 20 d.

Anat Safran (ISR) – dizainerė, fotografė, Jeruzalės dizaino savaitės kūrybos vadovė

Tikime, kad „Geras dizainas“ yra šalies bendruomenę vienijantis renginys. Pagrindinis jo tikslas yra iškelti į viešumą lietuviško dizaino sėkmės istorijas.

3.

KONCEPCIJA

1.

Terapinis žaidimas FOCUS

Dizaineris: Kasparas Starinskas, Vilniaus dailės akademija

Dizaineriai: Dovydas Šaltanovas, Agnė Kavaliauskaitė.

Darbo vadovė – dėstytoja Rūta Mickienė, Vilniaus dizaino kolegija

Šukuojatės plaukus, valotės dantis, tad ar nereikėtų kasdien bent kelių minučių skirti akims? „Focus“ – tai naujas terapinis žaidimas, skirtas akių mankštos įpročiams ugdyti. Jis skatina kūrybiškumą kuriant savitą akių pratimų šriftą. Reguliari mankšta yra vienas paprasčiausių būdų padėti akims. Šio metodo paskirtis – ne gydyti, o išmokyti žmones atpalaiduoti ir stiprinti akių raumenis. Žaidimą padėjo sukurti Linkmenų fabrikas.

2.

Elektromobilių įkrovimo stotelė E-CHARGE

Dizaineris: Denisas Orlenokas Užsakovė: Elseta

„E-charge“ leidžia vartotojui įkrauti elektrinį automobilį bet kokioje aplinkoje. Estetiško dizaino gaminys iš nerūdijančiojo plieno puikiai pritaikytas viešosioms vietoms. Biuras, viešosios automobilių stovėjimo aikštelės, namų ūkiai yra pagrindinės šios įkrovimo stotelės vietos. Modulinė konstrukcija leidžia pasirinkti bet kokią norimą kombinaciją.

84 I 2017: 3 (102)

Skysčio matavimo prietaisas ir šaukštas PILK

Šaukštelis „Pilk“ sukurtas siekiant padėti neregiams ir silpnaregiams matuoti skysčius. Šaukštelio kotelyje įtaisyta plūdė kyla kotelio viršumi kartu su pilamu skysčiu. Skysčiui artėjant prie indo krašto, plūdėje ir kotelio viršutinėje dalyje esantys magnetai susiliečia. Jų susijungimo garsas praneša, kad indas pilnas ir reikia nustoti pilti. Šaukštelis užkabinamas ant indo briaunos kabliuku. Plūdei šaukštelis pasirinktas ne atsitiktinai – šis stalo įrankis naudojamas bene dažniausiai. Prie kotelio viršaus pristumta plūdė prisitvirtina prie magneto ir netrukdo naudoti šaukšto pagal paskirtį.

KOSTIUMO DIZAINAS

1.

Unikalių paltų linija THINK TWICE

Dizainerė: Viktorija Bugajenko Užsakovas: Zefyras

Paltų linija „Think Twice“ – vienetiniai rūbai, sukurti iš natūralios, ekologiškos odos ir audinių atraižų. Čia susitinka skirtingos materijos ir požiūriai į jas – konceptuali išraiška. Oda praranda realybės pojūtį dėl kolorito, formos ir judesio. O neoprenas, džinsinis audinys, medvilnė, striukinė medžiaga įgauna stipresnį įvaizdį ir svorį šalia odos architektūrinių kompozicijų. Paltai, skirti pavasario ir vasaros sezonui, pasižymi ergonominėmis savybėmis – lengvi, paprastai sulankstomi, neužimantys daug vietos, neglamžūs. Ilgis kuria solidumo įspūdį, kontrastuojantį su spalvine palete.

2.

3.

Drabužių kolekcija GIRL POWER

Dizaineris: Pretty Ugly,

Lietpaltis DUCKTAIL

Vilniaus dailės akademija

Dizainerės: Virginija Gildutė, Vigita Garbuzaitė / Ducktail Raincoats

„Girl Power“ – tai eksperimentinė drabužių kolekcija-manifestas, skatinanti pažvelgti į nūdienos grožio standartus su šlakeliu ironijos ir susimąstyti apie medijų įtaką grožio suvokimui.

„Ducktail“ – lietpaltis su nusegama pailginta nugaros detale, vadinama „anties uodega“.

Galima rinktis šios detalės spalvą. Anties uodega uždengia užpakalinę kojų dalį nuo lietaus ir yra puiki stiliaus detalė. Lietpaltį taip pat galima sulankstyti į rankinę, t. y. suvynioti į kapišoną.

MADOS AKSESUARAI

1.

Modulinė avalynė moterims DOOQ

Dizaineriai: Vismantas Kasteckas, Rasa Pekarskaitė

„Dooq“ – pirmosios pasaulyje modulinės basutės, kurių visus viršutinius elementus galima keisti. Sumani konstrukcija leidžia kiekvienai moteriai susikurti tokias basutes, kurios tobulai derėtų prie jos stiliaus. Detaliai apgalvotas dizainas, švelnus pamušalas ir minkštas medicininio silikono vamzdelis tarp pirštų suteikia komforto pojūtį, todėl vaikščioti tampa dar maloniau. Dizainas saugomas Europos Sąjungoje ir JAV.

2.

Skarelių kolekcija AUKSO SIETELIS

3.

Juvelyrikos kolekcija EMBRACING TOUCH

Dizainerės: Milita Balčaitytė, Elzė Sakalinskaitė / Indigo Textile

Dizainerė: Marija Puipaitė Fotografas: Vytautas Narkevičius,

Užsakovas: Dizaino fondas

Eindhoveno dizaino akademija

Skarelių dizainą įkvėpė ryškiaspalvės geometrinių raštų iliustracijos, kuriomis dailininkė Birutė Žilytė 7-ajame dešimtmetyje iliustravo latvių literatūros klasiko Janio Rainio poezijos knygą vaikams „Aukso sietelis“ – vieną novatoriškiausių to laikotarpio leidinių. Kolekcija sukurta bendradarbiaujant su autore, fiksuojant originalus, norint prisidėti prie 7-ojo dešimtmečio Lietuvos dizaino aktualizavimo ir knygų kultūros sklaidos.

Juvelyrikos kolekcija „Embracing Touch“ – tai tęstinis projektas, tiriantis, kokias formas ir funkcijas gali nulemti žmogaus kūnas. Tai sidabro ir bronzos objektai, kurie, susijungę su kūnu, tampa jo tęsiniu.

2017: 3 (102) I 85

2.

Šviestuvas PLISE

Dizaineris: Simonas Tarvydas / INDI

Monumentalios, lyg iš betono nulietos „Plise“ šviestuvo klostės – tai šiuolaikiška klasikinio plisuoto gaubto interpretacija. Medžiagiškumo ir svorio iliuziją sustiprina išraiškingas šio šviestuvo tūris. Dėl unikalios INDI popieriaus masės technologijos išgaunamas betono paviršiaus įspūdis ir išlaikomas lengvas šviestuvo svoris.

BALDAI IR ŠVIESTUVAI

1.

Spintelė-stalas PILL

Dizaineris: Dalius Razauskas Užsakovas: Emko

„Pill“, liet. „Tabletė“, – ant sienos kabinama apvali spintelė, transformuojama į funkcionalią darbo vietą, vaiko kambario stalą, kosmetinį staliuką ar barą. Uždaryta „Tabletė“ neturi lygios horizontalios plokštumos – tai ją apsaugo nuo apaugimo daiktais. Kabinant ant sienos galima pasirinkti tiek standartinį stalo aukštį, tiek pritaikytą darbui stačiomis. Sukurta vidaus lentynų sistema vartotojui leidžia lengvai, nenaudojant įrankių, pritaikyti „Tabletę“ savo poreikiams. „Tabletėje“ įrengti kištukiniai lizdai kompiuteriui, telefono krovikliui, ergonomiškas LED apšvietimas.

3.

Veidrodis MUDU

Dizaineriai: Povilas Žakauskas, Povilas Daugis / Heima architects Užsakovas: jot.jot

Veidrodžio „Mudu“ dizainas bando sugriauti nusistovėjusią nuomonę, kad veidrodis – tik plokščias sienos aksesuaras.

Tai gali būti ir skulptūriškas, iš visų pusių apžvelgiamas baldas. Veidrodžio kiautas pagamintas iš „Corian“ medžiagos. Stengtasi panaudoti šios medžiagos teikiamas galimybes – formos vientisumą, tvirtumą, paslankumą lenkiant. Dizaino koncepcija paremta kontrastu: sunkus tūris prieš lengvą rėmą, formos paprastumas prieš dėmesį detalėms, lenktos linijos prieš tiesias. Dvi atskiros veidrodžio dalys – rėmas ir kiautas – sujungtos per lakoniškas ąžuolines detales, kurios sukuria įspūdį, kad kiautas laisvai pastatytas ant rėmo.

86 I 2017: 3 (102)

PRODUKTO ir INDUSTRINIS DIZAINAS

1.

Įtvarai EXO x3M

Dizainerė: Gintarė Černiauskaitė Užsakovai: Vilniaus dailės akademija, Creatus

„EXO x3M“ serija – tai visiškos imobilizacijos trimačiu būdu atspausdinti kaklo, rankos, riešo bei piršto įtvarai. Jie yra itin lengvi, tvirti, atsparūs vandeniui, nekenkiantys odai ir pritaikomi pagal kiekvieno paciento anatomiją. „EXO x3m“ – pirmieji įtvarai pasaulyje, suteikiantys galimybę atlikti reabilitacijos procedūras jų nenuimant.

Tai itin svarbu, norint išvengti potrauminių komplikacijų. Dėl įtvarų dizaino ir pažangios gamybos technologijos jie labai lengvi – rankos įtvaras sveria 60 gramų, piršto – 4 gramus.

INTERJERO ELEMENTAI

1.

Stalo objektai IGNORANCE IS BLISS

Dizainerė: Agnė Kučerenkaitė Eindhoveno dizaino akademija

2.

Produktų serija „Ignorance Is Bliss“ – porceliano indai, stiklo lėkštės ir stalo takelis – sukurta panaudojus pramonės metalo atliekas. Iš įvairių vietų, pavyzdžiui, cinko gamyklos, dirvožemio ir vandens valymo įmonės, surinkti užteršto dumblo mėginiai buvo panaudoti kaip porceliano, glazūros, stiklo ir tekstilės spalvos pigmentai. Šie objektai, tikimasi, taps gija, jungiančia praeities klaidas su atliekų perdirbimu šiandien ir ateities sąmoningumu.

Stereokamera RUBEDO CVM

2.

Dizaineriai: Saulius Jarašius, Andrius Žemaitis Užsakovė: UAB Rubedo sistemos

„Rubedo CVM“ yra kompiuterizuotas optinis modulis, susidedantis iš stereokameros – 8 mm, f/2.2 (38 mm), ir pagrindinio kompiuterio – „Nvidia Tegra K1“. Galingas kompiuteris leidžia fiksuoti aukštos raiškos vaizdus, tiksliai įvertinti aplinkos, erdvės duomenis. Kamera taip pat gali būti naudojama kaip autopilotas, kliūčių skeneris, 3D žemėlapių generatorius, saugumo ir priežiūros tikslais. Kameros korpusas pagamintas iš plastiko, o matinis paviršius mažiau atspindi šviesą. „Rubedo CVM“, palyginti su standartiniais rinkoje esančiais optiniais 3D LIDAR moduliais, yra lengvesnis, pigesnis ir sunaudoja mažiau energijos.

3.

Surenkamasis inkilas BIRD BnB

Dizaineriai: Martynas Kazimierėnas, Vytautas Gečas, Paulius Vitkauskas Užsakovas: March

„Bird BnB“ yra ypač lengvai surenkamas inkilas nedideliems miesto paukščiams – tereikia patraukti virvę, ir voilà! Natūralaus ąžuolo stogo ir plastiko sienų derinys puikiai prisitaiko prie šiuolaikinių didmiesčių nuotaikos, yra ilgaamžis bei saugus paukščiams.

Viduje paukštis ras virvę, ant kurios patogu tupėti ir išlipti į išorę, o prailginta stogo atbraila apsaugo inkilo angą nuo plėšrūnų. Kokybiškai impregnuotas ąžuolinis stogas pritaikytas įvairioms klimato juostoms.

Šiukšlių rūšiavimo maišai NOT TRASH

Dizaineris: Julius Bučelis Užsakovas: Not Trash

Tikime, kad ateities pasaulis bus be šiukšlių. Šiuo produktu norime paskatinti dizainerius ir gamintojus projektuoti ir gaminti produktus iš perdirbtų medžiagų. Reklaminių stendų tentai nukabinami visai nesusidėvėję, todėl nusprendėme iš jų pagaminti šiukšlinių, skirtų rūšiuoti. „Not Trash“ šiukšlinės labai patogios – lengvos, jas galima susilankstyti ir įsidėti į kuprinę.

3.

Indų kolekcija BANGOS Dizainerė: Vita Vaitiekūnaitė, Vilniaus dailės akademija

Indų kolekcija „Bangos“ pagaminta naudojant visiškai natūralią lietuvišką keramikos techniką.

Kiekvienas objektas unikalus, linijų ir bangelių piešiniai formuojami merkiant indą į duonos raugą, kuris kartu gaminį ir sutvirtina. Sukurtų objektų vizualinis efektas sunkiai nuspėjamas, nes priklauso nuo molio ir mišinio sudėties, mirkymo būdo ir noro eksperimentuoti. Šie keramikos indai – tai ne tik materialūs daiktai, bet ir amatų vertybių pritaikymas šiuolaikiniame kontekste.

2017: 3 (102) I 87

INTERJERAS

1.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos interjeras

Dizaineriai: Jokūbas Jurgelis, Laimis Valančiūnas, Jurga Marcinauskaitė / 2XJ architects Užsakovė: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pagrindinio pastato interjeras sukurtas rekonstruojant 1963 m. statytą biblioteką. Interjero medžiagos ir elementai buvo restauruojami arba atkuriami identiški. Esamose erdvėse, įsikūrusiose per šešis pastato aukštus, sukurta daug naujų funkcijų ir galimybių jomis naudotis: keli šimtai šiuolaikiškų darbo vietų skaitytojams, bendradarbystės erdvių, kavinių, konferencijų salė, galerija, muzikos įrašų studija, nedidelė kino salė, menų inkubatorius, vaikų dienos centras ir t. t. Didelis dėmesys skirtas interjero estetiniams sprendimams, pabrėžtas seno ir naujo santykis, siekta aiškiai atskirti nauja nuo to, kas paveldėta iš praeities. Pagrindine pastato interjero ašimi tapo vientisa, moderni, juoda baldinė struktūra, formuojanti naują bibliotekos veidą.

2.

RISE VILNIUS interjeras

Dizainerė: Ieva Folk Užsakovas: Rise

„Rise Vilnius“ – tai „Fintech“ startuolių bendruomenės erdvė.

Biuras kurtas kaip kūrybą ir darbą stimuliuojanti vieta, kurioje susitinka kūrėjai, verslininkai ir naujovėmis besidomintys žmonės. Kiekviena zona sukurta atsižvelgiant į vartotojų poreikius. Interjere vyrauja baltos sienos, daug juodų detalių (stiklinės sienos, apšvietimas, durų rankenos). Ryškiausias akcentas – ąžuolo mediena, sušvelninanti interjerą ir panaikinanti šalto lofto jausmą.

3.

TRIP SHOP interjeras

Dizaineriai: Laura Malcaitė, Dmitrijus Kudinas, Karolina Jašinskaitė / Inblum Užsakovė: parduotuvė Trip Shop

„Trip Shop“ interjere miesto ir kultūros daugiasluoksniškumas atskleidžiamas per nelygius, vietomis šiurkščius paviršius su subtiliais ir rafinuotais dizaino elementais.

Siekiant atspindėti gatvės kultūros prigimtį, minimalistinė gatvės mados ir riedlentininkų parduotuvė suprojektuota iš pirmapradžių medžiagų. Traukos taškai – skulptūriški, vaivorykštinio cinkuoto plieno erdvėje kabantys tūriai, kurių forma ir spalva kinta, priklausomai nuo žiūros kampo.

Lubos – juoda dėžė, įrėminanti ir surišanti visus parduotuvėje esančius elementus ir nubrėžianti skirtį tarp fizinio objektų suvokimo ir to, kas neapčiuopiama.

88 I 2017: 3 (102)

PASLAUGu ˛ IR SOCIALINIS DIZAINAS

LEIDINYS

1.

Knyga be pavadinimo

1.

Dizainerė: Austėja Šeputė, Vilniaus dailės akademija

Dizaineriai: Tadas Kazakevičius, Karolis Rūkas Užsakovai: Alma Littera, Mykolas Majauskas

Savižudybė – sudėtinga tema, kuria nelengva kalbėti, ir kartu – viena didžiausių problemų šalyje. Idėja išleisti knygą su žmonių, kurie patyrė savižudybę artimoje aplinkoje, istorijomis, reikalavo nestandartinio požiūrio, naujo būdo kalbėti tema, kuria, regis, jau pavargome kalbėti. Taip atsirado knyga ______________. Arba knyga be pavadinimo. Jos viršelis – tai brūkšnys, tarsi vieta pavadinimui įrašyti, savo mintims išsakyti. Knygos dizaine dominuoja žydra spalva, kuri visame pasaulyje reiškia paramą žmonėms, norėjusiems nusižudyti ar patyrusiems savižudybę artimoje aplinkoje.

2.

Komunikacinė priemonė KOKS TAVO PLANAS B?

Leidinys BARBORA ADAMONYTĖ. MAITINIMOSI IR KVAPŲ SĄVEIKA DIENOS CIKLE

Dizainerė: Jonė Miškinytė Užsakovė: Barbora Adamonytė

Barboros Adamonytės magistro darbo ašis – kvapas ir jo sąveika su žmogumi. Kvapas – nematomas, tik užuodžiamas, todėl leidinyje daug baltos tuščios erdvės, tarsi leidžiama puslapiams kvėpuoti, o skaitytojui susitelkti į tekstą. Labai svarbios detalės, todėl daug dėmesio skiriama tipografikai: skyrių pavadinimams, antraštėms, citatų ir šaltinių išskyrimui, jų vietai puslapyje.

„Ruoškitės planui B“ – siūlė gydytoja. Mano tėtis laukė širdies donoro.

Kasmet Lietuvoje, nesulaukę donoro organo, miršta apie 30 žmonių.

Nuolat transplantacijos laukia apie 400 žmonių, o per metus jų atliekama apie 150. Siunčiama žinutė apie mirusio žmogaus valios pareiškimą artimiesiems dėl audinių ir organų panaudojimo transplantacijai.

Klausiama, kodėl atsiranda baimė, nepasitikėjimas ir imama savintis mirusio artimojo kūną?

Svarstoma, kokios dizaino priemonės turėtų būti pasitelktos, kad žmogaus valios išraiškos forma būtų tinkama ir priimtina donorui. Kviečiama pagalvoti apie savo planą B, savo valią po mirties. Visuomet esame pasiruošę gauti, bet ar linkę duoti?

2.

Valstybės pažinimo centro identitetas

Dizaineriai: Akvilė Paukštytė, Sasha Rogovetsas, Denisas Kuchta, Danutė Kairytė / DADADA studio Užsakovė: UAB ProcessOffice Projekto iniciatorė: LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė

2016-ųjų kovo 10-ąją pradėjęs veikti Valstybės pažinimo centras paremtas taktilinių technologijų, interaktyvių užsiėmimų ir grafinių sprendimų deriniu. Centro logotipui sukurta aštuoniakampė žvaigždė kildinama iš tautinių ornamentų, tačiau kartu ji simbolizuoja nuolatinę kaitą, kur geometrinės figūros susijungia į pasaulio centro ir tekančios saulės mozaiką. Kuriant vizualinį identitetą, didelis dėmesys buvo skirtas spalvų paletei išgryninti, piktogramų, veikiančių „call to action“ principu, kūrybai ir geometrinių figūrų raštams.

Kiekvienas grafinis elementas reikalavo atskiro sprendimo, kad pirmiausia būtų kuo suprantamesnis, taip pat vizualiai vientisas, įdomus, inovatyvus ir nematytas.

3.

Infografinė šviesos instaliacija EUROPOS SODAS

3.

Algio Griškevičiaus knyga TADA

Dizaineris: Gytis Skudžinskas Užsakovas: NoRoutine Books

Knygoje pristatomos 1985–1995 m. sukurtos fotografijos, naudotos kaip vaizdinė paruošiamoji medžiaga ir įkvėpimo šaltinis tapybai.

Fotografijose atsispindi siurrealistinė sovietmečio aplinka. Konstruktyvus autoriaus žvilgsnis sovietinį simetrišką architektūros kraštovaizdį paverčia skulptūrinėmis kompozicijomis.

Dizaineriai: Rūta Ivaškevičiūtė, Jonas Liugaila, Justė Brukštutė Projekto iniciatorė: LR užsienio reikalų ministerija

Europos sodas – tai 300 m² ploto parkas, „apsodintas“ 28 šviesos stiebų puokštėmis – lygiai tiek, kiek yra ES valstybių. Kiekvienos puokštės dydį lemia atitinkamos ES narės plotas ir gyventojų skaičius, atspindintis, kiek balsų valstybė gauna Europos Parlamente ir ES Taryboje. Ši infografinė šviesos instaliacija išdėstyta proporcingai išlaikant Europos žemėlapio atstumus.

2017: 3 (102) I 89

VIZUALINIS IDENTITETAS

1.

Šiuolaikinio šokio festivalio BIČIŲ SĄSKRYDIS 7 vizualinis identitetas

Dizaineriai: Jonas Liugaila, Rūta Ivaškevičiūtė Užsakovė: Artopia

Festivalis „Bičių sąskrydis 7“ – eksperimentinė scena šokio profesionalams, norintiems išbandyti naujus dalykus, ir šokio naujokams, siekiantiems atrasti save scenoje. Dvi šiuolaikinio šokio šokėjos, šokdamos ant tuščių plakatų, naudojo dažus ir kūrė festivalio plakatus. Per sesiją sukurta 10 autentiškų vienetinių reklaminių plakatų ir vaizdo klipas, parodantis kūrybos procesą.

2.

AUGA ekologiško maisto pakuotė

Dizaineriai: Justina Steponavičiūtė, Aurimas Kadzevičius Užsakovė: AUGA Group

AUGA – tai ekologiškas maistas už prieinamą kainą. Naujo prekės ženklo pakuotėms pasirinktas minimalistinis dizainas. Pagrindinis pakuočių „herojus“ – produktas. Jis visuomet matomas pakuotės centre, o ten, kur įmanoma, pakuotės dalis yra skaidri. Per pusę padalyta pakuotė išreiškia įmonės filosofiją: pusiausvyrą tarp gamtos ir pažangių technologijų. Pakuotės apačia simbolizuoja žemę ir yra nuspalvinta patrauklia, su produkto savybėmis susijusia spalva, viršus – visuomet švarus ir baltas, atspindintis draugišką aplinką, kurioje augo AUGA daržovės.

3.

Salotų ir sulčių pakuotės komplektas FRESH POST

Dizaineriai: Dovilė Džervutė, Juozas Baranauskas Užsakovas: Burbuliukas ir Co

„Fresh Post“ salotų ir sulčių išsinešti rinkinio pakuotės koncepcija prasideda nuo paties pavadinimo. „Fresh“ – pagrindinė salotų pakuotė išsiskleidžia kaip žydintis gėlės žiedas, konstrukcija atkartojama ir kitose pakuotės komplekto dalyse. „Post“ – sulankstytos salotų dėžės ir joms naudojamas popierius yra lyg pašto siuntiniai, užantspauduojami tik pagaminus ir supakavus salotas. Komplektą sudaro salotų pakuotė su bandele ir padažine, įrankiai, sulčių stiklinė ir išorinė, visas dalis jungianti pakuotė. Salotų pakuotė transformuojama į lėkštę, o išorinė pakuotė virsta pietų padėklu-staltiese. Komplektas sulankstomas nenaudojant klijų.

Specialiu portalo 15min publikos favorito prizu apdovanotas lauko baldas „Panama Banana“.

Dizainerė: Agota Rimšaitė, Vilniaus dailės akademija

„Panama Banana“ yra lauko baldas, skirtas aktyviam poilsiui paplūdimyje. Tai ir hamakas, ir futbolo vartai. Jie lengvai susiskleidžia, tad užima išties mažai vietos. Puiki kombinacija aktyviam poilsiui paplūdimyje!

90 I 2017: 3 (102)