"Centras" Nr. 2, 2020

2020:2 (113) PAVASARIS Kam trukdo lietuvos architektų rūmai?

Originali pastatų oda Plytelių tendencijos 2020

Metų Interjero / Auksinės paletės devintukas Tekstilės mados 2020 Lietuviško dizaino kelionės

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063

EGGER DEKORATYVINĖ KOLEKCIJA 2020-2022 JŪSŲ SĖKMĖS ISTORIJA TĘSIASI

JAU LIETUVOJE

Išlaisvinkite visas savo idėjas naudodamiesi EGGER dekoratyvinės kolekcijos programėle. Atsisiųskite dabar

UAB Egger Baltic Žygio g. 91-61, Vilnius Tel. +370 5 2 19 00 03 El. p. sc-baltics@egger.com

Turinys

2020:2 (113)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Kalbos redaktorė

Rasa Lajienė Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė

6 Pritzkerio premijos laimėtojos

Vyr. redaktoriaus padėjėja

48 Karaliaus Saulės epochoje

Gintautė Kisieliūtė centras@interjeras.lt Autoriai:

Gintautė Kisieliūtė Jonas Malinauskas Linas Tuleikis Rūta Būtėnaitė Tomas Milkamanavičius Vytautas Gurevičius

Redaktoriaus žodis 8 Kam trukdo Lietuvos architektų rūmai?

52 Pininfarina: pasaulinio garso šeimyninė ranga

10 Pastatų oda

60 Keraminių plytelių tendencijos

22 Metų interjerų devintukas

66 Tekstilės mados 2020

40 Viešbutis-dizaino muziejus

74 Ambiente virusas

44 Žalioji oazė miesto centre

78 Lietuviško dizaino kelionės

Fotografai:

Nerimo kupiname pasaulyje bandysime sugroti optimizmo maršą. Architektūra, tas ilgalaikis materialiosios kūrybos vaisius, lėtai ir ištvermingai, paveikiai ir funkcionaliai kuris daro įtaką mūsų gyvenimui. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie kokybiškos estetikos ir funkcijos propagandos mūsų šalyje. Tikime, kad grožis išgelbės pasaulį net kai siaučia virusai, taip pat ir mūsų galvose.

Pradžiai keleto objektų, kuriuos vienija įspūdingas santykis su kontekstu, apžvalgos. Nauja ir sena, modernu ir istoriška – amžina dilema, kurią pavyksta suvaldyti ne kiekvienam.

Tradiciškai pavasarį vertiname 2019 m. realizuotus interjerų projektus. Mūsų redakcijos subjektyviai išrinktas 9-ukas iš „Metų interjero / Auksinės paletės“ konkursinių darbų – jūsų dėmesiui ir teismui. Tradicinė dizaino kelionių rubrika pakvies pasižvalgyti po dizaino viešbučių interjerus.

Trys parodų apžvalgos, vertingos 2020-ųjų įžvalgomis. Visur kur juntamas tvarumo aspektas. Žiema be sniego privertė susimąstyti ir atkreipti gamintojų dėmesį į kokybės, o ne kiekio matą.

Dizainas šioje grandyje vienas svarbiausių veiksnių, todėl ir Lietuvos dizaino kelionės bei propaganda užsienyje mūsų šaliai yra svarbūs kaip niekada. Šį pavasarį gyvensime Dizaino savaitės laukimo nuotaikomis ir stebėsime į tvarumą orientuotus besikeičiančius vartotojų įpročius.

Vytautas

Darius Petrulaitis Deimantė Dubauskaitė Dennis Gilbert H. G. Esch Ivar Kvaal Jana Madzigon Jens Markus Lindhe Jose Hevia Kjeld Madsen Leonas Garbačauskas Lilija Lozovič Nico Saieh Norbert Tukaj Ralph Baiker Ros Kavanagh Tadas Marcinkevičius Vaidotas Darulis Aldo Amoretti Óscar Cruz García Viršelyje – Vaidoto Darulio nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

DIZAINO KELIONĖS

Ros Kavanagh

i

Moterų duetas nuskynė Pritzkerio premiją

Pritzkerio premijos laimėtojos Yvonne Farrell ir Shelley McNamara Grafton Architects

6 I 2020: 2 (113)

i

2020-aisiais prestižiškiausią architektūros srities laimėjimą – Pritzkerio premiją – užtarnautai nukovė energingas airiškasis moterų duetas – Yvonne Farrell ir Shelley McNamara (studija Grafton Architects), kartu dirbantis jau daugiau nei keturis dešimtmečius! Architekčių projektai pasižymi atsakingu požiūriu į vietos kontekstą, poveikį bendruomenės gyvenimui, todėl jautrūs aplinkai sprendimai ir atlikti jų darbai kuo toliau, tuo dažniau patenka į svarbių architektūros apdovanojimų laureatų ratą.

Ros Kavanagh

Nico Saieh

Architektūra

Dar nuo 2003-ųjų architektės pradėjo skinti laurus įvairiuose konkursuose, 2012 m. Venecijos bienalėje šis duetas laimėjo Sidabrinį liūtą, 2015m. gavo žinomą Mies van der Rohe apdovanojimą, dar nuo 2013 m. būdavo pripažįstamos įvairiose konkurso RIBA kategorijose, o šiemet taip pat pelnė auksinį RIBA’os medalį! Pritzkerio prizo laimėtojams tradiciškai įteikiamas bronzos medalis, 100 000 piniginė premija ir didžiulė garbė.

Dennis Gilbert

Yvonne Farrell ir Shelley McNamara studiją įkūrė dar 1978 m. Dubline, Airijoje. Nemažai projektų įgyvendinta savame krašte, tačiau duetas imasi darbų ir kitose šalyse. Per daugybę metų atsakingo ir kruopštaus darbo moterys tapo žinomos visame pasaulyje ne tik dėl pačios specialybės, bet ir dėl architektūros bei bendruomenės santykio išmanymo, specifinės proceso eigos.

Grafton Architects įgyvendino projektų Peru, Italijoje, UK, Prancūzijoje, na ir, žinoma, gimtojoje Airijoje.

Per architektūros istoriją Pritzkerio premijas yra gavusios vos trys garsios architektės: Zaha Hadid, Kazuyo Sejima (su Ryue Nishizawa) bei Carme Pigem (su Rafaeliu Aranda ir Ramónu Vilalta).

Pritzkerio premijos žiuri komisijos narių nuomone, laimėtojų „mastelio ir proporcijų pojūtis padeda joms suformuoti intymias erdves net gana sudėtingomis sąlygomis nesvetingoje, atšiaurioje aplinkoje“.

2020: 2 (113) I 7

i

aktualijos

Kam trukdo Lietuvos architektĹł rĹŤmai?

Tekstas: architekto Lino Tuleikio

8 I 2020: 2 (113)

„Trukt už vadžių ir vėl iš pradžių“, – byloja sena lietuvių patarlė.

Atrodo, ji kalba apie dabartinę LR architektų rūmų padėtį. Kodėl? Štai jau trisdešimt metų Lietuvos architektų bendruomenė bando atsikratyti sovietinio palikimo projektavimo procesuose, civilizuotų Europos valstybių pavyzdžiu konstruodama projektavimo tradicijas. Tačiau tie bandymai sulaukia ir pasipriešinimo – kai kas baidosi tokių pokyčių. Kai kam taip norisi, kad architektai būtų tik klusnūs statybos pramonės ekonominių rodiklių vykdytojai, kurių tikslai būtų kiekybiniai, bet ne kokybiniai. O klusniausi būna tie, kurie neturi balso.

Lietuvos architektų sąjungai ištrūkus iš „draugiško“ SSSR architektų sąjungos glėbio, o Pramprojekto inžinieriams siekiant išlaikyti vadovavimą projektavimo procesui ir stengiantis neprileisti „svajoklių menininkų“ (architektų) prie valdžios vairo, buvo sukonstruotas niekur pasaulyje, net ir Rusijoje, netaikomas modelis: įvesta atestuoto projekto vadovo pareigybė, kuriai teisiškai privalo paklusti visi projektuotojai, tarp jų ir statinio architektai. Per daugelį metų šis ydingas modelis mums tapo norma: atsakingas asmuo verčiamas absurdiškai pasirašyti ant tam tikros srities, kurioje parašą dedančio asmens kompetencijos yra labai ribotos, specialisto brėžinių.

Lietuvos architektai pradėjo galvoti apie civilizuotas projektavimo organizavimo formas, įprastas išsivysčiusioms Europos ir pasaulio šalims. Todėl buvo pasirinktas bent jau Europoje labiausiai paplitęs metodas, kai statinių projektų flagmaną – architektūrinio projektavimo sritį – reguliuoja architektų savivaldos organizacija – Architektų rūmai. Kai tik Lietuvoje pasigirdo pirmosios Architektų rūmų idėjos, tarp kai kurių politikų, statybų ir NT verslo lobistų nušurmuliavo nerimas, kad taip susibūrę architektai gali tapti jėga, su kuria teks skaitytis. Jie gali nebesutikti „projektuoti už sriubos bliūdelį“, jie gali nesutikti apeiti įstatymų, kaip kartais patogiau vystytojui (kai kas sako, jog šio žodžio kilmė susijusi su gebėjimu suvystyti žmones), jie gali atsisakyti paklusti „didiesiems interesams“ ir projektuoti laisvai bei nepriklausomai. Nors projektuojant architektui išlikti nepriklausomam nurodo daugelis ES normų, Lietuvoje statybų procesuose suteikti architektams nepriklausomybę kai kam atrodė didžiausia galima klaida.

Todėl, kai buvo įkurti rūmai, 10 metų jie buvo paversti neįgaliais, nes juose neprivalėjo dalyvauti visi architektai. To nėra nei vienoje pasaulio šalyje. Kad būtų rūmai, o jiems priklausytų tik tie, kurie nori, o kiti dirbtų rūmams nepriklausydami, reikštų sudaryti nevienodas galimybes. Kaip gali tos pačios rinkos dalyviai veikti ir konkuruoti skirtingomis sąlygomis? Čia tas pat, jei Kelių eismo taisyklių privalėtų laikytis tik tie vairuotojai, kurie nori. Prie to dirbtinio Architektų rūmų neįgalumo palaikymo labai prisidėjo tuometis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas, o kiek vėliau – buvęs aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Gal todėl dabar tėvo „kovas“ su Architektų rūmų visuotine naryste veda ir inžinierius, statybų verslininkas, Seimo narys Andrius Mazuronis bei per savo inicijuotą Smulkiųjų projektavimo įmonių asociaciją, nuolatos bandančią konkuruoti su Architektų rūmais, veikiantis Rokas Mazuronis.

Pastarasis nuosekliai, nuo visuotinės narystės įvedimo rūmuose, agituoja architektus „nusimesti rūmų privalomumo jungą“.

Matyt, jam trukdo tvarka, kurios Architektų rūmai siekia projektavimo rinkoje, nes sunkiau daryti nusižengimus, kurie, galimas daiktas, ir pačiam Rokui Mazuroniui nesvetimi – šiuo metu šalies spauda rašo apie jo konfliktą su Tarandės bendruomene.

Taigi, Roko Mazuronio iniciatyva, talkinant jo broliui, grupė Seimo narių Seimui pateikė iniciatyvą sugrąžinti senąją tvarką – pakeisti LR architektų rūmų įstatymą, kad narystė juose nebūtų privaloma, kad kas nori galėtų projektuoti nepriklausydami rūmams, nepaklusdami jų Statutui ir nesilaikydami rūmų priimto Europos architektų profesinės etikos kodekso.

Toks visuotinės narystės panaikinimas yra tolygus rūmų panaikinimui, nes geriau išvis neturėti organizacijos, nei turėti tik veiklą imituojantį organizacijos šešėlį. Žinoma, kol kas nėra svarstoma, kokie valstybės organai, panaikinus rūmus, atliks visus tuos profesijos reguliavimo darbus. Kol kas siekiama tik sugriauti egzistuojančią tvarką ir suardyti jau sustyguotus ir neblogai veikiančius procesus. Na, architektų atestavimą galima perleisti Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, tačiau tuo atveju reikėtų jį pertvarkyti, kad jame atsirastų architektų kompetencijas turinčių žmonių. Bet kas rengtų kvalifikacijos kėlimo kursus? Ar tik ne Roko Mazuronio įsteigta Smulkiųjų projektavimo įmonių asociacija čia galėtų išsiskleisti visu pajėgumu?

Gali būti. Tačiau profesinę etiką, sritį, kuri yra viena svarbiausių architekto profesijoje ES šalyse, nebeliktų, kas reguliuoja.

Taip pat neliktų ir Regioninių architektų tarybų, sustabdžiusių ne vieną pradėtą pelningą statybų plėtros projektą, kurio užsakovai pasižymėjo per dideliu apetitu ir nekreipė dėmesio į aplinką bei visuomenės poreikius. Taigi jėgų, kurios suinteresuotos rūmų silpnumu arba jų panaikinimu, susidaro visas kraitis. Gal toks sutapimas, kad prieš pat tam tikros Seimo narių grupės iniciatyvas apkarpyti rūmams sparnus, įvyko daugybė STT, Konkurencijos tarnybos ir pan. patikrų dėl rūmų veiklos teisėtumo bei virtinė teisminių procesų?

Greičiausiai sutapimas. Dar vienas sutapimas, kad kovo pabaigoje Architektų rūmuose įvyks visuotinis rinkiminis susirinkimas, tad tai, ko nepavyks padaryti per Seimą, gal pavyks pasiekti per susirinkimą? Juk nesunku naudotis Lietuvoje jau pasiteisinusiais metodais – svarbiausia pažadėti, o paskui bus galima pasiteisinti, kad pažadai pasirodė nepagrįsti. Juk pažadas saldus visiems, net ir architektams, ypač kai tarp jų tikrai nemaža dalis yra „sunkiai galą su galu suduriančių“.

Architektūros specialistų bendruomenės laukia svarbus egzaminas. Egzaminas, kuris išaiškins, ar architektai pakankamai trokšta kurti Lietuvai, ar atsakingai suvokia savo misiją, ar, nepaisant gana skirtingos socialinės padėties, jie pakankamai solidarūs ir ar supranta, kad bendrai veikti yra išmintingiau, nei užsidaryti atskirose siaurų interesų grupelėse.

O Lietuvos visuomenę – nuo politikų iki paprastų žmonių – prašome palaikyti pilnaverčių Architektų rūmų idėją, nes statybų procese architektai yra tie, kas rūpinasi, kad mūsų aplinka būtų humaniška, visiškai tenkintų ne tik mūsų fizinius, bet ir dvasinius bei estetinius poreikius. Be atsakingų architektų, Lietuva nebus graži. O rūmai ir yra ta institucija, kuri labiausiai prisideda prie architektų atsakingumo ugdymo.

2020: 2 (113) I 9

i

Architektūra

Pastatų oda Namai, kaip ir gyvi organizmai, turi griaučius, t. y. konstrukciją, vidines erdves ir patalpas, kurias galima lyginti su organais, ir odą – fasadą. Pastarasis svarbus ne tik tuo, kad reguliuoja į vidų patenkančios natūralios dienos šviesos kiekį, apsaugo nuo atšiauraus klimato ir formuoja architektūrinę estetiką, bet ir tuo, jog kuria reprezentacinę funkciją, komunikuojančią ten įsikūrusios organizacijos arba bendruomenės vertybes bei identitetą. Trys išskirtiniai objektai – Atelier Oslo architektų House on an Island, Batay-Csorba projektuotojų The Double Duplex ir BBP Architekter komandos TrollBeads House – turi stipriai išreikštą odą, kuri yra neatsiejama jų architektūrinės koncepcijos dalis.

Tekstas: architekto Tomo Milkamanavičiaus

Namas saloje Architektai: Atelier Oslo Vieta: Skåtøy sala, Norvegija Įgyvendinta: 2018 m.

Fotografijų autorius: Ivar Kvaal

10 I 2020: 2 (113)

Išskirtinės konstrukcijos nedidelis namas įsikūręs saloje, pietinėje Norvegijos pakrantėje. Norvegų studija Atelier Oslo, kurią 2006 m. įkūrė Nilsas Ole Bae Brandtzægas, Thomas Liu, Marius Mowe ir Jonas Norstedas, suprojektavo būstą menininkų porai, norėjusiai atsitraukti pamąstyti ir dirbti Skandinavijos salos pakrantėje. Užsakovai siekė paprastos erdvės atsipalaiduoti ir mėgautis vaizdais į fjordą.

Pakrantės sklypui būdingos lygios ir lenktos uolienos, besileidžiančios vandenyno link. Charakteringa vietos topografija buvo kruopščiai išmatuota, kad uolienos būtų integruotos į projektą. Namas pastatytas ant betoninio stilobato, kuris tarsi pagrindas pasodina medinę ažūrinę konstrukciją ant uolos. Skirtingų lygių betoninės grindys jungiasi su pagrindiniais reljefo lygiais ir sukuria daugybę skirtingų lauko erdvių. Į vieno aukšto pastatą patenkama per aktyvų ažūrinį fasadą ir net kelis jame esančius įėjimus. Didžiąją

2020: 2 (113) I 11

ploto dalį užima didelė bendroji erdvė, o vaikščiojimas joje ir aplink ją suteikia nepakartojamą įspūdį, kai skirtingi elementai, nesusiję su svetaine, tampa architektūros dalimi.

Iš betoninių grindų išauga virtuvė, vonios kambarys ir židinys, kad tarnautų gyventojams kaip ant uolų sutupdyti baldai. Interjeras virsta kraštovaizdžio dalimi. Name taip pat suprojektuotas vonios kambarys, du miegamieji ir biuro patalpos.

Gyvenamajame name yra laiptai, vedantys žemyn iki įėjimo, pramušantys kabinos stogo liniją. Čia architektai suprojektavo nedidelį suoliuką, kuris „yra puiki vieta atsisėsti ir pagauti paskutinius saulėlydžio spindulius“.

Vienas įdomiausių ir išskirtiniausių kompozicinių elementų – ažūrinis namo fasadas. Visu perimetru jis atviras, sudarytas iš langų rėmų struktūros, o antru lygmeniu uždengtas smulkaus skaidymo mediniu ažūriniu tinklu. Taip, nors ir būdamas vizualiai atviras, objektas tampa pusiau privatus. Būdamas perregimas ir efemeriškas, fasadas kontrastuoja su tvirtu betoniniu stilobatu ir uolų paviršiumi. Name taip pat aktyvus ir aiškiai išreikštas penktasis fasadas – stogas. Laisvu gegnių planu išdėliota konstrukcija papildoma pailgais stoglangiais, taip atveriant objektą vizualiam kontaktui su dangumi.

Namas saloje yra labai netradicinės kompozicijos ir struktūros objektas, kuris panaudoja išskirtinio sklypo savybes ir įjungia jas į architektūrinę koncepciją, taip pavirsdamas individualia, kontekstualia ir jaukia poilsine visiems, leidžiantiems joje laiką.

12 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 13

Ažūrinis dupleksas Architektai: Batay Csorba Architects Vieta: Torontas, Kanada Įgyvendinta: 2016 m.

Fotografijų autorius: Doublespace Photography

14 I 2020: 2 (113)

Architektūra

i

Šis objektas įsikūręs Melburno prospekte, Parkdale rajone – vienoje iš žymiausių Toronto istorinių apylinkių, menančių karalienės Viktorijos laikus.

Kanados architektų studija BatayCsorba Architects Toronto centre sukūrė laibų vertikalių gyvenamųjų pastatų porą, pasižyminčią dėmesiu detalėms, kurių taip pat galima rasti vietovės istorinėje architektūroje.

Platus sklypas buvo padalytas į du atskirus vienetus, kiekviename jų pastatant keturių aukštų dvipusį gyvenamąjį namą, leidžiantį savininkams išsinuomoti vieną iš jų, kad galėtų sukurti pasyviųjų pajamų srautą.

Dualistinio namo architektūra – šiuolaikiška ir kontekstuali. Didžiuliai priekinio fasado langai, balkonas, statūs stogai ir aštrios vertikalios linijos yra charakteringiausi architektūriniai bruožai. Apatinė priekinio fasado pusė plakiruota plytomis, o viršutinė dalis dengta skarda ir ažūrine medine ekrano tipo danga.

Anot architektų, ekranas, pagamintas iš biologiškai patobulintos, atsparios puvimui ir tvarios minkštos medienos, suteikia privatumo ir kartu praleidžia natūralią šviesą. Dieną ažūrinis fasadas filtruoja šviesą, padengdamas erdvę grakščiais efemeriškais šešėliais, o naktį šviečia tarsi dekoratyvinis žėrintis žibintas.

Fasado elementai išdėstyti taip, kad sukurtų kelis vaizdus, kai ​​ žiūrovai praeina pro šalį.

Namo interjeras suprojektuotas kontrasto principu. Kambariuose yra aukštos lubos ir baltos sienos, kartu su dideliais langais, atnešančiais dienos šviesą į siaurų namų gelmes.

Architektai stengėsi sukurti panašų į eksterjero tekstūrą efektą patalpose, eksponuodami kolonas, lubų sijas

2020: 2 (113) I 15

ir ortakių klojinius. Šie elementai jungiami su medžiagų palete, kurią sudaro mediena, nerūdijantysis plienas ir šlifuotas granitas.

Gyvenamieji vienetai name pagal jų vertikalią poziciją padalyti į aukštesnio ir žemesnio lygio apartamentus. Į žemesnio lygio apartamentus patenkama nuo gatvės nusileidus laiptais žemyn. Iš čia pro tambūrą laiptais kopiama aukštyn į bendrąją erdvę, o dar kartą nusileidus atgal – į apatinius miegamuosius.

Interjeras išplaukia į vidinius kiemus, kurių sienas puošia ryškios vietos menininkų freskos. Į aukštesnio lygio vienetus pakliūvama nuo gatvės,

lipant laiptais aukštyn. Buto priekyje suprojektuotas balkonas su vaizdu į gatvę, o terasa gale sujungta su pagrindiniu miegamuoju. Dominuoja atviras interjero planavimas, kuriame skirtingo privatumo lygio patalpos atskirtos vertikaliai, o vienodo – kuriant sklandžius perėjimus iš vienos erdvės į kitą.

Kaip pasakoja patys architektai, dvigubas kotedžas pagerbia esamą kontekstą ir vietinių meistrų kuriamą grožį bei vietos meniškumą megzdamas kontekstinius ryšius per masę ir geometriją, kartu su tekstūra ir detalėmis, kurios šiame projekte itin kruopščiai suderintos.

TREČIO AUKŠTO planas

ANTRO AUKŠTO planas

IPRMO AUKŠTO planas

Rūsio planas

16 I 2020: 2 (113)

i

Architektūra

Architektas: BBP Arkitekter Vieta: Kopenhaga, Danija Įgyvendinta: 2013 m.

Fotografijų autoriai: Jens Markus Lindhe, Kjeld Madsen, BBP Arkitekter

Jens Markus Lindhe

Kjeld Madsen

Auksu dabinta architektūra

18 I 2020: 2 (113)

BBP Arkitekter

Jens Markus Lindhe

Danų studijos BBP Arkitekter architektai rado naujus namus juvelyrinių dirbinių įmonės Trollbeads būstinei, garsėjančiai stiklo ir aukso karoliukų gamyba. Architektai rekonstravo 1964 m. statybos biurų pastatą Kopenhagos centre, imituodami aplinkinių pastatų tūrį ir mastelį, tačiau tuo pat metu naudodami modernias medžiagas. Taip gimė kontekstualus, pagarbą istorinei aplinkai išlaikantis šiuolaikiškas objektas.

Viduje pastatas išdėstytas kaip senas Venecijos pirklių namas. Prekės kraunamos pirmame aukšte, sandėlis ir biurai yra viduriniuose aukštuose, o viršuje – butas ir stogo terasa savininkui.

Ko gero, išskirtiniausias ir įdomiausias pastato elementas – fasadas. Jis susideda iš kelių dalių. Pirma yra seno pastato mūrinis kiautas, kuris į gatvę atsuka juostinius vitrininius langus, o jungiamosiose dalyse – aklinas sienas.

2020: 2 (113) I 19

Jens Markus Lindhe

BBP Arkitekter

BBP Arkitekter

Jose, pagal BBP Arkitekter projektą suformuoti atsitiktine tvarka išdėstyti apvalūs langai.

Tarsi antra oda, perforuotas pakabinamas sluoksnis suvedamas su stogo suapvalintu kampu, todėl pastatas atrodo mažesnis, palyginti su trumpesniu geltonu kaimynu.

Iš pirmo žvilgsnio dekoratyvinė žalvarinė uždanga atlieka kelias funkcijas, tokias kaip susiliejimo su šalia esančiais pastatais, apsauginę ir naujos, po skaidriu fasadu esančios struktūros pabrėžimo. Į žalvario užuolaidą įperforuotas raštas įkvėptas erškėčių gyvatvorės.

Smulkaus mastelio organiška maniera išdėstytas motyvas sukuria dvigubą jos suvokimo dimensiją, priklausomai nuo žiūrėjimo atstumo. Iš tolo raštas susilieja į vientisą šviesos ir prieblandos debesį, o iš arti matyti jautri jo geometrija. Raštą sukūrė tekstilės dizainerė Lene Toni Kjeld kartu su architektu Ebbe Wæhrensu.

Trollbeads juvelyrikos salonas yra tas objektas, kuriame iš seno namo, pasitelkus gudrų architektų užmanymą, atlikta gana nesudėtinga intervencija, pakeičianti pastato įvaizdį iš esmės. Su aplinka derantis šiuolaikiškas objektas reaguoja į besikeičiantį paros laiką, apsaugo nuo perkaitimo, reguliuoja privatumą, o svarbiausia – reprezentuoja įmonės veiklą ir filosofiją.

20 I 2020: 2 (113)

BBP Arkitekter 2020: 2 (113) I 21

i

Metų interjerų deVINtukas

Rafinuotas interjeras Rygoje Normundas Vilkas

Interjero autoriai: Normundas Vilkas, Dovilė Piekytė, Dovilė Paunksnytė Studija: AKTA Fotografijų autorius: Norbert Tukaj

Dovilė Piekytė

Dovilė Paunksnytė

22 I 2020: 2 (113)

Butas yra architekto Edgaro Frizendorfo suprojektuotame ir 1911 m.

Rygoje pastatytame jugendo stiliaus name, kuriam suteiktas architektūros paminklo statusas „Savrupmaja“. Interjere gausu saugomų kultūros paveldo detalių, įkvėpusių ir padiktavusių stiliaus sprendimus. Patalpose išsaugotos istoriniam laikotarpiui būdingos erdvių proporcijos ir planinė struktūra – ji tik nežymiai pakoreguota, kad būtų tinkamiau pritaikyta šiuolaikiškiems šeimos poreikiams. Stengtasi išlaikyti pusiausvyrą tarp didžiulę erdvę užpildančių masyvių baldinių tūrių ir grakščių, dekoratyvių interjero elementų. Natūralios santūrių spalvinių tonų apdailos medžiagos kuria rafinuotą interjero atmosferą.

Būstas buvo projektuotas 3 asmenų šeimai, todėl buvo būtina atsižvelgti į funkcionalumą bei gyventojų poreikius, tačiau itin svarbus užsakovų ir projekto autorių siekis – išsaugoti originalius būsto elementus.

Deja, nepavyko rekonstruoti senųjų grindų, nes jos buvo labai prastos būklės, tačiau rastas buvusią dangą atkartojantis analogas. Pasirinktos tamsaus ąžuolo eglutės rašto parketlentės, o beicuoto tamsaus medžio fragmentai atsikartoja ir korpusinių baldų fasaduose darbo kambaryje, svetainėje, miegamajame.

Užsakovo prašymu buvo suprojektuotas darbo kambarys, atskirtas stikline pertvara. Taip buvo išvengta vizualinės erdvės fragmentacijos, o, atvėrus darbo zoną, svetainė optiškai padidėja. Panaikinus pertvarą buvo sujungta virtuvė su svetaine. Itin estetiški ir nesuskaidyti virtuvės baldų fasadai padėjo išvengti buitinio vaizdo. Prašmatniai atrodantis akmens piešinys, tarsi paveikslas dekoratyviai, tačiau subtiliai traukia akį. Projekto autoriai dar įrengė du vonios kambarius ir drabužinę šalia holo, suprojektuotas erdvus miegamasis ir vaiko kambarys.

Pagrindinis patalpų apšvietimo šaltinis – sieniniai šviestuvai. Lubiniai šviestuvai papildo šviesą skleidžiančius brà ir prireikus suteikia didesnį šviesos kiekį. Rekonstrukcijos metu didelis dėmesys buvo skirtas autentiškoms detalėms išsaugoti: lubų puošybos elementai, autentiškos durys, langai, įspūdinga krosnis – visa tai padėjo sukurti charakteringą interjerą, kuriame grakščiai dera tamsi mediena, baltos sienos, šviesūs audiniai, derinami su žalsvais ir terakotos atspalviais. Susitinkantys blizgūs ir matiniai elementų paviršiai sukuria darnią ir dinamišką visumą.

Konservatyvios, interjere vyraujančios spalvos, sugretinamos su kruopščiai parinktais, ypač moderniais baldais suteikia netikėtumo įspūdį, o bauhauso architektūrą menančios suapvalintos kai kurių baldų formos spinduliuoja žavesiu, elegancija ir suteikia kambariams charizmos. Nestandartinis šeimininkų miegamojo lovos rėmas – tai žaisminga ir šiuolaikiška istorinio motyvo interpretacija, leidžianti pajusti, jog būste didžiulis dėmesys skiriamas ne tik estetinėms vertybėms, bet ir praeities atminimui.

2020: 2 (113) I 23

i

Metų interjerų deVINtukas

Poilsio apartamentai Druskininkuose Dalia Gerasimavičienė

Interjero autorė: Dalia Gerasimavičienė Fotografijų autorius: Vaidotas Darulis

Nuomai skirti dviejų kambarių apartamentai buvo įrengti nuostabioje vietoje, šalia miško, Druskininkuose. Tai, kad butas pirktas jau su daline apdaila, ironiška, įrengimą kiek pasunkino, nes teko derintis prie esamų pertvarų, įvadų bei apdailos medžiagų – galimybės kažką keisti nebuvo.

Kadangi sienos jau buvo nudažytos, santechnikos ir elektros prietaisų vietos numatytos, grindys – išklotos, plytelės – suklijuotos, o durys – sumontuotos, teko išmaniai prisitaikyti prie esamos situacijos ir, viską kruopščiai apgalvojant, išryškinti būsto charakterį, stilių.

Kadangi butas yra kurorte, tikroje ramybės bei poilsio oazėje, pagrindiniu tikslu tapo sukurti komfortišką, šiuolaikinį interjerą, kuriame visas dėmesys būtų skiriamas kokybiškam poilsiui, nes čia trumpalaikio vizito atvykę svečiai būtent to ir siekia. Nors šis dviejų kambarių butas nėra didelis, tik 41 m², jame užtenka vietos visoms svarbiausioms zonoms: holui su talpia spinta, vonios kambariui, nedidelei, bet labai funkcionaliai virtuvei, valgomojo zonai, svetainei ir pačiai svarbiausiai bei didžiausiai – miegamojo zonai. Čia galima rasti patogią dvigulę lovą minkštu samanų spalvos atlošu, o šalimais esančios spintos kakaviniai durų fasadai ir švelnūs smėliniai lovatiesės bei užuolaidų atspalviai padeda sukurti itin jaukaus ramybės kampelio įvaizdį.

Interjere naudotos kokybiškos ir praktiškos medžiagos. Prie šviesių ąžuolo parketlenčių, faneruotų durų priderintos medžiagų spalvos, parinkti gražiai suskambantys dekoro elementai. Virtuvėje panaudota gan tamsaus medžio dekoro plokštė, ji praktiška ir kartu dera prie esamo medžio. Gal kiek netikėtas valgomojo stalo marmuro dekoras harmoningai papildo interjerą. Kadangi elektros taškai, t. y. kištukiniai lizdai, jungikliai ir kt., jau buvo įrengti, norint pakeisti baldų vietą, projekto autorei teko pagudrauti ir parinkti tam tiko modelio asimetriškus šviestuvus miegamajame virš lovos, o svetainėje kabantį šviestuvą, pasitelkus kabliuką, centruoti virš valgomojo stalo.

Labiausiai interjeras išsiskiria juodos spalvos gausa ir čia ji – viena iš vyraujančių. Kiekvieną interjero elementą ar baldą lydi juoda detalė, linija, tačiau bendras koloritas ir vaizdas susiveda į vientisą ir harmoningą visumą. Norint sukurti žaismingą nuotaiką, kaip atsvara juodai spalvai pasirinkti papildomi samanų žali, terakotos tonai, pasteliniai atspalviai bei žiupsnelį prabangos suteikiančios auksinės detalės.

Specialiai šiam būstui buvo nutapytas autorinis dizainerės paveikslas pavadinimu „Du pasauliai“, kuris, tarsi taškas ant „i“, užbaigia interjerą ir transliuoja mintį, jog visi turime du pasaulius – vieną, kuriame gyvename ir dirbame, kitą, į kurį norime nors trumpam pabėgti, atitrūkti nuo visko, pakeisti aplinką. Poilsio apartamentai tikrai tapo antruoju pasauliu, į kurį norisi sugrįžti ir pailsėti nuo gyvenimiškų kovų.

24 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 25

i

Metų interjerų deVINtukas

Yara International biuras Dmitrij Kudin

Laura Malcaitė

Interjero autoriai: Inblum (Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Eglė Dimaitytė, Marija Stonytė, Gintautas Gutauskas) Fotografijų autorius: Darius Petrulaitis

Rūta Kazėnaitė

Eglė Dimaitytė

Marija Stonytė

Gintautas Gutauskas

26 I 2020: 2 (113)

Pasaulinio trąšų gamintojo Yara International interjero projekto koncepcija grindžiama gamtos gyvybingumu. Bendrovės tapatumas perteikiamas dinamiškomis, augalų įkvėptomis formomis, spalvomis ir faktūromis.

Biuras spinduliuoja natūralia energija, lyg daigai po šiltu saulės spinduliu. Šviesių spalvų paletė derinama su natūralaus medžio gaminiais, kad būtų sukurta jauki darbo aplinka. Planinė struktūra: atviros poilsio zonos, neformalūs susitikimų kambariai, lenktos sienos. Didžiulės lenkto stiklo pertvaros skatina smalsumą, atvirumą, bendradarbiavimą.

Užsakovai pageidavo įsikurti aukščiausio komforto lygio biure, atspindinčiame jų vertybes ir skatinančiame produktyvų darbą. Biure dirba tarptautinis kolektyvas iš įvairių Europos šalių, todėl norėta sukurti aplinką, kurioje darbuotojai galėtų bendradarbiauti, turėtų galimybę neblaškomi triūsti, bet kartu jaustųsi jaukiai ir turėtų erdves, skirtas vieni kitiems pažinti. Siekiant užtikrinti skirtingus didelio skaičiaus žmonių poreikius, suprojektuotos įvairios erdvės: neformalūs pasitarimų kambariai, baro aukščio laikinosios darbo vietos, tylos zona, žaidimų kambarys, jogos patalpa, daugiafunkcė mokymo erdvė ir t. t. Tačiau didžiausią plotą užima atviro plano darbo erdvės, sudalytos į zonas pagal įmonės skyrius.

Stengiantis suteikti jaukumo, pritaikyta medienos apdaila bei pastelinės spalvos. Modernumą, šiuolaikiškumą pabrėžia dideles erdves puošiantys betoniniai paviršiai, kurie, be kita ko, ir ilgaamžiai. Išskirtiniu projekto akcentu tampa metalinės perforuotos akustinės lubos, plastiškai vingiuojančios per patalpas ir pagal poreikį atitinkamose zonose atliekančios savo paskirtį, o kur to nereikia – apnuoginančios originalias lubas bei daugybę inžinerinių vamzdynų, skydelių ar laidų kanalų. Toks trimatis lubų dizainas suteikia interjerui dinamikos.

Komfortui užtikrinti, įdiegta pažangi DALI sistema, reaguojanti į natūralaus apšvietimo lygį: šviestuvai per daviklius automatiškai įjungia didesnį ar mažesnį dirbtinės šviesos srautą. Daugybė susitikimų ar pasitarimų „kapsulių“, t. y. stiklinių kambarių, buvo įrengta naudojant dvigubas lenkto stiklo akustines pertvaras, nes pageidauta itin geros garso izoliacijos.

Subtilios darbo zonos ir žaismingos, spalvingos, įdomiais baldais, šviestuvais bei kitais interjero elementais papildytos erdvės sudaro puikią dermę tarp rimties ir susikaupimo. Didelis dėmesys, skiriamas ne tik estetikai, bet ir technologijoms, padedančioms sukurti ne tik gražią, bet ir komfortišką darbo vietą parodo tiek darbdavio, tiek projekto autorių profesionalumą ir žmogiškumą.

2020: 2 (113) I 27

i

Metų interjerų deVINtukas

Užmiesčio namai Klaipėdos priemiestyje Kristina Lastauskaitė-Pundė

Interjero autorė: Kristina Lastauskaitė-Pundė Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas

Modernus ir šiuolaikiškas interjeras, atliepiantis šiuolaikinio gyvenimo būdo poreikius, buvo sukurtas jaunai porai. Erdvės planas keistas: pirmas aukštas skirtas gyvenamajam kambariui bei maisto ruošimui, buvimui kartu, o virtuvė tik šiek tiek atribota nuo gyvenamosios erdvės. Ją su gyvenamuoju kambariu tarsi sujungia valgomojo stalas. Kampinė sofa atsidūrė atokiau nuo maisto gaminimo vietos, tačiau valgomojo zona čia išliko centrine ašimi. Antrasis aukštas skirtas poilsiui, todėl ten – du miegamieji ir vonios kambarys. Suprojektuota holo drabužinė tarnauja ir kaip sienelė, ribojanti koridorių nuo virtuvės.

Renkant medžiagas, buvo pasitelkta jų įvairovė: mediena, akmuo, betonas, dekoratyvinis tinkas, stiklas, metalas ir oda. Vyrauja daug kontrastingų atspalvių: nuo tamsiai pilkos, beveik juodos, rudai raudonos, iki pastelinės gelsvos spalvos pilkuose tonuose, tarsi atgaivinančios niūresnes interjero dalis. Vyrauja modernios medžiagos. Dėl praktinių sumetimų grindims buvo nuspręsta naudoti laminatą, o laiptų pakopoms pritaikyta betono apdaila, tinkanti prie šiuolaikiškos stilistikos ir suteikianti atsainaus paprastumo. Be kita ko, tai labai praktiškas sprendimas. O štai laiptų turėklams naudota dažyta faneruotė. Ažūrine, natūralią šviesą praleidžiančia sienele, nuo laiptų buvo atsieta poilsio zona. Virtuvės ir valgomojo stalo stalviršiui pasirinkta kompaktinė plokštė, o virtuvės fasadams – dažyta ir frezuota MDF plokštė.

Suprojektuotų baldų formos aiškios ir geometriškos, gana griežtos, tad baldinių medžiagų spalvų žaismas tarsi išsklaido rimtą ir santūroką nuotaiką, suteikia netikėtumo. Interjere sudarytos įvairios apšvietimo galimybės, įrengta daug netiesioginės, paslėptos šviesos šaltinių, sukuriančių jaukią, ramią atmosferą.

Miegamojo erdvėje lova pastatyta ant žemo medinio pjedestalo – tai, rodos, nesudėtingas, tačiau funkcionalus sprendimas, pabrėžiantis kambario paskirtį ir poilsio svarbą. Kartu šis elementas suformuoja nepretenzingą, atsainią bei atpalaiduojančią nuotaiką ir sudaro galimybę pakylą naudoti kaip daiktų talpyklą. Lovūgalio siena išpiešta geometrinių formų ir spalvų kompozicija, kurios spalvų gama kartojasi visame interjere. Talpi drabužinė kambario gale atskirta stumdomąja stiklo pertvara, leidžiančia lengvai sujungti abi erdves į vieną.

Kontrastingas ir drąsus, ryškaus charakterio buto interjeras pasižymi stilistika, kurios nepralenks jokios tendencijos. Tokia charizma neišblės daugybę metų.

28 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 29

i

Metų interjerų deVINtukas

Originalus ir žaismingas lofto interjeras Lina Urban

Interjero autorė: Lina Urban Fotografijų autorė: Lilija Lozovič

Loftas tampa vis populiaresniu gyvenamuoju būstu, tačiau jo įrengimas tebekelia nemažai klausimų. Demonstracinis statytojo įmonės butas buvo sukurtas norint parodyti, ką galima padaryti su tokia erdve ir kaip joje gyventi.

Paprastai tokio pobūdžio namus įsigyja ir juose apsigyvena jauni vienišiai arba vaikų dar neturinčios poros. Šeimai padidėjus, loftas iškeičiamas į didesnio ploto būstą. Žinant, jog gamyklinis butas yra laikina, 7–10 metų stotelė, galimas ekspresyvesnis, drąsesnis interjero stilius, kuris su laiku nepabos. Šio lofto plotas yra 35 m², įskaitant miegamojo zonai skirtą antresolę.

Pagrindinis tikslas – sutalpinti visas funkcines zonas ir sukurti kuo erdviau atrodantį būstą, kuriame būtų patogu gyventi. Po antresole įrengta vonia, drabužių spinta ir virtuvė, o antrame aukšte – poilsio zona, miegamasis. Šiame lofte nepabijota efektingo kolorito, o tam atspirties tašką davė ryškus paveikslas, kurį sukūrė pati interjero autorė. Vyraujančią terakotos ir juodą gamą papildė klasikiniai mėlyni ir raudoni atspalviai. Sodrūs interjero elementai gali būti lengvai pakeisti, panūdus atnaujinti interjerą ar paversti jį ramesniu.

Butas skirtas kūrybiškam jaunimui, siekiančiam išsiskirti, mėgstančiam bohemišką gyvenimo būdą. Jiems reikalinga atvira, nestandartinė erdvė; juos žavi aukštos, beveik 4 metrų lubos, dideli langai. Tokie žmonės vertina industrines patalpas, stebinančias sava autentika: apnuogintais rygeliais, grubiomis, neglaistytomis rifliuotomis perdangos plokštėmis, kokios yra ir šiame lofte. Šiuolaikiškas, kiek eklektiškas interjeras pasižymi ryškiais elementais.

Vengta industrinio stiliaus motyvų, nes jie po truputį išeina iš mados – norėta sukurti ilgaamžį, charakteringą interjerą, o ne sekti populiariomis tendencijomis. Apdailai naudota nemažai juodo metalo konstrukcijų, kurios savo grubumu industrinėms erdvėms itin tinka. Laiptų pakopoms pritaikytas natūralaus klijuoto uosio masyvas, o keraminei sienai – akmens masės plytelės. Grindys išklotos balinta laminuota danga.

Juoda matinė virtuvė atrodo ištaigingai ir dera prie juodo metalo elementų, laiptų ir jų turėklų. Antrame aukšte stovi dvigulė lova, įtaisytos kelios spintelės ir drabužinė, kurios durims parinktos rūdžių imitacijos LMDP plokštės. Plytelėmis dekoruota siena tęsiasi ir šioje erdvėje, o ją papildo grafinis patalynės ir kilimo raštas bei smulkūs, spalvingi elementai. Vonios kambaryje pagrindiniu akcentu tampa geltonas praustuvas. Jam reikėjo subtilaus fono, todėl tam puikiai pasitarnavo juodų ir baltų plytelių derinys bei kontrastingų spalvų glaistai. Papildomo įspūdžio suteikė juodi santechnikos prietaisai. Spintoje su veidrodinėmis durimis paslėptas vandens šildytuvas ir skalbyklė.

Dekoratyviajai molio sienai pabrėžti palei lubas buvo sumontuotas paslėptas LED apšvietimas, kuris miegamojo zonoje tapo ir šviesos šaltiniu virš lovos.

Ten, kur reikalinga intensyvesnė šviesa, sumontuotos LED plokštės, o aukštai erdvei užpildyti pakabinti dekoratyvūs šviestuvai-burbulai. Laiptams pašviesti naudojami nesimetriškai, tarsi atsitiktinai išdėlioti sieniniai šviestuvai. Originaliai bei žaismingai atrodantys apšvietimo taškai puikiai atspindi šio būsto charakterį.

30 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 31

i

Metų interjerų deVINtukas

Minimalistas

Eglė Prunskaitė Braziulė

Interjero autorė: Eglė Prunskaitė-Braziulė Studija: Prusta Fotografijų autorius: Leonas Garbačauskas

Gerai savo poreikius ir norus žinantis užsakovas – tikras lobis profesionaliam interjero dizaineriui. Išsilavinęs, pasaulinėmis dizaino tendencijomis besidomintis, išskirtinį dizainą vertinantis žmogus – štai toks šio būsto šeimininkas. Drąsūs, tačiau nevarginantys ir nepabostantys sprendimai, originalumas ir meniškumo prieskonis tapo pagrindiniais principais, kuriais vadovautasi kuriant rafinuotą ir subtilų interjerą.

Senamiesčio buto kvadratūra nėra didelė, 53 m², todėl būstui norėta suteikti erdvumo įspūdį. Dėl šios priežasties trys kambariai virto dviem.

Dėl techninių priežasčių miegamajam buvo skirta gerokai daugiau erdvės.

Kambaryje tilpo poilsio ir miego zona, atvira laisvai pastatoma vonia bei drabužinė, atskirta neaukšta sienele. Dėl optinės iliuzijos buvo suprojektuotos ir aukštesnės, 2,5 m aukščio durys. Tam, kad durys susilietų su sienų plokštuma ir būtų išsaugotas švarus dizainas, pasirinktas modelis be apvadų.

3,5 m aukščio lubos sudarė galimybę įmontuoti į jas šviestuvus, o likusius šviesos įtaisus panaudoti ir kaip dekoro elementus – pasirinkti akcentiniai, juodi, lakoniški, skulptūriško dizaino. Toks sprendimas leido užpildyti erdvę, bet jos neapsunkinti. Interjere buvo panaudota išskirtinė, itin įdomi sienų dažymo technika pilkais pustoniais. Laužytomis formomis, menančiomis metamus šešėlius, buvo vizualiai deformuojama realybė: sukurtas įgilintų durų ar šviesos srauto, patenkančio pro langą, įvaizdis.

Taip galima ne tik sukurti be galo įdomius efektus, bet ir optiškai praplėsti erdves. Kitas būdas tai padaryti – dažytos MDF plokštės frezavimas grioveliais. Jį pritaikius baldų fasadai atrodo daug lengviau ir trimatiškiau.

Siekiant išgauti kuo ramesnę ir tyresnę atmosferą, vengta aktyvių raštų, margų apdailos medžiagų, todėl dominuojantys paviršiai yra vienspalviai, o įdomumo suteikia jų faktūros ir parinkti derantys ar švelniai kontrastuojantys pustoniai. Dekoratyvumo bei švelnumo interjerui suteikia blausi koralų spalva. Jos galima rasti virtuvės baldų fasaduose ir grindų dangoje šalimais, vonios kambario sienų plytelėse, dekoro elementuose.

Minkštas miegamojo lovūgalis, besitęsiantis iki pat lubų, puošia patalpą kiek tamsesniu, tačiau taip pat koraliniu atspalviu. Vyrauja pilkšvas fonas, o atmosferą sušildo medinės grindys. Šios medžiagos raštų atsiranda tik grindų plokštumoje.

Juoda spalva – tai tarsi subtilios akcentinės detalės, atsikartojančios visame bute: santechnikos prietaisai, maišytuvai, kištukiniai lizdai, jungikliai, paveikslų, veidrodžių, dušo kabinos rėmai, durų rankenos ir daugybė kitų elementų sukuria grafišką liniją, kuri suteikia minimalistiniam interjerui dinamikos ir charakterio. Šis sprendimas atskleidžia ir projekto autorės smulkmeniškumą, atidumą detalėms.

32 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 33

i

Metų interjerų deVINtukas

Senamiesčio autentika

Justė Žibūdienė

Interjero autorės: Justė Žibūdienė, Dominyka Šulcaitė Studija: Toota Nuotraukų autorius: Norbert Tukaj

Dominyka Šulcaitė

34 I 2020: 2 (113)

Butas senamiestyje buvo kardinaliai rekonstruotas ir pakeistas: atsisakyta pereinamų miegamųjų, perkeltas vonios kambarys, ir, atsižvelgiant į visus būsto privalumus bei šviesos gausą, suformuotos naujos erdvės komfortiškai gyventi. Stilistika buvo derinama pagal užsakovo norus ir projekto autorių pasiūlymus – taip sukurtas originalus, šiuolaikiškas interjeras su elegantiškais ir rafinuotas klasikiniais motyvais, išlikusiais nuo senų laikų.

Butas priklauso jaunam žmogui, todėl visa sukasi apie komfortą ir estetiką. Itin patogus suplanavimas, erdvios, neperkrautos patalpos, funkcionalus baldų išdėstymas bei konservatyvus, tačiau jaunatviškas kolorito ir apdailos medžiagų pasirinkimas stebina savitumu ir charakteringumu. Siekta išsaugoti senąjį būsto palikimą: lubų lipdinius, duris, grindis, langus, todėl prie jų itin kruopščiai priderinti šiuolaikiniai elementai suskamba itin originaliai. Koridoriuje ir vonios kambaryje grindų apdailai parinkta mozaikinio betono (terazzo) danga, kuri taip pat, tik kitomis spalvomis, persikelia į virtuvės stalviršį. Medžio masyvo baldai, veliūras, aptakios, rafinuotumo suteikiančios baldų formos – visa tai atspindi namo, kuriame yra butas, norėtą perteikti laikmetį.

Būste stengtasi išryškinti išlikusius ar atkurtus autentiškus motyvus, o prie jų subtiliai derinti modernias detales. Viena iš idėjų – grafikos menas interjere. Taip atsirado stilizuoti, minimalistiniai grafiniai elementai: baldų fasadų frezavimas bangele, gretinamas su lygiais paviršiais. Tokiu būdu buvo sukurtas savotiškas lygių ir reljefą turinčių plokštumų ritmas. Šis principas buvo pritaikytas miegamajame, svetainėje ir darbo kambaryje.

Unikalaus rašto netradicinis parketo piešinys savo klasikiniu įvaizdžiu papildo lubų lipdinių grožį, o spalvingumo suteikia žaismingai margintas stalviršis, aksominės žalios sofos bei rausvos valgomojo kėdės. Prie jų puikiai suskamba dekoratyvios auksinės detalės.

Patalpose vyraujantis bendras centrinis apšvietimas buvo būdingas tam laikmečiui. Dėl lubų lipdinių itin svarbi tapo simetrija, taigi pačiame patalpos centre prie lubų tvirtinamas šviestuvas virto tarsi interjero ašimi, apie kurią verda gyvenimas. Papildomam apšvietimui buvo įrengti sieniniai šviestuvai ir paslėptos LED juostos tamsesnėse zonose.

Rafinuoto senamiesčio buto autentika suskambo itin žavingai prie klasikinių laikmečio motyvų priderinus subtilius modernius interjero elementus bei išraiškingas, tačiau neįkyrias apdailos medžiagas. Šis interjeras – tai puikus pavyzdys, kaip išsaugant praeities ženklus sukurti kažką nauja ir netikėta.

2020: 2 (113) I 35

i

Metų interjerų deVINtukas

Didelės šeimos namai

Ignas Kalinauskas

Interjero autoriai: Ignas Kalinauskas, Aidas Kalinauskas Studija: Archispektras Fotografijų autorius: Vaidotas Darulis

Aidas Kalinauskas

36 I 2020: 2 (113)

Erdvus namas, skirtas šeimynai, kuria unikalią istoriją. Jis stovi individualiųjų gyvenamųjų namų kvartale, vienoje pusėje ribojasi su mišku, todėl norėta išsaugoti ryšį su gamta. Didžiuliai langai atveria laukymės teritoriją, kurioje galima regėti užklydusias stirnas, o žaliuojanti veja tampa kone ryškiausiu į interjerą įsiliejančiu elementu.

Pats namas susideda iš trijų tūrių. Visi jie kreivi, charakteringi, o kiekvieno funkcija tiesiogiai atsispindi pastato formoje. Didžiausia erdvė yra bendra, naudojama visos penkių asmenų šeimos, t. y. svetainė su valgomuoju ir virtuvės zona. Mažiausiai ploto skirta katilinei ir tualetui.

Dviaukštis tūris – tai poilsio zona – miegamieji. Antrajame aukšte įsikūrę trys vaikai, turintys savą vonios kambarį, o po jais – šeimininkų miegamasis su erdviu vonios kambariu ir talpia drabužine.

Didžiulėje šviesioje erdvėje norėta išsaugoti tvarkos jausmą, todėl joje atidžiai parinkti ir įrėminti tam tikri architektūros ar interjero elementai: langai, durys, galerijos, televizorius, darbo zona, laikrodis, virtuvės darbastalis bei kitos detalės. Tokie mediniai rėmai itin pabrėžia laužytas stačiakampes geometrines formas, kurių koncepcija akivaizdi jau pastato išorėje, taigi norėta išlaikyti nuoseklumą ir viduje. Palei lubas kur ne kur buvo panaudotos LED juostos, dar labiau pabrėžiančios aštrias linijas, plokštumų lūžius. Lubų apdailai pritaikytos akustinės plokštės, užtikrinančios komfortišką bendravimą aukštose erdvėse. Šeimos name ryškiai atsiskleidžia esminiai projekto autorių dizaino principai: absoliutus funkcionalumas, kontekstualumas, sprendinių nuoseklumas ir savitas charakteris. Architektūrinė išraiška remiasi skandinaviška estetika – medinis fasadas ir juodas stogas, o interjere galima įžvelgti daugiau minimalizmo, šiuolaikinės japoniškos stilistikos, sušildančios malonia medienos tekstūra, šiltų atspalvių minkštų baldų gobelenais ar grubaus audimo kilimine danga. Būtent mediena, šviesios erdvės ir originalios baldų formos suteikia interjerui minkštumo, jaukumo, subtilaus žaismingumo, o blizgūs virtuvės bei vonios kambario baldų ir prietaisų paviršiai papildo stilistiką rafinuotu spindesiu, elegantiška prabanga.

Charakteringas ir charizmatiškas šeimos namas žavi netaisyklingų formų estetika, jaukiu medaus atspalvio medienos ir švarių baltos spalvos plokštumų deriniu, maloniai šildančiu ir erdves pabrėžiančiu apšvietimu bei originaliomis baldų variacijomis.

2020: 2 (113) I 37

i

Metų interjerų deVINtukas

Meniškas verslo centras Brigita Marija NorvaiSE

Interjero autorė: Brigita Marija NorvaiSE Fotografijų autorė: Deimantė Dubauskaitė

Nuo pat statybų pradžios, dar tik projektuojant verslo centrą Longas, buvo iškeltas pagrindinis tikslas: visus dizaino sprendimus sujungti į bendrą, tęstinį kūrinį. Būtent todėl fasade akį traukiančios vario spalvos architektūrinės detalės persikelia ir į interjerą. Centre planuota įkurdinti įvairiausia veikla užsiimančias įmones, taigi estetika turėjo būti neįpareigojanti, o ją nutarta suvienyti meno elementais. Norėta suformuoti stilingas, tačiau ne konservatyvias biuro erdves. Kontrastinga, dinamiška ir kartu solidi atmosfera parodo savitą požiūrį į darbo aplinką.

Didžiausias dėmesys skirtas bendrai naudojamoms erdvėms: fojė, laiptinei, laukiamojo ir poilsio zonoms, tualetams. Vienu ryškiausių interjero akcentų tapo pagrindinė grindų apdaila – stambiu mozaikinio betono (terazzo) raštu dekoruotos akmens masės plytelės. Ši medžiaga suteikia žaismingumo ir sugriauna biuro įvaizdžio stereotipus. Siekiant nepabėgti nuo industrinio ir modernaus fasado stiliaus, interjere buvo naudojama daug metalo bei stiklo elementų. Stengiantis suteikti šiek tiek šilumos ir papildyti rusvų, varinių atspalvių gamą, pritaikyti medienos elementai.

Taip, nepaisant interjere esančios šaltų tonų gausos, išsaugota jauki ir svetinga atmosfera.

Norint sukurti menišką interjerą, pasirinkti itin originalūs Lietuvoje pagaminti baldai, išsiskiriantys skulptūriškomis formomis. Jų išdėstymas ir atidžiai parinktas koloritas, derinamas su mozaikinio betono grindų danga, sudaro unikalią ir įkvepiančią kompoziciją, kurią papildo pačios dizainerės nutapytas didžiulis abstraktus paveikslas, pasižymintis plastiškomis formomis, dinamika, suteikiančia laukiamojo erdvei išbaigtumo jausmą.

Kadangi interjeras kupinas įvairių geometrinių formų, pasirinkti skulptūriški šviestuvai. Jie padeda užpildyti patalpų aukštį, taip pat sukuria tam tikrą papildomą ritmiką. Fojė ir laukiamajame bei poilsio erdvėse pritaikyti perforuoto metalo šviestuvai, atkartojantys fasade naudotas apdailos plokštes, o ilguose koridoriuose įtaisyti matiniai stiklo burbulai, sukuriantys galybę iliuzijų.

Verslo centras išsiskiria charakteringa, intriguojančia stilistika ir dinamiška formų įvairove, padedančia sukurti autentišką, kūrybiškai nuteikiančią, motyvuojančią aplinką. Šiltų ir šaltų spalvinių tonų darna puikiai atskleidžia meistrišką gebėjimą išlaikyti pusiausvyrą ir išsaugoti jaukią interjero atmosferą, o žaismingos kompozicijos, sugriaunančios konservatyvumo ir klasikos stereotipus, žavi neįprastu akiai deriniu.

38 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 39

DIZAINO KELIONĖS

Hans Georg Esch

i

Viešbutis – dizaino muziejus Vieta: Kelnas (Cologne), Vokietija. Įgyvendinta: 2014 m.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Fotografijų autoriai: Ralph Baiker, H. G. Esch

40 I 2020: 2 (113)

Ralph Baiker

Ralph Baiker

Design HotelsTM grupės narys

Senuose istoriniuose miesto archyvuose, tylioje aikštėje, šalia Šv.

Gereono bažnyčios esantis pastatas, 1897 m. suprojektuotas architekto Friedricho Carlo Heimanno, iki šių dienų išliko svarbia kronikų dalimi.

Išsaugota neogotikos architektūra buvo papildyta modernių baldų kolekcijomis, šiuolaikiniu menu ir fotografijomis – įstabiam viešbučio The Qvest interjerui didžiulę įtaką padarė pastato stilistika.

Viešbutis turi bendravardį žurnalą, kurio savininko, Michaelio Kaune, dėka, interjere galime pamatyti tai, kas regima ir leidinio puslapiuose: nišinis menas, dizainas, kultūra – viskas

Ralph Baiker Ralph Baiker Ralph Baiker

pulsuoja aukščiausio lygio modernaus dizaino elementais, bauhauso estetika ir aistra kokybei, formai, tūriui.

Nuotraukų galerija viešbučio koridoriuose ir kambariuose nuneša į pusiau klasikinę, pusiau fantastinę kino juostą, į originalų laikmetį, kuriame persipina epochos. Juntami prabangos, elegancijos, bet kartu ir misticizmo bei paslapties prieskoniai. Daug kur, tarsi nespalvotoje fotografijoje, vyrauja balti ir juodi deriniai, papildyti pilkšvais atspalviais: svečius gali apimti nuojauta, tarsi apsistota laikui nepavaldžiame dizaino muziejuje.

Iš viso įrengti 34 miegamieji ir apartamentai. Juose akį glosto paties aukščiausio lygio vintažiniai baldai ir originalūs modernizmo laikotarpio dizaino elementai. Kiekvieno kambario koncepcija skiriasi, o baldų kompozicijos bei išdėstymas yra unikalūs, todėl čia apsistojus kaskart pasijuntama lyg vis kitame viešbutyje. Kambarių plotas svyruoja nuo 12 iki 120 m². Istorija alsuojančiuose apartamentuose galima žavėtis įspūdingomis 5 ar net 6 metrų aukščio skliautinėmis lubomis ar gotikos paveldu – nuostabaus grožio plastiškos formos langais, puoštais raitytais rėmais.

Kur ne kur atsiveriantys lipdiniai, atidengtos lubų freskos, apnuogintos sijos – šios erdvės persismelkusios legendomis ir pasakojimais, o šiandien tai tapo vieta, kurioje įmanoma patirti kelis istorinius laikotarpius.

Kambariuose eksponuojamos originalios Roxanne’os Lowit, Marinos Gadonneix, George’o Holzo ir kitų menininkų fotografijos, padedančios sukurti atitinkamą nuotaiką.

Vieną iš erdvių kambarių Michaelis Kaune papildė šmaikščiu baldu – dizainerio Vernerio Pantono Living Tower (liet. „Gyvuojantis bokštas“).

Vonios kambariai puošti prabangiomis Parisian Metro plytelėmis, atrodančiomis itin puošniai, o, norint išsaugoti pusiausvyrą, šalia komponuojami Gretos Grossman kurti žaismingų formų metaliniai toršerai ant liaunų kojelių. Čia taip pat galima rasti tokių profesionalų kaip Charleso and Ray Eameso, Arne’o Jacobseno, Corbusier ar Mieso van der Rohe dizaino perliukų. Fojė svečius pasitinka stulbinantis vintažinis, žalvario ir

2020: 2 (113) I 41

Ralph Baiker Ralph Baiker

Ralph Baiker

Ralph Baiker 42 I 2020: 2 (113)

mėlynojo akmens apdaila dekoruotas registratūros stalas. Kiekvienas viešbučio kampelis yra ne šiaip funkcinė zona, o tarsi dizaino objektų ekspozicija. Būtent todėl niekad neapleidžia aukštos kokybės pojūtis, nesistengta pataupyti ar užmaskuoti. Pasak savininko Michaelio Kaune: „Detalės nėra tiesiog detalės. Jos ir yra dizainas.“ Viešbutyje vyrauja kontrastingi deriniai – tamsios grindys, akinamai baltos sienos ir lubos, juodi, tamsios odos gobelenai, juodmedis arba šviesios grindys ir tamsūs baldai.

Norint patalpas pagyvinti, buvo parinkta keletas sodrių ir efektingų elementų – geltoni foteliai, spalvingi paveikslai, rausvi ar pasteliniai kilimai.

Moderniuose balduose ir interjero elementuose pasitaiko daug juodo metalo, ažūro, todėl atsiranda tam tikras tinklo raštas, užpildantis tuštesnes vietas, sukeliantis trimatiškumo įspūdį ir didelėms erdvėms suteikiantis pusiausvyros.

Daugybę metų stovėjęs pastatas rado sau skirtą šeimininką, įprasminusį didingą architektūrą, savo tvirtomis sienomis tarsi serginčią naujesnį, tačiau jau taip pat istoriniu tarpsniu tapusį laikmetį bei jo palikimą – modernizmo dizaino perlus.

Viešbutis, vieną dieną galėsiantis tapti muziejumi, čia sukaupė visą kolekciją stilingiausių baldų ir interjero elementų – tereikia atvykti ir mėgautis mums sukurta erdve ir iš didžiulės masės atsijotais puikiausiais dizaino šedevrais, laikmečio atmosfera, menu ir kultūra.

rekomenduojame

i

Sienoms prakalbinti –

limonado spalvos jungikliai Jei prieš akis matote sienas, kurios, regis, pačios šaukiasi pokyčių, vienas iš būdų, padėsiančių joms suteikti naujos gyvybės – drąsesnių spalvų jungikliai ir kištukiniai lizdai. Interjero dizainerė Monika Juknienė rekomenduoja leistis į nuotykį su 2020 m. spalvos titulą pelniusia „Lemonade“. Pasak jos, jungikliai ir kištukiniai lizdai, nuspalvinti gelsvais, rusvais ar blyškiai rausvais tonais, visiems namams suteiks šviesios energijos ir pozityvumo.

Anksčiau dominavo ir iki šiol populiariausi išlieka juodi ir balti jungikliai, o pastaraisiais metais į interjerus vis drąsiau veržiasi kitokių spalvų gaminiai. Spalvotų jungiklių asortimentas ypač gausiai ir kokybiškai buvo išplėstas, kai garsiąja „Les Couleurs® Le Corbusier“ palete imti dažyti vokiečių įmonės JUNG jungikliai.

Su „Les Couleurs® Le Corbusier“ prekės ženklu bendradarbiaujanti įmonė JUNG pasiūlė 63-ų atspalvių jungiklius ir kištukinius lizdus – kad ir kokią serijos LS 990 prietaiso atmainą pasirinktumėte, ji bus nepriekaištingai nudažyta pageidaujama spalva. Nuo kitų populiarių spalvų sistemų pastaroji paletė skiriasi tuo, jog visi atspalviai dera tarpusavyje. Šveicarų ir prancūzų kilmės architektui Le Corbusier šią unikalią spalvų sistemos idėją pametėjo patys dizaineriai, dar XX a. pradžioje mėgę rinktis vos 2–3 spalvas – dažniausiai juodą, baltą ir pilką. 1931 m. architektas pristatė pirmąją tarpusavyje derančių spalvų kolekciją, o 1959-aisiais paletė buvo papildyta ryškesniais atspalviais ir tapo tokia, kokia naudojama iki šiol. Šiandien Le Corbusier indėlis yra ryškus tikrąja šio žodžio prasme. „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletė gali tapti įkvėpimo šalti-

niu, o ryškiaspalviai jungikliai ir kištukiniai lizdai sienas paverčia bemaž meno kūriniu.

Kai interjero tendencijų korifėjai prakalbo apie madingiausias šių metų spalvas – limonadu pramintus švelnius gelsvus, rusvus, rausvus tonus, išmanantieji „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletę žinojo, kad joje atras ir šioms tendencijoms arti­mų ar net identiškų spalvų. „Lemonade“ interjeruose – tai labai reikalingas gaivaus oro gūsis, simbolizuojantis gerą, šviesią nuotaiką, – sakė M. Juknienė. – Jos pasirinkimas namų dekore prilygsta vandens su citrina gėrimo ritualui ryte: atgaivina, tonizuoja, įkrauna energijos.“

„Citrinų gėrimo spalva ypač tiks prislopintų, neutralių žemės tonų interjeruose, kuriuose varijuoja pilki ir pieno atspalviai, o juos jungia kepinto cukraus spalvos šiluma, šviesus ar tamsesnis medis, linas, vilna.

Beje, limonado spalva gali būti ne tik gelsva, bet ir jausminga, švelni rožinė“, – įsitikinusi M. Juknienė.

Pasak jos, šiuo metu vyrauja natūralumo, ilgaamžiškumo tendencijos, vis labiau artėjama prie gamtos bei jos organiškų formų. Tad „minkštėja“ ir interjerai, juose itin populiarūs saviti ir charakteringi rankų darbo elementai: vazos, indai, kilimai.

Todėl pusiau rankiniu būdu „Les Couleurs® Le Corbusier“ spalvomis dažomi, matiniai ir vizualiai švelnių kraštų, minkšto paviršiaus įspūdį kuriantys JUNGikliai gali tapti puikiu pasirinkimu. „Made in Germany“ sertifikatas bei vokiška kokybė užtikrins gaminių patvarumą – „limonadą“ ant savo namų sienų junginėsite labai ilgai. Jei užsimanytumėte permainų, pravartu žinoti, jog viršutinė JUNG jungiklio dalis pakeičiama gana lengvai, nelupant ir neišimant sienoje esančios prietaiso dalies.

2020: 2 (113) I 43

i

DIZAINO KELIONĖS

Žalioji oazė miesto centre Vieta: Palma de Maljorka, Ispanija. Įgyvendinta: 2019 m. Tekstas: Gintautės Kisieliūtės. Fotografijų autorius: José Hevia.

V2com grupės narys

Can Bordoy – Grand House & Garden – tai nedidelis, bet prašmatnus 24 miegamųjų viešbutis su nuostabiu sodu, lauko baseinu, SPA programa ir erdvia terasa, nuo kurios galima gėrėtis poetiškais vietovės vaizdais.

Supanti žaluma priverčia pasijusti lyg būtum nuostabiausiame gamtos kampelyje, o iš tiesų viešbutis įsikūręs La Lonja rajone, istoriniame miesto centre. Žaliasis sklypas yra didžiausia privati žalioji zona šioje apylinkėje, ji stebina uogienojų,

44 I 2020: 2 (113)

citrusinių ir kitokių augalų turtais bei paukščių čiulbesiu.

Apleistas 500 metų senumo, 2 500 m² ploto pastatas buvo renovuotas ir pritaikytas šiuolaikiškam svečiui. Architektūros ir interjero darbus savininkas Mikaelis Hallas patikėjo žinomai bendrovei OHLAB, vadovaujamai architektų Palomos Hernaiz ir Jaime’io Oliverio. Jų pagrindinis tikslas buvo paskatinti svečius patirti pastatą labiau ne kaip viešbutį, o kaip namus. Būtent todėl

atvykėliai sutinkami ne registratūroje, o namo hole, vietoje restorano čia galima rasti valgomąjį. Kambariai ir laisvalaikio zonos baldų išdėstymu ir paskirtimis taip pat labiau primena mums įprastas patalpas, o ne visuomenines erdves.

Kuriant projektą, didžiulis dėmesys buvo skiriamas dviem aspektams ir dermei tarp jų: pagarbai senajai architektūrai, istorijai, taip pat atvirumui šiuolaikiškiems patogumams ir komfortui. Jautriai išsaugota trapi, romantiška pastato ir jį supančios aplinkos atmosfera intriguoja įvairiais skirtingų epochų dizaino elementais. Can Bordoy per ilgus metus patyrė daugybę renovacijų ir pokyčių, todėl nebuvo siekta laikytis konkrečių tradicijų, atkurti

tai, ko niekada nebuvo, tačiau senieji architektūriniai elementai, kiek leido galimybės, buvo atkurti. Taip buvo išsaugota dalis sienų ir lubų lipdinių, o įvairių laikmečių atributai šiandien perduoda tokią legendą, kokia iš tiesų lydėjo šį architektūros kūrinį – nuolatinį virsmą. Dėl tokios istorijos OHLAB sukūrė subtilų architektūros ir dizaino mišinį, perduodantį šiandien puoselėjamas šeimininkų vertybes. Projekto autoriai išsirinko nepretenzingą apdailos medžiagų derinį: kalkių skiedinį, tinką, nešlifuotus akmenis, medieną, veidrodį, stiklą ir t. t.

Pirmame aukšte lauko terasa, apstatyta baldais tarsi gyvenamajame kambaryje, sujungia viešbučio ir sodo, taip pat miesto erdves.

2020: 2 (113) I 45

surinkta antikinių baldų kolekcija iš vietinių Paryžiaus, Kopenhagos, Stokholmo, Stambulo prekyviečių, taip pat pritaikyti ir moderniausi šių laikų elementai, pvz., šiuo metu populiarūs šviestuvai juodo metalo korpusu ir balto matinio stiklo gaubtais. Miegamuosiuose stengtasi sukurti intymią atmosferą: švelniu velvetu aptraukti atlošai ir lovą gaubiančios tokio pat gobeleno užuolaidos suteikia saugumo bei ramybės jausmą. Gaiviai melsvi tonai suskamba šalia saulėtų geltonų, o juos gaubianti balta spalva papildoma šiltomis riešutmedžio grindimis, baldų korpusais ir mediniais lubų motyvais. Prausimosi zonoms sukurtas aukščiausio lygio dizainas: nuo kambariuose karališkai stovinčių ovalių akmens masės vonių iki monolitinių pastatomų praustuvų Jam ir Jai – tokie elementai parodo, jog viešbučio šeimininkui rūpi jo svečių emocijos ir viešnagėje sukauptos patirtys.

Lipant laiptais stebina optiškai iškraipyta erdvė: sraigtinė konstrukcija, atsispindinti veidrodinėse plokštumose, sudaro dar daugiau atvaizdų kopijų. Kitapus atsiveriantis stoglangis – tai nedidelis baseinas, praleidžiantis žaismingus saulės spindulių srautus, mirguliuojančius pro vandenį ir skleidžiančius natūralią šviesą iki pat rūsio patalpos, kurioje įrengtos SPA poilsio zonos. Daug kur vietoje pertvarų naudojamos veliūrinės užuolaidos – jos padeda lanksčiau keisti erdves ir suteikia interjerui spalvų bei jaukaus minkštumo.

Baldams pasirinkta didžiulė stilių įvairovė – eklektikos nevengta:

46 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 47

i

DIZAINO KELIONĖS

Karaliaus Saulės epochoje Vieta: Zarluisas, Vokietija Įgyvendinta: 2019 m.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės Design HotelsTM grupės narys

48 I 2020: 2 (113)

1914 m. pastatyta tvirtovė su privačiu parku – tai istorinė La Maison viešbučio teritorija, kuri vis dar auga, o vos prieš keletą mėnesių buvo baigtas priestatas, kuriame – 12 naujų miegamųjų. 10 kilometrų nuo Prancūzijos, 45 kilometrai nuo Liuksemburgo – atvykę čia gali aplankyti net 3 šalis!

Zarluiso (Saarlouis) miestas buvo pavadintas karaliaus Liudviko (Louis) vardu, o viešbutyje gausu šios asmenybės gyvenimą liudijančių artefaktų: nuo­ traukų, paveikslų, istorinių dokumen­tų, grafinių kūrinių, padedančių sukurti modernaus, tačiau praeities motyvais apgaubto viešbučio charizmą.

prabangias tekstūras, drąsius ornamentus, Herringbone eglutės raštu išklotas medines grindis, odos apdailą, garstyčių geltoną ir sodriai žalią spalvas, na ir, žinoma, Karaliaus Saulės atvaizdus. Tokį interjerą sukūrusi dizainerė Birgita Nicolay siekė perteikti aristokratišką įvaizdį, padedantį svečiams nukeliauti į praeitį ir viešint pasijusti išskirtinėje aplinkoje. Už visos šios atmosferos kevalą, t. y. išorę, buvo atsakinga studija CBAG.studio su architektais Christine Beaumont ir Achimu Gergenu priešaky – būtent jie reabilitavo patį pastatą ir suteikė jam naują veidą.

Miegamuosiuose ir apartamentuose galima išvysti nostalgiją keliančius XVII–XVIII a. interjero elementus:

Prieš įžengiant į holą, akis patraukia skulptūriški, plastiškų formų sraigtiniai laiptai, vedantys į apartamentus

ir jungiantys senąjį pastatą su naujai pastatytaisiais. Du naujieji viešbučio korpusai išsiskiria savo charakteriu: vienas traukia žvilgsnį blizgiu bronziniu ir laužyto aliuminio plokštėmis dekoruotu fasadu bei alyvuoto ąžuolo langų rėmais, o kitas – mediniu fasadu, atkartojančiu senojo pastato atspalvius ir tekstūras. Pirmajame aukšte yra registratūros zona, restoranas, baras bei privačios pietų erdvės terasoje, nuo kurios atsiveria žaliuojantis parkas, seni medžiai ir įvairūs krūmokšniai, nutūpti čirškančių sparnuočių.

Interjere kruopščiai parinkta ir pritaikyta „karališka“ spalvų derinių schema atsikartoja kone visuose kambariuose: keičiamas tik dominuojantis atspalvis ir patalpos papildomos nuotraukomis, paveikslais ar kitomis meninėmis priemonėmis. Taip buvo siekta sujungti istoriją su šiuolaikine interjero estetika ir išlaikyti vientisumą.

Komfortui teikiamas didžiulis dėmesys, todėl iš pažiūros praeitį menantis viešbutis šiandien užtikrina patogumą ir gerą savijautą – kambariuose net įrengtas prietaisas, leidžiantis pasirinkti skleidžiamos šviesos intensyvumą ir temperatūrą pagal nuotaiką, dienos metą ar sezoniškumą. Natūrali dienos šviesa sklinda pro langus, įtaisytus per

2020: 2 (113) I 49

visą sienų aukštį, ir erdvius balkonus kiekviename kambaryje, taigi visi svečiai turi galimybę pasimėgauti grynu oru neiškėlę kojos iš savo erdvės.

Pušinės plokštės ir alyvuota medžio masyvo grindų danga sukuria šiltą, svetingą atmosferą. Čia natūralios medžiagos derinamos su švelniais žalsvais, melsvais bei rausvais tonais. Švarios formos, šiuolaikiški baldai bei elegantiški dekoro elementai, pvz., rotangu dailintos spintelės, marmuriniai praustuvai, art nouveau stilistikos plytelės, – visa tai užsimena apie XX a. vietovės šaknis, tačiau sunkūs gobelenai, odos apdaila, vonios su elegantiškomis kojelėmis ir kur ne kur, tarsi akcentai, pasitaikantys klasikiniai baldai, suteikia paslaptingą senovės

dvelksmą. Sodrūs tonai ir spalvų deriniai šiandien atrodo labai netradiciniai ir drąsūs. Konservatyvesniuose apartamentuose vyrauja lakoniškesnė atspalvių gama – medienos apdaila ir pilkšvi tonai, tačiau puošnumo čia suteikia ornamentika, lipdiniai, figūriniai interjero elementai, plastiškų formų kojelės, šviestuvai, gobelenų ar tapetų raštai.

Karališkas viešbutis siūlo pasisvečiuoti Liudviko XIV epochoje, kurioje vyravo rafinuotumas, drąsūs spalvų deriniai ir elegancija. Šiandien viešbutyje galima žavėtis ne tik intriguojančiais istoriniais motyvais, bet ir subtiliu bei originaliu stilistiniu praeities ir dabarties kokteiliu, šilta, malonia atmosfera, aukščiausio lygio komfortu bei kokybišku poilsiu.

50 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 51

i

DIZAINO ISTORIJA

1

PININFARINA:

PASAULINIO GARSO šeimyninė RANGA Tekstas: Jono Malinausko

Šeimyninis verslo modelis yra vienas išskirtinių Italijos ekonomikos bruožų. Prada, Pirelli, Benneton, Lavazza ir daugelis garsių šios šalies bendrovių pradėjo savo veiklą kaip nedidelės šeimos įmonėlės, besiremiančios vietos verslo tradicijomis. Tad nenuostabu, kad vos 12 metų sulaukęs Battista Farina (g. 1893) įsidarbino savo vyresniojo brolio Giovanni mechanikos dirbtuvėje Turino apylinkėse. Čia jam pirmąkart teko susidurti su automobilių kėbulų gamyba, kuri nulėmė tolesnį paauglio likimą. Savo pravardę „Pinin“, kurią galima būtų versti kaip „mažylis“, Battista gavo ne tik mažo ūgio (vos 5 pėdos, t. y. 152 cm), bet ir dėl to, kad buvo jauniausias, 11-as vaikas neturtingoje šeimoje. Battista niekad nesigėdijo šios savo pravardės ir po daugelio metų netgi pasiekė, kad specialiuoju Italijos prezidento įsaku jo pavardė būtų pakeista į Pininfariną.

Svajonę apie nuosavą verslą B. Farina įgyvendino prieš devynis dešimtmečius – 1930 m. pradžioje, kuomet jis Turine įkūrė įmonę Carrozzeria Pinin Farina S.p.a. ir pradėjo automobilių kėbulų gamybą. Būtina paaiškinti, kad daugelyje Europos šalių nuo XX a. pradžios vyravo savotiška specializacija: keletas vidutinių ar stambių įmonių plėtojo automobilių važiuoklių gamybą, tuo tarpu kėbulą pagal savo skonį ir poreikius turtingesni automobilių pirkėjai užsisakydavo smulkiose dirbtuvėlėse, vadintose ateljė pagal

52 I 2020: 2 (113)

analogiją su siuvimo įmonėmis. Modernios metalo štampavimo bei dažymo technologijos, užtikrinusios masinę pigių berėmių kėbulų gamybą, daugelį jų suvarė į bankrotą, tačiau nišinis mažo tiražo prabangių kėbulų surinkimo verslas visgi išliko.

Jau pirmaisiais savo veiklos metais B. Farina sugebėjo pateikti keletą modernizuotų itališkų modelių Paryžiaus automobilių parodoje. Pradžioje įmonėje dirbo apie 120 darbuotojų, o gamybos apimtis tesiekė keliasdešimt unikalių egzempliorių per metus.

Pirmuoju jo visiškai savarankišku modeliu 1931 m. tapo Lancia Dilambda. Battista parodė aukštą profesinį meistriškumą, sugebėjęs sportiškais bruožais „užmaskuoti“ visavertį keturiems keleiviams skirtą saloną. Tais pačiais metais šis modelis pelnė apdovanojimą Elegancijos konkurse Villa d’Este rūmuose. Po šios sėkmės B. Farinos užsakovais tapo ne tik Fiat ir Lancia, bet ir tokie elitiniai anų laikų prekių ženklai kaip Isotta-Fraschini ir Hispano Suiza. Tarp Battistos klientų ėmė rastis žymių politikų, kino žvaigždžių ir netgi karališkųjų dinastijų atstovų – pvz., viena minėtų Dilambdų buvo skirta Rumunijos karalienei.

4-ojo dešimtmečio pabaigoje automobilių dizaine įsivyravus aptakių formų stilistikai, Battista tapo aršiu jos sekėju, aerodinamiką pavadinęs „išraiškingąja greičio forma“. 1935 m. Milano automobilių parodoje jis eksponavo Alfa Romeo 6C Pescara Coupé, nustebinusį aptakiomis formomis. O po dvejų metų Farinos dirbtuvėse buvo pagamintas unikalusis kupė Lancia Aprilia Aerodinamica, turintis net ir šiandien įspūdingą 0,40 Cx aptakumo koeficientą. Šiuo projektu Battista įrodė, kad automobilio kėbulo aptakumas – jau nebe dizainerio užgaida, o svarbus efektyvumo veiksnys.

Po Antrojo pasaulinio karo Italija, kaip pralaimėjusi šalis, neteko teisės dalyvauti užsienio parodose, tarp jų ir Paryžiaus automobilių salone. Tačiau Pininas Farina nenusiminė: drauge su sūnumi Sergio (g. 1926) atidarymo dieną jie priparkavo naujutėlius Alfa Romeo 6C ir Lancia Aprilla modelius gatvėje tiesiai priešais parodos įėjimą, patraukdami daugybės lankytojų dėmesį. „Tie velniai Farinos atidarė asmeninį antisaloną“, – piktinosi prancūzų bulvarinė spauda.

O 1947 m. Farinos dizainas oficialiai gavo meno kūrinio statusą – aptakus sportinis kupė aliuminiu kėbulu Cisitalia 202 buvo įtrauktas į „aštuonių išskirtinių moderniųjų automobilių“ grupę (vienintelis iš Italijos) ir į Niujorko šiuolaikinio meno muziejaus (MoMa) nuolatinę ekspoziciją. Nuo to laiko B. Farinos šlovė įgavo tarptautinį mąstą; jis tapo pirmuoju automobilių dizaineriu, kurio pavardę įsidėmėjo vartotojai abipus Atlanto. „Enzo Ferrari ir Pinin? Ne, tai neįmanoma: juk negalima suleisti dviejų primadonų į vieną operos spektaklį!“ – šmaikštavo italų automobilizmo žinovai. Atrodė, kad grandų susitikimas nie-

2

6

3

7

4

8

5

kad neįvyks: Enzo nenorėjo palikti savo rezidencijos Modenoje, o Battista nesiruošė kelti kojos iš Turino. Išeitį rado Pinino sūnus Sergio, pasiūlęs susitikti „niekieno žemėje“ – dabar jau legendinėje Tortonos zonoje Milane. Taip prasidėjo vaisingas bendradarbiavimas, trunkantis jau bemaž 70 metų. Farina paskyrė Sergio atsakingu už visus bendruosius dviejų įmonių projektus. Taip gimė ne tik tokie šedevrai kaip Ferrari 212 (1951 m.) ir 250 GT (1954 m.), bet ir ypatingoji firminė raudona spalva, pagal vieną vėlesnių modelių vadinama Ferrari Testarossa. Žiūrint iš istorinės perspektyvos galima teigti, kad po istorinio susitikimo Tortonoje išaušo nuostabioji Grand tourismo epocha – Italijos sportinio automobilizmo klestėjimo amžius.

Po to, kai specialiai Amerikos rinkai suprojektuotas Nash Healey Spider 1954 m. pateko į filmą „Sabrina“ su pagrindinį vaidmenį atliekančia žaviąja Audrey Hepburn, Farinos automobilių paklausa ėmė augti ne dienomis, o valandomis. Taip pat įspūdingu 27 000 tiražu buvo pagaminta į Ameriką nutaikyta, bet ir Europoje pašėlusį populiarumą įgavusi mažytė Alfa Romeo Giulietta Spider (1955 m.).

Jai prireikė naujos gamybinės įmonės Gruljasko (Grugliasco) mieste.

Vėliau šalia gamyklos iškilo Studijų ir tyrimų centras.

1961 m. po jau minėto pavardės pakeitimo Battista Pininfarina pasitraukė iš aktyvios veiklos, o įmonės valdymą perleido sūnui Sergio ir žentui Renzo Carli. Jo automobilių dizaino gulbės giesme tapo Alfa Romeo 1600 Duetto, debiutavęs Ženevos automobilių salone 1966 m. pavasarį, likus vos mėnesiui iki Pinino mirties. Šį automobilį taip pat išgarsino filmas – garsusis „Absolventas“ su pagrindinį vaidmenį atliekančiu Dastinu Hoffmanu (1967 m.). Šiandien žiūrint į harmoningąjį verpstės formos Duetto kėbulą sunku patikėti, kad jis sukurtas beveik prieš 55 metus...

1. Battista Pininis Farina (1893–1966 m.). 2. Pirmasis savarankiškas B. Farinos projektas – Lancia Dilambda (1931 m.). 3. Lancia Aprilia Aerodinamica (1937 m.) – vienas aptakiausių 4-ojo dešimtmečio automobilių. 4. Sportinis kupė Cisitalia 202 (1947 m.) buvo oficialiai pripažintas „išskirtiniu moderniuoju automobiliu“. 5. Fiat 124 Sport Spyder (1966 m.) – tolimas Žiguliukų giminaitis. 6. Dino Berlinetta Speciale (1965 m.) prototipas vėliau tapo serijiniu Ferrari modeliu.

7. H. Bogartas, A. Hepburn ir automobilis Nash Healey Spider filme „Sabrina“ (1954 m.). 8. Pininfarina logotipas ant Peugeot 406 Coupe sparno (1996 m.)

2020: 2 (113) I 53

užsakovams buvo pereita prie kitų rūšių transporto priemonių projektavimo. Pavyzdžiui, Eurostar geležinkelių linijoms buvo sukurti ekspreso e320 vagonai ir lokomotyvai. Airbus firmos užsakymu buvo projektuojami verslo klasės lėktuvų interjerai; taip pat buvo bendradarbiaujama su įmone Alenija, tobulinant Su-100 keleivinio lainerio įrangą. Deja, tobulas interjero dizainas neapsaugojo šio lėktuvo nuo eksploatacinių nesėkmių ir techninių gedimų...

Vienu iš proveržių prabangių laivų dizaino srityje tapo Princess R klasės sportinė jachta, debiutavusi 2018 m. rugsėjį Kanų jachtų festivalyje. Modelis R35 tapo įspūdingu prabangių motorinių jachtų gamybos milžinės Princess Yachts, jūros lenktynių ekspertės Ben Ainslie Racing Technologies ir bendrovės Pininfarina bendradarbiavimo rezultatu. Greta kitų korpuso detalių, ekstravagantiškumo jachtai suteikė ryklio žiaunas primenančios variklių aušinimo žaliuzės, esančios laivagalyje. Paolo Pininfarinos, perėmusio įmonės vairą po Sergio mirties 2012 m., teigimu: „Projektuodami šį laivą norėjome perteikti grynas emocijas, panašias į tas, kurias jaučia vaikas, pirmą kartą pamatęs lėktuvą – nežinomybės staigmeną kartu su grožio ir galios žavesiu. R35 jungia tris komponentus: tobulą kūną su nuostabia oda ir sprinterio širdimi.“ Iš kitų įspūdingų jūreivystės projektų galima būtų paminėti burinės jachtos Tango Wally projektą, įgyvendintą kartu su jachtų dizaineriu Marku Millsu ir Italijos laivų statybos bendrove Persico Marine.

Nepaisant išorinio išskirtinumo, automobilių, laivų bei kitų transporto priemonių projektuose įmonės Pininfarina specialistai plačiai naudoja unifikuotus funkcinius mazgus bei komponentus,

9

Vienas iš garsiausių 7-ojo dešimtmečio įmonės Pininfarina kūrinių netiesiogiai siejasi ir su buvusios Tarybų Sąjungos automobilizmu. 1966 m. Turin Motor Show parodoje debiutavo Europos metų automobilio sportinė versija – Fiat 124 Sport Spyder. Nuo klasikinio sedano, kiek vėliau tapusio Žigulių prototipu, jis skyrėsi trumpesne baze, kiek galingesniu varikliu (1,6, vėliau 2,0 l) ir, žinoma, kur kas elegantiškesniu kėbulu. Pradžioje šis automobilis buvo gaminamas Fiat įmonėje Turine (iki 1981 m.), vėliau gamyba buvo perkelta į Pininfarinos cechus, kur tęsėsi iki 1985 m. Įdomumo dėlei priminsime skaitytojams, kad paskutinis Žigulių šeimos „klasikinis“ modelis buvo gaminamas net iki 2006 m.

Perėmęs bendrovės valdymą, Sergio Pininfarina pasižymėjo ne tik kaip puikus dizaineris, bet ir įžvalgus verslininkas. Tai išryškėjo 8-ojo dešimtmečio pradžioje, kai po energetinės krizės stagnacija apėmė visą automobilių pramonę. Tuo sunkiu metu buvo pradėta naujoji Dizaino ir tyrimų centro Turino priemiestyje Kambijano (Cambiano) statyba. Atslūgus ekonominei įtampai, šis centras tapo įmonės Pininfarina būstine ir tyrimų baze, siūlančia išoriniams klientams visas paslaugas, susietas su prototipų gamyba ir jų bandymais. Pavyzdžiui, transporto priemonių aptakumui tirti čia buvo įrengtas didelio skersmens aerodinaminis vamzdis. Centro pajėgumai leido išplėsti veiklą į kitas industrinio dizaino sritis. Iš rizikingų, bet pavykusiu ano meto komercinių projektų galima paminėti bendradarbiavimą su amerikiečių gamintoju Cadillac, kuriam Alitalia lėktuvais (!) buvo tiekiami visiškai surinkti kabrioleto Allante kėbulai (iš viso 22 000 vnt.).

10-ojo dešimtmečio viduryje firminį ženklą Pininfarina pagaliau tiesiogiai išvydo ir Lietuvos automobilistai. Tiesa, tai buvo ne Ferrari ir netgi ne Lancia, o kuklus, bet tvirtai sudėtas Peugeot 406 Coupé, kurio kėbulo sparną priešais galinį ratą puošė Pininfarinos logotipas. Šis automobilis ne tik pelnė Car Design Award apdovanojimą, bet ir buvo paskelbtas gražiausiu dešimtmečio kupė automobiliu.

XXI a. bendrovė pasitiko plėsdama ir diversifikuodama savo veiklą. Greta dizaino, inžinerinių tyrimų ir prototipų kūrimo išorės

11

54 I 2020: 2 (113)

10

12

13

leidžiančius padidinti gamybos efektyvumą ir kartu gerokai veiksmingiau panaudoti resursus. Pavyzdžiui, kabinų dizaino ar valdymo zonų suplanavimo sprendimai yra pakartotinai pritaikomi panašaus profilio modeliams, neprarandant vizualinės kokybės ir kartu sutaupant nemažai lėšų.

Dar viena įmonės Pininfarina diversifikuotos veiklos sfera tapo baldų dizainas. Prieš du dešimtmečius pradėtas bendradarbiavimas su garsiąja baldų gamybos firma Snaidero davė puikių rezultatų: 2010–2014 m. Milano baldų mugės Eurocucina parodoje buvo pristatyti virtuvės baldų komplekto modeliai Ola 20 ir 25, išlaikantys tokias „automobilinės“ kilmės detales kaip suapvalinti spintelių tūrių kampai, lenktos formos baro stalviršiai ir grakšti U raidės pavidalo stalo atraminė koja, gaminama iš medžio masyvo.

Kai kuriuos šių motyvų perėmė vėliau sukurtas virtuvės baldų komplektas Vision (2018 m.)

Pastaruoju dešimtmečiu smarkiai suaktyvėjusi Pininfarinos veikla architektūros ir interjerų dizaino srityje yra verta atskiro pasakojimo. Greta stambaus masto visuomeninių bei gyvenamųjų pastatų projektų, tokių kaip Cyrela ir Heritage apartamentų kompleksai Brazilijos Sao Paolo mieste (2018 m.) arba Proximo biurų kompleksas Varšuvoje (2016 m.) kuriami ir unikalūs transporto infrastruktūros objektai. Žinomiausias – naujojo Stambulo oro uosto skrydžių stebėjimo bokštas (2015 m.), kurio formos sprendimas šiek tiek primena garsųjį 2006 m. Turino olimpinių žaidynių deglą.

Anot Paolo Pininfarinos: „Specifiniai dizaino veiksniai, turintys įtakos įmonės architektūrinių projektų kokybei, yra vizualinė dinamika, autentiška formų plastika ir... geranoriškumo jausmas. Visi jie – savotiškas Pininfarinos DNR kodas, atnešantis sėkmę mūsų projektams.“ Nuosekliai vystoma universalioji formų kalba padeda sustiprinti prekės ženklą Pininfarina, padidinti pripažinimą pasaulinėje rinkoje ir sutvirtinti jo gaminių pozicijas. Plėtodami originalų dizaino braižą, firmos specialistai preciziškai tobulina objektų linijas, paviršius, spalvas, tekstūras bei kitus esminius elementus,

kurie atkreipia klientų bei vartotojų dėmesį, kartu stiprindami garsiojo prekės ženklo įvaizdį.

Magiškoji įmonės pavadinimo galia tebelieka tokia stipri, kad 2015 m. tarptautiniam koncernui Mahindra Group įsigijus jos valdymo teises, nekilo jokių kalbų apie pavadinimo pakeitimą. Maža to, buvo įkurta dukterinė panašaus pavadinimo bendrovė – Pininfarina GmbH, ketinanti pradėti prestižinių elektromobilių gamybą Vokietijoje. Pirmasis jos modelis, kurį tikimasi pagaminti kelių šimtų vienetų tiražu, yra pavadintas Battista, simboliškai pagerbiant dizainerių dinastijos pradininko atmintį.

14

9. Keleivinio lėktuvo Sukhoi Superjet 100 interjero fragmentas (2007 m.). 10. Virtuvės baldų komplektas Ola 25 Limited Edition, gam. Snaidero (2014 m.). 11. Motorinės jachtos R35 korpuso fragmentas (2018 m.). 12. Burinė jachta Tango Wally (2017 m.). 13.

Cyrea verslo komplekso vizualizacija (2018 m.). 14. Stambulo oro uosto skrydžių stebėjimo bokštas (2015 m.)

2020: 2 (113) I 55

i

Rekomenduojame

Išskirtinių baldų meistrai

Memel Wood – tai Klaipėdos bendrovė, gaminanti išskirtinius baldus ir interjero detales. 10 metų patirtis užtikrina patikimumą, kokybę bei technologijų išmanymą. Esama gamybos bazė leidžia kurti tiek masinius, tiek individualius gaminius. Įmonė ragina užsakovus rinktis nestandartinius projektus, nes su naujausiomis technologijomis įmanoma įkūnyti net ir sudėtingiausias idėjas. Įmonės meistrai bendradarbiauja viso proceso metu – nuo dizaino sukūrimo iki baigto gaminio montavimo objekte (ne vien Lietuvos ribose, bet ir visame pasaulyje).

Bendrovė turi įgyvendintų projektų Vokietijoje, Rusijoje, Kazachstane, Norvegijoje ir yra entuziastingai nusiteikusi imtis įdomių užsakymų visose šalyse. Įgyta didžiulė patirtis, gaminant specializuotus baldus visuomeninių objektų interjerams: viešbučiams ir restoranams, sveikatingumo klubams ir parduotuvėms.

Meistrų suprojektuoti autoriniai baldai atspindi individualų užsakovo stilių ir tikslius jo pageidavimus.

Viena įdomiausių Memel Wood veiklos krypčių – dalyvavimas kuriant naujus, taip pat išsaugant ir atkuriant istorinius, tautinius-kultūrinius objektus. Vienas pavyzdžių – sėkmingai įgyvendinti Klaipėdos Švč. Dievo Motinos Ėmimo į dangų ir šv. arkangelo Mykolo sentikių bei Klaipėdos Dievo Motinos globos ir šv. Mikalojaus cerkvių įrengimo projektai.

56 I 2020: 2 (113)

Technologiniai privalumai Prieš dvejus metus buvo iš esmės modernizuota gamyba ir įdiegta šiuolaikinė įranga: medienos apdirbimo staklės su SPV (skaitmeniniu programų valdymu), 5-ių ašių centras Homag, staklės su SPV Holz, briaunų apdirbimo staklės su SPV Homag, 3-ų ašių portalinės graviravimo ir frezavimo staklės su SPV BZT, dažymo kameros Nestro, keturašės obliavimo ir formavimo staklės su SPV Kuper.

Baldų dizainas ir jų konstravimas, medienos pjaustymas ir dengimas lukštu, medžio drožyba, dažymas ir poliravimas, auksavimas folija ir dirbtinis paviršiaus sendinimas – visas šias paslaugas bendrovė atlieka pati, todėl užtikrina ne vien darbų kokybę, bet ir laikosi jų atlikimo terminų. Čia taip pat galima rasti tokių išskirtinių gaminių kaip 3 metrų aukščio durys, aukšti virtuvės baldai, unikalūs, žemyn ir aukštyn specialiais mechanizmais regu­liuojami, erdvėje pastatomi baldai. Įmonės dizaineriai bei konstruktoriai garsėja ne tik klasikiniais baldų dizaino sprendimais – jie nuolat seka mados tendencijas, visada žino dizaino naujoves ir pasiekimus, o norintiems ištobulinto interjero, bendrovė gali pasiūlyti išskirtinių būsto detalių – tiek teisėtų garsių dirbinių kopijų, tiek individualių, autentiškų darbų. Originalios rankų darbo statulėlės, puošybos elementai, padėklai, skrynutės puikiai papildo bet kokio stiliaus interjerą – tiek klasikinį, tiek modernų. Dėl ypatingo gaminimo būdo ir rafinuoto dizaino aksesuarai puikiai pabrėžia erdvės savitumą bei charakterį.

Memel Wood visai neseniai atvėrė baldų salono duris Klaipėdoje, Liepų g.

20. Norintieji gyvai apžiūrėti siūlomus sprendimus, technologines naujoves, furnitūros galimybes ir autorinius rankų dirbinius čia ras gausų jų pasirinkimą. Salonas padalytas į dvi dalis – moderniąją ir klasikinę, todėl galima aiškiai išvysti, kaip tam tikras idėjas perteikti vienu ar kitu stiliumi.

www.memelwood.lt

2020: 2 (113) I 57

i

REKOMENDUOJAME

Nauji „Hansgrohe“ sprendimai šiuolaikinei virtuvei Daugiau nei 100 metų patirtį sukaupusi, visame pasaulyje žinoma ir kokybės simboliu tapusi vonios kambario maišytuvų bei dušo santechnikos gamintoja „Hansgrohe Group“ rinkoje jau įsitvirtino ir kaip virtuvės įrangos ekspertė. Pritaikiusi ilgametę patirtį bei sukauptas žinias apie virtuvės ergonomiką ir įrangą, „Hansgrohe“ kartu su garsia dizaino studija „Phoenix Design“ kuria unikalius plautuvių ir maišytuvų komplektus, paverčiančius plautuvės zoną daugiafunkciu virtuvės centru. Jie ne tik papildo vienas kitą, bet ir pasižymi itin aukšta kokybe, išskirtiniu dizainu ir funkcionalumu, o savo minimalistiniu stiliumi idealiai tinka šiuolaikinėms virtuvėms. Šie produktai jau pelnė ne vieną prestižinį dizaino apdovanojimą, tarp kurių: „IF Design Award 2017“, „Reddot Award 2017“ (Best of the Best), „German Design Award 2018“, „IF Design Award 2018“ ir kt.

Tekstas: Kristinos Noreikienės Fotografijos: gamintojo

„Hansgrohe“ plautuvės ir maišytuvo komplektai tobulai virtuvei Demonstruodama šiuolaikišką požiūrį, moderniai ir inovatyviai virtuvei įrengti „Hansgrohe“ siūlo ergonomiškus, patogius maišytuvus bei tobulai jiems pritaikytas aukščiausios kokybės plautuves. Minimalistiniu dizainu išsiskiriančios įvairių dydžių „Hansgrohe“ plautuvės gaminamos iš dviejų aukštos kokybės medžiagų: nerūdijančiojo plieno ir granito. Siūlomos trijų spalvų granitinės plautuvės: grafito juodos, akmens pilkos ir betono pilkos. Komplektuojami maišytuvai yra chromuoti arba nerūdijančiojo plieno spalvos. „Hansgrohe“ komplektą sudaro: plautuvė, maišytuvas, „sBox“, ventilis ir sifonas. Šiais metais virtuvės maišytuvų kolekcija pasipildė dviem naujovėmis: „Talis M54“ ir „Aquno Select M81“. Naujieji maišytuvai buvo pristatyti 2019 m. ISH parodoje, o nuo 2020 m. jau tapo prieinami vartotojams.

58 I 2020: 2 (113)

„Talis M54“ – įspūdingas minimalizmas Naujasis maišytuvas „Talis M54“ išsiskiria minimalistine išvaizda.

Jis gali būti ne tik chromuotas ar nerūdijančiojo plieno atspalvio, bet ir matinės juodos spalvos, pabrėžiančios jo dailias linijas.

Elegantiškas, laikui nepavaldus dizainas ir aukščiausia maišytuvo kokybė suteikia savitumo bet kokiam virtuvės interjerui. Juolab kad „Talis M54“ buvo kuriamas negalvojant apie konkretaus stiliaus virtuvę, tad trys ikoniškos formos variantai leidžia jam darniai įsilieti į bet kokią aplinką. Šio maišytuvo dizainas išsiskiria subtilia industrinio stiliaus elegancija, o funkcionalūs metalo elementai paruošti patogiai naudoti.

Ilgą, lakonišką „Talis M54“ siluetą pabrėžia plonytė rankena, o nepertraukiama maišytuvo linija suteikia jam elegantišką išvaizdą. Po rankena esantys minimalistiniai šalto ir karšto vandens žymekliai ir vandens purkštuvas snapelio apačioje sumontuoti taip subtiliai, kad lieka beveik nepastebimi. Visos maišytuvo detalės atitinka bendrą maišytuvo dizainą.

Ergonomiška rankena galima lengvai valdyti leidžiamo vandens parametrus. 7 l/min. greičiu tekanti laminarinė srovė suteikia galimybę greitai pripildyti didelius indus. Ir, atvirkščiai, itin ekonomiška purškimo funkcija sumažina tekančio vandens kiekį iki 3,5 l/min.

Intuityvaus srovės perjungimo mygtukas – itin plokščias ir patogus, todėl palengvina kiekvieną jūsų žingsnį – nesvarbu, plaunate rankas ar daržoves. Ištraukiama maišytuvo purškimo galvutė leidžia lengvai išvalyti visą plautuvės plotą ir pasiekia net toliau esančius daiktus, pvz., augalų vazonus.

Nesvarbu, koks – U ar L formos, chromuotas, matinės juodos ar nerūdijančiojo plieno spalvos, sumontuotas atviroje virtuvėje ar integruotoje virtuvėlėje – „Talis M54“ užtikrintai paverčia plautuvę virtuvės centru.

telės ir kairėje įmontuoto srovės perjungimo mygtuko „Select“ patogu valdyti visas M81 funkcijas.

Futuristinis, ekstravagantiškas „Aquno Select M81“ dizainas bei paprastos formos traukia žvilgsnius ir puikiai dera bet kokio stiliaus virtuvėje. Galima rinktis iš dviejų variantų – L formos snapelio, išryškinančio griežtas maišytuvo linijas, arba aukšto lenkto, pabrėžiančio apvalių bei stačiakampių formų sinergiją. Ištraukiamas purkštuvas turi du reguliuojamus vandens srovės tipus.

Futuristinis ir ekstravagantiškas „Aquno Select M81“ Kartu su naujuoju „Aquno Select M81“ virtuvės maišytuvu „Hansgrohe“ pristato naują integruotą sistemą. Netradicinis gaminio dizainas, suderintas su novatoriška purškimo technologija ir specialiais priedais, tinka tiek pradedantiesiems, tiek profesionaliems virėjams bei maisto mėgėjams, kuriems valgio ruošimas yra kur kas daugiau nei būtinybė.

Integruota sistema „Aquno“, kurios pavadinimas jungia du žodžius – „aqua“ ir „unit“ – „vanduo“ ir „elementas“, ypatinga tuo, jog pirmą kartą laminarinės srovės ir dušo purškimo režimus purkštuve papildo trečiasis – ypač švelnus, plokščias purškimo režimas „SatinFlow“, kai dėl daugybės atskirų purkštukų sukuriama minkšta ir tanki srovės tėkmė. „SatinFlow“ režimas patogus plaunant net tokius didelius virtuvės rakandus kaip kepimo skardos. Šis režimas taupo vandenį, nes per minutę jo išteka tik 4 litrai. Laminarinės srovės srautas yra 7 l/min. Tai leidžia greitai pripildyti puodus ar nusiplauti rankas neeikvojant vandens.

Maišytuvo pagrinde sumontuota sistema veikia kaip daržovių ir vaisių dušas. Dėl naujoviško purkštukų išdėstymo ir jų skaičiaus lašeliai pasiskirsto pastebimai lygiau, todėl produktai nuplaunami kruopščiau ir švelniau. Net 76 cm ištraukiamas maišytuvo dušelis suteikia judėjimo laisvę virtuvėje – tarkime, leidžia pripildyti atokiau esantį kavos virimo aparatą. „Aquno Select M81“ komplekte yra ir daugiafunkcis sietas, puikiai telpantis po plačiu purškikliu. Taip ši maišytuvo sistema užtikrina lengvą ir efektyvų darbą. „Aquno Select M81“ žavi ne tik kruopščiai apgalvota konstrukcija, bet ir lengvai valomais paviršiais. Dėl maišytuvo dešinėje pritvirtintos rankenos svir-

Pasirinkę plautuvės ir maišytuvo komplektą iš „Hansgohe“, susikursite ne tik naujovišką, pažangią, bet ir ergonomišką, stilingą virtuvę, kuri suteiks daugiau įkvėpimo bei entuziazmo gaminant namuose. Juk virtuvė visuomet buvo jaukiausia namų vieta, kur gimsta geriausios (ne tik kulinarinės!) mintys ir idėjos.

Daugiau informacijos www.hansgrohe.lt

2020: 2 (113) I 59

i

Tendencijos

2020-ųjų keraminių plytelių tendencijos Keraminės plytelės kaip apdailos būdas sparčiai populiarėja ne tik Pietų Europos šalyse, kur klimatas lepina šiluma. Jas vis dažniau į namus įsileidžia ir šiauriečiai. Kodėl gi? Atsakymas nesudėtingas – funkcionalumas. Plytelės turi keletą nenuginčijamų privalumų, kurie ir lemia šios dangos pasirinkimą: saugios, higieniškos, ilgaamžės, nedegios, atsparios, universalios, tvarios, natūralios, nebijo drėgmės, tinka taip populiarėjančioms šildomosioms grindims. Be visų šių teigiamų savybių, jos dar pasižymi milžiniška estetine įvairove, piešinių ir tekstūrų gausa.

Tekstas: Gintautės Kisieliūtės

1

Au Naturel – tobulas netobulumas

Ši tendencija – tai duoklė ispaniškoms keramikos tradicijoms: natūralios molio degimo technikos, rankų darbas, spalvų unikalumas – visas dėmesys skiriamas funkcijai, o ne konkrečiai išvaizdai sukurti. Šiuo būdu sukurtos plytelės išsiskiria natūraliais rudai oranžiniais terakotos atspalviais, nelygiais, nepoliruotais paviršiais. Taip pat ši ideologija įkvepia kurti gamtos piešinius: medienos, akmens, metalo paviršius ar bent gamtoje randamus tonus.

60 I 2020: 2 (113)

2

Simplicity – paprastumas

Minimalizmas, tvarus gyvenimas ir ramybė namų aplinkoje įsitvirtino daugelio kasdienybėje. Didėjantis tempas ir informacijos gausa skatina mus trokšti švarios, neblaškančios aplinkos, kurioje tvyrotų harmonija ir pusiausvyra. Šilti, malonūs pustoniai, faktūriški paviršiai ar net iškilūs reljefai, matinės, akytos dangos traukia akį savo tyrumu. Ši tendencija susijusi su emociniu poreikiu justi natūralią ramybę, mėgautis lytėjimo teikiamu džiaugsmu, leidžiančiu sugrįžti į šią akimirką, ją patirti nesiblaškant.

Taip pat vis dar vyrauja švelnios, pastelinės spalvos, padedančios sukurti vaikystę menantį saugumo jausmą.

2020: 2 (113) I 61

3

Roots – šaknys

Plytelės, įkvėptos senesnių dizaino, architektūros, amatų atradimų, kiek patobulintos, atnaujintos, interpretuotos, stebina kitokiomis praeityje sukurtų modelių versijomis, raštais, formomis. Vis kitokie paviršiai, raštų deriniai išsiskiria originaliais spalviniais sprendimais, paperka tobulėjančių technologijų jėga, tačiau nepraranda savo esminio žavesio ir sąryšio su praeitimi. Geometriniai raštai kaip niekad įmantrūs, „laužantys“ erdvę.

Skatinama žaisti su plokštumomis, erdve, pritaikyti kontrastingus raštus, spalvas ar formas ir jų derinius.

62 I 2020: 2 (113)

4

Ethic Luxury – etiška prabanga

Pasaulis šiandien sujudo dėl planetos gerovės ir saugumo, todėl net ir siekiantiesiems prabangos ėmė rūpėti, kaip pagaminti namuose naudojami produktai. Prabanga nebėra paviršutiniška, lengvabūdiška, jos privalo būti siekiama etiškais būdais. Stilistiškai tokios plytelės pasižymi įvairiausiais raštais: nuo įmantrių gijomis išvagotų akmens piešinių iki kontrastuojančių atspalvių. Skatinama rinktis aiškų įvaizdį paviršiaus prasme – arba itin blizgų, arba visiškai matinį, vidutiniškumui šiemet vietos nėra. Nebebijoma juodo vonios kambario, mat norima jaukumo, privatumo jausmo, taigi daugėja tamsių atspalvių bei mistinį efektą turinčių, tarsi ūkanotų, išsiliejusių raštų. Šįmet medžio piešinį kiek pralenkė akmuo, o marmurą nurungė granitas.

2020: 2 (113) I 63

i

Konkursas

Tile of Spain Awards Vasario 3–7 d. Ispanijoje, Valensijos mieste, jau 38-ąjį kartą įvyko kasmetinė paroda „Cevisama 2020“. Renginyje žinomiausi plytelių prekių ženklai pristatė naujausias kolekcijas, išskirtinius produktus, nematytas technologijas ir paskelbė vyraujančias šių metų tendencijas, o svarbiausia – pasidalijo šiomis žiniomis su dizaineriais, architektais bei kitais specialistais.

Parodoje organizuojama daugybė renginių, pristatymų, seminarų, diskusijų, o vienas reikšmingiausių įvykių – konkursas „Tile of Spain“, kurį remia asociacija ASCER. Aštuonioliktus metus iš eilės buvo nagrinėjami dalyvių projektai, o apdovanoti tie, kurie pasižymi plytelių panaudojimo architektūroje ir interjere tradicijos tąsa, išskirtinumu, originalumu. Laimėtojus išrinkti padėjo kompetentinga komisija, sudaryta iš žinomų architektų ar profesionalių šios srities specialistų. Atskirai buvo įvertinti

ARCHITEKTŪROS KATEGORIJA

bei apdovanoti ir studentų darbai, nes vertybes norima įdiegti ir jaunajai kartai.

Projektas: Santa Creu & Sant Pau ligoninių tyrimų centras Autoriai: PICHarchitects, Pich Aguilera, 2BMFG Arquitectes Nuotraukų autorius: Aldo Amoretti

Tekstą, remdamasi ASCER medžiaga, parengė Gintautė Kisieliūtė

Inovatyvus keramikos panaudojimas bei pastato įsiliejimas į vietos, apylinkių kontekstą suteikė projektui didžiulį pranašumą prieš kitus projektus. Fasadas tapo pralaidus šviesai bei vaizdui, todėl keraminės plytelės ir jų komponavimo kryptys leido sukurti vizualinį lauko ir vidaus erdvių persidengimą, stiprų ryšį su supančia gamta. Pastatas savo apdaila tapo savotišku chameleonu.

64 I 2020: 2 (113)

INTERJERO DIZAINO KATEGORIJA

STUDENTŲ BAIGIAMŲJŲ DARBŲ KATEGORIJA

Projektas: Autobuso stoties laukiamasis Autoriai: José María Sánchez García

Projekto pavadinimas: Memento mori.

The Presence of an Absence

Nuotraukų autorius: RN fotógrafos

Autorius: Óscar Cruz García

Elegancija, švaria estetika, lakoniškumu išsiskiriantis projektas suteikė keramikos apdailai pagrindinį vaidmenį. Pagrindiniai į akis krintantys interjero elementai – geometrinės formos, konstrukcijos, raštai ir jų santykis su pačia erdve.

Greta derinami skirtingi figūrų masteliai sukuria dinamišką, tačiau tvarkingą aplinką, funkciškai patogiai atliekančią savą paskirtį.

Komisija kategorijos laimėtoju išrinko šį projektą dėl brandumo, jautrumo, apgalvotų iliustracijų bei gilaus pajautimo.

Atidumas detalėms leido rasti tam tikrą seką, pagal kurią erdvės, gamta, medžiagos ir atmosfera persipina.

2020: 2 (113) I 65

i

DIZAINO KELIONĖS

„Heimtextil 2020“ –

revoliucingos tvarios medžiagos ir naujos spalvos Tekstas: VDA Tekstilės meno ir dizaino katedros docentės, dizaino krypties meno daktarės RūtOS BūtėnaitėS

Kaip ir kiekvienais metais, tūkstančius tekstilės aistruolių, interjero dizainerių, spaudos atstovų ir architektų sutraukianti „Heimtextil“ (Frankfurtas) paroda iš kitų išsiskiria ne tik rekordiniu dydžiu, dalyvių bei lankytojų skaičiumi, bet ir ateinančių metų namų tekstilės dizaino tendencijų apžvalga. Tai, kad Tendencijų erdvę šiemet kūrė žymiausi menininkai ir dizaino studijos, atskleidžia, kas lėmė, jog ir vėl likome apžavėti: originali scenografija papildyta meno kūriniais, emocingu apšvietimu ir veiksmu – akrobatais, riedlentininkais, fotobei videovaizdais ir galimybe savo paties kūnu patirti nekasdienius pojūčius. Tai dar kartą įrodė, kaip svarbu daugiau 400 000 m² parodai-mugei turėti aiškų centrą, traukiantį lankytojus į pasaulį, kuris, regis, yra toli nuo komercinių salių šurmulio. Kiekvienoje iš tendenciją pristatančių erdvių eksponuojami jau sukurti ir atrinkti audiniai, tapetai, apdailos medžiagos ir jų deriniai, tapsiantys įkvėpimu kuriant individualius bei visuomeninius interjerus.

Pure Spiritual – prieglobstį primenanti erdvė, kurioje hipnotizuoja Bruce’o Shapiro kinetinė, skulptūra Sisyphus. Joje susilieja kinetinis menas, technologijos ir dizainas su stulbinančiu meditacijos grožiu: atrodo, kad tyliai per smėlį riedantis metalinis rutuliukas amžinai kuria ir vėl ištrina sudėtingiausius raštus.

66 I 2020: 2 (113)

„Mes labai gerai žinome apie didžiulius politinius, ekonominius ir aplinkos iššūkius, kurie šiandien visiems kelia sunkumų, bet manome, kad svarbu pateikti galimybių ir įkvėpti pozityvumo“, – komentavo Anne Marie Commandeur, Amsterdamo „Stijlinstituut“ savininkė ir direktorė, vadovavusi tendencijų kūrimui. „Štai kodėl Trend Space pavertėme prasminga ir informatyvia patirtimi, turinčia šiek tiek humoro bei nuoširdumo.“

Messe Frankfurt GmbH, Pietro Sutera (3) nuotraukos

TENDENCIJŲ ERDVĖ

Heritage Lux erdvėje įkurta įspūdinga, groteskiška, besitransformuojanti Barto Heso instaliacija The Grotto meistriškai manipuliuoja rausvu lateksu, primenančiu susiraukšlėjusią žmogaus odą. Kabančiose kolonose, lovoje bei krėsluose lankytojai kviečiami apmąstyti egzistenciją šiuolaikiniame pasaulyje, pajusti sąlyčio taškus tarp dvasinio ir materialaus pasaulio ar įgyti naują patyrimą įkritus į odos-„namų tekstilės“ klostes, išjaučiant visus šių, tarsi gyvų, organizmų judesius ir kvėpavimą.

TENDENCIJOS

i

2020–2021 m. SPALVŲ DERINIAI Maximum Glam. „Glam“ faktorius iš kostiumo dizaino drąsiai ateina į interjero tekstilę – violetinės spalvos užuolaidomis su rožinės ir oranžinės spalvos blyksniais, blizgiais ir mirgančiais lovos užtiesalais, kristalais ir metalo bei vaivorykštiniais benzino efektais, gyvūnų kailio raštais bei plunksnomis. Iš pirmo žvilgsnio apgaulingai įžvelgi absoliučią atsitiktinę eklektiką, tačiau pamažu pradedi atsekti aiškią logiką ir suvoki, jog, norėdamas sukurti interjero dekorą šiuo stiliumi, turi turėti ne tik avantiūrizmo, bet ir maksimalų skonį, nuojautą bei virtuozišką spalvinę klausą.

Pure Spiritual – atpalaiduojanti spalvų detoksikacija nuo skaitmeninių technologijų. Beveik nematome raštų – svarbios faktūros, pajaučiamos tiek taktiliškai, tiek akimis. Dominuoja grubus, tarsi rankų darbo audimas ir apdaila: svarbus tampa tiesiog siūlas su visais nelygumais, įverptomis kitų spalvų gijoms, putlumu. Audiniai be perdėto naujumo ir „šiugždesio“ efekto – tokie savi, tarsi jau dėvėti, dėl to švelnūs ir malonūs liesti, lyg vieną kartą įmerkti į dažus ar pablukę. Ažūriniai audiniai, pro kuriuos skverbiasi šviesa tarsi patys šviesiausi prisiminimai apie vaikystės namus. Vienintelis spalvinis akcentas yra gili žaluma. Interjeras tiems, kas žavisi danišku hygge namų atmosferos fenomenu, arba tiems, kurie nenori rizikuoti.

2020: 2 (113) I 67

Bartas Hessas

Bartas Hessas

Heritage Lux – tai jaudinanti nostalgija. Tradicinė prabanga pateikiama siurrealistiniu, net magišku kampu, o tekstilė pripildyta istorinių nuorodų, tačiau sukurta pritaikius šiuolaikines ir skaitmenines technologijas. Jausmingi šilkiniai aksomai, taftos bei žakardai – su auksu ir perlamutru blizgančiais paviršiais, sudėtingomis spaustomis, dygsniuotomis, plisuotomis faktūromis.

Multi Local sužavės tuos, kam artimas bohemiškas stilius, etnoaudiniai ir kilimai, tikruosius rankų darbo tekstilės kolekcininkus ir gurmanus, kurie iš visų kelionių stengiasi atsivežti kažką autentiško. Kelionių trofėjai, nors ir atkeliavę iš visiškai skirtingų pasaulio šalių, dažniausiai idealiai dera tarpusavyje ir puikiai įsilieja į interjerą.

Urban Activ – labai praktiškų ir funkcionalių, dėvėti skirtų audinių deriniai: įvairiausi

juodų ir asfalto pilkų atspalvių, išraiškingų faktūrų dirbtinės odos, jau praeitais metais tarsi iš sportinių kostiumų į baldų dizainą atkeliavę porėti sintetiniai audiniai, sušildyti minkštos vilnos akcentais ir aštriomis spalvomis – jaunatviškam, siekiančiam eiti koja kojon su mada ir naujomis technologijomis miesto žmogui.

68 I 2020: 2 (113)

LIETUVOS ATSTOVAI Kaip ir visuomet, „Heimtextil“ parodoje galėjai girdėti ir lietuvių kalbą – be gausių lankytojų (interjero dizaino specialistų, prekių ženklų atstovų bei prekybininkų), Lietuvai su savo stendais skirtinguose segmentuose atstovavo didelis būrys Lietuvos įmonių ir prekių ženklų, pristatančių naujas kolekcijas ir kiekvienais metais sprendžiančių originalumo bei atpažįstamumo klausimus renkantis stendo dizainą.

UAB „Audėjas“, parodoje „Heimtextil“ dalyvaujantis jau beveik 30 metų, kaip visada, džiaugėsi gausiu esamų ir naujų klientų dėmesiu. Šiais jubiliejiniais metais pirkėjai teikė prioritetą ypač minkštiems ir švelniems baldiniams audiniams Nina, Chili, Alsa.

Elegantiškos minimalistinės estetikos prekės ženklą „Lucio Verso“ džiugino, kad tiek parodos lankytojų, tiek organizatorių dėmesį kaustė aplinkai palankios tendencijos – perdirbimo tema, antrinių žaliavų panaudojimas, etiškas gamybos ir tiekimo procesas tekstilės pramonėje. Etiškų namų tekstilės produktų kūrėjai ir gamintojai jautė didelį palaikymą, akcentuodami atsakingą elgesį gamtos ir žmogaus atžvilgiu.

AB „Linas“ kūrybinė grupė naujus projektus pristatė pasitelkusi emocingą ir jaukų stendo dizainą. Reaguodama į pasaulinę tvarumo tendenciją, sukūrė naujausias linines kolekcijas, kurios padeda mažinti gamybinių procesų atliekų kiekį, leidžia dar kartą panaudoti jau egzistuojančias žaliavas ir užtikrina gamybos skaidrumą. Kita ypatinga šiųmetė naujovė – lino ir vilnos audiniai Harmony, suteikiantys visišką komfortą tiek vasarą, tiek žiemai.

Antrą kartą parodoje dalyvaujantys „Domus Lumina“ atskleidė, jog didžiausią susidomėjimą sukėlė langinės ir medinės žaliuzės, vertikalios užuolaidos, visų tipų langų uždangalai, valdomi išmaniąja namų sistema ar balsu per „Amazon Alexa“.

„Decoflux“, kaip ir kasmet, pristatydami naujas unikalių raštų namų tekstilės kolekcijas dar kartą įrodė, jog yra nepralenkiami išlaikant atpažįstamumą ir kartu nustebino stendo dizaino elegancija.

2020: 2 (113) I 69

i

DIZAINO KELIONĖS

ATEITIES MEDŽIAGŲ BIBLIOTEKA

Gyvosios medžiagos

Šių metų „Heimtextil“ paroda buvo persmelkta kasmet vis labiau ryškėjančia tema, kurios esmė – ne raštų, dekoravimo ar stiliaus klausimai, o tvarus, atsakingas ir progresyvus požiūris į tekstilės gamybos procesus, naujų žaliavų paieškos. Atliekos ir kiti nebenaudojami ištekliai gali būti paversti tinkamomis naudoti medžiagomis – ateities audiniais. Tendencijų erdvėje galėjome gilintis į 4 kategorijas inovatyvių audinių ir stebėti jų sukūrimo procesą nuo žaliavos iki galutinio produkto.

70 I 2020: 2 (113)

O kas, jei medžiagas galima būtų auginti, o ne gaminti? Dizaineriai ir medžiagų išradėjai naudoja fungi (grybelius) ir bakterijas, siekdami sukurti biologiškai skaidžias medžiagas, kaip antai micelį (grybieną), laboratorijoje užaugintai veganiškai odai ir tekstilės dažikliams gaminti. Jie eina išvien su gamta, o ne prieš ją. Įsivaizduokime pasaulį, kuriame dizaineriai naudoja dumblius kaip tvarų baldinį audinį, kur tekstilė dažoma naudojant nekenksmingas bakterijas, o ne nuodingas chemines medžiagas, kur paplitusios odos alternatyvos be plastiko pagrindo medžiagų ir dėl odinių gaminių nereikia žudyti gyvūnų.

Su avižų ir kviečių veislėmis dirbanti Diana Sherer iš „Interwoven“ (Vokietija) kuria 3D tekstilę, sudarydama sąlygas augalų šaknims augti aplink dirvožemyje užkastus sudėtingus šablonus. Gautos geometrinės struktūros yra stiprios, atsparios ir primena tekstilės kūrinį. Kiekvienas audinys „užauga“ per kelias savaites nekenkdamas aplinkai ir nepalikdamas atliekų. Biologiškai pagamintos medžiagos ilgainiui galėtų pakeisti audinius, gaminamus pramoniniu būdu.

Dizainerė tyrinėja galimybes auginti ir drabužius po žeme.

„Tŷ Syml“ (Didžioji Britanija) eksperimentinė studija sukūrė procesus, kuriuose grybiena jungiama su daugybe skirtingų atliekų substratų, tokių kaip kanapės, medžio drožlės, pjuvenos ir panaudoti alaus daryklų grūdai. Per 5–10 dienų grybiena prisijungia prie substrato, o gautos lengvos, stiprios medžiagos naudojamos plačiam asortimentui – nuo lempų gaubtų iki baldų ar akustinių sienų plokščių – kurti. Medžiagos yra perdirbamos, visiškai kompostuojamos ir 100 proc. natūralios.

Malai (Indija) yra patvari, lanksti, kvėpuojanti veganiška biokompostinė medžiaga, pagaminta iš visiškai ekologiškos tvarios bakterinės celiuliozės. Kokosų vandens atliekos naudojamos kuriant daug energijos turinčią, visiškai natūralią maistinę medžiagą, skirtą bakterijų kultūrai maitinti, ir po 12–14 dienų fermentacijos gaunamas celiuliozės želė lapas. Šis neapdorotas produktas papildomas natūraliais pluoštais ir dervomis, džiovinamas, minkštinamas ir galiausiai padengiamas vandeniui atspariu apsauginiu sluoksniu. Taktiliškai į popierių ar odą panaši malai medžiaga gali būti gaminama lakštais ar formuojama į besiūlius 3D produktus.

„Faber Futures & Gingo Bioworks“ (Didžioji Britanija).

Biotechnologijų, dizaino, amatų ir inžinerijos sankirtoje ši tekstilės kolekcija sutelkia dėmesį į vieną paprastą klausimą: jei mikroorganizmai gamina pigmentą, kaip mes galime juo dažyti tekstilę? „Faber Futures“ naudoja unikalią baltymų skaidulų ir laukinio dirvožemio organizmo Streptomyces coelicolor sąveiką spalvingai audinio apdailai sukurti be chemikalų. Šiam būdui reikia gerokai mažiau vandens nei pramoniniam dažymui. „Faber Futures“ demonstruoja naujų metodų gyvybingumą platesniu pramoniniu mastu.

Studijos „Nienke Hoogvliet“ rankų darbo kilimėlių kolekcijoje Sea Me jūros dumbliai panaudoti ne tik kaip pluoštas verpalų, įrištų į išmestą žvejybos tinklą, bet ir kaip natūralus dažiklis. Skirtingai nei tekstilės pramonei auginamų augalų, pvz., medvilnės, jūrų dumblių yra natūraliai gausu, jie daro teigiamą įtaką ekosistemai, be to, dumblių derlius nuimamas atsakingai.

„Qwstion“ įmonės sukurtas Bananatex (Šveicarija) pluoštas yra patvarus, atsparus vandeniui ir visiškai biologiškai skaidus, gaunamas tik iš tvariai auginamų pluoštinių bananų (lot. Musa textilis), kuriems klestėti nereikia pesticidų ar papildomo vandens. Iš augalų stiebų išgauti pluoštai paverčiami verpalais, iš jų išaustas audinys vėliau padengiamas natūraliai vandenį atstumiančiu bičių vašku.

Olandų dizainerio Tjeerdo Veenhoveno sukurta Palmleather yra prieinama tvari odos, plastiko ir gumos alternatyva. Visoje Azijoje paplitusios katekinės arekos (lot. Areca catechu) lapai yra trapūs. Tjeerdas Veenhovenas sukūrė glicerino pagrindu pagamintą biologinį minkštinimo tirpalą, dėl kurio lapai tampa lanksčia, estetiškai patrauklia medžiaga ir atrodo lyg oda. Palmleather gali būti naudojamas gaminant baldus, knygų segtuvus, rankines ir batus.

Iš Rytų Afrikos figmedžio žievės pagaminta medžiaga Barktex (Uganda, Vokietija) yra viena seniausių žinomų tekstilės žaliavų. Medžio žievė gali būti nuimama kasmet nekenkiant medžiams. Jai perdirbti reikia labai mažai vandens ir jokių sintetinių rišiklių ar dažiklių. Barktex paviršiaus medžiagos yra 99 proc. biologinės ir gali būti naudojamos kaip sienų danga, baldų paviršius ir gaminant madingus aksesuarus.

„Margent Farm“ (Didžioji Britanija) gaminamos kanapių pluošto plokštės yra stipri ir patvari natūrali alternatyva tokioms medžiagoms kaip gofruotas plienas, PVC, bitumas ir cementas. Iš kanapių pluošto, sujungto su cukraus pagrindu pagaminta derva, žemės ūkio atliekų, pvz., kukurūzų burbuolių ir avižų lukštų, pagamintos plokštės gali būti naudojamos išorėje, apsaugoti nuo lietaus, taip pat tinka vidaus patalpų luboms ir sienoms montuoti.

Dilgėlės yra atsparios, reikalauja mažai priežiūros ir lengvai plinta – taip lengvai, kad dažnai laikomos piktžolėmis. Jos puikiai veša stačiuose šlaituose, netinkančiuose ariamosioms kultūroms. „Green-Nettle Textile“ (Kenija) sukūrė prašmatnų ekologišką audinį, dažomą natūraliais augaliniais dažais. Projektas laimėjo 2019 m. „Global Change Award“ („Visuotinių pokyčių apdovanojimo“ konkursą).

Gamtos turtai

Tradiciškai daugiausia gamtos išteklių sunaudojanti tekstilės pramonė sukėlė katastrofiškas taršos ir perdėto eksploatavimo pasekmes ­– dėl perteklinio šimtmečiais trunkančio ūkininkavimo sumenko derlius. Dabar natūraliai atsparios veislės ir pamiršti paveldo pluoštai iškyla kaip perspektyvios, tvarios alternatyvos. Daugybė projektų, apimančių tiek išmaniųjų, tiek tradicinių metodų taikymą, kūrėjų ieško slaptų augalų savybių.

2020: 2 (113) I 71

Biologiniai šalutiniai produktai 72 I 2020: 2 (113)

Kai tikimasi, kad pasaulio gyventojų skaičius 2050 m. viršys devynis milijardus, ar neturėtume ieškoti vis gausėjančių žmonių organinių atliekų srauto, kad pakeistume šiuolaikinę taršią sintetiką? Nuo šalutinių žemės ūkio pramonės produktų iki nuo kirpyklos grindų surinktų plaukų – dizaineriai iš naujo įvertina organines atliekas, transformuoja mažos vertės ar nepageidaujamas medžiagas į produktus, kurie ne tik funkcionalūs, estetiški, bet ir nutolę nuo savo pradinės kilmės.

Su sulčių gamintojais iš Sicilijos bendradarbiaujantys „Orange Fiber Textile“ (Italija) specialistai perdirba citrusinių vaisių likučius į aukščiausios kokybės audinius, primenančius rafinuotą, lengvą ir nežemišką šilką. Jį pastarosiose kolekcijose naudojo „H&M“ bei Salvatore Ferragamo.

Nathalie Spencer, dirbanti „Wool: Re-Crafted“ (Didžioji Britanija), iš ananasų lapų, išmestų Londono turguose ir sulčių baruose, sukūrė veganišką vilnos alternatyvą. Kūrėja iš lapų išgauna celiuliozės pluoštą ir, pasitelkusi tradicinius verpimo bei audimo amatų būdus, kuria prabangų, lengvai drapiruojamą, švelniai žvilgantį audinį.

Įmonės „Ananas Anam“ (Didžioji Britanija, Filipinai) įkūrėja Carmen Hijosos sukūrė novatorišką natūralų tekstilės gaminį Piñatex. Ši iš ananasų lapų pagaminta neaustinė medžiaga yra kvėpuojanti, lanksti ir patvari, primenanti odą.

Ji naudojama kostiumo dizaino srityje, batų bei baldų pramonėje.

Medžiagų tyrinėtoja ir dizainerė Sanne Visser (Didžioji Britanija) iš salonų surinktus nukirptus žmonių plaukus naudoja virvėms ir tinklams kurti, pasitelkdama tradicinius amatų įgūdžius kaip alternatyvą sintetiniams nailonams.

Dizaineris Fernando Laposse (Meksika) bendradarbiauja su Pueblos Tonahuistlos (Tonahuixtla) bendruomene, auginančia protėvių kukurūzų veisles. Jis siekia atskleisti turtingą spalvų spektrą „Totomoxtle“ – faneros medžiaga pagaminta iš kukurūzų lukšto. Projektas skatina biologinę įvairovę ir sukuria labai reikalingas pajamas vietos ūkininkams. Nuėmus derlių, vietinės moterys išlygina, sutvirtina ir supjausto luobeles į mažus gabalėlius, paskui juos sujungia rankomis. Inovatyvi medžiaga naudojama baldų ir interjero paviršių apdailai.

Dizainerė Sarmite Poļakovos („Studio Sarmite“) dirba su nupjautų medžių žieve kaip šalutiniu produktu. Natūraliais vaškais padengta PineSkins medžiaga išsaugo natūralų minkštumą ir sustiprina į odą panašias savybes. PineSkins naudojama tokiems produktams kaip kilimai, krepšiai ar rankinės kurti.

DIZAINO KELIONĖS

„Small Plastics“ (Didžioji Britanija) kasdienes plastiko atliekas paverčia gražiomis, daugkartinio naudojimo plokštėmis.

Iš rankomis supjaustytų arba termiškai suformuotų ryškių spalvų bei raštų plokščių gaminami stalviršiai, lentynos, vonios plokštės, papuošalai, spintelės ir iškabos ir daugelis kitų produktų.

Tarptautinio drabužių prekės ženklo „Waste No More“ (Didžioji Britanija) įkūrėja Eileen Fisher 2009 m. pradėjo rinkti dėvėtus, jau nebepataisomus drabužius, o studijos kūrybos direktorius Sigi Ahlas paverčia juos unikaliais meno kūriniais ir minkštais baldais. Audiniai perdirbami vėlimo technika, kuriai nereikia vandens ir sunaudojama itin mažai energijos. Perdaryta tekstilė unikali – kai kuriuose pavyzdžiuose dar aiškiai matomi drabužiai, pasakojantys savo praeities istoriją, kiti – abstraktesnių kompozicijų, tačiau visi jie be galo paklausūs.

„Circular Fibres“ įkūrėja Charlotte Cazals (Prancūzija) medvilnės ir poliesterio atliekas perdirba į patvarius audinius. Dekoravusi spalvotais siuviniais, juos paverčia estetiškais ir ekologiškais baldų apmušalais, interjero sienų puošybos elementais ar lovų užtiesalais.

Sophie Rowley, „Bahia Denim“ įkūrėja (Vokietija), eksperimentuoja su nebedėvimais džinsais ir jų atliekomis. Išsaugotos tekstilės sluoksniai klijuojami naudojant vandens pagrindo epoksidus. Kai „Bahia Denim“ plokštės išdžiūsta ir sukietėja, jas galima formuoti įvairiomis formomis ir panaudoti baldų detalėms.

Iškirpti paviršiai primena marmurą, o projekto pavadinimas kilo iš braziliško ryškiai mėlynos spalvos granito Azul Bahia.

Messe Frankfurt GmbH, Pietro Sutera nuotraukos

Recyc Leather (Honkongas) oda, daugiausia perdirbta iš pirštinių pramonės atliekų, susmulkinta ir surišta su natūraliu kaučiuku, leidžia gaminti didelius skirtingų faktūrų apdailos lakštus. Įmonės ją naudoja kuprinėms, sportbačiams, krepšiams ir kitiems aksesuarams kurti.

Perdarytos medžiagos

Kad kuo taupiau naudotume gamtos išteklius, dizaineriai skatina susigrąžinti atliekas (nuo vienkartinio plastiko iki mėgstamų drabužių). Šios naujovės ne tik teikia naudą aplinkai, bet ir atskleidžia, kad mūsų santykis su medžiagomis pasikeitė, jų vertė interpretuojama iš naujo. Dizaineriai perima pramoninių ir buitinių atliekų srautus, iki jie patenka į sąvartyną, renka alternatyvias žaliavas, siekdami sukurti naudingus ir patrauklius produktus pažangiems namams.

i

2020: 2 (113) I 73

i

Paroda

Ambiente virusas Didžiausia pasaulyje vartojimo prekių prekybos mugė šiemet išaugo iki 4 635 dalyvių (26 įmonės iš Lietuvos) iš 93 šalių ir užėmė 310 240 m² plotą. Parodą aplankė apie 108 tūkst. pirkėjų, ieškančių įkvėpimo ir norinčių įsigyti produktų savo naujoms kolekcijoms, iš beveik 160 šalių. „Ambiente“ yra pirmoji didžiausia prekybos mugė, kurios lankytojų ir dalyvių skaičių tiesiogiai paveikė koronavirusas. Taip pat daugeliui teko savo kailiu patirti keliavimo nepatogumus, susijusius su audra Ciara. Nėra to bloga, kas neišeitų į gera – ištikimiausi svečiai ir dalyviai turėjo daugiau laiko sandoriams ir užsakymams aptarti. „Jei prekybos mugę paliečia tokie išoriniai veiksniai, ji susiduria su milžiniškais iššūkiais“, – sakė „Messe Frankfurt“ valdybos narys Detlefas Brownas. „Mūsų parodos rengėjai deramai įvertino padėtį. O prekybininkai į Frankfurtą atvyko pozityviai nusiteikę ir degantys noru pateikti užsakymų“, – pridūrė patyręs prekybos mugės specialistas. Lankytojų pasitenkinimo reitingai ir toliau buvo tvirti – 95 proc. Šiemet parodoje išskirta HoReCa tema sulaukė viešbučių ir restoranų verslo susidomėjimo. Šio sektoriaus specialistai ir ekspertai skaitė pranešimas visą parodos laiką. Savo įžvalgomis dalijosi žinomi srities atstovai. Tai dar kartą suteikė parodai papildomą argumentą ir impulsą pritraukti specialistus kasmet vasario pradžioje į Frankfurtą, kur galima pasisemti stalo kultūros idėjų ir užsikrėsti naujausiomis tendencijomis. „Ambiente“ virusas toliau sėkmingai plinta per pasaulį.

Jūsų dėmesiui pateiksiu keletą gaminių pavyzdžių, labiausiai kritusių į akį šiemet lankantis parodoje.

Tekstas: Vytauto Gurevičiaus. Fotografijos: gamintojų

La Boule – stalo puošmena Avangardinė 1971 m. stalo reikmenų koncepcija, kurią sukūrė Helena von Boch, viena „Villeroy & Boch“ bendrovės savininkių, – svarbus dizaino istorijos etapas ir dalis įmonės DNR. Tai – unikali kolekcija Globe. Beveik po 50 metų įmonė pristatė naują šios inovatyvios idėjos interpretaciją La Boule – modernią išskirtinio porceliano versiją.

Dizaino objektas ir stalo serviruotė viename objekte žavi tobula funkcionalumo ir estetikos simbioze. Šią porcelianinę sferą sudaro kompaktiškas rinkinys dviem žmonėms su dviem giliais dubenimis, dviem plokščiais dubenimis, dviem universaliomis lėkštėmis ir viena plokščia lėkšte-padėklu. Surinkta sfera – išskirtinis dizaino objektas. Tai gali būti puikus stalo akcentas mažame bute arba dizaino elementas dideliame kambaryje. Keturi galimi dekorai – keturi stiliai, kurių kiekvienas turi savito žavesio. villeroy-boch.eu

Vaza Skum – BIG architektų kūrinys Bendras „Rosenthal“ ir BIG architektų biuro kūrinys – vaza Skum (liet. „Puta“). Architektas Bjarke’as Ingelsas Tuborgas sukūrė ją alaus daryklos, debiutavusios Roskildės roko festivalyje 2016 m., VIP paviljonui. Šis paviljonas vis dar keliauja po įvairius renginius ir festivalius. Vazos prototipas dar 2016 m., pasitelkus 3D modeliavimą ir spaudą, buvo pagamintas San Fransiske bendradarbiaujant su dizaino studija „Moss“.

Vėliau „Rosenthal“ gamintojai jį įkūnijo porceliane. Galimi keturi 26 cm aukščio Skum vazos kokybiško porceliano variantai: matinės ir blizgančios baltos, aukso ir platinos spalvų. Į muilo burbulus panašūs porceliano rutuliai taps išskirtiniu akcentu kiekviename interjere. rosenthal.de

74 I 2020: 2 (113)

Green Tool – naujo plastiko kolekcija

Noun – stalinė orkaitė Italų gamintoja „Bugatti“ pristatė revoliucinę išmaniojo maisto gaminimo (angl. smart cooking appliance) sistemą Noun, kurioje puikiai dera funkcionalus dizainas ir pažangios technologijos. Idėja kilo įmonės savininkui Clemente’ui Bugatti skrendant lėktuvu. Jis sužinojo, kad lėktuvo pilotų kabinos stiklai pagaminti iš didelius temperatūrų svyravimus atlaikančios skaidrios stiklo keramikos. Pritaikius specialią puslaidininkių technologiją GTH (angl. glass tech hot semiconductor technology), drauge su šio tinklo gamintojais buvo sukurtas metodas, leidžiantis tiksliai reguliuoti skaidrių kaitinimo elementų temperatūrą. Taip gimė naujas, sveikas, unikalus maisto ruošimo būdas tarp dviejų skaidrių stiklų.

Įmonė „Eva Solo“ pristatė savo naująją kolekciją Green Tools, dedikuotą visiems vegetarams, fleksitarams, pescetarams arba mėsėdžiams, nes kas padėta kieno lėkštėje – neesminis dalykas. Skonis – štai kas yra svarbu. Naujoji serija apima funkcinius ir kartu tvarius šiuolaikinės virtuvės poreikius, skirtus žaliesiems. Šios serijos rankenos pagamintos iš tvarios medžiagos, kurios 50 proc. sudaro suyrantis baltyminis pluoštas. Gamintojas mano, kad taip bus prisidėta prie naujų tvarių reikalavimų, susijusių su virtuve ir šiuolaikiniais gamybos būdais.

Seriją sudaro: presas, kuriuo lengva smulkinti česnakus; citrusinių vaisių sulčių spaustuvė, kurios konstrukcija leidžia išvengi taškymosi; du mėsos, žuvies ir daržovių peiliai; suvožtinių paplotėlių forma; prieskoninėms žolelėms smulkinti skirtas lenktas peilis, kurio forma leidžia sūpuojant rankas lengvai klajoti po pjaustymo lentą. designplus.lt

Maistas gaminamas tiesioginio kontakto metu, naudojant infraraudonuosius spindulius (FIR). Šis būdas paprastai aptinkamas gamtoje, jis naudingas sveikatai, nes iš maisto pašalina toksinus. Kiekvieną maisto produktą (mėsą, žuvį, daržoves, duoną) galima kepti parinkus tobulą temperatūrą: ji tiksliai reguliuojama ir nuo 50 °C iki 300 °C pasiekiama per 80 sek. Patiekalą gaubiantis karštis skverbiasi į jį giliai ir tolygiai, išsaugo maistines savybes, o rezultatas nepriekaištingas, sveikas ir skanus.

Prietaisas reguliuojamas jautriame išmaniajame ekrane, kuris turi sąsają su B Chef programa, galinčia nustatyti laiką ir temperatūrą, priklausomai nuo recepto. Automatiniu keltuvu visiškai nesunku ištraukti paruoštą maistą. Stiklo šildymo elementų dydis siekia nuo 8 iki 35 mm, juos lengva nuimti ir išvalyti, be to, korpuse įrengtas trupinių surinkimo padėklas.

Naudojant kepimo maišelius, maistą galima pagardinti padažais ir prieskoniais. Matmenys: 54 x 23 x 23 cm. casabugatti.com

1handPlate – patogus indas Farerų salose gyvenantis architektas Joanesas Petersenas dalyvaudamas furšete atkreipė dėmesį į tai, kad, stovint su maisto lėkšte ir taure vyno, vienu metu sunku valgyti ir ištiesti ranką pasisveikinti. Jam kilo idėja sukurti lėkštę, kuri leistų bendrauti, dalyti vizitines korteles ir kartu mėgautis maistu bei gėrimais. Taigi danų architektas sukūrė puikią lėkštę priėmimams ir kitiems socialiniams susibūrimams. Elegantiškas, dailininko paletę primenantis dizainas leidžia lengvai laikyti ir gėrimo taurę, ir maistą viena ranka. Dėl unikalaus dizaino taurė puikiai subalansuoja lėkštės svorį jos viduryje.

1handPlate pagaminta iš melamino – maisto produktams tinkamo aukščiausios kokybės plastiko, kuriame nėra kenksmingų medžiagų: bisfenolio A (BPA) ir ftalatų.

Lėkštė yra sertifikuota ir jos sauga patvirtinta Danijos aplinkos ir maisto ministerijos.

Lėkštes galima plauti indaplovėse, jos puikiai atlaiko daugiau nei 100 °C temperatūrą. Šio gaminio filosofija padeda priėmimus ir kitus socialinius susibūrimus paversti lengvais, draugiškais ir įsimintinais įvykiais.

Skonis.lt

2020: 2 (113) I 75

STALO INDŲ KOLEKCIJA MATERA Rankų darbo keramika – stilinga tendencija ir žinomo vokiečių gamintojo „Leonardo“ nuojauta: ir kaip indai, ir kaip puošmena, ši tradicinė medžiaga grįžta ir siūlo autentišką išvaizdą.

Klikk Pocket – jūsų patogumui Tai – tobulas kelionių palydovas. Peilis, šakutė, šaukštas tiesiog sujungiami vienas su kitu. Dėl kompaktiško dydžio jie tinka kiekvienai kišenei. Norėdami atidaryti, tiesiog spaudžiate mygtuką ir visos dalys lengvai atsiskiria. Visiškai perdirbamas plastikas yra ypač patvarus, beskonis, atsparus maisto poveikiui ir tinka skalbyklėms. Tai gera alternatyva vienkartiniams indams ir racionalus vokiečių gamintojo Koziol požiūris į visus, kurie nori būti tvarūs be jokių išlygų. Šalia to siūlomas dėžučių rinkinys, skirtas jūsų pietums.

4 dydžių dėžutės, lengvai telpančios viena į kitą, – puikus sprendimas mėgstantiems pasirūpinti dienos maistu namuose. Salotos, traškučiai, vaisiai, riešutai, daržovės atskiriami švariai, o maistas išlieka skanus iki pat vartojimo.

Serijos Matera skiriamasis požymis: kiekvienos lėkštės, dubenėlio ir puodelio paviršius skiriasi rankomis padengta glazūra. Kiekvienas indas – tarsi kūrinys, turintis savitą charakterį.

Regis, atsitiktiniai modeliai suteikia Materai unikalaus žavesio.

Keturių spalvų kolekciją sudaro trijų dydžių lėkštės, dubenėlis ir atitinkamas puodelis. Madingo atspalvio rožinė ir papildomi dubenėliai, taip pat kavos bei espreso puodeliai – kiekvienas skirtingo dydžio. Gamintojas rekomenduoja derinti skirtingų spalvų indus tarpusavyje. Tai yra nenuginčijama pastarojo meto stalo serviravimo tendencija. „Leonardo“ tradicinį dizainą ir funkcionalumą derina su aukštos kokybės gamyba. Akį traukianti glazūra apdirbama specialia degimo technologija, kuri padaro stalo įrankius stiprius ir patvarius. Be to, šie keramikos indai tinka ir indaplovei bei mikrobangų krosnelei. Indai dvelkia natūralia estetika ir ekstravagantišku prisilietimu.

Riedel Winewings – taurės gurmanams Georgas Riedelis, specifinių vyno taurių kūrėjas, tvirtai tiki, kad smulkmeniškai parinkta stiklo forma pagerina visų aromatinių gėrimų skonio suvokimą. 2018 m. vasarą vienas svarbus užsakovas paprašė Georgo sukurti „geriausią taurę“ Cabernet Sauvignon vynui. Jis turėjo suteikti įkvėpimo Riedel Winewing serijai.

Įmonės „Koziol“ užsakymu dizainą sukūrė Cairnas Youngas iš Londono.

Pamažu atsirado nauja forma: plati, plokščiadugnė taurė, primenanti lėktuvo sparną. Po galybės degustacijų, eksperimentuojant su forma, dydžiu ir skersmeniu, per metus viena vienai vynuogių veislei skirta taurė virto septyniomis skirtingomis taurėmis, reprezentuojančiomis populiariausias vynuogių veisles. Plokščias dugnas padidino paviršiaus plotą tarp vyno ir oro, o tai paspartino garavimą, sustiprino ir vyno aromato intensyvumą.

Tačiau vien tai nesuteikė optimalaus aromato kiekvienai vynuogių veislei, todėl, norint užfiksuoti subtilų daugiasluoksnį aromatą, teko išlenkti sieneles ir tinkamai kalibruoti kiekvieno modelio angą. Tai davė puikių rezultatų. Riedel Winewings kolekcijoje iš viso yra septynios taurelės, trys – raudonajam vynui, trys – baltajam, po vieną – šampanui ir putojančiam vynui.

koziol.de

riedel.com

zana.lt

Modulinė sistema leidžia kasdien iš naujo konfigūruoti savo rinkinį ir pritaikyti jį konkrečiam receptui.

Vieni brangiausių šachmatų Puiki investicija: gryno aukso ir platinos rankomis sukurtos trisdešimt dvi itin modernios Robbe & Berking’s Chess Limited Platinum Edition šachmatų figūros. Sudėkite brangiausius metalus su avangardiniu dizainu ir gausite vieną brangiausių šachmatų rinkinių pasaulyje. Tai investicija tikrąja to žodžio prasme. Britų dizaineris Nigelis Mac-Fallas šachmatus sukūrė žymiajai sidabro stalo įrankių gamintojai „Robbe & Berking“ .

Visame pasaulyje yra trisdešimt du šių šachmatų rinkiniai, jie atsieina 246 000 eurų (pagal dabartines tauriųjų metalų kainas). Gamintojas teigia, jog tai estetiškai maloni alternatyva akcijoms. Figūros lengvai slysta ant kilnios šachmatų lentos, pagamintos iš dviejų rūšių medienos: egzotiškosios tamsiosios miletijos (wenge) ir europinio klevo. Stalo žaidimas įpakuotas žinomo dano, dėžučių meistro Augusto Sandgreno rankų darbo odinėje dėžėje. Šis dizainas atitinka „Robbe & Berking“ būdingą eleganciją bei prabangą. robbeberking.com

76 I 2020: 2 (113)

2020: 2 (113) I 77

i

Dizainas

Lietuviško dizaino kelionės

Emko

Dizainerių kūryba pristatyta Skandinavijoje Fotografijų autorius: Tadas Marcinkevičius

Virūna

78 I 2020: 2 (113)

Vasario 4–8 d. Stokholme, Švedijoje, veikė tarptautinė Skandinavijos baldų ir apšvietimo projektavimo paroda Stockholm Furniture Fair 2020. Ji rengiama kartu su Northern Light Fair, o tuo pat metu vyko ir Stockholmo dizaino savaitė. Renginyje daugiausia demonstruojamas skandinaviškas dizainas – 80 proc. iš 700 parodos dalyvių atstovauja Skandinavijos šalių įmonėms. Čia paskelbiamos naujausios dizaino tendencijos ir produktai.

Kasmet pritraukiama vis daugiau ir daugiau lankytojų bei dalyvių iš viso pasaulio. Progresyviausia tarptautinės mugės dalis – Greenhouse sektorius, kuriuo siekiama paremti ir papasakoti apie dizaino ateitį. Čia savo darbus bei prototipus pristato nepriklausomi dizaineriai bei dizaino mokyklų studentai. Šiais metais savo produkciją pademonstravo ir Lietuvos dizaino įmonės, asociacijos Dizaino forumas nariai: EMKO, Indi, KiTAIP, Namuos, Virūna, Sedes Regia, Pušku Pušku, Audrineta ir Rodeta. Parodoje pirmą kartą pristatyta dizaino įmonės EMKO

kolekcija – eksponuoti naujausi produktai bei jau mėgstamais tapę baldai, išryškinantys poilsio, darbo ir valgomojo interjero sprendimus. Kartu buvo galima pamatyti ir dizaino įmonės KiTAIP produkciją. Namuos eksponavo savitus natūraliomis medžiagomis ir paprastumu pasižyminčius interjero dizaino elementus.

Gausų audinių spektrą pademonstravo interjero tekstilės įmonė Audrineta. Pušku Pušku stende eksponuoti pastelinėmis spalvomis ir įvairiomis tekstūromis pasižymintys ikoniniai sėdmaišiai.

Sedes Regia krėslai demonstruoti kartu su sodrių spalvų įmonės Virūna produkcija. Taip pat pristatyti Indi šviestuvai, sukurti taikant perdirbto popieriaus technologiją. Lietuvos stendą aplankė Lietuvos Respublikos ambasados Švedijos Karalystėje ministras patarėjas Ernestas Mickus.

Pušku pušku

Ekspozicijos imm cologne mugėje

Namuos

Lietuviškas dizainas taip pat nukeliavo į Kelną – ten sausio mėnesį vyko imm cologne. Tai vienas svarbiausių Europoje dizaino renginių. Jame dėmesys skiriamas šiuolaikiniam baldų ir interjero dizainui, taip pat pristatomos ir novatoriškos medžiagos, audiniai bei naujausios architektūros apšvietimo technologijos. Kiekvienų metų pradžioje mugėje pateikiamos naujos baldų ir interjero tendencijos, rinkos naujienos. Kelne visą savaitę gausu dizaino renginių, miestas trumpam tampa tarptautiniu dizaino pasaulio epicentru. Šiais metais gausu dalyvių iš Lietuvos, atskleidžiančių šalies gamybinį ir kūrybinį potencialą. Stende – septynios įmonės, asociacijos Dizaino forumas nariai: EMKO, Iddo, KiTAIP, Namuos, Virūna, LinenMe, Pušku Pušku.

Lietuvos dizaino įmonių stendo pristatymą parodose Stockholm Furniture Fair ir imm cologne koordinuoja Lietuvos dizaino forumas.

Projektai iš dalies įgyvendinami pagal Europos regioninės plėtros fondo lėšomis finansuojamą projektą: „Dizaino įmonių konkurencingumo skatinimas esamose ir naujose rinkose“ pagal 3 prioriteto „Smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas“ įgyvendinimo priemonę Nr. 03.2.1-LVPA-K-801 „Naujos galimybės LT“, kurios tikslas paskatinti MVĮ kuo daugiau dėmesio skirti naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų rinkų plėtrai.

KiTAIP

2020: 2 (113) I 79

i

Dizainas

Paroda „A House Full of Creativity“ Fotografijų autorė: Jana Madzigon

Tęsiant Design Lithuania parodų ciklą, sausio 28–kovo 8 d. lietuviškas dizainas pristatomas Vienoje, designforumWien galerijoje.

Parodoje eksponuojami daugiau nei 25 Lietuvos dizainerių ir dizaino studijų kūriniai – baldai, keramika, juvelyrika, mados aksesuarai ir interjero elementai. Taip pat eksponuojami tarpukariu ir sovietmečiu žymių dailininkų sukurti reklaminiai plakatai. Ši paroda atskleidžia, koks įvairiapusis, įdomus ir pažįstamas gali būti lietuviškas dizainas, kaip jis sukuria jaukumo, lengvumo jausmą.

Pristatyti unikalūs ir įkvepiantys darbai parodo lietuvių kūrėjams būdingą natūralių medžiagų ir kolorito spektrą, iškelia tvarumo svarbą.

Tvarumo temą regime studijos Indi šviestuvuose, sukurtuose taikant perdirbto popieriaus technologiją, taip pat dizainerės Agnės Kučerenkaitės kūryboje – porceliano indai, dengti glazūra, kurioje įterpta metalo atliekų. Evelina Kudabaitė savo kolekcijoje Raitūzai naudoja

A. Kučerenkaitė, Ignorance is Bliss

E. Kudabaitė, Raitūzai, G. Unguvaitytė, urnų kolekcija

Jungtinis stendas: Iddo, Kartu, March

80 I 2020: 2 (113)

Atidarymo akimirka

Parodos ekspozicija

Cult juvelyrika

Atidarymo akimirka

B. Adamonytė-Keidūnė, SUNrise SUNset lamp, EMKO

K. Stikleris, Telekomas

antrinius objektus – gipsinius sienų lipdinius, kurie kadaise puošė interjerus, dizainerė perkelia į šiuolaikinius būstus.

Parodoje pristatomi jaunųjų dizainerių, tokių kaip Agota Rimšaitė, Justinas Žlioba, Kristijonas Stikleris, Little Optimistic, darbai. Jaunieji menininkai konceptualiai apmąsto reikšmingas šiuolaikinio gyvenimo problemas – Gretos Unguvaitytės urnų kolekciją sudaro ilgaamžės bei suyrančios urnos, kiekviena iš jų dėl gamybos technologijos yra unikali. Dizainerės Austėjos Šeputės

projektas (ne)duodu-(ne)gaunu skirtas dėmesiui atkreipti į organų donorystės problemą Lietuvoje. Taip pat parodoje pristatomi eksponatai, kuriuos sukūrė jau ilgametę patirtį turintys dizaineriai ir dizaino įmonės – KiTAIP, Virūna, Muista, Sedes Regia, EMKO, Iddo, Edu2, LinenMe, Pušku Pušku, March, Juozas Brundza. Juvelyrikos kūrėjai – Cult, Celsius273, kartu su dizainere Morta Nakaite ir studija kARTu demonstruoja subtilų skonį ir konceptualumą juvelyrikos ir mados srityje.

Dauguma parodos eksponatų yra

2020: 2 (113) I 81

pelnę nacionalinio dizaino konkurso Geras dizainas prizą. „Labai džiaugiamės šia išskirtine proga lietuvišką dizainą pristatyti Austrijoje, prestižiniame muziejų kvartale. Atidarymo metu eksponatus aprodėme austrų bei gausiai susirinkusiai Austrijoje gyvenančių lietuvių auditorijai, sulaukėme Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Austrijoje Donato Kušlio vizito.

Lankytojai smalsiai domėjosi daiktų istorija, autoriais ir kitais jų darbais.“ „Kurdama parodos konceptą siekiau sukurti jaukią ir gilią istoriją turinčių objektų ekspoziciją, tik žvilgsniu parodyti lietuvišką dizainą – jo visiškai neatskleisti, tačiau tokiu būdu suintriguoti ir sudominti lankytoją. Norėjosi pademonstruoti lietuviško dizaino įvairovę: parodos lankytojas gali pamatyti tiek jaunųjų dizainerių darbus, tiek profesionaliosios dizainerių kartos kūrinius, koncepcijas. Eksponuojami ne tik gilias temas aprėpiantys, šmaikštūs ar kasdieniškas problemas sprendžiantys vienetiniai darbai, tačiau ir masiškai gaminami dizaino objektai.

Visus juos vienija unikali objekto istorija, natūralios medžiagos, šilti atspalviai bei namuose aptinkamos tekstūros – tekstilė, keramika, medis, metalo detalės“, – pasakojo

Lietuvos Respublikos ambasadorius Austrijoje D. Kušlys, Lietuvos dizaino forumo vykdomoji direktorė G. Bočkutė, DesignAustria valdybos narys M. Foessleitner, ambasadoriaus patarėjas D. Aškinas

82 I 2020: 2 (113)

Jungtinis stendas: Indi, EMKO, Virūna, Muista, A. Rimšaitė

V. Vaitiekūnaitė, Kompozitorius

parodos kuratorė, Lietuvos dizaino forumo direktorė Gražina Bočkutė.

Lietuvoje taip pat bus galimybė išvysti Austrijos dizainą. Austrijos dizaino forumo organizuojama dizaino paroda vyks Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje festivalio DIZAINO SAVAITĖ metu gegužės 25–31 d.

Design Lithuania – keliaujantis lietuviško dizaino parodų ciklas, iki šiol aplankęs jau nemažai garsiausių Europos sostinių. Design Lithuania parodomis siekiama pristatyti tiek dizaino profesionalų, tiek jaunųjų dizaino kūrėjų geriausius darbus svarbiausiuose Europos dizaino renginiuose, taip atkreipiant dėmesį į Lietuvos potencialą bei dizaino išteklius.

Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Projekto organizatorius – Lietuvos dizaino forumas.

Projekto partneriai: DesignAustria, DesignForumWIEN, Lietuvos Respublikos ambasada Vienoje.

2020: 2 (113) I 83