ei M textil 2023“:

„Heimtextil“, pirmaujanti pasaulinė namų tekstilės prekybos mugė, atspindi rinkos pokyčius. Joje daugiausia dėmesio skiriama interjero, architektūros ir svetingumo temoms, interjero dizainerių ir svetingumo ekspertų produktų asortimentui, tvarumo bei sveiko miego tendencijoms. Tai – svarbiausia tekstilės medžiagų ir tekstilės dizaino tendencijų platforma. Ateinančių metų tekstilės krypčių tema Textiles Matter atėjo su nauja energija ir motyvacija siekti švaresnės, ekologiškesnės, planetai palankesnės tekstilės bei interjero pramonės. Tekstilė ir audiniai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis: jie apgaubia ir puošia mūsų kūną, daro mūsų namus patogius, jaukius ir estetiškus, pagerina darbo vietas, be to, tekstilė suteikia lytėjimo komfortą ir stimuliuoja pojūčius, kurių trokšta žmonės.

Po dvejų itin sudėtingų iššūkių bei virtualios veiklos metų „Heimtextil“ (Frankfurtas prie Maino) paroda sugrįžo ir 2023 m. sausio 10–13 d. gyvai pristatė pasaulio tekstilės ir interjero dizaino naujovių asortimentą. Kiekvienais metais „Heimtextil“ parodoje su savo stendais dalyvauja nemažas būrys Lietuvos tekstilės pramonės gamintojų ir lietuviškų prekių ženklų atstovų. Šiemet Lietuvos tekstilės pramonei atstovavo UAB „Audėjas“, UAB „Barker Textiles“, UAB „Decoflux“, UAB „Flokati“, UAB „Interscalit“, UAB „Kvarkas“, AB „Linas“, AB „Liteksas“, UAB „Merkys“, UAB „Pitextile“, UAB „Textilis“, UAB „Nostra“, „VVK Zipper“, UAB „Silkeborg Uldspinderi“, UAB „Dature“, o kiek tekstilės dizainerių, architektų, interjero dizainerių, tiekėjų, prekybininkų iš Lietuvos aplankė šį vieną svarbiausių tekstilės pasaulio renginių, vargu ar begalima suskaičiuoti.

Tekstilės pramonė žaliavas gauna iš daugybės šaltinių ir naudoja daugybę procesų, kad sukurtų begalinę gaminių įvairovę. Dėl šios įvairovės tekstilės pramonė yra viena problemiškiausių klimato atžvilgiu. Pavyzdžiui, įprastos medvilnės gamyba apima 2,5 proc. pasaulio dirbamos žemės: sunaudojama 24 proc. insekticidų ir 11 proc. pesticidų, o tai kainuoja daugiau nei 2,6 milijardo dolerių ir skatina ekosistemų bei biologinės įvairovės nykimą. Todėl ateinančių metų tekstilės tendencijų kūrėjai, jausdamiesi atsakingi už ekstremalią padėtį, užduoda klausimus: iš kur gauname medžiagas ir kaip jas apdorojame, gaminame? Kur nukeliauja mūsų gaminiai, pasibaigus jų eksploatavimo laikui? Kaip galime sukurti pakartotinį naudojimą ir paskirtį? Jie siūlo ilgalaikę viziją, kaip pakeisti santykius su planeta ir skatinti pozityvią ateitį, pereinant prie cirkuliarumo ir (ar) uždaro gamybos ciklo.

Cikliškoje sistemoje medžiagos yra panaudojamos daugybę kartų. Tai leidžia gerokai sumažinti žemės išteklių eikvojimą, nes jie lieka begalinėje produktyvioje grandinėje. techninis ciklas taikomas neorganinėms medžiagoms, tokioms kaip nailonas, poliesteris, plastikai ir metalai. Optimaliai perdirbus, juos galima pakartotinai naudoti daug kartų neprarandant kokybės. Biologinis ciklas taikomas organinėms medžiagoms, kurios atkeliauja iš gamtos ir gali sugrįžti į žemę pasibaigus jų naudojimo laikui. „Heimtekstil“ tendencijų kūrėjai peržengia nišinių eksperimentų ribas, kad taptų tikru, veiksmingu gamybos keitikliu, galinčiu išspręsti daugelį pramonės problemų.

Kasmet su didžiuliu susidomėjimu daugelis dizainerių, architektų ir tekstilės pramonės gamintojų laukia paskelbiant ateinančių metų tendencijų. Per pastaruosius kelerius metus jos labai stipriai pakito. Dar neseniai pagrindinis atspirties taškas buvo estetinės, dizaino inspiracijos, atėjusios iš dizaino istorijos; stiliui, etnotekstilei, tendencijoms kurti buvo pasitelkiami mados dizaino, interjero, architektūros, šiuolaikinio meno artefaktai bei šiuolaikinio gyvenimo stiliaus ypatumai, reikšmingiausi kultūros įvykiai. Šiandienos „Heimtextil“ tendencijų planuotojai pagrindinį dėmesį skiria technologijoms – tvarumui, naujoms medžiagoms ir cikliškiems jų gamybos būdams, nes jie bando spręsti globalias ir ekonomines problemas. Beveik nebematome raštų, istorinių stilių atspindžių, o spalvos naudojamos gana taupiai.

Tekstilės gamintojų salėse ši tendencija išties ryški – dauguma jų savo stenduose vaizdžiai pabrėžia technologinį gamybos tvarumą ir cikliškumą, pristatydami audinius iš perdirbtų žaliavų. Geriausiai tendencijas gamyboje atspindi natūralių pluoštų, ypač dabar populiaraus lino gaminiai, nedažyti ir nebalinti, grubesnės struktūros ir tarsi be apdailos.

Tačiau, matyt, „Heimtextil“ tendencijos yra vėliava, kuria bus sekama ateityje, vizija, inovatyvi filosofija, ir jau dabar gamintojų salėse pamatyti jas visas materializuotas būtų per daug greita... Juolab kad gamintojų stenduose eksponuojama tekstilė atspindi ir pirkėjų estetinius skonius bei lūkesčius, o jie be galo margi ir įvairialypiai. Parodos gamintojų salėse (skirtingai nei tendencijas pristatančiose salėse) vis dar karaliauja spalvos, raštai, faktūros –tikra tekstilės šventė sielai ir akims. Vešli atogrąžų gamta, paukščiai, gyvūnai, egzotiškos gėlės tarsi veržiasi iš užuolaidų, tapetų, patalynės audinių, jie derinami su geometriniais bei klasikiniais raštais, būtinai akcentuojant 2023-aisiais „Pantone“ rekomenduojamą rausvai rožinę „Viva Magenta“ spalvą.

Šiandien galime tik spėlioti, ar tikrai 2023–2024 m. visos paskelbtos naujosios interjero tekstilės tendencijos atras atspindį gamintojų produkcijoje. Tai išvysime ateinančiais metais. Dviejų tendencijų strategijos tiesiogiai orientuotos į perdirbamas žaliavas ir techninį gamybos būdą, kas tikrai patrauklu didiesiems gamintojams, o kitos dvi tendencijos daugiau dėmesio skiria amatams, rankų darbui, perdirbimui, persiuvimui, peraudimui, lopymui, daigstymui, natūraliam marginimui ir dažymui – šių tendencijų atspindžius, labai tikėtina, regėsime, o jau ir regime, mažesnių interjero, tekstilės, kostiumo dizaino studijų projektuose bei tekstilės menininkų darbuose, paremtuose ne masine gamyba, o rankų darbu. Taip pat galime su įdomumu stebėti, kiek (ar) vartotojams, kuriems tikrai artima tvarumo filosofija, taps patrauklus „Heimtextil“ dalyvių rekomenduojamas audinių dizainas, akcentuojantis lopymą, naudotos pablukusios tekstilės bei atliekų „antiestetikos“ estetiką, natūralių paviršių apdailą bei natūralius marginimo būdus, nesiekiančius simetrijos ar preciziškumo ir alternatyvių natūralių bei sintetinių medžiagų paviršiaus faktūros. Galimi ir nauji dizaino produktai.