n atūralių augalų siena dekoruotas interjeras

erdvės kuriamos ne tik gražioms nuotraukoms, bet ir maksimaliam funkcionalumui, nes juk viskas skirta žmogui. Kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas. Tokiu principu įgyvendindama savo projektus vadovaujasi interjero dizainerė ir studijos „Interjero lizdas“ įkūrėja Vaiva Kairienė. Vienas pastarųjų jos įkūnytų projektų – 155 m2 gamtos apsupto namo interjeras, tad architektūra bei aplinka stipriai susiliejusi su harmoningu namų dizainu.

interjero autorė vaiva kairienės studija „Interjero lizdas“ nuotraukos Beno šileikos tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Labiausiai interjerą ir eksterjerą jungiantis elementas yra deginto medžio dailylenčių apdaila, regima tiek fasade, tiek namo viduje. Ši apdaila naudojama koridoriaus sienoms bei augalų sienos konstrukcijai. Projektas buvo pradėtas dar prieš liejant pamatus, tad jame nebuvo neapgalvotų sprendimų, atvirkščiai – viskas tapo nesunkiai įgyvendinama. Šeimininkai turėjo gana aiškią savo būsimų namų viziją, o diskusijų metu dizainerės ir užsakovų požiūriai apie funkciją ir stilistiką labai sutapo, todėl buvo nuspręsta keisti tik statinio konstrukciją ir langų išdėstymą. Interjero autentiškumą labiausiai išryškina didelė natūralių augalų siena, kurių pageidavo šeimininkė – landšafto dizainerė. Jos sukurti nedideli sienos prototipai buvo perkelti į žymiai didesnį formatą: sieną puošia natūralių augalų kompozicija, susodinta į nedidelius vazonėlius. Įrengta automatinė laistymo sistema su papildomu apšvietimu šaltajam sezonui, tad augalai nepatiria šviesos trūkumo.

Taip pat statybų metu buvo sugalvota šiek tiek pakelti šlaitinę dalį, todėl pavyko įrengti palėpę. Joje atrado vietą darbo kambarys. Pereinamųjų erdvių dekorui naudojama neįprasta medžiaga – tamsus medis. Ši idėja gimė iš noro organiškai perkelti fasado medžiagas į vidų. Taip pat natūralus medis suteikia jaukumo įspūdį. Kaip atsvara grindų apdailai pasirinkta vinilinė danga tik pabrėžia natūralų bei subtilų kontrastą. Kadangi koridorius yra gana ilgas ir nelabai aukštas, palyginti su bendrosiomis patalpomis, vertikaliai suprojektuota dailylenčių apdaila jį optiškai paaukština. Pasak dizainerės, tokio principo apdaila tampa puikiu estetiniu sprendimu ir funkciškai apsaugo vienas tepliausių sienų bei kampų nuo pažeidimų.

Gausiai naudojamas medis tampa atsvara baltoms sienoms ir luboms, jis įžemina interjerą ir sukuria minėtą jaukumo pojūtį. Grindims pasirinkta vinilinė danga išsiskiria labai kokybiška ir realistiška medžio tekstūra bei faktūra, tačiau nėra tokia lepi kaip parketlentės. Ji derinama prie degintos natūralios medžio sienų apdai- los, tad atrodo lyg vieno tono tęsinys. Šiltos medienos tekstūros tonai naudoti bendrųjų erdvių korpusiniams baldams. Jie suteikia kontrasto ir nesukuria tik balta–juoda įspūdžio. Visi korpusiniai baldai buvo gaminti pagal individualų užsakymą, nes norėta juos tobulai pritaikyti esamai erdvei.

Miegamasis ir miegamojo vonios kambarys – vienintelės patalpos, kurių sienas ir lubas dizainerė nusprendė dažyti tamsesne pilka spalva. Šiuo atveju tamsus medis nebūtų sukūręs tinkamo kontrasto ir neskambėjęs pilkame fone. Pasirinkta šviesaus medžio apdaila sienoms ir to paties tono spintelėms prie lovos. Kadangi šviesaus medžio tėvų miegamajame labai nedaug, jis tampa ak- centu, o tašelių siena išryškina lovą. Renkant šio baldo tekstilę, siekta, kad ji būtų kuo panašesnė į sienų spalvą.

Vaiko kambarys yra minimalistiškesnio stiliaus, nes erdvėje atsiranda daug kitų spalvotų objektų, tokių kaip žaislai, spalvota patalynė. Be to, norėta sukurti erdvę, nepavaldžią augančio vaiko poreikiams, ir ateityje keisti kambario dizainą.

Vonios kambariai gana skirtingi, bet kartu ir panašūs. Svečių vonios kambarys pasižymi maža kvadratūra ir natūralios šviesos stygiumi, tad iškart buvo sprendžiama, kaip išlaikyti tamsias dangas, bet nesukurti urvo pojūčio. Tam pasirinkta didžiąją dalį sienų dažyti balta spalva, nes ji suteikia patalpai erdvės ir švaros pojūtį. Miegamojo vonios kambarys, atvirkščiai nei svečių, yra didesnio ploto ir turi natūralios šviesos šaltinį, todėl projektuotas tarytum miegamojo pratęsimas. Jis nudažytas ta pačia pilka sienų spalva ir išklotas tamsiomis, tokios erdvės neapsunkinančiomis plytelėmis, kurios sukelia jaukumo ir intymumo įspūdį. Ši vonios patalpa turi 4 apšvietimo opcijas, leidžiančias visiškai transformuoti visą atmosferą. Galiausiai namo šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemos įrengtos taip, kad šeimininkai galėtų jas reguliuoti ir telefonu.

Šiointerjero dizaino istorija prasidėjo tuomet, kai dizainerę Moniką Noreikienę užsakovei rekomendavo vieno apdailos salono vadovas. Būsto šeimininkė gyvena Dubajuje, tad šis butas per tris aukštus Vilniaus senamiestyje tapo labiau poilsine erdve vasaroti ar apsistoti šventėms atvykus į gimtinę. Bendrais namais virtusios erdvės anksčiau buvo trijų butų pavidalo. Seniau pirmojo aukšto butas priklausė pačiai savininkei – čia ji leido vaikystės dienas. Vėliau moteris įsigijo dvi papildomas palėpes. Dizainerė, talkinant architektei, ėmė rengti planą, atitinkantį architektūrinius reikalavimus. Po intensyvių griovimo darbų, inžinerinių sistemų išvedžiojimo prasidėjo interjero dizaino kūrimo darbai. Visas projektas tęsėsi daugiau nei dvejus metus.

Glaudžiai bendraudama su užsakove, interjero dizainerė išsigrynino jos norus – trys sūnūs turi turėti erdves sau. Vyriausiajam skirtas visas trečiasis aukštas. Nusileidus žemyn į antrąjį aukštą, patenkama į bendrą brolių vonios kambarį. Jaunesnieji turi savo atskiras erdves bendrame miegamajame. Kadangi didelė giminės dalis gyvena Lietuvoje, šiame bute turėjo būti įrengta erdvi svetainė bei virtuvė su visa būtiniausia buitine technika. Taip pat bute yra palikta ir nemažai senųjų restauruotų apdailos bei konstrukcinių detalių. Visuose sujungtuose butuose buvo išlikę senų plytų, tad jas buvo galima atidengti. Pasak dizainerės, gražiausios seno namo plytos buvo trečiajame aukšte, tad nuspręsta jas nušlifuoti ir palikti. Tėvų ir berniukų miegamuosiuose nutarta restauruoti senovinius balkius. Balkiai nebuvo geros būklės, juos reikėjo nušli- fuoti, impregnuoti, buvo dedamas tonas su spalva, tačiau medžio meistrai sugebėjo išsaugoti jų autentiškumą.

Išsaugotos ir sieninės nišos: buvo sprendžiama, ar jas atverti, ar paslėpti. Tėvų miegamajame iš jų padarytos lentynėlės. Pirmo aukšto svetainėje-virtuvėje sumeistrautas stiklu uždengtas bariukas taurėms bei gėrimams susidėti, o hole vidinėje nišoje pakabintas veidrodis. Interjere gausu medžio fragmentų. Pavyzdžiui, virtuvės korpusiniams baldams naudota beveik rausva, į pilkumą pereinanti spalva sudaro šiokio tokio murzinumo pojūtį, kuris išryškėja greta tamsesnės rudai pilkos medžio atitikmens plokštės. Tai buvo klientės noras, nes ši spalva – viena mėgstamiausių, tad ji atsikartoja ir miegamojo balduose, tambūre esančioje spintoje. Virtuvės komplektą vainikuoja prie tokios spalvinės paletės ypač tinkantis marmuras. Pastarasis irgi buvo gausiai naudotas bendrame dizaine.

Nestandartinis sprendimas – pirmojo aukšto pereinamąjį koridorių iškloti turkio atspalvio akmens plytelėmis. Tai tarsi akcentas, šioje erdvėje gražiai išryškinantis sofos spalvą. Taip pat turkio spalva puikiai dera prie pelenų atspalvių. Dizainerė atskleidė, kad šis sprendimas buvo priimamas ilgai ir su šiokia tokia baime, nes ryškios plytelės pirmiausia krinta į akis įėjus į namus ir ganėtinai atkreipia dėmesį. Holo erdvei solidumo suteikia ir matinio plieno auksinės juostos, puošiančios MDF plokščių fasadines spintas.

Interjere žvilgsnį traukia ir tamsaus stiklo laiptai. Dizainerei norėjosi, kad ši dalis būtų tarsi skulptūra. Skaidraus, paprasto stiklo nenorėta, nes marmurą puošiančios juodos gyslos virtuvėje labiau sufleravo tamsius atspalvius. Juos ketinta padaryti vientisos, tolygios formos. Laiptų gamyba užtruko ganėtinai ilgai, tapo net šiokiu tokiu iššūkiu gamintojui. Antrajame aukšte pasirinkta kurti laundžo (lounge) zoną. Tai atsvara nedidelei pirmojo aukšto svetainei su mėlyna sofute ir bendrai susibūrimų erdvei. Antrasis aukštas skirtas poilsiui, berniukų žaidimams, joje galima žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Dėmesys krinta į nestandartinę sofą-gultą, išsiskiriančią dizainu bei praktiškumu. Ji, gražiai prigludusi prie mažesnių langų, sukuria jaukumo jausmą. Šį pojūtį sustiprina ir erdves puošiantys meno kūriniai –paveikslai, kuriuos laisvu laiku kuria pati šeimininkė.

Apšvietimas šiame bute yra kombinuotas. Daugybė kabamųjų šviestuvų ne tik atlieka savo funkciją, bet ir tampa dekoro dalimi. Per taškinius kryptinius šviestuvus namams suteikiama pagrindinė dirbtinė šviesa pirmam aukštui. Antrajame šlaitiniame aukšte naudoti apšvietimo bėgeliai, nes jais lengviausia reguliuoti apšvietimo kryptį netaisyklingų formų erdvėse. Apšvietimui reguliuoti panaudoti ir funkcionalūs, patogūs bei stilingi matinio plieno ar bronzos atspalvio jungtukai iš JUNG.

Tėvų miegamajame taip pat dominuoja žemės tonai. Jų pasirinkimą padiktavo mediniai balkiai ir akmeniu išklijuota niša. Taip norėta palikti kuo daugiau laisvės autentikai. Todėl ir šeimininkų vonios kambaryje nuspręsta naudoti daugiau klasikos ir natūralių bei ramių atspalvių. Dekorui pasirinktas matinis auksas išlieka ir svečių vonios kambaryje su pastatoma vonia. Kaip šiokia tokia atsvara tamsesni žemiški tonai naudoti sūnų sanitariniame mazge. Jis dekoruotas DIESEL plytelėmis, sukurtomis drauge su vokiečių plytelių gamintoju. Berniukams ypač patinka šių mados namų drabužiai, tad vonios kambario dekoras taip pat tapo malonia smulkmena.

Šį projektą užbaigia įdiegta dalinė išmaniųjų namų technologinė sistema. Būnant namuose ar naudojantis telefono programėle vienu paspaudimu galima išjungti visą apšvietimą, reguliuoti temperatūrą, katilą bei rekuperacinę sistemą.