kentRIdge

gytis Skudzinskas kaunas 2022 m.

bA ldAI

34nd1

„That Which We Do Not Remember“ yra Williamo Kentridge’o retrospektyvinės parodos katalogas, sukurtas „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ rengėjų užsakymu. Pagrindinė knygos struktūros idėja – „never ending book“, leidžianti ją versti iš abiejų pusių, koreliuoja su W. Kentridge’o kūrybos idėjomis, kalbančiomis apie istorijos ir įvykių cikliškumą. Knyga susideda iš dviejų blokų, sujungtų per nugarėlę ir atskiriančių vizualinę medžiagą nuo tekstinės. Spalvinis knygos kodas (juoda, balta, raudona) parinktas pagal W. Kentridge’o darbuose naudojamą koloristiką. Leidinyje tai atskleidžiama per pasirinktas medžiagas bei įrišimą. Katalogo principas yra kaip išplėstinė paroda ir namie telpanti galerija, kurianti savarankišką parodos naratyvą.

Inte Rje RO elementAI, šVI e Stu VAI IR I ndAI

VItRInA „mAtAu / nemAtAu“

Architektė: miglė nainytė nuotraukų autorė: karyna karavaya emilė kaškauskaitė bakalauro darbas, VdA nuotraukų autorius: mindaugas lapšys Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių, iš jų apie 30 proc. (15–18 tūkst. tonų) sudaro nevertingas plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekas. Viename automobilyje yra apie 45 kg stiklo. Šio stiklo negalima mesti į bendrojo naudojimo konteinerius, jie turi būti atiduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Dažnai už tai imamas mokestis, todėl didžiuliai kiekiai nugula sandėliuose, pamiškėse ar tiesiog yra sudaužomi. Todėl ir kilo idėja juos prikelti antram gyvenimui, nes jie yra saugūs, patvarūs, įdomių formų ir skirtingų spalvinių sprendinių. Taip gimė kavos staliukų kolekcija

34ND1. Pagrindinis šio projekto tikslas –įprasminti automobilių stiklus kita forma ir parodyti žmonėms, kokių netikėtų sprendimų gali gimti iš paprastos idėjos.

P RO duktO / I ndu St RI n IS d I z AI n AS „dAnceR“

uAb „Vėjo projektai“ nuotraukų autorius: Ainas kazlauskas

Lengviausias ir energetiškai efektyviausias pasaulyje „Dancer“ autobusas yra nuo nulio sukurtas įmonės viduje. Jis turi 6 minučių supergreito įsikrovimo sistemą. Lenktos šoninės sienos, pagamintos naudojant perdirbtus PET butelius, suteikia jam papildomo struktūrinio stabilumo. Suapvalintas kėbulas suteikia autobusui daugiau manevringumo mieste. „Dancer“ įrengtos galinio vaizdo kameros, įtaisyta automatinė neįgaliųjų rampa, įdiegta 360 laipsnių infraraudonųjų spindulių naktinio matymo funkcija. Naudojant pantografą, galima visiškai automatizuotai pakrauti ir iškrauti krovinius. Vairuotojo darbo vietoje įrengta individualiai naudoti pritaikyta informacinė-pramoginė sistema. Keleivių erdvė išsiskiria itin dideliais langais, stoglangiu ir erdviu, minimalistiniu salonu. Galinis išorinis ekranas gerina matomumą kitiems vairuotojams arba gali būti naudojamas reklamai.

Kauno senamiestyje įsikūrusiai optikai „Glasses on“ sukurta daugiasluoksnė vitrina. Vitrinos objektas – stiklas – pasirinktas neatsitiktinai. Jis atliepia optikos prekių medžiagiškumą. Perregimas stiklas papildomas reflektuojančiu sluoksniu. Veidrodis gaminamas rankiniu būdu, ant stiklo liejant cheminių elementų mišinį (sena veidrodžio gaminimo technika). Tokia technika leidžia kurti atspindžius su ištirpstančiomis ribomis, manipuliuoti vaizdo perteikimo galimybėmis. Trinamos aiškios ribos tarp atspindžio ir tiesioginio vaizdo. Objektas tampa tiesiogiai susijęs su aplinka ir kontekstu. Stebėtojui judant pėsčiųjų taku keičiasi vitrinos vaizdas: žiūrėtojo atspindys – aplinkos atspindys – veidrodžio atspindys, matomas kaip dėmė, – veidrodyje aptinkama perregima erdvė, esanti už jo. Tai tarsi žaidimas su matymu: _pasaulis-atspindys; pasaulis-miražas; dualus pasaulis; _matoma/nematoma; įžiūriu / neįžiūriu; fokusas / ne fokusas; _periferinis vaizdas; rūkas, migla, miražas; _matyti „daugiau“, „plačiau“; _matyti.

PASl Augų, SO c IA l I n IS d I z AI n AS IR eduk Ac I jA

VAIzduOklIų kORtelėS dizainerė: neringa Orlenok

Produkto idėjos koncepcijos kūrėja: Vita markevičiūtė „edu2“ nuotraukų autorius: karolis milaševičius

Idėja sukurti „Vaizduoklių“ korteles kilo iš abstrakčių vaizdinių žaidimų, kurie būtų suprantami vaikams, o suaugusiesiems –mąstysena „lenkiančių“, trūkumo. Grafinės kompozicijos svajingos ir unikalios. Jos buvo sukurtos nuosekliai pridedant to paties stiliaus ir technikos figūras, besiskiriančias pagal prasmę ir žinutę. Šis principas suaktyvina skirtingas žaidėjų stygas: kiekvienam žmogui jos sukelia galybę įvairių asociacijų. Kiekvienoje „Vaizduoklių“ kortelių kaladėje yra 50 klausimų tiems, kurie išdrįsta įsivaizduoti ir augti. Kiekviena kortelė pasižymi unikaliu abstrakčiu dizainu, atspindinčiu mūsų vidinį svajonių, patirčių, istorijų ir idėjų pasaulį. Visi klausimai yra sutelkti į vaizduotę ir mąstymo augimą. Jie privers jus juoktis, susimąstyti, stebėtis ir svajoti.

Kortelės turi dvi vienodai svarbias puses. Abstraktūs vaizdai vienoje pusėje yra skirti vaizduotei ir asociacijų žaidimams. Kitoje pusėje esantys klausimai skirti įkvėpti lengviems, juokingiems ir giliems, net filosofiniams pokalbiams su šeima, draugais ar savimi. Ugdykite savo vaizduotę ir auginkite mąstymą!

V I zuA l I nė

kO mun I k Ac I jA IR I dent I tetAS

lRt VIzuAlInIO IdentItetO AtnAujInImAS

„not Perfect Vilnius“

Všį lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Atnaujinant vizualinį identitetą, didžiausiai Lietuvoje nacionalinės žiniasklaidos grupei – LRT, valdančiai septynis televizijos, radijo ir interneto kanalus, svarbiausias keliamas uždavinys buvo atskleisti kiekvieno kanalo savitumą, tačiau kartu grafinės išraiškos priemonėmis komunikuoti jų priklausymą tam pačiam motininiam prekių ženklui. Atnaujintas vizualinis identitetas turėjo išspręsti ir kitas, praktines, prekių ženklų komunikacijos problemas: prasto antrinių prekių ženklų skaitomumo ir komplikuoto jų naudojimo rėmimuose, prireikus vienu metu eksponuoti kelis kanalų ženklus. Sukurta bendra dizaino sistema, kurioje kiekvienas kanalas įgavo individualią vizualinę kalbą per jam priskirtą spalvą ir antrinės grafikos elementus. Dizainas atspindi kanalo charakterį ir mediją, kurioje jis veikia.

Atnaujintas vizualinis stilius įgavo daugiau lankstumo, pritaikomumo įvairiems formatams skirtingose medijose. Parinkta beserifė tipografija leidžia būti vienodai gerai įskaitomai tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje erdvėje ir kartu suteikia ženklui nepavaldumo laike savybių. Nauja LRT valdomų prekių ženklų grafinė išraiška taip pat leidžia varijuoti – lengvai konstruoti grafinius darinius, sujungiant kelis kanalus į vieną ženklą, esant specifiniams rėmimams ir panašiai.

PA ku Otė S d I z AI n AS

„lA PetIte PAtISSeRIe“ kePyklėlė

emilija užukauskienė uAb „Aš kietas“

Prancūziškas tradicijas puoselėjanti kepyklėlė „La Petite Patisserie“ garsėja traškiomis bagetėmis, sviestiniais raguoliais, gardžiais desertais ir kitais išskirtinės kokybės kepiniais. Grafiniai elementai, spalvų paletė ir kiti komponentai buvo kruopščiai parinkti, siekiant sukurti išskirtinio jaukumo ir svetingumo tapatybę, kuri tinkamai perteiktų žinią apie šviežios duonos bei kepinių svarbą ir tradicijas. Grafinis identitetas yra vizualiai šviežias ir patrauklus, pabrėžiantis pagrindinę žinutę. Jį kuriant stengtasi naudoti mažiau dėmesį blaškančių dizaino elementų. Tapatybės esmė – naujas logotipas ir pakuotės.

Buvo sukurtos keturios skirtingos konditerijos gaminių pakavimo dėžutės, trijų dydžių popieriniai maišeliai duonai ir užkandžiams bei dviejų dydžių pirkinių maišeliai. Visų popierinių pakuočių vidinė pusė padengta specialia apsauga nuo riebalavimosi, užtikrinančia ilgalaikį gaminio šviežumą ir estetišką pakuotės išvaizdą. Pakuotės funkcionalumas buvo itin svarbus kriterijus, todėl originalios konstrukcijos tortų dėžutės yra savaime užsifiksuojančios, lengvai surenkamos, be klijų, o pyragai ir kepiniai supakuojami ypač patogiai ir paprastai. Konstrukcija leidžia lengvai įdėti arba išimti gaminį tiesiog atlenkus priekinę dėžutės sienelę. „La Petite Patisserie“ vizualinis identitetas ir pakuočių dizainas reprezentuoja prancūziškų skonių tradicijas ir grožį.

mA d OS IR A kSe S uARų d I z AI n AS

mAdOS dIzAInO PROjektAS-kOlekcIjA „PORtmAntò“ emilija jasiulytė

VdA nuotraukų autorius: mantas Platūkis. modelis: Agata Stupakova „Portmantò“ yra apie žmogaus psichologiją, jausmus – nerimą dėl ateities, nežinomybę ir saugumo paiešką. Kadangi savisauga ir pasiruošimas nebėra laikomi distopiniais – asmeninės apsaugos idėja svyruoja nuo funkcionalios ar praktinės apsaugos iki emocinio saugumo, nes visgi – sentimentai ir komfortas išlieka prioritetu. Kolekcijos asortimentas apima tiek kasdienę, tiek iliustratyvią madą. Gaminiai įgalina vartotoją daryti savarankiškus dizaino sprendimus, nulemtus specifinio furnitūros pasirinkimo ir jos išdėstymo gaminiuose. Vartotojas yra laisvas interpretuoti gaminius pagal asmeninį santykį su tema – apnuoginti dalį kūno, atverti skyles, suveržti drabužius, lyg besisukant į kokoną, kurti gaminio skulptūriškumą ir iliustratyvumą.

Aksesuarai tampa svarbiomis metaforomis: nešuliai – aliuzija į prieraišumą praeičiai; pirštinės paryškina rankas – nuorodą į artumą ir žmogiškąjį prisilietimą. Kolekcija sujungia ir įvelka jausmus į gaminius. Šie tampa praeities, išgyvenimų, kuriuos nešamės su savimi į ateitį, refleksija. Kolekcijos pavadinimas „Portmantò“ gimsta iš prancūziško žodžio „portmanteau“, turinčio dvi prasmes: pirma – kelioninis lagaminas, atsidarantis į dvi dalis, – sąsaja su kolekcijoje atsirandančiais sentimentų nešuliais. Kita reikšmė – lingvistinė priemonė, leidžianti sujungti du žodžius į vieną – aliuzija į projekte harmonizuojamas dvi temas – saugumą ir nežinią.

kO nce Pc I jA

„deO“ PRIetAISų SeRIjA kuRtIeSIemS eglė Alejevaitė

VdA

9 iš 10 klausos negalią turinčių vaikų gimsta girdinčiųjų šeimose, o, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2050-ųjų beveik

2,5 milijardo žmonių turės tam tikrų klausos sutrikimų. Klausos negalią turinčias šeimas nuo vaiko gimimo lydi tokios problemos kaip: psichologinė krizė, nelaimingi atsitikimai, integracijos ir socializacijos trūkumas visuomenėje bei švietimo įstaigose. Kasdien jie susiduria su baime, išgąsčiu, patyčiomis, stresinėmis ir pavojingomis situacijomis, patiria sunkumų buityje ir atvirose erdvėse.

„Deo“ – tai prietaisų serija, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems žmonėms šeimoje ir išvengti pavojingų, stresinių situacijų atvirose erdvėse ir buityje. Klausos sutrikimų turintiems vaikams ji padeda integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas, mažina patyčių galimybę, neapriboja vaikų laisvės ir leidžia jiems tapti savarankiškesniems, tėvams palengvina ruošą ir atžalų priežiūrą atvirose erdvėse.

„Deo“ seriją sudaro 4 prietaisai: mažamečiams skirta apyrankė, tėvų arba vaikų apyrankė su ekranu, mokytojo prietaisas ir belaidis įkroviklis. Apyrankės yra susietos tarpusavyje ir reikiamu momentu tėvai, mokytojai arba vaikai paspaudę mygtuką gali perduoti vibracijos signalą iš vieno prietaiso į kitą ir taip apsaugoti klausos negalią turintį žmogų nuo nelaimingo atsitikimo, kai svarbi kiekviena sekundė. Apyrankės padeda atitraukti vaiko dėmesį tėvams bendraujant su aplinkiniais ar nutolus, pakviesti pagalbą, sumažinti patiriamą stresą šeimoje, kai vaikas neišgirsta, kad yra kviečiamas. „Grąžinti“ užsisvajojusį mokinį pamokoje mokytojai gali nekeldami balso ir netrikdydami bendraklasių ir paties moksleivio. Apyrankės leidžia atsisakyti ilgų raštelių, bandant apibūdinti pasimetusį vaiką. Naudojant prietaisą, galima aptikti, kurioje vietoje yra mažametis. „Deo“ prietaisų serija skirta neverbaliniam bendravimui klausos negalią turinčių žmonių šeimose ir ugdymo įstaigose. Ji apsaugo nuo sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų ir suteikia saugumo jausmą.

2023:1 (86) pavasaris

NAI –nuo idėjos iki debiuto

4 NAujI lIetuvIškI INterjerAI tvarūs dizaino sprendimai

INTERJERAS.LT PATARIA 2023:1 (86)

Redaktoriaus žodis

Pavasarį permainos užvaldo visas mūsų gyvenimo sritis. Viliamės, kad pagaliau Lietuvoje bus realizuotas Nacionalinio architektūros instituto konceptas. Apie tai kalbamės su vienu idėjos variklių – architektu Audriu Karaliumi. Kita ne ką mažiau aktuali tema – tvarus ir saikingas vartojimas. Ją nagrinėjame kartu su ekoentuziastu Giedriumi Buču. Tradiciškai pristatome naujas interjerų tendencijas, naujus technologinius išradimus. Interjeruose dominuoja vis daugiau ilgalaikių, nuoširdžiai asmeniškų ir natūralių sprendimų. Tikėkimės, kad ši tendencija su laiku tik stiprės ir virs realia mūsų gyvenimo būdo dalimi.

Vytautas Gurevičius

RedaktoRius iR pRojekto vadovas

Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt autoRiai:

Vytautas Gurevičius

Viktorija Karsokaitė

Gytautė Ivanauskaitė

Sabina Daukantaitė

FotogRaFai:

Dainius Sadauskas

Audris Karalius

Gabrielė Gurevičienė

Darius Petrulis

Dovydas Bučas

Rokas Tenys

Modestas Kymantas

Benas Šileika

Lukas Mykolaitis

Donatas Žvirblis

Artūras Moisiejenko

Maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė

ReklaMa info@interjeras.lt

Viršelyje – Beno Šileikos nuotrauka

NAI – 16 metų nuo idėjos iki premjeros

4/

Mūsų vertybių ir išminties išbandymas

8/

3 nauji lietuviški interjerai

12/

Patarimai. 2023-ųjų tekstilės naujienos

30/

Pozityvai iR sPauda

UAB „Spaudos praktika“.

Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m. Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama. ISSN 1822-8186

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 8 000 egz.