Leidinio dizainas
Baldai
William Kentridge „That Which We Do Not Remember“
34ND1 Emilė Kaškauskaitė Bakalauro darbas, VDA
Gytis Skudzinskas
Nuotraukų autorius: Mindaugas Lapšys
Kaunas 2022 m.
Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių, iš jų apie 30 proc. (15–18 tūkst. tonų) sudaro nevertingas plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekas. Viename automobilyje yra apie 45 kg stiklo. Šio stiklo negalima mesti į bendrojo naudojimo konteinerius, jie turi būti atiduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Dažnai už tai imamas mokestis, todėl didžiuliai kiekiai nugula sandėliuose, pamiškėse ar tiesiog yra sudaužomi. Todėl ir kilo idėja juos prikelti antram gyvenimui, nes jie yra saugūs, patvarūs, įdomių formų ir skirtingų spalvinių sprendinių. Taip gimė kavos staliukų kolekcija 34ND1. Pagrindinis šio projekto tikslas – įprasminti automobilių stiklus kita forma ir parodyti žmonėms, kokių netikėtų sprendimų gali gimti iš paprastos idėjos.
„That Which We Do Not Remember“ yra Williamo Kentridge’o retrospektyvinės parodos katalogas, sukurtas „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ rengėjų užsakymu. Pagrindinė knygos struktūros idėja – „never ending book“, leidžianti ją versti iš abiejų pusių, koreliuoja su W. Kentridge’o kūrybos idėjomis, kalbančiomis apie istorijos ir įvykių cikliškumą. Knyga susideda iš dviejų blokų, sujungtų per nugarėlę ir atskiriančių vizualinę medžiagą nuo tekstinės. Spalvinis knygos kodas (juoda, balta, raudona) parinktas pagal W. Kentridge’o darbuose naudojamą koloristiką. Leidinyje tai atskleidžiama per pasirinktas medžiagas bei įrišimą. Katalogo principas yra kaip išplėstinė paroda ir namie telpanti galerija, kurianti savarankišką parodos naratyvą.
Produkto / industrinis dizainas „Dancer“ UAB „Vėjo projektai“ Nuotraukų autorius: Ainas Kazlauskas
Lengviausias ir energetiškai efektyviausias pasaulyje „Dancer“ autobusas yra nuo nulio sukurtas įmonės viduje. Jis turi 6 minučių supergreito įsikrovimo sistemą. Lenktos šoninės sienos, pagamintos naudojant perdirbtus PET butelius, suteikia jam papildomo struktūrinio stabilumo. Suapvalintas kėbulas suteikia autobusui daugiau manevringumo mieste. „Dancer“ įrengtos galinio vaizdo kameros, įtaisyta automatinė neįgaliųjų rampa, įdiegta 360 laipsnių infraraudonųjų spindulių naktinio matymo funkcija. Naudojant pantografą, galima visiškai automatizuotai pakrauti ir iškrauti krovinius. Vairuotojo darbo vietoje įrengta individualiai naudoti pritaikyta informacinė-pramoginė sistema. Keleivių erdvė išsiskiria itin dideliais langais, stoglangiu ir erdviu, minimalistiniu salonu. Galinis išorinis ekranas gerina matomumą kitiems vairuotojams arba gali būti naudojamas reklamai.
Interjero elementai, šviestuvai ir indai Vitrina „Matau / nematau“ Architektė: Miglė Nainytė Nuotraukų autorė: Karyna Karavaya
Kauno senamiestyje įsikūrusiai optikai „Glasses on“ sukurta daugiasluoksnė vitrina. Vitrinos objektas – stiklas – pasirinktas neatsitiktinai. Jis atliepia optikos prekių medžiagiškumą. Perregimas stiklas papildomas reflektuojančiu sluoksniu. Veidrodis gaminamas rankiniu būdu, ant stiklo liejant cheminių elementų mišinį (sena veidrodžio gaminimo technika). Tokia technika leidžia kurti atspindžius su ištirpstančiomis ribomis, manipuliuoti vaizdo perteikimo galimybėmis. Trinamos aiškios ribos tarp atspindžio ir tiesioginio vaizdo. Objektas tampa tiesiogiai susijęs su aplinka ir kontekstu. Stebėtojui judant pėsčiųjų taku keičiasi vitrinos vaizdas: žiūrėtojo atspindys – aplinkos atspindys – veidrodžio atspindys, matomas kaip dėmė, – veidrodyje aptinkama perregima erdvė, esanti už jo. Tai tarsi žaidimas su matymu: _pasaulis-atspindys; pasaulis-miražas; dualus pasaulis; _matoma/nematoma; įžiūriu / neįžiūriu; fokusas / ne fokusas; _periferinis vaizdas; rūkas, migla, miražas; _matyti „daugiau“, „plačiau“; _matyti.
2023: 1 (124) I 63
