"Centras/Interjeras.lt pataria' 2023 01

2023:1 (124) PAVASARIS

Madingi loftai Originalūs namai Interjerų 10-ukas Spalvų ir faktūrų tendencijos 2023–2024 metams „Gero dizaino ’22“ prizai

ISSN 1392-6063

Kaina 4,90 €

2 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 3

i

DIZAINO KELIONĖS

4 I 2023: 1 (124)

DIZAINO KELIONĖS i

2023: 1 (124) I 5

Turinys

2023:1 (124)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

8

Apartamentai Pragaro virtuvėje

Gabrielė Gurevičienė Gytautė Ivanauskaitė Jonas Malinauskas Rūta Butėnaitė

46 Kūrybos posūkiai ir vingiai

kalbos redaktorė:

Rasa Lajienė Fotografai:

Redaktoriaus žodis

12 Originalus namas iš „faneros“

16 Personalizuota alternatyvi visata

20 „Metų interjero“ dešimtukas

50 „Heimtextil 2023“

60 Tarptautinės dizaino naujienos

62 Nacionalinis dizaino konkursas „Geras dizainas ’22“

Pavasario numeryje siūlome susipažinti su naujausiais užsienio architektų darbais. Pradedant daugiabučiu Manhatane, baigiant gyvenamuoju namu Kanados miškuose – visur ieškoma stilistinio išskirtinumo, rodančio, kad mūsų namai – tai ne tik utilitarus būstas, bet ir emocinė gyvenamoji erdvė, suteikianti gyvenimui pilnatvę. Dar Ostapas Benderis sakė, kad pinigai reikalingi tik tiems, kas turi fantazijos. Tradiciškai, dar nežinodami, kas taps konkurso „Metų interjeras / Auksinė paletė ’22“ nugalėtojais, pristatome savo favoritų 10-uką. Šiemet konkursui buvo pateikti 263 pernai realizuoti interjerai. Išsamus Rūtos Būtėnaitės reportažas iš parodos „Heimtextile“ ir „Ambiente“ parodos naujienos demonstruoja, kad Frankfurtas prie Maino metų pradžioje diktuoja madas viso pasaulio vartotojams. Šios tendencijos tarsi virusas užkrečia visas dizaino sritis, todėl 2023–2024 m. spalviniai deriniai ir faktūros pravers ne vienam profesionalui. Baigsime žurnalo dalį „Gero dizaino ’22“ konkurso nugalėtojų apžvalga. Linkiu malonaus laiko su mūsų leidiniu.

Ewout Huibers Jeremy Bittermann Maxime Brouillet ir Maryse Béland Arimantas Knašas Gedmantas Kropis Andrius Stepankevičius Darius Petrulaitis Vytenis Raubickas Ieva Saudargaitė Leonas Garbačauskas Norbert Tukaj „Lina Adi Photography“ Jevgenija Žukova-Černova Viršelyje –Maxime Brouillet ir Maryse Béland

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

Vytautas

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. yit.lt/bustas/piliamiestis ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● didlaukio3.lt ● aureahome.lt ● newmoon.lt ● merko.lt/vilnelesskverai ● giluziorivjera.lt/lt/butai ● lazdyneliuvingis.lt/lt/butai ● vytenio4.lt/lt/butai-biurai ● golife.lt ● 7vakarai.lt/butai ● urbanlife.lt

i

ARCHITEKTŪRA

Apartamentai

Pragaro virtuvėje

Nuotraukos: Ewout Huibers Vieta: Manhatanas, Niujorkas (Jungtinės Amerikos Valstijos) Plotas: 2400 m² Įgyvendinta: 2022 m.

Architektai: „Concrete Amsterdam“ Vadovaujantis architektas: Erikjan Vermeulen

Vakarų rezidencijos klubas (angl. „The West Residence Club“), arba 222 rezidencija, įsikūrusi 47-ojoje Vakarų gatvėje 547 numeriu pažymėtame pastate Manhatano rajone, duris atvėrė 2022 m. pavasarį. Tai viena greičiausiai besiplečiančių Manhatano kaimynysčių, vadinamų Pragaro virtuve (angl. Hell’s Kitchen). Šis pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1881 m. laikraštyje The New York Times. Leidinyje rajonas apibūdintas kaip šlykščiausia Niujorko gyvenvietė. Nuo XIX a. vidurio pietinė Manhatano dalis panašiais apibūdinimais garsėjo dėl joje gyvenusių ir dirbusių airių imigrantų. Jie ten atplūdo gelbėdamiesi nuo didžiojo bado ir bulvių maro. Industrinio charakterio vietovė iki šių dienų žymi savo spalvinga istorija, menančia lūšnynų gyvenimą ir kuriančią mistiškumo pojūtį. Įvairia miesto architektūra pasižymintis rajonas apima plytinius sandėlius, mažaaukščius pastatus, automobilių stovėjimo aikšteles ir originalius gyvenamuosius namus.

8 I 2023: 1 (124)

Architektūra ir dizainas Projekto architektūros, interjero ir kraštovaizdžio dizaino kūrėjai – Nyderlandų studija „Concrete“. Norėdami išlaikyti bendruomeniško gyvenimo dvasią, naujuoju projektu architektai bandė meistriškai atskleisti konstrukcijos ir dizaino meniškumą.

Daugybė bendrų vidaus ir lauko erdvių suteikia kosmopolitiško gyvenimo pojūtį. Pagal užsakymą sukurti eksterjero ir interjero elementai sukuria rafinuotą atmosferą. 7 aukštai tvirto mūrinio ir 5 aukštai modernaus industrinio fasado susieja gretimose gatvėse stovinčių sandėliavimo pastatų ir sublokuotų namų dizainą.

Kiekvienai detalei skirtas dėmesys atskleidžia originalius ir tikslingus sprendimus: originalių raštų plytos pagamintos rankiniu būdu, bendradarbiaujant su perdirbimo įmone „StoneCycling“, o vienoje fasado pusėje per penkis aukštus pastatą puošia žymaus Geteborge, Švedijoje, gimusio gatvės menininko Tony „Rubin“ Sjöman sieninės tapybos darbas.

Pirmo–septinto aukšto apartamentai vadinami Miesto loftais, o aštunto–dvylikto – Debesų rezidencijomis. Kiekvienoje gyvenamojoje erdvėje yra po saugyklą – sandėliuką, skirtą stovyklavimo reikmenims, golfo lazdoms, ne sezono drabužiams ar kitiems daiktams laikyti. Didžiąją dalį Miesto loftų sudaro vieno miegamojo apartamentai. Juose įrengtos grublėtos grindys, metaliniai langai ir tekstūriniais stiklais papuoštos stumdomosios plieninės durys, atskiriančios miegamąsias zonas nuo gyvenamųjų. Šis dizainas sukurtas siekiant maksimaliai perteikti istorinių Niujorko loftų pojūtį. Tuo tarpu įmantriai suprojektuotos Debesų rezidencijos atskleidžia aukštos klasės gyvenimo stilių.

Visi viršutinių aukštų apartamentai turi po vieną arba daugiau stiklo kambarių, kyšančių už fasado ribų, todėl Debesų rezidencijose atsiveria plati miesto panorama, besitęsianti daugybę mylių iki pat 11-osios gatvės. Pagrindiniai prašmatnių gyvenamųjų patalpų interjero akcentai: šviesios ąžuolinės grindys, stumdomosios durys ir aukšti langai. Dėl gausiai srūvančios šviesos kambariai sukelia sklandymo įspūdį, o ant stogų įkurtos atviros terasos išlaisvina kosmopolitišką dvasią.

2023: 1 (124) I 9

Bendruomeninės erdvės Įėjus į pastatą iš 47 gatvės pusės, gyventojus bei svečius pasitinka nuostabi oazė pačiame Manhatano viduryje. Tai kiemas-sodas, kurio viduryje stypso daugiakamienis beržas. Žaliasis kiemas atskiria triukšmingą Niujorko gatvę nuo privačių erdvių ir grįžtantiems gyventojams suteikia ramybės pojūtį. Fasado plytos puošia ne tik eksterjerą, bet ir dalį interjero – kiemą bei dalį vestibiulio. Perėję holą, pro dar vieną – stiklinį – vestibiulį, gyventojai patenka į stiklo salę. Šią erdvę sudaro biblioteka, susitikimų kambarys su židiniu, svetainė ir bendruomeninis darbo kambarys.

Vienu aukštu žemiau yra Šešėlių sodu (angl. shadow garden) pavadinta erdvė. Ji atlieka dvi svarbias funkcijas. Pirmiausia, tai – pašto kambarys, atvira siuntinių pakavimo vieta. Antra, ši natūralia šviesa prisipildanti vieta turi vandens tiekimo stotelę. Šalia yra du prabangiai įrengti svečių kambariai, turintys viešbučio paskirtį (jais gali naudotis privatumo pageidaujantys gyventojų svečiai.)

Dar vienu aukštu žemiau yra du darbo kambariai, skirti nuotoliniams susitikimams.

Gyventojų patogumui trečiame pastato aukšte įrengtas kiemas, vaikų žaidimų kambarys ir dviejų aukštų sporto centras su beveik 5,5 metro aukščio langais ir permatomomis lubomis.

Pirmojo aukšto sporto zona sujungta su kiemu, kuriame eilėmis išrikiuoti lauko treniruokliai. Antrajame sporto centro aukšte – jogos ir privačioms treniruotėms skirti kambariai, iš kurių galima stebėti visą žemiau esančią sporto zoną. Treniruoklių salės įrengimą kuravo geriausi Niujorko fizinio parengimo ir sveikatingumo profesionalai iš sporto klubo „The Wright Fit“. Taip pat jie integravo mažą, įvairius sveikatingumo produktus siūlančią parduotuvėlę.

Linksmoje mažiesiems pritaikytoje erdvėje įrengtas miniatiūrinis

kaimas, kuriame galima bendrauti ir mokytis. Šiltuoju metų laiku, plačiai atvėrus langus, sujungiamos dvi vaikų erdvės: žaidimų kambarys ir lauke esanti Džiunglių sporto salė.

Aštuntajame aukšte įrengta dar daugiau bendruomeninių patalpų: vidaus ir lauko virtuvės, valgomasis, žaidimų zona ir šunų aikštelė. Valgomajame mėlynai nudažytos medinės sienos sukuria modernios prabangos įspūdį. Maisto gamybos bei valgomojo patalpos yra skirtos vakarėlio tipo vakarienėms, maisto renginiams bei šventėms organizuoti. Puikiai įrengta vidaus virtuvė palengvina renginių planavimą. O esant tinkamoms oro sąlygoms, galima naudotis lauko terasa, kurioje įmontuotas didelis stalas, įtaisyta virtuvė su dviem kepsninėmis. Šalia bendros virtuvės yra didelis lauko stogo denis. Šalia jo – aptverta žalios velėnos terasa, skirta poilsiui ir žaidimams, įskaitant stalo tenisą, Cornhole (amerikietiškas žaidimas, kurio metu į skylę mėtomi maišeliai) ir Jumbo Jenga.

Viršutiniame, dvyliktajame, aukšte ant pastato stogo įkurta prašmatni poilsio erdvė – plati terasa pastato gyventojams. Atviroje poilsio zonoje, iškilusioje aukščiau nei daugelis aplinkinių pastatų, galima rasti baseiną, privatų sodą ir piknikų kampelį su kepsninėmis, stalais bei sėdėjimo vietomis. Medinė pavėsinė sukuria intymią atmosferą sėdimojoje zonoje, o iš visų pusių sodą supančios gebenių sienos suteikia maksimalų privatumą. Dienos ir nakties metui skirta unikali erdvė kviečia grožėtis nuo stogo atsiveriančiai įspūdingais saulėlydžio vaizdais virš Hadsono upės.

10 I 2023: 1 (124)

Originalus namas iš „faneros“ Architektai: „Mork-Ulnes Architects“, Fotografijos: Jeremy Bittermann, Vieta: Bendas (Oregonas, JAV) Plotas: 310 m², Įgyvendinta: 2022 m.

12 I 2023: 1 (124)

ARCHITEKTŪRA i

Bendo mieste, Oregone, šalia geltonųjų pušynų, šalavijais, kadagiais ir uolų rožėmis apaugusiame sklype pora nusprendė pasistatyti namą. Augalija, kalnais, slidinėjimo trasomis ir pasakiško grožio vandens telkiniais žymios vietovės tapo jaukiu prieglobsčiu nuo miesto šurmulio.

Savininkai į pagalbą pasikvietė „Mork-Ulnes Architects“ studiją. Jie pageidavo, kad naujieji namai būtų statomi pagal CLT technologiją, būtų palankūs aplinkai, derėtų prie kraštovaizdžio ir būtų taupaus biudžeto.

CLT technologija CLT (angl. Cross Laminated Timber) – tai sluoksniuotų medienos plokščių technologija, sukurta 1970-aisiais Šveicarijoje. CLT plokštės gaminamos iš spygliuočių medienos lamelių. Jos yra susluoksniuojamos taip, kad viena eilė su kita sudarytų 90o kampą. Taip gaunama kryžminės medienos konstrukcija, reikalaujanti minimalaus kiekio statybinių atliekų. Kadangi visos medžiagos iš anksto apipjaustomos, statybines atliekas galima atsakingai perdirbti gamykloje.

Vidinės namo sienos visur, išskyrus drėgnas vonios patalpas, sukonstruotos iš kryžminių laminuotų pušies ir eglės plokščių, padengtų natūralia alyva. Šis namų įrengimo būdas leido sukurti gerą vėdinimo sistemą ir puikias akustinės savybes. Išorės apdailai buvo panaudota „Shou Sugi Ban“ – vandeniui, ugniai, puvimui ir vabzdžiams atspari deginta kedro mediena.

Namo planas 310 m² ploto vieno aukšto būste architektams pavyko įgyvendinti išradingą planą. Namo centre yra uždaras kiemas, o perimetre – septynios pusiau uždaros lauko erdvės, skirtos šviesai ir orui paskirstyti kambariuose. Name nėra koridorių, tik ilga kambarių eilė. Gyventojai gali judėti per centrinį kiemą, kuris įrengtas kaip saugoma lauko žaidimų aikštelė mažajam gyventojui. Žiemą kiemą vaikui pakeičia žaidimų kambariu tampantis didelis garažas. Namas suskirstytas į daugybę šviesos sklidinų erdvių – įėjimą, virtuvę ir svetainę, miegamųjų bei poilsio zonas.

Iš kiekvienos patalpos galima regėti centrinį kiemą, dangų ir dykumą aplink. Netipiškas erdvių organizavimas sustiprina ryšį su aplinka. Pastatas suprojektuotas pagal kryžminį planą. Tai leido tinkamai įrengti karštas vasaros dienas palengvinančią vėdinimo sistemą. Name taip pat yra integruoti saulės skydai, leidžiantys apsaugoti pietinę namo pusę nuo kaitrios Oregono dykumos saulės.

2023: 1 (124) I 13

Interjeras Namų erdvę formuoja dulkėti atspalviai, skulptūrinės formos.

Daugiausia naudojami vienspalviai apvalkalai ir gamtinius paviršius primenančios tekstūros. Spalvų paletė atkreipia dėmesį į natūralų dykumos kraštovaizdį. Paprasti geometrinių formų vilnos ir veltinio baldai susimaišo su natūralia oda ir medžiu. Vienalytės, lygios, skersai laminuotos spygliuočių medžių plokštės sukuria intymumą ir jaukumą interjere.

Medinių baldų menininkė Yvonne Mouser pagrindinei gyvenamajai erdvei sukūrė unikalų kavos staliuką. Staliukas pagamintas iš trijų didžiosios pocūgės (Šiaurės Amerikoje paplitusių spygliuočių) blokų. Unikaliu būdu apdeginta mediena sukuria geologinio skerspjūvio sluoksnių iliuziją. Šis kūrinys ypatingas tuo, jog yra įkvėptas „Trijų seserų“ ugnikalnių viršūnių, kurios matomos tiesiai nuo svetainės sofos.

14 I 2023: 1 (124)

Nestandartiniai baldai Jūsų individualumui 2023: 1 (124) I 15

Personalizuota alternatyvi visata

Nuotraukų autoriai: Maxime Brouillet ir Maryse Béland Vieta: Kvebekas (Kanada) Plotas: 181 m² Įgyvendinta: 2022 m.

Vadovaujanti architektė: Tania Paula Garza Rico Architektai: France Goneau (studijos direktorius), Samuel Landry, Camille Asselin, Jacob Éthier, Bahia Burias Meno patarėjas: St-Pierremi

Personalizuotas būstas sukurtas ekstravagantiškiems meno gerbėjams, neabejingiems 1980-ųjų italų dizainui.

Būsto idėja – pakeisti požiūrį į studijos tipo apartamentus.

Namo-studijos architektų komandai „Studio Jean Verville“ pavyko įkūnyti visus šeimininkų sumanymus, taip pat pasisekė nustebinti ir save.

Eklektišką šiuolaikinio būsto architektūrą lėmė gamtinio peizažo ypatumai, ypač – sklypą kertantis upelis. Jaukus prieglobstis miške tapo mįslinga ir aistringa erdve. Pagrindinė meninė vizija buvo įgyvendinta pasitelkiant unikalius architektūrinius sprendimus. O minimalistinis prašmatnumas tobulai sukurtas pasitelkiant maištingosios italų grupės Memphis Milano puoselėtą filosofiją. Taigi, į namo-studijos architektūrą bei interjerą galima žvelgti kaip į kitos visatos atspindį.

16 I 2023: 1 (124)

Skaitmeniniai koliažai: „Jean Verville“ architektų studija

ARCHITEKTŪRA i

Apie Memphis Milano Memphis Milano Group steigėjas – Ettore Sottsass’as (1917–2007 m.), Austrijoje gimęs, Italijoje užaugęs architektas-dizaineris. Jis projektavo pastatus, interjerus, kūrė baldus, indus, juvelyriką ir stiklo dirbinius. Nuo šeštojo dešimtmečio vidurio įkvėpimo Rytų ir trečiojo pasaulio tradicijose, priemiesčio infrastruktūroje išryškėjusiame Pop stiliuje bei Arts&Crafts judėjime ieškojęs Sottsass’as sugalvojo įsteigti grožio standartus laužančių dizainerių grupę.

1980 m. gruodžio 11 d. Milane jis surengė steigiamąjį naujos dizaino grupės susirinkimą. Keletą kartų suskambus Bobo Dylano dainai „Stuck Inside of Mobile with the Memphis Blues Again“, dizaineriai nusprendė pasivadinti Memphis Milano Group.

Prie E. Sottsass’o idėjos prisijungė gausybė architektų, dizainerių bei menininkų iš Italijos, Prancūzijos bei Didžiosios Britanijos.

Taip pat keli pasauliniu mastu žymūs kūrėjai, tokie kaip japonų architektas ir urbanistikos dizaineris Arata Isozaki, austrų architektas-dizaineris Hansas Holleinas bei amerikiečių architektas-dizaineris, pedagogas Michaelis Gravesas. Septynerius metus, iki 1988 m., veikusi grupuotė kūrė baldų dizainus ir, paskatinta Sottsass’o, stengėsi išryškinti naują požiūrį į gerą skonį – drąsino puoselėti „radikalų, juokingą ir kartu siaubingą“ dizainą. Netradicinės formos bei raštai dažai šokiruodavo žiūrovus, bet vis dėlto iki šių dienų Memphio stilius išliko viena išraiškingiausių modernizmo krypčių, įkvepiančių žmones kurti stulbinančius interjerus, menančius individualias alternatyvias visatas.

2023: 1 (124) I 17

Profesionaliai išnaudoti geometrinių formų ir spalvų sąskambiai leido sukurti aistringą ir mistišką atmosferą. Novatoriški sprendimai didelėse patalpose padėjo paslėpti saugos bei buitinius elementus, tad namo sistema atrodo funkcionali ir struktūrizuota.

Lygūs paviršiai sukelia lengvumo įspūdį.

Architektai išnaudojo šviesą pasitelkdami kaleidoskopinio atspindžio principą. Valgomojo stale atsispindintis miškas ir kitų baldų apdailoje bei sienose regimos interjero detalių bei gamtos refleksijos praplečia erdvę. Tokiu būdu kuriama atviros plotmės iliuzija, suteikianti kosmoso platybių pojūtį. Pietinėje pusėje linijinis kambarių išdėstymas suteikia galimybę nuolatos džiaugtis kraštovaizdžiu ir upelio čiurlenimu. O šiaurinėje pusėje dvi skirtingos patalpos, sujungtos vienu stogu ir visiškai įstiklintu įėjimu, suformuoja aklino fasado iliuziją.

Memphis atspindys „Studio Jean Verville“ kūrinyje

Iliuziškas fasadas Išlaisvinta šeimininkų vaizduotė leido architektams priimti tokius sprendimus, dėl kurių namas atrodo gyvas. Juoda eksterjero spalva išsyk nukelia į neregėtą sapną, o organiška pastato forma moderniai sujungia žmogaus dizainą su gamta. Žaisdami su vizualiaisiais potyriais, architektai išnaudojo skirtingas fasado, stogo formas ir paviršius. O inžineriniai sprendimai leido sukurti skirtingus kraigo – viršutinės stogo dalies – ašies linkius, trukdančius suvokti namo tūrį. Pastato silueto gyvybingumas klaidina regimomis apimtimis ir visiškai panaikina monotonijos baimę. Siekiant gyvenimą integruoti į gamtą, pasirinktos nenudailintos organiškos formos. Vitališką būsto charakterį tobulai atskleidžia parinktos medžiagos bei lenktos linijos. Na, o šiuolaikybės diktuojamas vienspalviškumo motyvas ne tik dizainą, bet ir architektūrą persmelkia keistąja devintojo dešimtmečio dvasia.

Aistra alsuojantis interjeras Interjeras stebina ir žavi išraiškingomis spalvomis bei formomis.

Kontrastingi elementai bei geometrinių formų įvairovė padėjo sujungti skirtingus savininkų sumanymus, meistriškai atskleidžiant jų asmenybes. Ekstravagantiškumas perteiktas grafiškas detales maišant su ryškiomis spalvomis bei žvilgančiais paviršiais.

18 I 2023: 1 (124)

Pagrindinė interjero spalva – oranžinė. Kaip ir visi šilti tonai, šis kuria nuotaikingą atmosferą, o parinktas ryškus, šiek tiek gelsvas atspalvis – stimuliuoja, nuolat teikia energijos. Ši spalva suteikia pozityvumo, o blizgūs paviršiai – kintamumo pojūtį. Kaleidoskopiniai atspindžiai praplečia erdvių apimtis. Jose interjero detalių paviršiai sąveikauja su elementų, raštų ir spalvų gausa, menančia šeimininkų vaikystės prisiminimus ir platųjį vaizduotės pasaulį. Žaismingas šviestuvas miegamajame, ritmiški raštai vonios kambaryje bei tualete taip pat skatina smegenų darbą piano (liet. tyliai) ritmu. Taigi, namo-studijos šeimininkai kasdien gali pasinerti į alternatyvųjį pasaulį ir mėgautis poilsiu gamtoje.

Nuo civilizacijos atitolusiame sklype gyvybinga energija išlaisvina mintis gyvenimui ir darbui.

2023: 1 (124) I 19

i

Metų interjero dešimtukas

Namas Kuršių marių oazėje Autorė: Silvija Samoškaitė-Liškauskienė. Plotas: 182 m2 Silvija SamoškaitėLiškauskienė

Vieta: Svencelė, Lietuva. Nuotraukos: Arimanto Knašo

Tai funkcionalūs bei estetiški namai, kuriuose per interjero dizainą siekta sukurti namų istoriją. Čia kiekvienas kambarys turi savo charakterį, tematiką, faktūras, akį džiugina kokybiški daiktai ir apdailos medžiagos. Pastarosios rinktos išskirtinai šiai aplinkai. Rengiant būstą, buvo priimami tiek racionalūs, tiek iracionalūs sprendimai – jie kūrybiniame procese, anot dizainerės, neišvengiami.

Suplanavimas. Holas – pirmoji erdvė, į kurią patenkame vos pravėrę namų duris. Bendrojoje pirmojo aukšto zonoje atsiranda baldinis suskirstymas: virtuvė, valgomasis, svetainė bei SPA zona. Virtuvė ir valgomasis šiuose namuose sutelkia visų dėmesį į save. Šią erdvę norėta išlaikyti funkcišką ir nesubuitintą. Greta esanti moderni priešpirčio SPA zona virsta daugiafunkce erdve. Virtuvės bei priešpirčio patalpas atsisakyta atskirti, nes pagal pirminį planą jas dalijo gipso sienos. Laiptais pakylame į kitas poilsio zonas, miegamąjį, vonios kambarius ir vaiko kambarį. Įrengimas. Daug dėmesio skirta baldinių dalių sprendimams. Holo erdvėje telpa visas namų ūkis: skalbimo zona, šildymo ir vėdinimo įranga, elektros instaliacijos spinta. Jie nepastebimi, nes slepiasi už uždangų. Organiškai susijungianti baldinė ir dekoratyvioji dalis sukuria stilingą estetinį paveikslą. Papildomas mažas kambarys su balto miško dekoru ant sienos – poilsio oazė, skirta tylai, ramybei, knygai ar laikui sau.

Apdaila. Virtuvei parinktos netipinės, kontrastuojančias medžiagas: žalvario stalviršis saloje, akmuo, medis, dūminis stiklas, aukso dulkės detalėse. Vaiko erdvėje – mažos mergaitės pasakų ir svajonių oazėje su nuostabiu horizontu pro langą – parinkti šviesiai skaidrūs pudros ir dūminės rožės tonai. Ant sienos rožinėje drugelių pievoje šviečia mistiški akmenėliai. Miegamasis ir didžioji vonia tarsi paskęsta lengvuose vandens tonuose, kurie horizontaliai atsiveria per vitrininius langus. Vaizdą papildo akvareliniai liejiniai ant sienos su subtiliai dekore atsikartojančiais gamtos motyvais.

Apšvietimas. Be funkcinio holo erdvės apšvietimo, parinktas ir šiek tiek simbolikos suteikiantis vieno iš Europos švietimo sistemų lyderių šviestuvas. Šviestuvo formos organika, funkcija ir meninė išraiška leido išspręsti ne tik šviesos sklaidos problemą, bet ir pabrėžti prie vandens esančių namų sąsaja su gamta.

Maloniai sklindanti šviesa neabejotinai sukuria jaukumo atmosferą.

Ergonomika ir praktiškumas. Interjero funkciniai sprendimai bei erdvių išdėstymas kurtas atsižvelgiant į nedidelės šeimos poreikius, pomėgius ir būsto architektūrą. Atvirame stiklo vitrinų name esančioje priešpirčio erdvėje šeimininkai gali gerti rytinę kavą, o lietui lyjant su vaikais žaisti stalo žaidimus ar priimti svečius. Panorus pabėgti į ramybę ir atsikvėpti po SPA procedūrų, tereikia užverti stiklinę pertvarą. Baldai – rašomasis stalas su kėde – mergaitės kambario erdvei rinkti taip, kad augtų kartu su mažąja kambario šeimininke.

Baldai ir interjero detalės. Interjero užbaigtumo įspūdį kuria vertikalūs linijiniai akcentai stilizuotuose balduose, organiškai akmens gijomis išmarginta grindų keramika, žalsvi, smėlio, turkio, ochros tonai su kontrastuojančiomis juodomis detalėmis. Ant name esančios didžiulės sienos atsiranda tapybiškų modernių gamtos fragmentų su kabančiomis šermukšnių kekėmis turkio pievoje.

Tai tarsi papildoma įžanga ir kitoms namų erdvėms. Poilsio zona – šviesi, subtili, dėmesinga detalėmis. Ji praturtinta kilpotos tekstilės deriniais ir specialiai jai kurtais korpusiniais baldais ir natūralaus rotango dirbiniais.

20 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 21

i

Metų interjero dešimtukas

Grey Penthouse Autoriai: Justina Skurdelytė ir Marius Simokaitis. Plotas: 313 m2.

Justina Skurdelytė

Vieta: Vilnius, Lietuva. Nuotraukos: Gedmanto Kropio

Apartamentai Vilniuje, dangoraižių kvartale. Tai vieni iš aukščiausiai iškilusių sostinės apartamentų su privačiu įėjimu. Pro jų langus atsiveria kvapą gniaužianti panorama: galima grožėtis visomis pasaulio kryptimis. Tai vieninteliai apartamentai pastate, turintys 220 m² siekiančią terasą. Iš jos smagu gėrėtis nuostabiais vaizdais į Gedimino pilį, Vilniaus senamiestį, o vakarų pusėje saulę lydi TV bokštas.

Marius Simokaitis

Suplanavimas. Apartamentai padalinti į dvi funkcines dalis. Viena jų skirta poilsiui: trys miegamieji su asmeniniais vonios kambariais bei drabužinėmis. Antroji dalis – 157 m² erdvė, kurioje telpa erdvi, profesionalams skirta virtuvė, turinti net 4 metrų salą su pusbario funkcija. Virtuvės ir valgomojo zonas atskiria atvira burbulinė vonia. Šioje erdvėje taip pat įrengtas valgomasis. Jo puošmena – ilgas stalas, prie kurio galima susodinti 10 asmenų. Poilsiui skirtas lounge’as su moduline, net 10 metrų „Saba Italia“ gamintojo sofa. Įrengimas. Vykdant rekonstrukciją, naujai įrengtas grindinis šildymas pagrindinėje erdvėje bei vonios kambariuose, miegamuosiuose išsaugotos ir renovuotos medinės grindys, nutiesti nauji įvadai miegamųjų radiatoriniam šildymui, elektros instaliacija bei santechnikos įvadai.

Apdaila. Lubose įmontuoti techniniai apšvietimo elementai – įleidžiamieji taškiniai šviestuvai, o priglaistomuose bėgeliuose – magnetiniai šviestuvai. Sienos bei grindys padengtos įbrėžimams ir vandeniui atspariu mikrocementu. Miegamuosiuose išsaugotos medinės grindys. Jų spalva atitinka bendrą interjero koloritą. Medis suteikia jaukumo, natūralumo bei šilumos pojūtį. Ne veltui buvo pasirinktos ąžuolinės durys.

Jų paskirtis – ne tik pagyvinti interjerą išskirtiniu reljefu, bet ir užtikrinti ilgaamžiškumą. Naudoti aukščiausios klasės santechnikos elementai savo formomis ir spalva byloja apie modernumą bei funkcionalumą.

Apšvietimas. Lengvas DALI valdymas vos keliais išmaniojo įrenginio paspaudimais leis pamiršti įprastus jungiklius ir kurti bet kuriam paros metui pasitarnaujančius šviesos scenarijus. Naktinis apšvietimas įsijungia pasiekus norimą prieblandos lygį. Jis seka paskui žmogų, tad nesukelia diskomforto. Pagrindinės erdvės valdomos keliais išmaniaisiais įrenginiais, tad apšvietimo scenarijus galima valdyti net iš kelių skirtingų vietų.

Ergonomika ir praktiškumas. Korpusiniai baldai, tokie kaip virtuvė, spintos ir TV baldas, pagaminti iš presuotų dažytų medžio drožlių plokščių. Jų paviršius padengtas laku. Šie lengvai prižiūrimi paviršiai nesukelia jokių nepatogumų buityje.

Virtuvėje visiškai integruota visa buitinė technika. Plautuvės zonoje įtaisytas maisto atliekų smulkintuvas. Drabužinių fasadams pasirinkti pilkai tonuoti veidrodžiai erdvėms suteikia gylio. Pasirinktos moderniausios SLIDER slankiosios sistemos leidžia patogiai atidaryti duris. Visu perimetru išsidėstę vitrininiai langai dengti natūralaus audinio – lininėmis – užuolaidomis. Įrengti elektriniai bėgeliai leidžia patogiai traukyti užuolaidas. Naudojantis pulteliu ar išmaniąja programėle, galima lengvai užverti arba atidengti langus.

Baldai ir interjero detalės. Ypač kruopščiai atrinkti skandinavų bei italų architektų kurti elementai pasižymi švariomis linijomis, subtiliai įsilieja į bendrą interjero kompoziciją. Išraiškingos detalės užpildo erdves, sukurdamos ypatingą emociją. 101 CPH, FLOS, LAMMHULTS, NEMO bei SABA ITALIA vardai rodo šio interjero autentiškumą. Tai – bekompromisės kokybės ženklas. Erdves papildo Balio saloje būtent šiam būstui pagamintos sūpynės. Prisiminimams skirtos stiklo lentynos su integruotu apšvietimu. Virtuvės salos stalviršio ertmė pripildyta jūros smėlio, o smilkalai ar žvakės kuria romantišką atmosferą.

22 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 23

i

Metų interjero dešimtukas

Bluish Autoriai: studija YCL (Tomas Umbrasas, Aidas Barzda, Tautvydas Vileikis).

Plotas: 148 m2. Vieta: Vilnius, Lietuva. Nuotraukos: Andriaus Stepankevičiaus

Tomas Umbrasas

Dviejų aukštų 148 m² butas Vilniuje, Užupyje. Viskas prasidėjo nuo pirmojo aukšto, nes antrame aukšte visiškai nebuvo natūralios šviesos. Žingsnis po žingsnio jis tapo šviesia, jaukia erdve su natūralios šviesos šaltiniais. Atnaujintame antrajame aukšte įrengta pagrindinė šeimininkų zona su miegamuoju, drabužine bei vonios kambariu. Atsiradusi mėlyna spalva simboliškai užsimena, kad esame arčiau dangaus.

Suplanavimas. Pirmas aukštas skirtas bendrosioms erdvėms. Čia yra vaiko bei darbo kambariai. Užburianti pirmojo aukšto vonia traukia svečių dėmesį ir patogiai tarnauja šeimininkų kasdienybėje. Centrinė gyvenamoji erdvė – skulptūros vieta.

Stilingai į antrą aukštą vingiuojantys sraigtiniai laiptai sukuria perforuotą barjerą tarp skirtingų erdvių ir kartu padeda išlaikyti stilistinį vientisumą.

Aidas Barzda

Įrengimas. Tai buvo ilgesnis procesas, nei tikėjosi architektai, nes pirminis buto projektas buvo rengtas be kliento – jis buvo skirtas vystymo bendrovei. Atsiradus klientui, teko viską peržiūrėti, nes konkretūs užsakovai turėjo konkrečių norų. Dauguma sprendimų tiko, bent jau funkcinių, tačiau spalvos, detalės, erdvių išdėstymas buvo peržiūrėti. Pakeitimai butui suteikė daugiau asmeniškumo ir unikalumo.

Apdaila. Atsiradus papildomiems užsakovo poreikiams, buvo priimti sprendimai, kurie iš esmės pakeitė erdvių funkcionalumą. Rekuperacijos sistema, papildomas vonios kambarys antrame aukšte ir panašūs dalykai kėlė daug galvosūkių kokybės siekiantiems apdailininkams.

Tautvydas Vileikis

Apšvietimas. YCL kuriamuose projektuose visada yra du apšvietimo scenarijai.

Pirmasis, darbinis, skirtas maksimaliai patalpoms apšviesti, o antrasis, atmosferinis, – jaukus vakaro pašvietimas. Jie vienas su kitu glaudžiai susiję ir abu yra naudojami.

Ergonomika ir praktiškumas. Pagal aukštus atskirtos funkcinės erdvės išsiskiria ypatingu praktiškumu. Antram aukštui suteikus pagrindinio miegamojo funkciją, pirmasis aukštas atsilaisvino kitoms, bendroms reikmėms. Pirmas aukštas liko pagrindine šeimos susibūrimo vieta. Nuo čia besitęsiantis koridorius atskiria kelias papildomas erdves – vaiko bei darbo kambarius.

Baldai ir interjero detalės. Dėmesys detalėms bei erdvėms sukūrė įsimintiną bei rafinuotą, bet kasdieniniam naudojimui puikiai tinkantį interjerą. Mažos art deco detalės suteikia baldams minkštumo ir darniai įsilieja į bendrą interjero stilistiką. Visi pagal užsakymą gaminti baldai atitinka tiek vizualų sumanymą, tiek praktinius užsakovų poreikius.

24 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 25

i

Metų interjero dešimtukas

L house Autoriai: studija „2XJ architects“, Jokūbas Jurgelis, Martina Kriaučiūnienė Plotas: 550 m2. Vieta: Vilnius, Lietuva. Nuotraukos: Dariaus Petrulaičio

Jokūbas Jurgelis

Užduotis. Rekonstruoti penkiolikos metų senumo namą, siekiant pagerinti jo erdvinę kokybę ir pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Vieta ir kontekstas. Namas stovi Vilniaus miesto pakraštyje, apsuptas brandaus miško.

Interjero koncepcija. Siekta sukurti asmeniškus namus, atitinkančius jų šeimininkų gyvenimo būdą, patirtį ir požiūrį į aplinką. Projektas rengtas glaudžiai bendradarbiaujant su būsimais gyventojais. Išskirtinis dėmesys teiktas medžiagų kokybei, ilgaamžiškumui ir detalėms.

Martina Kriaučiūnienė

Namo programa. Dviejų aukštų, ~ 550 m2 namas skirtas šeimai. Pastatas aiškiai suskaidytas į funkcines zonas pagal aukštus. Pirmame aukšte – aktyvios, bendravimo ir sveikatinimosi zonos, antrajame – ramybės ir svečių erdvės, biblioteka.

Suplanavimas. Daug dėmesio skirta būsimų gyventojų erdvinių poreikių analizei. Taikantis prie rekonstruojamo statinio konstrukcinio charakterio, siekta maksimaliai atverti aktyvaus naudojimo erdves, izoliuoti ramybės zonas ir sukurti naujų sveikatinimosi funkcijų.

Apdailos medžiagos. Naudojamos medžiagos: metalas – žalvaris, medis renkantis medžiagas – ilgaamžiškumas ir orus dėvėjimasis.

Baldai ir smulkieji interjero elementai. Daugelis baldų ir interjero elementų specialiai kurti ar gaminti šiems namams. Daug dėmesio skirta rankų darbui, kokybei ir ilgaamžiškumui. Svarbi kiekvieno baldo, meno kūrinio ar daikto kilmė ir istorija.

26 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 27

i

Metų interjero dešimtukas

Riovonių namas Autoriai: studija „Rimartus“, Rimantas Špokas. Plotas: 152,86 m2.

Vieta: Lietuva. Nuotraukos: Leono Garbačausko

Rimantas Špokas

Po namo rekonstrukcijos viduje atsirado daugiau erdvės, tūrio ir naujų emocijų.

Suplanavimas. Naujas išdėstymas yra daug paprastesnis ir funkcionalesnis. Reikėjo pakeisti keletą pertvarų, perkelti ir sujungti pirmo aukšto vonios kambarį bei techninę patalpą. Taip padidinta pagrindinė namo erdvė, kur yra svetainė ir virtuvė. Anksčiau buvusios statiškos ir blankios erdvės suskirstytos į labai aiškias, bet atviras zonas. Atidengti pastato konstrukciniai elementai tapo neatsiejama urbanistinės interjero estetikos dalimi. Įrengimas. Rekonstrukcijos metu buvo pakeistas pirmo aukšto suplanavimas. Pakeistos grindų dangos: pirmame aukšte išklotos plytelės, antrajame – parketlentės. Išardytos senos gipso kartono lubų konstrukcijos, įrengta nauja vėdinimo sistema. Nuspręsta parodyti daugiau konstrukcinių elementų, tad atidengta perdanga ir laikančioji monolitinė sija. Pakeista santechnikos įranga, baldai, šviestuvai, durys. Atnaujinta židinio apdaila, seni laiptai, turėklai.

Apdaila. Vyrauja pilkas koloritas su betono, marmuro tekstūromis, juodos ir baltos kontrastais bei spalvingais ryškiais akcentais. Stengtasi šiek tiek kitaip pateikti marmuro efektus, kurie yra jau iki banalumo populiarūs. Pasirinkta marmuro, betono ir juodo alyvuoto MDF (presuotos medienos dulkių plokštės) kompozicija papildyta ryškesniais akcentais. Šviesios medienos pakopos bendrai pirmojo aukšto erdvei suteikia vitališkumo. Jis subtiliai pereina į antrame aukšte esančias šviesesnes miegamųjų ir vaikų kambarių patalpas.

Apšvietimas. Atnaujintas apšvietimas tapo architektūriškesnis. Jis integruotas bei struktūrizuotas pagal funkcines zonas. Atsirado galimybės žaismingai ir kartu funkcionaliai valdyti apšvietimą ir sukurti skirtingą atmosferą namuose.

Ergonomika ir praktiškumas. Virtuvės salai parinkti akmens masės stalviršiai Cambria Skara Brae puikiai įsikomponuoja į bendrą visumą ir pasižymi ypatingu praktiškumu. Atspari medžiaga yra nesidėvinti, netepli, tad šeimininkauti virtuvėje tampa dar maloniau bei lengviau. Pilkšvos grindų plytelės yra puikus skirtingus elementus jungiantis fonas ir kartu praktiškas variantas. Ant tokios tekstūros plytelių menkiau pastebimas purvas ir dulkės, jos daug atsparesnės nei medinės grindys, ypač kai aktyviai naudojama terasa.

Baldai ir interjero detalės. Interjere suderinti patikimų, gerą vardą turinčių gamintojų baldai įsilieja bendrame urbanistiniame namo kontekste. Žalvario detalėmis dekoruotas šviestuvas virš medinio valgomojo stalo suteikia refleksijos ir ryškumo. Šį įspūdį sustiprina oranžiniai foteliai ir užbaigia ryškiaspalvis paveikslas. Tai akcentai. Žalsvos spalvos valgomojo kėdės ir kilimas asocijuojasi su žaluma, natūralumu ir sukuria papildomą harmoniją interjere. Antro aukšto kambariuose ir miegamajame vyrauja nuosaikesnės spalvos, medinės grindys ir švelnesnės tekstūros.

28 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 29

i

Metų interjero dešimtukas

Baltas namas Autoriai: architektūros studija „Plazma“, Evelina Talandzevičienė, Rytis Mikulionis, Živilė Matijošiūtė. Plotas: 685 m2. Vieta: Vilnius, Lietuva.

Nuotraukos: Ievos Saudargaitės

Evelina Talandzevičienė

Namas įsikūręs nedideliame Vilniaus priemiesčio kvartale, gamtos apsuptyje.

Suplanavimas. Projektuojant pastatą, uždarasis fasadas tikslingai nukreiptas į gatvę, o atvirasis – į gamtą. Čia įrengta ir dengta kiemo terasa. Planinė struktūra yra trijų lygių: požemyje – parkingas, pirmame aukšte – gyvenamoji ir SPA zonos, antrajame – miegamieji kambariai.

Apdaila. Modernistinės pastato formos derinamos su šilta rankų darbo plytų apdaila.

Rytis Mikulionis

Apšvietimas. Pro didelius vitrininius langus bei stoglangius į gyvenamąsias erdves gausiai plūsta natūrali šviesa. Name įrengtas stiklinis sodas tampa ne tik autentiška interjero detale, bet ir papildomu natūralios šviesos šaltiniu dieną bei teatrališku objektu naktį. Bendrasis apšvietimas sukurtas pasitelkiant integruotas profilinių sistemas ir taškinius „nematomus“ šviestuvus. Valgomajame bei svetainėje kabo dekoratyviniai akcentiniai šviestuvai. Svetainės pastatomųjų šviestuvų kompozicija veikia ne tik kaip šviesos šaltinis, bet yra ir „šokančio“ kinetinio meno objektas.

Ergonomika ir praktiškumas. Vidaus erdvių langus dengia tekstilinės užuolaidos ir medinės žaliuzės. Užuolaidų audiniai priderinti prie erdvių kolorito, parinkti didesnio tankio audiniai, užtikrinantys privatumą tamsiuoju paros metu. Juodos medinės žaliuzės papildo interjerą ryškiu, horizontalios grafikos motyvu, automatinis valdymas leidžia lengvai modeliuoti patenkančios šviesos srautą.

Živilė Matijošiūtė

30 I 2023: 1 (124)

Baldai ir interjero detalės. Pagrindinė būsto idėja – harmoningi vidaus ir išorės sprendimai. Tai iliustruoja fasadinės apdailos fragmentai interjero erdvėje, lakoniškos formos, natūralios medžiagos bei žemiškų atspalvių deriniai. Balta spalva sukuria tinkamą foną viską jungiantiems juodiems elementams: langų rėmams, laiptams, stacionarių ir mobilių baldų tūriams. Natūralaus ąžuolo grindų danga – stabilus, praktiškas, šiltas, laikui nepavaldus pagrindas po kojomis. Išskirtinis akcentas interjere – atvira lauko erdvė namo viduryje su sezoniškai besikeičiančiais klevais atskiria dvi funkcines erdves. SPA patalpos sienų ir grindų apdailai panaudotas grubios tekstūros natūralus akmuo pratęsia vidaus ir išorės harmonijos temą interjere. Spalvinį derinį papildo organiškų formų ryškiaspalviai krėslai prie baseino.

2023: 1 (124) I 31

i

Metų interjero dešimtukas

Alice in Wonderland Autoriai: studija „SantaMonika interjerai“. Plotas: 93 m2 Vieta: Kaunas, Lietuva. Nuotraukos: Vytenio Raubicko

Monika Kinderytė

Santa Simonavičiūtė

Suplanavimas. Loftas padalintas į 2 aukštus, tačiau patalpos jame išdėstytos kiek netradiciškai. Privatumo reikalaujančioms erdvėms buvo norima suteikti paslapties, todėl į miegamuosius galima patekti per mažą angą ar atidengtas užuolaidas. Įžengę į loftą, atsiduriame tambūre, greta jo – žaismingas vonios kambarys, o už keleto žingsnių atsiveria didžiulė svetainės, valgomojo ir virtuvės zona. Taip pat šiame aukšte yra tėvų miegamasis su drabužine. Sraigtiniais laiptais keliaujame į antrąjį aukštą – galeriją, kuriame įkurti mažesni atskiri vaikų kambariai ir nedidelė, bet jauki darbo vieta. Lietuvoje įprasta, jog lofto tipo butuose nėra daug privačių erdvių, neretai patalpas skiria tik baldai, užuolaidos ar kita konstrukcinė pertvarėlė, todėl perkėlus tėvų miegamąjį į pirmąjį aukštą ir įrengus garsui nepralaidžias stiklines konstrukcines pertvaras, kurios atskiria antresolėje išsidėsčiusius vaikų kambarius, sukurtas privatumas visiems lofto gyventojams. Įrengimas. Žvelgdami pro šio būsto langus, neišvysime miškų ar gamtos žalumos, todėl į miesto centre įsikūrusį loftą, apsuptą judrių gatvių ir kitų pastatų, norėta atnešti dalelę gamtos. Dideli terasiniai langai suteikia nemažai šviesos, tad buvo galima naudoti gan aštrius spalvų, medžiagų ir raštų kontrastus.

Apdaila. Norint išlaikyti patalpų harmoniją ir nesukelti medžiagų bei spalvų chaoso, buvo pasirinkti pagrindiniai akcentai: didžiausiems namų plotams, kaip antai grindims ir luboms, naudotas betonas. Jis suteikė patalpoms vientisumo ir leido atsiskleisti kitiems ryškesniems interjero elementams: žaliems laiptams, užuolaidoms ir turėklams. Vienas iš pagrindinių interjero akcentų – juoda spalva. Ji naudojama virštinkinei instaliacijai, užuolaidoms, metalų rėmams ir pirmo aukšto luboms, o neutrali žalia – laiptams, užuolaidoms.

Apšvietimas. Projektuojant dekoratyvius interjero projektus, labai svarbu žinoti, kur norime nukreipti žvilgsnį, ką slepiame, ką akcentuojame. Lofte nuspręsta projektuoti virštinkinę elektros instaliaciją. Ji keliauja tiek per lubų, tiek per sienų plotus, atlikdama skirtingas funkcijas: apšvietimo, knygų lentynos, šviestuvų ir pan. Dėl virštinkinės instaliacijos nereikėjo žeminti esamų patalpų, pakako gudriai apibrėžti kiekvieno elemento funkciją.

Ergonomika ir praktiškumas. Šiame projekte įdiegta Smart tipo apšvietimo ir vėdinimo sistema leidžia lengvai įgyvendinti techninius sumanymus ir kurti namų jaukumą. Norint išlaikyti interjerą kuo ilgaamžiškesnį, reikia galvoti apie itin praktiškus paviršius, todėl sienos yra dengtos tapetais, dekoro plokštėmis ar moliu, o kietieji baldai sukurti iš lengvai prižiūrimų medžiagų.

Baldai ir interjero detalės. Siekiant suteikti loftui vitališkumo, sienos papuoštos botanikos tematikos tapetais, paliktos atidengtos molinės plytos, įrengtos natūralaus medžio masyvo lentynos. Spalviškumo suteikia violetine spalva nudažytos vonios kambario durys. Jos išryškina kilimo bei sienų spalvą, atsikartoja baldinėje virtuvės dalyje bei miegamojo grindų dangoje, o veliūrinis žalsvas pufas atlieka dekoro bei daiktų pasidėjimo funkciją. Ryškiai salotinė laiptų bei turėklų spalva tampa erdvės dekoro karaliene. Turėklų dizainas primena kortas ir atliepia interjero viziją.

32 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 33

i

Metų interjero dešimtukas

Bokšto SPA Autoriai: studija „ArchDesign“, Akiko Tutlys, Studio Seilern Architects Ltd., UAB „ARCHINOVA“, Oliver Ortiz. Plotas: 1 500 m2. Vieta: Lietuva. Nuotraukos: Norbert Tukaj

Akiko Tutlys

„Bokšto SPA“ yra unikalus, analogų neturintis objektas Lietuvoje. Tai rekonstruoto „Bokšto skvero“ dalis Vilniaus senamiestyje. Dabartinė komplekso teritorija buvo suformuota 1812 m., nors atskiri mūriniai statiniai istoriniuose šaltiniuose buvo minimi jau XV–XVI a.

Suplanavimas. Rekonstrukcijos architektų (Studio Seilern Architects Ltd. ir UAB ARCHINOVA) sprendimu, SPA baseino erdvė buvo įkomponuota didžiajame komplekso kieme, požeminėje dalyje, tarp pastatų, o pastatų istoriniuose rūsiuose įrengtos procedūrų, persirengimo, dušų ir kitos pagalbinės patalpos. Įrengimas. Komplekso rekonstrukcija pradėta 2009 m. vasarą, o 2019 m. prie komandos prisijungusi architektė Akiko Tutlys ėmė rengti SPA projektą. Architektės turėjo užduotį pritaikyti SPA interjero dizaino koncepciją esamai erdvei. Detalizuojant brėžinius, nemažu iššūkiu tapo sugalvoti, kaip išlaikyti SPA dizaino kryptį netaisyklingų formų ir ribotų dydžių autentiškuose rūsiuose. Reikėjo rasti techniškai įgyvendinamus sprendimus, atitinkančius ypač aukštus užsakovo estetikos reikalavimus bei statybos techninius reglamentus ir kartu išsaugoti vertingų istorinių statinių autentiką. Visas SPA kompleksas yra išskaidytas dalimis: procedūriniai kambariai, rūbinės, bendrasis baseinas ir pirtys, poilsio vietos su gultais arba atskirais minkštaisiais baldais bei bendroji poilsio zona, kurioje gurkšnojant vietoje pateikiamą arbatą galima grožėtis vidinio sodo panorama, o šiltuoju metu laiku – po jį ir pasivaikščioti.

Apdaila. Dominuoja natūralaus medžio, akmens medžiagos. Atidengtuose gotikiniuose skliautuose paliktos autentiškos nuvalytos plytos, o procedūriniuose bei persirengimo patalpose išlieta natūralumo suteikianti mikrocementinė danga. Kai kurioms sienų dalims parinkti balti dažai suteikia gaivos ir neužgožia erdvių autentiškumo.

Apšvietimas. Kadangi erdvė įrengta rūsyje, apšvietimo sprendiniai tapo ypač reikšmingi. Natūralios šviesos šaltinis yra tik bendroje poilsio erdvėje, kurioje įrengti dideli vitrininiai langai. Visur kitur integruotas ledinis arba taškinis apšvietimas. Ypač įdomiai apšviestas bendrasis koridorius. Gudriai išdėstyti šviesos taškai suteikia erdvei žaismingumo ir netaisyklingumo. Vaikštant po autentiškus XIX a. pastatus, apima netikėtumo įspūdis. Procedūriniuose kabinetuose ir saunose apšvietimo šaltinis paslėptas, kad nebūtų taip ryšku, kad erdvės taptų ramesnės, labiau atpalaiduojančios. O dekoras dėl išmoningai parinktos šviesos tampa savitu interjero elementu.

Ergonomika ir praktiškumas. Šis projektas išsiskiria dideliu dėmesiu detalėms. Nebuvo griebtasi jokių kompromisų, atvirkščiai – kokybės siekiamybė vyravo viso įrengimo metu. Rezultatas – aukščiausio lygio estetikos visuma. Kadangi SPA veikia dienos metu (9–21 val.), viskas įrengta taip, kad vienu metu nebūtų didelio susibūrimo ir lankytojai galėtų puikiai pailsėti. Čia svečiai gali nors trumpam atitrūkti nuo miesto šurmulio.

Baldai ir interjero detalės. Buvo perkami tik aukščiausios kokybės baldai. Pavyzdžiui, baseino zonoje stovi ispanų baldų gamintojų Gandia Blasco gultai. Natūralumo ir SPA jausmo papildomai suteikia interjero detalės: lininės užuolaidos bei procedūroms naudojami natūralių medžiagų audiniai. Mažoms, tačiau svarbioms detalėms pasirinkta juoda spalva. Ji puošia kai kuriuos minkštuosius baldus, metalinius staliukus, pastatomuosius ar kabamuosius šviestuvus, santechniką. Nedidelėse nišinėse registratūros lentynose integruotos aukso metalo detalės. Ant lentynų sudėti grožio procedūroms skirti gaminiai.

34 I 2023: 1 (124)

2023: 1 (124) I 35

i

Metų interjero dešimtukas

Gallery Autoriai: studija „In Dot“, Enrika Riaukaitė, Vida Giedra Savinske.

Plotas: 202 m2. Vieta: Lietuva. Nuotraukos: „Lina Adi Photography“

Enrika Riaukaitė

Namai, alsuojantys menu, kultūra ir kūryba. Drąsūs žmonės renkasi gyventi stebinančioje ir žavinčioje aplinkoje. Erdvės buvo kurtos taip, kad jose būtų patogu gyventi, tačiau estetika ir kūrybiniai sprendimai taip pat užima svarbų vaidmenį. Siekiamybe tapo išlaikyti santykį tarp drąsaus išskirtinumo ir ilgaamžiškumo bei funkcionalumo.

Suplanavimas. Namai išsidėstę per du aukštus: pirmajame yra virtuvės zona, poilsio erdvė, holas, vaiko kambarys, vonios ir darbo kambariai bei balkonas, o antrajame – miegamasis, drabužinė ir vonios kambarys. Antrojo aukšto panorama atsiveria į pirmąjį, leisdama paprasčiau tarpusavyje bendrauti gyventojams, priiminėti svečius, galiausiai tai suteikia papildomos erdvės jausmą. Vonios erdvė įrengta taip, kad į ją būtų galima patekti iš skirtingų gyvenamųjų zonų.

Apdaila. Interjerui sukurti buvo panaudotos kokybiškos, ilgaamžės, tačiau ir išskirtinės medžiagos – koriano akmuo, marmuras, plienas, betonas.

Vida Giedra Savinske

36 I 2023: 1 (124)

Baldai ir interjero detalės. Interjeras išsiskiria savo architektūra ir sukurtomis detalėmis.

Skliautinės lubos, stiklo pertvaros, akmens rašto grindys. Virtuvėje netikėtai atsirado rožinė indauja, čia akį traukia žaismingos formos sala, nerūdijančiojo plieno plautuvė, aptakios formos valgomojo stalas, „In Dot“ komandos kurtas meno kūrinys – šviestuvas virš sofos. Inovatyvus, stebinantis ir kokybišku medžiagiškumu išsiskiriantis interjeras. Virtuvėje medžio grindys persipynusios su akmenine grindų apdaila, primenančia meno kūrinį. Ši detalė suteikia žaismingumo bei tampa dar vienu namų akcentu.

DIZAINO KELIONĖS i

2023: 1 (124) I 37

i

Metų interjero dešimtukas

Miško minimalizmas Autorės: Rimantė Butėnaitė, Rūta Simutytė. Plotas: 240 m2.

Vieta: Lietuva. Nuotraukos: Jevgenijos Žukovos-Černovos

Rimantė Butėnaitė

Stilingas minimalistinis būstas miško apsuptyje, išsiskiriantis nestandartiniais baldais bei apdailos sprendimais.

Suplanavimas. Namas suplanuotas per tris aukštus. Pirmasis skirtas virtuvės, sanitarinio mazgo bei valgomojo, sujungto su svetaine, erdvei, antrasis – poilsio, miegamojo bei darbo kambariams. Čia papildomai įrengta drabužinė bei pagrindinis vonios kambarys. Trečiasis aukštas skirtas vyno rūsiui bei poilsio zonai.

Apdaila. Korpusiniuose balduose naudojamas ąžuolo lukštas padeda atsverti betono ir akmens šaltumą – taip būstas įgauna harmonijos ir vientisumo. Tamsiu medžiu dekoruota laiptų zona harmoningai įsilieja į visumą, kviesdama kilti į antrąjį aukštą. Čia dėmesį traukia įspūdinga drabužinė.

Spalvos ir medžiagos atspindi būstą supančią aplinką ir sukuria jaukią atmosferą. Minimalistiniuose namuose vyrauja balta spalva. Baltai nudažytos sienos, kreminiu tonu dekoruotos lietos svetainės, virtuvės, koridoriaus, vonios kambario ir rūsio grindys. Frezuota baltos spalvos baldinė plokštė bei šviesus akmuo vonių kietųjų baldų apdailai suteikia jaukumo, išryškina erdvių grožį ir jų akcentines detales.

Apšvietimas. Nors pro plačius langus patenka daug natūralios šviesos, kruopščiai apgalvotas ir dirbtinis apšvietimas. Integruotas lubinis LED apšvietimas subtiliai pasiskirsto visose erdvėse. Jis suteikia ne tik pakankamai šviesos, bet ir sukuria jaukią atmosferą. Kabamieji šviestuvai užbaigia visą šviesos šaltinių simfoniją, o svetainėje esantis lubinis šviestuvo modelis tampa ir menine detale.

Ergonomika ir praktiškumas. Visi minkštieji ir poilsio baldai žavi ne tik išskirtiniu dizainu, bet ir ergonomika. Langus dengiančios medinės žaliuzės – ne tik dekoro elementas, bet ir atlieka šviesos paskirstymo funkciją.

Baldai ir interjero detalės. Svetainėje esantis minkštasis kampas tampa traukos tašku, kviečiančiu įsitaisyti ir mėgautis židinio šiluma, o šalia stovinti juoda kėdė-fotelis – erdvės puošmena.

Valgomojo zona dekoruota šviesiomis, pintomis, medinės faktūros kėdėmis, kurios padeda išvengti chaoso ir kviečia apsilankyti virtuvėje. Akcentu tampa sieninio šviestuvo apšviesta skulptūra. Juodas šviestuvas kuria ekspozicinę vietą ir puikiai dera su tokios pat spalvos kėdėmis šalia virtuvės salos.

Juoda spalva rinktasi dekoruoti ir visą namų santechniką bei įrėminti stiklines dušo sieneles. Taip santechnikos dalys tampa svarbiomis interjero detalėmis.

38 I 2023: 1 (124)

DIZAINO KELIONĖS i

2023: 1 (124) I 39

i

REKOMENDUOJAME

Kolekcija, pakeitusi vonios kambarį

ILBAGNOALESSI. Taip vadinasi vonios kambario kolekcija, atspindinti visiškai naują ir unikalų požiūrį į vonios kambario erdvę. Per kelis dešimtmečius ji padarė milžinišką įtaką vonios kambario raidai. Viena sėkmingiausių šveicarų santechnikos gamintojo „Laufen“ kolekcijų 2022-aisiais paminėjo 20 metų jubiliejų ir ta proga atsinaujino. Ar gali būti geresnė priežastis prisiminti, kodėl išskirtinis šios kolekcijos dizainas jaudina vartotojus jau ne vieną dešimtmetį?

Vonios kambaryje – tamtamai ir rieduliai Kurti vonios kambario kolekcijos dizainą A. Alessi pakvietė Stefano Giovannoni. Nors tuo metu S. Giovannoni jau buvo žinomas dizaineris, jo kūrybiniame CV nebuvo nei vieno sukurto praustuvo ar unitazo. Bet A. Alessi ieškojo kūrėjo, kuris nebūtų suvaržytas rašytų ir nerašytų vonios kambario projektavimo taisyklių ir išdrįstų ieškoti žaismingumo bei poezijos. „Kai 2000-ųjų pradžioje pradėjau galvoti apie ILBAGNOALESSI keramiką, mane iš karto patraukė baltų, vandens nugludintų akmenų vaizdas, – pasakojo dizaineris. – Kurdamas kolekciją, peržengiau tradicinės projektavimo praktikos ribas, – prisiminė S. Giovannoni. – Paėmiau akmenį ir tiesiog pritvirtinau jį prie sienos – taip suteikiau objektui organiškumo ir skulptūriškumo.“ Šiai kolekcijai S. Giovannoni sukūrė pirmąjį rinkoje ant grindų pastatomo keraminio praustuvo modelį „Tam-Tam“. 90 cm aukš-

O viskas prasidėjo nuo... virtuvės XX a. trečiajame dešimtmetyje italo Giovanni Alessi su broliu įkurtos metalo apdirbimo dirbtuvės išgarsėjo aukščiausios kokybės virtuvės įrankiais ne tik Italijoje, bet ir kitose šalyse. Tačiau prekių ženklą „Alessi“ į pasaulinį šiuolaikinio dizaino Olimpą užkėlė kompanijos įkūrėjo anūkas Alberto Alessi.

A. Alessi buvo tikras dizaino vizionierius. 1970 m. perėmęs kompanijos valdymą, jis užsibrėžė „Alessi“ prekių ženklą paversti, kaip pats įvardijo, dizaino fabriku, kuriame būtų kuriami ir gaminami ne šiaip funkcionalūs ir kokybiški virtuvės įrankiai, indai bei aksesuarai. A. Alessi tikėjo, kad dėl puikaus dizaino maisto ruošimas gali virsti poetišku ir žadinančiu vaizduotę ritualu. Per porą dešimtmečių A. Alessi šią savo svajonę įgyvendino pradėjęs bendradarbiauti su italų dizaino legendomis Ettore Sottsassu, Richardu Sapperu, Achille Castiglioni ir Alessandro Mendini.

Vėliau prie „Alessi“ projektų prisijungė žinomiausi pasaulio dizaineriai ir architektai, tokie kaip Davidas Chipperfieldas, Zaha Hadid, Toyo Ito ir kiti.

Naujojo tūkstantmečio pradžioje A. Alessi atsigręžė į... vonios kambarį. Kodėl? „Vonios kambarys palaipsniui tapo viena įdomesnių vietų, kur žmonės gali laisvai išskleisti savo vaizduotę. Tiesą sakant, tik nedaugelio vonios kambariui skirtų daiktų, nesvarbu, ar jie būtų dideli, ar maži, dizainas tikrai įdomus, linksmas, poetiškas. Mūsų projektas siekė užpildyti šią spragą“, – pagrindinę priežastį įvardijo A. Alessi.

40 I 2023: 1 (124)

čio praustuvai priminė neįprastos formos akmenines skulptūras, nors buvo pagaminti iš įprastos keramikos. „Laufen“ gamykloje Šveicarijoje iki šiol prisimenama, kad pirmą kartą pamatę tamtamo eskizus skeptiškai susižvalgė net labiausiai patyrę keramikos ekspertai. Vis dėlto „Laufen“ technologai priėmė iššūkį ir po ilgų eksperimentų atrado tinkamą serijinės šių praustuvų gamybos būdą.

Išskirtinis buvo ir ILBAGNOALESSI unitazų dizainas. Jie labiau priminė nugudintus riedulius ne tik dėl ovalios formos, bet ir dėl neįprastų suapvalintos formos dangčių, organiškai susiliejančių su keraminiu dubeniu.

A. Alessi nuojauta neapvylė. 2002-aisiais pasirodžiusi kolekcija sulaukė milžiniško populiarumo, o jos gamyba per daugiau kaip dešimtmetį nebuvo sustabdyta. 2014 m. įvyko pirmasis atnaujinimas „Il BagnoAlessi One“. S. Giovannoni sukūrė praustuvą „Tuna“, kuris išsiskyrė ne tik savo asimetriška forma, bet ir keraminiu stalviršiu praustuvo šone. Kolekcijoje atsirado mažesnių pastatomų praustuvų, taip pat buvo atnaujinta baldų serija.

Naujas kolekcijos veidas 2022-ieji žymi ne tik ILBAGNOALESSI jubiliejų, bet ir tolimesnę vonios kambario evoliuciją, kurią atspindi „Laufen“ inovacijos.

Unikali patentuota keramika „SaphirKeramik“ tapo savotiška kolekcijos jungtimi tarp praeities ir ateities, o S. Giovannoni galėjo įgyvendinti laiką pralenkiančias kūrybines idėjas.

Eksperimentuodamas su šia ypatinga keramika dizaineris naujai interpretavo kultinio praustuvo „Tuna“ dizainą. Dėl unikalių „SaphirKeramik“ medžiagos savybių „Tuna“ įgavo drąsią ir elegantišką formą, apie kokią prieš 20 metų nebūtų buvę įmanoma net pagalvoti. Plonos praustuvo sienelės išryškino naujos kartos „Tuna“ formą, atskleisdamos šio praustuvo grožį ir eleganciją.

S. Giovannoni kolekciją papildė ir dviejų skirtingų dydžių (450 x 380 ir 700 x 380 mm) apvalių formų pastatomais praustuvais iš „SaphirKeramik“.

Dar vienas skiriamasis atnaujintos kolekcijos bruožas – spalvų pasirinkimas ir jų deriniai. Naujos kolekcijos praustuvai, unitazai gali būti ne tik įprastinės blizgios baltos, bet ir matinės baltos, juodos ir kavos atspalvių. Vonios baldų spalvinėje gamoje vyrauja šilti, žemiški spalviniai tonai, sukuriantys rafinuotus derinius su keramika. Keramikos paviršius dengiamas papildomu glazūros sluoksniu LCC, kuris tris kartus sumažina glazūros šiurkštumą, užtikrina atsparumą ir palengvina keramikos priežiūrą.

Dar viena kolekcijos naujiena – pastatoma vonia iš kitos patentuotos „Laufen“ medžiagos – mineralinio kompozito „Sentec“. Šios medžiagos savybės leido vonios dizaine atkartoti plastišką praustuvų formą ir sukurti stilistiškai vientisą kolekciją.

Naujoji vonios versija gali būti dvispalvė – juoda iš išorės ir balta iš vidaus.

S. Giovannoni sukūrė ir naują vonios baldų seriją, kurioje nemažai šiuolaikiškų sprendimų. Gamybai panaudotos preciziškai apdirbtos naujausios kartos medžiagos, spintelių stalčiai neturi rankenėlių. Ypatingas baldų akcentas – veidrodis su juodo aliuminio rėmu, į kurį integruotas LED apšvietimas. Skirtingus apšvietimo scenarijus, intensyvumą, skirtingomis kryptimis galima valdyti ir nuotoliniu būdu.

Panašu, kad ikoniška ILBAGNOALESSI kolekcija vėl susilauks audringų aplodismentų. Bet ar ne to ir buvo galima tikėtis?

Laufen.lt

2023: 1 (124) I 41

i

REKOMENDUOJAMA

NOVY – inovatyvus gamintojas, kuriantis modernią virtuvę Daugiau nei 55 metus gyvuojantis NOVY yra pirmaujantis gartraukių ir kaitlenčių gamintojas.

Jo vertybės – kokybė, meistriškumas bei inovatyvumas. Įmonė visuose NOVY gartraukiuose naudoja patentuotą perimetrinės traukos sistemą. Tai – aukščiausio lygio gartraukių gamybos standartas.

Siekdama dar kokybiškesnio rezultato, įmonė išvystė unikalią garso slopinimo sistemą, kuri gartraukio variklio skleidžiamą triukšmą ir vibraciją sumažina iki paties minimaliausio, leisdama virtuvėje vyrauti išskirtinei tylai ir ramybei. Nuo 1907 m. gamintojas sulaukė pripažinimo daugelyje tarptautinių konkursų: „Red Dots“ ir „iFdesign awards“ pelnė apdovanojimus už gaminio dizainą, „Plus X“ – už naujoves. Jungtinėje Karalystėje „Novy“ įvertintas „EK&B“ verslo ir dizaino žurnalo apdovanojimu.

Inovacija, tvarumas, dizainas ir kokybė yra tapusi raktine bendrovės strategija. 2021 m. prestižiniame „Henry van de Velde“ konkurse NOVY buvo apdovanotas Metų įmonės titulu, ženklinančiu įsitvirtinimą flamandų dizaino industrijoje. Šiandien NOVY komandą sudaro apie 250 darbuotojų, filialai įkurti daugelyje Europos šalių bei Jungtinėje Karalystėje.

42 I 2023: 1 (124)

Kokybės, tvarumo ir ilgaamžiškumo garantas jūsų virtuvėje Itin lengvai ir patogiai valdomi patvarūs produktai yra gaminami iš aukščiausios kokybės nerūdijančiojo plieno detalių. Jiems papildomai suteikiama 5 metų garantija. Gaminiai stebina net pačius išrankiausius vartotojus maksimaliu efektyvumu, minimaliu matomumu ir ypač tyliu veikimu. Gartraukių ir kaitlenčių dizainas yra kintantis bei prisitaikantis prie šių dienų interjero dizaino ir tvarumo tendencijų, taip pat vartotojų, kuriems virtuvės erdvė yra itin svarbi, poreikių. Ypač išpopuliarėjęs virtuvinių salų montavimas namuose leidžia ne tik padidinti namų erdvę, bet ir sujungti virtuvės bei svetainės zonas. Renkantis tokį sprendimą, natūraliai kyla klausimas – kaip išvengti kvapų, garų, susidarančių valgio gaminimo metu? Juk niekas jų nemėgsta.

Tai pastebėję, NOVY savo gaminius ištobulino taip, kad interjero dizaineriai ir architektai savo klientams galėtų sukurti kokybiškus svajonių namus.

Pakabinamas gartraukis MOOD – virtuvės salos puošmena Šis modelis pasižymi dvigubu funkcionalumu – apšvietimu ir tyliu bei itin efektyviu garų ištraukimu. Integruota energiją taupanti LED sistema tampa papildomu šviesos šaltiniu, kuriančiu jaukią aplinką Jūsų namuose. Šviesos intensyvumą galima keisti: pasirinkti funkcinę baltą šviesą ar šiltus tonus. Tam naudojamas soft on/off mygtukas. Virtuvės saloms skirta serija išsiskiria rafinuoto dizaino gaubtu – jis darniai įsilieja į namų interjero dizainą, tad riba tarp virtuvės ir svetainės beveik nejuntama. Už aptakios išvaizdos slepiasi pažangi technologija, leidžianti gartraukiui būti nepaprastai galingam ir kartu labai tyliam. Abiejuose gaminio pusėse esantys filtrai surenka visas riebalų daleles. Viršutiniai filtrai sugeria visus kvapus bei garus ir kartu atlieka oro valymo funkciją. Pritaikius šią recirkuliacijos technologiją, nelieka išorinio nutekėjimo, todėl sunaudojama mažiau šilumos bei energijos.

Kaitlentės su integruotais gartraukiais siekiantiems komfortiškai gaminti Modelis PANORAMA yra itin tylus, tačiau galingas – dėl reguliuojamo ištraukimo aukščio (3 lygiai) ypač efektyviai surenka garus.

Dėl unikalaus dizaino gartraukis susilieja su stalviršiu ir tampa pastebimas tik gaminant, tad virtuvės paviršius atrodo vientisas. Toks dizainas suteikia daug laisvės projektuojant interjerą: virš kaitlentės nereikia kabinti gartraukio ir spintelių, sukuriamas atviros erdvės įspūdis. Papildomai integruota „Bridge“ funkcija leidžia sujungti atskiras kaitlentės zonas ir padaryti vieną didelę naudojant Auto funkciją – tai patogu ruošiant kelis patiekalus vienu metu.

Modelį EASY lengva sumontuoti. Elegantiško dizaino juodo stiklo ir metalinių grotelių derinys ne vien kuria harmoniją virtuvėje, bet ir pasižymi praktiškumu – gartraukis visiškai integruotas kaitlentėje, todėl tampa beveik nepastebimas. Tai puikus pasirinkimas moderniai ir elegantiškai virtuvei, kai nenorima gartraukio montuoti į spintelę ar lubas. Kaitlentės virimo zonas galima sujungti tarpusavyje ir taip įgyti ypač didelę virimo zoną. Tuo tarpu automatiškai įsijungiantis gartraukis surenka visus garus.

Kitos intuityvios funkcijos: automatinis puodo atpažinimas, automatinis zonų sujungimas, nuolatinis šilumos palaikymas su apsauginiu užraktu nuo vaikų, laikmačiu, automatiniu sustabdymu bei griliu. Gartraukis išsiskiria našumu bei ekonomiškumu ir itin lengva priežiūra – paviršių pakanka nuvalyti švelnia šluoste, o grotelių ir riebalų filtro rėmą galima plauti indaplovėje.

Taip pat NOVY asortimente rasite ir didelį lubinių gartraukių, montuojamų virš kaitlentės, pasirinkimą. Jie pasižymi tyliu veikimu, galingumu ir tampa vis populiaresni šiuolaikinėse virtuvėse. Visą NOVY asortimentą galima užsakyti parduotuvėse „Avitela“ – avitela.lt/paieska/novy arba salone „Technoarka“– technoarka.lt, kur specialistai suteiks rekomendacijas apie labiausiai Jums tinkantį gartraukio modelį, o daugiau informacijos apie NOVY galite rasti – novy.com

2023: 1 (124) I 43

Išmanesni namai paprasčiau ir estetika interjere su

JUNG HOME

Nematomomis JUNG technologijomis suteikti gyvenimui daugiau suasmeninto komforto nuo šiol bus dar paprasčiau. Įprasta elektros instaliacija ir telefonas – viskas, ko reikia naujajai skaitmeninei namų infrastruktūrai JUNG HOME. Be interneto „susikalbantys“ komponentai ne tik leis patirti tvaresnį, taupesnį, patogesnį gyvenimą – įgyvendinsite bet kokią interjero idėją ir papuošite namus skoningais „Made in Germany“ dizaino akcentais.

44 I 2023: 1 (124)

patarimai i

Tokia pati preciziška išvaizda Vokiškas prekių ženklas JUNG plačiai žinomas kaip profesionalios išmaniųjų namų sistemos KNX gamintojas, visuomet žengiantis koja kojon su dizaino naujovėmis. Nepaisant to, kad ši technologija itin funkcionali ir plačiai pritaikoma, vienodos išvaizdos valdikliai, galintys atstoti kelis įprastus namų valdymo komponentus, padeda išlaikyti harmoningą interjero vaizdą.

Pasak „JUNG Vilnius“ techninio skyriaus vadovo Artūro Kriukovo, ši aukščiausio lygio sistema reikalauja specialaus projektavimo bei diegimo, o tam tikruose objektuose tai ne visada optimalu. „Taigi rinka ilgai laukė tokios tarpinės alternatyvos kaip JUNG HOME – matoma estetika identiška KNX sistemai, tačiau inžineriniu aspektu skirta paprastesniems objektams. Juk apgalvoto, jaukaus, modernaus dizaino kanonus atliepiančio interjero lūkestis gali būti aktualus ir anksčiau statytuose būstuose“, – akcentuoja ekspertas.

Nusprendus įsirengti naująją išmanesnių namų infrastruktūrą, formų, medžiagų bei spalvų įvairovė suteiks galimybę pasirinkti labiausiai tinkančius ir patinkančius klavišus, kištukinius lizdus bei priedus. Nuo LS klasikos ir 63 ryškiaspalvių versijų iš „Les Couleurs® Le Corbusier“ paletės iki moderniosios A formos produktų ar harmonija alsuojančių CD serijos plastikinių, metalinių, stiklinių gaminių – JUNG modelių įvairovė išties stulbinanti.

Minimalios pastangos diegiant JUNG HOME įrengimas prilygsta šviesos jungiklio sumontavimui, todėl jam pakanka kvalifikuoto elektriko turimų žinių. Norint sistemą paleisti, valdyti ir atnaujinti, tereikia į išmanųjį telefoną atsisiųsti specialią nemokamą programėlę. Visi elementai, pradedant kištukiniu lizdu su energijos matavimo funkcija, baigiant patalpos termostatu, susieti saugiu „Bluetooth® Mesh“ ryšiu, tad ims veikti iškart.

Toks lengvas įgyvendinimas, pasak „JUNG Vilnius“ atstovo A. Kriukovo, suteikia naudotojui pasirinkimo laisvę, kiek „sumanumo“ vienu ypu integruoti: šimtu procentu, tam tikroje patalpoje ar tik vieną išmanųjį jungiklį arba kištukinį lizdą. Atsižvelgiant į poreikius ar galimybes, sistemą galima palaipsniui plėsti.

Visgi estetiška išvaizda ir paprastu montavimu pasižyminti JUNG HOME būtų bevertė be dar vieno esminio privalumo – funkcionalumo. Ypač turint omenyje išmanumui tenkantį ypa-

tingą vaidmenį, siekiant atliepti augančius tvarios eksploatacijos reikalavimus ir sumažinti išlaidų už energiją ne tik senesniuose būstuose. „Šiais klausimais naujoji skaitmeninė namų infrastruktūra į pagalbą ateis nustačius šildymo išlaidų taupymo scenarijų ar išjungus visus budėjimo režimu veikiančius elektroninius prietaisus. Išskirtinė jos funkcija – stebėti ir pavienių įrenginių energijos suvartojimą“, – pabrėžia ekspertas.

Tuo tarpu malonesnės kasdienybės akcentais taps automatiškai įsijungiantis rytinis apšvietimas ar nesikeliant nuo sofos užtraukiamos užuolaidos. Jei viso to per mažai, A. Kriukovas rekomenduoja susieti sistemą su virtualiaisiais asistentais „Amazon Alexa“ ir „Google Home“ ar ekosistema „SmartThings“ – namai paklus valdymui balsu ar per nuotolį.

Bus tiekiama nuo 2023 m. II ketv.

Jung.lt

2023: 1 (124) I 45

i

DIZAINO ISTORIJA

KŪRYBOS POSŪKIAI IR VINGIAI Tekstas: Jono Malinausko

Kai kūrybinga asmenybė nugyvena labai ilgą ir turiningą gyvenimą, jos kelyje nutinka ir staigių posūkių, ir netikėtų pasikeitimų. Dizainerio ir architekto Albino Purio (g. 1932 m.) gyvenime tokių posūkių tikrai netrūko, bet, nepaisant jų, menininkui pavyko išsaugoti tiek daugiaplanį kūrybinį potencialą, tiek pakankamai blaivų ir filosofišką požiūrį į nuolat kintančias gyvenimo aplinkybes.

Kaip teigia pats Albinas, pirmą pažintį su architektūra jis patyrė dar vaikystėje, karo metu, pradėjęs mokytis 1938 m. pagal architekto F. Bielinskio projektą pastatytame Ukmergės valstybinės Antano Smetonos gimnazijos pastate. Berniukui didelį įspūdį darė auditorijas primenančios gimnazijos klasės, parketinė grindų danga, bendrose erdvėse įrengti fontanėliai ir dekoratyviniai bareljefai. „Mane nustebino tai, kaip tikslingai ir estetiškai sutvarkyta mokyklos aplinka gali įtakoti joje esančio jaunuolio elgesį“, – vėliau prisiminė architektas. Nustebimas virto susidomėjimu, o vėliau ir apsisprendimu: 1950 m. Albinas Purys išvyko į Vilnių, kad pra-

1

46 I 2023: 1 (124)

dėtų architektūros studijas Dailės institute. Tuo metu Lietuvoje vyravusi slogi politinė atmosfera, anot jo, tiesiogiai neatsiliepė studijų procesui: dėstytojų požiūris į studentus buvo ganėtinai liberalus, galiojo savitarpio pagarbos taisyklės, be to, buvo įmanoma naudotis instituto bibliotekos spec. fondais, kuriuose išliko nemažai vertingos prieškario literatūros.

Jau pirmaisiais studijų metais Albinas padėjo įrengti architektūrinio konkurso projektų ekspoziciją ir tokiu būdu žengė pirmąjį žingsnį parodų dizaino link. Po to buvo daugybė kursinių projektų, kuriuose būsimasis architektas orientavosi ne tik į pastatų funkcionalumą, bet ir racionalų žmogiškojo mastelio detalių kūrimą.

Baigęs studijas, A. Purys pradėjo dirbti restauracinėse dirbtuvėse Vilniuje. Ir štai čia įvyko vienas iš pirmųjų staigių jo gyvenimo posūkių: 1958 m. skulptūros grandai Juozas Mikėnas, Bronius Vyšniauskas ir prie jų prisijungęs Konstantinas Bogdanas netikėtai pasiūlė jaunajam architektui įrengti Vaizduojamosios ir taikomosios dailės parodos Lietuvos skyriaus ekspoziciją Maskvoje, ir ne bet kur, o prestižinėje Maniežo parodų salėje. Turiu paaiškinti skaitytojams, kad prieš 6 dešimtmečius Sovietų Sąjungos, kuriai tuomet priklausė ir Lietuva, kultūrinės raidos prioritetai gerokai skyrėsi nuo šiandieninės Rusijos antivakarietiškos paranojos, tad tokį pasiūlymą dabarties kontekste galėtume palyginti su Lietuvos meno ekspozicijos rengimu MoMa arba Venecijos bienalėje.

Stebina tai, kad toks įspūdingas karjeros šuolis įvyko nepasinaudojus tiems laikams būdingu „raudonuoju“ protekcionizmu.

Neseniai iš vyriausybinio garažo perdaryta 6 500 m² Maniežo ekspozicinė erdvė buvo padalinta į tris lygiagrečias dalis, skirtas Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekspozicijoms. Anot A. Purio, taikomosios dailės sritis tuomet nejautė tokio ideologinio spaudimo kaip vaizduojamoji dailė, tad „menotyrininkų civiliais drabužiais“ parodoje sukinėjosi gerokai mažiau nei kitose galerijose. Santykinai kuklūs, didžiules erdves suskaidantys ir eksponatų neužgožiantys parodos stendai buvo pagaminti vietinėje gamybinėje bazėje, bet dalis įrangos atkeliavo iš Lietuvos.

Renginio apoteoze tapo tuometinės kultūros ministrės E. Furcevos apsilankymas: išeidama iš Lietuvos skyriaus, ji atkreipė dėmesį į A. Stoškaus ir K. Morkūno vitražus, eksponuotus parodų rūmų hole.

3

4

2

5

Lietuviškųjų vitražų sėkmė Taikomosios dailės parodoje neliko nepastebėta tuomečių Maskvos ideologinių funkcionierių. Vitražo menas tuo metu puikiai atitiko proeuropietiškos propagandos tikslus: pirma, stiklo kompozicijos visuomet patraukdavo publikos dėmesį spalvų sodrumu ir formų monumentalumu, o antra, lietuvių autoriai puikiai įrodė, kad religine atgyvena laikyti vitražai gali pritapti moderniame pasaulietiniame kontekste. Dėl to buvo nuspręsta 1961 m.

Maskvoje surengti specializuotą Lietuvos vitražų parodą. Iš pradžių ją buvo planuojama įkurdinti miesto centre esančiame Architektūros muziejuje, bet vėliau ji buvo perkelta į įdomesnes erdves turinčius Architektūros instituto rūmus. Kaip ir Maniežo parodoje, daug dėmesio čia buvo teikiama ne vien racionaliam eksponatų išdėstymui, bet ir papildomos įrangos, skirtos parodos aplinkai harmonizuoti, kūrimui. Specialiai Vitražų parodos lankytojams pagal A. Purio projektą Vilniaus „Dailės“ kombinatas pagamino nedidelę originalių fotelių seriją. Parodai pasibaigus šie baldai į Vilnių nebegrįžo, kas netiesiogiai patvirtino jų dizaino ir gamybos kokybę. Norėdamas išvengti bereikalingų sakralinių aliuzijų, dizaineris atsisakė architektūrinių citatų ir vietoje jų stendų dekorui panaudojo abstrakčias nespalvotas akmenų mūro nuotraukas – savotiškus fototapetus, ilgainiui tapusius daugelio Baltijos respublikų parodų stilistiniu bruožu. Taip, pasak vieno iš kritikų, „lietuvių kūrėjui pavyko suformuoti ne tiek fizinę, kiek dvasinę parodos erdvę“. Kaip ir kituose projektuose, erdvės struktūrai ir

6

emociniam poveikiui ištirti A. Purys savo rankomis pagamino didžiulį ekspozicijos maketą.

Vitražų paroda susilaukė didžiulio publikos susidomėjimo: du kartus buvo pratęstas jos veikimo laikas, didelį straipsnį apie ją paskelbė tuometinis dailės periodikos oficiozas „Dekorativnoje Iskustvo“; pasirodė publikacijų SSRS ir kitų soclagerio šalių laikraščiuose bei žurnaluose. Paroda leido Lietuvos monumentalistams siekti prestižinių užsakymų šalies viduje ir užsienyje – tarptautinių parodų SSRS skyriuose, įskaitant garsiąją Lietuvos ekspoziciją Londone 1968 m. Pačiam Albinui Puriui tai buvo „aukštoji ekspozicijų meno mokykla“, atvėrusi kelią naujų kūrybinių idėjų realizavimui ir leidusi išvengti beprasmių ginčų su tuometiniu LSSR kultūros ministru L. Šepečiu bei kitais ideologijos sergėtojais. Kaip pavyzdį galima 1. Konkursinis projektas paminklui karo aukoms atminti (kartu su skulptoriumi N. Petruliu), 1957 m. 2. Lietuvos vitražų parodos ekspozicija, Maskva, 1961 m. 3. Krėslo projektas Lietuvos vitražų parodos ekspozicijai, 1961 m. 4. Kėdės projektas Taikomosios ir dekoratyvinės dailės parodai, 1960 m. 5. Prie SSSR skyriaus ekspozicijos Tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje maketo, 1984 m. 6. Skulptoriaus J. Mikėno parodos ekspozicija, Maskva, 1962 m. 7. Ekspozicijos, skirtos Vilniaus dailės parodų rūmų atidarymui, projektas, 1967 m. 8.

Skulptoriaus V. Šerio parodos ekspozicija, Vilnius, 1982 m.

7

8

2023: 1 (124) I 47

10

9

11

būtų paminėti Juozo Mikėno skulptūros „Lietuva“ (skirtos Lietuvos paviljonui 1939 m. Niujorko pasaulinėje parodoje) natūralaus dydžio nuotrauką jo personalinėje parodoje 1962 m.: Vilniaus dailės muziejuje uolieji funkcionieriai ją uždraudė, tuo tarpu Maskvoje pavyko sėkmingai prasmukti pro cenzorius ir iškabinti nuotrauką matomiausioje ekspozicijos vietoje.

Septintajame XX a. dešimtmetyje parodų projektai vijo vienas kitą: A. Puriui teko darbuotis įvairiose erdvėse Vilniuje, Rygoje, Taline, Maskvoje, taip pat Erfurte, Leipcige ir netgi „tolimajame“ užsienyje – Frankfurte prie Maino. Ten kelerius metus iš eilės teko rengti TSRS skyriaus ekspoziciją Tarptautinėje knygų mugėje. Albinas ypač šiltai prisimena darbą Knygos meno parodoje Leipcige, kur jam teko betarpiškai bendrauti su iškiliais dizaino bei leidybos specialistais iš kitų socialistinių šalių, pajusti Lietuvos architektūros ir dizaino idėjinį sąryšį su Rytų Europos kultūriniu kontekstu.

1957 m. tuomečio šalies lyderio N. Chruščiovo iniciatyva pradėta radikali SSRS ūkio reforma taip pat pažėrė netikėtumų Albino kūrybos kelyje. Pereinant nuo šakinio prie teritorinio ūkio valdymo, kuriant vadinamąsias Liaudies ūkio tarybas ir stiprinant Lietuvos ekonominį savarankiškumą, išaugo susidomėjimas pramonės bei taikomosios dailės gaminių estetinėmis savybėmis. Buvo įsteigta keletas specializuotų projektavimo biurų, taip pat „Dailės“ kombi-

13

48 I 2023: 1 (124)

12

natas, kuriame buvo projektuojami ir tiražuojami originalūs dailės dirbiniai. Albinas Purys šiame kombinate pradėjo dirbti 1958 m. Jame pirmąkart susitiko su Feliksu Daukantu, tuomet kūrusiu juvelyrinių papuošalų, galanterijos ir baldų prototipus. Kiek vėliau, nusprendus pradėti ruošti dizaino (tuomet vadinto pramonine daile) specialistus Vilniaus dailės institute, F. Daukantas išėjo iš kombinato vadovauti naujai kuriamai katedrai ir ėmė burti dėstytojų komandą. Netrukus prisijungti pakvietė ir A. Purį. Pradžia buvo sudėtinga: trūko metodinės patirties, pedagoginių įgūdžių, tarpusavio susiklausymo. Bandyta remtis legendinio Bauhauzo metodika, Rytų Europos aukštųjų mokyklų patirtimi.

Palaipsniui procesas įsivažiavo, studentai ruošė vis daugiau respublikos ūkiui svarbių dizaino projektų. Dėstytojai taip pat neapleido meninės ir projektinės veiklos: A. Purys toliau dirbo parodų dizaino srityje, rengė individualių gyvenamųjų namų ir visuomeninių kompleksų architektūrinius projektus. 1964 m. jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu. Vienu iš įdomiausių to periodo pramoninio dizaino darbų tapo Kauno radijo gamyklos užsakymu paruoštas stacionarios magnetolos „Lietuva“ projektas. Deja, per ilgai užtrukus projekto derinimui, paseno įrenginio techninė bazė, tad magnetola taip ir liko „vienetiniu baldu“.

Dar vienas netikėtas A. Purio kūrybinio gyvenimo posūkis yra susijęs su jūreivyste. 1967 m. Lietuvos SSR ministrų taryba gavo laišką iš Juodosios jūros jūreivystės valdybos, kuriame buvo prašoma patalkinti rekonstruojant motorlaivio „Litva“ interjerą ir „suteikti jam nacionalinio kolorito bruožų“. 1960 m. tuometinės VDR Vismaro laivų statykloje pastatytą motorlaivį norėta pertvarkyti į komfortiškesnį lainerį, tinkamą užsienio kruizams. Šio projekto realizacija buvo patikėta Albinui, atsižvelgiant į jo ilgametę ekspozicijų projektavimo bei buriavimo patirtį. Bet laivo interjerų pertvarkymas pasirodė kur kas sudėtingesnis procesas, nei manyta iš pradžių: vien techninių brėžinių nagrinėjimo nepakako, reikėjo praktinės pažinties su keleiviniame laive vykstančiais procesais.

Tad A. Puriui buvo pasiūlyta formaliai įsidarbinti motorlaivio įgulos nariu ir išvykti į kruizą po Viduržemio jūrą (paprasti sovietmečio mirtingieji tokią kelionę galėjo nebent susapnuoti). Kelias savaites trukęs reisas suteikė ne tik gausybę nepakartojamų įspūdžių, bet ir konstruktyvių laivo pramogų ir poilsio zonų pertvarkymo idėjų.

Deja, po 1968 m. įvykių pasikeitus politinėms realijoms, motorlaivio renovacijos buvo atsisakyta (pakeitęs keletą šeimininkų šis laivas savo dienas baigė viename Afrikos uostų 2006 m.), o pačiam Albinui teko atsisveikinti su dėstytojavimu Dailės institute ir vėl grįžti prie architekto praktikos.

Laukti naujo gyvenimo posūkio teko neilgai: 1971 m. studijų laikų draugas, tuometinis miesto vyr. dailininkas Algimantas Mačiulis asmeniškai pasiūlė Albinui Puriui perimti iš jo šias pareigas. Albino žodžiais, pagrindinė problema būnant šiame administraciniame

poste anuomet buvo priešinimasis tiesmukiškos ideologinės propagandos spaudimui (ta proga buvo prisiminta auksinė frazė „pornografija gimstamumo neskatina“). Taip pat teko rūpintis unikalių meno kūrinių integravimu į miesto naujųjų miesto rajonų kontekstą – mat tam buvo numatyta nedidelė jų statybų biudžeto dalis. Teko nemažai lankytis skulptorių dirbtuvėse, suvesti juos su architektais, kol galų gale Lazdynuose iškilo G. Karaliaus skulptūra „Rytas“ ir T. K. Valaičio „Vėtrungė“. Laikui bėgant jos tapo tikromis šio rajono ikonomis.

Panašius sumanymus įgyvendinti Vilniaus centre buvo kur kas sunkiau – čia nebevyko naujos statybos, be to, kiekvieną meninį krustelėjimą budriai sekė „ideologijos krikštatėvių“ akys. Pakanka prisiminti liūdną St. Šarapovo skulptūros „Tauras“ likimą – iš jai skirtos vietos prie legendinio „Tauro rago“ ji buvo nukelta kitą dieną po atidarymo tuometinio LKP CK antrojo sekretoriaus paliepimu. Kad išvengtų tokių ekscesų, A. Purys sugalvojo derinti su valdžios institucijomis ne skulptūrų pastatymą viešosiose miesto erdvėse, o „laikiną VDI studentų diplominių darbų eksponavimą realioje aplinkoje“. Taip savo vietą Stiklių g. kiemelyje surado V. Krūtinio „Metraštininkas“, o Trakų g. kampinio namo nišoje į sargybą stojo St. Kuzmos „Miesto sargybinis“. Savaime suprantama, kad tas „laikinas eksponavimas“ tęsiasi ligi šiol...

Likimo vingiai retsykiais kartojasi: 1993 m. Albinas Purys vėl grįžo dėstytojauti į Vilniaus dailės akademiją. Anot tuometinio Dizaino katedros vedėjo profesoriaus T. Baginsko, buvo siekiama paruošti universalius dizainerius, tad A. Purio patirtis mažųjų funkcinių erdvių kūrimo srityje buvo labai vertinama. Kaip prisimena anų laikų Dizaino katedros studentai, Albinas niekad nebandė slėgti jų savo autoritetu, kartu sugebėdamas perteikti gausybę žinių, išeinančių toli už studijų programos ribų. Buvo tęsiama ir architektūrinė praktika: įsibėgėjus „laukiniam kapitalizmui“, Albinas sulaukė naujų privačių užsakymų iš Lietuvos ir Ukrainos. Formaliai išėjęs į užtarnautą poilsį 1990-ųjų pradžioje, A. Purys dar ilgus metus tęsė ir projektavimo, ir pedagoginę veiklą.

Be architektūros ir dizaino, A. Purio gyvenimą smarkiai paveikė dvi aistros: buriavimas ir žirgų lenktynės. Pirmąsyk bures jis pakėlė dar studijų laikais, ne kartą buvo išplaukęs į Baltijos jūrą, dalyvavo Kuršių marių ir kitose regatose. Žavėjimasis jūros stichija rado platų atgarsį Albino kūryboje: nuo septintojo dešimtmečio pradžios kone kasmet jis kūrė Kuršių marių regatų proginę atributiką: logotipus, diplomus, medalius, ženkliukus, reklaminius plakatus ir kt.

Panašiai klostėsi ir su žirgų lenktynėmis – pirmą kartą į Sartų lenktynes Albinas nuvyko paauglystėje ir nuo tada tapo ištikimu šio renginio fanu. Jis ilgus metus garsino renginį reprezentaciniais suvenyrais bei plakatais. Beje, daugumos plakatų pagrindą sudarė spalvingos akvarelės, kurias Albinas pradėjo lieti dar gimnazijos laikais, paskatintas savo dailės mokytojo, šviesios atminties Igno Piščiko (1898–1984); vėliau ištobulino įgūdžius tiek, kad netgi dėstė akvarelės kursą Dailės institute. Keliaudamas po įvairias šalis, dažnai darė greitus architektūrinių motyvų eskizus, kurių pagrindu vėliau

15

16

17

DIZAINO KELIONĖS i

14

kūrė įspūdingas akvarelines kompozicijas. Pats žinomiausias šio žanro kūrinys – Lietuvos istoriniams miestams skirtų akvarelinių plakatų ciklas, sukurtas įmonės „Inturist“ užsakymu. Galėtume jį pavadinti tikruoju septintojo dešimtmečio tautiniu „bestseleriu“, bet, deja, jų laisvai įsigyti Lietuvoje buvo neįmanoma – užsienyje atspausti plakatai nugulė „Inturisto“ atstovybėse, o pavieniai egzemplioriai buvo dalinami „saviems žmonėms“ iš po skverno. Ak, tas žavus sovietinis feodalizmas...

Neseniai savo 90-metį paminėjęs menininkas neketina lėtinti gyvenimo apsukų: kone kasmet keliauja į užsienio šalis, toliau piešia, tapo ir meistrauja, dalyvauja TV laidose. „Nuo vaikystės mėgstu aktyvią veiklą, tad negaliu sau leisti ištižti – judėsiu ir kursiu, kol leis sveikata“, – apibūdina A. Purys savo aktyvią gyvenimo poziciją.

Straipsnio autorius dėkoja fotografui Aleksandrui Sidorenko už pagalbą ruošiant straipsnio vizualiąją medžiagą.

9. Magnetolos „Lietuva“ projektas, 1963 m. 10. Proginis medalis Ukmergės miesto jubiliejui, 1992 m. 11. Proginis medalis Kuršių marių regatai, 1989 m. 12. Motorlaivio „Litva“ pramogų zonos rekonstrukcijos projektas, 1969 m. 13. Bernardinų g. Vilniuje eskizas, 1970-ieji . 14. Vasarnamis, surenkamas iš modulinių skydų, 1967 m.

15. Plakatas Vilniaus šokių ir pučiamųjų orkestrų festivaliui, 1976 m.

16. Plakatas, skirtas Lietuvos dienai Pasaulinėje parodoje. Monrealis, Kanada, 1967 m. 17. Kauno miestui skirtas „Inturist“ plakatas, 1978 m. 18. Plakatas Kuršių marių regatai, 1995 m.

18

2023: 1 (124) I 49

„Heimtextil 2023“:

2023–2024 m. tekstilės tendencijos – jau paskelbtos Tekstas: Rūtos Butėnaitės

Po dvejų itin sudėtingų iššūkių bei virtualios veiklos metų „Heimtextil“ (Frankfurtas prie Maino) paroda sugrįžo ir 2023 m. sausio 10–13 d. gyvai pristatė pasaulio tekstilės ir interjero dizaino naujovių asortimentą. Kiekvienais metais „Heimtextil“ parodoje su savo stendais dalyvauja nemažas būrys Lietuvos tekstilės pramonės gamintojų ir lietuviškų prekių ženklų atstovų. Šiemet Lietuvos tekstilės pramonei atstovavo UAB „Audėjas“, UAB „Barker Textiles“, UAB „Decoflux“, UAB „Flokati“, UAB „Interscalit“, UAB „Kvarkas“, AB „Linas“, AB „Liteksas“, UAB „Merkys“, UAB „Pitextile“, UAB „Textilis“, UAB „Nostra“, „VVK Zipper“, UAB „Silkeborg Uldspinderi“, UAB „Dature“, o kiek tekstilės dizainerių, architektų, interjero dizainerių, tiekėjų, prekybininkų iš Lietuvos aplankė šį vieną svarbiausių tekstilės pasaulio renginių, vargu ar begalima suskaičiuoti.

50 I 2023: 1 (124)

„Heimtextil“, pirmaujanti pasaulinė namų tekstilės prekybos mugė, atspindi rinkos pokyčius. Joje daugiausia dėmesio skiriama interjero, architektūros ir svetingumo temoms, interjero dizainerių ir svetingumo ekspertų produktų asortimentui, tvarumo bei sveiko miego tendencijoms. Tai – svarbiausia tekstilės medžiagų ir tekstilės dizaino tendencijų platforma. Ateinančių metų tekstilės krypčių tema Textiles Matter atėjo su nauja energija ir motyvacija siekti švaresnės, ekologiškesnės, planetai palankesnės tekstilės bei interjero pramonės. Tekstilė ir audiniai yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis: jie apgaubia ir puošia mūsų kūną, daro mūsų namus patogius, jaukius ir estetiškus, pagerina darbo vietas, be to, tekstilė suteikia lytėjimo komfortą ir stimuliuoja pojūčius, kurių trokšta žmonės.

Tekstilės pramonė žaliavas gauna iš daugybės šaltinių ir naudoja daugybę procesų, kad sukurtų begalinę gaminių įvairovę.

Dėl šios įvairovės tekstilės pramonė yra viena problemiškiausių klimato atžvilgiu. Pavyzdžiui, įprastos medvilnės gamyba apima 2,5 proc. pasaulio dirbamos žemės: sunaudojama 24 proc. insekticidų ir 11 proc. pesticidų, o tai kainuoja daugiau nei 2,6 milijardo dolerių ir skatina ekosistemų bei biologinės įvairovės nykimą.

Todėl ateinančių metų tekstilės tendencijų kūrėjai, jausdamiesi atsakingi už ekstremalią padėtį, užduoda klausimus: iš kur gauname medžiagas ir kaip jas apdorojame, gaminame? Kur nukeliauja mūsų gaminiai, pasibaigus jų eksploatavimo laikui? Kaip galime sukurti pakartotinį naudojimą ir paskirtį? Jie siūlo ilgalaikę viziją, kaip pakeisti santykius su planeta ir skatinti pozityvią ateitį, pereinant prie cirkuliarumo ir (ar) uždaro gamybos ciklo.

Cikliškoje sistemoje medžiagos yra panaudojamos daugybę kartų. Tai leidžia gerokai sumažinti žemės išteklių eikvojimą, nes jie

PARODA i

lieka begalinėje produktyvioje grandinėje. Techninis ciklas taikomas neorganinėms medžiagoms, tokioms kaip nailonas, poliesteris, plastikai ir metalai. Optimaliai perdirbus, juos galima pakartotinai naudoti daug kartų neprarandant kokybės. Biologinis ciklas taikomas organinėms medžiagoms, kurios atkeliauja iš gamtos ir gali sugrįžti į žemę pasibaigus jų naudojimo laikui. „Heimtekstil“ tendencijų kūrėjai peržengia nišinių eksperimentų ribas, kad taptų tikru, veiksmingu gamybos keitikliu, galinčiu išspręsti daugelį pramonės problemų.

Kasmet su didžiuliu susidomėjimu daugelis dizainerių, architektų ir tekstilės pramonės gamintojų laukia paskelbiant ateinančių metų tendencijų. Per pastaruosius kelerius metus jos labai stipriai pakito. Dar neseniai pagrindinis atspirties taškas buvo estetinės, dizaino inspiracijos, atėjusios iš dizaino istorijos; stiliui, etnotekstilei, tendencijoms kurti buvo pasitelkiami mados dizaino, interjero, architektūros, šiuolaikinio meno artefaktai bei šiuolaikinio gyvenimo stiliaus ypatumai, reikšmingiausi kultūros įvykiai. Šiandienos „Heimtextil“ tendencijų planuotojai pagrindinį dėmesį skiria technologijoms – tvarumui, naujoms medžiagoms ir cikliškiems jų gamybos būdams, nes jie bando spręsti globalias ir ekonomines problemas. Beveik nebematome raštų, istorinių stilių atspindžių, o spalvos naudojamos gana taupiai.

Tekstilės gamintojų salėse ši tendencija išties ryški – dauguma jų savo stenduose vaizdžiai pabrėžia technologinį gamybos tvarumą ir cikliškumą, pristatydami audinius iš perdirbtų žaliavų.

Geriausiai tendencijas gamyboje atspindi natūralių pluoštų, ypač dabar populiaraus lino gaminiai, nedažyti ir nebalinti, grubesnės struktūros ir tarsi be apdailos.

Tačiau, matyt, „Heimtextil“ tendencijos yra vėliava, kuria bus sekama ateityje, vizija, inovatyvi filosofija, ir jau dabar gamintojų salėse pamatyti jas visas materializuotas būtų per daug greita...

Juolab kad gamintojų stenduose eksponuojama tekstilė atspindi ir pirkėjų estetinius skonius bei lūkesčius, o jie be galo margi ir įvairialypiai. Parodos gamintojų salėse (skirtingai nei tendencijas pristatančiose salėse) vis dar karaliauja spalvos, raštai, faktūros – tikra tekstilės šventė sielai ir akims. Vešli atogrąžų gamta, paukščiai, gyvūnai, egzotiškos gėlės tarsi veržiasi iš užuolaidų, tapetų, patalynės audinių, jie derinami su geometriniais bei klasikiniais

raštais, būtinai akcentuojant 2023-aisiais „Pantone“ rekomenduojamą rausvai rožinę „Viva Magenta“ spalvą. Šiandien galime tik spėlioti, ar tikrai 2023–2024 m. visos paskelbtos naujosios interjero tekstilės tendencijos atras atspindį gamintojų produkcijoje. Tai išvysime ateinančiais metais. Dviejų tendencijų strategijos tiesiogiai orientuotos į perdirbamas žaliavas ir techninį gamybos būdą, kas tikrai patrauklu didiesiems gamintojams, o kitos dvi tendencijos daugiau dėmesio skiria amatams, rankų darbui, perdirbimui, persiuvimui, peraudimui, lopymui, daigstymui, natūraliam marginimui ir dažymui – šių tendencijų atspindžius, labai tikėtina, regėsime, o jau ir regime, mažesnių interjero, tekstilės, kostiumo dizaino studijų projektuose bei tekstilės menininkų darbuose, paremtuose ne masine gamyba, o rankų darbu.

Taip pat galime su įdomumu stebėti, kiek (ar) vartotojams, kuriems tikrai artima tvarumo filosofija, taps patrauklus „Heimtextil“ dalyvių rekomenduojamas audinių dizainas, akcentuojantis lopymą, naudotos pablukusios tekstilės bei atliekų „antiestetikos“ estetiką, natūralių paviršių apdailą bei natūralius marginimo būdus, nesiekiančius simetrijos ar preciziškumo ir alternatyvių natūralių bei sintetinių medžiagų paviršiaus faktūros. Galimi ir nauji dizaino produktai.

2023: 1 (124) I 51

Textiles Matter tendencijos 2023–2024 m. „Heimtextil“ tendencijos atspindi keturis pagrindinius uždaro gamybos ciklo kelius. Apmąstydami techninį cikliškumą, Make and Remake krypties atstovai svarsto, kaip galėtume pratęsti esamų medžiagų naudojimo laiką, ir demonstruoja, kokia patraukli gali būti regeneruota ir perdaryta tekstilė.

Continuous tendencijos kūrėjai dėmesį skiria trumpai naudojamų gaminių gyvavimo ciklams. Mąstydami apie biologinį cikliškumą, From Earth srovės apologetai tyrinėja tekstilės dizainą, kuris vėl sujungia mus su gamta, ir iš naujo skatina atrasti tradicinius natūralius pluoštus bei dažiklius.

Nature Engineered tendencijos formuotojai atskleidžia, kaip gamta ir gamyba gali susijungti ir sukurti tekstilę bei medžiagas, kurios tuo pat metu būtų išmanios, funkcionalios ir palankesnės planetai.

Make and Remake

52 I 2023: 1 (124)

Make and Remake srovė susijusi su esamų išteklių atnaujinimu, pvz.: second-hand (liet. dėvėtą, iš antrų rankų) tekstile ir medžiagų atliekomis. Naudoti, neberealizuojami tekstilės sandėlių likučiai ir tekstilės siuvinių atliekos paverčiami patraukliais, geidžiamais gaminiais. Dizaineriai raginami išlaisvinti savo vaizduotę, pasitelkti kūrybiškus, netikėtus procesus, pakartotinai naudoti jau turimus medžiagų ir audinių turtus. Tokios technikos kaip perspausdinimas, perdažymas, brikolažas, koliažas ir skiautiniai sukuria maksimalistinį, džiaugsmingą spalvų, spausdintų audinių, raštų ir tekstūrų derinį.

Spalvų paletė Ryški paletė perteikia skirtingus perdirbtų ir atnaujintų audinių spalvinius niuansus. Šie sodrūs atspalviai tampa sudėtingesni dėl kompleksinio senėjimo, susidėvėjimo bei transformacijos poveikio. Nepaisant prielaidos, kad sąmoningos spalvos turi būti nuramintos ir nešvarios, ši paletė pasižymi gyvybingumu ir dinamišku kontrastu.

Objektų atnaujinimą skatinanti taisymo estetika į pirmą planą iškelia kontrastingus rankų darbo dirbinius, dygsniavimą ir lopymą kaip savaime suprantamus dalykus. Išradingas ir išmanus Make and Remake tendencijos atstovų požiūris pasižymi džiugiu patrauklumu.  Sustiprintas taktiliškumas yra pasiekiamas per meistrišką dekoravimą siuviniais, aplikacijomis, tekstūriniais audiniais, kutais ir rištinę audimo techniką.  Perspausdinimo ir perdažymo procesai seną transformuoja į naują; sluoksniuoti spalvoti raštai ir grafika sąmoningai sukuria drąsų ir maksimalistinį dizainą.  Suvynioti, užklijuoti, pamerkti, nudažyti – vizualinis taisymas, traktuojamas kaip puošmena ir dekoras, įtraukia ir pakylėja.  Asambliažai iš anksčiau mylėtos, atlikusios ar sukauptos tekstilės, derinami ir jungiami tarpusavyje.  Spalva atnaujinama ir pakeičiama – ryškios sintetinės spalvos yra nublukintos, prislopintos, tarsi suteptos įvairiais atspalviais, liudijančiais praėjusius gyvenimus.

2023: 1 (124) I 53

Continuous Continuous akcentuoja uždaro ciklo gamybą be atliekų, kurios metu medžiagos vėl perdirbamos į naujus gaminius. Techniškai pažangūs regeneracijos procesai leidžia dizaineriams pasiekti pakylėtą, rafinuotą estetiką, nes medžiagos išlaiko savo pirminę kokybę. Dizaineriai siekia minimalaus poveikio aplinkai ir monomedžiagiškumo (angl. mono-materiality), nes atskiras medžiagas lengviau perdirbti nei mišinius. Dizaino metodai, kurių siekiama, taip pat yra moduliškumas ir galimybė išmontuoti (produktus lengva išardyti ir pakartotinai panaudoti). Continuous estetika nesipuikuoja ekologijos rekomendacijomis. Ji yra praktiška, nesudėtinga, utilitari ir nesenstanti, perteikia ilgaamžiškumo jausmą ir esencializmo idėjas. Ši tendencija apima ne tik dizainą: naudojamų medžiagų skaidrumas (permatomumas) dar labiau stiprina pasitikėjimą. Tendencijos poveikis yra rafinuotas, šiuolaikiškas, subtilus bei universalus.

54 I 2023: 1 (124)

 Pluošto regeneravimo procesų pažanga sudaro sąlygas beatliekei, cikliškai tiek sintetinių, tiek celiuliozinių siūlų gamybai.  Nesenstančios ir esencialistinės paletės sukelia ilgaamžiškumo ir pratęsto gyvenimo įspūdį.  Pluoštų atliekos iš naujo perverpiamos, o medžiagų fragmentai sujungiami, siekiant sukurti naujos sudėties medžiagas ir tekstilę.

Spalvų paletė Minimalistinė, prislopinta spalvų paletė apima pagrindinius šiuolaikiškus atspalvius: nuo ryškiai baltų, šiltų pilkų, šalavijų iki rafinuotų klasikinės mėlynos ir beveik juodų tonų. Ši paletė išaukština klasiką su subtiliais atspalviais.

2023: 1 (124) I 55

From Earth From Earth kryptis yra orientuota į gamtos pasaulį ir gerą žmogaus savijautą. Jaučiama gili pagarba medžiagoms, norima atkurti ryšį su gamta. Dizaineriai tyrinėja įvairių gamtos išteklių potencialą, pabrėždami organinių medžiagų šilumą ir švelnumą bei stulbinamą natūralių dažiklių spalvų įvairovę. Išryškinamas Žemės medžiagų grožis, dizaineriai bendradarbiauja su gamta, o ne kontroliuoja ją, perimdami natūralius gamtinius pokyčius.

Pirmenybė teikiama netobulumui ir variacijoms, o ne standartizavimui, todėl ieškoma natūralios apdailos būdų.

From Earth tendencijos atstovai taiko amatininkų meistriškai naudojamas technikas, kad suteiktų medžiagoms tekstūrinį ir taktilinį išraiškingumą. Ši tendencija įkvepia ekologiškai, žemės pagimdytai estetikai naujo gyvybingumo.

56 I 2023: 1 (124)

Spalvų paletė Žemiška spalvų paletė atspindi organines medžiagas bei natūralius dažus. Šilti, švelnūs ir prislopinti augalinės kilmės atspalviai svyruoja nuo subtilių alyvuogių ir žaliųjų citrinų iki šiltų smėlio, rožinių bei ryškių indigo tonų. Ši paletė atskleidžia nuostabias natūralių organinių spalvų variacijas ir niuansus.

 Svarbios natūralios gamtos variacijos, pakitimai, o ne standartizacija. Tai atsispindi kolorite, paviršiaus tekstūrose ir apdailoje.  Nereguliarumas yra skatinamas per nekontroliuojamą dekorą ir paviršiaus apdailą, naudojant shibori, šabloninę spaudą ir rankomis sukurtus raštus.  Medžiagos paliekamos kuo natūralesnės išvaizdos ir būklės; tekstilė yra nebalinta ir nedažyta, paviršiai nerafinuoti, neapdoroti, tekstūriški.  Pagrindinės estetinės kolorito savybės: organiniai spalvų nutekėjimai ir persiliejimai, natūralus senėjimas bei nusidėvėjimas.  Išaukštinami natūralūs dažikliai – nuo tradicinių augalinių ir indigo iki alternatyvių šiuolaikinių dažomųjų medžiagų, išgautų iš žemės ūkio ir maisto atliekų.

2023: 1 (124) I 57

Nature Engineered Tendencija Nature Engineered tobulina organines medžiagas mechaninėmis priemonėmis, iš naujo apibrėždama „natūralaus“ sąvoką. Dizaineriai ir kūrėjai su didele simpatija dirba su natūraliomis, atsinaujinančiomis žaliavomis, taiko pažangiausias technologijas ir metodus, kad jas paverstų šiuolaikinėmis, išmaniomis ir funkcionaliomis medžiagomis ar tekstile. Švarios linijos ir suprojektuotos formos bei paviršiai yra šlifuojami ir tobulinami. Ši labai apgalvota dizaino kryptis leidžia dizaineriams nuo pradžios iki pabaigos sutelkti dėmesį į tvarumą: nuo medžiagos kilmės bei apdirbimo iki vartojimo pabaigos. Tačiau pagrindinis ryšys su gamta ir atkūrimu išlieka esminis, o Nature Engineered išlaiko lytėjimo švelnumą, kuris mums asocijuojasi su organinėmis medžiagomis, šiltesniu ir prieinamesniu utilitarizmu. Didelis dėmesys natūralių medžiagų eksploatacinių savybių gerinimui suteikia tendencijai potencialą įsiskverbti į tokias pramonės šakas kaip architektūra, automobilių pramonė, interjero dizainas ir daugelį kitų.

58 I 2023: 1 (124)

Spalvų paletė Nauja ir šviesi ar iššviesėjusi paletė rodo, kad sudėtingas šiuolaikinių neutralių spalvų spektras pakeičia šaltą, kietą architektūrinio miesto kraštovaizdžio pilkumą.

Simbiozinius, klestinčius santykius su gamta atspindintys natūralūs atspalviai išsiskiria rafinuota kokybe.

Nuo šiltos smėlio spalvos ir gelsvai rudo iki žaliai rudo ir rudai žalio atspalvio – ši paletė atspindi gamtos ir žmogaus inžinerijos sąveikavimą.

 Alternatyvios natūralios medžiagos, tokios kaip micelis ir bakterinė celiuliozė, auginamos siekiant sukurti itin išmanias, funkcionalias ir tvarias alternatyvas įprastoms pramoninėms ir populiarioms medžiagoms – nuo betono iki odos.  Medžiagos, išgaunamos naudojant regeneracinį auginimą, teigiamai veikiantį Žemę, įskaitant įvairias augalines karnas ir plaušus, kanapes, linus, dilgėles.

Atliekos ir organinių medžiagų perteklius sujungiami, kad susidarytų pritaikomos, patvarios ir minimalų poveikį gamtai turinčios medžiagos.  Šios žmonėms ir planetai naudingos medžiagos bei tekstilės gaminiai yra sukurti ir perdirbti, tačiau jie be chemikalų ir sintetikos, pasižymi natūraliomis savybėmis, kurios skatina žmogaus buities gerovę: šilumos izoliaciją, pralaidumą orui, antibakterines savybes ir kt.

2023: 1 (124) I 59

i

TENDENCIJOS

Tarptautinės dizaino naujienos Šių metų vasario 3–7 d. Frankfurte prie Maino (Vokietija) įvyko tarptautinė plataus vartojimo prekių ir dizaino paroda „Ambiente“. Parodoje dalyvavo daugiau nei 4500 įvairių industrijų atstovų. Pristatyta daugybė interjero detalių, virtuvės inovacijų, taip pat prisiminti ir XX a. buitinio dizaino stebuklai.

Renginio metu lankytojų dėmesys buvo sutelktas į tvarumo ir medžiagų perdirbimo temas. Įvairios įmonės ir pavieniai dizaineriai pristatė daugybę originalių perdirbtų medžiagų panaudojimo būdų. Taip pat buvo stipriai akcentuojama švaros tema ir pristatomos inovacijos, skirtos tvarkai palaikyti namuose. Šiame straipsnyje pateikiame keletą naujovių – tarp jų kiekvienas atras bent vieną, traukiančią akį savo funkcija.

Mobili darbo erdvė „Country Living“ yra Vokietijos ir Kanados įmonė, gimusi už Atlanto vandenyno ir pastaruosius 30 metų ten vis dar kurianti, o gaminanti Europoje.

NAUJIENOS Mažiau yra daugiau „Happy Sinks“ yra naujos kartos valymo prekių ženklas, kurį 2020 m. įkūrė du suomių verslininkai Juhani Sirénas ir Anssi Hurme. Aistringi maisto gamintojai, namuose susidūrę su galybe valymo problemų, sukūrė daugiau nei 40 apdovanojimus pelniusių funkcinių dizainų, skirtų namų tvarkai palaikyti.

Naujasis produktas „Konna“ – tai viena iš mažųjų dizaino naujovių, suteikianti didelį pokytį namuose šiltuoju metų laiku. Šis objektas estetiškai ir ekologiškai gaudo vaisines museles.

Gaudyklė vilioja namuose gaminamu skysčiu. Ji padaryta iš medienos, gautos iš atsinaujinančių šaltinių, ir Suomijos medienos pramonės likučių – tvarių ir organiškų medžiagų. „Konna“ galima plauti indaplovėje. Taigi gaudyklė saugo gamtą, suteikia jaukumo ir yra puiki švaros puoselėtoja. www.happy-sinks.com

60 I 2023: 1 (124)

Naujausią baldų „Country Living“ seriją sudaro rašomieji stalai, skirti šiuolaikinio miestiečio poreikiams. „Alvino sekretorius – idealistas“ (angl.

Alwin’s secretary idealist) yra melamino faneruotės spintelės modelis. Ši spintelė yra vienas iš keleto kompaktiškųjų stalų serijos pavyzdžių. Spintelė užima 30 cm x 60 cm ploto (jos aukštis – 75 cm), o, ištraukus stalą, suteikia iki 75 cm papildomos darbo erdvės. Taip pat joje yra įrengtos trys lentynėlės ir stalčius rašomiesiems ar kitiems smulkiems reikmenims susidėti. Tai mobilus baldas su patvariais ratukais, lengvai transportuojamas ir taupantis namų erdvę. country-living.de

Dizainas sveikatai puoselėti Iš Ukrainos kilęs Anatoly’us Telbukhas, „TCO board“ įmonės įkūrėjas, jau 20 metų kuria, tyrinėja ir gamina biurams bei mokykloms skirtas lentas. Po ilgų metų darbo drauge su komanda Anatoly’ui pavyko pasiekti įspūdingų rezultatų ir sukurti lentą, pritaikytą stovinčiam žmogui (angl. Human Design Board). Remdamiesi Leonardo da Vinci aukso pjūvio estetika ir idealiojo dydžio proporcijomis, „TCO board“ specialistai sukūrė stilingą ir funkcionalią grūdinto stiklo lentą. Ji pritaikyta prie žmogaus fizionomijos, todėl darbo metu padeda saugoti sveikatą.

A. Telbukhas sako: „Mokantis mokykloje arba darbe tenka naudotis lentomis. Kiekvienas ne kartą yra patyręs, kaip nepatogu rašyti lentos viršuje, o ypač – pačioje apačioje. Naujoji lenta išsprendžia šią problemą. Jos forma išlenkta būtent taip, kad pakeltą, ištiestą ir nuleistą ranką reikėtų judinti tik aukštyn ir žemyn, nesulenkiant per alkūnę.“ human.design.board@gmail.com

JAUNIEJI TALENTAI Šokančios stiklinės Henrieke’ė Neumeyer yra gaminių dizainerė iš Vokietijos. Jos darbai yra susiję su žaismingų ir socialinių sąveikų inicijavimu bei eksperimentavimu su skaitmeniniais procesais. Nuo 2017 m. aktyviai parodose dalyvaujanti dizainerė 2022 m. laimėjo svarbų „ein&zwanzig“ konkurso apdovanojimą.

Naujasis Henrieke’ės dizainas – tai „Attenzione“ stiklinės. Aplink savo ašį šokančios stiklinės atkreipia dėmesį į gėrimą bei jo konsistenciją, taip pat skatina bendravimą žaismingu būdu.

Gaminant šias stiklines pagrindinis dėmesys buvo skiriamas tvarumui, nes stiklas puikiai tinka pakartotiniam naudojimui. Švedijoje, stiklo fabrike „The Glass Factory“, Morgano Perssono išpūstas ir Simono Holmo su komanda šaltuoju būdu suformuotas produktas yra pagamintas iš 100 proc. perdirbto, neišrūšiuoto stiklo, todėl kiekviena nauja stiklinių partija turi unikalią spalvą. henriekeneumeyer.de

9 šiuolaikinės koncepcijos Vengrijoje, Budapešte, įsikūręs dizaino universitetas MOME drauge su „ONYX Műhely“ restoranu sukūrė unikalų projektą, kurį galima apibrėžti kaip „9 šiuolaikines desertų patiekimo koncepcijas“. 9 MOME keramikos dizaino studentai dirbo kuruojami keramikės bei dėstytojos Edit’os Kondor ir „ONYX Műhely“ kūrybinės bendruomenės meno vadovės Angélos Góg.

Universiteto bei restorano bendras tikslas – pristatyti progresyvią vengrų virtuvę, kurioje menas susipina su gastronomija. Todėl studentai projekto metu ne tik kūrė dirbinius, bet ir domėjosi šiuolaikine desertų kultūra bei maisto technologijomis. Mokymosi bei kulinarinio proceso rezultatas – akis gundantys ir apetitą žadinantys kūriniai. „Budapešto dizaino savaitėje 2022“ studentai turėjo progą pristatyti savo kūrinius. Keramikos dirbiniai buvo eksponuojami dvi dienas, o lankytojai galėjo ragauti dizaino grožį pabrėžiančių konditerės Zsuzsannos Borsos desertų. mome.hu/en/news/onyx-muhely-x-mome Nuotraukų autorė: Rebeka Szomor

Dizainas skoniui ir estetikai 30-ųjų metų vyno taurė, sukurta iš Suomijos kilusios jaunosios kartos dizainerės Saaros Korppi, yra 2019–2020 m. tarptautinio „Sidabrinio A“ dizaino konkurso laimėtoja.

Dizainerės tikslas – sukurti aukštos kokybės stiklą, kuris atrodytų įdomiai iš visų pusių, o pripildytas atspindėtų šviesą iš skirtingų kampų ir suteiktų vizualinį pasitenkinimą.

Unikalaus dizaino vyno taurės yra įkvėptos ankstesnio – ketvirtojo dešimtmečio konjako stiklų dizaino. Abu žaisminga formos pasižymintys gaminiai yra pagaminti iš perdirbto stiklo, naudojant senąjį stiklo pūtimo būdą. 30-ųjų vyno taurė yra specialiai sukurta baltajam vynui, tačiau ji gali būti naudojama ir kitiems gėrimams. Kadangi kiekviena taurė yra pučiama laisvai, išgaunami įvairūs dydžiai ir formos, o susidarančios kreivės kaskart leidžia pajusti visą gėrimo kvapą. saarakorppi.com Nuotraukų autorė: Henni Hyvärinen

METŲ ATRADIMAS Maišytuvas „viskas viename“ Naujoji vokiečių įmonės „Solitaire“ „Vandens bazės“ (angl. Waterbase) technologija, 2023 m. Virtuvės inovacijų konkurse (angl. Kitchen Innovation Award 2023) buvo apdovanota trimis apdovanojimais: „Puikaus produkto“, „Geriausios inovacijos 2023“ ir Auksiniu prizu. „Vandens bazė“ – tai vandens tiekimo sistema, panaikinanti įprastas gyvosios architektūros ribas ir sukuriantis naująją virtuvės koncepciją. Tiesa, ši stilinga naujovė telpa bet kokioje erdvėje ir visada užtikrina estetišką vaizdą bei funkcionalumą. Plaunant indus kriauklės dugnas gali būti nuleidžiamas žemyn, o pilant vandenį – paliekamas lygus su stalo paviršiumi.

Abiem atvejais vanduo nubėga pro siaurus plyšius. Rankšluosčiams bei kempinėms yra įrengtas šildomas džiovinimo skyrius, padedantis išvengti nemalonių kvapų, o greta jo galima patogiai laikyti ir kitus valymo reikmenis.

Inovatyvusis vandens maišytuvas turi šešias skirtingas parinktis: negazuotas, kambario vėsumo ir ledinis, klasikinio ir vidutinio stiprumo putojantis, karštas iki 80 °C temperatūros ir verdantis 100 °C vanduo. Jo valdymo sistema veikia per intuityvų jutiklinį ekraną, todėl visas funkcijas galima pasirinkti vienu piršto spustelėjimu. „Solitaire“ dizaino vadovas Oliveris Kraemeris sako: „Mūsų naujovė leidžia sukurti unikalų interjerą, kur gryna estetika dera su įvairiomis vandens ruošimo galimybėmis. Taigi „Waterbase“ tampa įdomiu atspirties tašku naujoms daugiafunkcėms kambario koncepcijoms.“ solitaire-home.com

2023: 1 (124) I 61

i

Dizainas

Nacionalinis dizaino konkursas

„Geras dizainas ’22“ Konkursas skirtas geriausiems dizaino kūriniams ir gaminiams, sukurtiems per 2022 metus Lietuvoje, atrasti ir paminėti. 10-asis konkursas sulaukė 154 įmonių ir dizainerių paraiškų. Dalyviai varžėsi 12 kategorijų. Virtualiai darbus vertinusi tarptautinė žiuri komisija išrinko po 3 kiekvienos kategorijos lyderius.

Šiemet tarptautinė dizaino profesionalų komisija: Tapio Anttila (Suomija) Elina Bumane (Latvija) Corradino Garofalo (Olandija) Oleg Veklenko (Ukraina) Rasmus Larsson (Danija) Charles Busmanis (Šveicarija) Larysa Tsybina (Ukraina)

Konkurso rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Partneriai: Lietuvos valstybinis patentų biuras ir žurnalas „Centras / interjeras.lt“

Multimedijos dizainas

Restoranas, kokteilių baras „Babble“

„TechFusion“ generatyvus dizainas

„2XJ architects“: interjero architektė Jurga Marcinauskaitė, architektas Laimis Valančiūnas

Adomas Jazdauskas, Justina Čiačytė, Mindaugas Dudėnas

UAB „Novista“

Všį „Vilnius“

Juvelyrika „Viskas ir niekas“ Dalius Ilginis, Rasa Ilginė

Viskas ir niekas, pradžia ir pabaiga, balta ir juoda – nuolat mus lydintys klausimai.

Savęs ieškojimas šiuolaikiniame ritme dažnai mus staiga pakylėja iki dangaus arba nuleidžia žemiau, negu tikimės.

Nuolatinis laviravimas tarp kontrastingų būsenų, išbalansuoto pasaulio suvokimas atitraukia mus nuo šalia plaukiančio ramaus gyvenimo. Tai viena pagrindinių jausminių patirčių, persekiojančių šiuolaikinį žmogų, blaškančių tarp realybės, savo siekiamybių ir savęs suvokimo. Naudojamos medžiagos atspindi užsiduotą temą: niekas – anglies kristalai su sidabru vaizduoja pabaigą. Viskas – kiaušinio lukštas – simbolizuoja pradžią. Viskas ir niekas – savęs suvokimo atspindys.

62 I 2023: 1 (124)

Konkurso organizatorius: Lietuvos dizaino forumas

Konkurso svetainė: www.dizainoprizas.lt

Interjeras

Restoranas įsikūręs istoriniame, saugomame kultūros paveldo pastate Gedimino prospekte, Vilniuje. Šurmulys, sugrįžęs į istorijos kupinas erdves, šiandien vadinasi „Babble“. „Babble“ – tai ilgo vakaro idėja, vieta, kur nereikia skubėti. Tai tarsi buvimas namuose su draugais ar šeima. Čia užsukę svečiai gali rinktis ilgą vakarienę restorane arba skanų kokteilį bare.

Laimėtojai buvo pristatyti 2022 metų spalio 12–25 dienomis parodoje Kaune. Atidarymo dieną į parodą atvykę žiuri nariai bendru sutarimu išrinko 12 prizo laimėtojų.

„Vilnius TechFusion“ yra miesto iniciatyva, siekianti pritraukti talentų, investicijų, startuolių ir paversti Vilnių technologijų epicentru. Vizualinis prekių ženklo stilius yra įkvėptas sintezių ir susiliejimų, kurie įvyksta tarp skirtingų asmenybių, startuolių, disciplinų – tarp to, kas įžiebia naujų idėjų. Mes sukūrėme visuomet kintantį „Vilnius TechFusion“ identitetą, kuris reprezentuoja dinamiškumą, vykstantį technologijų pasaulyje. Skirtingi formų, spalvų ir iliustracijų deriniai atspindi netikėtą ir begalinį technologijų inovatyvumą. Tam, kad išlaikytume vientisumą, mes sukūrėme generatyvią technologiją, leidžiančią keisti grafinį elementą, neperžengiant numatytų logotipo ribų. Visai kaip Vilnius, „Vilnius TechFusion“ vizualinis identitetas yra gyvas ir nuolatos besikeičiantis.

Leidinio dizainas

Baldai

William Kentridge „That Which We Do Not Remember“

34ND1 Emilė Kaškauskaitė Bakalauro darbas, VDA

Gytis Skudzinskas

Nuotraukų autorius: Mindaugas Lapšys

Kaunas 2022 m.

Lietuvoje kasmet išardoma apie 50–60 tūkst. tonų senų automobilių, iš jų apie 30 proc. (15–18 tūkst. tonų) sudaro nevertingas plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekas. Viename automobilyje yra apie 45 kg stiklo. Šio stiklo negalima mesti į bendrojo naudojimo konteinerius, jie turi būti atiduoti sertifikuotiems atliekų tvarkytojams. Dažnai už tai imamas mokestis, todėl didžiuliai kiekiai nugula sandėliuose, pamiškėse ar tiesiog yra sudaužomi.

Todėl ir kilo idėja juos prikelti antram gyvenimui, nes jie yra saugūs, patvarūs, įdomių formų ir skirtingų spalvinių sprendinių. Taip gimė kavos staliukų kolekcija 34ND1. Pagrindinis šio projekto tikslas – įprasminti automobilių stiklus kita forma ir parodyti žmonėms, kokių netikėtų sprendimų gali gimti iš paprastos idėjos.

„That Which We Do Not Remember“ yra Williamo Kentridge’o retrospektyvinės parodos katalogas, sukurtas „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ rengėjų užsakymu. Pagrindinė knygos struktūros idėja – „never ending book“, leidžianti ją versti iš abiejų pusių, koreliuoja su W. Kentridge’o kūrybos idėjomis, kalbančiomis apie istorijos ir įvykių cikliškumą.

Knyga susideda iš dviejų blokų, sujungtų per nugarėlę ir atskiriančių vizualinę medžiagą nuo tekstinės. Spalvinis knygos kodas (juoda, balta, raudona) parinktas pagal W. Kentridge’o darbuose naudojamą koloristiką. Leidinyje tai atskleidžiama per pasirinktas medžiagas bei įrišimą.

Katalogo principas yra kaip išplėstinė paroda ir namie telpanti galerija, kurianti savarankišką parodos naratyvą.

Produkto / industrinis dizainas „Dancer“ UAB „Vėjo projektai“ Nuotraukų autorius: Ainas Kazlauskas

Lengviausias ir energetiškai efektyviausias pasaulyje „Dancer“ autobusas yra nuo nulio sukurtas įmonės viduje. Jis turi 6 minučių supergreito įsikrovimo sistemą.

Lenktos šoninės sienos, pagamintos naudojant perdirbtus PET butelius, suteikia jam papildomo struktūrinio stabilumo.

Suapvalintas kėbulas suteikia autobusui daugiau manevringumo mieste. „Dancer“ įrengtos galinio vaizdo kameros, įtaisyta automatinė neįgaliųjų rampa, įdiegta 360 laipsnių infraraudonųjų spindulių naktinio matymo funkcija. Naudojant pantografą, galima visiškai automatizuotai pakrauti ir iškrauti krovinius. Vairuotojo darbo vietoje įrengta individualiai naudoti pritaikyta informacinė-pramoginė sistema. Keleivių erdvė išsiskiria itin dideliais langais, stoglangiu ir erdviu, minimalistiniu salonu.

Galinis išorinis ekranas gerina matomumą kitiems vairuotojams arba gali būti naudojamas reklamai.

Interjero elementai, šviestuvai ir indai Vitrina „Matau / nematau“ Architektė: Miglė Nainytė Nuotraukų autorė: Karyna Karavaya

Kauno senamiestyje įsikūrusiai optikai „Glasses on“ sukurta daugiasluoksnė vitrina. Vitrinos objektas – stiklas – pasirinktas neatsitiktinai. Jis atliepia optikos prekių medžiagiškumą. Perregimas stiklas papildomas reflektuojančiu sluoksniu. Veidrodis gaminamas rankiniu būdu, ant stiklo liejant cheminių elementų mišinį (sena veidrodžio gaminimo technika). Tokia technika leidžia kurti atspindžius su ištirpstančiomis ribomis, manipuliuoti vaizdo perteikimo galimybėmis. Trinamos aiškios ribos tarp atspindžio ir tiesioginio vaizdo. Objektas tampa tiesiogiai susijęs su aplinka ir kontekstu. Stebėtojui judant pėsčiųjų taku keičiasi vitrinos vaizdas: žiūrėtojo atspindys – aplinkos atspindys – veidrodžio atspindys, matomas kaip dėmė, – veidrodyje aptinkama perregima erdvė, esanti už jo. Tai tarsi žaidimas su matymu: _pasaulis-atspindys; pasaulis-miražas; dualus pasaulis; _matoma/nematoma; įžiūriu / neįžiūriu; fokusas / ne fokusas; _periferinis vaizdas; rūkas, migla, miražas; _matyti „daugiau“, „plačiau“; _matyti.

2023: 1 (124) I 63

Vizualinė komunikacija ir identitetas LRT vizualinio identiteto atnaujinimas

Pakuotės dizainas „La Petite Patisserie“ kepyklėlė Emilija Užukauskienė UAB „Aš kietas“

„Not Perfect Vilnius“ VšĮ Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija

Paslaugų, socialinis dizainas ir edukacija Vaizduoklių kortelės Dizainerė: Neringa Orlenok Produkto idėjos koncepcijos kūrėja: Vita Markevičiūtė „edu2“ Nuotraukų autorius: Karolis Milaševičius

Idėja sukurti „Vaizduoklių“ korteles kilo iš abstrakčių vaizdinių žaidimų, kurie būtų suprantami vaikams, o suaugusiesiems – mąstysena „lenkiančių“, trūkumo. Grafinės kompozicijos svajingos ir unikalios.

Jos buvo sukurtos nuosekliai pridedant to paties stiliaus ir technikos figūras, besiskiriančias pagal prasmę ir žinutę. Šis principas suaktyvina skirtingas žaidėjų stygas: kiekvienam žmogui jos sukelia galybę įvairių asociacijų. Kiekvienoje „Vaizduoklių“ kortelių kaladėje yra 50 klausimų tiems, kurie išdrįsta įsivaizduoti ir augti. Kiekviena kortelė pasižymi unikaliu abstrakčiu dizainu, atspindinčiu mūsų vidinį svajonių, patirčių, istorijų ir idėjų pasaulį. Visi klausimai yra sutelkti į vaizduotę ir mąstymo augimą. Jie privers jus juoktis, susimąstyti, stebėtis ir svajoti.

Kortelės turi dvi vienodai svarbias puses. Abstraktūs vaizdai vienoje pusėje yra skirti vaizduotei ir asociacijų žaidimams. Kitoje pusėje esantys klausimai skirti įkvėpti lengviems, juokingiems ir giliems, net filosofiniams pokalbiams su šeima, draugais ar savimi. Ugdykite savo vaizduotę ir auginkite mąstymą!

64 I 2023: 1 (124)

Atnaujinant vizualinį identitetą, didžiausiai Lietuvoje nacionalinės žiniasklaidos grupei – LRT, valdančiai septynis televizijos, radijo ir interneto kanalus, svarbiausias keliamas uždavinys buvo atskleisti kiekvieno kanalo savitumą, tačiau kartu grafinės išraiškos priemonėmis komunikuoti jų priklausymą tam pačiam motininiam prekių ženklui. Atnaujintas vizualinis identitetas turėjo išspręsti ir kitas, praktines, prekių ženklų komunikacijos problemas: prasto antrinių prekių ženklų skaitomumo ir komplikuoto jų naudojimo rėmimuose, prireikus vienu metu eksponuoti kelis kanalų ženklus. Sukurta bendra dizaino sistema, kurioje kiekvienas kanalas įgavo individualią vizualinę kalbą per jam priskirtą spalvą ir antrinės grafikos elementus. Dizainas atspindi kanalo charakterį ir mediją, kurioje jis veikia.

Atnaujintas vizualinis stilius įgavo daugiau lankstumo, pritaikomumo įvairiems formatams skirtingose medijose. Parinkta beserifė tipografija leidžia būti vienodai gerai įskaitomai tiek skaitmeninėje, tiek fizinėje erdvėje ir kartu suteikia ženklui nepavaldumo laike savybių. Nauja LRT valdomų prekių ženklų grafinė išraiška taip pat leidžia varijuoti – lengvai konstruoti grafinius darinius, sujungiant kelis kanalus į vieną ženklą, esant specifiniams rėmimams ir panašiai.

Prancūziškas tradicijas puoselėjanti kepyklėlė „La Petite Patisserie“ garsėja traškiomis bagetėmis, sviestiniais raguoliais, gardžiais desertais ir kitais išskirtinės kokybės kepiniais. Grafiniai elementai, spalvų paletė ir kiti komponentai buvo kruopščiai parinkti, siekiant sukurti išskirtinio jaukumo ir svetingumo tapatybę, kuri tinkamai perteiktų žinią apie šviežios duonos bei kepinių svarbą ir tradicijas.

Grafinis identitetas yra vizualiai šviežias ir patrauklus, pabrėžiantis pagrindinę žinutę. Jį kuriant stengtasi naudoti mažiau dėmesį blaškančių dizaino elementų.

Tapatybės esmė – naujas logotipas ir pakuotės.

Buvo sukurtos keturios skirtingos konditerijos gaminių pakavimo dėžutės, trijų dydžių popieriniai maišeliai duonai ir užkandžiams bei dviejų dydžių pirkinių maišeliai. Visų popierinių pakuočių vidinė pusė padengta specialia apsauga nuo riebalavimosi, užtikrinančia ilgalaikį gaminio šviežumą ir estetišką pakuotės išvaizdą. Pakuotės funkcionalumas buvo itin svarbus kriterijus, todėl originalios konstrukcijos tortų dėžutės yra savaime užsifiksuojančios, lengvai surenkamos, be klijų, o pyragai ir kepiniai supakuojami ypač patogiai ir paprastai. Konstrukcija leidžia lengvai įdėti arba išimti gaminį tiesiog atlenkus priekinę dėžutės sienelę. „La Petite Patisserie“ vizualinis identitetas ir pakuočių dizainas reprezentuoja prancūziškų skonių tradicijas ir grožį.

Mados ir aksesuarų dizainas Mados dizaino projektas-kolekcija „Portmantò“ Emilija Jasiulytė VDA Nuotraukų autorius: Mantas Platūkis. Modelis: Agata Stupakova

„Portmantò“ yra apie žmogaus psichologiją, jausmus – nerimą dėl ateities, nežinomybę ir saugumo paiešką. Kadangi savisauga ir pasiruošimas nebėra laikomi distopiniais – asmeninės apsaugos idėja svyruoja nuo funkcionalios ar praktinės apsaugos iki emocinio saugumo, nes visgi – sentimentai ir komfortas išlieka prioritetu. Kolekcijos asortimentas apima tiek kasdienę, tiek iliustratyvią madą. Gaminiai įgalina vartotoją daryti savarankiškus dizaino sprendimus, nulemtus specifinio furnitūros pasirinkimo ir jos išdėstymo gaminiuose. Vartotojas yra laisvas interpretuoti gaminius pagal asmeninį santykį su tema – apnuoginti dalį kūno, atverti skyles, suveržti drabužius, lyg besisukant į kokoną, kurti gaminio skulptūriškumą ir iliustratyvumą.

Aksesuarai tampa svarbiomis metaforomis: nešuliai – aliuzija į prieraišumą praeičiai; pirštinės paryškina rankas – nuorodą į artumą ir žmogiškąjį prisilietimą. Kolekcija sujungia ir įvelka jausmus į gaminius. Šie tampa praeities, išgyvenimų, kuriuos nešamės su savimi į ateitį, refleksija. Kolekcijos pavadinimas „Portmantò“ gimsta iš prancūziško žodžio „portmanteau“, turinčio dvi prasmes: pirma – kelioninis lagaminas, atsidarantis į dvi dalis, – sąsaja su kolekcijoje atsirandančiais sentimentų nešuliais. Kita reikšmė – lingvistinė priemonė, leidžianti sujungti du žodžius į vieną – aliuzija į projekte harmonizuojamas dvi temas – saugumą ir nežinią.

Koncepcija „Deo“ prietaisų serija kurtiesiems Eglė Alejevaitė VDA

9 iš 10 klausos negalią turinčių vaikų gimsta girdinčiųjų šeimose, o, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2050-ųjų beveik 2,5 milijardo žmonių turės tam tikrų klausos sutrikimų. Klausos negalią turinčias šeimas nuo vaiko gimimo lydi tokios problemos kaip: psichologinė krizė, nelaimingi atsitikimai, integracijos ir socializacijos trūkumas visuomenėje bei švietimo įstaigose. Kasdien jie susiduria su baime, išgąsčiu, patyčiomis, stresinėmis ir pavojingomis situacijomis, patiria sunkumų buityje ir atvirose erdvėse. „Deo“ – tai prietaisų serija, padedanti komunikuoti klausos negalią turintiems žmonėms šeimoje ir išvengti pavojingų, stresinių situacijų atvirose erdvėse ir buityje. Klausos sutrikimų turintiems vaikams ji padeda integruotis į bendrojo lavinimo mokyklas, mažina patyčių galimybę, neapriboja vaikų laisvės ir leidžia jiems tapti savarankiškesniems, tėvams palengvina ruošą ir atžalų priežiūrą atvirose erdvėse. „Deo“ seriją sudaro 4 prietaisai: mažamečiams skirta apyrankė, tėvų arba vaikų apyrankė su ekranu, mokytojo prietaisas ir belaidis įkroviklis. Apyrankės yra susietos tarpusavyje ir reikiamu momentu tėvai, mokytojai arba vaikai paspaudę mygtuką gali perduoti vibracijos signalą iš vieno prietaiso į kitą ir taip apsaugoti klausos negalią turintį žmogų nuo nelaimingo atsitikimo, kai svarbi kiekviena sekundė. Apyrankės padeda atitraukti vaiko dėmesį tėvams bendraujant su aplinkiniais ar nutolus, pakviesti pagalbą, sumažinti patiriamą stresą šeimoje, kai vaikas neišgirsta, kad yra kviečiamas. „Grąžinti“ užsisvajojusį mokinį pamokoje mokytojai gali nekeldami balso ir netrikdydami bendraklasių ir paties moksleivio. Apyrankės leidžia atsisakyti ilgų raštelių, bandant apibūdinti pasimetusį vaiką. Naudojant prietaisą, galima aptikti, kurioje vietoje yra mažametis. „Deo“ prietaisų serija skirta neverbaliniam bendravimui klausos negalią turinčių žmonių šeimose ir ugdymo įstaigose. Ji apsaugo nuo sužalojimų ar nelaimingų atsitikimų ir suteikia saugumo jausmą.

2023: 1 (124) I 65

2023:1 (86) pavasaris

NAI – nuo idėjos iki debiuto 4 nauji lietuviški interjerai Tvarūs dizaino sprendimai

INTERJERAS.LT PATARIA 2023:1 (86)

4/

ATVIRAI

Pavasarį permainos užvaldo visas mūsų gyvenimo sritis. Viliamės, kad pagaliau Lietuvoje bus realizuotas Nacionalinio architektūros instituto konceptas. Apie tai kalbamės su vienu idėjos variklių – architektu Audriu Karaliumi. Kita ne ką mažiau aktuali tema – tvarus ir saikingas vartojimas. Ją nagrinėjame kartu su ekoentuziastu Giedriumi Buču. Tradiciškai pristatome naujas interjerų tendencijas, naujus technologinius išradimus. Interjeruose dominuoja vis daugiau ilgalaikių, nuoširdžiai asmeniškų ir natūralių sprendimų. Tikėkimės, kad ši tendencija su laiku tik stiprės ir virs realia mūsų gyvenimo būdo dalimi.

NAI – 16 metų nuo idėjos iki premjeros

Mūsų vertybių ir išminties išbandymas

SVEČIUOSE

Redaktoriaus žodis

8/

Vytautas Gurevičius

Autoriai: Vytautas Gurevičius Viktorija Karsokaitė Gytautė Ivanauskaitė Sabina Daukantaitė Fotografai: Dainius Sadauskas Audris Karalius Gabrielė Gurevičienė Darius Petrulis Dovydas Bučas Rokas Tenys Modestas Kymantas Benas Šileika Lukas Mykolaitis Donatas Žvirblis Artūras Moisiejenko Maketuotoja Živilė Narkevičiūtė Reklama info@interjeras.lt Viršelyje – Beno Šileikos nuotrauka

12/

Patarimai.

2023-ųjų tekstilės naujienos

PATARIMAI

Redaktorius ir projekto vadovas Vytautas Gurevičius info@interjeras.lt

INTERJERAS

3 nauji lietuviški interjerai

30/

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“. Žurnalas leidžiamas nuo 2007 m.

Redakcija už reklamos turinį neatsako.

Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo yra draudžiama.

ISSN 1822-8186 Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23, Vilnius Tiražas 8 000 egz.

NAI – 16 metų nuo idėjos iki premjeros Kalbino Vytautas Gurevičius, Fotografijos: Dainiaus Sadausko, Audrio Karaliaus, Gabrielės Gurevičienės

Kai atėjo metas svarstyti Lietuvos kino centro steigimo klausimą, ėmiau kolegas pratinti prie minties apie Lietuvos architektūros centrą. Ir nors sumanymą palaikė menininkas, filosofas Arūnas Gelūnas, Nacionalinės dailės galerijos vadovė Lolita Jablonskienė-Zabulytė, dabartinė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė, teatro kritikas Vaidas Jauniškis, filosofas Gintautas Mažeikis, bet... sukilo istorikės ir paveldo specialistės. Jos teigė, kad architektai nėra verti nei centro, nei muziejaus, nes jie yra paveldo naikintojai. Užstrigome...

Ar Lietuvoje kada nors buvo architektūros muziejus?

Interviu su arch. Audriu Karaliumi Kada ir kaip buvo pradėta vystyti Architektūros instituto idėja?

Na, Architektūros instituto idėja gimė palyginti neseniai – tik prieš 16 metų. Kai 2006-aisiais buvo likviduotas Architektūros muziejus, architektų bendruomenė ėmėsi visokių iniciatyvų, kad ši neteisybė būtų atitaisyta. Čia ir Kęstutis Pempė reiškėsi, ir Indrė Ruseckaitė, Aida Štelbienė, aš kažkiek... Tačiau toliau diskusijų pajudėti nesisekė.

Atsirado vilties, kai 2010 m. buvau pakviestas į prezidentės Dalios Grybauskaitės tarpdisciplininę darbo grupę Lietuvos kultūros kaitos gairėms parengti. Iš architektų buvau vienas, tačiau tikėjau, kad pabandyti verta.

4

Taip, jis veikė Vilniuje, Šv. Mykolo bažnyčioje, iki 2006-ųjų. Muziejus turėjo filialo statusą tuometiniame Istorijos ir etnografijos muziejuje, vėliau priklausė Kultūros paveldo centrui. Muziejui vadovavo architektūros istorikė Morta Baužienė. Muziejuje stigo aktyvesnio veiksmo.

Iš dalies „trukdė“ ir barokinė Šv. Mykolo bažnyčia.

Joje labai turtingas interjeras, daug tamsaus akmens.

Tokios vertės interjeras kažkiek varžė ekspozicinę ir konferencinę veiklą.

Galiausiai muziejaus veikla buvo nutraukta, nes nuspręsta grąžinti bažnyčią tikintiesiems. O tuometinis kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas nerado Architektūros muziejui kitų patalpų. Architektūros muziejaus archyvas ir jo eksponatai buvo išdalinti skirtingoms institucijoms. Liudininkai byloja, kad nemažai eksponatų tiesiog dingo...

O kada muziejus buvo atidarytas?

Muziejus įkurtas 1968-aisiais. Jam tebuvo likę vos dveji metai iki penkiasdešimtmečio. Pamenu, mokykliniais laikais mėgdavau ateiti į Architektūros muziejų pasižiūrėti maketų. Tokių stebuklų nebuvau regėjęs...

Beje, tuomet Prezidentūroje entuziazmą galutinai atvėsino žudantis sakinys – ar jūs turite Architektūros centrui pastatą? Neturite, tai pirma susiraskite...

Daugiau galvojau apie, atrodo, beviltišką situaciją.

Bet po truputį ėmiau analizuoti Kauno pašto rūmus (architektas Feliksas Vizbaras, 1931). Pastatą pažinojau kaip savo kišenę, nes teko daug metų iš čia siųsti prenumeratoriams žurnalą „Arkitektas“ ir laikraštį „Statybų pilotas“. Kadangi AB Lietuvos paštas susiaurino pastate savo funkcijas iki minimumo, buvo akivaizdu, kad Pašto rūmų laukia kažkoks lemtingas posūkis.

Rašiau apie tai, dalinau interviu, susitikinėjau su verslo žmonėmis...

Kaip bandei įtikinti prezidentės komandą, kad vis dėlto reikalingas Architektūros centras?

Esu aplankęs gana nemažai architektūros centrų ir muziejų įvairiose šalyse. Pažįstu keletą jų vadovų. Jie gana noriai mane konsultavo.

Buvau ką tik grįžęs iš Geteburgo (Švedija) architektūros ir dizaino muziejaus. Man patiko, kad architektūra ir dizainas gyvena greta. Man regis, šios sritys labai papildo, praturtina viena kitą.

Sumanymą palaikė Virginija Būdienė, pirmoji D. Grybauskaitės patarėja. Tačiau ji siūlė suderinti idėją su Architektų sąjunga, Architektų rūmais ir architektų bendruomene. O tada jau bus galima nešti į Seimą du įstatymų projektus – Kino centro, Architektūros ir dizaino centro.

Tačiau netrukus supratau, jog tai labai jautri tema.

Pasirodo, architektai nenori su dizaineriais daryti bendro centro. Architektų sąjunga sukritikavo mano idėją.

Prasidėjo santykių aiškinimasis žiniasklaidoje...

V. Būdienė pasakė, jog mes turime išsiaiškinti santykius ir susitarti cecho viduje. Deja, to padaryti nepavyko ir Kino centras buvo įkurtas, o Architektūros ir dizaino centras, deja, ne.

Ar nepagalvojai atsisakyti dizainerių?

Aš iš pradžių tiesiog negalėjau patikėti, kad konfliktas yra rimtas. Bet po to, kai antrą ir trečią kartą užmyniau ant to paties grėblio, man ėmė darytis aiškiau, kad nieko tarp architektų ir dizainerių nebus...

Kada ir kaip pajudėjo ledai?

2019-ųjų žiema Kauno pašto rūmams tapo lemtinga.

Sausio 14-ą įvykusi garsioji vamzdynų avarija tapo milžiniškais varvekliais ant nešildomo ir neeksploatuojamo pastato fasado. O vasario 5-ą susisiekimo ministras Rokas Masiulis paskelbė nutarimą parduoti „nereikalingus“ Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių paštų pastatus. Kaip žinom, Vilniaus paštą dar tų pačių metų rudenį spėjo parduoti ISM Vadybos ir ekonomikos universitetui. Kauno pašto rūmai turėjo būti parduoti 2019-12-18–19...

Jau atrodė, kad fantastiškas pastatas slysta iš visuomenės rankų, tačiau lyderės vaidmens ėmėsi Kauno miesto tarybos narė Jurgita Šiugždinienė. Vasario 4-ą J. Šiugždinienė restorane „Miesto sodas“, kuris yra priešais paštą, suorganizavo didelį diskusijų renginį.

Jame dalyvavo apie 100 žmonių, pasisakė kviestiniai asmenys: susisiekimo viceministras Paulius Martinkus, Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, Kultūros ministerijos Kultūros atminties politikos skyriaus patarėjas Gintaras Džiovėnas, AB Lietuvos paštas direktorė Asta Surgailienė, Seimo narė Gintarė Skaistė ir kiti svarbūs asmenys.

Teko kalbėti ir man. Kritikavau siaurą valdžios žmonių pragmatizmą, stovint prie vieno vertingiausių Lietuvos pastatų kapo duobės.

Jeigu būtum iškart atsisakęs dizainerių, gal greičiau būtų buvusi išvystyta Architektūros centro idėja?

Galimas dalykas. Tačiau man ir dabar atrodo, kad tokioje nedidelėje rinkoje būtų logiškiau atidaryti bendrą Architektūros ir dizaino centrą. Tarp kitko, ši galimybė naujojoje NAI (Nacionalinio architektūros instituto) koncepcijoje yra sukurta, nes NAI sukonstruotas skėtinės organizacijos principu. Nors dėl šito teko gausiai pasiginčyti Kultūros ministerijoje.

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 5

ATVIRAI

Kaip šioje istorijoje atsirado Kauno pašto pastatas?

Miestiečiai piktinosi kaip niekad aktyviai. Miesto meras Visvaldas Matijošaitis jau anksčiau buvo viešai išsakęs nuomonę, kad nei jo, nei Savivaldybės nedomina Pašto rūmų problemos ir likimas. Toks bukas cinizmas ir nemeilė architektūrai stebino ir žeidė...

ATVIRAI

Teko girdėti apie Kauno paštininkų grupę, ką ir kaip ji veikė?

Tada sukilo visuomeninė banga ir susiformavo nedidelė Kauno paštininkų grupė. Susitikdavom, diskutuodavom, rengdavome kūrybines dirbtuves. Balandžio pabaigoje įvyko pagrindinės kelių dienų kūrybinės dirbtuvės dėl Pašto rūmų panaudojimo. Astos Kiaunienės grupė ištraukė verslo ir kultūros objekto temą, Linas Tuleikis ištraukė bendruomeninio objekto temą, o aš pasiūliau pasisakyti apie nacionalinio formato objektą.

Gali būti, kad Dievas sumanė man galų gale padėti...

Darbo grupės buvo margos, architektų buvo nedaug. Mano grupė parengė projektą – teminis klasteris POST: VIZBARAS. Iš esmės tai buvo architektūros ir dizaino centras bei muziejus su parodinėmis ir konferencinėmis patalpomis, archyvu, dirbtuvėmis, restoranu, kiemo ekspozicija, dizaino viešbučiu ir nuomojamų studijų korpusu.

Mūsų projektinis pasiūlymas buvo išrinktas geriausiu. Vėliau, liepos 1-ąją, Architektų dienos šventėje jis buvo pristatytas Kauno architektų namuose ir sulaukė pritarimo.

Į kuriuos klausimus projekto autoriams buvo sunkiausia atsakyti?

Tą patį rudenį POST: VIZBARAS atlaikė diskusijas Architektų rūmų ir Architektų sąjungos tarybose ir sulaukė oficialaus pritarimo. Nors lengva nebuvo...

Ko gero, sunkiausias klausimas: Kodėl toks architektūrinis centras steigiamas Kaune? Kodėl ne Vilniuj?

Teko paaiškinti, kad tai – tiesiog likimo dovana.

Nes valstybė turi ypač vertingos architektūros pastatą, kuris jai nereikalingas ir tapo problema. Todėl reikia padėti valstybei didelį minusą paversti dideliu pliusu.

6

Tą patį rudenį, per Tarptautinę pašto dieną, spalio 9, Kauno pašto rūmuose pavyko surengti didelį viešą renginį. Susirinko visas Kauno inteligentijos žiedas, menininkai, jaunimas. Tik iš Savivaldybės nieko nebuvo.

Kada pavyko šį klausimą iškelti į valstybinį lygį?

Kadangi prie Kultūros ministerijos pirmą kartą buvo įsteigta Architektūros meno taryba, buvau deleguotas į jos narius. Galimybė įtakoti valstybinę architektūros politiką tapo realesnė. Vienu pagrindinių Tarybos vektorių tapo NAI, Nacionalinis architektūros institutas.

Teko dirbti ir paraleliniais kanalais.

Bet, ko gero, lemtingiausias tapo 2019-ųjų lapkričio 13 d. posėdis Ramūno Karbauskio Seimo kultūros komitete. Posėdis buvo didelis, išplėstinis, jame dalyvavo apie 60 asmenų, tarp kurių buvo kultūros viceministrai, KPD vadas, UNESCO atstovai Lietuvoje, AB Lietuvos paštas vadovybė ir pan.

Tema – „nereikalingų“ centrinių Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos pašto pastatų problema ir privatizavimo klausimas. Jau iki posėdžio R. Karbauskiui buvau pranešęs apie mūsų turimą Kauno pašto panaudojimą Architektūros centrui (muziejui).

Posėdžio metu muziejaus idėja buvo iš visų pusių kritikuojama, aiškinant, jog muziejų ir taip Lietuvoje pakanka. Ypač buvo sunku girdėti tokius Kultūros ministerijos atstovų žodžius...

Žodis „muziejus“ valdžiai asocijuojasi su išlaidomis?

Taip, merkantiliški politikai muziejuje mato tik išlaidas. Nemato edukacijos. Nemato nacionalinės kultūros, šiuo atveju – architektūros dokumentavimo, išsaugojimo prasmės.

Vėl teko priminti, kad valstybė šiuo atveju turi dvi galimybes: rinktis barbarišką nacionalinės vertybės pasmerkimą nežiniai arba viename įspūdingiausių savo pastatų įkurdinti architektūros meno, architektūrinės minties, architektūrinės ideologijos būstinę.

Kalbėjau ilgai, karštai ir buvau išgirstas.

R. Karbauskis davė nurodymą Vyriausybei išbraukti Kauno ir Klaipėdos pašto rūmus iš privatizavimo sąrašų... likus vos savaitei iki aukciono.

Po to premjeras Saulius Skvernelis sudarė tarpinstitucinę darbo grupę, sprendžiančią Kauno ir Klaipėdos pašto centrinių pastatų panaudojimo problemas.

Teko vėl kelis kartus siųsti projektą, pristatinėti įvairioms valdininkų auditorijoms. Prieš 2020-ųjų Kalėdas S. Skvernelio darbo grupė pateikė Architektūros centrui palankias išvadas.

Nueinanti Vyriausybė paliko naujajam kultūros ministrui Simonui Kairiui pluoštą įpareigojimų ant darbo stalo – visi esminiai politiniai sprendimai jau buvo priimti.

Tada Kultūros ministerija ėmėsi rengti Architektūros centro galimybių studiją, kuri į mūsų koncepcinį projektą POST: VIZBARAS, perėjusį maratonus val-

džios koridoriais, visai netyčia panaši kaip dvynukai.

Tada prasidėjo klampūs ir kandūs debatai su studijos rengėjais, kol galiausiai tapo aišku, kad iš ilgai brandinto ir auginto architektūrinio objekto yra plaunamas turinys, siekiant sukurti efemerišką tarpdisciplinį tvarinį.

Kaip išsigrynino NAI idėja, kas ją palaikė?

Tuomet gimė Nacionalinio architektūros instituto NAI idėja. Ji sujungia Architektūros centrą, dirbantį su šiuolaikiniais procesais, ir Architektūros muziejų, dirbantį su architektūriniu paveldu. Taip pavyko sukonstruoti architektūrinį objektą, aprėpiantį tiek modernybę, tiek istoriją.

Juokingiausia, kad net galimybių studijos rengėjai nusirašė NAI pavadinimą, taip ir nesupratę nei jo koncepto, nei turinio...

Vėliau tarsi natūraliai Architektūros meno taryboje (prie Kultūros ministerijos) susiformavo ketveriukė, kurioje aptardavome architektūrinius-politinius reikalus ir į valdžios įstaigas vaikščiodavome keturiese, o ne po vieną: Rūta Leitenaitė, Audrius Ambrasas, Tomas Grunskis ir aš.

Mus priėmė kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė – ji pirmą kartą Kultūros ministerijos rūmuose tiesiai ištarė, jog aiškiai palaiko NAI projektą.

Tada pavyko sutelkti NAI signatarų klubą, kad šie pasirašytų NAI koncepciją. Ji buvo išsiųsta Vyriausybei bei aktualioms ministerijoms ir ledas dar labiau pajudėjo teisinga kryptimi. Tikriausiai dar niekada visos Lietuvoje veikiančios architektūrinės organizacijos ir architektus rengiančios aukštosios mokyklos nebuvo susivienijusios į vieną bendrą projektą. Įdomiausia, kad baigiamajame NAI steigimo procese reikšmingą vaidmenį atliko trys moterys: Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitenaitė, kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė ir Ingridos Šimonytės patarėja kultūros klausimams Gabrielė Žaidytė.

Kartais tiesiog mėgavausi jų šešėliu, nelįsdamas į pirmą planą. Ir panašu, kad ši taktika pasiteisino.

Kokie ženklai rodo, kad debiutas įvyks?

Kaip ir pernai, per Architektų dieną aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir kultūros ministras Simonas Kairys atvažiavo prie Kauno pašto, kad nuo rūmų laiptų oficialiai praneštų apie steigiamus Nacionalinius architektūros apdovanojimus NAA – supratau, kad kartu buvo pareikštas pritarimas mūsiškiui NAI projektui.

Labai tikiuosi, kad šiemet liepos 1-ąją, per Architektų dieną, nuo architekto Felikso Vizbaro laiptų bus galima išdidžiai ištarti ir NAI vardą... ip 2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 7

MŪSŲ VERTYBIŲ IR IŠMINTIES IŠBANDYMAS Kauno Panemunėje duris atvėrė kūrybos namai „K.I.N.A.S. Panemunė“. Erdves, kuriose jie įsikūrę, kartu su kolega Kęstučiu Žižiu gaivina Giedrius Bučas. Gamtosauginės prezidento Valdo Adamkaus premijos laureatas, apdovanojimą gavęs už darnios gyvensenos populiarinimą, socialines ir menines iniciatyvas, visuomenininkas pasakoja ne tik apie stiprių bendruomenių naudą ar antrinio dizaino idėjas, bet ir kartu atkreipia visuomenės dėmesį į tai, kaip elgiamės su gamta. Kalbėdamas Giedrius nevengia aštresnių žodžių Tekstą parengė Viktorija Karsokaitė fotografijų autoriai Darius Petrulis, Dovydas Bučas, Rokas Tenys, Modestas Kymantas

Prieš porą metų nusprendėte atnaujinti seną, 1930 m. statybos Panemunės kino medinuką, ten įkūrėte kūrybos namus. Kaip kilo tokia mintis?

Jau kurį laiką imuosi panašių iniciatyvų, anksčiau Kauno Pramonės pr. buvau įsteigęs bendruomenines dirbtuves.

Norėjome jas išplėsti, kad tai būtų kultūrinė erdvė, tačiau šio projekto nepavyko įgyvendinti. Buvome įsikūrę komercinėse patalpose, tad reikėjo mokėti nuomą. Kadangi tai nebuvo komercinis projektas, teko jo atsisakyti.

Paskui buvo tarpas, kai užsiiminėjau tik neformaliu švietimu, vykau į mokyklas, lankiau bendruomenes ir kitas organizacijas. Prieš ketverius metus atsikraustęs į Panemunę susipažinau su vietiniu Kęstučiu Žižiu. Kaip tik vyko „Kauno – Europos kultūros sostinės“ renginiai.

Kęstutis buvo „Fluxus“ agentas, ieškojo naujų veiklų ir būdų, kaip įtraukti vietos bendruomenę. Jis papasakojo apie parapijai priklausantį pastatą priešais bažnyčią ir pasiūlė jame kažką nuveikti. Jis turėjo savo idėjų, aš – savo.

Atsirado galimybė jas įgyvendinti. 2019 m. pabaigoje pradėjome tvarkyti pastatą.

Nebuvo taip, kad va, turiu mintį ir dabar ieškosiu, kaip ją įkūnyti. Tiesiog su amžiumi supratau, kad visi dalykai ateina tada, kai turi ateiti. Ypač visuomeniniai dalykai, jų neišspausi. Matau, kaip susiburia veiklūs žmonės, kurie nori daryti, kurti, tereikia finansų. Dažniausiai jiems po kiek laiko nusvyra rankos, nes pinigai taip greitai neateina. Todėl siūlau pradėti daryti, žiūrėti, kaip seksis, o tada ieškoti lėšų. Ne nuo pinigų reikia pradėti, o nuo tikėjimo, visa tai turi kilti iš vidaus, iš širdies.

Kokioje stadijoje projektas ir kas ten šiuo metu vyksta?

Per tuos metus sutvarkėme pastatą, kad jame būtų galima įsikurti, veikti. Bet, aišku, dar yra ką sutvarkyti. Kiekvienoje erdvėje daug darbo, bet pagrindinė salė funkcionuoja. Beveik kiekvieną vakarą joje kažkas vyksta: kalanetika, meditacijos, dukart per mėnesį rodome lietuvišką restauruotą kiną, o paskutinį mėnesio šeštadienį vyksta retro diskoteka su juostiniu magnetofonu ir plokštelėmis.

8

Įkurtos bendruomeninės dirbtuvės, antrame aukšte jauna pora rengia fotostudiją. Tokiu principu ir veikiame, atsiranda norinčių prisidėti, kažką padaryti, tai ir darome.

Per šią vasarą planuojame įkurti svečių namus, ieškome būdų, kaip save išlaikyti, ir svarstome įsteigti darbo vietų.

SVEČIUOSE

Salėje rengiami įvairūs susitikimai, yra norinčių vesti zumbą senjorams. Kai ką įsileidžiame nemokamai, bet dažniausiai patalpas nuomojame. Niekas mūsų nedotuoja, negauname lėšų iš savivaldybės ar bažnyčios. Teturime bendruomenės reikmėms pritaikytą pastatą, pasirašėme panaudos sutartį 10-čiai metų, todėl nereikia mokėti nuomos.

Etatinių darbuotojų neturime, viską darome savo jėgomis.

Tokie bendruomeniniai projektai Lietuvoje nėra labai populiarūs, ar klystu?

Apskritai žiūrint, taip, situacija ganėtinai sudėtinga, norėtųsi geresnės. Kai būni savo burbule, atrodo, kad darbai vyksta. Turime gerų pavyzdžių ne tik Vilniuje, Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Žygiuodami po Lietuvą susitikome su bendruomenėmis: vienur jos tikrai stiprios, kitur turi mažiau veiklų. Nuo didelių miestų nutolusiose provincijose bendruomenės šiek tiek stipresnės. Ten mažiau žmonių, jiems lengviau susiburti, kažką pasikviesti, gauti finansavimą. O didžiuosiuose miestuose pačios kultūros yra – kino teatrai, teatrai, įvairūs renginiai.

Bendruomenės susiduria su finansinėmis problemomis. Mums pasisekė, kad Aukštosios Panemunės parapija turėjo pastatą, kuriame nieko nevyko, todėl pasiūlėme jį perimti ir pritaikyti bendruomeniniams poreikiams. Bet ne visur taip būna. Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė išvarė bendruomenes iš patalpų ir jas pardavė. Problema ta, kad miesto valdžia nemato poreikio stiprinti bendruomenes.

Jeigu savivaldybėje yra daug asmeninių interesų, kaip Kaune, tada nereikalingos bendruomenės, nes jos saugos medžius, pievas, parkus, paveldosauginius namus. Kai kažkieno interesai nesutampa, bendruomenes reikia numarinti, kad jos nekeltų bangų.

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 9

SVEČIUOSE

Bendruomenė gali padėti puoselėti miestą. Finansavimas arba bent patalpos tikrai paskatintų jų veiklą. Esu už tai, kad bendruomenės miestuose augtų, ugdytųsi, vystytųsi, nes per jas galima išspręsti kultūrines socialines problemas, netgi saugumo ir aplinkosaugos bėdas. Kai kurie kandidatai į merus pamini bendruomenių stiprinimą, ir tai yra gerai. Balsuosiu už tokį merą, kuris skirs dėmesį bendruomenėms.

Esate vienas pirmųjų antrinio dizaino kūrėjų Lietuvoje. Kaip šio judėjimo idėjas pritaikėte atnaujindamas Panemunės kino pastatą?

Nepasakyčiau, kad esu vienas pirmųjų, yra ir ilgiau kuriančių. Šiandien gal trūksta laiko, bet jas įgyvendinu šiame namuke ar namuose. Tai – gyvenimo būdas. Negalvoju, kad taip elgiuosi dėl mados. Tuo kvėpuoju ir net nekyla minčių, kad seną dalyką reikėtų išmesti ir pirkti naują. Jeigu kažko ieškau, pirma kreipiuosi į žmones, gal kažkas gali atiduoti. Kadangi daug kas žino, prieš išmesdami manęs atsiklausia, ar man reikia. Aš tuo gyvenu, todėl natūraliai viskas išeina.

10

Panemunės medinuką bandome prikelti jau nežinau kelintam gyvenimui, nes visko šiame pastate yra buvę.

Klebonas praėjusių metų pavasarį skyrė finansų stogui pakeisti, ruošiamės naujus sanitarinius mazgus įrengti. Žinodamas, kad reikės durų, paprašiau atiduoti Žaliakalnyje ardomo namuko duris. Žiūriu, kad daiktai turėtų bent šiokią tokią istoriją, nes dabar galima duris įsigyti pigiai, bet smetoniškos durys visai kitokios – kokybiškos ir tarnaus dar 100 metų. Žinoma, vamzdžiai nauji, tačiau panaudosime atiduotą unitazą, kriauklę, priglaudžiau Kauno kavinės šildytuvą.

Kalbant apie antrinį dizainą, kaip pasistūmėjo šios srities populiarumas per pastaruosius metus? Ar matote teigiamų pokyčių, ar vis dėlto lietuviai vis dar labiau linkę pirkti naujus daiktus?

Yra ir taip, ir taip. Pavyzdžiui, žiūrėdamas į mūsų dirbtuvių užimtumą, matau, kad žmonėms kol kas paprasčiau nusipirkti naują, nei remontuoti seną. Daugelis akcentuoja, kad nenori gaišti laiko. Taip, dažniausiai antrinis dizainas kainuoja laiką, arba samdai meistrą, už kurio laiką moki. Žmonės nenori investuoti savo laiko, bet aš šioje vietoje regiu paradoksą: dažnas verčiau renkasi eiti į nemėgstamą darbą, kad užsidirbtų pinigų ir nusipirktų daiktą. Juk galėtų mažiau dirbti, mažiau uždirbti, bet pasiimti seną daiktą ir jį mielai suremontuoti.

Kita vertus, aktyvumo irgi yra: socialiniuose tinkluose įsikūrusios atiduotuvės, veikia „Dėkui“ stotelės, į kurias žmonės neša daiktų ir pan.

Antrinis dizainas populiarėja, tačiau reikia parodyti, kad tai nėra iš biednumo. Tai – išminties reikalas. Man labai įstrigusi japonų meno šaka kintsugi, naudojama keraminiams indams remontuoti. Pavyzdžiui, japonai sudužusį puodelį suklijuoja, o siūles nudažo aukso dulkėmis. Pas juo stipri arbatos gėrimo tradicija, tad jei į svečius ateina su tokiu puodeliu, visi jį apžiūrinėja ir vertina

kaip meno kūrinį. Labai noriu kintsugi atvežti į Lietuvą.

Japonai sako „neišmesk“, o ką sako pas mus, Vakaruose?

Negalima sudužusių daiktų laikyti namuose, reikia mesti ir pirkti naują. Turime prietarų, kurie parodo vartotojiškumą, bet ne išmintį.

Laimei, po truputį viskas keičiasi. Tai laiko ir vertybių klausimas, kas svarbiau: gyvename dėl daiktų ar dėl savo vidinės būsenos?

Kalbėdamas apie gamtos taršą, tai vadinate ekocidu. Ar nemanote, kad pasirinkote kiek per stiprų žodį?

Taip, tai yra labai stipru ir daug kam nesuvokiama. Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, yra siaubinga, čia ir dabar matome, kaip žūsta vaikai, griūva pastatai, daroma žala aplinkai. Iš kitos pusės, nematome ekocido pasekmių, nes tai vyksta lėtai, ilgai ir gana skausmingai nuo pat pramonės atsiradimo.

Jau dabar regime paūmėjusias alergines, onkologines ligas, endokrininės, reprodukcinės sistemos bėdas. Ataskaitos rodo, jog kiekvienais metais aplinkos būklė prastėja, didėja oro, vandens, grunto tarša, maiste ir žmogaus organizme randama mikroplastiko dalelių. Tai yra blogai.

Visa tai pirmiausia kenkia mūsų sveikatai, ir tai laikau ekocidu. Apie tai mums nepatogu kalbėti.

Tema apskritai labai nepatogi. Šiukšlės, aplinkos užterštumas ir kt. Kodėl? Bandau keisti sukurtą tam tikrą naratyvą. Kas dabar sakoma apie klimato kaitą? Kad norėdami kovoti su klimato kaita turėsime išeiti iš komforto zonos. Kovoti? Žmonės kovoti nelabai nori. Išeiti iš komforto zonos? Grįšime į akmens amžių? Toks naratyvas paveikia pasąmonę ir tuomet žmonės negalvoja, kaip prie to galima prisidėti, kad ir mažais žingsneliais.

Šis sudėtas personažas kare vaidina pagrindinį vaidmenį, bet nuorūkos lygiagrečiai eina kaip ekocido dalis.

Nuorūkos yra dominuojanti atlieka visame pasaulyje, tačiau pramonė to nenori pripažinti. Cigargaliai pavirsta į mikroplastiką. Jie yra lėti žudikai, o skriejančios raketos žalą padaro čia ir dabar. Be to, į gruntą papuolusios visos kancerogeninės ir kitos nuorūkoje esančios cheminės medžiagos naikina mūsų ekosistemą. Kai klausėte, ar tai nėra per stipru? Daug kam taip ir atrodo. Gal mano tokia pozicija per griežta? Man atrodo, kad ne, ji natūrali, bet daug kas prisibijo tokio palyginimo.

O ką darysiu toliau? Aplink Lietuvą apėjome, aplink Kauną apėjome. Vis kažką padarau. Šiemet ruošiuosi naujai ekspedicijai „Išsaugokime Baltiją!“, kuri vyks 2024 m.

Keliausime pėsčiomis aplink Baltijos jūrą, maršrutas bus apie 7 000 km. Manome, kad per devynis mėnesius pavyks apeiti. Pagrindinė ekspedicijos žinutė – Baltijos jūros užterštumas, nes ji yra užterščiausių pasaulio jūrų penketuke. Į ekspediciją įsijungs mokslininkai, ekoaktyvistai, politikai.

Kviesime prisijungti įmones ir paremti ekspediciją. Labai svarbi žinutė bus visuomenei – ką kiekvienas mūsų galime padaryti, kad išsaugotume Baltijos jūrą. Ekspedicija tarptautinė, joje dalyvaus 8 šalys. Visos iniciatyvos bus susijusios su vandeniu. Šiemet pradėsiu dirbti su moksleiviais, vykdysime upių ir pakrančių tyrimus. Stengiuosi per meną šviesti vaikus ir aiškinti, kaip atsiranda tarša ir ką reikia daryti, kad gyventume švariau, gražiau ir sveikiau. ip

Bet kas yra komforto zona? Žinoma, tai, ką dabar esame įpratę vadinti: automobilis, geras namas, butas, mobilieji telefonai, pilna rūbų spinta. Pripratome, nes taip yra, galima pigiai nusipirkti. Ar dedam ant kitos svarstyklių pusės sveikatą, psichoemocinę būseną, švarų maistą, vandenį, neužterštą dirvožemį? Man būtent tai yra vertybės ir komforto zona. Tada (!) mums reikia išeiti iš komforto zonos ar į ją grįžti? Kai pakeiti naratyvą, viskas apsiverčia.

Viskas priklauso nuo vertybių ir to, kas mums svarbu.

Pernai sudėliojote koliažą iš pakelėse surinktų nuorūkų, kurį pavadinote „Okurok“. Ar planuojate panašių iniciatyvų?

Nuorūkas rinkome 2019 m., kai organizavome šešių dienų švarinimosi žygį. Per dvi valandas surinkome 8 000 vienetų 5 km atstumu. Pernai iš tos dėžutės išėmiau 883 nuorūkų ir sudėjau Vladimiro Putino atvaizdą. Karą prilyginau ekocidui. Palyginau mūsų požiūrį, vertybes, veiksmus ir lyderių veiksmus. Man viskas persipina, nes jeigu pasaulyje būtų bent vienas lyderis, tokių dalykų nevyktų.

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 11

01

Natūralių augalų siena dekoruotas interjeras

E

rdvės kuriamos ne tik gražioms nuotraukoms, bet ir maksimaliam funkcionalumui, nes juk viskas skirta žmogui. Kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas. Tokiu principu įgyvendindama savo projektus vadovaujasi interjero dizainerė ir studijos „Interjero lizdas“ įkūrėja Vaiva Kairienė. Vienas pastarųjų jos įkūnytų projektų – 155 m2 gamtos apsupto namo interjeras, tad architektūra bei aplinka stipriai susiliejusi su harmoningu namų dizainu.

Interjero autorė Vaiva Kairienės Studija „Interjero lizdas“ Nuotraukos Beno Šileikos Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė 12

Labiausiai interjerą ir eksterjerą jungiantis elementas yra deginto medžio dailylenčių apdaila, regima tiek fasade, tiek namo viduje. Ši apdaila naudojama koridoriaus sienoms bei augalų sienos konstrukcijai. Projektas buvo pradėtas dar prieš liejant pamatus, tad jame nebuvo neapgalvotų sprendimų, atvirkščiai – viskas tapo nesunkiai įgyvendinama. Šeimininkai turėjo gana aiškią savo būsimų namų viziją, o diskusijų metu dizainerės ir

užsakovų požiūriai apie funkciją ir stilistiką labai sutapo, todėl buvo nuspręsta keisti tik statinio konstrukciją ir langų išdėstymą. Interjero autentiškumą labiausiai išryškina didelė natūralių augalų siena, kurių pageidavo šeimininkė – landšafto dizainerė. Jos sukurti nedideli sienos prototipai buvo perkelti į žymiai didesnį formatą: sieną puošia natūralių augalų kompozicija, susodinta į nedidelius vazonėlius. Įrengta automatinė laistymo sistema su papildomu apšvietimu šaltajam sezonui, tad augalai nepatiria šviesos trūkumo.

Taip pat statybų metu buvo sugalvota šiek tiek pakelti šlaitinę dalį, todėl pavyko įrengti palėpę. Joje atrado vietą darbo kambarys. Pereinamųjų erdvių dekorui naudojama neįprasta medžiaga – tamsus medis. Ši idėja gimė iš noro organiškai perkelti fasado medžiagas į vidų. Taip pat natūralus medis suteikia jaukumo įspūdį.

Kaip atsvara grindų apdailai pasirinkta vinilinė danga tik pabrėžia natūralų bei subtilų kontrastą. Kadangi koridorius yra gana ilgas ir nelabai aukštas, palyginti su bendrosiomis patalpomis, vertikaliai suprojektuota dailylenčių apdaila jį optiškai paaukština. Pasak dizainerės, tokio principo apdaila tampa puikiu estetiniu sprendimu ir funkciškai apsaugo vienas tepliausių sienų bei kampų nuo pažeidimų.

Miegamasis ir miegamojo vonios kambarys – vienintelės patalpos, kurių sienas ir lubas dizainerė nusprendė dažyti tamsesne pilka spalva. Šiuo atveju tamsus medis nebūtų sukūręs tinkamo kontrasto ir neskambėjęs pilkame fone. Pasirinkta šviesaus medžio apdaila sienoms ir to paties tono spintelėms prie lovos. Kadangi šviesaus medžio tėvų miegamajame labai nedaug, jis tampa ak-

INTERJERAS

Gausiai naudojamas medis tampa atsvara baltoms sienoms ir luboms, jis įžemina interjerą ir sukuria minėtą jaukumo pojūtį. Grindims pasirinkta vinilinė danga išsiskiria labai kokybiška ir realistiška medžio tekstūra bei faktūra, tačiau nėra tokia lepi kaip parketlentės. Ji derinama prie degintos natūralios medžio sienų apdai-

los, tad atrodo lyg vieno tono tęsinys. Šiltos medienos tekstūros tonai naudoti bendrųjų erdvių korpusiniams baldams. Jie suteikia kontrasto ir nesukuria tik balta– juoda įspūdžio. Visi korpusiniai baldai buvo gaminti pagal individualų užsakymą, nes norėta juos tobulai pritaikyti esamai erdvei.

02

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 13

14

centu, o tašelių siena išryškina lovą. Renkant šio baldo tekstilę, siekta, kad ji būtų kuo panašesnė į sienų spalvą.

Vaiko kambarys yra minimalistiškesnio stiliaus, nes erdvėje atsiranda daug kitų spalvotų objektų, tokių kaip žaislai, spalvota patalynė. Be to, norėta sukurti erdvę, nepavaldžią augančio vaiko poreikiams, ir ateityje keisti kambario dizainą.

Vonios kambariai gana skirtingi, bet kartu ir panašūs.

Svečių vonios kambarys pasižymi maža kvadratūra ir natūralios šviesos stygiumi, tad iškart buvo sprendžiama, kaip išlaikyti tamsias dangas, bet nesukurti urvo pojūčio.

Tam pasirinkta didžiąją dalį sienų dažyti balta spalva, nes ji suteikia patalpai erdvės ir švaros pojūtį. Miegamojo vonios kambarys, atvirkščiai nei svečių, yra didesnio ploto ir turi natūralios šviesos šaltinį, todėl projektuotas tarytum miegamojo pratęsimas. Jis nudažytas ta pačia pilka sienų spalva ir išklotas tamsiomis, tokios erdvės neapsunkinančiomis plytelėmis, kurios sukelia jaukumo ir intymumo įspūdį. Ši vonios patalpa turi 4 apšvietimo opcijas, leidžiančias visiškai transformuoti visą atmosferą. Galiausiai namo šildymo, šaldymo ir vėdinimo sistemos įrengtos taip, kad šeimininkai galėtų jas reguliuoti ir telefonu. ip

01 02

INTERJERAS

isku.lt magresbaldai.lt

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 15

Interjero autorė Monika Noreikienė Studija „Menas gyventi“

04

Nuotraukos Beno Šileikos Tekstas Gytautės Ivanauskaitės

INTERJERAS

Šeimininkės meno kūriniais puoštas interjeras Vilniaus senamiestyje

01

02

03

16

Šio

interjero dizaino istorija prasidėjo tuomet, kai dizainerę Moniką Noreikienę užsakovei rekomendavo vieno apdailos salono vadovas. Būsto šeimininkė gyvena Dubajuje, tad šis butas per tris aukštus Vilniaus senamiestyje tapo labiau poilsine erdve vasaroti ar apsistoti šventėms atvykus į gimtinę. Bendrais namais virtusios erdvės anksčiau buvo trijų butų pavidalo. Seniau pirmojo aukšto butas priklausė pačiai savininkei – čia ji leido vaikystės dienas. Vėliau moteris įsigijo dvi papildomas palėpes. Dizainerė, talkinant architektei, ėmė rengti planą, atitinkantį architektūrinius reikalavimus. Po intensyvių griovimo darbų, inžinerinių sistemų išvedžiojimo prasidėjo interjero dizaino kūrimo darbai. Visas projektas tęsėsi daugiau nei dvejus metus.

Glaudžiai bendraudama su užsakove, interjero dizainerė išsigrynino jos norus – trys sūnūs turi turėti erdves sau. Vyriausiajam skirtas visas trečiasis aukštas. Nusileidus žemyn į antrąjį aukštą, patenkama į bendrą brolių vonios kambarį. Jaunesnieji turi savo atskiras erdves bendrame miegamajame. Kadangi didelė giminės dalis gyvena Lietuvoje, šiame bute turėjo būti įrengta erdvi svetainė bei virtuvė su visa būtiniausia buitine technika. Taip pat bute yra palikta ir nemažai senųjų restauruotų apdailos bei konstrukcinių detalių. Visuose sujungtuose butuose buvo išlikę senų plytų, tad jas buvo galima atidengti. Pasak dizainerės, gražiausios seno namo plytos buvo trečiajame aukšte, tad nuspręsta jas nušlifuoti ir palikti. Tėvų ir berniukų miegamuosiuose nutarta restauruoti senovinius balkius. Balkiai nebuvo geros būklės, juos reikėjo nušli2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 17

Nestandartinis sprendimas – pirmojo aukšto pereinamąjį koridorių iškloti turkio atspalvio akmens plytelėmis. Tai tarsi akcentas, šioje erdvėje gražiai išryškinantis sofos spalvą. Taip pat turkio spalva puikiai dera prie pelenų atspalvių. Dizainerė atskleidė, kad šis sprendimas buvo priimamas ilgai ir su šiokia tokia baime, nes ryškios plytelės pirmiausia krinta į akis įėjus į namus ir ganėtinai atkreipia dėmesį. Holo erdvei solidumo suteikia ir matinio plieno auksinės juostos, puošiančios MDF plokščių fasadines spintas.

fuoti, impregnuoti, buvo dedamas tonas su spalva, tačiau medžio meistrai sugebėjo išsaugoti jų autentiškumą.

Išsaugotos ir sieninės nišos: buvo sprendžiama, ar jas atverti, ar paslėpti. Tėvų miegamajame iš jų padarytos lentynėlės. Pirmo aukšto svetainėje-virtuvėje sumeistrautas stiklu uždengtas bariukas taurėms bei gėrimams susidėti, o hole vidinėje nišoje pakabintas veidrodis. Interjere gausu medžio fragmentų. Pavyzdžiui, virtuvės korpusiniams baldams naudota beveik rausva, į pilkumą pereinanti spalva sudaro šiokio tokio murzinumo pojūtį, kuris išryškėja greta tamsesnės rudai pilkos medžio atitikmens plokštės. Tai buvo klientės noras, nes ši spalva – viena mėgstamiausių, tad ji atsikartoja ir miegamojo balduose, tambūre esančioje spintoje. Virtuvės komplektą vainikuoja prie tokios spalvinės paletės ypač tinkantis marmuras. Pastarasis irgi buvo gausiai naudotas bendrame dizaine.

18

Interjere žvilgsnį traukia ir tamsaus stiklo laiptai. Dizainerei norėjosi, kad ši dalis būtų tarsi skulptūra. Skaidraus, paprasto stiklo nenorėta, nes marmurą puošiančios juodos gyslos virtuvėje labiau sufleravo tamsius atspalvius. Juos ketinta padaryti vientisos, tolygios formos.

Laiptų gamyba užtruko ganėtinai ilgai, tapo net šiokiu tokiu iššūkiu gamintojui. Antrajame aukšte pasirinkta kurti laundžo (lounge) zoną. Tai atsvara nedidelei pirmojo aukšto svetainei su mėlyna sofute ir bendrai susibūrimų erdvei. Antrasis aukštas skirtas poilsiui, berniukų žaidimams, joje galima žiūrėti televizorių ar užsiimti kita veikla. Dėmesys krinta į nestandartinę sofą-gultą, išsiskiriančią dizainu bei praktiškumu. Ji, gražiai prigludusi prie mažesnių langų, sukuria jaukumo jausmą. Šį pojūtį sustiprina ir erdves puošiantys meno kūriniai – paveikslai, kuriuos laisvu laiku kuria pati šeimininkė.

Apšvietimas šiame bute yra kombinuotas. Daugybė kabamųjų šviestuvų ne tik atlieka savo funkciją, bet ir tampa dekoro dalimi. Per taškinius kryptinius šviestuvus namams suteikiama pagrindinė dirbtinė šviesa pirmam aukštui. Antrajame šlaitiniame aukšte naudoti apšvietimo bėgeliai, nes jais lengviausia reguliuoti apšvietimo kryptį netaisyklingų formų erdvėse. Apšvietimui reguliuoti panaudoti ir funkcionalūs, patogūs bei stilingi matinio plieno ar bronzos atspalvio jungtukai iš JUNG.

INTERJERAS

Tėvų miegamajame taip pat dominuoja žemės tonai.

Jų pasirinkimą padiktavo mediniai balkiai ir akmeniu išklijuota niša. Taip norėta palikti kuo daugiau laisvės autentikai. Todėl ir šeimininkų vonios kambaryje nuspręsta naudoti daugiau klasikos ir natūralių bei ramių atspalvių. Dekorui pasirinktas matinis auksas išlieka ir svečių vonios kambaryje su pastatoma vonia. Kaip šiokia tokia atsvara tamsesni žemiški tonai naudoti sūnų sanitariniame mazge. Jis dekoruotas DIESEL plytelėmis, sukurtomis

drauge su vokiečių plytelių gamintoju. Berniukams ypač patinka šių mados namų drabužiai, tad vonios kambario dekoras taip pat tapo malonia smulkmena. Šį projektą užbaigia įdiegta dalinė išmaniųjų namų technologinė sistema. Būnant namuose ar naudojantis telefono programėle vienu paspaudimu galima išjungti visą apšvietimą, reguliuoti temperatūrą, katilą bei rekuperacinę sistemą. ip

tgbaldai.lt veneks.lt veneks.lt jung.de/lt/

01 02 03 04

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 19

02

01

20

Fusion stilius, suskambėjęs Mindaugo apartamentuose

jantys dusli žali ir prigesinti mėlyni tonai suteikia erdvei gelmės ir tam tikros nuotaikos. Jų duetą papildantys molio ir rudos spalvos akcentai suteikia būstui jaukumo ir sujungia koridorių su vonios kambariu. Jame karaliauja šilta terakotos spalva – sienos dekoruotos didelėmis akmens masės plytelėmis. Šia spalva nudažytos ir lubos, nes erdvė nedidelė, o lubos – aukštos, tad tokiu būdu norėta išvengti šulinio efekto. Dekoratyvumo suteikia ir spalvingos portugališkos Viktorijos laikų dizaino grindų plytelės, juoda keramika bei aksesuarai.

INTERJERAS

Autoriai „Habitas – interjero dizaino studija, Irena Vanagaitytė-Jankavičienė Plotas 80 m2 Nuotraukos Luko Mykolaičio Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

Interjero stiliuje dominuoja fusion – sintezė, susiliejimas – tai laisvas įvairių stilių ir tendencijų sumaišymas, skirtingų dizaino elementų derinimas, siekiant sukurti unikalų ir individualų vaizdą. Viena iš įdomesnių interjero detalių – rankų darbo keraminis šviestuvas virš salos, sukurtas žinomos Ukrainos dizainerės, menininkės, prekių ženklo „Yalanzhi Objects“ įkūrėjos Yulyos Yalanzhi. Pirmą kartą šį šviestuvą dizainerė pastebėjo dar prieš pandemiją „Maison & Objet“ parodoje Paryžiuje.

Ji visą laiką ieškojo namų, kuriuose šis šviestuvas galėtų apsigyventi. Susipažinusi su būsto šeimininkais, I. Va-

P

asak dizainerės, kiekvieno interjero kūrybine pradžia tampa dialogas su užsakovu. Dažniausiai jis jau turi savo būsimų namų viziją. Šįkart namai buvo įrengiami jaunai dviejų asmenų šeimai, kuri nenorėjo minimalistinio, skandinaviško stiliaus, baltų atspalvių, atvirkščiai – pageidavo ryškaus kolorito interjero su teatrališkais elementais.

Pirmuose kūrybinio proceso etapuose dizainerei mintyse šmėžavo ryškūs fragmentai iš Pedro Almodovaro filmų ir spalvingi Kolumbijos miesteliai, tačiau po ilgesnio bendravimo su užsakovu nugalėjo šiaurietiškas santūrumas, tad buvo nuspręsta rinktis vidutinio intensyvumo spalvas. Ašine spalva tapo dusli žalia ir žemiški atspalviai: žalsvi, melsvi, pilki, o tekstūrinės vintažinės plytelės padiktavo spalvos pasirinkimą.

Jomis buvo dekoruota visa virtuvės siena. Akcentinei sienai buvo suteiktas pastiprinimas: išrinkta jai artima sienų ir baldų spalva. Bendroje virtuvės-svetainės erdvėje norėjosi mažiau buitiškumo, todėl atsisakyta dažno pakabinamųjų spintelių modelio. Gartraukis integruotas plytelių sienoje, o virtuvės baldai ir sieninės spintos eina iki pat lubų. Baldai pagaminti iš natūralaus ąžuolo lukšto ir nudažyti sienų spalva, kad neišsiskirtų iš bendro erdvės tūrio.

Iš esmės interjerą galima apibūdinti kaip gana monochrominį, nes išlaikomas panašus koloritas. Vyrau2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 21

sukurtas jauno dizainerio iš Bosnijos, kontrastingos spalvinės gamos persiškas „Bakhtiari“ kilimas, pirktas antikvariate, ryškiai mėlynos aksominės užuolaidos, kurios dera su kitomis klasikiniam interjerui būdingomis detalėmis, tokiomis kaip durys su įsprūdomis, eglutės rašto grindimis ir pan.

Apskritai erdvės planavimas prasidėjo apgalvojant kiekvieną būsimų namų kertelę, kiekvieną baldą vertinant iš praktiškumo ir funkcionalumo pozicijos. Šio buto kvadratūra nėra didelė, 80 m², tačiau aukštos šlaitinės lubos suteikia erdvei tūrio, tad butas atrodo gerokai erdvesnis. Erdvės pojūtį sustiprina ir aukštos stiklinės durys ploname juodo metalo rėme, jungiančios svetainę ir darbo kambarį. Pirminiame statytojo plane durys į darbo kambarį standartiškai ėjo iš prieškambario, sprendimas perkelti duris susiformavo ne tik dėl estetikos, bet ir dėl tokių praktiškų dalykų kaip prieškambario sieninė spinta. Joje sumontuotas rekuperatorius ir elektros skydai, todėl drabužiams būtų likę labai mažai vietos.

INTERJERAS

nagaitytė-Jankavičienė iškart suprato, kad šis šviestuvas puikiai įsilies šiuose namuose, o užsakovai, matydami tik šviestuvo nuotrauką, jį iškart įsimylėjo. Šviestuvo kelionė iš Ukrainos į Lietuvą buvo gana ilga, įdomu tai, kad jis atkeliavo likus vienai dienai iki karo. Interjere yra ir kitų detalių, kurios suteikia išskirtinumo, pavyzdžiui, žaismingas sieninis šviestuvas „Skrajojantis olandas“,

Perkėlus duris ir pakoregavus rekuperatoriaus pakabinimo aukštį, atsirado labai patogi vieta spintai.

Kadangi užsakovai dažnai dirba nuotoliniu būdu, labai svarbus buvo darbo kambarys. Nenorėta dirbti izoliuotai už uždarų durų, todėl ši erdvė yra gan atvira, labiau primenanti darbo zoną. Kai kuriuos sprendimus lėmė ir keturkojai šeimos nariai – stalas projektuotas taip, kad po juo tilptų šuniuko Shibos namelis, o vonios kambario praustuvo spintelės projektui įtakos turėjo katino namukas. Miegamasis greičiausiai buvo didžiausias

04

04

22

04

03

iššūkis šiame projekte – ilga, siaura ir aukšta patalpa, kurioje jau buvo suformuotos būsimos drabužinės sienos. Erdvė atrodė gana neproporcingai, klausimas buvo, kaip optiškai pažeminti išorines drabužinės sienas, išsaugant aukštį jos viduje. Sprendimą lėmė užsakovų knygų pomėgis – taip miegamajame atsirado knygų lentyna, o likusi drabužinės siena padengta tokios pačios spalvos natūralaus ąžuolo faneruotės plokštėmis.

Iš šios medžiagos pagamintos ir nustumiamos durys. Jos leido sukurti vientisą kubą.

Iš esmės drabužinės sienoms suteikus skirtingą nei miegamojo medžiagiškumą, dizainerė ją išskyrė, suteikė atskiro svorio ir kartu harmoningai integravo į aplinką. Lubose per visą drabužinės perimetrą įrengtas apšvietimas vakarais suteikia kambariui jaukumo, o didelis veidrodis priešais optiškai praplečia miegamąjį. Galutinai šiuos namus užbaigs paveikslai – jų gyventojai turi daug, tik dar nespėjo visų pakabinti. Sujungus visus šiuos momentus, dizainerės manymu, sukurta funkciškai komfortiška ir estetiška gyvenamoji aplinka. To nebūtų pavykę realizuoti be užsakovų bendrystės ir įsitraukimo. ip

subtilitas.lt objects.yalanzhi.com subtila.lt siaureshop.lt

01 02 03 04

Autoriai: studija „AIAI architects“, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė, Žygimantas Gudelis Plotas 270 m2 Nuotraukos Donato Žvirblio Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė

KNAUF –

INTERJERAS

nepabūgusių iššūkių darbuotojų – biuras

01

24

Tarptautinės įmonės KNAUF biuras buvo kuriamas hibridiniu principu – kaip reprezentacinis showroom’as ir kaip ergonomiška darbo aplinka. „AIAI architects“ suprojektavo estetišką, lankytojus edukuojantį interjerą, kuriame gausiai panaudotos šio gamintojo sausosios statybos medžiagos bei akustiniai sprendiniai. Naujojo biuro interjere varijuojama skirtingomis gaminių paviršių tekstūromis ir spalvomis.

Užsienyje ir Lietuvoje pastebima tendencija – open space – ypač padažnėjo įrengiant naujus biurus, nes pandemija pakoregavo visų gyvenimus ir pažadino norą dirbti bendrose erdvėse, nes jose nesijaučiame atskirti, galime paprasčiau bendrauti tarpusavyje, o naujoviški pasitarimų kambariai puikiai tinka klientų priėmimams, individualiems susitikimams. Taip pat tai leidžia neskaidyti turimų erdvių ir jas išnaudoti inovatyvių sprendimų integravimui.

Sudėtingiausia projekto dalimi, anot architektų, tapo gipso kubų, šviestuvų ir augalų kompozicija, įrengta virš open space erdvėje numatytų darbo vietų. Augalijos vaidmuo interjere minimalus, labiau švelniai akcentinis, fragmentiškai švelninantis gipso kuriamą kietą charakterį. Augalai tarsi nardo gipso kubų kuriamuose lubų krateriuose ir netikėtai pasirodo sienose. Architektus įkvėpė griežtas gipso kristalų charakteris, todėl, stilizavę šią inspiraciją, jie sukūrė parametrinį žaidimą, primenantį savotišką vizualinį bangavimą. Visada įvairioms perforacijoms simpatizavęs architektų duetas teigia, kad

01

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 25

tingas ir didelio tikslumo reikalaujantis darbas buvo pati gipso kubų gamyba. Kiekvieną jų teko lankstyti iš vientiso gipso lapo, o norint padaryti gražias briaunas ties perforacijomis reikėjo kruopščiai išsiskaičiuoti kiekvieną išklotinę. Nemažai pastangų reikalavo ir pirmą kartą Lietuvoje juodai dažyta Cleaneo plokščių Random Rectangular RE perforacijos siena, kurioje rangovai papildomai tepė kiekvieną skylutę. Taip pat kantrybės reikėjo dažant ir ant sienų klijuojant Heradesign medžio plaušo plokštes pagal architektų sukurtas kompozicijas.

Iššūkių bei ypač sudėtingų techninių sprendimų nepabūgusi „KNAUF Lietuva“ suburta komanda sėkmingai įgyvendino „AIAI architects“ parengtą interjero viziją, kviečiančią žvelgti į ateitį ir kurti pasauliui, kuriame mes gyvename. varijuoti skirtingų kolekcijų siūlomomis galimybėmis buvo vienas malonumas. Siekta sukurti neįkyrią ir kartu įspūdingą ekspoziciją su dvejopa funkcija – akustinio komforto bei showroom’o elementu lankytojams.

Kiekvienas kubas nuo greta esančio skiriasi dydžiu, aukščiu, perforacija, pakabinimo aukščiu. Ypač sudė-

Ergonomiškumas koduojamas erdvių matmenų balanse. Tai galioja viso tipo erdvėms – koridoriams, holui, virtuvei, konferencijų arba atviroms kabinetų patalpoms. Ypač daug dėmesio skirta darbuotojų darbo vietų ergonomikai: kiekviena detalė išdiskutuota su klientais ir užtvirtinta bandymais Lietuvoje biuro baldų gamybos lyderio „Narbuto“ showroom’e. Greta kilnojamo aukščių stalų vietos rado itin patogios Interstuhl kėdės, rakinamos daiktadėžės bei spintelės. Apskritai čia naudojama gausybė akustinių medžiagų – perforuoto gipso ir segmentinio tipo lubų, perforuoto gipso ir cemento drožlių plokščių sienų. Vinilinė grindų danga taip pat pasižymi akustinėmis savybėmis. Tarp stalų įrengtos akustinio veltinio sienutės, veltinio yra ir holo balduose. Visa ši įvairovė kuria ne tik akustinį komfortą, bet ir žaismingą tekstūriškumą.

Interjere paliktos betonines lubas prilaikančios konstrukcinės dalys. Jos subtiliai įsikomponuoja į visumą ir suteikia savito žavesio. Juoda spalva dominuoja tiek stumdomuosiuose balduose, tiek dekore, pavyzdžiui, privatų pasitarimo kambarį atitveriančioje sienoje su apskritimo formos langu. Pastarasis leidžia neįsandarinti atskiro kambario ir nekelia klaustrofobijos jausmo.

Jis tampa interjero detale. Koridoriuje integruotą LED apšvietimą papildo didelis šviečiantis KNAUF logotipas.

Tai – ir papildomas apšvietimo šaltinis. Erdvę vizualiai praplečia dideli langai. Pro juos patenka natūrali šviesa.

Apskritai projektuojant biurą vadovautasi neutralumo principu. Jis leido išryškinti įmonės KNAUF atstovaujamos produkcijos medžiagiškumą bei estetiką, o gautas rezultatas – skirtingų formų ir dydžių perforacijos užburia lankytojus ir leidžia bent akimirkai pasinerti į vizualinę kelionę. ip

01

26

narbutas.lt

03

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 27

Tvaraus dizaino paslaptis tendencijoms nepavaldžioje kūryboje 4 9

1 8

10 2 3

5

6 11 7

12

1. Gamintojo „Glamora“ gamtinių motyvų tapetai „Agua De Sueño“ iš salono Distyle. 2. Gamintojo „&Tradition“ stalinis šviestuvas „Tripod HM9“ iš salono Skandinaviški interjerai. 3. Gamintojo „Capdell“ ąžuolinis darbo stalas „Mesana desk“ iš salono Barselona living. 4. Gamintojo „Treku“ lentynų sistema „Bost Floor Shelving“ iš salono Skandinaviški interjerai. 5. Gamintojo „Arper“ darbo kėdė „Cila“ iš salono Distyle. 6. Gamintojo „Boen“ natūralaus ąžuolo parketlentės „Castle Live Pure Ažuolas Elephant Grey 209 MM“ iš salono Geros grindys. 7. Gamintojo „Vitra“ dekoracija „Juodas paukštis“ iš salono Design+. 8. Gamintojo „Menu“ kabamasis plisuotas šviestuvas „Dancing“ iš salono Skandinaviški interjerai. 9.

Autorinis sidabro bromido atspaudas „Vilnius. Pranciškų bažnyčios kiemelis“, 1986 m., fotografas Arūnas Baltėnas, iš salono 2DI. 10. Gamintojo „Norr 11“ fotelis su avikailiu „Big Big“ iš salono Decosense. 11. Gamintojo „Serge Lesage“ rankų darbo kilimas „Granitee“ iš salono Decosense.

12. Gamintojo „Bolia“ keraminis vazonas „Botanique“ iš salono Distyle.

28

Pasaulinės interjero dizaino ir daiktų parodos neatsiejamos nuo vieno iš pagrindinių šiuolaikinės visuomenės tikslų – tvarumo idėjos bei jos įkūnijimo kasdieniame mūsų gyvenime. Dabarties ir, tikėtina, ateities dizaino akcentai – iš tvarių, ilgaamžių, galimų perdirbti ir vėl naudoti medžiagų pagaminti gaminiai.

Natūralu, kad tvaraus gyvenimo principai darosi vis aktualesni ir vis geidžiamesni kuriant ir namų dizainą.

Privačius interjerus bei gyvenamųjų namų projektus kuriančiai architektei Rūtai Tutkutei-Mikalauskienei (architektūros studija „MB InPlan“) tvarumas asocijuojasi su kokybe, ilgaamžiškumu, natūralumu, o svarbiausia – su trumpalaikėms madoms nepasiduodančiu nesenstančiu dizainu. Architektė pabrėžia, jog tvarus dizainas – vienas iš pagrindinių jos kuriamų interjerų principų.

Komfortas, funkcionalumas, minimalistinė estetika, laiko patikrinti, iš mados neišeinantys interjero sprendimai, kokybiški baldai, ilgaamžės medžiagos – visa tai, anot Rūtos Tutkutės-Mikalauskienės, kuria laikui nepavaldžius namus. Natūralios medžiagos, kaip antai medis, akmuo, keramika, tekstilė, net ir dėvėdamosi, interjerui suteikia subtilumo, jaukumo ir šilumos. O kur dar kokybiški, išskirtinio dizaino baldai, galintys keliauti iš kartos į kartą. Jie tampa ne šiaip funkcionaliais daiktais, o kone šeimos, giminės relikvijomis, kaupiančiomis šiltus prisiminimus.

Kūrybiškai ir profesionaliai taikydama tvarumo principus, ji sukūrė virtuvės-valgomojo ir darbo kambariams skirtus baldų bei aksesuarų derinius. Juos apžiūrėti ir įsigyti galima „Domus galerijoje“. ip

3 2

1

4

8

5 7 6 9

1. Gamintojo „Valdesign Cucine by Alf Da Fre“ virtuvės baldų komplektas „Maggiorana“ iš salono Novus baldai. 2. Gamintojo „Flos“ šviestuvas iš perdirbamo PL „Skynest suspension“ iš salono Simetria. 3. Gamintojo „Living“ lėkštės „Easy life“ ir „Amefa“ stalo įrankių rinkinys „Felicity“ iš salono Imperija. 4. Gamintojo „Villeroy & Boch“ maišytuvas „Steel Expert compact“ iš salono Muresta. 5. Gamintojo „Vives Ceramica“ kolekcijos „Yuri“ rektifikuotas akmens masės plytelės iš salono Ispaniškos plytelės. 6. Gamintojo „Menu“ vazos „Échasse“ iš salono Skandinaviški interjerai. 7. Gamintojo „Zeitraum“ odinės kėdės „Pelle“ iš salono Simetria. 8. Gamintojo „Viccarbe“ pietų stalas „Burin“ iš salono Barselona Living. 9.

Gamintojo „Boen“ parketlentės „Plank Live Pure“ iš salono Geros grindys.

domusgalerija.lt 2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 29

VIRTUVĖS MAGIJA

PATARIMAI

PAGAL KOTRYNĄ STARKIENĘ Su žinoma gastronominių patirčių blogere, televizijos laidos „Kotrynos burtai“ vedėja, NEFF ambasadore Kotryna Starkiene susitikome pasakiškai jaukioje šeimos sodybos virtuvėje. Čia nuolat vykstantis maisto ruošimo procesas ištrina ribas tarp pusryčių ir vakarienių, kasdieniškų patiekalų ir šventinių desertų.

Kotrynos valdose lengva susimaišyti tarp filmavimams skirto rekvizito ir šviežių turgaus gėrybių, tačiau šioje gausoje moteris tvarkosi lyg fėja – jos rankomis paprasčiausi produktai virsta viliojančiais konditeriniais skanėstais. Be vargo, iš meilės ir didelio entuziazmo... „Šią sodybos virtuvę įsirengiau taip, kad joje man būtų labai paprasta ir lengva gamint“, – pasidžiaugė namų šeimininkė. Būtent apie tai ir pakrypo mūsų pokalbis – kaip susikurti virtuvės erdvę, patogią intensyviam šeimos gyvenimui, kulinariniams Kotrynos burtams ir pasivaišinimams kompanijoje.

Nuotrauka: Artūro Moisiejenko Tekstas: Sabinos Daukantaitės, adcacao

30

Kam gamini? Kas degustuoja tavo daugybę patiekalų, gimstančių šioje virtuvėje?

Ragauji pati, o galbūt tavo šeimos nariai?

Pirmiausia aš gaminu visada sau, retai kada imuosi gaminti, ko nemėgstu. Ne vienerius metus dirbau restoranų versle, tuomet pasitaikydavo visko, nes reikėjo ragauti naujo meniu patiekalus. Pavyzdžiui, labai nemėgstu kepenėlių, tačiau privalėjau žinoti, kas yra gerai iškeptos kepenėlės. Be abejo, skanaudavau, kad galėčiau pasakyti, kurios gerai paruoštos, o kurios ne.

Visgi dabar gaminu tik tai, ką mėgstu valgyti pati. Žinoma, dėl to kartais nukenčia šeima. Namiškiams taip pat ruošiu maistą, todėl jie dažnai tampa pirmais mano patiekalų kritikais. Jų nuomonė man tikrai svarbi. Be

to, patinka gaminti ir patiekti naujus patiekalus draugų degustacijai. Galbūt todėl mūsų virtuvėje stovi toks ilgas stalas?!

Esi sakiusi, kad močiutė buvo tavo pirmoji konditerijos mokytoja. Kaip manai, kuo skiriasi tavoji virtuvės rutina nuo jos gaminimo būdų tais laikais, kai dar tik mokeisi minkyti tešlą?

Kotryna, kas tau virtuvėje yra svarbiausia? Erdvė, šviesa, įranga, o gal kokybiški produktai? Be ko neįsivaizduotum savo gardžios kasdienybės?

Kartais man pačiai labai smalsu palyginti, kaip gamindavo anksčiau ir kaip dabar gaminu aš. Žinote, kiek seniau reikėjo laiko ir pastangų, kad, pavyzdžiui, išdžiovintum morengus? Buvo visai nejuokinga, kai močiutė neleisdavo namuose triukšmauti, kuomet kepdavo eklerai! Tos taisyklės, kurias prisimenu dabar su šypsena, buvo privalomos, norint suruošti šventinį stalą. Nenuostabu, viskas buvo daroma pasitelkiant tik patirtį ir seną dujinę orkaitę. Tinkamai pasirengti ir iškepti tortą užtrukdavo kelias paras.

Dabar, turėdama visai kitas technines galimybes, tokį pat tortą iškepu per kelias valandas. Močiutė nustebtų, kaip aš paprastai, greitai, beveik magiškai atlieku kai kuriuos dalykus. Pavyzdžiui, mano naudojama „home connect“ programėlė neleidžia pamiršti, kad orkaitėje kažkas kepa, ir į telefoną atsiunčia pranešimą, kai kepimas baigtas. Anksčiau vis pamiršdavau įjungti gartraukį, o NEFF technika yra sujungta tarpusavyje, tad, pradėjus veikti kaitlentei, gartraukis įsijungia automatiškai – tai labai patogu! ip

Taip, be kokybiškų produktų virtuvėje nieko gero nenuveiksi. Tačiau prioritetą teikiu paties proceso sklandumui, mėgstu, kai viskas būna po ranka. Virtuvėje man turi būti tvarkinga ir šviesu, o tam turi įtakos ir jos erdvė, ir geometrija, langai... Be to, man labai svarbus dalykas – gera įranga. Aš pasirinkau NEFF. Tai dariau atsakingai, nes gaminu tikrai daug. Yra žmonių, kurie daug investuoja rinkdamiesi lovos čiužinį, o aš itin kruopščiai renkuosi virtuvės techniką. Ji turi manęs nepavesti, nes šalia jos praleidžiu daugybę laiko ir noriu, kad pastangos atsipirktų skanumynais.

Ką patartum naujakuriams, įsirenginėjantiems virtuvę? Į ką, tavo manymu, reiktų atkreipti dėmesį? Žmonės labai skirtingi. Kai kuriems svarbiausias kriterijus yra estetika ir grožis. Aš renkuosi kitaip. Man atrodo, svarbu suprasti savo tikrąjį poreikį. Jeigu jūs bent kartais valgysite namuose paruoštą maistą, būtina palikti mažiausiai metrą švaraus darbastalio gaminimui, turėti pakankamai šviesos, praktiškas, lengvai nuvalomas baldų plokštumas ir grindų dangas. Esu mačiusi virtuvių, kuriose žmonės, taupydami erdvę, neįsirengia net orkaitės. Mano manymu, orkaitė kiekvieno namuose yra būtina, nes šiuolaikinėje orkaitėje gali ne tik išsikepti, bet ir greitai pašildyti, atšildyti, džiovinti, kepti garuose... Į šį virtuvės įrangos elementą tikrai verta investuoti. Man patinka, kad savo orkaitėje galiu ne tik iškart pasirinkti norimas programas atskiriems patiekalams, bet ir atšildyti šaldytus produktus ar pašildyti atvėsusius valgius.

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 31

Home Textiles Premium – 50 metų sukaktį mininti paroda.

2023-ųjų tekstilės naujienos Rudenį Valensijos mieste, Ispanijoje, praūžė 50-oji – jubiliejinė Home Textiles Premium by Textilhogar paroda, pristatanti audinius gaminančias įmones. Feria Hábitat València paroda nukreipta į ispanišką baldų, aksesuarų bei dekoro pramonę, o Espacio Cocina SICI pristatė virtuvės baldų gamintojus. Visos šios mugės per keturias dienas sulaukė daugiau nei 48 tūkstančių lankytojų. Jų srautas buvo 30 procentų didesnis, nei buvo tikėtasi.

Parodos metu vyko ir ECSICI2022 prizų įteikimo ceremonija: Mobalco gamintojai sulaukė pripažinimo už vertybių puoselėjimą, o įmonės įvaizdžio bei inovatyvaus produkto kūrimo kategorijose dėmesį atkreipė Antalia bei Saitra gamintojai. Pasak Máximo Solazo, Home Textiles Premium by Textilhogar vadovo, paroda pelnė daug gerų atsiliepimų. Ji sutraukė lankytojų ir dalyvių net iš 44 šalių.

Tekstą parengė Gytautė Ivanauskaitė. Organizatorių nuotr.

užmegzti glaudesnius tarpusavio ryšius ir dažniau būti gryname ore;

 Į daiktų gamybą sugrįžta ryškesnė spalvų paletė. Ja bus siekiama atkreipti pirkėjų dėmesį į gaminius ir juos naudoti ne tik darbo, bet ir poilsio metu;

PATARIMAI

 Technologijų taikymas ir eksperimentavimas toliau išliks svarbūs kuriant interjerus bei dizainą.

Tekstilės 2023–24 m. tendencijos, atskleistos Home Textiles Premium

by Textilhogar: tvarumas, sveikata bei skaitmenizacija Parodoje buvo apžvelgtos naujienos ir nubrėžtos ateinančių metų interjero dizaino tendencijos.

82 ekspozicijose buvo pristatyta beveik 250 produktų iš Ispanijos bei kitų šalių, kaip antai Lenkijos, Portugalijos ir Kolumbijos. Pavieniai dizaineriai bei gamintojai pristatė lankytojams naujausias tendencijas, dizaino pavyzdžius ir tekstilinius audinius, skirtus namams, viešbučiams, biurams, netgi maitinimo sektoriaus įstaigoms dekoruoti. Parodos metu buvo aktualizuojamos tendencijos, žymėsiančios tekstilės pramonės vystymąsi: grįžta vintažas, emocijų perteikimas per audinį, pažangiausių technologijų naudojimas audinių gamybai, siekiant kuo didesnio natūralumo. ip

 Gamintojai dar labiau sieks tobulinti žmogaus gyvenimą per tvarumą bei kokybę;  Sulauksime retro bei klasikos stilių atgimimo;  Dar labiau populiarės holistinis požiūris, nukreiptas į sveikatingumą ir raminančią darbo bei namų aplinką;  Siekiama vis daugiau gamtos įtraukti į vidaus patalpų dizainą. Bus prisiminta anksčiau populiari sodo kambarių idėja. Ji bus įkūnijama per natūralias medžiagas, audinius, interjero aksesuarus;  Žmonių bendrystė bus skatinama per funkcionaliai ir tvariai kuriamas viešąsias erdves. Bus kviečiama 32

Daugiau informacijos, nuotraukų, gamintojų galite ieškoti čia: https://www.hometextilespremium.com/en/

ShinyLabyrinths – išskirtinis veidrodžių gamintojas

Veidrodis – viena svarbiausių detalių kiekvienoje erdvėje: jis ne tik puošia interjerą, bet neretai tampa vienu svarbiausių traukos objektų.

ShinyLabyrinths prekių ženklas skirtas žmonėms, kuriems rūpi ne tik funkcionalumas, bet ir dizaino detalės.

Gamindami veidrodį, plytelę ar kitokį interjero elementą ShinyLabyrinths meistrai atsižvelgia į kiekvieno kliento norus ir stilių. Jie pasiruošę padėti sukurti interjerą, kuris atspindės žmogaus individualumą. Šio prekių ženklo rankų darbo veidrodžiai gaminami naudojant verre églomisé technologiją – ji suteikia gaminiams aukščiausios kokybės ir išskirtinumo.

PATARIMAI

ShinyLabyrinths veidrodžiai ypatingi tuo, kad gali būti pagaminti iš įvairių metalų lapelių, pavyzdžiui: aukso ar sidabro spalvos. Unikaliu stiklo padengimo būdu išgaunami ne tik skirtingi veidrodžio atspalviai, bet ir įvairūs piešiniai, ornamentai bei kiti efektai. Dėl originalaus vaizdo gaminiai tampa vienetiniai ir gali būti pritaikyti skirtinguose interjeruose – nuo klasikinių iki modernių. Veidrodžiai gali būti naudojami bet kurioje namų erdvėje: valgomajame, miegamajame, svetainėje ar vonios kambaryje. ShinyLabyrinths siūlo įvairių matmenų ir formų veidrodžius, be to, jie gali pagaminti išskirtinį veidrodį su jūsų šeimos fotografija.

Kiekvienas turime savitą stiliaus suvokimą, bet neįprasti sprendimai leidžia grožį įžvelgti naujovėse. Tad jei ieškote būdų, kaip papuošti ir paryškinti savo namų interjerą, ShinyLabyrinths siūlo unikalią ir prabangią galimybę sukurti produktą pagal jūsų individualius poreikius ar norus. Tad pasirinkite ShinyLabyrinths ir suteikite išskirtinumo bei stiliaus savo namams. ip 2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 33

PATARIMAI

Kaip sukurti išskirtinius ir ypač kokybiškus namų fasadus? „Sorvindu“ – įmonė, padedanti architektams įgyvendinti kuriamų namų ar kitų erdvių fasadų viziją.

Glaudžiai su aliuminio sistemų bei stiklo gamintojais dirbanti UAB „Sorvindu“ taiko patirtį, sukauptą savo pačių bandymų stende. Jo analogu naudojasi ir Kauno technologijos universitetas, kad siūlytų gaminius ir sprendimus, atitinkančius aukštesnę nei vien sertifikuotą kokybę. Šiuo metu bendradarbiaujama su trimis aliuminio sistemų gamintojais: Belgijos įmone „Reynaers Aluminium“, Vokietijos įmone „Schüco“ bei minimalistinių langų sistemų pradininkais ir lyderiais – šveicarų bendrove „Vitrocsa“. Šių gamintojų asortimentas – ypač platus, todėl UAB „Sorvindu“ atranda daugiau techninių galimybių pasiūlyti užsakovams reikiamų aliumininių sistemų gaminių rengiamų objektų fasadams sukurti. Didelis pasirinkimas taip pat užtikrina geriausią kainos ir fasadų vizijos realizavimo santykį.

Svarbi, pranašumą suteikianti UAB „Sorvindu“ veiklos sritis – rinkos naujovių sekimas ir greitas jų pateikimas klientams. Gamybos lankstumas ir komandos meistrų kvalifikacija suteikia galimybę pagaminti naujų, unikalių gaminių bei patenkinti visus klientų norus.

Pastaruoju metu Lietuvoje kuriant interjerus, populiaru palikti atviras betonines sienas ar kitas dalis.

Tai suteikia patalpoms natūralumo, išryškina minimalizmą. Tokios pat tendencijos būdingos ir objektų fasadams. Be to, kaip pastebi įmonės atstovas Aušvydas Gražinys, bendraujant su norvegų, lietuvių bei danų architektais, ryškėja polinkis įgyvendinant projektus naudoti kuo mažesnę medžiagų ir elementų įvairovę ir fokusuotis į itin aukštą kokybės bei tvarumo standartą.

Taip pat siekiama mažinti aliuminio detalių matomumą ir įkūnyti pirminę projekto viziją.

Su skirtingais tiekėjais dirbanti įmonė randa būdų, kaip atliepti šias tendencijas: jeigu vienas ar kitas tiekėjas negali pasiūlyti reikalingo asortimento turimam užsakymui įvykdyti, įmonė imasi ne tik vadybinio, bet ir kūrybinio vaidmens. Pasitelkdama savo bei tiekėjų patirtį, ji pasiūlo labiausiai kliento lūkestį tenkinančius, o – neretai ir viršijančius produktus. Taip jie tampa išskirtiniai ir pranoksta rinkoje esančius įprastus modelius. Ilgainiui populiariausi UAB „Sorvindu“ sprendimai virsta vidiniu standartu, tokie kaip integruotos aliuminio konstrukcijų jungtys, išskirtiniai stoglangiai, gaminiai su ypač dideliais stiklais, ir jų montavimas, – visa tai neretai tampa tikru iššūkiu daugumai gamintojų. Įmonės atstovas pabrėžia, jog architektas ar klientas neprivalo žinoti visų techninių galimybių, apribojimų ir montavimo niuansų apie langus, sistemų bei gaminių įvairovę, tad UAB „Sorvindu“ komandos pareiga yra visapusiškai pasirūpinti su langais susijusiais klausimais ir procesais.

Anot Aušvydo Gražinio, verta atkreipti architektų dėmesį, kad rengiant aukšta kokybe bei subtilumu išsiskiriančius objektus, šveicarų gamintojo „Vitrocsa“ minimalistinės slankiosios aliuminio sistemos bei PIVOT tipo durys savo išvaizda ir dydžių galimybėmis suteikia išskirtinį rezultatą. UAB „Sorvindu“ jau keletą metų jas sėkmingai gamina Lietuvoje ir montuoja Norvegijos bei Danijos vilose, prieš tai įdiegę keletą patobulinimų, kad užtikrintų sandarumą atšiauraus Skandinavijos klimato sąlygoms.

Palinkėjimas nuo UAB „Sorvindu“ kolektyvo savo būsimų namų planuotojams ir jų architektams: nebijoti svajoti ir norėti – įmanoma yra beveik viskas. Daugiau informacijos: www.sorvindu.lt ip

34

2023:1 (86) INTERJERAS PATARIA 35