"Centras" Nr. 1, 2022

2022:1 (120) žiema

Originalus namas Užupyje Vaikų ugdymo centras Ką galima sukurti iš konteinerių VDA Dizaino katedrai 60

Geras dizainas ’21 nugalėtojai

Kaina 4,90 € ISSN 1392-6063

Turinys

2022:1 (120)

Vyriausiasis redaktorius

Vytautas Gurevičius vytautas@interjeras.lt Dizainerė-maketuotoja

Živilė Narkevičiūtė Autoriai:

4

Tarsi įsispraudęs pleištas, sujungiantis savyje užupietišką neužbaigtumą

16

Vytautas Gurevičius Agnė Tamašauskaitė Rasa Janulevičiūtė

Šviestuvų žvaigždynas vaikų ugdymo centre

Fotografai:

Redaktoriaus žodis

8

12

Zibi House – revoliucinis konceptas

Šviesus ir prabangus jūrinis konteineris

18

24

Penthouse L – prabangios medžiagos ir paprastos formos

Dizaino istorija kuriama šiandien

Žiemos numerį pradedame ryškiu studijos „Lapė“ realizuotu objektu Užupyje. Šiuolaikinės architektūros integracija į autentišką istorinę aplinką – jautrus klausimas. Mes esame už gerą naują architektūrą, o ne už senos architektūros imitavimą. Kiekvienam laikmečiui būdingi technologiniai, socialiniai, funkciniai talentingų architektų sprendimai lemia pastatų estetiką, kuriai ir mes neliekame abejingi. Tai, kas prieš 50 metų atrodė keistu, drąsiu antikūniu, šiandien jau yra saugoma ir pristatoma kaip pavyzdys. Tikiuosi, dalis pastatų, sukurtų šiandieną, taps paveldu ateities kartoms. Šalia, kontrastui sukurti, laikinų, bet įspūdingų objektų, turinčių skirtingas funkcijas ir paskirtį, pavyzdžiai iš užsienio. Čia panaudoti jūriniai konteineriai ir surenkamosios konstrukcijos. Net ir iš tokių utilitarių formų galima sukurti puikią estetiką, jeigu prie šio proceso prisiliečia talentingas kūrėjas.

Interjero tema paliesta įspūdingu penthouse pavyzdžiu ir Vilniaus arkikatedros apšvietimo išmaniojo valdymo pristatymu. Nuskenavę QR kodą, jį galite pasižiūrėti vaizdo formatu.

Joel Esposito Riley Snelling Adrien Williams + Maxime Brouillet Francis Dzikowski Monika Nguyen L. Garbačauskas A. Jendovickis Viršelyje – Joel Esposito nuotrauka

Pozityvai ir spauda UAB „Spaudos praktika“ Redakcija už reklamos turinį neatsako. Perspausdinti straipsnius, reprodukuoti nuotraukas be leidėjo sutikimo draudžiama.

CENTRO žurnalas leidžiamas nuo 1998 m., ISSN 1392-6063.

Leidėjas VšĮ „Aplink tave“, Konstitucijos pr. 23B-12, LT-08105 Vilnius.

Tiražas – 4 000 egz.

Kaina – 4,90 Eur

Žurnalo partneriai:

„Dizaino istorijos“ rubrikoje susipažinkite su 60 metų Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedros praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Ką moka ir gali Lietuvos dizaineriai, pamatysite „Gero dizaino 2021“ nugalėtojų apžvalgoje.

14

Miško atspindžiai

30 Prizas Geras dizainas’21

Smagių akimirkų ir atradimų su mūsų žurnalu 2022 metais.

Vytautas

Mes rekomenduojame domėtis šiuose NT projektuose parduodamais būstais. Čia gausite mūsų žurnalo metinę prenumeratą. yit.lt/bustas/piliamiestis ● yit.lt/bustas/nauji-butai-vilniuje/naujasis-skansenas ● didlaukio3.lt ● aureahome.lt ● newmoon.lt ● merko. lt/vilnelesskverai ●giluziorivjera.lt/lt/butai ● lazdyneliuvingis.lt/lt/butai ● vytenio4.lt/lt/butai-biurai ● golife.lt ● 7vakarai.lt/butai

2 I 2021: 4 (119)

i

ARCHITEKTŪRA

Tarsi įsispraudęs pleištas, sujungiantis savyje užupietišką neužbaigtumą Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: Studija lape, architektai Tomas Lapė, Edvinas Kaltanas, Ieva Viliūtė, Emilija Liudvinavičiūtė Vieta: Vilnius, Lietuva Pastato plotas: 236 m² Įgyvendinta: 2021 m.

Fotografijų autoriai: L. Garbačauskas ir A. Jendovickis

Vienas seniausių, o šiandien ir vienas prestižiškiausių ir brangiausių Vilniaus rajonų – Užupis – traukia savo istorija, kultūra, išsaugotomis architektūrinėmis detalėmis ir ore tvyrančia bohemiška dvasia. Kartu su Vilniaus miestu šis rajonas auga ir modernėja, tačiau itin daug dėmesio skiriama jo savitumui ir išskirtinumui išsaugoti. Suteikti modernios dvasios, bet tuo pat metu kontekstualiai atsižvelgti į Užupio urbanistinį mastelį ir architektūrinį charakterį puikiai pavyko architektui Tomui Lapei su kolegomis, kurių projektuotas namas Krivis šiemet iškilo Užupio priemiesčio teritorijos pradžioje.

„Užupiškas“ morfotipas Sklypas, kuriame pastatytas vienbutis gyvenamasis namas Krivis, išties neeilinis. Jis patenka ne tik į Vilniaus senamiesčio apsaugos zoną, bet ir Vilniaus senojo miesto ir priemiesčių archeologinę vietovę. Projektuojant naujus statinius tokioje miestui reikšmingoje teritorijoje, itin svarbu atsižvelgti į vietos istoriją, morfotipą ir vyraujančias architektūrines detales.

4 I 2021: 4 (119)

Užupio kvartalo dalis tarp Krivių g. ir Baltojo skersgatvio pradėjo vystytis turėdama perimetrinio (senamiestinio) užstatymo požymių, tačiau jis nebuvo nuoseklus, tad šiandien šioje teritorijoje nusistovėjo mišrus perimetrinio-sodybinio užstatymo tipų hibridas. Tai – unikalus archikultūrinis reiškinys, kuriantis rajono autentiškumą. „Užupis nuo Baltojo skersgatvio gatvelės savo užstatymo charakteriu iš miesto pradeda virsti priemiesčiu – tirpsta perimetrinis užstatymas, daugėja vizualiai chaotiškai pabirusių sodybinio tipo pastatų. Ir nors nemažai jų kitados buvo pasiruošę aklinomis sienomis prisiglausti prie kaimyninio statinio, matyt, kažkuriuo metu sulėtėjęs Užupio užstatymo tempas ir leido susiformuoti tokiam mišriam ir Užupiškam užstatymo morfotipui, – pasakoja architektas Tomas Lapė. – Mūsų sklypas turėjo visas šias Užupietiškas savybes: iš vienos pusės, sodybinio tipo kaimyninis užstatymas, iš kitos – tarsi blokuotis pasiruošęs medinukas. Taip gimė namo Krivis tūris, jis – tarsi įsispraudęs pleištas ar medžio šaka, sujungianti užupietišką neužbaigtumą.“

Tarsi į orą pakilę siluetai Istorinis Užupio mastelis smulkus, pastatų siluetai neturi vienodo charakterio, o tai kuria šio rajono savitumą ir išskirtinumą. Siekiant dinamiškumo, didesni tūriai smulkinami pasitelkiant architektūrines priemones. Rajone dominuoja šlaitiniai stogai, fasadų spalvingumas – rudi tonai, sodybinis užstatymas.

Krivio namo architektūra projektuota siekiant jį maksimaliai priderinti prie smulkaus istoriškai susiformavusio Užupio mastelio. Dėl šios priežasties, žiūrint iš gatvės pusės, pastato tūris vizualiai suskaidytas į du mažesnius. Siekiant namo architektūrinio skulptūriškumo, suprojektuotas keturių šlaitų stogas. Jų geometrija leidžia sukurti prasislenkančias karnizo lūžio linijas fasade ir tai suteikia dinamiškumo bendram siluetui. Pasak projekto autorių, siekiant suderinamumo su spalviniu Užupio charakteriu, fasadų apdailai pasirinkta natūrali rūdžių spalva. „Fasadams ir stogui pasirinkta ta pati apdailos medžiaga, šiuo atveju corten metalo lakštai – jos ruda gyva (reaguojanti į atmosferos

2021: 4 (119) I 5

poveikį) spalva puikiai tiko prie istorinio senamiesčio čerpių stogų ir leido išsaugoti pastato silueto monumentalumą, – sako T. Lapė ir priduria: – Beje, pagrindiniame fasade dar turi atsirasti 4 metrų aukščio skulptūra Krivis – į fasadą atremta krivio lazda – kvietimas užeiti.“ Iš pirmo žvilgsnio santykinai mažą gyvenamojo namo fasado dalį užima langai. Tačiau, architekto teigimu, langų pastate tikrai nėra mažai, jie veikiau yra sugrupuoti į vientisas plokštumas, kurios, kontrastuodamos su aklinomis fasadų plokštumomis, pabrėžia pastato erdvinę struktūrą – tarsi į orą pakilusius du identiškus tradicinio silueto namukus.

Skirtingų funkcijų derinys Beveik 236 m² vienbutis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų su rūsiu ir jame telpa trys skirtingos, tačiau tarpusavyje susijusios funkcijos: gyvenamoji-butas, komercinė-galerija ir kūrybinė-menininko studija, arba dirbtuvės. Gyvenamosios erdvės suprojektuotos pastato gilumoje, o pastato priekyje palei Krivių gatvę pirmame ir antrame aukštuose įrengta galerija ir studija.

Pirmame aukšte taip pat suprojektuotas holas, gyvenamasis kambarys su valgomuoju ir virtuve, du vonios kambariai ir atskiras įėjimas į galeriją iš lauko. Antrame aukšte – namo šeimininkų miegamasis su drabužine, du vaikų kambariai ir

bendras vonios kambarys. Rūsyje – holas, katilinė, poilsio kambarys, pagalbinė patalpa, vonios kambarys bei nešildoma pagalbinė patalpa su atskiru įėjimu iš lauko. Pastato vidaus erdvės tikslingai suplanuotos taip, kad darniai sujungtų net tris skirtingas funkcijas, bet tuo pat metu išsaugotų erdvės pojūtį viduje.

Erdvės ir vientisumo pojūtį namo Krivis viduje taip pat padeda kurti minimalistiniai interjero sprendimai. Atvertos gelžbetonio sienos, neutralūs tonai, paslėptos durys – visa tai kuria modernų industrinį žavesį. „Nuo pat pradžių buvo aišku, kad interjere gros meno darbai, o jiems reikia šviesos, erdvės ir neutralaus fono. Visur, kur tik įmanoma, palikome konstrukcinių sienų g/b

6 I 2021: 4 (119)

apdailą, visa kita tapo balta arba neutralia ąžuolo grindų spalva“, – aiškina architektas T. Lapė. Šiandien priešais Vilniaus Užupio gimnaziją iškilęs namas Krivis savo išskirtine architektūrine kompozicija traukia tiek Užupio gyventojų, tiek svečių akį. Būdamas unikalus, pastatas savo medžiagiškumu ir tūriais subtiliai įsilieja į Užupio urbanistinį charakterį. Anot T. Lapės, būtent tokia neįprasta namo forma tapo didžiausiu iššūkiu tiek jam, tiek konstruktoriams, tiek darbus atlikusiems statybininkams.

Vis dėlto sėkmingai įgyvendintas projektas tapo dar viena Užupio architektūrinę įvairovę papildančia dalimi, kuri kviečia pamatyti, užeiti, bendrauti.

2021: 4 (119) I 7

i

architektūra

Zibi House revoliucinis konceptas Tekstas: Agnės Tamašauskaitės. Architektai: Paolo Ferrari.

Vieta: Gatino miestas, Kanada. Plotas: 260 m² Įgyvendinta: 2020 m. Fotografijų autorius: Joel Esposito

Otavos ir Gatino Zibi namuose, kurie buvo atidaryti visuomenei praėjusių metų pradžioje, nėra nieko tradicinio.

Tačiau to ir buvo galima tikėtis, turint omenyje, kad ši struktūra buvo sukurta kaip fizinis revoliucinio koncepto įkūnijimas: tai 13,8 hektaro miesto pakrantės, besiruošiančios tapti progresyviausiu Kanados miestu mieste, plėtros projektas.

Specialiai šiam projektui Toronte įsikūrusios studijos Paolo Ferrari suprojektuota demonstracinė salė Zibi House iš tiesų labiau primena namus, o ne prekybos galeriją.

Unikalūs potyriai kiekviename kambaryje P. Ferrari pritaikė savo išskirtinį holistinį požiūrį, projektuodamas struktūrą, apimančią daugybę šviesos pripildytų patalpų, kurios spinduliuoja šilumą, yra patraukiančios ir netikėtai rafinuotos. Prie įėjimo esantis kambarys padengtas medienos detalėmis ir jame įrengtas didžiulis Zibi plėtros modelis. Kitos arčiausiai esančios patalpos yra posėdžių salė ir biuras.

Erdvė novatoriškam projektui Naujasis nacionalinio sostinės regiono miestas mieste Zibi – be sienų, persmelktas istorija ir žvelgiantis į ateitį. Tai rajonas, iš kurio atsiveria vaizdas į Otavos upę, jame gyvens daugiau nei 5 000 žmonių ir bus sukurta daugiau nei 6 000 darbo vietų.

Vieta, kurioje verslininkai sukurs tūkstančius kvadratinių metrų gyvybingos komercinės erdvės, įskaitant aikštę ir mažmeninės prekybos taškus prie upės. Vieta, į kurią dėl beveik 3,5 hektaro žalių upės krantų gyventojai ir lankytojai galės pabėgti iš miesto centro, kurioje laisvalaikis, pramogos ir poilsis bus darniai plėtojami kartu. Manoma, kad tai bus tvariausias Kanados rajonas, apimantis gyvenamąsias, komercines ir bendruomenės susibūrimo erdves. Jis ne tik teiks pirmenybę į ateitį orientuotam tvarumui, bet ir nepamirš viso regiono istorijos.

Duris atvėręs demonstracinis pastatas Zibi House leidžia išvysti į tai, kas laukia, kai miestas bus baigtas. Unikaliam dizainui sukurti buvo pakviesta garsi daugiadisciplinė firma Paolo Ferrari Studio. Toronte įsikūrusios komandos buvo paprašyta sukurti vietą, kuri būtų tiek kultūros centras, tiek renginių erdvė, tiek bendruomenės orientyras viename. „Norėjome šį projektą pristatyti visuomenei naujovišku būdu, – sako architektas Paolo Ferrari. – Su Zibi House stengėmės sukurti kažką tikrai emocingo ir skambaus, pasidžiaugti projekto aplinkosaugos ambicijomis ir regioniniu paveldu.“

8 I 2021: 4 (119)

Kiekvienas kambarys pabrėžia vieną ar kitą unikalų pakrantės plėtros projekto elementą, sujungia skirtingas architektūrines detales su patirtimi, skirta stimuliuoti vienam iš penkių žmogaus pojūčių. Sodrios spalvos garso kambaryje prie lubų pritvirtintas juodas kūgis, kuriame groja vietinių Otavos ir Gatino miestų autorių muzika. Medinėmis daily-

2021: 4 (119) I 9

lentėmis dekoruotame, šviesaus medžio suolais ir stalais užpildytame kvapų kambaryje baltomis arkinėmis lubomis surinktos įvairios vietinių augalų rūšys, o vietiniai skoniai išryškinami elegantiškame ir šviesiame skonio kambaryje. „Mums buvo įdomu iš naujo įsivaizduoti, kaip būtų galima pateikti informaciją ir užmegzti emocinį ryšį su svečiu, – teigia Paolo Ferrari. – Mes sukūrėme erdves, įkvėptas vieno iš penkių žmogaus pojūčių. Tai būdas papasakoti apie skirtingas būsimo projekto savybes.“

interjere buvo pasirinktas siekiant priminti vietinį uolėtą reljefą, grindys padengtos skirtingomis medžiagomis, pvz., pilku akmiu, raudonu kilimu ir tamsia bei šviesesne mediena.

Medinės grindys buvo sukonstruotos naudojant rąstus, ištrauktus iš Otavos upės, o visi projekto baldai buvo specialiai sukurti ir pagaminti Kanadoje, P. Ferrari studijoje. Visos medžiagos buvo tikslingai parinktos kiekvienai vidaus erdvei, atsižvelgiant į jos funkciją.

Kiekvienoje erdvėje P. Ferrari kuravo ir Zibi aplinkos įkvėptą medžiagų paletę. Pačiame centre lankytojus sveikina aukštoji medlieva – rytinėje Šiaurės Amerikoje augantis medis. Šis vietinis egzempliorius pasirinktas tarsi duoklė vietos istorijai bei Zibi plėtros projekto įsipareigojimui laikytis One Planet apibrėžtos tvarumo sistemos. Aglomerato akmuo

Žvilgsnis į ateitį Simboliškai, jog Zibi House turas baigiasi kelione į dangų ir žvilgsniu į ateitį. Ant aštuonių aukštų jūrinių konteinerių bokšto, kurio konceptą sukūrė Toronto architektūros firma Partisans, o įgyvendino Studio Ferrari – pastatyta stiklinė apžvalgos aikštelė, iš kurios atsiveria platūs plėtojamos pakrantės teritorijos vaizdai. Iš aikštelės galima tiesiogiai pamatyti dabartinį kraštovaizdį ir metaforiškai pažvelgti į visa tai, kas laukia ateityje. „Kadangi Zibi House įsikūręs pačioje statybvietėje, pastato išorė ir aplinka buvo palikta grynai utilitarinė“, – priduria Studio Paolo Ferrari specialistai.

Ferrari įkūrė to paties pavadinimo studiją po to, kai pasidarbavo Yabu Pushelberg įmonėje, turinčioje biurus Niujorke ir Toronte. Čia jis ėjo dizaino direktoriaus pareigas. Ferrari studijavo Ontarijo meno ir dizaino koledže, dabartiniame OCAD universitete Toronte, taip pat sukūrė baldų kolekciją.

Be šio nekilnojamojo turto biuro, jo projektai Otavoje apima pirmąjį Kanados Holokausto paminklą, Kanados Parlamento lankytojų centrą ir atnaujintą bei išplėstą miesto Nacionalinį meno centrą.

Studio Ferrari projektas Zibi House šiais metais užėmė pirmąją vietą LOOP Design Awards 2021 m. interjero dizaino kategorijoje. LOOP Design Awards siekia atkreipti dėmesį į architektūrinę įvairovę ir pagerbti išskirtinį dizainą. Savo architektūriniais iš interjero dizaino sprendimais Zibi House, pasak autorių, turėtų būti ta vieta, kuri skatintų dialogą ir suteiktų malonių išgyvenimų. „Paprasčiau tariant, – paaiškina P. Ferrari, – mūsų tikslas yra įkvėpti, tad tikimės, jog svečiai išvyks kupini džiaugsmo.“

10 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 11

i

architektūra

Šviesus ir prabangus jūrinis konteineris Tekstas: Agnės Tamašauskaitės. Architektai: Full Fat Design Project.

Vieta: Torontas, Kanada. Plotas: 54,35 m². Įgyvendinta: 2021 m.

Space, yra žinoma dėl aukštos kokybės kavos ir arbatos gėrimų, kurie ne tik apgalvotai paruošti, bet ir patiekti. Unikalaus dizaino kavinės papildo įmonės kuriamą išskirtinės kokybės konceptą, nes jų interjerai leidžia patirti išskirtinių įspūdžių. Besikeičiančios Cloud Room šviesos, pailgo deimantinio rašto interpretacijos ir akmeniniai paviršiai tokioje mažoje erdvėje žavi dizainerius ir suteikia išskirtinę patirtį kavinės lankytojams. „Projektuodami Milky’s iš pradžių galvojome, kaip geriausiai galėtume kažkieno rytinės kavos gėrimo rutiną paversti unikalia, žadinančia gerą nuotaiką. Kurdami Cloud Room, pradėjome ieškodami galimybių sulėtinti savo svečių gyvenimo tempą ir leisti jiems įvertinti akimirką“, – pasakoja F. Greenbergas.

Anot projekto autorių, mintis, kad viskas, kas supa produktą, taip pat svarbu kaip ir pats siūlomas produktas – nuo pristatymo iki priėmimo, – padėjo suformuoti Milky’s Cloud Room koncepciją. Konteinerio viduje apgalvotas kiekvienas dizaino elementas, nuo siauros spalvų paletės iki unikalių puodelių, naudojamų kiekvienam gėrimui, – visa tai sukuria laiką sulėtinančią erdvę.

Fotografijų autorius: Riley Snelling

Nesenstantis minimalizmas interjere Kanadoje įsikūrusios kavinės Milky’s kūrėjai pažvelgė į kitokią nei įprasta, švelnesnę, jūrinių gabenimo konteinerių dizaino pusę. Ne vieną apdovanojimą pelniusios, į išskirtinį dizainą orientuotos kavinės Milky’s naujosios patalpos pavadinimu Cloud Room duris atvėrė Toronto Stackt turguje. Šiemet oficialiai atidarytas Cloud Room jau spėjo patraukti tiek dizainerių, tiek lankytojų akį unikaliais interjero sprendimais, kurie jūrinį konteinerį pavertė šviesia ir prabangia erdve.

Užeiti kviečia dinamiškai besikeičiančios šviesos ir baras, skirtas rankų darbo kavai ir arbatai ruošti. Prabangaus minimalizmo dvasią kūrė Full Fat Studio architektai. Gaubiantis, geometriniais raštais išraižytas travertinas ir jo smėlėta kalkakmenio spalva suteikia kavinei šiek tiek nežemišką pojūtį, kurį dar labiau pabrėžia negausūs baldai ir vyraujantis ekstremalus minimalizmas.

Erdvė, kuri sulėtina laiką Milky’s kavinių tinklas save vadina kavos ir laimės tiekėju. Fraserio Greenbergo įmonė, kuriam taip pat priklauso aplinkai nekenksminga, kokybišką dizainą vertinanti kietmedžio grindų dangų įmonė Relative

Cloud Room, arba lietuviškai Debesų kambarys, pavadinimą gavo dėl dinamiško, besikeičiančio apšvietimo, kuris sukuria šešėlius ant trimačio travertino rašto, dengiančio tiek konteinerio sienas, tiek lubas. Šis unikalus efektas imituoja per sieną judančių debesų šešėlius. Šviesa juda labai lėtai, todėl šešėlių keliavimas nepastebimas iš pirmo žvilgsnio, bet pamatomas per laiką, kurio reikia kavai užsakyti ir paruošti. Visas kavinės apšvietimas suprojektuotas taip, kad pabrėžtų erdvės kontūrus, žaistų ant kalkakmenio paviršiaus ir apgaubtų lubas.

Cloud Room suprojektavo ir pastatė Full Fat Studio. Batay-Csorba Architects specialiai Milky’s kavinių tinklui sukurtos architektūrinės kalbos ir grafinių raštų įkvėptas Cloud Room suteikia pažįstamą, tačiau naują jausmą. Medžiagų, spalvų, raštų ir detalių pokyčiai yra tai, kas erdves daro skirtingas.

Visas interjeras pritaikytas jūrinio konteinerio apdailai. Travertino sienas ir lubas gamino Marbela. Įmonė Anony suprojektavo išmaniuosius šviestuvus, leidžiančius valdyti apšvietimo kiekį ir keisti kavinės atmosferą, be to, jie sukuria debesų efektą.

Kiti interjero elementai taip pat tikslingai apgalvoti ir pritaikyti prie kuriamo minimalizmo. Itin smulkiu eglutės raštu dengtos medienos grindys, specialiai suprojektuoti balti vidaus baldai ir juodi langų rėmų, kėdžių, kavinės įrangos akcentai. Projektą parengusi įmonė siekė ramaus ir klasikinio dizaino. „Kurdami interjerą norėjome, kad antroji mūsų kavinė būtų akivaizdžiai Milky ir turėtų savo išskirtinumą, – sako Fraseris Greenbergas, Milky įkūrėjas ir Full Fat Design partneris. – Natūralų akmenį pasirinkome dėl jo ilgaamžiškumo ir kuriamos prabangos, o debesų efektas buvo mūsų koncepcija dėl jų greičio ir nenuspėjamumo.“ Cloud Room – tai kavinė-baras, skirtas dėmesiui atkreipti ir Milky produktų pasiūlai išplėsti. Kruopščiai atrinkta ir prie bendro projekto koncepto pritaikyta įranga atrodo niekuo neypatinga, tačiau leidžia atrasti daugiau būdų, kaip sukurti specialią kavą ir arbatą. Klasikiniame interjere subtiliai integruotos šiuolaikinės technologijos ir įrankiai suteikia naujų galimybių naujiems, kiekvieną sezoną išleidžiamiems gėrimams. Vadovaujantis sezoniniais skoniais, jausmais ir originalumu, visi gėrimų receptai gaminami vietoje. Negana to, gėrimų skoniai išskirtinai pritaikomi prie konkrečios kavinės interjere vyraujančių sprendimų.

Projekte Cloud Room tai – šviesa, ramybė, klasika ir prabanga.

12 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 13

ARCHITEKTŪRA

Miško atspindžiai Tekstas: Agnės Tamašauskaitės Architektai: Bourgeois / Lechasseur architects Vieta: Kvebekas, Kanada Sklypo plotas: 8 300 m² Pastato plotas: 80 m² Įgyvendinta: 2021 m.

Fotografijų autoriai: Adrien Williams + Maxime Brouillet

Vos keletas metrų nuo įspūdingiausių Kvebeko miesto ir jo apylinkių kraštovaizdžių galima rasti naują išskirtinį atostogų namą. Reflection (liet. Atspindys) yra Kvebeke įsikūrusių Bourgeois Lechasseur architektų darbas, perteikiantis šiuolaikinį, universalų požiūrį į išsinuomojamus atostogų namelius. Pirmiausia autoriai eksperimentavo su prabangiais Charlevoix Dômes būstais, o paskui – su šiek tiek nostalgiškais Cabin A. Reflection. Tai yra naujausias jų projektas, apimantis dviejų šiuolaikinių namelių sąveiką miške.

Į intymų santykį su gamta Nuo pat įkūrimo 2011 m. Bourgeois / Lechasseur architects studija sulaukė dėmesio dėl kruopščiai parengtų komercinių ir privačių projektų. Architektų susižavėjimas didingais Kvebeko kraštovaizdžiais ir dramatiškomis Magdalenos salų uolomis paskatino juos nuolat ieškoti naujoviškų sprendimų, nepamirštant savo šaknų. Būtent tokį autorių požiūrį atspinti ir projektas Reflection.

Plokščiame žemės sklype netoli vieno iš populiariausių Kvebeko slidinėjimo kurortų Massif PetiteRivière-Saint-François pastatyti du identiški nameliai. Didžiausiu iššūkiu architektams buvo įtraukti namelių svečius į intymų santykį su gamta, o ne tiesiog juos akinti stulbinančiais vaizdais. Pagrindinis dizaino

14 I 2021: 4 (119)

tikslas, pasak Bourgeois / Lechasseur architecs komandos, – sukurti būstą, kuris beveik išnyktų tarp medžių.

Bendra atvykimo ir automobilių stovėjimo aikštelė pasiekiama neasfaltuotu keliu, sujungtu su vietiniais pėsčiųjų takais. Siekiant užtikrinti maksimalų svečių privatumą, du minimalistinio dizaino nameliai buvo pastatyti penkiasdešimties metrų atstumu vienas nuo kito. Vienas jų žvelgia į rytus, o kitas – į vakarus.

Ryškiausias jų architektūrinis bruožas – visiškai įstiklintas veidrodinis fasadas miško fone. Tamsintos medinės juostos dengia kitus tris fasadus, sustiprindamos įsiliejimo tarp šalia esančių medžių pojūtį.

Ištrinamos interjero ir eksterjero ribos Šiek tiek į vidų įstumti įėjimai į abu namelius, esantys kiekvieno jų šone, pertraukia fasadų vientisumą. Šis žingsnis būdingas Bourgeois / Lechasseur specialistams, nes jiems aiškiai patinka sulieti ribas tarp eksterjero ir interjero. Lauko fasaduose naudojama tamsaus medžio apdaila, regis, persikelia į vidų per visą svetainės ilgį, o viduje naudojamos šviesios pušies medienos lubos atkartojamos lauke, įėjimo zonoje.

Kiekviename iki šešių asmenų apgyvendinančiame namelyje yra jauki svetainė-valgomasis su židiniu, taip pat du uždari miegamieji ir prašmatnus vonios kambarys. Negana to, svečiai gali mėgautis atpalaiduojančia lauko SPA aplinka.

Greita surenkamoji gamyba Šiam projektui įgyvendinti Bourgeois / Lechasseur architektai nusprendė eksperimentuoti su surenkamaisiais

i

gaminiais. Kiekvienas Reflection namelis susideda iš dviejų modulių, surinktų gamykloje dar prieš išplukdant juos į statybvietę, kur moduliai buvo sujungti tarpusavyje. Toks santykinai paprastas procesas, pasak autorių, vis dėlto sukėlė netikėtų iššūkių, įskaitant įvairias mechanines modulių jungtis. Galutinio surinkimo metu reikėjo kruopščiai koordinuoti darbus statybvietėje: čia buvo išlietos betono plokštės ir sumontuotos ilgos veidrodinės stiklo sienos.

Itin daug dėmesio buvo skirta veidrodinių fasadų apdorojimui, pirmiausia siekiant išvengti pavojingų paukščių atsitrenkimų. Atlikus analizę ir tyrimus buvo sukurtas produktas, kurį patvirtino gerai žinoma Audubon draugija ir keletas kitų paukščių apsaugos asociacijų. Žmogaus akiai beveik nepastebimi paukščius atgrasantys langų žymekliai buvo kruopščiai sumontuoti gyvenamąją erdvę dengiančių stiklų išorėje. „Daugelio kanadiečių širdyse slypi tas nostalgiškas gamtos ilgesys, dažnai įsivaizduojamas kaip kaimiškas rąstinis namelis, pasislėpęs kažkur miške. Tačiau šiandieniniai keliautojai ieško patogumo ir poezijos. Būtent tai Reflection projektas ir suteiks svečiams, pasinersiantiems į aplinkinį mišką“, – sako Bourgeois / Lechasseur meistrų komanda. Šios firmos darbai jau ankščiau sulaukė didelio pripažinimo dėl EstNord-Est – tarptautinės menininkų rezidencijos, esančios 100 kilometrų į rytus nuo Kvebeko. Vėliau architektai pastatė ir daugiau projektų visame Šárlevojaus (Charlevoix) regione, vienoje patraukliausių Kvebeko turistinių vietų, kurioje taip pat išlaikomas pagrindinis Bourgeois / Lechasseur kūrėjų dizaino principas – ryšys su supančia gamta.

2021: 4 (119) I 15

i

interjeras

Šviestuvų žvaigždynas vaikų ugdymo centre Tekstas: Agnės Tamašauskaitės. Architektai: BAAO Architects. Vieta: Niujorkas, JAV. Plotas: 1022 m². Įgyvendinta: 2021 m. Fotografijų autorius: Francis Dzikowski

Bet kurios erdvės interjero dizainą sudaro daugybė veiksnių. Tai ypač aktualu edukacinėms vietoms, kuriose reikia atsižvelgti ne tik į patalpų paskirtį, bet ir į jose laiką leidžiančių žmonių amžiaus grupę. Auklėjančios, bet utilitarinės erdvės kūrimas visada buvo sudėtingas procesas ir tam, kad būtų išlaikytas reikiamas balansas, ieškoma skirtingų sprendimų.

Barker Associates Architecture Office (BAAO) suprojektuotas vaikų ugdymo centras atsiriboja nuo įprastos Disnėjaus įkvėptos estetikos ir atsigręžia į neutralius tonus bei sudėtingas detales tam, kad sukurtų dinamiškas grafines erdves.

Miesto vaikų ugdymo centras yra daugiafunkciame pastate, Viljamsburgo pakrantės kaimynystėje, Brukline. Architektų tikslingai parinktos interjero detalės puikiai atspindi pastato funkciją ir kuria žaismingą atmosferą vaikams nuo 2 iki 12 metų.

tai – tik puse aukščio. Tokiu sprendimu BAAO architektai siekė suteikti vizualų privatumą vaikams ir galimybę stebėti aplinką mokytojams.

Lenktos arkinės angos, mėlyni tonai ir kabamųjų šviestuvų žvaigždynas – visa tai leidžia sukurti naują, modernią, bet šiltą ir jaukią Niujorko vaikų ugdymo įstaigą.

Funkcinis ir estetinis ryšys

Pandemijos paskatinti pokyčiai

Kiekviena Miesto vaikų ugdymo centro erdvė ir kiekvienas paviršius, įskaitant lubas, buvo suprojektuotas apgalvotai ir neatsitiktinai. Ikimokyklinio ugdymo klasės ir mokytojų kambariai įrengti pirmame pastato aukšte, o vyresniems mokiniams skirtos popamokinės programos užima viršutinę dalį, į kurią veda netoli registratūros zonos esantys laiptai. Iš viršutinio koridoriaus patenkama į specializuotas klases, skirtas maistui gaminti, judėti, teatro pamokoms ir tiksliesiems mokslams, technologijoms, inžinerijai bei matematikai. Ten įrengtoje poilsio erdvėje yra laiptų formos kėdės, o sienose integruotos sėdimosios vietos neoficialiems susibūrimams.

BAAO Architects darželio ir mokyklos projektas buvo įgyvendinamas per koronaviruso pandemiją, todėl buvo atlikta tam tikrų pakeitimų. „Pandemija paskatino padaryti kai kuriuos vėdinimo patobulinimus – sumontuoti elektroninius ir ultravioletinės šviesos ŠVOK filtrus, įrengti bekontakčius apsaugos ir registracijos punktus, taip pat atidaromus langus, kad šviesos ir šviežio oro patektų į visas klases“, – pasakoja BAAO komanda.

Antro aukšto koridoriuje BAOO komandos įrengtos rakinamosios spintelės įgavo miesto panoramos pavidalą ir apgaubė centrinės atviros erdvės tūrį. Pro langus atsiveria vaizdas į kiemą ir už jo vingiuojančią gatvę, tačiau viduje akį dar labiau traukia įvairių tipų ir dydžių šviestuvai, pakabinti taip, kad sukurtų animuotą lubų plokštumą. Apšvietimo dizaino išdėstymas neatitinka įprasto linijinio modelio. Apvalūs lubiniai šviestuvai taip pat yra organiškai išdėstyti grupėmis.

BAAO Architects – tai Niujorke įsikūrusi, apdovanojimų pelniusi daugiadisciplinė komanda, daugiausia dėmesio skirianti erdviniams ir medžiagiškumo sprendimams, atsižvelgianti tiek į kintančius šiuolaikinių žmonių poreikius, tiek į aplinkos kontekstą. BAAO darbai apima viešąjį ir privatų sektorius, architektai projektuoja įvairius statinius, įskaitant privačias rezidencijas, kuria interjerus ir įgyvendina institucinius bei mažmeninės prekybos projektus regioniniu ir tarptautiniu mastu. BAAO pagalvojo apie kiekvieną Bruklino vaikų ugdymo centro erdvę ir kiekvieną paviršių, papildė interjerą žaismingais elementais. Tai dar vienas tiek funkciškai, tiek estetiškai sėkmingai įgyvendintas projektas.

Neutralūs šilti tonai

Neįprastos detalės žadina smalsumą Daugiau nei 1 000 m² Miesto vaikų ugdymo centre įrengtos šešios ikimokyklinio ugdymo klasės ir centrinė dviejų aukštų patalpa atviromis lubomis, kurią apšviečia didelis vitrininis langas. Į ją patenkama iš kiekvienos klasės, tai – savotiška susibūrimo erdvė. Neįprastos detalės, tokios kaip lenkta, pastorinta siena, kurioje yra registratūros stalas ir vaikams skirtos saugyklos, bei ant tamsiai mėlynų lubų kabantys įvairių formų šviestuvai žadina smalsumą ir išskiria šią erdvę iš kitų.

Pro įvairių formų ir dydžių angas bei langus tarp centrinės susibūrimo zonos ir klasių šviesa patenka į aplinkines patalpas abiejuose aukštuose ir sujungia erdves vizualiai.

Pačios klasės sujungtos dvigubomis durimis ir bendrosiomis erdvėmis, kaip antai vonios kambariais, taip pat žaidimų praustuvais. Vonios kambario sienos suprojektuotos neįpras-

16 I 2021: 4 (119)

Miesto vaikų ugdymo centro interjero apdailai pasirinktos šviesių atspalvių medinės grindys ir tų pačių lentinių grindų plokščių įrėminti langai bei įėjimai į klases. Tai subtilus gestas, sukuriantis materialų tęstinumą tarp horizontalių ir vertikalių paviršių.

Kiti elementai – baltos sienos su mėlynos spalvų gamos akcentais ir grafinėmis formomis sudalintos pilkos akustinės plokštės. Akustinės veltinio plokštės, pasak projekto autorių, suteikia vizualinės traukos ir jaukumo, šiltumo įspūdį. Vis dėlto ugdymo įstaigos patalpų tikslas – kelti smalsumą, bet neatitraukti viso vaikų dėmesio, todėl komanda naudojo santūrią baltų, pilkų ir įvairių mėlynų atspalvių akcentinę paletę.

Sodri mėlyna spalva ypač išryškina lubas ir nors ji nemėgdžioja natūralaus dangaus, atsveria neutralius kitų paviršių atspalvius.

Panašiai kaip langai, žiūrintys į kiemą, durys pasižymi stačių kampų ir lenktų kraštų deriniu. Nors patys langų ir durų rėmai statūs, juos supa kreivėmis lenkta medinė apdaila.

2021: 4 (119) I 17

INTERJERAS

i

Šiuolaikinio prabangaus dizaino butas su terasa iš trijų pusių tarytum jachta plaukia virš Austrijos sostinės stogų. Įžengusius pro Penthouse L – 9 ir 10 aukštus užimančio buto naujame Vienos pastate duris, pasitinka ramūs tonai ir prabanga dvelkiančios medžiagos. Šio didžiulio projekto, apimančio net 165 m² vidaus erdvės ir 380 m² lauko terasų, autoriai – vietinė architektūros studija Destilat Design, kuri tikrai nėra naujokė kuriant didžiules, įspūdį darančias erdves.

Bendras Penthouse L mansardinio buto interjero sprendimas – įspūdinga prabangių medžiagų ir paprastų formų sąveika. Pasak Destilat Design komandos, būsto dizainą labiausiai įkvėpė jo vieta ir unikalios charakteristikos. Tokia didžiulė erdvė, supama dar didesnės terasos iš trijų jos pusių, – išskirtinis atvejis. Dar daugiau, šie moderniai įrengti apartamentai turi privačią lauko sauną, sūkurinę vonią ir bekraštį baseiną, iš kurio atsiveria pavydėtini Vienos stogų vaizdai.

Klasikinio modernizmo paveikslas Penthouse L apartamentų interjeras pasižymi stilingu medžiagų deriniu visoje erdvėje. Svetainė – tarsi klasikinio modernizmo paveikslas su šiek tiek paaukštinta juodos porceliano keramikos siena, įtaisyta

Penthouse L –

prabangios medžiagos ir paprastos formos Tekstas: Agnės Tamašauskaitės. Architektai: Destilat Design Studio. Vieta: Viena, Austrija Plotas: 165 m² gyvenamasis ir 380 m² terasa. Įgyvendinta: 2020 m. Fotografijų autorė: Monika Nguyen

18 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 19

marmuriniame pagrinde. Ši erdvės akcentu tapusi siena yra suporuota su centriniu svetainės elementu – balto marmuro bioetanolio židiniu.

Greta jo – į antrą buto aukštą vedantys laiptai, suprojektuoti taip, kad atrodytų tarsi nesvarūs: jų metaliniai laipteliai subtiliai laikomi centrinės atramos ir filigraninių statramsčių turėklų.

Marmuro, porceliano ir aukštos kokybės veliūrinių medžiagų paletę papildo medžio tekstūra. Tamsių atspalvių mediniai baldiniai bei sienų dekoro elementai sukuria vientisą išvaizdą ir taip vizualiai sujungia visas apartamentų erdves ir suteikia kambariams šilumos bei jaukumo.

Daugelis pagal užsakymą pagamintų medinių baldų suprojektuoti tarsi kabantys ore – nuo drabužinės ir miegamojo su atskiru vonios kambariu iki buduaro su prabangiu tualetiniu-kosmetiniu stalu.

Kontrastai ir išraiškingos detalės Pasitelkus medžio lukšto apdailą, į sieną buvo įmontuota daug sandėliuoti skirtų lentynų ir daug paslėptų durų. Žemiški medžio elementai sudaro aiškų kontrastą buto grindims: reprezentacinėse patalpose – blizgiai, šviesiai didelio formato porcelianinei keramikai, o privačiose patalpose – aukštos kokybės šviesių tonų veliūrinei dangai. Visos šios medžiagos kartu su iš galo apšviestais veidrodžiais ir išsklaidytu sieniniu apšvietimu subtiliai primena 1970-ųjų stilistiką.

Erdvi virtuvė su valgomuoju, lenktomis formomis taip pat primena laivo dizainą. Už itin blizgių baltų virtuvės fasadų Destilat Design komanda įmantriai, iki menkiausių smulkmenų suprojektavo tamsios riešutmedžio spalvos interjero sprendinius.

Destilat Design 2008 m. įsteigė Haraldas Hatschenbergeris, Thomas Neuberis ir Henningas Weimeris. Įmonė kuria tiek architektūrą, tiek interjero ir baldų dizainą privačioms ir viešosioms erdvėms. Destilat Design patirtimi, idėjomis ir skoniu patiki ne tik vietiniai, bet ir klientai iš viso pasaulio. Dizaino studijos, kurios būstinė yra Vienoje ir Lince, skiriamasis bruožas – holistinis požiūris. Juo remdamiesi dizaineriai kuria sudėtingiausias koncepcijas. „Penthouse L projektas buvo skirtas nuosekliai visumai sukurti ir daugybės klientų idėjoms išgryninti. Siekėme sutelkti jų viziją ir nukreipti juos tinkame linkme sprendimų priėmimo procese“, – sako projekto autoriai, Destilat Design komanda.

20 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 21

Išmani nuo požemių iki skliautų: Vilniaus katedroje protingo namo sistema ne tik valdo apšvietimą

Išmanumui bažnyčioje ne vieta? Anaiptol.

Ypač jei tas pastatas stovi pagrindinėje šalies aikštėje ir jame ne tik vyksta religinės apeigos, bet ir priimamos svarbios delegacijos, saugomas itin vertingas sakralus menas. Supratote teisingai, nuo šalies istorijos neatsiejama Vilniaus katedra – bene pirmasis visuomeninės paskirties objektas Lietuvoje, kuriame pritaikyti pažangūs technologiniai sprendimai puoselėja kultūrinę objekto vertę, atliepdami šiuolaikinius lūkesčius.

Suvokti, kiek balto ir juodo XIII a. iškilusiai šventovei teko regėti, daugeliui lietuvių veikiausiai padėtų nebent dėmesinga pažintis su istoriniais šaltiniais. Visgi žinoti bent jau tai, kad Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedros bazilika yra Lietuvos krikšto simbolis, vertėtų kiekvienam. Dabar – ir faktą, jog įspūdingo interjero apšvietimas bei kitos funkcijos 2003 m. čia buvo automatizuotos meistriškai suprojektavus JUNG KNX standarto pastatų automatikos sistemą – šiemet ji dar ir renovuota.

22 I 2021: 4 (119)

„Išskirtinės reikšmės ir paskirties architektūrinis objektas tapo protingu namu, leidžiančiu kurti, modifikuoti bei valdyti skirtingus apšvietimo scenarijus netgi per nuotolį. Tarkime, suprogramuoti, kad konkrečią mėnesio dieną ir valandą katedra savarankiškai „pabustų“, t. y. įjungtų šiokiadienio apšvietimą. Nustatytu metu jis gali automatiškai persijungti į skirtą pamaldoms, o dar vėliau dieną – pritaikytą vestuvėms ar kitoms specialioms iškilmėms. Ir, žinoma, vienu spustelėjimu vakare absoliučiai visas šviesas katedroje galima išjungti“, – pasakoja jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis.

Katedros „nervų sistema“ atgijo požemiuose Sinergiškai veikiantis ir lengvai valdomas išmanusis apšvietimas tokioje didelėje erdvėje pirmiausia atliepia patogumo poreikį, mat visus sprendimus vienijančios KNX sistemos valdymas telpa zakristijoje įrengtame jutikliniame ekrane ir mobiliojoje programėlėje.

Įjungti ar išjungti apšvietimo scenarijų galima ir jungikliais, visgi galimybė sukurti atokiausių koplyčių scenarijus ar juos aktyvuoti nepajudant iš vietos vien skamba gerokai komfortiškiau. Tiesa, nereiktų pamiršti ir kitų savybių, kuriomis pasižymi toks modernus pastatas, – funkcionalumo bei ekonomiškumo.

Anot R. Skurdenio, lyginant pirmuosius katedros automatizavimo sprendimus ir tai, kokia išmani ji yra šiandien, progresas išties nemenkas ir pareikalavęs pastangų bei laiko. „Pavyzdžiui, nors kai kurie prožektoriai veikdavo pagal scenarijus ir visus juos valdyti buvo galima iš vienos vietos, tai buvo įmanoma padaryti tik naudojant jungiklius. Ne iškart automatizuotas ir koplyčių apšvietimas. Norint varijuoti įdomesniais čia saugomų relikvijų ir bažnytinio paveldo meno kūrinių apšvietimo būdais, palengvinti jų valdymą, reikėjo patobulinti protingo namo „nervų sistemą“ – katedros požemiuose atradus senuosius kabelius prie jų montuoti naujus ir taip sukurti bendrą protingo namo tinklą“, – komentuoja R. Skurdenis. Šv. Kazimiero, Turino drobulės, Šv. Stanislovo ir Gailestingumo koplyčios šiandien turi perspektyviausiu apšvietimo reguliavimo tipu laikomą DALI apšvietimą – jis įrengtas ir už pagrindinio Vilniaus katedros altoriaus bei prie centrinių paveikslų. Ši apšvietimo valdymo sistema leidžia suprogramuoti tam tikrą šviesos kiekio įžiebimą per tam tikrą laiką, o ne iškart – pavyzdžiui, per 5 sek. palengva įsijungia tiksliai tik pusė visos įmanomos šviesos. Kitaip tariant, galima žaisti: grupuoti apšvietimą, užprogramuoti kiekvieną prožektorių, sukurti tam tikrą scenarijų ar net kelis. Pavyzdžiui, iš 15 prožektorių įmanoma suprogramuoti 10 ar 20 apšvietimo funkcijų.

Sukurti apeigų dalyviui išskirtinai taurią atmosferą, subtiliai atskleisti istorinį interjerą pasigėrėti pastatu užsukusiam lankytojui – neatsiejama religinių pastatų funkcija, kurią suteikia modernūs išmanieji sprendimai. Atsižvelgiant į Bažnytinio paveldo muziejaus rekomendacijas, katedros erdvėje suprojektuotas apšvietimas padėjo išryškinti architektūrinius privalumus, eksponuojamus katedros lobyno daiktus ir suteikti pastatui dar daugiau didingumo, estetikos bei komforto.

Anot R. Skurdenio, kiekviena protingo namo sistema glaudžiai susijusi su technologiniu progresu ir šioje srityje dirbančiais profesionalais. Tačiau tokie neeiliniai projektai kaip šis net ir jį patį, turintį nemenkos patirties ateitimi laikomos pastatų automatikos srityje, kaskart nustebina iš naujo. Žavi iš pažiūros neįmanomomis galimybėmis ir tuo, kaip organiškai išmanumas įsilieja net istoriniuose pastatuose bei žmogaus kasdienybėje. „Viliuosi, jog panašią patirtį atranda kiekvienas plačios arkikatedros bendruomenės narys – nuo dvasininkų bei darbuotojų iki parapijiečių ir į mūsų sostinę atvykstančių turistų, įtraukiančių šį architektūrinį objektą į lankytinų vietų sąrašą“, – dėsto „JUNG Vilnius“ vadovas.

Tiek technika, reikalinga katedrai automatizuoti, pasirūpino, tiek protingo namo sistemos renovaciją šiame projekte inicijavo verslas – „JUNG Vilnius“ padovanotą įrangą suprojektuoti ir integruoti Vilniaus arkikatedroje padėjo išmaniąją namų inžineriją diegiančios „Būsto automatikos“ ekspertai.

Nuskaitykite QR kodą ir pirmieji iš arti pamatykite, kaip atrodo išmaniosios katedros sprendimai.

Išmanumas atskleidžia unikalaus pastato interjero estetiką Į bendrai veikiančią Vilniaus arkikatedros KNX sistemą prijungus ir langų automatiką, nebeliko ne tik iššūkio lipti aukštyn norint juos praverti – kartu išspręstas visuomeniniuose pastatuose itin aktualus vėdinimo klausimas. Tinkama temperatūra viduje padeda palaikyti malonų mikroklimatą, o, turint omenyje dabartinį pandemijos laikotarpį ir būtinybę erdves vėdinti reguliariai, automatinis langų valdymas apskritai tapo nepamainomu sprendimu.

jung.lt

2021: 4 (119) I 23

i

DIZAINO ISTORIJA

Jubiliejiniai VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros logotipai. 2021 m. jubiliejinio logotipo dizainerė Vikenė Vaitkevičiūtė, konkurso kuratorė doc. Miglė Kibildienė

Dizaino katedra 1961–1990 m. VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros archyvas

Dizaino istorija kuriama šiandien Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakulteto Dizaino katedrai – 60 Tekstas: RasOS JanulevičiūtėS

2021 m. Vilniaus dailės akademijos Vilniaus fakul-

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, neišvengiamai keitėsi ir dizaino studijos. 1995 m. priimti pirmieji studentai į Dizaino programos magistrantūros studijas, ima veikti studentų mainų programa. Kūrybinius meistriškumo kursus, kūrybines pratybas Dizaino katedros studentams veda kviestiniai dėstytojai iš užsienio aukštųjų dizaino mokyklų, aktyviai bendradarbiaujama su gamintojais ir socialiniais partneriais, studentai dalyvauja ir pelno apdovanojimų prestižiniuose tarptautiniuose dizaino konkursuose. Dizaino katedros studijų programos savitumas – platus humanitarinis studijų pobūdis, buvimas kūrybingoje Vilniaus dailės akademijos aplinkoje, bendravimas su kitų meno sričių kūrėjais. Nors pokyčių yra daug, Dizaino katedroje išsaugotas ambicingas siekis ugdyti profesionalius, plataus akiračio, kritiškai mąstančius, dabarties problemas sprendžiančius ir į ateitį žvelgiančius, iniciatyvius, kūrybingus ir atsakingus dizaino kūrėjus.

Dizaino katedros vedėjas prof. Juozas Brundza, dėstytojai Vytautas Kibilis, Julija Mazūrienė, VDA Senato pirmininku išrinktas Šarūnas Šlektavičius, Povilas Juškaitis, Miglė Kibildienė, Barbora Adamonytė-Keidūnė, Mantas Lesauskas, Deividas Juozulynas,

Denis Orlenok, Darius Černiauskas, VDA dizaino doktorantūros doktorantės Gintarė Černiauskaitė, Austėja Platukytė, Marija Puipaitė yra dizaino tyrėjai ir kūrėjai, aktyvūs kultūros lauko dalyviai. VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedra tapo sėkminga naujos dizainerių kartos profesionalios veiklos pradžios platforma.

Dizaino studijų programos credo – „Geriausias būdas nuspėti ateitį – ją sukurti“.

Dizaino katedroje jubiliejiniai metai paminėti įvairiais renginiais, atspindinčiais jos praeitį, dabartį ir ateities kryptį. Laikantis ilgametės tradicijos, buvo surengtas jubiliejinio logotipo konkursas (kuravo doc. Miglė Kibildienė). Šįkart jubiliejinį ženklą kūrė katedros studentai, laimėtoju išrinktas Vikenės Vaitkevičiūtės logotipas, kurio vaizdiniame motyve – sąvaržėlės ir jubiliejinis skaičius 60. Jo simbolikoje užkoduotas Dizaino katedros siekis bendradarbiauti, bendrauti, telkti dizainerių, studentų, ugdytojų, profesionalių kūrėjų, socialinių partnerių bendruomenę.

Pirmąją mokslų metų dieną Vilniaus dailės akademijoje surengtas knygos „Tadas Baginskas. Dizaino liudininkas“ pristatymas (kuratoriai doc. dr. Rasa Janulevičiūtė, prof. Juozas

teto Dizaino katedra mini jubiliejų. Praėjo 60 metų nuo katedros įkūrimo 1961-aisiais. Tuometinė Pramonės gaminių meninio konstravimo katedra buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvoje profesionalių dizainerių rengimo centras. Jos absolventai pasklido po visą Lietuvą, dirbo svarbiausiose Lietuvos dizaino institucijose, projektavimo biuruose, formavo daiktinę aplinką, kūrė šalies dizaino įvaizdį. Katedrą įsteigė, dėstytojus subūrė ir profesionalių dizainerių ugdymo metodiką plėtojo dailininkas, dizaineris ir pedagogas Feliksas Daukantas. Pirmieji katedros absolventai diplominius darbus apsigynė 1965-aisiais. Katedroje dirbo daug Lietuvos dizaino istorijai svarbių kūrėjų – Juozas Burneika, Tadas Baginskas (katedros vedėjas 1985–2006 m.), Albinas Petras Purys, Algimantas Bielskis, Algimantas Mizgiris, Arkadijus Varanka (katedros vedėjas 2007–2011 m.), Jonas Malinauskas, Jonas Gerulaitis, Albertas Domereckas, Laimutė Ceiškaitė-Brėdikienė, Vytautas Petrulaitis ir kiti.

24 I 2021: 4 (119)

Knygos „Tadas Baginskas. Dizaino liudininkas“ viršelis. Knygos dizainerė Rasa Janulevičiūtė

2021: 4 (119) I 25

koks yra dizainas geras, nėra vieno recepto, koks jis turėtų būti.

Parodoje šalia industrinio dizaino atsiranda kritinio bei autorinio dizaino darbų. Taip pat medicinos dizaino, transporto priemonių dizaino. Mes šių sričių tikrai nepriešiname: matome, kaip jos papildo viena kitą ir kartu parodo visą spektrą – koks skirtingas gali būti šiuolaikinis dizainas.“

Knygos pristatymo akimirka. Iš kairės: knygos autorė dr. doc. Rasa Janulevičiūtė, pokalbio moderatorius dailėtyrininkas Ernestas Parulskis, VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros vedėjai prof. Tadas Baginskas, prof. Arkadijus Varanka, prof. Juozas Brundza, 2021 m. Stasės Butrimienės nuotr.

Brundza, vaizdo įrašą sukūrė Karolis Milaševičius). Simboliška, jog pokalbyje, kurį vedė Ernestas Parulskis, dalyvavo visi Dizaino katedros vedėjai – VDA profesorius emeritas Tadas Baginskas, iš jo vadovavimą perėmęs prof. Arkadijus Varanka, dabartinis Dizaino katedros vedėjas Juozas Brunza, o pokalbis vyko pirmojo Dizaino katedros vedėjo Felikso Daukanto vardo auditorijoje. Knygą „Tadas Baginskas. Dizaino liudininkas“ išleido Vilniaus dailės akademijos leidykla, jos rengimą ir leidybą rėmė Lietuvos kultūros taryba. Tai viena pirmųjų monografijų, skirtų retrospektyviai dizainerio kūrybos apžvalgai. Pirmoji, parengta Klemenso Čerbulėno ir skirta Jono Prapuolenio kūrybai, meniniams baldams, buvo išleista 1970 m. Knygoje „Tadas Baginskas.

Dizaino liudininkas“ pristatoma VDA profesoriaus emerito, dviejų dizaino laikotarpių – sovietinio ir atkurtos Lietuvos nepriklausomybės – sociokultūrinių procesų liudininko ir dalyvio Tado Baginsko kūryba, mintys apie dizainą, kultūrą.

Prof. Tadas Baginskas knygos „Tadas Baginskas. Dizaino liudininkas“ pristatyme, 2021 m. Stasės Butrimienės nuotr.

Dizaino katedros įkūrėjas Feliksas Daukantas. ~1974

26 I 2021: 4 (119)

Balandžio 30 d. VDA muziejaus salėse „Titanikas“ atidaryta Lietuvos kultūros tarybos remta paroda „Post Sakralus“ (jos kuratoriai ir architektai VDA doktorantai Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas, grafinis dizainas – „Taktika Studio“). Eksponuoti naujausi aktyviai kuriančių Dizaino katedros absolventų ir dėstytojų darbai. Rodyti Barboros Adamonytės-Keidūnės, Manto Lesausko, Juozo Brundzos, Luko Avėno (kartu su Nedu Vilku), dizaino studijos „etc. etc.“ (dizainerių Inesos Malafej ir Arūno Sukarevičiaus), Gintarės Černiauskaitės, Rapolo Gražio, Evelinos Kudabaitės, profesionalios maisto dizaino studijos „Less Table“ (dizainerės Julijos Mazūrienės), Austėjos Platūkytės, Dominyko Budino dizaino objektai. Pasak kuratorių, paroda siekta atskleisti, koks šiandien yra Lietuvos dizainas: „<...> parodyti, kokiuose realiuose ir fikciniuose pasauliuose gyvenant gimė dizaino kūriniai, klausti, kuo šiandien tiki dizaineris, kaip jis susikuria savo tikėjimą, kūrybinį lauką, žaidimų aikštelę“. Išskirtinis parodos dizainas suteikė galimybę sutelkti dėmesį į atskirus kūrinius, pristatytus dizainerių „tikėjimus“ ir „sakralius“ objektus, intuityviai suvokti autorių poziciją ir kontekstą. Ekspoziciją papildė pokalbių su dizaineriais citatos, kuratorių parinkti raktažodžiai (kontekstas, gundymas, identitetas, eksperimentas, technologija, percepcija) – jie padėjo perteikti ekspozicijos idėją, tapo šiuolaikinio dizaino aktualijų atspindžiais. Per parodos vaizdo pristatymą Marija Puipaitė sakė: „Šiandien nėra vienos tiesos,

Dizaino katedros jubiliejus paminėtas rengiant studentų parodas. Gegužės 10 d. VDA galerijoje „Akademija“ atidaryta Dizaino katedros magistrantų paroda „Dizaino procesai – santykis“ (kuratorius prof. Juozas Brundza). „Dizaino procesų“ parodos, skirtos besidomintiems dizainu, plačiajai visuomenei rengiamos kasmet. Parodos pavadinimas, kuriame akcentuojamas žodis „procesas“, nurodo, kad kuriant dizainą svarbus ne tik rezultatas, bet ir kūrybinis veiksmas – procesas. Kiekviena „Dizaino procesų“ paroda yra teminė. Šioje ir prieš tai vykusiose parodose („¿Dizai№ procesai?“, „Dizaino procesai: DIZAINAS X EDUKACIJA“) iškelti studentams aktualūs klausimai, parodyta, kaip eksperimentuojant, atliekant tyrimus, racionaliai ir intuityviai ieškoma atsakymų į juos, kaip dizaino procesas koreliuoja su kitomis kultūros, psichologijos, medicinos, biochemijos, ekologijos sritimis.

Plačiajai visuomenei pristatyta jaunoji dizainerių karta – 2021 m. Dizaino katedros absolventai, bakalaurai (ekspozicija „Paskutinė vakarienė“) ir magistrai. Parodoje eksponuotas meditacinis interaktyvaus dizaino objektas „Polo“ (Akvilina Kleizaitė), reguliuojamųjų šviestuvų serija, kurių šviesos efektams panaudotos bakterijos (Aušra Apalianskytė), į teleturizmą orientuotų robotizuotų nuotolinių paslaugų sistema (Paulius Buragas), kompostavimo prietaisas, skirtas antriniam organinių atliekų panaudojimui (Benedikta Kanytė), naujoviški vandenlenčių batai ir jų

Paroda „Post Sakralus“ VDA muziejaus parodų salėse „Titanikas“. Parodos kuratoriai ir architektai Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas

Paroda „Post Sakralus“ VDA muziejaus parodų salėse „Titanikas“. Parodos kuratoriai ir architektai Marija Puipaitė ir Vytautas Gečas. Norberto Tukaj nuotr.

2021: 4 (119) I 27

Parodos „Dizaino procesai“ ekspozicija.

Gintarė Petkevičiūtė, socialinė-meninė instaliacija, 2021 m.

Pokalbio su Cleto Munari Vilniaus dailės akademijoje grupė. Iš kairės: pokalbio vertėjas Dainius Būrė, Luca Bezzetto, Ugo Meucci, Helmutas Šabasevičius, Cleto Munari, Rasa Janulevičiūtė, Italijos kultūros instituto Vilniuje direktorius Vieri Sorace-Maresca, Veronika Gudeliauskaitė, 2021 m.

Veronikos Gudeliauskaitės nuotr.

Gintarės Černiauskaitės įtvarai „EXO x 3M“, Lino Čepono sėdimasis baldas „Nstabilis“, Astėjos Šeputės organų donorystės komunikacijos priemonė „Koks tavo planas B“ ir kiti sulaukė platesnio atgarsio bei pripažinimo.

tvirtinimo sistema (Justinas Žlioba), migruojanti kultūros platforma, padedanti jaunimo centrams vykdyti veiklą per pandemiją (Milda Petrauskaitė), dirbtinio intelekto valdomas respiratorinių ligų diagnostikos prietaisas (Jonas Rudis), stalo atributų dizainas (Viktorija Stundytė), panikos atakų valdymo priemonių dizainas (Lukas Kučinskas) ir kt.

Jubiliejiniais katedros metais Vilniaus dailės akademijoje viešėjo ir Dizaino katedroje apsilankė žinomas italų dizaineris Cleto Munari, vėliau MO muziejuje kalbintas laidai „Skambantys pasauliai su Nomeda Kazlaus“. Įžymybės vizitą surengė Italijos kultūros institutas ir Vilniaus dailės akademijos Dizaino bei Dailės istorijos ir teorijos katedros. Cleto Munari kūrinių yra Metropoliteno, Modernaus meno muziejuje (MOMA) Niujorke, jis bendradarbiavo su garsiu architektu Carlo Scarpa (1906–1978) ir kitais pasaulinio garso architektais bei dizaineriais, tokiais kaip Ettore Sottsass, Gae Aulenti, Hansas Holleinas, Alessandro Mendini.

Per improvizuotą pokalbį Vilniaus dailės akademijoje (dizainerį kalbino Dizaino katedros dėstytoja dr. doc. Rasa Janulevičiūtė) Cleto Munari pasakojo apie save, kūrybą ir inspiracijas, ateities planus, dizainerius, su kuriais bendradarbiauja. Kalbėta apie jaunuosius menininkus ir profesionalios kūrybos pradžią. C. Munari mano, kad dizainas gali padėti pakeisti pasaulį, o studentams, būsimiesiems dizaino profesionalams, palinkėjo dviejų svarbiausių dalykų kelyje į sėkmę – valios ir smalsumo.

Dizaino katedros įvertinimų sąrašą papildė nauji apdovanojimai. Dizaino savaitės metu Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje „Gero dizaino“ prizai ir diplomai įteikti Dizaino katedros dėstytojams lekt. Denis Orlenok ir doc. Deividui Juozulynui (už

elektromobilių įkrovimo stotelės dizaino projektą ir arbatpinigių palikimo prietaisą „Tipit“), magistrantei Viktorijai Stundytei (už baigiamąjį darbą „Valgymo potyriai: stalo atributų dizainas“, vad. doc. Julija Mazūrienė), magistrantui Viliui Dringeliui (už meno albumą „Art & Us“), bakalaurantei Giedrei Voverytei (už modifikuotų etnožaidimų rinkinį „Ratùto“, vad. doc. Barbora Adamonytė-Keidūnė), bakalaurantui Pauliui Buragui (už „Teleturistinę sistemą“, vad. prof. Juozas Brundza).

Karolina Petraitytė, mokymo priemonė chemijos pamokoms „Chem Tokens“. Darbo vadovas prof. Vytautas Kibildis, 2018 m.

Linas Čeponas, sėdimasis baldas „Nstabilis“. Darbo vadovė Julija Mazūrienė, 2018 m.

Ignas Survila, paspirtukas „Raven“. Darbo vadovas doc. Šarūnas Šlektavičius, 2016 m.

VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros studentų darbai, apdovanoti 2002–2016 m.

Jubiliejiniai metai paženklino ir Dizaino katedros dalyvavimą 2021 m. Dizaino savaitėje. Vilniaus dailės akademijos „Titaniko“ vitrinoje pristatyta paroda „Laureatai“ (kuratorius prof. Juozas Bundza), kurioje eksponuoti katedros studentų ir absolventų darbai, 2015–2020 m. pelnę Lietuvos ir tarptautinių apdovanojimų – Lietuvos dizaino prizą „Geras dizainas“, „A’Design Award“, „Red Dot Award“, „Core77 Design Awards“. Visi eksponuojami kūriniai – Karolinos Petraitytės mokymo priemonė chemijos pamokoms „Chem Tokens“, Igno Survilos paspirtukas „Raven“, VDA Vilniaus fakulteto Dizaino katedros bakalaurų baigiamieji darbai (paroda „Paskutinė vakarienė), 2021 m.

28 I 2021: 4 (119)

2021: 4 (119) I 29

i

Gero dizaino prizas

Koncepcija

Mados ir aksesuarų dizainas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Laimėjimai: Gero dizaino diplomas, publikos balsavimo nugalėtojas

Projekto pavadinimas: mikrobų aparatas Autorė: Domilė Čepaitytė

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: daugiafunkcė tekstilė

Projekto pavadinimas: teleturistinė sistema

Užsakovė: projektavimo mokykla Designskolen Kolding

Autorės: Ieva Šlekytė-Gasiūnienė, Laura Pavilonytė-Ežerskienė, Austė Jurgelionytė-Varnė Užsakovė: VšĮ Balta balta Metai: 2020

Autorius: Paulius Buragas Užsakovė: Vilniaus dailės akademijos Dizaino katedra

Metai: 2021

Metai: 2021

Mikrobų aparatas – dėl to, kaip maitinamės šiandien, galbūt neturėsime ko valgyti po 30 metų. Kaip mažindami žalą aplinkai išmaitinsime vis augančią Žemės populiaciją, kai klimato kaita kuo toliau, tuo labiau apsunkina maisto auginimą?

Todėl ir buvo sukurtas mikrobų aparatas – spekuliatyvų, fiktyvus virtuvės įrenginys. Šis objektas leidžia įsivaizduoti, kaip ruošti ir valgyti patiekalus iš mikrobų. Abstrakti ir svetima ateities problema pateikiama žiūrovui realistiškai, fizine forma. Mikrobų aparatas sudarytas iš šių elementų: mažo vandens bakelio, dviejų mikrobinių miltelių karuselių, tampraus skrandžio, kuriame išminkoma ir išspaudžiama mikrobinė tešla, stalčiuko su išspaudimo anga, orkaitės ir mažos lėkštės saikingam, bet maistingam patiekalui.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: Art Collector’s Home Autoriai: 2XJ architects (Jokūbas Jurgelis, Laura Kuršvietytė, Jūratė Volkavičiūtė) Užsakovas: privatus Metai: 2021

VIETA. Vilnius.

PLOTAS: 289 m².

KAS TAI? Meno kolekcininkų namai, skirti privačiai kolekcijai eksponuoti ir laikinai reziduoti.

ERDVINIAI SPRENDIMAI. Siekiama struktūrizuoti esamą erdvę ir suformuoti aiškias funkcines zonas. Aiškiai apibrėžtas struktūrinis elementas – siena, dalijanti erdvę į dvi dalis pagal jų paskirtį – viešąją bei privačią.

Viešojoje erdvėje aktyvios funkcijos – svetainė, virtuvė, valgomasis. Privačioje – miegamieji, vonios, drabužinės.

MEDŽIAGOS. Projekte naudojamos trys medžiagos – istorinis plytų mūras, plienas bei naujas plytų mūras. Siekiant atskleisti išraiškingo, daug sluoksnių turinčio istorinio plytų mūro charakterį, pasirinktos nuosaikios ir laiko patikrintos medžiagos.

30 I 2021: 4 (119)

Prekių ženklo Baltabalta atstovės siekia įrodyti, kad įmanoma pagaminti aukštos kokybės produktus nepakenkiant aplinkai, tiriant ir atsakingai renkantis medžiagas, technologijas, gamybos procesus.

Teleturistinė sistema sudaryta iš drono trikopterio ir jam skirtos laikymo kapsulės, turinčios stacionarios apžvalgos funkciją. Sistema sukurta tam, kad suteiktų alternatyvą tradiciniam keliavimui. Teleturistinė sistema gali pasiūlyti vienintelę galimybę (tele)keliauti tiems, kurie dėl fizinės negalios, išteklių stokos, asmeninės atsakomybės už augintinius, giminaičius, organizacijas negali vykti niekur toliau arba tiems, kurie nori nusigauti į ypač sunkiai pasiekiamas vietas.

Sistema montuojama ant vertikalių paviršių (stulpų, gatvės apšvietimo, sienų ir kt.), todėl turi aukštą apžvalgos tašką, iš kurio galima stebėti aplinką be poreikio skristi. Keletas kapsulių gali būti montuojamos vertikalia kolona: taip dar našiau bus panaudota vieta. Drone įtaisytas kamerų žiedas, skirtas vaizdui įrašyti ir stereoregos kliūtims atpažinti. Vartotojas prie teleturistinės sistemos jungiasi iš namų per pasirinktą asmeninę virtualiosios realybės aplinką. Sistema prie interneto jungiasi per mobilųjį 5G internetą. Skrydžiai būna dviejų rūšių – įprogramuoti arba laisvai valdomi.

Norėdamos padėti vartotojams sumažinti daiktų kiekį savo aplinkoje, autorės išsikėlė iššūkį – sukurti aukštos kokybės tvaraus dizaino objektus, sujungiančius aprangos ir namų tekstilės sektorius.

Laimėjimas: Gero dizaino prizas Projekto pavadinimas: transformuojamos kuprinės Less is More Autorės: dr. Elzė Sakalinskaitė ir Milita Balčaitytė (prekių ženklas Bagic) Metai: 2021

Less is More transformuojamų kuprinių kolekciją, kurios esmė – įsigijus vieną daiktą, turėti net šešis. Ir, neatsisakant stiliaus bei estetikos, papildyti savo gyvenimą žaismingomis transformacijomis ir kūrybiškumu kasdienybėje. Šios patentuotos kuprinės dizainas leidžia vieną Bagic krepšį lengvai transformuoti net šešiais skirtingais būdais ir taip išgauti net šešis skirtingus įvaizdžius. Kuprinė lengvai gali tapti apsipirkimo krepšiu, rankine ar mažesne kuprine! Visi gaminiai pagaminti ekologiško ir tvaraus ananasų pluošto. Taigi pagrindiniame šūkyje – Get some magic with bagic – telpa visos šiuolaikiškam ir savo aplinkai neabejingam žmogui svarbios vertybės ir idėjos.

Kaip tekstilininkės menininkės, dažnai išradingai naudojame asmeninius daiktus pagal kelias paskirtis apie tai net nesusimąstydamos. Tuo tarpu mūsų krašte tai sena tradicija. Tas pats rankomis austas audinys perduodamas iš kartos į kartą ir buityje pritaikomas labai įvairiai: ir kaip skara, ir kaip staltiesė, ir kaip apsiaustas ar net vaiko nešynė. Gaminiai turėjo pasižymėti lengvumu, neužimti daug vietos, būti tiek estetiški, tiek praktiški įvairiose gyvenimo situacijose – kelionėje ir namuose, sportuojant mieste ar ilsintis prie vandens. Kolekciją sudaro keturi daugiafunkciai objektai Sportas, Kelionė, SPA ir Archaika.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: Magu Autorė: Dijuota Žilytė Užsakovai: Vilniaus dailės akademija, cannamama.eu Metai: 2021

Magu (kinų k. Ma-ku; liet. Kanapių mergelė) yra dangiškoji būtybė, susijusi su gyvenimo eliksyru ir ilgaamžiškumu. Pavadinimas tampa simboline nuoroda kuriant kanapinio audinio švarką. Svarbiausias projekto tikslas – priminti kanapinio audinio privalumus. Švarkas pasiūtas iš 100 proc. natūralaus kanapių pluošto audinio, dažyto indigo dažais.

Rūbo dizainas – daugiafunkcis bei universalus. Tai besitransformuojantis drabužis: ilgas švarkas virsta trumpu švarkeliu ar liemene, su rankovėmis ar be jų. Jis gali prisitaikyti prie įvairių gyvenimo situacijų, oro permainų, drabužių derinių. Ši švarko savybė neleidžia apdarui pabosti (jis tvarus, ilgai dėvimas). Švarko konstrukcija susideda iš trumpos liemenės, dviejų rankovių, prailgintos dalies bei diržo. Šiomis modelio detalėmis galima manipuliuoti pagal kiekvieno žmogaus poreikius, lengvai pritvirtinti ar nuimti atskirus segmentus naudojant užtrauktukus.

2021: 4 (119) I 31

Juvelyrika

Produkto industrinis dizainas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Projekto pavadinimas: Atviras žiedas Autorė: Ieva Grigienė

Projekto pavadinimas: žiedų kolekcija-kaleidoskopas Žymės (baigiamasis bakalauro darbas) Autorė: Agnė Sventickaitė

Projekto pavadinimas: From Foam to Dust

Užsakovas: VDA Telšių fakultetas Metai: 2021

Užsakovė: studija Michael Mccready

Darbo vadovė: profesorė Laima Kerienė

Autorės eksperimentai žiūrint, kaip akmuo prisitaikytų prie žmogaus kūno, virto 51 žiedo kolekcija.

Užsakovė: Vilniaus dailės akademija

Akmenis naudojo įvairiausius – rožinius kvarcus, jaspius, lazuritus, agatus, serpentinus, kalnų krištolus ir kt. Dėl ryškumo įterpė ir sintetinių, dažytų akmenų – jie, palyginti su dauguma natūralių, atrodo įžūlokai, bet gaiviai.

Rezultatas išgaunamas ilgai ir nuosekliai juos gremžiant, graviruojant ir šlifuojant, bet paliekant grubius paviršius, netašytas faktūras, netvarkingas, tarsi atsitiktines kompozicijas ir šiek tiek eskiziškumo.

Kolekcijos spontaniškumas ir netašytas įvaizdis buvo būdas artėti prie atviro kūrinio koncepto – tokio, kuris neturi griežtos ribos ir keičiasi sulig kiekvienu žiūrovo žvilgsniu ir nauja interpretacija. Todėl galutines žiedų reikšmes susikuria patys nešiotojai, tokie pat svarbūs rezultatui, juvelyrikos kūrinio įgyvendinimui, kiek ir autorius.

Žiedų kolekcija Žymės yra kaleidoskopo interpretacija. Tai – šiuolaikinės juvelyrikos objektas, kuriuo stengtasi atkreipti žiūrovų dėmesį į nesąmoningą asmeninės informacijos, žymių palikimą virtualiojoje aplinkoje. Šiame darbe naudojami juvelyrikoje neįprasti procesai, tokie kaip 3D modeliavimas bei spausdinimas, ir rečiau aptinkamos medžiagos: fosforas, veidrodis, ekologiška derva bei šilkas.

Metai: 2019

Metai: 2021

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: sveikatinamųjų aksesuarų kolekcija Nuo objekto iki subjekto Autorė: dr. Elzė SakalinskaitėBeinaravičienė Užsakovė: Vilniaus dailės akademija Metai: 2021

Medicinos ir aksesuaro jungtis yra palyginti nauja, dar nelabai išplėtota, tačiau, galima teigti, vartotojui naudinga ir itin aktuali veiklos sfera. Šiandienos medicininiai įtvarai dažniausiai gaminami atsietai nuo nešiotojo – daugiau galvojant apie ligą, o ne apie pacientą, kuris jį nešios.

Svarbiausia įtvaro funkcija tampa sveikatinimas. Nesiekiama įtvaro personalizuoti, pritaikant prie žmogaus gyvenimo būdo, įpročių ir estetinio suvokimo. Gaminant nebandoma atsižvelgti į paciento psichologinę ar socialinę būseną nešiojant šią medicinos priemonę.

From Object to Subject šiuolaikinių aksesuarų kolekcija, atspindinti nešiotojo asmenybę ir turinti ne tik estetinę, bet ir sveikatinimo funkciją. Autorės kūrybos siekis yra rasti būdą, kaip humaniškai ir socialiai atsakingai parodyti negalią, kad aplinkiniai ir pats žmogus galėtų ją suvokti ne kaip trūkumą, o kaip išskirtinį, identitetą žymintį bruožą, galintį net sustiprinti savivertės jausmą.

32 I 2021: 4 (119)

Autorius: Michael Mccready

Kaleidoskopas sudarytas iš trijų šilku sujungtų veidrodžių, ant kurių sumauti dviejų rūšių žiedai – iš organinio stiklo ir 3D spausdinti žiedai iš ekologiškos dervos.

Patys žiedai taip pat išrenkami tam, kad sukeltų norą juos išrinkti ar surinkti bet kokia tvarka. Ant derva spausdintų žiedų matyti ranka užrašyti žodžiai – jais stengiausi reprezentuoti sudėtingus kompiuterinius procesus. Žodžiai buvo atrinkti ne atsitiktine tvarka: kiekvienas jų siejasi su kibernetinio saugumo problematika.

Stalo laikrodis yra pirmasis kolekcijos From Foam To Dust objektas, atspindintis susiformavimo, laiko ir mirtingumo temas.

Visą gyvenimą ieškome prasmės, keliame klausimus apie mūsų egzistenciją ir neišvengiamą pabaigą. Lietuvoje Visų Šventųjų dieną, norėdami pagerbti mirusiuosius, žmonės lanko vietines kapines, kuriose matyti daug įvairių elementų – nuo žvakių sukurto švytėjimo iki gėlių ir kitų lankytojų paliktų „dovanų“, o riba tarp gyvenimo ir mirties atrodo miglota.

Laimėjimas: Gero dizaino prizas Projekto pavadinimas: elektromobilių įkrovimo stotelė Autorius: industrinių produktų dizaino studija Desdorp Dizaineriai: Deividas Juozulynas, Denis Orlenok Užsakovas: Inbalance Grid Metai: 2020

Inbalance grid elektromobilių įkrovimo stotelė pasižymi lakonišku dizainu ir aiškiomis linijomis. Dėl jų produktą galima estetiškai integruoti skirtingoje urbanistinėje aplinkoje. Produkto forma ir parinktos medžiagos leidžia puikiai įsilieti siaurose senamiesčio gatvėse bei naujos statybos verslo centrų erdvėje. Minimalistinis tūris ir aerodinaminė viršutinė korpuso dalis pasižymi dideliu atsparumu vandeniui, todėl patikimai montuojama automobilių stovėjimo aikštelėse, parkavimo vietose, garažuose, gyvenamųjų namų zonose. Šviesos indikacija šalia lizdų padeda intuityviai suprasti įkrovimo būseną, o dėl modernaus valdymo per programėlę vartotojas gali itin patogiai ir greitai atsiskaityti už paslaugą.

Laiką kiekvienas patiria skirtingai, tačiau mes visi egzistuojame jo struktūroje.

Laikrodžio forma primena klasikinio kapo akmenį, o apskritos rodyklės simbolizuoja mūsų gyvenimo ciklą.

Laikrodžiai pagaminti iš aliuminio porolono – stiprios, lengvos ir korozijai atsparios medžiagos. Putplasčio medžiagos struktūra leidžia sukurti tūrį ir tekstūrą naudojant žymiai mažesnį procentą neapdoroto aliuminio. Aliuminis – gerai perdirbamas metalas, išsiskiriantis žema lydymosi temperatūra, tad 75 proc. viso kada nors pagaminamo aliuminio vis dar yra apyvartoje.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: arbatpinigių palikimo prietaisas Autorė: industrinių produktų dizaino studija Desdorp Dizaineriai: Deividas Juozulynas, Denis Orlenok Užsakovas: Tipit Metai: 2021

Tipit yra pirmas pasaulyje kortelių skaitytuvas, kuriuo skaidriai galima palikti arbatpinigių banko kortele, telefonu ar išmaniuoju laikrodžiu. Tai prietaisas, skirtas atsidėkoti be grynųjų pinigų. Visi surinkti arbatpinigiai paskirstomi personalui ir keliauja tiesiai į jų sąskaitas atskaičius mokesčius. Produkto idėja kilo susidūrus su problema, kai bare ar restorane negalima pasakyti „ačiū už aptarnavimą“ banko kortele arba išmaniuoju įrenginiu.

Naudojimo principas buvo įkvėptas audiostiprintuvų dizaino – garsas reguliuojamas potenciometru. Šiuo atveju potenciometras sukinėjamas, norint parinkti pageidaujamą arbatpinigių sumą. Ekranas dėl geresnio matomumo vartotojams šiek tiek palenktas. Potenciometras skatina žaisti ir eksperimentuoti su prietaisu, o tai dar labiau žadina norą atsidėkoti arbatpinigiais.

Šiuo metu Vilniuje yra pastatytos 6 Inbalance grid elektromobilių įkrovimo stotelės keturiose skirtingose vietose. Jos aktyviai naudojamos. Inbalance grid sparčiai plečia savo tinklą Lietuvoje ir užsienyje.

2021: 4 (119) I 33

Interjero dizainas

Interjero elementai ir šviestuvai Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Autorius: Jurgis Judžentis Užsakovas: Nunoko Metai: 2020

Autoriai: AIAI architects, A. Kuncevičiūtė-Gudelienė, Ž. Gudelis

Autoriai: vadovaujančioji architektė Jurgita Paškevičiūtė, bendraautorės – Margarita Čeremnych, Marija Stonytė

UŽSAKOVĖ: UAB Lola

Ekologiškas kabamasis interjero šviestuvas pagamintas iš tvarios medžiagos – grybienos biokompozito. 65 cm skersmens kupolo formos šviestuvas tinka įvairioms erdvėms apšviesti ir bendrajam apšvietimui kurti. Matinio stiklo šviesos šaltinis suteikia neakinantį apšvietimą, kuris kartu su kupolo medžiagos reljefu kuria šiltą nuotaiką erdvėse. Gamyboje naudojamas grybienos biokompozitas pakeičia gamtą teršiančias medžiagas. Jos paviršius šiek tiek nelygus bei pasidengęs pūkuotu sluoksniu. Galima sakyti, jog šviestuvas tarsi užaugintas gamtos.

Metai: 2019-ųjų pabaiga

Užsakovė: UAB Arimex Metai: 2020–2021

Bauhauzo ir Pieto Mondriano įkvėptas kavinės Lola interjeras Vilniuje. Pagrindinė erdvė sukurta pasitelkiant pirmines spalvas, aštrias, aiškias linijas bei griežtas formas. Architektai esminius garsiojo De Stijl stiliaus meno kūrinių elementus sujungė su betono, medžio bei metalo medžiagiškumu. Šis interjeras – tai bauhauzo estetikos įkvėpta spalvinga dedikacija 100-osioms šio judėjimo metinėms.

Atkurti pastato keturių šimtmečių istoriją, kur susipina barokas, Renesansas, gotika, atsargiai nušluostyti dulkes, kad sužibėtų praeitis, nepadaryti klaidų, kurių būtų neįmanoma pataisyti, – be galo atsakingas ir brangiai kainuojantis darbas.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: butas Gedimino prospekte Autoriai: Heima architects, Povilas Žakauskas, Elene Gaidelytė Užsakovas: privatus Metai: 2020

Šis butas įsikūręs Gedimino prospekte, kuriam būdingi XIX–XX a. eklektiško stiliaus pastatai. Architektūrinių elementų ir detalių visuma kuria savitą elegantišką vietos dvasią. Mūsų tikslas buvo interjere atspindėti tą vietos dvasią, sujungiant modernų gyvenimo stilių su akcentais iš praeities.

Arkinės angos ir nišos padėjo sukurti švarią svetainės erdvę, kai kurias duris paslepiant didžiojoje arkoje. Kitoje nišoje paslėpę šaldytuvą galėjome įrengti netradiciškai atrodančią virtuvę. Visa virtuvė telpa vienoje didelėje saloje be jokių kitų papildomų spintelių. Dėl tokio virtuvės dizaino svetainė atrodo dar elegantiškesnė. Didžiosios arkos forma prasitęsia už jos esančiuose vonios kambariuose. Vienas jų pasiekiamas iš svetainės, kitas – iš miegamojo.

34 I 2021: 4 (119)

Projekto pavadinimas: kabamasis šviestuvas Kepurė

Projekto pavadinimas: bauhauzo įkvėptas kavinės Lola interjeras Vilniuje

Projekto pavadinimas: Adomo Galdiko muziejus ir menų mokykla – projektas, kokio dar nebuvo

Didžiausias iššūkis buvo suderinti naujausias technologijas – apšvietimo, vėdinimo, kondicionavimo, kad nepakenktume pastato autentiškumui. Italijoje užsakyti specialūs dažai, pagaminti pagal XVII a. technologijas. Grindų plytelės buvo gaminamos iš specialaus molio, kad atkartotų praėjusių amžių autentiką. Net langų rankenėlės, šviestuvai buvo gaminami specialiai šiam pastatui. Pats pastatas autoriams diktavo savo istoriją, interjero koncepciją, dekoro elementus.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Pagrindinės kavinės erdvės staliukų paviršiams panaudotos didelio formato mozaikinio betono (teraco) plytelės. Pailga patalpa apibrėžta ašine sferinių šviestuvų kompozicija. Baras pribloškia mėlynos spalvos gausa bei geltonais ir raudonais akcentais. Architektai daug dėmesio skyrė juodos ir baltos spalvos detalėms.

Ryškiaspalvis kavinės interjeras gerai matomas nuo gatvės, todėl sulaukia daug vairuotojų ir praeivių dėmesio bet kuriuo paros metu.

Laimėjimas: Gero dizaino prizas Projekto pavadinimas: Valgymo potyriai: stalo atributų dizainas Autorė: Viktorija Stundytė Užsakovė: Vilniaus dailės akademija Metai: 2021

Projektu Valgymo potyriai: stalo atributų dizainas atsižvelgiama į naujos realybės kontekstą (karantiną), kuomet miesto žmogaus gyvenimas tapo įspraustas tarp namų sienų ir atsietas nuo gamtos. Šių indų dizainu siekiama gerinti valgymo patirtį namuose, stimuliuoti pojūčius per indus, žadinant aliuzijas į natūraliosios gamtos atributus bei gamtos ir žmogaus sąlytį.

Stalo atributas – jungtis tarp maisto ir valgytojo, kurianti poveikį valgymo potyriui ir valgymo elgesiui. Indo formos išraiška, atsakinga už valgymo patirtį, kartu formuoja edukacijos erdvę – koordinuojamas valgymo elgesys, siekiant atkreipti dėmesį į maisto pasirinkimą bei kiekį. Tai – tvarios maisto sistemos vizijos dalis, prasidedanti nuo stalo ir pasirinkimo „ką, kaip ir kodėl?“ valgome. Dizaino objektų seriją sudaro septyni skirtingi stalo atributai: indas vandeniui, uogoms, daržovėms, kiaušiniams, jūrų gėrybėms, mėsai ir desertui.

Medžiagos: balta molio masė, glazūra.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: kilimai Lutetia ir Juno Autorė: Agnė Kučerenkaitė Užsakovas: savarankiškai inicijuotas projektas Metai: 2021

Kilimų kolekcija Lutetia ir Juno priklauso Agnės Kučerenkaitės gaminių serijai Ignorance is Bliss. Lininiai kilimai dažomi naudojant perdirbtus tekstilės dažus, pagamintus iš botaninių ir metalo atliekų bei antrinių žaliavų. Ekologiškai auginamų augalų likučiuose nėra toksiškų priedų, nes jie skirti naudoti maisto ir farmacijos pramonėje. Dalis antrinių žaliavų gali būti parduota gyvulių pašarams, tačiau nėra aiškių nuostatų ir supratimo apie papildomą pridėtinę vertę.

Šviestuvas Kepurė pasižymi žiedinio produkto dizaino savybėmis – jis biologiškai suskaidomas: gyvavimo ciklo pabaigoje medžiagą utilizuoja gyvi gamtos mikroorganizmai. Žmogui grybienos biokompozitas nekenksmingas, neskleidžia kvapo, nekelia alergijos ir yra atsparus ugniai.

Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Kilimų kolekcija Lutetia ir Juno pagaminta iš lino – tai apgalvotas pasirinkimas, nes linas yra patvari, atspari ir hipoalerginė medžiaga. Siūlai dažomi rankomis devyniomis natūraliomis spalvomis, sukurtomis iš atliekų (pvz., kanapių, garstyčių, nakvišų ir geležies). Kilimams Lutetia ir Juno iš viso sunaudota 19,77 kg atliekų. Ignorance is Bliss kilimai yra detalaus dizaino, išausti rankomis patyrusių, amatus atgaivinti siekiančių gamintojų.

2021: 4 (119) I 35

Pakuotės dizainas

Leidinio dizainas Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Projekto pavadinimas: Su ambasadoriumi Jurgiu Baltrušaičiu: knyga užrašams ir mintims

Projekto pavadinimas: meno albumas Art & Us

Projekto pavadinimas: Queen & Mouse whisky

Autorius: Vilius Dringelis

Autorė: Great&Golden Studio

Metai: 2020

Dizaineriai: Gabija Platukytė, Liudas Barkauskas, Aidas Šumskas

Autorės: Agnė Dautartaitė-Krutulė, Vaiva Frančiakaitė, Renata Lenkutienė, Elžbieta Upė Rozanovaitė, Kornelija Žalpytė Užsakovė: Lietuvos Respublikos ambasada Rusijos Federacijoje Metai: 2021

Su ambasadoriumi Jurgiu Baltrušaičiu: knyga užrašams ir mintims yra trikalbis leidinys, skirtas ambasadoriaus, poeto ir kultūros puoselėtojo J. Baltrušaičio (1873– 1944) atminimui pagerbti bei Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje šimtmečiui pažymėti. Knygoje pateikiami archyviniai J. Baltrušaičio radiniai: asmeninių laiškų ištraukos, poezijos rankraščiai, nuotraukos bei politiniai dokumentai.

Vizuali medžiaga pateikiama originaliu 1:1 masteliu. Knygoje citatos iš asmeninių laiškų komponuojamos originalo kalba, kitame atvertime jos papildomos vertimais.

Leidinio dizaino sprendimai įkvėpti paties J. Baltrušaičio lytėtų paviršių: tai jo darbo stalo tekstūra ir kabineto baldų ornamentai, saugomi Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje. Viršeliui ir knygos blokui naudojami jų fragmentai sukuria praeito šimtmečio pradžios dvasią. Knygos formatui pasirinktas tam laikmečiui būdingas stalo knygos dydis (245 x 345 mm).

Knygos ašis – jungtys tarp praeityje gyvenusio diplomato ir šiandieninio knygos skaitytojo.

Po penkerių metų veiklos Lewben Art Foundation išleido knygą apie fondo veiklą, jo parengtus kūrinius. Siekdami įprasminti įvairius fondo laikotarpius, pateikėme tik kūrinių vizualizacijas be informacinio teksto, o leidinio pabaigoje, mažoje knygelėje, autoriaus darbai aprašomi pagal sunumeruotus knygos puslapius. Norėjome sukurti vientisą ir abstraktų objektą – knygą, todėl turėjome rasti bendrą koncepciją, kuri aiškiai ir paprastai atspindėtų temą Menas ir mes. Tam pasirinkome iliustracijų principą. Pagrindinė inspiracija – menininko eskizų knyga, kurioje gausu eskizų, todėl, norint sustiprinti šį efektą, buvo sukurtos įvairios tekstūros kiekvienam leidinio puslapiui.

Nupieštos iliustracijos buvo nufotografuotos, nuskenuotos ir apdorotos kompiuteriu. Knygoje parinktas trijų tipų popierius, norint atskleisti fondo veiklą: sukauptus kūrinius, archyvinę parodų dokumentaciją.

Siekiant perteikti eskizų knygelės įspūdį, panaudota speciali įrišimo technologija.

Pagrindinis knygos viršelis pagamintas iš skaidraus PVC lakšto su šilkografijos spauda. Pirmasis lapas padengtas metalizuota folija: ji yra permatoma, tad sukuria dviejų sluoksnių įspūdį. Visi pagrindiniai puslapiai buvo atspausdinti taikant UV technologiją.

Projekto vadovas: Daumantas Kairys Fotosesija: Studio Packshot Užsakovė: UAB Viskio jūra Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Autorė: Miglė Vasiliauskaitė Užsakovė: leidykla Aukso žuvys Metai: 2019–2020

Keliautojai laiku – tai ES remiamas vertimų projektas, vienijantis šiuolaikinių Europos rašytojų kūrinius, atveriančius netikėtą istorijos perspektyvą. Kelionėse pabūsite karo laikų Romoje, pagoniškuose Estijos miškuose, radioaktyviame kaime iškart po Černobylio avarijos, Pirmojo pasaulinio karo mūšio laukuose, pokario Norvegijos kaime, holokausto siaubo krečiamoje Rygoje, tarybinėje komunalkėje Latvijoje ir XVII a.

Livonijos universitete. Serijoje – aštuonios knygos, kurių skaitytojai tarsi keliauja laiku – nuo tolimiausios praeities iki šių dienų.

Knygų viršelių dizainui pasirinktas minimalistinis tipografinis sprendimas, atsisakyta bet kokių iliustratyvių elementų – taip vengiama užgožti subtilią nugarėlių iliustraciją, o konstruktyviu šrifto formų geometriškumu ir dydžiu siekiama įtaigumo. Pavadinimai komponuojami itin stambiu šriftu, pamažintais tarpais tarp raidžių, todėl atrodo tarsi netelpantys knygos plotyje, o skiemenų nukėlimas ir tarpų tarp žodžių išdidinimas sukuria tipografinį žaismą. Spalvinė viršelių gama sudaryta iš iliustracijos atspalvių.

Netipiška, kad viršelyje be autoriaus ir pavadinimo svarbi vieta skiriama ir teksto vertėjui kaip pirmajam keliautojui laiku po verčiamą istoriją į mūsų kalbą. Serijos dizaino sprendimai atliepia laiko tėkmės temą.

Knygų serijai sukurtas specialus logotipas, vaizduojantis žmogų, neriantį į kirmgraužą, kuria pagal fizikos teoriją būtų įmanoma keliauti laiku į praeitį arba ateitį. Taip pat neatsitiktinai pasirinktas vidinis popierius – su laiku gelstantis, lyg savyje fiksuojantis einantį laiką ir knygos amžių.

36 I 2021: 4 (119)

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Metai: 2020

Projekto pavadinimas: knygų serija Keliautojai laiku

Projekto pavadinimas: Etiketės, pasakojančios istoriją

King & Mouse yra vienas populiariausių viskio barų Lietuvoje. Jame ne tik parduodamas kitų pagamintas viskis, bet ir kuriami savi mišiniai. Šiais metais bare pristatytas Madeiros statinėje brandintas viskis, kurį viskio profesionalai vadina rožiniu.

Autoriai: Marius Poskus, Vytis Vasiliūnas, Beata Taputytė, Noatė Atkočiūnas, Laurynas Nalivaika, Užsakovas: UAB Širvėnos bravoras Metai: 2020

Dundulis yra eksperimentinis kraftinis alus. Dauguma jo rūšių – sezoniniai eliai, gaminami interpretuojant istorinius receptus. Siekiant perteikti produktų skirtumus ir kartu išlaikyti daryklos dvasią, sukurta raštų ir personažų sistema. Kiekvienas motyvas savaip perteikia skirtingų skonių elio ypatumus.

Autoriai norėjo parodyti, kad viskio pasaulis atviras visiems: jis gerokai išplėtė vyriško ir labai konservatyvaus įvaizdžio ribas. Buvo pasirinkta rožinė spalva kaip priešpriešą įprastam viskio etiketės dizainui. Norėta parodyti jo moteriškumą, tad ši ypatybė išryškinta tamsiomis spalvomis, siekiant išlaikyti baro prekių ženklą.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: modernus alyvuogių aliejaus dizainas Autorės: Fokso rinkodaros ir kūrybos vadovė Viktorija Junčė, Fokso dizainerė Monika Skrebytė Užsakovė: UAB Foksas Metai: 2021

Gaminio etiketėje dominuoja alyvuogių aliejaus šakelės ir iš jos nutekančio lašo motyvai, sąmoningai pasirinktas graikiškas šriftas. Tuo siekta atspindėti aliejaus kilmės šalį. Be to, išryškintos ir gerosios savybės – pabrėžta, kad aliejus ypač grynas ir jo rūgštingumas siekia vos 0,2 proc.

Buvo atsižvelgta į tai, kad tas pats dizainas turės būti nesunkiai atkartotas tiek ant stiklinio butelio, tiek ant skardos. Būtent todėl pasirinkta naudoti apvalios formos pakuotes. Aliejus ne tik įsimintinos išvaizdos, bet ir patogus vartoti. Abiejose pakuotėse įtaisyti patogūs dozatoriai, o esantis skardoje patogiai išskleidžiamas tiesiog paspaudus. Tai modernus ir funkcionalus dizainas, pritaikytas šiuolaikiškam žmogui.

2021: 4 (119) I 37

Multimedijos dizainas

Baldų dizainas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Projekto pavadinimas: valgomojo baldų komplektas Citizen Autorius: etc.etc.

Autorius: Nikita Bukoros

Autoriai: Adomas Jazdauskas, Marius Stankevičius, Mindaugas Dudėnas, Rokas Mežetis Užsakovas: Lords LB Asset Management

Metai: 2021

Metai: 2021

Ukrainiečių dizainerio Nikitos Bukoros sukurta valgomojo kėdė 7.1 puikiai tiks tiek kasdieniams pusryčiams namuose, tiek prabangiai vakarienei restorane. Unikalaus dizaino lietos ir poliruotos bronzos detalės primena šaukštus – iš to ir kilo šio baldo pavadinimas. 7,1 ml yra būtent tiek, kiek telpa į desertinį šaukštelį. Visai kaip desertas po vakarienės, taip ir 7.1 kėdė taps baigiamuoju modernaus interjero akcentu.

Galite rinktis iš keturių šios kėdės versijų: galbūt jums patiks lakuotas ąžuolo rėmas su smėlio spalvos veliūriniu arba austiniu audiniu, o gal sužavės juodai dažytas ąžuolo rėmas su samanų žaliu veliūriniu arba anglies juodumo austiniu audiniu.

Citizen valgomojo baldų komplektas išsiskiria elegantišku dizainu ir nuosaikiomis formomis. Šie baldai gaminami iš tvarių medžiagų – ąžuolo masyvo ir natūraliu medžio lukštu dengtos klijuotos faneros – ir puikiai dera drauge.

Valgomojo stalas yra gaminamas trijų dydžių – kvadratinis, taip pat mažesnis arba didesnis stačiakampis. Dėl to baldas gali būti lengvai pritaikomas įvairiems poreikiams bei interjerams – nuo kompaktiško buto iki erdvaus restorano ar viešbučio.

Metai: 2021

KONTEKSTAS. Artery yra garsaus architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas verslo centras Vilniuje. Šis architektas – bene žymiausias dekonstruktyvizmo atstovas architektūroje.

Pastatas (vis dar statomas) taps vienu svarbiausiu urbanistinio Vilniaus miesto kraštovaizdžio akcentų. Artery erdvė mieste visuomet kupina gyvybės. Čia žmonės ne tik dirba, apsiperka, bet ir leidžia laisvalaikį, mėgaujasi kultūros renginiais ar tiesiog gamta.

SPRENDIMAS. Vizualinio sprendimo ašis – generatyvinio dizaino logotipas, kuris nuolat keičia formą, taip atspindėdamas drąsų ir energingą prekių ženklą. Taip Artery logotipas tampa savotišku gyvu organizmu, kaip ir pats verslo centras. Logotipo dinamika reprezentuoja miesto ritmą – ryte ji atgyja, dieną pasiekia savo piką, o naktį sulėtėja. Generatyvinio dizaino įrankis – specialus įtaisas, leidžiantis kontroliuoti ar keisti logotipą ir taip sukurti begalę skirtingų jo versijų. Jo parametruose nustatomas logotipo iškraipymo intensyvumas ir keičiamų raidžių skaičius. Artery logotipas neturi vienos versijos ir kiekvieną kartą, kai yra naudojamas statinėje medijoje, atrodo vis kitaip.

Projekto pavadinimas: generatyvi duomenų platforma Holos Autorius: Natalija Čaiko Užsakovė: Vilniaus dailės akademija Metai: 2021

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: Merge Autorė: Evelina Kudabaitė Užsakovas: IDDO Metai: 2020

Merge stalelis – tai pirmasis Merge objektų serijos baldas, sujungiantis architektūrines vėlyvojo modernizmo formas bei archaišką suolinio baldo konstrukciją.

Merge stalelis – tai linijos ir dėmės kompozicinis žaismas. Iš vienos pusės žvelgiant, metalas atlieka plonos linijos vaidmenį, medis tampa linija, o metalas – geometrine dėme. Stalelis susideda iš dviejų deginto ąžuolo plokščių ir ant jų uždėtų dviejų lenkto plieno dalių, užfiksuojančių visą stalelio struktūrą. Atvira konstrukcija bei formos grynumas leidžia stalelį sutalpinti į plokščią pakuotę ir su malonumu lengvai surinkti: nereikia nei įrankių, nei tvirtinimo detalių. Medžiagos: degintas ąžuolas arba natūralus ąžuolas, milteliniu būdu dažytas plienas.

38 I 2021: 4 (119)

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: Artery generatyvus dizainas

Užsakovas: EMKO

Užsakovas: EMKO

Plačiau apie Citizen kėdę: ji išsiskiria cilindriškomis kojomis, iškylančiomis virš stačiakampės sėdynės. Sukurti du kėdės modeliai – su kvadratiniu arba apvaliu atlošu, iš natūralaus arba juodai dažyto ąžuolo. Šie du įvaizdžiai tarsi įkūnija du skirtingus personažus – gerąjį ir blogąjį pilietį. Nors ir kontrastuojantys, abu charakteriai harmoningai dera drauge ir papildo vienas kitą, taip kurdami žaismingą, artistišką atmosferą jūsų valgomajame.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: kėdė 7.1

Projektą sudaro generatyvi duomenų platforma Holos ir audiovizualinė projekcinė instaliacija Holos.create, kurias pasitelkus nagrinėjamas Benfordo dėsnio pritaikomumas skirtingose žmogaus veiklos ir gamtos sferose. Platformoje yra pateikti įvairūs realaus laiko duomenų rinkiniai: pasaulio žemės drebėjimų rodikliai, COVID-19 sergamumo duomenys, akcijų rinkos kainos bei pasaulio teritorinių vienetų rodikliai pagal šalis. Yra apskaičiuojamas duomenų pasiskirstymas pagal Benfordo dėsnį ir pateikiama audiovizualinė dėsnio reprezentacija.

Create dalyje žiūrovui suteikiama galimybė nagrinėti savo įvestus duomenis.

Interaktyvi instaliacija Holos.create kviečia žiūrovą išbandyti platformos create dalį audiovizualinės, projekcinės instaliacijos metu. Duomenų vizualizacijos ir garsas, sukurtas interpretuojant šiuos duomenis per Benfordo dėsnio prizmę, padeda suvokti matematinį pasaulio sandaros principą ir patvirtinti mus supančių duomenų harmoningumą.

2021: 4 (119) I 39

Vizualinis identitetas

Paslaugų, socialinis dizainas ir edukacija

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Laimėjimas: Gero dizaino prizas

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas

Projekto pavadinimas: Lietuvos reprezentacinis įvaizdis užsienyje

Projekto pavadinimas: Kriptidų pasaulis

Projekto pavadinimas: Ratuto

Autoriai: dizaineris Dovydas Stonkus, projektų vadovas Laimonas Trota

Autoriai: Laimutė Varkalaitė, kūrybos direktorius Povilas Daknys

Užsakovė: Vilniaus dailės akademija

Metai: 2020

Metai: 2021

Laimėjimas: Gero dizaino prizas Projekto pavadinimas: naujasis vizualinis identitetas ambicingam integruotų verslo paslaugų teikėjui Lewben Autoriai: dizaineris Džiugas Valančauskas, projektų vadovė Ieva Zajankauskaitė Užsakovė: UAB Lewben Metai: 2020

Ilgalaikė konstruktyvi Lewben grupės veikla – meno mecenavimas, kolekcionavimas ir švietimas – tapo kūrėjų atskaitos tašku. Kas geriau atskleidžia naują, įkvepiančią ir stebinančią pasaulio viziją nei menas? Bendrovės meno kolekcijos tapo atradimų šaltiniu: garsiuose meno kūriniuose aiškiai pastebimi ryškūs ir unikalūs elementai tapo nauja realybe. Šie į 3D pasaulį perkelti elementai leido sukurti keletą visiškai unikalių kompozicijų.

Be to, buvo sukurta ir kitų prekių ženklą reprezentuojančių elementų: vizitinių kortelių, socialinės medijos vizualinių priemonių, prezentacijų šablonų ir kt. Viena iš sudėtingiausių užduočių buvo atnaujinti interneto svetainės dizainą. Lewben turėjo sudėtingą paslaugų pristatymo sistemą, todėl drauge su partneriais kurdami svetainės struktūrą ne tik pritaikėme naują vizualinį identitetą prie svetainės, bet ir siekėme, kad ja būtų maksimaliai lengva naudotis.

40 I 2021: 4 (119)

Visos šalys nori egocentriškai kalbėti apie savo pasiekimus, mes kalbame apie tai, ką galime padaryti drauge. Tai darome ne statišku teiginiu, o pasitelkdami vizualinę sąveiką, kurioje kiekvienos dalies dalyvavimas traukia dėmesį ir jaučiamas intuityviai. Patyrimo dizaino srityje tam tikri simboliai jau spėjo įgyti kiekvienam atpažįstamą reikšmę. Šiuo atveju panaudotas pliuso ženklas – švarus grafinis sprendimas, geriausiai atspindintis norimą reikšmę. Naujasis identitetas ir jo elementai prisitaiko prie kiekvienos institucijos vizualinio identiteto. Taip sukuriamas vienybės ir nuoseklumo jausmas naujo Lietuvos pozicionavimo kontekste.

Metai: 2021

Užsakovas: SavingSpot

Užsakovė: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Rugsėjo mėnesį buvo parengta Lietuvos atstovybės užsienyje 2020–2030 m. strategija. Joje išgrynintos keturios valstybei svarbios sritys: ekonomika, kultūra, valdymas ir talentų pritraukimas bei socialinės vertybės: veržlumas, noras tobulėti, laisvė kurti ir ryšys su gamta. Sritys ir socialinės vertybės – susietos su bendra pozicija: Lietuva – atvira, pasiruošusi priimti globalius iššūkius ir nekantraujanti kartu kurti ir augti šalis.

Autorė: Giedrė Voverytė

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: nekilnojamo turto projekto Cyber City vizualinis identitetas Autoriai: dizaineriai Dovydas Stonkus ir Jokūbas Mulerskas, projektų vadovė Ieva Zajankauskaitė Užsakovė: AB Sparta

124 originalūs veikėjai, 75 jų adaptacijos, 6 pasaulio kontinentų žemėlapiai ir viso pasaulio kriptidų žemėlapis. Visa tai buvo sukurta per 97 dienas. Kūrinio tikslas – atrasti kiekvienos pasaulio šalies kriptidą, jį vizualizuoti ir atskleisti pasaulio mitinių būtybių įvairovę bei unikalumą. Mano misija buvo iliustruoti veikėjus ir žemėlapius, kompozicijas papildant dekoratyviniu specialiai šiam projektui sukurtu šriftu.

Kūrybinis procesas, trukęs daugiau nei 13 savaičių, buvo didelis iššūkis visai komandai. Projekto vystymo etapai: 1. Tyrimas. Atlikta pasaulio kriptidų analizė; 2. Tyrimo rezultatas. Išsiaiškinta, koks kriptidas reprezentuoja kiekvieną pasaulio šalį;

Metai: 2020

3. Kūrybinis procesas. Veikėjų stilizavimas ir kompozicijų kūrimas;

Cyber City – į ateitį orientuotas nekilnojamojo turto projektas Vilniaus centre, Naujamiestyje. Tai ne tik darbo patalpos.

Tai perspektyvus centras, kurio vizija yra surinkti aukščiausio lygio technologijų talentus bei įmones ir jiems kurti geriausią aplinką dirbti, augti ir diegti naujoves.

4. Rezultatas. Esminiai grafinio stiliaus bruožai.

Naujas identitetas koduoja idėją – kiekvienas didelis pasiekimas yra mažesnių žingsnių rezultatas. Taip gali būti vaizduojamas komandos, sudarytos iš geriausių profesionalų, sutelkimas, arba tiesiog didelių informacijos duomenų rinkimas geriausiam sprendimui rasti. Mes paėmėme dvi Cyber City pavadinimą atspindinčias „C“ raides ir panaudojome kaip pagrindą kitoms priemonėms kurti. Be to, buvo sukurtas unikalus šriftas. Vienas pavyzdžių – interneto svetainės dizainas, kai turėjome tikslą paskelbti Cyber City atsiradimą ne tradiciniu būdu, o išskirtiniu ir ryškiu. Taip kartu su partneriais sukūrėme dinamiškas „C“ raidžių animacijas.

Nuo pirmosios publikacijos užsakovo SavingSpot tinklaraštyje (2020 10 18), šiandien šis kūrinys yra plačiai paplitęs internete ir prieinamas visiems. Nuostabu, kad žmonės visame pasaulyje gali iš arčiau susipažinti su kiekvienos valstybės kriptidu ir sužinoti, kokia gi mitinė būtybė atstovauja ir jų pačių šaliai.

Laimėjimas: Gero dizaino diplomas Projekto pavadinimas: COVID-19 pamokos: atsparesnio viešojo sektoriaus link Autorius: Policy Lab, dizaino ir elgsenos tyrimų pogrupis Užsakovė: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija Metai: 2020

Dizaino procesai sudaro didelę dalį Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) įsteigtos viešosios politikos laboratorijos – Policy Lab – tarpdisciplinės veiklos. Projektas COVID-19 pamokos: atsparesnio viešojo sektoriaus link – tai pavyzdys, kaip pasitelkus dizaino metodus ir kompetencijas, ieškoma būdų fiksuoti esamas praktikas ir jas versti ateities veiksmais, padėti organizacijoms tapti atsparesnėms, lanksčiau reaguoti bei atsigauti po sistemos sukrėtimų ir neapibrėžtumo, ištikus krizei. Dizaino proceso funkcija šiame projekte – „humanizuoti“ problemas, tyrinėti kontekstus, jausenas ir kitus žmogiškuosius aspektus bendros kūrybos principais, atrasti naujų, galbūt net ir netikėtų koncepcijų ir patirčių. Vartotojų poreikiams nustatyti bei ateities simuliacijoms kurti buvo pasitelkiami dalyvaujamojo dizaino ir ateities mąstymo įrankiai, organizuotos bendros kūrybos veiklos.

Ratùto – tai modifikuotų etnožaidimų rinkinys. Jis buvo kuriamas pagal senuosius lietuvių tautos žaidimus. Rinkinį sudaro penki žaidimai, tačiau kategorijos yra keturios – vikrumo, stiprumo, taiklumo, komandiškumo. Stiprumo kategoriją sudaro du žaidimai: Lazdos traukynės (kojos pritvirtinamos prie lentos. Kuris žaidėjas traukiant lazdą pakyla nuo žemės – pralaimi) bei Lindimas per lanką (lendama per lanką liečiant žemę tik kojomis). Senojoje Lietuvoj buvo lendama per vienkinkio vežimo lanką). Vikrumui priskiriamas pirštų miklumą parodantis žaidimas Sukimas iki centro (aplink objektą vyniojama juostelė iki centro. Žaidimo tikslas – pirmam pasiekti centrinį objektą).

Senieji lietuvių žaidimai buvo žaidžiami su paprastomis, aplink randamomis priemonėmis: prie paprastų medžio šakų pririšus virvutes ar į iškastą duobutę mėtomas ryšulėlis – žiužis. Tad Ratùto žaidimų rinkinys išsiskiria tuo, kad į senuosius lietuvių žaidimus buvo pažvelgta iš dizaino pusės.

Jie pritaikyti šiuolaikiniam vartotojui ir masinei gamybai. Taip pat žaidimams sukurti dėklai iš medžiagos su linu.

Susisteminus medžiagą, buvo sudarytos vartotojų „personos“ bei 6 nedidelės apimties scenarijai. Jie buvo naudojami kaip proceso moderavimo įrankiai bendros kūrybos veiklose su institucijomis. Projekto rezultatas – rekomendacijos projekte bendradarbiavusioms institucijoms, į ką jos galėtų atkreipti dėmesį, kad dar geriau atlieptų ateities iššūkius.

2021: 4 (119) I 41

i

DIZAINO KELIONĖS

42 I 2021: 4 (119)