M ö N E S I N I S L E I DI N Y S A PI E A G RO R I N K A S 2010 Rugpjūtis Nr. 3
AGROMEDIA
Šiame leidinyje Grūdų ir rapsų rinka Pieno ūkio rinka Trąšų rinka Agro technikos rinka Ž. ū. paskirties žem÷s rinka
Rusija uždraud÷ grūdų eksportą Viena iš didžiausių pasaulio grūdų eksportuotoja Rusija rugpjūčio 5 d. pareišk÷, kad po to kai d÷l sausros ir gaisrų neteko 20 proc. kviečių pas÷lių, uždraud÷ grūdų eksportą. Šis draudimas bus skaičiuojamas nuo rugpjūčio 15 iki gruodžio 31 ir jei bus būtina, draudimą gali pratęsti iki kitų metų. D÷l didesn÷s kviečių kainos, kuri rugpj. 5 d.dar pakilo 8,3 procentais Chicago Board of Trade, gali reikšti, kad amerikiečiams ir europiečiams gali tekti mok÷ti šiek tiek daugiau už duoną. Analitikai sako, jog ši našta teks žmon÷ms Vidurio Rytuose, Afrikoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Nepaisant Rusijos Žem÷s ūkio ministro reikalavimo leisti eksportuoti grūdus, paskelbdamas draudimą premjeras Vladimiras Putinas sak÷: "Mums reikia, kad būtų išvengta vidaus maisto kainų augimo, mums reikia išsaugoti galvijų skaičių ir kaupti rezervą kitiems metams. Kaip sakoma: atsargos kišen÷je sunkumų nesudaro". Premjeras pareišk÷, kad po derliaus nu÷mimo Rusija nuspręs ar pratęsti draudimą iki 2011 metų. Nepaisant draudimo, Rusijos ūkininkai turi nedaug paskatų eksportuoti, kadangi Rusijoje grūdų kainos augo dar greičiau nei pasaulio rinkose. Prieš paskelbiant draudimą, Rusijos Grūdų Sąjunga sak÷, jog tikimasi, kad eksportas sumaž÷s nuo 21,4 mln. tonų 2009 metais iki 15 mln. tonų šiais metais, Tačiau SovEcon konsultantai eksporto maž÷jimą mat÷ net iki 12 mln. tonų, o kiti analitikai net mažiau. Analitikai teigia, jog aukštos kviečių kainos skaudžiausiai atsilieps Vidurio Rytuose, Afrikoje ir kai kuriose rytų Azijos šalyse arba ten, kur Vyriausyb÷ subsidijuoja maisto kainas.
Jungtinių Tautų Maisto ir Žem÷s Ūkio Organizacija trečiadienį pareišk÷, jog mažina kviečių produkciją 3,7% iki 651 milijono tonų nuo liepą numatytų 676 milijonų tonų, ir sako jog baiminasi kitos maisto kriz÷s, kuri „n÷ra pagrįsta“ d÷l didelių pasaulinių kviečių atsargų. Visgi, ji teigia, jog pasaulinių prekių atsargos yra „labiau subalansuotos“ nei per 2007-08 metų krizę, kai kviečiai buvo pasiekę aukščiausią tašką – virš 13$ už bušelį. Kviečių kainos pakilo daugiau nei 80 procentų nuo ankstaus birželio ir liepą pasiek÷ aukščiausią m÷nesį prieaugį per 51 metus. Trečiadienį, Rugs÷jo pristatymo kainos išaugo 60 centų, arba 8,3% iki 7,8575$ už bušelį, tai maksimalus dienos leidžiamas šuolis. Gruodžio – 55,75 centais, arba 7,4% iki 8.1125$ už bušelį.
GRŪDŲ IR RAPSŲ RINKA Šių metų grūdų derlius ne tik menkas, bet ir prastas. Daugumos ūkininkų laukai atrodo vienodai - išguldyti javai ir lietaus primerkta žem÷. Tod÷l dažno ūkininko problema ta pati – į laukus įvažiuoti sunku arba net neįmanoma, nors kulti verkiant reikia – sugulusiuose javuose kai kur grūdai jau ima dygti varpose. Šiais metais žieminių rapsų iš hektaro byra ne daugiau kaip po dvi tonas, kuomet pernai pribyr÷davo ir po keturias. Lietuvos ūkininkai vieningai sako, jog kviečių derlius gausumu irgi šiais metais nenustebins, nes grūdai gerokai mažesni už pernykščius. Šią sunkią situaciją aštrina dar ir tai, jog
daugelis ūkininkų dar žiemą buvo suder÷ję grūdų pardavimo kainas ir pasirašę išankstines pardavimų sutartis. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas situaciją laukuose įvardija kaip visiškai tragišką, nes vasariniai kviečiai sugulę, jų stiebai perlūžę, varpų maitinimas sutrikdytas, grūdai nebeauga, o į laukus įvažiuoti neįmanoma. Bendrov÷s „K÷dainių grūdai“ generalinio direktoriaus Dariaus Karpavičiaus duomenimis, šįmet rugpjūčio 1-ąją įmon÷ naujojo derliaus supirko apie tris kartus mažiau lyginant su tuo pat laiku pernai. Be to, supirktojo derliaus kokyb÷ – ne itin kokia.
Draudimo išmokos gelbsti apsidraudusiuosius Vos įsib÷g÷jus javapjūtei, daugiau nei pus÷ pas÷lius apdraudusiųjų žem÷s ūkio subjektų jau kreip÷si į draudimo bendrovę d÷l liūčių ar krušos padarytų nuostolių pas÷liams atlyginimo. Preliminariais draudikų skaičiavimais, už min÷tas žalas ūkininkams gali būti išmok÷ta apie 10 mln. Lt. D÷l šalčių padarytų nuostolių pas÷liams draudikai žem÷s ūkio subjektams geguž÷s m÷nesį išmok÷jo per 5,7 mln. Lt. draudimo išmokų. Augalininkyst÷s specialistų teigimu, išloš÷ tie pas÷lius draudę ūkiai, kuriuose nuo šalčio nukent÷ję laukai buvo ats÷ti. Šiuo atveju žemdirbiams buvo išmokamos draudimo išmokos, kurios, tinkamai pasirinkus draudimo sumas, pilnai kompensavo patirtus nuostolius. Remiantis draudikų duomenimis, šalyje apdrausta apie 40 tūkst. ha rapsų, 35 tūkst. ha javų, 1 tūkst. ha cukrinių runkelių, 1,5 tūkst. ha ankštinių augalų ir apie 500 ha bulvių pas÷lių. Vertinant šių metų pas÷lių ir žem÷s ūkio naudmenų deklaracijų duomenis matyti, kad šalyje apdrausta maždaug penktadalis rapsų (162 mln. Lt verte) ir apie 5 proc. visų auginamų javų ploto. Nors šiais metais prognozuojama draudimo išmokų išmok÷ti apie 15-16 mln. Lt, draudimo tarifai kitų metų derliaus draudimui netur÷tų keistis. Tačiau šiais me-
tais žalą patyrę žemdirbiai, priklausomai nuo patirtų nuostolių procento, drausdami 2011 metų derliaus pas÷lius, tur÷s mok÷ti 5-30 proc. didesnę draudimo įmoką už žalą patyrusių augalų grup÷s pas÷lius. Tai numatyta remiantis solidarumo principu, kad draudimo įmokų nereik÷tų didinti žemdirbiams, kurie žalos nepatyr÷. 2010 m. šalyje pas÷lius apdraud÷ 409 ūkiai. Apdraustų pas÷lių plotas - 78,2 tūkst. ha, vert÷ - 175,5 mln. Lt.
Remiantis “El Pais”, “The Wall Street Journal”, “L’Expansion” l.rytas teigia, jog n÷ra abejonių, kad šiais metais kviečių pasiūla d÷l Rusijoje neslopstančios didžiausios per pastaruosius 50 metų sausros gerokai sumenks. Rusijos vyriausyb÷ tikino, jog eksporto apimtys nebus ribojamos, tačiau Juodosios jūros uostuose jau buvo sulaikyta daugiau nei 200 tūkst. t grūdų, kurie tur÷jo išplaukti į Azijos šalis. Vakarų Europos ūkininkai taip pat turi d÷l ko apgailestauti. Čia laukiama menkesnio daržovių, vaisių, grūdinių kultūrų derliaus. Rusijoje išauginama 8 proc. Visos planetos kviečių. Per kaitrą prarasta apie 20 proc. derliaus. Kompanija “Agritel”, vertinanti riziką žem÷s ūkyje, skaičiuoja, kad šiemet Rusija paj÷gs eksportuoti 510 mln. kviečių, kai pernai eksporto apimtys siek÷ 20 mln. tonų. Rinkos analitikai teigia, kad kviečių sandorių kainos gali pakilti dar 20 proc. ir viršyti 300 JAV dolerių už toną, nes šiuo metu grūdų rinkoje ypač aktyviai veikia spekuliantai.
2
Sausros iškamuoti Rusijos pas÷liai Pasak lrytas portalo, kai kurie ekspertai jau vaizduoja apokaliptinius scenarijus, esą stingant maisto ir kylant jo kainoms reikia laukti didel÷s infliacijos, kuri prives prie didel÷s ekonomin÷s kriz÷s. Kai kuriuose Rusijos rajonuose kainų augimo laukti nebereikia. Vien tik per liepos m÷nesį miltų tona pabrango nuo 5,2 tūkst. (apie 416 Lt) Iki 11,7 tūkst. (apie 936 Lt) rublių. Rusijos Vyriausyb÷ savo ruožtu m÷gina nuraminti gyventojus, žad÷dama neleisti kainoms kilti ir tikindama, jog žem÷s ūkyje pagamintų prekių deficito nebus. Prognozuojama, kad Rusijoje grūdų derlius šiemet tur÷tų būti 70-75 mln. tonų, kai pernai buvo 97 mln. tonų, o 2008 m. - 108 mln. tonų. Pasak Vyriausyb÷s atstovų, Rusijos vidaus rinkoje per metus suvartojama 75 mln. tonų grūdų. Be to, turima apie 20 mln. tonų likučių. Tačiau pasak lrytas portalo, vicepremjeras Viktoras Zubkovas įsitikinęs, jog grūdų de-
ficitas sieks 4,2 mln. tonų. Negana to, žemdirbiai baimindamiesi, jog ims stigti maisto, pradeda juos pjauti. Stambiausiais šalyje m÷są superkantis tinklas nuo liepos pradžios supirko 8 tūkst. tonų m÷sos, kas sudaro 20 proc. daugiau negu pernai. Benas Lloydas-Hughesas, klimato specialistas iš “The Walker” instituto, priklausančio Rydingo universitetui, teigia, jog atskiri Vakarų Europos rajonai taip pat kenčia nuo sausros, tačiau kur kas labiau kaista Rusija, Baltarusija ir Ukraina. Žemdirbiams rūpesčiai d÷l oro prasid÷jo dar žiemą, kuri buvo šaltesn÷ ir ilgesn÷, nei to nor÷josi ūkininkams. Lietaus stygius birželį pakenk÷ žiemkenčiams. Nors birželį kritulių būta, tačiau jų lygis buvo nepalyginamai menkesnis nei vidutinis m÷nesio rodiklis.
Rusija papraš÷ Kazachstano ir Baltarusijos pristabdyti savo grūdų eksportą Rugpjūčio 5 dieną Rusijos Vyriausyb÷ praneš÷, kad Maskva papraš÷ Kazachstano ir Baltarusijos pristabdyti grūdų eksportą d÷l did÷jančios sausros. Vyriausyb÷s pranešime spaudai teigiama, jog Ekonomin÷s pl÷tros ministerijai buvo liepta pateikti siūlymą susijusiai Rusijos-Baltarusijos-Kazachstano muitų sąjungos komisijai. Tačiau rugpjūčio 9 dieną Kazachstanas ir Baltarusija atmet÷ Rusijos prašymą užšaldyti savo grūdų eksportą. Rusija kol kas nepateik÷ jokių prašymo paaiškinimų. Nuo to laiko ji teig÷, jog
baiminasi, kad grūdai keliauja neapmokestinti per jos sienas su Muitin÷s sąjungos partneriais ir tada keliauja į kitas šalis. Tikimasi, kad šių metų Kazachstano derlius sudarys 13,5 mln. tonų. Praeitais metais buvo pakartotas rekordas ir derlius sudar÷ 21 mln. tonų. Prezidentas Nursultanas Nazarbajevas, kalb÷damas apie tai pra÷jusios savait÷s pabaigoje, sp÷jo, jog Kazachstanas šiais metais eksportuos 8 mln. tonų. Baltarusija tikisi pagaminti tiek pat grūdų, kaip ir pra÷jusiais metais – 8 mln. tonų.
Rusijos sprendimas iki metų pabaigos uždarusti grūdų eksportą iššauk÷ aukščiausią grūdų kainų šuolį per pastaruosius dvejus metus. Kviečių kainų kilimas taip pat paskatino ir kukurūzų, avižų ir sojos kainų kilimą. Tai geros naujienos JAV ūkininkams, kurių grūdai gal÷s užpildyti ne tik Rusijos eksporto trūkumą, bet ir Ukrainos, Kazachstano ir Kanados pažeistus javus. Kviečių kainos pakilo 80 procentų nuo birželio pradžios bei pasižym÷jo didžiausiu m÷nesiniu augimu per 51 metus. Kainos už rugs÷jo m÷nesio siuntą šoktel÷jo 60 centų arba 8,3 procento, iki 7,8575 JAV dolerių už bušelį – tai maksimalus leistinas vienos dienos augimas. Gruodžio m÷nesio kviečių kaina šoktel÷jo 55,75 centais arba 7,4 procento, iki 8,1125 JAV dolerių už bušelį. JT Maisto ir žem÷s ūkio organizacija trečiadienį sumažino kviečių produkcijos prognozę beveik 4 procentais, iki 651 milijonų tonų, bet praneš÷, jog nuogąstavimai d÷l dar vienos maisto kriz÷s, d÷l šiuo metu esančio pasaulinio kviečių rezervo, „dabar n÷ra pagrįsti“. Be to, teigiama, jog pasaulin÷s produkcijos atsargos yra „labiau subalansuotos“ negu 2007-08 metų kriz÷s metu, kuomet kviečių kaina viršijo 13 JAV dolerių už bušelį. Naujausiais duomenimis, kaip ketvirtadienį teig÷ Vyriausyb÷, informavusi Egiptą, Turkiją ir Izraelį, Rusija gali peržiūr÷ti savo grudų eksporto draudimą po spalio 1-ios, kuomet derliaus apimtys taps aiškesn÷mis. Egiptas pasiūl÷ Rusijos įmon÷ms pertvarkyti susitarimus, pasirašytus iki Maskvai sustabdant grūdų eksportą. Jis taip pat pasiūl÷ sukurti bendrą komisiją, siekiant surasti būdų, kaip įvykdyti šiuos susitarimus.
3
Žem÷s ūkio ministerija informuoja, kad gamintojui kvota iš dalijamojo rezervo suteikta nebus, jeigu jis:
• iki 2010 m. liepos 30 d. bus pateikęs paraišką dalyvauti Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programos priemon÷je „Ankstyvas pasitraukimas iš prekin÷s žem÷s ūkio gamybos”; • iki 2010 m. geguž÷s 14 d. nepateik÷ pardavimo tiesiogiai vartoti deklaracijos už 2009–2010 kvotos metus savivaldyb÷s žem÷s ūkio skyriui, jeigu parduoda pieną vartotojams tiesiogiai iš ūkio; • nuo 2009 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. liepos 31 d. netur÷s melžiamų karvių, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre savo vardu;
PIENO ŪKIO RINKA Lietuvos didžiausių pieno supirk÷jų vidutin÷ natūralaus pieno supirkimo kaina Lt/t Vidutin÷ natūralaus pieno supirkimo kaina, Lt/t Įmon÷s pavadinimas
Pieno, už kurį Pieno, už kurį Vidutin÷ apmokant nebu- apmokant buvo pieno suvo taikytos nuo- taikyta bent viepirkimo skaitos d÷l ko- na nuoskaita d÷l kaina kyb÷s kokyb÷s
AB "Pieno žvaigžd÷s" įmonių grup÷
852,1
625,1
842,9
UAB "Marijampol÷s pieno konservai"
775,6
527,6
772,2
AB "Rokiškio sūris" įmonių grup÷
814,4
616,8
805,1
AB "Žemaitijos pienas"
833,8
691,5
826,1
UAB "Vilkyškių pienin÷"
769,5
534,0
751,5
ŽŪB "Šaltekšnis"
824,8
478,6
811,5
UAB „Vikeda“, K÷dainiai
1105,4
-
1105,4
695,8 580,0 817,9
472,7 531,2 646,2
695,8 574,8 809,7
Bariūnų ŽŪB, Joniškio r. Pienininkyst÷s kooperatyvas "Žalmarg÷" Vidutin÷ pieno supirkimo kaina, Lt/t
•
netur÷damas kvotų, 2009–2010 kvotos metais pardav÷ mažiau kaip 500 kg pieno. Žem÷s ūkio ministerija primena, jog gamintojas, kurio kvotos dalis saugoma specialiajame rezerve, yra parduota aukcione ar išnuomota, kvotos iš dalijamojo rezervo gauti negali. Taip pat gamintojai bet kada gautos kvotos gali atsisakyti – tam tereikia pateikti laisvos formos prašymą Nacionalinei mok÷jimo agentūrai. Tokiu būdu kvota v÷l pateks į nacionalinį rezervą ir bus išdalinta kitiems gamintojams.
Šaltinis: www.zum.lt
Patvirtinta pieno kvotų skyrimo tvarka 2010–2011 kvotos metams Liepos 8 d. įsakymu Nr. 3D-637 žem÷s ūkio ministras Kazys Starkevičius patvirtino Pieno gamybos kvotų skyrimo iš dalijamojo bendrosios nacionalin÷s pieno kvotos rezervo 2009–2010 kvotos metams tvarką. Kvotos bus skiriamos tiems pieno gamintojams, kurie 2009 –2010 kvotos metais viršijo savo kvotą (skiriama tiek, kiek viršijo) arba pardav÷ daugiau kaip 500 kg pieno be kvotų (skiriama tiek, kiek pardav÷ pieno). Išankstiniais skaičiavimais, pieno gamintojų, kuriems gali būti skirta kvota, tur÷tų būti apie 15,5 tūkst. – jiems planuojama išdalyti apie 77 tūkst. tonų pieno kvotos. Atkreiptinas d÷mesys į tai, kad gamintojams jokių papildomų prašymų teikti nereikia. Reikalingi duomenys bus ima-
mi iš Nacionalin÷s mok÷jimo agentūros (NMA) ir VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro tvarkomų duomenų bazių. Žem÷s ūkio ministerija tikisi, kad pieno kvotų dalijimas paskatins gamintojus drąsiai užsiimti pieno gamyba, nebijant ES nustatytų virškvočio mokesčių. 2009–2010 kvotos metų pardavimo perdirbti kvota buvo įvykdyta 76,2 proc., o preliminarus pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos vykdymas siekia 60 proc. Šaltinis: www.zum.lt
4
Remiantis VĮ Žem÷s ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, maž÷ja skirtumas tarp kainų, kurias moka pienin÷s bei pieno supirkimo punktai už iš Lietuvos pieno gamintojų superkamą natūralaus riebumo pieną. Šių metų sausį–gegužę iš Lietuvos pieno gamintojų Lietuvoje buvo supirkta 434,42 tūkst. t žalio natūralaus riebumo pieno – 6,05 proc. mažiau nei pra÷jusių metų atitinkamu laikotarpiu. Pirmųjų penkių 2010 m. m÷nesių vidutin÷ natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina sudar÷ 827,49 Lt/t – 37,69 proc. didesn÷ nei atitinkamo 2009 m. laikotarpio. Analizuojamu laikotarpiu sumaž÷jo pieninių tiesiogiai iš Lietuvos pieno gamintojų superkamo pieno kiekis. Jei 2009 m. sausį–gegužę pieninių supirktas natūralaus riebumo pienas sudar÷ 82,45 proc. nuo viso atitinkamą laikotarpį supirkto iš Lietuvos pieno gamintojų pieno, tai šių metų sausį–gegužę šis procentas sumaž÷jo iki 71,69 proc. Šių metų sausį–gegužę pienin÷s Lietuvos pieno gamintojams už natūralaus riebumo pieną vidutiniškai mok÷jo po 836,24 Lt/t – 3,84 proc. brangiau nei pieno supirkimo punktai. Tačiau pra÷jusių metų sausį–gegužę pieninių mokama vidutin÷ supirkimo kaina sudar÷ 626,22 Lt/t ir tai buvo 29,79 proc. didesn÷ nei tuo metu pieno supirkimo punktų mokama kaina.
Siūlymas remti gyvulininkyst÷s ūkį Liepos m÷nesį vykusiame Žem÷s ūkio rūmų Prezidiumo pos÷dyje Žem÷s ūkio ministerijos vadovai kartu su nevyriausybinių žemdirbių organizacijų atstovais svarst÷, kaip gaivinti besitraukiantį šalies gyvulininkyst÷s sektorių. Pos÷dyje dalyvavę Prezidiumo nariai pritar÷ Ministerijos siūlomam tiesioginių išmokų (TI) perskirstymui 2011-2012 m., kuris leistų paremti itin sunkius laikus išgyvenančius gyvulininkyst÷s ūkius. Nuo 2004 m. l÷šos TI skiriamos iš ES ir nacionalinio biudžeto. Gyvulininkyst÷s ūkiams parama, priklausanti nuo laikomo gyvulių skaičiaus, mokama iš esm÷s nacionalinio biudžeto l÷šomis. Remiantis ES teisine baze, nuo 2013 m. TI bus mokamos tik iš ES skiriamų l÷šų ir tik už deklaruotus pas÷lius bei žem÷s ūkio naudmenas. Gyvulininkyst÷s ūkiai tiesiogin÷s paramos, susijusios su gyvulių skaičiumi, nebegaus. Pristatydamas Ministerijos siūlomą TI
perskirstymo planą Žem÷s ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis komentavo, jog ES (EB Nr. 73/2009) reglamente nurodoma, kad TI sumos perskirstymas sunkumus išgyvenantiems pieno ir m÷sos ūkiams gali būti naudojamas tik tiek, kiek bus sukurta paskata remiamo sektoriaus dabartiniam gamybos lygiui palaikyti. Skaičiuojant, kad šiais metais TI netur÷tų būti skirta mažiau kaip 1,268 mlrd. Lt, min÷tieji 3,5 proc. sudarytų apie 45 mln. Lt. Manoma, kad šią paramą tikslinga būtų skirti karv÷ms žinden÷ms, m÷siniams buliams, avims ir, jei tokių atsirastų, m÷sin÷ms ožkoms. Remiantis šiuo metu šalyje esamu min÷tų gyvulių skaičiumi, smulkiems žol÷džiams būtų galima mok÷ti apie 43, o galvijams (išlaikytiems ne mažiau kaip 9 m÷n.) apie 484 Lt paramą. Paskaičiuota, kad toks gyvulininkyst÷s sektoriaus r÷mimas žem÷s ūkio naudmenų ir žalienų tur÷tojams paramą hektarui teoriškai sumažintų apie 14 litų.
LTO pieno kainų lygos lentel÷s vidurkis geguž÷s m÷nesį siekia 28,61 ct Remiantis ES LTO pieno kainų lygos lentel÷s duomenimis, vidutin÷ pieno kaina, kurią geguž÷s m÷nesį mok÷jo 16 pagrindinių Europos pieno supirk÷jų, buvo 28,61 c/kg. Nežymiai didesn÷ nei balandžio m÷nesį, bet 19% didesn÷ negu 2009 m. gegužę, kuomet kaina buvo bene arčiausia pra÷jusių metų minimaliai 23,74 c ribai (balandžio m÷nesį). Tačiau geguž÷s m÷nesio skaičiuose atsispindi tam tikri pokyčiai. Palyginus su periodu prieš 12 m÷nesių, Belgijoje kainos buvo 40% didesn÷s, o Vokietijoje, Airijoje ir Olandijoje – kainos buvo 30% didesn÷s. Tačiau Prancūzijoje, kur perdirb÷jai m÷nesiais skund÷si, jog pieno kainos buvo per aukštos, kainos buvo vidutiniškai 10% didesn÷s. Jungtin÷je Karalyst÷je, kur per pastaruosius 12 m÷nesių svaras sterlingas smuko Euro atžvilgiu 8%, pieno kainos Eurais beveik nepakito. Vietine valiuta pieno kainos Jungtin÷je Karalyst÷je nežymiai sumaž÷jo antroje pra÷jusiųjų metų pus÷je bei buvo gan÷tinai stabilios iki šių metų geguž÷s. Tačiau nuo birželio m÷nesio ÷m÷ gana greitai kilti. „Aria“ kainos buvo 15% didesn÷s, tačiau dažniausiai jie moka gan÷tinai didelį papildymo mokestį metų pabaigoje.
Atskirai pa÷mus, gegužę „Milcobel“ pašoko pozicijų lentel÷je, užimdama antrąją vietą su 31,13 c – LTO LEAGUE TABLE MONTHLY MILK PRICES-2010 (c/kg) Jan Feb Mar Apr Granarolo 33.98 33.98 33.98 33.98 Milcobel 29.98 28.50 29.55 30.08 Hameen. 36.68 33.79 30.87 30.86
May 33.98 31.13 30.86
Glanbia Danone
24.98 32.63
25.98 30.69
25.98 28.75
27.96 29.38
30.03 29.87
Kerry
23.87
24.86
26.85
27.85
29.84
Müller
27.10
27.10
27.60
28.09
29.58
Bongrain
32.27
30.81
29.06
29.45
29.45
Sodiaal
32.00
31.42
28.61
29.36
29.36
Lactalis
32.34
30.16
29.38
28.47
28.97
Humana
26.84
26.84
26.84
27.83
28.82
Nordmilch
26.84
26.84
26.84
27.83
28.82
DOC
26.79
25.84
25.84
26.53
28.36
Arla Foods F/C Dairy Crest
27.16 28.15 27.29
27.15 26.74 27.50
27.16 23.98 23.05
27.09 25.19 25.05
28.09 27.37 25.28
First Milk
23.25
23.71
23.05
21.97
21.93
Average*
28.51
28.00
27.32
27.69
28.61
*The averages above do not include Granarolo
5
Paskutinis KDK turas dar 34,000 karvių paskersti Savo paskutin÷je bandos skerdimo programoje, pra÷jusią savaitę, dar kartą siekdama sumažinti JAV pieno produkcijos kiekį, JAV Kartu dirbančių kooperatyvų organizacija pri÷m÷ 194 siūlomas kainas 34442 karv÷ms paskersti, tokiu būdu mažindama JAV pienines bandas 0,4%. Po žymaus pra÷jusių metų kritimo, karvių skaičius JAV išaugo 21000 per pirmuosius 5-is 2010-ųjų m÷nesius. Nuo kitos savait÷s auditoriai
lankys pasirinktus ūkius. Po audito ūkininkai tur÷s 15 dienų savo bandoms išnaikinti. Siūlomų kainų duomenys dar n÷ra atskleidžiami, tačiau kai šis turas buvo paskelbtas gegužę, planuota, jog didžiausias kainos pasiūlymas neviršys 8,5 ct/l. Per pra÷jusius devynis KDK skerdimo turus iš viso buvo paskersta 477000 karvių už vidutinę 13 ct/l kainą, iš viso už 520 mln. JAV dolerių.
Susitarta d÷l naujos, žemesn÷s melamino koncentracijos Codex Alimentarius Komisijos susitikimo, vykusio pra÷jusią savaitę Ženevoje, metu buvo susitarta d÷l naujų taisyklių, griežtinančių leistinas tarptautines melamino koncentracijos maisto produktuose normas. Komisija sutiko, jog nedidelis melamino, chemikalo, naudojamo plastikui, trąšoms ir cementui gaminti, kiekis gali būti nekenksmingas žmogui, tačiau ji nustat÷
viršutinę 1 mg/kg ribą miltelių mišinyje kūdikiams ir 2,5 mg/kg – kitame maiste ir pašare. Sugriežtinti limitai pagrįsti 2008-ųjų Kinijos patirtimi, kuomet melaminas buvo aptiktas daugelyje produktų, įskaitant kūdikių mišin÷lius, nusinešusius šešių kūdikių gyvybes ir susargdinusius dar beveik 300000, bei paskutiniuoju skandalu.
Pasaulin÷s kai kurių pieno gaminių kainos Lt/kg Gamintojo pavadinimas 2009 26 sav. (06 2226) Sviestas, AA 6,60 CME Sūris Cheddar tipo, blokais 6,13 LMP, Centris ir Rytų regionas, FOB 5,01 NPA, Nacionalis vid., FOB 6,37 Išrūgų milteliai, Centrinis regionas, FOB 1,53
Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Lydytas sviestas Išrūgų milteliai
Sviestas, 82% rieb. LMP NPM Sūris Cheddar tipo
Vidutinė kaina JAV CME, FOB 2010 Pokytis % 23 sav. 24 sav. 25 sav. 26 sav. (06 (06 07- (06 14- (06 21savaitės2 metų3 28-07 02) 11) 25) 18) 9,80 9,98 10,52 10,75 2,21 62,83 8,45 8,57 8,66 8,79 1,46 43,43 8,15 8,09 7,98 7,92 -0,78 58,15 9,90 9,90 9,96 9,96 0,00 56,35
2,11 2,12 2,10 2,13 1,47 39,10 Vakarų Europoje, eksportui, FOB 2009 2010 Pokytis % 24-25 22-23 sav. (05 31- 24-25 sav. (06 14sav. (06 2 savaičių4 metų3 25) 06 11) 08-19) 7,21 12,30 12,61 2,48 74,77 5,62 8,12 8,04 -0,96 42,99 6,42 9,76 10,04 2,93 56,47 7,79 13,80 13,91 0,77 78,42 1,47 2,22 2,42 9,33 65,15 Okeanijos valstybės, eksportui, FOB 2009 2010 Pokytis % 24-25 22-23 sav. (05 31- 24-25 sav. (06 142 savaičių4 metų3 sav. (06 06 11) 25) 08-19) 4,52 11,29 11,38 0,77 151,5 4,89 8,92 9,13 2,35 86,7 5,01 10,73 10,82 0,77 115,8 6,24 11,01 11,01 0,77 77,97
Londono parodoje audringai pasitiktas naujasis pasterizavimo metodas Pietų Afrikos įmon÷, išvysčiusi naują skysčių valymo technologiją, pripažinta turinčia „didžiausią galimybę susilaukti s÷km÷s“ Pramonin÷s energijos efektyvumo akseleratoriaus konferencijoje, kurią sureng÷ Dairy UK (Pienin÷ JK). SurePure (tikrai švarus) sistemoje pasterizavimui mažesn÷mis sąnaudomis naudojama ultravioletin÷ šviesa. Generalinis direktorius Stefanas Mileris (angl. – Stephan Miller) teig÷: „Naudojant foto valymą, vartotojams nekyla jokių neigiamų pasekmių, kadangi į skystį nieko n÷ra pridedama (kaip kad konservavimo atveju) ir nieko neišimama (kaip kad filtracijos atveju), o skysčio biochemin÷s savyb÷s n÷ra paveikiamos kaip kad apdorojant jį karščiu. Tai vienas iš saugiausių naudojamų valymo procesų“. Jis teig÷, jog technologijos sukūrimas užtruko 10 metų bei kainavo daugiau nei 100 mln. Randų (10 mln Eurų). Jis teig÷: „Kuomet jūs pasterizuojate pieną, karštis sunaikina jo imuniteto apsaugos savybes. Nepasterizuotame piene taip pat yra enzimų, svarbiausių iš sveikatą užtikrinančių komponentų, kurie kovoja su uždegiminiais procesais ir saugo imunitetą. Tačiau pasterizacijos metu juos taip pat sunaikina karštis“. Konfiskuota dar daugiau melamine užterštų pieno miltelių Pra÷jusį penktadienį Qinghai esančioje gamykloje, Kinijos valdžia konfiskavo daugiau nei 60 tonų pieno miltelių, užterštų gamykliniu chemikalu melaminu. Kaip praneša Xinhua, pasak Dongyuan, pieno gamykloje Kingajuje, kuri ribojasi su Gansu, buvo 500 kartų didesn÷ nei leistina norma melamino. V÷liau dar daugiau pieno miltelių buvo konfiskuota Gansu bei sulaikyti du Gansu pieno gamyklos valdininkai. Lentel÷s paaiškinimai: 1
kainos užsienio valstyb÷se (Lt) pateiktos pagal atitinkamos datos LB valiutų kursą 2 lyginant dvi paskutiniąsias savaites 3 lyginant 2010 m. ir 2009 m. atitinkamų laikotarpių duomenis 4 lyginant 2010 24-25 savaites su 226 23 savait÷mis
TRĄŠŲ RINKA Europos trąšų kainos Belgija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas 60% iš sand÷lių Diamonio fosfatas 18-46% $ Prancūzija - €/t nefasuota Amonio Salietra 33,5% granuliuotas Amonio Salietra 33,5% priiuotas Karbamidas 46% priliuotas Karbamidas 46% granuliuotas Diamonio fosfatas 18-46% Kalio chloridas granuliuotas 60% Vokietija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46% priliuotas NPK 15-15-15 CIF Diamonio fosfatas 18-46% uoste Airija - €/t fasuota Karbamidas 46% Kalcio amonio salietra 27,5% 27-6-6 del Italija - €/t fasuota Karbamidas 46% granuliuotas Karbamidas 46% priliuotas Kalcio amonio salietra 27% Diamonio fosfatas 18-46% Olandija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Kalio chloridas granuliuotas iš sand÷lių Ispanija - €/t nefasuota Kalcio amonio salietra 27% Karbamidas 46 % priliuotas Diamonio fosfatas 18-46% NPK 15-15-15 Jungtin÷ Karalyst÷ - £/t fasuota Amonio Salietra 34,5% pristatyta ūkiui Amonio Salietra 34% Karbamidas 46% priliuotas nefasuotas
25 June 179-182 310 n.m.
11 June 179-182 300-305 n.m.
215-217 205-215 n.m. 243-248 n.m. 300-305
215-217 205-215 n.m. 243-248 n.m. 300-305
173-175 235-236 285-292 395-400
167-175 235-236 290 405-409
n.m. 230-240 325
n.m. 230-240 330-335
260-265 250-255 n.m. 500
260-265 250-255 n.m. n.m.
167-173 308-309
167-170 308-309
172-175 235-340 355-370 280
172 235-340 265 270
210-212 185-195 180-185
210-212 180-190 180-185
Karbamidas granuliuotas nefasuotas Diamonio fosfatas 18-46% nefasuotas Baltijos šalys - US $/t Karbamidas 46% priliuotas Ammonio Salietra 34% priliuota Karbamido ir amonio nitrato tirpalas 32% Diamonio fosfatas 18-46%
190-205 338-341 24 June 245-250 200-210 178-181 450-470 452-468 325-340
195-200 336-339 10 June 242-245 210-223 155-160 450-470 452-468 325-340
MAP12-52% Kalio chloridas 60%standartinis
Nors ir priliuoto karbamido kainos gali susidurti su sunkumais, AN (amonio salietros) ir KAN (kalcio amonio salietros) kainos išlieka tokios pat. Karbamidas nesulaukia didelio susidom÷jimo daugelyje rinkų, tačiau tai nebūtinai turi galioti ir nitratams. Gamintojai praneša, jog KAN turi didelę paklausą daugelyje su produktu susijusių Šiaur÷s vakarų Europos rinkų. Kainos yra didesn÷s nei praeitais metais, bet tai rodos netur÷jo didel÷s įtakos pirkimams. AN paklausa yra stabili Prancūzijoje, o JK sezonas prasid÷jo puikiai – pirk÷jai pri÷m÷ naujas įmon÷s kainas. Nors UAN (karbamido ir amonio nitrato tirpalo) kainoms gr÷s÷ šioks toks pavojus birželio pabaigoje, jų lygis v÷l susilygino. Kalbant apie fosfatą, dažniausiai šiuo metų laiku, DAP (diamonio fosfato) paklausa yra visiškai apribota, bet didesnis susidom÷jimas yra kai kuriose vidurio rytų rinkose. Naujasis verslas pastebimas nuo Maroko iki Italijos ir Prancūzijoje, tačiau susidom÷jimas importu yra nežymus Ispanijoje, kur nacionaliniai produktai pasižymi konkurencingumu.
Šaltinis: Fertecon European Fertilizer Fax, 23 July 2010
7
AGRO TECHNIKOS RINKA Sunkmečiu žem÷s ūkį į priekį stūm÷ ir ES parama Remiantis Žem÷s ūkio ministerijos pranešimu, ekonomin÷ kriz÷ iš visų Lietuvos ūkio šakų mažiausiai paliet÷ žem÷s ūkį. Tai patvirtina ir Lietuvos agrarin÷s ekonomikos instituto (LAEI) naujame „Lietuvos žem÷s ir maisto ūkis 2009“ elektroniniame numeryje pateikiama statistika. Sunkmečio sąlygomis šalies žem÷s ūkiui pad÷jo Europos Sąjungos ir nacionalin÷ parama. 2009 metais žem÷s ūkiui skirta 2 mlrd. 869 mln. litų. Lietuvos kaimo pl÷tros 2007–2013 metų programai (Programa) įgyvendinti skirta 7,89 mlrd. litų, iš jų beveik 6,1 mlrd. litų – ES l÷šos. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki pirmojo š.m. ketvirčio pabaigos pagal pateiktas paraiškas pasirašytos 302 566 paramos sutartys už 2 mlrd. 563 mln. litų, iš jų 1 mlrd. 982 mln. litų – ES l÷šos, t. y. 32,5 proc. visam laikotarpiui programoje skirtų ES l÷šų. Nuo programos įgyvendinimo pradžios iki pirmojo ketvirčio pabaigos išmok÷ta 1 mlrd. 961 mln. litų, iš jų 1 mlrd. 496 mln. litų – ES l÷šos, t. y. 24,5 proc. visų programai skirtų ES l÷šų. Programą sudaro keturios kryptys: „Žem÷s, maisto ūkio ir miškininkyst÷s sektoriaus konkurencingumo didinimas", kuriai numatyta 3 mlrd. 281 mln. litų, iš jų 2 mlrd. 471 mln. litų – ES l÷šos, arba 40 proc. visų programos ES l÷šų; „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas" – 2 mlrd. 847 mln. litų, iš jų 2
278 mln. litų – ES l÷šos, arba 37 proc. visų programos ES l÷šų; „Gyvenimo kokyb÷ kaimo vietov÷se ir kaimo ekonomikos įvairinimas" – 968,9 mln. litų, iš jų 729 mln. litų – ES l÷šos, arba 12 proc. visų programos ES l÷šų; „LEADER metodo įgyvendinimas" (įgyvendinamos ir 3 krypties priemon÷s) – 473 mln. litų, iš jų 378 mln. litų – ES l÷šos, arba 6 proc. visų programos ES l÷šų. Programoje numatytai techninei paramai skirta 321 mln. litų, iš jų 240,8 mln. litų – ES l÷šos, arba 4 proc. visų programos ES l÷šų. Pagal Programos nuostatas metin÷s l÷šos paskirstytos kiekvienai priemonei, priemon÷s veiklos sritims bei sektoriams. Supaprastinta paramos (ne daugiau kaip 150 tūkst. litų) teikimo tvarka padidino pareišk÷jų ir paramos gav÷jų skaičių, pagreitino l÷šų panaudojimą. Įkūrus Paskolų fondą, padid÷jo ūkio subjektų galimyb÷s gauti reikalingus kreditinius išteklius. Sunkmečio sąlygomis neigiamą kainų svyravimų įtaką ūkininkų ir perdirb÷jų veiklos rezultatams sušvelnino ir rinkos reguliavimo priemon÷s, pad÷jusios palaikyti ūkių konkurencingumą, pl÷sti aplinkosauginių priemonių mastą.
8
ŽEMöS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMöS RINKA Žemę dirbantiems ūkininkams mokestis už žemę nekils Rengiama nauja žem÷s mokesčio skaičiavimo metodika, pagal kurią žem÷s mokestis būtų skaičiuojamas nuo vidutin÷s rinkos vert÷s remiantis žem÷s verčių žem÷lapiais, ūkininkams kelia nerimą. Palyginus vidutines žem÷s rinkos vertes su „nominaliomis“, matosi, kad teritorijose prie didžiųjų miestų žem÷s vert÷s ženkliai skiriasi. Kauno apylink÷se vidutin÷ rinkos vert÷ yra apie 13 kartų didesn÷ už „nominaliąją“, prie Panev÷žio – apie 16 kartų, Vilniaus ir Klaip÷dos – net 20 kartų. Siekiant išvengti žem÷s mokesčio padid÷jimo d÷l verčių skirtumo, mokesčio keitimo tvarką rengusi darbo grup÷ siūlo žem÷s mokestį skaičiuoti ne fiksuotu 1,5 proc. tarifu, bet taikyti kintamą vert÷s tarifą nuo 0,01 iki 4 proc. (priklausomai nuo konkrečios vietov÷s verčių skirtumų, tarifo reguliavimą patikint savivaldyb÷ms) ir pritaikant žem÷s ūkio paskirties žem÷s mokestį mažinantį koeficientą (0,35 proc.). Pereinamuoju laikotarpiu numatyta taikyti ir kompensacinį koeficientą, kuris mokesčių mok÷tojus saugotų papildomai nuo galimo mokesčių šuolio. Vadovaujantis darbo grup÷s išvadomis
ir rekomendacijomis, numatoma, kad Žem÷s mokesčio įstatymo pakeitimo projektą rengs Finansų ministerija, o apleistos žem÷s identifikavimo tvarką – Žem÷s ūkio ministerija. Žem÷s ūkio ministerijoje sudaryta darbo grup÷ svarst÷, kokie apleistos žem÷s identifikavimo metodai būtų efektyviausi ir mažiausiai skausmingi valstyb÷s biudžetui. Nuspręsta prad÷ti nuo akivaizdžiai apleistų plotų – žem÷s, kurioje yra sumed÷jusi žolin÷ ir prad÷jusi augti miško augmenija – tokių sklypų savininkams pritaikant maksimalų mokesčio tarifą be jokių mokestį mažinančių koeficientų. Apleistai žemei identifikuoti planuojama naudoti nuotolinius kartografavimo metodus (aeronuotraukas, palydovinius duomenis), kaupiant 3 metų archyvinę medžiagą. Žem÷s ūkio ministerija praneša, jog šiuo metu tik dalis žem÷s ūkio paskirties žem÷s naudojama pagal paskirtį, kita dalis (apie 400 tūkst. ha) yra apleista ir nekuria prid÷tin÷s vert÷s.
Leidinio redakcija: AB “Agrowill Group”, Smolensko g. 10, Vilnius Tel./faks. +370 5 2335340; +370 5 2335345; el. paštas info@agrowill.lt Užsisakyk nemokamas naujienas tinklalapyje www.agrowill.lt
Šaltiniai: Fertecon European Fertilizer Fax, 25 June 2010, Dairy Industry Newsletter July 13, 2010, Vol 22, No. 6, Dairy Industry Newsletter August 3, 2010, Vol 22, No. 7; www.msnbc.msn.com /business , www.cbc.ca; www.rianovosti.com; www.24dunia.com Agro rinka, Nr. 13 (140)/2010 m., zum.lt, manoukis.lt, savasukis.lt, kitų įmonių tinklapiai ir kiti vieši informacijos šaltiniai
9