BŪKIME SVEIKUČIAI
Gydytojas pediatras Algimantas Vingras
Mažakraujystė (anemija) Tai liga, kai kraujo nesumažėja, o jis tampa nevisavertis, dažniausiai dėl geležies stokos organizme. Kai organizme pritrūksta geležies, sutrinka raudonojo kraujo pigmento hemoglobino, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose (eritrocituose), gamyba. Kai gaminama mažiau hemoglobino, prasideda mažakraujystė. Hemoglobinas iš plaučių kapiliarų po visą organizmą išnešioja deguonį. Kai organizme pritrūksta deguonies, pakinta medžiagų apykaita, organizmas „išsireguliuoja”. Geležies stokos mažakraujyste gali susirgti kiekvienas bet kuriuo amžiaus periodu. Dažna mažylio iki vienerių metų mažakraujystės priežastis – jo motina. Jei moteris nėštumo metu sirgo mažakraujyste, gimdamas
mažylis neatsineša geležies atsargų. Geležies atsargas vaisius pradeda kaupti paskutinį nėštumo trimestrą, todėl jų sukaupti nespėja, jei motinos organizme geležies yra mažai arba kūdikis gimsta neišnešiotas, arba gimsta daugiau nei vienas. lšnešiotas sveikas mažylis iki gimimo sukaupia geležies atsargų iki 4 savo gyvenimo mėnesių, o neišnešioti, priklausomai nuo neišnešiotumo laipsnio, geležies atsargų sukaupia tik 1–2 mėnesiams. Motinos piene, net jei ji neserga mažakraujyste, geležies nėra daug, tačiau iš mamos pieno geležį mažylis pasisavina geriau nei iš bet kokio kito maisto. Jeigu nėštumo metu motinai buvo nustatyta geležies stokos mažakraujystė, tuomet, pradėjusi žindyti, ji privalo darytis kraujo tyrimus ir vartoti gydytojo skirtus geležies preparatus bei folio rūgštį ir, suprantama, kasdien maitintis kuo įvairesniu maistu. Atpažinti, kad prasideda mažylio iki vienerių metų mažakraujystė, yra sunku, nes nėra tik jai būdingų požymių (simptomų). Ligą aptikti
15
