SVEIKA MITYBA
Vanduo – geriausias vasaros gėrimas
Vanduo gyvybiškai svarbus sveikatai, jis yra medžiagų apykaitos pagrindas. Be to, vanduo sudaro didžiausią mūsų kūno dalį, o jo kiekis priklauso nuo amžiaus. Kūdikio organizme vandens yra apie 70 proc., suaugusieji jo turi mažiau: moterys 50–60 %, vyrai – 60 %. Tačiau nepaisant to, kad vaiko organizmas yra vandeningesnis, jis greičiau praranda skysčius. Mažylio organizmas nesugeba taip gerai prisitaikyti prie temperatūros pokyčių, todėl vaikas greitai perkaista ir didesnis dehidratacijos pavojus. Kiek, kada ir kokių skysčių reikia vaikui vasarą? Kaip atpažinti dehidratacijos požymius ir ką daryti? Kiek vandens reikia vaikui?
20
Organizme nėra vandens atsargų, kurios galėtų būti panaudotos netekus daug skysčių, todėl kiekvieną dieną turime išgerti prarastą jų kiekį. Nuolat netenkame vandens kvėpuodami, prakaituodami, taip pat su šlapimu ir išmatomis. Suaugusiesiems reikia 1,5–2,5 litrų skysčio per dieną, bet tiek išgerti neprivaloma: dalį skysčių gauname su maistu, pavyzdžiui, su daržovėmis, vaisiais, sriubomis. Kiek vandens reikia vaikams? Skysčių poreikį lemia vaiko amžius. Jei kūdikis maitinamas tik mamos pienu, vandens jam papildomai nereikia, nes užtektinai skysčių jis gauna su šiuo pienu. Po 4–6 mėnesių pradedamas vartoti papildomas maistas, ir kūdikiui jau reikalingas vanduo.
Kuo vaikas vyresnis, tuo mažesnis vandens poreikis kilogramui svorio. Pirmaisiais gyvenimo metais reikia 150–200 ml vandens vienam svorio kilogramui. Antraisiais poreikis jau mažesnis – 100–150 ml kilogramui kūno svorio. Į šį kiekį taip pat įeina maiste esantis skystis. Paros skysčių kiekis yra sąlyginis: turime atsižvelgti į vaiko aktyvumą, maistą, aplinkos sąlygas. Jei vaikas nuolat juda, sportuoja, gali prireikti daugiau skysčių. Daugiau gerti norisi suvalgius sūraus, rūgštaus arba saldaus maisto. Daugiau vandens reikia gausiai prakaituojant per karščius, taip pat pakilus kūno temperatūrai, pavyzdžiui, perkaitus saulėje, nes jis greičiau išgarinamas. Užtektinai gerti svarbu viduriuojant ir vemiant, nes tuomet taip pat greitai netenkame daug skysčių. Tėvai turėtų stebėti vaiko būklę ir žinoti pirmuosius dehidratacijos simptomus.
Kaip atpažinti dehidrataciją? Ištikus dehidratacijai netenkama daugiau vandens negu gaunama geriant, o tuomet sutrinka skysčių ir elektrolitų pusiausvyra. Įtarti, kad organizmui trūksta vandens galima pastebėjus šiuos požymius: sumažėjo šlapimo, vaikas ilgai nesišlapina; vaikas daug verkia, bet ašarų beveik nėra; šlapimas tampa tamsiai geltonas (paprastai jis šviesiai geltonas), stipresnio kvapo (tačiau nepamirškite, kad kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai, gali pakeisti šlapimo spalvą); oda išblykšta ir išsausėja, išdžiūna burna, atsiranda lūpų sausumas;
