16 psl 11 psl 46 psl 52 psl 54 psl 56 psl 64 psl 66 psl
regioninė padėtis kaimynijos ir vizualinis suvokimas
Vilkaviškio identitetas
kultūros paveldo objektai KVR objektų teritorijos
gamtinis karkasas gamtos svarba Vilkaviškiečio gyvenime gamtinių objektų pasiekiamumas
sklypų struktūra
sklypų dydžiai žemėnaudos struktūra užstatymo tipologija erdvinis kanalas morfotipai
gatvių tinklo formavimasis susisiekimo infrastruktūra
socialinė infrastruktūra
ekonominė infrastruktūra
ĮVADAS PRISISTATYMAS
ISTORINIS IR SOCIALINIS KONTEKSTAS
URBANISTINĖ ANALIZĖ
PADĖTIS
MIESTO IDENTITETAS
PAVELDAS
GAMTA
URBANISTINĖ STRUKTŪRA
SUSISIEKIMAS
SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA
PLĖTROS KONCEPCIJA
VIZIJA
REGLAMENTAI
2
ANALIZĖS IŠVADOS 2 psl 6 psl 10 psl 20 psl 24 psl 30 psl 36 psl 44 psl
STRATEGIJA SIŪLYMAI 4 psl 18 psl
bendra, senjorų, vaikų socialinė - demografinė infrastruktūra socialinė sporto infrastruktūra
7 skirtingų laikotarpių tyrinetojai siekė atrasti kuo daugiau informacijos apie Vilkaviškio miestą. Visas savo žinias, metraščius ir istorinius atradimus jie sudėjo į vieną bylą, kurioje galima rasti nuoseklią miesto vystymosi istoriją bei jos palyginimus su dabartine situacija.
3
ISTORIJOS APŽVALGA
Istorija
Vilkaviškis yra kultūriškai ir istoriškai turtingas kraštas. Daugelis veiksnių, nuo Bonos Sforcos įtakos Vilkaviškio miesto atsiradimui iki bombardavimo per Antrąjį pasaulinį karą, turėjo įtakos miesto formavimuisi. Siekiant suprasti šio miesto identitetą reikia suvokti istorinių įvykių priežastingumo ryšius, kiekvienas iš kurių suformavo dabartinį Vilkaviškį.
Dr. JONAS BASANAVIČIUS
1795 m., dėl trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Vilkaviškis atsidūrė Prūsijos valdžioje. Atkeliavę į miestą vokiečių kolonistai atnešė savo ūkio principus ir paskatino mūrinių namų statybą (atvykstantiems vokiečiams trūko būstų). Tekstiniai šailtini mini, kad į Vilkaviškį buvo atkeltas prusų husarų eskadronas (219 žm.).
1795 - 1807 m.
1815 m. Vienos kongrese Varšuvos kunigaikštystė buvo perduota valdyti Rusijos imperijai. Šis laikotarpis pasižymi intensyvia miesto plėtra ir urbanistiniu planavimu: paruoštas miesto reguliavimo planas, miestas plečiamas pietus, statomi mediniai tiltai, projektuojamos kapinės ir mūrinis bravoras. 1861 m. nutiestas geležinkelis Kaunas-Virbalis (Sankt-Peterbugas - Varšuva atšaka). 1830-1831 m. Vilkaviškio apskrityje įsikūrė pirmieji sukilėlių būriai, o 1863-1864 m. Vilkaviškis tampa savanorių susirinkimo vieta
1815 - 1863 m.
Pirmojo pasaulinio karo metais Vilkaviškis buvo vokiečių okupuotas du kartus. Antroji okupacija, prasidėjusi 1915 m., užtruko daugiau kaip trejus metus. 1918 m. pabaigoje, susilpnėjus vokiečių okupacinei valdžiai, buvo leista organizuoti savo administracinę valdžią, o 1926 m. Vilkaviškis tampa vyskupijos centru. Prasidėjo naujų namų statyba, buvo įvestas privalomas pradinis mokslas. 1931 m. Vilkaviškiui buvo suteiktos pirmaeilio miesto teisės. Savivaldybė rūpinosi miesto gatvėmis, namais, pramone ir prekyba, prasidėjo miesto prisikėlimas. Tačiau 1940 m. prasidėjo rusų okupaciją: Vilkaviškis, kaip pasienio miestas, buvo prikimštas kariuomenės; tremtį buvo išvežti keli šimtai žmonių; drastiškai pasikeitė dėmografinė situacija. 1941 m. birželio 22 d. 7 valandą ryte vokiečių kariuomenės lėktuvai bombardavo miestą. Miestas keletą kartų ėjo iš rankų į rankas, jame vyko aršūs mūšiai. 1944 m. iš 800 išliko tik 48 nenukentėję pastatai.
1904 - 1944 m.
1561 - 1795 m.
Tekstiniai šaltiniai teigia, kad Vilkaviškis atsirado kaip Prienų girios gatvinis kaimas prie Kauno-Prūsijos kelio. Yra teigiama, kad jį įsteigė Bona Sforca ir kad būtent ji skyrė medienos pirmai sinagogos statybai 1623 m. (pagal kitą versiją - S. Paco žmona Ona Rudaminaitė padėjo žydams įkurti sinagogą). 1620 m. LDK raštininkas Steponas Pacas skleisdamas krikščionybę įsteigė bažnyčią.
Pirmasis miesto paminėjimas datuojamas 1561 m., tačiau tik 1660 m. Vilkaviškiui buvo patvirtinos miesto teises.
1806 m. Napoleonas Bonapartas nugalėjo
Prūsiją, tad Vilkaviškis tapo Varšuvos kunigaikštystės dalimi. 1812 m. birželio 22 d. 250 000 žygiuojančių į Maskvą kareivių apsistovo Vilkaviškyje. Čia Prancūzijos imperatorius surengė pagrindinėje aikštėje paradą ir paskelbė karą Rusijai.
Napoleono dėka Suvalkijoje 60 metų anksčiau nei likusioje šalies dalyje buvo panaikinta baudžiava. Išlaisvėję valstiečiai gyveno turtingiau ir galėjo sėmtis mokslo žinių, todėl šis kraštas garsėjo kaip sparčiausiai ekonomiškai besivystantis.
1864 - 1904 m.
Vilkaviškis tampa apskrities centru, jame įsikuria centrinės žinybinės įstaigos: apskrities viršininkas, apskrities valdyba, taikos teismas su hipoteka. Beveik dvigubai padidėjęs gyventojų skaičius skatina statybą. Įrengiama telegrafo stotis, gausėja pramonės objektų.
Spaudos draudimo laikotarpiu per Vilkaviškį į Marijampolę ėjo knygnešiai.
Prie Vilkaviškio XIX a. laikotarpio aprašymų minima, kad miestas nustoja būti pagrindiniu Sūduvos prekybos centru (juo tampa Marijampolė).
1944 - 2021 m.
Tuščios teritorijos buvo palankios naujai statybai, o gyventojai turėjo būti aprūpinti būstais. Tai sukūrė galimybę užstatyti istorinį miesto centrą pigios masinės statybos blokais, kurie suardė dalį istorinio gatvių tinklo ir sukūrė naują, neatitinkantį istorinio konteksto, miesto įvaizdį.
6
1807 - 1815 m.
“Tauta, nežinanti praeities, neturi ateities”
...Vilkaviškis pasižymi labai turtinga ir permaininga istorija?
Tautinė savimonė
Vincas Kudirka Dr. Jonas Basanavičius Inteligencija ir kiti
švedų atnešta sėjomaina
elektrinė taupi ūkininkystė
Knygnešių keliai ėjo pro Vilkaviškį
Kaimuose išsisaugojusi amatininkystė
Padėtis šalyje
Nelegali veikla Miesto identifikavimas Tarptautinis susisiekimas
Santykis su gretimomis gyvenvietėmis
Turtingi ūkininkai gali leisti sūnus mokytis
Žydų bendruomenė
Ekonominė infrastruktūra
geležinkelis Sankt-PeterburgasVaršuva
Karalienė Bona
baudžiavos panaikinimas
mūriniai namai Napoleonas
Prūsija Lenkija Rusija Vokietija
užkariautojai atneša savo kultūrą ir žinias
gyventojų prieaugis
Demografinė raida
Gyventojų skaičius Tautinė sudėtis Amžiaus pasiskirstymas
įvairus ir tolerantiškas miestas
Pramoninė zona Transporto aptarnavimas Komercinės paskirties pastatai
žydų, valdžiusių krautuves, mažėjimas lemia ekonominį nuosmukį
VILKAVIŠKIS NUSTOJA BŪTI PAGRINDINIU SUDŪVOS PREKYBOS CENTRU
administracinės priklausomybės pokyčiai
Padėtis prekybiniu požiūriu strategiškai patogioje vietoje (prie Kauno-Prūsijos kelio) ir vaizdingoje (miškų apsuptyje, upelio sankirtoje) vietovėje
kareivių pulkai eina pro Vilkaviškį
kareiviai apsistoja Vilkaviškyje
Paveldas
karai naikina Vilkaviškio ekonomiką
būstų trūkumas skatina statybą
miesto sunaikinimas 1941-1944 m.
Istorinės gatvės
Istoriniai kvartalai Architektūros paminklai Kapinės
Urbanistinė raida
Socialinė infrastruktūra
miestas prie sienos ežeras
pelkių gausa ūkis
gūdūs miškai
Kvartalų raida Kvartalų struktūra Užstatymo aukštingumas Tankumas, intensyvumas
Susisiekimas Gamta
Sporto paskirties statiniai Švietimo įstaigos
Užstatymo morfotipas Funkcinės zonos
Valdžios institucijos Pasikeitęs užstatymo morfotipas
Kvartalų struktūra
Užstatymo aukštingumas
Gamtinis karkasas Želdynų pasiekiamumas Tankumas, intensyvumas
Užstatymo morfotipas
Funkcinės zonos
Istoriškai susiformavę prekybiniai keliai
Naujas užstatymas ant susiklosčiusio gatvių tinklo
Kultūros, laisvalaikio ir religinės paskirties įstaigos
7 START
+ PRO T Ė V Ų P A E Š K A A T V E D A X X a Ž Y D U S Į V I L AKV I ĮKŠ
RANKDARBIAI IR MAISTO PREKĖS KELIAUJA MIESTĄ
IŠLIKO ISTORIŠKAI SUSIFORMAVĘ KELIAI
PELKĖS RIBOJO MIESTO PLĖTRĄ PIETRYČIUS
ITALIŠKOJO REGULIARAUS PLANO ĮTAKA
SKATINA PRAMONĘ
PASAK LEGENDOS, PADOVANOJO MEDĮ SINAGOGOS STATYBAI
GYVENTOJŲ PERKĖLIMAS CENTRINES GYVENVIETES
AR ŽINOJOTE, KAD...
Apklausos duomenys
Buvo siekiama išsiaiškinti, kokia nuomonė apie Vilkaviškio miestą ir jo istoriją vyrauja tarp vietinių gyventojų bei kuo jų suvokimas skiriasi nuo mūsų atliktos analizės.
Siekiant išsiaiškinti, kokia nuomonė apie Vilkaviškio miestą ir jo istoriją vyrauja tarp vietinių gyventojų bei kuo jų suvokimas skiriasi nuo mūsų atliktos analizės buvo apklausti 97 Vilkaviškio miesto gyventojai.
Dauguma pristatydami Vilkaviškį mini jame gyvenusias ar besilankiusias žymias asmenybes bei svarbius istorinius įvykius.
Dauguma, pristatydami Vilkaviškį mini jame gyvenusias ar besilankiusias žymias asmenybes bei svarbius istorinius įvykius.
Ne visi miesto raidai svarbūs istoriniai įvykiai atrodo reikšmingi vietiniams gyventojams. Kai kurie kultūros paveldo objektai (pvz. spirito fabrikas) nebuvo įvardinti kaip turintys istorinę vertę.
Vietiniai gyventojai labiausiai pabrėžia tuos objektus Vilkaviškyje, kurie dabar yra pateikiami kaip pagrindiniai turistų traukos objektai.
8
ŲĖĖKŽŲĖŠKĖĖ ŲĖŽŽĖŪĖŽ ĖŽŲŽŪŽŽŽŽ ŽKĖŽĖĖ
VILKAVIŠKIEČIO ,,PAVEIKSLAS”
Apklausos duomenys
Dauguma jaunimo artimiausiu metu planuoja keisti gyvanamąją
vietą. Taip pat didelė dalis turi naminių gyvūnų. Prioritetą teikia žmonių santykiams, kultūrai ir ekonomikai. Vertina miesto istoriją ir amatus. Laisvalaikį dažniausiai leidžia dienos metu pas draugus, namie arba gamtoje, kurią
tausoja rūšiuodami. Kai kurie
užsiima žygiais, krepšiniu ir futbolu ir teigia, kad Vilkaviškyje trūksta kokybiškų sporto erdvių.
Dauguma pabrėžia, kad gatvėse reikia daugiau apšvietimo. Mano, kad Vilkaviškis yra tinkamiausias gyventi senjorams ir vaikams.
V idutinio amžiaus žmonių tarpe dominuoja sėslus šeimyninis gyvenimas su naminiais gyvūnais. Prioritetas teikiamas žmonių santykiams, gamtai ir ekonomikai.
Vertina miesto istoriją, amatus, lankosi istorinę vertę turinčiose vietose. Daugumai apklaustųjų
trūksta poilsio ir sveikatingumo centrų, pramogų, sporto paslaugų ir geresnės dviračių takų kokybės. Dauguma lankosi šalia namų esančiuose želdynuose ir tausoja gamtą rušiuodami. Kasdien važiuoja automobiliu į kitą miestą darbo tikslais. Mano, kad Vilkaviškis yra tinkamas gyventi įvairaus amžiaus žmonėms.
Dauguma gyvena su antra puse ir turi augintinių. Prioritetą teikia žmonių santykiams, kultūrai ir ekonomikai. Aktyviausi yra dienos metu, tad mėgsta leisti laisvlaikį prie namų esančiuose želdynuose, rušiuoja atliekas. Vertina Vilkaviškio miesto istoriją. Įvardino poilsio ir sveikatingumo centrų bei pramogų, paslaugų ir dviračių takų stoką kaip pagrindinę problemą. Vyresnio amžiaus žmonėms reikalingas patogus susisiekimas pėsčiomis arba dviračiu iki trugavietės, pardotuvių ir kt. Mano, kad gyvenimas Vilkaviškyje yra tinkamiausias vyrenio amžiaus žmonėms bei senjorams.
JAUNIMAS ŠEIMOS SENJORAI
MIESTO IDENTITETAS
ĖĖŽŽĖĖŽŽ ŽPKĖŽČĖŽ TYRIMAS
ĖŽĖĖ
PŽŲ
EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA ĖČĖĖĖĖŽKĖŽŽĖ URBANISTINĖ STRUKTŪRA ĖŽŽŽŽ PŽŲŽĖŲŽĖ
ANALIZĖ
REGIONINĖ PADĖTIS
Padėtis šalies kontekste
Žvelgiant į Vilkaviškio istoriją, galima pamatyti, jog miestas yra perpintas daugybe įvairių istorinių įvykių ir faktų. Vilkaviškio, kaip istorinio miesto svarba matoma ne tik miesto, bet ir kur kas platesniame kontekste.
Napoleonas Vilkaviškį įžygiavo 1812 m. birželio mėnesį, čia buvo telkiama didžioji Prancūzijos armija, čia po armijos parado buvo paskelbtas atsišaukimas pulti Rusiją. Viena žymiausių pasaulio asmenybiųPrancūzijos imperatorius Napoleonas, Vilkaviškyje buvo apsistojęs keletui dienų.
Taip pat 1808m. įsigaliojo Napoleono kodeksas - buvo sulygintos piliečių teisės, valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos. Čia sparčiau nei likusioje Lietuvoje, kurią valdė Rusija, plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus. Šis kodeksas nebuvo panaikintas ir po Napoleono sutriuškinimo, kai kraštą vėl užvaldė Rusija. Vilkaviškiui, Napoleono kodekso įvedimas yra itin svarbus įvykis.
Lietuvos siena laikui bėgant kito ne kartą. Tai buvo įvairių istorinių įvykių pasekmės. Šių dienų Vilkaviškio miesto teritorija ne kartą buvo išsidėsčiusi už tuo laikotarpiu susiklosčiusios ribos.
- Esama riba
- Tuometinė riba
- Vilkaviškio teritorija
Aktyviausiai knygnešiai veikė pasienio – Raseinių, Telšių, Vilkaviškio, Naumiesčio apskrityse, aktyviai Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Ukmergės apskrityse (jose vyravo spaudos platintojai), pasyviausiai –Vilniaus gubernijoje (dėl mažesnio raštingumo, dvikalbystės, lenkų kalbos vartojimo religinėje praktikoje).
Vilkaviškio kraštas pagrįstai gali didžiuotis savo indėliu į lietuviško žodžio saugojimą. Įvairiais būdais – darbu, lėšomis, iniciatyvomis, pasiaukojimu prie lietuviškos spaudos sklaidos Vilkaviškio krašte prisidėjo daugiau nei 350 žmonių, nusipelniusių knygnešio vardo.
ANALIZĖ 12
KNYGNEŠIŲ KELIAI
NAPOLEONO ŽYGIS Į MASKVĄ
SIENOS KAITA VILKAVIŠKIO ATŽVILGIU
VIII amžius XVII amžius XVIII amžius XX amžius
Vilnius Vilkaviškis
Vilkaviškis Marijampolė Vilnius
Kaunas
Ukmergė
Panevėžys
Šiauliai Telšiai
Kaunas
AR ŽIŪŽŽŽTE, KAD...
...per Vilkaviškį šimtmečiais ėjo miško prekyba į Vokietiją, per miestą buvo pravežami iki pat Prienų iškirsti didieji miškai, o ši prekyba buvo įmanoma dėl nutiesto plento?
Vilkaviškis laikomas pasienio miestu. Artimiausia valstybės siena ribojasi su Rusija, Kaliningrado sritimi. Šiaurinėje pusėje nutiestas geležinkelis, pietinėje magistralė, dėl šių priežasčių Vilkaviškis dar gali būti vadinamas tranzitiniu miestu. Taip pat, miestas tampa svarbesniu plačiajame kontekste, bei tarp kaimyninių miestų. Artimiausias ir svarbiausiu laikomas kaimyninis miestas yra Marijampolė.
Kudirkos naumiestis
RUSIJA
Kalvarija
LENKIJA
Savivaldybių ribos
Valstybės siena Magistraliniai keliai Krašto keliai
Regioniai keliai Geležinkeliai
Tiriamas miestas Aplinkiniai miestai
13
M1:250 000
REGIONINĖ PADĖTIS
Vilkaviškis
Marijampolė
Kybartai
Kazlų rūda
Pilviškis
Šakiai
GRETIMYBĖS IR MIESTOVAIZDIS
Padėtis šalies kontekste
1. Įvažiavimas miestą nuo Marijampolės, pietryčių pusės per Vytauto gatvę. Miestas vizualiai aiškus tik privažiaviavus buvusį spirito fabriką.
2. Įvažiavimas į miestą nuo Serdokų kaimo, pietryčių pusės, per J. Basanavičiaus gatvę. Miestas vizualiai aiškus pasiekus vienbučių gyvenamųjų namų kvartalus.
3. Įvažiavimas į miestą nuo vakarinės pusės, per Vytauto gatvę. Miesto pojūtis suprantamas tik patekus į vidinę miesto erdvę.
4. Įvažiavimas į miestą nuo Pilvišikių, šiaurinės pusės, 136 keliu. Miesto pojūtis suprantamas pamačius vienbučius gyvenamuosius namus ir asfaltuotas gatves.
5. Įvažiavimas miestą nuo Vokiškėlių kaimo, šiaurės rytų pusės, per Žemdirbių gatvę. Miesto teritorija aiškiai suprantama tik patekus miesto administracinę ribą, kurioje matomi daugiabučiai gyvenamieji namai.
6. Įvažiavimas miestą nuo Patilčių, pietinės pusės, per Rimgaudo gatvę. Miestas suprantamas prasidėjus gyvenamųjų namų kvartalams.
7. Įvažiavimas į miestą nuo Gudelių kaimo, rytų pusės , per Birutės gatvę. Miestas atpažįstamas vienbučių gyvenamųjų namų pagalba.
8. Įvažiavimas į miestą nuo Didžiųjų Šelvių kaimo, šiaurinės pusės, per Giedrių gatvę. Miesto teritorija suprantama prasidėjus perimetriniui gyvenamųjų namų užstatymui, kuris praplečia vizualines miesto ribas.
9. Įvažiavimas į miestą nuo Simanėliškių kaimo, šiaurinės pusės , per Simanėliškių gatvę. Miestas tampa aiškus pasiekus gyvenamųjų namų kvartalą, kurias prieš tikrąją miesto ribą.
10. Įvažiavimas miestą nuo Bartininkų, pietinės pusės, per Kapų gatvę. Miestas suvokiamas tik patekus įgiliau į gyvenamųjų namų kvaratalą.
ANALIZĖ 14
1 3 5 7 9 4 2 6 8 10
...Vilkaviškio rajone yra 113 veikiančių amatininkų
GRETIMYBĖS IR MIESTOVAIZDIS
M1:30 000
Administracinės ribos
Gyvenvietės, kuriose dirba amatininkai
Užstatytos teritorijos
Keliai
Upeliai
MIESTOVAIZDIS
Ežerai Vidinis / išorinės įvaizdžio mazgas
Miesto įvaizdžio pabaiga
Centrinės dalies / įstorinio branduolio įvaizdžio mazgas
15 Vokiškėlių k. Karalių k. Pagramdų k. Didžiųjų Šelvių k. Bučiūnų k. Alvito k. Serdokų k. Paežerių ežeras Uosių miškas A7 į Rusiją 25km A7 į Marijampolę 25km 185 į Gražiškę 22km 138 į Kudirkos Naumiestį 20km 136 į Pilviškes 15km 5111 į Stirnėnus 10km 5106 į Bartininkus 17km 5107 į Patilčius 21km 5110 į Gudelius 3km į Kybartus 17km į Pilviškes 13km AR ŽIŪŽŽŽŽŽ,
KŽŲ...
ANALIZĖ 16
17
ĖŽŽŽĖŪĖĖ KŽĖKŽĖŽĖ
Gamtinė situacija
Iki Vilkaviškio gyvenvietės įkūrimo jos vietoje augo gausūs Sūduvos miškai. Iš dalies tai lėmė Vilkaviškio įkūrimą būtent šioje teritorijoje - tarp Vilkaujos ir Šeimenos upelių, prie kurių buvo daug gamtinių resursų statybai (ši teritorija pasižymėjo miškingumu). Tai atitinka ir miesto įkūrimo legendą - Bona Sforca, kuri gavo Prienų girią dovanų iš Žygimanto Augusto, steigė miestelius geografiškai patogiose vietose (prie miškų, upelių, kelių), kad galėtų plėtotis tarptautinė prekyba. Taip pat būtent karalienės Bonos atvežto itališkojo plano įtaka lėmė, kad miesto urbanistinė struktūra iš pradžių buvo labai reguliari, ir tik po to, veikiama kintančios gamtinės situacijos, išsikreipė lyginant su pirmine beveik kvadratine miesto forma.
1561-1843
Iš gatvinio kaimo, kuris susiformavo palei Kauno-Prūsijos kelią tarp Vilkaujos ir Šeimenos upelių, miestas išsivystė iki reguliaraus plano stačiakampės formos gyvenvietės.
1843-1915
Lygus reljefas ir iškirsti miškai lėmė, kad miesto apylinkės užpelkėjo ir apribojo miesto plėtrą. Šiuo laikotarpiu pastebima nežymi plėtra į rytus ir kapinių atsiradimas atokiau nuo miesto, prie pat pelkėtos zonos ribos.
1915-1958
Miestas užpildo sausą plotą iki pietrytinėje dalyje esančios pelkės. Šis kvartalas buvo suformuotas tarpukariu ir išlaikė savo formą iki 2021 m. Vakaruose esančios pelkės riba nebuvo pasiekta. Palei gatves atsiranda pastatų eilė link stoties ir miško masyvo (gatvė su nauju užstatymu atsiduria tarp dvieų pelkėtų teritorijų).
1958-1985
Miestas pradėjo plėtotis į šiaurės vakarų pusę, link stoties ir besifomuojančio pramoninio rajono, o nusausintos pelkės leido miestui plėtotis ir toliau į pietinę pusę. Vakarinėje dalyje miestas pasiekė pelkių ribą - šios pelkės liekanas galima atrasti ir 2021 m., tačiau dėl mažo ploto ir technologinių pasiekimų XXI amžiuje ši pelkė nėra miesto plėtrą ribojantis elementas.
ANALIZĖ 20
1958 1958 1915 1915 Ė Ž Ž Ž Ė Ū Ė Ė Ė Ė Ž Č Ž C Ė Ž Ž Ė Ė Ė Ž Ž Ė Ė Ū Ė K Ž Ė Ž Ž Ė Ž Ž Ž Ė Ū Ė Ž Ė Ž Ė Ž Ė Ž Ž P Ė Ė Ž Ė Ž Ė Ė Ė Ė Ž Ž Ė Ž Ž Ė 1843 1843 1985 1985
AR ŽIŪŽŽŽŽŽ, KŽŲ...
...Paežerių ežeras galėjo vadintis Tunis arba Tunys, nuo lietuvių kalbos žodžių “tunis, tunys, tunės”, kurie reiškia “nuosėdos, drumzlės, dumblas, purvėsia”?
Vilkaviškis išsidėsto vietovėje, kuri pasižymi pakankamai plokščiu reljefu - perkritimas miesto teritorijoje sudaro tik apie 10 m. (nuo 45 iki 55 m.). Tai suformuoja palankias sąlygas žemdirbystei, kuri yra aktyviai plėtojama Suvalkijoje.
Mieste ir aplink esančiose teritorijose pastebimas didesnių plotų želdynų (miškų) trūkumas. Vienintelis einantis per miestą gyvūnų migracijos takas numatytas palei upelį, kuris yra urbanizuojamas pakrantės tvarkymo projektu.
Priešinga situacija yra su vandens sistema. Prisiglaudęs prie Vilkaviškio ribos Pežerių ežeras yra vandens telkinys, turintis įtakos visam Vilkaviįškio rajonui. Iš jo išteka keli šiuo momentu prastos būklės upeliai, kurie išsišakoja visame mieste, tad turi potencialo suformuoti kokybišką vandens sistemą.
21 65 65 60 60 55 70 60 60 55 50 55 55 55 65 55 60 55 50 55 55 45 55 60 50 60 60 45 50 50 60 45 50 50 50 55 50 55 55 55 55 50 55 45 65 55 65 55 55 50 55 50 55 60 50 55 60 55 60 55 45 50 55 50 50 55 55 55 60 55 55 55 55 55 55 60 60 55 50 55 50 50 60 55 0 6 65 55 50 60 60 55 55 55 60 45 50 45 55 45 60 50 55 55 60 55 55 60 60 55 60 55 50 55 60 65 70 55 55 65 60 60 55 60 55 65 55 55 60 55 55 60 60 55 60 55 55 55 55 55 55 50 50 60 55 55 55 65 50 55 55 50 55 55 60 55 60 60 55 50 60 50 50 60 55 55 55 55 45 45 55 65 50 60 50 60 45 60 5 5 65 50 55 55 55 50 45 55 60 55 55 50 55 60 55 50 55 55 M1:30 000 Želdynai Valstybiniai miškai Kertinės miško buveinės Pelkės ĖŽŽŽĖŪĖĖ KŽĖKŽĖŽĖ Upeliai Vandens telkiniai Miškų pogrupiai Izohipsės ir jų absoliutinės altitudės
Vilkaviškio riba Migracinis koridorius
GAMTOS SVARBA VILKAVIŠKIEČIO GYVENIME Gamtinė situacija
Gamta yra itin reikšminga ir svarbi miesto struktūroje. Miestai kuriami prie išskirtinių gamtinių vietų, tai gali būti upė, ežeras ar patogus reljefas. Ne išimtis ir Vilkaviškis - įsikūręs lygumose, kur itin derlinga žemė, šalia driekiasi ežeras, bei miestą kerta keli upeliai.
Apklausos duomenimis Vilkaviškio gyventojai išskiria tris svarbiausias temas jų mieste:
1) Žmonių santykiai (42%)
2) Ekonomika (20%)
3) Gamta (20%)
4) Kita ( 18%)
Vilkaviškio mieste yra mažai sutvarkytų želdynų. Nors miesto teritorijoje yra vienintelis Vilkaviškio miesto parkas, tačiau žmonės didžiąją laiko dalį praleidžia gamtoje.
Apklausos duomenimis 35% gyventojų želdynuose lankosi bent kartą per savaitę, 23% kartą per mėnesį, o likusieji nesilanko dėl dviejų priežasčių:
želdynai yra per toli nuo namų, arba šalia esančių želdynų kokybė yra nepatenkinama.
Dėl trūkstamų sutvarkytų želdynų zonų ar prastos jų kokybės žmonės savo laisvalaikį leidžia už miesto ribų esančiuose želdynuose.
Atlikus apklausą, pagal gautus rezultatus 8% gyventojų savo laisvalaikį leidžia miesto parke ar kitose želdynų zonose. 9,5% žmonių laisvą laiką leidžia kultūros centruose ir kitose lankytinose vietose, tik 3% gyventojų renkasi kavines, restoranus ir pramogų zonas. Didžioji vilkaviškiečių dalis - 35% vyksta iš miesto ribų į miškus, pievas, prie vandens telkinių.
Nedidelis kiekis sutvarkytų želdynų miesto ribose didelę įtaką padaro vilkaviškiečių laisvalaikio rutinoje. Net 25% apklaustųjų renkasi laiką leisti savo namuose ir 12,5% žmonių laisvalaikį leidžia pas draugus ar giminaičius.
Galime daryti išvadą, jog Vilkaviškio gyventojams gamta yra labai svarbi, tačiau sutvarkytų želdynų trūksta. Dauguma žmonių nori daugiau sutvarkytų parkų ir kitų viešų gamtinių erdvių.
ANALIZĖ 22
1. SVARBIAUSIOS MIESTO TEMOS 2. ŽELDYNŲ SVARBA
3. ŽELDYNŲ STYGIAUS ALTERNATYVALANKYTINOS VIETOS
4. ŽELDYNŲ STYGIAUS ALTERNATYVAPRIVATŪS NAMAI
...miesto vardas yra priesagos - iškis vedinys iš upės Vilkauja, prie kurios įsikūręs miestas Pirminis miesto vardas buvo Vilkaujiškis, vėliau tapo patogesniu tarti - Vilkaviškis
Vilkaviškio mieste nėra gausu želdynų, nedidelė dalis jų yra urbanizuoti ir pritaikyti žmonių lankymui.
Analizuojant želdynų pasiekiamumą 300 metrų spinduliu matome, jog intensyviai naudojami (urbanizuoti) želdynai pasiekiami ne viso miesto teritorijos gyventojams. Miesto pakraščiai ir šalia centro esanti zona nepatenka į želdynų pasiekiamumo spindulį.
Vilkaviškio riba
Dažnai naudojami želdynai
Retai naudojami želdynai
Rekreacinės paskirties želdynai Kapinės Ežeras
Želdynų pasiekiamumas 300m spinduliu
Vandens telkiniai Upeliai
23
M1:15 000
ŽELDYNŲ SISTEMA
ŽŽŽTE, KAD...
AR ŽIN
ŽEMĖNAUDOS STRUKTŪRA
Urbanistinė sturktūra
Nors daugiabučių gyvenamųjų namų grupė yra viena iš mažiausių, dėl koncentravimosi miesto istoriniame centre ji turi didelę reikšmę miesto identitetui. Santykinai maža neužstatytos teritorijos dalis yra lemta Vilkaviškio žemėnaudos sistemos sturktūriškumo stokos. Šis trūkumas aiškiausiai pastebimas per netikėtai didelius užstatytos teritorijos plotus atskirųjų želdynų zonose, kurie atsiranda dėl įsiterpusių jas pavienių statinių, neturinčių savo suformuotos teritorijos.
Įdomu, kad komercinių neužstatytų plotų, prie kurių yra priskiriamos lauko turgavietės, sudaro tik 9% komercinės paskirties žemės (0.18% analizuojamos teritorijos ploto), nors istoriškai Vilkaviškyje kaip rajono pagrindiniame prekybiniame centre turgavietės sudarė apie 1.5% miesto žemės.
Pagal miesto bendrąjį planą, plėtra buvo numatyta į šiaurės vakarų pusę - nauji gyvenamieji rajonai turėjo pasiekti stotį, sujungus Vilkaviškį su Didžiaisiais Šelviais. Tačiau gyvenamųjų pastatų statyba tolygiai pasiskirsto pietinėje ir vakarinėje miesto dalyse, o numatyta šiaurės vakarų kryptimi plečiasi tik pramoninė-komercinė zona. Taip pat pabrėžtina vykdoma miesto centro modernizacija.
Užsienio investicijoms skirti sklypai
Detalųjį planą turintys sklypai
Teritorijos su galiojantį statybos leidimą turinčiais statiniais (leidimai registruoti nuo 2019.01.01)
GYVENAMIEJI RAJONAI
GYVENAMIEJI RAJONAI
ANALIZĖ 24
prieiga prie ežero
Blokuojama
3% 12% 32% 3% 2% 5% 3% 12% 28% Ė E Ė1 Ė2 Ė1 Ė2 K P Ų Ž1 Ž4 0% 20% 40% 60% 80% 100% 171,768 757,070 622,341 14,566 9,784 3,367 7,968 41,365 55,192 772,700 2,175,103 153,088 465,503 2,726,440 259,828 87,836 193,090 507,277 251,342 533,572 660,916
SANTYKIS SKLYPŲ PAGAL PASKIRTĮ SANTYKIS BENDROJO PLANO KONCEPCIJA 2010 - 2020 m. VYSTOMI SKLYPAI M1:50 000
UŽSTATYTOS IR NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS
GYVENAMIEJI RAJONAI PLĖTROS KRYPTIS PRAMONĖ PRAMONĖ SODAI
iki XVIII a. sklypų (”kiemų”) paskirtis buvo skirstoma pagal jo valdytojo veikla - klebono, žemdirbių ir (dominavusieji Vilkaviškyje) daržininkų ir trobelninkų kiemai?
Didžiąją miesto dalį užima gyvenamosios paskirties sklypai. Taip pat daug ploto užima žemės ūkio paskirties sklypai, tačiau įvertinant juose esančius suformuotus, bet dar neužstatytus sklypus, galima nuspėti, kad dalis šios teritorijos virs naujais gyvenamaisiais arba sodybiniais kvartalais.
Žemėnaudos struktūros analizė parodė, kad visuomeniniai ir komerciniai statiniai išsidėsto arčiau miesto centro. Atsiskleidžia netinkamas istoriniam centrui didelių komercinių sklypų ir daugiaaukštės gyvenamosios statybos dominavimas.
Taip pat kaip trūkumas yra vertinamas sodybinis kvartalas, besitęsiantis iki pat ežero pakrantės ir blokuojantis potencialios viešos erdvės plėtrą.
Šiaurinės vakarinėje miesto dalyje yra susiformavusi pramoninė zona, kuri yra plėtojama į šiaurės vakarus link geležinkelio.
Daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos(G2)
Susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos (I1)
Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos (I2)
Komercinės paskirties objektų teritorijos (K)
Pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos (P)
Bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos (B) Atskirųjų želdynų teritorijos (E) Vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos (G1) Visuomeninės paskirties teritorijos (V) Mėgėjų sodų žemės sklypai (Z1)
Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Z4)
25
M1:15 000
ŽEMĖNAUDOS STRUKTŪRA
AR ŽINOŽOTE, KAD...
Vilkaviškio riba Analizuojamos teritorijos riba
SKLYPŲ STRUKTŪRA Urbanistinė struktūra
SKLYPŲ SANTYKIS PAGAL DYDĮ
Nagrinėjant Vilkaviškio urbanistinę struktūrą buvo pastebėta, kad miesto sklypų struktūra yra ydinga ir galimai kenkia miesto plėtrai.
Išanalizavus sklypų struktūrą pagal užstatytus/neužstatytus, suformuotus/nesuformuotus sklypus ir jų dydžius išryškėjo 3 pagrindinės problemos:
1. Sklypų neturintys daugiabučiai namai miesto centrinėje dalyje.
2. Daug neužstatytų gyvenamosios paskirties teritorijų miesto pakraščiuose.
3. Nesuformuoti sklypu žemės plotai.
Užstatymas mieste buvo vykdomas tolygiai, kadangi miesto centrinėje zonojo dauguma sklypų užstatyti. Tačiau neužstatytų sklypų plotas sudaro 45% miesto teritorijos, tad kyla tampa aktualu permąstyti miesto adminstracinę ribą bei sklypų paskirtis.
SKLYPŲ
ANALIZĖ 26 UŽSTATYTI SKLYPAI NEUŽSTATYTI SKLYPAI SKLYPŲ STRUKTŪRA
92% 8% 75-150 ha 40-75 ha 25-40 ha 15-25 ha 8-15 ha 4-8 ha 2-4 ha 1-2 ha 0.5-1 ha 0-0.5 ha
SUFORMUOTŲ/NESUFORMUOTŲ
PLOTŲ SANTYKIS
Suformuoti Nesuformuoti 15.5% 26.7% 4.2% 9.8% 9.9% 16.5% 4.6% 4.5% 6.7% 1.8%
KŽŲ... mokesčius?
SKLYPŲ DYDŽIAI
Laikantis Valakų reformos nuostatų statant Vilkaviškį, teritorija buvo padalinta į taisyklingus stačiakampius, siekiant lengviau apskaičiuoti žemės mokesčius.
Daugiausia mieste yra gyvenamosios paskirties 5-10a ploto sklypų, kurie pasižymi taisyklinga forma. Didžiausio ploto sklypai yra miesto pakraščiuose, skirti žemės ūkiui ar pramonei.
Mieste pasitaiko nemažai pastatų, stovinčių be suformuoto sklypo. Analizuojant sklypų struktūrą taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad ir suformuoti sklypai yra kiek netvarkingi tiek vienas kito, tiek gatvės, tiek sklype esančių pastatų atžvilgiu (sklypai išlenda už važiuojamosios dalies ribų, pastatai išlenda už sklypo ribų ir panašiai).
Šiaurinėjė miesto dalyje pastebimi didesnio ploto sklypai yra netvarkingos struktūros ir formos.
Nesuformuoti sklypai
40000-75000 m²
75000-150000 m²
27 M1:15 000 500 m² 500-1000 m² 4000-8000 m² 8000-15000 m²
miesto riba 1000-2000 m² 2000-4000 m² 15000-25000 m² 25000-40000 m²
Administracinė
AR ŽIŪŽŽŽTE, KAD...
11
Analizuojamos teritorijos riba Upeliai Vandens telkiniai ŪŽŽŽŽŽ,
Nagrinėjant miesto urbanistinę struktūrą buvo pastebėta, kad Vilkaviškyje didžioji dalis gyvenamųjų namų yra vieno aukšto su mansarda ir turi tipinę išvaizdą.
Aukščiausias pastatas mieste yra Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra. Aukštingumas ir užstatymo intensyvumas didžiausi miesto centrinėje zonoje, daugiabučių gyvenamųjų namų teritorijoje.
Apskritai mieste užstatymo intensyvumo rodikliai nėra dideli, net ir centrinėje dalyje, dėl didelio kiekio 2 aukštų gyvenamųjų namų. Šiaurinėje dalyje pastebima intensyvesnis užstatymas, dėl didelio ploto pramonės statinių bei tankiai sustatytų garažų.
užstatymo intensyvumas
ANALIZĖ 28 0.000-0.026 0.027-0.078 0.079-0.151 0.152-0.211 0.212-0.288 0.289-0.389 0.390-0.498 0.499-0.627 0.628-0.972 0.972-2.142 PŽĖŽŽŽŽĖ
Ųizualiniai ryšiai
PASTATAI Urbanistinė struktūra
Kvartalų
Tipinis vilkaviškiečio būstas
Administracinė miesto riba Analizuojamos teritorijos riba
1 aukštas
2 aukštai/1 su mansarda
3 aukštai/2 su mansarda
4 aukštai
5 aukštai
6 aukštai
Upeliai
Vandens telkiniai Esami želdynai
29 M1:15 000
PASTATŲ AUKŠTINGUMAS
UŽSTATYMO TIPOLOGIJA
Urbanistinė sturktūra
Pažvelgus į du skirtingų laikmečių žemėlapius galime pamatyti, kad Vilkaviškio miesto centras yra drąstiškai pasikeitęs, tačiau arčiau senamiesčio, šalia upės yra išlikęs perimetrinis istorinis užstatymas. Vis dėlto nemažai pastatų neišliko po 1944 m. Taip pat buvo užstatyta nemaža teritorija buvusių želdynų, kapinių, atsirado aiškesnis gatvių tinklas. Dabartinis centro sklypų mąstelis sustambėjo, o aplinkiniai gyvenamieji kvartalai susmulkėjo. Taigi, miesto užstatymo tipų vis gausėja, tačiau, tai kurią aiškesnę miesto užstatytmo struktūrą, kuri suskaido miestą teritorijas su skirtingom funkcijom.
ANALIZĖ 30 UŽSTATYMO TIPAI 2021 M. UŽSTATYMO TIPAI 1941 M.
M1:12 000 M1:12 000
...istoriniame užstatyme pastatai buvo išsidėstę taip arti vienas kito, kad žemėlapyje atrodė, kad dominuoja perimetrinis užstatymas.
Nagrinėjant dabartinę Vilkaviškio miesto situaciją matoma, kad aplink centrą vyrauja reguliarūs ir nereguliarūs sodybinio užstatymo tipai. Arčiau miesto centro yra laisvo planavimo komercinės ir visuomeninės teritorijos, ir laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių teritorijos. Taip pat pačiame centre yra taškinis ir perimetrinis morfotipai, kurie išskiriami į istorinius (išlikusius pastatus ir išlikusį užstatymą). Taigi, Vilkaviškio miesto užstatymo struktūra yra aiški - pietinėje ir šiaurės rytinėje dalyse yra sodybinio užstatymo teritorijos, centre vyrauja laisvo planavimo, taškinis ir perimetrinis užstatymo tipai, o šiaurinėje miesto dalyje dominuoja laisvo planavimo pramoninė teritorija.
Perimetrinis istorinis užstatymas
Perimetrinis reguliarus užstatymas
Atskirai stovinčių pastatų istorinis užstatymas
Atskirai stovintys pastatai
Laisvo planavimo visuom./komerc. teritorija
Laisvo planavimo gyvenamųjų daugiabučių teritorija
Laisvo planavimo pramonės teritorija
Blokuotas užstatymas
Sodybinis nereguliarus užstatymas
Sodybinis reguliarus užstatymas
31
AR ŽIŪOJOTE, KAŲ... M1:15 000
UŽSTATYMO TIPAI
Vilkaviškio riba Analizuojamos teritorijos riba Želdynai Ežeras Upeliai
ANALIZĖ 32
...pasak burmistro A. Sajetos, iki 1914 m. miestas atrodė atvykstantiems “nešvarus, apsileidęs: jame nebuvo nei sodo pasivaikščioti, nei aikštelės pasilsėti, nei meniškų pastatų”?
Analizuojant esamą viešų erdvių struktūrą buvo pastebėta, kad aplinik Vilkaviškio istorinį centrą susiformavo dvi plačios erdvės, viena iš kurių (miesto parkas pietrytinėje dalyje) pagal apklausos duomenų rezultatus yra naudojama net aktyviau nei centras, o kita (ilga erdvė palei kelią į vakarus nuo miesto centro) yra visiškai nepritaikyta žmonėms.
Erdvinio kanalo dalimi laikoma ir dar tik tvarkoma teritorija palei upelį bei Paežerių dvaro parko teritorija. Taip pat, kaip ir miesto parkas, šios zonos priskiriamos prie želdynų erdvių.
Erdvinio kanalo analizė išryškino miesto centro svarbą ir einančių nuo centro radialiniu būdu pagrindinių gatvių ryšį su svarbiausiomis viešomis erdvėmis (parku, dvarais, kultūros centu, aplinkkelio infrastruktūrine erdve ir kitomis).
Vilkaviškio riba
Pagrindinė erdvė
Antraeilė erdvė
Trečios eilės erdvė Želdynų erdvės
Infrastruktūrinė erdvė
Suformuota išklotinė
Iš dalies suformuota išklotinė
Neduformuota išklotinė
Želdynai Ežeras
Upeliai
33 M1:15 000
ERDVIŲ SISTEMA
ŽIŪŽŽŽTE,
Ų...
AR
KA
GATVIŲ PERSPEKTYVOS
Urbanistinė struktūra
PIETARIO G. Pokaris
dabartinė Nepriklausomybės g. Rodykle pažymėta buvusi ligoninė.
Iš Egidijaus Pečiulio kolekcijos.
XX a. pr. dabartinė Vytauto g.
Iš Manto Vaitiekūno asmeninio archyvo
GEDIMINO G. XX a. I pusė. dabartinė Gedimino g.
Iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus archyvo
STOTIES G. 1915 m. dabartinė S. Nėries g.
Iš Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus archyvo
Perimetrinis
Perimetrinis
ANALIZĖ 34
Sodybinis reguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė
reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė
reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
Laisvo planavimo užstatymas, nesuformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
Sodybinis nereguliarus užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
EIMUČIO G. dabartinė Janonio g. šaltinis: jewishvilkaviskis.org
LAISVĖS G. Tarpukaris
dabartinė Vilniaus g. Rodykle pažymėtas tabako ir papirosų fabrikas „Bravol“
Iš delacampe.net
Apie 1930 m. dabartinė Vytauto g. Rodykle pažymėta evangelikų bažnyčia
Iš VKM archyvo; iš D. Zdanavičiaus video
KUDIRKOS G. 1935 m. dabartinė Gedimino g. Iš VKM archyvo
35
Sodybinis reguliarus užstatymas, nesuformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
Sodybinis reguliarus (iš dešinės) ir perimetrinis (iš kairės) užstatymai, iš dalies suformuota išklotinė
Sodybinis reguliarus (iš dešinės) ir perimetrinis (iš kairės) užstatymas, suformuota išklotinė
Laisvo planavimo užstatymas, iš dalies suformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
Laisvo planavimo daugiabučių vvužstatymas, suformuota išklotinė
Perimetrinis reguliarus užstatymas, suformuota išklotinė
GATVIŲ TINKLO FORMAVIMASIS
Susisiekimo infrastruktūra
Gatvių tinklas pradėjo formuotis dabartinėje miesto centro teritorijoje. Pačiame centre buvo pats tankiausias. Po karo, tankesnis gatvių tinklas pradėjo formuotis ir pietrytinėje dalyje, kur kūrėsi gyvenvietės
Vėliau gatvių tinklas formavosi tolygiai į visas puses. Miestui augant, formavosi daugiau mažesnės reikšmės kelių, apjungiančių jau susiformavusią pagrindinių gatvių struktūrą. Pagrindinio eismo gatvės išlikę iki šių dienų.
ANALIZĖ 36
Po karo 2021 m.
1993
m. iki 1940 m.
Sutartiniai žymėjimai
Esami keliai Naujai atsiradę keliai Išnykę keliai Magistralinis kelias
...iki 1914 m. visi Vilkaviškyje buvę šaligatviai buvo centrinėse miesto gatvėse (kurios, beje, buvi vienintelės grįstos, nuošalesnės nebuvo grįstos) ir padaryti tik iš lentų?
Susiekimo sistema išplėtota, pietinėje miesto pusėje nutiesta magistralė. Miestą galima pasiekti iš visų pusių krašto ir rajoniniais keliais.
Dviračių ir pėsčiųjų takų tinklai išplėtoti prastai. Dviračių takai įrengti tik prie pagrindinių miesto gatvių. Želdynų pasiekiamumas dviračiu neišplėtotas.
Autobusų stotelės išsidėstę aplink pagrindines, B kategorijos gatves. Mieste nėra viešojo transporto sistemos, stotelės skirtos maršrutiniams autobusams.
Miesto riba
Dviračių takai
Magistralinis keliai
Krašto keliai
Rajoniniai keliai
B kategorijos gatvės
C kategorijos gatvės
D kategorijos gatvės
Autobusų stotelės
Autobusų stotis
Esami želdynai
Ežeras
Upeliai
37 M1:15 000
SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA
ŽIŪŽŽŽŽŽ,
AR
KŽŲ...
PĖSČIŲJŲ IR DVIRATININKŲ TAKAI
Susisiekimo infrastruktūra
KREPŠINIS LENGVOJI ATLETIKA
Vilkaviškio gyventojų interesus sudaro platus diapazonas sporto šakų. Didelė dalis vietinių ir patys užsiima sportu, todėl pastebi konkrečioms sporto šakoms skirtų erdvių trūkumą. Didžioji dalis apklaustųjų iškelia dviračių takų kokybės problemą bei siekį užsiimti vandens sportu ar plaukimu.
ANALIZĖ 38
ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS TURIZMAS ŠAUDYMAS KALANETIKA KARATĖ ŠOKIAI PLAUKIMAS RANKINIS FITNESAS IRKLAVIMAS RIEDUČIAI SLIDINĖJIMAS KOVOS MENAI ŽYGIAI TENISAS STALO TENISAS JOGA JOGA ŽYGIAVIMAS ŠIAURIETIŠKAS ĖJIMAS RIEDUČIAI FITNESAS ŠOKIAI PLAUKIMAS GIMNASTIKA TINKLINIS DAILUSIS ČIUOŽIMAS BĖGIMAS DVIRAČIAI FUTBOLAS TENISAS ZUMBA GOLFAS PILATESAS LIETUVIŠKAS RITINYS BOKSAS KALANETIKA AEROBIKA ĖJIMAS LINE DANCE KARATĖ JOJIMAS IRKLAVIMAS SNIEGLENTĖS ŠACHMATAI ŠAUDYMAS IŠ LANKO RIEDLENTĖS STALO TENISAS SPORTINIAI ŠOKIAI ZMONIU SU NEGALIA SPORTAS KREPŠINIS MIESTO GYVENTOJŲ PRAKTIKUOJAMAS SPORTAS MIESTO GYVENTOJŲ MĖGIAMAS SPORTAS 0 DVIRAČIŲ TAKAI BASEINAS TRENIRUOKLIAI KREPŠINIO TINKLINIO ŠAUDYKLOS PATALPOS JOGAI TENISO KORTAI FUTBOLO RIEDLENČIŲ PĖSČIŲJŲ TAKAI SPORTO SALĖ ČIUOŽYKLA SPORTO KLUBAS LENGVOSIOS ATLETIKOS MANIEŽAS AIKŠTELĖ AIKŠTELĖ STADIONAS PARKAS ŽMONIŲ SKAIČIUS 1 2 3 4 5 6 7 SPORTO ERDVĖS, KURIŲ LABIAUSIAI TRŪKSTA, REMIANTIS VILKAVIŠKIO GYVENTOJŲ ATSAKYMAIS
DVIRAČIAI FUTBOLAS
...Vilkaviškis 2021 metais jau turi modernų sporto centrą, kuris atvers duris ne tik norintiems sportuoti, bet ir bendruomenei?
Nepaisant to, kad Vilkaviškis pasižymi palankiu reljefu, mieste nepakanka dviračių ir pėsčiųjų takų. Pastarieji yra būtini tam, kad užtikrinti geras susisiekimo sąlygas ir didinti pėsčiųjų bei dviratininkų mobilumą sudarant sąlygas gyventojams prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.
Remiantis Strava Heat Maps duomenimis buvo galima nustatyti pėsčiųjų bei dviratininkų dažniausiai pasirenkamus maršrutus.
Vilkaviškio riba
Pagrindiniai dviratininkų takai
Antraeiliai dviratininkų takai
Pagrindiniai pėsčiųjų takai
Antraeiliai pėsčiųjų takai
Sporto klubai ir organizacijos
Sportui skirtos lauko erdvės
Želdynai
Ežeras
Upeliai
39 M1:15 000
DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMI TAKAI
AR ŽĖŪŽŽŽTE, KAD...
SOCIALINĖS INFRASTRUKTŪROS KAITA
Socialinė infrastruktūra
ANALIZĖ 40 Apgyvendinimo paslaugos Laisvalaikis Kita Religinės paskirties Švietimo įstaigos Esami želdynai Ežeras Upeliai Valstybinės įstaigos Sveikatos įstaigos Sauga SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 1940 M. M1:15 000 SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA 2021 M. M1:15 000 14000 12000 10000 8000 6000 4000 2000 0 1747 1800 1820 1827 1851 1858 1860 1879 1892 1897 1923 1931 1939 1959 1968 1970 1979 1989 2001 2008 2011 2016 2017 2020 METAI LIETUVIAI VOKIEČIAI ŽYDAI GYVENTOJŲ SKAIČIAUS POKYTIS 1747-2020 M. GYVENTOJŲ SKAIČIUS II-ASIS PASAULINIS KARAS
...Iki 1979 metų Vilkaviškio mieste buvo viena vidurinė mokykla, tad iškilo būtinybė statyti antrąją mokyklą, kuri duris atvėrė ne įprastą rugsėjo pirmąją, bet tik 1979 metų rugsėjo 29 dieną?
Didžiausias gyventojų tankumas vyrauja centrinėje miesto teritorijoje, kurioje išsidėsto ir dauguma socialinių įstaigų.
Vilkaviškio riba
Visuomeninės organizacijos Valstybinės įstaigos Maisto įstaigos
Sporto klubai ir organizacijos Sveikatos paslaugos
Socialinės paslaugos
Apgyvendinimo paslaugos
Biblioteka
Religinės paskirties Kitos paskirties
0-20 gyventojų
30-50 gyventojų
60-70 gyventojų
80-100 gyventojų
110-150 gyventojų
160-200 gyventojų
200-300 gyventojų
310-430 gyventojų
440-960 gyventojų 1000+ gyventojų
Želdynai
Ežeras
Upeliai
41
M1:15 000 BENDRA SOCIALINĖ INFRASTRUKTŪRA
8.5 gyv./ha 30.1 gyv./ha 30.6 gyv./ha 9.6 gyv./ha 24.8 gyv./ha 21.5 gyv./ha 19.2 gyv./ha 23.7 gyv./ha 19.6 gyv./ha 16.2 gyv./ha 19.7 gyv./ha 5.9 gyv./ha 14 gyv./ha 9.8 gyv./ha 1.8 gyv./ha 7.8 gyv./ha 7 gyv./ha 16.9 gyv./ha 17.6 gyv./ha 33.5 gyv./ ha 23.3 gyv./ ha 10.3 gyv./ha 33.6 gyv./ha 47.6 gyv./ ha 20.9 gyv./ha 49.1 gyv./ha 28.2 gyv./ha 14.6 gyv./ ha 0.6 gyv./ha 19.1 gyv./ha 38.2 gyv./ha 2 gyv./ha 5.5 gyv./ha 23.7 gyv./ha 2.7 gyv./ha 7 gyv./ha 33.6 gyv./ha 39.5 gyv./ ha 49.8 gyv./ha 250.2 gyv./ha 21.6gyv./ha 40.8 gyv./ha 17.8 gyv./ha 17.9 gyv./ha 5.3 gyv./ ha 30.2 gyv./ha 20.7 gyv./ha 30.1 gyv./ha 21.5 gyv./ha 5 gyv./ha 29.5 gyv./ha 17.3 gyv./ha 174.9 gyv./ha 1.7gyv./ha 123.9 gyv./ha 111.8 gyv./ ha 0.4 gyv./ ha 4.7 gyv./ha 2.4 gyv./ha 12.1 gyv./ha 3.4 gyv./ha 1.2 gyv./ha 0.1 gyv./ha 5.2 gyv./ha 1 gyv./ha 4 gyv./ha 30.1 gyv./ha 3 gyv./ha 2.4 gyv./ha 16.6 gyv./ha 13.1 gyv./ha 16 gyv./ha 7.7 gyv./ha 17.5 gyv./ha 10.3 gyv./ha 22.2 gyv./ha 33.2 gyv./ha 27.2 gyv./ha 0.6 gyv./ha 2.8 gyv./ha 2.2 gyv./ha 7.7 gyv./ha 1.1 gyv./ha 2.9 gyv./ha 3 gyv./ha 3 gyv./ha 2.4 gyv./ha 6.8 gyv./ha 204.5 gyv./ha 22.6 gyv./ ha 11.5 gyv./ ha 4 gyv./ha 29.2 gyv./ ha AR ŽĖŪŽJŽTE, KŽŲ...
ŠVIETIMO ĮSTAIGOS Socialinė infrastruktūra
Mieste yra ne tik darželių ar bendrojo ugdymo mokyklų, bet ir profesinio mokymo įstaigų, būrelių bei popamokines veiklas siūlančių švietimo įstaigų.
ŠVIETIMO ĮSTAIGŲ TINKLAS
Vilkaviškio riba
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga
Papildomo ugdymo įstaiga
Bendrojo ugdymo mokykla
Kitas švietimo teikėjas
Neformaliojo ugdymo suaugusiųjų mokykla
Profesinio mokymo įstaiga
Mokyklų pasiekiamumas 500 m spinduliu
Darželių pasiekiamumas 300 m spinduliu
0-10 gyventojų
20 gyventojų
30 gyventojų
40 gyventojų
50 gyventojų
60-100 gyventojų
110-200 gyventojų
210-350 gyventojų
Želdynai
Ežeras Upeliai
ANALIZĖ 42 10 10 10 10 10 10 10 10 20 10 20 40 10 10 10 20 10 50 10 350 20 10 20 20 10 10 10 10 20 50 10 80 50 20 10 20 10 10 20 10 20 20 10 10 10 40 10 20 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 10 160 30 10 10 30 >10 >10 >10 >10 10 M1:15 000
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ TINKLAS
SVEIKATOS ĮSTAIGOS
Socialinė infrastruktūra
Mieste yra pakankamai sveikatos priežiūrai skirtų įstaigų, tačiau dėl išsidėstymo miesto centre jos yra sunkiai pasiekiamos toliau gyvenantiems senjorams, kurie tokių įstaigų paslaugomis naudojasi kur kas dažniau nei kitų amžiaus grupių žmonės.
Medicinos įstaigų pasiekiamumas 500m spinduliu Vaistinių pasiekiamumas 300m spinduliu
43 10 30 10 20 40 20 10 10 10 10 10 10 10 10 40 10 40 40 20 10 10 10 10 10 10 50 10 10 10 390 20 30 20 60 50 20 10 20 20 40 20 50 260 160 20 10 10 20 30 20 30 20 20 20 10 30 20 10 10 20 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 >10 10 70 M1:15 000
Želdynai Ežeras Upeliai
Medicinos įstaigos Vaistinės Vilkaviškio riba 0-10 gyventojų 20 gyventojų 30 gyventojų 40 gyventojų 50 gyventojų 60-70 gyventojų 160 gyventojų 260 gyventojų 390 gyventojų
EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA
Ekonominė infrasturktūra
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad 1940-aisiais metais ekonominės infrastruktūros objektai taip pat koncentravosi miesto viduryje, su papildomais pacentriais palei vieną iš pagrindinių (dabartinę Vytauto) miesto gatvių. Tačiau įvertinant miesto dydį, koks jis buvo 1940-aisiais metais ir koks yra dabar, tampa akivaizdu, kad smulkių krautuvėlių pasiskirstymas XX a. pirmoje pusėje buvo žymiai geresnis, nei yra dabar.
Iš tekstinių šaltinių yra žinoma, kad XXVIII a. viduryje visos mieste esančios krautuvėlės koncentravosi aplink turgaus aikštę (dabartinės miesto aikštės vieta).
1747
1732 1795
25 krautuvėlės
31 krautuvėlė
lentpjūvė, kalvė, 6 malūnai
šerių perdirbimo įmonė muilo vyrikla
papirosų ir tabako fabrikas “Bravol” akmens apdirbimo įmonė
malūnas
metalo, stiklo dirbinių, indų, aliejaus, gazuoto vandens, batų, saldainių fabrikai
šerių perdirbimo įmonė
muilo viryklos
papirosų ir tabako fabrikas “Bravol”
kelios spaustuvės
1800 1835 18951910 1941
1 vėjinis malūnas
28 smuklės
23 spirito varyklos
35 degtinės gamyklos
1950
muilo vyrimo fabrikėlis, gyvulių skerdykla, spirito galybos pastatas, kelios aliejų spaudyklos
2 gimnazijos
2 spaustuvės
5 malūnai, šerių įmonė apie 150 parduotuvių
EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA 1940 m. (M1:10 000)
ANALIZĖ 44
5
3937 5505 7571 8733 9444 11547 1747 1851 1931 1939 2011 2021 0 0 2.68 2.75 15.11 16.24 27.25 7.87 393 vnt. parduotuvių tenka vienam gyventojui * 10 gyventojų skaič us 4315 0 0 3609 1923 3206 -3 KOMERCINIŲ OBJEKTŲ KIEKIO IR GYVENTOJŲ SKAIČIAUS SANTYKIO POKYTIS 31 vnt. 150 vnt. 123 vnt. 132 vnt. 31 vnt. 26 vnt. 3 5 9 3 4 4 2 2 2 2 3 2 5 4 4 2 6 15
smuklės
...pirmaisiais nepriklausomybės metais visas silkės ir cukraus importas, vykstantis Sūduvą, keliavo pro Vilkaviškio pirklių rankas?
Analizuojant Vilkaviškį, šį santykinai nedidelį miestą, kuriame gyventojai galėtų beveik visur vaikščioti pėsčiomis, į akis krenta transporto aptarnavimo įstaigų gausa. Vien miesto ribose yra 6 degalinės ir 2 plovyklos.
Tačiau įsigilinus į ekonominės infrastruktūros pasiskirstymą mieste, ypač buityje dažniausiai lankomų maisto prekių pardtuotivių, paaiškėja, kad pagrindinės gyvenamųjų rajonų masės nepatenka į 300 metrų pasiekiamumo zonas.
Panaši situacija yra ir su pramoniniu rajonu. Jis išsidėsto šiaurinėje miesto pakraštyje ir yra atskiriamas nuo daugiabučių vienu kvartalu su nykstančiais garažais.
Tad pagal sveikos ir komfortiškos aplinkos įvertinimą yra per arti gyvenamosios zonos, bet tuo pačiu nėra išdėstytas pakankamai patogiai, kad jį būtų galima pasiekti pėsčiomis.
Vilkaviškio riba
Komercinė paskirtis - maisto prekės Kiti komerciniai statiniai Pramoniniai ir ūkiniai statiniai Finansų įstaigos
Transporto aptarnavimas - kita Transporto aptarnavimas - degalinės
Pramonės zona
Komercinė zona Transporto aptarnavimo zona
Finansų įstaigų zona Upeliai
Maisto prekių parduotuvių pasiekiamumas Pagrindiniai keliai Želdynai Vandens telkiniai
45 M1:15 000
EKONOMINĖ INFRASTRUKTŪRA
AR ŽIŪŽŽŽTE, KAŲ...
8 3 3 2 2 2 3
