Ė Ė
Ū
Vis dažniau architektai renkasi stiklinius fasadus, taip sukurdami ištisas stiklines vitrinas, kuriose galima įžiūrėti tarpusavy besiglaudžiančius langus. Tokios plokštumos sukuria išskirtinį mastelių kontrastą, kai šalia yra fasadas su išskaidytais langais.
Arkų dydžių įvairovės pavyzdžių galima pasisemti iš įvairių miestų architektūros, kone kiekviename mieste jų galima atrasti įvairių aukščių ir, kartais, norint suprasti tikrąjį aplink arką išsidėsčiusių objektų dydį, būtina į pagalbą pasitelkti žmogiškąjį mastelį.
Nuotraukose matoma, kaip vienas pastatas (arba jo dalis) yra apjungta daugybe langų elementų, o greta esančiame pastate tie patys elementai yra atskiri vienas nuo kito. Pastaruoju atveju tarp langų susidaro ritmas iš atsiradusių tarpų, dėl to pastatas ,,perskaitomas” kitaip nei tas, kuriame langai glaudžiasi į bendrą visumą.
1, 2 ir 3 pav. užfiksuotos Brėmeno mieste esančios skirtingų aukščių arkos. 1-oje ir 2-oje nuotraukose matomi statiniai yra didingi ir langai yra nestandartinio dydžio, kur kas didesni nei mums įprasta, tačiau, analizuojant nuotrauką be palyginimo su žmogaus dydžiu tą būtų sunku suvokti ir arka atrodytų mažesnė nei yra iš tikrųjų. 3 pav. vaizduoja skirtingų mastelių kupiną gatvę, kai visi langai skirtingų dydžių, aukštai atrodo pernelyg žemi, tad ir arka galėtų visumoje atrodyti didesnė, nepritaikius santykio su žmogum.
1 pav.
2 pav.
Ū
3 pav.
4 pav.
5 pav.
Ė
Nuotraukose matomos erdvės, kurių dydžius ir proporcijas nustatyt yra itin sunku, nes nėra jokių interjero detalių, kurios sufleruotų aplinkos matmenis, o nuotraukose matomos detalės gali būti labai įvairių dydžių.
Žvelgiant į šias nuotraukas pastebimas akivaizdus skirtumas tarp pastatų architektūrinės raiškos bei stilistikos, tačiau juos siejantis bruožas yra tas, kad kiekviename pastate naudojami skirtingų dydžiių ir net formų langai.
1 pav. matomos lempos nenurodo tunelio dydžio, o daugiau jokių rodiklių prekybos centro tunelyje nėra. 2 pav. įamžinta K. Žoromskio muziejaus svetainė, kurioje eksponuojami paveikslai gali padėti susigaudyti erdvėje nebent žmogui, žinančiam tų paveikslų dydžius.
Pirmajame pastate jaučiamas tankus ir pastovus simetriškai komponuojamų langų ritmas, antrajame varijuojama tarpais tarp langų, o trečiajame eksperimentuojama langų formomis ir dydžiais.
3 pav. analogiška 2 paveikslui situacija ė .
2 pav.
1 pav.
Ų Ų
3 pav.
Ū Ą Į Į
Nuotraukose itin ryškiai išsiskiria greta vienas kito esančių pastatų fasadų kontrastingas mastelis.
Skulptūros, kuriose atvaizduojami objektai yra realaus dydžio, padeda žmogui susivokti aplinkoje ir įvertinti kitų objektų tikruosius dydžius.
Nuotraukose užfiksuoti pastatų deriniai yra senos statybos su greta atsiradusiu vėlesnės statybos pastatu, tad akivaizdžiai įžvelgiamas jų architektūrinės raiškos skirtumas.
1pav. matoma skulptūra, simbolizuojanti kilimą ir tobulėjimą yra prekybos centruose dažnai matomo eskalatoriaus atitikmuo, tad yra kur kas lengviau įsivaizduoti aplinkos proporcijas.
Nepaisant to, kad pastatų fasadų kontūrai tarpusavy itin skiriasi, kontrastas pastebimas ir tarpusavy lyginant abiejų fasadų langų dydžius, jų išsidėstymą bei formą : ankstesnių laikų statybos pastatams būdinga langų atskirtis, tarpai tarp atskirų elementų, o naujuosiuose statiniuose pastebimi itin išdidinti langai, apjungtos langų plokštumos arba jų apjungimas konkrečia kryptimi siauromis juostomis.
Brėmeno parodų salės (2pav.) tikrąjį dydį būtų sunku nuspėti, šalia nesant žmogui ar kitam masteliškumo rodikliui. Žinant, kad skulptūra atitinka žmogaus dydį, galima suprasti aplinką. Garsiųjų Brėmeno muzikantų skulptūra (3pav.) taip pat savo masteliu atkartoja realius gyvūnų dydžius.
1 pav.
Stebint tokią vietą kaip stogas, kur retai kada išvysi fizinį indikatorių, sunku nustatyti langų ir kitų objektų dydžius. Tą padaryti padeda tikrojo dydžio varnų skulptūros.
4 pav.
2 pav.
Ė Ė Projektuojamo intarpo vieta iš Teatro g. pusės
3 pav.
Gretimi pastatai, tarp kurių esančiame tarpe bus projektuojamas sprendinys, yra panašūs langų dydžiais, jų proporcijom bei aukštų skaidymo charakteriu ir lygiuote.
Vidiniame kieme, kuris matomas iš Mindaugo gatvės pusės, atsiranda ir įstrižai komponuotų langų, nors kitur jie išdėstomi lygiagrečiomis horizontalėmis arba vertikalėmis.
asf
M 1:200
Projektuojamo intarpo vieta iš Mindaugo g. pusės
M 1:1000
Ė Pastatai tarpusavy vienas kitam proporcingi, panašių pločių.
Pastatų fasadų centinėse ašyse išsiskiriantys elementai yra panašaus pločio
Kraštinės fasadų iškilios dalys yra panašių pločių ir simetriškai atsikartoja
Tarpai tarp pastatų panašaus pločio, simetriškai išsidėstę
priešais esančių pastatų kontūras
Visoje gatvės atkarpoje dominuoja sklandi pastatų tarpusavio jungtis. Pastebima simetrija su gatvės centrine ašimi. Kiekvienas pastatas turi aiškiai pabrėžtą cokolinį arba pirmąjį aukštą.
Pastatai tarpusavy kontrastuoja langų dydžiais, masteliais, formomis.
Ė Ė Ė
Ė
ĖS ĖS Ė
M 1:150
Ū
Viršutinėje pastato dalyje vyrauja vertikalus skaidymas, o apatinėje pastato dalyje - tankus horizontalus.
M 1:150
ŪRIO VIZUALIZACIJA
Pastatų aukštų jungimas įstrižai, pradedant nuo stogo aukščių skirtumo
Papildomų lenkimo linijų įvedimas siekiant didesnio tankumo, kuris būdingas Teatro gatvei Vidinio kiemo pusėj šio žingsnio atsisakoma, nes aplinkiniai fasadai nereikalauja tokio tankaus skaidymo
Vertikalaus skaidymo elementų įvedimas, kuris yra panašaus pločio greta esančių pastatų vertikalaus skaidmo elementų
Ė