Active Citizens Global Toolkit 2017-18 (LT) by Marius Ulozas

Pasaulis tampa vis tankiau apgyvendintas. Priklausomai nuo aplinkybių, sienas peržengiantys pokalbiai gali būti malonūs arba tiesiog erzinantys; tačiau visų pirma jie neišvengiami. Kwame Anthony Appiah, filosofas ir rašytojas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 01

Padėkos 1 skyrius Įvadas 1.1 Šis metodinis leidinys 1.2 Britų taryba 1.3 Kontekstas 1.4 Tikslai 1.5 Rezultatai 1.6 Mokymasis 1.6.1 Programos dalyviai 1.6.2 Mokymosi rezultatai 1.6.3 Programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi kelionė 1.6.4 Mokymasis programoje „Aktyvūs piliečiai“ 1.7 Programos įgyvendinimas 1.7.1 Programos įgyvendinimo etapai 1.8 Partneriai 1.8.1 Bendruomenių lygmeniu veikiantys partneriai 1.8.2 Programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatoriai 1.8.3 Bendruomenių nariai 1.8.4 Nacionaliniai partneriai 1.9 Socialinio vystymosi temos

2 skyrius Pasirengimas seminarui 3 skyrius Seminaro vedimas 3.1 Principai 3.2 Dalyvavimas ir įtrauktis 3.3 Stebėsena ir vertinimas 3.4 Fasilitavimo technikos 3.5 Aktyviems piliečiams naudingi įgūdžiai

4 skyrius Veiklos po seminaro 5 skyrius Seminaro metodai Metodai Įvadas į programą „Aktyvūs piliečiai“ 0.1 metodas Globalus bingo (20 minučių) 0.2 metodas Greitasis susipažinimas (15 minučių) 0.3 metodas Lūkesčių medis (30 minučių) 0.4 metodas Šaudymas į taikinį (10 minučių) 0.5 metodas Programos „Aktyvūs piliečiai“ vizija (90 minučių) 0.6 metodas „Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė (90 minučių) 0.7 metodas Socialinis tinklas (75 minutės)

1 modulis Tapatybė ir kultūra Kas tai yra tapatybė? Kaip tapatybė reiškiama? Kodėl svarbu suprasti tapatybę? 1.1 metodas Aš ir mano tapatybė (90 minučių) 1.2 metodas Tapatybės lęšiai (45 minutės) 1.3 metodas Dvi tiesos ir vienas melas (30 minučių) 1.4 metodas Pasakojimas apie išankstines nuostatas (10 minučių) 1.5 metodas Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys (30 minučių) 1.6 metodas Didybės siena (60 minučių) 1.7 metodas Kultūros tyrinėtojai (45 minutės) 1.8 metodas Biologinė ar socialinė lytis? (45 minutės) 1.9 metodas Kas, aš? (45 minutės) 1.10 metodas Įrėminimas ir rėmų keitimas (90 minučių) 1.11 metodas Išankstinių nuostatų galia (45 minutės) 1.12 metodas Kultūrinio bagažo tyrinėjimas (45 minutės) 1.13 metodas Pagarba skirtumams (45 minutės) 1.14 metodas Suprasti konfliktą (25 minutės) 1.15 metodas Vaizdinys yra vertas tūkstančio žodžių (60 minučių) 1.16 metodas Mano batų istorija (45 minutės)

Fasilitatoriaus refleksija: 1 modulis

2 modulis Tarpkultūrinis dialogas Tarpkultūrinis dialogas – kas tai? Kodėl tai svarbu? 2.1 metodas Dramblys ir šeši išminčiai migloje (10 minučių) 2.2 metodas Keturi žodžiai (60 minučių) 2.3 metodas Dialogas – tai ne… (45 minutės) 2.4 metodas Klausymasis trimis lygiais (45 minutės) 2.5 metodas Stiprūs klausimai (30 minučių) 2.6 metodas Vidinis klausinėtojas (60 minučių) 2.7 metodas Kūno kalbos galia (30 minučių) 2.8 metodas Grįžtamojo ryšio teikimas (45 minutės) 2.9 metodas „Aš“ teiginiai: grįžtamojo ryšio teikimas (45 minutės) 2.10 metodas Dialogas akvariume (90 minučių) 2.11 metodas Forumo teatras (35 minutės) 2.12 metodas Dialogas, kuriamas per istorijų pasakojimą (90 minučių) 2.13 metodas Palaikantis tyrinėjimas (60 minučių) 2.14 metodas Dialogo fasilitavimas bendruomenėje (90 minučių) Fasilitatoriaus refleksija: 2 modulis

3 modulis Vietinės ir globalios bendruomenės Kas tai yra bendruomenė? Kas tai yra aktyvus pilietiškumas? Kas tai yra globalus pilietiškumas? Kas tai yra įtraukus pilietiškumas? 3.1 metodas Bendruomenės žemėlapis (90 minučių) 3.2 metodas Kas sprendžia? (120 minučių) 3.3 metodas Galios ėjimas (60 minučių) 3.4 metodas Galia, įtaka ir atstovavimas interesams (45 minutes) 3.5 metodas Galios diagrama (45 minutes) 3.6 metodas Kas yra galia? (40 minučių) 3.7 metodas Mūsų bendruomenių galia (30 minučių) 3.8 metodas Susiję globaliai, veikiantys lokaliai (30 minučių) 3.9 metodas Mūsų bendruomenės (30 minučių) 3.10 metodas Ubuntu – ryšiai, kurie mus sieja (30 minučių) 3.11 metodas „Žinau!“ (30 minučių) 3.12 metodas Sistemos, kurioms mes priklausome (45 minutes) 3.13 metodas Žaidimas „Sistemų trikampiai“ (50 minučių) 3.14 metodas Socialinio projekto principai (30 minučių) 3.15 metodas Tyrimas bendruomenėje (90 minučių) 3.16 metodas Pasirengimas vizitui bendruomenėje (30 minučių) 3.17 metodas Nustatome, kokią intervenciją norime padaryti savo socialiniu projektu (15 minučių) 3.18 metodas Norimų pokyčių įsivaizdavimas (90 minučių) 3.19 metodas Prioritetų nustatymas (45 minutes) 3.20 metodas Konfliktų žemėlapio sudarymas (90 minučių) 3.21 metodas Bendruomenės pozicijų, interesų ir poreikių atpažinimas (90 minučių) 3.22 metodas Galios kėdės (60 minučių) Fasilitatoriaus refleksija: 3 modulis

4 modulis Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas Kas tai yra socialinis projektas? Tarpkultūrinis dialogas ir partnerysčių kūrimas bendruomenėje 4.1 metodas Projekto ciklas (60 minučių) 4.2 metodas Problemų medis / tikslų medis (120 minučių) 4.3 metodas Mūsų idėjos, mūsų išankstinės nuostatos (60 minučių) 4.4 metodas Prioritetų tyrinėjimas su „Pasaulio kavine“ (90 minučių) 4.5 metodas Idėjų vokai (75 minutės) 4.6 metodas Pokyčių vaizdai (90 minučių) 4.7 metodas Bostono matrica (25 minutės) 4.8 metodas Informuok, konsultuokis, įtrauk (75 minutės) 4.9 metodas Projekto laiko juosta (90 minučių) 4.10 metodas Sėkmės rodikliai (105 minutes) 4.11 metodas Socialinio projekto plano rengimas (150 minučių) 4.12 metodas Rizikų nustatymas (60 minučių) 4.13 metodas Socialinių projektų mugė (105 minutės) 4.14 metodas Socialinių projektų pristatymas (60 minučių) 4.15 metodas Socialinis projektas konfliktinėje situacijoje – galios laukų analizės įrankis (60 minučių)

4.16 metodas Darbas su konfliktais (90 minučių) 4.17 metodas Suinteresuotųjų šalių žemėlapio sudarymas panaudojant menus (90 minučių) 4.18 metodas Socialinio verslo patirtis (10–20 minučių) 4.19 metodas Socialinio verslo skalės (20 minučių) 4.20 metodas Ištekliai (30–45 minutės) 4.21 metodas Koks jūsų vaidmuo? (30 minučių) Fasilitatoriaus refleksija: 4 modulis

6 skyrius Socialinio vystymosi temos 6.1 Dėmesio atkreipimas į neįgalumą programoje „Aktyvūs piliečiai“ 6.2 „Aktyvūs pilieičiai“ pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse Metodinis leidinys Darbas konfliktinėje situacijoje ar siekiant konflikto sprendimo Konflikto apsvarstymas Konflikto, smurto ir taikos supratimas Lytis pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse 6.3 Aktyvūs piliečiai – menų integravimas Įvadas Kuo menai susiję su programa „Aktyvūs piliečiai“? Ką programos „Aktyvūs piliečiai“ kontekste suvokiame kaip meną? Kam skirta ši menų tema? Su kokiais dalyviais ir bendruomenėmis galėtume dirbti? Fasilitatoriai Kaip jūs tai galite panaudoti? 1 modulis – tapatybė ir kultūra 2 modulis – tarpkultūrinis dialogas 3 modulis – vietinės ir globalios bendruomenės 4 modulis – socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas 6.4 „Aktyvūs piliečiai“ ir socialinis verslas Kas yra socialinis verslas? Socialinio verslo integravimas į Aktyvių piliečių mokymosi kelionę Įvadas į programą „Akyvūs piliečiai“ 1 modulis – tapatybė ir kultūra 2 modulis – tarpkultūrinis dialogas 3 modulis – vietinės ir globalios bendruomenės 4 modulis – socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas Ėjimas gilyn Eksperimentavimo ir poveikio kelionė 6.5 Aktyvūs piliečiai, lyčių lygybė ir moterų įgalinimas Lyčių lygybė ir moterų bei merginų įgalinimas: pagrindinės sąvokos Kodėl lytis yra svarbi programoje „Aktyvūs piliečiai“ Lyčių lygybės ir moterų ir mergaičių įgalinimo integravimas į programos „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendinimą Pasirengimas seminarui Programos įgyvendinimas Lytims jautrių socialinių projektų planavimas ir įgyvendinimas: kontrolinis sąrašas problemų, kurias reikia apsvarstyti Įgyvendinimas Po programos įgyvendinimo

Literatūros sąrašas Žodynėlis

06 I Aktyvūs piliečiai

Padėkos Britų taryba dėkoja Danui Smithui, Piliečių fondui ir Britų jaunimo tarybai už nuolatinį vertingą bendradarbiavimą kuriant ir plėtojant šį leidinį. Už įnašus plėtojant turinį taip pat dėkojame Mike‘ui Waldron‘ui ir šiems skirtingų sričių ekspertams: International Alert (pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės) Ceri Hayes (lyčių lygybė) Sue Coe (negalia ir įtrauktis) Social Enterprise Academy (socialinis verslas) Dan Boyden (vystymąsi skatinantys menai) Įgyvendinant programos „Aktyvūs piliečiai“ pagrindinį turinį jaunimo, sporto, socialinio verslo, menų ir konfliktų sprendimo srityse, buvo sukurtos sėkmingos tematinės inovacijos. Papildomas turinys pasiekiamas kaip interaktyvaus skaitmeninio metodinio leidinio dalis. Nauji partneriai ir finansuotojai, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas, vietos ir nacionalines valdžios institucijas bei švietimo įstaigas, išplėtė programos „Aktyvūs piliečiai“ pasiekiamumą visame pasaulyje. Galiausiai Britų taryba už indėlį norėtų padėkoti tūkstančiams programos fasilitatorių, kurie rengiami Jungtinėje Karalystėje, Europoje, Viduriniuosiuose Rytuose, Azijoje, Afrikoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje ir kurie visu programos „Aktyvūs piliečiai“ gyvavimo laikotarpiu skyrė laiko pateikti savo atsiliepimus ir praturtino ją naujais metodais bei požiūriais.

Britų taryba prisiima visą atsakomybę už šio metodinio leidinio kokybę ir turinį. Jei norite sužinoti daugiau apie šią programą, kviečiame kreiptis į Britų tarybos „Aktyvūs piliečiai“ komandą, adresu 10 Spring Gardens, London SW1A 2BN, el. paštu active.citizens@britishcouncil.org arba aplankyti tinklalapį www.britishcouncil.org/active-citizens.

1 skyrius Ä®vadas

08 I Aktyvūs piliečiai

1.1 Šis metodinis leidinys

1.2 Britų taryba

Šis metodinis leidinys buvo parengtas siekiant padėti fasilitatoriams visame pasaulyje parengti ir įgyvendinti programą „Aktyvūs piliečiai“.

Britų taryba yra Jungtinės Karalystės tarptautinė organizacija, plėtojanti kultūrinus ryšius ir ugdymo(si) galimybes. Mes kuriame draugiškumu pagrįstą žinojimą ir tarpusavio supratimą tarp Jungtinės Karalystės ir kitų šalių gyventojų. To siekiame prisidėdami prie teigiamų pokyčių Jungtinėje Karalystėje ir šalyse, su kuriomis dirbame: keičiame gyvenimus kurdami galimybes, plėtodami ryšius ir skatindami pasitikėjimą.

„Aktyvūs piliečiai“ yra socialinės lyderystės programa, kuri skatina tarpkultūrinį dialogą ir socialinę atsakomybę kaip pagrindines XXI amžiaus lyderystės kompetencijas. Programą „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendina Britų taryba veikdama kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis visame pasaulyje. Nauji partneriai ir finansuotojai, įskaitant vietos ir nacionalines valdžios institucijas bei švietimo įstaigas, išplėtė programos „Aktyvūs piliečiai“ pasiekiamumą visame pasaulyje. Programa prasidėjo 2009 metais ir per šį laiką apėmė Jungtinę Karalystę, likusią Europą, Viduriniuosiuos Rytus, Afriką, Aziją, Šiaurės ir Pietų Ameriką. Iki šiol ji yra pasiekusi daugiau kaip 210 000 žmonių per įvairius mokymus, konferencijas, socialinius tyrimus ir tarptautinius mokomuosius vizitus. Metodinį leidinį sudaro penki skyriai: programos pristatymas, socialinio vystymosi temos, pasirengimas seminarui, seminaro vedimas ir veiklos po seminaro. Taip pat pateikiami seminarų veiklos planai, kurie skirti padėti fasilitatoriams mokymosi ciklo metu.

Mes dirbame su daugiau kaip 100 šalių visame pasaulyje menų ir kultūros, anglų kalbos, ugdymo ir pilietinės visuomenės srityse. Kiekvienais metais pasiekiame per 20 milijonų žmonių tiesiogiai, per įvairius renginius, ir daugiau kaip 500 milijonų internetu, transliacijomis ir publikacijomis. Veikiame nuo 1934 m. ir esame Jungtinės Karalystės labdaros organizacija, besivadovaujanti Karališkuoju aktu, ir Jungtinės Karalystės viešasis juridinis asmuo.

1.3 Kontekstas Šiandien žmones ir valstybes tarpusavyje siejantys ryšiai yra glaudesni nei bet kada anksčiau. Tarptautinės kelionės, migracija, religijų paplitimas pasauliniu mastu ir komunikacinių technologijų vystymasis reiškia, kad mes vis dažniau sutinkame skirtingas kultūrines perspektyvas savo namuose, o globalios sistemos – tokios kaip klimatas ir ekonomika – yra parodžiusios, kad veiksmai vietos lygmeniu gali turėti poveikį žmonėms, gyvenantiems už tūkstančių kilometrų nuo mūsų.

Programos vizija yra pasaulis, kuriame žmonės yra įgalinti taikiai ir efektyviai bendradarbiauti su kitais vardan darnaus savo bendruomenių vystymosi1.

Darnus vystymasis: „vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažindamas ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius“ (Pasaulinė aplinkos ir vystymosi komisija, 1987). Lietuvių kalba žodis „darnus“ apima tokias reikšmes kaip „tinkamas, gražus, harmoningas“ (Lietuvių kalbos žodynas, nuoroda internete: http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=darnus&lns=-1&les=-1; žiūrėta 2018-10-14). Įvairioje literatūroje taip pat galima rasti sinonimiškai vartojamą terminą „tvari plėtra“, tačiau šiame leidinyje remiamasi Jungtinių Tautų ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos pasirenkama vartosena (vert. past.). 1

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 09 • Sąsajos su kitomis bendruomenėmis gali atnešti teigiamų pokyčių į mūsų kasdienį gyvenimą, įskaitant naujus santykius, naujas galimybes ir įgalinimo jausmą. Tačiau mūsų socialiniai, ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai taip pat gali stiprinti nelygybę ir konfliktus, kadangi mūsų bendruomenių patiriami pokyčiai yra staigūs. Dėl to lyderiams kyla iššūkis pripažinti, gerbti ir pasitelkti skirtingas kultūras ir bendruomenes vardan ilgalaikės naudos visiems. Jie turėtų suvokti savo veiksmų pasekmes, suprasti tarpusavio priklausomybę ir būti socialiai atsakingi. Gerindami savo suvokimą apie bendruomenes ir sistemas, kurių dalis esame, ir įsiklausydami į poreikius bei požiūrius tų, kurie skiriasi nuo mūsų, mes galime įgalinti žmones taikiai ir efektyviai bendradarbiauti vardan darnaus savo bendruomenių vystymosi. Kokio pokyčio reikia? Pasaulyje, kuriame vis labiau priklausome vieni nuo kitų, mūsų kontaktai su skirtingomis kultūromis ir bendruomenėmis gali prisidėti prie konfliktų eskalavimo, nelygybės augimo ir galių iš kitų atėmimo. Vizija: žmonės jaučiasi įgalinti taikiai ir efektyviai bendradarbiauti su kitais vardan darnaus savo bendruomenių vystymosi. Požiūris: programos „Aktyvūs piliečiai“ tikslas – ugdyti pasitikėjimą, plėtoti supratimą ir skatinti darnų vystymąsi, bendradarbiavimui sujungiant žmones, atstovaujančius skirtingoms kultūroms ir sektoriams, tuo pat metu ugdant žinias, vertybines nuostatas ir įgūdžius, siekiant sukurti teisingesnes ir atsparesnes visuomenes.

•

gerinant sąlygas asmenims išreikšti savo tapatybę ir atrasti jai vietą globaliame pasaulyje; gerinant asmenų gebėjimus tenkinti asmeninius ir savo bendruomenių poreikius tuo pat metu pripažįstant ir gerbiant kitų poreikius; plėtojant pasitikėjimą bendruomenių viduje ir tarp jų.

Svarbu pažymėti, kad „Aktyvūs piliečiai“ yra globali programa, ir joje dalyvaujančios bendruomenės eina mokymosi keliu bei prisijungia prie globalaus programos tinklo. Ši programa taip pat gali būti naudojama kaip praktikoje patikrintų metodų rinkinys ar komponentas kitoms programoms ar iniciatyvoms, skirtoms ugdyti pasitikėjimą ir supratimą bei darnų vystymąsi, gavus formalų sutikimą ir pasirašius sutartį su Britų tarybos Active Citizens Global komanda. Programos „Aktyvūs piliečiai“ tikslinė grupė apima lyderius, dirbančius atskirtį patiriančiose bendruomenėse arba su jomis. Tai žmonės ir institucijos, kurie bendruomenėse yra vertinami ir kuriais pasitikima. Tai gali būti visuomenėje žinomos pilietinės visuomenės organizacijos, nevyriausybinės organizacijos, religiniai lyderiai, politikai, jaunimo darbuotojai, universitetai, mokyklos, sporto klubai, vietos ir nacionalinės valdžios institucijos, socialiniai verslai ir menininkai. Jie yra įtakingi ir aktyviai veikia tam, kad pakeistų savo bendruomenės žmonių gyvenimus.

1.4 Tikslai

Tam, kad būtų pakeista nepageidaujama situacija, tam tikrais atvejais gali būti reikalingas įvairaus intensyvumo bendradarbiavimas, ypač tarp vietos veikėjų. Tokiais atvejais naujų bendradarbiavimo tinklų kūrimas ar jau veikiančių pasitelkimas gali turėti esminės įtakos sėkmingam problemų sprendimui. Programa „Aktyvūs piliečiai“ remia vietos lygmens tinklų, apjungiančių skirtingas grupes, plėtrą ir laisvo pobūdžio ryšiais sujungia jas su kitais tinklais visame pasaulyje.

Programa „Aktyvūs piliečiai“ skatina bendruomenių inicijuojamą socialinį vystymąsi, kuris kuriamas per pasitikėjimą bendruomenių viduje, tarp bendruomenių ir tarp skirtingų socialinių partnerių. Ji motyvuoja bendruomenių narius prisiimti atsakomybę už savo socialinius poreikius, tuo pat metu suteikdama žinias, įgūdžius, patirtį ir tinklus, reikalingus šiems poreikiams tenkinti.

Tinklai kuriami tarp asmenų, organizacijų ir valdžios įstaigų. Taip pat skatinamas bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių – pavyzdžiui, su verslo įmonėmis, žiniasklaida, akademine bendruomene, mokslo ir technologijų plėtotojais. Šių tinklų kūrimas gerina socialinę įtrauktį, bendruomenės atsparumą konfliktams ir skatina socialinę raidą (žr. 1 iliustraciją).

Pasitikėjimas, tarpusavio supratimas ir darnus vystymasis pasiekiami šiomis priemonėmis:

10 I Aktyvūs piliečiai

Tinklai ir socialiniai projektai yra vietinių bendruomenių nuosavybė ir yra priklausomi nuo vietinio konteksto. Per savo įgyvendinimo laikotarpį programa yra įtraukusi platų spektrą tikslinių grupių iš pačių įvairiausių bendruomenių: nuo Šiaurės vakarų pasienio provincijos Pakistane iki Rytų Londono miesto bendruomenių Jungtinėje Karalystėje, nuo porinkiminio smurto neapsaugotų bendruomenių Kenijoje ir šalies viduje perkeltųjų asmenų Šri Lankoje. Tam, kad palaikytų globalų tinklą, tuo pat metu prisitaikydama prie kiekvienos vietos konteksto, programa jungia „standartinius / pamatinius“ elementus bei didelį lankstumą ir inovacijas.

Programa „Aktyvūs piliečiai“ ir toliau auga priimdama įžvalgas ir inovacijas, sukuriamas tiek vietiniu lygmeniu, tiek per suplanuotas globalinio masto intervencijas – pastarąjį kartą ji buvo atnaujinta naujais metodais, skirtais dirbti su socialiniais verslais, menininkais, lyčių lygybės klausimais ir negaliomis / negalią turinčiais asmenimis. Tinklaveika siekiant tam tikro tikslo gali vykti skirtingais būdais, įskaitant horizontalų ir vertikalų bendradarbiavimo tinklų tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių kūrimą ir stiprinimą (žr. 1 iliustraciją).

1 iliustracija: Horizontali ir vertikali tinklaveika

Tikslas – jaunimo įgalinimas (pavyzdys)

Vertikalaus bendradarbiavimo kūrimas tarp 1 ir 2 lygmens

3 lygmuo Interesų atstovavimas globaliu mastu

2 lygmuo Nacionaliniu mastu veikiančios interesų atstovavimo, teisių gynimo institucijos

1 lygmuo Vietinio lygmens tinklai (asmenys ir institucijos)

Horizontalaus bendradarbiavimo kūrimas 1 ir 2 lygmenyse

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 11

1.5 Rezultatai

1.6 Mokymasis

Programa ugdo aktyvaus pilietiškumo fasilitatorius, kurie tampa galimo pokyčio savo bendruomenėje agentais. Savo ruožtu, jie perduoda programą savo bendruomenių nariams, organizacijoms ir institucijoms. Šie ugdo naujus įgūdžius, plėtoja santykius ir inovatyvius socialinius projektus, naudingus tai bendruomenei. Jie pademonstruoja naujuosius įgūdžius į įgyvendinamus projektus įtraukdami žmones su skirtingais požiūriais.

1.6.1 Programos dalyviai

Pažymima, kad dalyvių atrankos kriterijai gali skirtis priklausomai nuo konteksto.

Dalyviai ugdo vertybines nuostatas ir gebėjimus, kurie juos įgalina efektyviai atliepti XXI amžiaus iššūkius. Šios nuostatos ir įgūdžiai yra tiek pat svarbūs ir pritaikomi ir darbovietėje, ir bendruomenėje, kurioje dalyviai gyvena, ir namuose. Šis procesas veda prie išaugusio pasitikėjimo savimi, gebėjimo įžvelgti įvairovės vertę, geresnio supratimo apie vietos ir platesnes bendruomenes, išplėtoto strateginio mąstymo ir geresnio įsidarbinamumo.

Į programą norintys įsitraukti bendruomenių atstovai turėtų: • turėti gerą supratimą apie vietinę kultūrą ir tapatybę; • būti aktyvūs vietoje veikiančiuose tinkluose (pvz., socialiniuose, profesiniuose, religiniuose); • būti suinteresuoti mokytis ir plėsti savo požiūrį; • būti komunikabilūs; • vertinti sąžiningumą ir socialinį teisingumą.

12 I Aktyvūs piliečiai

1.6.2 Mokymosi rezultatai 1 lentelė: Mokymosi rezultatai

Modulis

Kelionės etapas

Rezultatai

Dienos

Įvadas į programą „Aktyvūs piliečiai“

Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

1/2

Aš: tapatybė ir kultūra

Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių. Pasitikėjimas savimi.

Sąmoningumas. Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje: –– kaip yra išreiškiama tapatybė; –– kaip kultūros yra susijusios tarpusavyje; –– suvokimas apie kitas kultūras.

Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

Mes: vietinės ir globalios bendruomenės

Pagarba skirtingoms perspektyvoms: –– gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas; –– smalsumas. Supratimas apie dialogą, kaip ir kada jis gali būti naudojamas: –– kas yra dialogas? –– dialogo principai; –– dialogo tikslai.

Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį: –– priemonės ir įgūdžiai, reikalingi dialogui kurti: klausymo įgūdžiai, klausimų formulavimo įgūdžiai, dialogas bendruomenės vystymuisi, dialogas pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse; ––mokymasis ir dalijimasis per dialogą. Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas: –– bendruomenės samprata; –– mano bendruomenė; –– skirtingi požiūriai į bendruomenę; –– lokalaus ir globalaus lygmenų tarpusavio priklausomybė.

1/2

Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– sistemos ir sisteminis mąstymas; –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje; –– tinklų vertės suvokimas; –– stebėjimais ir tyrimų duomenimis pagrįstų įžvalgų darymas; –– pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės – konfliktų „žemėlapio“ sudarymas. Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje: –– sistemos ir sisteminis mąstymas sprendžiant problemas; –– pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės.

Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas

Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi. Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai: –– projekto ciklo išmanymas; –– suvokimas apie suinteresuotųjų šalių analizę; –– problemų identifikavimas ir analizė; –– tikslų nustatymas; –– intervencijų nustatymas; –– projekto plano rengimas; –– projekto stebėsena ir vertinimas; –– rizikų analizė; –– komunikacija; Patirtis įgyvendinant socialinį projektą.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 13

1.6.3 Programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi kelionė 2 iliustracija: programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi kelionė Įvadas į programą „Aktyvūs piliečiai“

Aš: tapatybė ir kultūra

Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

2 iliustracijoje vaizduojama dalyvių mokymosi kelionė. Ši kelionė visame pasaulyje įgyvendinama skirtingais būdais: per seminarus, kūrybines veiklas ir mokomuosius vizitus. Visa mokymosi kelionė gali būti įveikta vienu kartu, mažiausiai per keturias mokymosi dienas, bet mes rekomenduojame rinktis penkių dienų ar ilgesnę programą. Mokymąsi sudaro šešios pakopos, ir kiekvienos jų mokymosi rezultatai persidengia bei sustiprina vieni kitus. Kiekvienas modulis yra svarbus ir prisideda prie bendros programos vizijos pasiekimo. Šiame metodiniame leidinyje tai dažnai bus apibrėžiama kaip „Upė“ (žr. 0.6 metodą). Po seminaro dalyviai dirba savo bendruomenėse, organizacijose ar institucijose ir įgyvendina socialinį projektą, kuris teikia naudą tai bendruomenei. 1 modulyje (Aš: tapatybė ir kultūra) tapatybės ir kultūros suvokimas yra kaip raktas, kuris atveria protą naujam mokymuisi, požiūriams ir nuostatų keitimui, skatina empatiją ir susidomėjimą taikiu sugyvenimu bei kuria stipresnį socialinės atsakomybės jausmą. Šis supratimas taip pat itin svarbus sprendžiant problemas ir kuriant tinklus. Dalyviai ugdo pasitikėjimą savimi ir sąmoningumą, atpažindami savo bei kitų žmonių turimas išankstines nuostatas, o tai savo ruožtu kuria pagrindą mokymuisi ir dalijimuisi per dialogą.

Mes: vietinės ir globalios bendruomenės

Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas

2 modulyje (Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas) dalyviai ugdo dialogo kūrimo įgūdžius, kurie stiprina jų pačių mokymąsi ir tampa įrankiu empatijos ir pasitikėjimo kūrimui bendruomenėse bei tarp jų. 3 modulyje (Mes: vietinės ir globalios bendruomenės) dalyviai toliau plėtoja sąvoką „bendruomenė“ ir jos santykius su tapatybe bei kultūra. Jie gilinasi į bendruomenių bei tapatybių daugialypį pobūdį (vietinės, globalios, saistomos tarpusavio priklausomybės). Plėtojami įgūdžiai sudaryti bendruomenių „žemėlapius“, žvelgiant iš skirtingų perspektyvų: problemų nustatymas, sisteminis mąstymas ir kompleksiškumas, jėgų dinamika. Šios perspektyvos naudojamos nustatant tinkamus intervencijos būdus ir tinklus, kurie gali padėti spręsti problemas. Dalyviai pritaiko šiuos įgūdžius savo bendruomenės situacijai, kad nustatytų problemą, kurią norėtų spręsti, ir asmenis, kuriuos turėtų pasitelkti, kad pasiektų savo tikslus. Jie skatinami susitelkti į problemas, kurias nustato ir apibrėžia vietiniai žmonės tęstinio proceso metu, dalyvaujant skirtingų lygmenų atstovams, tokiu būdu sukuriant legitimumą politiniu ir socialiniu lygmeniu bei įtvirtinant projektą kaip bendruomenės nuosavybę.

14 I Aktyvūs piliečiai

4 modulyje (Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas) dalyviai susitelkia į socialinio projekto savo bendruomenėje įgyvendinimą, apsvarstydami projektą skirtingo detalumo ir sudėtingumo lygiais. Tai apima savo tikslų, konkrečios intervencijos ir jos įgyvendinimo apibrėžimą, veikimo būdų planavimą atsižvelgiant į tai, kas jau veikia ir kaip galima sukurti palankesnes sąlygas teigiamo pokyčio atsiradimui. Dalyviai skatinami apsibrėžti konkretų tikslą, tačiau nusimatyti lanksčią įgyvendinimo strategiją. Jie eksperimentuoja ir valdo rizikas išbandydami savo idėjas, analizuodami jų poveikį ir toliau plėtodami veiklas, turinčias potencialo. Socialiniai projektai gali būti prijungti prie jau veikiančios iniciatyvos ar būti kažkas visiškai naujo. Įgyvendinimo fazė yra dalyvių mokymosi kulminacija. Ji suteikia jiems socialinio projekto kūrimo bei mokymosi iš jo įgyvendinimo patirties ir pademonstruoja jų išaugusią socialinę atsakomybę bei lyderystės įgūdžius. Tais atvejais, kai socialiniai projektai turi potencialo padaryti didesnį prasmingą poveikį, dažnai suteikiamas papildomas palaikymas, matomumas ir tinklaveikos galimybės. Dalyviai ir partneriai gali teikti paraiškas dalyvauti politiniame dialoge, moksliniuose bendruomenių tyrimuose, tarptautiniuose mokymosi vizituose ir naudotis tarptautinių partnerysčių kūrimo galimybėmis.

1.6.4 Mokymasis programoje „Aktyvūs piliečiai“ Dalyviai įgyja: • įgūdžių ir vertybių, reikalingų tarpkultūriniam dialogui ir bendradarbiavimo tinklams plėtoti; • geresnį suvokimą apie vietines, nacionalines ir globalias interesų bendruomenes; • bendruomenės lygmens socialinio projekto įgyvendinimo patirties ir tam reikalingų įgūdžių; • gebėjimų perteikti savo bendruomenei tai, ko išmoko patys. Per seminarus programos dalyviai pagerina savo išmanymą ir įgūdžius bei tampa Aktyviais Piliečiais – tai yra, nuolat besimokančiais asmenimis, kurie suvokia ir apmąsto save, vietines ir globalias sistemas, kurių dalimi yra; supranta, kaip jų sprendimai bei veiksmai veikia kitus ir kaip kitų sprendimai bei veiksmai veikia juos. Jie yra aktyvūs veikėjai, prisidedantys prie savo bendruomenių ir kultūrų vystymosi. Jie yra žaidėjai, o ne žiūrovai, nes imasi inicijuoti teigiamus socialinius pokyčius, naudingus savo platesnėms bendruomenėms. Jie yra nuomonės formuotojai, motyvuoti ir įgudę skatinti pasitikėjimą, tarpusavio supratimą ir darnų vystymąsi vietiniu lygmeniu ir globaliai.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 15

1.7 Programos įgyvendinimas Programos įgyvendinimo struktūra yra išdėstyta 3 iliustracijoje. Fasilitatoriai gali būti įtraukti į bet kurį šio įgyvendinimo ciklo etapą, tačiau šis metodinis leidinys pirmiausia skirtas padėti jiems įgyvendinti 3 – 7 etapus 3 iliustracija: programos įgyvendinimo struktūra

1 Nacionalinė strategija Geografinė apimtis, tikslinės grupės ir socialinio vystymosi temos

2 Nacionalinis kvietimas išreikšti susidomėjimą tapti programos partneriu

3 Partnerių susipažinimo susitikimai Nacionaliniai ar tarptautiniai

4 Fasilitatorių mokymai Nacionaliniai ar tarptautiniai

5 Mokymų turinio pritaikymas vietiniam kontekstui

6 Mokymai vietos bendruomenei

7 Socialinio projekto bendruomenėje įgyvendinimas

8 Bendruomenių bendradarbiavimas Tarptautiniai mokomieji vizitai, tarptautinė partnerių tinklaveika, internetiniai ištekliai, tyrimai, konferencijos

16 I Aktyvūs piliečiai

1.7.1 Programos įgyvendinimo etapai Toliau pateikiamas kiekvieno programos įgyvendinimo etapo aprašas. Nacionalinė strategija ir planavimas Programos įgyvendintojas apžvelgia nacionalinius planavimo dokumentus, kuriuos yra parengusios valdžios įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, bei apibrėžia programos įgyvendinimo strategiją. Strategijoje yra numatomas siekiamas tikslas, atitinkamos geografinės bendruomenės ir interesų bendruomenės – tai yra, kas taps programos naudos gavėjais ir dalyviais. Nacionalinis kvietimas išreikšti susidomėjimą tapti programos partneriu Priklausomai nuo numatomos apimties, programos įgyvendintojas gali paskelbti kvietimą, kad rastų nacionalinių ir / ar bendruomenių lygmeniu veikiančių partnerių, kurie galėtų padėti įgyvendinti programą. Partnerių susipažinimo susitikimai Kai partneriai randami, svarbu su jais surengti susitikimą, kad visi partneriai ir Britų taryba galėtų aptarti bendrus tikslus, įgyvendinimo procesą ir susitarti dėl siekiamų rezultatų. Šiame etape gali būti reikalingi tolimesni tyrimai. Fasilitatorių mokymai (nacionaliniai ar tarptautiniai) Fasilitatoriai iš įvairių šalių ir bendruomenių yra mokomi apie programą „Aktyvūs piliečiai“, jos metodus ir turinį.

Socialinis projektas Dalyviai dirba kartu, kad įgyvendintų projekto veiklas, kuriomis gerinamas bendruomenės gyvenimas. Projektas turėtų būti pagrįstas vertybėmis (pamatinė programos „Aktyvūs piliečiai“ vertybė yra pagarba požiūrių, kultūrų, poreikių ir pomėgių skirtumams), principais, gerai suplanuotas ir atsižvelgiantis į ryšius tarp globaliojo ir vietinio lygmens. Projektai sprendžia probleminius klausimus, susijusius su galimybių dalyvauti politiniame gyvenime sudarymu, aplinkosauga, klimato kaita, bendruomene ir socialine sanglauda, pragyvenimo šaltiniais ir raštingumu. Partneriai gali suteikti finansavimą socialiniams projektams ir / ar būti mentoriais projekto dalyviams, tam skirdami savo dirbamo darbo laiko dalį, taip pat gali patarti dėl kitų galimų finansavimo šaltinių. Projektas turėtų atsižvelgti į visų potencialių dalyvių (įskaitant specifinių poreikių dėl prieinamumo turinčiųjų) poreikius ir gerbti jų požiūrius. Internetiniai ištekliai Programos „Aktyvūs piliečiai“ tinklalapis ir jos platformos socialiniuose tinkluose sukuria galimybes bendrauti ir bendradarbiauti, taip pat pateikia mokymo medžiagos. Internetiniai ištekliai išplečia galimybes plisti aktyvaus dalyvavimo kultūrai ir globaliam pilietiškumui. Čia taip pat pateikiama informacijos apie konkrečių bendruomenių atliktus darbus ir apie jų nacionalinį kontekstą. Tyrimai Programa užsako tyrimus apie nacionalinius ir bendruomenių požiūrius į vystymosi prioritetus.

Mokymų turinio išplėtojimas pagal vietinį kontekstą

Tarptautiniai mokomieji vizitai

Bendruomenių lygmeniu veikiantys partneriai supažindinami su programos tikslais ir globalia mokymosi sistema bei yra kviečiami sukurti mokymų turinį pagal savo vietinį kontekstą.

Kai kurie dalyviai yra kviečiami dalyvauti tarptautiniuose mokomuosiuose vizituose. Jų metu tarptautinės grupės aplanko šalį ir konkrečias jos bendruomenes, kad ištyrinėtų socialinio vystymosi problemas ir metodus, kuriuos tos bendruomenės taiko, kad minėtas problemas spręstų. Šalys partnerės vaidina esminį vaidmenį apibrėždamos kelionės maršrutą ir priimdamos vizito dalyvius.

Mokymai vietos bendruomenei Partneriai grįžta į savo bendruomenes ir fasilitatoriai perteikia programą dalyviams. Šie mokymai padeda dalyviams nusistatyti prioritetus ir suplanuoti vertybėmis pagrįstus socialinius projektus, skirtus svarbioms problemoms savo bendruomenėje spręsti; suvokti ryšius tarp vietinių problemų, nacionaliniu lygiu vykstančių pokyčių, globalinių problemų ir socialinių projektų vykdymo; numatyti, kaip galima gauti paramos projekto įgyvendinimui.

Tarptautinė partnerių tinklaveika Programos partneriai – nacionalinės pilietinės visuomenės organizacijos ir valdžios institucijos, veikiantys tam tikroje vystymosi srityje, – susitinka, kad kartu mokytųsi, įsitrauktų į politinį dialogą ir plėtotų bendrus projektus. Įgyvendinti projektai apėmė raštingumo, konfliktų ir sanglaudos, socialinio verslo ir jaunimo įgalinimo temas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 17

1.8 Partneriai 1.8.1 Bendruomenių lygmeniu veikiantys partneriai Programa paremta ir yra įgyvendinama per veikiančias organizacijas ir institucijas, kurios įgyvendina aukštos kokybės mokymosi, švietimo ir bendruomenės įtraukimo iniciatyvas. Tai gali būti pilietinės visuomenės organizacijos, universitetai, socialiniai verslai, menininkų institucijos, mokyklos ir vietinės valdžios institucijos – visos institucijos, kurios daro svarbią įtaką kultūriniams ryšiams. Šios organizacijos ir jų atstovai yra galingi socialinio teisingumo rėmėjai, jie atspindi savo bendruomenės kultūrą ir interesus ir yra efektyvūs lyderiai bei organizatoriai. Jie gali, pavyzdžiui, įtraukti jaunimo grupes, profsąjungas, vietinius verslus, religines grupes ir valdžią. Daugelis programos įgyvendintojų nustato bendruomeninius partnerius per tikslinį ar atvirą kvietimą tapti programos partneriais. Žemiau pateikiamas idealaus bendruomenės lygmeniu veikiančio partnerio apibūdinimas.

Apibūdinimas

• priklausymas kitoms grupėms. Tai svarbu, kad būtų galima suprasti partnerystės ryšius – politinius, religinius, kultūrinius, socialinius ir ekonominius – ir kaip jie gali teigiamai arba neigiamai paveikti dalyvių suvokimą apie programos pobūdį. Tai ypač svarbu nustatant partnerius, veikiančius pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose aplinkose; • reputacija kaip patikimo ir atskaitingo partnerio. Patirtis kuriant intervencijas, skirtas spręsti socialinio vystymosi, tarpkultūrinio dialogo, bendruomenės sanglaudos, pragyvenimo šaltinių problemas ir / arba skatinančias dalyvavimą demokratiniuose pilietiniuose procesuose; patirtis veikiant vietos bendruomenėje ir supratimas, kaip vietos kontekste įvyksta pokyčiai. • susidomėjimas vertybėmis pagrįstu ugdymu / socialine lyderyste ir globaliais tarpusavio ryšiais / pilietiškumu; • geras programos „Aktyvūs piliečiai“ vertybių išmanymas ir įsipareigojimas jų laikytis;

• bendradarbiavimas su mokymų organizavimo įstaigomis, veikiančiomis skirtinguose ar nutolusiuose regionuose / miestuose ar galimybės patiems organizuoti tokius mokymus;

• įsipareigojimas dirbti su įvairove ir patirtis dirbant su įvairiomis grupėmis rasių, išsilavinimo, religijų, etninės kilmės, negalios, lyčių atžvilgiu;

• geri ryšiai su žiniasklaida;

• išmanymas ir patirtis organizuojant ar fasilituojant mokymosi projektus, skirtus praktinių ir socialinių įgūdžių ugdymui;

• išsamus išmanymas apie atitinkamos vietovės bendruomenę, įskaitant informaciją apie aktualias valstybinės ir vietinės valdžios vykdomas viešosios politikos iniciatyvas, bei reguliarus bendravimas su kitais svariais veikėjais – pavyzdžiui, vietinėmis ir nacionalinėmis valdžios institucijomis, tarptautinėmis nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), viešosiomis įstaigomis, tyrimų centrais, skėtinėmis organizacijomis ir fondais / donorais; • išsamus išmanymas ir žinios apie konfliktų dinamiką aktualioje teritorijoje ar aktualia tema. Tai apima ir suvokimą apie veiksnius, kurie jungia (t.y. sudaro galimybes taikai ir atsparumui konfliktams) bei skaldo (įtampos šaltiniai pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse);

• darbo su savanoriais ir įsipareigojimų jiems laikymosi patirtis; • motyvacija plėtoti ryšius tarp savo bendruomenės ir bendruomenių kitose šalyse; laikymasis nuostatos, kad tarpkultūrinis dialogas yra vertingas tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; • galimybės prisidėti lėšomis arba įnašais natūra – pavyzdžiui, suteikiant patalpas ar prisidėti mokymų vadovų darbu.

18 I Aktyvūs piliečiai

Mūsų siūlymas partneriams apima • galimybę dalyvauti mokymo kursuose ir tapti aukštos kvalifikacijos „Aktyvių piliečių“ fasilitatoriumi; • suvokimą apie platų kliūčių dalyvavimui spektrą ir įsipareigojimą suteikti prieigą visiems; • prieigą prie programos mokymosi išteklių; • dalyvavimą tarptautiniuose mokomuosiuose vizituose į kitų šalių bendruomenes;

• remti dalyvius ir būti mentoriais jiems planuojant ir įgyvendinant socialinius projektus bei tarptautinius mokomuosius vizitus; • padėti administraciniais kelionių organizavimo klausimais; • rengti tarptautinių mokomųjų vizitų programas ir priimti vizitus; • padėti dalyviams nustatyti galimus partnerius, tinklus, išteklius ir finansavimo šaltinius, reikalingus projektų įgyvendinimui;

• bendradarbiavimą su kitų šalių bendruomenėmis įgyvendinant socialinius projektus;

• sudaryti vietinės bendruomenės „žemėlapį“;

• prisidėjimą prie skaitmeninių platformų, skirtų profesiniam tobulėjimui, tinklaveikai ir gerosios patirties sklaidai;

• pritaikyti mokymų turinį vietiniam kontekstui;

• dalyvavimą tyrimuose ir tarptautiniame viešosios politikos dialoge;

• padėti atrinkti dalyvius.

• fiksuoto dydžio sumą, skirtą padengti dalį administravimo išlaidų, ir kitų išlaidų padengimą.

Bendruomeninio partnerio įsipareigojimai • vadovauti programos „Aktyvūs piliečiai“ projektui bendruomenėje ir įtraukti kitas reikalingas organizacijas, įskaitant vietines valdžios institucijas ir galios turėtojus; • rasti bendruomenės fasilitatorius, kurie perteiks programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymus; • veikti kaip kontaktinė organizacija, tarpininkaujanti tarp fasilitatorių, dalyvių ir Britų tarybos; • numatyti ir parengti dalyvius į tarptautinius mokomuosius vizitus bei stažuotes;

• sudaryti konfliktų „žemėlapį“, jei tai aktualu;

• suteikti patalpas;

1.8.2 Programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatoriai Kiekvienas bendruomeninis partneris nurodo bent vieną žmogų iš savo institucijos, kuris taps programos fasilitatoriumi. Iki dabar pagal šią programą yra parengta per 6000 tokių fasilitatorių. Tinkamų fasilitatorių numatymas ir jų parengimas yra esminė sėkmingo programos įgyvendinimo bendruomenėse prielaida. Fasilitatorius atstovauja savo bendruomeniniam partneriui ir turėtų pasižymėti tam tikromis savybėmis: • geri bendravimo ir grupių valdymo įgūdžiai; • geri sintezės ir analizės įgūdžiai, geri medžiagos pristatymo įgūdžiai; • patirtis kuriant ir įgyvendinant mokymų turinį; • stiprus tapatybės jausmas ir geras išmanymas apie vietinę ir nacionalinę kultūrą bei tapatybę;

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 19

• puikūs bendravimo įgūdžiai (su tikslinėmis grupėmis ir tarpkultūrinėse grupėse);

• suvokimą apie praktikos refleksiją ir nuostatą ją praktikuoti;

• noras mokytis;

• gebėjimą lanksčiai, inovatyviai ir jautriai pasirinkti bei taikyti metodus, kurie sudarytų sąlygas plačiausiam įmanomam programos atvirumui skirtingų grupių atžvilgiu;

• pagarba įvairovei ir gebėjimas efektyviai dirbti su įvairialypėmis grupėmis; • suvokimas apie ir įsipareigojimas vietinės bendruomenės vystymuisi, vietinės bendruomenės sistemoms ir procesams;

• nuostatą taikyti metodus, sudarančius sąlygas dalyvauti negalią turintiems asmenims.

• aktyvus vietinių ir nacionalinių profesinių tinklų dalyvis.

1.8.3 Bendruomenių nariai

Dirbantis pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse fasilitatorius, idealiu atveju, taip pat turėtų turėti: • stiprų teorinį išmanymą apie taiką / konfliktus bei įgūdžius analizuoti konfliktus, taikyti konfliktų transformavimo metodus; • patirties vystant bendruomeniškumą, bendruomenės sistemas ir procesus pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose situacijose;

Bendradarbiaudama su bendruomenės partneriais ir veikdama per jų vykdomas iniciatyvas, programa sudaro galimybes bendruomenės nariams ugdyti savo įgūdžius, kad jie galėtų tapti naujos kartos bendruomenės lyderiais. Tai daroma per vietos gebėjimų stiprinimo ir socialinius projektus, kuriuose vyksta tarpkultūrinis dialogas ir / arba pasitelkiamas globalus požiūris. Kai kurie bendruomenės nariai bus pakviesti dalyvauti tarptautiniuose mokomuosiuose vizituose.

• patirties dirbant su pažeidžiamomis ir konfliktų paveiktomis bendruomenėmis;

20 I Aktyvūs piliečiai

Programos dalyviai pateks į kelionę, kuri juos ves į geresnį savęs suvokimą ir supratimą apie tai, kur jų bendruomenė yra žvelgiant iš pasaulinės perspektyvos bei kokį globalų rezonansą turi jų veiksmai savoje bendruomenėje. Dalyviai plėtos dialogo įgūdžius ir geriau supras skirtumų vertę. Šios kelionės pabaigoje jie bus prisidėję prie išaugusio socialinio teisingumo savo bendruomenėje ir sukūrę naujus asmeninius ir profesinius ryšius su visame pasaulyje gyvenančiais žmonėmis per pasaulinio aktyvių piliečių tinklą. Programos „Aktyvūs piliečiai“ partneriai ir dalyviai bus pritraukiami taikant procedūras ir kriterijus, nustatytus bendru Britų tarybos ir nacionalinio partnerio susitarimu. Dalyvių apibūdinimas: • turintys gerą supratimą apie vietinę kultūrą ir tapatybę; • aktyvūs vietoje veikiančiuose tinkluose (pvz., socialiniuose, profesiniuose, religiniuose); • suinteresuoti mokytis ir plėsti požiūrį; • komunikabilūs; • vertinantys sąžiningumą ir socialinį teisingumą. Kai dalyviai baigs mokymus, jie taps aktyviais piliečiais – besimokančiais asmenimis, kurie suvokia ir reflektuoja save bei vietines ir globalias sistemas, su kuriomis jie yra susiję. Jie taip pat suvoks, kaip jų sprendimai ir veiksmai paveikia kitus žmones ir kaip kitų žmonių sprendimai ir veiksmai paveikia juos. Dalyviai prisideda prie savo visuomenių ir kultūros raidos. Jie yra žaidėjai, o ne žiūrovai, ir imasi kurti teigiamus socialinius pokyčius vardan savo bendruomenės (plačiąja prasme) gerovės. Jie yra nuomonių formuotojai, įgudę ir motyvuoti skatinti pasitikėjimą, supratimą ir socialinį aktyvumą savo bendruomenėje ir tarp bendruomenių tiek vietiniu, tiek globaliu mastu.

Pasaulis be Aktyvių piliečių gali vesti prie tokių susidūrimų tarp individų, bendruomenių ir kultūrų, kurių rezultatai yra neigiami ir netikėti, o reakcijos yra gynybinės ir instinktyvios. Dalyviai tampa Aktyvių piliečių tarptautinio tinklo dalimi. Šio tinklo nariai nuolat mokosi ir savo bendruomenėse yra aktyvūs veikėjai ir nuomonės formuotojai, skatinantys pasitikėjimą bei tarpusavio supratimą tarp valstybių ir kultūrų. Programa „Aktyvūs piliečiai“ suteikia galimybes dalyviams apsvarstyti ir įgyvendinti savo mokymąsi ir lokaliai, ir globaliai. Programa „Aktyvūs piliečiai“ skatina įtrauktį. Negalia neturėtų tapti kliūtimi aktyviems piliečiams dalyvauti šioje programoje. Parinkti įtrauktį gerinančius veiklos ir jos organizavimo būdus yra programą įgyvendinančių asmenų atsakomybė.

1.8.4 Nacionaliniai partneriai Nacionaliniu lygmeniu programa veikia į partnerius pasitelkdama institucijas, kurios veikia aktualiose srityse ar turi joms įtakos, įsijungia į aktualių klausimų svarstymą. Pavyzdžiui, kai kalbama apie jaunimo įgalinimą nacionaliniu mastu, Lietuvoje kaip partneris gali būti pasitelkiama Lietuvos jaunimo organizacijų taryba. Yra pageidautina (tačiau neprivaloma), kad instituciniai partneriai vykdytų piliečių ugdymo programą ir bendradarbiautų su bendruomenėse veikiančiomis organizacijomis, kurioms jie gali perteikti „Aktyvių piliečių“ programą.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 21

1.9 Socialinio vystymosi temos Įgyvendinant programą visame pasaulyje, kelios socialinio vystymosi temos iškilo kaip strategiškai svarbios valstybių ir regionų raidai. Tinkamos būtent jūsų tikslinei grupei temos pasirinkimas yra svarbiausias, kadangi tik tada galima plėtoti tolimesnį bendradarbiavimą su reikalingomis įstaigomis ir organizacijomis bei plėtoti darnų socialinį projektą. Pamatinės temos yra šios: • Socialinis verslas: rekomendacinės pastabos ir daugybė idėjų veikloms, orientuotoms į socialinį verslą, yra pateikiamos atskirame priede. Teminė veikla įtraukta į šį metodinį leidinį. • Pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės: rekomendacinės pastabos yra pateikiamos atskirame priede. Alternatyvūs metodai ir teminės veiklos įtrauktos į šį metodinį leidinį.

• Lyčių lygybė: rekomendacinės pastabos yra pateikiamos atskirame priede. Alternatyvūs metodai svarbiausioms veikloms yra įtrauktos į šį metodinį leidinį siekiant suteikti papildomo palaikymo grupėms, tyrinėjančioms su lyčių klausimais susijusias problemas; šis metodinis leidinys taip pat buvo atnaujintas siekiant užtikrinti lyčių lygybę. • Negalia ir įtrauktis: rekomendacinės pastabos yra pateikiamos atskirame priede. Alternatyvūs metodai svarbiausioms veikloms yra įtrauktos į šį metodinį leidinį siekiant suteikti papildomo palaikymo fasilitatoriams, dirbantiems su grupėmis, kurių dalis narių turi negalias, taip pat norint paskatinti diskusijas apie su negaliomis susijusias problemas ir galimybes. Šis ir papildomas turinys pasiekiamas fasilitatoriams skaitmeninėje metodinėje platformoje, kurią galima rasti adresu activecitizens-toolkit.britishcouncil.org.

• Menai, skatinantys vystymąsi: rekomendacinės pastabos ir daugybė idėjų veikloms, orientuotoms į menus, yra pateikiamos atskirame priede. Alternatyvūs metodai ir trys teminės veiklos įtrauktos į šį metodinį leidinį.

Pasaulyje, kuriame yra daugiau Aktyvių piliečių, daugėja pozityvių susitikimų bendruomenėse, kultūrose ir tarp jų. Šiems susitikimams būdingas atvirumas ir geranoriškas nusiteikimas kartu mokytis ir siekti naudos visiems.

2 skyrius Pasirengimas seminarui

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 23

Kai kurios pagrindinės kokybės užtikrinimo gairės yra pateikiamos kitame puslapyje. Kaip programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatorius, tu turėtum dirbti kartu su savo organizacija, kad įsitikintum, jog kiekvienas punktas iš sąrašo būtų įgyvendintas.

Taip pat pateikiame skirtingoms tikslinėms grupėms pritaikytų „Aktyvių piliečių“ seminarų darbotvarkės pavyzdžių. Grupės yra šios: • jaunimas; • profesionalai, dirbantys nevyriausybinėse organizacijose; • dalyviai, kilę iš skirtingų socialinių ar kultūrinių grupių; • dirbantieji pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse.

Programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatoriai mokymosi kelionę savo bendruomenėms organizuoja įvairiai. Dažniausiai bendruomenės dalyviams surengiamas seminaras, o po jo padedama įgyvendinti socialinį projektą. Kad ir kokį būdą pasirinksi tu, yra keletas paprastų gairių, padėsiančių užtikrinti kokybišką programos įgyvendinimą ir dalyvių patirtis, kurios yra tokio pat lygio, kaip ir kitų visame pasaulyje vysktančių „Aktyvių piliečių“ renginių dalyvių.

24 I Aktyvūs piliečiai

2 lentelė: Pasirengimo seminarui kontrolinis sąrašas

Pateikiame pasirengimui svarbių, apsvarstytinų dalykų sąrašą.

Prieš seminarą Santrauka 1

2.1 2.2

2.3

2.4 2.5

Paaiškinimas

Iš anksto surenkama informacija apie dalyvius, įskaitant jų amžių, lytį, patirtis ir Surinkti informaciją apie specifinius poreikius. Dalyviai atitinka programos „Aktyvūs piliečiai“ dalyvių dalyvius apibūdinimą (žr. 11 pusl.). Informacija apie dalyvius apima ir jų galimus specifinius poreikius dėl turimų sveikatos sutrikimų / negalios. Tai reiškia, jog būtina įsigilinti į 1 lentelėje išvardintus mokymosi rezultatus (žr. 12 pusl.) ir sukurti detalią seminaro darbotvarkę. 26–30 puslapiuose pateikiamos keturios pavyzdinės darbotvarkės. Šio metodinio leidinio 6 skyriuje pateikiamos rekomendacinės gairės apie specifinių modulių bei Sukurti įgyvendinimo planą veiklų tikslus ir įgyvendinimo metodus. Juos reikia pritaikyti pagal konkrečią grupę, erdvę ir turimus išteklius. Dar prieš prasidedant seminarui, fasilitatoriai ir partneriai turėtų susitarti, kaip bus palaikomas socialinis projektas. Toliau pateikiame išsamų kontrolinį sąrašą, kaip sukurti įgyvendinimo planą. Ką išmokti dalyviai privalo, o ką turėtų ir ką galėtų išmokti? Susitelk į privalomus dalykus – esminius mokymosi rezultatus. Sukurk seminaro darbotvarkę. Ar suplanuotos veiklos leis pasiekti norimų mokymosi rezultatų? Ar seminaras pritaikytas žmonėms, kurių mokymosi stiliai yra skirtingi (t.y. kurie mokosi skirtingais būdais)? Ar seminaro metu numatoma daryti, kalbėti, klausyti, stebėti ir įsivaizduoti, spręsti problemas ir reflektuoti? Turėtum numatyti, kad stiliai programoje nuolat keisis ir bus įvairūs. Ar seminaras prieinamas ir tinkamas dalyviams, turintiems sveikatos sutrikimų ar negalių? Ar nustatei kliūtis, kurios gali trukdyti dalyviams mokytis, ir numatei, kaip jas pašalinsi? Ar yra skirta pakankamai laiko atsakyti į klausimus? Ką darysi su klausimais, į kuriuos negali atsakyti?

2.6

Ar veikla ir turinys tinkami ir prieinami visiems dalyviams?

2.7

Ar pasinaudoji pakankamai įvairiais ištekliais ir medžiaga? Ar jie bus įdomūs dalyviams? Ar jie suteikia galimybes atskleisti skirtingus požiūrius? Ar jie sustiprins mokymosi rezultatus? Ar ištekliai, kuriuos naudosi, ir jų panaudojimo būdas atitinka visų dalyvių poreikius?

2.8

Ar darbotvarkei / jos dalims skirtas laikas yra realus?

Taip / Ne

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 25

Prieš seminarą Santrauka

Ar yra klausimų, galinčių sukelti konfliktų, kurie yra kontroversiški ar pan., ir ką tu darytum jiems iškilus? Ką seminaro metu reikėtų užrašyti, kad palaikytum dalyvių mokymąsi, ir kaip tai gali padaryti?

2.9 2.10

3.1

3.2

Paaiškinimas

Parenk dalyviams skirtą metodinį leidinį, kad Programa gali būti įgyvendinama bet kuria kalba. Kai kada dalyviams padėtum jiems įgyvendinti išdalinami metodiniai leidiniai. Tai ypač tikėtina, jei dalyviai turės perteikti programą, ir kiekvienam mokymus kitiems dalyviams. Tačiau tai ne visada būtina. išspausdink po egzempliorių Jei seminarą vesi ne lietuvių kalba, tau gali reikėti pagalbos iš ko nors, kas gerai išmano programą, kad pakankamai tiksliai išverstų programos turinį dalyviams ir padėtų užtikrinti, kad programos idėjos nebūtų iškraipomos. Tačiau jei seminarą vedi lietuvių kalba, o kai kurie grupės nariai geriau jaučiasi bendraudami kita kalba, metodus galima organizuoti poromis ar didesnėmis grupėmis, kuriose bent vienas asmuo galėtų vertėjauti. Taip pat gali užrašyti klausimus savo pasirinkta kalba ant rašymo lentos ir paprašyti dalyvių bendradarbiaujant tarpusavyje į tuos klausimus atsakyti.

Dalinamoji medžiaga

Ar paruošei reikalingą kiekį dalinamosios medžiagos kopijų? Pavyzdžiui, metodams naudojama dalomoji medžiaga, asmeninio tobulėjimo planai, įsivertinimo formos, ir kt.

Planas, kaip bus palaikomas socialinio projekto rengimas ir įgyvendinimas

Fasilitatoriai ir partnerės organizacijos susitaria, kaip palaikyti socialinio projekto rengimą ir kas bus dalyvių mentoriai įgyvendinant projektą.

Renginio vieta, atvykimas, medžiagos ir pasirinktas laikas užtikrina prieinamumą ir yra saugūs visiems dalyviams

Apmąstyk grupės sudėtį (pvz., ar lygus moterų ir vyrų skaičius, jei seminaras vedamas mišriai grupei) ir galimus dalyvių poreikius (pvz., gali prireikti pritaikyti renginio vietą žmogui su negalia). Dalyvių apgyvendinimas turėtų būti patogus. Salė darbui taip pat turėtų būti patogi. Patikrink, ar patalpa tinkama tiems metodams, kuriuos esi suplanavęs/-usi. Ji turėtų būti pakankamai gerai apšviesta. Įranga, tokia kaip vaizdo projektorius ir ekranas, turėtų būti parengti naudoti. Likus bent valandai iki seminaro pradžios, patikrink, ar įranga veikia gerai. Patikrink, ar mokymų vietoje arba netoli jos yra fotokopijavimo aparatas ir kitos priemonės. Patikrink, ar medžiagos pakankamai ir ji prieinama visiems dalyviams. Maistas turėtų būti kokybiškas. Meniu turėtų būti sudarytas taip, kad tiktų skirtingų kultūrų, iš kurių susideda grupė, atstovams. Apsvarstyk galinčias kilti sveikatos ir saugumo rizikas ir pašalink / sumažink jas.

Aiški informacija apie programą „Aktyvūs piliečiai“

Dalyviai turėtų atvykti į seminarą turėdami aiškius lūkesčius dėl savo mokymosi ir patirties, kurią įgis – įskaitant reikalavimus, susijusius su programos perteikimu kitiems, bei socialinio projekto įgyvendinimą savanoriškais pagrindais. Skirtingi projektai taiko skirtingus reikalavimus tam, kiek mažiausiai savanoriškos veiklos valandų reikės. Išsiaiškink, kokie reikalavimai taikomi tavo vietovėje ir ar yra minimalus savanoriškos veiklos valandų skaičius, savo vietiniame Britų tarybos biure. Nusiųsk jiems informaciją likus bent dviems savaitėms iki seminaro.

Taip / Ne

26 I Aktyvūs piliečiai 3 lentelė: Seminaro darbotvarkės pavyzdys 1 tikslinei grupei – dalyviams, kilusiems iš skirtingų socialinių ar kultūrinių grupių

1 diena

2 diena

3 diena

4 diena

5 diena

Pradžia 9.00

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Aktyvus žaidimas

Didybės siena

Keturi žodžiai

Bendruomenės žemėlapis

Socialinio projekto plano rengimas

Pertaukėlė

Dvi tiesos ir vienas melas

Klausymasis trimis lygiais

Mūsų vizijos kūrimas kartu

Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys

Istorijų iš savo vaikystės pasakojimas

Problemų medis

Socialinių projektų mugė

Pietų pertrauka

Pasisveikinimas Globalus bingo Susipažinimas Lūkesčių medis Šaudymas į taikinį Pagrindiniai seminaro tikslai ir darbotvarkė Pertaukėlė

Aš ir tu: 2 modulio refleksija

Aktyvus žaidimas Trumpas vaizdo įrašas apie socialinį projektą „Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė

Kultūros tyrinėtojai Aš: 1 modulio refleksija

Pasaulio kavinė: grupės nariai patys Atsakymai į klausimus atsako į klausimus apie apie programą „Aktyvūs programą „Aktyvūs piliečiai“ piliečiai“ Pertaukėlė

Pertaukėlė

3. Mes: vietinės ir globalios bendruomenės Galios ėjimas Vizitas bendruomenėje: bendruomenės Pasaulio kavinė, skirta aplankymas su socialiniams dviračiais ar pėsčiomis projektams Pertaukėlė

Pertaukėlė

Mokymosi kelionės refleksija Socialinių projektų pristatymas Pertaukėlė

1. Aš: tapatybė ir kultūra Aš ir mano tapatybė 2. Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas 1. Aš: tapatybė ir kultūra

Dramblys ir šeši išminčiai migloje

Aš ir mano tapatybė

Dialogas – tai ne…

Apsilankymas socialiniame projekte

Pabaiga 16.30

Kultūrų vakarėlis

Informuok, konsultuokis, įtrauk Projekto laiko juosta

Įvertinimas ir atsisveikinimas

Pabaiga 17.15

Pabaiga 16.30

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 27

4 lentelė: Seminaro darbotvarkės pavyzdys 2 tikslinei grupei – jaunimui

1 diena

2 diena

3 diena

4 diena

5 diena

Pradžia 9.00

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Globalus bingo

1. Aš: tapatybė ir kultūra

Susipažinimas

Aš ir mano tapatybė Dvi tiesos ir vienas melas

2. Aš ir tu: tarpkultūrinis Kas sprendžia? dialogas Vizitas bendruomenėje: Socialinio projekto Dramblys ir šeši bendruomenės plano rengimas išminčiai migloje aplankymas su dviračiais ar pėsčiomis Kas tai yra dialogas?

Pasakojimas apie išankstines nuostatas

Klausymasis trimis lygiais

Apsilankymas socialiniame projekte

Pertraukėlė

Pasisveikinimas

Lūkesčių medis Šaudymas į taikinį Pagrindiniai seminaro tikslai ir darbotvarkė

Pertraukėlė

Mūsų vizijos kūrimas kartu

Pietų pertrauka

Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys Kultūros tyrinėtojai

Pietų pertrauka

Pertraukėlė

Mes: 3 modulio refleksija Kūno kalbos galia Stiprūs klausimai

Pietų pertrauka

Socialinis projektas: Problemų ir tikslų medis

Socialinių projektų mugė

Pietų pertrauka

Pasaulio kavinė, skirta socialiniams projektams

Mokymosi kelionės refleksija Socialinių projektų pristatymas

Pertraukėlė

Aktyvus žaidimas Aktyvus žaidimas

Trumpas vaizdo įrašas apie socialinį projektą

Aš: 1 modulio refleksija „Aktyvių piliečių“ Biologinė ar socialinė mokymosi kelionė – lytis? upė Atsakymai į klausimus apie programą „Aktyvūs piliečiai“ Pertraukėlė

Pertraukėlė

Pasaulio kavinė: grupės nariai patys atsako į klausimus apie programą „Aktyvūs piliečiai“

Kultūros kūrimas: veiklos su ekspertu. Pasirengimas kultūrų vakarėliui

Pabaiga 16.30

Pabaiga 16.30 Kultūrų vakarėlis

Vidinis klausinėtojas Nuomonės pateikimas: forumo teatras Aš ir tu: 2 modulio refleksija Pertraukėlė 3. Mes: vietinės ir globalios bendruomenės

Informuok, konsultuokis, įtrauk (iki 6 punkto)

Bendruomenės žemėlapis

Projekto laiko juosta

Pabaiga 16.30

Pabaiga 17.15

Įvertinimas ir atsisveikinimas

Pabaiga 16.30

28 I Aktyvūs piliečiai

5 lentelė: Seminaro darbotvarkės pavyzdys 3 tikslinei grupei – nevyriausybinių organizacijų atstovams; dėmesys sutelkiamas į projektų planavimą

1 diena

2 diena

3 diena

4 diena

5 diena

Pradžia 9.00

Pasisveikinimas

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Aktyvus žaidimas

1. Aš: tapatybė ir kultūra Aš ir mano tapatybė

Keturi žodžiai

Projekto ciklas

Informuok, konsultuokis, įtrauk

Problemų medis / tikslų medis

Socialinio projekto plano rengimas

Pertraukėlė

Mūsų idėjos, mūsų išankstinės nuostatos

Socialinių projektų mugė

Globalus bingo Susipažinimas Lūkesčių medis

Pagrindiniai seminaro tikslai ir darbotvarkė

Dvi tiesos ir vienas melas: pasakojimas apie išankstines nuostatas

Pertraukėlė

Mūsų vizijos kūrimas kartu

Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys Biologinė ar socialinė lytis?

Nuomonės pateikimas: forumo teatras

Šaudymas į taikinį

Aš ir tu: 2 modulio refleksija

Pietų pertrauka

Aktyvus žaidimas

Įrėminimas ir rėmų keitimas

3. Mes: vietinės ir globalios bendruomenės

Pasaulio kavinė, skirta socialiniams projektams Bostono matrica

Mokymosi kelionės refleksija

Trumpas vaizdo įrašas apie socialinį projektą „Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė

Aš: 1 modulio refleksija 2. Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

Atsakymai į klausimus apie programą „Aktyvūs piliečiai“ Pertraukėlė Pertraukėlė Pasaulio kavinė: grupės nariai patys atsako į klausimus

Kas tai yra dialogas?

Sisteminis mąstymas ir darnus vystymasis

Socialinių projektų pristatymas

Pertraukėlė

Bendruomenės žemėlapis

Sėkmės rodikliai

Įvertinimas ir atsisveikinimas

Pabaiga 16.30

Pabaiga 17.30

Dramblys ir šeši išminčiai migloje Klausymasis trimis lygiais

Pabaiga 17.00

Pabaiga 16.30

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 29

6 lentelė: Seminaro darbotvarkės pavyzdys 4 tikslinei grupei – nevyriausybinių organizacijų atstovams; organizacijoms, turinčioms patirties planuojant projektus

1 diena

2 diena

3 diena

4 diena

5 diena

Pradžia 9.00

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

1. Aš: tapatybė ir kultūra Aš ir mano tapatybė Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys

Klausymasis trimis lygiais

Susiję globaliai

Vidinis klausinėtojas

Mes: 3 modulio refleksija

Pertraukėlė

Įvadas į socialinius projektus

Socialinių projektų mugė

Pietų pertrauka

Pasisveikinimas Globalus bingo Susipažinimas Lūkesčių medis Šaudymas į taikinį Pagrindiniai seminaro tikslai ir darbotvarkė

Pertraukėlė

Stiprūs klausimai

Globalus kaimas

Socialinio projekto plano rengimas

Aš ir tu: 2 modulio refleksija Mūsų vizijos kūrimas kartu

Dvi tiesos ir vienas melas Pasakojimas apie išankstines nuostatas Kultūros tyrinėtojai

3. Mes: vietinės ir globalios bendruomenės Ubuntu – ryšiai, kurie mus sieja Mūsų bendruomenės

Pietų pertrauka

Aktyvus žaidimas

Aš: 1 modulio refleksija

Trumpas vaizdo įrašas apie socialinį projektą

2. Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

„Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė Atsakymai į klausimus apie programą „Aktyvūs piliečiai“

Dramblys ir šeši išminčiai migloje

Pertraukėlė

Pasaulio kavinė: grupės nariai patys atsako į klausimus

Keturi žodžiai

Pietų pertrauka

Aktyvus žaidimas Sistemos, kurioms mes priklausome

Pasaulio kavinė, skirta socialiniams projektams

Mokymosi kelionės refleksija Socialinių projektų pristatymas

Sisteminis mąstymas ir pokyčiai

Kas tai yra dialogas?

Kultūrų vakarėlis – švenčiame mūsų kultūras

Pertraukėlė Kas tai yra galia? Galia ir pokytis

Pertraukėlė Informuok, konsultuokis, įtrauk (iki 6 punkto)

Pertraukėlė Įvertinimas ir atsisveikinimas

Projekto laiko juosta Pabaiga 16.30

Pabaiga 16.30

Pabaiga 17.15

Pabaiga 16.30

30 I Aktyvūs piliečiai

7 lentelė: Seminaro darbotvarkės pavyzdys 5 tikslinei grupei – dirbantiesiems pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse

1 diena

2 diena

3 diena

4 diena

5 diena

6 diena

7 diena

Pradžia 9.00

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Pasisveikinimas

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Globalus bingo Susipažinimas Lūkesčių medis Šaudymas į taikinį Pagrindiniai seminaro tikslai ir darbotvarkė Pertraukėlė

Mūsų vizijos kūrimas kartu

Aktyvus žaidimas ir refleksijos

Klausymasis trimis lygiais

Didybės siena

Stiprūs klausimai Vidinis klausinėtojas

Pertraukėlė

Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys

Grįžtamojo ryšio Mūsų teikimas, 2 bendruomenių metodas: „Aš“ galia teiginiai

Išankstinių nuostatų galia Pietų pertrauka

Bendruomenės 3. Mes: vietinės ir pozicijų, interesų globalios ir poreikių bendruomenės atpažinimas

Pertraukėlė

Pietų pertrauka Pietų pertrauka Pietų pertrauka

Aktyvus žaidimas ir refleksijos Socialinio projekto planavimas Mūsų idėjos, mūsų išankstinės nuostatos

Aktyvus žaidimas ir refleksijos Socialinio projekto plano rengimas (tęsinys)

Pertraukėlė

Tyrimas bendruomenėje

Problemų medis / tikslų medis

Socialinis projektas konfliktinėje situacijoje

Pietų pertrauka

Aktyvus žaidimas Trumpas vaizdo įrašas apie socialinį projektą

Aktyvus žaidimas

„Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė Atsakymai į klausimus apie programą „Aktyvūs piliečiai“

Pagarba skirtumams

Pertraukėlė

Aš ir mano tapatybė

2. Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

Dialogo fasilitavimas bendruomenėje – apibendrinimas

Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys

Dramblys ir šeši Aš ir tu: 2 išminčiai migloje modulio refleksija

Pabaiga 16.30

1. Aš: tapatybė ir kultūra

Aš: 1 modulio refleksija

Forumo teatras Dialogo fasilitavimas bendruomenėje

Pabaiga 16.30

Socialinių projektų mugė

Aktyvus žaidimas

Norimų pokyčių įsivaizdavimas

Informuok, konsultuokis, įtrauk

Socialinių projektų planavimas: refleksijos.

Pertraukėlė

Konfliktų žemėlapio sudarymas

Mes: 3 modulio refleksija

Socialinio projekto plano rengimas

Pabaiga 16.30

Bendruomenės žemėlapis

Mokymosi kelionės refleksija Įvertinimas ir atsisveikinimas

Pabaiga 16.30

3 skyrius Seminaro vedimas

32 I Aktyvūs piliečiai 8 lentelė: Seminaro vedėjo kontrolinis sąrašas

Šis kontrolinis sąrašas apima svarbius aspektus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį vedant seminarą

Seminaro metu Paaiškinimas Taip / Ne Pirmąją dieną dalyviai pasisako, ką jie tikisi pasiekti. Fasilitatoriai nurodo, ar tai gali būti pasiekiama per programą „Aktyvūs piliečiai“. Kai reikia, Dalyvių lūkesčiai fasilitatoriai pritaiko programą, kad ji geriau alieptų dalyvių lūkesčius. Dalyvių esamos situacijos Pirmąją dieną dalyviai pasidalina bendro pobūdžio informacija apie turimas nustatymas žinias ir įgūdžius. Pasidalinimas informacija Dalyviai sužino, kad „Aktyvūs piliečiai“ yra Britų tarybos programa. Tam apie Britų tarybą ir tikromis aplinkybėmis, iš anksto suderinus su Britų taryba, tai gali būti organizacijas partneres nebūtina. Pasiekiami kiekvieno modulio mokymosi rezultatai. Plačiau žiūrėkite 12 ir Pasiekiami programos 13 puslapiuose pateikiamas dalis „Mokymosi rezultatai“ ir „Programos mokymosi rezultatai „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi kelionė“. Dalyvavimas ir komandinis Visi dalyviai aktyviai įsitraukia, remdami vienas kitą, pritaikydami įgūdžius ir darbas priimdami sprendimus dėl savo mokymosi patirties bei socialinio projekto. 1–4 moduliai yra 1–4 modulių įgyvendinimui reikia mažiausiai 4,5 dienų. Pabaigę modulius, įgyvendinami per 4,5 dienos dalyviai įgyvendina savo socialinį projektą. Socialinis projektas yra pagrįstas analize Prieš planuodami socialinį projektą, dalyviai atlieka poreikių analizę. Dalyviai reflektuoja mokymąsi Dalyviams skiriama laiko, per kurį jie gali apmąstyti savo mokymąsi. Dalyviai fasilitatoriams teikia Dalyviams fasilitatoriai reguliariai suteikia galimybių pateikti atsiliepimų apie grįžtamąjį ryšį savo patirtis dalyvaujant programoje. Dalyviai vertina savo Pabaigoje dalyviai suteikia grįžtamąjį ryšį apie savo mokymąsi ir bendrą mokymąsi ir patirtis patirtį, įskaitant atsiliepimus apie tai, kaip tobulinti renginius ateityje. Santrauka

1 2

4 5 6 7 8 9 10

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 33

3.1 Principai Britų taryba kartu su partneriais, fasilitatoriais ir dalyviais yra įsipareigoję laikytis šių principų: • atvirumas, sąžiningumas ir skaidrumas; • diskriminacijos ir smurto atmetimas, laikantis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos; • įsipareigojimas siekti darnaus vystymosi; • įsipareigojimas užtikrinti lygiavertes prieinamumo dalyvauti programoje galimybes; • pagarba įvairovei; • įsipareigojimas nesutarti draugišku būdu; • atsisakymas sudaryti bet kokias partnerystes, kurios prieštarauja programos vizijai ar principams.

3.2 Dalyvavimas ir įtrauktis Sudaryti galimybes dalyvauti visiems ir įtrauktis yra pamatinė Aktyvaus piliečio vertybė, kuri turėtų būti palaikoma seminaro metu, ji taip pat tampa vertybine nuostata ir įgūdžiu, kuriuos ugdosi dalyviai. Dalyvavimas ir įtrauktis gali būti palaikomi keliais būdais, įskaitant šiuos: • dalyvavimui galinčių kilti trukdžių apsvarstymas iš anksto – pavyzdžiui, atsižvelgiant į lyčių, kalbos ar dalyvių iš mažumų grupių poreikius. Dar vienas svarbus aspektas – fizinio prieinamumo užtikrinimas žmonėms su negalia ar judėjimo sunkumais; • principo aptarimas ir susitarimas dėl jo laikymosi pirmąją seminaro dieną, aptariant ir kaip jiekvienas dalyvis gali remti kitus, kad padėtų jiems visapusiškai įsitraukti. Taip pat galimų kliūčių bei jų įveikimo būdų apsvarstymas kartu; • apgalvojimas, kaip aplinka, salės išdėstymas, medžiagos, metodai ir vartojama kalba gali sustiprinti dalyvavimą arba jam trukdyti;

• stebėjimas, kiek aktyviai kiekvienas dalyvis dalyvauja, ir būdų įtraukti bei paremti tuos, kurie nėra aktyviai įsitraukę, paieška. Galite paprašyti vieno – dviejų savanorių pagalbos stebėti dalyvavimo aktyvumą. Jei manote, kad kas nors nėra aktyviai įsitraukęs, nekelkite šio klausimo viešai ir palaukite, kol galėsite pasikalbėti su juo/ja asmeniškai; • atkaklumas laikantis susitartų principų. Tai suteiks stiprybės dalyviams, kurie galbūt jaučiasi negalintys visapusiškai įsitraukti, ir paskatins kitus taip pat reaguoti. Jei grupėje yra pernelyg dominuojančių dalyvių, aptarkite tai su jais asmeniškai. Fasilituodami dalyvių grupės pokalbius naudokite specifinius būdus, pavyzdžiui: • „kalbėjimo lazdelė“ – kai gali kalbėti tik tas dalyvis, kuris rankose laiko tam tikrą daiktą; • leiskite visiems kalbėti iš eilės; • nustatykite galimybių pasisakyti skaičių. Pavyzdžiui, duokite kiekvienam dalyviui po tris degtukus ir po kiekvieno pasisakymo vieną degtuką paimkite; • dažniau skaidykite grupę į mažesnes grupeles; • kalbėjimo reitingas – jei grupės nariams tokia idėja priimtina, galima jų paprašyti sureitinguoti visus grupės narius pagal tai, kiek jie kalbėjo. Vesdami seminarus fasilitatoriai turėtų patys demonstruoti elgesį ir vertybines nuostatas, kurias norima ugdyti.

34 I Aktyvūs piliečiai

3.3 Stebėsena ir vertinimas Tai privalomas dalyvavimo programoje komponentas. Programos vykdytojai įsipareigoja stebėti bei vertinti partnerių ir dalyvių progresą ir augimą programos įgyvendinimo laikotarpiu. Stebėseną ir vertinimą vykdo partnerės organizacijos ir jų fasilitatoriai. „Aktyvūs piliečiai“ renka informaciją apie poveikį, taip pat teikia grįžtamąjį ryšį apie tai, kaip programą galima pagerinti. Yra du pagrindiniai stebėsenos ir vertinimo įrankiai: • visi partneriai turi pildyti partnerių ataskaitas. Taip Britų tarybai pateikiamas grįžtamasis ryšys apie socialinius projektus ir apie bendrą programos „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendinimo poveikį. Jūsų prašoma pateikti kiekybinę informaciją apie tai, kiek dalyvių pritraukėte į programą, taip pat kokybinę informaciją apie vietinės bendruomenės įsitraukimą ir poveikį jai; • visi dalyviai turėtų užpildyti vertinimo formas (po seminarų ir tarptautinių renginių). Šiuos dokumentus Britų taryba partneriams pateikia specialiame jiems skirtame gairių rinkinyje, kurį galima rasti programos „Aktyvūs piliečiai“ tinklalapio resursų skiltyje.

3.4 Fasilitavimo technikos Pasinaudokite šiomis technikomis, kad sukurtumėte puikias sąlygas mokymuisi seminare.

Žingsniai: 1. Pasirinkite temą, kurią norite aptarti, ir pakvieskite grupės narius pasidalinti savo mintimis. Pavyzdžiui, „Kokias veiklas mums reikėtų vykdyti, kad padidintume savo kampanijos žinomumą?“ arba „Kas, mūsų nuomone, yra pagrindiniai šį konfliktą kurstantys veiksniai?“ 2. Užrašykite dalyvių idėjas dideliame popieriaus lape. Kad paskatintumėte dalyvavimą, pasakykite grupei, kad šiame etape idėjos nėra vertinamos – nepriklausomai nuo to, ar su jomis sutinkame, ar ne. 3. Kai grupės nariai bus pateikę pakankamai daug idėjų, galite kartu su jais jas sugrupuoti, aptarti ir išsirinkti svarbiausias.

Apmąstykite, aptarkite poroje, pasidalinkite Ši technika skatina visus dalyvius ramiai apsvarstyti klausimą, po to jį aptarti poroje ar grupėje. Tai gali suteikti pasitikėjimo ir paskatinti aktyvesnį dalyvavimą. Žingsniai: 1. Dalyviai apmąsto klausimą savarankiškai, užrašo savo mintis. 2. Tada jie pasidalina savo mintimis porose, o po to išsako jas didesnėse grupėse. Tada galite surinkti grįžtamąjį ryšį apie svarbiausius aspektus iš kiekvienos grupės. 3. Kitas būdas įgyvendinti antrą žingsnį – paprašyti dalyvių pristatyti partnerio išsakytas mintis. Tai skatina aktyviai klausyti.

Apibendrinimas Smegenų šturmas Tai sudaro grupės nariams galimybes pasidalinti daugybe idėjų greitai ir be baimės. Šis įrankis naudingas norint paskatinti kūrybiškumą ir dialogą.

Apibendrinimai naudojami tam, kad būtų galima reflektuoti veiklos įgyvendinimo metu vykstantį mokymąsi bei jį sustiprinti. Jie taip pat svarbūs norint nustatyti, kaip dalyviai jaučiasi ir ką reikia daryti toliau. Dažniausiai labai naudinga pasiruošti apibendrinimams iš anksto. Pasirinkite su metodu susijusius klausimus, kurie grupės nariams sudarys geriausias sąlygas pasidalinti savo mokymosi atradimais ir patirtimis.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 35 Pavyzdžiui, dalis klausimų gali būti tokių: • Kaip jautėtės šio metodo metu? • Kodėl? • Ką sužinojote iš šio metodo?

• Balsavimo procesas: idėjos surašomos ant popieriaus rašymo lentai lapo, o dalyviai pakviečiami užrašyti savo inicialus prie pasirinkto varianto. Jiems suteikiami du balsai. „Laimi“ daugiausia balsų surinkusi idėja. Jei reikalingas konfidencialus balsavimas, pakvieskite dalyvius užrašyti savo pasirinkimus ant popieriaus lapelių ir įmesti juos į dėžutę. Suskaičiuokite balsus.

• Ar galimi kitokie požiūriai į tai? • Ko mes galime pasimokyti iš šio metodo, kas mums bus svarbu dalyvaujant šiame seminare bei būnant Aktyviais piliečiais?

Pasivaikščiojimas po galeriją „Pasivaikščiojimo po galeriją“ metu dalyviai juda po salę ir apžiūri tekstus bei atvaizdus. Tai sudaro sąlygas dalyviams per gan trumpą laiką pasidalinti su kitais ir apsvarstyti daugybę idėjų. Tai taip pat suteikia galimybę dalyviams atsistoti, pajudėti po patalpą ir įsitraukti tiek vizualiai, tiek verbaliai. Žingsniai: 1. Salėje iškabinami tekstai ar atvaizdai, sukurti metodo metu. Svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai vietos tarp tekstų ir atvaizdų, kad nedidelės dalyvių grupės galėtų prie jų prieiti. 2. Dalyviai pakviečiami pavaikščioti po salę. Įvardinkite jiems, apie ką jie turėtų reflektuoti arba kokiu eiliškumu jie turėtų prieiti prie tekstų / atvaizdų. Dalyviai „vaikščioti po galeriją“ gali po vieną, poromis ar mažomis grupelėmis. Po pasivaikščiojimo galite aptarti „galeriją“ su visa grupe.

Prioritetų nustatymas Ši technika naudojama, kai reikia diskusijai iš plataus spektro idėjų išrinkti keletą, ties kuriomis reikia susitelkti. Yra daug būdų nustatyti prioritetus, ir svarbu, kad dalyviai iš anksto žinotų, jog tai bus daroma. • Vertinimas pagal kriterijus: dalyviai susitaria dėl kriterijų, kuriais remiantis bus priimtas sprendimas, o tada nustato, kurios idėjos iš sąrašo geriausiai sutartus kriterijus atitinka. • Atviras pokalbis: pakvieskite dalyvius pasidalinti nuomone apie skirtingas idėjas ir aptarti kiekvienos iš jų privalumus prieš nusprendžiant, kuriuos pasirinkti.

Pasaulio kavinė Dalyviai apibrėžia diskusijos tikslus ir sujungia diskusijas vienas su kitomis. „Pasaulio kavinės“ gali būti naudojamos generuoti idėjoms ir diskutuoti įvairiausiomis temomis. Pavyzdys yra įtrauktas į šį metodinį leidinį: žr. 4.4 metodą: Prioritetų tyrinėjimas su „Pasaulio kavine“. Šią techniką taip pat galite naudoti, kad padėtumėte dalyviams rasti atsakymus į savo pačių iškeltus klausimus – pavyzdžiui, išsiaiškinti daugiau apie programą „Aktyvūs piliečiai“. Salė paruošiama darbui kaip kavinėje sustatant stalelius ir paruošiant kėdžių, kad mažos dalyvių grupelės galėtų aplink juos susėsti. Kiekvienas stalelis turi savo klausimą, kuris užrašomas stalelio centre. Dalyviai aptaria klausimą ir praėjus nustatytam laikui persėda prie kito stalelio, po to prie kito ir t.t. Galiausiai pasidalinama rezultatais. Atraskite klausimus, kurie svarbūs dalyviams. Įsitikinkite, kad yra bent penki žmonės, kuriems aktualu klausimą aptarti. Įvardinkite po vieną žmogų prie kiekvieno stalelio, kuris bus stalelio, t.y. klausimo, „šeimininkas/-ė“. „Šeimininko/-ės“ užduotis – užfiksuoti svarbiausius diskusijos aspektus. Stalelio „šeimininkas/-ė“ nepereina prie kito stalelio keičiantis dalyviams. Jis/ji kiekvienai ateinančiai grupelei pateikia ankstesnių pokalbių turima tema santrauką ir pakviečia juos tęsti pokalbį.

Atvira erdvė Atvira erdvė – tai tokia dialogo technika, kuri leidžia dalyviams patiems apibrėžti savo temas, laiko paskirstymą, erdvę ir atsakomybes. Po įvadinės dalies, kurioje dalyvauja visi dalyviai, pasiskirstoma į keletą mažesnių grupelių. Jose galima aptarti bet kokį klausimą, užbaigti diskusiją ir pradėti naują. Dalyviams leidžiama laisvai judėti iš vienos grupelės į kitą.

36 I Aktyvūs piliečiai

Ši technika pripažįsta, kad kartais geriausi dialogai įvyksta mažiausiai struktūruotose konferencijų ir seminarų dalyse – pavyzdžiui, per kavos pertraukas ar vakare, pasibaigus dienos programai. Atvira erdvė stengiasi užauginti šį laiką ir paversti jį trumpesniu ir labiau struktūruotu. Šios technikos naudojimas taip pat reiškia, kad dalyviai praleis nedaug laiko visi kartu (tik dienos pradžioje ir pabaigoje) ir kad fasilitatorių grupė jų nereguliuos. Kai fasilituojami mokymai mokymų vadovams ar programa perteikiama tiesiogiai tikslinėms Aktyvių piliečių grupėms, fasilitatoriams svarbu užtikrinti, kad mokymasis būtų lengvas. Atsižvelgiant į skirtingus su negalia susijusius poreikius, gali būti svarbu atkreipti dėmesį, kiek laiko dalyviai praleidžia sėdėdami, ir stengtis išvengti pernelyg ilgų sėdėjimo be pertraukos laikotarpių. Tai bus naudinga ne tik žmonėms, turintiems negalią, bet ir apskritai kiekvienam mokymų dalyviui. Pasirinkite metodus turėdami omenyje kiekvieno dalyvio dalyvavimo ir preinamumo poreikius. Jautriai apsvarstykite, ar nepasirinkote metodų, dėl kurių negalią ar sutrikimų turintys dalyviai negalėtų įsitraukti – pavyzdžiui, jei reikėtų pernelyg greitai judėti po salę seminaro metu, lipti į kalvas ar eiti nelygiu keliu, eiti didesnius atstumus ar pernelyg dažnai keisti seminaro vietas ar sales, kuriose dirbama. Pavyzdžiui, kai taikoma „pasivaikščiojimo po galeriją“ technika, įsitikinkite, ar plakatai pakabinti kiekvieno dalyvio akių lygmenyje (kad visi galėtų gerai matyti, kas vaizduojama) ir ar dalyviai gali išstovėti numatytą laiką. Jei yra regos negalią turinčių dalyvių, užtikrinkite, kad visa užrašyta informacija dalyviams būtų nupasakojama žodžiu, kad jie galėtų įsitraukti į visas modulyje numatomas veiklas.

Atidžiai naudokite vaizdo priemones ir informacijos fiksavimą vizualiai, pavyzdžiui, kai kuriate minčių žemėlapius. Yra sveikintina garsiai perskaityti ar žodžiu apibendrinti tai, kas yra užrašoma, dėl tų dalyvių, kurie nenori ar negali pasiremti vaizdine informacija. Lygiai taip pat mokymosi procesui gali būti naudinga užrašyti ar piešiniais iliustruoti esminius aspektus dalyviams, kurie turi klausos sutrikimų ar efektyviau mokosi vizualiai. Fasilitatoriai turėtų laikytis įtraukties principo ir naudoti tokią kalbą, kuri yra tinkama ir jautri kiekvieno dalyvio poreikių atžvilgiu.

3.5 Aktyviems piliečiams naudingi įgūdžiai Parama Aktyviems piliečiams ugdytis šiuos įgūdžius seminaro metu gali padėti jiems pasiekti savo mokymosi tikslų.

Gebėjimas kritiškai vertinti turimas nuostatas Pripažinimas, kad mūsų nuomonės ir prielaidos yra pagrįstos ribotomis žiniomis, gali mums sudaryti galimybes diskutuoti nuoširdžiau ir atrasti gilesnes įžvalgas. „Aktyvūs piliečiai“ suteikia galimybę dalyviams ištyrinėti asmeninius įsitikinimus ir juos „paleisti“ ugdant smalsumą jų patikimumo atžvilgiu. Prielaidas mes kuriame nuolat. Jos daro įtaką mūsų elgesiui ir veiksmams, kurie gali turėti teigiamų arba neigiamų pasekmių. Mes neprivalome nuolat galvoti apie savo nuostatas, tačiau jų apsvarstymas gali mums padėti pakeisti elgesį ir veiksmus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 37

Pastebėjimas ir įvardijimas Kad galėtume kažką apsvarstyti ar pakeisti savyje ar savo bendruomenėse, mums reikia tai pastebėti, įvardinti ir pasmalsauti apie tai. Pakviesdami dalyvius „pastebėti ir įvardinti“ mokymosi kelionės metu, galite sustiprinti jų mokymąsi ir paskatinti būti smalsius. Dalyvių paraginimas naudoti mokymosi dienoraštį parems šį procesą.

Gerų klausimų formulavimas Viena iš pagrindinių prasmingų pokalbių sudedamųjų dalių yra klausimų kokybė. Tai, kaip mes suformuluojame problemą, paveiks tai, kokiu būdu mes reaguosime, kai su kitais apie ją kalbėsime. Žingsniai:

3. Pasirink klausimus, kurie yra susiję su tema ir įkvepiantys. 4. Venk klausimų, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Pavyzdžiui, klausimu „Kodėl jauni žmonės aktyviai nedalyvauja visuomenės gyvenime?“ išreiškiama prielaida, kad jaunimas nedalyvauja visuomenės gyvenime. Geriau formuluoti klausimus, kurie nėra paremti išankstinėmis nuostatomis, pavyzdžiui, „Ar galite pateikti jaunimo aktyvaus dalyvauvimo pavyzdžių?“ arba „Kaip manote, ar yra sričių, į kurias jauni žmonės įsitraukia rečiau?“, arba „Kokios yra galimybės jauniems žmonėms aktyviai dalyvauti ir kokie kyla iššūkiai?“ Taip pat neaiški pati frazė „dalyvauti visuomenės gyvenime“. Paieškokite alternatyvių formuluočių arba patyrinėkite termino „dalyvavimas“ prasmę.

1. Pasirinkite klausimą, kuris kviečia atvirai pasisakyti ir reflektuoti bei kuris neiškelia vieno požiūrio taško virš kitų.

2. Pasistenkite, kad klausimai būtų paprasti.

38 I Aktyvūs piliečiai

4 iliustracija: Asmeninio tobulėjimo planas

Kokie yra tavo, kaip programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatoriaus, asmeninio tobulėjimo tikslai? 1.

Pirmąją seminaro dieną žemiau esančiose skalėse apibrauk skaitmenį, atspindintį, kiek jautiesi turintis gebėjimų išvardintose srityse

Fasilitavimo įgūdžiai 1

(Neturiu jokių įgūdžių)

(Esu gerai įgudęs/-usi)

10 (Esu ekspertas/-ė)

Gebėjimas dirbti su skirtingomis grupėmis, palaikant jų mokymąsi ir patirties sklaidą tarp jų 1

(Silpnai gebu)

(Gebu)

10 (Esu ekspertas/-ė)

Pasitikėjimas savimi ir kompetencija sukurti sąlygas efektyvaus mokymosi kelionei pasirinkta tema 1 (Silpnai gebu)

6 (Gebu)

10 (Esu ekspertas/-ė)

Kokiomis savo asmeninėmis stiprybėmis gali pasinaudoti tam, kad dalyviams suteiktum puikios mokymosi patirties?

4 skyrius Veiklos po seminaro

40 I Aktyvūs piliečiai 9 lentelė: Veiksmai po seminaro

Šis kontrolinis sąrašas apima svarbius aspektus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį seminarui pasibaigus.

Po seminaro Paaiškinimas Fasilitatoriai ir partneriai aptaria, kas pavyko gerai, o ką būtų galima tobulinti, apibrėžia ateities planus. Dalyvių apklausa pirmąją seminaro dieną ir įvertinimai jo pabaigoje naudojami šiam procesui paremti. Renginio apibendrinimas ir Partneriai ir fasilitatoriai aptaria, kokias su įtrauktimi susijusias žinutes apie seminarą aptarimas skleis ir kokiomis nuotraukomis tai iliustruos. Gerąja patirtimi pasidalinama su kitais fasilitatoriais ir partneriais. Informacijos sklaida Renginio įvertinimo informacija pasidalinama su Britų taryba. Jei projektas didelis, sudėtingas ar jam siekiama gauti finansavimo iš darnaus vystymosi projektus finansuojančių fondų (pvz., Europos Sąjungos fondų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos vystomojo bendradarbiavimo ar kitų), gali prireikti sukurti projekto planą. Tai įrankis, padedantis apibrėžti projektą, vaidmenis ir atsakomybes; juo remiantis projektas stebimas. Detalios gairės, kaip parengti ilgalaikio projekto planą, taip pat seminaro, skirto jam parengti, metu galimi naudoti Detalus projekto planavimas metodai pateikiami programos „Aktyvūs piliečiai“ tinklalapyje. Sukurkite projekto pristatymo visuomenei ir viešinimo planą. Jis turėtų apimti pagrindinių suinteresuotųjų grupių informavimą. Taip pat pasitelkite vietinę Viešinimas žiniasklaidą. Fasilitatoriai turėtų sukurti planą, kaip palaikys savo grupės narius jiems įgyvendinant savo projektus. Palaikymas apima patarimų davimą, grupės susitikimų organizavimą, grupės narių pristatymą pagrindinėms suinteresuotosioms šalims ir galimiems projekto Mentorystė finansiniams rėmėjams ir kitą palaikymą. Susikurkite reguliarių susitikimų su grupės nariais tvarkaraštį ir organizuokite Grupės susitikimai susitikimus. Dalyviai savanoriškai skiria X valandų (pavyzdžiui, 20 Dalyviai skiria minimalų numatytą savanoriško darbo valandų skaičių bendruomenės valandų) socialinio projekto socialinio projekto įgyvendinimui. Minimalus reikiamų valandų skaičius nustatomas įgyvendinimui vietinės Britų tarybos biuro. Informuokite Britų tarybą, kaip sekasi įgyvendinti savo Jūsų vietinis Britų tarybos biuras nurodys informacijos pateikimo formą ar taisyklių socialinį projektą rinkinį, skirtą šiai užduočiai atlikti. Santrauka

Nuolatinė tinklaveika

Fasilitatoriai ar partneriai dalyvauja Aktyvių piliečių tinklo veikloje.

Taip / Ne

5 skyrius Seminaro metodai

42 I Aktyvūs piliečiai

Yra daug būdų, kaip įgyvendinti „Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionę. Šiame metodiniame leidinyje pristatomi metodai yra gerai išbandyti būdai per seminarus siekti mokymosi rezultatų. Kaip fasilitatoriai, turėtumėte metodus pritaikyti ar sukurti tokius, kurie geriausiai tinka jūsų bendruomenės narių, konkrečių jūsų dalyvių grupių mokymuisi palaikyti.

Kur galime, pateikėme ir nuorodų į papildomus laisvai prieinamus išteklius. Daugiau informacijos ir paramos galite rasti tinklalapyje www.britishcouncil.org/activecitizens. Spalvų reikšmės:

Programa „Aktyvūs piliečiai“ yra vykdoma pačiose įvairiausiose aplinkose: nuo namų svetainių iki sėdėjimo po medžiu mokyklos žaidimų aikštelėje. Mes tikimės, kad jūs atrasite, kaip šiuos metodus pritaikyti pagal savo aplinką ir pagal tuos išteklius, kurie jums prieinami. Mes visada norime sužinoti apie inovatyvias programos vykdymo vietas ir metodus. Ten, kur ištekliai tai leidžia, šiame metodiniame leidinyje aprašytiems seminarams gali prireikti didelio kiekio popieriaus. Apmąstykite, kaip naudosite turimas priemones, ir naudokite pakartotinai ar perdirbkite tiek daug, kiek tai yra įmanoma. Daugybė šiame metodiniame leidinyje aprašomų metodų buvo sukurti konkrečiai programai „Aktyvūs piliečiai“; kai kurie kiti yra gerai žinomų metodų variantai. Kur žinoma, nurodomas metodo autorius/-ė.

Išbandyti ir laiko patikrinti metodai, kurie gali suteikti papildomos vertės mokymuisi. Sudėtingesni metodai, kurie padeda įsigilinti į temą. Juos turėtų rinktis tik tie fasilitatoriai, kurie jaučiasi gerai išmanantys temos turinį, ir taikomi dalyviams, kurie taip pat turi išsamų išmanymą ir supratimą. Kūrybinės alternatyvos. Metodai, tinkami grupėms, kilusioms iš pažeidžiamų ar konfliktų paveiktų bendruomenių. Metodai socialiniam verslui.

Metodai Įvadas į programą „Aktyvūs piliečiai“

44 I Aktyvūs piliečiai

Dalyviai pradžioje gali jaustis nepatogiai. Jie nepažįsta vieni kitų ar renginio vietos, o galbūt turi išankstinių nuostatų apie kitus dalyvius, ir tai juos verčia jaustis nejaukiai. Tai natūralu. Dirbkite kartu su grupe, kad sukurtumėte pozityvią atmosferą, kurioje visi esantys jaučiasi įsipareigoję savęs paklausti: „Kuo aš galiu prisidėti, kad šis seminaras būtų tikrai puikus?“ Pabandykite į renginio darbotvarkę įtraukti susipažinimo ir bendradarbiavimo ryšių kūrimo metodų, kurie yra smagūs ir skatina dalyvius pasijusti patogiau vienas kito kompanijoje.

Kitas svarbus įvadinės dalies aspektas yra pristatyti programos „Aktyvūs piliečiai“ tikslus ir požiūrį, taip pat suteikti naudingos praktinės-logistinės informacijos apie seminarą. Visi pagrindiniai šios dalies mokymosi rezultatai turėtų būti stiprinami visos programos metu.

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“. • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių.

Tai, kaip prasideda seminaras, yra labai svarbu. Įvadinė dalis nustato toną ir atmosferą visam renginiui.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 45

0.1 metodas Globalus bingo (20 minučių)

Mokymosi rezultatai

Apibendrinimas

• Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių.

• Pasveikinkite laimėtoją. Skaitykite klausimus iš eilės ir pakvieskite dar po vieną ar du kitus grupės narius pasakyti, ką užrašė savo lape.

Santrauka Kiekvienas dalyvis gauna po lapą popieriaus su klausimais. Jų užduotis – bendraujant vieniems su kitais, rasti žmones, kad galėtų atsakyti į kiekvieną iš pateiktų klausimų. Patiems atsakinėti į savo turimus klausimus neleidžiama.

Pasirengimas ir priemonės Kiekvienam dalyviui reikalingas vienas globalaus bingo lapas su klausimais (10 lentelėje pateikiamas pavyzdys) ir rašiklis. Lape pateikiamus klausimus galima sukurti ir patiems atsižvelgiant į vietinį kontekstą. Tačiau būtina užtikrinti, kad juose atsispindėtų ir asmeninio pobūdžio, ir programos „Aktyvūs piliečiai“ turinį apimantys klausimai.

Eiga 1. Paaiškinkite grupei, kad jie turės pasinaudoti kitų dalyvių žiniomis, kad atsakytų į klausimus ir taip laimėtų žaidimą; 2. Išdalinkite po vieną globalaus bingo lapą kiekvienam dalyviui; 3. Paaiškinkite, kad jie turi 10 minučių laisvai vaikščioti po salę, kalbėtis su kitais dalyviais ir išsiaiškinti, ar kurie nors iš jų atitinka lape užduotus klausimus. Lapuose žymimi vardai ir (jei renginys tarptautinis) šalys tų žmonių, kurie atitinka kriterijų. Gali būti, kad atsiras keli žmonės, kurių vardus galima įrašyti prie vieno klausimo, tačiau vienam klausimui reikia tik vieno vardo. Taip pat reikia nepamiršti, kad to paties žmogaus vardas lape negali kartotis ir kad negalima rašyti savo vardo. 4. Pirmas žmogus, užpildęs visus laukelius, sušunka „Bingo!“, ir žaidimas baigiasi.

• Įvardinkite, kad šis metodas parodo, kad kiekvienas iš mūsų, grupės narių, esame susijungę ir globaliai, ir lokaliai. Metodas taip pat parodo, kad mes kaip grupė galime mokytis bendradarbiaudami vieni su kitais. • Paprašykite grupės narių pasilikti savo lapus, nes jų prireiks kitam metodui.

46 I Aktyvūs piliečiai

0.1 metodas (tęsinys) 10 lentelė: Pavyzdinis globalaus bingo lapas su klausimais

Suraskite ką nors, kas groja muzikos instrumentu. Koks tai instrumentas?

Suraskite ką nors, kas kalba daugiau nei viena kalba

Suraskite ką nors, kas yra aplankęs/-usi kitą šalį ar yra gyvenęs/-usi svetur

Vardas:

Šalis:

Suraskite ką nors, kas buvo paminėta(s) laikraštyje. Su kuo susijęs šis paminėjimas?

Suraskite ką nors, kas buvo įsitraukęs/-usi į kitas Britų tarybos vykdomas veiklas. Pateikite pavyzdį

Suraskite ką nors, kas yra sukūręs/-usi asmeninį tinklalapį arba tinklaraštį

Vardas:

Šalis:

Suraskite ką nors, kas turi daugiau nei vieną vaiką

Suraskite ką nors, kas žino, koks yra penktasis Darnaus vystymosi tikslas

Suraskite ką nors, kam patinka futbolas

Vardas:

Šalis:

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 47

0.2 metodas Greitasis susipažinimas (15 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių.

Santrauka Šio metodo metu dalyviai susipažįsta vieni su kitais judėdami po visą salę.

Pasirengimas ir priemonės Nereikalingi.

1. Pakvieskite dalyvius prieiti prie žmogaus iš grupės, kurį jie mažiausiai pažįsta, prisistatyti ir papasakoti, kas juos įkvėpė ateiti į šį renginį. Tam skiriamos 5 minutės; 2. Pakvieskite dalyvius prieiti prie kito prasčiau pažįstamo žmogaus iš grupės, prisistatyti ir papasakoti ką nors tokio, kad tas kitas žmogus nusišypsotų; 3. Pakvieskite dalyvius prieiti prie kito prasčiau pažįstamo žmogaus, prisistatyti ir papasakoti, ką jie mėgsta veikti laisvalaikiu.

48 I Aktyvūs piliečiai

0.3 metodas Lūkesčių medis (30 minučių) 7 iliustracija: Lūkesčių medis

Mokymosi rezultatai Rezultatai

•

Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Šis metodas skirtas padėti dalyviams apibrėžti, ko jie nori pasiekti šiame seminare, bei apsvarstyti, ką jie atsineša su savimi, kad prisidėtų prie tikslų siekimo. Tai galimybė išsamiau išgirsti apie kitų dalyvių patirtis ir interesus. Tai taip pat padeda fasilitatoriui išsiaiškinti, ko dalyviai nori pasiekti dalyvaudami šioje programoje. Tai turėtų tapti pagrindu fasilitatoriams pritaikyti programos įgyvendinimą prie dalyvių poreikių. Dalyviai kviečiami pasidalinti savo lūkesčiais programos atžvilgiu, taip pat įvardinti įgūdžius, kuriuos naudodami jie gali praturtinti programą. Visa tai surašoma ant didelio medžio piešinio.

Pasirengimas ir priemonės Nupieškite lūkesčių medį ant didelio popieriaus lapo (tam lipnia juostele sujunkite keturis popieriaus rašymo lentai lapus į didelį stačiakampį). Kiekvienam dalyviui turėkite pakankamai (mažiausiai po 10) lipnių lapelių. Užrašykite šią citatą didelėmis raidėmis ant atskiro popieriaus rašymo lentai lapo ir pakabinkite jį ant sienos:

Kaip mes dirbame kartu Ilgalaikiai rezultatai

Įgūdžiai, požiūriai, ryšiai

Šaknys: įgūdžiai, požiūriai, ryšiai, kuriuos mes atsinešame. Kamienas: gairės, kuriomis vadovaujamės dirbdami kartu. Lapai: tai, ko norime būti pasiekę pasibaigus šiam renginiui. Vaisiai: laukiami ilgalaikiai rezultatai.

Medžio stiprybės šaltinis slypi jo šaknų sistemoje ir visame tame, kas ateina iš jų. Medžiui augant, šaknys jį sutvirtina ir palaiko. Kur yra mūsų šaknys ir kaip mes galime jas puoselėti?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 49 8 iliustracija: Užbaigtas lūkesčių medis

Eiga 1. Pakabinkite medį ant sienos palikdami pakankamai erdvės (apie metrą) aplink ir žemiau jo. Papasakokite, kad programą „Aktyvūs piliečiai“ mes galime įsivaizduoti kaip medį, kurio vaisiai yra programos vizija. Papasakokite, kad medžio stiprybė ir sveikata priklauso nuo jo šaknų, o grupės nariai atstoja programos šaknis. 2. Pakvieskite dalyvius didžiosiomis raidėmis ant atskirų lipnių lapelių užrašyti požiūrius / patirtis / įgūdžius, kuriuos jie atsineša į šį seminarą (ne daugiau nei po 3). Paprašykite užrašyti savo vardą ant kiekvieno lipnaus lapelio.

4. Paimkite kitos spalvos lipnių lapelių ir pakvieskite grupės narius užrašyti laukiamus rezultatus, t.y. ko jie nori būti pasiekę pasibaigus seminarui. Lapelius priklijuokite ant medžio šakų. 5. Kol dalyviai klijuoja lipnius lapelius, paprašykite vieno ar dviejų savanorių iš grupės narių, kurie jau pabaigė užduotį, padėti lapelius sugrupuoti. Tai yra, jei dalyviai surašė labai panašius dalykus, suklijuokite lapelius greta. 6. Pakvieskite dalyvius išsakyti siūlymus, kas padėtų jiems sklandžiau dirbti kartu – pavyzdžiui, „gerbti kito nuomonę“ ir „nesinaudoti mobiliais telefonais“. Užrašykite šiuos siūlymus ir pakabinkite juos ant kamieno. 7. Pakvieskite juos prie medžio vaisių priklijuoti po lapelį su užrašytu ilgalaikiu lūkesčiu – ko jie nori būti pasiekę pasibaigus dalyvavimui visoje programoje. 8. Apibendrinkite tai, ką surašė dalyviai. 9. Pristatykite seminaro darbotvarkę. 10. Paaiškinkite, kaip tarpusavyje susiję dalyvių lūkesčiai ir programos tikslai bei vizija.

3. Pakvieskite dalyvius priklijuoti lapelius ant medžio šaknų.

50 I Aktyvūs piliečiai

0.4 metodas Šaudymas į taikinį (10 minučių)

Mokymosi rezultatai •

Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Dalyviai pavaizduoja, kiek žino apie pagrindinius programos aspektus, sudėdami taškus taikinyje. Taikinys atspindi programos supratimo lygius: arčiau centro dedami taškai atspindi geresnį supratimą, o toliau nuo jo – prastesnį. Tai leidžia dalyviams pažymėti pradžios situaciją ir stebėti savo progresą seminaro metu.

Pasirengimas ir priemonės Popierius rašymo lentai, rašikliai lentai ir lipnūs lapeliai. Nupieškite tris taikinius, kaip parodyta 9 iliustracijoje (tam lipnia juosta suklijuokite 4 popieriaus rašymo lentai lapus į vieną didelį stačiakampį). Viršuje užrašomi dalyvių įvardinti laukiami rezultatai iš 0.3 metodo: „Lūkesčių medis“. 9 iliustracija: Lūkesčiai

Eiga 1. Nustatykite, kokius tris laukiamus rezultatus ant medžio šakų dalyviai minėjo dažniausiai. Pavyzdžiui, „Suprasti programą „Aktyvūs piliečiai“ ir mano vaidmenį joje“. 2. Virš kiekvieno taikinio užrašykite po vieną lūkestį. 3. Paprašykite grupės narių paimti po mėlyną rašiklį lentai ir padėti tašką taikinyje. Pasakykite jiems, kad taško dėjimas arčiau centro reiškia, kad jie jau netrukus įgyvendins šį lūkestį, o kuo arčiau taikinio krašto, tuo ilgesnis kelias laukia, kad jį įgyvendintų. 4. Šiuos taikinius palikite pakabintus viso seminaro metu. Paskutinę seminaro dieną sugrįžkite prie taikinių ir pakvieskite dalyvius kita spalva padėti antrą tašką. Tai jums parodys, kiek sėkmingai pavyko padėti dalyviams įgyvendinti savo lūkesčius.

Taškai išoriniame rate parodo, kad dalyviai nedaug žino apie programą „Aktyvūs piliečiai“

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 51

0.5 metodas Programos „Aktyvūs piliečiai“ vizija (90 minučių)

Mokymosi rezultatai •

Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Dalyviai tyrinėja programos „Aktyvūs piliečiai“ viziją ir pasijunta jos bendrasavininkiais. Jie užrašo ar nupiešia savo mintis apie galimybes įgyvendinti programą savo vietovėje bei galimus iššūkius. Iššūkiai ir galimybės pakabinami ant sienų, dalyviai apžiūri vieni kitų mintis pasivaikščiodami po „galeriją“ (žr. 10 iliustraciją).

Pasirengimas ir priemonės Reikės popieriaus rašymo lentai lapų, keleto laikraščių ir žurnalų, popieriaus, rašiklių, spalvotų rašiklių lentai, klijų, lipnios juostelės ar lipnios kanceliarinės gumos. Turėtų būti paruošta vietos „pasivaikščiojimui po galeriją“. Užrašykite programos „Aktyvūs piliečiai“ viziją ant popieriaus rašymo lentai lapo ir pakabinkite ant sienos gerai matomoje vietoje.

Pasaulis, kuriame žmonės yra įgalinti taikiai ir efektyviai bendradarbiauti su kitomis kultūromis vardan darnaus savo bendruomenių vystymosi. Britų tarybos programos „Aktyvūs piliečiai“ vizija Eiga Paaiškinkite grupės nariams, kad viziją sudaro dvi pamatinės idėjos: pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimas vietos ir globaliu mastu bei darnaus vystymosi siekis.

Dirbdami savo bendruomenėje, pabandykite kartu su dalyviais šias idėjas nusakyti savais žodžiais, kurie atspindi tą pačią prasmę / dvasią, tačiau atspindi vietos kalbą ir papročius (5 minutės). 1. Padalinkite dalyvius į mažas grupeles (po penkis ar šešis). 2. Nurodykite, kurios grupelės sutelks dėmesį į pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimą, o kuri – į darnų vystymąsi. 3. Kiekvienai grupelei duokite po popieriaus rašymo lentai lapą (žr. 10 paveikalą). 4. Grupelėse dalyviai aptaria, kaip jie supranta „pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimą“ ar „darnų vystymąsi“. Savo komentarus jie parašo popieriaus rašymo lentai viršutiniame skyrelyje. 5. Po 20 minučių pakvieskite dalyvius iš savo patirties pateikti pavyzdžių, su kokiais iššūkiais bendruomenės susiduria kurdamos pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą ar siekdamos darnaus vystymosi. Šiems iššūkiams pavaizduoti skirta lapų dešinė skiltis. Pakvieskite juos apsvarstyti, kaip šie iššūkiai gali skirtis įvairioms bendruomenę sudarančioms grupėms (berniukams, mergaitėms, moterims, vyrams, skirtingų etninių grupių atstovams, turintiesiems negalią ir taip toliau). Grupių užduotis – užfiksuoti šiuos iššūkius, užrašant juos ar iliustruojant juos iškarpomis iš turimų laikraščių ir žurnalų. (30 minučių) 6. Pakartokite 4 ir 5 žingsnius, tačiau šįkart pakvieskite dalyvius apsvarstyti, kokiais dalykais, galinčiais prisidėti prie pasitikėjimo ir tarpusavio tarpusavio ar darnaus vystymosi kūrimo, savo bendruomenėje jie didžiuojasi (35 minutės).

52 I Aktyvūs piliečiai

0.5 metodas (tęsinys) 7. Paprašykite grupelių pakabinti savo tekstus / iliustracijas ant sienos. Paskirkite atskiras vietas pasitikėjimui ir tarpusavio supratimui bei darniam vystymuisi. Pakvieskite dalyvius „pasivaikščioti po galeriją“ ir apžiūrėti kitų grupelių darbus (žr. 35 pusl.). 8. Dabar sujunkite grupeles į didesnes grupes po tris. Kiekvienoje iš šių grupių turėtų būti bent po vieną grupelę iš „pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo“ ir vieną iš „darnaus vystymosi“ srities. Dabar kiekviena grupelė kitoms pristato savo darbo rezultatą (20 minučių).

• Ar dalyviai mato ryšį tarp pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimo, darnaus vystymosi ir taikaus bendradarbiavimo? • Ar dalyviai mato kokį nors ryšį tarp dviejų temų – „pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo“ bei „darnaus vystymosi“? • Kokios yra galimybės socialinei iniciatyvai? • Kaip gali skirtis iššūkiai ir galimybės, kuriant socialines iniciatyvas, įtraukiančias skirtingas tikslines grupes? • Paaiškinkite dalyviams, kad programos „Aktyvūs piliečiai“ vizija yra jų vizija.

Apibendrinimas • Ko mes išmokome atlikdami šią užduotį? Kas įkvėpė grupės narius? • Kokių pokyčių mūsų bendruomenėje reikia, kad galėtume pasiekti savo viziją?

10 iliustracija: Lapo rašomajai lentai padalinimo į skiltis pavyzdys sričiai „pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimas“

Kaip suprantame „pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimą“?

Kokie iššūkiai kyla kuriant pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą mūsų bendruomenėje?

Kokiais dalykais, galinčiais padėti mūsų bendruomenėje kurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą, mes didžiuojamės?

„Darnus vystymasis – tai vystymasis, kuris tenkina dabartinius visuomenės poreikius, nemažindamas ateities kartų galimybės tenkinti savo poreikius“ Pasaulinė aplinkos ir vystymosi komisija, 1987

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 53

0.6 metodas „Aktyvių piliečių“ mokymosi kelionė – upė (90 minučių)

Mokymosi rezultatai •

Eiga Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Šis metodas padeda dalyviams suprasti (ir kvestionuoti) mokymosi kelionės logiką bei tai, kaip ji prisideda prie bendros vizijos įgyvendinimo. Dalyviams kils iššūkių, tačiau galiausiai jie turėtų atrasti motyvaciją ir susidomėjimą kelionės tikslu bei eiga ir kaip ši kelionė padės jiems pasiekti sėkmę. Dalyviai ant upės piešinio klijuos komentarus apie tai, kodėl kiekviena mokymosi kelionės dalis yra svarbi siekiant įgyvendinti „Aktyvių piliečių“ viziją.

Pasirengimas ir priemonės 1. Bus reikalinga ant popieriaus rašymo lentai lapų nupiešta upė: suguldykite horizontaliai penkis atskirus lapus į eilę ant grindų (žr. 11 iliustraciją). 2. Nupieškite upės kontūrus per visus penkis lapus. 3. Kiekvieno lapo viršutiniame kampe užrašykite modulio pavadinimą. Taigi 1 lape užrašykite „Aš: tapatybė ir kultūra“, 2 lape „Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas“, 3 lape „Mes: vietinės ir globalios bendruomenės“, 4 „Socialinis projektas“. 4. Sukabinkite lapus ant sienų.

1. Pasakykite dalyviams, kad mes „Aktyvių piliečių“ programą įsivaizduosime kaip kelionę upe. Šios kelionės metu mes tyrinėsime save, savo bendruomenę ir pasaulį. Keliaudami kaupsime įgūdžius ir žinias, kad kaip Aktyvūs piliečiai įgyvendintume savo viziją. 2. Paaiškinkite procesą: dalyviai apeis penkis lapus, kurie iškabinti ant salės sienų; kiekvienas atspindi kelionės dalį, o sujungti sudaro vieną upę. Kiekviename lape yra vietos, skirtos užrašyti, kuo geresnis išmanymas apie šią sritį gali padėti įgyvendinti programos viziją. 3. Pakvieskite grupės narius „pasivaikščioti po galeriją“ (žr. 35 pusl.) poromis ir aptarti komentarus.

54 I Aktyvūs piliečiai

0.6 metodas (tęsinys) Apibendrinimas • Kokie pagrindiniai aspektai išryškėjo? • Kaip upės dalys siejasi viena su kita? Kaip 1 modulis (Aš: tapatybė ir kultūra) padeda mums pasiekti 2 etapą (Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas), ir taip toliau? • Ar egzistuoja principų, kurių laikymasis mums šioje kelionėje padėtų? Pavyzdžiui, atvirumas mokantis, pagarba kitiems, lyčių lygybė ir socialinė įtrauktis. • Kaip mes tai galime įgyvendinti praktiškai?

11 iliustracija: „Aktyvių piliečių“ upė

Aš: tapatybė ir kultūra

1 lapas

Aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas

2 lapas

Mes: vietinės ir globalios bendruomenės

3 lapas

Projekto planavimas

Projekto įgyvendinimas, globalūs ryšiai

4 lapas

5 lapas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 55

0.7 metodas Socialinis tinklas (75 minutės)

Mokymosi rezultatai Apibendrinimas • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių. •

Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Dalyviai susitinka ir pasisveikina vieni su kitais ir sukuria socialinio tinklo pavyzdžiu sukurtų „profilių“ sieną, kurioje pasidalina informacija apie save ir savo lūkesčius šio renginio atžvilgiu.

• Sugrįžkite į bendrą grupę, užfiksuokite bendrus lūkesčius bei naudingus įgūdžius ir patirtis, kurie padės pasiekti sėkmę. • Fasilitatoriai turėtų naudotis informacija iš dalyvių „profilių“ kaip įrankiu, kai reikės priimti sprendimus dėl seminaro darbotvarkės.

12 iliustracija: Socialinio tinklo „profilis“

Pasirengimas ir priemonės Vardas:

Socialinio tinklo „profilio“ lapai. Flomasteriai arba maži lipdukai.

Iš:

Eiga 1. Pristatykite renginio tikslus; pasakykite dalyviams, kad mes dalinsimės informacija apie save, įgūdžiais ir patirtimis, kuriuos atsinešėme į šį seminarą. 2. Paprašykite dalyvių sustoti į grupeles po penkis, geriausia – kartu su žmonėmis, kuriuos pažįsta prasčiau. Tada pakvieskite juos pasipasakoti apie save: pasakyti savo vardą, šalį, iš kurios yra kilę (jei renginys tarptautinis), organizaciją, kuriai atstovauja ir savo vaidmenį joje, bei ką jie mėgsta veikti laisvalaikiu. 3. Kiekvienam dalyviui išdalinama po lapą popieriaus, į kurį jie paprašomi nukopijuoti „profilį“ arba išdalinama po iš anksto jau paruoštą lapą. Jiems duodama 15 minučių užpildyti savo lapą ir pakabinti jį ant sienos. Jie gali savo „profilius“ iliustruoti naudodami pateiktas priemones (pvz., atvirukus ar žurnalus). 4. Grupės nariai iškabina savo „profilius“ ant sienos. Dabar išdalinkite visiems po keletą lipdukų (kaip alternatyvą galite naudoti flomasterius). Dalyviai pakviečiami pasivaikščioti po salę, apžiūrėti kitų grupės narių lapus ir „pamėgti“ (priklijuoti lipduką ar pažymėti flomasteriu) dalykus, kurie jiems patinka arba su kuriais jie sutinka. Grupės nariai pakviečiami įvardinti, kokių bendrų lūkesčių pastebėjo ar kokie yra kitų dalyvių atsinešti įgūdžiai, požiūriai ir patirtys.

Pomėgiai ir interesai: Įgūdžiai, požiūriai ar patirtys, kuriais gali prisidėti prie šio renginio: Kokių rezultatų nori būti pasiekęs/-usi šio renginio pabaigoje:

Siena, kurioje kiti dalyviai gali rašyti komentarus

1 modulis TapatybÄ&#x2014; ir kultĹŤra

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 57

Kas tai yra tapatybė? Tapatybė šioje programoje suprantama kaip savo unikalaus „Aš“ suvokimas. Kai kas teigia, kad žmonės taip pat turi iš anksto apibrėžtą supratimą apie save. Jūsų asmeninė tapatybė yra sudaryta iš visų įsitikinimų, vertybių ir interesų, kurie, jūsų manymu, apibrėžia jus kaip asmenį; jūsų socialinė tapatybė susideda iš rasės, religijos, kalbos, lyčių vaidmenų ir kultūrų, su kuriomi save siejate platesniame visuomenės kontekste. Kiekvienas iš mūsų turime daugybę socialinių tapatybių – pavyzdžiui, ta pati moteris gali būti studentė, žmogaus teisių aktyvistė, mama, konkrečios sporto komandos aistruolė iš Bangladešo. Kai kurios iš šių tapatybių yra istoriškai apibrėžtos, kitos šiuolaikinės, priklausančios nuo konteksto ar siekių. Per visą gyvenimą mūsų tapatybės keičiasi, kadangi sutinkame naujų žmonių, įgyjame naujų patirčių ir atsiduriame naujose aplinkose. Jos formuoja mus ir kultūras bei bendruomenes, kurioms mes priklausome. Mūsų tapatybės gali keistis daugybę kartų, įskaitant mūsų paauglystės metus, vedybas, tapimą tėvais ar vykstant socialiniams neramumams.

Tačiau kiti gali nesutikti su tokiais požiūriais ir elgsena bei siekti pakeisti normas ir nusistovėjusią praktiką. Kai kurie mūsų tapatybės elementai yra matomi, kai kurie nematomi, o kai kurių mes nusprendžiame neatskleisti. Mes neišvengiamai susidarome nuomonę vieni apie kitus. Negalios ar sveikatos sutrikimo atveju dažnai daromos prielaidos apie šių žmonių gebėjimus ar netgi požiūrius, nors remiamasi labai ribotu informacijos kiekiu. Svarbu suprasti, kad sveikatos būklė nesudaro visos neįgalaus žmogaus tapatybės, nors daug su negalia nesusidūrusių žmonių gali taip manyti. Mes turėtume būti labai atsargūs, kai susidarome nuomonę apie žmogų remdamiesi tik tuo, ką matome.

Kaip tapatybė reiškiama? Mūsų tapatybės gali būti ir matomos (pvz., pagal mūsų dėvimus drabužius ar valgomą maistą), ir paslėptos (pvz., mūsų įsitikinimai ir vertybės, grupės, kurioms mes priklausome, ar mūsų lytiškumas). Žmonių tapatybės yra labiau paslėptos nei matomos, dėl to mūsų apie kitus daromos prielaidos gali būti neteisingos.

Kodėl svarbu suprasti tapatybę?

Mūsų tapatybės gali patirti ir įtampą, kai mus paveikia skirtingos ar kartais netgi viena kitai prieštaraujančios įtakos. Pavyzdžiui, jauni žmonės šiandieną patiria savo šeimų puoselėjamų tradicijų įtaką, o kartu – ir naujas kultūrines įtakas, atsirandančias kaip globalizacijos padarinys.

• Tai prisideda prie mūsų savęs suvokimo, savigarbos ir priklausymo vienai visuomenei jausmo;

Tai, kaip asmuo mato save ir kaip jį mato kiti, gali skirtis. Yra tam tikrų žmonių grupių – pavyzdžiui, politikai, žiniasklaida, religinės grupės ir aktyvistai, – kurie yra turi itin reikšmingos įtakos tam, kaip į skirtingas socialines grupes yra žiūrima visuomenėje.

• Tvirtas tapatybės jausmas gali tapti konflikto ir kitų asmenų bei bendruomenių, kurių tapatybė skiriasi, priespaudos pateisinimu. Tai paveikia, kaip mes suvokiame kitus žmones. Dėl to tapatybės suvokimas padeda nustatyti nesutarimus ar konfliktus galinčius sukelti įtampos taškus;

Tai, kaip skirtingos grupės yra suvokiamos, paveikia lygiavertiškumo ir lygiateisiškumo lygį visuomenėje. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gali teigti, kad moterys turi mažiau gabumų nei vyrai ar kad jos mažiau nusipelno tam tikrų teisių. Tai gali atsispindėti kultūrinėse visuomenės normose ir netgi teisinėje sistemoje. Savo ruožtu tai gali sumažinti moterų galimybes įgyvendinti savo potencialą ir prieiti prie tokių pačių galimybių, išteklių ir įgūdžių įgijimo, kaip vyrai.

• Tai sudaro prielaidas mūsų vertybėms ir tikslams, formuoja mūsų supratimą apie pasaulį ir apibrėžia mūsų pasirinkimus;

• Tai gali paremti naujų, produktyvių santykių kūrimą;

58 I Aktyvūs piliečiai

• Savo tapatybės tyrinėjimas gali mums padėti mokytis ir augti kaip asmenybėms. Tai gali suteikti daugiau vertės naujiems požiūriams ir stiprinti tarpkultūrinį ir tarptautinį dialogą (žr. 2 modulį). Tai mums padeda žvelgti toliau kasdienių išankstinių nuostatų ir išplėtoti naujas nuomones bei kultūrinius atspirties taškus, kurie veda prie naujo ir geresnio suvokimo apie save ir kitus.

Kultūrinės praktikos suformuoja tam tikrą bendruomeninį susitarimą. Tai padeda individams suprasti vieniems kitus ir bendrauti tarpusavyje bei suteikia saugumo, priklausymo, pasididžiavimo ir tapatybės jausmą, tampa aišku, ko gali tikėtis. Jos taip pat gali sukurti bendruomenę siejančias elgesio normas ir gali būti naudojamos norint suprasti ar paaiškinti skirtingas kultūras.

• Geresnis kitų žmonių tapatybės suvokimas įgalina mus suvokti skirtingų žmonių ir kultūrų patiriamas įtakas, nuomones, požiūrius ir poreikius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai mums sudaro prielaidas ugdytis kritinį mąstymą, strateginės analizės ir tyrinėjimo įgūdžius.

Kultūros, kaip ir tapatybė, nėra statiškos – jos nuolat vystosi ir kinta.

• Pasitikėjimas savimi.

Kas tai yra kultūra?

• Sąmoningumas.

Kultūra – tai vertybių, įsitikinimų, požiūrių ir elgsenos modelių visuma, kurios yra mokomasi ir kuri skleidžiama bendruomenėje.

• Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje:

Kas nors tampa kultūros dalimi tada, kai visoje grupėje ar bendruomenėje nusistovi aiškūs ir įprasti elgsenos modeliai.

Mokymosi rezultatai

–– kaip yra išreiškiama tapatybė; –– kaip kultūros yra susijusios tarpusavyje. • Suvokimas apie kitas kultūras.

Kultūros susideda iš lengvai pastebimų dalykų (tokių kaip maistas, apranga, muzika ir šokis) ir sunkiau matomų aspektų (tokių kaip požiūriai į gamtą ir šeimą). Lytinė, rasinė, etninė ir kitos tapatybės yra kritiniai kultūros aspektai, kadangi jie nustato, kaip kasdienis gyvenimas gyvenamas šeimoje ir platesnėje bendruomenėje – pavyzdžiui, darbovietėje ar maldos vietose. Ši įtaka gali būti ir pozityvi, ir negatyvi. Pavyzdžiui, kiekvienoje kultūroje egzistuoja svarbios praktikos, kurios pažymi svarbius gyvenimo pokyčius – tokius kaip brandos ceremonijas, pažyminčias berniukų ir meregaičių perėjimą į suaugusiųjų pasaulį. Daug šių tradicijų skatina susitelkimą ir vienybę, tačiau kitos (tokios kaip moterų lyties organų žalojimas ar ankstyvos santuokos) gali pakenkti asmens, o ypač dažnai mergaičių ir moterų, sveikatai ir gerovei.

• Pagarba skirtingoms perspektyvoms: –– gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 59

1.1 metodas Aš ir mano tapatybė (90 minučių)

Mokymosi rezultatai

Eiga

• Sąmoningumas.

1. Paprašykite kiekvieno dalyvio paimti po lapą popieriaus rašymo lentai ir nupiešti žmogaus (ar kito dalyko, kuris, dalyvių manymu, juos atspindi – pavyzdžiui, žvaigždės ar drugelio) kontūrą. Šio piešinio viduryje nupiešiama maža širdelė.

• Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka Galimybė dalyviams vienas kitą pažinti ir papasakoti, kas jiems labiausiai rūpi. Tyrinėti tapatybės ir bendruomenės sampratas. Dalyviai piešia save atspindintį piešinį su širdele centre. Aplink širdelę klijuojami žodžiai, nusakantys, kas jiems yra svarbu. Kuo arčiau širdelės, tuo užrašytas dalykas yra reikšmingesnis. Dalyviai pristato savo piešinius porose, o po to didesnėse grupelėse.

Pasirengimas ir priemonės Rašikliai, popieriaus rašymo lentai lapai kiekvienam dalyviui, lipnūs lapeliai, žmogaus su širdele piešinio pavyzdys.

13 iliustracija: Aš ir mano tapatybė

2. Po to dalyviai paima lipnių lapelių (bent po penkis) ir ant kiekvieno jų užrašo po vieną dalyką, kuris svarbus jiems kaip asmenybėms – pavyzdžiui, „šeima“, „religija“, „sportas“, principas, kurio jie laikosi, ar svarbi vieta. 3. Tada lipnūs lapeliai priklijuojami prie lapo su nupieštu kontūru: kuo dalykas jiems svarbesnis, tuo arčiau širdelės, o jei mažiau svarbus – toliau nuo jos. 4. Paprašykite dalyvių susėsti poromis (idealiu atveju, su žmogumi, kurį jie pažįsta prasčiau) ir vienas kitam papasakoti apie save. Galima pasakoti tiek, kiek dalyviai patys nori. 5. Dabar paprašykite grupės narių sudėti visus savo piešinius kartu (pakabinti ant sienos, sudėti ant stalų ar grindų). Pakvieskite juos pasivaikščioti aplink piešinius ir juos apžiūrėti, pastebėti panašumus, skirtumus ir smalsumą keliančius dalykus.

14 iliustracija: Piešinio pavyzdys

Draugai Šeima Sportas

Sportas Skaitymas Draugai Šeima Kelionės Kalbos Dainavimas

Šokis

60 I Aktyvūs piliečiai

1.1 metodas (tęsinys) Apibendrinimas Pakvieskite dalyvius atsistoti arba atsisėsti ratu aplink piešinius. Pradėkite apibendrinimą: • Kaip jautėtės atlikdami šį metodą? Kodėl? • Paaiškinkite, kad kalbėjimas apie mums rūpimus dalykus motyvuoja ir leidžia pajusti pasididžiavimą. Tai taip pat gali mums padėti atrasti ryšį su kitais. Tam, kad motyvuotume žmones ir kurtume pasitikėjimą, tarpusavio supratimą, mums reikia paliesti ir jų širdis, ir protus. • Kalbėdami taip pat galime pasijusti nejaukiai, kadangi atskleidžiame rūpimus dalykus kitiems dalyviams ir atrandame kai ką asmeniško apie juos. Toks atsivėrimas yra sudėtingas, jam reikia laiko ir jautrumo. • Ar pastebėjote skirtumų / panašumų tarp grupės narių? • Mes dažnai turime nemažai bendrų bruožų su daugybe žmonių, nuo kurių manomės esą labai skirtingi. • Kiekvienas iš mūsų, grupės narių, gyvenime patyrėme skirtingų dalykų. Geriau suprasdami skirtingas perspektyvas ir kitų grupės narių patirtis, galime susidaryti išsamesnį vaizdą. • Papasakokite grupei, kad šie piešiniai mums šį bei tą atskleidžia apie mūsų tapatybes. Ar kas nors galėtų papasakoti pavyzdį, kai jų tapatybė keitėsi? (Ar lipnūs lapeliai juda skirtingais jūsų gyvenimo laikotarpiais?) Kaip ji kito? Kaip manote, kodėl taip nutiko? Kaip dėl to jautėtės? (Pavyzdžiai: „Kai tapau motina ar tėvu. Kai susituokiau. Kai kilo karas. Kai nukeliavau į kitą šalį.“)

• Paklauskite: „Ar tas pats taikoma ir mūsų kultūroms? Pavyzdžiui, mūsų nacionalinei kultūrai ar mūsų etninės grupės kultūrai?“ Taip, mūsų kultūros ir tapatybės nėra nepajudinamos – jos kinta su laiku. Tam, kad pagerintume savo supratimą apie save ir kitus, svarbu daugiau suprasti apie aplinkybes, kontekstą ir įtakas, pasireiškiančias kiekvienoje visuomenėje (pavyzdžiui, apie lyčių santykius) ir padėjusias suformuoti mūsų tapatybes bei kultūras. Besivystant mūsų visuomenei, kokias savo kultūros dalis mes norėtume plėtoti, o kur norėtume matyti pokyčius? (Pastebėkite, kaip skiriasi atsakymai, pateikiami skirtingų grupės narių). Dėl kokių priežasčių reikalingi tokie pokyčiai?

Alternatyva • Spaudimą patiriančios tapatybės. Tam, kad ištyrinėtumėte temą išsamiau, galite su grupe pasidalinti ir tuo, kad tada, kai su kitais žmonėmis mus sieja bendra tapatybė, mūsų santykiai su jais paprastai stiprėja. Tai padeda mums jaustis saugiau. Augant įvairovei, galime pasijusti mažiau saugūs ir mažiau susiję su savo socialine aplinka. Pasaulio įvykiai rodo, kad žmonės gali į tai reaguoti labai įvairiais būdais. Vienas iš būdų – aktyviai ginti ir iškelti savo tapatybę aukščiau kitų; kitas būdas – gerbti skirtumus, kurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą bei atrasti skirtingas grupes vienijančius dalykus. Paklauskite grupės: „Ar galite pateikti to pavyzdžių?“

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 61

1.2 metodas Tapatybės lęšiai (45 minutės)

Apibendrinimas Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

• Paprašykite grupės narių pasidalinti pavyzdžiais su visa grupe. • Paklauskite, ką jie sužinojo:

Santrauka Dalyviai mokosi žiūrėti į kito žmogaus tapatybę iš skirtingų perspektyvų.

–– kaip mes pabrėžiame tam tikras tapatybes ir kaip tai paveikia mūsų požiūrį į įvairius dalykus;

Dalyviai nupiešia ratą, kurį padalina į keturias dalis.

–– žvelgdami per skirtingus „lęšius“, mes galime pamatyti išsamesnį vaizdą;

Kiekvienoje apskritimo dalyje jie užrašo vieną iš savo tapatybių. Tada dalyviai reflektuoja, kaip jų požiūris į problemą gali keistis, jei jie iškels vieną iš savo tapatybių virš kitų.

–– kaip manome, kada ir kaip matymas per skirtingus tapatybės „lęšius“ gali padėti mums kaip Aktyviems piliečiams;

Dalyviai yra raginami pabandyti pažvelgti per skirtingus „lęšius“ tam, kad geriau suprastų problemas, su kuriomis susiduria savo gyvenime ir visuomenėje.

–– atsakymų pavyzdžiai: „Kai įsitraukiame į dialogą, kuriame pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą su kitais žmonėmis, kai planuojame socialinį projektą.“

Pasirengimas ir priemonės Rašikliai, popierius rašymo lentai.

15 iliustracija: Įvykių analizė žvelgiant per skirtingų tapatybių „lęšius“

Eiga 1.

Paprašykite dalyvių įvardinti keletą iš savo tapatybių (socialinių grupių, kurioms jie priklauso). Pavyzdžiui, jų nacionalinė tapatybė (pvz., lietuvis, britas ar indas), regioninė tapatybė (pvz., suvalkietis, žemaitis ar kt.), lytinė tapatybė (moteris, vyras), etninė tapatybė ir tapatybės, susijusios su asmeniniais interesais ar karjera (pvz., hip-hopo gerbėjas, futbolo fanas ar gydytojas). Paprašykite grupės narių iš pradžių apmąstyti asmeniškai, o po to pasidalinti porose, nutikimą, kai kuri nors tapatybė pasireiškė labai stipriai. Kodėl taip nutiko? Kaip mes jautėmės? Atsakymų pavyzdžiai: „Kai sutikau žmonių iš kitos šalies, savo nacionalinę tapatybę pajutau stipriau nei anksčiau“, „Aš didžiavausi tuo, ką mes pasiekėme“, „Mane kažkas smerkė vien dėl mano tapatybės, ir mane tai siutino.“

Mokytoja

Kilusi iš Azijos

Futbolo klubo fanė

Mama

62 I Aktyvūs piliečiai

1.3 metodas Dvi tiesos ir vienas melas (30 minučių)

Mokymosi rezultatai Apibendrinimas • Pagarba skirtingoms perspektyvoms: gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas. • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių.

Santrauka Metodu pristatoma išankstinių nuostatų idėja ir tyrinėjama, kaip mūsų turimos prielaidos paveikia mūsų elgesį. Dalyviai skatinami kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas. Visi dalyviai užrašo tris dalykus apie save: du iš jų yra teisingi, o vienas melagingas. Po to jie juda po salę pristatydami savo užrašytus dalykus ir bandydami atspėti, kokį melą yra užrašę kiti dalyviai. Aptarimo metu susitelkiama į prielaidas, kurias mes turime kitų žmonių atžvilgiu, ir kaip išankstinių nuostatų atsisakymas mums gali padėti atrasti daugiau.

Pasirengimas ir priemonės Rašikliai ir popierius.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių paimti po lapą popieriaus ir užrašyti apie save tris dalykus: du iš jų turėtų būti teisybė, o vienas – melas. 2. Duokite dalyviams pavyzdį iš savo pačių gyvenimo. Pavyzdžiui: 1. Aš turiu automobilį. 2. Aš galiu susikalbėti trimis kalbomis. 3. Man patinka lipti į kalnus. Pakvieskite dalyvius atspėti, kuris iš šių punktų yra melas. Kai keletas dalyvių paspėlios, pasakykite, kur buvo melas. 3. Kai dalyviai užrašys savo dvi tiesas ir vieną melą, jie turėtų vaikščioti po salę ir rodyti kitiems grupės nariams savo užrašytus dalykus, o kartu – spėlioti, kuris iš kitų žmonių užrašytų punktų yra melagingas. Kiekvieną kartą, kai pasirenkamas variantas, rodantis asmuo turi atskleisti melą. Dalyviai turėtų pasikalbėti bent su penkiais kitais žmonėmis.

• Kas iš grupės narių atrado, kad kiti nuolat neatspėdavo jų užrašyto melo? Paprašykite pateikti neteisingų spėjimų pavyzdžių ir apibendrinkite sakydami: „Aha, taigi žmonės manė... [kad jūs turite automobilį]. Kaip manote, kodėl jie buvo susidarę tokią nuomonę?“ Padarykite tai bent tris kartus. • Ką mes darome, kai darome prielaidas apie kitus žmones? Spėliojame, prognozuojame, remiamės stereotipais, ir taip toliau. • Ar išankstinis nusistatymas yra gerai, ar blogai? Užrašykite pasisakymus. • Paaiškinkite, kad turėti išankstinių nuostatų yra normalu, mes darome prielaidas nuolat – jos mums padeda orientuotis įvairiose gyvenimo situacijose pasinaudojant savo patirtimi ir žiniomis kai orientyrais. Tuo pat metu išankstinės nuostatos gali būti paremtos prietarais, vesti prie diskriminacijos. Paklauskite grupės narių, ar jie galėtų pateikti pavyzdžių, kai išankstinės nuostatos būna žalingos (pvz., nuostatos, susijusios su lytimi, negalia, rase ir taip toliau). • Ar dalyviai gali prisiminti situaciją, kai kas nors turėjo išankstinių nuostatų jų atžvilgiu? Kaip jie tada jautėsi? Atkreipkite dalyvių dėmesį, kad yra labai nesunku pasiduoti stereotipams, tačiau svarbu būti atidiems, kad kiti per mus nepasijustų blogai. • Priminkite grupės nariams, kad tada, kai sutinkame kitus žmones ar kultūras ar kai planuojame socialinį projektą, svarbu būti sąmoningiems apie savo turimas išankstines nuostatas ir gebėti jas vertinti kritiškai, kad galėtume atrasti naujų įžvalgų. Suvokimas apie turimas išankstines nuostatas padaro mus atviresnius naujam mokymuisi.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 63

1.4 metodas Pasakojimas apie išankstines nuostatas (10 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms: –– gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas.

Santrauka Dalyviai pradeda tyrinėti paplitusias išankstines nuostatas bei stereotipus, analizuoja, kodėl svarbu juos kritiškai vertinti.

Pasirengimas ir priemonės PowerPoint skaidrės, kuriose užrašyta toliau pateikiama istorija.

Eiga 1. Parodykite ir perskaitykite dalyviams šią istoriją: „Tėvas ir sūnus automobiliu keliavo į mokyklą. Staiga ant mašinos užkrito medis. Tėvas nuo smūgio prarado sąmonę, o sūnui lūžo koja. Greitoji išvežė sūnų į ligoninę, o tėvą paliko įvykio vietoje, prižiūrimą gydytojo. Vos berniuką atvežė į ligoninę, staiga kažkas iš budinčių medikų sako: „Juk čia mano sūnus!“ 2. Paprašykite grupės narių minutę pasvarstyti, kaip tai gali būti įmanoma. 3. Paklauskite, kiek žmonių mano, kad žino atsakymą. Tie, kurie yra tvirtai įsitikinę savo atsakymu, turėtų iškelti ranką aukštai; tie, kurie tiksliai nežino, bet turi minčių, turėtų ištiesti ranką daugmaž juosmens lygmenyje; tie, kurie visiškai nesupranta, turėtų ranką laikyti nuleistą.

4. Apskaičiuokite ir garsiai įvardinkite, koks maždaug procentas dalyvių mano, kad tikrai žino atsakymą. Pakvieskite tuos grupės narius, kurie nėra įsitikinę savo teisumu, pasidalinti savo mintimis. Paprastai dalyviai ne iškart atspėja atsakymą, ir dažniausiai pateikia gan radikalių idėjų – tokių kaip kad vaiko tėvas nėra tikras tėvas; pažymėkite, kad šie atsakymai nėra teisingi.

5. Galiausiai pateikite atsakymą: priimamajame vaiką priima moteris. Atkreipkite dėmesį, kad grupės nariai klydo, kadangi turėjo kultūriškai nulemtų klaidingų išankstinių nuostatų moterų atžvilgiu. Paaiškinkite, kad išankstinės nuostatos ir stereotipai, dėl kurių yra paniekinami žmonių gebėjimai, sudaro prielaidas suteikti jiems mažiau galimybių ir tokiu būdu tampa kai kurių diskriminacijos formų priežastimi. Papasakokite pavyzdžių iš savo konteksto; taip pat galite pasinaudoti šiais pavyzdžiais: • Negatyvūs stereotipai apie tai, kad moterys yra „silpnoji lytis“, prisideda prie įvairių diskriminacijos lyties pagrindu formų: pavyzdžiui, moterims gali būti nesuteikiamos lygiavertės galimybės užimti vadovaujančias pozicijas darbe. • Kitas lyčių stereotipo pavyzdys susijęs su manymu, kad silpnumas yra netinkama vyrams savybė. Su tuo siejamas dažnesnis vyrų polinkis rizikuoti, rečiau ieškoti patarimų ar pagalbos. Manoma, kad tai gali iš dalies paaiškinti trumpesnę vidutinę vyrų gyvenimo trukmę ir didesnį polinkį sirgti tam tikromis gyvybei pavojingomis ligomis. Apibendrinkite primindami grupei, kad mums reikia būti sąmoningiems apie savo išankstines nuostatas ir jas kritiškai vertinti. Tai padės kurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą bei suplanuoti geresnius socialinius projektus.

64 I Aktyvūs piliečiai

1.5 metodas Matomos ir paslėptos mūsų tapatybės dalys (30 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka Dalyviai tyrinėja mintį, kad mes visi turime matomas ir paslėptas savo tapatybės bei kultūros dalis. „Smegenų šturmo“ būdu dalyviai sudaro matomų ir paslėptų savybių sąrašą bei svarsto, kokį poveikį tai gali turėti mūsų gyvenimui.

1. Metodo 1.1 „Aš ir mano tapatybė“ metu mes kitiems grupės nariams atskleidėme šį bei tą apie save. Pristatykite grupės nariams mintį, kad mes visi turime paslėptų ir matomų tapatybės dalių. 2. „Smegenų šturmo“ būdu su dalyviais į panašų į 16 iliustracijoje matomą trikampį sudarykite matomų ir paslėptų savybių sąrašą.

Pasirengimas ir priemonės Naudokite tapatybės ledkalnio piešinį (žr. 16 iliustraciją). 16 iliustracija: Tapatybės ledkalnis

Matoma

Apranga, kalba

Paslėpta

Vertybės ir įsitikinimai: lytis, galia, laikas, teisingumas, seksualumas, draugystė, santykiai, gamta, šeima, kuklumas ir t.t.

Kai atskleidžiama daugiau, tai gali padėti kurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 65

Apibendrinimas • Kaip manote, kokį poveikį tai, kad didžioji dalis mūsų tapatybės yra paslėpta, gali turėti (1) kuriant santykius su nepažįstamais žmonėmis ir (2) susipažįstant su kitos kultūros atstovu? Galimi atsakymų variantai: smalsumas, nesusipratimai ir kt. Ar kas nors gali pateikti pavyzdžių? • Pasidalinkite mintimi, kad tokia pati diagrama tinka apibūdinti ir mūsų kultūroms. Mūsų kultūros taip pat turi paslėptų ir matomų dalių. • Papasakokite grupės nariams, kad tada, kai skirtingos kurtūros susitinka, paslėptos dalys (esančios po paviršiumi) padidina netikėtų susidūrimų tikimybę. Apsvarstykite, kaip jums žinomi nesusipratimai, problemos ir / arba konfliktai yra susiję su paslėptomis kultūros dalimis.

17 iliustracija: Ledkalnių susidūrimas

• Pristatykite idėją, kad dėl to, kad daug dalykų yra paslėpta, mes dažnai susikuriame vaizdinį, kas gali slypėti po paviršiumi. Tad neretai remiamės savo išankstinėmis nuostatomis apie kitus žmones bei kultūras, o šios nuostatos gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą turinį. • Kritiškai vertindami savo išankstines nuostatas, užduodami klausimus ir atskleisdami apie save dalykus, slypinčius po paviršiumi, galime kurti pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą.

66 I Aktyvūs piliečiai

1.5 metodas (tęsinys) Alternatyvi eiga: gilinimasis į temą 1. Johari langas dalyviams suteikia galimybę kiek kitaip pamąstyti apie save bei suprasti, kaip svarbu atskleisti daugiau dalykų apie save kitiems ir gauti iš jų grįžtamąjį ryšį. 2. Papasakokite dalyviams, kad „ledkalnis“ mums padėjo suprasti, kad egzistuoja mūsų tapatybės dalys, kurių nemato kiti. O dabar mes analizuosime tai, kad kai kurios mūsų tapatybės dalys gali būti paslėptos ir nuo mūsų pačių. 3. Parodykite 18 iliustraciją ir pateikite jos paaiškinimą. Langas atstoja visą asmenybę, o keturios jo dalys gali būti apibūdinamos taip: –– atvira: asmenybės dalis, kuri yra pažįstama ir jums, ir kitiems žmonėms. Tai abipusio atvirumo dalis, kurią mes norėtume išplėsti. –– paslėpta: asmenybės dalis, kuri yra pažįstama jums, tačiau ji nėra atvira kitiems asmenims – taip pat kaip ir ledkalnio povandeninė dalis. Kartais yra geriau, kad tai, kas paslėpta, ir liktų nematoma, tačiau kurti pasitikėjimą vieni kitais, dialogą ir bendradarbiavimą yra paprasčiau, kai kitiems žmonėms atskleidžiame daugiau apie save.

–– paslaptis: šios jūsų asmenybės dalies nepažįstate nei jūs, nei kiti. Tai gali būti talentai ir gebėjimai, apie kuriuos jūs kol kas nežinote ir kurių dar nematė kiti. Tačiau tai visgi sudaro dalį jūsų asmenybės, tad vieną dieną tai gali iškilti į paviršių. Dalindamiesi informacija su kitais ir priimdami jų teikiamą grįžtamąjį ryšį galite sumažinti „aklųjų dėmių“ skaičių. Nuolat dalinantis ir gaunant grįžtamąjį ryšį, langas pamažu atsivers, ir kas žino, ką jūs galite savyje atrasti. (Autoriai Joseph Luft ir Harry Ingham.)

Apibendrinimas • Johari langą galite paprasčiausiai pristatyti, po to skirti laiko grupės narių klausimams ir atvirai diskusijai. Arba galite pakviesti dalyvius nupiešti savo asmenybės langus ir juos pristatyti bei gauti grįžtamąjį ryšį iš kitų dalyvių. • Tam, kad paskatintumėte pozityvų ir konstruktyvų grįžtamąjį ryšį, po Johari lango pristatymo galite panaudoti „Grįžtamojo ryšio teikimo“ metodų iš 3 modulio.

–– akla: asmenybės dalis, kuri yra pažįstama kitiems, tačiau nepastebima jums patiems. Pavyzdžiui, jūsų balso tonas, konfliktas, į kurį esate įsitraukę, ar geras jūsų asmenybės bruožas, kurio jūs nepastebite.

18 iliustracija: Johari langas

Žinomas asmeniui

Nežinomas asmeniui

Žinomas kitiems

Atvira

Akla

Nežinomas kitiems

Paslėpta

Paslaptis

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 67

1.6 metodas Didybės siena (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pasitikėjimas savimi. • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

4. Dalyviams skiriama erdvės kabinti ant sienos arba sudėti ant stalo nuotraukas, užrašus ir daiktus, kurie atspindi, kuo jie didžiuojasi. Vienai bendruomenei priklausančius dalykus kabinkite ant sienos greta, šalia padėkite atsineštiems daiktams skirtą stalelį.

Dalyviai aptaria, dėl ko didžiuojasi savo bendruomenėmis ir kultūromis. Jie tai užrašo, nupiešia ir pristato vieni kitiems, taip pat apžiūri kitų dalyvių parengtą „galeriją“ (žr. 35 pusl.).

5. Dabar dalyviai mišriomis grupelėmis po tris ar keturis turėtų apeiti „galeriją“ ir apžiūrėti kitų dalyvių darbus bei patys papasakoti, kodėl didžiuojasi savo bendruomene. Ką reiškia atsinešti daiktai ir užrašai, piešiniai? Duokite pakankamai daug laiko dalyviams domėtis, tyrinėti ir bendrauti.

Pasirengimas ir priemonės

Apibendrinimas

Dalyvių iš anksto paprašoma į seminarą atsinešti neididelį daiktą, iškarpą iš laikraščio ar straipsnį, kuris iliustruoja, dėl ko jie didžiuojasi savo bendruomene.

• Kaip dalyviai jautėsi metodo metu? Kodėl? Pavyzdžiui, „Buvo gera kalbėti apie tai, kuo didžiuojamės / Buvo sunku / Aš niekada nesusimąsčiau, kuo galiu didžiuotis“.

Eiga

• Ar buvo kokių nors panašumų / skirtumų grupelėse ar tarp grupelių? Pavyzdžiui, ar moterys, palyginti su vyrais, turėjo skirtingą požiūrį? Kokiais būdais galime pasiekti, kad skirtingi požiūriai būtų priimami lygiomis teisėmis?

Santrauka

1. Paklauskite dalyvių, ką jiems reiškia žodis „bendruomenė“. Užrašykite jų pasisakymus popieriaus rašymo lentai lape. Galimi atsakymų variantai: geografinė vietovė (vietovėje, regione, valstybėje ar tarptautiniu mastu) arba interesų bendruomenė, kurią sieja bendri bruožai, interesai, vertybės (moterys, jaunimas, islamas, verslas, menai) 2. Šiame metode galima dalyvauti arba individualiai, arba mažomis grupelėmis (vieną grupelę sudaro tos pačios bendruomenės nariai). Paprašykite grupelės narių apmąstyti klausimą: „Dėl ko aš didžiuojuosi savo bendruomene?“ 3. Atsakydami į klausimą dalyviai naudojasi savo atsineštais dalykais bei užrašo / iliustruoja savo atsakymus ant lapo popieriaus. Tai jie gali atlikti dirbdami arba po vieną, arba grupelėmis (jei dalyvių grupėje yra asmenų, priklausančių tai pačiai bendruomenei).

• Ar mes pakeitėme kokias nors nuomones apie bendruomenes, su kuriomis susitikome? • Ar pamatėme kažką įkvepiančio? Ar mes visi turėjome, kuo pasidalinti ir apie ką sužinoti? Paprašykite pateikti pavyzdžių. • Jei dirbame su bendruomenėmis, paveiktomis intensyvaus konflikto: ką mes sužinojome? Kas mus nustebino? • Ar yra kas nors, ką apie savo bendruomenes norėtume papasakoti globaliu mastu? • Ar yra dalykų, kuriuos mes norėtume sužinoti apie kitas pasaulio bendruomenes? • Ar bendraujant kilo idėjų asmeninėms ar bendruomenės iniciatyvoms, vedančioms į socialinį pokytį?

68 I Aktyvūs piliečiai

1.7 metodas Kultūros tyrinėtojai (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje. • Grupės formavimas ir bendradarbiavimas tarp dalyvių.

Santrauka Grupės nariai dirba komandomis ir tyrinėdami salę atranda ryšius su kitomis globaliomis kultūromis.

Pasirengimas ir priemonės A4 formato popierius.

Eiga 1. Padalinkite grupę į mažesnes grupeles po keturis. Kiekviena grupelė tampa „detektyvų komanda“. Kiekvienos „komandos“ misija yra salėje rasti kuo daugiau įrodymų apie globalius ryšius. Kiekviena „komanda“ turėtų surašyti rastus ryšius ir jų įrodymus ant popieriaus rašymo lentai lapo (8 minutės). 2. Paprašykite komandų sudėti savo lapus salės centre ir „pasivaikščioti po galeriją“. 3. Pakvieskite grupės narius išsakyti savo įžvalgas. Ar jie buvo nustebę, kiek ryšių atrado? Kodėl?

Apibendrinimas • Ar grupės nariai apsvarstė globalias įtakas madai, salės architektūrai, technologijoms ir kt.? • Globalių ryšių salėje pavyzdžiai apima ir maistą bei gėrimus: pavyzdžiui, pirmieji įrodymai apie kavos gėrimą buvo rasti Jemene. Arbata į Vakarus pirmą kartą buvo atvežta iš Kinijos XVII amžiuje. Technologijos: seniausia mums žinoma į popierių panaši medžiaga yra papirusas, naudotas Egipte. Seniausias žinomas spausdintas tekstas atrastas Kinijoje (naudoti medžio raižiniai).

Daugybė šiuolaikinių išradimų – tokių kaip elektros lemputė, telefonas, televizorius, kompiuteris ir automobilis – nebūtų buvę įmanomi, jei ne skirtingose šalyse ir žemynuose gyvenančių žmonių atradimai. • Paklauskite grupės narių, kodėl tiek daug ryšių su kitomis kultūromis galime rasti vienoje patalpoje. Pavyzdžiui, mūsų kultūros praeityje buvo susijusios, yra susijusios šiuo metu ir bus susijusios ateityje su kitomis kultūromis. Sąsajos gali apimti imperializmą ir kolonializmą, prekybą, bendradarbiavimą ir dalijimąsi. • Papasakokite grupės nariams, kad pokyčiai vyksta nuolat Mūsų kultūros nuolat keičiasi, reaguodamos į aplinkybes, įtakas ir pasirinkimus. Kaip Aktyvūs piliečiai mes pripažįstame, kad mes galime keistis arba patys daryti įtaką pokyčiams. • Paklauskite grupės narių: „Kadangi pokyčiai vyksta nuolat, ką iš savo kultūrų mes norėtume plėtoti ir dalintis su kitais, o kur norėtume matyti pokyčius?“ • Vėl pastebėkite, ar skiriasi / yra panašūs skirtingoms grupėms priklausančių dalyvių pasisakymai. Ar skirtingi žmonės nori skirtingų pokyčių?

Alternatyvi eiga: kūrybinis variantas Mes visi galime iš kitų kultūrų daug ko išmokti. Vienas iš būdų, kaip tai padaryti, – patyrinėti kitų aktyvių visuomenės veikėjų iš viso pasaulio istorijas. Jei grupės nariai gali naudotis internetu, galite jų paprašyti susiburti į tyrėjų grupeles. Kiekviena grupelė vakare turėtų paieškoti informacijos apie vieną iš toliau aprašomų visuomenės veikėjų, o ryte visiems trumpai, per tris minutes, pristatyti, ką sužinojo: • Mahatma Gandhis (Indija): galime sužinoti apie nesmurtinį pasipriešinimą ir politinę saviorganizaciją. • Kwame Nkrumah (Gana): galime sužinoti apie jaunimo ir nepriklausomybės judėjimus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 69

• Millicent Fawcett (Jungtinė Karalystė): galime sužinoti apie kampanijos už lygias moterų teises organizavimą.

• Augusto Boal’is (Brazil): galime sužinoti apie dalyvavimą bei kaip menai gali įgalinti ir būti pasitelkiami kovai su priespauda.

• Thomas Mann’as (Vokietija): galime sužinoti apie pagarbos žmogaus teisėms skatinimą.

• Berta Cáceres Flores (Hondūras): galime sužinoti apie vietinių gyventojų teisių gynimą ir aplinkosaugą.

• Rani Lakshmibai (Šiaurės Indija): galime sužinoti apie lyderystę ir kovą. • Malala Yousafzai (Afganistanas): galime sužinoti apie teisės į išsilavinimą moterims ir vaikams gynimą. • Martin’as Luther’is King’as (JAV): galime sužinoti apie pilietines teises. • Shirin Ebadi (Iranas): galime sužinoti apie kovą prieš diskriminuojančius įstatymus.

• William’as Wilberforce’as (Jungtinė Karalystė): galime sužinoti apie atstovavimą kitų žmonių teisėms ir atsidavimą savo pašaukimui. • Leymah Gbowee (Liberija): galime sužinoti apie moterų saugumo siekį ir jų dalyvavimą kuriant taiką. • Nelson’as Mandela (Pietų Afrikos Respublika): galime sužinoti apie pasipriešinimą, kovą ir atlaidumą.

Toliau pateikiame keletą atvejų analizių, kuriose tyrinėjami kultūrų pokyčiai. Kokių dar kultūrų kaitos pavyzdžių galite pateikti, remdamiesi savo bendruomenių patirtimi?

Pirmojo atvejo analizė Kultūra formuoja žmones, o žmonės formuoja kultūrą (Kinija) Ge Youli augino seneliai ir teta XX a. aštunto dešimtmečio Šanchajuje. Abi moterys atkakliai siekė užauginti ją „tikra mergaite“. Jos močiutė mokė asmeniniu pavyzdžiu, be nusiskundimų atlikdama visus namų ruošos darbus – skalbdama drabužius, plaudama indus, gamindama valgyti ir tvarkydama namus, – kai jos senelis (tuo metu jau pensininkas) beveik niekuo nepadėdavo. Ge Youli teta niekada neleisdavo jai triukšmauti valgio metu ir nuolat labai aiškiai nurodinėdavo, koks elgesys yra tinkamas mergaitei. Skaniausias maistas visada būdavo paliekamas Ge Youli broliui. Jam buvo leidžiama kasdien po pamokų žaisti lauke, bet jai būdavo liepiama būti namuose ir mokytis siūti ar padėti močiutei gaminti valgyti. Ji nuolat jautė spaudimą „elgtis kaip mergaitei“

ir visą laiką save tramdyti ir riboti. Ge Youli tam priešinosi, kai tik galėjo, tačiau negalėjo iki galo suprasti ar nusakyti, kas buvo ne taip. Užaugusi ji suprato, kad jos situacija nebuvo išskirtinė ir kad daug kitų moterų kitose šalyse patyrė tokius pat griežtus reikalavimus. Ji tapo moterų teisių gynėja ir aktyviai dirbo, kad pakeistų Kinijoje bei kitur vyraujančias normas. Jos pavyzdys rodo, kaip kultūrinės normos gali būti perduodamos per lyčių stereotipus. Tai taip pat rodo, kad žmones ne tik paprasčiausiai pasiduoda savo aplinkai, tačiau ir bando ją pakeisti, ir tai darydami netgi kuria naujas kultūrines normas. (Šaltinis: BRIDGE, Gender and Cultural Change)

70 I Aktyvūs piliečiai

Antrojo atvejo analizė Pakistanas ir muzika autorius Sumrah Ahmad Pakistanas yra žinomas dėl savo kultūros įvairovės. Gyvendami vienoje šalyje mes galime patirti daug skirtingų kultūrų, nes joje gyvena daug skirtingų bendruomenių, religinių sektų ir ideologijų. Muzika yra svarbus ir reikšmingas mūsų kultūros elementas. Kiekviena Pakistano provincija turi ir savitą bei skirtingą nuo kitų provincijų kultūrinę muziką. Pakistano muzikos grožis pasireiškia tuo, kad ji sugeria muzikinius elementus iš skirtingų kultūrų ir kuria naujas muzikos formas suteikdama savitų atspalvių. Pavyzdžiui, kartu su klasika, gazeliu, sufijų muzika, folkloru ir Qawwali galima girdėti pop muziką, roką ir hip-hopą.

Be to, turime ir tradicinę pop, roko muziką, pavyzdžiui, Sufi roką, kuri yra tradicinės Pakistano ir vakarų muzikos mišinys. Po nepriklausomybės atgavimo mūsų tradicinėje muzikoje atsispindėjo daug elementų iš Pietryčių Azijos, indų muzikos. Dabar, globalių kontaktų epochoje, mūsų muzikantai atnaujino muziką suteikdami jai globalių prieskonių. Todėl šiandien mes mėgaujamės puštūnų popso, pandžabų hiphopo, sindų džiazo ir beludžių roko.

Trečiojo atvejo analizė Tragiškas susitikimas: portugalų tyrinėtojas susiduria su Tupi indėnais 1500-ųjų metų kovo mėn. (Brazilija) „Jie nedirba žemės ir neveisia galvijų, neturi jaučių ar karvių, ar kitų naminių gyvulių. Jie ir nevalgo nieko, išskyrus tuos maniokus (grūdus)... ir sėklas bei vaisius, kuriuos jiems teikia žemė ir medžiai. Visgi jie stipresni ir geriau įmitę nei mes...

Apraše pastebimas įdomus nustebimo ir susižavėjimo mišinys, kiek prislopintas pranašumo jausmo. Deja, niekur nėra užfiksuota, ką Tupi genties indėnai manė apie savo keistus svečius. Cabralio misija buvo užkariauti ir kolonizuoti, siekiant išplėsti Portugalijos turtus.

[Jie] šokinėjo ir šoko su mumis pagal mūsų tambūrų muziką taip, tarsi jie būtų mums žymiai geresni draugai nei mes jiems...“ Pedro Alvares Cabral, 1500 m. kovas.

Per keletą metų ketvirtadalis visų Tupi indėnų buvo paversti vergais ir priversti dirbti cukraus plantacijose. Dauguma jų mirė dėl alinančių darbo sąlygų ar nuo ligų, kurios atkeliavo į dabartinės Brazilijos teritoriją iš Europos.

Cabralis pirmasis istorijoje aprašė europiečių susitikimą su Pietų Amerikos vietiniais gyventojais. Šis susitikimas vyko Europos kolonijinės ekspansijos metu.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 71

Ketvirtojo atvejo analizė Svarbu ne ką pasakai, o kaip tai pasakai... feisbuke 1964-aisiais Marshall McLuhan išsakė mintį, kad tai, kaip mes komunikuojame (per televiziją, radiją, knygas, internetu, susitikę ir t.t.) gali turėti didžiulės įtakos tam, kaip vystosi visuomenė. Jo teigimu, televiziją mes tik stebime, dėl to ji skatina pasyvų vartojimą. Šiandien socialiniai tinklai yra labiau įtraukiantys. Tačiau jie, kaip ir televizija, taip pat siūlo savitą bendravimo su pasauliu būdą. Tai vaizdinė patirtis, paremta tuo, jog yra dalinamasi asmenine informacija; mes bendraujame su kitais daugybe temų, mažais „kąsnio dydžio“ gabalėliais, siunčiame virtualius bučinius ir apkabinimus, gauname naujienas ir nuolatinius kvietimus prisijungti prie naujų grupių.

Visa tai paveikia mūsų mąstymo ir bendravimo būdą, skatina tam tikrų kultūrinių vertybių paplitimą. Medijose moterys dažnai vaizduojamos kaip puoselėjančios namus ar besirūpinančios kitais, priklausomos nuo vyrų ar kaip jų dėmesio objektai; vyrai taip pat patiria stereotipizavimą: tie, kurie rūpinasi namais, globoja kitus ar priešinasi smurtui, gali būti žeminami. Toks vaizdavimas gali paveikti visuomenės narių lūkesčius ir supratimą apie moteris ir vyrus, o tai gali pakenkti jų gerovei ir riboti galimybes, trukdyti panaudoti savo potencialą ir prieiti prie reikalingų išteklių.

Penktojo atvejo analizė Pelno siekimo principas Daug didelių drabužių gamybos kompanijų buvo apkaltintos tuo, kad gamindamos savo produkciją išnaudoja darbuotojus pažeisdami jų teises. Šie darbuotojai dirba fabrikuose, esančiuose skurdesnėse šalyse. Išnaudojimas reiškia tai, kad darbuotojai dirba labai daug, tačiau uždirba itin mažai, nepriklausomai nuo to, koks yra įstatymais nustatytas minimalus darbo užmokestis. Kai kuriose šalyse pažeidžiant įstatymus šiam darbui išnaudojami vaikai, fabrikuose naudojamos pavojingos medžiagos ir įranga, o darbuotojų pasipriešinimas gali būti slopinamas brutalia jėga.

Tokie fakbrikai yra pavyzdys tokio verslo, kai netaikant jokių kitų principų pelno siekimas gali vesti prie didelio masto išnaudojimo. Pakeisti šią situaciją nacionaliniu mastu gali būti sunku, kadangi darbai yra žmonėms reikalingi, o įmonės grasina perkelti fabrikus į kitas šalis. Globalūs susitarimas, kuriais reikalaujama daugiau skaidrumo ir geresnės stebėsenos, gali padėti kovoti su išnaudojimu ir užtikrinti, kad fabrikai taiko ne tik pelno siekimo principą.

72 I Aktyvūs piliečiai

1.8 metodas Biologinė ar socialinė lytis? (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms –– gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas. • Sąmoningumas.

Santrauka Metodas skatina dalyvius apsvarstyti, kaip kultūra gali paveikti mūsų nuostatas ir kokias pasekmes tai gali turėti visuomenei.

Pasirengimas ir priemonės Lipnūs lapeliai, popierius rašymo lentai.

Eiga 1. Paklauskite grupės narių, ar jie supranta, koks yra skirtumas tarp terminų „biologinė lytis“ (angl. sex) ir „socialinė lytis“ (angl. gender). 2. Paaiškinkite jiems, kad biologinė lytis yra nustatoma pagal biologinę mūsų kūno sandarą, o socialinė lytis yra socialinė kategorija, ji susijusi su tuo, kaip visuomenėje yra konstruojami lyčių santykiai (tiek vyrų ir moterų, tiek kitos lytinės tapatybės žmonių – vert. past.). Pasistenkite, kad dalyviai šiuos paaiškinimus matytų viso metodo metu. Pakvieskite dalyvius paimti po keturis lipnius lapelius: du turėtų būti vienos spalvos, du kitos (skirtingų spalvų vyrams ir moterims). Dalyviai turėtų užrašyti du dalykus (po vieną ant kiekvieno lapelio) ant „vyriškų“ lapelių, kas, jų manymu, yra būdinga vyrams, ir du dalykus, kas yra būdinga moterims. 3. Ant sienos pakabinkite du popieriau rašomajai lentai lapus. Vieno lapo viršuje parašykite „Biologinė lytis“, ant kito – „Socialinė lytis“. Pakvieskite dalyvius suklijuoti savo lipnius lapelius ant šių lapų.

4. Kai dalyviai suklijuos lipnius lapelius, sugrupuokite juos (jei juose parašyta tas pats), tačiau neperkelkite jų nuo vieno lapo ant kito. 5. Pradėkite nuo lapo, ant kurio parašyta „Biologinė lytis“. Garsiai perskaitykite aštuonis – devynis teiginius (jei teiginiai kartojasi, juos praleiskite) ir paklauskite grupės: „Ar tai susiję su biologija, ar su kultūra?“ 6. „Biologinės lyties“ srityje tarsi tikėtumėtės rasti biologinius faktus – tokius kaip „vyrai negimdo vaikų“ ar „moterys gali maitinti kūdikius krūtimi“, tačiau paprastai ant šio lapo bus pakabinta ir su kultūra susijusių teiginių – pavyzdžiui, „vyrai yra tvirti“, „moteris yra namų dvasia“ ir panašiai. Aptarkite šiuos teiginius su grupės nariais ir, kai reikia, perkelkite juos ant kito lapo. Jei atvejis neaiškus, pakabinkite lapelius tarp lapų. 7. Atlikite tokią pat procedūrą su „Socialinės lyties“ lipniais lapeliais. Paprastai metodo pabaigoje dauguma lipnių lapelių atsiduria ant „Socialinės lyties“ lapo.

Apibendrinimas • Paklauskite grupės narių: „Ką, jūsų nuomone, tai pasako apie mūsų įsivaizdavimus apie vyrus ir moteris?“ Tai yra, mūsų nuostatos daugiausia yra pagrįstos kultūrinėmis prielaidomis. • Paklauskite dalyvių, ar, jų nuomone, lipnių lapelių spalvos, pasirinktos vyrams ir moterims, buvo tinkamos. Pažymėkite, kad kultūrinės nuostatos apima netgi tam tikrų spalvų siejimą su lytimis. • Koks, mūsų manymu, yra šių nuostatų vyrų ir moterų atžvilgiu poveikis? Galimi atsakymai: jos padeda sustiprinti socialinius vaidmenis; jos apsunkina situaciją, jei neatitinki šios kategorijos; jos trukdo pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, ypač moterims; jos skatina nelygiavertį galios pasiskirstymą.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 73

• Papasakokite grupei, kad lyčių vaidmenys skirtingose visuomenėse, kultūrose, skirtingais laikotarpiais labai skiriasi. Pavyzdžiui, iš 224 vieno tyrimo apimtų kultūrų penkiose valgį gamino tik vyrai, o 36-iose namus statė tik moterys. Kai kuriose kultūrose priimta, kad vyrai lieka rūpintis namais, o moterys yra atsakingos už finansus, moterys paveldi turtą, o vyrai ne. • Priminkite grupei, kad šiame metode mes kalbėjome apie lytinę tapatybę ir su tuo susijusias kultūrines prielaidas. Tačiau visi žinome, kad turime daug kitų tapatybių, ne tik lytinę. • Paklauskite grupės: „Apie kokias kitas grupes mes darome kultūrines prielaidas ir koks tokių prielaidų poveikis?“ Galimi atsakymų variantai: mes manome, kad vyresnių žmonių nuomonės bus vertingesnės už jaunų žmonių nuomonę, jauną amžių siejame su didesniu polinkiu nusikalsti, ir panašiai.

• Papasakokite grupės nariams, kad žmonių apie kitas tapatybes ir kultūras susikurtos išankstinės nuostatos paveikia tai, kaip su mumis yra elgiamasi, taip pat galimybes ir iššūkius, su kuriais susiduria įvairioms grupėms priklausantys asmenys. Dėl šios priežasties mums – kaip jauniems žmonėms, kaip moterims, kaip tam tikros tautybės ar etninės grupės atstovams – nuolat tenka įveikti kliūtis, kylančias iš to, kaip mus priima. • Pakvieskite dalyvius būti sąmoningus apie savo susikuriamas išankstines nuostatas ir poveikį, kurį šios nuostatos turi kitiems asmenims. (Šis metodas perimtas iš Jungtinių Tautų gyventojų fondo (angl. UNFPA) mokymų.)

74 I Aktyvūs piliečiai

1.9 metodas Kas, aš? (45 minutės)

Mokymosi rezultatai Apibendrinimas • Pagarba skirtingoms perspektyvoms –– gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas. • Sąmoningumas.

Santrauka Kitas būdas apmąstyti išankstines nuostatas yra sutelkti dėmesį į tai, kaip jos paveikia mus kaip asmenybes. Kiekvienas dalyvis ant lapo popieriaus užrašo ar nupiešia kažką, kas atspindi, kaip jie mato save, o kitoje lapo pusėje – kaip, jų nuomone, juos mato kiti.

Pasirengimas ir priemonės Ant atskirų popieriaus lapų išspausdinti ar užrašyti klausimai.

Eiga 1. Kiekvienas dalyvis paima po A4 formato popieriaus lapą. Vienoje lapo pusėje jie nupiešia ar užrašo kažką, kas atspindi, kaip jie mato save. Kitoje lapo pusėje jie nupiešia ar užrašo, kokias, jų nuomone, prielaidas apie juos susidaro kiti žmonės. Iš anksto pasakykite dalyviams, kad vėliau jų bus prašoma papasakoti apie savo lapus porose. 2. Dalyviai porose papasakoja apie abi savo lapų puses tiek, kiek jie jaučiasi norintys pasakoti. 3. Kodėl tarp abiejų pusių yra skirtumas? Galimi atsakymų pavyzdžiai: žmonės nežino, ką aš iš tikrųjų mėgstu; nesusipratimai; skirtingi požiūrio taškai. 4. Kokia tokių prielaidų darymo vertė ir galimos rizikos?

• Kai su kuo nors kalbamės, tie žmonės susidaro nuomonę apie mus. Mes taip pat susikuriame nuomonę apie tuos, su kuriais bendraujame. Šios mūsų susikurtos nuomonės paveikia tai, kaip mes bendraujame, taip pat – ir galimybes bei iššūkius, su kuriais susiduria kiti. • Mūsų apie save pačius susidaryta nuomonė yra labai svarbi. Įvairiose kultūrose ir tarp įvairių žmonių yra paplitęs manymas, kad mes arba nebeturime, ko mokytis, arba neturime, kuo pasidalinti su kitais. Abi šios nuomonės apsunkina mokymosi ir pasitikėjimo bei tarpusavio supratimo kūrimo procesą. • Pasidalinkite su grupe, kad ugdydami savo sąmoningumą bandydami geriau suprasti, kaip mūsų nuomonės paveikia kitus, galime apsvarstyti šiuos klausimus: –– Kaip apie save susidaryta nuomonė jus įgalina ir kaip ji jums trukdo? Atsakymo pavyzdys: „Mano geriausias draugas mane visada drąsina bandyti pasiekti tai, ko noriu.“ –– Kaip kitų žmonių apie jus susidaryta nuomonė jus įgalina arba jums trukdo? –– Kaip jūsų apie kitus žmones susidaryta nuomonė juos įgalina arba jiems trukdo? • Užbaikite šią dalį paaiškindami dalyviams, kad prielaidų ir nuomonės apie kitus susidarymas yra normalu, ir dažniausiai mes net nekreipiame į tai dėmesio, tačiau mūsų nuomonės paveikia mus ir kitus žmones. • Būkime labiau sąmoningi apie savo turimas išankstines nuostatas ir jų poveikį; mes sprendžiame, kaip elgtis su turimomis prielaidomis. • Dažnai tai, kaip save matome mes, skiriasi nuo to, kaip mus mato kiti. Konstruktyvaus grįžtamojo ryšio teikimas ir priėmimas yra labai svarbus įgūdis. Šis metodas gali tapti puikia įžanga Johari lango, grįžtamojo ryšio ir dialogo tyrinėjimui (žr. 18 iliustraciją, 66 pusl.).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 75

1.10 metodas Įrėminimas ir rėmų keitimas (90 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga, pirmas etapas • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka Šis metodas skirtas dalyviams, turintiems nemažai žinių ir patirties. Dalyviai išgirs rėmų teoriją, reflektuos, kas daro įtaką mūsų požiūriams į vienus ar kitus dalykus, numatys, kokiais būdais galima žiūrėti iš skirtingų perspektyvų, ir aptars, kodėl tai svarbu kuriant pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą bei planuojant socialinį projektą. Pradedama nuo pristatymo su klausimais ir atsakymais bendrame rate. Po pristatymo dalyviai atlieka kūrybinę užduotį ir kuria savo rėmus. Darbas baigiamas diskusija bendrame rate.

Pasirengimas ir priemonės PowerPoint pristatymas su pagrindine informacija, probleminiai klausimai. 19 iliustracija: Rėmelis

1. Papasakokite grupei, kad kai mes žvelgiame į mus supantį pasaulį, mes visada viską matome iš tam tikros perspektyvos, požiūrio taško. Kai ką (kas patenka į mūsų matymo „rėmus“ – vert. past.) matome gerai, o kai kas lieka „už kadro“. Galite padėti dalyviams įsivaizduoti šį pasakymą priešais veidą sudėdami rankas taip, kad sudarytumėte rėmelį, arba naudodami iš popieriaus pasidarytą rėmą, panašų į pavaizduotą 19 pav. 2. Paimkite nuotrauką – pateikiamą 20 pav. ar panašią – ir sukarpykite ją. Nuotrauką karpykite taip, kad būtų aišku, jog norėdami suprasti, kas joje vaizduojama, turime pamatyti bendrą vaizdą. 3. Padalinkite dalyvius į grupeles ir kiekvienai jų įteikite po vieną nuotraukos dalį. Paprašykite jų pasvarstyti, apie ką yra visa nuotrauka. 4. Pakvieskite grupeles pasidalinti savo mintimis su visais. Grupės nariai pateiks skirtingas mintis apie tai, kas vaizduojama nuotraukoje. 5. Paprašykite grupės narių sudėti visas daleles į visumą, kad išeitų bendras vaizdas, ir aptarkite, kaip jie dabar mano, kas yra vaizduojama nuotraukoje. 6. Jie vis dar gali nesutarti dėl nuotraukos prasmės. Pasakykite dalyviams: „Pirmiausia visi turėjo po atskirą dėlionės dalį, tačiau dabar mes turime visą dėlionę – o ar matome išsamų vaizdą? Ar dabar mes turime bendrą nuomonę apie tai? Kodėl / kodėl ne? 7. Tiesa ta, kad kiekvienas iš mūsų gyvenime turime po dalelę dėlionės. Kiekvienas turime savo požiūrio tašką ir kaip Aktyvūs piliečiai galime pamatyti išsamesnį vaizdą, nes per dialogą tyrinėjame skirtingas realybes. 8. Kai apie ką nors galvojame, mums svarbu atkreipti dėmesį, kas patenka į mūsų „rėmą“, o kas lieka už jo ribų.

76 I Aktyvūs piliečiai

1.10 metodas (tęsinys)

20 iliustracija: Nuotrauka sukarpymui

Eiga, antras etapas – paviršiniai ir gilūs rėmai 1. Paprašykite dalyvių pasižiūrėti į 21 iliustraciją. Paklauskite jų, kokius jausmus ir mintis jiems sukelia „Audros debesys“. 2. Pastebėkite, kad kultūros ir emocijų paveikti, mes tokiems vaizdams suteikiame skirtingas prasmes. Žmonės iš vietovių, ilgai kentėjusių nuo sausros, vaizdą susies su viltimi ir nauja pradžia, o kitų vietovių gyventojai gali tai susieti su šalčiu ir žala kažkieno nuosavybei. 3. Papasakokite grupės nariams, kad mūsų „rėmai“ gali būti dvejopi: „gilūs rėmai“ (mūsų supratimas apie pasaulį) ir „paviršiniai rėmai“ (frazės ir šūkiai, kuriuos vartojame). 4. „Gilūs rėmai“ susiję su mūsų įsivaizdavimu apie pasaulį ir su tuo, kaip mes jį paaiškiname. Pateikite „gilių rėmų“ pavyzdžių: „Žmogus yra aukščiau gamtos“, „Krikščionys yra aukščiau nekrikščionių“, „Mokslas yra tiesiausias kelias į tiesą“. Pakvieskite grupės narius pateikti daugiau pavyzdžių.

5. „Paviršiniai rėmai“ susiję su skatinimu pasirinkti tam tikrą požiūrį. Pateikite pavyzdį – sakykime, „Karas su terorizmu“ yra šūkis, vartotas JAV, siekiant pateisinti agresyvų atsaką rugsėjo 11osios atakoms. Paklauskite dalyvių, kokį požiūrį skatina pasirinkti šis „rėmas“. 6. Pateikite pavyzdį iš savo gimtosios kalbos – pavyzdžiui, tinka toks pasakymas kaip „žemė motina“. Paklauskite grupės narių: „Kas norima pasakyti šia fraze?“ Paprašykite grupės narių pateikti kitų pavyzdžių. 7. Pasakykite grupei, kad „rėmai“ egzistuoja visur. Šiame seminare vartota upės metafora yra „paviršinis rėmas“, skirtas padėti suprasti mokymosi kelionę. Mes taip pat vartojame tokias frazes kaip „gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas“, kadangi siekiame išmokti neskubėti susidaryti nuomonės apie kokią nors situaciją ar žmogų. Mes galėjome vartoti ir kitokį „rėmą“ – pavyzdžiui, „stereotipų kūrimas“. Netgi 21 iliustracijos pavadinimas „Audros debesys“ yra rėmas, kuris tarsi siūlo mintį, jog nuotrauka yra apie debesis, o ne apie laukus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 77

ÂŠ Mat Wright

21 iliustracija: Audros debesys

78 I Aktyvūs piliečiai

1.10 metodas (tęsinys) Eiga, trečias etapas 1. Paprašykite dalyvių susėsti poromis. Poroms duodama tokia užduotis: • Pagalvokite apie kokius nors „gilius rėmus“, kurie atstovauja konkrečiam požiūriui į pasaulį; • Suprojektuokite ir sukurkite šiuos „rėmus“, atspindinčius jūsų pasirinktą požiūrio tašką. Tam galite naudoti A4 formato popierių ir iškarpas iš žurnalų, kitas prieinams priemones. Rėmas turi būti suprojektuotas taip, kad per jį būtų galima pažiūrėti (tai yra, reikia iškirpti tinkamą formą iš popieriaus) (20 minučių); • Tam fasilitatorius gali parodyti iš anksto sukurtą pavyzdinę formą. 2. Kai dalyviai grupelėse sukurs savo rėmelį, pakvieskite juos susėsti kartu su trimis kitomis poromis ir papasakoti, koks yra jų pasirinktas dizainas ir kokį požiūrį į pasaulį jis atspindi (15 minučių). 3. Pakvieskite dalyvius apsikeisti rėmeliais. Dabar pasirinkite vieną iš toliau užrašytų probleminių klausimų ir sukurkite šūkį kampanijai šiuo klausimu. Kampanija būtų skirta žmonėms su panašiu požiūriu, kaip ir tas, kuriam atstovauja jų turimas rėmelis (10 minučių). –– jaunimo aktyvaus dalyvavimo skatinimas; –– aplinkos apsauga; –– kova su diskriminacija lyčių pagrindu; –– visuomenės sveikatos gerinimas; –– taikos kūrimas konflikto zonoje. Pavyzdys: „Jaunimas – mūsų nepakankamai įvertintas turtas. Investuokime jį!“ Šiame pavyzdyje Pasaulio bankas perteikia jaunimo dalyvavimo problemą žvelgdamas per ekonominį rėmelį. 4. Pakvieskite poras pristatyti savo šūkius bendrame rate.

5. Paklauskite grupės narių: „Kaip tai gali būti naudinga, pradedant dialogą arba planuojant socialinį projektą?“ Tai padeda mums atvirai pasisakyti apie rėmus, kuriuos ir mes patys, ir kiti atsineša į pokalbį. Taip mes galime pažvelgti į problemas iš skirtingų perspektyvų ir kreiptis į žmones, kuriuos norime paveikti, jiems priimtinu būdu. Tai taip pat mus įgalina būti labiau sąmoningus apie tai, kaip mus paveikia kalba, ir numatyti, kokius požiūrius mes sustipriname per tai, kaip mes bendraujame. 6. Galiausiai, kokia rizika kyla, kai, pavyzdžiui, kalbame apie aplinkosaugą grynai tik iš ekonominės perspektyvos ar skatiname jaunimo aktyvų dalyvavimą naudodami gangsterių reperių nuotraukas? 7. Gali būti, kad stiprinate rėmus (ir vertybes), kurie ilgainiui neigiamai paveiks šią problemą ir platesnę visuomenę. 8. Šis metodas taip pat gali būti gera įžanga į interesų atstovavimo metodus. Pastaba fasilitatoriams: kai pristatysite rėmų teoriją, galite pakviesti dalyvius „pakeisti rėmus“ žvelgiant į tai, kaip jie mato tam tikrą problemą ar apie ją kalba. Norėdami vizualiai parodyti šį metodo naudojimo principą, paprasčiausiai suformuokite „rėmą“ pirštais ir pakeiskite žiūrėjimo kampą. Rėmai yra svarbūs ir patiems fasilitatoriams. Tai, kaip suformuluojate klausimus, įrėmins tai, kaip grupė mąstys ir reaguos.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 79

1.11 metodas Išankstinių nuostatų galia (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Sąmoningumams.

–– kartais mes pradedame bendrauti grupėse, kurių narių nuostatos gali pasirodyti visiškai skirtingos;

• Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka

Metodu dalyviams pristatoma išankstinių nuostatų idėja ir tyrinėjama, kaip išankstinės nuostatos paveikia mūsų elgesį. Metodas padeda dalyviams pasirinkti nuostatas, kurios mūsų elgesį paveiks skirtingai. Dalyviai tyrinėja išankstinių nuostatų prasmę ir įtaką.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

–– tad išankstinės nuostatos gali būti skirtingos, ir mes esame laisvi nuspręsti, kurių iš jų mes norime laikytis.

Alternatyvi eiga 1. Antras žingsnis sudaro grupės nariams galimybę išankstines nuostatas patyrinėti detaliau. 2. Kiekvienas dalyvis gauna po A4 formato popieriaus lapą. Vienoje pusėje jie parašo ar nupiešia kažką, atspindintį, kaip jie mato save. Kitoje pusėje jie parašo ar nupiešia išankstines nuostatas, prielaidas, kurias kiti asmenys daro jų atžvilgiu.

Eiga

3. Aptarkite šias dvi lapų puses poromis.

1. Pradėkite paklausdami dalyvių, kas, jų nuomone, yra išankstinės nuostatos. Apibendrinkite šią trumpą diskusiją tokiais teiginiais:

4. Kaip manote, kokias išankstines nuostatas kiti yra susikūrę apie jus?

–– kartais mes manome, kad geriausia yra neturėti išankstinių nuostatų. Tačiau tiesa ta, kad visi žmonės jų turi, ir tai nėra gerai ar blogai, taip tiesiog yra; –– mes neprivalome visą laiką žinoti, kokios yra mūsų išankstinės nuostatos. Tačiau jei norime kurti pozityvų kontaktą su kitais žmonėmis ir kultūromis, mums reikia susimąstyti apie išankstinių nuostatų prigimtį ir išmokti jas išskirti. 2. Kokias išankstines nuostatas jūs turėjote, kai atvykote į šį renginį? Šioje diskusijos dalyje jums bus svarbu išryškinti šiuos aspektus: –– mūsų turimos išankstinės nuostatos paveikia tai, kaip mes žvelgiame į situaciją ir kaip elgiamės būdami joje;

5. Kokias išankstines nuostatas kitų žmonių atžvilgiu turime mes? 6. Kuo vertingos ir kuo rizikingos yra išankstinės nuostatos? 7. Kodėl mums, kaip Aktyviems piliečiams, yra svarbu gebėti kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas? 8. Pakvieskite dalyvius pasidalinti idėjomis, kaip būtų galima kalbėti apie išankstines nuostatas asmeniškai ir mūsų bendruomenėse. Pavyzdžiui, kai kurie būdai kalbėti apie išankstines nuostatas lyčių atžvilgiu gali apimti neteisingo vaizdavimo medijose kritikavimą ar užtikrinimą, kad ugdymo programos apima kritišką stereotipų įvertinimą, teigiamų pavyzdžių viešinimą ar užtikrinimą, kad priimant sprendimus yra suteikiamos lygiavertės galimybės dalyvauti toms grupėms, kurios iki šiol buvo atstovaujamos nepakankamai.

80 I Aktyvūs piliečiai

1.11 metodas (tęsinys) Apibendrinimas • Kai kalbamės su kokiu nors žmogumi, jis pastebi kažką mumyse ir taip susidaro savo nuomonę. Mes taip pat darome prielaidas apie žmones, su kuriais bendraujame. Mūsų kuriamos prielaidos paveikia tai, kaip mes elgiamės. • Galia nuspręsti, kurių prielaidų laikytis, priklauso mums. • Kai kuriose bendruomenėse būna paplitusi išankstinė nuostata, kad mes arba neturime, ko mokytis, arba neturime, kuo pasidalinti su kitais. • Užbaikite sesiją įsitikindami, kad dalyviai supranta, jog turėti išankstinių nuostatų yra normalu; mes dažniausiai į jas net nekreipiame dėmesio; tai mes nusprendžiame, kaip elgtis su turimomis išankstinėmis nuostatomis, kiek tvirtai jų laikytis, ir mes galime nuspręsti jas vertinti kritiškai. • Pasakykite dalyviams, kad nuostatos, kurių jūs pakviesite juos laikytis tvirtai – tai pagarba, geranoriškumas ir geri ketinimai.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 81

1.12 metodas Kultūrinio bagažo tyrinėjimas (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms – smalsumas. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį.

Santrauka Dalyviai piešia piešinius, atspindinčius jų kultūrinį bagažą (tai, ką perimame iš savo kultūros ir kas paveikia mūsų požiūrį). Piešiniai pristatomi grupėje ir aptariami.

4. Grįždami į salę, dalyviai palieka savo „lagaminą“ prie durų, piešiniu į apačią. Fasilitatoriai atsitiktiniu būdu pasirenka keletą „lagaminų“ (arba suorganizuoja pasivaikščiojimą po galeriją) ir patyrinėja juos: –– kas juose parašyta; –– kodėl tie dalykai buvo įvardinti kaip kultūrinis bagažas;

A4 formato popierius, rašikliai.

–– iš kur tai kyla. Pavyzdžiui, tam tikros kultūrinės plotmės, istorijos, religijos, kolonijinės ekspansijos, okupacinės patirties, politikos, revoliucijos, evoliucijos, nacionalinio charakterio, lyčių stereotipų ar išankstinių nuostatų;

Eiga

–– ar tai iš esmės pozityvu, ar negatyvu;

Pasirengimas ir priemonės

1. Aptarkite grupės narių išsakytus teiginius apie tai, kaip efektyviai dirbti su įvairove. Pristatykite idėją, kad „kultūrinio bagažo“ pripažinimas gali mums padėti efektyviau megzti pokalbį su kitokiais nei mes patys. 2. Pristatykite „kultūrinio bagažo“ idėją: tai yra dalykai, kuriuos perimame iš savo kultūros ir kurie paveikia mūsų požiūrį. Galbūt tie dalykai kilę iš istorijos, religijos, okupacijos patirties, politikos, nacionalinio charakterio – jie gali mus paveikti tiek teigiama, tiek neigiama linkme. Fasilitatoriai gali papasakoti pavyzdžių iš savo pačių gyvenimo – pavyzdžiui, „Mano kultūroje labai vertinama vyresnių žmonių išmintis“, „Mano kultūroje nepriimta pernelyg girtis savo pasiekimais.“ 3. Pakvieskite dalyvius pasiimti popieriaus ir rašiklį ir išeiti iš salės. Jiems duodama dešimt minučių nupiešti lagaminą su trimis ar keturiais žodžiais ar piešiniais, kurie atspindi jų pačių kultūrinį bagažą.

–– ar tai kada nors trukdo, užkerta kelią blaiviai spręsti, paveikia sprendimus ar lemia atskirtį. 5. Fasilitatorius pakviečia grupės narius apsvarstyti, kaip mūsų kultūrinio bagažo pripažinimas gali padėti bendrauti su žmonėmis, kurie yra skirtingi nei mes patys.

82 I Aktyvūs piliečiai

1.13 metodas Pagarba skirtumams (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį.

5. Grupelės nariai turėtų pasidalinti savo patirtimis, o tada kartu aptarti, kas prisidėjo prie teigiamo rezultato. Kokie veiksniai sukėlė teigiamus rezultatus, kuriuos prisiminė dalyviai? Paprašykite grupelės narių, kad jie išlaikytų šias istorijas konfidencialias.

Santrauka Apibendrinimas Po to, kai aptarsime save ir savo bendruomenes, šis metodas padės žengti žingsnį toliau: į darbą su skirtingais požiūriais ir perspektyvomis.

• Po 15 minučių sukvieskite dalyvius atgal į bendrą ratą ir užduokite klausimą: „Kas gali jus paremti dirbant su įvairove?“

Dalyviai pasidalina teigiama patirtimi, kai susidūrė su skirtumais, ir tyrinėja, kas padeda gerai dirbti su įvairove.

• Pabandykite sulaikyti dalyvius nuo paprasčiausių savo istorijų perpasakojimų, užduodami tokius klausimus, kurie taip pat sutelks jų dėmesį į tai, kas gerai veikia:

Pasirengimas ir priemonės Popierius rašymo lentai.

–– kokius dalykus išskirtumėte kaip padedančius žmonėms dirbti su įvairove?

Eiga

–– kokie dalykai tarp skirtingų istorijų buvo bendri?

1. Perskaitykite istoriją „Dramblys ir šeši išminčiai migloje“ (žr. 2.1 metodą). Surenkite smegenų šturmą su grupe: „Kaip ir kada mes susiduriame su įvairove?“

–– kas jus nustebino? Ką jūs asmeniškai atradote apie tai, kas galėtų padėti mums branginti skirtumus ir dirbti su jais?

2. Aptarkite su grupe, kokie iššūkiai ir galimybės kyla iš to, kad gyvenime sutinkame įvairių žmonių?

–– kas iš to, ką patyrėme dalyvaudami programoje „Aktyvūs piliečiai“ gali mums padėti efektyviai dirbti su įvairove?

3. Padalinkite dalyvius į grupeles po keturis. 4. Paprašykite dalyvių grupelėse papasakoti pasirinktą istoriją apie tai, kaip jie susidūrė su įvairove ir tai buvo teigiama patirtis. Pakvieskite juos situaciją nupasakoti gyvai, atsakant į tokius klausimus: „Kas ten dalyvavo?“, „Kur tai nutiko?“ ir „Kas nutiko?“ Mes ieškome situacijų, kai nepaisant žmonių skirtumų, o galbūt būtent dėl jų, patirtis buvo teigiama.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 83

1.14 metodas Suprasti konfliktą (25 minutės)

Mokymosi rezultatai Apibendrinimas • Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje – konfliktas. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka Dalyviai apsvarsto ir su kitais aptaria savo supratimą apie žodžius „konfliktas“, „smurtas“ ir „taika“.

Pasirengimas ir priemonės Trys popieriaus rašymo lentai lapai su žodžiais „konfliktas“, „smurtas“ ir „taika“, užrašytais didelėmis raidėmis lapų centre.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių pasidalinti į tris mažesnes grupeles po keturis – aštuonis. Kiekvienai grupelei duokite po popieriaus rašymo lentai lapą su vienu iš žodžių („konfliktas“, „smurtas“ ir „taika“). Paprašykite jų grupelėse aptarti: „Ką šie žodžiai jums reiškia? Ar visada tai yra geras dalykas arba blogas dalykas?“ Paprašykite jų užrašyti savo mintis ant gauto lapo, kad po to galėtų pristatyti bendrame rate. Temos aptarimui grupelėse skirkite 15 minučių.

• Po 15 minučių sukvieskite grupeles atgal į bendrą ratą ir paprašykite kiekvienos grupelės pristatyti savo darbo rezultatą. • Skirkite bent 20 minučių tolimesnei diskusijai. Paskatinkite dialogą kiekviena iš temų ir paraginkite pasidalinti asmenine patirtimi bei praktika, taikoma dalyvių gyvenamose valstybėse. • Paskatinkite grupeles papasakoti apie bet kokius nuomonių panašumus ir / ar skirtumus, išryškėjusius grupelėse ar tarp grupelių. Pavyzdžiui, ar moterys ir vyrai apibrėžia šiuos terminus taip pat? Paraginkite dalyvius diskutuoti apie tai, kaip skirtingos grupės gali skirtingai išgyventi konfliktą, taiką ir smurtą (taip pat žr. socialinio vystymosi temas, kuriose pateikiamas įvadas apie konfliktą ir lytis). • Panaudodami 22 ir 23 iliustracijas, apibendrinkite iškylančius klausimus. Paaiškinkite, kad konfliktas gali būti išreikštas arba nuslopintas, arba numalšintas, ir kad kai kurios konflikto priežastys yra deklaruojamos, o kitos yra paslėptos. • Paaiškinkite skirtumą tarp „darbo konflikto zonoje“ ir „darbo konflikto tema“.

84 I Aktyvūs piliečiai

1.14 metodas (tęsinys) 22 iliustracija: ABC trikampis B – elgesys Bauginimai, riaušės, mušimai, seksualinis smurtas, kankinimai, žmonių dingimai

Smurtinio elgesio sumažinimas = „negatyvi taika“ Matomas smurtas Požiūrio pokyčiai plius konteksto pokyčiai plius smurtinio elgesio sumažinimas = „pozityvi taika“

Paslėptas smurtas

A – požiūris Smurtinių požiūrių, jausmų ir vertybių, kultivuojamų kitų asmenų atžvilgiu, šaltiniai – pvz., neapykanta, baimė, rasizmas, seksizmas, religinis nepakantumas

C – kontekstas Institucinis, sisteminis ir struktūrinis smurtas – pvz., diskriminacinė politika ir praktika (išsilavinimo, sveikatos priežiūros prieinamumo mažinimas), ekonominė globalizacija, teisių neigimas, segregacija

23 iliustracija: Konflikto įrėminimas

Suderinamas elgesys

Suderinami tikslai

Konflikto nėra

Nesuderinami tikslai

Paslėptas (latentinis) konfliktas

Nesuderinamas elgesys

Elgesys

Tikslai

Paviršinis konfliktas

Atviras konfliktas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 85

Alternatyvūs būdai patyrinėti tapatybes ir kultūras Yra daugybė kūrybiškų būdų tyrinėti su tapatybe ir kultūra susijusius klausimus. Čia pateikiame keletą puikių idėjų, kurias įgyvendino „Aktyvių piliečių“ fasilitatoriai iš viso pasaulio. 1. Surenkite kultūrų vakarėlį. Pakvieskite dalyvius vakare surengti kultūrų vakarėlį. Maistas, dainos, šokiai, poezija ir žaidimai yra labai laukiami. Tai itin gerai veikia, kai dalyviai yra skirtingos kilmės. 2. Apsilankykite kultūriniame renginyje. Aplankykite meno parodą, dainų ar šokių koncertą, teatro spektaklį. Jie visi sudaro puikias galimybes atspindėti ir patirti skirtingas kultūras. Pasižvalgykite renginių, kurie kalba apie specifinius istorinius ar kultūrinius momentus. 3. Kultūros kūrimas. Pasimokykite tradicinių kultūros menų – tokių kaip šokiai, pynimas, keramika ar valgių gaminimas. Pasikvieskite vietinį ekspertą/-ę, kad pavadovautų šiam procesui. 4. Papasakokite istorijas iš savo vaikystės. Suorganizuokite pokalbį taikydami „Dialogo akvariume“ metodą, kad suteiktumėte žmonėms erdvę pasidalinti savo patirtimis iš vaikystės savo bendruomenėse. Kaip jų tapatybės formavosi? Kaip juos paveikė skirtingos kultūros? 5. Susipažinimas su kultūra per virtuvę. Pakvieskite dalyvius atskleisti savo kultūras gaminant maistą. Dalyviai, kurie moka gaminti valgį, pasirenka patiekalą, atspindintį vieną iš jų kultūrų, ir kartu su kitais dalyviais gamina maistą tiems, kurie nori jo paragauti. Kiekvieną vakarą gali būti patiekiamas skirtingas patiekalas!

6. Nuvykite į lankytinas vietas. Suplanuokite, ką reikėtų aplankyti. Tai galėtų būti vieta, kur daugybė skirtingų kultūrų gyvena kartu, populiari kultūrinės veiklos vieta, muziejus, galerija ar paminklas. Ką jūs pastebite? Patyrinėkite skirtingus požiūrio taškus. 7. Pažiūrėkite filmą apie kultūras ir kultūrų susitikimus. Aktualių filmų pavyzdžiai: „Baraka“ (Ron Fricke, 1992), „Babelis“ (Iñárritu, 2006). 8. Raskite vaizdų apie kultūras ir tapatybes. Raskite nuotraukų ar kitų vaizdų, kaip žiniasklaidoje atspindimi arba paneigiami kultūriniai stereotipai. Aptarkite išankstinių nuostatų poveikį asmenims ir kultūroms. 9. Pakvieskite įvairios kilmės kalbėtojus papasakoti apie savo tapatybes ir kultūras. Kas juos formavo? Kaip jie suvokia save ir kaip kiti suvokia juos? Kokia jų istorija? 10. Kultūros objektai. Pakvieskite dalyvius atsinešti daiktų, kurie atspindi jiems pasididžiavimą keliantų jų kultūros aspektą. Panaudokite šiuos daiktus, kad sustiprintumėte dalyvių susipažinimą arba sujunkite juos su „Didybės sienos“ metodu. 11. Tyrinėkite vietovės ar kultūros istoriją. Dalyviai gauna tyrinėjimo užduotį, kurią vykdydami apmąsto, kaip tam tikra kultūra ar vietovė kito bėgant laikui. Savo atradimus jie gali pristatyti žodžiu, filmu, vaidinimu, rašiniu, ir taip toliau. Galite suteikti erdvės jiems pasidalinti atradimais.

86 I Aktyvūs piliečiai

1.15 metodas Vaizdinys yra vertas tūkstančio žodžių (60 minučių)

Kai kuriame vaizdinius patys, o ne pasitelkiame juos iš gamtos ar naudojame aparatus, kartu pademonstruojame, kad pasaulis gali būti perkurtas. Kūrimas vaizdinių tokio pasaulio, kokį mes jį norime matyti, yra geriausias būdas prasiskverbti į ateitį. Augusto Boal Mokymosi rezultatai

Prieš šį metodą būtų naudinga panaudoti apšildančių metodų, kuriuose naudojamas kūnas.

• Pasitikėjimas savimi.

Pasirengimas ir priemonės

• Pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo tarp grupės narių kūrimas.

Jokių.

• Empatijos ugdymas. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Smalsumas. • Gebėjimas bendrauti be žodžių.

Santrauka Tam, kad parodytų, jog yra daug būdų bendrauti ir išreikšti save, šis metodas tyrinėja, kaip galime pasakoti istorijas naudodami savo kūnus. Dalyviai kuria vaizdinius („statulas“) apie žodžius, jausmus, žmones ar idėjas. Likę grupės nariai šiuos vaizdus stebi ir interpretuoja. Toks metodas iš tiesų dažnai daugiau atskleidžia apie vaizdinį komentuojančius žmones nei apie patį vaizdinį. Tai, kaip mes interpretuojame vaizdinius, atspindi mūsų pačių istorijas ir patirtis, tad tai tampa saugiu būdu daugiau suprasti apie mūsų grupės narių turimas skirtingas vertybes, požiūrius ir įsitikinimus. Tai taip pat gali tapti naudingu įrankiu, kuris padėtų bendruomenėms pažvelgti į sudėtingas problemas ar idėjas, apie kurias jų nariams galbūt sunku atvirai kalbėti – tokias kaip lyčių, galios ar šeimos santykiai.

Eiga (pirmas variantas) 1. Pakvieskite grupės narius atsistoti ratu ir pasakykite jiems, kad jie kurs statulas, naudodami tik savo kūnus. Paklauskite jų, ar jie supranta, kas tai yra statula. Ar jie gali įvardinti keletą jiems žinomų statulų? 2. Pasakykite jiems, kad jūs pasakysite žodį, o jie turės sukurti tylią ir nejudančią statulą, atspindinčią, kaip jie jaučiasi išgirdę tą žodį, arba kokias mintis tas žodis jiems sukelia. Reikėtų naudoti visą savo kūną. Čia nėra „teisingų“ ar „klaidingų“ būdų, pakvieskite dalyvius būti išraiškingus, kūrybiškus, drąsius, per daug negalvoti ir nesijaudinti dėl to, ką daro kiti žmonės. 3. Kaip fasilitatoriai, parodykite kokio nors žodžio – tokio kaip „galia“, „viltis“, „šeima“, „stiprybė“, „drąsą“ ir pan. – statulos pavyzdį. Galite naudoti žodžius iš programos „Aktyvūs piliečiai“ vizijos – tokius kaip „taika“, „bendruomenė“, „pasitikėjimas“ ar „tarpusavio supratimas“. Būkite drąsūs kurdami savo pavyzdį – nes kuo ryžtingesni būsite jūs, tuo drąsiau jausis dalyviai.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 87

4. Paprašykite grupės narių nusisukti į rato išorę. Pasakykite jiems, kad skaičiuosite nuo penkių iki vieno, ir kai baigsite skaičiuoti, jie visi turės atsisukti į rato vidų (kad matytų vieni kitus) ir atsistoti kaip statula, iliustruojanti jūsų pasakytą žodį. Tada paprašykite jų išlikti sustingus.

3. Atliekant šį metodą svarbu jautriai atsižvelgti į kultūrines normas. Kai kurioms grupėms ir kai kuriose kultūrose gali būti nepriimtina liesti vieniems kitus, dėl to gali būti netinkama fiziškai judinti savo porininko/-ės kūną. Kai kuriuose kontekstuose gali būti negerai į vieną porą sueiti vyrams ir moterims.

5. Kiekvieną kartą paprašykite grupės narių apžvelgti (nejudant, tik akimis) kitas rate esančias statulas. Ar yra panašumų? Ką tai sako apie grupės narių jausmus šio žodžio atžvilgiu?

Eiga (trečias variantas)

6. Fasilitatoriai gali sutelkti dėmesį į vieną ar dvi statulas, stovinčias viena šalia kitos, ir pasakyti kitiems dalyviams atsipalaiduoti. Paklauskite grupės narių: „Ką jūs matote?“ „Apie kokius žodžius galvojate, kai žiūrite į šias statulas?“ „Kas jie galėtų būti?“

Eiga (antras variantas) 1. Toliau plėtodami šį metodą, galite pakviesti dalyvius atsistoti poromis. Vienas iš poros narių bus A, o kitas – B. A yra skulptorius, menininkas, kuris dešimtmečius kūrė vienus nuostabiausių pasaulyje meno kūrinių. B yra molis, iš kurio bus lipdoma nuostabi statula. Panašiai, kaip ir anksčiau aprašytame variante, A duodama 30 sekundžių, kad iš priešais juos stovinčio B, naudodamas jo kūną kaip paruoštą skulptūrai molį, suformuotų statulą, išreiškiančią fasilitatoriaus pasakytą žodį. A kuria tai, ką jam reiškia pasakytas žodis. Jei žodis yra „galia“, galbūt A suformuos B į statulą su aukštai iškeltomis rankomis, tvirtai sugniaužtais kumščiais, su viena koja priešais kitą. 2. Kai statulos bus sukurtos ir sustings, menininkai turėtų atsitraukti ir pasivaikščioti po salę, apžiūrėti keletą kitų statulų šiame „galios muziejuje“. Paskatinkite dalyvius priimti šį metodą rimtai ir atsakingai, kadangi jam reikalingas tikras susikaupimas.

1. Kitas metodo variantas yra paprašyti dalyvių sustoti ratu ir pakviesti vieną iš dalyvių atsistojus rato viduryje tapti statula, tačiau labai daug negalvoti, ką ji vaizduoja ar kokią istoriją pasakoja. Paklauskite likusių grupės narių, ką jie mato. Apklauskite keletą narių, tada paklauskite, ką dar jie mato. Paskatinkite dalyvius išsakyti viską, kas ateina į galvą – pavyzdžiui, „Matau moterį, besinešančią krepšelį“, „Matau seną futbolininką, paliekantį futbolo aikštę.“ Priimkite dalyvių nuomones: „Aha, gerai, jūs matote seną iš aikštės išeinantį futbolininką, o ką dar?“ 2. Tada pakvieskite antrą dalyvį/-ę į rato vidurį ir sukurti vaizdinį, kuris kažkokiu būdu reaguoja į pirmąjį vaizdinį. Vėl paskatinkite dalyvius negalvoti per daug apie tai, ką daro – eidami į rato vidurį jie neprivalo turėti kokį nors įsivaizdavimą apie tai, ką jų vaizdinys galėtų reikšti. Šis veiksmas susijęs su instinktyviu reagavimu. Kai jau dvi statulos yra rato centre, vėl paklauskite grupės narių, kokį vaizdinį jie mato. Kokią istoriją čia matome? Ką matome dabar? Ką dar matome? 3. Po to, kai bus ištyrinėtas šis vaizdinys, pakvieskite dar vieną dalyvį eiti į rato vidurį ir paliesti vienos iš statulų petį. Prisilietimas „atšildo“ šią statulą, ir atėjęs dalyvis tada sukuria kitą statulą, o su ja – naują istoriją. Pakartokite tyrinėjimo procesą, klausdami, kas pasikeitė ir kaip grupės nariai mato šį vaizdinį. Naudokite tuos pačius klausimus.

88 I Aktyvūs piliečiai

1.15 metodas (tęsinys) Apibendrinimas • Kaip grupė jautėsi metodo metu? Ar buvo nejauku? Ar mes sužinojome ką nors naujo apie save ir savo grupę? Koks jausmas buvo išreikšti save be žodžių? Ar jums kilo naujų įžvalgų apie temas, kurias mes tyrinėjome kurdami ir žiūrėdami į sukurtus vaizdinius? • Per vaizdinių teatrą mes galime pristatyti skirtingų perspektyvų temą ir pristatyti savo kūno raiškos panaudojimą kaip būdą bendrauti ir pasakoti istorijas. Ar tai buvo įdomus būdas panaudoti savo vaizduotę ir pasakoti istorijas? Kaip mes galėtume tai, ko išmokome, panaudoti savo bendruomenėse? • Fasilitatoriai gali panaudoti vaizdinių teatrą dirbdami su grupėmis, kurių nariams galbūt yra sunkiau skaityti ir rašyti (ar kalbėti ta kalba, kuria vyskta seminaras – vert. past.). Metodas gali būti panaudotas skirtinguose seminaro etapuose. Jis taip pat kiek keičiamas: vaizdiniai gali būti kuriami mažomis grupelėmis ar netgi apimant visus dalyvius. Fasilitatoriai gali paskatinti dalyvius pagalvoti, apie ką galėtų mąstyti vaizduojami veikėjai / statulos, o galbūt yra koks nors garsas ir veiksmas, kuris visa tai apibendrina? Vaizdinių teatras yra naudingas fasilitatorių įrankis ir gali padėti pagrindus daugybei kūrybingų veiklų.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 89

1.16 metodas Mano batų istorija (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Pasitikėjimas savimi. • Sąmoningumas. • Suvokimas apie kitas kultūras. • Suvokimas, kaip tapatybės ir kultūros formuojasi, yra išreiškiamos, kinta ir kaip jos susijusios tarpusavyje.

4. Klausytojai turėtų tiesiog klausyti, nepertraudami ir nekomentuodami – idealiu atveju, jie turėtų tylėti visą istorijos pasakojimo laiką. Tai gali būti sudėtinga: mūsų prigimtis skatina klausinėti, sužinoti daugiau informacijos – bet kiek tai įmanoma, klausytojas turėtų užsiimti tik klausymu. 5. Kai praeis penkios minutės, dalyviai porose turėtų susikeisti vaidmenimis ir pakartoti procesą.

Santrauka Tai paprastas, bet galimai stiprus metodas, kuris naudoja istorijų pasakojimą, kad paskatintų žmones atskleisti daugiau apie save ir pasidalinti kai kuriomis savo patirtimis. Šis metodas ypač naudingas grupėms, kurių nariai vieni kitų galbūt gerai nepažįsta ar gali jaustis nejaukiai tiesiogiai kalbėdami apie asmeninį gyvenimą – pavyzdžiui, pasakodami apie išgyventą smurtą.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1. Padalinkite dalyvius į poras ir paprašykite porų pasiskirstyti po visą salę. 2. Kiekvienas žmogus gaus po penkias minutes papasakoti savo partneriui savo batų istoriją – ir kuo išsamiau, tuo geriau. Tai gali skambėti kaip neįmanoma užduotis, tačiau paskatinkite pasakotojus nusakyti tiek istorijos detalių, kiek jie pajėgia. Iš kur batai atsirado? Kas juos pirko? Kur jie nupirkti? Ar šie batai yra buvę kokioje nors įdomioje vietoje? Ar jums jie patinka? Koks pats įdomiausias dalykas, kuris jiems nutiko, ar tolimiausia vieta, kurioje jie buvo atsidūrę? 3. Paskatinkite pasakotojus nieko neslėpti, leistis istorijos vedamiems ten, kur ji veda, ir pasimėgauti istorijos pasakojimu. Tegul jie pasakoja kuo išsamiau, išradingiau, būna smalsūs ir nesibijo tylos, jei ji atsiranda.

Apibendrinimas • Užduokite grupės nariams šiuos klausimus: –– ar ką nors sužinojote apie savo porininką? –– ar jus nustebino istorija ir jos eiga? –– ar mūsų batų istorijos pasako ką nors apie mūsų bendruomenes, kultūrą ar tapatybę? –– ką mes sužinojome iš skirtumų, esančių tarp istorijų? –– koks jausmas buvo tiesiog klausyti? –– ar buvo sunku, kai negalėjote reaguoti ar komentuoti? –– kuo mums gali būti naudinga stiprinti savo klausymo gebėjimus? • Kaip istorijų pasakojimas gali padėti mums ir mūsų bendruomenėms skirtingais programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi etapais? Pavyzdžiui, istorijos gali paremti dialogą bendruomenių viduje ir tarp jų. Jos taip pat gali padėti mums daugiau sužinoti apie bendruomenės poreikius, jai kylančius iššūkius ir jos galimybes.

90 I Aktyvūs piliečiai

1.16 metodas (tęsinys) • Fasilitatoriai batų metaforą gali plėtoti ir toliau, viso seminaro metu – pagalvokite apie dalyvių keliones į šiandienos seminarą. Kokios jos buvo? Ar reikėjo ką nors paaukoti, kad galėtumėte atvykti čia? Taip pat galime atkreipti dėmesį į tai, kokias keliones dalyviai nukeliavo iki atsidurdami savo gyvenime ten, kur jie yra dabar. • Kiekvienas iš mūsų turi istorijų, kurias verta papasakoti. Šios istorijos yra puikus išteklius geriau suprasti save, vieni kitus ir bendruomenes, kurioms priklausome. Istorijų pasakojimas taip pat yra labai svarbus įgūdis, kurį galime naudoti tam, kad paskatintume žmones suprasti ir paremti mūsų socialinius projektus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 91

Fasilitatoriaus refleksija: 1 modulis Kaip jaučiatės pasibaigus 1 moduliui?

Ar jums kilo kokių nors ramybės neduodančių klausimų, kuriuos norėtumėte tyrinėti toliau?

Kodėl savęs pažinimas ir tapatybės bei kultūros tyrinėjimas svarbūs kuriant pasitikėjimą, tarpusavio supratimą ir darnų vystymąsi?

Kokie iššūkiai gali kilti įgyvendinant 1 modulį jūsų bendruomenėje?

Kokios galimybės susijusios su 1 modulio įgyvendinimu jūsų bendruomenėje?

Asmeninio pobūdžio pastabos

2 modulis TarpkultĹŤrinis dialogas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 93

Tarpkultūrinis dialogas – kas tai? Programoje „Aktyvūs piliečiai“ dialogas suprantamas kaip pokalbiai, kuriuose žmonės su skirtingais įsitikinimais ir požiūriais dalinasi patirtimi ir mokosi vieni iš kitų. Šis dėmesys dalinimuisi ir mokymuisi išskiria dialogą iš kitų pokalbio formų, tokių kaip debatai ar derybos. Kadangi dialogas susijęs su mokymusi, jame vertinamos skirtingos idėjos ir įsitikinimai. Kuo daugiau perspektyvų yra apimama, tuo geresnės mokymosi galimybės; iš daugybės perspektyvų gali iškilti prasmingesnė kolektyvinė išmintis. Dialogas pagrįstas dalyvavimo principais ir tikėjimu, kad geresnė įtrauktis ne tik prisideda prie mokymosi, bet ir kuria tarpusavio supratimą ir stipresnes bendruomenes. Jis padeda ugdyti empatiją vieni kitiems, kadangi ne tik pamatome veiksmus ir žodžius, tačiau ir išgirstame apie už jų slypinčius įsitikinimus ir motyvus. Per dialogą mes siekiame tiek atskleisti savo skirtumus, tiek atrasti tai, kas mus vienija. Dialogas leidžia iškelti klausimus, kurie neturi galutinių atsakymų. Jis taip pat remia mūsų pastangas plėtojant ir randant sprendimus kartu su kitais. Dialogas gali būti suplanuotas arba spontaniškas, struktūruotas arba nestruktūruotass, formalus arba neformalus. Jis gali kilti tarp žmonių, kurie nuoširdžiai domisi vienas kito požiūriais, ir šia prasme vieni iš geriausių dialogų įvyksta namuose ir viešose erdvėse. Tačiau taip pat svarbu žinoti ir apie kai kurias kliūtis, galinčias kilti tarpkultūriniam dialogui. Diskriminacija, išnaudojimas ir skurdas veikia kaip struktūriniai barjerai dialogui ir ypač stipriai paveikia atskirtį patiriančias ir mažiau galimybių dalyvauti turinčias grupes. Užtikrinimas, kad žaidimo laukas tarpkultūriniam dialogui yra lygus visiems, apima

galios ir politikos, kurios išlaiko šiuos barjerus savo vietose, atpažinimą. Pavyzdžiui, persismelkusi lyčių diskriminacija ir stereotipai palenkia moteris vyrų požiūrio dominuojamoms kultūrinių tradicijų ir religijos interpretacijoms, o tai veda prie to, kad kultūrinės normos turi viršenybę prieš moterų teises. Mergaičių infanticido (tyčinio moteriškos lyties kūdikių žudymo) praktika yra vienas iš to pavyzdžių. Raktas į sėkmingą tarpkultūrinį dialogą yra kūrimas tokių erdvių, kurios yra įtraukios ir kuriose vyrauja tolerancija, tarpusavio supratimas ir pagarba. Tais atvejais, kai susiduriama su pamatiniais konfliktais ar nelygiais galios santykiais, dialogui reikalingas kruopštus pasirengimas, suplanavimas ir fasilitavimas. Priklausomai nuo dialogo tikslų ir konteksto, jis gali trukti keletą minučių, valandų, dienų arba tai gali būti tęstinis procesas. Yra daugybė įgūdžių, vertybinių nuostatų ir elgesio modelių, kurie gali mus pastiprinti kuriant dialogą – pavyzdžiui, klausymo ir klausimų formulavimo įgūdžiai. Taip pat yra naudingų metodų ir procesų, kurie gali būti panaudoti tam, kad suorganizuotume pokalbius tokiu būdu, kuris maksimaliai suefektyvina mokymąsi ir dalijimąsi patirtimi. Keletą pavyzdžių rasite ir šiame metodiniame leidinyje. Dialogas gali mums padėti daugiau vieniems apie kitus sužinoti ir pasidalinti viltimis, baimėmis, siekiais ir kylančiomis kliūtimis. Pavyzdžiui, daugumai neįgalių žmonių barjerus visaverčiam kasdieniam gyvenimui sukuria būtent visuomeninės kliūtys, įskaitant fizinio prieinamumo, politinius, teisinius trukdžius, neigiamą požiūrį / stigmatizavimą. Galimybių kūrimas Aktyviems piliečiams dalintis ir mokytis per dialogą apie šias problemas gali būti praturtinanti patirtis ir kartu turėti praktinės naudos individams ir bendruomenėms.

94 I Aktyvūs piliečiai

Susitikimas su Kitu, su kitais žmonėmis, visada buvo universali ir pamatinė patirtis mūsų rūšiai. Taigi žmonės turėjo tris galimybes, kai susitikdavo su Kitu: jie galėjo nuspręsti kariauti, galėjo pasistatyti sienas arba galėjo pradėti dialogą. Ryszard Kapuściński, lenkų istorikas ir žurnalistas

Kodėl tai svarbu? Dėl globalizacijos žmonės visame pasaulyje vis dažniau susiduria su skirtingomis perspektyvomis ir kultūromis savo pačių namuose. Pasaulinės sistemos, tokios kaip rinkos, medijos, finansai, klimatas ir tikėjimas, labai stipriai paveikia vietos bendruomenes ir jų gyvenimus. Kai kurie iš aktualiausių klausimų – pavyzdžiui, klimato kaita, – kelia visuotinį susirūpinimą ir negali būti suprantami ir veiksmingai sprendžiami be dialogo ir bendradarbiavimo. Susitikimas su naujomis kultūromis ir skiringomis nuomonėmis gali atverti daugiau mokymosi ir galimybių, bet taip pat gali sukurti bejėgiškumo jausmą; versti suabejoti savo tapatybės jausmu; sukurti įtampą ir priversti mus pasijusti galingų išorinių jėgų belaisviais. Dialogas kuria pasitikėjimą ir supratimą bei pabrėžia dalyvavimu pagrįstus konfliktų sprendimo būdus (žr. 2.2 metodą „Keturi žodžiai“). Šis poreikis yra visaapimantis ir reikalingas visą projekto ciklą planuojant, įgyvendinant ir vertinant; jis gali būti laikomas projekto rengimo proceso dalimi arba paties socialinio projekto rezultatu. Šiame metodiniame leidinyje jis laikomas mokymosi apie dialogą dalimi (o ne aptariamas 4 modulyje: „Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas“). Tai yra gyvybiškai svarbus kiekvieno lyderio įgūdis, nepriklausomai nuo to, kokiu lygmeniu jis dirba. Kai kuriamas dialogas, yra svarbu kritiškai vertinti savo požiūrius, atsiverti naujoms idėjoms, būti empatiškiems kitokiems požiūriams, suprasti, su kokiomis kliūtimis, trukdančiomis jiems prasmingai dalyvauti dialoge, susiduria kiti žmonės, plėsti ir galbūt netgi pakeisti kažkieno požiūrį, rasti tai, kas mus vienija, ir palaikyti dialogo kultūrą.

Šis procesas kuria konsensusą, pagerina sprendimų priėmimo patikimumą ir parengia dirvą tvariems veiksmams. Tokiu būdu dialogas tampa galingu įrankiu stiprinti lyderystę ir sprendimų priėmimą. Apibendrinant, dialogas gali: • • • • •

pagerinti vietinio konteksto supratimą; pagerinti sprendimų priėmimą; padidinti bendradarbiavimą; didinti pasididžiavimą savo pačių tapatybe; plėtoti empatiją, rūpestį kitais, tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą; • sudaryti sąlygas inovacijoms; • išplėtoti socialinę įtrauktį ir lyčių lygybę. Aktyvus pilietis dialogą ne tik naudoja darbe, bet ir perkelia į savo gyvenimą.

Mokymosi rezultatai • Supratimas, kaip dialogas gali būti naudojamas: –– kas yra dialogas? –– dialogo tikslas – bendruomenės vystymasis. • Gebėjimas mokytis ir dalintis per dialogą: –– nuostata mokytis ir dalintis naudojant dialogą; –– dialogo principai; –– dialogo kūrimo priemonės: klausymo įgūdžiai, klausimų formulavimo įgūdžiai, bendruomeniškumo ugdymas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 95

2.1 metodas Dramblys ir šeši išminčiai migloje (10 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

„Dramblys yra kaip kolona,“ – pasakė pirmasis išminčius, kurie lietė dramblio koją.

Santrauka

„O ne, dramblys yra panašus į virvę,“ – atsakė jam antrasis išminčius, laikantis dramblio uodegą.

Šis pasakojimas pristato idėją, kad mes visi turime po dalį dėlionės, o tie daugybė būdų, kuriais mes kiekvienas matome pasaulį, yra vertingi.

„Tikrai ne! Jis panašus į storą medžio šaką,“ – tarė trečiasis išminčius, kuris lietė dramblio straublį.

Pasirengimas ir priemonės

„Jis lyg didelė vėduoklė,“ – pareiškė ketvirtasis išminčius, liesdamas dramblio ausį.

Jokių.

„Jis tarytum milžiniška siena,“ – atsiliepė penktasis išminčius, kuris lietė dramblio pilvą.

Eiga

„Na ką jūs, jis panašus į tvirtą vamzdį,“ – atšovė šeštasis, liesdamas dramblio iltį.

1. Papasakokite dalyviams tokią istoriją: Kadaise gyveno šeši išminčiai, kurie praleido savo dienas keliaudami po visą žemą. Vieną labai miglotą dieną jie išgirdo, kad netoli nuo tos vietos, kur jie buvo apsistoję, į kaimą pateko dramblys. Jie neturėjo supratimo, kas tai yra dramblys, nors ir buvo girdėję apie šį fantastišką žvėrį. Tad jie nusprendė nueiti ir apie šį gyvūną sužinoti daugiau. Kai jie priėjo prie dramblio, visi jį palietė, kad ištyrinėtų.

Jie susiginčijo apie tai, į ką dramblys panašus, ir kiekvienas iš jų užsispyręs teigė, kad teisus yra būtent jis. Kiekvienas jų šaukė vis garsiau, įsitikinęs, kad būtent jo perspektyva yra teisingiausia.

Apibendrinimas • Pradėkite paklausdami dalyvių apie pasakojimą: –– Kas buvo teisus (Visi? Nė vienas?) –– Kas sakė tiesą?

24 iliustracija: Dramblys ir šeši išminčiai migloje

–– Kas šiame pasakojime vyksta? • Leiskite dalyviams pasidalinti savo mintimis ir atsakymais, o tada pristatykite jiems skirtingų perspektyvų idėją, jei ji neiškilo aptarimo metu. Išryškinkite faktą, kad kiekvienas išminčius turėjo savo perspektyvą. • Pratęskite šią diskusiją paklausdami: „Kaip jie galėtų geriau suprasti, kas tai yra dramblys?“ • Patyrinėkite skirtingų perspektyvų vertę, padiskutuokite, kaip jos gali būti atskleistos – dalinantis žiniomis ir patirtimi ir užduodant klausimus vieni kitiems. Šio modulio siekis ir yra aptarti, kaip tai padaryti efektyviai.

96 I Aktyvūs piliečiai

2.1 metodas (tęsinys) • Galiausiai paklauskite: „Ką dar galėtų atspindėti dramblys kaip metafora?“ Atsakymų pavyzdžiai gali būti: mūsų bendruomenė, tam tikra problema ar netgi aš pats / pati.

Alternatyvi eiga: kūrybiškas būdas 1. Dramblio istorija gali įgauti daugiau gyvybės per patirtį. 2. Salės viduryje padėkite kokį nors daiktą ir pakvieskite keletą dalyvių užrištomis akimis apčiupinėti tą daiktą ir pasakyti, kas tai yra. 3. Užduoties metu nesakykite nieko apie tai, ar galima bendrauti tarpusavyje. 4. Šią užduotį galima kartoti kelis kartus tam, kad kiekvienas dalyvis galėtų ją išbandyti.

Šeštojo atvejo analizė Dialogui reikia tikėjimo Dialogui taip pat reikia tvirto tikėjimo žmonėmis, jų galia kurti ir perkurti, daryti ir perdaryti, tikėjimo, kad pašaukimas būti visaverčiu žmogumi yra kiekvieno asmens prigimtinė teisė, ne tik elito privilegija. Pagrįstas meile, nuolankumu ir tikėjimu, dialogas tampa nehierarchiniu abipusio pasitikėjimo santykiu. Pasitikėjimas kuriamas per dialogą, jis negali egzistuoti, jei abiejų pusių žodžiai nesutampa su jų veiksmais. Dialogas taip pat negali egzistuoti be vilties. Viltis yra įsišaknijusi mūsų žmogiškame neišbaigtume, iš kurio mes išjudame į nuolatinę paiešką; ši paieška gali būti įgyvendinama tik santaikoje su kitais žmonėmis.

Galiausiai tikras dialogas negali egzistuoti, jei neapima kritiško mąstymo, mąstymo, kuris mato realybę kaip procesą, nuolatinę kaitą. Mąstymas neatskiria savęs nuo veiksmo, jis nuolat įsitraukia į tikrą kovą, nebijodamas galimos rizikos. Paulo Freire, „Užguitųjų pedagogika“

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 97

2.2 metodas Keturi žodžiai (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie dialogą, kaip ir kada jis gali būti naudojamas: – dialogo tikslai; – dialogo principai; – dialogo kūrimo priemonės. • Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Metodas iliustruoja iššūkius ir galimybes, kylančius besimokant ir besidalinant patirtimi su kitais žmonėmis. Naudodami principą „apmąstykite, aptarkite poroje, pasidalinkite“ (žr. 34 puslapį), dalyviai savarankiškai apgalvoja, kokie yra keturi pagrindiniai Aktyvaus piliečio bruožai, o po to įsitraukia į dialogą ir derybas, kad susitartų dėl keturių žodžių kaip viena grupė. Galite naudoti ir kitokį teiginį, kad atvertumėte diskusiją apie problemą, kuri yra labiau aktuali specifinei grupei ar kontekstui. Pavyzdžiui: „Didžiausios kliūtys socialinei įtraukčiai yra...“

Pasirengimas ir priemonės Popierius ir rašikliai kiekvienam dalyviui.

Eiga 1. Pasakykite grupės nariams, kad dabar tyrinėsime pagrindinius Aktyvaus piliečio bruožus. Tai bus iššūkis tiek mums, kaip asmenims, tiek kaip grupės nariams. Mes aptarsime šiuos iššūkius po metodo. 2. Paprašykite dalyvių individualiai sugalvoti keturis žodžius, apibūdinančius keturis svarbiausius Aktyvaus piliečio bruožus. Labai svarbu, kad grupės nariai nepasirinktų frazių ar sakinių. Kiekvienas žodis turėtų būti pabaiga sakiniui „Tikras Aktyvus pilietis turėtų būti...“

3. Kai kiekvienas grupės narys turės po keturis žodžius, suskirstykite dalyvius poromis ir paprašykite, kad kiekviena pora tarpusavyje susitartų, kokiais keturiais žodžiais užbaigti frazę „Tikras Aktyvus pilietis turėtų būti...“ Viena pora gali turėti tik keturis bendrus žodžius. 4. Kai poros susitars, paprašykite jas susirasti po kitą porą ir taip sudaryti keturių narių grupeles; jie vėl turi susitarti tik dėl keturių bendrų žodžių. 5. Kartokite procesą tol, kol liks tik dvi didelės grupės, kiekviena iš kurių turės tik po keturis žodžius. 6. Dabar šioms dviems grupėms duokite dešimt minučių susitarti dėl galutinių keturių žodžių, kurie atspindės visos grupės nuomonę apie pagrindinius Aktyvaus piliečio bruožus. Jei grupė negali priimti susitarimo per dešimt minučių, nutraukite jų diskusiją.

Apibendrinimas • Aptarkite bendrame rate (atsakymų pavyzdžiai pateikiami kursyvu. • Paaiškinkite, kad žodžiai, kuriuos grupės nariai aptarinėjo, įvardija kai kuriuos iš įgūdžių ir nuostatų, kuriuos „Aktyvių piliečių“ programa nori ugdyti. • Aptarkime, kokios galimybės ir kokie iššūkiai kyla dirbant su kitais. (Paprašykite dalyvių padėti užrašyti atsakymus į šiuos klausimus.) –– Kaip jūs jautėtės? Patenkinti šia diskusija, susierzinę, išdidūs, atskirti. –– Kaip manote, kodėl taip jautėtės? Mums buvo reikalingas fasilitatorius, visas procesas nebuvo paaiškintas iš anksto, mes dribome kaip komanda, nepakako laiko, kai kurie žmonės visą laiką kalbėjo, mes pasirūpinome, kad kiekvienas turėtų galimybę pasisakyti, ne visi galėjo lygiavartiškai įsitraukti.

98 I Aktyvūs piliečiai

2.2 metodas (tęsinys) –– Ką jūs nuveikėte metodo metu? Derėjomės, reflektavome, priėmėme sprendimus, atradome skirtingas interpretacijas, pasiekėme bendrą susitarimą. –– Ar buvo kas nors pačiame procese ar jūsų veiksmuose, kas stiprino dialogą? Šiame procese iš pradžių visi turi galimybę pagalvoti savarankiškai ir pasisakyti. Paskirdami grupės fasilitatorių mes suorganizavome pokalbį taip, kad visi balsai būtų išgirsti. Aš sutelkiau dėmesį į kitų išklausymą ir pabandžiau juos suprasti. –– Ar pačiame procese ar jūsų veiksmuose buvo kažkas, kas nerėmė dialogo? Buvo per mažai laiko, mums reikėjo pasiekti konsensusą, mes visi per garsiai rėkėme. –– Ką galėtumėte padaryti, kad procesas būtų tinkamesnis konstruktyviam dialogui? Ką reikėtų padaryti, kad sustiprintume dialogą? Mes nežinojome ir nesusitarėme, kaip vyks procesas. Procesui reikia dagiau laiko. Reikia įsitikinti, kad moterys ir vyrai galėtų dalyvauti lygiomis teisėmis (jei grupė mišri). Fasilitatorius galėtų padėti užtikrinti, kad būtų išgirsti tylesni balsai. Sudėti kėdes ratu yra geriau nei sėdėti vieniems priešais kitus atskirose grupelėse. Mes neprivalome pasiekti konsensuso; susitelkdami į mokymąsi vieni iš kitų, mes galėtume sustiprinti dialogą. Mums reikėtų įsiklausyti ir gerbti vienas kito nuomonę. Mes turėtume vengti dalinti grupę į priešingas grupes, nes tai kuria įtampą.

Dabar jūs turite sudarę bendrą sąrašą dalykų, kurie stiprina dialogą ir kurie kuria jam kliūtis.

Alternatyvi eiga: gilinimasis 1. „Keturių žodžių“ aptarimas taip pat gali paremti dalyvių refleksiją apie savo pačių ir kitų elgesį. Štai keletas klausimų, kuriuos galite šiuo tikslu užduoti: –– pagalvokite apie save ir savo elgesį. Ar tai padėjo įvykdyti užduotį? –– kokie buvo jūsų elgesys, kūno kalba ir užduodami klausimai? Kaip jūs palaikėte kitus? –– ar yra skirtumas tarp to, ką mes sakome, ir to, ką darome? Ar diskusijos metu mes įgyvendinome tai, ką kalbėjome apie dialogą? –– metodas taip pat mus gali mokyti apie susisaistymą. Ar jūs „prisirišote“ prie savo žodžių? Ir kaip šis susisaistymas perėjo kitiems žodžiams vykdant užduotį toliau, nepaisant to, kad turėjote vos kelias minutes apie tuos žodžius pagalvoti? Kodėl taip yra? –– kas įsikabinęs laikėsi vieno ar daugiau „savo žodžių“ iki pat pabaigos, o kas nesilaikė? Kodėl? Ir ką dalyviai mano apie „savo žodžio“ laikymą ir apie atsisakymą? –– ar galutinis žodžių sąrašas tikrai atspindi visos grupės nuomonę, ir jei ne, tai kodėl?

–– Kada ir kur galite panaudoti dialogą savo darbe? Kaip savo darbe galite pritaikyti dialogo principus?

• Pabrėžkite, kad šis metodas taip pat parodo, kaip individualiu, tarpasmeniniu ir grupės lygmeniu kyla konfliktas. Pabrėžkite, kad konfliktas yra žmogiškojo bendravimo dalis, kuri gali turėti potencialą ir kūrybai, ir griovimui.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 99

2.3 metodas Dialogas – tai ne… (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie dialogą ir kada jis gali būti naudojamas. – dialogo kūrimo priemonės; – dialogo principai.

Santrauka Dalyviai dalinasi patirtimi ir aptaria situacijas, kai buvo įsitraukę ar stebėjo skirtingo pobūdžio bendravimą.

Pasirengimas ir priemonės Paprašykite dalyvių, kad atsineštų laikraščių, pagalvotų apie vaizdo klipus ir pan., kad iliustruotų savo patirtis.

Eiga 1. Jūs tyrinėsite skirtingo pobūdžio bendravimą, kuris nutinka tarp atskirų asmenų ir grupių. Taip pat mes aptarsime, kaip suprantame žodį „dialogas“, patirdami, kas jis nėra. 2. Paprašykite grupės narių susiskirstyti į mažesnes grupeles po tris – penkis žmones ir pasidalinti savo patirtimi, kai jie buvo įsitraukę patys arba stebėjo skirtingą bendravimą tarp asmenų ir grupių. Tai gali būti arba teigiamos patirtys – pavyzdžiui, susitarimu pasibaigusios derybos, – arba negatyvios – pavyzdžiui, per televiziją stebėti politiniai debatai, kuriuose partijų atstovai vienas ant kito šaukė. 3. Kai visi bus papasakoję po istoriją, paprašykite kiekvienos grupelės išsirinkti po vieną istoriją ir pasiruošti ją pristatyti visai grupei, kad parodytų konkretų bendravimo pobūdį. Paskatinkite grupelių narius būti kūrybingus – pavyzdžiui, suvaidinti ar nupiešti situaciją komiksais. Kai įmanoma, pasiūlykite grupelėms priėjimą prie interneto, kad jos galėtų rasti vaizdo klipų. Kiekviena grupelė savo pristatymui turės po dvi minutes.

4. Paprašykite grupelių sugrįžti į bendrą ratą ir paeiliui pasidalinti savo patirtimi. 5. Po kiekvieno pristatymo pakvieskite dalyvius aptarti: –– kokio pobūdžio bendravimą mes stebėjome? –– ar tai nutinka dažnai? Kas buvo atsidūrę panašioje situacijoje ar matė kažką panašaus? –– kokia nauda iš tokios bendravimo formos ir kokios kyla problemos? –– ar šis būdas stiprina dialogą? Jei taip, tai kaip? –– ar šis būdas buvo įtraukus (pvz., ar buvo vienodai atstovaujamos moterys ir vyrai, skirtingos tapatybės, ar buvo išvengta lyčių stereotipų)? Jei ne, kaip jį galėtume padaryti labiau įtraukiu?

Apibendrinimas • Ko mes išmokome iš šio metodo? • Ar pademonstruotos situacijos pasitaiko dažnai? Kokiais būdais šis skirtingo pobūdžio bendravimas gali teigiamai ar neigiamai paveikti mūsų visuomenes? Kodėl? • Ką mes sužinojome apie dialogą? Užrašykite atsakymus ant popieriaus rašymo lentai lapo dviem stulpeliais: kas tai yra dialogas ir kas tai nėra dialogas. • Pasakykite grupei, kad žodis „dialogas“ skirtingiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Mes taip pat galime skirtingai suprasti žodžius, kuriuos naudojame, kad apibūdintume skirtingus bendravimo būdus. Tam, kad suprastume geriau, gali būti prasminga apsvarstyti dialogą kitų bendravimo formų kontekste. Taip pat naudinga yra panaudoti pavyzdžių iš savo pačių patirties, kad apibūdintume, ką turime omenyje, o ne tik remtumėmės žodžiais.

• Toliau pateikiama atvejo analizė gali jums padėti sustiprinti diskusiją.

100 I Aktyvūs piliečiai

2.3 metodas (tęsinys)

Septintojo atvejo analizė Dialogas – tai ne... Derybos: tai diskusijų forma, kurios tikslas – pasiekti susitarimą. Kiekviena šalis siekia savo interesų, o bendravimo procesui būdingi mainai ir abipusės nuolaidos. Debatai: tai diskusijų forma, kurioje dažniausiai dalyvauja dvi priešingos šalys, ir kiekviena siekia nugalėti kitą. Laimi ta šalis, kuri sklandžiau komunikuoja ir kuri pateikia geriausias idėjas ir argumentus. Advokatavimas: tai atstovavimas ar įrodinėjimas siekiant įrodyti konkretaus tikslo, idėjos ar politikos naudą. Konferencija: formalus susitikimas, skirtas konsultuotis ar diskutuoti.

Konsultacija: joje šalis, kuri turi įgaliojimus veikti, konsultuojasi su kitu asmeniu ar grupe, norėdama gauti patarimų ar rekomendacijų priimdama sprendimą. Diskusija: dažniausiai diskusija yra racionalus ir analitinis tam tikros temos analizavimas grupėje, išskaidant temą dalimis, kad būtų galima ją geriau suprasti. (Pritaikyta iš „Dialogo žemėlapis“, autorės Marianne ‘Mille’ Bojer, Marianne Knuth ir Colleen Magner.)

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 101

2.4 metodas Klausymasis trimis lygiais (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį: klausymo įgūdžiai. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

–– kitas grupelės narys turėtų susitelkti tik į klausymąsi jausmais (širdimi); –– dar vienas dalyvis turėtų susitelkti į tikslo išsiaiškinimą – kodėl pasakotojas pasakoja šią istoriją (klausymas kojomis).

Santrauka Šis metodas suteikia dalyviams galimybę patirti ir išbandyti skirtingus klausymo būdus. Dalyviai pasakoja vieni kitiems apie situaciją, kuri baigėsi ne taip, kaip jie norėjo. Pasakojimų klausomasi skirtingais būdais, ir iškyla skirtingos pasakojimo interpretacijos.

5. Pakvieskite pasakotojus pasidalinti savo istorijomis.

Pasirengimas ir priemonės

6. Dabar pakvieskite dalyvius pasidalinti tuo, ką išgirdo. Jie turėtų pasistengti ne perpasakoti istoriją, o susitelkti tik į išsakymą tos informacijos, kuri susijusi su jų vaidmeniu (ar tai būtų faktai, ar jausmai, ar istorijos pasakojimo tikslas).

Popierius ir rašikliai.

Aptarimas

Eiga

• Paklauskite grupės narių, kaip jie jautėsi klausydamiesi skirtingais lygmenimis. Kuo vertingas buvo šis procesas?

1. Pasakykite dalyviams, kad šio metodo metu mes tyrinėsime klausymo trimis lygmenimis idėją ir vertę. Lygmenys yra tokie: –– faktai; –– jausmai; –– tikslas. 2. Tai taip pat žinoma kaip klausymasis galva (faktai), širdimi (jausmai) ir kojomis (tikslas). 3. Padalinkite grupę į mažesnes grupeles po keturis. Vienas iš šių keturių dalyvių (savanoris) pakviečiamas grupelėje papasakoti istoriją, kurią pasakodami jis/ji jaustųsi pakankamai patogiai, tačiau tai būtų situacija ar incidentas, kuris dar neišsisprendė ar kurioje pasakotojui/-ai norėtųsi kitokios pabaigos. Jei grupės nariai dar tik susipažįsta vieni su kitais, paprašykite vengti dalintis pernelyg jautriomis patirtimis. 4. Paprašykite trijų likusių dalyvių pasirinkti vieną iš toliau išvardijamų vaidmenų ir paaiškinkite, kad jų vėliau bus paprašyta papasakoti, ką išgirdo: –– vienas iš dalyvių turėtų stengtis išgirsti tik faktus (klausyti galva);

• Ar papasakota istorija gali būti interpretuojama skirtingais būdais? Ar istorijos pasakotojas sužinojo ką nors naujo šio proceso metu? • „Rėmų pakeitimas“ (istorijų ar klausimų interpretavimas iš naujo) – tai tarsi žvelgimas pro skirtingus lęšius tam, kad žmonės galėtų pajudėti nuo „požiūrio taško“ į „kelis požiūrio taškus“. Rėmų pakeitimas gali atverti galimybes, leisdamas žmonėms judėti toliau ir prisidėdamas prie pokyčio. Rėmų pakeitimo tikslas yra padėti žmonėms suvokti, kad jų pasakojimas turi kelis realybės sluoksnius. • Kokiais būdais jūs, kaip Aktyvūs piliečiai, klausysite, kad išgirstumėte ne tik faktus? • Ar yra situacijų, kai labiau reikia klausyti iš esmės tik faktų, tik jausmų ar tik tikslo? Galimi atsakymų pavyzdžiai: teisėjai teisme bando užtikrinti, kad dėmesys būtų sutelktas į faktus. Kai klausotės ko nors, kas bando jums kažką parduoti, naudingiausia yra klausyti taip, kad išsiaiškintumėte tikslą – kodėl šis žmogus jums pasakoja asmeninę istoriją? Ar ji skirta tik tam, kad paskatintų jus nusipirkti gaminį?

102 I Aktyvūs piliečiai

Alternatyvi eiga (pirmas variantas): ėjimas gilyn 1. Pristatykite ir / arba priminkite grupei rėmų ir jų keitimo koncepciją (žr. 1.10 metodas). –– „Rėmų pakeitimas“ (istorijų ar klausimų interpretavimas iš naujo) – tai tarsi žvelgimas pro skirtingus lęšius tam, kad žmonės galėtų pajudėti nuo „požiūrio taško“ į „kelis požiūrio taškus“. Rėmų pakeitimas gali atverti galimybes. Rėmų pakeitimo tikslas yra padėti žmonėms suvokti, kad kiekvienas įvykis turi kelis realybės sluoksnius. –– Kaip atradome per metodą „Aš ir mano tapatybė“ (1.1 metodas), dalies mūsų tapatybės pabrėžimas pokalbio metu taip pat gali paveikti šio pokalbio eigą. Kaip jūs, kaip Aktyvūs piliečiai, klausysite, kad išgirstumėte daugiau nei tik faktus?

Alternatyvi eiga (antras variantas) 1. Pristatykite keturių „ausų“ modelį kaip būdą suprasti bendravimą (5 minutės). Šis modelis (žr. 27 iliustraciją) parodo, kad bendravimas turi keturias puses, kurios turi būti suprantamos ir interpretuojamos panaudojant keturias „ausis“: –– faktinė informacija – informacija, duomenys; –– savęs atskleidimas – tai, ką siuntėjas (kalbantysis) atskleidžia apie save – pavyzdžiui, vertybės, jausmai, motyvai). Atskleidimas gali būti tyčinis arba netyčinis; –– santykiai – santykiai tarp kalbančiojo ir priėmėjo (klausančiojo), įskaitant tai, ką kalbantysis mano apie klausantįjį; –– kreipimasis – tai, ko kalbantysis nori, kad įvyktų. 2. Paprašykite dalyvių išklausyti pokalbį ir po to jį apsvarstyti naudojant keturias „ausis“ iš vyro ir iš moters perspektyvos. Prašome atkreipti dėmesį, kad pavyzdys yra pagrįstas kultūrinėmis prielaidomis apie lyčių vaidmenis, kurios turėtų būti vertinamos kritiškai, kadangi jos netinka daugybei atvejų.

27 iliustracija: Klausymas keturiomis ausimis

Santykiai

Priėmėjas

Žinutė

Kreipimasis

Savęs atskleidimas

Siuntėjas

Faktinė informacija

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 103

3. Paaiškinkite, kad yra įvairių būdų interpretuoti tai, ką pasakė moteris (5 minutės). Pavyzdžiui, ji galėjo turėti omenyje, kad jos sriuboje yra kažkas žalio, ir jai tai patinka. Tokiu atveju, galbūt moteris išklausė žinutę daugiausia naudodama santykių „ausį“. Bendraudami mes esame linkę interpretuoti žinutes tokiais būdais, kurie mums yra labiausiai įprasti ar geriausiai įtvirtina mūsų prielaidas, tačiau nesame pratę naudoti visų keturių „ausų“.

Keturios ausys praktikoje (15 minučių) 1. Padalinkite grupės narius į mažesnes grupeles po keturis. Kiekvienoje grupelėje du savanoriai suvaidina trumpą pokalbį, o likę du nariai stebi pokalbį ir jį interpretuoja panaudodami keturias „ausis“. Pokalbis ir interpretavimas turėtų trukti ne ilgiau nei 5 minutes. Tada yra apsikeičiama vaidmenimis, kad tie, kurie stebėjo, galėtų suvaidinti savo pokalbį, o tie, kurie vaidino – stebėti. (Bendras grupelių darbui skiriamas laikas – 15 minučių).

Apibendrinimas (30 minučių) • Šis modelis pabrėžia, kad visada yra keturi bendravimo lygmenys, tad norėdami tikrai gerai išgirsti, turime panaudoti visas keturias „ausis“. Bendrame rate aptarkite su dalyviais, kaip jiems sekėsi naudoti keturias „ausis“. • Ar jūs buvote linkę daugiau klausyti kuria nors viena „ausimi“? • Kas nutinka, kai mes girdime tik žinutėje sakomus faktus? Kaip jaučiamės bendraudami su žmonėmis, kurie girdi tik faktus? • Kas nutinka, kai interpretuojame žinutę kaip savęs atskleidimą? Kaip jaučiamės bendraudami su žmonėmis, kurie pastebi savęs atskleidimą? Kaip galime pritaikyti savo išsakomą informaciją taip, kad žmonės galėtų ją suprasti ir kitomis ausimis, ne tik kaip savęs atskleidimą? • Kas nutinka, kai interpretuojame informaciją naudodami santykių „ausį“? Ką tai gali reikšti situacijose, kai santykiai yra prasti ar netgi konfliktiniai? Kaip bendravimas gali būti pritaikytas, kad žmonės galėtų išgirsti ir kitomis „ausimis“? • Kas nutinka, kai interpretuojame bendravimą naudodami kreipimosi „ausį“? Kaip kiti dažniausiai reaguoja į kreipimąsi? • Ką jūs manote apie šią klausymosi keturiomis „ausimis“ praktinę užduotį? Kuo šis procesas buvo sėkmingas? • Ką klausymasis keturiomis „ausimis“ galėtų reikšti Aktyviems piliečiams?

Moteris

Vyras

Faktinė informacija

Mano sriuboje yra kažkas žalio.

Savęs atskleidimas

Nežinau, kas tas žalias dalykas yra.

Ji nežino, kas yra tas žalias dalykas. Jai nepatinka tas žalias dalykas, esantis jos sriuboje.

Santykiai

Tu turėtum žinoti, kas yra tas žalias dalykas. Tu žinai, kad aš nemėgstu žalių dalykų savo sriuboje.

Jai nepatinka tai, kaip aš gaminu valgį.

Kreipimasis

Pasakyk, kas tas žalias dalykas mano sriuboje!

Ji nori valgyti tik tokį maistą, kuris jai yra įprastas. Man reikėtų gaminti valgyti tik tai, kas jai patinka.

104 I Aktyvūs piliečiai

2.5 metodas Stiprūs klausimai (30 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį: klausimų formulavimų įgūdžiai.

Eiga Metodu klausimų uždavimo įgūdžiai pristatomi kaip įrankis nustatyti, koks pokytis turi įvykti. Paskatinkite dalyvius būti smalsius ir pritaikyti klausimų uždavimo įgūdžius savo darbe.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių sugalvoti po tokį klausimą, kuris kitą žmogų priverstų nusišypsoti. Paprašykite dalyvių pasivaikščioti po salę ir vieni kitiems savo sugalvotus klausimus užduoti. 2. Po trijų minučių pakvieskite dalyvius pakeisti savo klausimą į tokį, kuris sukeltų pasididžiavimo jausmą tam, kuriam yra užduodamas. Šį procesą pakartokite du ar tris kartus, ir kiekvieną kartą dalyvių paprašykite sugalvoti klausimą, kuris sukeltų tam tikrą emociją ar reakciją: tai yra, priverstų kitą žmogų susimąstyti ar pasijusti labiau motyvuotam imtis veiksmo.

4. Paklauskite dalyvių, kaip jie paaiškintų, kas tai yra „stiprūs klausimai“. Galimi atsakymų pavyzdžiai: tai toks klausimas, kurį išgirdęs/-usi aš giliai susimąstau ar pažvelgiu į situaciją kitaip, ar kuris sukelia emocinę reakciją. 5. Duokite dalyviams vieną ar dvi minutes individualiai pamąstyti apie stiprų klausimą, kuris jiems buvo užduotas ir kuriuo jie norėtų pasidalinti su kitais. 6. Paprašykite dalyvių susėsti poromis ir pasidalinti šiais stipriais klausimais bei aptarti, kas konkrečiai, jų manymu, klausimus pavertė stipriais.

Apibendrinimas • Susėskite atgal į bendrą ratą ir paprašykite grupės narių pasidalinti mintimis ir įžvalgomis apie klausimų stiprybę. • Ar klausimas gali pakeisti mūsų požiūrį į kokį nors dalyką? • Kas verčia jus apskritai norėti užduoti klausimus? Galbūt, pavyzdžiui, smalsumas, noras sužinoti daugiau, poreikis ir pan.? Tęskite pokalbį klausdami, kas skatina dalyvius smalsauti ir ką tai reiškia būti smalsiems. • Jei mes pripažįstame, kad klausimai gali būti stiprūs, tada tam, kad pakeistume save ar savo bendruomenes, mes galime pradėti nuo savo užduodamų klausimų.

Dabar paklauskite grupės narių, ar buvo užduota kokių nors labai stiprių klausimų. Šiuos klausimus galite ir užrašyti.

Kalba yra labai galinga. Kalba ne tik apibūdina realybę. Kalba sukuria tą realybę, kurią aprašo. Arkivyskupas Desmondas Tutu

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 105

Alternatyvi eiga (pirmas variantas): kūrybinis variantas 1. „Svarbus daiktas“. Ši trumpa veikla gali būti naudojama prieš „Stiprius klausimus“ tam, kad dalyvius paskatintumėte susimąstyti, arba po to kaip būdas sustiprinti mokymąsi. 2. Jums, kaip fasilitatoriui, reikės pasiruošti pasirenkant daiktą, kuris jums yra reikšmingas ir apie kurį klausinėjami jūs jausitės patogiai. 3. Šios veiklos tikslas yra paskatinti grupės narius klausinėti giliau ir pereiti nuo „Kas tai yra? Iš kur tai? Kam tai naudojama?“ prie „Kodėl jūs tai norėjote mums parodyti?“, kas padės atskleisti daugiau dalykų apie jus. Kai kurie klausimai „atrakins“ gilesnį suvokimą. 4. Dalyvius susodinkite į bendrą ratą ir padėkite atsineštą daiktą rato viduryje. 5. Skatinkite dalyvius užduoti klausimų, kad sužinotų kuo daugiau apie šį daiktą. 6. Atsakykite tik tiesiogiai į užduodamus klausimus. Neatskleiskite daugiau informacijos nei esate klausiami. Įsiklausykite ir atsiminkite gerus klausimus, kurie atskleidžia daugiau ir veda prie gilesnio mokymosi bei įžvalgų.

7. Tikėtina, kad dalyvių užduodami klausimai jus paskatins atskleisti daugiau asmeninio pobūdžio informacijos ir istorijų apie save. Būkite atidūs: ne visi jaučiasi patogiai, kai dalijamasi itin atvirai. Jei grupė mišri, gali būti produktyviau šią veiklą išbandyti tos pačios lyties grupėse, o po to grįžti į bendrą ratą. 8. Po kelių minučių sustokite. Paprašykite grupės narių pagalvoti, kurie klausimai buvo stiprūs ir vedė prie gilesnio mokymosi. Kurie tai buvo klausimai ir dėl kokių priežasčių jie buvo stiprūs?

Alternatyvi eiga (antras variantas): ėjimas gilyn 1. Šis metodas gerai siejasi su palaikančio tyrinėjimo idėja. Stiprių klausimų formulavimas yra esminė sąlyga palaikančiam tyrinėjimui, tad norėdami pratęsti pokalbį, pradėtą šio metodo aptarimo metu, galite pereiti prie minimo metodo (žr. 2.13 metodą).

106 I Aktyvūs piliečiai

2.6 metodas Vidinis klausinėtojas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Sąmoningumas.

3. Paprašykite dalyvių užrašyti savo vidinius klausimus į asmeninius užrašus.

• Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį: klausimų formulavimo įgūdžiai.

4. Toliau fasilitatorius įtvirtina svarbiausias žinutes:

• Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka Metodas skirtas paskatinti dalyvius tapti atidesniais ir pozityviais. To siekiama per sau patiems užduodamų klausimų analizę.

Pasirengimas ir priemonės Asmeniniai dalyvių užrašai.

Eiga 1. Pakvieskite dalyvius patogiai atsisėsti. Sukurkite saugią erdvę savirefleksijai (tam gali būti naudinga tinkama muzika) ir pakvieskite juos pagalvoti, kokius klausimus jie užduoda sau patiems. 2. Įsitikinkite, ar dalyviai supranta, kas tai yra vidiniai klausimai, pateikdami jiems keletą asmeninių pavyzdžių (tokių kaip „Ar aš kažką padariau gerai? Kaip man tai pasiekti?“).

–– klausinėjimas yra esminė vidinių pokyčių sąlyga; –– pokyčiai prasideda nuo individualaus lygmens ir ateina per klausinėjimą; –– žmonėms reikia atkreipti dėmesį į tai, kokio pobūdžio klausimus jie sau užduoda. Kalba kuria realybę, taigi klausimai ją taip pat kuria: jau pats klausimų suformulavimo būdas kuria rėmus tam, kaip į juos bus atsakoma; –– kai užduodame savo klausimus, mes galime prisiimti vieną iš dviejų pozicijų – teisėjo arba kūrėjo (tardančiojo arba atrandančiojo); –– stebint, kokio pobūdžio klausimus užduodame, svarbu keisti požiūrio tašką iš problemų nustatymo „būsenos“ į palaikančio tyrinėtojo „būseną“ – tai yra, nuo teisėjo į kūrėją.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 107

11 lentelė: Teisėjas ir kūrėjas

Teisėjas

Kūrėjas

Kas kaltas?

Kas nutiko?

Kas su manimi yra ne taip?

Kas tame buvo naudinga?

Kodėl man taip nesiseka?

Ko aš noriu?

Kaip aš galiu pralaimėti?

Ką aš galiu sužinoti?

Kaip aš galiu kontroliuoti situaciją?

Ką kitas žmogus mąsto, jaučia, ko jam reikia ir ko jis nori?

Kodėl jie taip nieko neišmano ir mane nervina?

Kaip tai gali tapti naudinga abiems pusėms?

Ir kaip aš įsivėliau dirbti su pačia blogiausia komanda?

Kas yra įmanoma?

Kam iš viso stengtis?

Kokios yra mano pasirinkimo galimybės? Ką dabar geriausia daryti?

5. Paaiškinkite dalyviams, kad toliau mes atskirsime klausimus į dvi kategorijas: „teisėjo“ klausimus ir „kūrėjo“ klausimus. Paklauskite dalyvių, kaip jie supranta, kas tai yra „teisėjo“ klausimas ir „kūrėjo“ klausimas. –– Pavyzdžiui, „teisėjo“ klausimas yra kritiškas atžvilgiu to asmens, kuriam klausimas užduodamas, tuo tarpu „kūrėjo“ klausimas atskleidžia smalsumą ir yra suformuluotas pozityviai.

8. Surinkite „kūrėjų“ klausimus ir pasirinkite laiką (arba po šio metodo, arba vėliau seminaro metu), kada atsitiktiniu būdu klausimus išdalinsite dalyviams, kad jie turėtų po naują „kūrėjo“ klausimą.

6. Paprašykite dalyvių apmąstyti, aptarti poroje ir pasidalinti klausimu, kuris jiems buvo užduotas „teisėjo“.

7. Paprašykite dalyvių sugalvoti du „kūrėjo“ klausimus, kurie įkvėptų, motyvuotų veikti, skatintų prisiimti atsakomybę ir mąstyti kūrybiškai: (1) skirtą sau, (2) skirtą kitiems Aktyviems piliečiams. Antrąjį klausimą reikėtų užrašyti, kad fasilitatoriai galėtų surinkti.

108 I Aktyvūs piliečiai

2.7 metodas Kūno kalbos galia (30 minučių)

Mokymosi rezultatai Antra veikla: Jausmų linijos • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį. • Sąmoningumas.

Santrauka Pateikiame tris veiklas, padėsiančias ištyrinėti kūno kalbą kaip bendravimo būdą.

Pasirengimas ir priemonės

1. Dėmesio: ši veikla gali būti kultūriškai jautri ir sukelti aštrių emocijų. 2. Dalyviai dviem linijomis (A ir B) išsirikiuoja vieni priešais kitus. Tarp linijų paliekamas bent penkių metrų tarpas. Kiekvienas žmogus turėtų turėti po priešais stovintį porininką (kai kuriose kultūrose rekomenduojama siekti, kad porininkas būtų tos pačios lyties). 3. Porininkai 30 sekundžių žiūri vienas kitam į akis.

1. Pakvieskite visus pasivaikščioti po salę susikūprinus, nusvirusiais pečiais, nulenkus galvą, susiraukus. Po minutės paprašykite jų pasikalbėti vieniems su kitais norima tema.

4. Paklauskite A linijos: „Kokį jausmą jaučiate priešais jus stovinčiam asmeniui? Atsistokite tokia poza ar parodykite tokį gestą, kuris nuoširdžiai atspindi šį jausmą (tegul jis būna natūralus, neišdidintas).“ B linijoje stovintys dalyviai pakviečiami lėtai pajudėti link A linijos, jei jaučiasi patogiai tai darydami, ir susitelkti į tai, kaip jie jaučiasi ir ar jaučiamas tikras komforto jausmas. Kol B linijos dalyviai juda, A linija turėtų jaustis laisvai ir signalizuoti, kad dalyvis iš B linijos turėtų sustoti judėti link jų. Paprašykite jų susitelkti į tą kitą asmenį ir paklauskite, ar pasikeitė ankstesnis jausmas. Remdamiesi juo, dalyviai atitinkamai gali pakeisti savo kūno pozą ar atstumą.

2. Pakvieskite visus pasivaikščioti po salę išsitiesus, žengiant tvirtai, aukštai iškėlus galvą, atlošus pečius. Po minutės paprašykite pasikalbėti vieni su kitais.

5. Fasilitatoriai leidžia procesui vykti keletą minučių. Tada vaidmenys apkeičiami vietomis. B linijoje stovintys dalyviai turėtų padaryti tą patį su A linijoje stovinčiais dalyviais.

Apibendrinimas

• Koks buvo skirtumas? Ko galime iš to pasimokyti?

• Kaip mes jautėmės šios veiklos metu? Kodėl?

Trečiajai veiklai reikalingos valgymo lazdelės ar panašios plonos lazdelės. Pasakykite grupės nariams, kad dabar tyrinėsime vieną bendravimo aspektą – kūno kalbą. Pasirinkite vieną ar daugiau veiklų, priklausomai nuo to, kokia yra jūsų grupė ir kiek laiko turite.

Pirma veikla: Vaikščiojantys pokalbiai

• Kūno kalba formuoja pasako labai daug, ir laikysena paveikia mūsų požiūrį.

• Ką ši veikla galėtų mums pasakyti apie kūno kalbos vaidmenį kuriant dialogui palankią atmosferą?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 109

Trečia veikla: lazdelės

Apibendrinimas

1. Kiekvienas dalyvis turėtų susirasti porininką.

• Kaip jautėtės šios veiklos metu?

2. Kiekvienai porai duodama valgymo ar panaši lazdelė.

• Ką tai mums sako apie ryšių kūrimą ir darbą kartu? Galimi atsakymų pavyzdžiai: bendro judėjimo ritmo paieška, nerašytų bendro darbo taisyklių kūrimas.

3. Porininkų paprašoma laikyti lazdelę tarp jų. Kiekvienas dalyvis turėtų lazdelę laikyti tik vieno piršto galu. Dabar lazdelė yra tarp dviejų žmonių rodomųjų pirštų. 4. Tada porininkai turi pradėti judinti lazdelę ir tokiu būdu atrasti bendrą judėjimo ritmą. Kai dalyviai pasijus patogiau, pakvieskite juos išbandyti naujus dalykus ir pradėti judėti po salę. Viskas atliekama nesikalbant.

• Kokie iššūkiai gali kilti kuriant tarpusavio pasitikėjimą ar dirbant kartu? • Ką, jūsų nuomone, ši veikla simbolizuoja? • Gali būti naudinga patyrinėti, kaip kūno kalbą gali skirtingai suprasti skirtingų lyčių atstovai. Pavyzdžiui, prisilietimas gali parodyti bendrystę, tačiau jis taip pat gali būti ir skirtas demonstruoti galią bei viršenybę.

110 I Aktyvūs piliečiai

2.8 metodas Grįžtamojo ryšio teikimas (45 minutės)

Mokymosi rezultatai Apibendrinimas • Supratimas apie dialogą, kaip ir kada jis gali būti naudojamas: – dialogo principai. • Gebėjimas paremti grįžtamojo ryšio teikimą, mokytis ir dalintis per jį.

Santrauka Šis metodas suteikia dalyviams galimybę pagalvoti apie įgytą patirtį ir naujas žinias. Jame pateikiama grįžtamojo ryšio samprata ir tyrinėjama jo reikšmė keičiant mąstymą. Dalyviai vienas kitam teikia teigiamą grįžtamąjį ryšį ir apmąsto šią patirtį.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga (pirmas variantas) 1. Paprašykite dalyvių sustoti dviem ratais, iš kurių vienas yra viduje kito. Vidiniame rate stovintys žmonės žiūri į išoriniame rate stovinčiuosius. Sukite ratus, kad dalyviai kiekviename raunde atsistotų priešais vis kitą porininką. 2. Pasakykite grupės nariams: „Šiandien jūs susidarėte pirmąjį įspūdį apie kiekvieną kambaryje esantį žmogų. Pagalvokite apie tą, kuris stovi priešais jus. Ką pastebėjote šiame žmoguje tokio, kuo jis/ji teigiamai prisidėjo prie mūsų Aktyvių piliečių bendruomenės formavimo?“

• Paklauskite dalyvių: –– Kaip jautėtės teikdami tokį grįžtamąjį ryšį? –– Su kuo jums įprastai asocijuojasi grįžtamasis ryšys (pavyzdžiui, su kokiais jausmais, situacijomis, kalba, su tuo, kaip mes įprastai reaguojame)? –– Kas šiandieninę patirtį pavertė vertinga ir kitokia nei įprastai?

Eiga (antras variantas) 1. Paprašykite dalyvių savarankiškai pagalvoti apie situaciją, kai iš kažko gavo naudingą grįžtamąjį ryšį. Paklauskite jų: kas padarė jį naudingu? 2. Paprašykite dalyvių pasidalinti savo patirtimi porose. 3. Paklauskite dalyvių: „Kaip jūs suprantate terminą „grįžtamasis ryšys“?“ 4. Kokie yra grįžtamojo ryšio teikimo ir priėmimo principai? Atsakymų pavyzdžiai: grįžtamasis ryšys turėtų būti konstruktyvus, jautrus, nukreiptas į veiksmą, o ne į asmenį, teikiamas tinkamu metu, priimamas kaip dovana, ir t.t.“ 5. Kaip mes norime panaudoti grįžtamąjį ryšį savo darbe ir asmeniniame gyvenime? 6. Baigiant diskusiją, svarbu išryškinti šiuos aspektus:

3. Skirkite tris minutes, kad dalyviai kiekvienoje poroje aptartų, ką vienas apie kitą pastebėjo. Tada pasukite ratą; šį procesą kartokite tris kartus.

–– grįžtamasis ryšys yra dovana, kurią mes, kaip bendruomenė, galime naudoti tam, kad sustiprintume savo mokymąsi;

4. Pasukite ratą dar kartą ir paklauskite porų: „Kaip jautėtės, priimdami tokį grįžtamąjį ryšį iš šių trijų žmonių?“

–– jei norime teikti tikrai naudingą grįžtamąjį ryšį, mums reikia pastebėti, kaip mes kartu dirbame;

5. Duokite dalyviams minutę, kad jie galėtų įvardinti savo jausmus.

–– žmonės visada susidaro nuomonę apie mus. Nepriklausomai nuo to, ar, mūsų manymu, ta nuomonė yra teisinga, ar klaidinga, mums naudinga žinoti, kokį įspūdį kitiems paliekame.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 111

2.9 metodas „Aš“ teiginiai: grįžtamojo ryšio teikimas (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie dialogą, kaip ir kada jis gali būti naudojamas. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį: priemonės ir įgūdžiai, reikalingi dialogui kurti: klausymo įgūdžiai.

Pasakykite, kas sukėlė jausmą. Pavyzdžiui, „Aš jaučiuosi nusivylęs/-usi, kai tu paskutinę minutę atšauki mūsų bendrus planus.“ –– „Aš noriu...“ Apibūdinkite, kokio norėtumėte situacijos pokyčio.

Santrauka Dalyviai praktiškai mokosi taikyti veiksmingus metodus, kaip išreikšti savo nuomonę kitiems ir apie kitus.

Eiga 1. Pradėkite metodą išsakydami keletą „Aš“ teiginių – pavyzdžiui, „Aš manau, kad virėjai įdėjo pernelyg daug čili pipirų į padažą per pietus,“ „Aš jaučiu, kad vienas geriausių mokymosi būdų šiame seminare vyko per kūrybinius užsiėmimus.“ Išdėstykite grupės nariams „Aš“ teiginių idėją (žr. toliau). „Aš“ teiginiai yra būdas išreikšti savo jausmus ir nuomonę neužsipuolant ir nekaltinant. Jais mes ne išsakome, kas su kitu žmogumi ar jo nuomone yra ne taip, dėl to mažiname konfliktą ir prisidedame prie konstruktyvaus dialogo bei problemų sprendimo. Štai pavyzdys, iliustruojantis skirtumą tarp „Tu“ teiginio ir „Aš“ teiginio: vietoje to, kad pasakytume „Tu klysti“ ar „Tai kvailystė,“ jūs galite pasakyti „Aš nesuprantu“ ar „Aš manau, kad yra ir kitokių būdų pažiūrėti į šią situaciją.“ 2. Paaiškinkite, kad tam, kad efektyviau bendrautume su kitais ir teiktume grįžtamąjį ryšį pakankamai jautriai, galime formuluoti jas kaip „Aš“ teiginius: –– „Aš jaučiuosi...“ Pasakykite, kaip jaučiatės. Užbaikite sakinį savijautą išreiškiančiu žodžiu: pvz., „Aš jaučiuosi nusivylęs/-usi.“ –– „Kai tu…“

3. Padalinkite grupę į mažesnes grupeles po tris. Paprašykite grupelių sugalvoti siužetų, kur grįžtamąjį ryšį reikia pateikti subtiliai – pavyzdžiui, komandinio darbo metu, kilus ginčui ir kt. Paprašykite parengti trumpą vaidinimą (iki dviejų minučių) ir suvaidinti jį priešais visą grupę. Šiame vaidinimą dalyviai turi išdėstyti situaciją ir parodyti sėkmingo „Aš“ teiginio taikymo teikiant grįžtamąjį ryšį pavyzdį.

Apibendrinimas • Paklauskite grupės narių, ką jie matė vaidinimuose. Ką jie pastebėjo tame, kas buvo vaizduojama? • Kurie reagavimo būdai buvo efektyviausi ir kodėl? Ką jie sužinojo apie „Aš“ teiginių vartojimą?

112 I Aktyvūs piliečiai

2.10 metodas Dialogas akvariume (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie dialogą. • Dialogo tikslas – bendruomenės vystymasis. • Dialogo principai. • Dialogo kūrimo priemonės – bendruomeniškumo ugdymas. • Gebėjimas suorganizuoti ir paremti dialogą. • Pagarba skirtingoms perspektyvoms.

Santrauka

5. Praėjus maždaug 10 – 15 minučių (priklausomai nuo to, kiek grupelė yra įsitraukusi į dialogą), paprašykite trijų ar keturių savanorių iš mažos grupelės išeiti ir vietoje savęs prie diskusijos prisijungti pakviesti išorinio rato narius. Paprašykite tų dalyvių, kurie prisijungia prie diskusijos, praktiškai pritaikyti pasižymėtas įžvalgas apie, jų nuomone, dialogo kūrimui naudingus dalykus. 6. Toliau keiskite dalyvius, dalyvaujančius dialoge. Tai darykite tol, kol vis dar plėtojasi vertingas dialogas ir yra pakankamai įsitraukimo iš grupės narių. Pabaikite dialogą iki metodui skirto laiko pabaigos likus mažiausiai 15 minučių, kad galėtumėte šią patirtį apibendrinti.

Grupės nariai praktiškai pritaiko dialogo kūrimo įgūdžius ir reflektuoja, kokiais būdais galėtų gerinti patį dialogą ir jo fasilitavimą.

Eiga

Apibendrinimas

1. Paprašykite dalyvių pasiūlyti temų diskusijai. Temos turėtų būti susijusios su grupės nariams svarbiais klausimais ir turėti skirtingų galimų požiūrio taškų.

Apsvarstykite mokymąsi apie:

2. Paprašykite dalyvių suformuoti vieną grupelę iš šešių – aštuonių asmenų ir pakvieskite šią grupelę susėsti nedideliu ratu, kuriame vyks diskusija. Likusius grupės narius pakvieskite susėsti dideliu ratu aplink mažąjį diskusijų ratelį. Diskusijų ratelis pradeda dialogą sutarta tema, o tuo tarpu didesnysis išorinis ratas stebi. Išorinio rato nariams neleidžiama įsitraukti į dialogą. 3. Išorinio rato užduotis – stebėti diskusiją ir žymėtis pastabas. Jie turėtų užsirašyti pagrindinius aspektus ir pagalvoti apie tai, ar diskusija tampa sėkmingu dialogu, ir kodėl, įskaitant geruosius pavyzdžius ir kylančius iššūkius. 4. Tyliai paskatinkite išorinio rato narius pastebėti, kas yra įtraukiamas, o kas ne, taip pat – kokios perspektyvos dominuoja ir kodėl.

• dialogą ir mokymosi bei dalijimosi galimybes; • „Dialogą akvariume“ kaip metodą ir kur jis gali būti panaudojamas; • individualų elgesį, įskaitant klausymosi etapą ir klausinėjimą; • sėkmingo dialogo suplanavimą ir įgyvendinimą; • užrašykite dalyvių mintis apie tai, kas gali padėti geram dialogui, o kas jam kenktų.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 113

Alternatyvos 1. Yra daugybė šio metodo variacijų, pavyzdžiui, galima reguliariai keisti sėdinčiuosius diskusijų ratelyje ir išoriniame rate; lėtai plėsti diskusijų ratelį; po pirmosios diskusijos kiekvienas iš diskusijų ratelyje sėdėjusiųjų dalyvių iš išorinio rato dalyvių gali suformuoti po mažą grupelę ir toliau aptarinėti iškeltą problemą; į išorinį ratą pakviesti sprendimų priėmėjus ir žiniasklaidos atstovus ir palengva juos įtraukti į pokalbį.

2. Tokia dialogo organizavimo forma gali būti panaudojama daugybe įdomių būdų. Tai gali netgi tapti socialiniu projektu.

Apibendrinimas • Po to, kai užbaigsite dialogą, bendrame rate aptarkite kilusius iššūkius ir sėkmingus momentus. Tada padarykite išvadas apie tai, ko iš šios patirties galite pasimokyti, kad galėtumėte pritaikyti ateityje.

Aštuntojo atvejo studija Dialogas akvariume Akvariumas gali būti panaudojamas suorganizuoti diskusijai ir įgalinti tuos grupės ar bendruomenės narius, kurie kartais lieka neišgirsti. Surinkite bendruomenės narius, žiniasklaidos atstovus ir sprendimų priėmėjus ir paprašykite jų pradėti dalyvavimą diskusijoje klausytojų vaidmenyje, kol labiau marginalizuoti ar mažiau pastebimi bendruomenės nariai, kurie sutiko dalyvauti, yra kviečiami į rato vidurį pradėti diskusiją pasirinkta tema. Fasilituokite šią diskusiją patys būdami vidiniame rate ir palaipsniui suteikite erdvės

pasisakyti tiems, kurie yra išoriniame rate (arba pakviečiant jau pasisakiusius užleisti savo vietą, arba pristatant vis daugiau kėdžių vidiniame rate). Tai gali įgalinti ir rečiau girdimus balsus jūsų seminare. Prieš išbandydami šį metodą, atsižvelkite į jėgų dinamiką tarp skirtingų bendruomenės grupių. Skirkite laiko marginalizuotų grupių atstovų pasitikėjimo savimi ir įgūdžių ugdymui ir tik po to pakvieskite juos diskutuoti savo pasirinkta tema priešais kitus bendruomenės narius.

114 I Aktyvūs piliečiai

2.11 metodas Forumo teatras (35 minutės)

Mokymosi rezultatai • Supratimas apie dialogą ir kada jis gali būti naudojamas: – bendruomenės vystymasis. • Gebėjimas paremti dialogą, mokytis ir dalintis per jį. • Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Vaidmenų metodas, kuris suteikia galimybę dalyviams pritaikyti išmoktus metodus ir įgūdžius, klausantis ir pateikiant savo nuomonę įtampą keliančiose situacijose.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1. Paprašykite grupės narių apmąstyti: ko dalyvaudami programoje „Aktyvūs piliečiai“ jie išmoko tokio, kas galėtų padėti plėtoti sėkmingus, mokytis ir dalijintis patirtimi padedančius pokalbius. Galimi atsakymų pavyzdžiai: kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas, stiprių klausimų formulavimas, kultūrinio bagažo pripažinimas, mūsų paslėptų tapatybės dalių atskleidimas, klausymasis skirtingais lygmenimis ir skirtingų požiūrių palaikymas. Užrašykite šiuos atsakymus ant popieriaus rašymo lentai lapo ir pakabinkite jį gerai matomoje vietoje. 2. Pasakykite grupės nariams, kad dabar jie vaidindami praktiškai pritaikys kai kurias iš šių idėjų. Paaiškinkite procesą.

3. Padalinkite dalyvius į keturias grupeles ir informuokite, kad jie turi 15 minučių įvykdyti toliau pateikiamą užduotį. 4. Pirmoji ir antroji grupelės dirba atskirai tam, kad sugalvotų nuo trijų iki penkių minučių trukmės siužeto scenarijų, kuriame situacija ar pokalbis išsivysto į konfliktą. 5. Pavyzdžiui, kažkas pasiskolino turtą prieš tai neatsiklausęs ar kas nors jūsų draugui apie jus pasakė kažką įskaudinančio. 6. Trečioji ir ketvirtoji grupelės taip pat dirba atskirai ir kuria būdus, kaip konfliktinėje situacijoje jie galėtų išreikšti nuomonę tokiu būdu, kuris galėtų padėti spręsti situaciją konflikto neeskaluojančiu būdu. Jie turėtų išsibandyti reagavimo pavyzdžius, atkreipdami dėmesį į kalbos vartojimą ir kūno kalbą. 7. Suporuokite „vaidinančią grupelę“ (1 arba 2) su „nuomonę reiškiančia grupele“ (3 arba 4). Dabar turėtų susidaryti dvi grupelės. 8. „Vaidinančios“ grupelės suvaidina savo situacijas ir duoda 5 minutes „nuomonę reiškiančioms grupelėms“ aptarti konfliktinį scenarijų, kurį ką tik matė, ir suplanuoti „intervenciją“. 9. Intervencijos: vaidinimai dar kartą pakartojami, ir „nuomonę reiškiančios grupelės“ narys daro intervenciją. Intervencija – tai kai kas nors sušunka „sustink“, tada vaidinimas sustoja, ir žiūrovas atsistoja į vieno iš pagrindinių veikėjų vietą. Toliau tą vaidmenį atlieka jau jie ir bando spręsti situaciją panaudodami įgūdžius, kuriuos aptarė grupelėje.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 115

9. Pasakykite „vaidinančioms grupelėms“, kad jos nesistengtų pernelyg palengvinti situaciją. Neturėtų būti nerealių, magiškų sprendimų – veiksmas turėtų būti tikroviškas. 10. Taikoma viena taisyklė: niekas negali siūlyti smurto kaip sprendimo būdo. 11. Geriausia, jei kiekvieną vaidinimą moderuoja fasilitatorius.

Apibendrinimas • Ką iš šios patirties mes labiausiai vertiname? • Kas mums suveikė, o kas buvo sudėtinga? • Kaip mes šią patirtį galime pritaikyti kasdieniame gyvenime ir programoje „Aktyvūs piliečiai“? • Patyrinėkite temas, susijusias su konfliktu: –– ką mes supratome apie konfliktą? –– ar konfliktas visada yra neigiamas dalykas? –– kokiais aspektais konfliktas gali būti pozityvus dalykas? –– ar konfliktą skirtingi žmonės patiria skirtingai? Jei taip, kaip?

116 I Aktyvūs piliečiai

2.12 metodas Dialogas, kuriamas per istorijų pasakojimą (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Dialogo tikslas – bendruomenės vystymasis. • Dialogo kūrimo priemonės: klausymo įgūdžiai.

5. Paprašykite kiekvienos grupelės užmegzti dialogą panaudojant tokius klausimus: „Kas (buvo papasakota)?“, „Kodėl (nutiko nupasakoti įvykiai)?“, „Ką (mes supratome iš šios istorijos)?“ ir „Kaip (mes galime keisti savo pačių elgesį po to, kai išgirdome šią istoriją)?“

Dalyviai atsiveria ir mokosi bei dalijasi pasakodami istorijas.

6. Paprašykite kiekvienos grupelės užrašyti, jų manymu, pačius svarbiausius pasakojimo ir savo mokymosi aspektus. Jais gali būti pasidalinta su likusia grupe arba įkelta į internetą pasidalinant informacija su kitais Aktyviais piliečiais, jei dalyviai jaučiasi patogiai tai darydami.

Eiga (pirmas variantas)

Apibendrinimas

1. Pristatykite metodą pasakydami, kad daugumoje mūsų kultūrų pasakojimai yra būdas tyrinėti bendras tiesas, žiūrint į konkrečias patirtis. Aktyvūs piliečiai yra kviečiami dalyvauti šiame metode panaudojant įgūdžius, kurių jie įgijo dalyvaudami programoje iki šiol.

• Bendrame rate paklauskite dalyvių: „Kokie kilo iššūkiai kuriant dialogą per istorijų pasakojimą ir kuo tai buvo sėkminga patirtis?“ „Kaip mes tai galime panaudoti savo bendruomenėse, kad kurtume tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą, ar rengdami arba įgyvendindami savo socialinį projektą?“

• Dialogo kūrimo priemonės: klausimų formulavimo įgūdžiai.

Santrauka

2. Padalinkite dalyvius į mažesnes grupeles po keturis ar penkis. 3. Paaiškinkite grupelėms procesą: kiekviena grupelė kviečiama įsivardinti temą, kuri yra aktuali programai „Aktyvūs piliečiai“ arba jiems asmeniškai. Pakvieskite dalyvius 10 minučių individualiai pagalvoti ir parašyti istoriją iš asmeninės patirties šia tema. Istorijos turėtų turėti realią prasmę asmeniškai jiems. 4. Paprašykite po vieną žmogų grupelėse pasidalinti savo pasakojimu. Likę grupelių nariai turėtų aktyviai klausyti (žr. metode 2.4 „Klausymasis trimis lygiais“ pateikiamą informaciją). Po to kiekvienas grupelės narys pasisako, kiek papasakota istorija panaši į jų istoriją ir kuo ji skiriasi.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 117

Eiga (antras variantas): Komiksų piešimas 1. Kaip priedą prie istorijų pasakojimo žodžiu arba to alternatyvą, galite naudoti komiksų piešimą. 2. Paprašykite grupės narių nusibraižyti šešis tuščius langelius komiksams, kaip parodyta toliau esančioje iliustracijoje. 3. Galima piešti ir daugiau langelių, tačiau mažesnio langelių skaičiaus vertė yra ta, kad jie turi susimąstyti apie tai, kokią informaciją yra svarbiausia perteikti, ir sudėti kiek įmanoma daugiau informacijos į kiekvieną piešinį. 4. Paaiškinkite, kad jie gali piešti piešinius, naudoti dialogus ir antraštes, kad iliustruotų savo pasakojimą. 27 iliustracija: Komiksų langeliai

118 I Aktyvūs piliečiai

2.13 metodas Palaikantis tyrinėjimas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Pagarba skirtingoms perspektyvoms. • Gebėjimas paremti, mokytis ir dalintis per dialogą: dialogo kūrimo priemonės: bendruomeniškumo ugdymas, klausimų formulavimo įgūdžiai.

Santrauka Dalyviai sužino apie palaikantį tyrinėjimą atrasdami jo prasmę.

Pasirengimas ir priemonės Palaikančio tyrinėjimo apibrėžimas: tai vadybos teorija, pagrįsta prielaida, kad kiekvienoje bendruomenėje, grupėje ar organizacijoje egzistuoja kažkas, kas veikia gerai. Teorija taip pat daro prielaidą, kad jei yra ketinama su savimi pasiimti kažką iš praeities, tai turėtų būti patys geriausi su ta praeitimi susiję dalykai.

Eiga (pirmas variantas): 1. Paprašykite dalyvių prisiminti diskusijas apie gebėjimą kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas. Priminkite jiems, kad kai tai darome, mes tampame smalsesni ir tai verčia mus daugiau sužinoti apie žmones ir situacijas, su kuriomis susiduriame. Taip pat priminkite 2.5 metodą („Stiprūs klausimai“), jei jį naudojote. Paaiškinkite, kad šioje sesijoje nagrinėsime stiprius domėjimosi būdus ir stiprių klausimų formulavimą. 2. Pradėkite sesiją palaikančiu pasiteiravimu. Pavyzdžiui, galite klausti: „Kokį labiausiai įkvepiantį momentą gyvenime esate patyrę?“, „Kas iš programos „Aktyvūs piliečiai“ yra sužadinęs tavo vaizduotę?“ Skirkite keletą minučių aptarti gautus atsakymus ir apibendrinkite pastebėjimu, kad dalyviai ką tik patyrė palaikantį tyrinėjimą.

3. Pasakykite dalyviams, kad toliau tyrinėsite žodžius „palaikantis“ ir „tyrinėjimas“, ir užrašykite šiuos du žodžius ant dviejų popieriaus rašymo lentai lapų. 4. Užduokite klausimą: „Ką reiškia žodis „palaikymas“?“ Galimi atsakymų pavyzdžiai: rūpinimasis, vertinimas, konstruktyvu, dėkingumas, pripažinimas. Paskatinkite grupės narius surengti „smegenų šturmą“ ir užrašykite atsakymus ant lapo. 5. Pakartokite tą patį procesą su žodžiu „tyrinėjimas“. Atsakymai galbūt bus tokie: smalsumas, atradimas, domėjimasis, ieškojimas, tyrimas, radimas, kasimasis. 6. Sujunkite abu lapus, kad parodytumėte, jog šie du žodžių rinkiniai yra susiję tarpusavyje. 7. Panaudokite principą „Apmąstykite, aptarkite poroje, pasidalinkite“, kad dalyviai turėtų galimybę pareflektuoti apie šiuos du žodžių rinkinius ir ryšius tarp jų, sugalvotų galimus palaikančio tyrinėjimo apibrėžimus, o tada pasidalintų savo mintimis porose ir su visa grupe. 8. Galiausiai pasidalinkite „oficialiu“ apibrėžimu ir paklauskite, ar dalyviai supranta šią mintį ir ar turi klausimų. 9. Kai kurie žmonės gali būti pripratę prie problemų sprendimu pagrįsto mąstymo arba gali tikėti, kad mes geriausiai mokomės iš klaidų. Palaikantis tyrinėjimas mums suteikia alternatyvų požiūrį ir kitokį būdą, vertingus naujus būdus matyti ir daryti įvairius dalykus. 10. Palaikančio tyrinėjimo naudojimas gali būti geras metodas analizuoti tapatybės probleminius klausimus, kadangi jis nekelia konflikto. Pavyzdžiui, žvelgiant iš lyčių perspektyvos, naudojamas mišriose grupėse, šis būdas gali suteikti galimybes papasakoti savo istorijas ir išplėtoti asmenines vizijas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 119

Apibendrinimas • Ką jūs manote apie šį metodą? • Ar jis gali būti naudingas jums dirbant? Kodėl / kodėl ne? • Ar manote, kad toks mąstymo pobūdis jums yra natūralus, ar tam reikalinga dėti papildomų pastangų?

Eiga (antras variantas): Gilesnė refleksija 1. Pristatykite du palaikančio tyrinėjimo tikslus: –– būtent mums tenka atsakomybė pasidžiaugti savo sėkme; –– mes geriausiai pasimokome iš to, kas suveikia. 2. Skirkite laiko (5 minutes) dalyviams apmąstyti, kokią prasmę jie suteikia kiekvienam tikslui, ir pasidalinti šiomis mintimis bei jas aptarti bendrame rate ar mažose grupelėse. 3. Pasakykite jiems, kad tada, kai jau yra nustatyta, kokią problemą norime spręsti socialiniu projektu, palaikantis tyrinėjimas gali būti naudojamas kaip įrankis suplanuoti ir įvykdyti pokyčiams reikalingus veiksmus. Jį galima panaudoti kuriant planus ir formuluojant bendruomenės tyrimų klausimus, siekiant įtraukti bendruomenes ir išplėtoti socialinių projektų planus. 4. Toliau pristatykite keturių žingsnių procesą, kuris dar vadinamas 4D ciklu. –– Pirmas žingsnis: atradimo klausimai (kaip yra): Visų pirma, ieškokite, kas geriausio yra įvykę praeityje, ir analizuokite, kokie yra šiandieniniai laimėjimai. Ši technika puikiai tinka dirbant ir su mažomis, ir su didelėmis grupėmis. Užduokite palaikančius klausimus, kad surinktumėte informaciją – pavyzdžiui, „Kokiu dalyku labiausiai didžiuojatės savo bendruomenėje?“ arba „Kokį dalyką savo organizacijoje labiausiai vertinate?“ (tai yra, tai tokie klausimai, kurie išlaisvina mąstymą, padeda atrasti priežastis, ieško „perliukų“, prasideda žodžiais „kaip“ arba „o jeigu“).

...kiekvienoje organizacijoje kažkas suveikia, o pokytis gali būti kuriamas įvardijant, kas suveikia, ir analizuojant, kaip to daryti daugiau. Sue Annis Hammond, „Plona knygelė apie palaikantį tyrinėjimą“ –– Antras žingsnis: svajojimo klausimai (kaip galėtų būti): Šiame etape dalyviai formuluoja svajonę, tai yra, „kas galėtų būti“. Šis žingsnis turėtų būti grindžiamas pirmojo etapo atradimais. „Svajoti“ galima individualiai, su socialinio projekto komandos nariais arba dalyvaujant bendruomenės suinteresuotųjų šalių atstovams. –– Trečias žingsnis: kūrimas (kaip turėtų būti): Antrajame žingsnyje sukursite viziją ateičiai, pagrįstą geriausiais dalykais iš praeities. Trečiame žingsnyje dalyviai sukurs strategijas ir planus, kaip įgyvendinti savo socialinius projektus (žr. 4 modulį). –– Ketvirtas žingsnis: atlikimas (veiksmų planavimas ir įgyvendinimas): Paskutiname žingsnyje imamasi veiksmų, kad būtų įgyvendinta jūsų „svajonė“. Pastaba fasilitatoriams: daug šiame metodiniame leidinyje pateikiamų klausimų yra palaikantys – pavyzdžiui, kai klausiama, kaip savo seminarą padarysime puikų arba metode „Didybės siena“ naudojami klausimai, ir pan.

120 I Aktyvūs piliečiai

2.13 metodas (tęsinys) 28 iliustracija: 4D ciklas

Atradimas „Kas teikia gyvybę?“ (Geriausia iš to, kas yra) Likimas „Kaip įgalinti, mokytis ir prisitaikyti / improvizuoti?“ (Ko reikia pasauliui?) Išlaikymas

Svajonė Apibrėžimas

Palaikančios temos pasirinkimas

Kas galėtų būti? (Ko reikia pasauliui?) Laukiamų rezultatų įsivaizdavimas

Kūrimas „Koks turėtų būti idealas?“ Bendrakūra

Devintojo atvejo analizė Palaikančiojo tyrinėjimo prielaidos 1. Kiekvienoje visuomenėje, organizacijoje ar grupėje yra kas nors, kas suveikia. 2. Mūsų realybe tampa tai, į ką sutelkiame savo dėmesį. 3. Realybė yra kuriama „čia ir dabar“, ir yra daugybė realybių. 4. Kai organizacijai ar žmonių grupei užduodamas klausimas, pats klausimo uždavimas vienu ar kitu būdu tą organizaciją ar grupę paveikia.

6. Žmonės įgyja daugiau pasitikėjimo ar tampa ramesni keliaudami į ateitį (į nežinomybę), kai su savimi pasiima kažką iš praeities (kuri yra žinoma). 7. Jei su savimi pasiimame kažką iš praeities, tai turėtų būti patys geriausi su praeitimi susiję dalykai. 8. Skirtumus reikia branginti. 9. Mūsų vartojama kalba kuria mūsų realybę.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 121

2.14 metodas Dialogo fasilitavimas bendruomenėje (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas mokytis ir dalintis per dialogą: dialogo kūrimo priemonės: dialogas pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse, dialogas bendruomenėje, fasilitavimo ir klausymo įgūdžiai. Santrauka Dalyviai imituoja (simuliuoja) realią situaciją, organizuodami dialogą dėl bendruomenei aktualios konfliktą keliančios problemos. Tai padeda dalyviams pritaikyti žinias ir nuostatas, reikalingas bendruomenės lygmens dialogo organizavimui, apibendrinti mokymąsi iš kitų seminaro sesijų, skirtų dialogo temai (pavyzdžiui, stiprius klausimus, klausymąsi trimis lygmenimis ir „Aš“ teiginius: grįžtamojo ryšio teikimą). Tai taip pat prisideda prie kritiško strategijų, skirtų dialogo organizavimui ir vykdymui bendruomenės lygiu, įvertinimo. Pasirengimas ir priemonės Scenarijaus aprašas ir vaidmenų instrukcijos bendruomenės nariams (pritaikytos taip, kad atitiktų kontekstą). • Instrukcija dialogo fasilitatoriui;

William Isaacs, „Dialogas ir mąstymo kartu menas: novatoriškas požiūris į bendravimą versle ir gyvenime“ „Dialogas yra pokalbis susitelkus, į jį įsitraukiama tikslingai ir siekiant plėtoti supratimą, išdiskutuoti problemas ir kritiškai įvertinti mintis bei veiksmus. Jis įtraukia ir širdį, ir protą. Jis skiriasi nuo įprastinių, kasdienių pokalbių tuo, kad yra sutelktas ir turi tikslą... Dialogas, priešingai nei debatai ar netgi diskusija, tiek pat domisi santykiais tarp jo dalyvių, kiek ir aptariama tema. Galiausiai, tikrame dialoge vyrauja išankstinis nusiteikimas keisti savo tvirčiausius įsitikinimus. Patricia Romney, „Dialogo menas“, http:// animatingdemocracy.org/sites/default/files/ documents/reading_room/art_of_dialogue.pdf 2. Bendrai tariant, bendruomenėje plėtojamas dialogas gali būti suprantamas kaip pasižymintis tam tikrais bruožais (pavyzdžiui, savanoriškumu, savivoka, nusiteikimu dalyvauti, susitelkimu į mokymąsi ir atvirumu įvairiems rezultatams) bei principais, tokiais kaip:

• Stebėtojo instrukcija;

–– klausymasis – klausykite atidžiai;

• Popierius ir rašikliai stebėtojams.

–– dalyvavimas – remkite nuoširdžius žmonių pasisakymus;

Eiga 1. Įvadas (5 minutės). Paprašykite dalyvių pagalvoti, kas tai yra dialogas. Pažymėkite, kad yra daug skirtingų požiūrių į dialogą, ir kad konflikto paveiktose bendruomenėse dialogas yra svarbus tiek erdvės pasidalinti skirtingais požiūriais ir juos suprasti sukūrimui, tiek konflikto sprendimui. Mintys, kuriomis galbūt norėsite pasidalinti, apima šias: „Dialogas – tai pokalbis, kuriame žmonės mąsto kartu ir kuria santykį. Mąstymas kartu reiškia, kad jūs nebepriimate savo pozicijos kaip galutinės. Jūs nebe taip tvirtai laikotės įsikibęs į tai, ką laikėte neginčijama realybe, ir įsiklausote į galimybes, kylančias vien todėl, kad esate santykyje su kitais; galimybes, kurios kitu atveju nebūtų iškilusios.“

–– klausinėjimas – sukurkite erdvę kitų žmonių požiūriams ir gerbkite juos; –– dalijimasis – plėtokite žmonių supratimą vieni apie kitus ir skatinkite juos plėsti požiūrį; –– įtrauktis – įsitikinkite, kad kiekvienas turėtų galimybę prasmingai dalyvauti.

122 I Aktyvūs piliečiai

2.14 metodas (tęsinys) 3. Pasirengimas vaidmenims (15 minučių): pristatykite scenarijų dalyviams (pateikite jį užrašytą ant popieriaus rašymo lentai lapo, skaidrėje arba išspausdintą). Scenarijus turėtų būti pritaikytas, kad atitiktų jūsų kontekstą (šiame leidinyje kaip pavyzdys pateiktas atvejis iš dviejų įsivaizduojamų kaimų). 4. Duokite kiekvienam dalyviui po vaidmenį: jie gali būti arba bendruomenės nariai, arba stebėtojai, arba fasilitatoriai. Dialogo fasilitatorių neturėtų būti daugiau nei du, o bendruomenės narių ir stebėtojų santykis neturėtų būti didesnis nei 4:1 (keturiems bendruomenės nariams turėtų tekti bent po vieną stebėtoją). Stenkitės, kad moterų ir vyrų santykis fasilitatorių grupėje ir bendruomenės narių grupėje būtų kiek įmanoma lygesnis. Konservatyviose bendruomenėse gali reikėti organizuoti fasilitavimą tos pačios lyties grupėmis, bent jau iš pradžių. 5. Kiekvienam dalyviui įteikite atitinkamą instrukciją, paprašykite susipažinti su ja ir paklauskite dialogo fasilitatorių, ar jie turi kokių nors klausimų. Stebėtojai turėtų susitarti, kuriuos bendruomenės narius ir kurį vieną iš dviejų fasilitatorių jie stebės (vienam stebėtojui tenka ne daugiau nei po keturis bendruomenės narius). 6. Simuliacija (40 minučių). Paaiškinkite dalyviams, kad simuliacija tęsis tol, kol jūs ją nutrauksite, ir kad jūs galite sustabdyti simuliaciją ir sukeisti vaidmenis vietomis.

Apibendrinimas (30 minučių) Sustruktūruokite aptarimą taip, kad po bendro įvado grįžtamąjį ryšį suteiktų dialogo fasilitatoriai, po to bendruomenės nariai, o galiausiai – stebėtojai. Apibendrinimo klausimai gali būti suformuluoti remiantis toliau pateikiamais pavyzdžiais: • Bendrieji / įvadiniai klausimai: –– Kaip jautėtės simuliacijos metu? –– Kas sekėsi gerai? Kas ne taip gerai pavyko? –– Kieno balsai buvo girdimi? Kieno ne? • Dialogo fasilitatoriams: –– Ar jums pavyko pasiekti, kad dialogas būtų atviras ir sutelktas į pasitikėjimo ir tarpusavio supratimo kūrimą? –– Kokie momentai buvo patys sudėtingiausi? Kodėl jie buvo sudėtingi? Kaip su tuo bandėte susidoroti? • Bendruomenės nariams: –– Ar jums pavyko išsakyti savo poziciją? Ar jūsų supratimas apie kitų žmonių požiūrius šio dialogo metu pasikeitė? –– Kokie momentai buvo patys sudėtingiausi? Kodėl jie buvo sudėtingi? Kaip su tuo bandėte susidoroti? • Stebėtojams:

7. Leiskite simuliacijai vykti iki 40 minučių. Galite ją sustabdyti ir sukeisti vietomis bendruomenės narius, dialogo fasilitatorius ir stebėtojus, tokiu būdu užtikrindami, kad dalyviai išbandytų skirtingus vaidmenis, o dialogas nuolat vystytųsi. Tai neturėtų įvykti daugiau nei du kartus per visą simuliaciją.

–– Kas uždavinėjo stiprius klausimus?

8. Simuliacijos pabaigoje padėkokite visiems. Paprašykite jų pritaikyti ankstesnėse dialogo sesijose ugdytus įgūdžius pritaikyti aptariant šį metodą (pavyzdžiui, stiprių klausimų formulavimo, klausymosi trimis lygiais ir „Aš“ teiginių formulavimo teikiant grįžtamąjį ryšį).

–– Kaip fasilitatoriai bandė paskatinti dialogo vystymąsi?

–– Ar buvo bendruomenės narių, kurie dominavo viso dialogo metu? Kaip jie dominavo? –– Ar žmonės vieni kitų klausėsi? Iš ko sprendžiate, kad jie vieni kitų klausėsi?

• Bendrieji / baigiamieji klausimai: –– Kada ir kur galite panaudoti dialogą savo bendruomenėje? –– Kaip galite pritaikyti dialogo principus savo darbe? –– Ką jums gali reikėti padaryti prieš inicijuojant dialogą?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 123

Scenarijaus pavyzdys Du kaimai Šie metai buvo itin sausi ir dabar pats karščiausias vasaros metas. Mes esame dviejų kaimų bendruomenės. A kaimo gyventojai, gyvulių augintojai, nebeturi vandens; B kaimo gyventojai turi daugiau likusių vandens šaltinių; jie augina pasėlius.

Žmonės iš A kaimo teigia, kad dalis jų gyvulių buvo nunuodyta ir pavogta. Jauni vyrai iš abiejų kaimų susimušė, ir vienas jaunuolis iš B kaimo buvo sunkiai sužeistas. Kaimų bendruomenių pirmininkai kreipėsi į fasilitatorius iš B kaimo bendruomenėje veikiančios organizacijos, kad jie padėtų fasilituoti dialogą tarp abiejų bendruomenių narių.

Kai kurie gyvulių augintojai, ieškodami ganyklų, iš A kaimo atginė gyvulius į nenaudojamas B kaimo pievas. Tarp abiejų pusių jaunuolių kilo konfliktų. B kaimo gyventojai teigia, kad be to, kad yra be leidimo patenkama į jų teritoriją, gyvuliai ėda ir trypia jų pasėlius.

124 I Aktyvūs piliečiai

Vaidmenų instrukcijų bendruomenės nariams pavyzdys Du kaimai

B kaimo bendruomenės narė (moteris)

Jaunuolis iš A kaimo

A kaimo bendruomenės pirmininkas/-ė

Ganymas yra jūsų pragyvenimo šaltinis. Jūs turite finansiškai padėti savo didelei šeimai. Norite, kad jums tiesiog leistų ganyti gyvulius ten, kur jiems yra maisto. Jaučiatės persekiojami ir pikti. Manote, kad B kaimo žmonės nekenčia jūsų kaimo bendruomenės narių ir jų negerbia.

Esate labai svarbus žmogus, turite daug gyvulių. Bendruomenės pirmininku/-e esate 25 metus. Jūs mėgstate išklausyti visas puses ir tik tada priimti sprendimus. Jums nepatinka kai kurių jūsų bendruomenės jaunuolių elgesys, tačiau nenorite ko nors pasmerkti, kol nežinote visų faktų. Jūs nesate visai įsitikinęs/-usi, kad fasilitatoriai šioje situacijoje tikrai reikalingi.

Jaunuolis iš B kaimo Žemės ūkis yra jūsų pragyvenimo šaltinis, jums reikia padėti išlaikyti nemažą šeimą. Jūs tik norite auginti savo javus. Jūs norite, kad jūsų žmonėms būtų atlyginta už patirtus nuostolius. Manote, kad A kaimo gyventojai yra nenuovokūs ir pernelyg agresyvūs. A kaimo bendruomenės narys (vyras)

Esate praleidusi daug laiko užsienyje. Jus labai liūdina tai, kad vyksta tokie nesutarimai tarp bendruomenių. Taip pat pykstate, kadangi stipriai sužeistas jaunuolis yra jūsų giminaitis.

B kaimo bendruomenės pirmininkas/-ė Jūs bendruomenei pirmininkaujate 5 metus. Esate karštakošis/-ė ir galite gan greitai išeiti, jei jaučiate, kad jūsų negerbia. Jūs pystate, nes manote, kad pašaliniai žmonės be leidimo naudojasi jūsų kaimo žmonių žemėmis. Jūs tikitės, kad bus atkurtas teisingumas, jūsų kaimo žmonėms bus atlyginta, ir būtent fasilitatorių darbas yra tai užtikrinti.

Jūs esate karo veteranas, jaunystėje kovojote kartu su žmonėmis iš pačių įvairiausių vietų ir esate įsitikinęs, kad visi turėtų sugyventi taikiai. Tvirtai tikite teisingumu ir tvarka bei manote, kad visi jaunuoliai yra nepaklusnūs.

Kunigas, kurio parapija apima abu kaimus

A kaimo bendruomenės narė (moteris)

A kaimo vyriausiasis piemuo

Jūsų šeima tikrai sunkiai verčiasi. Jūsų kultūroje nepriimta, kad moteris pasisakytų viešoje diskusijoje, nebent jos tiesiogiai paklaustų. Esate tvirtai įsitikinusi, kad abiejų kaimų bendruomenės turėtų labiau remtis savo kultūriniu paveldu ir kad daugiau jaunuolių neturėtų nukentėti.

Jūs esate jaunas vyras, gerbiamas už tai, kad gerai mušatės. Daug nekalbate. Kai buvote vaikas, lankėte mokyklą B kaime.

B kaimo bendruomenės narys (vyras) Jūs esate karo veteranas, jaunystėje kovojote kartu su žmonėmis iš pačių įvairiausių vietų ir esate įsitikinęs, kad visi turėtų sugyventi taikiai. Manote, kad visi jaunuoliai yra nepaklusnūs. Jūsų vaikai neliko gyventi kaime ir ūkininkauti. Nerimaujate, kad kilus konfliktui nepajėgsite apginti savo pasėlių ir namų.

Esate vyresnio amžiaus kunigas, abi bendruomenės jus gerbia. Mėgstate daug kalbėti ir dažnai cituojate Bibliją.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 125

Fasilitatoriaus refleksija: 2 modulis Kaip jaučiatės pasibaigus 2 moduliui?

Ar jums kilo kokių nors ramybės neduodančių klausimų, kuriuos norėtumėte tyrinėti toliau?

Kokie iššūkiai gali kilti įgyvendinant šį modulį jūsų bendruomenėje?

Kokios galimybės susijusios su šio modulio įgyvendinimu jūsų bendruomenėje?

Asmeninio pobūdžio pastabos

3 modulis VietinÄ&#x2014;s ir globalios bendruomenÄ&#x2014;s

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 127

Kas tai yra bendruomenė? Dažniausiai žodis „bendruomenė“ vartojamas apibūdinti grupę žmonių, kuriuos sieja geografinė vietovė ir bendri lūkesčiai dėl gyvenimo toje vietovėje kokybės bei galimybių. Šis žodis taip pat gali reikšti grupę žmonių, kuriuos sieja bendros vertybės bei interesai. Minėtas bendras vertybes ir interesus gali sukurti: • profesinė veikla – pavyzdžiui, profesinės sąjungos, asociacijos, neformalios bendruomenės, kuriose dalijamasi patirtimi; • bendra religija ar tikėjimas; • priklausymas tai pačiai etninei grupei; • ta pati lytis ar lytinė tapatybė; • interesai, laisvalaikis – pavyzdžiui, sportas, muzika; • kova su konkrečiomis problemomis – pavyzdžiui, klimato kaita, vaikų teisės ir lyčių lygybė. Kai kurios bendruomenės yra „apgalvotai pasirinktos“; turima galvoje tai, kad jų nariai priėmė sąmoningą sprendimą tapti bendruomenės nariais; kitos bendruomenės yra vienijamos aplinkybių ir istorijos. Asmuo gali priklausyti kelioms bendruomenėms, ir kiekviena iš jų gali stipriai paveikti to asmens vertybes ir sprendimus. Tokiu būdu priklausymas konkrečiai bendruomenei taip pat kartais gali tapti svarbiausiu dalyku, padedančiu suvokti asmens tapatybę. Kai kurios bendruomenės tiesiog egzistuoja ir yra paveikiamos aplink jas vykstančių pokyčių; tuo tarpu kitos suorganizuotos taip, kad apgintų savo interesus ir darytų įtaką pokyčiams. Tos bendruomenės, kurios yra organizuotos, tikriausiai taip pat turės tvirtas elgesio normas ar kultūrą (žr. 1 modulį: Tapatybė ir kultūra), nors kultūra dažniau siejama su grupių elgesiu, o bendruomenė – su grupių interesais.

Kai kurios bendruomenės gali būti palyginti nedidelės ir pasižymėti labai aiškiais interesais – pavyzdžiui, susijusiais su konkrečia darboviete. Šiais laikais, kai viso pasaulio gyventojai gali bendrauti tarpusavyje ir kai vieni nuo kitų tampame vis labiau priklausomi, bendruomenės gali būti ir labai didelės / globalios ir nesuvaržytos geografinių ir valstybių ribų (pavyzdžiui, religinės grupės ar aplinkosauga besirūpinančios bendruomenės). Tokiais atvejais interesai gali būti ir labiau abstraktūs, kartais besikertantys, o elgesys – mažiau nuoseklus. Tikėtina, kad vietinei bendruomenei priklausantis asmuo tuo pat metu gali priklausyti ir kokiai nors globaliai interesų bendruomenei. Bendruomenę galima apibrėžti keliais būdais – pavyzdžiui, pagal interesus, pagal turimą galią arba kaip apsaugančią sistemą. Tai, kaip bendruomenė organizuojama, kad apgintų savo interesus, gali būti suvokiama kaip sistema. Dėl šių priežasčių siekiant suprasti bendruomenę būtina žvelgti iš skirtingų perspektyvų, tai yra tvaraus problemų sprendimo ir tikslų nustatymo proceso dalis. Suvokti, kaip bendruomenė suvokia save, yra esminė pagarbos besivystančiai kultūrai dalis. Pavyzdžiui, kai kalbama apie neįgaliųjų teises, Jungtinėje Karalystėje taikomas visame pasaulyje priimtas principas „nieko apie mus be mūsų“; šis principas yra plėtojamas ir plačiai skleidžiamas. Jis sudaro sąlygas patiems neįgaliems žmonėms atstovauti savo interesams, kai kalbama apie jiems reikalingas prekes ir paslaugas, ir tokiu būdu užtikrinti, kad šios atitiktų neįgaliųjų poreikius. Dažnai būdavo taikoma daug (tikrovės neatitinkančių) išankstinių nuostatų apie neįgaliųjų poreikius, dėl to įvairios paslaugos būdavo suteikiamos netinkamai. Pačių neįgaliųjų bendruomenės įtraukimas tapo puikia alternatyva gerais norais, tačiau kartu ir netiksliais įsivaizdavimais grįstam planavimui. Tai vienas iš pavyzdžių, kai interesų vienijama bendruomenė paveikė politikos formavimą ir visuomenės požiūrį.

128 I Aktyvūs piliečiai

Kas tai yra aktyvus pilietiškumas? Piliečiai yra organizuotos šalies ar valstybės nariai. Jų pilietybė apibrėžia priklausymo statusą, tačiau taip pat reiškia ir tam tikras teises bei pareigas, turimas savo valstybės atžvilgiu. Pavyzdžiui, pilietis gali turėti teisę gauti savo valstybės išduotą pasą ir pareigą mokėti mokesčius tai valstybei. Iš šio termino kilo ir pilietiškumo sąvoka, kuri reiškia dalyvavimą visuomenės ar bendruomenės gyvenime. Programa „Aktyvūs piliečiai“ taip pat vartoja šį terminą plačia prasme. Aktyvūs piliečiai yra tie žmonės, kurie žiūri ne tik į formaliai, teisiškai jiems priklausančias atsakomybes (žr. anksčiau pateiktus pavyzdžius), tačiau taip pat savanoriškai įsitraukia į veiklas, kurios vienaip ar kitaip paveikia jų visuomenės ar bendruomenės narių gyvenimą. Tai gali būti realizuojama dviem būdais: naudojantis pilietine susirinkimų laisve, dažniausiai tam, kad paveiktų socialinius pokyčius savo vietovėje (angl. civil society) ar kai siekiama būti išrinktiems į tam tikrus postus, kurie suteikia valdymo galią ar sprendimų priėmimo galią bendruomenėje (angl. civic society). Ši programa susitelkia į konkretų aktyvaus pilietiškumo aspektą – socialinio vystymosi projektus.

Kas tai yra globalus pilietiškumas? Šalia to, kad yra savo šalies ar valstybės piliečiai, žmonės yra ir globalios bendruomenės nariai. Ši bendruomenė yra vis glaudžiau siejama prekybos, politiniais ir tarpkultūrinių mainų per masinio komunikavimo priemones saitais. „Bendram“ globalios bendruomenės gyvenimui yra būdingi ir daugybė bendrų iššūkių, kuriems yra reikalingi bendri veiksmai, taip pat tarptautinis politinis įsitraukimas. Tokio veikimo prigimties ir potencialo supratimas yra nušviečiamas savo kaip aktyvaus vietinės bendruomenės piliečio gebėjimų stiprinimo, taip pat kaip ir globalių problemų suvokimas ir aktyvus pilietiškumas kaip pasaulio piliečio gali paveikti požiūrius ir perspektyvas veikiant savo vietinėje bendruomenėje. Aktyvūs piliečiai yra tokie, kurie supranta savo bendruomenės ir kitur esančių bendruomenių tarpusavio priklausomybę ir kurie įsitraukia į veiklas, kurių rezultatai teigiamai paveikia ne tik jų šalį arba kurie savo pačių situacijai suteikia globalią perspektyvą ir tokiu būdu pasiekia, kad jų rezultatai susisietų su globaliai siekiama gerove (tokia kaip teisingumas, taika ir tvarumas).

Ši programa aktyviai siekia, kad Aktyvūs piliečiai būtų labiau sąmoningi apie juos supantį pasaulį (to siekiama ir per mokymo veiklas, ir per tarpkultūrinio dialogo elementą), tačiau pirmiausia dalyviai yra kviečiami pritaikyti savo įžvalgas vietinėje aplinkoje.

Kas tai yra įtraukus pilietiškumas? Įtraukus pilietiškumas reiškia, kad visi žmonės gali dalyvauti sprendimų priėmimo procesuose ir siekti kitų žmonių atskaitomybės. Įgalinimas per įtraukų pilietiškumą vietiniu lygmeniu yra svarbus veiksnys žmogaus teisių užtikrinimui ir darniam vystymuisi. Tačiau jis taip pat gali vesti prie to, kad anksčiau atskirtį patyrusios grupės – ypač nepasiturintieji, moterys ir mergaitės, žmonės su negalia – taptų labiau įsitraukę į politinius ir sprendimų priėmimo procesus platesniu, galbūt regioniniu ar nacionaliniu lygiu. Parama įtraukiam pilietiškumui reikalauja supratimo apie esamus galios santykius bendruomenėje ir apie praktines kliūtis dalyvavimui, su kuriomis susiduria atskirtį patiriančios grupės.

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas: –– bendruomenės samprata; –– mano bendruomenė; –– skirtingi požiūriai į bendruomenę; –– lokalaus ir globalaus lygmenų tarpusavio priklausomybė. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– sistemos ir sisteminis mąstymas; –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje; –– pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės – konfliktų „žemėlapio“ sudarymas. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje: –– sistemos ir sisteminis mąstymas sprendžiant problemas; –– pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 129

3.1 metodas Bendruomenės žemėlapis (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas suprasti skirtingus požiūrius į bendruomenę. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemas, kurias reikia spręsti bendruomenėje, ir įžvelgti jos poreikius bei galimybes.

Santrauka Dalyviai bendradarbiaudami nupiešia savo vietinės bendruomenės žemėlapį, įskaitant teigiamas ir nerimą keliančias sritis. Esant galimybei, šiame procese kviečiama dalyvauti kuo didesnė bendruomenės dalis.

3. Paprašykite dalyvių, kad pažymėtų ir įvairias organizacijas, objektus, kurie jiems atrodo svarbūs. Skirtingų tipų organizacijoms, kur įmanoma, būtų gerai naudoti skirtingas spalvas (pavyzdžiui, žalia spalva fabrikams ir parduotuvėms, raudona gyvenamiesiems namams, mėlyna valdžios įstaigų pastatams, ir pan.). (pasirinktinai) Išdalinkite dalyviams išspausdintus ženkliukus ir paaiškinkite, kad jie gali jas panaudoti tam, kad apibūdintų skirtingus bendruomenės bruožus. 4. Paprašykite grupės narių įvardinti keletą gerų dalykų apie savo vietos bendruomenę, vietinius išteklius ir turtą:

Pasirengimas ir priemonės

–– kokios paslaugos teikiamos bendruomenei, kokie įrenginiai joje veikia?

Popierius, pieštukai, spalvoti flomasteriai, išspausdintų paveikslėlių rinkiniai (žr. 31 iliustraciją) ir du bendruomenės žemėlapių pavyzdžiai.

–– kokius įgūdžius turi bendruomenės nariai?

Eiga 1. Grupės užduotis – sukurti didelį savo vietovės žemėlapį ant popieriaus rašymo lentai lapo. Jei grupės nariai yra kilę iš skirtingų vietovių, padalinkite juos į mažesnes grupeles pagal tai, iš kur jie atvykę. Svarbu tai, kad dalyviai braižytų žemėlapį tos vietovės, kurią gerai pažįsta. 2. Parodykite dalyviams pavyzdį iš savo bendruomenės. Paprašykite, kad visos grupės pieštukais labai bendrais bruožais nupieštų geografinę vietovę: kelius, gyvenvietes, kalvas, vietovės ribas – tai, kas tinka pagal vietovės, kurioje dirbama, mastelį. Dar kartą pabrėžkite, kad žemėlapis neprivalo būti labai tikslus ar detalus.

5. Dabar paprašykite dalyvių ant lipnių lapelių surašyti, kokias emocijas ar jausmus jiems sukelia skirtingos vietovės sritys, taip pat įvairūs pastatai ir įrenginiai. Jausmai gali būti teigiami ir neigiami. Lipnius lapelius reikėtų suklijuoti ant žemėlapio. 6. Paprašykite grupės narių įvardinti keletą dalykų, kuriuos savo bendruomenėje norėtų pagerinti. 7. Nustatykite bendruomenėje egzistuojančias problemines ar nerimą keliančias vietas ar objektus ir pažymėkite juos žemėlapyje. 8. Nustatykite, kur jums trūksta žinių ir yra reikalingi tolimesni tyrinėjimai.

130 I Aktyvūs piliečiai

3.1 metodas (tęsinys) 31 iliustracija: Ženkliukai, kuriuos galite naudoti papildydami bendruomenės žemėlapį

Teigiamos vietos

Probleminė ar nerimą kelianti vieta

Nežinoma

Mokymosi / menų ir kultūros vieta

Apibendrinimas • Sukvieskite dalyvius susėsti į bendrą ratą ir paprašykite jų pasidalinti jausmais, kilusiais šio metodo metu. • Aptarkite, kokios prielaidos ir problemos gali slypėti už jų išsakytų požiūrių ir kodėl skirtingi žmonės gali skirtingai žiūrėti į tuos pačius dalykus. Pavyzdys: „Mes savo bendruomenėje jaučiamės skirtingai. Yra plika akimi nematomų įtampų.“ • Paklauskite, kodėl vienos žemėlapyje pažymėtos vietos susilaukia daug teigiamų atsiliepimų, o kitos – daug neigiamų. • Paklauskite, kokius duomenis šis žemėlapis pateikia mūsų socialiniam projektui, ir kaip galima tobulinti tiek žemėlapį, tiek jo sukūrimo procesą. • Kaip dalyviai jautėsi atlikdami šią užduotį? • Paprašykite dalyvių šį metodą ir pagrindines iškilusias temas prisiminti, kai bus planuojamas socialinis projektas ar kita veikla bendruomenėje.

Sprendimų priėmėjai

Nėra prieigos

Neigiama vieta

• Kokios pagrindinės temos iškilo? Ypač atkreipkite dėmesį į tas, kurios susijusios su socialinėmis problemomis – pavyzdžiui, nuotekomis, smurtu lyčių pagrindu, sveikata, laisve, erdvių panaudojimu, narkotinėmis medžiagomis ir darbo vietomis. • Ar buvo aptarta problemų, susijusių su saugumu ir apsauga? Jei taip, kokios jos? Ar jos turi skirtingą poveikį bendruomenės moterims, vyrams, mergaitėms ir berniukams? • Kaip tai padės jums nustatyti galimas socialinio projekto veiklas? • Kaip galite panaudoti bendruomenės žemėlapio braižymą, kai planuosite socialinį projektą ar kitą bendruomenės veiklą? • Šis metodas gali tiesiogiai vesti prie problemų žemėlapio sudarymo / problemų medžio metodo, kuris yra pateikiamas 4 modulyje. Galite pasiimti braižant žemėlapį įvardintas problemas ir panaudoti problemų medį, kad jas išanalizuotumėte ir atrastumėte jų priežastis ir socialinio projekto galimybes.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 131

29 iliustracija: Geografinės bendruomenės žemėlapio pavyzdys

30 iliustracija: Interesų bendruomenės žemėlapio pavyzdys

132 I Aktyvūs piliečiai

3.2 metodas Kas sprendžia? (120 minučių)

Mokymosi rezultatai

Santrauka

6. Ar Aktyvūs piliečiai turi galios? Kokiu būdu? (Galimi atsakymų variantai: turime galios priimdami sprendimus, laikydamiesi savo principų, būdami didesnio tinklo dalimi, naudodami turimus įrankius, išteklius ir įgyjamą prieinamumą).

Dalyvaudami šiame metode, dalyviai tyrinėja galios ir įgalinimo idėją; aptaria, kas turi galią vietiniu ir globaliu lygmeniu, kaip šios galios susijusios tarpusavyje ir kaip jos gali paveikti grupės socialinius projektus.

7. Ko mums reikėtų pasisaugoti, kai mums suteikiama galios? Fasilitatoriai gali kiek išsamiau patyrinėti kai kurias iš šių idėjų: galios kaip tikslo matymas; piktnaudžiavimas galia; veikimas už kitus.

• Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje.

8. Ko galime pasisemti iš šio metodo, kas bus naudinga mums kaip Aktyviems piliečiams?

Pasirengimas ir priemonės Popierius, rašikliai, spalvoti rašikliai lentai, lipni juosta arba kanceliarinė guma.

Alternatyvi eiga (pirmas variantas): kas priima sprendimus mūsų bendruomenėje?

Eiga

1. Padalinkite dalyvius į mažesnes grupeles po keturis ar penkis ir išdalinkite jiems lapus su klausimais, kurie pateikiami kitame puslapyje. Šis sąrašas gali būti pritaikytas, kad apimtų klausimus, aktualius jūsų bendruomenei. Paaiškinkite dalyviams, kad šis metodas gali padėti padėti informacijos pamatą jų socialiniam projektui.

1. Pasakykite grupės nariams: „Mąstymas apie galios santykius mums gali padėti galvojant apie tai, su kuo mums reikėtų dirbti ir ką reikėtų paveikti, o ko reikėtų pasisaugoti, kai planuojame socialinį projektą.“ 2. Užveskite diskusiją: „Kas tai yra galia?“ Galia yra visur, tai žinios, pasirinkimai, įtaka, gebėjimas ar galimybės kažką daryti ar veikti efektyviai. Daugiau informacijos rasite 3.6 metode „Kas yra galia?“. 3. Papasakokite grupės nariams, kad galia yra matoma kaip produktyvi ir teigiama, o ne tik kaip ribojanti ar neigiama. Pavyzdžiui, kai žmonės yra „įgalinami“ patys sau padėti. 4. Paprašykite dalyvių apmąstyti, aptarti poroje ir pasidalinti (naudokite fasilitavimo techniką, aprašytą 34 pusl.) apie situaciją, kai jie jautėsi įgalinti. Kas nutiko? Kur tai vyko? Kas buvo dalyviai? Kaip jautėtės jūs ar kiti žmonės? 5. Kokiomis priemonėmis buvo pasiekta įgalinimo? Ką mums tai pasako apie galią?

2. Paprašykite jų užpildyti klausimyną individualiai, o po to sugrįžti į bendrą ratą. Aptarkite skirtingus atsakymus. 3. Kuo šie atsakymai yra panašūs ar skiriasi moterų ir vyrų grupėse? Ką tai mums sako apie galios santykius tarp moterų ir vyrų namuose, bendruomenėje ir nacionaliniu lygiu? 4. Kokiais būdais mes galime įgyti daugiau galios ir paveikti šiuos sprendimus?

Alternatyvi eiga (antras variantas): kas priima sprendimus mūsų bendruomenėje? 1. Klausimų lapas fasilitatorių gali būti pritaikomas, kad atspindėtų sprendimų priėmimo galią namų, bendruomenės, savivaldybės ir nacionaliniu lygmeniu.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 133

13 lentelė: Who decides?

Kas sprendžia… 1.

kokio amžiaus galima susituokti?

kaip reikėtų bausti žmogų, jei jis pavogtų kažką iš parduotuvės arba turgaus?

ar kam nors leidžiama statytis namą jūsų vietovėje?

iki kada gali dirbti jūsų gyvenvietėje veikiančios parduotuvės?

ar bendra žemė gali būti paversta žaidimų vieta, skirta jauniems žmonėms?

kas valo gatves jūsų bendruomenėje?

kokios socialinės programos gali būti vykdomos jūsų bendruomenėje?

kas yra jūsų vietinėje taryboje?

ar jūsų gyvenvietėje religiniai lyderiai yra įtakingi?

10.

kam jūs asmeniškai galite leisti savo pinigus?

11.

kokį turinį internete galite matyti?

12.

kiek saugu vaikštinėti jūsų gyvenamoje vietovėje?

13.

kas gali apsigyventi jūsų gyvenvietėje ar mieste arba iš jo išsikraustyti?

14.

ar jūsų šalyje legalu žmonėms turėti homoseksualių santykių?

15.

kokius drabužius vilkėti per vestuves?

16.

kokio amžiaus žmonės gali palikti mokyklą?

17.

kada turėti vaikų?

18.

kiek galima kasdien išleisti įvairioms jūsų šeimos reikmėms (pvz., maistui, gėrimams, laisvalaikiui ir drabužiams)?

19.

kokios jūsų galimybės judėti po vietovę ar kitur, kai išeinate už namų sienų?

134 I Aktyvūs piliečiai

3.3 metodas Galios ėjimas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas: –– mūsų bendruomenė; –– skirtingi požiūriai į mūsų bendruomenes; • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Santrauka Paprastas, tačiau galingas metodas, provokuojantis mąstyti apie galią ir nelygybę.

1. Pristatykite metodą, tačiau per daug apie jį nekalbėkite. Pasakykite dalyviams, kad dalyvaujant šiame metode jiems bus reikalinga vaizduotė. 2. Duokite kiekvienam dalyviui po vaidmens kortelę. Paaiškinkite, kad norite, jog jie įsivaizduotų, ką reiškia būti tokiu žmogumi. Labai aiškiai nurodykite, ar tai yra vyras, ar moteris. Nepriklausomai nuo to, ar dirbate su tos pačios lyties dalyvių grupe, ar ne, dalyviams visada yra naudinga atsidurti kitos lyties žmogaus kailyje. Pavyzdžiui, programos dalyvis vyras galėtų įsijausti į paauglės merginos vaidmenį, o moteris galėtų gauti kortelę su vežimėlio naudojančio vyro vaidmeniu.

Pasirengimas ir priemonės

3. Paprašykite dalyvių atsistoti eile šonas prie šono ir atsisukus į jus.

Pritaikytos vaidmenų kortelės, po vieną kiekvienam dalyviui. Vaidmenys gali būti tokie kaip įvardinta toliau arba pritaikyti pagal tai, kokios grupės gyvena bendruomenėje; kiekvienu atveju nurodykite, ar tai vyras, ar moteris.

4. Pasakykite jiems: „Jei manote, kad jūsų kortelėje užrašytas asmuo į teiginį atsakytų teigiamai, ženkite žingsnį į priekį. Jei atsakytų neigiamai, likite ten, kur esate.“

• Mažas berniukas / mergaitė

5. Iš eilės skaitykite šiuos teiginius (pritaikykite juos pagal savo grupę ir kontekstą):

• Universiteto studentas / studentė

–– Savo bendruomenėje jaučiuosi saugiai.

• Ką tik atvykęs pabėgėlis / pabėgėlė

–– Aš turiu laisvo laiko, kurį galiu leisti žiūrėdama(-s) filmus ar su draugais.

• Vietinės tarybos narys / narė • Parlamento narys / narė • Gatvės pardavėjas / pardavėja • Sėkmingas verslininkas / verslininkė • Ištekėjusi moteris, turinti vaikų • Žmogus neįgaliojo vežimėlyje Pritaikytas teiginių sąrašas (žiūrėti toliau).

–– Aš galiu balsuoti. –– Aš galiu sau leisti atostogų išvykti į užsienį. –– Man netenka badauti. –– Aš manau, kad mano vaikų padėtis bus geresnė nei mano.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 135

–– Aš tikrai galiu gauti darbo.

–– Kokias pareigas ir atsakomybes, jūsų manymu, turi skirtingi žmonės?

–– Aš galiu susitikti ir bendrauti su savo tėvais. –– Kokias teises turi tie, kurie liko „gale“? –– Esu patenkinta(-s) savo gyvenimu. –– Ką mes sužinojome apie galią ir dalyvavimą? –– Kai priimami sprendimai mano gyvenamoje vietovėje, mano siūlymų yra išklausoma. –– Aš turiu pakankamai pinigų, kad galėčiau susimokėti už gydymą ligoninėje. –– Aš galiu viešai reikšti savo nuomonę. –– Man nekyla grėsmė būti sumuštam(-ai). –– Kai nueinu pas gydytoją, galiu kalbėti pats(pati) už save. –– Galiu savo vaikui suteikti viską, ko jam (jai) reikia. –– Mano pajamos geros. –– Kai bus priimamas koks nors sprendimas, kuris turės įtakos mano gyvenimui, manęs bus atsiklausiama. 6. Kai baigsite, paprašykite dalyvių padėti savo vaidmenų korteles ant grindų ir pasitraukti į šalį, kad galėtų matyti visų vaidmenų kortelių vietas. 7. Paaiškinkite dalyviams, kad šis metodas buvo sukurtas tam, kad leistų jiems pamatyti, kaip skirtingai žmonės turi galios savo gyvenime ir bendruomenėje.

Apibendrinimas • Ši diskusija gali plėtotis daugybe krypčių, tačiau kai kurie svarbūs aptarti punktai yra tokie: –– Kokie žmonės ar žmonių grupės mažiausiai pajudėjo iš vietos? –– Kodėl jie yra tokioje padėtyje? –– Kodėl tarpas tarp tų, kurie buvo priekyje, viduryje ir gale, yra toks didelis? –– Ar pastebite kokių nors skirtumų, susijusių su amžiumi ar lytimi? Kokių dar skirtumų pastebite?

• Galiausiai, kadangi grupės nariai įsivaizdavo, kad yra kažkas kitas, paklauskite jų, kokias prielaidas apie savo personažus jie darė, kad įsijaustų į vaidmenį. Kuo jie rėmėsi priimdami sprendimus dėl to, kaip elgtis išgirdus teiginį? Paklauskite, kaip jie jautėsi būdami kažkieno kito kailyje. Jei dalyviai būtų vienas iš tų asmenų, kurie neturi galios – ką jie jaustų turinčiųjų galią atžvilgiu? Taip pat paklauskite tų, kurie turėjo daugiau galios, ką jie jautė tiems, kurie turėjo mažiau galios. Apibendrinkite primindami grupės nariams, kad skirtingos diskriminacijos apraiškos – tokios kaip lyčių nelygybė ar rasizmas – sukelia kenksmingą poveikį ir gali vesti prie piktnaudžiavimo galia bei privilegijomis.

136 I Aktyvūs piliečiai

3.4 metodas Galia, įtaka ir atstovavimas interesams (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas: –– skirtingi požiūriai į bendruomenę. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Santrauka Naudodami „Galios gėlės“ piešinį, dalyviai tyrinės, kas turi galią bendruomenėje, kas turi įtakos šiai galiai ir kaip mes galime daryti įtaką kartu su savo bendruomenėmis bei dėl jų.

Priemonės „Galios gėlės“ piešiniai.

Eiga 1. Parodykite dalyviams „Galios gėlės“ piešinį be jokių užrašų (32 iliustracija). 2. Paklauskite grupės narių, ar jie yra girdėję tokį pasakymą kaip „šaknų lygmuo“ (angl. grassroots). Trumpai paaiškinkite, kad tai yra gan plačiai vartojamas terminas, kuriuo įvairios organizacijos apibūdina savo tikslines grupes bendruomenėse. Toks pavadinimas pasirinktas, nes būtent šių žmonių poreikiai ir interesai yra visko, kas daroma organizacijose, šaknys. Užrašykite žodį „šaknys“ piešinyje (kol kas užteks užrašo; kurios grupės yra pamatinės būtent jiems, dalyviai nuspręs vėliau). 3. Paaiškinkite, kad gėlės žiedo vidurys atstoja „galios centrą“ – pavyzdžiui, švietimo ministrą(ę). Dalyviai vėliau taip pat nuspręs, kas bus jų sprendžiamos bendruomenės problemos galios centras, tačiau kol kas tiesiog užrašykite žodį „galia“). 4. Paaiškinkite, kad žiedlapiai simbolizuoja tai, kas daro įtaką galios centrui – pavyzdžiui, patarėjai

arba žiniasklaida. Prie žiedlapių užrašykite „įtaka“. 5. Galiausiai paaiškinkite, kad stiebelis simbolizuoja kieno nors interesų ir poreikių gynimą. Atstovavimas interesams – tai tam tikro reikalo gynimas, dažnai vykdomas stengiantis paveikti tam tikrus viešus sprendimus – pavyzdžiui, dėl reikalingų veiksmų ar priemonių. Šiuo atveju, būtent atstovaujant interesams siekiama, kad „šaknų lygmens“ balsas būtų girdimas įtakos darytojų ir galios centro lygmenimis. 5. Pasakykite dalyviams, kad atstovavimas interesams gali vykti: –– kalbant asmenų ir jų grupių vardu ar už juos; –– kartu su asmenimis ar jų grupėmis; –– vykdomas pačių asmenų ar jų grupių. Padalinkite dalyvius į grupeles po keturis ar penkis ir duokite kiekvienai grupelei po „Galios gėlę“ arba paprašykite jų nusipiešti po tokią gėlę patiems. Paprašykite jų apsvarstyti, kokį pokytį jie norėtų įvykdyti savo bendruomenėje, ir užrašyti ant savo gėlės piešinio su šio pokyčio siekiu susijusias suinteresuotąsias grupes ar asmenis: galios centrą, įtakos darytojus (tiek formalius – tokius kaip patarėjai, – tiek neformalius – tokius kaip žiniasklaida) ir žmones ir grupes, sudarančius viso to šaknis. 7. Susėskite į bendrą ratą ir pristatykite kiekvieną iš gėlių, skirkite laiko atsakyti į kylančius klausimus.

Apibendrinimas • Kokių principų turėtume laikytis, kai atstovaujame kieno nors interesams? Užrašykite juos. • Ko mes išmokome iš šio metodo? • Kaip tai gali mums padėti efektyviau atlikti savo vaidmenį? 32 iliustracija: Galia, įtaka ir atstovavimas interesams

Įtakos Galia Žolė Šaknys

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 137

3.5 metodas Galios diagrama Eiga

(45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje.

Santrauka Šis metodas padeda nustatyti, kurios suinteresuotosios šalys gali paveikti „Aktyvių piliečių“ socialinį projektą. Metodą geriausia naudoti tada, kai dalyviai jau yra įvardiję, kokį pokytį nori matyti; arba galite paimti problemą, išryškėjusią braižant bendruomenės žemėlapį.

Pasirengimas ir priemonės Popieriaus rašymo lentai lapas su tokia schema:

33 iliustracija: Galios diagrama

Galia paremti jūsų tikslą

P o w e r t o s u p p o r t y o u r g o a l

Tikslas

Noras paremti jūsų tikslą

1. Grupėje nuspręskite, kokio pokyčio savo bendruomenėje norite siekti. Jis turi būti susijęs su bendra iškilusia problema. Svarbu, kad būtų suformuluotas konkretus siekiamas tikslas, o ne tema. Užrašykite šį tikslą savo diagramos viršuje. 2. Paprašykite grupės narių ant lipnių lapelių surašyti visus su įsivardintu tikslu susijusius asmenis ar grupes, organizacijas (suinteresuotąsias šalis). Vienai suinteresuotajai šaliai skirkite vieną lapelį. Svarbu, kad būtų įvardinti konkretūs asmenys ar organizacijos – tad, pavyzdžiui, vietoje užrašo „valdžia“ reikėtų rašyti „žemės ūkio ministras“. Arba ne paprasčiausiai „žiniasklaida“, o konkretūs leidiniai, portalai, kanalai ar žiniasklaidos atstovai. 3. Palaukite, kol kiekvienas dalyvis bus kažką užrašęs po keletą suinteresuotųjų šalių. Tada paprašykite jų sustoti ir prisiminti diskusijas apie galią, skirtingus galios tipus (jei jau atlikote 3.6 metodą – vert. past.) bei kas turi galią ir galėtų paveikti pokytį, kurį norima kurti. 4. Parodykite dalyviams dvi diagramos ašis ir paaiškinkite jiems, kad šiuo atveju galią mes apibrėžiame kaip galėjimą vykdyti pokytį, kurio yra siekiama. Kai kurios iš įvardintų suinteresuotųjų šalių gali turėti galią pasiekti šį tikslą pačios; kai kurioms iki jo gali būti toli. Kai kurios gali visapusiškai remti jūsų tikslo siekį, o kitos gali aktyviai dėti pastangas, kad tam sukliudytų. 5. Paprašykite kelių dalyvių iš eilės skaityti po vieną turimą suinteresuotąją šalį ir priklijuoti lapelį galios diagramoje pagal tai, kiek galios jos turi priartėti prie tikslo pasiekimo ir kiek jie yra už arba prieš jūsų tikslą. Stenkitės, kad suinteresuotosios šalys būtų įvardintos konkrečiai ir tarkitės su dalyviais, kur jų vieta diagramoje.

6. Atlikite tai penkis ar šešis kartus bendrame rate ir tada paprašykite kiekvieno dalyvio savarankiškai suklijuoti turimas suinteresuotąsias šalis diagramoje, vengiant pasikartojimų.

138 I Aktyvūs piliečiai

3.5 metodas (tęsinys) 7. Kai bus suklijuotos visos suinteresuotosios šalys, paklauskite dalyvių, ką reikia padaryti tokio, kas padėtų pasiekti tikslą. Diskusijoje pabrėžkite, kad jei kiekviena iš suinteresuotųjų šalių būtų dešinėje pusėje viršuje (tai yra, jie turėtų galios ir remtų reikalą), tikslas būtų pasiektas. Tad galimybės apima tokius variantus:

8. Nubrėžkite strėles, kad parodytumėte šį judėjimą, ant rodyklių užrašykite „įtakos darymas“ ir „įgalinimas“. Tada paklauskite grupės narių, kaip tai gali būti pasiekta. Priminkite ankstesnę diskusiją apie įtakos darymą, atstovavimą interesams bei galią ir įgalinimą (žr. 32 iliustraciją).

Apibendrinimas –– Paklauskite dalyvių, ar šis metodas padėjo jiems kurti arba tiksliau suformuluoti savo socialinio projekto idėjas, ir jei taip – tai kaip.

–– pasiekti, kad galią turintys žmonės jus labiau remtų – įtakos darymas;

–– Užrašykite pagrindinius dalykus, kurių išmokote / supratote įgyvendindami šį metodą.

–– pasiekti, kad tie, kurie remia jus, gautų daugiau galios – įgalinimas; –– taip pat yra ir galimybė siekti, kad tie, kurie priešinasi tikslui, prarastų galios.

34 iliustracija: Judėjimas galios diagramoje Tikslas

Galia paremti jūsų tikslą

Įgalinimas

Įtakos darymas

Noras paremti jūsų tikslą

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 139

3.6 metodas Kas yra galia? (40 minučių)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje.

Santrauka

3. Tikėtina, kad įvadinėje diskusijoje dalyviai susikoncentruos į „galią aukščiau kažko“ ir kalbės apie dominuojančius žmones, šalis, ir taip toliau. Pasakykite grupės nariams, kad yra keturi galios tipai, ir paklauskite, kokie, jų nuomone, tie tipai yra. Būkite iš anksto užrašę galios tipus, tačiau neatskleiskite jų, kol grupės nariai jų neįvardins diskusijoje. Kai juos atskleisite, trumpai pakomentuokite kiekvieną tipą naudodamiesi toliau pateikiamais detalizavimais:

Pasirengimas ir priemonės

–– „galia aukščiau kažko“: su šiuo galios tipu yra susijęs galią turinčiųjų galėjimas paveikti kitų žmonių veiksmus ir mintis. Ji apima dominavimą, jėgą, prievartą ir piktnaudžiavimą;

Iš anksto užrašyti galios tipų apibrėžimai. Kortelės su užrašytais galios tipais (po vieną tipą vienoje kortelėje).

–– „galia kažką daryti“: su šiuo tipu yra susijusi galimybė veikti, įskaitant galėjimą reikalauti savo teisių, pilietybės ar balso;

Šis metodas padeda dalyviams tyrinėti galios idėją ir skirtingus jos tipus, taip pat paskatina dalyvius reflektuoti savo patirtis, susijusias su galia.

Eiga 1. Pristatykite metodą ir paklauskite grupės narių, kaip jie suprantą žodį „galia“ ir kodėl mes apie tai kalbame šioje programoje. Leiskite dalyviams laisvai pasisakyti ir jų nepertraukite, tam skirkite keletą minučių. 2. Paaiškinkite, kad mes tyrinėsime šią sampratą toliau, tačiau jei prisimintume programos „Aktyvūs piliečiai“ viziją, visi pokyčiai, pradedant nuo asmeninio ir baigiant globaliu, yra susiję su galios pokyčiu, ir būtent todėl svarbu suprasti galios sąvoką išsamiau.

–– „galia viduje“ susijusi su tapatybės jausmu, savo teisių ir savo kaip piliečių vaidmens supratimu, taip pat su pasitikėjimu savimi ir savęs pažinimu – o visa tai gali tapti prielaidomis veiksmui. Neretai šis galios tipas vadinamas „vidine stiprybe“; –– „galia su“: su šiuo tipu siejama ta stiprybė, kuri gali kilti iš bendradarbiavimo su kitais, veikimo kartu ir sąjungų kūrimu. Dažnai apibūdinama posakiu „stiprybė vienybėje“.

140 I Aktyvūs piliečiai

3.6 metodas (tęsinys)

Apibendrinimas

4. Kai grupės nariai gerai supras keturis tipus, pristatykite jiems matomos, paslėptos ir nematomos galios idėją:

• Paprašykite dalyvių įvardinti, ką jie sužinojo apie galią ir įgalinimą.

–– matoma galia – tai visos galios formos, kurias galima lengvai pamatyti ir analizuoti. Tokia galia gali būti užginčijama viešose erdvėse, naudojant formalias sprendimų priėmimo procedūras ir taip toliau; –– paslėpta galia gali riboti atskirtį patiriančių ir mažiau galimybių turinčių grupių bei žmonių galias (pvz., moterų ir mergaičių, neįgaliųjų, nepasiturinčiųjų ir kt.) „užkulisiniais“ veiksmais. Tai gali apimti atvejus, kai dominuojančios grupės nustato „žaidimo taisykles“, išbraukia tam tikrus klausimus iš darbotvarkės, tendencingą vaizdavimą žiniasklaidoje, ir pan.; –– nematoma galia susijusi su gerai įsišaknijusiomis ideologijomis, viešumoje vyraujančiomis nuomonėmis ir socialinėmis normomis, kurios vienas visuomenės grupes iškelia aukščiau kitų. Tai taip pat susiję su įsitikinimais, kuriuos žmonės turi savo pačių atžvilgiu – kai kada šie įsitikinimai taip pat prisideda prie nelygybės palaikymo. 5. Padalinkite dalyvius į grupeles po keturis ir išdalinkite korteles užrašytais keturiais galios tipais: vienai grupelei įteikite vieną kortelę. Paprašykite grupelių narių papasakoti savo išgyventas istorijas, susijusias su tokio tipo galia, ir įvardinti, ar tai buvo matoma, ar paslėpta, ar nematoma galia. Pavyzdžiui, pasakojimas gali būti apie vidinę paslėptą galią arba apie nematomą galią „aukščiau kažko“. Paklauskite dalyvių, kaip jie jautėsi toje situacijoje. Ar grupelėse buvo daug panašumų arba skirtumų tarp istorijų, kurias pasakojo moterys, ir tų, kurias pasakojo vyrai. 6. Po dešimties minučių paprašykite grupelių pasidalinti viena iš istorijų bendrame rate. 7. Toliau plėtokite temą paklausdami dalyvių, kaip jie supranta terminą „įgalinimas“. 8. Fasilituokite trumpą diskusiją apie tai, ką geresnis galios suvokimas reiškia darbui, kuriuo siekiama įgalinimo.

• Priminkite pasakymą „visi pokyčiai apima galios pokytį“ ir paprašykite dalyvių pateikti pavyzdžių iš savo patirties apie tokį galios pokytį. • Paklauskite, kaip jie jaučiasi pagilinę savo supratimą apie galią. • Dažnai paprasčiausiai per supratimą, kad yra skirtingi galios tipai, žmonės gali pasijusti įgalinti.

Eiga (antras variantas): kūrybinis variantas 1. Vietoje to, kad pakviestumėte grupeles aptarti galios tipus, paprašykite jų arba nupiešti paveikslėlį su savo pavyzdžiu, arba pademonstruoti situaciją „žmonių skulptūromis“ arba trumpu vaidinimu.

Apibendrinimas • Paklauskite dalyvių, ar šis metodas padėjo jiems kurti arba tiksliau suformuluoti savo socialinio projekto idėjas, ir jei taip – tai kaip. • Užrašykite pagrindinius dalykus, kurių išmokote / supratote įgyvendindami šį metodą. • Paklauskite, ar šis metodas padėjo jiems kitaip pažvelgti į galios ir įgalinimo patirtis, geriau suprasti kitų žmonių situacijas ir požiūrio taškus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 141

3.7 metodas Mūsų bendruomenių galia (30 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes.

Santrauka Tai trumpas metodas, padedantis įvardinti ir patyrinėti galią nuo vietinio iki pasaulinio lygmens. Dirbant su dauguma dalyvių grupių, geriausia leisti jiems patiems suteikti pavadinimus kiekvienam iš brėžiamų ratų (pavyzdžiui, „bendruomenė“, „parapija“ vietoje „vietinio lygmens“).

1. Paklauskite grupės narių, kas turi galią „vietiniu lygmeniu“ (ar arti mūsų). Priminkite 3.2 metodo išvadas. Užrašykite kiekvieną pavyzdį ant atskiro lipnaus lapelio ir suklijuokite lapelius rato centre. 2. Nupieškite kitą apskritimą aplink pirmąjį ir paklauskite dalyvių, kas turi galią regiono mastu. Užrašykite pavyzdžius ant lipnių lapelių ir suklijuokite juos šiame rate. 3. Nubrėžkite dar vieną apskritimą apie pirmuosius du ir paklauskite, kas turi galią šalies mastu. Pakartokite procesą su lipniais lapeliais.

Pasirengimas ir priemonės

4. Nubrėžę dar vieną apskritimą paklauskite, kas turi galią pasaulio mastu (globaliai), ir pakartokite procesą.

Popierius rašymo lentai ar kitas didelis plotas, kuriame galima piešti.

Apibendrinimas

35 iliustracija: Galios ratai

• Ar tai tikslus turinčiųjų galią atvaizdavimas? Ar yra svarbių žmonių ar institucijų, kurių trūksta? Paskatinkite grupės narius apsvarstyti ir formalias, ir neformalias galios struktūras visais lygmenimis. Pavyzdžiui, tai galėtų būti galia asmeniniame lygmenyje ir namuose, taip pat formalesniuose sprendimų priėmėjų forumuose – tokiuose kaip vietinės tarybos ir nacionalinės valdžios institucijos. • O kaip yra su bendruomenės žmonėmis? Ar žmonės bendrai paėmus turi galios? Ar moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų turima galia yra tokia pati? Ar galite pateikti pavyzdžių?

Pradėkite nubrėždami vieną futbolo kamuolio skersmens apskritimą.

• Kaip skirtingi galios turėtojai, kuriuos išvardijome brėžinyje, daro įtaką vieni kitiems? Kaip ir kur bendruomenė paveikia mūsų išvardintas grupes? • Kokiais būdais Aktyvūs piliečiai gali turėti įtakos skirtingais lygmenimis, kuriuos išvardijome, ir tiems asmenims bei organizacijoms, kuriuos surašėme ant lipnių lapelių? Pažymėkite, kad Aktyvūs piliečiai gali daryti poveikį vietiniu, šalies ir pasaulio mastu. Galios apraiška gali būti kieno nors įtraukimas į dialogą; tai neprivalo būti reikalavimų kėlimas.

142 I Aktyvūs piliečiai

3.7 metodas (tęsinys) Alternatyvi eiga (antras variantas): ėjimas gilyn 1. Pokalbiai apie galią gali vesti prie diskusijos apie tai, kokių sistemų dalis mes esame. Kai kada žmonės mano, kad galia ir sprendimai yra konkrečių asmenų ar organizacijų rankose. Tačiau daugumoje atvejų būtent sistemos, kurioms mes priklausome, apibrėžia, kokius pasirinkimus gali daryti asmenys ar organizacijos. Pavyzdžiui, didelio pelno siekiančio banko vadovas (-ė) negali tiesiog imti ir nuspręsti paskirstyti pinigus vargingiau gyvenantiems žmonėms; bankas, kuriam jis (ji) vadovauja, turi sukūręs įvairias valdymo sistemas, politikas ir akcininkus, kurie riboja tokios veiklos galimybes. Jei būtų norima veikti prieš esminius tokios verslo kompanijos tikslus, tokie žmonės būtų atleisti.

Daugybe kitų atvejų, tas pats gali būti pasakyta ir apie kitus sprendimų priėmėjus – sistemos turi didžiulę galią ir įtaką mūsų bendruomenėse. Sistemos atsiranda dėl pačių įvairiausių priežasčių, organiškai, suplanuotai arba netyčia, o jų poveikis siekia toli. Pakvieskite grupės narius pasidalinti pavyzdžiais, kai sistemos gali turėti didelės įtakos jų bendruomenei. Šie pavyzdžiai gali būti ir teigiami (balso suteikimas atskirtį patiriančioms, pažeidžiamoms grupėms, progresyvūs teisės aktai ar politika), ir neigiami (pavyzdžiui, nelygiavertis išteklių paskirstymas).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 143

3.8 metodas Susiję globaliai, veikiantys lokaliai (30 minučių)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas. • Supratimas apie programą „Aktyvūs piliečiai“.

Santrauka Dalyviai atranda globalius ryšius ir įgyja supratimo apie programos „Aktyvūs piliečiai“ globalumo aspektą.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių prisiminti „Globalų bingo“ (0.1 metodas) ir išsitraukti savo užpildytus lapus. Jei dar nesate šio metodo atlikę, atlikite jį dabar. 2. Pakvieskite dalyvius įsivaizduoti, kad patalpa, kurioje esate, yra pasaulio žemėlapis. Padėkite jiems tai suprasti parodydami, kur yra šiaurė, pietūs, rytai ir vakarai, ir kur šiame įsivaizduojamame pasaulio žemėlapyje būtų jūsų valstybė. 3. Paprašykite dalyvių išsirinkti vieną atsakymą (pavyzdžiui, vieną valstybę) iš globalaus bingo lapo ir nueiti atsistoti ten, kur, jų manymu, ta šalis yra. Jei kas nors jau yra „toje šalyje“, jie gali pasirinkti kitą atsakymą ir vietą žemėlapyje. 4. Leiskite visiems atsistoti savo pasirinktose vietose. 5. Pasakykite grupės nariams, kad jiems nereikia rūpintis dėl itin didelio tikslumo. Tai ne geografijos egzaminas!

6. Kai visi atsistos pasirinktose vietose, paprašykite kiekvieno dalyvio paaiškinti, kur jie stovi, kas yra susijęs su ta šalimi ir kaip. Pavyzdžiui, „Mano vardas Ana, ir aš stoviu Bangladeše, kadangi Rita dėvi ten pasiūtą drabužį. 7. Kai pasisakys visi, paprašykite dalyvių įvardinti kitas valstybes, kurios užrašytos jų lapuose ir kurios dar nebuvo paminėtos. 8. Pakvieskite grupės narius komentuoti ir diskutuoti apie žemėlapį ir jo turinį. Ką mes jame matome? Ką tai reiškia? 9. Pamėginkite įvardinti įvairovę ryšių, kurie dalyvius sieja su kitomis pasaulio valstybėmis, ir suskaičiuoti, kiek skirtingų valsbių buvo įvardinta.

Apibendrinimas • Įvardinkite dalyviams, kad uždavę vos keletą klausimų šioje nedidelėje grupėje, mes pasklidome po visą pasaulį. Nors mes nepastebime šių ryšių kiekvieną dieną, tačiau jie mus sieja su likusiu pasauliu ir paveikia mūsų gyvenimus. Tai, ką mes darome, paveikia pasaulį – kur mes keliaujame, ką perkame, su kuo bendraujame ir pan., – o tai, kas vyksta pasaulyje, paveikia mus. • Priminkite programos „Aktyvūs piliečiai“ šūkį „Susiję globaliai, veikiantys lokaliai“ ir paklauskite dalyvių, ką šis šūkis jiems reiškia. Paaiškinkite, kad „Aktyvūs piliečiai“ yra globali programa, o tai pasireiškia trimis būdais: –– globalus Aktyvių piliečių tinklas: pasaulyje yra tūkstančiai Aktyvių piliečių, kurie patyrė tokią pačią mokymosi kelionę, kaip ir jūs, ir kurie imasi veiksmų savo bendruomenėse.

144 I Aktyvūs piliečiai

3.8 metodas (tęsinys) –– bendros vietinio ir nacionalinio lygmens problemos. Aktyvūs piliečiai dirba bendruomenėse, kad padėtų spręsti vietines problemas – tokias kaip sanitarinės sąlygos, švietimo sistemos prieinamumas, moterų ir mergaičių įgalinimas; šios problemos yra bendros viso pasaulio bendruomenėms. Mes galime tarpusavyje bendradarbiauti, mokytis vieni iš kitų ir būti vieningi su tais, kurie patiria tokias pačias problemas bei bando kažką daryti, kad jos būtų sprendžiamos. –– globalios problemos: programa „Aktyvūs piliečiai“ taip pat atkreipia dėmesį į globalias problemas – tokias kaip ekologinės situacijos prastėjimas, smurtas lyčių pagrindu, ekonominis neteisingumas ir smurtinis radikalėjimas. Aktyvių piliečių tinklas sudaro sąlygas imtis veiksmų globaliu mastu, kad būtų sprendžiamos globalios problemos.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 145

3.9 metodas Mūsų bendruomenės (30 minučių)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes: –– galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje. • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas: –– skirtingi požiūriai į bendruomenę.

Santrauka Dalyviai tyrinėja, kokioms skirtingoms bendruomenėms jie priklauso pradedant nuo vietinio ir baigiant globaliu lygmeniu.

Eiga 1. Duokite dalyviams tris minutes apmąstyti, kokioms bendruomenėms jie jaučiasi priklausantys. Šios bendruomenės užrašomos ant lipnių lapelių (vienas lapelis – vienai bendruomenei). 2. Paaiškinkite, kad mes galime mąstyti apie du bendruomenių tipus: bendruomenė, siejama geografinės vietovės, ir interesų bendruomenė, kurios nariai yra siejami bendrų domėjimosi sričių, patirčių ir vertybių. 3. Parodykite grupės nariams 14 lentelę. Paaiškinkite, kad joje pateikiamu suskirstymu siekiama suteikti kiek daugiau aiškumo, tačiau šis suskirstymas yra sąlyginis ir sritys tarpusavyje persidengia. 4. Pateikite keletą pavyzdžių iš kiekvienos srities, būtų puiku, jei tie pavyzdžiai būtų iš jūsų pačių gyvenimo. Taip pat paminėkite bendruomenes, kurios apima nuo vietinio iki globalaus lygmens, pavyzdžiui: –– jūs lankotės vietinėje bažnyčioje, tačiau taip pat priklausote ir pasaulio mastu veikiančiai Katalikų bažnyčiai. –– palaikote futbolo klubą „Arsenal“ ir jaučiatės susiję su globalia šio klubo fanų

bendruomene; taip pat žaidžiate vietinėje futbolo komandoje. 5. Dabar galite surašyti keletą skirtingų bendruomenių, kurioms priklauso jūsų dalyviai. Paklauskite jų, kokie yra bendruomenių bruožai – ką šios bendruomenės turi bendro tarpusavyje? Užrašykite atsakymus popieriaus rašymo lentai lape.

Apibendrinimas • Apibendrinkite pagrindinius užrašytus bendruomenių bruožus, skirkite laiko atsakyti į kylančius klausimus. • Metodą užbaikite paklausdami, ar kas nors norėtų pasidalinti asmeninėmis įžvalgomis apie savo bendruomenes ir apie tai, ką suprato metodo metu.

Alternatyvi eiga (antras variantas): ėjimas gilyn 1. Du papildomi klausimai gali padėti pagerinti supratimą apie bendruomenes ir susieti šias diskusijas su 1 modulio temomis. –– kurios iš šių bendruomenių turi savo „kultūrą“? Kai kurios bendruomenės yra paremtos bendra kultūra, o kai kurios sukuria savo kultūrą bėgant laikui. Kai kurios bendruomenės gali apimti keletą kultūrų – pavyzdžiui, vieno miesto bendruomenė. –– kurios bendruomenės keičiasi, o kurios yra nekintančios (statiškos)? Ir kodėl jos keičiasi? 2. Tam, kad padėtumėte šiam pokalbiui augti ir pereiti nuo supratimo iki mąstymo apie pokyčius, galite paklausti, kas iš aptariamų dalykų padeda kurti ir stiprinti bendruomenes.

146 I Aktyvūs piliečiai

3.9 metodas (tęsinys) 14 lentelė: Bendruomenių tipai

Geografinė Vietinė

Nacionalinė

Tarptautinė / globali, įskaitant internete veikiančias bendruomenes

Interesų

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 147

3.10 metodas Ubuntu – ryšiai, kurie mus sieja (30 minučių)

4. Paklauskite grupės narių, kaip jie supranta žodį „ubuntu“. Paprašykite jų atlikti „smegenų šturmą“ ir užrašyti žodžius, frazes ar idėjas ir galimus žodžio vertimus ar panašias koncepcijas savo kalba. Paklauskite grupės narių, ar jie gali pateikti „ubuntu“ veikimo pavyzdžių.

Santrauka

Apibendrinimas

Dalyviai susipažįsta su „ubuntu“ ir tyrinėja šią sąvoką savo pačių gyvenimo kontekste.

• Nustatykite, kurie iš įvardintų dalykų grupei yra patys svarbiausi. Kaip galvojimas apie „ubuntu“ gali mums padėti augti kaip Aktyviems piliečiams?

Pasirengimas ir priemonės Užrašyta „ubuntu“ samprata.

Eiga 1. Pristatykite „ubintu“ idėją: tai Bantu, didelės Pietų Afrikos etninės grupės, kalbos žodis, vartojamas apibūdinti tam tikrą filosofiją ar požiūrį į pasaulį. Jis apibrėžia tapatybę per asmens santykius su kitais: bendruomeniškumo jausmą, veikimą kartu ir atsakomybę vienas kitam. 2. Mūsų tarpusavio ryšiai: žvelgiant iš „ubuntu“ perspektyvos, nėra pertrūkių – asmuo yra visavertis pats savaime, taip pat jis(ji) yra didesnės visumos dalis, su kuria yra susieti gyvybiškai svarbiais ryšiais. 3. Arkivyskupas Desmondas Tutu yra pasakęs: „Asmuo su ubuntu yra atviras ir prieinamas kitiems, priima kitus žmones, nemato grėsmės savo statusui tame, kad kažkas kitas yra talentingas ir malonus, nes jis tvirtai pasitiki savimi, o šis pasitikėjimas kyla iš supratimo, kad jis yra didesnės visumos dalis. Ir, priešingai, asmuo su ubuntu jaučiasi sumenkinti, kai kiti yra įžeisti ar žeminami, kankinami ar menkinami.“ Tai dažnai išreiškiama fraze „Aš esu, nes tu esi, nes mes esame“.

• „Ubuntu“ skatina mus atpažinti išskirtinę kiekvieno žmogaus vertę ir švęsti jų pasiektą sėkmę bei branginti jų prisidėjimą prie visos sistemos gerovės. • Paprašykite dalyvių individualiai pamąstyti apie tai, kaip jie taiko „ubuntu“ savo kasdieniame gyvenime. • Kaip mūsų iki šiol kartu tyrinėti įgūdžiai ir požiūriai gali paremti šią nuostatą?

148 I Aktyvūs piliečiai

3.11 metodas „Žinau!“ (30 minučių)

Santrauka Paprastas ir smagus metodas, kuris panaudoja komandines varžybas tam, kad padėtų atrasti ryšius tarp globalių ir vietos lygmens problemų.

Pasirengimas ir priemonės Popierius arba lipnūs lapeliai ir rašikliai.

Eiga 1. Paaiškinkite grupės nariams, kad jie dalyvaus varžybose tarp dviejų komandų, tačiau neaiškinkite, koks šio metodo tikslas. 2. Padalinkite grupę į dvi komandas ir neaiškindami, kodėl, bei neleisdami vienai komandai išgirsti kitos komandos gautų instrukcijų, paprašykite vienos komandos surašyti tiek daug vietinių problemų, kiek tik pavyks, o kitai komandai – surašyti tiek globalių problemų, kiek įmanoma. Paprašykite, kad vienai problemai komandos skirtų po vieną lipnų lapelį ar popieriaus lapą. Duokite komandoms tris – keturias minutes, tačiau stebėkite, kad jos abi užrašytų bent po 20 problemų, ir tik tada stabdykite laiką. 3. Paprašykite komandų, kad sugalvotų sau pavadinimus. Pakabinkite popieriaus rašymo lentai lapą, nubrėžkite vertikalią liniją per jo vidurį, o viršuje ir užrašykite komandų pavadinimus. Jis bus reikalingas taškų skaičiavimui. 4. Paprašykite komandų atsisėsti viena priešais kitą ir paaiškinkite tikslus bei taisykles.

5. Šis žaidimas skirtas atrasti ryšius tarp globalaus ir lokalaus lygmenų. Viena komanda turi vietinių problemų sąrašą, o kita – globalių problemų sąrašą. Šiuos sąrašus skaitysime po vieną, pradėdanu nuo viršaus. 6. Žmogus iš vienos komandos perskaito savo turimą problemą, o kitos komandos atstovas – savo. Jei kas nors sugalvoja ryšį tarp šių dviejų problemų, sušunka „Žinau!“ Tas asmuo, kuris pasakė (ar sušuko) pirmas, turės įvardinti įžvelgtą ryšį. Jeigu įvardintas ryšys yra pakankamai įtikinamas, komandai skiriamas vienas taškas. Jei ryšio įvardinti nepavyksta arba jei jis neįtikinamas, tada galimybė paaiškinti ryšį ir laimėti tašką skiriama kitai komandai. 7. Jei niekas nepasako „Žinau!“ kai įvardijamas ryšys ir skiriamas taškas, tada lapeliai perduodami kitam kiekvienos grupelės atstovui pagal eilę ir procesas kartojamas. 8. Nuspręskite, iki kelių taškų žaisite. 9. Raundo pavyzdys: A komanda (vietinė problema): „brangstanti duona“ B komanda (globali problema): „klimato kaita“ Dalyvis: „Žinau!“ Klimato kaita paveikia ūkininkavimo sąlygas, nes sukelia ekstremalius orus (sausras arba liūtis) ir tai, kiek žemės ploto gali būti panaudojama auginti javus. Tai paveikia duonos kainas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 149

10. Taisyklės: komandos turėtų keistis vietomis, kuri iš jų savo problemą perskaito pirma. Tas žmogus, kuris skaito problemą, negali sakyti „Žinau!“ Lapelių pluoštas turi būti apverstas ir nė vienas kitas komandos narys neturi pamatyti, kokia problema bus skaitoma toliau. Jei pasakote „Žinau!“, turite atsakyti iš karto. 11. Žaidimui įsismarkavus, gali kilti nemažai triukšmo ir gali būti sunku pasakyti, kas pirmasis sušuks „Žinau!“, tad tam, kad nuspręstumėte, jums gali padėti antras fasilitatorius ar savanoris iš dalyvių. Užtikrinkite, kad varžymasis netaptų svarbesniu už mokymąsi.

Apibendrinimas • Ką mes supratome apie ryšius tarp vietinio ir globalaus lygmens? • Kas vyksta globaliu lygmeniu tokio, kad paveikia mūsų gyvenimus čia, lokaliu lygmeniu? • Kas vyksta lokaliu lygmeniu, bet turi poveikį globaliu?

Ėjimas gilyn • Kiekvienas atrastas ryšys – tai galimybė giliau patyrinėti globalius mūsų tarpusavio ryšius. Galite surašyti į bendrą sąrašą dalyvių įvardintus ryšius ir panaudoti juos, kad pradėtumėte pokalbį apie ryšius bei jų pasekmes mūsų bendruomenėms ir veiklai jose. • Šis metodas taip pat gali būti panaudojamas tam, kad pradėtumėte diskusiją apie galios santykius ir apie tai, kas paveikia mūsų gyvenimus, taip pat apie platesnio masto problemas, kurias mums svarbu apsvarstyti planuojant savo bendruomenines veiklas.

150 I Aktyvūs piliečiai

3.12 metodas Sistemos, kurioms mes priklausome (45 minutės)

Mokymosi rezultatai • Bendruomenės sampratos ir ryšių tarp vietinių ir globalių bendruomenių suvokimas.

Santrauka Dalyviai tyrinėja sistemos sampratą ir tai, kaip mes vieni su kitais esame susiję lokaliai bei globaliai.

Pasirengimas ir priemonės Termino „sistemos“ paaiškinimas. Tai „rinkinys dalykų, kurie veikdami kartu sudaro vientisą mechanizmą arba tinklą; kompleksinė visuma“ (Oxford Dictionaries).

Eiga (pirmas variantas) 1. Pasakykite grupės nariams: „Geresnis mus siejančių tarpusavio ryšių supratimas gali padėti spręsti problemas ir planuoti tinkamas intervencijas ar projektus. Tai mums padeda problemą pamatyti kaip kompleksinę visumą ir apsaugo nuo netyčinio žalos padarymo savo veikla.“ 2. Su kitais žmonėmis ir mus supančiu pasauliu mes esame susiję milijonu įvairiausių būdų. Galbūt per tai, kokius drabužius dėvime, kokį maistą valgome ir kokias technologijas naudojame, mes esame priklausomi nuo kitų žmonių vietos, šalies ir pasauliniu mastu. Taip yra todėl, kad mes visais šiais lygmenimis esame susiję su kitais per daugybę įvairių sistemų. 3. Sistema mes kažką vadiname tada, kai susijungusioas atskiros dalys įgyja savybių, kurių neturėtų veikdamos atskirai. Jei prijungiame dviračio ratus prie grandinės, grandinę prie pedalų, o šiuos prie dviračio rėmo, tada turime dviratį – tai yra sistema. Ši sistema veikia kartu ir vienos dalies pokyčiai paveikia visą sistemą.

4. Paklauskite grupės narių, ar jie gali sugalvoti kitų sistemų pavyzdžių. 15 lentelėje pateikiame daugiau pavyzdžių: –– politinės sistemos (sprendimų priėmimo struktūros vietiniu, regioniniu, nacionaliniu, galibaliu mastu); –– ekonominės sistemos (finansų sistemos); –– aplinkos sistemos (upės, vandenynai, klimatas); –– technologinės sistemos (elektra, internetas, mobilieji telefonai); –– kultūros sistemos (medijos, mada, muzika, televizija, sportas). 5. Sistemos nėra neutralios, jos gali apimti / atskirti ir daryti skirtingą poveikį skirtingoms žmonių grupėms. Paklauskite dalyvių, ar kas nors iš jų galėtų pateikti pavyzdžių, kokiais būdais sistemos skirtingų žmonių grupių gyvenimus paveikia teigiamai arba neigiamai. Kas laimi, o kas pralaimi veikiant šioms sistemoms? Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos sistemos, kurios neatsižvelgia į tai, kaip finansavimo pokyčiai atsilieps žmonėms su negalia, gali neigiamai paveikti sveikatos paslaugų prieinamumą šiems žmonėms. 6. Paprašykite dalyvių papasakoti, kokius veiksmus jie atliko šią dieną, pradedant tuo, kaip kėlėsi iš lovos ryte – pavyzdžiui, „nusiprausiau, papusryčiavau, autobusu atvykau į seminarą.“ Išsiaiškinkite šiek tiek detalių.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 151

7. Pasirinkite vieną pavyzdį ir patyrinėkite giliau, kaip jis susisieja su įvairiomis sistemomis globaliu mastu. 8. Užrašykite šį pavyzdį popieriaus rašymo lentai lapo viduryje – pavyzdžiui, „Tania valgė daržoves.“

Eiga (antras variantas): ėjimas gilyn 1. Jei norite toliau tyrinėti globalius ryšius, galite pažaisti žaidimą „Žinau!“, jei dar nesate to padarę (žr. 3.11 metodą, „Žinau!“). 2. Pavyzdžiai:

9. Pakvieskite grupės narius pasvarstyti, su kokiomis vietinėmis sistemomis tai yra susiję:

–– arbata pirmą kartą į Vakarus buvo atvežta iš Kinijos 17-ame amžiuje (prekyba);

–– daržovės auga ekosistemoje (jei jos auginamos šioje vietovėje), kuri apjungia gyvūnus, vabalus, augalus ir žemę, o ši susijusi su orų sistema;

–– anksčiausi žinomi pavyzdžiai apie panašios į popierių medžiagos naudojimą mus pasiekė iš Egipto (prekybos tinklai, kuriais mus pasiekia inovacijos);

–– kelių ir transporto sistemos, kurias naudojant daržovės buvo pristatytos į parduotuvę;

–– anksčiausios žinomos tekstų spausdinimo technologijos buvo panaudotos Kinijoje (tam buvo naudojami medienos blokai);

–– vietinė ekonomika.

Apibendrinimas • Pradėkite aptarimą primindami, kad mes esame susiję su daugybe vietinių ir globalių sistemų, kurios yra susijusios tarpusavyje. Tada paklauskite, kaip, dalyvių manymu, šie saitai su lokaliomis ir globaliomis sistemomis gali paveikti mūsų gyvenimus. • Ar yra, kas sieja šioje patalpoje esančius žmones su vietiniu ir globaliu lygmenimis? Pavyzdžiui, mes visi esame globalaus ir vietinio Aktyvių piliečių tinklo dalis.

–– daugybė modernių išradimų, tokių kaip elektros lemputė, telefonas, televizija, kompiuteris ir internetas, nebūtų buvę įmanomi, jei įvairūs žmonės iš skirtingų šalių ir žemynų nebūtų padarę įvairių atradimų.

152 I Aktyvūs piliečiai

3.12 metodas (tęsinys) 15 lentelė: Globalių-vietinių sistemų pavyzdžiai

Sritis

Keletas pavyzdžių

Technologijos

Internetas: per pastaruosius 15 metų internetu besinaudojančių žmonių skaičius išaugo nuo maždaug 10 procentų iki daugiau kaip 40 procentų viso pasaulio gyventojų. Mobilieji telefonai: pirmą kartą masiškai gaminti jie pradėti 20 amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje. Dabar šeši iš dešimties žmonių turi mobiliuosius telefonus.

Ekonomika

Tarptautinės prekybos ir multinacionalinių korporacijų augimas: yra tokių tarptautinių korporacijų, kurių biudžetai didesni nei kai kurių valstybių bendrieji vidaus produktai (BVP). Daugybės žmonių poreikiai ir gerovė dabar yra glaudžiai susijusi su šių kompanijų sprendimais ir veiksmais. Mūsų valstybių ekonomikos taip pat yra glaudžiai susietos tarpusavyje. Ekonominės politikos pokyčiai ir ekonomikų augimai arba susitraukimai vienoje pasaulio dalyje gali labai stipriai paveikti kitas šalis.

Politika

Daugiau regioninio bendradarbiavimo: pavyzdžiui per tokias bendrijas kaip Europos Sąjunga, Pietų Afrikos vystymosi bendrija, Andų bendrija. Daugiau galingų tarptautinių institucijų tokių kaip Jungtinės Tautos ir Pasaulio bankas. Plačiai paplitę politiniai judėjimai, keliantys sau globalius tikslus: pavyzdžiui, komunizmas, kapitalizmas ir demokratizacija.

Aplinka

Globaliu mastu plintantis supratimas apie aplinkosaugos problemas lemia tai, kad atsiranda vietinių ir globalinių politikos pokyčių, kampanijų, kurios yra nukreiptos į išteklių tausojimą, kovą su klimato kaita ir natūralios aplinkos naikinimu.

Kultūra

Pop kultūra: globalios stiliaus, įvaizdžio ir bendravimo būdų tendencijos peržengia tradicines kultūrines ribas, įskaitant kalbą ir religiją. Du pavyzdžiai: socialinis tinklas Facebook turi beveik du milijardus aktyvių vartotojų iš šimtų valstybių. Realybės šou per pastaruosius 10 metų tapo itin populiarūs visame pasaulyje. Idėjos, kokie šie šou galėtų būti, yra paplitusios tarp skirtingų valstybių, o dažniausiai pasitaikantis formatas – „raskime naują muzikos super žvaigždę mūsų šaliai!“

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 153

Dešimtojo atvejo analizė Lyčių lygybė ir globalios maisto gamybos ir platinimo sistemos Maisto gamybos ir platinimo sistemos labai stipriai pasikeitė 21-ame amžiuje: anksčiau buvo stebima gausi gamyba ir žemos tarptautinės maisto kainos, tačiau dabartis yra paženklinta augančių rinkos kainų ir gamybos apribojimų, o tai turi neigiamų pasekmių maisto saugumui ir dažnai sukelia lyčių nelygybės augimą. Ūkininkai, ypač ūkininkės moterys, patyrė stiprų smūgį dėl viešojo finansavimo sumažėjimo žemės ūkio reikmenims – tokioms kaip sėklos ir trąšos. Klimato kaita taip pat lemia pokyčius maisto gamyboje su ypač skaudžiomis pasekmėmis smulkioms ūkininkėms moterims, kurios yra mažiau pasirengusios prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų, kadangi

jos patiria prieinamumo prie informacijos, paskolų ir indėlių apribojimų. Reaguojant į pasaulinėse rinkose augančias žemės ūkio produktų kainas, auga ir investicijos į žemės ūkiui tinkamą žemę, žinomos kaip „žemės užgrobimai“. Dėl to neturtingiems ar atskirtį patiriantiems ūkininkams sunku išlaikyti savo žemę, ir dažnai tai veda prie jos netekimo. Tai, kad moterims suteikiama mažiau sprendimo priėmimo galių, kai yra sprendžiama dėl gyventojų, iš kurių buvo perimtos žemės, perkėlimo, taip pat mažesnės jų galimybės pasinaudoti priėjimu prie bendrų išteklių, nuo kurių jos neproporcingai stipriai priklauso, veda prie tolimesnio jų gerovės ir statuso prastėjimo. (Pritaikyta iš: Pasaulinė apklausa apie moterų vaidmenį vystymesi, 2014, JT Moterys.)

154 I Aktyvūs piliečiai

3.12 metodas (tęsinys) Vienuoliktojo atvejo analizė „Rūstybės kekės“ – pasakojimas apie sistemą Fermeris yra priverstinai iškeldinamas iš savo namų ir žemės, tam pas jį atvyko banko siųstas traktorininkas:

Fermeris: Bet kur visa tai baigiasi? Aš neketinu

Traktoriaus vairuotojas fermeriui: Tai ne aš. Aš nieko negaliu padaryti. Aš prarasiu darbą, jei to nepadarysiu. Iš žiūrėk – na, sakykim, tu mane nužudai. Jie tiesiog tave pakars. Bet gerokai prieš tai bus dar vienas žmogus su traktoriumi, ir jis nugriaus tavo namą. Tu žudai ne tą žmogų.

Traktoriaus vairuotojas: Aš nežinau. Gal net nėra, ko nušauti. Gal tas dalykas visai ne žmogus.

mirti iš bado, prieš tai nenužudęs žmogaus, kuris mane verčia mirti iš bado.

Fermeris: Man reikia pagalvoti... nuomininkas

sakė: „Turi būti koks nors būdas tai sustabdyti. Juk tai ne žaibas ar žemės drebėjimas. Mes turime blogį, kuris yra sukurtas žmogaus, ir, prisiekiu Dievu, juk mes tai galime pakeisti.“

Fermeris: Kas davė tau šitą nurodymą? Kas davė nurodymą? Aš jį surasiu. Aš jį nužudysiu!

Traktoriaus vairuotojas: Tu klysti. Jis gavo nurodymus iš banko. Bankas jiem pasakė: „Arba išvarot žmones iš šitos žemės, arba netenkat darbo.“ Fermeris: Bet juk yra banko prezidentas. Yra direktorių taryba... Traktoriaus vairuotojas: Bičiulis man sakė, kad bankas gauna nurodymus iš Rytų. Ir tas nurodymas buvo: „Padarykite taip, kad šita žemė neštų pelną, arba mes jus uždarysime.“

Tai ištrauka iš romano „Rūstybės kekės“ (1939), kurį Johnas Steinbeckas parašė apie Didžiąją depresiją, Jungtinių Valstijų ūkininkų didžiulio skurdo laikotarpį.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 155

3.13 metodas Žaidimas „Sistemų trikampiai“ (50 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje: –– sistemos ir sisteminio mąstymo įgūdžiai.

Santrauka Dalyviai suformuoja žmonių sistemą ir reflektuoja, kaip svertų nustatymas sistemoje bei darbas su jais gali padėti planuojant socialinį projektą. Dalyviai aptaria, kad problemos kaip sistemos rezultato pamatymas padeda spręsti iškeltą problemą.

5. Dabar paprašykite dalyvių tylomis, nekalbant vieniems su kitais, ir neatskleidžiant, kas yra jų atskaitos taškai, pajudėti taip, kad atsidurtų tokiu pačiu atstumu nuo savo pasirinktų dviejų atskaitos taškų. 6. Leiskite dalyviams daugiau ar mažiau surasti savo vietas (sistema nusistovi). Atkreipkite dėmesį, kad dažnai sistema nenurimsta ir išlieka dinamiška – tokiu atveju galite paprašyti dalyvių nustoti judėti.

Pasirengimas ir priemonės

7. Kai dalyviai nustos judėti, fasilitatorius gali paprašyti vieno žmogaus pajudėti. Tada sistemai vėl skiriama laiko nusistovėti.

Parenkite diagramą su apskritimu ir numeriais aplink jį. Numerių turėtų būti tiek pat, kiek yra narių jūsų dalyvių grupėje – pavyzdžiui, jei dalyvių yra 18, surašykite skaitmenis nuo 1 iki 18 ir parenkite lipnių lapelių rinkinį, sunumeruotų nuo 1 iki 18.

8. Jei yra laiko, pakartokite tai du ar tris kartus, kiekvieną kartą pajudindami vis kitą žmogų, ir paprašykite dalyvių stebėti, kas nutinka visai sistemai kiekvieną kartą, kai ką nors pajudinate.

Eiga (pirmas variantas)

Apibendrinimas

1. Praneškite dalyviams, kad mes tyrinėsime sistemos sampratą.

• Sustabdykite šį vyksmą. Pakvieskite dalyvius atsistoti ratu aplink nubrėžtą diagramą – apskritimą (apkskritimas panašus į laikrodį, tačiau ant jo iš pagal laikrodžio rodyklę surašyta tiek skaičių, kiek grupėje yra dalyvių).

2. Dalyviai sustoja ratu. Duokite kiekvienam iš jų po lipnų lapelį su numeriu; 18 dalyvių grupei šie lapeliai turėtų būti sunumeruoti nuo 1 iki 18. 3. Paprašykite dalyvių, kad kiekvienas jų mintyse pasirinktų du žmones iš rato ir įsimintų jų numerius (jie turėtų niekam nesakyti, ką pasirinko, ir neturėtų rinktis fasilitatorių). Šie žmonės bus jų atskaitos taškai. 4. Paaiškinkite dalyviams, kad po minutės paprašysite jų pajudėti taip, kad jie atsidurtų lygiu atstumu nuo dviejų savo pasirinktų atskaitos taškų (tai reiškia, kad jie turės pasistengti išlaikyti vienodą atstumą nuo abiejų slapta pasirinktų dalyvių). Parodykite dalyviams, ką turite omenyje.

• Paprašykite dalyvių šioje diagramoje nubrėžti liniją nuo savo numerio iki tų numerių, kuriuos jie buvo pasirinkę kaip atskaitos taškus. Diagrama turėtų tapti panaši į pavaizduotą 37 iliustracijoje. • Pakvieskite grupės narius nustatyti, kas turėjo daugiausia įtakos svertų šioje sistemoje (t.y. žmogų ar žmones, kurie turėjo didžiausią įtaką sistemai). Tai bus žmogus ar žmonės, su kitais grupės dalyviais sudarantys daugiausia jungčių. Paklauskite dalyvių, ar jie pastebėjo, kad šių žmonių pajudėjimas labiausiai paveikdavo visą sistemą. O kas buvo stabilizatoriai (t.y. numeriai su mažiausiu jungčių skaičiumi)? • Ar sistemoje buvo žmonių, kurie iš pažiūros turi mažai jungčių, tačiau galėtų turėti daug įtakos? Kaip tai galėtų nutikti?

156 I Aktyvūs piliečiai

3.13 metodas (tęsinys) 37 iliustracija: Įtakos svertai

• Užduokite dalyviams klausimą: „Ką mes supratome apie sistemas šio metodo metu?“ Diskusijos metu atkreipkite dalyvių dėmesį, kad galima būti gerokai efektyvesniu pokyčių nešėju tada, kai gerai pažįstame savo sistemą. Tada galime sėkmingiau išvengti nepageidaujamų pasekmių. Gali būti įmanoma mumatyti vieną nedidelę intervenciją, kuri turės didesnį poveikį nei 20 mažesnį poveikį turinčių intervencijų.

17 16

36 iliustracija: Sistemos formavimas

2 3

Pastaba fasilitatoriams: geriau suprasdami sistemas, kurioms mes priklausome (tarpusavio ryšius, įtakos svertus, postūmius, galinčius padaryti didelį pokytį), galite dažniau priimti teisingus sprendimus ir nustatyti, kokie nedideli veiksmai gali turėti didelį poveikį.

• Kuo svarbus įtakos svertų atradimas sistemoje? Kaip parodė metodas, kai kuriais atvejais, pajudėjus tam tikriems žmonėms, įvyksta tik nedideli pokyčiai arba apkskritai jokių; tuo tarpu pajudėjus kitiems, greitai įvyksta ir pokyčiai visoje sistemoje. Pabrėžkite, kad visi šios grupės dalyviai turi potencialo būti įtakos svertais savo bendruomenėse.

8 9

Eiga (antras variantas): Sistemos ir mūsų bendruomenės 1. Pakvieskite dalyvius pasiskirstyti į mažesnes grupeles ir aptarti šiuos klausimus:

1 2

–– kokius galite padaryti postūmius (mažus pokyčius), kurie galėtų atnešti ilgalaikių pokyčių, naudingų mūsų bendruomenėms?

–– kokie įtakos svertai, kuriuos paveikus būtų galima siekti šių pokyčių, egzistuoja mūsų bendruomenėje? 2. Pakvieskite grupeles pasidalinti savo pagrindinėmis įžvalgomis.

8 9

3. Tam, kad padarytume kažką reikšmingo, mums nebūtina sukurti didžiulio socialinio projekto; strategiškai parinkti „postūmiai“ gali būti lygiai tiek pat efektyvūs.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 157

Eiga (trečias variantas): ėjimas gilyn

Pasidalinkite pavyzdžiais iš 16 lentelės apie iššūkius ir galimybes, kylančius dirbant su sistemomis, kai planuojamas socialinis projektas.

Pažiūrėkite, kaip dirbti su sistemomis.

16 lentelė: Sisteminis mąstymas planuojant socialinį projektą

Iššūkis, kylantis norint paveikti sistemas

Aktyvūs piliečiai gali dirbti su sistemomis tokiais būdais:

„Jos gali atrodyti pernelyg didelės, kad galėtų pasikeisti“

Susitelkite į postūmius, atnešančius didelius pokyčius. Kokie yra įtakos svertai, kuriems jūs galite turėti įtakos?

„Jos yra sudėtingos“ ir mūsų veiksmai gali vesti prie nepageidaujamų pasekmių.

Prieš imdamiesi socialinio projekto, įvertinkite galinčias kilti rizikas (žr. 4.12 metodą) arba atlikite galios laukų analizę (žr. 4.14 metodą). Išbandykite skirtingas idėjas. Atidžiai jas stebėkite ir vertinkite. Pasidarykite išvadas ir pasimokykite iš patirties prieš pereidami prie didesnių projektų.

Mes matome tik tai, ką tikimės pamatyti.

Pakeiskite „lęšius“, kad galėtumėte pažiūrėti į sistemą iš skirtingų požiūrio taškų.

Pokyčiai, kuriuos darome sistemoje, gali ją pagerinti tik trumpam, o tada situaciją pabloginti.

Pabandykite išanalizuoti tai, kas ją daro geresne: ar tai tvaru? Pažvelkite į ateitį, į ilgalaikę perspektyvą: kokios galimos rizikos?

Matote tik dalis, o ne visumą.

Pabandykite žvelgti plačiau ir pamatyti bendrą vaizdą.

Toliau pateikiamas tekstas yra geras pavyzdys, kaip problemos apmąstymas veda prie visapusiško sistemos vaizdo, o ne prie individų, kurie ją sudaro. Atvejų analizės parodo, kaip susitelkimas į sistemų keitimą gali vesti prie sėkmingų rezultatų: • Filipinuose vykdyta Nacionalinė žemės reformos kampanija užtikrino, kad pusė valstybės žemės būtų perskirstyta trims milijonams nepasiturinčių šeimų, taip prisidedant prie jų teisių plėtros ir gerovės augimo.

• Maroko vyriausybė nuo 2002 metų ėmėsi biudžeto planavimo atsižvelgiant į skirtingas lytis – tai yra, nustatydama tikslus abiems lytims ir apsvarstydama poveikį lytims visais svarbiausiais biudžeto klausimais. Dabar, pavyzdžiui, kai planuojama statyti mokyklą, skiriama lėšų tam, kad būtų užtikrinta, jog bus įrengti tinkami tualetai, kuriais galės pasinaudoti mergaitės. Arba kai planuojama gerinti geriamojo vandens pasiekiamumą kaimiškose vietovėse, valdžios įstaigos taip pat surenka informaciją apie tai, kiek mergaičių turi nešioti vandenį – kadangi tai gali joms sutrukdyti lankyti mokyklą. Kitame puslapyje pateikiame sisteminio mąstymo vietiniame socialiniame projekte pavyzdį.

158 I Aktyvūs piliečiai

3.13 metodas (tęsinys) Dvyliktojo atvejo analizė Tiltų tarp policijos ir jaunimo tiesimas 2008 metais Siera Leonėje santykiai tarp policijos ir mokinių tapo įtempti kaip niekad anksčiau.

„Pasitikėjimas tarp dviejų pusių buvo atkurtas pamažu“ – sako Josephas. Jo teigimu, tai atvedė prie didesnio skaidrumo ir visiems gerai matomo bendravimo, kuriame nebebuvo apmaudo.

Į įvairius mokyklinius sporto renginius mokiniai ateidavo apsiginklavę primityviais ginklais – tokiais kaip peiliai, kirtikliai ir akmenys – ir puldavo policininkus, kurie prižiūrėdavo tvarką renginiuose. Tai buvo ilgus metus egzistavusių įtampų kulminacija.

Įtampa tarp paauglių ir policijos sumažėjo gan žymiai, didžiąja dalimi dėl to, kad policijos pareigūnai iš savo partnerių mokinių gaudavo pranešimus apie mokinių patiriamą skriaudą arba galimus neramumus.

Josephas Charley, Siera Leonės Generalinio policijos komisariato inspektoriaus pavaduotojas, nusprendė, kad to jau gana. Jis dirbo Siera Leonės sostinėje Fritaune, kur situacija buvo pati sudėtingiausia, ir norėjo tiesti tiltus tarp policijos ir mokinių.

Jei policiją pasiekia žinios apie galimus gaujų nesutarimus, pasitelkiami tarpininkai iš jaunimo grupės, kad padėtų šioms pusėms rasti susitarimą. Remiantis jų pateikiamais duomenimis, taip pat gali būti atšaukiami renginiai, kurie gali baigtis smurtu.

Pritaikydamas įgūdžius, kuriuos tobulino dalyvaudamas Britų tarybos renginiuose (tokius kaip komandinio darbo ir bendravimo), jis susisiekė su mokinių grupe „Mokiniai prieš smurtą“. Šios grupės nariai išreiškė savo nuoskaudas, perduodami jas per savo prezidentą.

Josepho strategija taip pat apėmė „sistemų kaitą“, ir buvo pakeista tai, kaip viena pusė matė kitą. Pavyzdžiui, policininkų rengimo programos dabar apima ir gerų santykių su mokiniais kūrimo strategijas. Šio bendradarbiavimo dėka policija nebesilanko mokykliniuose sporto renginiuose, o patys renginiai dabar beveik visada yra taikūs.

Šiam jaunimo grupės prezidentui buvo suteiktas kabinetas policijos pagrindiniame pastate Fritaune. Tokiu būdu buvo siekiama užtikrinti, kad būtų kuriami tvirti santykiai ir kad bendravimo kanalai išliktų atviri.

Josephas Charley, 2008–2009 m. Siera Leonėje vykdytos bendradarbiavimo programos dalyvis.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 159

3.14 metodas Socialinio projekto principai (30 minučių)

Mokymosi rezultatai • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Santrauka Dalyviai susitaria dėl principų, kurių svarbu laikytis įgyvendinant savo socialinius projektus.

Pasirengimas ir priemonės Rašikliai ir popierius.

Kai sprendžiate dėl grupės principų: –– susitarkite dėl jų naudodami dialogą. Tokiu būdu grupė geriau supras principus ir bus labiau įsipareigojusi jų laikytis. Gali būti naudinga padalinti sąrašą į atskirus punktus, dėl kurių sutaria visi, ir tokius, dėl kurių nebuvo bendro sutarimo; –– pasidalinkite sutartais principais su kitomis Aktyvių piliečių grupėmis savo šalyje ir pasaulyje. Štai keletas pavyzdžių, kuriuos gali būti naudinga apsvarstyti:

Eiga

–– „ubuntu“ principas;

1. Paklauskite dalyvių, kaip jie supranta žodį „principai“. Galimas atsakymo pavyzdys: „Principai – tai taisyklės, kuriomis vadovaujiesi ką nors darydamas.“

–– kritiško savo turimų išankstinių nuostatų vertinimo principas;

2. Aptarkite, kas tai yra geras principas. Įtraukite ir pastebėjimą apie tai, kad geras Aktyvaus piliečio principas yra toks, kurį gali taikyti programos dalyviai iš viso pasaulio, tiek dirbdami vietose, tiek globaliu mastu. 3. Skirkite 5 minutes dalyviams individualiai prisiminti mokymosi patirtį šiame seminare iki šio momento ir apsvarstyti atsakymą į klausimą „Kokius pagrindinius principus iš šios patirties mes norime pritaikyti savo socialiniuose projektuose?“ 4. Po penkių minučių paprašykite dalyvių susėsti mažomis grupelėmis po keturis ir aptarti pagrindinius principus, kurie, jų manymu, padės mūsų grupei dirbti įtraukiai ir efektyviai. Tai turėtų būti tokie principai, kuriuos galima pritaikyti vietos arba globaliu mastu. 5. Pakvieskite grupeles pasidalinti savo įvardintais principais su visais dalyviais ir fasilituokite visos grupės dialogą, kad susitartumėte dėl esminių principų socialiniam projektui.

–– teisingumas, pagarba, lygybė ir orumas, kaip nurodoma Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje. 6. Kiti pavyzdžiai: Dalyvavimas ir įtrauktis: darniam vystymuisi yra reikalingi: –– geras supratimas apie bendruomenes ir kontekstą, kuriame jūs dirbate, įskaitant sąsajas ir sistemas, kurios daro poveikį jūsų pageidaujamiems pokyčiams; –– tikras galios santykių pokytis – ne vienkartinis pataisymas; –– bendradarbiavimas tarp skirtingų asmenų ir grupių; –– tęstinis darbas, apimantis ir nuolatinę stebėseną bet intervencijų galimybę. Visam tam būtina, kad aptariamos bendruomenės pačios dalyvautų ir taptų moraliniais šių projektų šeimininkais. Bendruomenių dalyvavimas socialiniuose projektuose, jų „šeimininkiškumas“, pasidalinta atsakomybė už pasiektus rezultatus, taip pat veikimas su, o ne už bendruomenes – visa tai yra ne tik programos „Aktyvūs piliečiai“ vertybės, bet ir padeda užtikrinti pasiekimų tvarumą.

160 I Aktyvūs piliečiai

3.14 metodas (tęsinys) • Jautrumas kultūroms: politika ir veiksmai turėtų būti jautrūs kultūroms. Tai reiškia, kad planuodami intervencijas veikiantys asmenys turėtų atsižvelgti į kultūrines normas bei praktikas, kad užtikrintų, jog šios intervencijos bus pačios veiksmingiausios. Taip pat veiksmais turėtų būti gerbiamos kultūrinės normos ir praktikos, kad būtų išvengta nereikalingos žalos šioms praktikoms. Tam, kad to būtų pasiekta, mums reikia ugdyti kultūrinį sąmoningumą bei tarpusavio supratimą, atsižvelgti į nelygybę, įgalinti skirtingų kultūrų atstovus formuoti nuomones ir suteikti skirtingų kultūrų atstovams galimybę patiems apibrėžti savo gyvenimo būdą. • Jautrumas lytims: politika ir veiksmai turėtų būti jautrūs lyčių atžvilgiu. Turėtų būti pripažįstama, kad problemos turi lyčių aspektą (tai yra, tos pačios problemos sukelia skirtingas pasekmes skirtingoms lytims, o lyčių vaidmenys ir tarpusavio santykiai skirtingai paveikia problemų pasireiškimą), turėtų būti pripažįstami skirtingi moterų ir vyrų poreikiai, patirtys, požiūriai ir interesai, kylantys iš jų skirtingos socialinės padėties bei lyčių vaidmenų. • Tam, kad to būtų pasiekta, mes turime mesti iššūkį lyčių stereotipams, plėtoti geresnį lyčių tarpusavio supratimą, įskaitant tai, kokią diskriminaciją patiria moterys ir vyrai, taip pat įgalinti moteris ir vyrus naudotis savo teisėmis. Mes taip pat turime kvestionuoti bei keisti tuos nelygius galios santykius, požiūrius ir sistemas, kuriuose lyčių lygybė yra įsišaknijusi, visais savo visuomenių lygmenimis. • Jautrumas jaunimui: politika ir veiksmai turėtų būti jautrūs jaunimo atžvilgiu. Turėtų būti atsižvelgiama į jaunų žmonių poreikius ir teises, taip pat į jų vietą visuomenėje. Jų poreikius reikėtų vertinti atskirai, atitinkamai keliant skirtingus tikslus nei kitoms amžiaus grupėms. Be to, būtina plačiai konsultuotis su jaunais žmonėmis ir įtraukti juos į politikos ir veiksmų kūrimą bei įgyvendinimą.

• Bendradarbiavimas ir bendri sprendimai: bendruomenės ir valdžios įstaigos turėtų palaikyti bendradarbiavimą tarp bendruomenių ir pripažinti tai, kad mes visi turime skirtingų vizijų, vertybių ir skirtingai matuojame sėkmę. Tam bus reikalingas dialogas ir dalyvavimas lygiomis teisėmis, tiek vietos, tiek globaliu mastu. Piliečių priimami sprendimai turėtų turėti tiesioginės įtakos vietinių, nacionaliniu ir globaliu mastu.

Apibendrinimas • Pakvieskite grupės narius atlikti penkių minučių trukmės „Smegenų šturmą“, kaip šie principai galėtų pasireikšti praktiškai, plėtojant socialinius projektus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 161

3.15 metodas Tyrimas bendruomenėje (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas padaryti įžvalgas, kurios reikalingos norint išplėtoti socialinį projektą. • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje.

Santrauka Dalyviai atlieka tyrimą vietos bendruomenėje, kad nustatytų ir / arba patikslintų, kokie yra svarbiausi šios bendruomenės poreikiai. Tyrimas atliekamas teiraujantis vietos gyventojų nuomonių.

Eiga 1. Priminkite bendruomenės žemėlapį, kurį braižėte atlikdami 3.1 metodą, ypač tas dalis, kuriose yra atotrūkių, klausimų ir galimų sričių intervencijoms. Paaiškinkite, kad šio metodo rezultatas bus susirūpinimą keliančių dalykų, susijusių su svarstoma problema, sąrašas ir bandomasis problemos įvardijimas. 2. Dirbdami su grupės nariais aiškiai įvardinkite, kokios informacijos reikia ir kaip tą informaciją galima gauti. 3. Padėkite grupės nariams suformuluoti kokybiškus klausimus, kurie būtų aiškūs ir nešališki kurios nors nuomonės atžvilgiu.

4. Susitarkite dėl informacijos surinkimo strategijos – pavyzdžiui, ar atliksite pokalbius su bendruomenės nariais, pildysite klausimynus, surengsite dialogą, fokusuotųjų grupių (angl. focus group) diskusiją, tyrinėsite naudodami internetą, prašysite informacijos iš vietinių organizacijų ir institucijų. Jei grupė renka informaciją jautria tema, tokia kaip seksualinė ir reprodukcinė sveikata ar smurtas lyčių pagrindu, jiems reikia sugalvoti, kaip surinkti informaciją tokiu būdu, kuris padėtų išlaikyti informacijos teikėjų konfidencialumą ir saugumą, tačiau tuo pat metu sudaro galimybes atviroms diskusijoms. Pavyzdžiui, tikėtina, kad fokusuotųjų grupių diskusijos su tos pačios lyties grupėmis, kurias veda tos pačios lyties asmuo, bus efektyvesnės ir mažiau keliančios nerimą jos dalyviams nei mišrios grupės. 5. Aptarkite, su kuo turėtumėte pasikalbėti ir kokius klausimus norite užduoti. Pasikalbėkite su paprastais žmonėmis – pavyzdžiui, kaimynais, vaikais, seneliais, bibliotekinkais, pardavėjais, taksi vairuotojais ir padavėjais. Paskaitykite vietinį laikraštį, pasidomėkite vietinėmis naujienomis. Apsvarstykite galimybę paklausti vietinių žurnalistų ar vyriausiųjų redaktorių apie tai, ką jie išgirsta iš žmonių apie jums rūpimą problemą. Pasikalbėkite su vietiniais lyderiais – pavyzdžiui, valdžios įstaigų atstovais, verslininkais, dvasininkais, aktyvistais ir mokytojais. Tačiau taip pat pasistenkite pasiekti ir atstovus tų grupių, kurios gali būti nepakankamai atstovaujamos tarp bendruomenės lyderių – tokius kaip moterų organizacijas, neįgaliųjų organizacijas ir jaunimo organizacijas. Jie gali turėti kitokių požiūrių į problemą, ir į šiuos požiūrius taip pat svarbu atsižvelgti. Aplankykite žmones vietinėje bibliotekoje, aplankykite pelno nesiekiančias organizacijas ir tarybas.

162 I Aktyvūs piliečiai

3.15 metodas (tęsinys) 6. Naudodamiesi surinktais duomenimis, atlikite šias užduotis: ––1 užduotis: bendruomenei rūpimų aspektų nustatymas ir žemėlapio sudarymas, apklausiant bendruomenės narius. ––2 užduotis: panašių rūpimų aspektų ir perspektyvų sugrupavimas. Rezultatas: aspektų grupės. ––3 užduotis: problemos įvardijimas. Rezultatas: teiginys, kuris apibūdina bendrą problemą.

Apibendrinimas • Priklausomai nuo to, kiek plačiai buvo atliktas tyrimas bendruomenėje, jūs turėsite rūpimų aspektų sąrašą, kurį galite grupuoti, reitinguoti ir / arba aprašyti kaip bendruomenei aktualią problemą. Svarbu, kad tyrimo išvados būtų patikrintos su bent dviem kitais informacijos šaltiniais bendruomenėje; tai vadinama trianguliacija. Kiti šaltiniai galėtų būti vietos valdžios įstaigų ataskaitos, saugumo ir apsaugos statistiniai duomenys, gyventojų surašymo duomenys. • Taip pat svarbu apsvarstyti, kaip tie, kurie dalyvavo tyrime, gaus grįžtamąjį ryšį apie tyrimo rezultatus. • Kai surinksite informaciją, jums gali prireikti „priartinti“ vieną ar dvi konkrečias įžvalgas ir atlikti tolimesnius tyrimus, kad geriau suprastumėte tą problemos aspektą ar galimybę.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 163

3.16 metodas Pasirengimas vizitui bendruomenėje (30 minučių)

Mokymosi rezultatai • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje.

b. kokį pėdsaką jie norėtų palikti tos organizacijos ar bendruomenės veikloje? c. pristatykite šiuos klausimus grupei. Klausimai, kuriuos prieš vizitą dera apsvarstyti fasilitatoriams • Kokie bus teigiami mūsų vizito rezultatai?

Santrauka Dalyviai lanko bendruomenėje veikiančias organizacijas ar iniciatyvas. Tai suteikia jiems galimybę pamatyti, kaip veikia jų įgyti įrankiai. Tai taip pat sudaro dalyviams galimybę mokytis ir dalintis lyderystės patirtimis su asmenimis, dirbančiais organizacijose bei bendruomenėse.

Pasirengimas ir priemonės 1. Fasilitatoriai surengia vizitą į vieną ar dvi bendruomenėje veikiančias organizacijas. 2. Parenkite kiekvienos organizacijos ar bendruomenės trumpus aprašus, kuriuos išdalinsite dalyviams. Pirmenybė teikiama toms organizacijoms ar bendruomenėms, kurių lyderiai turi įdomių patirčių lyderystės srityje ir gali pasidalinti savo patirtimis su dalyviais.

Eiga 1. Priklausomai nuo to, kiek ketinate aplankyti organizacijų, padalinkite dalyvius į grupeles arba atlikite viską kartu. 2. Pristatykite vizitų kontekstą ir palikite dalyvius jam pasirengti. Jie turėtų aptarti šiuos klausimus: a. ko jie norėtų šiuo vizitu pasiekti?

• Ką mes norime, kad dalyviai sakytų apie save, apie bendruomenę ar organizaciją, kurioje jie apsilankė, ir apie mus artimiausiomis dienomis ar savaitėmis po vizito? • Koks yra skirtumas tarp to, kai kažkas yra laikomas „smalsiu ir įgalinančiu“, o ne „problemų sprendėju“? • Kaip galime užtikrinti, kad mūsų vizitai būtų įtraukūs? Pavyzdžiui, kokias organizacijas mes lankome, kokius klausimus užduodame, su kokiais žmonėmis iš tų organizacijų bendraujame. • Kokie klausimai galėtų padėti išplėtoti naują suvokimą apie galimybes? • Kai paklausiu grupės narių nuomonės apie tai, kaip aš prisidėjau prie mūsų vizito sėkmės, ką aš noriu, kad jie pasakytų? • Po vizito aptarkite šią patirtį. Kokius pokyčius ši organizacija inicijavo savo bendruomenėje?

164 I Aktyvūs piliečiai

3.17 metodas Nustatome, kokią intervenciją norime padaryti savo socialiniu projektu (15 minučių)

Mokymosi rezultatai • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Santrauka Šis metodas padeda nustatyti, į ką reikėtų susitelkti su grupės nariais, kad galėtumėte suplanuoti socialinį projektą.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1. Pasakykite grupei: Grupė dabar yra tokiame mokymosi kelionės taške, kuriame jie gali nustatyti, kokio pokyčio jie nori siekti savo socialiniais projektais. –– socialiniai projektai neprivalo būti dideli ar brangūs, jie dažnai būna netgi efektyvesni, kai yra maži ir nukreipti į strategines intervencijas (postūmius), kurios teikia naudą platesnei bendruomenei; –– tai, kokiu būdu jūs pasirinksite savo socialinį projektą ir suplanuosite savo veiklas, yra svarbu: procesas ir būdas dažnai yra svarbi rezultatų dalis; –– tai yra galimybė panaudoti žinias, įgūdžius ir vertybines nuostatas, kurių įgijote kaip Aktyvūs piliečiai: tyrinėti skirtingas perspektyvas, įtraukti ir įgalinti kitus bei juos vesti; –– užtikrindami, kad programos „šeimininkai“ yra plati ir įvairi grupė, galite padėti padidinti socialinio projekto poveikį ir tvarumą;

–– laikymasis nuostatos ne tik susitelkti į problemas, bet ir atpažinti galimybes ir bendruomenės turimas stiprybes, atvers daugiau galimybių galingoms intervencijoms. 2. Patyrinėkite su grupe, kokiu būdu jie norėtų nustatyti savo socialinio/-ų projekto/-ų kryptis. Jie gali pasirinkti, kas iš toliau išvardintų dalykų jiems yra tinkamiausias būdas judėti pirmyn: –– socialinių projektų pavyzdžiai iš viso pasaulio; –– susitarimas dėl socialinio projekto principų; –– grupės refleksija apie galimas intervencijas, kurios galėtų turėti ilgalaikį poveikį platesnei bendruomenei; –– atliekant tyrimą bendruomenėje; –– skiriant laiko ištirti „raktines“ problemos priežastis ir nubraižyti įvairių suinteresuotųjų šalių (valdžios įstaigų, žiniasklaidos, verslo) daromų įtakų iškeltai problemai žemėlapį.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 165

3.18 metodas Norimų pokyčių įsivaizdavimas (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje.

Santrauka Kaip galime paversti savo bendruomenę geresne vieta gyventi? Kokius pokyčius joje norime matyti?

Pasirengimas ir priemonės Lipnūs lapeliai, vizijos lentelė, galios diagrama iš 3.5 metodo. 1 etapas: Mokymosi refleksija ir pasirengimas brėžti pokyčių viziją Priminkite dalyviams bendruomenių žemėlapius ir poreikį dialogui ir darniam vystymuisi, kuriuos nustatėme atlikdami 0.5 metodą „Programos „Aktyvūs piliečiai“ vizija“. Įsitikinkite, kad pokyčiai yra iš esmės naudingi bendruomenei. Formuluokite juos taip, kad jie įkvėptų. Užrašykite juos. 1. Duokite dalyviams 15 minučių prisiminti šių metodų išvadas: 1.6 „Didybės siena“, 3.10 „Ubuntu – ryšiai, kurie mus sieja“, 3.1 „Bendruomenės žemėlapis“ ir 3.15 „Tyrimas bendruomenėje“. 2. Klausimų pavyzdžiai: –– ką aš supratau / sužinojau apie savo bendruomenę/-es? –– kas mano bendruomenėje/-se veikia gerai? –– apie kokius siekius ir viltis esu girdėjęs/-usi? Kaip galėtų būti? ––išvadas aptarkite bendrame rate ir užrašykite ant popieriaus rašymo lentai lapo.

2 etapas: Pokyčių, kuriuos norime matyti, įvardijimas 1. Pakvieskite dalyvius pamąstyti individualiai: kokius pokyčius jie norėtų matyti savo bendruomenėje? (Kaip galėtų būti?) 2. Dabar paparašykite dalyvių sustoti dviem ratais taip, kad vienas ratas būtų kito rato viduje. Vidinio rato ir išorinio rato dalyviai turėtų žiūrėti vienas į kitą. Dalyviai porose pasakoja vieni kitiems, kokį pokytį norėtų matyti savo bendruomenėse / valstybėse ir kodėl. Po dviejų minučių išorinis ratas pajuda per vieną žmogų ir pasakojimas pakartojamas. Pakartokite tai dar keturis ar penkis kartus ir pakvieskite dalyvius susėsti į bendrą ratą. 3. Paprašykite, kad dalyviai apsvarstytų: „ką jūs išgirdote? Kokius pokyčius nori kurti kiti dalyviai? Ar išgirdote ką nors panašaus į tai, ko norite jūs? Kokios priežastys buvo įvardintos?“ Paklauskite dalyvių, ar yra „raktinių“ žinučių, idėjų, kurios kyla iš grupės.

Apibendrinimas

• Dabar mes dirbdami grupelėmis galime patyrinėti, kokių pokyčių link norime dirbti. Šio užsiėmimo tikslas – pamatyti, ar yra pokyčių, prie kurių grupės nariai gali dirbti kartu, grupelėje suplanuodami ir įgyvendindami socialinį projektą. • Susiekite šį metodą su bendruomenės žemėlapio sudarymu ir metodu „Kas sprendžia?“ Pamąstykite, kaip skirtingi jūsų pageidaujami pokyčiai paveiktų skirtingas bendruomenę sudarančias grupes. • Taip pat galime apsvarstyti, kaip pasiekti, kad bendruomenių nariai patys įvardintų pageidaujamus pokyčius.

166 I Aktyvūs piliečiai

3.19 metodas Prioritetų nustatymas (45 minutes) Idėjų vertinimo kriterijų pavyzdžiai:

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje.

–– atspindi grupės sutartus principus; –– yra iš tokios srities, kurioje grupės narių žinios ir įgūdžiai būtų geriausiai pritaikomi;

• Motyvacija veikti ir siekti darnaus vystymosi.

Santrauka Pageidaujamų pokyčių išdėstymas prioriteto tvarka.

Pasirengimas ir priemonės Lipnūs lapeliai, vizijos lentelė, galios diagrama iš 3.5 metodo. Prioritetų nustatymas naudojamas tam, kad būtų pereita nuo plataus idėjų spektro aptarimo prie susitelkimo į keletą jų. Tai gali būti naudinga, jei grupės nariai nori dirbti su keliomis svarbiausiomis problemomis kartu, o ne atskirai. Yra daug būdų nustatyti prioritetus, o tai atliekant svarbu būti skaidriems dėl numatomo proceso. Nustatant, kokių pokyčių prioritetiškai labiausiai norite siekti, paprašykite grupės atsižvelgti į tai, kur ir kaip jie geriausiai pritaikytų savo, kaip Aktyvių piliečių, išugdytas žinias ir įgūdžius, kad paremtų ilgalaikius pokyčius, kurie būtų naudingi platesnei bendruomenei.

–– yra iš tokios srities, kurioje nedideli strateginiai veiksmai (postūmiai) galėtų turėti ilgalaikės naudos platesnei bendruomenei; –– atspindi viltis ir siekius, kurie iškilo vykdant tyrimus ar braižant bendruomenių žemėlapius. 3. Balsavimo procesas: pasirinkimai surašomi ant popieriaus rašymo lentai lapo, o dalyviai kviečiami užrašyti savo inicialus prie pageidaujamų variantų. Kiekvienas dalyvis gali balsuoti už du variantus. Tada balsai suskaičiuojami, ir išrenkamos daugiausia balsų surinkusios vizijos. 4. Siekdami proceso konfidencialumo, galite pakviesti dalyvius užrašyti pasirinktų variantų numerius ant lapelių ir įmesti šiuos „balsavimo biuletenius“ į dėžutę. Suskaičiuokite balsus. Kai grupės nariai bus nustatę keletą pagrindinių pageidaujamų matyti pokyčių, galite šias vizijas patyrinėti detaliau naudodami „Pasaulio kavinės“ metodiką (žr. 4.6 metodą „Pokyčio vizijos“).

Galima prioritetų nustatymo eiga: (galite pasirinkti bet kurį iš toliau siūlomų variantų ar juos visus). 1. Pokalbis bendrame rate, kuriuo visi kartu susiaurinate esminių pokyčių sąrašą. Ar yra tokių pokyčių, kurie labai panašūs tarpusavyje? Ar įmanoma juos jungti? Aptariant idėjas, fasilitatorius turėtų pastebėti, ar kyla kokių nors naujų minčių ir, jei tinka, idėjas jungti tarpusavyje. 2. Pokyčių vertinimas remiantis kriterijais: dalyviai pakviečiami susitarti dėl atrankos kriterijų, o tada jų paprašoma nustatyti, kurios idėjos geriausiai šiuos kriterijus atitinka.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 167

3.20 metodas Konfliktų žemėlapio sudarymas (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas nustatyti pagrindines suinteresuotąsias šalis: – pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės – konfliktų žemėlapio sudarymas. • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje: –– pažeidžiamos ir konfliktų paveiktos bendruomenės – konfliktų „žemėlapio“ sudarymas.

Santrauka Dalyviams pristatomas konfliktų žemėlapis: tai įrankis analizuoti konfliktus, kuris gali būti naudojamas pavaizduoti santykius tarp skirtingų grupių, konflikto šalių ir veikėjų. Dalyviai nustato konfliktą bendruomenėje lemiančią problemą, įvardija santykius ir tiria, kaip šis įrankis gali būti panaudotas siekiant pakeisti konfliktą savo bendruomenėje (jei tai įmanoma) ir / arba apsvarsto, kokius santykius paveiks savo socialiniu projektu. Pastaba: ši sesija turėtų eiti po bendruomenės žemėlapio sudarymo, kaip būdas susitelkti į esmines problemas, kurios paveikia bendruomenės saugumą ir santarvę.

Pasirengimas ir priemonės • Žirklės, kanceliarinė guma ir spalvotas popierius arba lipnūs lapeliai (skirtingų spalvų). • Popierius rašymo lentai ir rašikliai. • Bendruomenės žemėlapiai iš bendruomenių – žemėlapių braižymo sesijos. • Konfliktų žemėlapio legenda (žr. 17 lentelę).

Eiga 1. Įvadas (5 minutės): pristatykite dalyviams konfliktų žemėlapį. Tai vaizdinės konfliktų analizės įrankis, apžvelgiantis konfliktą iš santykių taro suinteresuotųjų šalių perspektyvos. Paklauskite dalyvių, kokią naudą gali duoti šis įrankis. Galimi atsakymų pavyzdžiai:

įgauti geresnį supratimą apie problemą iš skirtingų perspektyvų; atrasti, nuo ko pradėti savo socialinį projektą („pradžios taškus“); apsvarstyti, kur slypi galia ir kokio ji pobūdžio. 2. Konfliktų žemėlapio sudarymas (50 minučių): pasakykite grupės nariams, kad jų užduotis yra sudaryti savo bendruomenės konflikto žemėlapį. Padalinkite grupę į tas pačias grupeles, kuriomis jie dirbo sudarydami bendruomenės žemėlapį. Grupelės trumpai peržvelgia savo bendruomenės žemėlapius ir savo atsakymus į šiuos klausimus: –– kokios pagrindinės temos iškilo? Ypač atkreipkite dėmesį į tas, kurios susijusios su socialinėmis problemomis – pavyzdžiui, nuotėkomis, smurtu lyčių pagrindu, sveikata, laisve, erdvių panaudojimu, narkotinėmis medžiagomis, atskirtimi ir darbo vietomis; –– ar buvo aptarta problemų, susijusių su saugumu ir apsauga? Jei taip, kokios jos? –– ar šios problemos turi skirtingą poveikį bendruomenės moterims ir vyrams, mergaitėms ir berniukams ar kitoms bendruomenės socialinėms grupėms? Jei taip, koks tas poveikis? 3. Jei manote, kad tai bus naudinga, parodykite konfliktų žemėlapio pavyzdį. Šis, toliau pateikiamas, pavyzdys vaizduoja konfliktą iš Pietų Sudano Jonglei valstijos. Esminė konfliktą sukelianti problema šiame žemėlapyje yra galvijų ganyklų plotai. Žemėlapyje pavaizduota santykių, susijusių su šiuo konfliktu, gausa ir sudėtingumas. 4. Kiekviena grupelė turėtų po ranka turėti savo bendruomenės žemėlapį. Tiems, kurie sieks spręsti problemas, sukeliančias konfliktus, duodama popieriaus rašymo lentai, rašiklių, popieriaus / lipnių lapelių, kanceliarinės gumos ir žemėlapio legenda. Tada grupelių paprašoma: –– nuspręsti, kokią konfliktą bendruomenėje sukeliančią problemą norima analizuoti; apsvarstyti, iš kieno perspektyvos žiūrima braižant žemėlapį;

168 I Aktyvūs piliečiai

3.20 metodas (tęsinys) –– nustatyti pagrindines grupes, šalis ar veikėjus šiame konflikte; apsvarstyti santykinę šių grupių galią ir įtaką; kuo galingesnė grupė, tuo didesniu apskritimu ji vaizduojama; –– apsvarstyti, kas dar yra įsitraukę; įtraukite ir save bei savo organizaciją /-as į žemėlapį; –– pavaizduoti santykius tarp šių grupių, šalių ar veikėjų, naudojant pateiktą legendą ar kitą legendą, sukurtą kartu su grupe. 38 iliustracija: Konflikto žemėlapis

–– padėti suvokti santykių dinamiką ir ryšius tarp veikėjų / suinteresuotųjų šalių; –– padėti išsiaiškinti, kur slypi galia; –– padėti nustatyti esamus ar galimus partnerius, kurie padėtų spręsti konfliktą; –– padėti nustatyti galimus veiksmo pradžios taškus; –– sudaryti sąlygas patikrinti savo pačių veiklos pusiausvyrą; –– nustatyti, ar mes dirbame su tais žmonėmis, su kuriais reikia; ar mums reikėtų pradėti kurti naujų santykių? • Atkreipkite dėmesį į šio įrankio apribojimus: nors jis dinamiškas, tačiau pateikia tik tam tikro momento vaizdą ir tik iš tam tikros perspektyvos. Tačiau konfliktų žemėlapiai gali būti panaudojami ir pavaizduojant konfliktą iš skirtingų perspektyvų. Veikėjai ir problemos gali būti perkeliamos, kai situacija keičiasi. Šis įrankis sudaro jums sąlygas sekti konfliktų tėkmę.

Apibendrinimas (35 minutės) • Kaip jums sekėsi atlikti šią užduotį? Kas buvo sunku, kokie iššūkiai kilo? • Ką sužinojote apie konfliktus savo bendruomenėje? • Ką supratote apie savo / savo organizacijos vaidmenį šiame konflikte? • Apžvelkite šio įrankio tikslus: –– gebėti vizualiai atspindėti situaciją: tai sudaro sąlygas sukurti konceptualią konflikto apžvalgą;

• Žemėlapis gali pavaizduoti atotrūkius ir neišnaudotas įvairių grupių, konflikto šalių ir veikėjų galimybes. Jis padeda nustatyti galimas socialinio projekto kryptis ir „pradžios taškus“, kuriuos veikiant gali pakisti galios balansas konflikte. Tai padeda apsvarstyti, ką svarbiausia paveikti, taip pat kokius parengiamuosius darbus (parengiant šią grupę ar asmenį) reikėtų alikti prieš pradedant socialinį projektą bei kokius naujus santykius ar struktūras reikėtų sukurti. • Konfliktų žemėlapis taip pat gali būti braižomas tam, kad būtų įvardytos skirtinguose lygmenyse veikiančios suinteresuotosios šalys ir jų tarpusavio sąsajos (pavyzdžiui, „šaknų“, vidurinysis ir aukštasis lygmuo; bendruomenės, savivaldybės, nacionalinis ir regioninis lygmuo). Tai gali padėti mąstant apie vietinį ir globalų programos „Aktyvūs piliečiai“ poveikį, galimai reikalingą interesų atstovavimo darbą ar strategijas bei socialinių veiklų planavimą apskritai.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 169

17 lentelė: Konfliktų žemėlapio legenda

Simbolis

Apibūdinimas Apskritimai – tai į situaciją įsitraukusios šalys; apskritimų dydis sąlyginai atspindi, kiek galios konfliktą keliančios problemos atžvilgiu turi konkreti šalis. Tiesios linijos yra ryšiai / gan artimi santykiai; kuo storesnė linija, tuo stipresnis ryšys vaizduojamas.

Dviguba jungianti linija rodo sąjungą.

Punktyrinės linijos vaizduoja neformalius ar nepastovius ryšius. Rodyklės vaizduoja dominuojančią, vyraujančią įtakos ar veiklos kryptį; kuo storesnė rodyklė, tuo stipresnė įtaka vaizduojama.

Į žaibą panašiomis linijomis vaizduojamas nesutarimas, konfliktas.

Dviem brūkšneliais nubraukta linija vaizduojamas nutrūkęs ryšys.

Šešėlis vaizduoja išorines jėgas, kurios turi įtakos, tačiau nėra tiesiogiai įsitraukusios; tai gali apimti ir jus ar jūsų organizaciją. Stačiakampiai – tai konfliktą sukelianti problema; problemos nustatymas yra naudingas konflikto sprendimui.

170 I Aktyvūs piliečiai

3.21 metodas Bendruomenės pozicijų, interesų ir poreikių atpažinimas (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Gebėjimas nustatyti socialinio vystymosi problemą, kurią reikia spręsti bendruomenėje. • Gebėjimas atpažinti pozicijas, interesus ir poreikius, kurie būdingi konflikte veikiančioms šalims, grupėms ir kitiems veikėjams. • Gebėjimas nustatyti bendruomenės grupes ir jų pozicijas, interesus ir poreikius, su kuriais dalyviai nėra pažįstami. • Sustiprintas gebėjimas atlikti tyrimą bendruomenėje.

Santrauka Dalyviams pristatomas svogūnas, konflilktų analizės įrankis, kurį galima naudoti siekiant padėti suprasti skirtingų grupių ar konflikto šalių pozicijas, interesus ir poreikius. Dalyviai pavaizduoja savo bendruomenės konfliktų sluoksnius ir apsvarsto, kaip kurti bendruomenės, kurioje gyvena / dirba išmanymą. Pastaba: šis metodas gali eiti po konfliktų žemėlapio sudarymo, kaip būdas susitelkti į santykių tarp bendruomenės konflikte veikiančių grupių / veikėjų santykius.

Pasirengimas ir priemonės Popierius rašymo lentai, rašikliai lentai.

Eiga 1. Pristatykite dalyviams, kad jūsų užduotis yra pavaizduoti savo bendruomenės konflikto sluoksnius. Jei grupės nariai yra iš skirtingų bendruomenių, jie gali dirbti mažesnėmis grupelėmis, kadangi svarbu, kad jie gerai išmanytų bendruomenių, apie kurias kalba, situaciją.

2. Pristatykite svogūną, kaip konflikto supratimo analogiją. Išorinis sluoksnis ar pozicija – tai vieša pozicija, kuri visiems pristatoma. Pašalinę išorinį sluoksnį, pamatysime interesus, tai yra tai, ką konflikto grupės, šalys ar veikėjai nori pasiekti. Centre yra poreikiai, kuriuos reikia patenkinti (žr. 39 iliustraciją, kurią galima pateikti pristatymo metu, kad būtų lengviau suprasti analogiją). 3. Paaiškinkite, kad pozicija yra tai, ko grupės, šalys ar veikėjai sakosi norintys. Paprastai tai būna teiginys ar pozicija, kuri matoma viešai. Tokių teiginių pavyzdžiai: „Mes norime nepriklausomybės“, „Ši žemė priklauso mums“ arba „Mes norime lygaus atstovavimo vietinėje taryboje“. Interesai paaiškina, kodėl konflikto šalis, grupė ar veikėjai kažko nori; kitaip tariant, tai priežastys, slypinčios už išsakomų pozicijų. Interesai dažniausiai yra apčiuopiami ir suteikia platesnes derybų galimybes nei pozicijos. Pavyzdžiai: priėjimas prie žemės ir išteklių, stipresnis balsas politikoje, daugiau pragyvenimo šaltinių. Poreikiai yra tai, be ko šalys negali gyventi. Tai yra pamatinės problemos, dėl kurių neįmanoma derėtis – pavyzdžiui, tapatybė, pripažinimas ir saugumas. 4. Pažymėtina, kad tose bendruomenėse, kurios yra pažeidžiamos, nestabilios ir / ar paveiktos konflikto, gali būti sudėtinga nustatyti, kokie yra tikrieji poreikiai. Taip yra todėl, kad nenorima apie poreikius su kitais kalbėti atvirai ir / arba dėl to, kad grupės, šalys ar veikėjai patys gali nežinoti, kokie yra jų tikrieji poreikiai. Paklauskite savo dalyvių, kaip jie mano, kodėl grupės, šalys ar veikėjai gali nenorėti atskleisti savo tikrųjų poreikių – pavyzdžiui: –– nenori kitiems parodyti savo silpnumo ar pažeidžiamumo; –– bijo, kad tai gali tik sustiprinti priespaudą; –– bijo, kad tai gali sumenkinti jų dominavimą prieš kitus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 171

5. Paklauskite dalyvių: kaip jie mano, kodėl tam tikra grupė, šalis ar veikėjas konflikte gali nežinoti, kokie yra jų tikrieji poreikiai. Pavyzdžiui, galbūt taip yra dėl to, kad yra susitelkiama į kolektyvinę tapatybę ir nenorima pažvelgti į individualius tai tapatybei save priskiriančių, tai kultūrai priklausančių grupių poreikius. 6. Atkreipkite dėmesį, kad bendruomenės žemėlapis ir konfliktų žemėlapis bus atskleidę bendruomenių problemas ir konfliktuose dalyvaujančias grupes. Paprašykite dalyvių apžvelgti savo sudarytus konfliktų žemėlapius ir bendruomenių žemėlapius, kad galėtų įvardinti visas konflikte dalyvaujančias grupes ar konflikto šalis. Tada dalyviai popieriaus rašymo lentai lapuose (lapą laikykite gulsčiai) nubrėžia tris koncentrinius apskritimus, palikdami vietos iš kairės ir dešinės, kad galėtų surašyti dviejų grupių (ar šalių, veikėjų), lemiančių konfliktą jų bendruomenėje, pozicijas, interesus ir poreikius. Kiekvienoje bendruomenėje gali būti daug svogūnų! 7. Atminkite, kad lyčių santykiai ir kiti veiksniai – tokie kaip socialinė klasė, rasė, etninė kilmė, amžius ir geografinė padėtis – apibrėžia pagrindinius veikėjus konflikte ir jų turimų pozicijų, interesų ir poreikių pobūdį. Šių skirtingų grupių poreikiai ir pozicijos yra esminis dalykas, kurį reikia suprasti planuojant, kokių veiksmų imtis. Taip pat svarbu suvokti, kad konflikto sprendimai kartais gali paminti moterų teises ar sumažinti pasiektą progresą lyčių lygybės srityje, jei neskiriamas tinkamas dėmesys lyčių skirtumams: pavyzdžiui, suteikiant teisę laisvai naudotis žeme ar gamtos ištekliais gali apmalšinti bendruomenės konfliktą, tačiau kartu ir pabloginti moterų ekonominę situaciją, jei jos paliekamos už žemės reformos ribų.

Apibendrinimas • Kaip jums sekėsi atlikti šią užduotį? Kaip sekėsi tarpusavyje atskirti pozicijas, interesus ir poreikius? Ar jums buvo lengviau, ar, atvirkščiai, sunkiau, kai „lupote“ vieną „svogūno“ sluoksnį po kito? • Kiek lengva ar sunku buvo atskirti interesus nuo vertybių? Vertybės yra idėjos apie tai, koks gyvenimo būdas, elgesys su kitais ar daryti įvairius dalykus yra tinkamas, o koks netinkamas. Panašiai kaip ir poreikiai, vertybės yra linkusios būti nepakeičiamos, dėl jų keitimo derėtis neįmanoma, jos taip pat gali būti artimai susijusios su mūsų tapatybe ir kultūra. • Ką šis metodas apie jūsų bendruomenę parodė tokio, ką jau ir taip žinojote? Ar yra dalykų, kurių vis dar nežinote? • Kokiais būdais galėtumėte atskleisti savo bendruomenės interesus? Ką jums dar reikia sužinoti ir padaryti, kad atskleistumėte šiuos interesus ir nustatytumėte tikruosius poreikius? –– pažvelkite už pozicijų, kad pamatytumėte po jomis slypinčius interesus; –– pabandykite įsivaizduoti, kad esate kito žmogaus kailyje; –– paklauskite: „kodėl?“, „kodėl ne? O kuo netiktų...“ Užduokite stiprius klausimus; –– atraskite savo pačių ir kitų šalių interesus; –– kai kurie interesai yra atskleidžiami, o kai kurie atrandami. • Kaip šį įrankį galėtumėte panaudoti savo bendruomenėje? Konflikto ir pažeidžiamumo situacijose toks įrankis gali padėti (at)kurti pasitikėjimą, tarpusavio supratimą ir bendravimą tarp grupių, taip pat jis gali būti panaudotas iki pradedant dėti pastangas rasti išeitį iš konfliktinės situacijos arba tapti viena iš sprendimo proceso dalių. Jis gali, pavyzdžiui, būti naudojamas prieš fasilituojant dialogą arba kaip tarpininkavimo ar derybų proceso dalis. Jis taip pat gali būti naudojamas, kad padėtų nustatyti konfliktų pagrindą sudarančius poreikius tam, kad atitinkamos konflikto šalių atitinkami poreikiai būtų pripažįstami ir kažkuriuo lygmeniu atliepiami.

172 I Aktyvūs piliečiai

3.21 metodas (tęsinys) • Manoma, kad paprastai daugiau erdvės deryboms yra tada, kai konfliktas yra paremtas skirtingais interesais. Kai konfliktas remiasi į pamatinius poreikius ar vertybes, derybos bus gerokai sudėtingesnės. Poreikiais ir vertybėmis grįstame konflikte dialogas turi galimybę sukurti sąlygas geresniam kitų supratimui.

39 iliustracija: Pozicijos, interesai, poreikiai

A grupė

B grupė

Tai mūsų žemė.

Vandens ištekliai galvijams.

Pozicija Tai, ko sakoma, kad norima

Žemės prieinamumas apdirbimui sezono metu.

Judėjimo laisvė. Grupės klajoklinės kultūros išsaugojimas.

Vandens ištekliai žemės drėkinimu.

Interesai Kodėl norima

Pigios darbo jėgos prieinamumas. Lėšos, reikalingos maitinti, aprengti ir ugdyti grupės narius.

Smurtinio bauginimo / išpuolių prieš galvijus pabaiga. Poreikiai Be ko iš tikrųjų neįmanoma gyventi

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 173

3.22 metodas Galios kėdės (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Skirtingi požiūriai į bendruomenę. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes. • Galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje. • Stebėjimais ir duomenimis pagrįstų įžvalgų darymas.

2. Sustatykite šešias kėdes į vieną tiesią liniją, daugmaž simetrišikai pagal joms paskirtos erdvės centrą, atsuktas į dalyvius, kurie šiuo atveju yra tarsi publika. Visos kėdės yra atsuktos į tą pačią pusę ir išdėliotos tolygiais atstumais (žr. 40 iliustraciją). Paklauskite grupės, ką jie mato, kai žiūri į visas šešias kėdes. Jei turėtų pasirinkti, kuri kėdė turi galios – kurią rinktųsi? Ar kur slypi galia šiame vaizdinyje?

Santrauka Šis metodas padeda tyrinėti galios idėją ir tai, kaip ji gali būti matoma iš skirtingų perspektyvų. Metodu pažiūrima į tai, į kokią poziciją esamos galios atžvilgiu mes patys save pastatome, ir atveria pokalbį apie tai, kur slypi galia mūsų vietinėse ir globaliose bendruomenėse.

40 iliustracija: Galios kėdės (1 žingsnis)

Pasirengimas ir priemonės Dalyviai Šešios kėdės, kurias galima judinti.

Eiga 1. Paaiškinkite grupės nariams, kad šis metodas iš jų pareikalaus pritaikyti dalį kompetencijų, ugdytų per vaizdinių kūrimą, metaforas ir pasitelkiant jų vaizduotę.

Dalyviai žiūri į „sceną“, kur šešios kėdės yra sustatytos tolygiai ir atsuktos į dalyvius.

174 I Aktyvūs piliečiai

3.22 metodas (tęsinys) 3. Dabar vieną kėdę, esančią eilės gale, šiek tiek atitraukite nuo kitų. Dabar viena kėdė stovi atskirai, o penkios kartu (žr. 41 iliustraciją). Vėl paklauskite grupės narių, kuri kėdė, jų nuomone, turi galios. Arba kur šiame vaizdinyje slypi galia? Būkite smalsūs ir tyrinėkite, paskatinkite atskleisti, kodėl jie taip mano. Kas suteikia galios tai kėdei? 41 iliustracija: Galios kėdės (2 žingsnis)

5. Dabar pažaiskite su kėdžių pozicijomis – viena priekyje, tada dvi poros ir dar viena gale. Vėl keliamas klausimas: kur slypi galia? Kas pasikeitė? Ar priekyje stovinti kėdė yra pati galingiausia? O kaip yra su ta kėde, kuri yra gale ir viską mato? Po diskusijos apie kėdžių vietas fasilitatorius vėl gali atverti platesnį pokalbį apie galią ir lyderystę, užduodamas klausimus apie tai, kokių įvairių lyderystės patirčių dalyviai turi ir kokia galia paveikia jų bendruomenes. Užnugaryje stovinti kėdė, pavyzdžiui, gali atspindėti paslėptas galias, „pilkąjį kardinolą“, tai yra, tuos, kurie ne visada yra matomi publikai, tačiau daro įtaką sprendimams. Ar yra specifinių to pavyzdžių mūsų bendruomenėse? 6. Dalyviams kiek laiko padiskutavus, prie vaizdinio pridėkite stalą. Penkias kėdes išrikiuokite vienoje stalo pusėje, o vieną padėkite kitoje (žr. 42 iliustraciją). Vėl užduokite grupės nariams tuos pačius klausimus. Ar kas nors pasikeitė?

Dalyviai 42 iliustracija: Galios kėdės (3 žingsnis)

Jei seminare nėra kėdžių, fasilitatoriai gali naudoti medžių kelmelius, gali paprašyti dalyvių pasėdėti ant žemės taip, kaip būtų sudėję kėdes arba atsistoti vietoje kėdžių. 4. Kai prasideda pokalbiai apie galią, fasilitatorius tirėtų užduoti klausimus, kurie padėtų atrasti ryšius su mūsų bendruomenėmis. Pavyzdžiui, kaip pokalbis, kurį mes plėtojame apie kėdes, gali mums atskleisti, kaip galėtume dirbti su galia savo bendruomenėse? Ar kas nors galėtų pateikti pavyzdį, kada buvimas ne kartu su grupe gali tapti galios pasireiškimo aktu? Pavyzdžiui, tam, kad paveiktume sprendimų priėmėjus ar bendruomenę, gali reikėti glaudžiai su jais dirbti. Ar, kitais atvejais, gali būti geriau būti atskirai tam, kad pademonstruotumėte kitokį variantą arba protesto vardan.

Dalyviai

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 175

Ėjimas gilyn 1. Galite paprašyti ko nors iš dalyvių sustatyti kėdes taip, kad, jų nuomone, viena kėdė turėtų daugiau galios nei kitos. Kai tai bus atlikta, paklauskite grupės, ar tai suveikė. Jei taip – kodėl ji galinga? Ar kiti dalyviai sutinka? Ar kas nors turi kokį nors kitokį siūlymą? 2. Jei matote, kad grupės nariams patinka toks abstraktesnis kalbėjimas, galite metodą plėtoti paprašydami ko nors iš dalyvių patiems įeiti į kėdėmis apstatytą erdvę ir sukurti galingą vaizdinį. 3. Paprašykite ko nors kito iš grupės įeiti į šį „paveikslą“ ir sukurti „statulą“, kuri „perima galią“ taip, kad taptų pačia galingiausia vaizdinio dalimi. Paklauskite grupės: ar tai suveikė? Ar kas nors pasikeitė? Ar statula perėmė galią? Kas vyksta šiame vaizdinyje? Kokia istorija pasakojama? Tada grupės nariai gali vienas po kito eiti į „paveikslą“ ir kurti naujas statulas, taip pabandydami tapti pačia galinčiausia dalimi. Nuolat klausinėkite likusių grupės narių: kas turi galią? Kodėl? Kaip tai keičia situaciją? Kokia istorija čia pasakojama? 4. Dabar patyrinėkite, kaip skirtingos grupės narių vaizduojamos pozicijos galėtų atspindėti skirtingas strategijas, kurių gali būti imamasi dirbant su galios klausimais savo bendruomenėse. Ar yra konkrečių pavyzdžių, kaip ar kada mes galėtume šias strategijas pritaikyti? Pavyzdžiui, kai kurios iš statulų galėtų atspindėti tokias strategijas: –– poveikio kitiems darymas kūrybiniais būdais (pavyzdžiui, jei vienas iš dalyvių sukuria ekscentrišką statulą, kuri pritraukia dėmesį); –– fizinės jėgos naudojimas (jei statula vaizduoja galios perėmimą tokiu būdu); –– buvimas galingo asmens patarėju (jei dalyvis vaizduoja, kad šnabžda į ausį kitai galingai statulai); –– dėmesio atkreipimas į piktnaudžiavimą galia (smurtinio galios vaizdavimo fotografavimas ar filmavimas).

Paprašykite grupės narių pateikti konkrečių pavyzdžių, kaip ir kada panašios strategijos gali būti taikomos mūsų bendruomenėse.

Apibendrinimas Šis metodas yra gan didelis ir pagal tai, ko juo prašoma iš dalyvių, gali būti gan abstraktus. Kaip dalyviams sekėsi atlikti užduotis? Ar buvo keista tyrinėti galią judinant kėdes po salę? Ar juos kas nors nustebino paties metodo metu ar vykstant su juo susijusiems pokalbiams? Ką atspindėjo kėdės? Kartu su tuo, kad padeda atskleisti nemažai galios aspektų ir strategijų, kaip dirbti su galia, šis metodas kaip pat mums padeda plėtoti kūrybinius gebėjimus. Menininkai supranta, kad tai, kaip mes sustatome objektus ar žmones erdvėje, gali paveikti tai, kaip žmonės jaučiasi ir mąsto žiūrėdami. Ar tai būtų skulptūra, filmas, teatro pjesė, paveikslas, ar šokis, erdvės panaudojimo tyrinėjimas yra didelė ir svarbi meno kūrimo dalis.

176 I Aktyvūs piliečiai

Fasilitatoriaus refleksija: 3 modulis Kaip jaučiatės pasibaigus 3 moduliui?

Ar jums kilo kokių nors klausimų, kuriuos norėtumėte tyrinėti toliau?

Kokie iššūkiai gali kilti įgyvendinant šį modulį jūsų bendruomenėje?

Kokios galimybės susijusios su šio modulio įgyvendinimu jūsų bendruomenėje?

Asmeninio pobūdžio pastabos

4 modulis Socialinio projekto planavimas ir ÄŻgyvendinimas

178 I Aktyvūs piliečiai

Prieš pradėdami šį modulį, dalyviai jau turėtų būti įvardiję: • Kokią problemą jie norėtų spręsti ar kokius pokyčius norėtų matyti savo bendruomenėje; • Su kuo jie dirbs – dalyviai veikia grupėmis; • Išteklius, iššūkius ir galios santykius savo bendruomenėje. Fasilitatoriai turėtų skatinti dalyvius taikyti savo mokymosi rezultatus ir dialogo kūrimo bei bendruomenės žemėlapio sudarymo įgūdžius. Pažymėtina, kad yra daugybė būdų, kaip planuoti socialinį projektą. Skirtingi būdai tiks skirtingiems projektams ir skirtingoms bendruomenėms. Fasilitatoriai turėtų rinktis savo grupei tinkamiausius įrankius ir juos pritaikyti. Kai dalyviai neturi jokios patirties, veiksmų planų kūrimui gali būti naudojami paprasti kūrybiniai įrankiai. Kūrybinių alternatyvų galite rasti metodo „Bendruomenės žemėlapis“ tam skirtoje dalyje.

• Pagrįstas dalyvavimu: planuojamas, organizuojamas ir įgyvendinamas kartu su kitais bendruomenės nariais; • Įtraukus – atsižvelgiantis į poreikius ir požiūrius tų bendruomenės narių, kurie yra labiausiai atskirti; • Besiremiantis įgūdžiais ir žiniomis, įgytomis dalyvaujant programoje „Aktyvūs piliečiai“; • Panaudojantis vietinius išteklius (įgūdžius, pomėgius, žinias ir infrastruktūrą). Nors projektas pagal savo dėmesio lauką iš esmės yra vietinio lygmens, būtų puiku, jei dalyviai pasirinktų tokią socialinio vystymosi temą, kuri turi rezonansą globaliu mastu (tai yra, problemą, kuri yra svarbi bendruomenėms visame pasaulyje). Pavyzdžiui: • jaunimo įgalinimas; • lyčių lygybė; • teisės į išsilavinimą visiems siekis;

Kita vertus, jei dalyviai dirba nevyriausybinėje organizacijoje ir turi daug patirties, galite naudoti programos „Aktyvūs piliečiai“ Loginės struktūros sudarymo gidą (angl. Logical Framework Approach Guidebook).

• vaikų raštingumas; • konfliktų prevencija ir taikos kūrimas; • aplinkos apsauga.

Jei koks nors dalyvis nori socialinį projektą įgyvendinti vienas, pritaikykite metodus, kad užtikrintumėte, kad jis/ji galėtų tęsti darbą ir drauge su kitais dalyviais planuotų savo socialinį projektą.

Kas tai yra socialinis projektas? Tai veikla, skirta pagerinti bendruomenės gyvenimą, įtraukiant skirtingas žmonių grupes dirbti kartu, savanoriškais ir pelno nesiekiančiais pagrindais. Tai veikla, kuri remiasi konkrečiais principais, yra gerai organizuota ir vykdoma konsultuojantis bei bendradarbiaujant su kitais bendruomenės nariais ir su tais, kuriuos ši iniciatyva paveiks. Socialinis projektas turėtų būti: • Pagrįstas principais, atspindinčiais programos „Aktyvūs piliečiai“ principus (žr. 33 pusl.); • Prisidedantis prie programos „Aktyvūs piliečiai“ vizijos;

Įgūdžių ir įrankių, skirti padėti planuoti projektą ir jį įgyvendinti, galima panaudoti labai daug. Yra daugybė tam skirtų programų, kurių trukmė gali būti nuo dviejų dienų iki dvejų metų; šios programos susitelkia tik į projektų vadybą ir gali apimti universitete dėstomą dalyką, profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursus ar verslo administravimo magistro programas. Tai tik parodo, kad projektų vadyba yra vertingas įgūdis, kuris stipriai pagerina įsidarbinamumo galimybes. Projektų valdymo įgūdžiai yra vieni iš esminių gyvenimo įgūdžių. Procesai ir įrankiai yra logiški ir paprasti. Šis modulis padaro minimus metodus ir įrankius labiau prieinamus, kad žmonės ir bendruomenės galėtų visiškai išnaudoti turimą potencialą.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 179

Tarpkultūrinis dialogas ir partnerysčių kūrimas bendruomenėje

• atsižvelkite į savo principus;

Yra daug būdų, kaip planuoti socialinius projektus. Skirtingi būdai tinka skirtingo dydžio, prigimties ir geografinės apimties projektams.

• įsitraukite į dialogą su kitais;

Teigiami socialiniai pokyčiai pasiekiami atliepiant skirtingus vietinių bendruomenių (taip pat jas supančių bendruomenių, kurios gali būti paveiktos šiais veiksmais) poreikius ir perspektyvas.

• įtraukite bendruomenės narius į sprendimų priėmimą ir įgyvendinimą.

• kurkite partnerystes;

• kitų suinteresuotųjų šalių interesų nustatymą per apklausas, fokusuotųjų (angl. focus) grupių diskusijas ir atvirus susitikimus;

Projektų planavimas ir įgyvendinimas kartu yra ir mokslas, ir menas. Nors yra daug įrankių, kurie gali būti naudojami skirtingose bendruomenėse, dažnai dalykai praktikoje klostysis sudėtingiau. Grupių nariai gali nesutarti, su laiku gali pradėti skirtis interesai, mažėti susidomėjimas, o veikimo aplinka gali keistis. Tai nereiškia nesėkmės: būtent gebėjimas prisitaikyti prie kintančios situacijos ir tęsti toliau parodys, kiek sėkmingas buvo mokymasis ir suteiks vilties dėl sėkmės ateityje.

• viešą interesų atstovavimą;

Mokymosi rezultatai

• dialogo internetu organizavimą tam, kad būtų išsiaiškinta apie globalaus masto kampanijas ir perspektyvas, nukreiptas į tokių pačių problemų sprendimą;

Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai:

Dėl šios priežasties bendruomenės projektai, kuriuos įgyvendina Aktyvūs piliečiai, turėtų apimti tarpkultūrinį dialogą ir partnerysčių kūrimą. Pavyzdžių, kaip tai gali būti pasiekta, yra įtraukta į mokymus; jie gali apimti:

• projekto įgyvendinimą bendradarbiaujant su kitais vietinės bendruomenės atstovais arba su globaliu Aktyvių piliečių tinklu (tai kartu ir globalios plotmės projekte pavyzdys).

• projekto ciklo išmanymas; • suvokimas apie suinteresuotųjų šalių analizę; • problemų identifikavimas ir analizė; • tikslų nustatymas;

Štai keletas pagrindinių dalykų, į kuriuos grupei svarbu atsižvelgti, kai planuojamas socialinis projektas:

• intervencijų nustatymas;

• pritaikykite savo ligšiolinio mokymosi rezultatus;

• projekto stebėsena ir vertinimas;

• nuspręskite, kokių asmeninių (ar nedidelių) veiksmų galite imtis;

• rizikų analizė;

• numatykite strategines kolektyvinių veiksmų galimybes (nedideli veiksmai, atnešantys didelius rezultatus); • naudokite grupės įgūdžius ir pomėgius, sukurkite komandos etikos normas ir remkite vienas kitą; • taikykite palaikančio darbo principus – atraskite, kas veikia gerai, ir remkitės šia sėkme;

• projekto plano rengimas;

• komunikacija.

180 I Aktyvūs piliečiai

4.1 metodas Projekto ciklas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai.

Santrauka Dalyviai sužino apie projektų ciklo idėją ir aptaria, kaip tie įgūdžiai, kuriuos jie įgijo dalyvaudami programoje „Aktyvūs piliečiai“, padės jiems planuoti ir įgyvendinti projektus.

Pasirengimas ir priemonės Problemos ar pokyčiai, kurių dalyviai ketina siekti, turėtų būti užrašyti ant popieriaus rašymo lentai lapų.

1. Pakvieskite dalyvius prisiminti kelią, kurį nuėjome kaip grupė, per šiuos etapus: „aš“ (tapatybė ir kultūra), „aš ir tu“ (dialogas) ir „mes“ (bendruomenė). Papasakokite grupės nariams, kad gero socialinio projekto suplanavimas ir įgyvendinimas pareikalaus visų žinių ir įgūdžių, kuriuos įgijome šioje kelionėje. 2. Pristatykite grupei mintį, kad gero socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas gali būti įsivaizduojamas kaip ciklas. Pristatykite žemiau pateikiamą ciklą.

43 iliustracija: Projekto ciklas

Refleksija Ištyrimas, vertinimas, supratimas, įvardijimas

Planavimas Projektavimas, tikslų nustatymas, komunikacija

Darymas Projekto veiklų įgyvendinimas, progreso stebėjimas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 181

3. Priminkite dalyviams, kad mokymosi kelionės metu mes surinkome žinių, įgijome įgūdžių ir įsitraukėme į dialogą. Paprašykite dalyvių suformuoti grupeles po keturis. Projekto ciklas turėtų būti gerai matomas visoms grupelėms. Išdalinkite trijų skirtingų spalvų lipnių lapelių. Grupelės ant jų turėtų surašyti įgytus įgūdžius ir žinias, kurie bus jiems naudingi refleksijos etape (1 lipnių lapelių spalva), planavimo etape (2 lipnių lapelių spalva) ir darymo etape (3 lipnių lapelių spalva); vienam dalykui užrašyti skiriamas vienas lapelis. (10 minučių). 4. Dabar didelį ciklo piešinį (nupieštą ant dviejų sujungtų popieriaus rašymo lentai lapų) padėkite viduryje ir pakvieskite visus dalyvius suklijuoti savo lipnius lapelius aplink atitinkamą ciklo etapą.

Apibendrinimas 1. Pakvieskite dalyvius papasakoti apie tai, ką jie surašė kiekvienam etapui: pavyzdžiui, galbūt jie reflektavo apie mūsų viziją; mūsų tapatybes, kultūras ir bendruomenes; nustatė problemas ir pokyčius, kuriuos norėtų matyti; supranta daugiau apie galią ir sprendimų priėmimą bendruomenėje. Mes taip pat ugdėme dialogo kūrimo įgūdžius, kurie padės mums suplanuoti ir įgyvendinti projektus (10 minučių). 2. Paklauskite dalyvių: kodėl mes socialinio projekto planavimą ir įgyvendinimą vaizduojame kaip ciklą? Po to, kai reflektuojame, planuojame ir įvykdome projektą, mums reikia vėl reflektuoti, kad pamatytume, ar mums pavyksta pasiekti sėkmę ir kodėl. Tai reiškia, kad mums reikia atlikti įsivertinimą, kuriuo remdamiesi kursime ateities planus. Sėkmingi projektai šį procesą pereina daug kartų, vystydamiesi su kiekviena išmokta iš patirties pamoka. 3. Pasakykite jiems, kad netrukus mes pereisime visą šį ciklą!

Ką mes darysime? 4. Reflektuosime apie problemas, kurias nustatėme / pokyčius, kuriuos norime matyti savo bendruomenėse, ir nustatysime, ko konkrečiai norime pasiekti. 5. Kursime idėjas socialiniam projektui, suplanuosime jo eigą ir parengsime planą. 6. Įgyvendinsime savo socialinius projektus bendruomenėje, palaikomi fasilitatorių / mentorių / partnerių. 7. Reflektuosime ir vertinsime, ar pasiekėme sėkmę ir išmokome dalykų, kurie bus naudingi ateityje. 8. Pristatykite dalyviams projektų įgyvendinimo grafiką: t.y. iki kada dalyviai turėtų užbaigti kiekvieną iš anksčiau įvardintų žingsnių. Socialiniai projektai turėtų apimti laiką, kurį dalyviai skirs projekto įgyvendinimui bendruomenėje ir jo įvertinimui (atkreipkite dėmesį, kad kai kuriose šalyse yra nustatyta, kiek mažiausiai valandų kiekvienas dalyvis turėtų tam skirti; šis skaičius pasakomas dalyviams dar prieš prasidedant seminarui). 9. Pristatykite dalyviams socialinio projekto apibrėžimą, pateiktą šio modulio pradžioje, ir atsakykite į jiems apie projektus kylančius klausimus. 10. (Pasirinktinai) Parodykite jiems vaizdo įrašų ir įvairių visame pasaulyje vykdytų projektų atvejo analizių. Pavyzdžių galite rasti programos „Aktyvūs piliečiai“ tinklalapyje. 11. Informuokite grupės narius, kad kiekvieno socialinio projekto grupė užpildys socialinio projekto plano formą (žr. 199–200 pusl.). Šioje formoje turi būti aprašomi dalykai, kuriuos mums svarbu apmąstyti. Parodykite dalyviams formą ir išvardinkite pagrindinius skyrius. Prieš pradėdami pildyti formą, išsamiau apsvarstysime problemas, kurias nustatėme / pokyčius, kuriuos norėtume matyti.

182 I Aktyvūs piliečiai

4.2 metodas Problemų medis / tikslų medis (120 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – problemų identifikavimas ir analizė. • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – tikslų nustatymas.

Santrauka Dalyviai reflektuoja apie problemas, kurias norėtų spręsti savo socialiniu projektu. Problemų priežasčių nustatymas ir jų žemėlapio sudarymas bei performulavimas į socialinio projekto tikslus.

Pasirengimas ir priemonės Problemų medžio piešinys, lipnūs lapeliai, popierius rašymo lentai.

Eiga 1. Informuokite grupę, kad dabar mes analizuosime problemas, kurias esame nustatę. Parodykite problemų medžio piešinį (5 minutės). 2. Pristatykite grupės nariams, kad problemų medis yra paprastas būdas pademonstruoti konkrečios problemos priežastis ir jos pasekmes. Problemų medžio braižymas padalina problemą į dalis, kurias galima spręsti. Tai padeda nustatyti galimas socialinio projekto veiklų sritis. 3. Problemų medžiai dažnai gali sudaryti įspūdį, kad tarp priežasčių ir pasekmių yra tiesioginis linijinis ryšys, tačiau dauguma atvejų iš tikrųjų yra gerokai sudėtingesni. 4. Paaiškinkite grupei, kad pirmasis problemų medžio braižymo etapas yra susitarti dėl to, kokią problemą ar klausimą analizuosime. Paprašykite kiekvienos socialinio projekto grupės, kad susitartų dėl savo pasirinktos problemos apibrėžimo – kol kas užteks ją apibrėžti plačiau (10 minučių).

5. Paprašykite kiekvienos grupelės nustatytą problemą užrašyti popieriaus rašymo lentai lapo centre. Kiekviena grupelė turėtų aptarti ir nustatyti šios problemos priežastis ir užrašyti jas ant atskirų lipnių lapelių ar kortelių, o tada suklijuoti jas aplink ar žemiau problemos. 6. Pasakykite grupelėms, kad kylant naujoms idėjoms ir atrasdami naujas priežastis, jie galės atitinkamai perrašyti ir perdėlioti savo lapelius. Tam bus reikalingi dialogo kūrimo ir komandinio darbo įgūdžiai, ypač dėl to, kad tikrovė yra sudėtingesnė – nėra teisingo atsakymo (30 minučių). 7. Priminkite grupelių nariams apsvarstyti, kaip problemą, kurią jei nori spręsti, gali skirtingai patirti moterys ir vyrai, mergaitės ir berniukai, taip pat kitos bendruomenę sudarančios socialinės grupės. 8. Problemų medžius suguldykite salės centre. Pakvieskite dalyvius „pasivaikščioti po galeriją“ ir apžiūrėti visus medžius (10 minučių). 9. Pakvieskite kiekvieno iš socialinių projektų grupelių trumpai pristatyti savo problemų medį, o likusius grupės narius – pateikti pristatančiai grupelei grįžtamąjį ryšį: ar jie mano, kad tai pakankamai taiklus priežasčių nusakymas ir ar šias sritis galima keisti. Pristatančioji socialinio projekto grupelė turėtų įsidėmėti šiuos komentarus – konsultavimasis yra svarbus norint efektyviai planuoti socialinius projektus, nepriklausomai nuo to, ar sutinkame su visais komentarais (25 minutės).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 183

44 iliustracija: Problemų medis

Išaugusi policijos priespauda jaunų žmonių atžvilgiu (vietiniu lygmeniu)

Pasekmės (Problema, kurią norite spręsti)

Problemos esmė (Pirminės priežastys)

Priežastys (Antrinės priežastys)

Prastėjantys santykiai tarp policijos ir jaunimo.

Jaunų žmonių „demonizacija“ žiniasklaidoje įvykus incidentui, sukėlusiam atgarsių visoje šalyje.

Jaunimas tapo naujų, dažnesnę atsitiktinę patikrą tiesiog gatvėje lemiančių įstatymų taikiniu.

Jauni žmonės leidžia laiką gatvėse naktimis. Padažnėjo skundai dėl ramybės drumstimo.

Šiltas oras ir trūkumas vietų, kur jaunimas galėtų leisti laiką naktimis.

Apibendrinimas 1. Informuokite grupę, kad problemų medis gali būti paverstas tikslų medžiu. Taigi analizuodami pasirinktas problemas galime suformuluoti tikslus savo socialiniams projektams. Tam, kad tai padarytume, problemą ir jos priežastis reikia perrašyti kaip teigiamus teiginius – pavyzdžiui: „išaugusi policijos priespauda“ formuluojant tikslą tampa „sumažėjusi policijos priespauda“, „dažni seksualinio priekabiavimo atvejai ir tolerancija jam“ tampa „sumažėję seksualinio priekabiavimo atvejų ir tolerancijos jam“. Tokiu būdu problema, kurią užrašėte savo lapo centre, tampa tikslu, apimančiu kitus tikslus (smulkesnieji tikslai dažnai vadinami uždaviniais – vert. past.), ir gali būti įtraukiama į mūsų socialinio projekto planą.

2. Paprašykite grupelių pasirinkti ir nurodyti konkretų tikslą, į kurį jie norėtų susitelkti. Būtent dabar dalyviai pasirenka vieną iš įvardintų aspektų, kuriam, jų manymu, jų veiksmai gali turėti realios įtakos, ir perrašyti jį kaip tikslą (žr. ankstesnį punktą). 3. Paklauskite grupelių: kam siekiama naudos šiuo konkrečiu tikslu? Pateiktame pavyzdyje tai buvo jauni žmonės. Tai yra taip vadinama mūsų socialinio projekto „tikslinė grupė“. 4. Pažymėkite, kad vėliau jie galės keisti savo bendrą tikslą ir smulkesnius uždavinius, jei prireiks. Papasakokite grupei, kad išsikelti aiškų ir pasiekiamą tikslą yra itin svarbu norint, kad socialinis projektas būtų sėkmingas. Tai bus vėliau įrašyta pačiame jų socialinio projekto plano viršuje.

184 I Aktyvūs piliečiai

4.2 metodas (tęsinys) 5. Papasakokite dalyviams, kad problemų medžiai yra susiję su sisteminiu mąstymu ir gali atskleisti daugiau kompleksinių santykių. 6. Tam, kad padėtumėte dalyviams tai įsivaizduoti ir nuosekliau ištirtumėte problemų tarpusavio santykius, galite jų paprašyti tą konkretų tikslą, kurį jie yra pasirinkę, užrašyti popieriaus rašymo lentai lapo centre, o tada aplinkui jį surašyti bet kokias kitas problemas, kurios turi jam poveikio, ir nubrėžti linijas tarp jų.

7. Tęskite procesą paprašydami grupės narių aplinkui kiekvieną antrinę priežastį užrašyti problemas, kurios lemia jų atsiradimą, ir nubrėžti linijas tarp jų. Galima brėžti linijas ir tarp antros bei trečios problemų grupės. 8. Greitai išplėtosite tarpusavyje susijusių problemų tinklą. Paklauskite grupės narių, ką jie čia mato, ką tai galėtų reikšti jų pasirinktam tikslui ir kaip jie galėtų su tuo elgtis. Priminkite jiems tai, ko mokėtės kalbėdami apie sisteminį mąstymą.

45 iliustracija: Tikslų medis

Vietiniu lygmeniu sumažėjusi policijos priespauda jaunų žmonių atžvilgiu

Poveikis

Problemos esmė (pirminės priežastys)

Priežastys (Antrinės priežastys)

Pagerėję santykiai tarp policijos ir jaunimo

Daugiau pozityvaus jaunų žmonių vaizdavimo žiniasklaidos priemonėse.

Atsitiktinės patikros stabdant gatvėje įstatymai netaikomi jauniems žmonėms dažniau nei kitiems / įstatymai pakeičiami.

Sumažėjęs skundų dėl jaunų žmonių skaičius.

Jauni žmonės gali rinktis tam skirtose vietose nakties metu.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 185

Eiga (antras variantas) Apie socialinį projektą taip pat galima kalbėti žiūrint per skirtingų pokyčių tipų tyrinėjimo prizmę. Toliau pateikiamą lentelę galite pristatyti grupės nariams kaip įkvepiančius socialinių projektų pavyzdžius.

18 lentelė: Pokyčių tipai

Pokyčio tipas Asmeninio elgesio ir požiūrių pokyčiai

Kaip jis įvyksta? Geresnis supratimas apie problemas ir vienas kitą įkvepia žmones „kurti pokytį“.

Nauji santykiai ir tinklai

Pasitikėjimas ir tarpusavio supratimas plėtojami tarp dalyvių per dialogą.

Naujos bendradarbiavimo kryptys

Asmenys ir organizacijos plėtoja naujus santykius ir kartu kuria naujas idėjas problemų sprendimui.

Bendruomenės dinamikos pokyčiai

Institucijos vadovas ir / arba nariai įgyja naujų įžvalgų, vedančių prie institucinių pokyčių ir pokyčių platesnėje bendruomenėje. Viešųjų institucijų pareigūnai padeda organizuoti viešą dialogą ir įsipareigoja dirbti kartu su Aktyviais piliečiais, kad padėtų įgyvendinti projekto idėjas. Arba Informacija iš dialogo veiklų yra surenkama ir perduodama sprendimų priėmėjams. Platus įvairių bendruomenės narių įsitraukimas į programos dialogą lemia naują ir geresnį tarpusavio supratimą, naujas idėjas ir bendrą įsipareigojimą bendruomenėje veikti kartu.

Bendruomenės viešojo gyvenimo pokyčiai

Aktyvių piliečių iniciatyvos tampa nuolatine bendruomenės gyvenimo dalimi.

Instituciniai pokyčiai

Viešosios politikos pokyčiai

Pavyzdys Dalyvis nusprendė, kad visada sureaguos į rasistinio ar seksistinio pobūdžio pasisakymus. Socialinio projekto įgyvendinimo metu jauni žmonės kas savaitę susitikinėjo su policininkais ir taip kūrė tarpusavio santykius. Programa „Aktyvūs piliečiai“ skatino bendruomenes sudarančias skirtingas etnines grupes dirbti kartu, kad būtų sprendžiamos visiems aktualios problemos (pavyzdžiui, geriamojo vandens trūkumas). Po to, kai Aktyvių piliečių buvo įtraukti į dialogo sesijas, bankuose vadovaujančias pozicijas užimantys asmenys dirbo tam, kad pagerintų bankų paslaugų teikimą etninių mažumų bendruomenėms. Po dialogo tarp įvairioms grupėms priklausančių jaunų žmonių vietos valdžios institucijos sutiko tobulinti jaunimui teikiamas paslaugas, derindamos pastangas šia kryptimi su pačiais jaunuoliais. Santykiai tarp bendruomenių buvo kuriami sudarant sąlygas dialogui ir organizuojant įvairių grupių bendradarbiavimą kuriant bendruomeninį daržą. Projekto įgyvendinimo metu, ugdant bendruomenės narių sąmoningumą, bendruomenėje buvo išplėtota atliekų rūšiavimo ir perdirbimo kultūra.

Pritaikyta pagal „Viešojo dialogo fasilitatorių mokymų gidas“ Organizacija „Kasdieninė demokratija“ (angl. Everyday Democracy), www.everyday-democracy.org

186 I Aktyvūs piliečiai

4.3 metodas Mūsų idėjos, mūsų išankstinės nuostatos (60 minučių)

Mokymosi rezultatai

Teiginiai:

• Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – rizikų analizė.

„Parengdami dar 30 programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatorių mes turėsime dar 30 motyvuotų ir įgudusių bendruomenių lyderių, kurie kurs pasitikėjimą ir tarpusavio supratimą vietiniu lygiu.“

Santrauka Metodu dalyviai paskatinami atpažinti kasdieniame gyvenime pasireiškiančias jų pačių išankstines nuostatas, įskaitant tuos atvejus, kai yra aptariamos problemos ir planuojami projektai. Dirbdami mažomis grupelėmis, dalyviai aptaria teiginius, kurie atspindi jų bendruomenių patiriamas problemas. Kiekviena grupelė nustato teiginiuose slypinčias išankstines nuostatas bei įvardija galimas alternatyvas ir būdus surinkti patikimą informaciją apie tai, ar teiginys atitinka tikrovę, ar ne. Pasirengimas ir priemonės Teiginiai, kiekvienas kurių yra išspausdintas ant atskiro popieriaus lapo.

„Sumažindami imigrantų skaičių savo šalyje mes užtikrinsime, kad liks daugiau laisvų darbo vietų mūsų pačių piliečiams.“ „Kurdami geresnį supratimą apie moterų teises mes sumažinsime smurto artimoje aplinkoje atvejų.“ „Jei iki 2030 metų mes sumažinsime kiekvieno žmogaus išmetamo anglies dioksido kiekį 50 procentų, klimato kaita bus sustabdyta.“ „Jei bankų sistema Jungtinėse Valstijose ir Europoje būtų buvusi geriau reguliuojama, dabartinės ekonominės krizės būtų išvengta, ir skurdo mastai būtų mažesni.“

Eiga

1. Papasakokite dalyviams, kad tada, kai išreiškiame savo nuomonę apie problemą ar siūlome idėją projektui, šias savo nuomones ar idėjas mes grindžiame išankstinėmis nuostatomis. Paprašykite dalyvių, kad susėstų grupelėmis po penkis. Kiekviena grupelė turėtų analizuoti po vieną iš toliau pateikiamų teiginių (pasirinkite teiginius, kurie geriausiai atspindi vietinį kontekstą). Grupelėms skiriamos 35 minutės nustatyti, aptarti ir ant popieriaus rašymo lentai lapų surašyti atsakymus į toliau pateikiamus klausimus; svarbu, kad tai atlikdami dalyviai atvirai išklausytų skirtingų požiūrių. –– Kokios išankstinės nuostatos slypi šiame teiginyje? –– Ar yra alternatyvių požiūrių / rezultatų nei tie, kurie yra pateikiami teiginyje? –– Ką sprendimų priėmėjai / socialinius projektus planuojantys žmonės galėtų padaryti, kad surinktų įrodymų apie tai, kiek šie teiginiai atitinka tikrovę?

2. Pakvieskite kiekvienos grupelės narius pasidalinti savo įžvalgomis bendrame rate. 3. Apibendrinkite pastebėjimu, kad netgi tada, kai surenkame įrodymus, mes vis tiek kažkiek remiamės išankstinėmis nuostatomis. Mokymosi procesas iš mūsų reikalauja ir toliau užduoti sau klausimus. Pakvieskite dalyvius: –– suprasti, kad mes visi turime išankstinių nuostatų ir turime būti pasirengę jomis suabejoti, o tai galime padaryti tyrinėdami problemą ir konsultuodamiesi su tais žmonėmis (moterimis, vyrais, mergaitėmis, berniukais ir žmonėmis iš skirtingų socialinių grupių), kuriuos mūsų socialinis projektas paveiks; –– ieškoti įrodymų – ir numatyti, kaip tai gali būti atliekama konstruktyviu ir nešališku būdu. 4. Labiau patyrusių grupių nariams šis metodas gali tapti įžanga į tai, kaip rinkti informaciją ir įrodymus konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis (žr. 4.8 metodą).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 187

4.4 metodas Prioritetų tyrinėjimas su „Pasaulio kavine“ (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – tikslų nustatymas. • Intervencijų nustatymas ir naujovių kūrimo įgūdžiai.

Santrauka „Pasaulio kavinė“ sudaro galimybes praktiškai pritaikyti savo klausymo ir nuomonės išsakymo įgūdžius. Tai taip pat yra geras būdas išplėtoti savo idėjas ar jas geriau išgryninti. Šiame metode šis darbo būdas panaudojamas tam, kad būtų ištyrinėtos kelios socialinio projekto idėjos. Salėje stalai ir kėdės išdėliojami tarsi kavinėje, aplink kiekvieną stalą sėdima grupelėmis. Kiekvienas stalas turi po socialinio projekto tikslą ir stalo „šeimininką“ (tai asmuo, kuris užrašys svarbiausius dalykus). Dalyviai lanko skirtingus stalus ir dalinasi idėjomis, kaip socialinis projektas galėtų pasiekti išsikeltą tikslą. Stalo „šeimininkas“ užrašo svarbiausias diskusijoje iškilusias idėjas ir pristato jas grupės nariams.

Pasirengimas ir priemonės Parenkite aplinką panašiai kaip kavinėje: sustatykite stalus, kėdes aplink juos ir turėkite gaivinamųjų gėrimų ar užkandžių. Pastaba fasilitatoriui: aplink stalus turėtų susėsti ne daugiau nei dešimt žmonių, tačiau jų neturėtų būti mažiau kaip keturi. Jei dalyvių grupėje yra 30, rekomenduojama, kad stalų iš viso būtų nuo keturių iki septynių. Tai, žinoma, priklauso nuo socialinių projektų skaičiaus. Kur įmanoma, pasistenkite, kad grupelės būtų mišrios: t.y. sudarytos iš moterų ir vyrų. 1. Naudojant „Pasaulio kavinės“ metodą, svarbu nustatyti aiškią užduotį, pavyzdžiui: organizuoti dialogą, kurti idėjas ar rasti problemos sprendimo būdus. Tačiau atminkite, kad diskusijos temas turi nustatyti patys dalyviai.

2. „Pasaulio kavinėje“ yra svarbu kelti klausimus, kurie rūpi joje dalyvaujantiems žmonėms (žr. „Gerų klausimų formulavimas“, 37 pusl.). Geri klausimai yra paprasti ir aiškūs, provokuojantys mąstyti, keliantys iššūkį žmonėms ir jų išankstinėms nuostatoms, kuriantys energiją, padedantys išlaikyti susikaupimą, nuolat atveriantys naujas idėjas ir galimybes. 3. Surenkite „smegenų šturmą“, kad grupės nariai įvardintų klausimus, kuriuos nori tyrinėti. Kai kurie iš dalyvių gali norėti apsvarstyti galimybę keistis patirtimi ir žiniomis arba pereiti prie diskusijos apie socialinius projektus, o kiti galbūt bus labiau suinteresuoti dialogu apie sudėtingą problemą. 4. Suformuluokite klausimus neutraliai ir balsuokite, kad išsiriktumėte nuo trijų iki šešių temų, kurias dalyviai nori aptarti (įsitikinkite, kad kiekviena tema domisi ir ją nori aptarti bent penki žmonės).

Eiga (pirmas variantas) 1. Ant kiekvieno stalo, centre, padedama po skirtingą socialinio projekto tikslą (idealiu atveju, tikslas atspindi visas socialinio projekto grupes). Po tikslu užrašomi tokie klausimai: –– ar šis tikslas nukreiptas į bendruomenės poreikį? Kokie įrodymai jį paremia? Kokiais būdais būtų galima daugiau išsiaiškinti apie jūsų tikslinės grupės poreikius? –– kokių veiksmų reikėtų imtis, kad šis socialinis projektas pasiektų savo tikslą? –– kokie iššūkiai ir galimybės susieti su šio tikslo pasiekimu? –– ar poreikiai, iššūkiai ir galimybės yra skirtingos moterims, vyrams ir kitoms socialinėms bendruomenės grupėms?

188 I Aktyvūs piliečiai

4.4 metodas (tęsinys)

Eiga (trečias variantas)

2. Dalyviai kviečiami pasidalinti idėjomis. (Pasirinktinai) galite pakviesti juos pradėti metodą pasitelkiant kūrybą ir inovatyvumą: išsakant tiek idėjų, kiek tik įmanoma, jų nevertinant ir panaudojant piešimą, kad jas atspindėtų. Kai nustatytam laikui prasidės antras ar trečias „Pasaulio kavinės“ raundas, galite paprašyti dalyvių pradėti rinktis idėjas, kurios jiems asmeniškai yra įdomios, atrodo realistiškos, turinčios prasmingą poveikį ir nereikalaujančios daug laiko ar išteklių.

1. Šiuo atveju, kiekvienas stalelis gali aptarinėti pokyčius (problemas, kurias grupė nori įveikti). Susitarkite dėl kiekvienam iš stalelių skirtų klausimų apie tai, kaip galėtų atrodyti norimas pokytis ir kokių veiksmų Aktyvūs piliečiai galėtų imtis, kad norimą pokytį pasiektų. Šiuos klausimus formuluokite naudodami palaikančių klausimų formulavimo principus. Kaip šio pokalbio dalį, dalyviai gali norėti pritaikyti savo mokymosi metu tobulintus įgūdžius – pavyzdžiui, kas bendruomenėje veikia gerai, kokios sistemos ir galios santykiai, susiję su apatariamu pokyčiu, egzistuoja bendruomenėje ir kur slypi galimybės atlikti nedidelius veiksmus (postūmius), kurie gali turėti ilgalaikį poveikį. Tai galimybė gauti idėjų iš visos grupės. Tam, kad paremtumėte šį procesą, galite pasinaudoti toliau pateikiamais šio modulio metodais.

3. Vieną iš stalelių rezervuokite temai „Gero socialinio projekto įgyvendinimas: iššūkiai, galimybės ir sėkmės istorijos“. 4. Dabar kiekvienas stalelis turi po skirtingą temą. Informuokite dalyvius, kad netrukus juos pakviesite atsisėsti prie stalelio. Po 30 minučių jų bus paprašyta persėsti prie kito stalelio. Iš viso vyks trys raundai po 30 minučių (dalyviai turės galimybę apsilankyti prie trijų stalelių). 5. Dalyviai turėtų patys susėsti prie stalelių taip, kad prie vieno stalelio sėdėtų ne daugiau nei dešimt žmonių – jie galės persėsti prie norimo stalelio per kitą raundą.

Eiga (antras variantas) 1. Kitas būdas, kaip plėtoti pokalbį apie problemas, aktualias su programoje „Aktyvūs piliečiai“, yra naudoti „Atviros erdvės“ fasilitavimo techniką; taip pat galima suorganizuoti dialogą arba surengti neformalų vakarą ar renginį, kuriame dalyviai būtų kviečiami diskutuoti pasirinktomis temomis.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 189

4.5 metodas Idėjų vokai (75 minutės)

Mokymosi rezultatai • Intervencijų nustatymas ir naujovių kūrimo įgūdžiai.

Santrauka Tai paprastas būdas kurti idėjas socialiniams projektams. Socialinio projekto grupelės iškelia klausimą, į kurį atsakymo ieško ir jie patys, ir kiti grupės nariai. Galiausiai projekto grupelės aptaria atsakymus, kuriuos gavo.

Pasirengimas ir priemonės Vokai ir popierius.

Eiga 1. Pasakykite grupės nariams, kad svarbi socialinių projektų planavimo dalis yra kitų bendruomenės atstovų požiūrių surinkimas (pvz., moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų), ir dabar mes pradėsime šį procesą savo Aktyvių piliečių grupėje. 2. Kiekviena socialinio projekto grupė susitaria dėl vieno klausimo, kurį nori užduoti kitiems dalyviams ar grupelėms. Šis klausimas turėtų padėti kurti idėjas, kaip pasiekti grupelės socialinio projekto tikslą. Pavyzdžiui, grupelė, kuri siekia sumažinti ŽIV/AIDS paplitimą tarp moterų ir vyrų, gali paklausti: „kokias veiklas mes turėtume vykdyti, kad sumažintume ŽIV/AIDS atvejų tarp 15–24 metų merginų ir vaikinų?“ (15 minučių). Priminkite dalyviams, kad vengtų formuluoti klausimus vartodami pagal lytis neutralias formuluotes (pavyzdžiui, „žmonės“) ir kad apsvarstytų, kuo skirtingų lyčių atstovams skirtos veiklos gali būti panašios arba skirtis.

3. Paprašykite socialinių projektų grupelių, kad užrašytų savo klausimą penkių atskirų A4 formato lapų viršuje ir sudėtų šiuos lapus į atskirus vokus. Ant kiekvieno voko turėtų būti užrašytas socialinio projekto pavadinimas (5 minutės). 4. Paprašykite, kad visi dalyviai suformuotų penkias grupeles, turinčias po vienodą narių skaičių. Kiekvienoje iš šių grupelių turėtų būti atstovų iš skirtingų (bent trijų) socialinių projektų. 5. Paaiškinkite tolimesnį procesą: po vieną kiekvienos socialinio projekto grupelės voką su klausimu yra įteikiama mišriai grupelei, kurioje jis siunčiamas ratu. Kai klausimai keliauja iš rankų į rankas, ant lapų yra rašomi atsakymai. Pakvieskite grupelių narius būti kūrybingus ir surašyti tiek idėjų, kiek tik gali (30 minučių). 6. Dabar surinkite vokus, paprašykite dalyvių sugrįžti į savo socialinių projektų grupeles ir atiduokite vokus joms. Dabar grupelės turėtų peržiūrėti gautus atsakymus ir išsirinkti idėjas, kurios, jų manymu, gali būti sėkmingos (15 minučių).

190 I Aktyvūs piliečiai

4.6 metodas Pokyčių vaizdai (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – problemų identifikavimas ir analizė.

Santrauka Tai paprastas metodas, skatinantis dalyvius vizualizuoti problemų, prie kurių sprendimo jie ketina prisidėti savo socialiniu projektu, esamą situaciją ir norimą ateitį. Ši technika taip pat naudojama kuriant idėjas veikloms. Naudodami kūrybines medžiagas ar inscenizaciją, dalyviai iliustruoja situaciją „prieš“ ir „po“ socialinių projektų. Tarp šių dviejų vaizdų nutiesiamos jungtys – tai socialinio projekto veiklos. Kiti dalyviai pasidalina savo nuomonėmis apie tai.

Šį vaizdą jie gali parodyti naudodami vaidinimą, piešdami / karpydami ir klijuodami paveikslėlius ar pasirinkdami kitą norimą kūrybinį metodą (25 minutės). 3. Paprašykite dalyvių susitarti dėl dviejų ar trijų pagrindinių veiklų, kurias jie norėtų įgyvendinti, kad keistų esamą situaciją (25 minutės). 4. Pakvieskite dalyvius panaudojant kūrybinius metodus sukurti kitą „vaizdelį“, kuris parodytų bendruomenės problemos transformaciją po jų socialinio projekto (20 minučių). 5. Dalyviai pristato savo kūrinius pradėdami nuo dabartinės situacijos, pereidami prie veiksmų ir baigdami būsima situacija (30 minučių).

Pasirengimas ir priemonės Apibendrinimas Įvairios kūrybinės priemonės, žurnalai ir rašikliai.

Eiga 1. Paaiškinkite procesą ir informuokite socialinių projektų grupeles, kad kiekviena iš jų turės iš viso po septynias minutes pristatyti visus savo sukurtus vaizdus. 2. Paprašykite dalyvių, kad sukurtų „vaizdelį“ apie tai, kokia yra esama situacija tos savo bendruomenės problemos, prie kurios sprendimo jie nori prisidėti savo socialiniu projektu.

• Paklauskite grupės narių, kaip jie jautėsi. Ar kilo klausimų arba grįžtamojo ryšio, kuriais dalyviai norėtų pasidalinti su kitų grupelių atstovais? (10 minučių).

Eiga (antras variantas) 1. Galite naudoti paveikslėlius, vaidinimus ar kitus kūrybinius metodus, kad pavaizduotumėte pačią bendruomenę iki socialinio projekto ir po jo.

46 iliustracija: Pokyčių vaizdai

Bendruomenė iki socialinio projekto

Bendruomenė po projekto

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 191

4.7 metodas Bostono matrica (25 minutės)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – rizikų analizė.

Santrauka Šis įrankis gali padėti dalyviams nustatyti, kiek realios jų socialiniam projektui sukurtos idėjos.

Pasirengimas ir priemonės Pritaikyta Bostono matrica, nubraižyta ant popieriaus rašymo lentai lapų, po vieną kopiją kiekvieno socialinio projekto grupelei (žr. 47 iliustraciją).

3. Užduokite grupės nariams keletą klausimų: jei žiūrėtume į Bostono matricą, kuri iš socialinių projektų idėjų jiems atrodo patraukliausia ir kodėl? Ar yra socialinių projektų, kurie jums atrodo labai rizikingi? Ar tai turi įtakos tam, kokį socialinį projektą pasirinksite? Vertindami rizikos lygį, stenkitės būti nešališki lyčių atžvilgiu. Kai kurie veiksmai gali kelti didesnę riziką moterims nei vyrams, ir atvirkščiai – pavyzdžiui, projektu gali būti užkraunama didesnė priežiūros našta moterims arba didinama socialinė vyrų izoliacija.

47 iliustracija: Bostono matrica

1. Kiekvieno socialinio projekto grupelei duodama po popieriaus rašymo lentai lapą su pritaikyta „Bostono matrica“ (kurią sukūrė Bostono konsultavimo grupė, angl. Boston Consulting Group). Pakvieskite dalyvius užrašyti savo idėjas socialiniams projektams ant lipnių lapelių, aptarti juos ir priklijuoti šioje matricoje. Jie gali ne iki galo sutarti dėl to, kur konkrečiai šie lapeliai turi būti klijuojami, tačiau tai taip pat yra dalis šio proceso. 2. Paprašykite grupės narių suteikti pavadinimą kiekvienam iš keturių langelių, priklausomai nuo to, ar tai daro didelį, ar menką poveikį, ir ar tam reikalinga daug, ar mažai išteklių. Pavyzdžiui, apatinis dešinysis langelis gali būti pavadintas „neik ten!“

Poveikis

Eiga

Laikas, ištekliai, pinigai

192 I Aktyvūs piliečiai

4.8 metodas Informuok, konsultuokis, įtrauk (75 minutės)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – suvokimas apie suinteresuotųjų šalių analizę.

Santrauka Dalyviai analizuoja, kas bus paveiktas jų socialiniu projektu ir kaip jiems reikėtų šias grupes ar asmenis informuoti, konsultuotis su jais arba įtraukti. Dalyviai šias idėjas pasižymi, kad galėtų panaudojti rengdamiesi rašyti savo socialinio projekto planą.

Pasirengimas ir priemonės Suinteresuotųjų šalių lentelės, nubraižytos ant popieriaus rašymo lentai lapų, po vieną kiekvieno socialinio projekto grupelei.

Eiga 1. Prieš pradėdami sesiją, raskite dalyvį-savanorį, kuris sutiktų, kad visi kiti bandytų spėlioti, ką jis/ji mano apie kokį nors su seminaru susijusį dalyką (pavyzdžiui, maistą). Kol visi spėlios, šis žmogus turės nieko nesakyti. 2. Paklauskite dalyvių, kaip, jų manymu, savanoris/-ė jaučiasi ar ką mano apie įvardintą dalyką. Pavyzdžiui, „pradedant šį metodą, aš prašau jūsų nuspręsti, ką, mūsų nuomone, Marijus mano apie šio seminaro maistą.“ Paprastai dalyviai entuziastingai spėlioja; jei įmanoma, skirkite tam keletą minučių. 3. Paklauskite grupės narių: ar jie mano, kad atspėjo teisingai? Kodėl jie taip mano? 4. Paklauskite savanorio/-ės, apie kurį/-ią buvo kalbama: kaip jis/ji jautėsi? Ar kiti dalyviai tiksliai atspėjo?

5. Atkreipkite grupės narių dėmesį, kad vienas iš svarbių socialinio projekto planavimo aspektų yra mąstyti apie tai, kas yra įtraukiamas ar kieno gyvenimas bus paveikiamas socialiniu projektu, kurį mes planuojame, ir kaip su šiais žmonėmis turėtume konsultuotis ar juos informuoti. Šiuo atveju svarbu, kad mes kritiškai vertintume turimas išankstines nuostatas ir išklausytume kitus (ypač tikslines grupes). 6. Paprašykite grupės narių panaudoti „smegenų šturmo“ metodą ir ant atskirų lipnių lapelių surašyti visus žmones, organizacijas ar institucijas, kurios galimai bus paveiktos jų planuojamu socialiniu projektu. 7. Paprašykite grupės narių suklijuoti lapelius gautoje lentelėje priklausomai nuo dviejų aspektų: kiek galios jie turi ir kiek jie bus paveikti socialiniu projektu. Pavyzdžiui, jei tai mažas vietinis verslas (nedaug galios), kuris bus labai nestipriai paveikiamas, tada šį lipnų lapelį reikėtų priklijuoti apatiniame kairiame kampe. 8. Priminkite grupelėms, kad analizuojant suinteresuotąsias šalis reikėtų atsižvelgti ir į skirtingas lytis: ar jie apsvarstė, kaip moterys ir vyrai (bendruomenėje, tačiau taip pat ir institucijose bei organizacijose) gali būti paveikti socialiniu projektu? Kaip jie pasieks, kad moterų ir vyrų problemoms būtų skiriamas vienodas dėmesys konsultacijų metu?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 193

48 iliustracija: Informuoti, konsultuotis, įtraukti

Nedaug / poveikis nereikšmingas

Daug / poveikis labai reikšmingas

Daug galios

Išsklaidyti abejones Pavyzdžiai: žiniasklaida, kiti vietovės aktyvistai ir nevyriausybinės organizacijos. Veiksmai: informuoti ir sužinoti, ar jie remia socialinį projektą, ar nesutinka su juo.

Konstruktyviai bendradarbiauti Pavyzdžiai: viešosios politikos formuotojai, vietiniai sprendimų priėmėjai, finansuotojai. Veiksmai: konsultuotis su jais ir išlaikyti komunikaciją.

Mažai galios

Stebėti situaciją

Informuoti, konsultuotis, įtraukti juos Pavyzdys:žmonių grupė, kuriai jūs savo socialiniu projektu siekiate padėti (tikslinė grupė). Pavyzdžiui, X bendruomenės darbo neturintys 16–18 metų jaunuoliai. Veiksmai: pristatykite jiems savo socialinio projekto idėją, paprašykite grįžtamojo ryšio, patyrinėkite galimybes įtraukti tikslisnės grupės narių į projekto rengimą ar įgyvendinimą.

Kiek poveikio tai turės?

Pavyzdys: verslas, veikiantis vietovėje, kurioje vykdomas projektas. Veiksmai: įtraukite juos tik tuo atveju, jei turite tam išteklių ir jei tai tikrai bus naudinga.

Eiga 1. Papasakokite dalyviams, kad tada, kai jie kurs savo socialinių projektų planus, bus svarbu numatyti ir tokias veiklas, kuriomis įtraukiami ir tie žmonės bei organizacijos, kurie bus paveikiami šiuo projektu. Vienas iš svarbiausių tikslų yra konsultuotis su tiksline grupe ir su kitais patyrusiais žmonėmis, gerai išmanančiais tikslinės grupės poreikius, kadangi socialinis projektas, kurį planuojate, turėtų būti pagrįstas esminiu poreikiu. 2. Veiklos, kurias reikės įtraukti į socialinį projektą: –– informacijos surinkimas apie tikslinę grupę, konsultavimasis su ja (ypač dėl poreikių) ir jos įtraukimas (kur tai yra tinkama); –– konsultavimasis su politikos formuotojais ir finansuotojais; –– įtakingų grupių – tokių kaip žiniasklaida – pozicijos išsiaiškinimas: ar šios grupės galėtų tapti naudingais rėmėjais? O gal jie priešinsis iniciatyvos įgyvendinimui? 3. Bendrame rate pakvieskite dalyvius pateikti informavimo, konsultavimosi ar įtraukimo pavyzdžių. Tai tinkamas metas pasidalinti pavyzdžiais (įskaitant tuos, kurie pateikiami prie metodo „Tyrimas bendruomenėje“).

4. O dabar imkitės veiksmų: paprašykite dalyvių, kad jie savo socialinių projektų grupelėse įvardintų keletą pagrindinių žmonių / organizacijų, kuriuos nurodė savo lentelėse, ir numatytų reikalingus veiksmus: informuoti, konsultuotis, įtraukti. Dalyvius reikėtų paskatinti į visa tai žiūrėti paprastai! (30 minučių). –– informuoti: apie ką ir kodėl? –– konsultuotis: į kokius pagrindinius klausimus grupės nariai nori atsakymų ir iš ko? –– įtraukti: kokie įtraukimo būdai padidins susidomėjimą ir sustiprins mūsų socialinio projekto poveikį? 5. Paklauskite grupės narių: ar yra informavimo, konsultavimosi ar įtraukimo veiksmų, kurie galėtų prasidėti jau šiandien?

194 I Aktyvūs piliečiai

4.9 metodas Projekto laiko juosta (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – projekto plano rengimas.

Santrauka Dalyviai mokosi sudaryti veiklų grafiką ir parengia pirminį jo variantą savo socialiniam projektui. Po to jie numato, kas bus atsakingas ir iki kada kiekviena veikla turėtų būti baigta.

Pasirengimas ir priemonės Virvelės ar špagato atkarpos, priklijuotos prie sienos, ištiestos ant grindų ar stalų; popierius.

Eiga 1. Paklauskite grupės, kas tai yra laiko juosta, arba veiklų grafikas. Tai yra sąrašas, kuriame nurodoma, kada turi vykti veiklos; būdas išdėlioti renginius eilės tvarka priklausomai nuo to, kada jie turi įvykti (5 minutės). 2. Parodykite į vieną iš virvelių, pakabintų ant sienos arba ištiestų ant žemės. Paprašykite grupės narių išvardinti veiksmus, kuriuos reikia atlikti tam, kad paruoštume puodelį arbatos, ir kur šių veiksmų vieta laiko juostoje. Užrašykite įvardijamus veiksmus ant lipnių lapelių ir suklijuokite juos šalia virvelės. Pripildykite virdulį vandens, įjunkite virdulį, pasiimkite puodelį, lėkštutę ir šaukštelį iš stalčiaus, pasiimkite arbatos ir cukraus iš spintelės, įdėkite arbatos į puodelį, užpilkite verdančiu vandeniu, įdėkite cukraus (10 minučių). Apibendrinkite: gera laiko juosta parodys logišką veiklų eigą.

3. Pristatykite grupei užduotį: dabar mes rengsime veiklų grafikus savo socialiniams projektams. Kiekviena grupelė turėtų gauti šiek tiek virvelės, taip pat erdvės ant sienos ar grindų. Grupelė turėtų išvardinti kiekvieną iš veiklų, kurias reikia įvykdyti, ir užrašyti jas ant atskirų lipnių lapelių; tada jie gali sukabinti savo laiko juostas šalia pirmosios laiko juostos (60 minučių). 4. Ko nereikėtų pamiršti: –– suplanuokite veiklas, skirtas informavimui, konsultavimuisi ir įtraukimui tų žmonių ar jų grupių, kuriuos jūsų socialinis projektas labiausiai paveiks; įtraukite šias veiklas į savo veiklų grafiką; –– numatykite veiklas, skirtas surinkti reikiamus išteklius; įtraukite šias veiklas į savo veiklų grafiką; –– kaip jūs sužinosite, ar jūsų socialinis projektas sėkmingai pasiekia numatytus tikslus? Į veiklų grafiką įtraukite veiklas, skirtas vertinimui. 5. Paprašykite kiekvienos grupelės papildyti savo sudarytus grafikus: iki kada kiekviena veikla turėtų būti užbaigta? Kas bus už ją atsakingas? (15 minučių). 6. Pasakykite grupės nariams, kad informacija iš šio grafiko bus naudojama rengiant jų socialinių projektų planus. Laiko juostos turėtų būti arba paliktos kaboti, arba užfiksuotos rašytine forma.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 195

4.10 metodas Sėkmės rodikliai (105 minutės)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – stebėsena ir vertinimas.

Santrauka Dalyviai susiplanuoja, kas jiems parodys, ar jų socialinis projektas buvo sėkmingas, ar ne. Pristatoma rodiklių idėja, ir jie nusimato vieną ar daugiau rodiklių savo socialiniam projektui bei suplanuoja, kaip jie pamatuos, ar šie pokyčiai įvyko. Pateikiamas pristatymas apie rodiklius, pamatavimo priemones ir esamos situacijos nustatymą, po kurių dalyviai praktiškai išbando šias žinias formuluodami rodiklius savo projektams ir numatydami pamatavimo būdus; šis procesas užbaigiamas grįžtamojo ryšio teikimu.

Pasirengimas ir priemonės PowerPoint pristatymas, rašikliai ir popierius.

Eiga 1. Užduokite grupei klausimą: „Kiekvienas iš jūsų turite išsikėlę konkretų savo socialinio projekto tikslą, tačiau kaip jūs sužinosite, ar jūsų socialinis projektas pavyko?“Atsakymo pavyzdys: Pamatydami pokyčius ir surinkdami įrodymus.

2. Atkreipkite grupės dėmesį, kad nustatyti, kaip mes tai sužinosime, yra svarbu, ir dėl to turi būti susitarta dar iki tol, kai pradėsime įgyvendinti savo socialinius projektus. 3. Paklauskite grupės, kaip mes sužinosime, ar šiam seminarui pavyko pasiekti vieną iš užsibrėžtų tikslų – ugdyti tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą? (5 minutės). Atsakymų pavyzdžiai: „Dalyviai mums pasakys, kad jie labiau pasitiki kitais grupės nariais, geriau juos supranta ir kad jie patobulino turėtus dialogo ir bendradarbiavimo tinklų kūrimo įgūdžius. Po šešių mėnesių 80 procentų socialinių projektų bus įvertinti kaip sėkmingi“. Kai dalyviai pasidalins savo pavyzdžiais, pakartokite jų pačių paminėtus rodiklius: „Aha, tai manote, kad „X“ yra geras sėkmės rodiklis?“ 4. Pristatykite grupei, kad toliau mes pažvelgsime į tai, kaip numatyti sėkmės indikatorius. Prisiminkite, kad tai svarbu atlikti prieš įgyvendinant projektą, o projekto įgyvendinimo metu svarbu stebėti ir vertinti panaudojant šiuos nusimatytus kriterijus. 5. Pasakykite grupės nariams, kad dabar mes susipažinsime su rodikliais. Kas pateikiamame eilėraštyje yra rodiklis? (Atsakymas: medžių viršūnės).

Rodikliai, pamatavimo priemonės ir esama situacija

„Kas yra matęs vėją? Nei jūs, nei aš. Bet ten, kur medžiai lenkia savo galvas, ten keliauja vėjas.“ Vėjas, Christina Rosetti, 1830–94

196 I Aktyvūs piliečiai

4.10 metodas (tęsinys) 1. Paprašykite dalyvių bendrame rate pasidalinti mintimis apie rodiklius, parodančius kiekvieną iš toliau išvardijamų dalykų (15 minučių): –– žmogus nudegė saulėje (raudona ar nudegusi oda); –– švari upė (daugiau žuvų ir kitų gyvūnų, vandens skaidrumas); –– išaugęs saugumas keliuose (mažesnis avarijų skaičius); –– sumažėjęs seksualinis priekabiavimas viešose erdvėse (mažesnis skaičius pranešimų apie atvejus, dažniau pastebima reiškiama pagarba ir tarpusavio supratimas);

–– alternatyvus rodiklis: mokyklos mokytojai (vyrai ir moterys) demonstruoja pagerėjusias žinias, elgesį ir įgūdžius. Tikslas: švaresnė ir sveikesnė aplinka turgavietėje –– rodiklis: procentas prekystalių savininkų ir nuomininkų, kurie sutinka su teiginiu „turgavietės aplinka yra švari ir sveika“ arba teiginiu „turgavietės aplinka yra labai švari ir sveika“, išaugęs vidutiniškai dešimčia procentų praėjus dviems mėnesiams nuo socialinio projekto įgyvendinimo ir 15 procentų tolimesniais mėnesiais. Tikslas: pagerinti vietinių smulkiųjų ūkininkų našumą

–– pagerėjusi maisto restorane kokybė (daugiau klientų ir daugiau gerų klientų atsiliepimų apie maisto kokybę);

–– rodiklis: vidutinis metinis projekte dalyvaujančių moterų ir vyrų gautas derlius yra penkiais procentais didesnis praėjus metams ir dešimčia procentų didesnis tolimesniais metais.

–– pagerėję santykiai tarp vyro ir žmonos (mažesnis kivirčų skaičius, dažniau išreiškiama meilė, smurto nebuvimas);

Tikslas: pagerinti paauglių merginų ir vaikinų sąmoningumą apie reprodukcinę sveikatą

–– pagerėjusi ugdymo kokybė mokyklose (pagerėję mokinių mokymosi rezultatai);

–– rodiklis: pasikeitę jaunų merginų ir vaikinų požiūriai į reprodukcinę sveikatą.

–– išaugęs jaunų žmonių dalyvavimas sprendimų priėmime vietininiu lygmeniu (didesnis skaičius jaunų žmonių, dalyvaujančių vietinės bendruomenės susitikimuose; daugiau jaunų žmonių, įsitraukusių į vietinės valdžios sprendimų priėmimo komitetus); 2. Paprašykite dalyvių susėsti savo socialinių projektų grupelėmis ir susitarti dėl vieno ar dviejų indikatorių, kurie jiems padėtų nustatyti, ar jų socialinis projektas pasiekia konkretų tikslą, kurį jie kelia savo projektui (25 minutės). 3. Tikslų ir rodiklių pavyzdžiai: Tikslas: pagerinti ugdymo kokybę mokykloje –– rodiklis: berniukų ir mergaičių mokymosi rezultatai per vienerius mokslo metus pagerėja vidutiniškai po 10 proc.;

4. Pristatykite grupei, kad gero rodiklio sudarymui yra reikalingi trys matmenys: kiekybinis, kokybinis ir laiko. Paprašykite dalyvių, kad peržiūrėtų savo rodiklius ir patikrintų, ar jie įtraukė ką nors apie kiekybę, kokybę ar laiką. Pateikite šį pavyzdį: Konkretus tikslas: pagerėjęs tikslinės grupės žemdirbių produkcijos našumas –– pagrindinis rodiklis: „padidėjęs smulkiųjų ūkininkų kviečių derlius“; –– pridėkite kiekybės matmenį: „smulkiųjų ūkininkų kviečių derlius padidėjęs X tonų“; –– pridėkite kokybės matmenį: „smulkiųjų ūkininkų (turinčiųjų tris hektarus ar mažiau) kviečių, kurių kokybė ne prastesnė nei 2009 metų, derlius padidėjęs X tonų“; –– pridėkite laiko matmenį: „smulkiųjų ūkininkų (turinčiųjų tris hektarus ar mažiau) kviečių, kurių kokybė ne prastesnė nei 2009 metų, derlius padidėjęs X tonų iki 2010 metų pjūties pabaigos.“

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 197

Priminkite grupės nariams, kad rodikliai gali būti išskirti pagal tikslinių grupių lytis, kad galėtumėte daugiau sužinoti apie tai, kokį skirtingą poveikį jūsų projektas turi moterims ir vyrams. Tai reiškia, kad duomenys turėtų būti pristatomi ir analizuojami atsižvelgiant į lyties faktorių. Pavyzdžiui, jei jūsų projektas skirtas ir vyrams, ir moterims ūkininkams, jūsų rodikliai galėtų atrodyti taip:

6. Rodikliai turėtų būti įtraukti į socialinių projektų planus, veiklų grafike taip pat turėtų būti suplanuota veiklų, skirtų surinkti įrodymus.

–– „Padidėjęs moterų ūkininkių kviečių derlius“;

8. Pažymėkite, kad tam, kad sukurtų gerus rodiklius, dalyviams reikia surinkti duomenis apie esamą situaciją ir nusistatyti tikslus. Priminkite jiems, kad esamą situaciją mes tyrinėjome ir duomenis rinkome šio seminaro pradžioje, naudodami „Šaudymo į taikinį“ metodą (galbūt būsite atlikę ir poreikių analizę) (5 minutės).

–– „Padidėjęs vyrų ūkininkų kviečių derlius“. 5. Pakvieskite grupės narius įsivaizduoti, kad dabar jie yra detektyvai. Kaip jie surinktų įrodymus apie tai, kad įvyko pokytis? Kokių veiksmų jiems reikėtų imtis? Pabrėžkite, kad dažnai svarbu surinkti įrodymus socialinio projekto pradžioje ir pabaigoje, ir tokiu būdu sudaryti galimybę įrodyti, kad įvyko pokytis. Įvertinimo metu naudotų įrodymų pavyzdžiai: „Projekto pradžioje turgavietė buvo purvina ir kėlė pavojų sveikatai. Dabar ji daug švaresnė. Mūsų įrodymas yra šios viešosios konsultacijos duomenys ir šios nuotraukos, padarytos prieš ir po socialinio projekto.“ Jei rinksite įrodymus tik projekto pabaigoje, gali būti neįmanoma įrodyti, kad kažkas pasikeitė.

7. Informuokite grupės narius, kad įrodymai apie tai, ar jūsų socialiniai projektai buvo sėkmingi, turėtų būti pasidalinti su Britų taryba praėjus trims ir šešiems mėnesiams po šio seminaro pabaigos.

198 I Aktyvūs piliečiai

4.11 metodas Socialinio projekto plano rengimas (150 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – projekto plano rengimas.

Santrauka Dalyviai naudoja ankstesnių metodų metu sukurtą informaciją tam, kad pagal pateiktą formą parengų savo socialinio projekto plano aprašą.

Pasirengimas ir priemonės Socialinio projekto plano formos.

Eiga 1. Pastaba fasilitatoriams: labai svarbu, kad socialinio projekto plano forma, kurią naudosite, atspindėtų grupę, su kuria dirbate. Jei tai pirmas kartas, kai dalyviai planuoja socialinį projektą tokiu būdu, gali būti geriau naudoti labai paprastą formą, sutelktą į vieną uždavinį, apimančią veiklų sąrašą ir atsakingus už kiekvieną veiklą asmenis. Kita vertus, jei jūs ir jūsų dalyviai dirba nevyriausybinėms organizacijoms ir esate labai patyrę socialinių projektų planų rengėjai, tada galite naudoti sudėtingesnę formą – tokią kaip loginę matricą (daugiau informacijos rasite programos „Aktyvūs piliečiai“ loginės matricos vadove, angl. Active Citizens Log Frame Guidebook).

2. Pristatykite socialinio projekto plano formą. Nurodykite, kur šioje formoje galima pateikti informaciją iš įvairių iki šiol vykusių metodų. Pavyzdžiui, mes nustatėme: –– bendrą tikslą, konkretų uždavinį ir mūsų tikslines grupes sudarydami „Problemų medį“ arba „Bendruomenės žemėlapį“; –– galimas veiklas per „Prioritetų tyrinėjimą su Pasaulio kavine“, „Idėjų vokus“, „Pokyčio vizijas“ ir „Informuok, konsultuok, įtrauk“; –– poreikį per dialogui skirtus užsiėmimus, „Bendruomenės žemėlapį“, „Prioritetų tyrinėjimą su Pasaulio kavine“ ar per veiklą, kurią vykdėme kaip metodo „Informuok, konsultuok, įtrauk“ rezultatą; 3. (Pažengusiųjų grupėms) Kaip mes sužinosime, ar mūsų socialinis projektas pavyko: per „Sėkmės rodiklius“. 4. Rizikas per „Rizikų nustatymą“ (tai gali būti užpildoma vėliau). Skirkite laiko dalyviams užpildyti plano formą. Pasiūlykite paramą ir patarimų, kur to reikia.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 199

49 iliustracija: Socialinio projekto plano forma

Socialinio projekto pavadinimas:

Pavyzdžiui: Wau miesto moterys

Socialinio projekto įgyvendinimo vieta:

Pavyzdžiui: Wau, Pietų Sudanas

Kam šis socialinis projektas bus naudingas (moterims, vyrams, mergaitėms, berniukams)?

Pavyzdžiui: jaunos moterys, kurių amžius yra nuo 15 iki 25 metų, gyvenančios Wau mieste.

Bendrasis jūsų projekto tikslas (ar geriausia turėti tik vieną?) Projekto vizija ar pokytis, prie kurio jūsų projektas prisideda:

Pavyzdžiui: Sumažėjęs smurtas prieš moteris Wau mieste. Pavyzdžiui:

Projekto uždavinys / uždaviniai: Konkretūs pokyčiai, kurių jūsų projektas sieks: Kaip jūsų numatomi pokyčiai paveiks moteris, vyrus, mergaites ir berniukus, taip pat kokios įtakos jie turės lyčių lygybei jūsų bendruomenėje? Uždavinio numeris

Veiklos

Jei jums reikia daugiau vietos veikloms surašyti, prašome tęsti kitame puslapyje.

1. Išaugęs bendruomenės narių sąmoningumas apie smurtą lyčių pagrindu. 2. Išaugęs Wau mieste gyvenančių jaunų moterų išmanymas apie teikiamas pagalbos priemones nuo smurto nukentėjusioms moterims. Kas

Kada

200 I Aktyvūs piliečiai

4.11 metodas (tęsinys) Kodėl kilo tokio socialinio projekto poreikis? Kokiais įrodymais galite pagrįsti projekto reikalingumą? Ar konsultuojatės su kitais bendruomenės nariais? Su kuo? Stebėsena ir vertinimas: Kas jums parodys, kad jūsų socialinis projektas buvo sėkmingas? Kokius įrodymus jūs rinksite?

Kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių jūs imsitės, kad jų išvengtumėte? Kuo skiriasi rizika, susijusi su moterimis, vyrais, mergaitėmis ir berniukais? Ištekliai Veikla

Ištekliai šiai veiklai

Kaip jūs organizuosite išteklius?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 201

4.12 metodas Rizikų nustatymas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – rizikų analizė.

Santrauka Dalyviai individualiai įvardija socialinio projekto rizikas, o po to nusako būdus, kaip tas rizikas įveikti.

Pasirengimas ir priemonės Lipnūs lapeliai.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių individualiai pagalvoti ir ant lipnių lapelių surašyti pagrindines rizikas, galinčias kilti organizuojant ir vykdant jų socialinius projektus. 2. Kiekviena rizika turėtų būti užrašyta ant atskiro lipnaus lapelio. 3. Paprašykite dalyvių suklijuoti savo lipnius lapelius ant sienos. Lapelius reikėtų klijuoti grupėmis, pagal socialinį projektą. 4. Paprašykite dalyvių peržiūrėti savo grupės lipnius lapelius ir pasirinkti dvi rizikas, kurios, jų nuomone, yra sudėtingiausios, ir ant kitos spalvos lipnių lapelių surašykite, kokiais būdais šias rizikas įveiksite. 5. Lapeliai apie rizikų įveikimą turėtų būti klijuojami šalia pačių rizikų. 6. Dabar pakvieskite visą grupę surinkti kitos grupės rizikas ir, kur įmanoma, surašyti bent po vieną būdą, kaip tas rizikas galima įveikti arba kaip jų išvengti. 7. Aptarkite rizikas ir pasiūlytus jų įveikimo arba išvengimo būdus.

8. Įtraukite šią informaciją į socialinio projekto plano formą. 9. Pastaba fasilitatoriams: svarbu, kad dalyviai apsvarstytų galimas nenumatytas pasekmes, kurias gali sukelti jų projektas. Socialiniai projektai kartais gali turėti neigiamų pasekmių bendruomenei. Turint tai omenyje, projektai turi būti planuojami atidžiai ir atsižvelgiant į galimas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes, taip pat įtraukti planus, kaip to galima išvengti arba kaip sumažinti neigiamą poveikį. Priminkite grupelių nariams, kad analizuodami rizikas jie apsvarstytų ir lyčių aspektą: tai yra, kokios skirtingos rizikos, susijusios su dalyvavimu jūsų projekte ar jo rezultatais, gali kilti moterims ir vyrams (bendruomenėje, tačiau ir institucijose bei organizacijose). Kaip projektų vykdytojai užtikrins, kad būtų skiriamas vienodas dėmesys moterų ir vyrų klausimams, mažinant šias rizikas? Pavyzdžiui, iniciatyvos, skirtos didinti šeimų pajamas, gali išbalansuoti galių dinamiką ir sukelti nenumatytų pasekmių – tokių kaip smurto artimoje aplinkoje padidėjimas, kurio pagrindinės aukos dažniausiai būna moterys. Vyrų įtraukimas į ekonominio įgalinimo veiksmus gali padėti sumažinti tikimybę, kad jie jausis nesaugiai dėl išaugusios moterų ekonominės galios.

202 I Aktyvūs piliečiai

4.13 metodas Socialinių projektų mugė (105 minutės)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – motyvacija įgyvendinti socialinį projektą. • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – efektyvus komandinis darbas.

Santrauka Tai dinamiškas metodas, padedantis stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, atradimus ir teikti grįžtamąjį ryšį apie socialinius projektus. Kiekvieno socialinio projekto grupelė įrengia stendą, kuriame pateikiama informacija apie projektą ir jo kontekstą, taip pat apie jų turimus poreikius. Tada grupelės yra kviečiamos laisvai vaikštinėti, aplankyti kitus stendus ir priimti lankytojus savo stende – fasilitatoriai skatina judėti ir dalintis idėjomis.

Pasirengimas ir priemonės Stendai Reikalingos erdvės salėje, skirtos projektų stendams, taip pat stalai, popierius rašymo lentai, spalvotas popierius, žurnalai, žirklės, kanceliarinė guma, ir taip toliau. Instrukcijos, kurios turėtų būti matomos viso pasirengimo metu. Muzika.

–– kiekvienas stendas taip pat turėtų sudaryti savo „norų“ sąrašą. Šie norai turėtų būti surašyti didelėmis raidėmis ant atskirų spalvoto popieriaus lapų, išklijuotų po jų stendą. Norai turėtų apimti konkrečius poreikius, partnerystes, informaciją ar kitą paramą, kuri yra reikalinga socialinio projekto grupelei iš kitų programos „Aktyvūs piliečiai“ dalyvių, neįsitraukusių į jų socialinio projekto grupę. –– kiekvienas stendas turėtų skirti erdvės (ant A4 popieriaus lapų ar popieriaus rašymo lentai lapų) stendo lankytojams rašyti komentarus ar teikti grįžtamąjį ryšį. 2. Socialinių projektų grupelėms skiriama 40 minučių laiko pasiruošti. 3. Atidarykite mugę pradėdami groti muziką arba paleisdami mugės garsų įrašą. Paskatinkite dalyvius apžiūrėti viską ir ne tik pastovėti prie stendų. Mugė tęsis 45 minutes, stendai bus paliekami stovėti ir per kavos pertraukėlę.

Apibendrinimas Apibendrinimo metu išsiaiškinkite (10 minučių):

Eiga

–– kas įkvėpė dalyvius?

1. Pristatykite socialinių projektų mugės idėją. Papasakokite dalyviams, kad kiekviena socialinio projekto grupelė parengs stendą naudodama duotas ir savo pačių atsineštas medžiagas. Tada jie galės aplankyti kitus stendus ir priimti lankytojus savo stende. Kiekvienas dalyvis turi aplankyti kitus stendus ir priimti dalyvius savo projekto stende. Kiekviename stende turėtų būti pateikiama:

–– kokį grįžtamąjį ryšį mes teikėme ar gavome?

–– (ant popieriaus rašymo lentai lapo) informacija apie socialinį projektą: pavadinimas, vieta, tikslinė grupė, tikslai ir kelios pagrindinės veiklos;

–– ar iškilo galimybių paremti vienas kitą?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 203

4.14 metodas Socialinių projektų pristatymas (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – komunikacija.

Santrauka Dalyviai tyrinėja būdus, kaip paprastai ir aiškiai pristatyti savo projektus sprendimų priėmėjams. Dalyviai vaidina situaciją, kai vieną minutę važiuoja liftu kartu su įtakingu sprendimų priėmėju/-a ir jam/jai pristato savo socialinį projektą.

Pasirengimas ir priemonės Chronometras.

Eiga 1. Paprašykite dalyvių susėsti savo socialinių projektų grupelėmis. Dabar jie turi įsivaizduoti, kad vienas iš jų grįžo į savo bendruomenę vilkėdamas programos „Aktyvūs piliečiai“ marškinėlius ir įlipo į liftą kartu su įtakingu sprendimų priėmėju/-a, kuris/kuri paklausė: „Kas yra Aktyvūs piliečiai?“ Sprendimų priėmėjas/-a paspaudžia 20 aukšto mygtuką, o tai reiškia, kad jūs turite dvi minutes šiam sprendimų priėmėjui/-ai papasakoti apie „Aktyvius piliečius“ ir savo socialinį projektą. Dalyviai turi pasistengti, kad ši informacija būtų pati svarbiausia iš visko, ką šis sprendimų priėmėjas/-a išgirs per visą dieną. 2. Projektų grupelės turi nuspręsti, ką jie pasakys šiam sprendimų priėmėjui/-ai per turimas dvi minutes. 3. Informuokite grupę: „O, ne! Vos paspaudęs 20, sprendimų priėmėjas/-a apsigalvojo ir nuspaudė 10. Tai reiškia, kad jūs turite tik minutę, kad pristatytumėte jam/jai „Aktyvius piliečius“!“ Paprašykite grupelių permąstyti, ką jie pasakytų, turėdami tik vieną minutę.

4. Dabar laikas vaidinimams. Fasilitatorius (ar kas nors, kas nepriklauso nė vienai iš projektų grupelių) turėtų atlikti sprendimų priėmėjo/-s vaidmenį. Vaidinama scena lifte, dalyviams duodama viena minutė pristatyti savo idėjas apie „Aktyvius piliečius“ ir savo socialinį projektą (dažniausiai tai sukelia daug juoko ir palaikymo geriems šūkiams ir pardavimo technikoms).

Apibendrinimas • Kaip mes galime vietiniu ar globaliu lygmenimis skleisti informaciją apie programą „Aktyvūs piliečiai“ ir mūsų projektus? Pavyzdžiui, susisiekti su vietine žiniasklaida, dalinti skrajutes, skelbti informaciją internete. • Ką mums reikia apmąstyti, kai pristatome savo socialinius projektus kitiems? Galimi atsakymų pavyzdžiai: pasistengti, kad informacija būtų paprasta ir aiški; atsižvelgti į tai, kas yra mūsų tikslinė auditorija ir savo žinutę pritaikyti jiems; pasistengti, kad visa mūsų naudojama informacija ir žinutės būtų įtraukios ir atsižvelgiančios į lytis (neplėtojančios lyčių stereotipų), atspindėtų aktyvų vyrų ir moterų įsitraukimą projekte ir būtų atidūs tam, kaip projektai bus priimami skirtingų bendruomenės socialinių grupių.

204 I Aktyvūs piliečiai

4.15 metodas Socialinis projektas konfliktinėje situacijoje – galios laukų analizės įrankis (60 minučių)

Mokymosi rezultatai • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – problemų identifikavimas ir analizė. • Bendruomenėje vykstančių konfliktų ir taikos dinamikos nustatymas. • Gebėjimas įvertinti siūlomo socialinio projekto poveikį taikai ir konfliktų dinamikai.

Santrauka Dalyviams pristatomas galios laukų analizės įrankis: tai konflilktų analizės įrankis, kurį galima panaudoti apsvarstant, kokį poveikį socialinių projektų įgyvendinimas bendruomenėje turės taikos ir konfliktų dinamikai bendruomenėje. Susitelkdami į bendrąjį savo projektų tikslą arba siekį, dalyviai įvardija teigiamas jėgas (taikos dinamika) ir neigiamas jėgas (konflikto dinamika), kurios gali paveikti siūlomus socialinius projektus; tokiu būdu jie gali atitinkamai pritaikyti savo socialinius projektus ar jų veiklas.

Pasirengimas ir priemonės Popierius rašymo lentai ir rašikliai lentai.

Eiga 1. Pristatykite sesiją. Pažymėkite, kad socialiniai projektai iš prigimties siekia pakeisti socialinę, kultūrinę, ekonominę ir politinę dinamiką savo bendruomenėje. Tai, savo ruožtu, paveikia bendruomenės narių ir jų grupių, konfliktų šalių ir veikėjų tarpusavio pasitikėjimą ir supratimą. Dalyviai gali pasidalinti socialinių ir bendruomenės projektų pavyzdžiais, kai buvo sulaukta netikėtų pasekmių – tiek teigiamų, tiek neigiamų (10 minučių). 2. Galios laukų analizė: pristatykite grupei užduotį. Jie turės įvertinti, kokį poveikį jų projektai turės taikos ir konfliktų dinamikai jų bendruomenėse. Tam jie naudos galios laukų analizės įrankį.

Šis įrankis sudaro sąlygas efektyviau atsižvelgti į konflilktus vykdant socialinį projektą. Padalinkite dalyvius į grupeles pagal socialinius projektus. Paprašykite jų atlikti toliau nurodomus žingsnius (30 minučių): ––1 etapas: trumpai apibūdinkite situaciją, kurią siekia keisti jūsų socialinis projektas. Nusakykite bendrą projekto tikslą. Apsvarstykite, ar šis tikslas arba norimas pokytis yra paremtas bendruomenės tyrimais, yra kažkieno kito nusakytas ir / arba remiamas jūsų organizacijos/-ų. Užrašykite tikslą kaip savo popieriaus lapo antraštę. Nubrėžkite dvi linijas, padalindami lapą į tris lygius stulpelius; ––2 etapas: kairiajame stulpelyje surašykite pagrindinius teigiamus galios laukus, galinčius paremti šį tikslą. Apsvarstykite šias sritis: elgesys, požiūriai (įskaitant išankstines nuostatas) bei sistemos ir struktūros. Dešiniajame stulpelyje surašykite neigiamus galios laukus, kurie gali sukliudyti pasiekti šį tikslą. Apsvarstykite šias sritis: elgesys, požiūriai (įskaitant išankstines nuostatas) bei sistemos ir struktūros; ––3 etapas: priskiminkite savo socialinio projekto veiklas. Pasirinkite vieną iš jų ir trumpai ją aprašykite viduriniame stulpelyje. 3. Nurodykite, kokį poveikį, jūsų nuomone, šis projektas turės visiems teigiamos ir neigiamos galios laukams, nubrėždami linijas nuo pasirinktos savo projekto veiklos iki teigiamos ar neigiamos galios lauko, kurį įvardijote: teigiamas poveikis (didinama teigiamų galios laukų įtaka, mažinama neigiamų galios laukų įtaka); neigiamas poveikis (didinama neigiamų galios laukų įtaka, mažinama teigiamų galios laukų įtaka); reikia surinkti daugiau informacijos.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 205

4. Pavyzdys pateikiamas toliau šiame puslapyje. Aptarkite savo socialinio projekto pasekmes ir apsvarstykite, ar nereikėtų atlikti pokyčių savo projekte.

• Ką sužinojote apie savo siūlomą socialinį projektą? Kokius pokyčius nustatėte? Ar esate apgalvoję, kokių veiksmų imsitės, kad gautumėte informacijos, kurios kol kas dar neturite?

Apibendrinimas (20 minučių)

• Kaip šį įrankį galėtumėte panaudoti planuodami savo socialinio projekto veiklas? Atkreipkite dėmesį, kad šis įrankis buvo panaudotas planavimo etapo pradžioje, siekiant užtikrinti, kad socialinis projektas tinkamai atsižvelgtų į konfliktus. Apsvarstykite, kokiais dar būdais jis gali būti panaudojamas (pavyzdžiui, siekiant įvertinti veiklas, kurios jau yra pradėtos).

• Kaip jautėtės atlikdami šią užduotį? Kas joje buvo lengva, o kas kėlė iššūkius? • Kai įvardijote teigiamus ir neigiamus galios laukus, iš kieno perspektyvos žiūrėjote? • Pabrėžkite, kad šis įrankis suteikia galingą vaizdinį apie tai, kiek jūsų projektas atsižvelgia į konfliktinę situaciją; kuo daugiau tiesių linijų, tuo labiau yra atsižvelgiama į konfliktą.

• Atkreipkite dėmesį, kad šis įrankis susitelkia tik į vieną socialinio projekto veiklą, o norint susidaryti visuminį vaizdą, šią procedūrą reikėtų atlikti su visomis veiklomis.

50 iliustracija: Galios laukų analizė

Bendras tikslas: Stiprinti jaunų moterų pabėgėlių pasitikėjimą bendruomene, kad jos galėtų įsitraukti į jas paveikiančių sprendimų priėmimą. Teigiamos galios

Veikla

Neigiamos galios

Elgesys

Moterys pabėgėlės nebijo kalbėti apie šeimoms kylančias ir sveikatos problemas

Yra iškilę kaltinimų iš jaunų moterų pabėgėlių pusės dėl bendruomenės jaunų vyrų priekabiavimo.

Požiūris

Pabėgėlių bendruomenės yra socialiai atsiskyrusios nuo kitų grupių. Požiūris

Jauni bendruomenės nariai yra matomi kaip bendruomenės ateitis. Bendruomenės jauni vyrai ir moterys turi vienodas galimybes įgyti išsilavinimą

Lietuvių kalbos klubas pabėgėlių moterims, kurių amžius nuo 17 iki 70 metų. Savaitinis klubas bendruomenės centre, turinčiame tinkamą įrangą, kurio užsiėmimus veda bendruomenės savanoriai (daugiausia jauni vyrai) bendruomenės centre. Užsiėmimuose, kurie bus smagūs, paremti darbu grupėse ir darbu prie kompiuterių, moterys išmoks skaityti ir rašyti

Pabėgėliai turi geresnį priėjimą prie paslaugų nei bendruomenės jaunimas. Priimanti bendruomenė yra nedraugiška atvykėliams.

Kontekstas

Aktyviai veikianti mokyklos mokinių savivalda.

Aukštas moterų pabėgėlių neraštingumo lygis.

Aktyvi jaunimo veikla bendruomenėje

Pabėgėlių šeimos yra apgyvendintos bendruomenės pakraščiuose. Pabėgėlių šeimose moterys yra laikomos savo kultūros sergėtojomis.

Šis pavyzdys parodo, kad nėra aišku, kaip kai kurie iš teigiamų ir neigiamų galios laukų gali paveikti siūlomą veiklą. Daroma išvada, kad reikia atlikti tyrimą bendruomenėje. Kiek tai susiję su veiklos koregavimu, ji galėtų įtraukti daugiau moterų savanorių į veiklos įgyvendinimą, galbūt pačios pabėgėlių bendruomenės atstovų. Mokymosi turinys, idealiu atveju, turėtų atspindėti pabėgėlių kultūros aspektus. Veikla taip pat turėtų vykti vietoje, kuri yra arčiau pabėgėlių bendruomenės, arba turėtų būti apgalvota, kaip padidinti jų galimybes dalyvauti, galbūt, pavyzdžiui, padengiant jų kelionės išlaidas.

206 I Aktyvūs piliečiai

4.16 metodas Darbas su konfliktais (90 minučių)

Mokymosi rezultatai Pasirengimas ir priemonės • Projektų planavimo ir įgyvendinimo įgūdžiai – problemų identifikavimas ir analizė. • Darbo konfliktinėje situacijoje galimybių nustatymas. • Gebėjimas nustatyti, kaip dalyvavimu pagrįsti procesai, skirti darbui konfliktinėse situacijose, papildo Aktyvių piliečių įgūdžius ir požiūrius (gebėjimas kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas, dalyvavimas ir įtrauktis, pastebėjimas ir įvardijimas bei stiprių klausimų formulavimas).

Fasilitatoriaus medžiaga – konfliktų terminologijos žodynėlis. Konfliktų valdymo mechanizmų spektras. Šaltinis: „ACT aljanso gidas bendruomeninei psichosocialinei paramai“ (angl. ACT Alliance Guide on community-based psychosocial support), http://actalliance.org/ capacity-building/communitybased-psychosocial-training-manual/

Eiga Santrauka Šiuo metodu aptariami būdai dirbti su konfliktinėmis situacijomis, pasitelkiant dalyvavimo principą: derybos, tarpininkavimas ir sutaikymas. Grupės nariai reflektuoja savo patirtis ir susieja jas su įgūdžiais, reikalingais tapti Aktyviu piliečiu.

1. Pristatykite konfliktų valdymo mechanizmų spektrą kaip įrankį, padedantį suprasti įvairius darbo konfliktinėse situacijose būdus. Atkreipkite dėmesį, kad spektras apima įvairius būdus: nuo tokių, kurie yra pagrįsti neaukštu konflikto šalių arba grupių dalyvavimo lygmeniu, iki aukšto įsitraukimo lygmens. Kai naudojami aktyviau įtraukiantys būdai, atsiranda daugiau galimybių konfliktui užbėgti už akių / iškilti pakartotinai, taip pat transformuoti tuos požiūrius, išankstines nuostatas, elgesį, struktūras ir sistemas, kurios nulemia, duoda pradžią ir kursto konfliktą.

51 iliustracija: Konfliktų valdymo mechanizmų spektras Jėgos panaudojimas

Nuosprendis

Konfliktų slopinimas

Arbitražas

Konfliktų suvaldymas

Reaktyvum as

Derybos

Tarpininkavimas

Konfliktų sprendimas

Sutaikymas

Konfliktų prevencija ir transformavimas

Proaktyvumas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 207

2. Pristatykite grupės nariams numatomus mokymosi rezultatus ir paprašykite jų pasidalinti pavyzdžiais apie darbą su konfliktais, kurį jie yra patyrę patys arba prie kurio prisidėjo – pavyzdžiui, bendruomenės dialogas, bendruomenės susitikimai, sutaikymo iniciatyvos, reintegracijos programos. Aptarkite šiuos punktus: –– intervencijos lygmuo (bendruomenės lygmuo, savivaldybės lygmuo, nacionalinis lygmuo); –– refleksijos apie tai, kas buvo įsitraukęs ir kaip (arba kaip procesų lyderiai / fasilitatoriai, arba kaip dalyviai / naudos gavėjai). Pavyzdžiui, ar dalyvavo po lygiai moterų ir vyrų? Ar jie dalyvavo ir kaip lyderiai, ir kaip dalyviai / naudos gavėjai? –– refleksijos apie šio darbo su konfliktu rezultatą; –– egzistuojantys kultūriniai, tradiciniai ir bendruomeniniai mechanizmai, skirti reaguoti į konfliktus ir / arba nesutarimus. 3. Padalinkite grupę į tris mažesnes grupeles ir su kiekviena jų pasidalinkite paprastu derybų, tarpininkavimo arba sutaikymo apibrėžimu. Derybos – tiesioginis dialogas tarp dviejų ar daugiau konflikto šalių, kuriuo siekiama pasiekti bendrą supratimą, rasti sutarimą dėl nuomonių išsiskyrimų, pasiekti kompromisą, derėtis dėl individualaus ar bendro pranašumo, arba susitarti dėl kokių nors veiksmų. Tarpininkavimas – nešališkos trečiosios šalies, neturinčios sprendimo galios, pagalba pasiekiant visoms šalims priimtiną susitarimą. Tarpininkas tai daro struktūruodamas procesą ir bendravimą. Sutaikymas – erdvė susitikimui, kur pasitikėjimas sutiko gailestingumą, o teisingumas ir taika pasibučiavo.

4. Pakvieskite grupę aptarti šiuos tris klausimus: –– ką manote apie šį apibrėžimą? –– kaip pakeistumėte šį apibrėžimą, kad jis geriau atspindėtų jūsų supratimą / patirtis, susijusius su darbu konfliktinėse situacijose? –– kaip šis būdas papildo tuos įgūdžius ir požiūrius, kurie yra reikalingi Aktyviems piliečiams?

Apibendrinimas • Paprašykite kiekvienos grupelės bendroje grupėje trumpai pristatyti savo atsakymus į šiuos klausimus. Pažymėkite, kad šie apibrėžinai gali kisti. Pavyzdžiui, tarpininkavimas gali būti įvairaus pobūdžio ir apimti arba nurodymus, arba pokyčių, padedančių spręsti konfliktą, inicijavimą; tarpininkas gali būti arba iš tos pačios bendruomenės, kultūros, arba ateinantis iš išorės. Jis ar ji gali būti neutralūs arba šališki. • Diskusiją užbaikite aptardami jungtis tarp Aktyvių piliečių požiūrių ir elgesio bei tarpininko apibūdinimo (pritaikyta iš „ACTS aljanso“ medžiagos, angl. ACTS Alliance): –– didelės ausys aktyviam klausymui; –– plačios akys, skirtos skaityti kūno kalbą bei pastebėti ir įvardinti; –– aštrus ir reflektyvus protas, skirtas užduoti stiprius klausimus ir kritiškai vertinti turimas išankstines nuostatas bei išgirsti kitus, o ne save; –– didelė širdis, padedanti įsijausti į kito padėtį, tačiau išlikti neutraliems; –– tvirtos kojos ir stiprios pėdos, kad būtų galima tvirtai remtis į žemę ir savo kūno kalba demonstruoti pasitikėjimą; –– atkreipkite dėmesį, kad šie požiūriai, elgesys ir charakteristikos yra savaip pritaikomos dirbant konfliktinėse situacijose ir siekiant jas spręsti, ir kad jie turėtų atsispindėti tame, kaip Aktyvūs piliečiai planuoja ir įgyvendina socialinius projektus.

208 I Aktyvūs piliečiai

4.17 metodas Suinteresuotųjų šalių žemėlapio sudarymas panaudojant menus (90 minučių)

Mokymosi rezultatai • Skirtingi požiūriai į bendruomenę. • Gebėjimas įvardinti pagrindines bendruomenės suinteresuotąsias grupes. • Sistemų ir sisteminio mąstymo taikymas sprendžiant problemas. • Bendruomenės samprata ir lokalių bei globalių bendruomenių tarpusavio ryšių suvokimas. • Galia ir sprendimų priėmimas bendruomenėje.

Santrauka Šis metodas gali būti naudojamas atskirai arba, jei bus pritaikytas, jį galima naudoti šalia įvairių 3 modulio metodų. Šis variantas kūrybiškai tyrinėja skirtingas suinteresuotąsias šalis, kurios yra susijusios su konkrečia problema arba siekiamu socialiniu pokyčiu. Jis gali būti panaudotas kaip įrankis, padedantis geriau suprasti skirtingas bendruomenes veikiančias įtakas, tikslus, norus ir poreikius vietiniu, nacionaliniu ir globaliu mastu. Pakvieskite dalyvius šio metodo metu stebėti ne tik savo mintis, bet ir bet kokius kitus kylančius potyrius ar nuojautas, kurios gali suteikti įžvalgų apie tyrinėjamas problemas.

Pasirengimas ir priemonės Kėdė, popierius rašymo lentai, rašikliai.

Eiga 1. Patalpos viduryje padėkite tuščią kėdę. Kėdė atstoja pasirinktą vieną problemą bendruomenėje, kurią grupės nariai nustatė ir norėtų tyrinėti toliau – pavyzdžiui, jaunimo nedarbas.

2. Ant popieriaus rašymo lentai lapo sudarykite sąrašą visų suinteresuotųjų šalių, kurios yra susijusios su šia problema. Kas turi jai įtakos? Pavyzdžiui, policija, vietiniai tarybos nariai, jaunimas. Paklauskite grupės narių, kiek įtakingi yra kiekviena iš šių suinteresuotųjų šalių. 3. Kai skirtingos suinteresuotosios šalys bus įvardintos, paprašykite savanorio/-ės, kad įeitų į šią erdvę. Jis/ji atstoja vieną iš suinteresuotųjų šalių ir turėtų elgtis taip, tarsi būtų ta šalis. 4. Savanoris/-ė turėtų galvoti apie tos suinteresuotosios šalies santykį su problema – tuščia kėde. Kuo arčiau kėdės atsistojama, tuo daugiau įtakos, jų nuomone, ši suinteresuotoji šalis gali turėti įvardintai problemai. 5. Paklauskite likusių grupės narių, ar jie sutinka su pasirinkta pozicija. 6. Kai grupė bus patenkinta, užduokite savanoriui/ei keletą klausimų, į kuriuos reikėtų atsakyti išliekant suinteresuotosios šalies „vaidmenyje“: „Kokia jūsų nuomonė apie šią problemą? Kodėl? Kas norėtumėte, kad įvyktų?“ 7. Pakartokite šį procesą, pridėdami daugiau žmonių (suinteresuotųjų šalių) ir paklausdami panašių klausimų. Kai visos suinteresuotosios šalys turės savo „aktorius“, pakvieskite juos priminti, kokia jų nuomonė apie šią konkrečią problemą. 8. Dabar paklauskite suinteresuotųjų šalių, ko joms reikėtų vienoms iš kitų, kad situacija galėtų progresuoti ir keistis. 9. Dalyviai taip pat turėtų būti skatinami užduoti klausimus suinteresuotosioms šalims. Žinoma, tai nėra tikrieji suinteresuotųjų šalių atstovai. Tam, kad išsiaiškintumėte, ką jos iš tikrųjų mano, mums reikia su jomis pasikonsultuoti, ir tai būtų svarbus žingsnis plėtojant socialinį projektą. 10. Taip pat galite plėtoti šį metodą toliau pakviesdami dalyvius atsisėsti į kėdę ir tapti pačia problema bei atsakyti į tai, ką sakė suinteresuotosios šalys.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 209

11. Kai išklausysite skirtingų perspektyvų, klausytojai ir „suinteresuotosios šalys“ turėtų būti paskatinti įvardinti, kas, jų nuomone, galėtų padėti pakeisti aptariamą probleminę situaciją. 12. Dabar dalyviai gali palikti savo kaip suinteresuotųjų šalių vaidmenis. Padalinkite dalyvius į grupeles po keturis ar penkis ir paprašykite jų aptarti galimas strategijas, kaip spręsti šią problemą – jie turėtų susitelkti į tas sritis, kuriose, jų nuomone, Aktyvūs piliečiai gali kažką pakeisti.

Apibendrinimas Šis metodas suteikia galimybę įkūnyti skirtingas bendruomenės dalis, patyrinėti jų motyvaciją, tikslus ir ketinimus, taip pat – pažvelgti į platesnį paveikslą. Kaip šis metodas gali būti panaudojamas apgalvojant pokyčius mūsų bendruomenėse? Ar jis padeda mums pakeisti nuomonę apie tai, kaip vyksta pokyčiai? Šis metodas taip pat gali mums padėti tyrinėti, kaip suinteresuotosios šalys paveikia problemą ir kaip skirtingos šalys yra susijusios tarpusavyje – vienų santykių pakeitimas gali turėti įtakos kitiems. Tai padeda išvengti „mes ir jie“ priešpriešos siekiant pokyčio / progreso.

Kas nutiktų, jei į suinteresuotųjų šalių erdvę įeitų asmuo, kuris vaidina problemos priešingybę? Jei tai būtų situacija, aprašoma pateikiamame pavyzdyje, priešingybė būtų jaunimo įsidarbinimas ar vietovės vystymasis. Kaip tai galėtų paveikti kitas suinteresuotąsias šalis? Kokį kelią jiems gali reikėti nueiti, kad priartėtų prie šio naujo elemento?

210 I Aktyvūs piliečiai

4.18 metodas Socialinio verslo patirtis (10–20 minučių)

Mokymosi rezultatai • Socialinio verslo idėjų suvokimo skatinimas. • Grupės narių suvokimo apie socialinį verslą masto nustatymas. • Pagrindinių socialinio verslo principų išmanymas. • Pasitikėjimas dalyvių patirtimi ir išmanymu.

Santrauka Dalyviai sustoja pasagos formos pusračiu, išsirikiuodami pagal tai, kiek jie žino apie socialinį verslą. Viename pasagos gale stoja dalyviai, kurie nieko nežino apie socialinį verslą, o kitame – tie, kurie žino daug. Tada dalyviai paaiškina, kodėl jie nusprendė atsistoti ten, kur atsistojo, su grupės nariais pasidalindami savo žiniomis apie socialinį verslą. Tai geras būdas vienu metu patikrinti ir tai, kaip dalyviai vertina savo žinias, ir surinkti žinias iš grupės narių.

2. Pakvieskite dalyvius rinktis vietą arčiau vieno pasagos galo, jei jie mano, kad nieko nežino apie socialinį verslą, šiek tiek toliau, jei žino truputį, ir tada toliau ir toliau, jei jaučia, kad žino daugiau. 3. Gali būti naudinga šiek tiek „patirštinti spalvas“ apibūdinant žinojimą, kad padėtumėte grupės nariams įsivertinti, kur atsistoti. Pavyzdžiui, priešingame gale stovintis žmogus gali būti apibūdinamas kaip toks, kuris „žino viską, ką galima žinoti apie socialinį verslą, galbūt vieną ar du tokius verslus yra pradėjęs ir žino, ką tai reiškia atsibudus ryte gyventi socialinio verslininko gyvenimą.“

52 iliustracija: Socialinio verslo pasaga

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1. Paaiškinkite grupės nariams, kad netrukus jūs paprašysite jų atsistoti ir suformuoti pasagos formos pusratį, patiems pasirenkant savo stovėjimo vietą. Gali būti naudinga parodyti arba jums patiems atsistoti į tą erdvę, kurioje turi būti soformuota pasaga. Pastaba: atkreipkite dėmesį, ar jūsų grupėje yra dalyvių, turinčių negalią ar negalinčių išstovėti pernelyg ilgai. Šis metodas gali būti atliekamas į pasagos formą sustatant kėdes ir taip sudarant sąlygas dalyviams pajudėti, tačiau diskusijos metu sėdėti.

Nežino nieko

Žino daug

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 211

4. Pasagos forma yra svarbi, kadangi ji sudaro galimybes tiems, kurie žino nedaug, ir tiems, kurie socialinį verslą išmano gerai, atsistoti šalia, netoli vieni kitų. Tada jie gali diskutuoti ir dalintis žiniomis vieni su kitais. 5. Jei turite laiko, paprašykite kiekvieno dalyvio pasidalinti turimomis žiniomis apie socialinį verslą: –– kas norėtų papasakoti, kodėl stovi ten, kur stovi? –– ką galite papasakoti apie socialinį verslą? –– ar gali kiekvienas asmuo pasidalinti vienu faktu arba įžvalga?

Apibendrinimas Aptarimui gali būti naudingi tokie klausimai: • Ar kas nors patyrė „Aha“ (supratimo, kad žinai daugiau nei manei, atradimo – vert. past.) momentą? Ką mes sužinojome apie socialinį verslą? • Ar kas nors norėtų pakeisti savo vietą po šios užduoties ir jos aptarimo? Pakvieskite dalyvius pereiti į naują vietą, jei jų supratimas apie socialinį verslą pasikeitė. • Kodėl dalyviai pakeitė savo stovėjimo vietas? Kas jiems pasikeitė? • Jei tai tinkama, atkreipkite dalyvių dėmesį į tai, kad jie žinojo daugiau nei manė.

212 I Aktyvūs piliečiai

4.19 metodas Socialinio verslo skalės (20 minučių)

Mokymosi rezultatai • Socialinio verslo idėjų suvokimo skatinimas. • Suvokimas, kad socialinis verslas gali įgyti daugybę formų ir struktūrų, priklausomai nuo savo vertybių ir tikslų. • Gebėjimas pritaikyti mokymosi rezultatus, kad socialinis verslas būtų susietas su vertybėmis ir tikslu.

Santrauka Dalyviai juda iš vienos salės pusės į kitą tarsi skalėje, tyrinėdami, kiek, jų nuomone, socialiniam verslui būdingi vieni ar kiti bruožai. Tai naudingas pratimas, kuris paskatina dalyvius priimti sprendimus ir kartu tyrinėti socialinio verslo sampratą.

Pasirengimas ir priemonės Jokių.

Eiga 1 1. Paaiškinkite, kad socialinis verslas gali turėti daug apibrėžimų. Nėra kokios nors vienos organizacinės struktūros ar teisinio apibrėžimo.

Mes galime tyrinėti socialinio verslo idėją galvodami apie tai, kas, mūsų nuomone, yra jo dėmesio centre. Pateikite pavyzdį: „kaip manote, ar pelnas, ar socialinis poveikis yra socialiniam verslui svarbesnis?“ Jei būtina, paaiškinkite, kad „socialinis poveikis“ yra suprantamas kaip socialiniai pokyčiai, kuriuos padaro organizacija savo veiksmais. 2. Metodui naudokite ilgą tuščią erdvę ir paklauskite grupės narių atsistoti kažkur toje erdvėje priklausomai nuo to, ar jie mano, kad socialiniam verslui yra svarbesnis pelnas, ar socialinis poveikis. Pavyzdžiui, parodykite į vieną sieną ir paprašykite grupės narių atsistoti arčiau tos sienos, jei mano, kad socialiniam verslui svarbiausias pelnas, o arčiau kitos sienos pakvieskite atsistoti tuos, kurie mano, kad socialiniam verslui svarbesnis socialinis poveikis. Pastaba: atkreipkite dėmesį, ar jūsų grupėje yra dalyvių, turinčių negalią ar negalinčių išstovėti pernelyg ilgai. Šis metodas gali būti atliekamas į eilę sustatant kėdes ir taip sudarant sąlygas dalyviams pajudėti, tačiau vėliau, diskusijos metu, sėdėti.

53 iliustracija: Social enterprise scales Pelnas

Individas

Verslas

Socialinis poveikis

Bendruomenė

Labdara

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 213

3. Kol dalyviai stovi (ar, jei reikia, sėdi), paklausinėkite trijų ar keturių dalyvių, kodėl jie pasirinko būtent tą vietą. Atkreipkite dalyvių dėmesį, kad nėra teisingos ar neteisingos vietos, kur atsistoti, kadangi socialiniai verslai gali būti labai skirtingo pobūdžio. Fasilitatoriai turėtų paaiškinti, kad socialiniai verslai yra skirtingi pagal savo struktūrą ir gali apimti nuo tokių verslų, kuriuos valdo individai ar mažos komandos, iki tokių kompanijų, kurios įdarbina didelį žmonių su negalia skaičių, iki plėtros fondų ar kooperatyvų, kurių savininkai ir valdytojai, taip pat naudos gavėjai yra bendruomenės. 4. Pakartokite šį procesą su kiekvienu iš aukščiau pateiktų pavyzdžių.

Apibendrinimas Aptarimui galite panaudoti šiuos klausimus: • Ką mes sužinojome ar supratome apie socialinį verslą? • Kokį vaidmenį atlieka vertybės, kai sprendžiama, kur socialinis verslas turi atsidurti tose įvairiose skalėse, kurias mes ką tik aptarėme? • Ar tai iš tikrųjų yra priešingi vienas kitam dalykai? Ar socialinis verslas gali būti plėtojamas bendruomenės ir vis tiek būti valdomas kaip verslas? Ar socialinį verslą turi valdyti vienas asmuo, norint, kad jis veiktų kaip verslas ? • Kaip manote, kokio pobūdžio socialiniai verslai geriausiai galėtų padėti kovoti su tomis socialinėmis problemomis, kurias jūs norite keisti savo projektais? Kas šioje situacijoje daro įtaką jūsų sprendimui?

214 I Aktyvūs piliečiai

4.20 metodas Ištekliai (30–45 minučių)

Mokymosi rezultatai Eiga • Esminio socialiniam verslui reikalingo įgūdžio pagrindų suvokimas. • Supratimas, kokiu būdu socialinis verslas gali tapti labiau tvarus, užtikrinant skirtingus pajamų šaltinius.

1. Pristatykite šį metodą pasakydami, kad tinkamas išteklių suradimas ir panaudojimas yra pagrindinis socialiniam verslui reikalingas įgūdis. Aptarkite su grupe, ką tai galėtų reikšti. Pavyzdžiui:

• Žinių pritaikymas planuojant socialinį verslą.

–– atrasti galimybes užsidirbti pinigų;

Santrauka

–– panaudoti dar nenaudojamus išteklius;

Ko nors įgyvendinimas tada, kai ištekliai yra riboti, yra pamatinis socialiniam verslui reikalingas įgūdis. Tai susideda iš keleto aspektų: išsiversti su tuo, ką turi, nustatyti, kurie galimai vertingi ištekliai kol kas yra nepanaudoti, motyvuoti suinteresuotąsias šalis ir organizuoti žmones bei lėšas taip, kad pasiektumėte pokytį.

–– paprašyti žmonių, kad jie kažką duotų;

Šis metodas padeda dalyviams pritaikyti pagrindinius principus ir numatyti, iš kur jie gali pasitelkti išteklių ir kaip bėgant laikui jie gali keistis ir tapti tvariais.

Pasirengimas ir priemonės Popierius kiekvienam grupės nariui, būtų naudinga turėti kuo įvairesnių spalvotų flomasterių / pieštukų.

–– rizikuoti ir paimti paskolą. Tam reikia vizijos, ryžto ir labai aiškaus plano, kad būtų galima užtikrinti, kad jūsų socialinis verslas būtų tvarus. 2. Pajamų įvairovė. Šioje metodo dalyje susitelksime į pinigų šaltinius. Paprašykite kiekvieno dalyvio nubrėžti apskritimą. Jie gali dirbti poromis tam, kad sudarytų sąrašą galimų lėšų šaltinių savo verslui – pavyzdžiui: –– paraiškų projektiniam finansavimui gauti teikimas; –– paskolos; –– pirmojo produkto pardavimai; –– antrojo produkto pardavimai. Rašykite kiek įmanoma konkrečiau, o tada savo apskritimus padalinkite kaip skritulinę diagramą į dalis pagal tai, kokią dalį jūsų pajamų, jūsų nuomone, gausite iš skirtingų šaltinių. Šiai užduočiai skirkite 15 minučių, leiskite dalyviams dirbti poromis arba mažomis grupelėmis. Prieš pereidami prie tolimesnio etapo, pakvieskite dalyvius pasidalinti keletu pavyzdžių. Paprašykite grupės narių vieni kitiems suteikti grįžtamojo ryšio, kuris padėtų plėtoti idėjas.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 215

54 iliustracija: Pajamų apskritimas ir laiko juosta

Apibendrinimas Aptarimui galite naudoti šiuos klausimus: • Ar manote, kad tai yra realistiškas ateities vaizdas? • Ar mums geros pajamos reikalingos tam, kad mūsų socialinis verslas plėstųsi, ar tam, kad užtikrintume, jog jis būtų tvarus? • Ar manote, kad jūsų socialinis verslas tvarus? Jei ne, ką dar galime padaryti? Atkreipkite dėmesį į savo reakciją – kaip jūs jaučiatės? • Kokius dar išteklius galime pasitelkti?

€

Laikas 1 metai

2 metai

3 metai

3. Laiko juosta: dalyviams skiriama užduotis – nubraižykti laiko juostą, panašią į parodytą aukščiau. Jie šioje linijoje, panaudodami skirtingas spalvas arba simbolius, turėtų išdėstyti skirtingus pajamų šaltinius, kuriuos nurodė savo skritulinėse diagramose (10–15 minučių). Paprašykite dalyvių apgalvoti ir parodyti, kaip skirtingos pinigų sumos, reikalingos jų socialiniam verslui, keisis bėgant laikui. 4. Peržvelkite pavyzdžius bendrame rate ir paprašykite grupės narių vieni kitiems suteikti grįžtamojo ryšio, kuris padėtų plėtoti idėjas. 5. Informacija iš šio metodo gali būti panaudota plėtojant dalyvių socialinių projektų planus.

216 I Aktyvūs piliečiai

4.21 metodas Koks jūsų vaidmuo? (30 minučių)

Mokymosi rezultatai

55 iliustracija: Venn’o diagrama – vaidmenys

• Suvokimas, kad tam, kad socialinis verslas veiktų, reikalingi žmonės su skirtingais įgūdžiais. • Savo ir komandos narių stiprybių suvokimas, galimų vaidmenų nustatymas ir reikiamų įgyti įgūdžių nustatymas.

Inovatorius

• Pasitikėjimas dalyvių stiprybėmis.

Santrauka Dalyviai tyrinėja savo stiprybes, susijusias su tais įgūdžiais ir savybėmis, kurių reikia užsiimant socialiniu verslu. Suvokimas, kad tam, jog verslas būtų tvarus, jiems reikia įtraukti ir kitus žmones, kurių įgūdžiai papildo turimus, yra svarbus šio metodo rezultatas.

Verslininkas

Administratoriu s

Pasirengimas ir priemonės Popierius rašymo lentai, rašikliai.

Pirmas žingsnis – Mūsų stiprybių atpažinimas 1. Ant didelio lapo (jį galite pakabinti ant sienos arba padėti ant žemės) nubraižykite tris persidengiančius apskritimus, kuriuose užrašyta po vieną vaidmenį – inovatorius / verslininkas / administratorius

2. Paprašykite grupės narių užrašyti savo vardą toje srityje, kurioje jie jaučiasi turintys daugiausia stiprybių. Dalyviai prie lapo prieina po vieną ir patys nusprendžia, kur įrašyti savo vardą; kai jie tai daro, jūs galite jų paprašyti papasakoti apie savo stiprybes. 3. Paaiškinkite grupės nariams, kad mes visi turime stiprybių, kurios tinka vienam ar kitam veidmeniui. Pasak apie socialinį verslą rašančio Jerr‘o Boshee, mes galime turėti gebėjimų kiekviename iš įvardintų vaidmenų, tačiau tikrai gerai galime atlikti ne daugiau nei du (55 iliustracija).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 217

4. Padiskutuokite apie dalyvių stiprybes aptardami šiuos klausimus: –– kaip jautėtės šio proceso metu ir kodėl? –– į kurį vieną ar du vaidmenis susitelktumėte? Kaip šie vaidmenys yra susiję su tuo darbu, kurį jūs dirbate / galėtumėte dirbti socialiniame versle? –– ar norėtumėte, kad jūsų vardas galėtų atsidurti kitoje diagramos srityje? Pakvieskite dalyvius nubrėžti liniją nuo savo vardo iki tos vietos, kurioje jie norėtų atsidurti, ir nupiešti „x“ linijos gale.

Ėjimas gilyn– antras žingsnis – Planavimas tvarumui 5. Paaiškinkite dalyviams, kad tada, kai pradedama ir neturima išteklių, į socialinį verslą įsitraukę žmonės turi gebėti įsitraukti į visas su šiuo verslu susijusias užduotis. Tačiau tam, kad išliktų sveiki, ir tam, kad verslas būtų sėkmingas, ilgai taip tęstis negali. Reikalinga komanda. 6. Nubraižykite apskritimus iš naujo ir panaudokite klausimus, kurie susieja 55 diagramoje nurodytus vaidmenis su pareigybių pavadinimais ar atliekamais darbais (žiūrėkite 56 iliustracijoje pateiktą pavyzdį). 56 iliustracija: Venn’o diagrama – vaidmenys (ėjimas gilyn)

Kas kuria produktą? (dizainas, gamyba)

Kas parduoda produktą? (pardavimai, rinkodara)

Kas prižiūri visas detales? (administravimas, finansų valdymas)

7. Pakvieskite dalyvius pagalvoti apie tai, kuriose iš šių sričių jie sutelktų savo įgūdžius, o kurioms sritims būtų reikalingi kitų žmonių turimi įgūdžiai tam, kad jų socialinis verslas būtų tvarus.

Apibendrinimas Naudingi klausimai aptarimui gali būti šie: • Ar kas nors pakeistų poziciją po viso metodo ir diskusijos? Pakvieskite dalyvius perkelti savo vardą į naują vietą, jei jų supratimas apie socialinį verslą pasikeitė. • Kodėl pakeitėte poziciją? Kas jums pasikeitė? • Ar pažįstate žmonių, kurie galėtų užpildyti likusius vaidmenis? Kaip galėtumėte rasti kitų žmonių ir juos įtraukti, kad sustiprintumėte savo socialinį verslą?

218 I Aktyvūs piliečiai

Fasilitatoriaus refleksija: 4 modulis Kaip jaučiatės pasibaigus 4 moduliui?

Ar jums kilo kokių nors klausimų, kuriuos norėtumėte tyrinėti toliau?

Kokie iššūkiai gali kilti įgyvendinant šį modulį jūsų bendruomenėje?

Kokios galimybės susijusios su šio modulio įgyvendinimu jūsų bendruomenėje?

Asmeninio pobūdžio pastabos

6 skyrius Socialinio vystymosi temos

220 I Aktyvūs piliečiai

Šiame skyriuje tyrinėjame socialinio vystymosi temas, kurios, kaip rodo programos „Aktyvūs piliečiai“ patirtis, aktualios visame pasaulyje. Pateikiame trumpus pagrindinių terminų ir sąvokų apibrėžimus, kartu su jais ir supratimą, kaip programa „Aktyvūs piliečiai“ yra susijusi su šiomis sąvokomis. Šių poskyrių įtraukimas į programos „Aktyvūs piliečiai“ įrankių komplektą nėra privalomas.

6.1 Dėmesio atkreipimas į neįgalumą programoje „Aktyvūs piliečiai“ Progama „Aktyvūs piliečiai“ priima neįgalumą, todėl skiriamas dėmesys tam, kad įgyvendinant programą, jos turinį, partnerystes ir socialinius projektus neįgalieji būtų įtraukti. Tai nereiškia, kad reikia įgyvendinti daugybę veiklų, kurios kažkaip kreipia dėmesį į neįgalumo ar įgalumo problemas, greičiau pati programa turėtų būti įtraukimo modelis. Tikrame gyvenime tai reikalauja, kad visi įsitraukę į kasdienį programos įgyvendinimą (nuo pasaulinio strateginio augimo iki įgyvendinimo vietinėse bendruomenėse) pritaiko šį požiūrį kurdami, planuodami, įgyvendindami ir vertindami programą, atsižvelgdami į visų poreikius ir skatindami kitokį požiūrį. Strateginiu lygmeniu stengiamės užtikrinti, kad kalba, žinutės, mokymosi būdai ir parama programai, kartu su turinio pritaikymu, būtų įtraukūs, kiek tai įmanoma. Regioniniu ar šalies lygmeniu labiau nei laukdami paraiškų dalyvauti programoje iš neįgaliųjų, programos įgyvendintojai gali aktyviai palaikyti santykius su potencialiais partneriais ir stebėti metodų pritaikomumą bei programos poveikį ir naudą kartu su partneriais iš neįgaliųjų organizacijų.

Tikimės, kad rengiant pagrindinius fasilitatorius (ar tai vyktų nacionaliniu, ar tarptautiniu lygmeniu), tie, kurie organizuoja mokymus, atsižvelgs į naujausias rekomendacijas ir pritaikys arba įtrauks naują turinį, kad ugdytų fasilitatorių kompetencijas ir pasitikėjimą savimi. Patys fasilitatoriai mokymosi metu turėtų atkreipti dėmesį, kaip svarbu aktyviai dirbti siekiant įtraukti į programą neįgaliuosius. Jau parengtiems fasilitatoriams tai yra kartu ir galimybė, ir atsakomybė, nes jie turi žengti koja kojon su naujomis ar pagerintomis vadovavimo gairėmis, kaip pritaikyti požiūrį, kad neįgalumas privalo būti integruotas. Dėmesio atkreipimas į neįgalumą nėra tik paprasčiausias tam tikros grupės nediskriminavimas. Tai apibūdina naują ir kitokį mąstymo būdą, kurio pagrindias yra iš anksto apgalvoti sprendimus pritaikant esamą turinį ne tik šalinant kliūtis, bet ir pritaikant jas mokymuisi. Mokymas, mentoriavimas ir jautrumas skirtingiems poreikiams bei įvairių gebėjimų supratimas bei pagarba jiems yra esminiai siekiant programoje tinkamai atsižvelgti į neįgalumą. Progamos „Aktyvūs piliečiai“ lygmeniu egzistuoja galimybės plėtoti socialinius projektus, kurie atsižvelgia į potencialių dalyvių ir naudos gavėjų poreikius. Be to, projektai taip pat gali sudaryti galimybes aktyviai bendradarbiauti su neįgaliųjų organizacijomis, vystyti tam tikrus projektus, kuriuose neįgalieji tampa naudos gavėjais, arba skatinti platesnės bendruomenės mokymąsi bei gersenį suvokimą apie negalią. Taikant efektyvaus įtraukimo būdus svarbu, kad Aktyvūs piliečiai jautriai konsultuotųsi su dalyviais ar naudos gavėjais, vengtų daryti išankstines prielaidas ir pritaikytų požiūrį „nieko apie mus be mūsų”.2

Partnerių lygmeniu tikimės, kad partneriai į tai žvelgs pozityviai ir stengsis, kad galimų paraiškų teikėjų dalyvauti programoje „Aktyvūs piliečiai“ spektras būtų platus.

Požiūris, kad jokia politika ar veikimo būdai negali būti taikomi, jei priimant sprendimus nedalyvauja 2

bent vienas tos politikos arba veikimo būdo paveikiamas žmogus (vert. past.).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 221

6.2 „Aktyvūs pilieičiai“ pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse Programa skatina ilgalaikės taikos stiprinimą ugdydama pagarbą skirtumams, skatindama tinklų kūrimą, kultūriškai jautrių projektų planavimą ir bendradarbiavimu pagrįstą veiklą. Svarbu, kad tie, kurie kuria ir įgyvendina programą, matytų kontekstą ir poreikius iš būsimų dalyvių požiūrio taško ir apsvarstytų savo seminarų turinį, toną, vartojamas sąvokas, kalbėjimo būdą ir grupių sudėtį. Tai ypač svarbu grupėms iš pažeidžiamų ir konfliktų paveiktų bendruomenių. Seminaro programos kūrimas ir įgyvendinimas privalo jautriai į tai atsižvelgti, stengiantis sumažinti esamą įtampą ir stiprinant jų pasitikėjimą savo galiomis. Toliau pateikiamas planas, kaip fasilitatorius dirbdamas su pažeidžiamomis ir konfliktų paveiktomis bendruomenėmis gali naudotis šiuo metodiniu leidiniu, kad sukurtų ir perteiktų programą savo bendruomenei. Čia taip pat pristatomos pagarindinės sąvokos. Viena iš plačiai naudojamų konflikto sąvokų yra, kad tai santykis tarp dviejų ar daugiau grupių, kurios turi arba mano, kad turi nesuderinamus tikslus. Pats konfliktas yra toks gyvenimo faktas, kuris įvairiomis savo formomis apibūdina visus žmonių ir socialinės sąveikos lygmenis nuo namų iki viso pasaulio. Žmonės visame pasaulyje reguliariai, net kasdien, patiria konfliktus įvairiomis formomis ir įvairiose vietose: nuo darbo vietos iki šeimos ar bendruomenės.

Metodinis leidinys Šalia pagrindinių metodų, kurie pažymėti , šis metodinis leidinys suteikia žinias ir įrankius, kurie gali būti daug svarbesni pažeidžiamai ir konfliktų paveiktai bendruomenei. Veikla, kuri yra ypatingai svarbi pažeidžiamai ir konfliktų paveiktai bendruomenei, yra pažymėta . Prašome atsiminti, kad veikla, kuri yra pažymėta , yra pagrindinė ir privalo būti naudojama kiekvienoje programoje.

Toliau pateikiamas planas, kaip galima šį metodinį leidinį pritaikyti vykdant programą pažeidžiamoje ir konfliktų paveiktoje bendruomenėje. Programa „Aktyvūs piliečiai“ pabrėžia tapatybės ir kultūros svarbą vykdant ir įgyvendinant tvarius sprendimus visuose socialinės raidos scenarijuose. Tapatybė yra stipriai susijusi su konfliktu ir kai kurie asmenys, galbūt siekdami sukelti kontraversiją, teigia, kad ji yra konflikto širdis. Konfliktas taip pat yra vienas iš daugelio būdų išreikšti savo tapatybę. Fasilitatoriui reikia apsvarstyti, ar 1 modulyje tinkama dalyvius supažindinti su konflikto sąvoka ir tyrinėti jų suvokimą apie konfliktą. 1 modulyje yra keletas užkoduotų veiklų, kurios padeda tai įgyvendinti. 2 modulyje programa atkreipia dėmesį į tarpkultūrinį dialogą kaip įrankį dalyvauti socialiniame vystymesi, kuris apsaugo bendruomenes nuo nesusipratimų ir konfliktų. 2.5 ir 2.9 metodai yra pagrindiniai ir susieti su konfliktų tema. Klausymasis trečiuoju ir ketvirtuoju lygmenimis skatina dalyvius suprasti, kad tai, kas sakoma, yra sudėtinga, ir sumažina nesusipratimus. „Aš” teiginiai skatina perteikti informaciją apie kitą asmenį arba grupę daug jautriau. Dalyviai taip pat gali suvaidinti dialogą pagal scenarijų, kur konfliktuoja dvi bendruomenės, arba sukurti „forumo teatro“ pasirodymą. 3 modulyje kartu su kitais metodais, skirtais tirti bendruomenes ir braižyti jų žemėlapius, yra pasiūlytas konfliktų žemėlapių braižymas kaip būdas apžvelgti bendruomenę. Planuodami socialinį projektą ir naudodami 4 modulio rekomenduojamus metodus, dalyviai gauna įrankius, kurie savos bendruomenės kontekste jiems padės įvertinti pasirinkto projekto riziką. Svarbus darbo su pažeidžiamomis ir konfliktų paveiktomis bendruomenėmis principas yra tas, kad projektai negali padaryti daugiau žalos negu naudos. Teikiant humanitarinę pagalbą pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse tai dar vadinama „žalos nedarymo” principu.

222 I Aktyvūs piliečiai

Galiausiai nors socialinius projektus planuojančios grupės nėra nukreipiamos į kažkokią konkrečią socialinio vystymosi temą, jos dažnai išvysto projektus, kurie sutelkia dėmesį į sanglaudą bendruomenėje – pavyzdžiui, tarpkultūrinį dialogą (muges ar sporto renginius), socialinius tyrimus apie pažiūras ir taip toliau.

Darbas konfliktinėje situacijoje ar siekiant konflikto sprendimo Šis pasakymas apibūdina, kokį poveikį veikla kartais gali turėti pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms bendruomenėms. Dirbti konfliktinėje situacijoje reiškia veiklą, kuri tyčia arba / ir tiesiogiai nepaveikia konflikto stimulų ar pasekmių. Ji gali būti sukurta taip, kad visiškai atsižvelgtų į kontekstą – pavyzdžiui, anglų kalbos dėstymas šalies viduje perkeltų asmenų stovykloje3 mokyklinio amžiaus vaikams. Dirbti siekiant konflikto sprendimo reiškia veiklą, kuri tiesiogiai atsižvelgia į konflikto priežastis ir pasekmes – pavyzdžiui, išminavimas.

Konflikto apsvarstymas 57 iliustracija (Konflikto apsvarstymas) vaizduoja keturis būdus išnagrinėti konfliktą, kur medis ir jo šaknys naudojamos kaip vaizdinė metafora: šaknys vaizduoja paslėptą įtampą arba konfliktą, o kamienas, šakos ir lapai vaizduoja atvirą konfliktą.

Paslėptas konfliktas yra situacija, kai šalys turi nesuderinamus tikslus, bet neatsako nesuderinamu elgesiu. Čia dėmesys yra skiriamas tam, kad problemos konstruktyviais būdais būtų iškeltos į paviršių tam, kad jas būtų galima efektyviai spręsti. Paviršinis konfliktas įvyksta, kai šalys turi tuos pačius tikslus, bet jų elgesys nesuderinamas. Šis konfliktas nėra giliai įsišaknijęs ir gali kilti iš nesusipratimų ar skirtingų būdų ką nors daryti. Todėl svarbu kurti pasitikėjimą ir supratimą tarp šalių. Joks konflikas nekyla, kai šalių tikslai ir elgesys suderinami. Yra tinkamų sistemų ir priemonių, skirtų apsaugoti ar pakeisti konflikto eigą prieš jam giliai įsišaknijant arba tampant problematišku (žiauriu ar užsitęsusiu). Bendruomenės lygmeniu taiki bendruomenė greičiausiai taiko tinkamus procesus išspręsti konfliktą, dar jam netapus žalingu. Bendruomenės pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose vietovėse yra labiau pažeidžiamos dėl paviršinių ar paslėptų konfliktų, kurie tampa atvirais konfliktais. Šios bendruomenės turi sudėtingą neišspręstų problemų, nesutampančių tikslų / įtakų ir nepatenkintų poreikių rinkinį. Jos taip pat labiau paveikiamos fizinės, socialinės, ekonominės, psichologinės ir aplinkos žalos bei užburto smurtinių konfliktų, skurdo ir socialinės atskirties rato.

Atviras konfliktas įvyksta tada, kai jo šalys turi nesuderinamus tikslus, kuriuos jie parodo per nesuderinamą elgesį. Atviras konfliktas yra matomas, giliai įsišaknijęs ir gali būti iš naujo išgyvenamas bėgant laikui arba netgi keičiantis kartoms. Šis konfliktas turi būti sprendžiamas žiūrint į konflikto priežastis ir poveikį.

Šalies viduje perkeltas asmuo (angl. internally displaced person arba IDP) – žmogus, kuris dėl konflikto ar kitų priežasčių yra priverstas palikti savo 3

gyvenamąją ir keltis į kitą teritoriją savo šalyje (vert. past.).

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 223

57 iliustracija: Konflikto įrėminimas

Suderinamas elgesys

Suderinami tikslai

Nesuderinami tikslai

Konflikto nėra

Paslėptas (latentinis) konfliktas

Paviršinis konfliktas

Atviras konfliktas

Nesuderinamas elgesys

Elgesys

Tikslai

Konflikto, smurto ir taikos supratimas Konfliktas tampa smurtiniu, kai jo šalys jau nebegali siekti tikslų taikiai. Taip gali atsitikti, kai individas arba grupė negali pasiekti visų savo tikslų ir nusprendžia, kad vienintelis kelias pagerinti situaciją yra žmonių žalojimas ir nuosavybės niokojimas. 58 iliustracija (ABC trikampis) yra pritaikytas iš Galtung’o konfliktų trikampio; tai principų sistema, kuri leidžia suprasti dinamiką, galinčią konfliktą paversti smurtiniu. Jis taip pat padeda suprasti, kad taika yra daugiau nei žiaurumo nebuvimas. Aktyvių piliečių mokymosi kelionėje yra paralelių su tapatybės ir kultūros elementais, nes ABC trikampis apsvarsto matomus ir paslėptus smurto pasireiškimus.

Taika – tai daugiau nei karo nebuvimas.

ABC trikampis vaizduoja tarpusavio priklausomybę tarp matomo ir paslėpto smurto. Ši sistema taip pat vaizduoja, kad norint savo veikla stiprinti taiką, požiūriai ir kontekstinis pagrindas taip pat turi būti keičiami. Įgyvendinant programą „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendinimas pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse, problemos ir socialinių projektų tikslai gali būti formuluojami atsižvelgiant į tai, kaip jie paveikia žmonių pažiūras, elgesį ir kontekstą. Vienas iš būdų suprasti taiką yra sutelkti dėmesį į požiūrius ir kontekstą, taip pat į matomą elgesį. Šiuo būdu teigiamos taikos apibrėžimas gali būti toks, kuris pateikiamas toliau. Taika – tai: „kai žmonės numato konfliktų pasekmes ir juos transformuoja be smurto bei dalyvauja įtraukiuose socialinių pokyčių procesuose, kurie pagerina gyvenimo kokybę. Jie tai daro nekeldami pavojaus galimybei, kad tokia veikla vyktų ir ateityje arba kad tai darytų ir kiti asmenys. Tai tarpusavio priklausomybe pagrįstos, teigiamos taikos suvokimas” (nevyriausybinė organizacija „Tarptautinis pavojaus signalas” (angl. International Alert)).

224 I Aktyvūs piliečiai 58 iliustracija: ABC trikampis

B – elgesys Bauginimai, riaušės, mušimai, seksualinis smurtas, kankinimai, žmonių dingimai

Smurtinio elgesio sumažinimas = „negatyvi taika“ Matomas smurtas Požiūrio pokyčiai plius konteksto pokyčiai plius smurtinio elgesio sumažinimas = „pozityvi taika“

Paslėptas smurtas

A – požiūris Smurtinių požiūrių, jausmų ir vertybių, kultivuojamų kitų asmenų atžvilgiu, šaltiniai – pvz., neapykanta, baimė, rasizmas, seksizmas, religinis nepakantumas

Lytis pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse Moterų, vyrų, mergaičių ir berniukų vaidmenys pažeidžiamose ir konfliktų paveiktose bendruomenėse yra linkę skirtis. Pavyzdžiui, konfliktinėse situacijose, kurios yra smurtinės, tiek prieš moteris, tiek prieš vyrus gali būti smurtaujama, bet vyrai yra pagrindiniai ginkluoto žiaurumo taikiniai, kai tuo tarpu moterys dažniausiai paveikiamos smurto, kuris remiasi lytimi, tuo, kad reikia palikti savo namus, ir socialine diskriminacija. Skatinant ir palaikant konfliktą ir moterys ir vyrai gali būti aktyvūs dalyviai, bet moterys dažnai prisideda prie dialogo sprendžiant konfliktus ir derybų. Neramumai ir pažeidžiamumas, sukelti konflikto, gali suteikti naujų galimybių keičiant lyčių santykius ir skatinant ramesnes, labiau klestinčias ir teisingesnes bendruomenes. Visgi šios galimybės dažnai ignoruojamos tų, kurie daro sprendimus vietiniu ir valstybiniu lygmeniu, nes lyčių lygybė nėra matoma kaip prioritenė problema.

Pavyzdžiui, dešimt metų trukęs konfliktas Nepale atnešė daug moterų vaidmens pokyčių visuomenėje: jos tapo aktyvesnės už namų ribų, metė iššūkius saugumo pajėgoms ir įtvirtino savo kaip piliečių teises. Bet pasibaigus konfliktui daug institucijų moterų balsus toliau stūmė į antrą planą stiprindamos nelygius lyčių santykius, egzistavusius prieš konfliktą. Tokiuose kontekstuose svarbu paklausti, kaip stengiantis plėtoti pilietiškumą galima atsižvelgti į skirtingus moterų ir vyrų poreikius ir patirtis, įtraukiant tuos žmones, kurie yra skirtingos socialinės ir etninės kilmės. Ugdant moterų gebėjimus taip, kad jos turėtų visiškai vienodas galimybes, yra svarbus aspektas tam, kad įsitikintume, jog jų balsai išgirsti.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 225

6.3 Aktyvūs piliečiai – menų integravimas Įvadas

„Persiimti kultūra nepakanka, reikia ją kurti. Džiaugtis menais nepakanka, reikia būti menininku. Būti piliečiu nereiškia gyventi visuomenėje, bet ją perkeisti. Aukštai iškelta galva, kojomis tvirtai remiantis į žemę, o rankomis imantis darbo.” Augusto Boal’as, iš „Vaidinti Boal’ą” (angl. Playing Boal) DVD, išleistas Engiamųjų teatro centro Rio de Žaneire (angl. CTO Rio) Nuo protestų Egipte ir žaizdų gijimo po konflikto atsigaunančioje Šri Lankoje iki pragyvenimo šaltinių Indijoje menas prisideda prie mūsų bendruomenių vystymosi daugybe skirtingų būdų.

Kuo menai susiję su programa „Aktyvūs piliečiai“? Menais grįsto požiūrio pasirinkimas įgyvendinant Aktyvių piliečių mokymosi kelionę suteikia galimybes: • Įtraukti pojūčius, kad įtvirtintume mokymąsi ir paskatintume Aktyvius piliečius tyrinėti, jausti ir įkūnyti mokymosi kelionę; • Pagerinti Aktyvių piliečių gebėjimą būti kūrybingais ir kitaip galvoti apie save pačius, kitus, problemą arba bendruomenę; • Įgalinti kultūras ir bendruomenes išsireikšti ir dalintis, mokytis bei bendradarbiauti vieni su kitais; • Sukurti saugesnę erdvę rizikuoti ir tyrinėti sudėtingas problemas bendruomenėse; • Pagerinti suvokimą, kaip menai prisideda prie asmeninės ir bendruomenių gerovės bei raidos; • Suteikti organizacijoms, kurios turi gebėjimų ir patirties meno srityje, įrankius ir metodologijas tam, kad jos galėtų panaudoti menus kurdamos pasitikėjimą ir socialinę lyderystę bendruomenėje.

• Padidinti programos „Aktyvūs piliečiai“ prieinamumą ir matomumą a) pasitelkiant vietovėje vyraujančius menų kūrimo įpročius, siekiant išnaudoti vaizduotę ir įkvėpti bendruomenes veikti, b) skatinant pagrindinių programos „Aktyvūs piliečiai“ sąvokų tyrinėjimą per menus – nesiremiant vien teorinėmis diskusijomis arba kalba. Visame šiame metodiniame leidinyje susitelkimu į menus stengiamasi suteikti fasilitatoriams įrankius ir technikas, kurios skatintų jų pačių ir aplink juos esančių bendruomenių kūrybingumą. Fasilitatoriai yra drąsinami atsiremti į vietinius menus ir kultūrą, statyti ant to, kas jau vyksta, ir pripažinti, kad kiekvienas yra kūrybingas ir visi turi pasakojimų, kuriais gali pasidalinti. Kai kuriems nauji ir pritaikyti metodai meno įrankių rinkinyje gali atrodyti kaip paprasti seminaro metodai, o ne „menas”. Taip yra dėl to, kad žvelgiant vienu lygmeniu jie tokie yra. Šis metodinis leidinys nuo pat pradžios apima veiklas, kurios naudoja aktyviu dalyvavimu, o dažnai ir menais grįstas veiklas, kad pasiektų programos mokymosi tikslus. Visgi šiuo meniniam turiniui skirtu priedu siekiama sudaryti naujas įdomias galimybes: 1. Naujų menais grįstų veiklų, kurios tiek pasiekia mokymosi tikslus, tiek ir skatina dalyvių ir fasilitatorių kūrybiškumą ir saviraišką, atsiradimui. Šis kūrybingumas ir saviraiška gali padėti ugdyti pasitikėjimą savimi, įkvėpti geresnių minčių, pagerinti bendravimą ir emocinį gebėjimą susitapatinti su

226 I Aktyvūs piliečiai

kitais. Pavyzdžiui, paimkime metodą „Galios kėdės”. Šis metodas kūrybingai tyrinėja galios idėją ir kaip ji gali būti matoma iš skirtingų požiūrio taškų. Jis padeda pamatyti, kaip mes siejame save su egzistuojančiomis galios struktūromis, ir paskatina pokalbį, kur slypi galia mūsų vietinėse ir pasaulinėse bendruomenėse. Dalyviai taip pat gali visa tai ištyrinėti per metodą, kuriam tereikia tuščioje erdvėje pastatyti keletą kėdžių! Metodui besibaigiant jie pakviečiami įeiti į erdvę, ir taip jie tiesiogine to žodžio prasme atsiduria savo mokymosi patirties centre. Tokiu būdu dalyviai jaučiasi galį aktyviai tyrinėti (ir žaisti) su gana gilia ir sudėtinga problema. 2. Ne seminarais grįsta eiga: šis menų pasitelkimo būdas yra kvietimas patyrinėti skirtingus metodus perteikti mokymosi kelionę – būdus, kurie nesikliauja rašymo lentai skirtu popieriumi, lipniais lapeliais ar seminaro erdve. Kai bendradarbiaujančios organizacijos ir fasilitatoriai yra patyrę meno specialistai, jie skatinami dirbti su Britų taryba ir tyrinėti alternatyvas. Pavyzdžiui, grupė gali pasiekti visus tikslus kurdama teatro pastatymą, muziką, šokį ar filmą. Tam, kad tai įvyktų, meno kūrimo procesas turi būti pritaikytas taip, kad aiškiai atspindėtų Aktyvių piliečių mokymosi kelionę. Dalyviai pradėtų mąstydami apie save, kurdami savęs suvokimą ir pasitikėjimą savimo prieš pradėdami tirti savo santykį su kitais ir ugdydami dialogo kūrimo įgūdžius. Kelionė įvyktų kaip meno kūrimo proceso dalis. Naujų keliavimo mokymosi kelione būdų galimybės yra begalinės. Teisingai susiplanavus ir turint tinkamą pagalbą, atsiranda didelis potencialas paremti menų organizacijas, kad jos kurtų prasmingą ir ilgalaikį pokytį bendruomenėse.

Ką programos „Aktyvūs piliečiai“ kontekste suvokiame kaip meną? Kai esame maži, mes žaidžiame ir pasakojame pasakojimus, kurie mums padeda tyrinėti ir suprasti supantį pasaulį. Kai užaugame ir mums pasakoma, kad žaidimai yra vaikams, arba tada, kai mums kažkas nesiseka, kyla pavojus, kad nustosime kurti. Pradedame abejoti savimi ir draudžiame sau veiksmus, galime pradėti mąstyti, kad „menas yra skirtas tik meninkams”. Visgi visi esame meniški: kai gaminame maistą su tėvais ar šokame su senais draugais. Kai sąmoningai suprantame savo kūrybingumą, ar tai būtų virtuvėje, ar sode, ar šokių aikštelėje ar dainuojant duše, – jis tampa meniškas. Menų panaudojimas įgyvendinant programą „Aktyvūs piliečiai“ sukuria saugią erdvę tyrinėti ir rizikuoti. Per kūrybingumą ir menus pradedame matyti save ir supantį pasaulį skirtingai ir galime pradėti įsivaizduoti naują kryptį saugiai įžengdami į tai, kas nežinoma. Tai, kaip bandome apibrėžti „menus” ir kas turi priėjimą prie jų, yra įdomi sritis, kurią galime patyrinėti meno ir vystymosi kontekste. Pavyzdžiui, Brazilijoje menai ir kūrybingumas yra visur: šokiai, karnavalas ir dainavimas yra šalies širdies dūžiai. Vis dėlto yra stipri perskyra tarp to ir tarp meno, kuriamo profesionaliam naudojimui. Devyniasdešimt penki procentai Brazilijos žmonių niekada nėra buvę teatre, 93 procentai niekada nėra buvę meno parodoje, bet Braziliją retai suvokiame kaip šalį, kuri nekuria meno. Šis metodinis leidinys nebando apibrėžti, kas yra menas, nes visame pasaulyje tai gali būti interpretuojama begale būdų. Jis labiau stengiasi uždegti žalią šviesą tiek asmenims, tiek organizacijoms ir juos paskatinti mąstyti netradiciškai.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 227

Kam skirta ši menų tema? Menu paremtos veiklos iš šio metodinio leidinio gali būti fasilitatorių naudojamos su įvairiomis ir skirtingos patirties turinčių dalyvių grupėmis. Apačioje pateikiamos dvi strategijos, kaip įgyvendinti menu paremtą Aktyvių piliečių ugdymo programą: 1. Su menais nesusijęs partneris, dirbantis su dalyviais iš bendruomenės, kuri turi labai mažai patirties menų srityje. Partneriai pasirenka menais grįstas seminarų veiklas iš metodinio leidinio, integruoja jas į seminarais grįstą mokymosi kelionės perteikimą. Tokios veiklos rezultatai gali būti arba menais nesiremiantys socialiniai projektai, arba socialiniai projektai, kurie bando jais remtis, kur dėmesys kreipiamas į menus, keičiančius visuomenę ir skatinančius bendruomenės gerovę. Mažai tikėtina, kad socialiniai projektai apims aukštos meninės kokybės užsiėmimus. 2. Su menais susijusi organizacija partnerė, dirbanti arba su dalyviais iš bendruomenės arba vietiniais meninikais. Partneris naudoja metodus iš savo paties meninės praktikos, jungdamas juos su „Aktyvių piliečių“ metodais. Šis būdas remiasi partnerio organizaciniais gebėjimais ir patirtimis, kaip tyrinėti ir pateikti mokymosi kelionę ugdant dalyvių įgūdžius ir tam tikros meno formos suvokimą. Šiuo atveju partneris gali nuspręsti atsisakyti seminarais grįsto darbo ir pritaikyti tokias veiklos formas, kurios paskatina naujų meno kūrinių kūrimą. Šis būdas greičiausiai sukurs aukštesnės kokybės menais grįstus socialinės veiklos projektus (menas su socialiniu tikslu), nors vis dar išlieka ne menais grįstų socialinės veiklos projektų galimybė, jeigu to labiau nori partneriai ir dalyviai.

Su kokiais dalyviais ir bendruomenėmis galėtume dirbti? Šis būdas turėtų gerai veikti su įvairiomis auditorijomis ir įvairiose aplinkose. Veikla žmonėms gali būti nauja, ji turėtų būti padaryta kuo labiau prieinama. Menais grįsta veikla gerai veikia su: • jaunais žmonėmis arba bendruomenėse, kurios mažiau pasikliauja skaitymu ir rašymu; • bendruomenėmis, kurios jaučiasi įstrigusios. Kūrybiniai metodai gali paskatinti atrasti naujus būdus daryti ir mąstyti; • grupėmis ir bendruomenėmis, esančiomis visuomenės pakraščiuose, kurios gali turėti mažiau pasitikėjimo savimi. Pavyzdžiui, jos gali apimti kalinius, pabėgėlius ar smurto aukas; • menininkais, kurie gali veikti kaip socialiniai lyderiai, arba su bendruomenės nariais, kurie turi energijos ir entuziazmo, bet neturi jokio formalaus išsilavinimo menų srityje; • bendruomenėmis, kurioms sunkiai sekasi plėtoti dialogą. Menai gali tapti efektyviu būdu išreikšti arba tyrinėti sudėtingas problemas; • sprendimus priimančiaisiais ir pagrindinę įtaką turinčiaisiais, kad perteiktų jų pasirinkimų ir sprendimų žmogiškąsias pasekmes ir jausminį poveikį. Tyrinėjant mokymosi rezultatus per bendradarbiavimu pagrįstą, meninį ir reflektyvų procesą, dalyviai būna daug kūrybingesni, drąsesni ir galiausiai labiau įsitraukę į juos supantį pasaulį. Per kai kurias meno veiklas pradedame mąstyti apie auditoriją ir mus supančius pasakojimus. Kokios yra auditorijos mūsų pačių bendruomenėse? Kokie yra pasakojimai, kuriais norime dalintis su jais, ir klausimai, kuriuos norime užduoti? Kaip galime naudoti menus, kad stipriau suartėtume su žmonėmis iš įvairių bendruomenių?

228 I Aktyvūs piliečiai

Ar iš to kilsiantis socialinis projektas naudoja menus ar ne, menais grįstas socialinės veiklos procesas suteikia žmonėms pasitikėjimo savimi ir aiškumo, kad reikia išjudėti ir pasistengti, kad jų balsai būtų išgirsti. Procesas turėtų dalyviams leisti geriau suprasti, kaip mes veikiame kaip žmogiškos būtybės, ugdyti empatiją ir leisti mums kūrybingai tyrinėti santykių ir mus supančių sistemų dinamiką – tarpasmeninę, bendruomeninę ir pasaulinę. Visa tai padidina socialinio pokyčio bendruomenėse potencialą ir gali įkvėpti kitus bendruomenės narius. Tai užkrečiama – gebėjimai ir potyriai, išugdyti saugioje seminarų erdvėje, gali būti pritaikyti daug platesniame kontekste ir prisidėti prie socialinio pokyčio.

Fasilitatoriai Nors ir vertiname profesionalių menininkų patirtį, šis metodinio leidinio priedas atsisako mąstymo, kad menu grįstos iniciatyvos gali būti įgyvendinamos tik profesionalių menininkų. Šie papildomi metodai ir technikos sukurtos tam, kad būtų naudojamos fasilitatorių, kurie nebūtinai turi meninį išsilavinimą. Čia reikalingi gebėjimai fasilituoti, o ne pati meno forma. Tikimės, kad šis metodinis leidinys įgalint fasilitatorius rizikuoti ir išbandyti savo pačių kūrybingumą tam, kad paskatintų dalyvius daryti tą patį. Išeidami iš mokymų salės ir nueidami nuo lentos su popieriaus lapais, fasilitatoriai turi stengtis sukurti saugias erdves, kuriose dalyviai turėtų jaustis galintys kontroliuoti kūrybinį procesą ir savo pačių mokymąsi. Čia rasite [įdėkite nuorodą čia] konkrečių idėjų, kaip fasilituoti į menus orientuotą ugdymą eigą. Taip pat žiūrėkite skyrių, skirtą lyčių lygybės temai. Profesionalūs menininkai yra skatinami apmąstyti ir pasitelkti savo pačių gebėjimus ir kūrybingumą supaprastinant mokymosi kelionę, statant ant to, ką jie jau turi gero. Jeigu tave traukia maisto gaminimas, gal tu tai galėtum panaudoti kaip paskatinimą patyrinėti tapatybę ir kultūrą? Jeigu turi pokštininko įgūdžių, ar gali juos naudoti, kad padėtum patyrinėti bendravimą ir kūno kalbą? Esi kviečiamas iš naujo atkurti procesą, per kurį vyksta mokymosi kelionė. Jeigu dirbate su organizacija partnere, kuri naudoja menus,

ar jūs galėtumėte pasiekti programos mokymosi tikslus kitu būdu nei jie; sukurdami spektaklį ir atlikdami jį bendruomenėje? Arba naudodami fotografiją ir sukudami parodą, kuri sutelkia bendruomenę dirbti kartu, kaip socialinio projekto dalį? Kokių medžiagų jums reikia, kad tai įgyvendintumėte? Daugumai veiklų, kurios čia aprašomos, užtenka ir turimų išteklių, ypač – dalyvių fizinio įsitraukimo. Jeigu turite daugiau išteklių, jauskitės laisvai ir jais naudokitės. Naudodami su menu susijusį turinį, turime pripažinti, kad jis dažnai daug pareikalauja iš dalyvių ir juos išveda iš komforto zonos. Kai dirbame su kūrybingumu ir abstraktesniu turiniu, taip pat dirbame su pažeidžiamumu ir dėl to mums reikia įsitikinti, kad dalyviams sukūrėme saugią erdvę. Štai praktiniai žingsniai, kurių galime imtis, kad sukurtume tinkamą atmosferą: apšilimas, išjudinantys žaidimai, išėjimo iš vaidmens žaidimai, registravimasis ir išsiregistavimas – daugiau informacijos ieškokite leidinyje „Meninio turinio perteikimas: skaitmeninis metodų rinkinys” (angl. Approaches to delivering the arts content, digital toolkit).

Kaip jūs tai galite panaudoti? Žemiau tyrinėjame, kaip menai yra pritaikomi kiekvienam iš šių modulių.

1 modulis – tapatybė ir kultūra Per meną galime ištyrinėti, kaip kuriame ir formuojame asmenines ir socialines tapatybes. Kai jiems suteikiama galia kurti meną, dalyviai gali mesti iššūkį esantiems įsivaizdavimams, iš naujo apibrėždami savo tapatybes ir tapatybę kultūros, kuri juos supa. Rašydami pasakojimą, dainuodami dainą, tapydami paveikslą ar kažką vaidindami, galime pradėti suprasti, kad turime galią kurti savo gyvenimą.

2 modulis – tarpkultūrinis dialogas Menas leidžia mums dalintis ir mokytis vienam iš kito naudojant skirtingas bendravimo formas, kurios pasitelkia daugybę pojūčių, nepasikliaunant tik kalba, kuri mums bendra.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 229

Muzika, šokis, vaizduojamieji menai, maisto gaminimas, teatras gali padėti mums išreikšti mintis ir tyrinėti jausmus instinktyviu būdu. Menas ir kūrybingumas taip pat paskatina skirtumų tyrinėjimą. Pavyzdžiui, jeigu tu ir aš kartu žiūrėtume į stalą, (greičiausiai) sutiktume, kad abu matome stalą. Tuo tarpu stebėdami abstraktų paveikslą arba šokį, esame kviečiami tai matyti ir įvertinti skirtingais būdais ir nekelti tikslo apibrėžti vieną jo reikšmę.

3 modulis – vietinės ir globalios bendruomenės Vietinių ir globalių bendruomenių tyrinėjimas per menus leidžia mums pasidalinti tuo, kuo didžiuojamės, ir geriau suprasti kai kurias problemas ir iššūkius, su kuriais susiduriame. Menas gali mums padėti sukurti naujų idėjų ir naujų būdų mąstyti, jis atspindi, kas esame ir iš kur ateiname. Jeigu prie kai kurių problemų bendruomenėse prisiartinsime su kūrybingumo ir bendruomeniškumo dvasia, būsime tinkamoje padėtyje tam, kad įvardintume vietas, kur galime pradėti kurti teigiamą pokytį.

4 modulis – socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas Kai projektų tema jau išdiskutuota, menai gali būti naudojami kaip pagrindas vystyti menu grįstą socialinę veiklą. Atitraukdamas nuo popieriuje surašytų veiksmų planų ir strategijų, šis modulis siūlo naudoti patirtinius metodus ir sudaro galimybes grupės nariams kurti savo idėjas socialinei veiklai tam, kad jie žinotų, kas bus pasiekta, ir didžiuotųsi pačiu procesu. Galime naudoti menus ir kūrybinį procesą, kad patikrintume savo idėjas saugioje seminarų erdvėje.

6.4 „Aktyvūs piliečiai“ ir socialinis verslas Visame pasaulyje socialinis verslas yra priimtinas kaip efektyvus ir tvarus būdas spręsti socialines bei aplinkosaugos problemas. Fasilitatoriai, įgyvendindami „Aktyvių piliečių“ programą, socialinį verslą gali integruoti kaip temą ir tokiu būdu įgalinti bendruomenės narius tyrinėti verslu grįstus socialinių poreikių sprendimus. Tikimasi, kad socialinio verslo turinys bus pagrįstas jau įvardintais programos „Aktyvūs piliečiai“ mokymosi rezultatais, suteiksiančiais dalyviams naują būdą žiūrėti į problemas, kaip spręstinas naudojant socialinį verslą. Tikimasi, kad tai veiks kaip pagrindas, leisiantis išugdyti tam reikalingą mąstymą ir pradinius gebėjimus socialiniam verslui. Ji nesuteikia tikslios informacijos apie teisines struktūras ar finansinius modelius. Jos tikslas yra padėti dalyviams apsvarstyti socialinio verslo idėją, ir įgalinti įvardinti paramą ir patarimus, kurių jiems gali prireikti vėliau. Daugelyje šalių socialinis verslas yra ganėtinai naujas dalykas, kitose jis tapęs nusistovėjusia ir svarbia ekonomikos dalimi. Socialiniu verslu grįsta veikla yra ypač efektyvi bendruomenėse, kur prieiti prie išteklių yra sudėtinga. Ši įžanga suteikia pagrindinių sąvokų apžvalgą, taip pat leidžia integruoti socialinį verslą kaip temą įgyvendinant programą.

Kas yra socialinis verslas? Greita paieška internete atskleidžia daugiau kaip 50 įmanomų sąvokos „socialinis verslas” apibrėžimų. Programa „Aktyvūs piliečiai“ kviečia tyrinėti savo bendruomenei tinkamiausią apibrėžimą. Šiame metodiniame leidinyje socialinis verslas papračiausiai apibrėžiamas kaip „verslo strategijų naudojimas, kai atsižvelgiame į socialines ir aplinkosaugos problemas”.

230 I Aktyvūs piliečiai

Nuo „socialinių verslų“, vadovaujamų asmens ar mažos komandos, iki „socialinių kompanijų“, įdarbinančių didelį skaičių žmonių su negalia, „vystymosi fondų“ ar „kooperatyvų“, priklausančių bendruomenei ir jos valdomų, socialinis verslas siūlo platų įvairių požiūrių spektrą.

• pelnas ir turtas lieka versle ir yra iš naujo investuojamas, kad sustiprintų socialinio poveikio siekį.

Ši sąvoka vis dėlto plačiai vartojama bendruomenės aktyvistų, verslininkų, pelno nesiekiančių organizacijų ir politikų kaip paprastas apibrėžimas, reiškiantis organizaciją, prekiaujančią dėl socialinės naudos. Bendri principai dažniausiai paremia šį pasauliną judėjimą. Socialiniai verslai išskirtiniai tuo, kad: • kelia socialinio, aplinkos apsaugos ir / arba kultūrinio poveikio tikslus;

• siekia įgauti finansinį tvarumą ir nepriklausomybę

„Žmonės, pelnas, planeta” kaip antraštė yra susijusi su darnaus vystymosi judėjimu. Ji dažnai apibūdinama kaip socialinio verslo „triguba žemiausia riba”, kuri skiriasi nuo vien pelnu varomos finansinės privataus verslo žemiausios ribos. Neseniai buvo atkreiptas dėmesys į tai, kaip galima suderinti socialines, aplinkos apsaugos ir kultūrines problemas su socialiniam verslui svarbiomis finansinėmis ir prekybinėmis veiklomis. Socialinės, aplinkos apsaugos ir kultūrinės problemos daro įtaką tam, kaip vykdoma prekyba, taip pat tam, kokį poveikį jos galiausiai sukuria. Todėl galėtų būti naudingas naujas „trigubos žemiausios ribos” supratimas. Žiūrėkite žemiau esančią 59 iliustraciją.

per prekybos vykdymą; 59 iliustracija: Nauja triguba žemiausia riba, šaltinis: Alan’as Kay’us, 2012

Poveikis aplinkai

Ekonominė veikla

Tvarios Socialinis poveikis

bendruomenės

Kultūrinis poveikis

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 231

Prekyba taip pat suvokiama įvairiai, nes kai kurie socialiniai verslai gyvena iš paslaugų sutarčių su valstybe, kai tuo tarpu kiti yra orientuoti į rinką. Beveik visi turi bent kelis skirtingus pajamų šaltinius, ir nė viena kombinacija nėra „gerensnė“ už kitą. Tam, kad būtų tvarus, svarbiausia yra užtikrinti, kad socialinis verslas nepriklausytų nuo vieno pajamų šaltinio. Jis taip pat turi duoti papildomas pajamas, kurios viršytų jo vykdomos socialinės misijos išlaidas. Programa padės Aktyviems piliečiams patiems apsvartyti šiuos sprendimus.

Socialinis verslas įgalina bendruomenės narius pritaikyti verslo sprendimus socialiniams poreikiams. Socialinio verslo integravimas į Aktyvių piliečių mokymosi kelionę Fasilitatoriai, kurie nori integruoti socialinį verslą, gali tam naudoti du pagrindinius būdus. Jie gali pasirinkti, ar nori nagrinėti jį kiekviename modulyje, ar pristatyti jį tik kaip 4 modulio (Socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas) dalį. Pavyzdinės darbotvarkės pateikiamos 2 skyriaus „Seminaro vedimas“ 6 ir 7 lentelėse. Integruodami socialinį verslą į mokymosi kelionę ir kiekvieną veiklą, fasilitatoriai turėtų galvoti apie tai, kam programa skiria ypatingą dėmesį, ir susitelkti į mokymosi kelionę, o į socialinį verslą turi būti žiūrima kaip į priedą prie jos. Šio metodinio leidinio turinys sudaro galimybes Aktyviems piliečiams išugdyti šiuos gebėjimus, žinias ir požiūrius kaip mokymosi kelionės dalį: • žinias apie socialinį verslą > atitinkančias dalyvių kontekstą; • savybes, reikalingas socialinio verslo lyderystei > pasitikėjimą ir aiškų prasmės jausmą; • įgūdžius pradėti kurti socialinį verslą > vystyti produktus, įvardinti rinkas ir įsteigti organizaciją.

Žemiau pateiktas planas, kaip socialinis verslas gali būti ištyrinėtas per kiekvieną iš modulių. Dalyvaudami kiekvienam modulyje, Aktyvūs piliečiai:

Įvadas į programą „Akyvūs piliečiai“ • išugdys geresnį sąvokos „socialinis verslas” prasmės suvokimą; • įvertins bendruomenės turimas žinias apie socialinį verslą; • supras, kaip socialinis verslas gali paremti „Aktyvių piliečių“ viziją;

1 modulis – aš: tapatybė ir kultūra • supras, kaip auga socialinio verslo sprendimų sėkmės galimybės, jeigu jis aktyviai reaguoja ir pažįsta egzistuojančias tapatybes ir kultūras; • plėtos motyvaciją ir pasitikėjimą savimi įgyvendinant socialinį verslą;

2 modulis – aš ir tu: tarpkultūrinis dialogas • supras galimus socialinio verslininko bruožus; • išsiugdys įgūdžius žvelgti į problemas naudojant skirtingus požiūrio taškus, tarp jų – ir socialinio verslo požiūrio tašką;

3 modulis – mes: vietinės ir globalios bendruomenės • ugdys gebėjimą nustatyti bendruomenės turimus išteklius; • ugdys gebėjimą ištirti rinką;

4 modulis – socialinio projekto planavimas ir įgyvendinimas • ugdys gebėjimą įvertinti, ar prekyba atitrauktų dėmesį nuo socialinio projekto tikslo, ar būtų efektyvus būdas jį pasiekti; • ugdys įgūdžius kurti socialinio verslo projektą, atsižvelgiant į rinkas ir veiksmingai planuojant finansus.

232 I Aktyvūs piliečiai

Verslo vizija, ryžtas ir troškimas pakeisti pasaulį į geresnį yra būtini pradžios taškai pradedant socialinį verslą. Tokie yra ir įrankiai, padedantys įvertinti rinkos galimybes, riziką ir praktinius įgyvendinimo aspektus. Apsisprendus prekiauti atsiranda poreikis užtikrinti investicijų ir pajamų šaltinius, taip pat – atsakomybė užtikrinant, kad būtų gauta socialinė ir finansinė nauda. Kartu su šiais įgūdžiais svarbi yra ir parama, gaunama iš kitų dalyvių. Ji suteikia drąsos ir stiprina pasitikėjimą savimi, kuriais Aktyvūs piliečiai turės remtis, ypač tada, kai turės plėtoti socialinio verslo sprendimus ir jiems reikės eiti pirmyn nepaisant to, kad turimų išteklių nepakanka.

Ėjimas gilyn Fasilitatoriams ir dalyviams būtų naudinga galvoti apie socialinį verslą remiantis trimis lygmenimis. Nusistatymas (galva) Socialinio verslininko nusistatymas yra pagrįstas pusiausvyra tarp socialinio teisingumo ir verslininko požiūrio. Socialiniai verslininkai yra kūrybingi, pasiryžę eksperimentuoti ir užsispyrę atrasti naujų būdų atsižvelgti į socialinius ir bendruomenės poreikius, kurių privačios kompanijos ar valstybė nepatenkina. Socialiniai verslininkai mato tiek finansinę, tiek socialinę vertę, kuri gali būti gauta iš neatpažintų arba nepanaudotų bendruomenės išteklių. Socialiniai verslai dažniausiai taikosi pasinaudoti geriausiomis privataus, viešojo ir nevyriausybinio sektorių savybėmis: • privatus: prekyba > atviras, orientuotas į rinką, besilaikantis verslo vykdymo tvarkos; • viešas: valdymas > atskaitomumas, teisingumas ir skaidrumas; • nevyriausybinis: socialinis tikslas > dirbti kartu, kad pasiektų socialinius, kultūrinius ir aplinkosaugos poreikius.

Socialinis verslas reiškia galimybę gebėti mąstyti kūrybingai, susiejant naujus produktus ir rinkos galimybes, prisiimant riziką ir vedant suinteresuotąsias šalis, komandas ir bendruomenes tam tikros vizijos link. Vertybės (širdis) Kiekvieno socialinio verslo variklis yra jo vertybinis pagrindas, kuris būdingas tik tai organizacijai, bendruomenei ar tikslui. Suprasti ir atrasti savo vertybes yra pagrindas sėkmingai socialinių verslų lyderystei, nukreipiant viską, ką jie daro, taip, kad būtų pasiektas jų socialinis tikslas. Vertybės, kurios vienija socialinus verslus, yra ištyrinėtos Škotijos socialinių verslų kodekse www.se-code.net, ir leidžia suprasti skirtumus tarp viešojo ir privataus sektoriaus veiklų. Pavyzdžiui, socialiniai verslai kelia sau reikalavimą suvokti, kad socialinis skaidrumas ir planetos apsauga yra ekonominės veiklos reikalavimai, kad būtina užtikrinti verslo veiklų sąžiningumą ir skaidrumą, kad socialiniai verslai turi būti geresni darbdaviai su vienodesniais atlygio tarifais ir kad svaarbu dirbti kartu su kitais socialiniais verslais per tarpusavio prekybą. Jums gali būti svarbu ištirti, kokios panašios idėjos egzistuoja jūsų grupės vietovėje. Pagrindinė verybė yra ta, kad socialinio verslo sprendimai turi potencialą įgalinti bendruomenes. Bendruomenės gali prisidėti prie verslo vykdymo ir ne tik būti poveikio ar pagalbos gavėjai. Vietiniai žmonės yra tie, kurie gali geriausiai atpažinti, kokių paslaugų ar infrastruktūros reikia, bet šiuo metu dar nėra. Kitais kartais tai bendruomenės kolektyvinis atsakas į pasaulines problemas. Socialinis verslas beveik visada pasižymi įsišaknijimu bendruomenėje, „iš apačios į viršų“ einančiu požiūriu į vystymąsi ir tuo, kad vietiniai žmonės vadovauja vietiniam veiksmui. „Jei problema yra bendruomenėje, sprendimas irgi yra bendruomenėje“, tai, kalbant profesiniais terminais, yra „ištekliais pagrįstas“ požiūris į vystymąsi, vedamas bendruomenės vertybių ir poreikių.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 233

Veikla (ranka) Socialiniai verslai skiriasi taip pat, kaip skiriasi tradiciniai verslai. Yra ir didžiulių, nusistovėjusių organizacijų, yra ir mažų naujų įmonių, taip pat yra ir įvairių kitų dydžių įmonių tarp jų.

6.5 Aktyvūs piliečiai, lyčių lygybė ir moterų įgalinimas

Socialiniai verslai yra verslo ekonomikos dalis ir teikia socialinį poveikį vietiniu, regioniniu, valstybiniu ir tarptautiniu lygmeniu. Socialiniai verslai atsižvelgia į problemas, kurios apima sveikatos ir socialinę apsaugą, benamystę, klimato kaitą, jaunimo nedarbą, skaidrią prekybą ir lyčių lygybę.

Šis poskyris pateikia pagrindinių lyčių lygybės ir moterų įgalinimo terminų apžvalgą ir aptaria, kaip jos susijusios su pilietiškumu, o konkrečiai – su „Aktyvių piliečių“ programa. Jis taip pat pateikia nuorodų, kaip fasilitatorius gali dirbti su šiuo metodiniu leidiniu tam, kad:

Socialinis verslas yra sąvoka, ne vieningas juridinis asmuo. Todėl socialiniai verslai skiriasi savo veikimo ir teisinėmis struktūromis, kurios apima darbuotojų kooperatyvus, susivienijimus, socialines įmones, bendruomenės įmones ir prekybą vykdančias labdaros institucijas. Kai kurios šalys turi formalias teisines struktūras, kurios skirtos tik socialiniam verslui, tokias kaip Jungtinės Karalystės Bendruomenės intereso companija (angl. Community Interest Company, CIC), bet daugelis taip pat naudoja labdaringas arba komercines prekybos struktūras (pavyzdžiui, „Humana People to People Baltic“, dalį pelno skirianti vystomojo bendradarbiavimo projektams visame pasaulyje – vert. past.; informacijos nuoroda internete: http://www.humana.lt/apie-humana (žiūrėta 201810-14)). Svarbiausia yra tai, kad pasirinkta teisinė struktūra padėtų pasiekti socialinį organizacijos tikslą.

• pritaikytų žiūrėjimą iš lyties perspektyvos visos Aktyvių piliečių mokymosi kelionės metu (kuri yra pamatinė ir turėtų būti naudojama kiekvienoje programoje);

Eksperimentavimo ir poveikio kelionė Per pastaruosius 30 metų labai stipriai pagausėjo prekybos veiklų, produktų ir temų, kuriomis užsiima socialinis verslas. Aktyvūs piliečiai prie to prisidės įgalindami bendruomenių lyderius įgyti įgūdžius ir pasitikėjimą, kad plėtotų tvarius sprendimus, prisidedančius prie socialinių ir aplinkos apsaugos problemų sprendimo pasauliniu mastu. Jeigu kai kurios iš šių pradinių minčių nepavyksta, prisiminkite, kaip mąsto socialinis verslininkas: nepasisekimo reikia tikėtis, o sėkmė ateina tik po keleto nesėkmingų bandymų. Labiau nei bet kam kitam, socialinis verslas kviečia permąstyti, kaip kas nors gali būti pasiekta. Sėkmės įgyvendinant savo socialinio verslo idėjas!

• sukurtų ir įgyvendintų programą savo bendruomenei, kuri būtų nukreipta į lyčių lygybės stiprinimą ir moterų įgalinimą (pasirinktina).

Lyčių lygybė ir moterų bei merginų įgalinimas: pagrindinės sąvokos Socialinė lytis reiškia socialinius bruožus ir galimybes, susietas su buvimu vyru ir moterimi. Pavyzdžiui, remiantis tradiciniais konservatyviais lyčių vaidmenų suvokimais tikimasi, kad moterys rūpinsis vaikais, o vyras bus vienintelė šeimos galva. Šie bruožai yra formuojami kultūrinių veiksnių ir nėra stabilūs. Tuo tarpu biologinė lytis reiškia biologininius skirtumus tarp moterų ir vyrų. Pavyzdžiui, moterys gali gimdyti, vyrai ne. Šie biologiniai skirtumai dažniausiai stabilūs, bet kai kuriais atvejais jie gali pasikeisti, jei asmuo yra transseksualus arba interseksualus. Lyčių nelygybė reiškia nevienodą elgesį su žmonėmis, kuris pagrįstas tik jų lytimi. Lyčių nelygybės laipsnis ir priežastys visame pasaulyje yra skirtingi, bet jie yra paveikti istorinio ir struktūrinio galios pusiausvyros tarp moterų ir vyrų trūkumo. Visose visuomenėse moterys ir mergaitės dažniau neigiamai paveikiamos diskriminacijos lyčių pagrindu ir turi

234 I Aktyvūs piliečiai

žemesnį statusą nei vyrai ir berniukai, dėl šios priežasties jos turi mažiau asmeninės laisvės, mažiau materialinių išteklių, kuriuos galėtų naudoti, ir mažiau galimybių daryti įtaką sprendimų priėmimo procesams, kurie formuoja jų visuomenes ir jų pačių gyvenimus. Visgi lyčių nelygybė gali neigiamai paveikti tiek vyrus, tiek moteris. Pavyzdžiui, aukšti smurto prieš moteris jų namuose, darbo vietose ir viešosiose erdvėse rodikliai lemia sveikatos ir ekonomikos problemas tiek moteriai, tiek jos šeimai, tiek visuomenei. Bet lyčių stereotipai – tokie kaip tikėjimasis, kad vyrai bus konkurencingi ir agresyvūs, – dažnai neleidžia jiems kurti draugyste ir pagarba grįstų santykių. Lyčių lygybė pasiekiama, kai moterys ir vyrai gali naudotis tomis pačiomis galimybėmis, rezultatais, teisėmis ir įsipareigojimais visose gyvenimo srityse,

tokiose kaip vienodos finansinės nepriklausomybės galimybės per įsidarbinimą, naudojimasis vienodu priėjimu prie sveikatos apsaugos ir švietimo, lygiavertis dalyvavimas viešame gyvenime. Lyčių lygybė yra tiek žmogiška teisė, tiek sėkmės sąlyga darniam vystymuisi ir sveikoms ekonomikoms bei visuomenėms. Lyčių lygybė dar nepasiekta jokioje šalyje. Kritinis aspektas, skatinantis ir siekiantis lyčių lygybės, yra moterų ir mergaičių įgalinimas. Tai reikalinga atsižvelgus į poveikį, kurį lyčių nelygybė turi joms kiekvienoje jų gyvenimo sferoje, įskaitant socialinę, ekonominę, teisinę, politinę ir kultūrinę. Moterų ir mergaičių įgalinimas reikalauja dėmesį sutelkti į galios netolygumų įvardijimą ir pusiausvyros atstatymą visais lygmenimis ir į daugiau galimybių sudarymą moterims darant sprendimus, tvarkant savo pačių gyvenimus, pasinaudojant savo teisėmis ir prisidedant prie savo visuomenių vystymo.

60 iliustracija: Holistinis požiūris, kaip padidinti lyčių lygybę ir įgalinti moteris ir mergaites (iš „Moterys ir mergaitės: Britų tarybos požiūris“, angl. Women and Girls: the British Council approach , 2015)

Moterų ir mergaičių įgalinimas

Įstatymų ir politikos aplinka remia lyčių lygybę ir galios suteikimą

Moterys ir mergaitės turi priėjimą prie išteklių ir

moterims ir mergaitėms

galimybių

Moterys ir mergaitės turi didesnę asmeninę ir kolektyvinę galią

Socialinės normos remia galios suteikimą moterims ir mergaitėms

Moterų, vyrų, berniukų ir mergaičių požiūriai remia lyčių lygybę ir galios suteikimą

Padidėjusi lyčių lygybė

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 235

Kodėl lytis yra svarbi programoje „Aktyvūs piliečiai“ Pilietiškumo sąvoka yra susijusi su galios santykiais ir pasireiškimais – vienas iš lyčių santykių yra, pavyzdžiui, galia, kiti yra rasė, socialinė klasė, amžius, specialieji poreikiai, tautybė. Vis dėlto lytis taikoma visose šiose galios formose. Todėl visame pasaulyje moterims nėra suteikiamas pakankamas priėjimas prie išteklių ir suteikiama mažiau galios palyginus su tos pačios rasės, socialinės klasės ir tautinės grupės vyrais. Dėl to daug moterų patiria dvigubą arba netgi trigubą diskriminaciją, pavyzdžiui, kaip moteris, kaip turinti negalią ir kaip priklausanti tam tikrai etninei grupei. Lytimi pagrįsta atskirtis yra susijusi su skirtimi tarp viešos ir privačios sričių; ši skirtis įvardija vyrą kaip esantį viešojoje erdvėje ir gaunantį apmokamą darbą, o moterį – kaip rūpestingą ir auginančią vaikus namuose. Skirtis tarp viešo / privataus taip pat į atskirtį stumia vyrus, kurie netelpa į tradicines lyčių normas – tokiems kaip vyrai migrantai ir homoseksualūs vyrai. Todėl šalia to, kad yra aktyvus, pilietiškumas visuose visuomenės lygmenyse – vietiniu, tautiniu ir pasauliniu – taip pat turi būti integruotas (įtraukiantis moteris ir vyrus, mergaites ir berniukus vienodai) ir perkeičiantis (metantis iššūkį netolygiai galiai požiūryje, elgesyje, institucijose, politinėse iniciatyvose ir kt.), jeigu tai atneš tikrą ir ilgalaikį pokytį tiek moterims, tiek vyrams.

Žvelgti į pilietiškumą iš lyčių perspektyvos reiškia: • neturėti išankstinės nuostatos, kad kiekvienas pradeda iš lygiavertės pozicijos; • pradėti aiškiai suvokiant, kad tiek moterų ir vyrų, tiek mergaičių ir berniukų gyvenimo realybės bet kuriame kontekste ar bendruomenėje skiriasi – moterys migrantės, pavyzdžiui, gali patirti labai skirtingas kliūtis ir galimybes tapti aktyviomis pilietėmis bet kuriame kontekste ar bendruomenėje, jei lyginsime su migrantais vyrais. Moterų ir vyrų arba mergaičių ir berniukų, gyvenančių konflikto apimtose šalyse, gyvenimai ir patirtys taip pat gali stipriai skirtis; • atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kurie yra užmiršti, – tokius kaip piliečių teisės, smurtas namuose, žiaurumas, lytiškumas, reprodukcija bei šeima – pavyzdžiui, juos paskelbiant politinėje darbotvarkėje; • pažvelgti už valdžios ir valstybės institucijų vaidmens (nesvarbu, ar tai būtų vietinis, nacionalinis, ar tarptautinis lygmuo) ir jų poveikio mūsų gyvenimams ar pasirinkimams, taip pat įtraukiant šeimą ir namų ūkius, tradicines teisines sistemas, darbdavius ir kitas ekonomines institucijas bei pilietinės visuomenės institucijas (nevyriausybines organizacijas, moterų judėjimus ir kt.); • sudaryti galimybes keisti esamą lyčių padėties situaciją ir skatinti galios suteikimą moterims skirtingais lygmenimis – namų ūkyje ir bendruomenėje, taip pat politinėse institucijose ir sprendimus priimančiuose organuose, tam pasitelkiant specifines veiklas bei iniciatyvas. Pavyzdžiui, skatinant moterų politinius arba prekybinius susivienijimus tiek formaliose (pvz., vietinė taryba, politinės partijos, profsąjungos) arba neformaliose (pvz., pilietinės visuomenės organizacijos, bendruomenės grupės) erdvėse, ugdant jų „galios” jausmą per gebėjimų ugdymą, sukuriant tinklus tarp tų, kurie dirba su panašiomis problemomis, plėtojant sąmoningumą apie lyčių nelygybę ir jos poveikį moterims ir vyrams ir metant iššūkį sisteminei lyčių nelygybei ir diskriminacijai vietinėse ir valstybinėse institucijose, pvz., nevienoda galimybė moterims ir vyrams gauti sveikatos ir švietimo paslaugas.

236 I Aktyvūs piliečiai

Lyčių lygybės ir moterų ir mergaičių įgalinimo integravimas į programos „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendinimą Programa „Aktyvūs piliečiai“ skatina lyčių lygybę ir galios suteikimą moterims ir mergaitėms dviem lygmenimis: 1. Integravimas (pagrindinis turinys) – visi fasilitatoriai yra skatinami taikyti žvelgti iš lyčių lygybės perspektyvos įgyvendinant Aktyvių piliečių mokymosi kelionę. Tai nereiškia, kad visą „Aktyvių piliečių“ programą reikia paversti seminaru apie lyčių santykius, tačiau mes norime jums padėti ją integruoti į visos programos įgyvendinimą tam, kad ji būtų natūraliai įtraukta. Žemiau pateikiamos nuorodos paskatina mus pagalvoti, kaip atpažinti ir atsižvelgti į lyčių problemas visu programos „Aktyvūs piliečiai“ įgyvendinimo metu. Čia taip pat yra paruošta medžiaga, pavyzdžiai, atvejų analizės ir metodai, integtuoti į skirtingus modulius ir padedantys fasilitatoriui žvelgti iš lyčių lygybės perspektyvos perteikiant metodinio leidinio turinį. 2. Sufokusuota programa (pasirinktina) – fasilitatoriams, kurie norėtų sukurti ir įgyvendinti programą „Aktyvūs piliečiai“, skirdami ypatingą dėmesį lyčių lygybei ir moterų bei mergaičių įgalinimą, kiekviename modulyje yra pateikiama papildomų metodų, kurie padės dalyviams pažvelgti į lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalinimo problemas giliau bei kritiškiau. Taip pat pateikiama minčių ir išsamios nuorodos tiems, kurie siekia daryti pažangą kažkuriuo lyčių lygybės ir galios moterimis bei mergaitėms suteikimo bendruomenėse aspektu. (1) Integravimas (pagrindinis turinys) Įgyvendinti su lyčių lygybe susijusią „Aktyvių piliečių“ programą nereiškia veiklas nukreipti į lytis. Tiesą sakant, didžioji dalis metodinio leidinio tiesiogiai net nekalba apie lyčių lygybės problemas. Greičiau juo siekiama, kad: • būtų užtikrinta, kad tarp programos dalyvių yra pakankami arba vienodi mergaičių ir / arba berniukų skaičiai;

• programa būtų įgyvendinama taip, kad patenkintų tiek moterų, tiek vyrų poreikius; • būtų sukurta aplinka, kur visi dalyviai – moterys ir vyrai – galėtų prasmingai dalyvauti ir jaustis saugūs, gerbiami ir galėtų pasidalinti savo požiūriu, net jei šis skiriasi nuo to požiūrio, kurį turi kiti. Kaip tai pasireiškia praktikoje?

Pasirengimas seminarui Atlikite namų darbus Įsitikinkite, kad pakankamai žinote apie bendruomenėje egzistuojančius lyčių vaidmenis ir skirtingus moterų ir vyrų poreikius: kiekviena bendruomenė skirtinga ir kai kurių dalyvių poreikiai gali skirtis nuo kitų dalyvių poreikių. Gali būti, kad norėsite pasitarti su būsimais dalyviais – tiek vyrais, tiek moterimis – apie tai, kas jiems įdomu, kokie jų poreikiai. Taip pat naudinga apsvarstyti santykius tarp moterų ir vyrų jūsų bendruomenėje. Ar tai labai konservatyvi bendruomenė, kur moterys ir vyrai paprastai nebūna kartu? Jeigu taip, galbūt norėsite vykdyti programą, skirtą vienos lyties grupėms, o tada tas grupes sukviesti kartu. Arba, jeigu nusprendėte, kad galima vesti renginį mišriai grupei, žinokite, kad reikės pritaikyti kai kuriuos metodus. Pavyzdžiui, kai kuriuose aktyviuose žaidimuose ir metoduose reikalingas fizinis kontaktas, bet kai kuriose kultūrose moterims ir vyrams nėra tinkama liesti vienas kitą (taip pat žr. šio poskyrio dalį „Kaip spręsti jautrias problemas“). Galiausiai pamatysite, kad būtų naudinga daugiau sužinoti apie lyčių lygybę platesnėje visuomenėje / šalyje, kad galėtumėte pradėti diskusijas su dalyviais geriau išmanydami, apie ką kalbate. Pavyzdžiui, kokie valstybiniai įsipareigojimai dėl lyčių lygybės egzistuoja jūsų šalyje ir kokia pažanga buvo padaryta, kad jie būtų pritaikyti? Taip pat pagalvokite apie sektorių arba grupę, kuri dalyvaus programoje „Aktyvūs piliečiai“: jeigu dirbsite su universiteto studentais,

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 237

pavyzdžiui, galite pasidomėti apie lyčių lygybės problemas akademinėje bendruomenėje. Tirdami bandykite gauti subalansuotą požiūrį, apžvelgdami informaciją ir iš valdžios institucijų, ir iš pilietinės visuomenės organizacijų, įskaitant ir moterų organizacijas. Būkite sąmoningi Fasilitatoriui svarbu žinoti apie savo turimas išankstines nuomones ir išankstinius nusistatymus. Tai gali būti asmeniniai įsitikinimai, vertybės ir požiūriai į moteris ir vyrus, mergaites ir berniukus, bet taip pat ir požiūriai į turtingus ir vargšus, skirtingą seksualinę orientaciją, kultūrą, religiją, neįgalumą ar tautybę nei jūsų pačių. Tai turi poveikį tam, kaip jūs vedate „Aktyvių piliečių“ programą, kaip naudojate kalbą, pavyzdžius ir juokelius. Svarbu, kad kaip fasilitatorius jūs sąmoningai ištirtumėte savo išankstinius nusistatymus ir tai, kaip jie veikia jūsų vaidmenį. Jeigu jūsų požiūris nerodo pagarbos lyčių lygybei ir jūs į jas žvelgiate tik kaip į vėliau šovusią mintį, greičiausiai ir dalyviai neatsižvelgs į šią problemą. Jums galbūt būtų gerai turėti asmeninę užrašų knygelę, kur žymėsitės įžvalgas apie savo paties mokymosi ir augimo procesą ir reguliariai apie tai pasvarstysite. Ką įtraukti Jeigu dirbate su mišria grupe, svarbu užtikrinti, kad būtų vienodas moterų ir vyrų skaičius. Jeigu nusprendėte dirbti su vienos lyties grupe, aiškiai paaiškinkite to priežastis. Pavyzdžiui, jeigu jūsų „namų darbas“ atskleidė, kad moterys bendruomenėje turi mažiau galimybių prieiti prie išteklių plėtrai ir sprendimų priėmimo nei vyrai, jūs galite nuspręsti savo programą skirti tik moterims. Arba galite nuspręsti, kad tam, jog būtumėte efetyvesni sprendžiant tam tikrą problemą, svarbu, kad dalyvautų tiek vyrai, tiek moterys iš bendruomenės.

Bus paprasčiau įtraukti tiek moteris, tiek vyrus kaip dalyvius, jeigu sukursite partnerystę su vietinėmis organizacijomis ir tinklais, kurie turi patirties dirbdami su šiomis grupėmis. Taigi jeigu vykdote „Aktyvių piliečių“ programą, siekiančią įgalinti paaugles mergaites, bus svarbu bendradarbiauti su organizacijomis, kurios turi patirties dirbdamos su paauglėmis mergaitėmis ir gali užmegzti ryšį su auditorija. Atsiminkite, kad vienodo moterų ir vyrų skaičiaus užtikrinimas yra tik dalis to, nuo ko priklauso sėkmingos į lyčių vaidmenis orientuotos programos! Taip pat svarbu neapsiriboti skaičiais apsvarstant savo programos sėkmę. Kada ir kur Planuodami savo seminarų laiką, vietą ir trukmę, įsitikinkite, kad atsižvelgiate į dalyvių kasdieninę realybę ir į tai, kaip ji skirtingai veikia vyrus ir moteris: • kadangi daugumai moterų tenka pagrindinė atsakomybė dėl vaikų, pasiligojusių ir senų žmonių priežiūros, jums greičiausiai reikės pasiūlyti prieinamas vaikų priežiūros galimybes arba samdyti žmogų, kuris pasirūpins vaiku, arba nustatyti seminaro laiką ne tuo metu, kai jos turi vykdyti šias pareigas, jeigu tai joms tinkama; • apsvarstykite, ar vieta yra saugi ir paprastai pasiekiama tiek vyrams, tiek moterims. Kai kuriose kultūrose vyrauja griežti draudimai dėl moterų judėjimo, net jei jos turi darbą, ir tai gali apriboti jų galimybę dalyvauti. Saugus transportas į ir iš vietos arba seminarų organizavimas netoli moterų namų gali padidinti galimybę, kad jos dalyvaus; • reikia apsvarstyti ir seminarų trukmę – jeigu Aktyvių piliečių programa išdėstoma kaip vienas didelis blokas ir įgyvendinama toli nuo žmonių namų, moterims gali būti žymiai sunkiau į jį atvykti dėl atsakomybių, susijusių su namais ir rūpinimusi šeimos nariais.

238 I Aktyvūs piliečiai

Programos įgyvendinimas Mokymosi aplinka, tinkama moterimis ir vyrams Neretai, jei grupė yra abiejų lyčių, moterys pasisako ne taip dažnai kaip vyrai. Vyrai taip pat yra linkę monopolizuoti pokalbius ir pristatyti savo požiūrį kaip visos grupės nuomonę. Kai kuriuose kontekstuose prieš kalbėdamos moterys gali laukti, kol vyrai išsakys savo nuomonę, o tai reiškia, kad kartais jos turi mažiau laiko kalbėti. Amžius ir socialinė-ekonominė padėtis taip pat gali paveikti asmens gebėjimą ramiai kalbėti viešumoje. Programa „Aktyvūs piliečiai“ teikia didelę reikšmę metodams, kurie užtikrina aktyvų dalyvavimą ir darbą mažesnėmis grupelėmis, kurie gali padėti užtikrinti, kad moterų dalyvavimas būtų aktyvus. Toliau išvardami pasiūlymai taip pat gali skatinti labiau lytims jautrią mokymosi aplinką: • Kai kuriuose kontekstuose gali būti tinkama organizuoti atskiras moterų ir vyrų diskusijas, kadangi moterys gali jaustis nepatogiai besidalindamos savo požiūriu, kai dalyvauja vyrai; atitinkamai gali norėti aptarti problemas grupėje, kuri sudaryta tik iš vyrų. Tai dažnai būdinga tiems atvejams, kai kalbama apie jautrias temas, pavyzdžiui, seksualumas, kūno kalba, nors šis aspektas gali skirtis priklausomai nuo kultūros. Gali būti naudinga turėti fasilitatorę moterį ir fasilitatorių vyrą, kad jie fasilituotų tos pačios lyties diskusijas, nors tai ne visada gali būti praktiška. Jeigu vedate atskiras diskusijas, tikrai vertinga vienos lyties grupes suburti kartu, kad jie turėtų galimybę dalintis ir daugiau sužinoti apie skirtingus moterų ir vyrų požiūrio taškus tam tikros problemos atžvilgiu. • Padrąsinkite, kad visi kalbėtų ir pasidalintų savo požiūriais naudodami tokias frazes kaip „Ypač norėčiau išgirsti tuos, kurie dar nekalbėjo” arba kai norite išgirsti atsakymus į klausimus, kaitaliokite, kad pasisakytų tai vyras, tai moteris.

• Siekite, kad bet kokiuose pavyzdžiuose, atvejų analizėse arba mokymo medžiagoje, kurią padauginate dalyviams arba su jais sukuriate, nėra jokių lyčių stereotipų, perteikiami tiek vyrų, tiek moterų pasakojimai ir jų patirtis arba poreikiai.

• Užtikrinkite, kad moterys ir vyrai turi lygias galimybes dalyvauti visose programos veiklose. Pavyzdžiui, kai prašote mažas grupes užrašyti savo požiūrį, užtikrinkite, kad tiek vyrai, tiek moterys turėtų galimybę tai padaryti. Panašiai tada, kai prašote grupeles daryti pristatymus ar pasiskirstyti vaidmeninimis, įsitikinkite, kad moterys ir vyrai turi vienodas galimybes kalbėti. • Įsitikinkite, kad remiatės skirtingomis moterų ir vyrų patirtimis – pavyzdžiui, visada drąsindami dalyvius pateikti aiškius pavyzdžius tiek iš moterų, tiek iš vyrų patirčių ir pabrėždami skirtumus bei panašumus ir skirtingas jų pasekmes skirtingiems programos „Aktyvūs piliečiai“ aspektams, ypač socialiniam projektui. • Venkite naudoti „lytims netraulią” kalbą kad ir ką bedarytumėte, t.y. kalbėti apie „žmones“, „vaikus“, „bendruomenę“ – vietoj to aiškiai nurodykite, ar kalbate apie moteris, ar vyrus, mergaites ar berniukus. Tai padės išvengti pernelyg didelio apibendrinimo ir netiesioginio pasakymo, kad visi problemas išgyvena tuo pačiu būdu ar turi vienodus poreikius ir požiūrio taškus. • Nemanykite, kad vyrai ir moterys yra vientisos grupės, kurių visi nariai turi tuos pačius pomėgius ir poreikius tik dėl to, kad yra tos pačios lyties. Bandykite išgauti skirtingas mintis ir patirtis tiek iš moterų, tiek iš vyrų, dalyvaujančių grupėje. • Nemanykite, kad moterys bus labiau sąmoningos kalbėdamos apie lyčių santykius negu vyrai ar kad jos bus labiau linkusios kelti lyčiai būdingas problemas. Kai kurie vyrai gali būti laikomi puikiais specialistais lyčių lygybės klausimais, taip pat kaip ir kai kurios moterys gali būti itin stipriai nusiteikusios palaikyti diskriminuojančius požiūrius į lytį ir atitinkamą elgesį.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 239

Kaip spręsti jautrias problemas Aptariant galios santykius ir lyčių lygybės problemas (pavyzdžiui, 1.8 metodas, 3.3 – 3.7 metodai), gausu jautrių momentų, kada dalyviams gali kilti visas spektras jausmų – net ir nusistovėjusiose grupėse ir programose, kur lyčių santykiai jau kurį laiką yra priimta diskusijų tema. Pavyzdžiui, žmonės gali bijoti būti pažeminti arba užpulti dėl to, ką pasakys. Taip gali atsitikti nepriklausomai nuo to, ar grupė mišri, ar vienos lyties. Būnant fasilitatoriumi gali vilioti galimybė išsisukti nuo šių jautrių temų, bet tai dalyvius gali priversti nusivilti arba jie gali likti su jausmu, kad neturi galios pakeisti situacijos. Tai taip pat duoda žmonėms įgūdžių ir strategijų, kaip reaguoti į ginčus, kurie nuvertina lyčių lygybės svarbą. Šie patarimai padės jums saugiau diskutuoti jautriomis temomis: • Nustatykite aiškias taisykles apie tai, kad seminaras nėra tik erdvė žmonėms išsakyti savo nusiskundimus. Pavyzdžiui, „visi dalyviai turėtų išreikšti savo požiūrius pagarbiai“. Jeigu dalyviai susipyksta, priminkite jiems taisykles.

dalyvis sako „jeigu moterį išprievartauja, tai dėl to, kad ji šito prisiprašė”, vienas būdas, kaip išspręsti šią situaciją, yra padėkoti dalyviui, kad pasidalino nuomone, ir paklausti kitų dalyvių nuomonės, nes greičiausiai bus žmonių, kurie su tuo nesutinka. Jeigu niekas nepasiūlo alternatyvaus požiūrio, jūs turite jį pateikti, sakydami, pavyzdžiui, „Aš pažįstu daug žmonių, kurie niekada nesutiks su šiuo teiginiu. Dauguma moterų ir vyrų, kuriuos pažįstu, manytų, kad mes turime gerbti moters teisę pasakyti „ne“ ir jos nekaltinti” arba pasiūlyti faktą – pavyzdžiui, „įstatymai teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę pasakyti „ne“ seksualiniams santykiams ir nesvarbu, ką moteris vilki ar daro, ji turi teisę nebūti kaltinama.” • Jeigu numatote, kad kils didelės įtampos, būtų tinkama išskirstyti pradžios diskusijai išskirstyti grupeles pagal lytį, o rezultatų pasidalinimui dalyvius vėl suburti į bendrą grupę, mažesnes arba mišrias grupeles.

• Atlikite „namų darbus ir iš anksto numatykite, kokios problemos gali kilti, (žr. skyrelį „Pasirengimas seminarui“). Gera mintis būtų iš anksto pasirepetuoti (pvz., per fasilitatorių mokymus), kaip galite reaguoti esant skirtingiems scenarijams, tokiam kaip moteris, kuri yra nuolat pertraukiama, kai bando kalbėti, arba vyras, kuris skundžiasi, kad moteriai skiriama tiek daug dėmesio grupėje.

• Vaizdinės medžiagos naudojimas gali paskatinant moteris ir vyrus susikaupti ties lyčių lygybės temomis nesijaučiant, kad joms kyla kokia nors grėsmė. Pavyzdžiui, jeigu norite taikyti žemėlapio rengimo metodą, kad suprastumėte, kas kontroliuoja išteklius bendruomenėje, galite naudoti atskirus moters ir vyro paveikslėlius kartu su kortelių rinkiniu, kuriame pateikiami bendruomenės išteklių paveikslėliai (tokie kaip žemė, nuosavybė, galvijai, paskola, vietinės paslaugos ir kt.), o tada paprašykite dalyvių prisikirti išteklius moterims ir vyrams, priklausomai nuo to, kam jie priklauso ir kas daro sprendimus apie juos.

• Prieštaraujantys vieni kitiems įsitikinimai ir vertybės yra tinkami ir turėtų būti gerbiami, bet svarbu įvardinti skirtumą tarp faktų ir nuomonių. Jeigu kas nors išreiškia požiūrį, kuris neatitinka programos principų, jums reikia mesti iššūkį tokioms nuomonėms ir pasiūlyti požiūrį, kuris daug labiau atitinka „Aktyvių piliečių“ filosofiją. Pavyzdžiui, jeigu

• Kartais gali būti naudinga išsklaidyti įtampą tarp dalyvių sukuriant paraleles su kitomis diskriminacijos formomis, kad dalyviai vienas kitą vėl matytų kaip sąjungininkus. Palyginti kalbos poveikį ir rasistinį elgesį su lyties diskriminacija moterims gali būti stiprus būdas kelti iššūkį nusistovėjusiems požiūriams apie moterų ir vyrų vaidmenis. • „Neramumų kėlėjams” neskirkite daugiau dėmesio nei kitiems dalyviams.

240 I Aktyvūs piliečiai

Lyčiių aspektams jautraus socialinio projekto įgyvendinimas Net jeigu neplanuojate sutelkti socialinio projekto dėmesio į lyčių lygybę arba į moterų ir mergaičių įgalinimo problemas, svarbu, kad dalyviai atsižvelgtų į lyčių skirtumus ar nelygybę bendruomenėje, kai planuoja, įgyvendina ir vertina savo projektų poveikį. Moterys dažnai susiduria su kliūtimis dalyvauti ar gauti naudos iš šio ar kitų vystymosi projektų, nes jų nelygi būsena sulyginama su vyrų. Supratimas, kaip lyčių vaidmenys, atsakomybės ir nelygi padėtis (ir kiti socialiniai faktoriai – tokie kaip amžius, rasė, neįgalumas, lytiškumas ir kt.) veikia socialinius projektus, padeda padidinti jų veiksmingumą ir rezultatų tvarumą, taip pat sudaro daugiau galimybių pasiekti, kad jūsų veikla padėtų lyginti egzistuojančias lyčių lygybės spragas tam, kad tiek vyrai, tiek moterys gautų vienodą naudą ir būtų vienodai įgalinti šio proceso. Praktikoje tai reiškia apsvarstyti lyčių dinamiką kiekviename projekto gyvavimo etape – planuojant, įgyvendinant ir įvertinant jo poveikjį (žr. šio metodinio leidinio 4 modulį). Užduodami dalyviams šiuos klausimus, ypač jiems dar tik planuojant socialinius projektus, padėsite jiems apsvarstyti lyčių lygybės aspektus kiekviename jų socialinės veiklos projekto etape. Taip pat patarimų ir pasiūlymų rasite integruotų į programos „Aktyvūs piliečiai“ metodinio leidinio 4 modulio metodus, tai padės jums palydėti dalyvius šiame procese.

Lytims jautrių socialinių projektų planavimas ir įgyvendinimas: kontrolinis sąrašas problemų, kurias reikia apsvarstyti Planavimas • Kokia lyčių nelygybė egzistuoja vietovėje, kurioje vyks projektas? Ar moterys ir vyrai susiduria su skirtingomis problemomis ir turi skirtingus poreikius? Kokie jie yra? • Kokie faktoriai daro įtaką šiems lyčių nelygybės aspektams (kultūra, tradicija, religija, ekonominė situacija, politika, įstatymų leidyba ir kt.)?

Kaip jie gali riboti ar padidinti tikimybę, kad jūsų projektas bus sėkmingas? Kokia įtaką projektas gali padaryti šiems aspektams? • Ar jūsų projektas meta iššūkį, ar sustiprina egzistuojančius lyčių nelygybės aspektus (pvz., netolygus darbo pasidalijimas – tiek namuose, tiek už jų ribų, užduotys, atsakomybės, prieiga prie išteklių ir galimybių, dalyvavimas sprendimų priėmime) jūsų bendruomenėje? • Kas yra jūsų pasiūlytos veiklos taikinys (tiesioginis ar netiesioginis)? Kam ji duos naudos? Kas pralaimės? • Ar apie problemą, kurią jūsų projektas siekia spręsti, ir siūlomą sprendimą buvo kalbėtasi su moterimis (programos „Aktyvūs piliečiai“ dalyvėmis, moterimis bendruomenėje, moterų organizacijų atstovėmis)? • Kokios yra kliūtys moterims ir vyrams dalyvauti projekte (pvz., atsakomybės namuose, įgūdžių arba informacijos trūkumas, saugumo trūkumas, kultūriniai apribojimai)? Kaip jūs juos galite spręsti, kad užtikrintumėte, kad jie galėtų gauti naudos ir vienodai dalyvauti (pvz., informacijos sklaida ir sąmonigumo didinimas, kad būtų sustiprinti vyrų ir moterų jau turimi įgūdžiai ar žinios)? • Kokios yra rizikos, galinčios iš šio projekto kilti tiek vyrams, tiek moterims, kuo jos panašios / skiriasi ir kaip jūs galite sumažinti šias rizikas?

Įgyvendinimas • Ar metodai, skirti užtikrinti lygiavertį ir aktyvų dalyvavimą, kuriuos įvardijote planavimo etape, veikia? Ar kas nors dar turėtų būti pritaikyta? • Ar jūs renkate duomenis apie skirtingus moterų ir vyrų, mergaičių ir berniukų požiūrius ir poreikius? Įvertinimas • Ar analizavote duomenis apie savo socialinį projektą atsižvelgdami į lytis (žr. toliau pateikiamą skyrelį „Po programos įgyvendinimo“)?

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 241

• Kaip projektas atsižvelgė į skirtingus moterų ir vyrų poreikius? • Ar lyčių nelygybės sumažėjo dėl jūsų socialinio projekto?

• Ką išsiaiškinome apie savo vykdytų veiklų poveikį moterims, vyrams ir lyčių lygybei savo bendruomenėje? Ar reikėtų kažką daryti kitaip ir ką?

Po programos įgyvendinimo Lytims jautri stebėsena ir zvertinimas Lytims jautri stebėsena ir vertinimas gali jums padėti pamatyti, ar jums įgyvendinant programą „Aktyvūs piliečiai“: • Buvo atsižvelgta į skirtingus moterų ir vyrų dalyvių poreikius bei prioritetus. • Pasikeitė dalyvių požiūris ir elgesys lyčių lygybės ir galios suteikimo moterims ir mergaitėms atžvilgiu. • Padarė poveikį lyčių lygybei ir moterų bei mergaičių problemų sprendimui jūsų bendruomenėje (jeigu jūsų socialinio projekto dėmesys buvo į tai sutelktas). Šis mokymasis, savo ruožtu, gali padėti pastebėti gerąją patirtį, taip pat ir grėsmes, į kurias turi būti atsižvelgta planuojant panašius projektus ateityje. Priemonės lytims jautriai stebėsenai ir vertinimui • Mažų mažiausia visi fasilitatorių surinkti stebėjimo ir vertinimo duomenys (tiek kiekybiniai, pvz., dalyvių skaičius, tiek kokybiniai, pvz., požiūris į programos veiksmingumą) yra pristatomi ir analizuojami atsižvelgiant į lyčių skirtumus, t.y. duomenys renkami ir pristatomi pagal lytis.

• Pamatuoti dalyvių požiūrius ir elgesį lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalinimo klausimais prieš programos įgyvendinimą ir po jo tam, kad pamatytumėte, ar buvo kažkokių pokyčių.

• Organizacijoms, kurios nori socialiniu projektu atkreipti dėmesį į lyčių lygybės arba moterų ir mergaičių įgalinimo problemas, tai taip pat reikia įvertinti socialinio projekto tikslus bei siūlomų sprendimo būdų poveikį lyčių lygybei ir moterų bei mergaičių įgalinimui. Šie matavimai gali būti tiek kokybiniai (pvz., padaugėjimas iniciatyvų, kuriose tiriamas smurtas lyties pagrindu, arba moterų dalyvių, kurios pradėjo socialinį verslą, kai gavo mokymus, skaičius), tiek kiekybiniai (pvz., moterų dalyvių, kurios jaučia, kad yra mažiau apribojimų dalyvauti vietinės tarybos veikloje, skaičius). Duomenys kokybiniams rodikliams gali būti surinkti naudojant dalyvavimu pagrįstus metodus, tokius kaip diskusijų grupių (angl. focus group) diskusijos ir interviu. Tvarūs sprendimai Pakeisti giliai įsišaknijusius ir netolygius lyčių santykius bei diskriminuojančius požiūrius, elgesį ir praktikas užima laiko. Gerai suplanuotas socialinis projektas turi potencialo laikui bėgant padaryti teigiamą įtaką moterų ir vyrų gyvenimui bendruomenėje, bet tam, kad pokyčiai būtų išlaikyti, reikalingas nuodugnus įsivertinimas. Kai kurie dalykai, į kuriuos reiktų atsižvelgti nuo pat pradžios, yra: su kuriais partneriais jūs turėtumėte dirbti, kad užtikrintumėte ilgalaikį pokytį; kaip galite sustiprinti bendruomenės turimus gebėjimus suprasti ir atsižvelgti į egzistuojančias lyčių lygybės problemas (įgūdžius, finansinius ir žmogiškus išteklius); ar yra poreikis tolimesniems tyrimams, kad būtų gauti įrodymai, reikalingi tęsiant darbą su šia problema; ar jūs sukūrėte galimybes moterims ir mergaitėms stiprinti lyderystės įgūdžius ir tinklus tam, kad jos galėtų atstovauti savo interesams po to, kai socialinis projektas pasibeigs.

242 I Aktyvūs piliečiai

49 iliustracija: Asmeninės raidos planas

Progresas asmeninių tikslų link: 1.

Apibrėžkite, kokius įgūdžius jaučiatės išugdę per šį seminarą: Fasilitavimo įgūdžiai:

Neturiu jokių įgūdžių

Esu gerai įgudęs/-usi

Esu ekspertas / ė

Gebėjimas dirbti su skirtingomis grupėmis, palaikant jų mokymąsi ir patirties sklaidą tarp jų

Pasitikėjimas savimi ir kompetencija sukurti sąlygas efektyvaus mokymosi kelionei pasirinkta tema:

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 243

Stiprybės:

Ką būtų galima tobulinti:

Asmeninės įžvalgos (iš mokymosi dienoraščių, refleksijų poroje ir t.t.):

Kas gali jums padėti toliau augti ir mokytis, kaip programos „Aktyvūs piliečiai“ fasilitatoriui?

Asmeninio pobūdžio pastabos:

Literatūros sąrašas

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 245

Jake Chapman, System Failure 2. (Demos, 2004). Hannah Lownsbrough, Joos Beunderman, Equally Spaced, (Demos, 2007). Ian Chandler, Advocacy and Campaigning, (Bond, 2010). Paulo Freire, Pedagogy of the Oppressed, (Penguin, 1993).

Mapping Dialogue, Pioneers of Change (April 2006) www.collectivewisdominitiative.org/ paperspioneers_dialogue/10_open.pdf. David Cooperrider, Diana Whitney and Jacqueline Stavros, Appreciative inquiry handbook (2003). Sue Annis Hammond, Sue, The Thin Book of Appreciative Inquiry.

Naomi Klein, No Logo, (Flamingo, 2000). https://www.library.wisc.edu/ Peter Robb, A Death in Brazil, (Bloomsbury, 2005). Chinua Achebe, Things fall apart, (Penguin, 2006). John Steinbeck, Grapes of Wrath, (Penguin Classics, 2000). Marshall McLuhan, The Medium is the Massage, (Penguin Classics, 2008). Momodou Sallah and Sophie Cooper, Global Youth Work, (National Youth Agency, 2008). Stephen L Elkin, Democracy and Citizen Competence,(Penn State Press, 1998). Development Education Association, Training and Practice Manual, (DEA, 2007). Merry White, Material Child: the coming of age in Japan and America, (University of California Press, 1994). Claude Levi-Strauss, Myth and Meaning Cracking the Code of Culture, (Schocken, 1995). Anne Hope, Sally Timmel, Training for transformation (IDTG, 1984).

Loginė struktūra: Ortengren, K , The Logical Framework Approach, (SIDA 2004). Greta Jensen, The Logical Framework Approach How To Guide, (DFID, 2013). Logical Framework Analysis for Beginners. (BOND, 2001) The Logical Framework A Handbook. World Bank (2008) European Commission, EQUAL Partnership Development Toolkit, (2005). Centre for International Development and Training, University of Wolverhampton A Guide for Developing a Logical Framework. Jim Rugh, Comparisons between terminologies of different donor agencies for results/logical frameworks (2002). UNDP Signposts of development, RBM in UNDP: Selecting indicators (2002). Smart Toolkit.

Lietuvių kalbos žodynas, nuoroda internete: http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=darnus&lns=1&les=-1; žiūrėta 2018-10-14. Tarpkultūrinis dialogas: Christopher Wagner, Sustained Dialogue, Campus Network: www.sustaineddialogue.org/ Sarah vL Campbell A Guide for Training Public Dialogue Facilitators, Everyday Democracy, studycircles.org.

Logical Framework, A list of useful documents, Monitoring and Evaluation News. Available online at: http://mande.co.uk/2008/lists/thelogical-framework-a- list-of-useful-documents/ Linda Booth Sweeney and Dennis Meadows, The Systems Thinking Playbook, Chelsea Green Meadows (2010).

246 I Aktyvūs piliečiai

Interneto svetainės www.activecitizens.britishcouncil.org www.facebook.com/pages/ ActiveCitizens/104825699563373?v=wall www.powercube.net

Žodynėlis

248 I Aktyvūs piliečiai

Toliau pateikiamas pagrindinių šioje programoje vartojamų sąvokų paaiškinimas. Patekiame pagrindinių terminų, kurie vartojami šios programos tikslams, apibrėžimus, visgi taip pat pripažįstame, kad jie atviri tolimesniam dialogui ir interpretacijai. Dar tikslesniam šių sąvokų pristatymui žiūrėkite kiekvieno modulio įžangą. Atsižvelgimas į lytį Aplinkos, kuri atspindi skirtingas vyrų ir moterų, mergaičių ir berniukų gyvenimų tikroves, sukūrimas ir dėmesio į jų poreikius ir potencialą atkreipimas. Bendruomenė Bendruomenė gali būti vienijama geografinės vietovės (pavyzdžiui, Nairobio bendruomenė) arba interesų (neįgalių žmonių teisių gynėjai) arba abiejų kartu – pavyzdžiui, neįgalūs žmonės Kenijoje. Dialogas Dialogas programoje „Aktyvūs piliečiai“ reiškia pokalbius, kuriuose žmonės su skirtingais įsitikinimais ir požiūrio taškais mokosi vieni iš kitų ir vieni su kitais dalinasi patirtimi. Dėmesio atkreipimas į mokymąsi ir dalinimąsi atskiria dialogą nuo kitų pokalbio formų – tokių, kaip, pavyzdžiui, debatai ar derybos. Interesai

Konflikto priežastys Tai yra veiksniai, kurie prisideda prie grėsmių didinimo. Jie dažnai grupuojami į tris kategorijas: • Struktūriniai: šie veiksniai gali atrodyti kaip pačios visuomenės struktūros dalis ir gali pasireikšti per viešąją politiką ir visuomenines, politines ir ekonomines sistemas bei gali tapti konflikto priežastimi; • Artimiausi: šie veiksniai prisideda prie aplinkos, kurioje konfliktas gali iškilti ar išsiplėtoti; • Sukėlėjai: tai paprastai vienetiniai veiksmai ar įvykiai, arba netgi jų nujautimas, kurie gali pradėti ar kurstyti smurtinį konfliktą. • Konflikto prevencija: veiksmai, politika, procedūros arba institucijos, kurios siekia išvengti grėsmės arba valstybių ar kitų grupių ginkluotųjų pajėgų panaudojimas ir kitos susijusios spaudimo formos, skirtos nuraminti politinius nesutarimus arba išvengti smurtinio konflikto pasikartojimo. Konflikto dinamika Konflikto pobūdžio, šalių ir priežasčių nulemta sąveika. Konflikto išsprendimas Veiklos, kurių imamasi konkrečiai tam, kad per trumpą laiką būtų užbaigtas smurtinis konfliktas.

Paslėpta šalių motyvacija. Jautrumas konfliktui Intervencija Reiškia įvairias veiklas, kurias organizacija vykdo tam tikrame kontekste. Konfliktas Konfliktas yra daugiaprasmė sąvoka, kuri skirtingoms grupėms skirtinguose kontekstuose įgija skirtingas reikšmes. Konfliktą linkstama laikyti neigiamu reiškiniu, smurto sinonimu. Visgi konfliktas taip pat gali būti suprantamas kaip sudėtingas procesas, kuris parodo visuomenėje vykstantį pokytį. Konfliktas įvyksta, kai dvi ar daugiau šalių tiki, kad jų interesai yra nesuderinami, išreiškia priešiškas nuostatas ar imasi veiksmų, kurie pažeidžia kitos pusės galimybę siekti savo tikslų. Jis tampa smurtiniu tada, kai abi pusės nenori savo tikslų siekti taikiai. Trumpai tariant, ne visi besiskiriančių interesų konfliktai yra smurtiniai, bet visi konfliktai apima interesų konfliktus.

Organizacijos gebėjimas suprasti kontekstą, kuriame ji veikia, suprasti sąveiką tarp vykdomos intervencijos ir konteksto; veikla, skirta suprasti šią sąveiką tam, kad būtų išvengta neigiamo vykdomos intervencijos poveikio ir būtų padidintas teigiamas poveikis. Konflikto transformavimas Sistemų, struktūrų ir santykių, kurie sukelia smurtą ir neteisingumą, perkeitimas. Ilgalaikis procesas, pasireiškiantis plataus masto ir visa apimančių veiksmų vykdymu ir skirtinguose visuomenės sektoriuose veikiančių šalių sutelkimu tam, kad jos kartu dirbdamos įgyvendintų strateginių pokyčių siekius.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 249 Socialinė lytis Santykiai Socialiai ir kultūriškai sukonstruotos tapatybės, bruožai, lūkesčiai, galimybės, vaidmenys ir santykiai, kurie siejami su buvimu moterimi ir vyru tam tikrojeame kultūriniame, ekonominiame, socialiniameir laiko kontekste. Pajėgumai Skirtingų asmenų gebėjimas ir potencialas teigiamai arba neigiamai paveikti kontekstą. Potencialas gali būti apibūdintas pagal išteklius, prieinamumą, socialinius tinklus ir vietines organizacijas, kitą paramą ar bendradarbiavimą ir t.t. Planavimas Procesas, kuriuo įvardijamos tam tikros problemos, analizuojamos jų priežastinės sąsajos ir vystomi paveikūs sprendimai. Šio proceso rezultatas dažnai įkūnijamas sukurtoje programoje su iš anksto apibrėžtais tikslais, veiklomis, įgyvendinimo metodais ir patikimais progreso pamatavimo rodikliais. Planavimas, konfliktui jautrus: konfliktui jautrus planavimas į planavimo procesus įtraukia konflikto analizę. Tokio planavimo tikslas yra padaryti teigiamą poveikį kontekstui ir vengti tolimesnio padėties blogėjimo bei palaikyti taikius ir labiau paveikius sprendimus. Poveikis Plačiąja prasme, jis gali būti teigiamas ir neigiamas. Kiek tai susiję konfliktų eiga, poveikis apibūdinamas pagal tai, kaip jis prisideda prie smurto paskatinimo ar sumažinimo.

Sąvaika tarp šalių įvairiuose lygmenyse ir tai, kaip jie šias sąveikas suvokia. Socialinis projektas Tai veikla, kuria siekiama pagerinti bendruomenės gyvenimą vietiniu lygmeniu. Socialinis projektas apima bendradarbiavimą tarp grupių ar žmonių, kurie savanoriškai arba nesiekdami pelno dirba kartu tam, kad pagerintų bendruomenės gyvenimą. Šalys Grupės, asmenys ir institucijos, kurios prisideda prie konflikto ir / arba yra jo paveikiamos (teigiama arba neigiama prasme), ir / arba yra įsitraukusios į konflikto valdymo. Taikos kūrimas Ilgalaikės ir vidutinės trukmės priemonės, kuriomis aiškiai siekiama spręsti struktūrines konflikto priežastis. Tapatybė ir kultūra Tapatybė yra stipriai susijusi su klausimu „kas aš esu?” Tai yra tai, kaip save matome ir kaip tai daro įtaką tam, kaip mus mato kiti. Šioje programoje tapatybė gali būti apibrėžta kaip unikalus savęs suvokimas (asmeninė tapatybė) taip pat kaip kultūros, su kuriomis esame susiję (socialinė tapatybė). Kultūra yra įsitikinimai, elgesys ir požiūris, kurie yra išmokti ir praktikuojami bendruomenėje. Nusistovėjusios bendruomenės turi savo kultūras. Tikslai

Pozicijos

Ilgalaikiai siekiai.

Reiškia šalių poziciją tam tikrų problemų atžvilgiu konkrečiame kontekste.

Trikdytojai

Produktas

Asmenys ir organizacijos, kurios tiki, kad taika kelia grėsmę jų galiai, pasaulėžiūrai ir interesams, ir kurios siekia susilpninti bandymus pasiekti taiką.

Konkretus tam tikro veiksmo rezultatas, kurio paskirtis yra padėti pasiekti norimą rezultatą.

Žmogaus teisėmis grįstas požiūris

Rezultatas Tam tikro veiksmo padarytas poveikis arba sukurtas pokytis. Sąveika Reiškia abipusį santykį tarp intervencijos ir konteksto, kuriame ji vyksta (intervencijos poveikis kontekstui ir konteksto poveikis intervencijai).

Į žmogaus vystymąsi nukreipta principų sistema, kuri normatyviai yra pagrįsta tarptautinėmis žmogaus teisėmis bei standartais, o jos naudojimas nukreiptas į paramą žmogaus teisėms ir jų apsaugą. Ji iš esmės integruoja tarptautines žmogaus teisių sistemos normas, standartus ir principus į planus, viešąją politiką ir vystymo procesus.

Metodinis leidinys fasilitatoriams 2017 I 250

UĹžraĹĄai

251 I Aktyvūs piliečiai

Užrašai