Ka veikti jaunimo centre? by Marius Ulozas

Ä®VAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Elektrėnų savivaldybės administracija

http://elektrenai.lt/

Praktinis vadovas apie darbą su rizikos grupės jaunimu ir vaikais parengtas Elektrėnų savivaldybės užsakymu, įgyvendinant projektą „Improving social care service provision and infrastructure for youth in Elektrėnai and Filipow“, projekto Nr.LT-PL-1R-064. Projektas įgyvendinamas kartu su Pilypavo valsčiumi. Projektas finansuojamas Interreg V-A Lietuvos-Lenkijos programos ir projekto partnerių lėšomis.

LEIDINĮ PARENGĖ Politikos tyrimų ir analizės institutas

http://institutas.eu/

ATSAKOMYBĖS APRIBOJIMAS Sudarytojai prisiima visą atsakomybę už šio metodinio leidinio turinį. Leidinyje pateiktos nuomonės, išvados ir rekomendacijos nebūtinai sutampa su užsakovo, projekto partnerio ir finansuojančios įstaigos nuomone.

118

Įvadas Žodynas Naudojantis Darbo su jaunimu Lytinis švietimas Tarpžinybinis bendradarbia Pabėgimo kambariai Kritinis Grafinis fasilitavimas šiuo leidiniu iššūkiai darbe su jaunimu vimas darbe su jaunimu darbui su jaunimu mąstymas darbe su jaunimu

UŽSAKOVAS:

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

TURINYS 4

Įvadas

Žodynas

Naudojantis šiuo leidiniu

Darbo su jaunimu iššūkiai

Lytinis švietimas darbe su jaunimu

Tarpžinybinis bendradarbia vimas darbe su jaunimu

118

Pabėgimo kambariai darbui su sunkaus elgesio vaikais ir jaunimu

Kritinis mąstymas

139

Geriau už tūkstančius žodžių: grafinis fasilitavimas darbe su jaunimu

Pasiūlymai ir rekomendacijos

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Darbas su jaunimu – gerai žinomas reiškinys Vakarų Europos valstybėse, gana nauja, tačiau, remiantis Vakarų valstybių patirtimi, sparčiai plėtojama sritis Lietuvoje. Pastarąjį dešimtmetį, nuo 2007 metų, darbas su jaunimu Lietuvoje vystytas kryptingai: kuriant arba atnaujinant įstatymų bazę, skiriant tikslinį finansavimą atskiroms darbo su jaunimu formoms diegti, tobulinant jaunimo darbuotojų kompetencijas ir kt. Šis leidinys pateikia specialistams, dirbantiems su rizikos grupės vaikais ir jaunimu, teorinius principus, metodikas bei praktinius užsiėmimus, kuriuos jie gali taikyti savo kasdieniame darbe. Leidinys parengtas remiantis gerosiomis Lietuvos ir Europos praktikomis. Leidinio tikslas – pristatyti specialistams naujas metodikas ir darbo su jaunimu formas bei pakviesti skaitytoją domėtis, išbandyti ir patiems kurti kasdienes veiklas jaunimo centruose. Šis leidinys skirtas tokioms tikslinėms grupėms: jaunimo centrų ir vaikų dienos centrų darbuotojams, jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovams, kitiems, besidomintiems darbo su jaunimu temomis. Skirtingus šio leidinio skyrius rengė praktikai, savo srities specialistai. Kiekvienas skyriaus autorius trumpai prisistato bei pateikia savo įžvalgas, temos teorines prielaidas ir praktinius pasiūlymus veikloms tiesioginiam darbu su rizikos grupės vaikais ir jaunimu.

118

ĮVADAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

ŽODYNAS Darbas su jaunimu – ugdomojo pobūdžio veikla su jaunais žmonėmis ar jų grupėmis jų laisvalaikiu, atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas jauniems žmonėms integruotis į visuomenės gyvenimą bei įgalinti juos atsakingai kurti asmeninį gyvenimą, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame bei profesiniame gyvenime. Darbas su jaunimu papildo formalųjį švietimą ir auklėjimą (ugdymą) šeimoje.

Informavimas

– pageidaujamos informacijos pateikimas be naudojimo

rekomendacijų, vertinimo ar individualizavimo.

Jaunas žmogus – asmuo nuo 14 iki 29 metų. Jauni žmonės, leidžiantys laiką gatvėje – 14–29 m. amžiaus jauni žmonės, kurie reikšmingą dalį savo laiko praleidžia gatvėje be tėvų ar globėjų priežiūros.

Jaunimo darbuotojas

– tai pilnametis asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su skirtingais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis bei turintis šiam darbui reikalingų kompetencijų.

Mobilus darbas su jaunimu

– tai viena iš darbo su jaunimu formų, nukreipta į kiekvieną jauną žmogų ir sudaranti sąlygas dalyvauti nesudėtingoje veikloje, kuri vykdoma pagal jauno žmogaus poreikius jo gyvenamoje aplinkoje.

Su jaunimu dirbanti organizacija – viešasis juridinis asmuo, kurio vienas iš tikslų – į jaunimą orientuota ir jaunimo poreikius tenkinanti veikla.

Tarpsektorinis bendradarbiavimas

– tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas tarp skirtingų sektorių: valdžios, valstybinių institucijų (sveikata, švietimas, aplinka, kultūra, sportas ir kt.), visuomenės, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir žiniasklaidos.

Tarpžinybinis bendradarbiavimas

– tai vienas kitą papildantis bendradarbiavimas, kuris apima vieno iš sektorių (valstybinio, verslo ar nevyriausybinio) skirtingos specializacijos atstovus iš daugiau nei vienos žinybos.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Darbas su jaunimu Europoje atsirado kaip viena iš jaunuolių laisvalaikio praleidimo formų, kuri atliepia visuomenės užsakymą: ugdyti įvairias jaunuolių kompetencijas, spręsti jaunuolių socialines problemas ir kita. Laisvalaikis ganėtinai naujas konceptas mūsų visuomenėje. Laisvas laikas atsiranda pereinant iš agrarinės visuomenės į industrinę visuomenę. Agrarinėje visuomenėje gyvenimas ir darbas buvo tarpusavyje glaudžiai susiję. Po industrinės revoliucijos, sparčiai didėjant urbanizacijai, atsirado labai aiškios ribos, apibrėžiančios darbą. Pasibaigus darbui turėjai laiką, kurį pats kontroliavai. Šiuo kaitos laikotarpiu pastebima didėjanti spraga tarp tėvų ir vaikų kartų interesų ir kultūrinės saviraiškos. Dažnai tai sukelia kartų konfliktą, kai jaunuoliai siekia atsiriboti nuo tėvų. Savo ankstyvaisiais metais darbas su jaunimu Europoje buvo glaudžiai susijęs su socialiniu darbu ir socialinės kontrolės (priežiūros) funkcija. Vėliau daug dėmesio buvo skiriama kultūrinei jaunuolių saviraiškai ir erdvei ugdytis. Pastaruosius 20 metų daug dėmesio skiriama ugdomajai darbo su jaunimu dimensijai (ugdymuisi po pamokų), daug dėmesio skiriama neformaliajam ugdymui. Darbas su jaunimu – tai jaunimo ir vaikų laisvalaikio užimtumas, kurio metu jaunimo darbuotojas naudoja įvairias ugdomąsias intervencijas. Dirba su jaunimo grupėmis ir individais įvairiomis jaunimui aktualiomis temomis ir patraukliomis formomis, naudojant įvairius žaidimo, patyrimo, analizės metodus. Šiandien yra išleista daug metodinių leidinių įvairiomis kalbomis, kaip dirbti su jaunimo grupėmis, individais. Šis metodinis leidinys neaprašys tokių svarbių temų, kaip: • • • •

grupės dinamika ir ugdomųjų užsiėmimų planavimas; apšilimas, susipažinimas ir mokymosi atmosferos sukūrimas; aptarimo proceso vedimas; ir kita.

118

NAUDOJANTIS ŠIUO LEIDINIU

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Apie išvardintas temas ir metodus galite pasiskaityti šiuose leidiniuose:

DARBO SU JAUNIMO GRUPĖMIS VADOVAS. NEFORMALIOJO UGDYMO PRAKTIKA LIETUVOJE

PRAKTINIS VADOVAS: TARPŽINYBINIO BENDRADARBIAVIMO STIPRINIMAS JAUNIMO POLITIKOS SRITYJE PATYRIMO PEDAGOGIKA IR JOS TAIKYMAS: PRAKTINIS VADOVAS JAUNIMO DARBUOTOJAMS

METODINIS RINKINYS: INFORMALAUS TARPKULTŪRINIO UGDYMO IDĖJOS, IŠTEKLIAI, METODAI IR UŽSIĖMIMAI DARBUI SU JAUNAIS IR SUAUGUSIAIS ŽMONĖMIS

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

118

Šis metodinis leidinys parengtas skirtingų autorių, praktikų. Kiekvienas skyrius apžvelgia temą, teorinius principus ar pristato praktinę metodiką, skirtą dirbti su rizikos grupės vaikais ir jaunimu.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

DARBO SU JAUNIMU IŠŠŪKIAI: JAUNIMO ELGESIO YPATUMAI IR TENDENCIJOS

Dirbant kasdienį darbą su jaunimu skirtinguose įstaigose: jaunimo centruose, atvirose erdvėse darbui su jaunimu, vykdant mobilų ar gatvės darbą su jaunimu, organizuojant veiklas jaunimui ir vaikams, svarbu atkreipti dėmesį į paauglystės amžiaus tarpsnio psichologiją. Jaunimo darbuotojai, socialiniai darbuotojams bei ugdytojai turi būti susipažinę su problemomis su kuriomis susiduria jaunimas, paauglystės psichologijos Jaunimo tyrėjas, mokymų aspektais. Šiame skyriuje trumpai bus aptarti jaunimo vadovas ir konsultantas, dirbantis 12 metų Lietuvoje amžiaus tarpsnio psichologiniai aspektai bei pateiktos ir užsienyje. Ekspertinės rekomendacijos, į ką jaunimo darbuotojas turi atkreipti temos: darbas su jaunimu, dėmesį. darbo su jaunimu formos, jaunimo politika, asmeninių Tradiciškai siūlomos užimtumo veiklos yra ir socialinių kompetencijų prevencinio pobūdžio, jaunimą jos vertina kaip ugdymas, tarpžinybinis problemą arba kaip socialinę grupę, kuriai reikia padėti bendradarbiavimas ir kt. išspręsti savo problemas. Turime užimti jaunuolius, kad minimizuoti galimybę jaunuoliams prasižengti. Deja, dažnai atrodo, kad jaunas žmogus yra suprantamas kaip problema, o ne gilinamasi į jauno žmogaus problemas. Dažnai jaunimo darbuotojai piešia savo darbą juodomis spalvomis. Mini „vis didėjantį jaunimo nusikalstamumą, girtavimą, narkomaniją“, nors visoje Europoje statistiniai duomenys liudija, kad jaunimo nusikalstamumas, svaiginimasis mažėja. Jaunimo darbuotojai dažnai įsivaizduoja jaunimo pasaulį remdamiesi savo asmenine patirtimi. Prisimindami savo paauglystės problemas ir iššūkius dažniausiai piešia daug niūresnę jaunuolių kasdienybę, nei ji yra iš tikrųjų. Jaunimo darbuotojams svarbu suvokti, kad pasaulis ir gyvenimas mūsų visuomenėje prieš 10 ar 15 metų buvo tikrai gerokai pavojingesnis, nei jis yra dabar. Lietuvoje per paskutinį 10-metį nepilnamečių nusikalstamumas nukrito dešimtadaliu, jaunimas mažiau svaiginasi.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

PAAUGLYSTĖS AMŽIAUS TARPSNIO PSICHOLOGIJA Kalbant apie paauglystės amžiaus tarpsnio psichologiją, svarbu pabrėžti pastarųjų dešimtmečių tendencijas. Klasikiniu požiūriu paauglio amžiaus tarpsnis apibrėžiamas konkrečiais amžiaus rėmais. Anglų kalboje vartojamas terminas teenager (anglų k. – paauglys), šis žodis kilęs nuo amžiaus, kuriam yra būdingas paauglių elgesys thirteen–nineteen (anglų k. – trylika–devyniolika). Lietuvių kalboje atitikmuo būtų keturiolika–penkiolika arba „niolikmečio“ psichologija. Visgi pastarųjų dešimtmečių tendencijos rodo, kad biologinę brandą paaugliai pasiekia ankstesniame amžiuje, pvz., mergaitės biologiškai yra pasirengusios atlikti lytinę reprodukcinę funkciją (gimdyti vaikus) nuo 11 metų. Tuo tarpu jaunuoliai savarankiškumą ir suaugystę pasiekia gerokai vėliau: ekonominę nepriklausomybę – 25 metų, šeimos kuriamos 27–29 gyvenimo metais. Jaunuolių savarankiškumui daug įtakos turi auklėjimas ir tradicijos: Europos šiaurinėje dalyje jaunuoliai tampa autonomiški ir emancipuoti gerokai anksčiau nei jaunuoliai Europos pietuose. Erikas Eriksonas išskyrė 8 psichosocialinės raidos pakopas. Kalbant apie jaunuolius mums yra aktualios 2 stadijos: 1) tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystės amžiuje 12–18 metų). Naudodamiesi pažintiniais sugebėjimais paaugliai ieško savęs, formuoja savo identitetą. Bando suprasti savo ateities vaidmenį. Iškyla vaidmenų konfliktas tarp „vaiko“ vaidmens ir

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Pasak Dainiaus Pūro: „Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų rezultatai rodo labai aiškius skirtumus Europos žemėlapyje, kai lyginame Europos valstybių dvasinės ir socialinės sveikatos „sveikumo“ ar „toksiškumo“ rodiklius. Ištyrus jaunimo žmogžudysčių statistiką, matyti, kad Lietuva jau yra, pvz., 4 kartus sveikesnė už Rusiją, bet vis dar apie 10 kartų ligotesnė už Šiaurės, Vakarų ir Pietų Europos valstybes. Būtų gerai mums, suaugusiesiems, Lietuvoje kuo greičiau suvokti, kad sveikiausios visuomenės yra būtent liberalios demokratijos kraštuose ir kad šią gerą visuomenės sveikatą nulemia nuoseklus žmogaus (visų pirma vaiko ir paauglio kaip žmogaus) teisių ir pamatinių laisvių gynimas“. Darbas su jaunimu turi padėti jaunuoliui atrasti savo talentus ir padėti tapti visaverčiu visuomenės nariu. Jaunuoliai turi būti mokomi spręsti savo problemas ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

„draugo“ vaidmens; 2) intymumas arba vienatvė (jaunystė 20–30 m.). Jauni suaugusieji privalo tobulinti sugebėjimą bendrauti ir rūpintis kitais, nebijodami prarasti savo tapatumo. Jei jaunuoliai to nesugeba, jie gali likti vieniši. Šią teoriją Eriksonas sukūrė 1963 metais. 2017-aisiais pasaulyje šios stadijos yra gerokai persipynusios. Abiem stadijoms būdingi aspektai gali būti pastebėti ir 13, ir 25 metų jaunuolių elgesyje. Anot Jaunimo statistinio portreto, dauguma jaunuolių Lietuvoje lytinius santykius patiria 17 metų. Venerinių susirgimų statistika liūdnesnė: jauniausias užfiksuotas atvejis – 12 metų amžiaus. Kasmet Lietuvoje pagimdo apie 300 mergaičių, kurios yra jaunesnės nei 15 metų. Tuo tarpu kitoje svarstyklių pusėje turime pavyzdžių, kai į Darbo biržą pirmą kartą užsiregistruoti yra palydimi 27 metų jaunuoliai. Dabartinei kartai būdinga ankstyvoji biologinė branda, eksperimentavimas ieškant savęs, bet globalioje, besikeičiančioje visuomenėje vis sudėtingiau pavyksta suaugti ir savarankiškėti, pvz., jaunuoliui susirasti darbą. Jaunimo darbuotojams svarbu gebėti ugdyti jaunuolių savarankiškumą (padėti jiems ugdyti autonomiją ir siekti emancipacijos). Labai svarbi darosi lytinio švietimo tema. Pasak Dainiaus Pūro: „Nerimą kelia tai, kad Lietuva, remiantis visuomeniniu diskursu, nėra apsisprendusi dėl liberalios demokratijos principų negrįžtamo įtvirtinimo. Tęsiasi moralinės panikos priepuoliai saugant vaikus ir paauglius nuo geriausių tolerancijos ugdymo ar lytinio švietimo praktikų. Vis dar lieka stipri priklausomybė nuo prievartos kultūros ir selektyvaus požiūrio į žmogaus teises ir laisves ideologijos. Atrodo, tarsi suaugusieji bijotų, kad jaunoji karta gali tapti laisva nuo visokių mūsų tautą kankinančių fobijų. Kitaip sunku paaiškinti atkaklius mėginimus įtikinti save ir jaunimą, kad laisvė yra lietuviams kenksmingas dalykas. Aišku, turiu galvoje laisvę ir kartu su ja ugdomą atsakomybę kaip atviros pilietinės visuomenės didžiausią vertybę, o ne vien nacionalinę nepriklausomybę“.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pastaraisiais metais pastebimas mažėjantis jaunuolių poreikis būti su bendraamžiais ir socializuotis. Kuriant atviruosius centrus ir erdves užtekdavo pasiūlyti erdvę jaunuoliams būti ir jie rinkdavosi. Dabar jaunuoliams šis poreikis yra mažiau aktualus, nes jie visą laiką bendrauja ir yra vieni su kitais internetinėje erdvėje. 2008 metais Facebook platformai pradėjus veikti visame pasaulyje, jaunuoliams vis mažiau reikia erdvių, kuriose jie galėtų būti kartu. Daug bendravimo, kuris yra labai svarbus paaugliams, persikėlė į socialinius tinklus, pokalbių, susirašinėjimo programėles (Snapchat, WhatsApp, Viber, Skype, G-chat, Facebook messenger, Tinder, Grinder ir kt). Šis pokytis daro jaunimo darbuotojų darbą sudėtingesnį ir vis svarbesnis darosi šių specialistų gebėjimas pažinti jaunimo poreikius. Darbo su jaunimu laukas nespėja atliepti jaunimo besikeičiančių poreikių, nes tik 2015 metų rugsėjį Budapešte, Vengrijoje, buvo organizuotas simpoziumas apie jaunimo dalyvavimą skaitmeniniame pasaulyje, kai pastebima, kad jaunuoliai jau migruoja iš vienų socialinių tinklų į kitus . Jaunuoliui ypač lengva veikti konkrečiuose rėmuose. Šiandien jauni žmonės Lietuvoje turi labai daug galimybių: mokytis, dirbti, keliauti, naudotis mobilumo programomis, bendrauti, dirbti internete. Randantis vis daugiau alternatyvių galimybių veikti, tampa sudėtingiau suplanuoti karjerą švietimo ir darbo srityje. Alternatyvios galimybės dažnai yra patrauklios, visuomenės akyse jos atrodo prestižiškai arba „kietai“, o tai jaunuoliams yra itin svarbu. Dabartiniam paaugliui darosi vis sudėtingiau priimti sprendimus ir apsispręsti. Ne dėl to, kad stokoja gebėjimų, o todėl, kad bijo pasirinkti blogai. Dažnai jaunuoliai yra linkę nesirinkti iš viso ir nepriimti sprendimo arba atsisakyti galimybių, nes gali sulaukti geresnių. Suaugusieji ir jaunuolio aplinka (tėvai, mokytojai, jaunimo darbuotojai) bando padėti, patarti, bet dažniausiai šios pastangos yra bergždžios, nes suaugusieji nemato platesnio konteksto, nesuvokia šių dienų realijų. Siekiant atliepti šį jaunuolio poreikį, jaunimo darbuotojai turi turėti platesnio konteksto suvokimo kompetenciją ir gebėjimą būti neapibrėžtume, domėtis politika ir globaliais procesais.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

KAS BŪDINGA ŠIUOLAIKINIAM JAUNUOLIUI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

DELINKVENTINIS ELGESYS Kriminologai, dirbantys su paaugliais, pažeidžiančiais nustatytas visuomenės normas, delinkventinį jaunimo elgesį aiškina dreifo teorija. Dreifo teorija teigia, kad jaunuoliai dreifuoja tarp to, kas visuomenėje leidžiama, ir ne: jie tikrina ribas, nori sužinoti – ar bus pagauti, ar ne. Taip bando atkreipti dėmesį į save. Kriminologai teigia, kad jei paauglys nelaužo taisyklių ir elgiasi taip, kaip iš jo tikisi tėvai ir mokytojai, tai požymis, kad jaunuolis turi gilesnių psichologinių problemų. Delinkventinį elgesį lemia biologiniai pokyčiai paauglio organizme. Išoriniai biologinių pokyčių požymiai: besikeičiančios kūno formos, prasidėjęs prakaitavimas, kūno plaukuotumas. Pokyčius lemia padidėjęs adrenalino ir testosterono kiekis organizme. Šių hormonų poveikis turi įtakos pasirenkant darbo su jaunimu temas ir metodus. Adrenalinas lemia, kad paauglystė yra pats stipriausias amžius žmogaus gyvenime. Sakoma, kad paaugliai gali nuversti kalnus, todėl jaunimo darbuotojams svarbu rinkti aktyvius, fizinius metodus, kad jaunuoliai galėtų išsikrauti. Testosterono poveikis daro įtaką jaunuolio požiūriui į pasaulį. Sakoma, kad jaunuoliai gyvenimą mato per rožinius akinius. Paauglystė – „donkichotiškas“ amžius, kai paaugliai kovoja su vėjo malūnais. Paaugliai pasaulį mato labai idealizuotai, pvz.: jei mylėti, tai kaip Romeo ir Džiuljeta; jei paauglys vagia, tai iš turtuolių, ir taip šelpia vargšą (save); užaugęs nori būti Motina Terese ir gelbėti pasaulį. Jaunimo darbuotojui svarbu dirbti ugdant paauglių kritinio mąstymo gebėjimus, aiškinti skirtumą tarp užgaidos ir poreikio, padėti paaugliams atsikratyti nepagrįstų autoritetų.

LAISVĖS SIEKIMAS Stebėdami kūdikio gimimą ir vaiko vystymąsi, galime aiškiai matyti, kad vaikas kryptingai siekia laisvės. Mokosi eiti, savarankiškai valgyti, naudotis jį supančiu pasauliu. Pasiekęs paauglystės amžių jaunuolis savo elgesiu pabrėžia laisvės siekimą. Pvz.: nori turėti savo erdvę (savo erdvę žymi – grafiti tagais); nori pabandyti tai, kas galima suaugusiems (alkoholis, cigaretės); jaunuolio privatumas pasidaro labai svarbus; jaunuoliai nori būti ir veikti naktį, nes tai leidžiama tik suaugusiesiems; vaikai pradeda suprasti pinigų vertę ir svarbą; jaunuoliai nori būti vyresni ir greičiau suaugti – „man jau beveik 18-ka“. Atvirieji jaunimo centrai dėl šio psichologinio aspekto yra labai patrauklūs, nes suteikia erdvę ir galimybę būti, kurti savo erdvę ir nieko nereikalauja. Svarbus dabartinės jaunimo kartos bruožas – šių dienų jaunuoliai neturi bendro priešo, prieš kurį galėtų kovoti. Sovietmečiu jaunuoliai savo elgesiu ir buvimu kovojo prieš ideologinę ir politinę sistemą. Pvz., jei klauseisi roko muzikos, nešiojai džinsus, būdamas vaikinas nešiojai ilgus plaukus, skaitei draudžiamą Lietuvos istoriją ar lankeisi bažnyčioje –

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

LAISVALAIKIS IR DRAUGAI Jaunimo socialinė amžiaus grupė skiriasi nuo vaikų ir suaugusiųjų grupių turimo laisvo laiko kiekiu. Vaikai visą savo laiką praleidžia su tėvais arba prižiūrimi kitų suaugusiųjų. Suaugusieji laisvo laiko turi mažai, nes dirba arba rūpinasi savo šeima. Labai didelę reikšmę jaunuolio gyvenime užima laisvalaikio praleidimas ir buvimas su draugais. Pasak jaunimo problematikos tyrimo (2012), viena pagrindinių jaunimo problemų – laisvalaikio praleidimas. Jaunimo darbuotojai savo veiklomis atliepia šį jaunuolių poreikį praleisti laisvalaikį. Jaunuoliams labai svarbūs yra jų draugai, nes užmegzdami santykius ir bendraudami jaunuoliai atliepia priklausymo poreikį, išgyvena saugumo jausmą. Šiame amžiuje didelę įtaką turi grupių fenomenas ir jaunuolio poreikis priklausyti grupei. Dažnai jaunuolio elgesį ar pasirinkimus galima aiškinti baimės veiksniu. Jaunuoliai bijo būti atstumti, todėl taikosi prie draugų ir grupės. Leisdami laisvą laiką su draugais jaunuoliai tiesiog būna. Jaunuoliai bendrauja jiems aktualiomis temomis, pvz.: meilė, karjera, draugystė, santykiai, pinigai, mokykla, santykiai su aplinka ir kt. Jaunimo darbuotojai turi organizuoti veiklas, kurios atlieptų jaunuolių poreikį būti kartu su draugais. Patirti išbandymus drauge, pažinti vienas kitą. Jaunimo darbuotojas turi sukurti erdvę, leidžiančią jaunuoliui tiesiog būti ir bendrauti su draugais.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

tu kovojai prieš sistemą. Šiuolaikinis jaunas žmogus neturi prieš ką kovoti, todėl sunkiau yra artimiausioms sistemoms ir struktūroms, kurios pasižymi griežtais reikalavimais – šeimai ir mokyklai. Neturėdamas didesnio priešo, jaunas žmogus pradeda kovoti su artimąja aplinka.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

IDENTITETO IEŠKOJIMAS Jaunuoliai nori pabrėžti savo unikalumą rengdamiesi išskirtinai, eksperimentuodami su plaukų spalva, auskarais ir pearsingais, tatuiruotėmis. Jaunuoliai nori išsiskirti, bet buriasi su tokiais pat kaip jie, nes nori jaustis saugūs. Šiuolaikiniam jaunuoliui labai sunku ieškoti identiteto, nes galimybių ir pasirinkimų jis turi daug: įvairūs interesai, subkultūros, draugų grupės ir kt. Jaunimo darbuotojas, padėdamas jaunuoliui ieškoti savęs, gali pasitelkti pilietiškumo, tautiškumo, patriotiškumo temas ir su jomis susijusias veiklas, nes šios temos aktualios jaunuoliui, bandančiam suprasti, kas jis yra. Jaunimo darbuotojas turi padėti jaunuoliams pažinti save, per grupines užduotis padėti patirti sėkmę. Jaunuoliai turi išbandyti save lyderio ar kitame netradiciniame vaidmenyje, bendrauti su kitais ir kitokiais, įgyti asmenines ir socialines kompetencijas.

MEILĖ IR SEKSAS Paauglystės amžiuje jaunuoliai kuria pirmuosius santykius, turi pirmąsias seksualines patirtis. Šis amžius ir tema labai svarbi dėl kelių priežasčių. Pirmieji santykiai yra pavyzdiniai modeliuojant visus kitus santykius jaunuolio gyvenime. Jei pirmieji santykiai yra nesėkmingi, jaunuolis gali nepasitikėti partneriu, keršyti už nuoskaudas ar kt. Apie seksą jaunuoliai sužino iš draugų, interneto ir lengvai prieinamos pornografijos. Tarp jaunimo gajūs sekso srities stereotipai. Dėl gėdos jausmo, jaunuoliai bijo konsultuotis, o suaugę – šia tema kalbėtis. Stereotipai šioje srityje baigėsi tuo, kad paaugliai berniukai susiduria su erekcijos problemomis, nes jiems sudėtinga susijaudinti dėl dažnos ir stiprios stimuliacijos žiūrint porno filmus. Dažnas paauglys sekso metu galvoja ne apie partnerį ar atsipalaiduoja, bet sutelkia mintis į tai, kaip atrodo iš šalies. Tarp jaunuolių paplitęs sekstingas – nuotraukų su erotiniu turiniu siuntinėjimas savo bendraamžiams, nesusimąstant apie galimybę nuotraukas paviešinti. Jaunuoliai savo psichologines problemas sprendžia destruktyviai (kaip ir suaugusieji) per žalojimąsi: alkoholio, cigarečių, narkotikų naudojimą, seksą su nepažįstamais partneriais, santykių griovimą, fizinį žalojimąsi. Todėl jaunimo darbuotojams svarbu padėti jaunuoliui spręsti asmenines problemas taikant individualaus darbo intervencijas. Jaunimo darbuotojams puiki tema dirbti su jaunimu yra santykiai, saugumas internete ir lytinis švietimas. Paaugliams svarbus prisilietimas. Tarp draugų paaugliai susitikus dažnai apsikabina ir pasibučiuoja. Prisilietus gaminasi laimės hormonas endorfinas. Paaugliams svarbu prisiliesti, todėl jaunimo darbuotojas turi siūlyti aktyvias veiklas, naudoti „ledų laužymo“ metodus, kurie legaliai leidžia paaugliams didinti asmeninę komforto zoną.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Vienas iš jaunimo darbuotojo tikslų – padėti jaunuoliui save atrasti, įsivardyti savo stiprybes ir talentus. Paaugliai yra linkę neadekvačiai save vertinti: dauguma paauglių linkę save nuvertinti, dalis paauglių save išaukština. Bendraudami su aplinka, kitais jaunais žmonėmis, per darbo su jaunimu metodus, jaunuolis turi sukurti adekvatų savęs suvokimą. Per savirealizaciją, būrelius, kompetencijų ir gebėjimų tobulinimą, jaunuoliai atranda save, pasirenka profesines kryptis ar kuria savo socialinį tinklą. Tai – galimos veiklų kryptys jaunimo darbuotojui.

INTERNETO, SOCIALINIŲ TINKLŲ IR KOMPIUTERINIŲ ŽAIDIMŲ SVARBA Jaunuoliai patiria daug spaudimo iš visuomenės, tėvų ir bendraamžių, kaip turi elgtis, atrodyti ir ką pasiekti. Todėl internete jaunuoliai gali susikurti save tokį, koks pats nori būti. Jaunuoliai susikuria dirbtinį identitetą, tada galima anonimiškai komentuoti, bendrauti, išbandyti skirtingus elgesio būdus. Jaunuoliams internetas ir socialiniai tinklai – puiki erdvė bendrauti su bendraamžiais. Bendravimas internetinėje erdvėje turi privalumų: jaunuoliai gali bendrauti drąsiau nei matydami bendraamžius, be to, socialiniai tinklai leidžia pagalvoti prieš atsakant į klausimą, taip pat atsakymą koreguoti. Jaunuoliai linkę žaisti kompiuterinius žaidimus, nes tai jiems suteikia galimybę pabėgti iš realybės, patirti sėkmę, laimėjimą, kurį realiame gyvenime jiems patirti sunku. Kiekvienas jaunimo centras ir atviroji erdvė privalo turėti nemokamą prieigą prie interneto, nes kitaip šios erdvės pralaimės nelygioje kovoje su prekybos centrais, kuriuose yra nemokama prieiga prie interneto. Siekdami pritraukti jaunuolius į jaunimo centrą, jaunimo centrai Suomijoje įsigyja naujausius kompiuterinius žaidimus ir konsoles. Jaunuoliui esant jaunimo centre jį lengvai galima sudominti ir kitomis įdomiomis veiklomis.

118

SAVĘS SUVOKIMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Ä®VAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Ieškodami identiteto jauni žmonės nuo 15–16 metų bando įvairius gyvenimo būdus: laikosi dietos, maitinasi vegetariškai, veganiškai. Jaunuoliai domisi kūno formavimu, sportuoja, vartoja maisto papildus, domisi sveika gyvensena. Šis interesas gali būti pavojingas, jeigu jaunuoliai pradės eksperimentuoti su steroidais ar laikytis ekstremalių dietų, kurie baigiasi valgymo sutrikimais, bulimija ar anoreksija. Todėl jaunimo darbuotojas turi stebėti jaunus žmones, kalbėtis apie jų pomėgius, išmanyti ir atliepti dėmesį į aktualijas, numatyti galimus pavojus ir apie juos kalbėtis su jaunimu.

TĖVŲ IR VAIKŲ SANTYKIAI, JŲ ĮTAKA SPRENDŽIANT JAUNUOLIO PROBLEMAS Sprendžiant jaunų žmonių problemas ir iššūkius labai svarbus įrankis – tarpžinybinis bendradarbiavimas. Sprendžiant šias problemas svarbu pasitelkti jaunuolio aplinką: mokyklą, šeimą, laisvalaikio praleidimo vietas (jaunimo centrą, būrelius ir kt.), savivaldybės vaiko teisių komisiją ir kt. Jei kuri nors iš įstaigų ar žinybų nėra linkusi bendradarbiauti dėl įvairių priežasčių, jaunuolio problemas vis tiek įmanoma spręsti. Bet jeigu bendradarbiauti nėra nusiteikusi šeima, veiksmingi sprendimai yra neįmanomi. Šeima yra esminis veiksnys, būtinas sprendžiant jauno žmogaus problemas. Todėl svarbu rasti būdus, kaip sukurti santykį su jaunuolio artimiausia aplinka ir sutarti, kaip spręsti problemas, kokių tikslų bus siekiama (kelti mažus ir pasiekiamus tikslus), laikytis bendros laikysenos. Vis dažniau specialistai pastebi šias tėvų elgesio tendencijas: • problemos neigimą, kad jaunuolio elgesys trukdo kitiems ar jis turi priklausomybės ligų, vagia; • jaunuolio palaikymą ir gynimą nepaisant to, kas vyksta; • savęs kaltinimą dėl vaiko elgesio, atsakomybės perkėlimą ant savęs; • kitų kaltinimą jaunuolio nuvertinimu ir neigiamu pateikimu („užsisėdimu“); • norą problemą išspręsti greitai – greitų „receptų“ poreikis; • norą, kad problemas spręstu kiti – įstaigos ir institucijos. • kita.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

SVEIKATA IR KŪNO KULTAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Dažnai girdime, kad šių dienų jaunuoliai yra kitokie nei anksčiau: įžūlūs, norintys visko čia ir dabar, negebantys bendrauti, susireikšminę, linkę į depresiją ir savižudybes, nežinantys, ko nori, pervertinantys save. Dažnai apie jaunuolius pasakoma – lyg juos kažkas būtų atvežę ir palikę. Nors iš tiesų jaunuoliai yra mūsų visuomenės atspindys, net veidrodis, kuris atspindi juos supančią aplinką, tėvus, mokyklą ir kt. Šeima – vienas svarbiausių veiksnių, nulemiančių vaiko asmenybės raidą. Šeimoje formuojasi vaiko vertybės, elgesio normos, interesai, polinkiai bei poreikiai. Tam įtaką daro tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai. Nors dabar daug kalbama šia tema, gausu literatūros, straipsnių, mokslinių tyrimų, tačiau vis dar pastebimos šios pagrindinės tėvų santykių su savo vaikais klaidos: • Į jaunuolį nežiūrima kaip į savarankišką asmenį. Tėvai, mylėdami ir rūpindamiesi savo vaikais, visada žino, kas jų vaikams geriausia: kaip mokytis, ką valgyti, kokia užklasine veikla užsiimti, kur ir kaip leisti atostogas, kokius draugus pasirinkti, kur studijuoti ir pan. Sulaukus paauglystės, santykis, kai tėtis ir mama nurodo, ką vaikas turi daryti, ir tėvų yra klausoma, pasikeičia. Jaunuolis ne visada pritaria tėvų nuomonei, prieštarauja, ne visada paklūsta, maištauja. Tai nereiškia, kad tėvai nustojo būti autoritetu savo vaikams. Tėvų nuomonė vaikams, nepaisant jų amžiaus, visada yra ir bus svarbi. Paaugliai siekia lygiaverčio bendravimo, būdingo suaugusiųjų pasauliui, ir kad užuot nurodinėjus, kaip elgtis, būtų išklausoma paauglių nuomonė, į ją atsižvelgiama, diskutuojama, tariamasi dėl sprendimų priėmimo. Paaugliai jaučia, kad jų nuomonė yra svarbi ir jie nori, kad ji būtų išgirsta. Dirbantys su jaunimu dažnai teigia, kad girdi jaunuolių skundus, jog tėvai jų paprasčiausiai nesiklauso ir negirdi jų nuomonės. Paradoksalu tai, jog tėvai, siekdami, kad jų vaikas būtų kūrybiškas ir savarankiškas, kartu užkerta kelią ugdytis jam suaugystės įgūdžius. Dabartiniai jaunuoliai turi kritinį mąstymą. Norint, kad jaunuoliai lavintų socialinius įgūdžius, tėvai ir jaunimo darbuotojai turi leisti jaunuoliui išsakyti nuomonę, ją priimti, nepaisant to, kad kartais sudėtinga girdėti abejones suaugusiųjų vertybėmis, nuomonėmis ir patirtimi. • Koncentruojamasi į jaunuolio laimę ateityje, dažnai pamirštant laimę dabar. Daugelis tėvų koncentruojasi į didelius ateities tikslus, t. y. darželinukui pasakojama, kaip jis atėjęs į mokyklą turės gerai mokytis, išlaikyti brandos egzaminus, įstoti į universitetą, siekti aukštų akademinių tikslų, susirasti gerai apmokamą darbą ir tik tada patirs sėkmę ir bus laimingas. Tėvai bando jaunuolį motyvuoti tokiais pasiekimais, kurie gali nutikti po daugelio metų, neįvertindami to, kas vyksta dabar ir šiuo metu jaunuoliui yra svarbu. Jaunuoliai paprastai nesupranta tokių tėvų kalbų ir jų tiesiog negirdi. • Jaunuolio „vertė“ matuojama jo laimėjimais mokykloje. Visuomenėje egzistuoja nuomonė, kad jaunuolis vertas tiek, kiek verti jo pažymiai mokykloje. Geri pažymiai leis įstoti į universitetą, susirasti gerai apmokamą darbą ir susikurti solidų gyvenimą.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Taip įsivaizduojama vaiko laimė. Dažnai pamirštama, kad laimė susideda ne tik iš sėkmingo profesinio kelio, tačiau ir iš gerų santykių šeimoje, su draugais, pačiu savimi, mėgstamo laisvalaikio. O tam reikia laiko, kurio nuolat trūksta šiuolaikiniam jaunuoliui. Kita vertus, tėvai retai susimąsto, kad psichologinis spaudimas atitikti visuomenės lūkesčius, atsiliepia jaunuolio psichikos sveikatai. Tėvai nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turi pozityvių lūkesčių jų atžvilgiu bei kelia didelius reikalavimus savo vaikams. Tuo tarpu kiekvieno vaiko noras – įtikti savo tėvams, pateisinti jų lūkesčius, būti mylimam ir pačiam geriausiam. Tėvų nuomonė vaikams labai svarbi. Jeigu ji kritiška arba vaikas jaučia, kad nepateisino tėvų lūkesčių, jis jaučiasi nusivylęs savimi, užsisklendžia, apribojama jaunuolio savivertė. Jaunuoliai tampa labiau savimi nepasitikintys, susigūžia, atsitraukia ir net norėdami išbandyti ką nors nauja, stokoja pasitikėjimo savimi, o dažnai ir turėdami puikių gebėjimų, gali vengti juos parodyti. Gali nutikti ir taip, kad jaunuolis, norėdamas aplinkiniams įrodyti, jog sugeba daugiau, susiduria su psichikos ligomis. Visuomenės spaudimą dėl jaunuolio ateities patiria ir tėvai, sulaukę klausimų iš savo kolegų, kaimynų apie jaunuolio pažymius mokykloje ir planus ateityje. Šiuo atveju tėvams reikia tikėti savo vaiku, motyvuoti kažko siekti, įvertinti jų pastangas, padėti atrasti, kas patinka ir sekasi. • Tėvai negirdi savo vaikų, neįsiklauso į jų poreikius. Skatindami vaikus atrasti save, dažnai tėvai perkelia savąsias nerealizuotas svajones ir kreipia juos į vieną ar kitą pusę. Pvz.: mama visada svajojo tapti dainininke ir to tikisi iš savo dukters, neatsižvelgdama į tai, kad šiai patinka piešti. Svarbu gerbti vaiką ir laiku suprasti jo interesus, nesvarbu, kokį sprendimą vaikai priims, tėvai visada bus šalia ir palaikys. Pasak Dainiaus Pūro: „Jaunimui <...> ypač trukdo suaugusiųjų pasaulyje vyraujantis moralizavimo įprotis, praraja tarp žodžių ir darbų, modernaus pasaulio vertybių niekinimas, mėginimas pakirpti vaikams, paaugliams ir jaunimui sparnus ir tęsti jų ugdymą nuolankumo, paklusnumo ir konformizmo dvasia“.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

LYTINIS ŠVIETIMAS DARBE SU JAUNIMU

SUDARĖ EDUKOLOGĖ VILMA GABRIELIŪTĖ

KODĖL LYTIŠKUMAS YRA AKTUALI TEMA SU JAUNIMU DIRBANTIEMS? Vaikų ir paauglių lytiškumo tema yra plati ir kompleksiška, suaugusiesiems kelianti baimę ir neužtikrintumo jausmą, apipinta asmeninėmis nuostatomis, susijusi su mūsų pačių patirtimi kūniškumo, Edukologė, žmogaus teisių lytiškumo ir seksualumo srityse. specialistė, rengia ir veda Tuo tarpu lytiškumas yra esminis asmens lytiškumo, lygių galimybių ugdymo programas aspektas, besitęsiantis visą gyvenimą nuo gimimo, ir bei mokymus tėvams, apima lyties tapatybės, lyčių vaidmenų, seksualinės pedagogams, psichologams, paaugliams ir jaunimo orientacijos, intymumo, malonumo ir reprodukcijos darbuotojams. Vilma turi aspektus. Tai viena kompleksiškiausių asmens jaunimo darbuotojos tapatybės dalių, nes jai įtakos turi psichologinių, sertifikatą, 15 metų mokymus veda integruodama socialinių, biologinių, politinių, istorinių, religinių patyriminės pedagogikos veiksnių sąveika, todėl ir šiame skyriuje pateiktų temų ir neformalaus ugdymo turinys neapsiriboja vien lytiniu švietimu, bet apima metodus, vadovauja VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“. ir psichosocialinę asmens raidą, lytinę tapatybę, lyčių lygybę, smurto lyties pagrindu prevenciją. Kai kurie suaugusieji tiesiog nežino, kaip kalbėti su savo vaikais ar ugdytiniais, nes niekas lytiškumo klausimais nekalbėjo su jais. Dar kai kurie baiminasi, kad kalbėjimas lytinio švietimo klausimais apie reprodukcinę funkciją bei lytinę elgseną paskatins jų vaikus anksti pradėti lytinį gyvenimą. Tačiau, tyrimai rodo visai ką kita– tie paaugliai, kurie gauna amžiui pritaikytą ir mokslu grįstą lytiškumo ugdymą, kurie gali pasikalbėti lytiškumo ir seksualumo klausimais su tėvais (ar kitais suaugusiaisiais, kuriais pasitiki) yra linkę ilgesniam laikui atidėti seksualinę patirtį, turi mažiau partnerių ir naudoja prezervatyvus bei kitą kontracepciją lytinių santykių metu. Kitais žodžiais tariant – yra įgalinti pasirinkti ar pradėti lytinį gyvenimą, su kuo ir kaip.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Nuoširdus pokalbis su vaiku ar paaugliu gali užkirsti kelią patyčioms, smurtui ir gali padėti jaunuoliams kurti pagarbius, lygiaverčius santykius. Lytiškumo ugdymas padeda vaikams ir jaunuoliams priimti savo kūną, atpažinti savo jausmus, kalbėtis su savo partneriu, formuoja atsakingą elgseną, suteikia smurto prevencijos žinių. Žiniasklaida ir informacinės technologijos padaro informaciją prieinamą, tačiau nesuteikia kritinio mąstymo įgūdžių, kurie padėtų atsirinkti tinkamą turinį. Todėl kai mes, suaugusieji, tėvai, globėjai ar su jaunimu dirbantys asmenys, esame pasiekiami ir su mumis vaikai gali kalbėtis ar pasitikslinti informaciją, aptarti kūno pokyčius, diskutuoti lytiškumo, tarpasmeninių santykių, seksualumo klausimais, jie patiria mažiau sumaišties. Jei to nepadarysime mes, vaikai reikalingą informaciją gaus patys, rizikuodami rasti klaidingus patarimus ir patekti į pavojingas situacijas bei susiformuoti klaidingus įsitikinimus. Svarbus aspektas jaunimo darbuotojams, kurie dirba su benamiais, augančiais globos namuose ar rizikos šeimose jaunuoliais. Dažnai šių paauglių socialiniai, komunikacijos, sprendimų įgūdžiai yra silpnesni, turi siauresnį emocinio palaikymo ratą, atsiduria pažeidžiamoje finansinėje situacijoje, neretai iškrenta iš švietimo sistemos, mažiau pasitiki autoritetais. Tokie jaunuoliai turi mažesnę prieigą prie mokslu grįstos informacijos, mažiau adekvatų ar žemą savęs vertinimą, dažniau patenka į prekybos žmonėmis pinkles ar patiria seksualinį išnaudojimą. Pagal: They outhworker’s role in young people’s sexual health,. 2009. Youth Studies Australia 28 (4). Vaikai, augę aplinkoje, kurioje negalėjo patirti saugaus prieraišumo, lytiškumą gali suvokti kaip kažką grėsmingo ar bauginamo, išgyvena emocinį artumą su pertrūkiais, kūną suvokia kaip pažeidžiamą, jiems kalbėtis lytiškumo temomis nėra lengva, jos sukelia jiems nerimą. Dirbant su tokiais jaunuoliais svarbu užmegzti ryšį, lavinti paauglių kritinį mąstymą ir suteikti emocinę paramą.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

KAIP KALBĖTIS LYTIŠKUMO TEMOMIS SU VAIKAIS? Pirmiausia, reikia pasiruošti. Ne, tai nereiškia, kad teks sėsti ir perskaityti krūvą knygų (nors, žinoma, ir tai nepakenktų, jei tik randate mokslu grįstų šaltinių), tačiau reiks atsisėsti ir drąsiai pažvelgti savo nuostatoms į akis. Jei galime sukontroliuoti, ką sakome, ką jaučiame, nepaslėpsime –jei drovimės ar jaučiame gėdą, bet nepripažįstame šių emocijų kaip natūralių, nežinome, iš kur jos kyla ir kaip susiformavo, mūsų kūnas ištransliuos jas į išorę, išrausime ar būsime susigūžę. Prieš pradėdami kalbėti su vaikais ar paaugliais, Jūs patys turite žinoti, iš kur kyla jūsų uždarumas ir sunkumai bendraujant, kokios temos Jums yra tabu. Dažniausiai mūsų reakcijas sąlygoja stereotipai ar išankstinės nuostatos, suformuojančios tam tikrą lytiškumo įvaizdį. Dažnai nė neįtariame, kad mūsų nuomonę ir reakciją į šias temas lemia tai, su kuo susidūrėme dar vaikystėje (pavyzdžiui, tai, kaip apie lytiškumą buvo kalbama mūsų šeimoje, kokios religinės ar kultūrinės nuostatos buvo diegiamos nuo pat darželio ir pan.).Kiekviena visuomenė tam tikru istoriniu laikotarpiu apie lytiškumą kūrė savus tabu ir įsitikinimus ir įtvirtino kaip specifines kultūrines, socialines ir religines tradicijas. Vietoj aiškaus lytiškumo temos analizavimo dažnai paplitęs užuominų vartojimas, pavadinimų pakeitimas kitais. Taip tik sukeliama įtampa, tema siejama su gėdos, kaltės jausmais. Prieš pradėdami pokalbį su vaikais, skirkite laiko savųjų tabu kilmei nagrinėti. Tai padės suprasti, iš kur kyla mūsų patys giliausi įsitikinimai, baimės, moralinės vertybės. Vaikai supranta daugiau, nei mes manome, ir tiksliai žino, dėl ko mes gėdijamės, jaudinamės, su kuo nesutinkame, tad jei turite išankstinių nuostatų tam tikrais klausimais, skirkite tam dėmesio – skaitykite mokslu grįstą literatūrą, bendraukite su ekspertais, dirbančiais žmogaus, reprodukcinių teisių srityse, žodžiu, požiūrio plėtimas yra Jūsų pačių atsakomybė. Tam, kad vaikai jaustųsi saugūs ir pasitikėtų savimi, jiems būtina žinoti, kad su mumis, suaugusiaisiais, jie gali laisvai kalbėtis apie viską, kas jaudina ar kelia smalsumą, apie tai, kas kelia dvejones ar baimę, mokykimės klausyti bei parodyti, kad suprantame ir priimame, o ne smerkiame. Toks pojūtis būtinas pasitikėjimui megzti tobulinant bendravimo gebėjimus (pirmiausiai su mumis, vėliau – ir su gyvenimo ar seksualiniu (-e) partneriu (-e). Verta patiems išbandyti metodus tarp jaunimo darbuotojų, dalyvauti seminaruose, kuriuose galima kalbėtis lytiškumo temomis, kad jos taptų patogesnės. Nemažai galimybių čia www.ivairovesnamai.lt, tačiau galite užsiėmimus išsibandyti ir jaunimo darbuotojų grupelėje. Prieš pradėdami dirbti lytiškumo temomis, susipažinkite su psichosocialine vaikų ir paauglių raida. Nenustebkite, kad su dauguma jaunuolių nebus laiku aptartos temos ir tai, ką reikėjo vaikui paaiškinti penkerių, reikės aptarti bent jau dabar, kitaip sakant, geriau vėliau negu niekada. Plačiau galite rasti čia: http://www.askproject.eu/upload/deliverables/toolkit/new/LT_D7_Toolkit.pdf

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Jei vaikai ar jaunuoliai su jumis jau yra kalbėję lytiškumo temomis, vadinasi, kažką padarėte teisingai. Kitais žodžiais tariant, vaikai ir paaugliai greitai atsirenka žmones pagal jų nuostatas, ką su kuriais galima kalbėtis. Tad atidžiai pastebėkite, kokias žinutes siunčiate, kokį požiūrį vienu ar kitu klausimu „ištransliuojate“ pokalbių metu. Nepamirškite, kad tiek asmeniniame pokalbyje, tiek pradedant užsiėmimą, reikia skirti dėmesio saugiai aplinkai sukurti. Įsivardinkite susitarimus, kaip bendrausite, kad visi jaustųsi gerai, akcentuokite pagarbos kitam, išklausymo, savo nuomonės išsakymo, o ne kito nuomonės kritikavimo svarbą, nepamirškite ir konfidencialumo taisyklės. Kalbėdami su vaikais, išgirskite, ko vaikas Jūsų klausia. Dažnai suaugusieji interpretuoja klausimus, atsako miglotai arba plačiai. Dažniausiai atsakymai vaikams turėtų būti trumpi ir aiškūs, o jei kalbatės su paaugliais, nepamirškite paklausti ir jų nuomonės, skatinkite dialogą. Visuomet naudinga remtis turima vaiko patirtimi, „o pameni, kaip dėdė Andrius...“, galim pasidalyti ir savo išgyvenimais, svarbu, kad dėmesio centru taptume ne mes, o jaunuolis (-ė). Nemoralizuokite, nes tai sukelia pasipriešinimą ir jauseną, kad esi nesuprastas. Taip pat vaikui ar paaugliui gali kilti kaltės jausmai, kad jis kažko nežino, o gal blogai, kad toks klausimas jam apskritai kilo. Užtikrinkite vaiką, kad netinkamų klausimų nėra, kad labai džiaugiatės, jog atėjo su jumis pasikalbėti šiomis temomis ar kad patikėjo Jums šią paslaptį/žinią. Tai kai kurie komentarai ir klausimai gali būti provokatyvus, bet su jaunimu dirbantys specialistai lengvai atpažįsta, kas po jais slypi ir gali tai įvardyti. Didinkite vaikų savivertę ir pasitikėjimą savimi. Žema savivertė dažnai sąlygoja ankstyvus ir neatsakingus lytinius santykius, destrukcinį elgesį, įsitraukimą į priklausomus ar smurtinius santykius. Parodykite, kad Jums rūpi vaiko jausmai, išgyvenimai, patyrimai. Klaidingą informaciją paneikite. Švelniai, dėmesį skirkite ne suklydimui akcentuoti, o naujai informacijai ar įžvalgoms aptarti, vaiko ar jaunuolio nuomonei išklausyti. Jei nežinote atsakymo – taip ir pasakykite. Neprivalote viską žinoti. Vaikams svarbu parodyti, kad jų klausimą išgirdote, įvertinti: „o koks įdomus klausimas“, bei galima įvardyti, kad turite paieškoti atsakymo ir apie tai pakalbėsite rytoj (kito susitikimo metu). Svarbu, kad savo pažadą ištesėtumėte,

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Į KĄ ATKREIPTI DĖMESĮ KALBANT LYTIŠKUMO TEMOMIS?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

nes po kelių nusivylimų vaikas šiomis temomis į Jus gali nebesikreipti. Bendraudami su vaikais ir paaugliais supažindinkite juos su savo vertybėmis, kas Jums svarbu kuriant santykius, tačiau būkite dėmesingi pateikdami savo požiūrį, ypač jei jis skiriasi nuo mokslu grįstos informacijos (ypač seksualinės orientacijos, kontracepcijos vartojimo, teisės pasirinkti nutraukti nėštumą klausimais ir pan.). Kalbėdami būkite arti jaunuolių pasaulio. Klauskite paauglių, su kokiais iššūkiais jie susiduria, kaip jiems sekasi, kas juo gąsdina, baugina, kas palaiko. Nenustebkite, jei sulauksite atstūmimo – nors paaugliams pirmųjų įsimylėjimų, santykių temos yra itin svarbios,kalbėti jomis nėra paprasta, o ir baugu, nes šiame amžiuje labai svarbu kurti savo autonomiją bei apsaugoti save nuo pažeidžiamumo. Todėl ryšio sukūrimas, pasitikėjimo kūrimas, pasirengimas priimti net tai, kas gali nepatikti, ir didžiulė kantrybė yra tai, į ką reikia investuoti.

KAIP KALBĖTIS SEKSUALINIO SMURTO (PREVENCIJOS) TEMOMIS? Maždaug vienas iš penkių vaikų tampa seksualinio priekabiavimo ar prievartavimo auka. Tai patiria vaikai, nepaisant jų lyties, amžiaus, odos spalvos, socialinio sluoksnio ar religijos. Smurtautojas dažnai yra vaikui pažįstamas asmuo, kuriuo jis/ji pasitiki, dažnai paaugliai užmezga smurtinius santykius su bendraamžiais ar vyresniais asmenimis. Vaikai, prie kurių priekabiaujama, jaučia gėdą, kaltę ir baimę. Mes, suaugusieji, turėtume patikinti vaikus ir paauglius, kad gali su mumis pasikalbėti seksualumo temomis, kad jie žinotų, į ką kreiptis, jei juos kažkas slegia, jei jaučia nerimą ar liūdesį. Vaikai gali jausti, kad kažkas yra negerai. Suaugusieji turi būti dėmesingi ir supratingi vaikų jausmams bei elgesiui.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Jau penkiamečius galima supažindinti su apatinių drabužėlių taisykle ir aptarti gerus ir netinkamus prisilietimus. Apatinių drabužėlių taisyklė moko gerbti savo ir kito žmogaus privatumą, padeda suvokti, kad jų kūnas priklauso jiems, ir niekas negali jų liesti apatinių drabužėlių vietose, išskyrus tuos, kurie mumis rūpinasi ir kai mums reikia pagalbos, kol esame maži apsirengti, nusiprausti, ar kai reikia gydytojo (-s) pagalbos. Plačiau: http://www.pvc.lt/images/banners/Soc_kampanijoms/2015%20 10%20Issamus%20vadovas%20tevams%20ir%20specialistams%20apie%20KIKO.pdf Draugai ir suaugusieji, kuriais vaikas gali pasitikėti, liečia vaikus jų negąsdindami ir netrikdydami. Jų prisilietimai nėra keisti ar skaudūs, išskyrus tuos atvejus, kai skauda dėl geros priežasties, pvz., gydant dantį ar traukiant rakštį. Galite paaiškinti vaikams, kas yra geri (saugūs) prisilietimai, pabrėždami jų pačių patirtis:

„Geras (saugus) prisilietimas yra tas, kai aš „duodu tau penkis“, kai tau puikiai pavyksta sužaisti šaškių partiją“. „Geras (saugus) prisilietimas, kai mama, tėtis, globėja(-s) pabučiuoja tave prieš miegą“. „Saugus prisilietimas yra tuomet, kai mama, tėtis, globėja apkabina tave grįžus iš mokyklos“. „Kai paspaudi ranką tam žmogui, su kuriuo ką tik susipažinai“. „Kai laikaisi už rankos su geriausiu draugu“. Paaiškinkite vaikui, kad kai kurie prisilietimai yra geri, nors jie ir skausmingi. Jie yra saugūs, nes jais nesiekiama vaiko išgąsdinti ar sutrikdyti, jais siekiama gerų tikslų –padėti vaikui pagyti ir jaustis sveikam: „Kai gydytoja(-s) užsiuvo žaizdą tau ant kelio, kai nukritai nuo dviračio“. „Kai slaugė (-as) duria tau adata, kai skiepija nuo pavojingų ligų“. „Kai odontologė (-as) gręžia tau dantuką, norėdama(-s) jį pagydyti“.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

APIE GERUS IR NETINKAMUS PRISILIETIMUS IR APATINIŲ DRABUŽĖLIŲ TAISYKLĘ

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Nesaugiu prisilietimu siekiama ką nors išgąsdinti arba įskaudinti. Nesaugių prisilietimų pavyzdžiai: mušimas, žnaibymas, striksėjimas, spyrimas, spjaudymas. Nesaugus prisilietimas yra ir tas, kai kas nors liečia vaiko privačias kūno dalis. Privačios kūno dalys – tai tokios kūno dalys, kurias mes laikome uždengtas apatiniais drabužiais. Niekas neturi teisės liesti šių vaiko kūno dalių, išskyrus artimiausius žmones, ir tik siekiant vieno tikslo – palaikyti jas švarias ir sveikas. Leiskite vaikui suprasti, kad bet kuris nepažįstamas, gąsdinantis arba trikdantis prisilietimas gali būti nesaugus. Mokykite vaiką pasitikėti savo instinktais ir pasisakyti, jei kas nors verčia jį jaustis nepatogiai, užsiėmimų metu praktikuokitės „ne“ pasakymą, tiek žodžiais, tiek kūno kalba. Atviras ir tiesioginis pokalbis apie seksualumą ir „intymias kūno vietas“ vaikystėje, vartojant tinkamus pavadinimus lytiniams organams bei kitoms kūno vietoms įvardyti, padės vaikams suprasti, kas nėra leistina. Vaikai turi teisę atsisakyti bučinio arba būti liečiami netgi asmens, kurį jie myli. Vaikai turi būti mokomi iškart ir tvirtai pasakyti „ne“ netinkamam fiziniam kontaktui. Jie taip pat turi būti mokomi pasitraukti iš situacijų, kuriose pasijaučia nesaugiai, bei pranešti apie tai suaugusiajam, kuriuo pasitiki. Svarbu pabrėžti, kad apie tai, kas atsitiko, jie turi sakyti tol, kol kas nors rimtai atkreips į tai dėmesį. Svarbu su vaikais aptarti, kad suaugusieji gali įkalbėti vaiką tam tikram elgesiui sakydami, kad jie taip elgiasi, nes vaiką myli, gąsdindami, kad tai tik jų paslaptis ir niekas negali susižinot, nes artimiesiems nutiks kažkas blogo, aiškina, kad tai toks jų slaptas žaidimas. Labai svarbu vaikams aiškiai pasakyti, kad tai nėra jų kaltė, kad tai smurtautojas elgiasi netinkamai. Už tokį elgesį suaugusieji turi būti griežtai nubausti.

KAIP SUREAGUOTI SUŽINOJUS APIE SMURTĄ PRIEŠ VAIKĄ? Nors kyla įvairūs jausmai, pasistenkite išlikti ramūs, išklausykite vaiką rimtai. Pasitikėkite tuo, ką vaikas sako, parodykite, kad jį suprantate, nuraminkite. Nuraminti ir palaikyti padės tokie žodžiai: Aš tikiu tavimi; Man gaila, kad tau taip atsitiko; Gerai, kad tu man pasakei apie tai; Tu nekalta (-s) dėl to, kas įvyko; Tu ne viena(-s), kuriai (-m) taip nutiko, taip atsitinka ir kitiems vaikams; Aš padarysiu viską, kad tau negrėstų pavojus; Paaiškinkite vaikui, ką Jūs privalote padaryti: Pameni, kalbėjomės, jog už netinkamą elgesį suaugusieji turi būti nubausti. Man reikia kai kam (Vaikų teisių apsaugos tarnybai, policijai) pranešti apie tai, kas tau nutiko. Jie norės tau užduoti keletą klausimų. Jie padės padaryti taip, kad tu jautumeisi saugus. (Vaikui turime parodyti, kad suprantame, ką jis jaučia dėl patirtos prievartos, bet negalima palikti vaikui pasirinkimo išlaikyti prievartos faktą paslaptyje.) Būna tokių paslapčių, kurių negalima saugoti, jei su tavim kas nors blogai pasielgė.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Turėkite galvoje, kad vaikas nebūtinai nekenčia savo skriaudėjo ar pyksta ant jo (jis gali būti šeimos narys, vienas tėvų ar globėjas).Kantriai atsakinėkite į vaiko klausimus ir stenkitės išsklaidyti jo nerimą. Nežadėkite vaikui, ko negalėsite išpildyti (pvz.: Tavo mama nenusimins; Tam, kas su tavimi taip pasielgė, nieko nenutiks). Nepamirškite ir savęs – pasikalbėkite su kolega ar kitu žmogumi, kuriuo jūs pasitikite, apie savo jausmus. Tokie atvejai visuomet turi didelį krūvį. Jums taip pat reikalinga parama. Sužinokite, ar galėsite gauti informacijos apie tyrimo eigą, kokių priemonių imtasi ir pan., ir, jei galėsite, tai kaip. Palaikykite ryšį su vaiku, kuriam reikalinga nuolatinė parama, paskatinkite ateiti su Jumis pasikalbėti, paskambinti. Gerbkite vaiko teisę į slaptumą, neišduokite jo kitiems mokyklos darbuotojams ir mokiniams. Jei vaikas kalba grupėje ar prie kitų vaikų, galime sureaguoti: Tai, ką tu sakai yra labai svarbu. Gal pakalbėkime su tavimi apie tai vėliau? ir pasistenkite kuo greičiau pasikalbėti su vaiku individualiai. Nepamirškite, kad svarbiausia yra apsaugoti vaiką nuo prievartos pasikartojimo, apsaugoti vaiką nuo gėdos, normalizuoti aplinką.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

LYTIŠKUMAS IR ELEKTRONINĖS PATYČIOS Šiuolaikinėje visuomenėje jau pradinukai tampa aktyvūs interneto vartotojai, dažnai net anksčiau, nei sužino ar išmoksta saugiai naudotis technologijomis. Norėdami gauti dėmesio, patvirtinimų, o kartais tiesiog nepagalvodami apie pasekmes, vaikai fotografuoja save ir dalijasi savo nuotraukomis – kartais tiesiog pusnuogiai ar su maudymosi kostiumėliais. Svarbu kalbėtis su vaikais apie tai, kad, taip, jų nuotraukos gražios, tačiau jas išsiuntus net ir labai geram draugui, negalime žinoti, kur jos nukeliaus. Priminkite vaikui, kad įkėlę į internetą – išsiuntę laišku ar savo paskyroje facebooke ir pan., ji gali išlikti labai ilgai, ir gali būti paviešintos jau suaugus. Aptarkite, kaip reaguoti, jei nuotrauką jau įkėlėte ir susilaukėte patyčių arba jei matote, kad neapdairiai pasielgė Jūsų draugas. Su paaugliais ir jaunimu aptarkite, kaip lyčių stereotipai susiję su noru save demonstruoti, siekti įvertinimo apsinuoginus. Plačiau: http://www.old.bepatyciu.lt/static/cms_page_media/4/Leidinys%20%20 Elektronines%20patycios%20ir%20ju%20prevencija.pdf

SU LYTIŠKUMU SUSIJUSIOS SĄVOKOS IR SOCIALINIAI REIŠKINIAI LYTIES TAPATUMAS Lytinė tapatybė – apibūdina unikalų kiekvieno asmens lyties pajautimą bei su tuo susijusį savęs (ne)priskyrimą konkrečiai lyčiai. Lytinė tapatybė formuojasi bei kinta biologinės lyties, socialinės lyties ir lytinės raiškos patirčių pagrindu. Lytinės tapatybės pajautimas tam tikrais atvejais turi įtakos asmens santykiui su savo kūnu bei fizine išvaizda. Dėl šios priežasties gali būti atliekamos tam tikros fizinės išvaizdos koregavimo procedūros, potencialiai apimančios ir medicinines bei chirurgines procedūras (pavyzdžiui, transseksualiam asmeniui atliekama lyties keitimo operacija). Pagal: http://ivairovesnamai.lt/uploads/8/6/1/6/8616620/apklausos_ duomen%C5%B3_analiz%C4%97.pdf

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Lyties tapatybė nusako, kaip žmogus suvokia ir išreiškia savo lytį. Tuo tarpu seksualinė orientacija nurodo, kam žmogus jaučia romantinius ir /arba seksualinius jausmus. Seksualumo spektras yra gana platus, tačiau pagrindines seksualinės orientacijas galima išskirti šias: heteroseksuali (apibrėžianti asmens romantinius ir / ar seksualinius jausmus kitos lyties asmeniui, dažniausiai tai jausmai tarp žmogaus, kuris save tapatina su vyru, ir žmogaus, kuris save tapatina su moterimi), homoseksuali (apibrėžianti asmens romantinius ir / ar seksualinius jausmus tos pačios lyties asmeniui), biseksuali (apibrėžianti asmens romantinius ir / ar seksualinius jausmus ir vyrui, ir moteriai). Pagal: http://ivairovesnamai.lt/uploads/8/6/1/6/8616620/apklausos_ duomen%C5%B3_analiz%C4%97.pdf Dažnai kyla klausimas – kas lemia seksualinę orientaciją? Nors buvo atlikta daug tyrimų, skirtų genetiniams, hormoniniams, raidos, socialiniams ir kultūriniams veiksniams nustatyti, tačiau gauti rezultatai neleidžia teigti, kad kuris nors vienas veiksnys ar keli veiksniai nulemia seksualinę orientaciją. Daug mokslininkų mano, kad tiek prigimties, tiek aplinkos įtaka seksualinei orientacijai yra glaudžiai persipynusi. Dauguma žmonių nejaučia, kad jie patys kažkaip galėtų pasirinkti savo seksualinę orientaciją. Plačiau: https://www.facebook.com/notes/paulius-skruibis/apieklausim%C4%85-kod%C4%97l-arba-kas-lemia-seksualin%C4%99-orientacij %C4%85/10203396486673254 Taip pat daug klausimų kyla apie vaikų, augančių tos pačios lyties šeimose, gerovę. Tos pačios lyties šeimų istorijų ir tyrimų vertimų galite rasti čia: http://ivairiseima.lt/kategorija/lgbt-seimos/

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

LYTINĖ (SEKSUALINĖ) ORIENTACIJA

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

ŠEIMŲ ĮVAIROVĖ Šeimos struktūra visame pasaulyje kinta, todėl ir Lietuvoje yra įvairių formų šeimų: • šeimos su vienu tėvu; • išplėstinės kelių kartų šeimos; • šeimos su įvaikintais / globojamais vaikais arba šeimynos; • šeimos su įtėviu ir biologiniu tėvu ir kartais su biologiniais vaikais ir įbroliais; • kartu gyvenantys, bet nesusituokę tėvai; • šeimos su tos pačios lyties tėvais; • šeimos su vaikais ir jų seneliais arba kitais giminaičiais; • šeimos, kurias sudaro vien broliai ir sesės ir pan. • mišrios skirtingų etninių pagrindų ar rasių šeimos. Žiniasklaidoje ir reklamose Lietuvoje vis dar dažniausiai vaizduojama viena šeimos forma, o tai ne tik neatspindi visuomenėje vyraujančios įvairovės, bet ir stabdo diskusiją, o vaikai dažnai susiduria su patyčiomis arba atskirtimi, jaučiasi mažiau vertingi, jei jų šeimos modelis neatitinka kaip norma vaizduojamo tradicinės šeimos modelio. Todėl svarbu su vaikais kalbėtis apie tai, kad visos šeimų formos yra vertingos, kad ne struktūra, o tarpusavio santykiai ir dėmesys, rūpestis bei įsipareigojimas apibrėžia šeimą. Nepamirškite, kad kai kurie šeimos nariai nebūtinai yra susiję kraujo ryšiu, kad didėjant skyrybų skaičiui kai kurie vaikai turi antrą mamą ar tėtį, nemažai vaikų gyvena su tos pačios lyties tėvais (gali turėti dvi mamas ir tėtį bei pan.), dėl didėjančios emigracijos, kai kurie vaikai auga su seneliais arba tėvai yra skirtingų rasių ir pan. Kokias funkcijas atlieka šeima? Visuotinai sutariama, kad šeimos funkcija yra aprūpinti vienas kitą šiais dalykais: • baziniu rūpesčiu (pvz., maistu, šiluma, prieglobsčiu, higiena, tinkamais drabužiais ir sveikatos priežiūra); • emocine šiluma, palaikymu ir meile; • ugdymu ir parama: per tarpusavio ryšį skatinti mokymąsi ir intelekto raidą.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Lyčių stereotipai ir vaidmenys – lūkesčiai, ko yra tikimasi iš vyro ir moters, kokios funkcijos ir socialinės užduotys jiems priskiriami. Stereotipuose atsispindi tokios lūkesčių tendencijos: vyrai turi būti savarankiški, nepriklausomi, veiklūs, racionalūs, ambicingi, siekiantys karjeros, o moterys – pasyvios, priklausomos, emocionalios, besirūpinančios vaikais ir namų ruoša. Lyčių stereotipai įtvirtina heteronormatyvumą – tai kultūrinės bei socialinės normos, nurodančios, jog vyrų ir moterų heteroseksualumas yra vienintelė įmanoma priimtina, normali seksualinė orientacija bei sociokultūrinė norma, kai yra reprezentuojami nusistovėję lyčių vaidmenys. Kitais žodžiais tariant, įsivaizdavimas, kad egzistuoja vienintelė seksualinė orientacija, o vyrams ir moterims priskiriamos savybės supriešinamos (stiprus – silpna, jausmingas – nejautrus).

LYČIŲ STEREOTIPŲ IR VAIDMENŲ PASEKMĖS Skirtingose kultūrose skirtingu laikotarpiu lyčių vaidmenys buvo skirtingi. Skirtingoms kartoms – būti „moterimi“ ar „vyru“ reiškė skirtingus dalykus, skirtingas buvo ir suvokimas. Besikeičianti socialinė situacija lemia tai, kaip moterys ir vyrai gyvena ir elgiasi. Lyčių vaidmenys yra išmokstami šeimoje, iš draugų, aplinkinių žmonių, mokyklos, darbo vietos, reklamos. Visuomenės lūkesčiai nupiešia, kaip vyrai ar moterys turėtų elgtis tam tikrose situacijose, kaip turi atrodyti, jausti ir t. t. Dažnai manoma, kad tradiciniai vyro ir moters vaidmenys yra nulemti biologinių ypatumų ir papildo vienas kitą. Tačiau tyrimai atskleidžia stulbinančius moterų nelygybės mastus, kas susiję su darbu, užmokesčiu, valdžia ir statusu, jau nekalbant apie tai, kad moterys dažnai tampa seksualinės prievartos, smurto artimoje aplinkoje aukomis (remiantis statistiniais duomenimis, kas trečia moteris Lietuvoje patiria fizinį ar seksualinį smurtą artimoje aplinkoje) bei susiduria su žemu savęs vertinimu dėl aplinkoje vyraujančių grožio standartų.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

LYČIŲ STEREOTIPAI IR VAIDMENYS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Siekiant užtikrinti lyčių lygybę svarbu atsižvelgti į moterų ir vyrų būties skirtumus, kuriuos lemia ir socialinė patirtis, stereotipinės nuostatos, kultūrinės tradicijos. Stereotipinis mąstymas apie moterų ir vyrų savybes riboja galimybes lavinti ir išreikšti visus mūsų gebėjimus, interesus bei įgūdžius. Toks mąstymas gali varžyti vyrų norą atlikti vadinamuosius moteriškus darbus (pavyzdžiui, rūpinimasis vaikais) ir apriboti moterų galimybes rinktis tokius darbus, kurie tradiciškai vadinami vyriškais (pavyzdžiui, inžinerija, verslas ar sportas). Stereotipai gali veikti ir tarpasmeninius santykius – pradedant nelygiaverčiu buities darbų pasiskirstymu ir baigiant įsigalėjusiais įsitikinimais, kad merginos „ne“, reiškia „taip“. Darbų segregacija pagal lytį neigiamai veikia tuos individus, kurie įsidarbina darbuose, „neatitinkančiuose“ jų lyties. Pavyzdžiui, vyrai, dirbantys auklėmis ar slaugėmis (lietuvių kalboje netgi nėra atitikmens, kuris išreikštų šių profesijų vyrišką giminę), dažnai susiduria su tuo, kad jų klientai, kolegos ir viršininkai pradeda abejoti jų vyriškumu. O kadangi moterys dažniau negu vyrai peržengia lyties ribą savo darbinėje veikloje, jos dažniau susiduria su įtarumu ir priešiškumu darbo vietoje. Pastebima tendencija, kad su moterimis darbdaviai, klientai ir kolegos linkę bendrauti labiau remdamiesi jų lytimi, nei individualiais bruožais ar atliekamu darbu. Darbuotojai, atliekantys darbus, neatitinkančius jų lyties, savo darbo vietoje yra tarsi „išskirtiniai“, „krentantys į akį“, todėl tampa visuotinio įdėmaus stebėjimo objektu. Tai juos skatina įtemptai siekti pasisekimo ir kuria stresinę darbinę situaciją. Be to, jie susiduria su tokiu reiškiniu kaip „sienos statymas“– tai yra, dominuojantys pagal lytį darbuotojai siekia pabrėžti skirtumus tarp savęs ir „kitokio“ asmens ir elgtis su juo lyg su pašaliniu. Tyrėjai pastebėjo, kad moterys dažnai tampa išstumtos tiek iš formalių, tiek iš neformalių informacijos tinklų (tokių, kaip tenisas savaitgaliais ar draugiškas pasisėdėjimas bare su bendradarbiu, viršininku ar klientu). Pagal: http://www.lsc.vu.lt/assets/leidiniai/indexf209.html?show_ content_id=503 Darbo rinkos segregacija lyties atžvilgiu neapsiriboja psichologinėmis pasekmėmis. Labai svarbi ekonominė šio reiškinio pasekmė – nevienodas vyrų ir moterų darbinės veiklos atlyginimas. Moterų atlygis už tą patį darbą pastaraisiais metais yra apie 14–17 proc. mažesnis nei vyrų.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Paauglystėje, keičiantis fizinei išvaizdai, merginos jaučia vis didesnį spaudimą atitikti visuomenėje vyraujančią socialinės lyties sampratą, nes vyraujanti moteriškumo ideologija numato tam tikrą merginų santykį su savo kūnu. Vakarų visuomenėse paplitęs sudaiktinantis požiūris į moterį, kai jos kūnas, kūno dalys ar seksualinės funkcijos suvokiamos kaip instrumentai, atsiejamos nuo asmenybės ir psichinio gyvenimo bei traktuojamos kaip reprezentuojančios moterį. Veikiamas sudaiktinimo, formuojasi ir merginų požiūris į save – pačios merginos pamažuinternalizuoja nuolatinį sudaiktinimą iš išorės, tarsi perima trečiojo asmens perspektyvą ir galvodamos apie save, labiau rūpinasi, kaip atrodo, o ne kaip jaučiasi. Merginos pradeda nuolat stebėti save iš šalies ir vertinti, kiek jų kūnas atitinka visuomenėje vyraujantį idealaus, grakštaus, liekno moters kūno įvaizdį. Antra sritis, susijusi su moteriškumo ideologija, – paauglių merginų santykiai su aplinkiniais. Vyraujanti moteriškumo samprata apibrėžia moteris kaip vengiančias konfliktų, slopinančias pyktį, visada malonias, paslaugias, vengiančias negatyvių reakcijų. Kadangi konfliktai, pyktis, neigiamos emocijos – neišvengiama kasdienio gyvenimo dalis, norėdamos išlikti moteriškos merginos turi savyje slopinti tikruosius jausmus, o aplinkiniams pateikti tik tą elgesį ir tuos jausmus, kurie visuomenėje laikomi moteriškais. Taip merginos „praranda balsą“ arba nutyli savąjį Aš ir joms kitų žmonių poreikiai tampa svarbesni už savuosius. Moterys tiki, kad bus mylimos tik tada, kai sugebės patenkinti kitų žmonių poreikius, o ne tada, kai parodys tikruosius norus ir jausmus. Paprastai savo netikrąjį Aš paaugliai apibūdina kaip „nutylėjimą to, ką iš tikrųjų galvoji“, „sakymą to, ką manai, kad kiti norėtų išgirsti“, „savo tikrosios nuomonės nutylėjimą“. Pagal: Rasa Erentaitė, Oksana Malinauskienė. 2012. Moteriškumo ideologijos sąsajos su paauglių merginų depresiškumu, savęs vertinimu ir subjektyviu pasitenkinimu gyvenimu. Tarptautinis psichologijos žurnalas: biopsichosocialinis požiūris. 11, 49–74 p.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Berniukai, vaikinai ir vyrai susiduria su tokiomis lyčių stereotipų pasekmėmis – vyrai 4 kartus dažniau nei moterys kenčia nuo narkotinių ir kitų medžiagų nepriklausomybės, ir / arba alkoholio, 5 kartus dažniau žudosi, iš visų įvykdytų nusikaltimų – 90 proc. jų padaro vyrai, o kur dar negebėjimas užmegzti ryšio su savo vaiku, nelygiaverčių santykių kūrimas, savęs nerealizavimas. Vyriškumo norma visuomenėje susijusi su agresija, nes vienintelis būdas įrodyti savo vyriškumą yra smurtas. Vyrai, kurie išdrįsta parodyti savo jausmus ar švelnias savybes, susiduria su pažeminimu, panieka. Vienintelė emocija, kuria gali įrodyti, kad esi vyriškas ir galingas, yra agresyvumas. Esant įsigalėjusiems stereotipams, be proto sunku išlikti „tikru“ vyru, nes jei nepavyksta vienas iš lūkesčių – išlaikyti šeimą, būti stipriam, sugriūna autoritetas, kuriuo buvo grįstas vyriškumas, ir telieka vienintelė jo įrodymo forma – agresija, destrukcija, dažnai – savidestrukcija.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

KODĖL JAUNIMUI REIKALINGAS LYTINIS ŠVIETIMAS? Geriausiai į šį klausimą atsako statistika, parodanti vyraujančią situaciją Lietuvoje. Tyrimo (2011), kuriame dalyvavo du šimtai 15–19 m. respondentų, rezultatai, atskleidė tokią situaciją. Lietuvoje paauglės merginos lytinį gyvenimą pradeda būdamos septyniolikos, o vaikinai – 16-os metų. Lietuvos paaugliai žino 3–4 kontracepcijos metodus. Tačiau dauguma Lietuvos merginų atskleidė, nežinančios, kokia kontracepcijos priemonė joms labiausiai tinka. Remiantis tyrimo duomenimis, tarp jaunuolių iki šiol plačiai paplitę mitai apie kontracepciją. Lietuvoje net 42 proc. paauglių pasitiki lytinio akto nutraukimo metodu, nors tyrimai rodo, kad toks apsisaugojimo būdas itin nepatikimas. 6 proc. apklaustųjų tebemano, jog nuo nėštumo patikimai gali apsaugoti maudymasis duše ar vonioje po lytinio akto. 47 proc. merginų ir 40 proc. vaikinų mylėdamiesi nesinaudojo nė viena kontraceptine priemone. 29 proc. merginų taip elgėsi manydamos, jog pastoti nerizikuoja, ir net 39 proc. vaikinų nurodė, kad atsakomybę perkėlė ant merginos pečių ir apsaugos priemonėmis nepasirūpino. Tik 23 proc. jaunimo sakė, kad turi pakankamai žinių apie kontracepciją, o tai yra žemiausias rodiklis palyginti su tyrimo duomenimis Europos šalyse. Tarptautinio tyrimo rezultatus galima rasti čia: https://www.your-life.com/static/media/pdf/press/ wcd-survey-2011-media-report-2011.pdf

LYTIŠKAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS Lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis užsikrečiama per nesaugius vaginalinius, analinius ar oralinius lytinius santykius. Dauguma lytiniu keliu plintančių infekcijų yra pernešamos besiliečiant gleivinėms. Gleivinės – tai epitelinės dangos sritys, esančios makštyje, išangėje, po apyvarpe ir burnoje. Užsikrėtus viena lytiniu keliu plintančia infekcija, užsikrėsti kita yra lengviau, nes gleivinė jau pažeista. Plačiau apie lytiškai plintančias ligas skaitykite čia: http://tavogyvenimas.lt/ lytiskai-plintancios-infekcijos/ Svarbiausią informaciją apie ŽIV galima rasti čia: http://www.ulac.lt/ligos/%C5%BD/ ziv-zmogaus-imunodeficito-virusas

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Su kontraceptinių priemonių įvairove galite susipažinti čia: https://www. atsargus.lt/saugus-seksas/kontraceptines-priemones/ Apie hormoninę kontracepciją sklando itin daug mitų. Ką sako specialistai, galima pasitikrinti čia: http://tavogyvenimas.lt/neplanuoto-nestumo-prevencija/ mitai-apie-hormonine-kontracepcija/#1484653971090-a4370b12-b151 Paaugliai turi žinoti, kad siekiant išvengti nepageidaujamo nėštumo, lytiškai plintančių ligų saugotis turi tiek vaikinas, tiek mergina. Vaikinai visada turi naudoti prezervatyvą, nes tik jis apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų ir vieną, ir kitą. Pasaulio sveikatos organizacija apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo 15– 19 m. merginoms rekomenduoja naudoti hormoninę kontracepciją, nes ji saugi ir patikima. Tai gali būti tabletės, pleistras ar žiedas. Paauglei merginai susipažinus su kontraceptinėmis priemonėmis ir nusprendus naudotis hormonine kontracepcija būtina pasikonsultuoti su gydytoju ginekologu, kuris parinks tinkamiausią hormoninę kontracepcijos priemonę ir išrašys receptą jai įsigyti.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

KONTRACEPTINĖS PRIEMONĖS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

METODAS

ĮKALINTA LYTIS: LYČIŲ STEREOTIPAI IR JŲ PASEKMĖS

tikslai 1) Padėti dalyviams suprasti, kas yra lyčių vaidmenys, stereotipai ir kokią įtaką jie daro mūsų kasdieniam gyvenimui bei santykiams su aplinkiniais; 2) supažindinti su pagrindinėmis su lytiškumu susijusiomis sąvokomis; 3) skatinti dalyvių kritinį mąstymą bei kvestionuoti nuostatas, pagrįstas lyčių vaidmenimis bei stereotipais.

grupės dydis - 8-20 dalyvių amžius - 16-29 reikalingos priemonės Dideli (flipčarto) lapai, rašikliai (tiek, kiek dalyvių) popierius, lipnūs lapeliai, pasiruoštos skaidrės.

trukmė - 60-90 min. UŽDUOTIES EIGĄ RASITE KITAME PUSLAPYJE

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Dalyviai susėda ratu. Vedėjas (-a) pradeda diskusiją: 1) Koks pirmas klausimas pastojus ar ką tik pagimdžiusiai moteriai? Dažniausiai yra klausiama – kas gimė? Ir nuo to momento kažkas atsitinka – tėvai atitinkamai įrengia vaiko kambarį, važiuodami į svečius perkame tam tikras dovanas, kurios tiktų berniukui ar mergaitei. Šitas procesas vyksta visą mūsų gyvenimą todėl norėčiau pakviesti Jus pasiimti po kelis lipnius lapelius ir rašiklį ir parašyti ant jų visas žinutes, kurias vaikystėje iš artimųjų, vėliau mokykloje girdėjote vien dėl to, kad gimėte berniuku, mergaite. Surašykite viską, ką aplinkoje girdite sakant mergaitėms, merginoms, berniukams, vaikinams, vien todėl, kad jie mergaitės, merginos, berniukai, vaikinai. Ko iš jūsų tikėjosi (-isi), reikalavo (-auja)? Dalyviai perskaito ir priklijuoja savo lapelius ant lapo „VYRAS“ arba „MOTERIS“. Kokie jausmai ir mintys kyla išklausius asmeninių istorijų / patirčių? Dalyviai pasidalina įspūdžiais. Vedėjas (-a) moderuoja toliau: 2) Kokios savybės priskiriamos vyrams, kokios moterims? Vedėjas surašo vienoje didelio lapo pusėje, ko tikimasi iš moterų, kokios savybės joms priskiriamos, kitoje – ko iš vyrų. Svarbu akcentuoti, jog tai nereiškia, jog mes manome, kad vyrai ir moterys tokie yra ar turi būti, tai tik parodo, kokias žinutes mes gauname / girdime. Dalyviai gali susieti savo patirtį su filme vaizduojamomis situacijomis: moterų seksualumas matomas tik per vyrų prizmę, vaikinų seksualinis aktyvumas yra norma, o merginos yra gėdinamos, siejamos su lytiškai plintančių ligų nešėjomis, kekšėmis. 3) Iš kur mes gauname šias žinutes? Iš tradicinių pasakų, vadovėlių, žiniasklaidos, reklamų, filmų. Vedėjas (-a) gali parinkti vaizdinių pavyzdžių. Pastebima, kad skirtingos grupės žmonių, kurioms duodama nedaug laiko apibūdinti, kas yra vyras ir moteris, paprastai sudaro gana panašių savybių sąrašus. Taip yra todėl, kad mes iš bendrų šaltinių išmokstame, kokie turėtų būti vyrai ir moterys. Bendras tokių šaltinių pavadinimas yra „lyčių vaidmenys“. Tie vaidmenys mums yra pateikiami kaip standartinės dėžutės, į kurias turėtume tilpti. Dar kitaip šios dėžutės vadinamos socialinė lytis – socialinės normos ir vaidmenys, kurių iš mūsų tikisi visuomenė, kaip turi elgtis, atrodyti, ką jausti vyras ir moteris. Įvardinant, kad tai lyčių stereotipai, dėžutės, galima apibraukti, tarsi vyro ir moters dėžutę. Stereotipai, kategorijos mums tarsi suteikia aiškumo, manome, kad taip labiau žinome, ko tikėtis. Tačiau kaip Jums atrodo, ar įmanoma atitikti visus šiuos lūkesčius?

118

užduoties eiga

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

4) Bet iš tikrųjų, kas gi yra ta lytis? Vedėjas (-a) užrašo ant didelio popieriaus lapo BIOLOGINĖ LYTIS ir paaiškina šią sąvoką. Biologinė lytis nustatoma pagal išorinius ir vidinius lytinius organus, chromosomų rinkinį ir hormonus. Anatomija žmones apibūdina kaip biologinius vyrus, biologines moteris ir tarplyčius (intersex) asmenis. Kaip plačiau paaiškinti sąvokas, rasite čia: http://isgirsti.lt/jaunimui/lytis-biologine-ir-socialine/ Tuo tarpu lytinė tapatybė sudaro dalį savęs suvokimo, to, kaip mes patys suprantame save ir kaip mus mato kiti. Lytinė tapatybė – tai, kas aš esu. Vedėjas (-a) užrašo ant didelio popieriaus lapo LYTINĖ TAPATYBĖ ir paaiškina šią sąvoką. Kokias žinote lytines tapatybes? Vyrai, moterys, translyčiai (trans*, belytis, genderqueer ir pan.), transseksualūs asmenys (vyrai arba moterys). Kaip plačiau paaiškinti sąvokas galite rasti čia: http://isgirsti.lt/jaunimui/lyties-tapatyb/ 5) Ar gali lyčių dėžutės, stereotipai būti pavojingos? Kuo? Vedėjas gali pasiūlyti šį klausimą aptarti porose ar mažose grupelėse. Patyčios mokykloje, nes neatitinki tam tikros normos (pvz., ilgi vaikino plaukai) negali savęs realizuoti, daryti tai, ką nori, nes tai nedera moteriai / vyrui, anoreksija, žema savivertė, savižudybės, depresija, smurtas lyties pagrindu, nevienodas atlygis už tą patį darbą ir pan. 6) Kokius stereotipus tarpasmeniniuose santykiuose pastebite? Kokią įtaką jie daro paauglių bendravimui? Svarbu įvardyti, kad stereotipai suformuoja nelygiaverčius santykius tarp vyrų ir moterų. Diskusijai paskatinti vedėjas (-a) gali užduoti tokius klausimus: Kas moka už vakarienę? Kas pakviečia į pasimatymą? Kas plauna indus? 7) Ar reikia apskritai atsisakyti dėžučių (lyčių stereotipų)? Kaip tai įmanoma padaryti? Kas jums padėtų? Dalyviai grupelėse surašo, ką galime daryti kitaip mes, ką – kiti. Jei nelieka laiko, galima nepristatyti grupelių darbo, tik suklijuoti pasiūlymus ant sienos. Nepamirškite stebėti laiką – aiškiai įvardykite, kiek skiriate laiko darbui grupelėje (apie 5 min.)

klausimai aptarimui Apie ką susimąsčiau, ką supratau užsiėmimo metu? Kokie jausmai kilo?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Kitam užsiėmimui dalyvių galima paprašyti atsinešti po reklamos, kurioje įtvirtinami lyčių stereotipai, pavyzdį, galima pasiūlyti stebėti savo aplinką ir užrašyti komentarus, kas sakoma vyrams, moterims ir kito susitikimo metu aptarti, diskutuoti. Svarbu su jaunuoliais kalbėtis apie reagavimo svarbą, girdint komentarus ar patyčias lyties pagrindu, įgalinti juos būti sąmoningesnius ir atsparesnius aplinkos spaudimui. Tolesniems užsiėmimas tinka ir metodai „Lytinis švietimas – jaunimo teisė žinoti“, „Ne“ reiškia „ne“ arba „Geri ir netinkami prisilietimai“, „Šeimų įvairovė“

METODAS

ŠEIMŲ ĮVAIROVĖ

tikslai 1) Supažindinti dalyvius su įvairiomis šeimų formomis; 2) mažinti mitus ir stereotipus, susijusius su etniškumu, lytimi, seksualine orientacija; 3) aptarti šeimos sampratas ir funkcijas.

grupės dydis - 8-20 amžius - 8-29

118

kas toliau

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

reikalingos priemonės Didelis (flipčarto) lapas arba lenta, rašikliai (tiek, kiek dalyvių), atspausdintos užduoties kopijos (tiek, kiek porų)

trukmė - 30-45 min. užduoties eiga 1) Vedėjas (-a) išdalina po mįslę kiekvienai dalyvių porai. Užduotis – įminti mįslę pagal pateiktas užuominas, kuriame name kas gyvena. 2) Po 15 minučių arba kai matysite, kad dauguma porų jau baigė, paklauskite mįslės atsakymo. Pasakykite teisingą atsakymą, jei niekas jo neatspėjo (pateiktas priede). 3) Vedėjas pakviečia diskutuoti: Kokius pastebėjote skirtumus tarp šių šeimų? Gerai ar blogai, kad šeimos yra skirtingos? Kurioje šių šeimų jūs norėtumėte gyventi? Kodėl? Su vaikais ar paaugliais aptarkite aspektus, kas apibūdina šeimą, kokias funkcijas atlieka, kas svarbu vaikui / paaugliui šeimoje. Šeimų struktūra yra skirtinga, ir ne jos forma lemia santykių ir ryšio tarp šeimos narių kokybę. 4) Papildoma užduotis: Jei užsiėmimas skirtas vaikams, galima pakviesti juos nupiešti savo šeimą ir pristatyti savo piešinį grupei.

klausimai aptarimui Kas padėjo / trukdė išspręsti mįslę? Ką naujo sužinojote ar apie ką susimąstėte?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Jei užsiėmimo metu kyla nemažai diskusijų tos pačios šeimos lyties ar etniškumo, rasės klausimais, kitą susitikimą skirkite su lytiškumu susijusioms sąvokoms pristatyti, platesniam įvairių šeimos formų aptarimui. Daugiau medžiagos apie įvairias šeimas ir jų kasdienybę bei iššūkius galite rasti čia: www.ivairiseima.lt ir www.misriseima.lt Vaikams kalbėti apie įvairių šeimų formas, migracijos temas padėtų Neringos Dangvydės pasakų rinkinys „Gintarinė širdis“

PRIEDAS

UŽDUOTIS „KAS KUR GYVENA?“

Įvairovės gatvėje gyvena 11 žmonių: Aušrinė, Tomas, Emilija, Mindaugas, Lukas, Martina, Nadia, Simonas, Timas, Andrius, Julija. Iš užuominų išsiaiškinkite, kas kuriuose namuose gyvena:

118

kas toliau

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

• Andrius turi vieną brolį / seserį ir du tėvus. • Timas turi vieną katę ir yra vyriausias žmogus šioje gatvėje. • Simonas turi didelį sodą. • Aušrinei yra penkeri ir ji gyvena su dviem kitais žmonėmis. • Nadia gyvena su savo seneliu. • Name, kuriame gyvena šuo, taip pat gyvena keturi žmonės. • Tomas nedirba ir būna namuose su savo vaiku. • Julija neturi vaikų ar naminių gyvūnėlių, todėl jai nereikia mašinos. • Martina dirba ne namuose ir jai reikia mašinos. • Aušrinės tėtis lieka namuose su vaikais. • Mindaugas ir Lukas turi du vaikus. • Emilija turi vieną brolį / seserį.

Atsakymai:

Pirmasis namas: Mindaugas, Lukas, Andrius, Emilija; Antrasis namas: Timas, Nadia; Trečiasis namas: Simonas, Julija; Ketvirtasis namas: Martina, Tomas, Aušrinė

METODAS

„NE“ REIŠKIA „NE“

tikslai 1) Padėti dalyviams atpažinti savo ir kitų žmonių asmenines ribas; 2) išmokti atpažinti seksualinį priekabiavimą; 3) įgyti įgūdžių savo asmeninėms riboms brėžti.

grupės dydis - 6-20 ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

reikalingos priemonės

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

trukmė - 30 min. užduoties eiga 1) Vedėjas padalina grupę į dvi dalis ir paprašo dalyvių sustoti į dvi eiles taip, kad dalyviai žiūrėtų vieni į kitus ir kiekvienas turėtų sau porą. 2) Tuomet vienos eilės vaikai pradeda eiti kitos link po vieną. Kiekvienas dalyvis kitoje eilėje pasako „stop“, kai jaučia, kad prie jo priartėta per arti ir ima jaustis nemaloniai. Dalyviams reiktų paaiškinti, kad tai nėra lenktynės ar varžybos ir kiekvienas asmeniškai turi nuspręsti, kiek leidžia kitam žmogui prieiti. 3) Kai visi sustoja, paprašykite dalyvių apsidairyti aplink ir pažiūrėti, kur sustojo kiti. 4) Tada užduotį atlieka priešais stovėjusi eilė (apsikeičiama vietomis). 5) Tuomet dalyvių paprašoma susirasti atskirą erdvę patalpoje ir lipnia juosta pažymėti savo privačios erdvės teritoriją. Tai – jų asmeninė erdvė, kurios negali peržengti kiti (nebent patys artimiausi). 6) Vedėjas inicijuoja diskusiją: Kodėl žmonių asmeninės erdvės skiriasi? Ar jūsų asmeninė erdvė skiriasi priklausomai nuo to, kas prie jūsų artėja? Ko nenorėtumėte, kad kiti žmonės darytų su jūsų kūnu (apkabintų, bučiuotų, liestų jūsų petį)? Kaip pastebėti, jei kažkas jaučiasi nejaukiai? Ar gali žodžiai priversti žmones pasijusti nemaloniai? Kaip? Ką mes galime padaryti, kad kiti gerbtų mūsų asmeninę erdvę? Vedėjas pasiūlo kiekvienam dalyviui pasakyti „ne“ žodžiu arba kūno kalba draugui, stovinčiam dešinėje pusėje, nevartojant žodžio „ne“. Aptariama, kad yra ne vienas būdas pasakyti „ne“, ne tik ištariant žodį „ne“. Nesvarbu, kaip „ne“ buvo išreikštas, toks sprendimas turi būti visada gerbiamas.

Lipni juosta ar kreida, jei užsiėmimas vyksta lauke

118

amžius - 8-29

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

klausimai aptarimui Kaip jaučiausi užsiėmimo metu? Kas man buvo netikėta / nauja?

kas toliau Po šio užsiėmimo tinka metodas „Geri ir netinkami prisilietimai“.

METODAS

GERI IR NETINKAMI PRISILIETIMAI

tikslai 1) Supažindinti dalyvius su gerais ir netinkamais prisilietimais, apatinių drabužėlių taisykle; 2) ugdyti pagarbą savo ir kito asmens privatumui.

grupės dydis - 8-15 amžius - 16-29 (adaptuoti galima

8-12 m. vaikams)

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Didelis (flipčarto) lapas arba lenta, rašikliai (tiek, kiek dalyvių), skaidrės su paruošta informacija, atspausdintos situacijos.

trukmė - 30-45 min. užduoties eiga Prieš pradedant šį užsiėmimą, svarbu grupės apšilimas (tinka fizinio kontakto reikalaujantis žaidimas, turint laiko galima užsiėmimą pradėti metodu „Ne“ reiškia „ne“), taip pat svarbu aptarti grupės susitarimus, kad visi dalyviai jaustųsi saugūs ir galėtų atvirai įsitraukti į dalyvavimą. 1) Vedėjas pristato gerų ir netinkamų prisilietimų sąvokas, rūšis, paprašo dalyvių pateikti pavyzdžių. 2) Kas yra apatinių drabužėlių taisyklė? Kodėl ji svarbi? Taip, nes ji moko mus gerbti savo kūno privatumą bei kito žmogaus privatumą. Kaip reaguoti, kai kas nors mus liečia netinkamai? Kaip reaguotumėte tokiose situacijose? 3) Vedėjas (-a) suskirsto dalyvius į tris grupes ir išdalina joms skirtingas situacijas (priede). Po 10 min. dalyviai pristato grupelių rezultatus, visi kartu padiskutuoja. Siūlomi klausimai diskusijoms: Kaip pasijutote sužinojus situaciją? Kokie jausmai užplūdo? Kodėl manote, kad reikėjo reaguoti / nereaguoti? Ką personažo vietoje būtumėte dariusi prevenciškai, kad tokia situacija neatsitiktų? Moderuojant svarbu, jog dalyviai bendrautų pagarbiai, išklausytų vienas kitą, ne kritikuotų, o papildytų.

klausimai aptarimui Kaip jaučiausi užsiėmimo metu? Apie ką susimąsčiau? Ką naujo sužinojau?

118

reikalingos priemonės

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

pritaikymas jaunesniems dalyviams Kalbėti apie ribas ir gerus bei netinkamus prisilietimus reikia ir su vaikais. Paaiškinkite vaikams, kuo skiriasi geri ir netinkami prisilietimai, supažindinkite su apatinių drabužėlių taisykle. Aptarkite, ką suaugusieji vaikams sako, įtraukdami į nusikalstamą veiklą, leiskite vaikams pasipraktikuoti pasakant „ne“, kai jie nenori – kad juos apkabintų, bučiuotų į skruostą, ir pan., duokite vaikams atlikti 2 ir 3 prieduose pateiktas užduotis.

1 PRIEDAS

„GERI IR NETINKAMI PRISILIETIMAI“ Paskirstykite visus dalyvius į tris grupeles. Kiekviena grupelė gauna po situacijos aprašą. Grupelės dalyviai turėtų aptarti situaciją ir nuspręsti veiksmų planą, kaip jie reaguotų personažo vietoje.

1 SITUACIJA Vakar buvo Jūsų ir Jūsų darbo kolegės šeimų vakaronė, šnekučiavotės apie ofiso reikalus bei artėjančias atostogas, kartu valgėt picas, vaikai (8-mečiai) smagiai žaidė. Grįžus namo Jūsų sūnus paklausė, ar negalėtų Julius (kolegės sūnus) pagyventi pas Jus. Pasikalbėjusi supratote, kad vakaronės metu Julius prasitarė, jog nenori gyventi su tėvais, nes jie ji pravardžiuoja visokiais žodžiais, kaltina, kad sugadino gyvenimą, muša diržu. Klausimas: Kokie Jūsų tolimesni veiksmai?

2 SITUACIJA Saulės tėvai mažai būna namuose, nes tėčio darbas reikalauja nuolatinių komandiruočių į užsienį, o mama ką tik gavo naują darbą ir dirba iki vėlumos. Dažniausiai iš mokyklos mergaitę pasiimate Jūs (močiutė) arba Jūsų sūnus, Saulės dėdė Jokūbas. Tačiau pastaruoju metu Saulė pradėjo vengti dėdės, prašo nepalikti jos vienos. Šįryt pakalbinote Saulę ir ji užsiminė, kad dėdė glosto jos galvytę, paskui pilvuką. Klausimas: Kokie Jūsų (Saulės močiutės) tolimesni veiksmai?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Trylikos metų Silvija tetai atskleidė prieš savaitę gavusi iš vieno suaugusio vyro socialiniame tinkle Facebook kvietimą draugauti. Ji pamanė, kad tai vienas iš tėčio draugų ir priėmė jo kvietimą draugauti. Šis nepažįstamas vyras pradėjo rašyti jai laiškus, girti jos išvaizdą. Silvijai buvo malonu gauti tokius laiškus. Tačiau ji sutriko gavusi prašymą atsiųsti savo nuogos nuotrauką. Klausimas: Kokia būtų jūsų reakcija, jei būtumėte Silvijos teta?

2 PRIEDAS

PAŽYMĖK, KURIE PRISILIETIMAI TAVO NUOMONE YRA GERI, O KURIE NETINKAMI

Paglosto tau galvą Pabučiuoja į skruostą Pliaukšteli per ranką Glosto tavo užpakaliuką Apkabina Trenkia kumščiu į pilvą Suduoda ranka per užpakalį Pakutena padus Paspaudžia ranką pasisveikinant Kiša ranką po marškinėliais, glosto krūtinę Įspiria

118

3 situacija

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

1. 2. 3. 4. 5.

3 PRIEDAS

UŽBAIKITE SAKINIUS: Prisilietimai būna geri ir ..... Jei Tave liečia netinkamai, Tau būtinai reikia kreiptis į ..... Tavo kūnas priklauso tik .... Kai suaugusysis ar kitas vaikas Tave liečia intymiose vietose, tai vadinama .... Jei vaikas patiria seksualinę prievartą, jis nėra dėl to ....

ATSAKYMAI: 1. netinkami 2. suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki 3. Tau 4. seksualine prievarta 5. kaltas

METODAS

LYTINIS ŠVIETIMAS – JAUNIMO TEISĖ ŽINOTI

tikslai 1) skatinti moksleivius kritiškai vertinti lyčių vaidmenų stereotipus tarpasmeniniuose santykiuose; 2) suteikti mokslu grįstos informacijos, užtikrinančios saugesnį lytinį elgesį, lavinti atsakingos lytinės elgsenos įgūdžius.

grupės dydis - 10-15 amžius - 16-29 ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Paruoštas filmukas, žaidimo „Bingo“ kopijos (kiekvienam dalyviui), pasirinkti teiginiai žaidimui „Taip ir Ne“

trukmė - 45 min. užduoties eiga Šį užsiėmimą rekomenduojama vesti po to, kai jau aptartos su lytiškumu susijusios sąvokos, išanalizuoti lyčių vaidmenų stereotipai. (Metodas „Įkalinta lytis“) 1) Nusiteikti darbui gali padėti žaidimas „Bingo“. Lape nupiešti 6 langeliai, kuriuose įrašyta po teiginį, susijusį su brendimu, požiūriu į lytinį gyvenimą, lyčių stereotipus, lytinį švietimą. (Pavyzdžiui: Man patinka nešioti trumpus plaukus. Mano lytinis brendimas prasidėjo, kai man buvo 14 m. Manau, kad tėčiai taip pat gerai gali rūpintis vaikais kaip ir mamos. Šiuo metu aš esu įsimylėjęs (-us). Pritariu, kad lytinis švietimas yra privalomas kiekvienam paaugliui (-ei). Manau, kad prezervatyvais turi pasirūpinti tiek mergina, tiek vaikinas ir pan.,) Davus signalą dalyviai turi uždavinėti vienas kitam klausimus, kad rastų tą, kuris pritaria parašytam teiginiui. Jei randa tokį žmogų, prie to langelio užrašo jo vardą. Kas pirmas (-a) užpildo visus 6 langelius su vardais, tas šaukia „Bingo“ ir yra skelbiamas nugalėtoju (-a). Po žaidimo galima trumpai aptarti, kas nustebino, kuriuos langelius buvo sunkiausia užpildyti ir kaip dalyviai mano kodėl. 2) Patalpa padalinama į dvi dalis – vienoje pusėje parašyta „Taip“, kitoje „Ne“. Vedėjas (-a) skaito faktus, o moksleiviai juda po erdvę, ir jei pritaria perskaitytam teiginiui, eina į tą pusę, kur parašyta „Taip“, jei nepritaria – į tą pusę, kur parašyta „Ne“. Čia pateikiami pavyzdžiai, teiginių vedėjas (-a) gali sugalvoti pats, pritaikyti prie ankstesniuose susitikimuose iškilusių temų ar klausimų: Prezervatyvą reikia naudoti tik tada, jei nenori susilaukti vaikų. Užsimaunant vyrišką prezervatyvą, reikia palikti šiek tiek vietos (oro) viršuje. Pirmųjų lytinių santykių metu pastoti neįmanoma. Jei jau vieną kartą buvau užsikrėtęs (-usi) lytiškai plintančia liga, antrą kartą nebesusirgsiu. Oralinis seksas yra pats saugiausias. Nutrauktas lytinis aktas nėra apsisaugojimo priemonė – tiek nuo nėštumo, tiek nuo ligų.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

reikalingos priemonės

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Spiralės tinka tik jau gimdžiusioms moterims. ŽIV galima užsikrėsti perpilant kraują, naudojantis tuo pačiu švirkštu ir per lytinius santykius. Homoseksualiems paaugliams mylintis nereikia saugotis. Perskaičius teiginį, vedėjas (-a) palaukia, kol dalyviai užims savo pozicijas, tada išklauso nuomonės, tiek stovinčiųjų vienoje, tiek kitoje, tiek, galbūt, per vidurį likusių. Jei dalyvis (-ė) pakeičia savo nuomonę diskusijos metu, jis (ji) gali pereiti į kitą pusę. Pabaigoje arbai iškart po kiekvieno teiginio (kai moksleiviai išsakys savo nuomonę), vedėjas (-a) pateikia atsakymus, faktus, mokslu grįstą informaciją. Papildomi klausimai diskusijai: Kokie lyčių stereotipai išryškėja kalbant seksualinio elgesio temomis? (Galima pasikalbėti apie dvigubus standartus – kad vaizduojami vyrai ir moterys, aptarti, kad moterų seksualumas visada siejamas su vyro malonumu, ko tikimasi iš vienų ir kitų, atpažinti stereotipus ir aptarti, kaip atrodytų lygiaverčiai santykiai.) Kaip Jūs atsakytumėte į klausimą, kada jaunimas yra pasirengęs lytiniams santykiams? Kaip Jums atrodo, kodėl jaunimas pradeda lytinį gyvenimą? (Puiki galimybė aptarti jaunuolių patiriamą spaudimą turėti lytinius santykius, dažnam atrodo, kad visi kiti jau „išbandė“, būdus, kaip galima kurti artimumą, ryšį su kitu asmeniu ir nepradedant lytinio gyvenimo.) Kokie susilaikymo, grįsto švietimu, privalumai ir trūkumai? Ar reikalingas lytinis švietimas paaugliams? Kodėl? Kokias kontracepcijos priemones žinote? Kokios apsaugos priemonės tinka jauniems žmonėms, dar nesukūrusiems šeimoms? 3) Vedėjas pakviečia dalyvius pažiūrėti nuotaikingą filmuką apie sutikimo (consent) davimą. https://www.youtube.com/watch?v=pZwvrxVavnQ 4) Po filmuko peržiūros su dalyviais aptariama, kad tiek prieš liečiant, tiek prieš bučiuojantis, visada reikia gauti leidimą / sutikimą, kad svarbu išgirsti, jei žmogus sako „ne“, kad nesąmoningas žmogus negali duoti sutikimo, kad normalu pakeisti savo nuomonę, ir yra svarbu tai išgirsti, kad negavus leidimo, tai yra prievarta.

klausimai aptarimui Kaip jaučiausi užsiėmimo metu? Ką naujo sužinojau?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Po šio užsiėmimo tinka metodas „Geri ir netinkami prisilietimai“, „Ne“ reiškia „ne“. Kito susitikimo metu galima surengti klausimų – atsakymų sesiją lytinio švietimo temomis: dalyviai ant lapelių anonimiškai surašo turimus klausimus, o paskui visa grupė diskutuodama kartu ieško atsakymo. Vedėjas moderuoja, apibendrina, pateikia mokslu grįstą informaciją, jei neturi tam tikrų žinių, atsakymą pažada parengti vėliau.

118

kas toliau

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS DARBE SU JAUNIMU Nereikia įrodinėti, jog siekiant kokybiškai ir efektyviai vykdyti jaunimo centro veiklas ne paskutinėje vietoje yra tarpžinybinis bendradarbiavimas vietos lygmenyje. Jaunimo darbuotojai dirba įvairiose viešosios politikos srityse (pvz., kultūros, vidaus reikalų, švietimo, sporto ir kt.). 2013 metais patvirtinus Jaunimo darbuotojų veiklos aprašą, jaunimo darbuotojas ir darbas su jaunimu oficialiai atsirado Lietuvos jaunimo politikos Politikos tyrimų ir analizės instituto vadovas, daugiau žemėlapyje, nors institucinė parama darbui su negu 15 metų veikiantis jaunimu, jaunimo centrams buvo teikiama nuo 2006 jaunimo politikos ir darbo su jaunimu srityje. metų. Jaunimo darbuotojų veiklos apraše darbas su jaunimu apibrėžiamas kaip „ugdomojo pobūdžio veikla Marius yra demokratijos, su jaunais žmonėmis ar jų grupėmis jų laisvalaikiu, jaunimo dalyvavimo, tarpžinybinio atsižvelgiant į jų poreikius, siekiant sudaryti sąlygas bendradarbiavimo sričių jauniems žmonėms integruotis į visuomenės gyvenimą ekspertas, užsiima jaunimo bei įgalinti juos atsakingai kurti asmeninį gyvenimą, srities tyrimais, priklauso įvairiems mokymų vadovų sąmoningai ir aktyviai dalyvauti visuomeniniame bei profesinėms grupėms profesiniame gyvenime. Darbas su jaunimu papildo (Europos Taryba ir k.t.) formalųjį švietimą ir auklėjimą (ugdymą) šeimoje“. Darbą su jaunimu įgyvendina jaunimo darbuotojas, kuris dirba su jaunais žmonėmis jų laisvalaikiu, siekia asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su skirtingais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis bei turi šiam darbui reikalingų kompetencijų. Remiantis šio leidinio požiūriu į tarpžinybinį bendradarbiavimą, jaunimas turi būti įtrauktas į visus tarpžinybinio bendradarbiavimo įgyvendinimo proceso etapus. Šiame procese svarbų vaidmenį užima organizuotas jaunimas ir jaunimo organizacijos, kurioms suteiktos galios atstovauti jaunimo interesams. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad 2012 metais atlikus jaunimo problematikos tyrimą paaiškėjo, jog 84,3 proc. jaunų žmonių nepriklauso jokiai NVO, o 46,6 proc. jaunuolių nėra dalyvavę savanoriškoje veikloje. 2007 metais Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu Jaunimo situacijos

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

sociologiniame tyrime konstatuota, kad į jaunimo organizacijų veiklas yra įsitraukę tik 15,7 proc. jaunų žmonių. Žemi pilietinio dalyvavimo rodikliai leidžia teigti, jog asocijuotas jaunimas neatstovauja visiems jauniems žmonėms, todėl norint išgirsti reprezentatyvesnę jaunimo nuomonę, būtina pasiekti tuos, kurie nėra įsitraukę į JNVO. Šiam tikslui pasiekti galima naudotis atviro darbo su jaunimu metodika, kuri iš dalies sprendžia ir jaunimo organizacijų veikloje nedalyvaujančio jaunimo interesų atpažinimą, formulavimą ir perdavimą sprendimų priėmėjams. Tačiau būtina pripažinti, kad sukurti erdvę nepakanka, todėl svarbu, kad asmuo, dirbantis su jaunais žmonėmis, turėtų reikalingų kompetencijų skleisti aktyvaus dalyvavimo ir įsitraukimo idėjų svarbą, gebėtų atpažinti jaunimo interesus ir poreikius bei juos transliuoti sprendimų priėmėjams. Tam, be abejonės, jaunimo darbuotojas turi gerai išmanyti ir dalyvavimo schemas bei atsakomybes. Išvardytoms funkcijoms ir tikslams pasiekti jaunimo darbuotojas gali naudotis šiame metodiniame leidinyje pateiktais metodais, kurie padeda jaunimui išsigryninti savo interesus. Pavyzdžiui, jaunimo darbuotojai Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Belgijoje įtraukiami į jaunimo interesų atstovavimą ir jaunimo politikos formavimą bei įgyvendinimą, padeda suformuluoti NVO nedalyvaujančio ir savęs neatstovaujančio jaunimo interesus, išmano jaunų žmonių problemas ir yra suinteresuoti geresnių sąlygų jauniems žmonėms sukūrimu. Jaunimo darbuotojas gerai išmano jaunimui aktualias temas, egzistuojančias problemas ir turi kompetencijų, reikalingų joms atliepti. Viena iš pagrindinių jaunimo darbuotojo kompetencijų – struktūrinio konteksto išmanymas, šią kompetenciją padeda įgyti leidinyje pristatomi metodai, kurie padeda pažinti savo mieste ar apskrityje veikiančias jaunimo ir su jaunimu dirbančias organizacijas ir įvairias žinybas.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Neegzistuojant aiškiai reglamentuotų ir formalizuotų bendradarbiavimo tinklų, daugiausiai yra remiamasi neformaliu bendravimu ir bendradarbiavimu, kuris priklauso nuo asmenų geranoriškumo ir pasirengimo veikti. Norint užtikrinti bendradarbiavimo tęstinumą ir tvarumą, bendradarbiavimo tinklus derėtų arba formalizuoti, arba nuolat juos palaikyti, skatinti bendras veiklas ir kt. Kaip pavyzdys galėtų būti bendri kompetencijų kėlimo kursai, kas pusmetį organizuojami susitikimai aptarti veiklas ir dalytis informacija, išvažiuojamieji renginiai, kurių metu galima tvirtinti neformalųjį ryšį. Norint pasiekti jaunų žmonių interesų atstovavimą per jaunimo darbuotojus, svarbu skirti atitinkamą dėmesį jaunimo darbuotojų gebėjimui šiuos interesus atskirti nuo trumpalaikių užgaidų, atskiriant pačių jaunimo darbuotojų interesus nuo jaunimo interesų ir t. t. Tam reikia reguliariai organizuoti ugdomąsias veiklas jauniems žmonėms ir jaunimo darbuotojams apie jaunimo politiką, interesų atstovavimą, aktyvų dalyvavimą. Darbas su jaunimu – viena iš jaunimo veiklos stiprinimo priemonių. Todėl jaunimo darbuotojas turi būti suinteresuotas ne tik atstovauti jaunų žmonių interesams, bet ir jaunimą supažindinti su galimybėmis aktyviai įsitraukti ir dalyvauti politikos formavime jiems svarbiais klausimais. Jaunimo darbuotojas turėtų nuolat skirti laiko jaunų asmenų įtraukimui ir įgalinimui atstovauti savo ir bendraamžių interesams. Siekiant platesnio tarpžinybiškumo, įtraukiant jaunimo darbuotojus, galima eiti 2 kryptimis: 1) didinti su jaunimu dirbančių asmenų sąmoningumą ir supratimą, kodėl svarbu įsitraukti į politikos formavimą, kodėl reikia jaunus žmones informuoti apie galimybes atstovauti savo ir savo bendraamžių interesams bei kliautis neformaliuoju bendradarbiavimu; 2) kurti mechanizmus, kuriuose privalomąja tvarka dalyvautų įvairių lygmenų ir institucijų atstovai ir taip būtų derinami egzistuojantys interesai.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Dažnai jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų atstovai, jauni žmonės ir valstybinių įstaigų ir institucijų specialistai net nežino vieni apie kitus. Nors organizacijos ir įstaigos ilgus metus gali veikti vieni šalia kitų, organizuoti tradicinius renginius, viešintis žiniasklaidoje, bet jei keliai nesusikirs bendrame renginyje ar siekiant bendro intereso, vieni apie kitus gali ir nežinoti. Toliau norime trumpai apžvelgti įvairias organizacijas ir įstaigas, su kuriomis galima bendradarbiauti savivaldos lygmenyje. Trumpai parašysime, ką šios organizacijos veikia, kuo gali būti naudingos jaunimui ar organizacijoms, bei pasiūlysime, kaip galima išnaudoti vieniems kitų resursus, infrastruktūrą ir atrasti bendrų interesų.

Aukštosios mokyklos (kolegijos ir universitetai, jų filialai) – aukštojo mokslo įstaigų, kurios suteikia profesinių žinių ir pripažįstamą išsilavinimą, atskirai nepristatinėsime. Šios įstaigos turi didelę infrastruktūrą, kuria organizacijos ir žinybos gali pasinaudoti. Taip pat tai puikus informacinis partneris, nes šios įstaigos savo patalpose turi informacinius stendus, įstaigos naujienlaiškius, elektronines konferencijas, alumni klubus, kuriems jūsų informacija gali būti labai įdomi. Šios įstaigos mielai atvyktų į jūsų renginius pristatyti savo mokymo programų, taip prisitraukdami būsimus studentus. Bendruomenės namai – tai pastatas arba pastato dalis kaimo vietovėje, kuri yra pritaikyta bendruomenės poreikiams (sutvarkytos patalpos, turima įvairi įranga). Šias erdves galite naudoti savo renginiams ir įvairioms veikloms, daryti pristatymus bendruomenėms, kviesti gyventojus į diskusijas. Šiose erdvėse turėtų būti organizuojami įvairūs renginiai, kurie galbūt leis jums pasiekti tuos jaunus žmones, kurių paprastai nepasiekiate. Bibliotekos – svarbu paminėti, kad per pastaruosius metus labai keičiasi Lietuvos bibliotekų veidas ir funkcijos. Atsiranda daug naujų paslaugų, tokių kaip audio, video leidiniai, interneto prieiga, stalo žaidimai. Žinome bibliotekininkų, kurie įgiję jaunimo darbuotojo kvalifikaciją, dirba su jaunimu. Pavyzdžiui, Lazdijų miesto bibliotekoje veikia atvira jaunimo erdvė, kurioje darbuotojai savaitgaliais dirba iki 1 val. nakties. Šis partneris puikiai tinka viešinti informacijai ir kartu organizuoti renginius. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – ši įstaiga mielai bendradarbiauja su jaunimo organizacijomis, pasirodo renginių metu su specialiomis programomis, dalyvauja sporto renginiuose. Šią įstaigą galite pasikviesti, kad pristatytų jaunimui savo profesiją. Socialinėje veikloje gaisrinės darbuotojai galėtų padėti savanoriaudami vaikų dienos centre, kur ypač trūksta vyrų savanorių. Žiemą ugniagesiai gali padėti išlieti viešą miesto ar kaimo čiuožyklą stadione ar miesto aikštėje.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

SU KUO GALIMA BENDRADARBIAUTI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Atviri jaunimo centrai ir atviros jaunimo erdvės – tai erdvės,

kuriose vykdomas atviras darbas su jaunimu, teikiamos socialinės, pedagoginės ir psichologinės paslaugos. Šios erdvės paprastai skirtos jaunimui nuo 14 iki 29 metų, bet yra atviros ir kitoms bendruomenės grupėms. Ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į jaunimo veiklas. Šioje erdvėje norėtųsi išskirti jaunimo darbuotoją, kuris išmano jaunimo dalyvavimo ir politikos lauką, gali konsultuoti ir palydėti jaunus žmonės jų idėjų įgyvendinimo link (projektinėje veikloje ar organizuojant renginius). Čia jaunas žmogus gali sužinoti daugiau apie dalyvavimo galimybes, būti nukreiptas į įstaigas ar žinybas, kurios gali padėti jaunam žmogui spręsti savus iššūkius. Jaunimo centrai turi infrastruktūrą ir įvairių priemonių jaunimo laisvalaikiui praleisti ir užimtumui plėtoti, dažnai dalyvauja tarptautinėse veiklose. Jaunimo darbo centrai – teritorinių darbo biržų padaliniai, atsakingi už darbą su jaunimo amžiaus grupe. Jaunimo darbo centrai teikia pagalbą jaunimui ieškant darbo vietos, organizuoja mokymus jaunimui ir moksleiviams, atlieka profesinį orientavimą, padeda organizuoti išvykas į aukštesnės pakopos ugdymo įstaigas. Ši įstaiga turi prieigą ir geba suburti nesimokančius, nedirbančius ir nedalyvaujančius mokymuose asmenis. Turi gerai įrengtas patalpas, puikiai viešina informaciją apie renginius ir projektus.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

žmonėms gauti informaciją jiems aktualiais klausimais, pvz., apie jaunimo mobilumą, dalyvavimo galimybes, būstą ir pinigus, sveikatą, savanorišką veiklą, mokymąsi, darbą, laisvalaikį, sportą, kultūrą ir keliones. Tai įstaiga, į kurią galima nukreipti jaunus žmones gauti jiems aktualios informacijos. Šie centrai turi savo informacijos sklaidos kanalus, jiems galite pateikti informaciją apie save, ši informacija pasieks jaunus žmones. Juos galima kviestis į savo renginius ar organizuoti bendras veiklas. Jaunimo organizacijos – organizacijos, kurios vienija jaunus žmones pagal įvairius interesus ir veiklos grupes. Jų specifinė veikla ar įgūdžiai jums gali praversti renginių ar projektų metu. Jaunimo organizacijos mielai vienijasi prasmingai veiklai. Turi žmogiškųjų resursų ir idėjų, kurias galima įgyvendinti. Dažnai jos yra jaunimo balsas norint konsultuotis su jaunimu. Jaunimo organizacijos dažnai bendradarbiauja tarptautiniuose projektuose. Kariuomenė – ši organizacija jaunimui gali būti įdomi ne tik kaip

profesija, bet ir kaip bendradarbiavimo partneris. Kariai organizuoja ugdomąsias veiklas – karines stovyklas, šios disciplinuotos programos patinka tam tikroms jaunimo grupėms. Kariuomenės atstovai mielai dalyvauja renginiuose, pristato savo veiklą. Taip pat renginio metu iš jūsų turimų produktų gali pagaminti kareiviškos košės, paskolinti įrangos: palapinių, virvių ar kt. Kultūros centrai – neskaitant įrangos ir patalpų, dažnai šios įstaigos turi ir specialistų, kurie gali pamokyti jaunus žmones įvairų šokio, teatro ar kitų įgūdžių, prisidėti prie projekto įgyvendinimo. Bendradarbiaujant su šiomis įstaigomis galima suplanuoti ir organizuoti įvairius masinius renginius bendruomenėms bei realizuoti aktualius jaunimo laisvalaikio praleidimo poreikius – šokius, diskotekas. Meno (sporto) mokyklos – šios mokyklos turi meno (sporto) įrangos ir pritaikytų patalpų, įstaigos specialistai gali prisidėti mokant specialių įgūdžių. Šios įstaigos gali padėti pasikviesti ir profesionalių sportininkų ar menininkų. Policija – ši įstaiga mielai bendradarbiauja su jaunimo organizacijomis, pasirodo renginių metu, turi savo specialias saugaus eismo, narkomanijos prevencijos ir kt. programas, dalyvauja sporto renginiuose. Policijos atstovus galite pasikviesti, kad pristatytų jaunimui savo profesiją. Socialinėje veikloje policijos pareigūnai galėtų padėti savanoriaujant vaikų dienos centre. Ši įstaiga dažnai dirba su nemotyvuotais jaunais žmonėmis, pavyzdžiui, Vilniuje, Kėdainiuose ir kituose miestuose policija turi savo jaunimo centrus, kurie yra įsikūrę komisariatuose. Policijos jaunimo reikalų specialistai gali konsultuoti specialiais teisiniais klausimais. Kartais padeda užtikrinti saugumą renginių metu. Studentų atstovybės – iš šių organizacijų galima perimti gerąją patirtį bendradarbiavimo su verslininkais, paramos paieškos srityje. Puikus informacinis partneris, taip pat per šią organizaciją galima susirasti savanorių.

118

Jaunimo informavimo centrai – šie centrai skirti jauniems

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Švietimo centrai – turi konferencijų sales ir įvairios įrangos, organizuoja

kvalifikacijos tobulinimo kursus. Jei organizuojami mokymai apie jaunimo politiką ar tarpžinybinį bendradarbiavimą, dalyviams gali išduoti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus, kurie dažnai yra papildoma motyvacija dalyvauti ugdomajame renginyje. Švietimo paslaugų centrai – įstaigos, administruojančios mokyklų buhalterinę apskaitą, mokyklinius mikroautobusus ir mokyklų ūkį. Jei savivaldybėje veikia tokia įstaiga, ši įstaiga galėtų teikti tokias paslaugas, pagelbėti jaunimo organizacijoms tvarkant savo finansinę apskaitą, organizuojant išimtinai jaunimo organizacijoms pigesnį pavėžėjimą.

Ugdymo įstaigos (mokyklos, įskaitant profesines mokyklas) – turi specialios įrangos (pvz., darbų kabinetą), kuriuose galima vykdyti įvairias

veiklas, infrastruktūrą, ten lankosi daug jaunų žmonių. Šios įstaigos teikia maitinimo paslaugas, todėl dažnai galima pigiau pamaitinti projekto dalyvius. Vaikų dienos centrai – šios įstaigos dirba su rizikos šeimų vaikais, teikia laisvalaikio praleidimo ir socialines paslaugas, teikia maitinimą. Šios įstaigos turi infrastruktūrą, kuria gali pasinaudoti jaunimo organizacijos projektų metu, pvz., skalbyklę, virtuvės įrangą, todėl galima pasigaminti maistą. Ten taip pat rasite vaikų, kuriuos galite įtraukti į savo veiklas bei projektus. Verslo įmonės – šioms organizacijoms gali būti įdomu dalyvauti jūsų renginiuose, susijusiuose su profesine veikla. Šios įstaigos ieško darbuotojų ar gali pasiūlyti jūsų organizacijos nariams ar jaunimui papildomai užsidirbti padedant išnešioti skrajutes ar organizuojant įmonės renginį. Verslo įmonės gali paremti jūsų veiklą ar projektą. Dažniau įmonės yra linkusios paremti savo produkcija ar paslaugomis. Vietos veiklos grupės (VVG) – šios organizacijos vienija kaimo bendruomenėse veikiančias organizacijas, savivaldos institucijas ir verslo struktūras, skatina bendrai veikti gerinant gyvenimo kokybę kaimo vietovėse. Šios organizacijos paskirsto finansavimą kaimo vietovėse įgyvendinamiems projektams, turi įvairių resursų: finansinių, žmogiškųjų, įrangos ir infrastruktūros. Taip pat į VVG valdybą turi įeiti jauni žmonės, o tai suteikia galimybę jaunimui dalyvauti priimant sprendimus ir atstovauti savo interesams. Visuomenės sveikatos biurai – organizuoja įvairius renginius sveikatos, sveikos gyvensenos srityje, buria bendruomenę, turi infrastruktūrą. Su šia įstaiga galima aktyviai bendradarbiauti sveikatos tema, taip pat galima konsultuotis dėl stovyklų organizavimo (leidimų, higienos normų ir pan.).

ĮVAIRIOS ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

SITUACIJOS TYRIMO / ANALIZĖS METODAI Jaunimo fotoreportažas. Jaunimo politikos orientacinės varžybos. Jaunimui draugiška savivaldybė. Jauno žmogaus portretas. Socialinis žemėlapis. Vizijos piešimas. Pasirengimo bendradarbiauti užduotis

tikslai Šis metodas gali būti naudojamas pristatyti jaunimo nuomonę ar pradėti diskusiją, kas jaunimui rūpi, ieškoti jaunimo projektų idėjų, jaunimui padėti įsivardyti bendruomenės problemas.

METODAS

JAUNIMO FOTOREPORTAŽAS

grupės dydis - neribotas

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

reikalingos priemonės

Fotoaparatas, projektorius ar kita nuotraukų pristatymo priemonė

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

trukmė - ½ dienos, keli užsiėmimai užduoties eiga Dažnai jauniems žmonėms sudėtinga pasisakyti suaugusiesiems aktualiais klausimais, kas susiję su miestelio tobulinimu, problemos sprendimu. Šis metodas gali padėti jaunimui išsakyti savo nuomonę jaunimui patrauklia forma. Pavyzdžiui, vyksta diskusija apie miestelio problemas. Jaunimui duodama užduotis nufotografuoti tai, kas: a) man miestelyje patinka; b) man miestelyje nepatinka. Atlikus užduotį nuotraukos kartu peržiūrimos ir atrenkamos visų nuomone svarbiausios. Susitinkama su bendruomenės atstovais, kuriems nuotraukos pristatomos ir aptariamos. Galima nuotraukas tiesiog iškabinti grupuojant į „kas man miestelyje patinka“ ir „kas man miestelyje nepatinka“.

komentarai Šį metodą sužinojome lankydamiesi Gruzijoje Lančhuti miestelyje, kai 2012 metais konsultavome vietines savivaldybes, kaip plėtoti jaunimo politiką savivaldos lygmeniu. Šis metodas gali būti naudojamas ir be diskusijų – tiesiog pristatant jaunimo nuomonę, kaip tai buvo daroma Lančhuti savivaldybėje, kur be didelio įspėjimo nuotraukos buvo iškabintos savivaldybės fojė. Tai, kas buvo teigiama, atsispindėjo ant vienos sienos, kas miestelyje neigiama – ant priešingos sienos. Rezultatas buvo įdomus: po metų pakartojus šią veiklą, tam tikros nuotraukos, kabojusios ant „neigiamos“ sienos, persikėlė į „teigiamų“ nuotraukų sieną, nes savivaldybės administracijos darbuotojai pastebėjo šias problemas ir išsprendė.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

Ką buvo lengviau pastebėti? Teigiamus ar neigiamus dalykus? Ką naujo atradau apie savo miestelį / temą, kurią analizuojame? Kas nustebino užduoties metu? Ką norėčiau pakeisti? Ką svarbiausia būtų keisti / tobulinti visai bendruomenei? Skirtingoms bendruomenės grupėms (senjorams, jaunoms šeimoms ir kt.)?

118

klausimai aptarimui

kas toliau

METODAS

Veiklų planavimas, kaip šias problemas galima išspręsti.

JAUNIMO POLITIKOS ORIENTACINĖS VARŽYBOS

tikslai Supažindinti su savivaldybėje veikiančiomis įstaigomis, dirbančiomis su jaunimu, teikiančiomis paslaugas, ir jaunimo organizacijomis

grupės dydis - 5-50

(ir daugiau)

Dalyviai užduotyje dalyvaus grupelėmis (4–7 žmonės)

reikalingos priemonės Miestelio žemėlapis, užduoties lapas, rašymo priemonės

Tolesni užsiėmimai turėtų būti: Diskusija apie problemas, kurias pastebėjo jauni žmonės.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

trukmė - 2 val. – ½ dienos užduoties eiga Dalyviai suskirstomi į grupeles: gali būti mokyklų komandos, draugų būreliai ar atsitiktinai paskirti žmonės. Grupelėms duodami užduoties lapai ir žemėlapiai. Sutariama, kada visos grupelės turi grįžti į susitikimo vietą aptarti užduoties. Galimos lankyti įstaigos: visuomenės sveikatos biuras, švietimo centras, profesinio orientavimo centras ar jaunimo darbo centras, ugdymo įstaigos, savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius, jaunimo centras ir kt.

komentarai Ši užduotis gali būti didesnio renginio dalimi. Norėdami taikyti šį metodą, ypač esant didesniam grupių skaičiui, svarbu iš anksto suderinti su įstaigomis, kad jos lauktų jaunų žmonių grupių ir būtų pasirengusios užduotis ar trumpus pristatymus. Užduočių lapus ir klausimus reikia pasirengti pagal įstaigas, kurias lankys jauni žmonės. Klausimai turi būti apie įstaigos veiklą, ką įstaigos daro dėl jauno žmogaus, kokią naudą jauni žmonės gali gauti iš šios įstaigos.

klausimai aptarimui Ką naujo atradau savo miestelyje? Kas nustebino užduoties metu? Kokias naujas galimybes atradau savo mieste? Apie kokias įstaigas būtų svarbu sužinoti mano draugams, bendraklasiams, tėvams? Ką galiu padaryti, kad daugiau bendruomenės narių sužinotų apie šias įstaigas?

kas toliau Pristatyti jaunimo politikos įgyvendinimo modelį savivaldybėje.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

tikslai Paskatinti dalyvius (tiek jaunimą, tiek su jaunimu dirbančius, tiek sprendimus priimančius) pagalvoti, ką reiškia „draugiškas jaunimui“, suprasti jaunimo poreikius ir pasiūlyti skirtingų priemonių, kurios gerintų situaciją savivaldybėje

grupės dydis - 7-30 reikalingos priemonės Stalai (galima išnaudoti grindis arba sienas), dideli popieriaus lapai, žymekliai (markeriai, bent tiek, kiek yra dalyvių), gali skambėti neįkyri muzika.

trukmė - 30-60 min. užduoties eiga Pristatomi užduoties tikslai, per visą patalpų plotą ant stalų / sienų / grindų sukabinti dideli popieriaus lapai su skirtingomis savivaldybės gyvenimo sritimis, kurias galima paversti draugiškesnes jaunimui. Priklausomai nuo grupės dydžio ir klausimų skaičiaus, dalyviams skirti 20–30 minučių laisvai vaikščioti, galvoti ir siūlyti idėjas, kurias jie užrašytų ant tų lapų (arba ant lipnių popieriukų ir juos prilipdytų prie atitinkamo lapo su klausimu)

METODAS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

JAUNIMUI DRAUGIŠKA SAVIVALDYBĖ

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Galimos savivaldybės veiklos sritys: • viešosios erdvės, jų pritaikymas • viešasis transportas • gyvenamųjų kvartalų plėtra • laisvalaikio erdvės ir galimybės • jaunimo organizacijų veikla ir vieta mieste • kultūrinis gyvenimas • sveikata ir gyvenimo būdas • verslas / aplinka verslui • „miesto mitai“: kuo gyventojai norėtų / galėtų didžiuotis (istorija? vaistažolių gamykla? Sniego arena?) • ir pan.

komentarai Galima suteikti laiko grupei įsijausti į klausimą. Galimos kelios alternatyvos: 1. paklausti dalyvių, ar jų miestas / savivaldybė yra jaunimui draugiška? Tam galima naudoti „teiginių užduoties“ formatą. Po klausimo aptarimo, galima pereiti prie siūlomo metodo; 2. leisti 5–7 minutes individualiai pasvajoti, koks turėtų būti mūsų miestas / savivaldybė po 3 metų, kad galėtų būti labiau jaunimui draugiška.

klausimai aptarimui Kokios idėjos nustebino? Kurias idėjas galima lengvai realizuoti? Kas turi imtis iniciatyvos šias idėjas įgyvendinti?

kas toliau Jeigu būtų minčių, kurios būtų visuotinai palaikomos, galima surengti planavimo grupės susitikimą, kur būtų sukonkretinta idėja bei jos įgyvendinimo planas.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

tikslai Analizuoti ir geriau pažinti jaunų žmonių socialinę grupę: jų interesus, problemas, lūkesčius. Aptarti visuomenės poveikį jaunų žmonių pasirinkimams ir norams.

grupės dydis - 4-6

Kelios grupės po žmones.

reikalingos priemonės Konferenciniai lapai, spalvotas popierius, žirklės, žurnalai, klijai, lipni juostelė ir piešimo priemonės.

trukmė - 45-60 min. užduoties eiga Grupelės nusipiešia ant konferencijų lapų jauno žmogaus atvaizdą. Konferenciniame lape naudojant koliažo techniką dalyviai turi pavaizduoti: Jauno žmogaus išorėje pavaizduoja: • Kaip jis atrodo? • Ką jis nori turėti (kokie svarbiausi jauno žmogaus atributai)? • Kokių gerų ir blogų įpročių turi? • Kaip elgiasi?

METODAS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

JAUNO ŽMOGAUS PORTRETAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Jauno žmogaus viduje pavaizduoja: • Su kokiomis problemomis jaunas žmogus susiduria? • Ko jaunas žmogus siekia? • Kas jaunam žmogui rūpi? Dalyviai paruošia plakatus, vėliau daromi pristatymai. Bendroje grupėje užduoties pabaigoje aptarkite minėtus elementus kartu.

klausimai aptarimui Ką supratote diskutuodami grupelėse? Kas būdinga jauniems žmonėms? Kuo skyrėsi jauni žmonės dabar nuo jaunų žmonių, kurie buvo prieš 20 metų? Kodėl jauniems žmonėms kyla tokie poreikiai ir interesai?

komentarai vadovui Pagal šį metodą kartais dalyviai pavaizduoja jauną žmogų labai neigiamai, rečiau – teigiamai. Vadovo tikslas – konfrontuoti dalyvių įsivaizdavimus ir kviesti pažvelgti kritiškai į grupelių darbą. Svarbu padėti dalyviams įsivardyti, kokį poveikį jauno žmogaus pasirinkimams ir gyvenimui turi visuomenė ir jos reikalavimai.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

tikslai Analizuoti įstaigų ir organizacijų veiklą konkrečioje teritorijoje. Supažindinti su galimais bendradarbiavimo partneriais. Analizuoti egzistuojančias problemas.

grupės dydis - 8-30

Dalyviai dirba grupelėse po 4–7 žmones

reikalingos priemonės Konferenciniai lapai ir rašymo, piešimo priemonės. Papildomai galima naudoti koliažo techniką. Reikalingos papildomos priemonės: žurnalai, žirklės, popieriaus klijai.

trukmė - 30-40 min.

Atlikti analizę ir ruošti plakatus.

30 min.

Pristatymams ir aptarimui.

užduoties eiga Dalyviai gauna užduotį sukurti socialinį savivaldybės ar miesto žemėlapį. Grupelė žemėlapį turi nupiešti. Žemėlapyje turi atsispindėti: a. infrastruktūra, esanti jaunimui (mokyklos, sporto aikštynai, parkai ir pan.); b. organizacijos ir įstaigos, dirbančios su jaunimu, žmonės, kurie buria jaunus žmones; c. pilkos zonos, neigiamai arba kontraversiškai bendruomenės vertinamos erdvės (paežerės, pamiškės ir pan.).

METODAS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

SOCIALINIS ŽEMĖLAPIS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

komentarai Dažnai dalyviai daug dėmesio skiria infrastruktūrai, nes šioje užduotyje tai yra lengviausias atsakymas. Dalyviams kuriant žemėlapį galima prieiti ir atkreipti dėmesį į kitus du aspektus. Jei visi dalyviai yra iš tos pačios bendruomenės, užduotį galima dalinti – į aspektus ir į klausimus.

klausimai aptarimui Kas nustebino, analizuojant savo miestą / rajoną ? Ką atradote? Ką norisi keisti savo bendruomenėje? Su kuo matote galimybę bendradarbiauti? Su kokiomis įstaigomis ir organizacijomis kertasi jūsų interesai?

kas toliau Toliau analizuoti problemas, planuoti, kaip jas išspręsti. Jėgų žemėlapis – analizuoti, kas turi daugiausiai galios ir galimybių daryti įtaką esamai situacijai savivaldybėje.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

tikslai Suvokti dabartinę situaciją savivaldybėje ar organizacijoje Paskatinti atrasti naujų galimybių savivaldybėje ar organizacijoje

grupės dydis - 10

Dvi grupės, grupėje iki žmonių

reikalingos priemonės Popierius ir piešimo priemonės.

trukmė - 45-60 min. užduoties eiga Abi grupės aprūpinamos popieriumi ir piešimo priemonėmis. Viena grupė piešia šiuo metu esančią situaciją organizacijoje ar savivaldybėje, antra grupė – ateities situaciją organizacijoje ar savivaldybėje. Po 15–20 min. grupės apsikeičia lapais ir gauna galimybę papildyti piešinius. Antrasis piešimas trunka iki 10 min. ir tada grupės pristato savo darbus aiškindamos, ką nupiešė ir kodėl. Galų gale yra ieškoma bendrumų tarp abiejų piešinių. Metodas yra užbaigiamas išskiriant pagrindinius dalykus, kurių norima pasiekti einant nuo dabarties vaizdo į ateities.

METODAS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

VIZIJOS PIEŠIMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

klausimai aptarimui Kaip sekėsi pavaizduoti organizaciją / savivaldybę? Kas buvo sunkiausia? Kas buvo lengviausia? Kodėl pasirinkote būtent tokius simbolius? Ką jie reiškia? Kokie yra pagrindiniai trūkumai dabartyje? Kokie yra pagrindiniai privalumai ateityje? Ką reikėtų padaryti norint pasiekti ateitį?

kas toliau Toliau galima rengti planus, kaip pasiekti pavaizduotą ateities vaizdą.

METODAS

PASIRENGIMO BENDRADARBIAUTI UŽDUOTIS

tikslai Metodas yra skirtas pažadinti kūrybingumą, peržengti institucijų įprastas bendradarbiavimo formas ir ribas, atrasti skirtingus būdus, kaip inicijuoti bendradarbiavimą, jį tobulinti.

grupės dydis - 14-28 reikalingos priemonės Stalai, dideli popieriaus lapai, žymekliai (bent tiek, kiek yra dalyvių), muzika.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

užduoties eiga Stalai sustatomi viena ilga eile, dalyviai stoja iš skirtingų lapo pusių ir gauna po žymeklį ir 90–120 sek. galvoti apie jiems konkretų priešais juos ant lapo esantį klausimą. Leidžiama garsi ir intensyvi muzika, kad vieni kitiems netrukdytų. Po to keičiasi. Klausimų turi būti dvigubai mažiau negu dalyvių. Galimi klausimai: 1. Kokiu klausimu norėtumėte bendradarbiauti su kitomis institucijomis? 2. Kokios su jaunimu susijusios problemos vieni negalite išspręsti? 3. Kitą mėnesį rinkimai, o jaunimo projektams norite daugiau paramos. Kaip jūs „paspausite“ savivaldybę? 4. Renkate parašus peticijai apie jaunimo įtraukimą į sprendimų priėmimą. Kur eisite? 5. Jums reikia pakalbėti su meru. Kur jo ieškosite? 6. Jūsų institucijos stipriosios pusės? Kuo galėtumėte pasidalyti su kitais? 7. Norite, kad vietos žiniasklaida rašytų apie jaunimą? Ką padarysite? 8. Dalyvaujate atvirame savivaldybės tarybos posėdyje. Kaip nepasisakydami, galite išsakyti jaunimo nuomonę, požiūrį, pasiūlymą? 9. Kokias būdais galite sužinoti jaunimo nuomonę, poreikius, pasiūlymus? 10. Norite paskatinti savivaldybės jaunimo reikalų tarybą dirbti aktyviau ir atviriau. Ką darysite?

komentarai Pats minčių generavimas „brainstormas“ gali užtrukti kad ir 30 min. Po to reikėtų duoti šiek tiek laiko grupei susipažinti su rezultatais, pavaikščioti, paskaityti. Atsižvelgiant į laiką, galimos dvi alternatyvos: a. dalyviai vaikšto ir skaito rezultatus, kiekviename lape pažymėdami dvi jiems labiausiai patikusias idėjas. Vėliau grįžta prie lapų poros, kur pabaigė „brainstorminti“, peržvelgia rezultatus bei dalyvių „palaikymą“ ir pasirengia grupei pristatyti populiariausias 7 idėjas. Tada vyksta pristatymas ir papildomai kiekvieno klausimo trumpas aptarimas, parodant galimas begalines alternatyvas; b. pereiti iš karto prie darbo poromis, kai jie be dalyvių „balsavimo“ patys išrenka pagrindinius įdomiausius pasiūlymus.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

trukmė - 90 min.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

klausimai aptarimui Kokios mintys labiausiai nustebino? Kurias idėjas galėtų konkrečiai įgyvendinti savo darbe? Kas turi imtis iniciatyvos pagerinti institucijų bendradarbiavimą?

PABĖGIMO KAMBARIAI DARBUI SU SUNKAUS ELGESIO VAIKAIS IR JAUNIMU VšĮ Kūrybos ir inovacijų laboratorija direktorius Esu buvęs pramoginių renginių organizatorius, daugiau nei 5 metus vedžiau privačius ir įmonių renginius. Dabar dirbu mokymų vadovu, padedu ugdytis darbo komandoje, savęs pažinimo, viešojo kalbėjimo, lyderystės ir kt. įgūdžius. Daugiau nei 4 metus dirbau projektų vadovu biudžetinėse ir privačiose įmonėse, todėl puikiai išmanau projektų rengimo ir valdymo specifiką. Esu neformaliojo ugdymo specialistas ir mentorius, galintis padėti ugdytis socialines, asmenines kompetencijas. Savo darbe organizuodamas ir vesdamas mokymus derinu pramogų verslo elementus, teatro meno ir profesines žinias, todėl mano organizuojami ir vedami mokymai visuomet dinamiški, įtraukiantys ir padėsiantys atskleisti tas Jūsų ar Jūsų ir jūsų komandos savybes, kurių galbūt nenutuokėte, kad turite. Esu sukūręs ir įdiegęs 21 ugdymui skirtų pabėgimo kambarių atviruose jaunimo centruose ir mokyklose.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Vienas geriausių būdų pasitikrinti, ar sugalvotas darbo su jaunimu metodas bus veiksmingas, išbandyti jį trijų C raidžių testu. Trys C – tai Curiosity, Challenge ir Capability. Jei jūsų taikomas darbo su sudėtingo elgesio jaunimu metodas žadina

(Curiosity), yra susietas su jų gyvenamąja aplinka, kelia iššūkį (Challenge) ir yra sunkiai įgyvendinamas (Capability), – didelė jaunų žmonių smalsumą

tikimybė, kad Jūs pasieksite norimų rezultatų. Tinkamai parengti pabėgimo kambariai turi visas šias sudedamąsias dalis, todėl tai yra puikus įrankis darbui su sudėtingo elgesio jaunimu.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

CURIOSITY, CHALLENGE, CAPABILITY TESTAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

KAS YRA PABĖGIMO KAMBARYS? Tai – intelektuali pramoga, kurios metu ne tik puikiai praleidžiamas laikas, bet ir pasirinktinai ugdomi tam tikri gebėjimai arba perduodamos žinios. Pabėgimo kambarys yra tobulesnė protų kovų, mūšių versija, nes jame gali būti apjungiami visi 5 pojūčiai ir įgyjamos ne tik žinios bet ir lavinamos kompetencijos. Pabėgimo kambarys yra realaus laiko susimuliuota situacija, kai 3–6 asmenų grupė užrakinama specialiai tam įrengtoje patalpoje 1 valandai. Per tą valandą dalyviai turi dirbti kartu, skirstytis atsakomybėmis, dalytis patirtimi ir, spręsdami užduotis, rasti išėjimą arba raktą ir taip pabėgti iš patalpos.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Efektyviausiai veikia tie pabėgimo kambariai, kuriuos kuria patys jauni žmonės. Šiame skyriuje norime pasiūlyti metodiką, kuri padės į pabėgimo kambarių kūrimą įtraukti jaunus žmones. Pabėgimo kambariai patys savaime negali veikti – jiems reikalingi administratoriai ir komanda, kuri pasiryžusi po tam tikro laiko atnaujinti užduotis. Jei į pabėgimo kambario kūrimą nuo pat pradžių įtrauksite jaunus žmones, tikėtina, kad jie savanoriškai įsitrauks į administravimą, viešinimą ir atnaujinimą.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

PABĖGIMO KAMBARIO ĮRENGIMAS?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Ä®VAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Susirinkite jaunų žmonių grupę (5–20 asmenų). Trumpai pristatykite, ką ketinate daryti. Galite pristatyti gana įdomią pabėgimo kambarių atsiradimo istoriją. Pabėgimo kambarių ištakos: kalėjimas, kino filmai, kompiuteriniai žaidimai. Galite iš interneto parinkti asociatyvių nuotraukų, pvz., kino filmų „Da Vinčio kodas“, „Kubas“, „Egzaminas“ arba tam tikrų kalėjimo bėglių pagamintų įrankių, pvz., virvinės kopėčios iš šachmatų figūrų. Parodę nuotrauką, leiskite jaunimui spėti, iš kur ji paimta ir taip pamažu supažindinsite su tema. Pademonstruokite keletą užduočių pavyzdžių, galite pasirinkti iš sąrašo, kuris pateiktas šio skyriaus pabaigoje. Pristatykite pabėgimo kambario struktūrą: kad užduotys sprendžiamos uždaroje patalpoje, kad yra skirtas ribotas laikas, kad nepabėgus per tam tikrą laiką laukia Jūsų arba bendrai sugalvotos pasekmės. Kai įsitikinote, kad jauni žmonės supranta, kas yra „pabėgimo kambarys“, galite pereiti prie minčių lietaus sesijų.

KOKIOS KOMPETENCIJOS LABIAUSIAI UGDOMOS? Yra du būdai, kaip išsirinkti kompetencijų sąrašą. Galite atspausdinti lapelius su kompetencijų pavadinimais arba duoti patiems jauniems žmonėms individualiai parašyti, kokie, jų manymu, gebėjimai ugdomi pabėgimo kambaryje. Bet kokiu atveju, po šios užduoties kiekvienas žmogus turės 10–20 kompetencijų pavadinimus su trumpais aprašymais. Vėliau suskirstykite dalyvius poromis ir paprašykite, kad jie nesikalbėdami sudėliotų lapelius su kompetencijų pavadinimais – nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Palikite tik 10 kompetencijų. Vėliau, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus, suskirstykite į grupes po 5 žmones. Ir vėl paprašykite nesikalbant sudėti tik 10 kompetencijų – nuo svarbiausios iki mažiausiai svarbios. Galiausiai sujunkite visus

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

NUO KO PRADĖTI?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

dalyvius į vieną didelę grupę ir paprašykite nesikalbant išrinkti 10 pačių svarbiausių kompetencijų, kurių dalį norėsite ugdyti savo kuriamame pabėgimo kambaryje. Procesas turėtų būti labai įdomus, dalis grupės narių ims nebyliai ginčytis, stengsis be žodžių argumentuoti savo pasirinkimą. Bus tikras iššūkis apginti savo mintis nekalbant. Po to, kai turėsite galutinį sąrašą, atlikite refleksiją, paklauskite dalyvių, kodėl pirmoje vietoje yra būtent ši kompetencija, kaip iki to priėjo, galbūt jie nesutinka su bendru grupės darbu? Kaip jautėsi bandydami nebyliai apginti savo nuomonę? Kas buvo sunku? Ką atrado dirbdami tokiu neįprastu metodu? Pasikabinkite kompetencijų sąrašą matomoje vietoje ir naudokitės juo kitose sesijos dalyse.

TEMOS PASIRINKIMAS Pabėgimo kambario tema gali būti bet kokia arba tikslingai orientuota į žinių perdavimą. Pirmuoju atveju Jūsų dėmesys bus kompetencijoms, o specifinių, dalykinių žinių perdavimas nebus Jūsų prioritetas. Tokiu atveju pasirinkite bet kurį minčių lietaus metodą ir su jaunais žmonėmis sukurkite temą. Leiskite temai atsirasti laisvai, tegul ji atkeliauja iš jaunų žmonių aplinkos. Tai gali būti bet kas: „kino filmai“, „muzika“, „kelionės“, „penktadienio vakaras“, „hakeriai“ ir pan. Kitu atveju, jei Jūsų pabėgimo kambarys bus orientuotas ir į žinių perdavimą, galite paimti bet kurios pamokos ar kelių pamokų temas ir jų pagrindu kurti pabėgimo kambarį. Pabėgimo kambariai taip pat puikus būdas ugdyti globalaus piliečio kompetencijas. Tokiu atveju Jūsų temos pasirinkimas galėtų būti „tarpkultūrinė įvairovė“, „žmogaus teisės“, „taika ir kariniai konfliktai“, „globalizacija“ ir pan.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Kai nusprendėte, kurias kompetencijas ugdysite ir išsirinkote pabėgimo kambario temą, metas pagalvoti apie užduotis. Prieš pradėdami minčių lietaus sesiją padarykite trumpą įvadą, pademonstruokite keletą užduočių iš sąrašo, kuris pateiktas šio straipsnio PRIEDE, supažindinkite jaunus žmones su raktažodžiais, kurie įkvėps kuriant pabėgimo kambarių užduotis. Keletas raktažodžių pavyzdžių: Tema – parašykite temos pavadinimą ir leiskite jauniems žmonėms laisvųjų asociacijų metodu pagilinti Jūsų bendrai pasirinktą temą. Prietaisai – viskas, kas susiję su garso, vaizdo, kompiuterine ir kt. technika. Užduotis – veiksmažodžiai, atsakantys į klausimą „ką nors veikti“, pvz., atidaryti, išplėšti, įjungti, iššauti, uždengti ir pan. Dekoracijos – baldai, dėžutės, vazos, stalčiai, kėdės, lempos ir pan. Viskas, kas fiziška, apčiuopiama ir gali būti panaudojama kuriant ir slepiant užduotis. Aplinka, atmosfera – apšvietimas, muzika, sienų dekoravimas, kliūtys, bet kas, padėsiantis kurti nuotaiką. Kai pristatėte šiuos raktažodžius, surašykite juos visus ant didelių, pvz., A2, formato lapų ir pakabinkite ant sienos. Priklausomai nuo žmonių grupės dydžio, suskirstykite į 2 arba tris komandas ir pasiruoškite estafetės žaidimui. Kiekviena komanda gaus skirtingos spalvos markerį. Jums davus startą jauni žmonės bėgs prie sienos ir parašys po vieną žodį, kuris asocijuojasi su anksčiau išrinktais raktažodžiais. Parašę žodį jauni žmonės perduos markerį komandos draugui ir bėgs į eilės galą. Žaidimą tęskite 3–5 minutes. Kad būtų įdomiau, pasiūlykite, kad trukdytų vieni kitiems (tačiau nestipriai). Kad būtų dar įdomiau, lapus su raktažodžiais padėkite ant žemės, o ne kabinkite ant sienos. Tada jauni žmonės bėgs, gulsis ant žemės ir taip užrašys asociatyvius raktažodžiams žodžius. Pasibaigus estafetei visi kartu skaičiuokite ir komentuokite žodžius, kuriuos parašė kiekviena komanda. Kadangi markeriai buvo skirtingų spalvų, žinosite, kiek kiekviena komanda surinko taškų. Galite sugalvoti mažą prizą nugalėjusiai komandai. Po to, kai suskaičiavote taškus, liepkite kiekvienai komandai arba kiekvienam žmogui atskirai pasinaudoti prirašytais lapais ir sukurti užduotis remiantis asociatyviais žodžiais, kuriuos sukūrė. Galite nustatyti sąlygą, kad kuriant užduotį būtina panaudoti mažiausiai vieną arba du žodžius iš minčių lietaus sesijos. Ir kiekvienai grupei ar asmeniui reikia sukurti po 3 užduotis. Išklausykite užduočių pristatymus, atlikite refleksiją. Pasvarstykite, kuo naudinga buvo ši sesija, ką iš jos galima išsinešti toliau.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

UŽDUOČIŲ KŪRIMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Ä®VAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Jei nepatiko estafetės idėja, užduotims generuoti puikiausiai tiks ir Walt Disney metodas. Jei turite galimybę, skirkite tris patalpas, per kurias keliausite šio pratimo metu (tinka ir viena patalpa). Pirmoji patalpa, į kurią nusiveskite savo komandą, yra Walt Disney neribotos fantazijos patalpa. Pristatykite prieš tai aprašytus raktažodžius ir pasakykite, kad jauni žmonės laisvai fantazuotų pagal duotus raktažodžius. Fantazijos kambaryje dalyvių neriboja niekas, jie turi visus pasaulio pinigus, yra geografiškai neapriboti ir gali padaryti absoliučiai viską, ką tik pajėgs sugalvoti. Skirkite tam apie 10 minučių. Labai svarbi sąlyga, kad privalu užrašyti viską, ką dalyviai sugalvoja, negalima atmesti nė vienos nuomonės, kad ir kokia absurdiška ji atrodytų. Po to nusiveskite dalyvius į kritikos kambarį. Šioje patalpoje dalyviai turės negailestingai iškritikuoti savo „fantastiškas“ idėjas. Čia reikia rasti kuo daugiau argumentų, kodėl prieš tai buvusios mintys nevykusios ir nevertos dėmesio. Galiausiai nuvykite į trečiąjį, realybės kambarį, kur pasiūlykite jauniems žmonėms pažiūrėti, kas liko ir kas gali būti panaudota idėjas pernešus per fantazijos ir kritikos kambarius. Kvieskite pristatyti po 3 idėjas kiekvienam raktažodžiui. Vėliau palikite šiek tiek laiko išplėtoti užduočių idėjoms.

UŽDUOČIŲ KŪRIMAS (VARIANTAS #3) Pastaruoju metu mano ypač mėgstamas metodas, kurį vadinu Google challenge. Dalyviams pristatomi raktažodžiai ir skiriama 20 minučių naršyti google paieškos variklyje. Pagrindinė sąlyga – informacija turi nustebinti pačius dalyvius ir priversti aiktelėti. Jei taip neatsitiko, tada informacija neverta dėmesio. Vėliau peržiūrint rezultatus ir stebint idėjų pristatymus labai žaisminga būna, kai dalyviai kartais perdėtai, o kartais ir nuoširdžia aikteli stebėdami vieni kitų darbus.

118

UŽDUOČIŲ KŪRIMAS (VARIANTAS #2)

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

PABĖGIMO KAMBARIO ARCHITEKTŪRA Jei esate iš teatro srities ir susidūrėte su spektaklių dekoracijų gamyba ir kūrimu, Jums bus lengviau suprasti, kaip kuriama pabėgimo kambario architektūra. Pirmas klausimas, į kurį turėtumėte sau atsakyti, – naudosite vieną ar kelias patalpas. Jei turite galimybę užmaskuoti sandėliuką ar paslėpti įėjimą į kitą slaptą patalpą, išnaudokite tai. Sukurkite pabėgimo kambarį keliose patalpose. Panaudokite baldus. Vienas paprasčiausių pabėgimo kambario architektūros sprendimų yra stalčių komoda. Panaudokite kompiuterio stalą su stalčių sekcija. Prie kiekvieno stalčiaus prikabinkite koduojamą (trijų, keturių skaitmenų) spynelę. Į stalčius sudėkite savo sukurtas pabėgimo kambarių užduotis. Dabar jau Jūs kontroliuojate situaciją. Kurkite žaidimą taip, kad neatidarę pirmojo stalčiaus dalyviai negalėtų išspręsti užduoties, esančios antrajame stalčiuje. Taip Jūs apsidrausite nuo to, kad dalyviai, vos atėję į pabėgimo kambarį, iškart išspręs paskutinę užduotį ir įveiks visas užduotis per 5 minutes. Jūsų siekiamybė turėtų būti mažiausiai 30 minučių patirtis. Aš rekomenduočiau, kad ji užsitęstų bent iki 50–60 minučių. Ilgiau nerekomenduojama dėl nuovargio ir fiziologinių poreikių, kurie gali atsirasti esant užrakintoje patalpoje. Lavinkite dalyvių asociatyvų mąstymą ir leiskite jiems stalčiuje rastą turinį susieti su informacija, pakabinta ant sienų, ar kitais erdvėje esančiais daiktais. Sukurkite ypatingų konstrukcijų baldų: slapti stalčiai, stumdomosios lentynos, išsiardantys ir iš naujo perrenkami baldai. Galbūt sugalvosite patalpoje įmontuoti sūpynes ir besisupdami, pasiekę tam tikrą amplitudę, dalyviai galės paimti aukštai esantį objektą. Galbūt sugalvosite padaryti slaptas duris sienoje, vedančias į kitą patalpą, arba slaptas duris, vedančias niekur. Tarsi tikri interjero dizaineriai ir architektai kvestionuokite esamą baldų ir kitų daiktų funkcionalumą. Galbūt kėdė Jūsų atveju bus visai ne kėdė, o baldas, kurį kaip dėlionę išardę gausite detales virvinėms kopėčioms? Gal atidarę spintą jos apačioje rasite lovą ant ratukų, ant kurios atsigulę pateksite į kitą patalpą? Kitas labai paprastas būdas suplanuoti, kad žaidimo eiga vyktų taip, kaip Jūs sumanėte, – metalinė grandinė. Prie grandinės primontuokite išėjimo durų raktą. Kitą grandinės galą pritvirtinkite tokiu atstumu nuo durų, kad raktas vos siektų spynelę. O dabar jau galite perlenkti grandinę ir įvairiose jos vietose pridėti koduojamų skaičiais spynelių. Taip grandinė sutrumpės ir dalyviai nebegalės atrakinti patalpos. Jiems

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

reikės įveikti 3, 4 spyneles, visiškai ištiesti grandinę ir atsirakinti pabėgimo patalpą. Neapsiribokite tik komodos ir grandinės idėja, laisvai fantazuokite ir kurkite savo idėjas, kaip išlaikyti pabėgimo kambario struktūrą. Kuriant pabėgimo kambario interjerą, kaip ir kuriant spektaklio dekoracijas, itin svarbu turėti galvoje, kad visi daiktai, kuriuos naudojate, turi būti reikalingi ir panaudojami. Jei pridėsite pernelyg daug dekoracijų, kambarys bus perkrautas, dalyviai pasiklys ir pabėgti per valandą bus neįmanoma. Kiekvienas patalpoje esantis daiktas, kiekviena dekoracija ar baldas turi turėti kažkokią prasmę ir būti didesnio paveiksliuko dalis. O jei vis dėlto nusprendėte pridėti nereikalingų daiktų, kurie klaidins dalyvius, tai turi būti sąmoningas sprendimas ir sumanyto proceso dalis, kurianti kažkokią pridėtinę vertę. Galbūt radę Jūsų klaidinančią žinutę dalyviai gaus kitą šmaikščią užuominą ar bus priversti susimąstyti apie tai, kad mąsto per giliai ir pan. Aš rekomenduočiau didžiąją dalį daiktų naudoti prasmingai ir sukurti jiems paskirtį pabėgimo kambaryje. Pabėgimo kambario architektūrai sukurti galite pasitelkti vieną iš metodų, kurį atradau tarnaudamas kariuomenėje. Kariai, prieš puldami priešą, gamtoje pasidaro atakos maketą. Vienas karys ima kastuvą ir tiesiog pievoje ar miške perkasa 1 kv. m plotą. Tame žemėmis pasidengusiame plotelyje jau galima kurti puolimo maketą. Kariai renka įvairius gamtos produktus – kankorėžius, šakeles, akmenis – ir naudoja juos pastatams, upėms, elektros linijoms ir pan. pavaizduoti. Vėliau naudodami tai, ką randa gamtoje, sudėlioja ir priešų, ir savo pozicijas ir ant 1 kv. m žemės lopinėlio praktikuojasi atakos planą. Mūsų atveju pasiūlykite jauniems žmonėms sudėlioti pabėgimo kambario architektūrą naudojant tik tai, ką randa gamtoje. Paruoškite dviem ar trims komandoms po 1 kv. m žemės plotelį ir leiskite jame sudėlioti kambario sienas, slaptus kambarius, ypatingas baldų konstrukcijas ir pan. Leiskite jiems pagalvoti apie apšvietimą, grindis, lubas. Apie kabančias konstrukcijas. Neribokite jaunų žmonių fantazijos ir skirkite užduotį sukurti pabėgimo kambario architektūrą pasitelkiant karinį atakos maketą ir naudojant tik tai, kas randama ant žemės.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE? CENTRE?

VARIANTAS #2 Jei neturite galimybės to daryti lauke, darykite patalpoje. Iš klasėje esančių bet kokių daiktų jauni žmonės 1 kv. m turi sudėlioti pabėgimo kambario maketą su konstrukcijomis, kurias sugalvojo.

MUZIKA, APŠVIETIMAS, KVAPAI, LYTĖJIMAS Kurdami užduotis ir patirtį, priverskite dalyvius panaudoti visus 5 savo pojūčius. Neapsiribokite tik rega ir lytėjimu. Pvz., į dujokaukes įdėkite automobilio kvepalų ir tų kvapų pavadinimus susiekite su kita patalpoje esančia užduotimi. Panaudokite juodą dėžę, į kurią galima įkišti ranką, tačiau ten esančio objekto ištraukti negalima, nes jis pritvirtintas prie dugno arba yra per didelis. Kad dalyviai suprastų, kas viduje, turės liesti ir čiupinėti ten esantį daiktą. O išmintingesni galbūt panaudos telefoną su blykste ir nufotografuos tamsios dėžės turinį. Panaudokite muziką, garsus. Pavyzdžiui, galite panaudoti tris MP3 grotuvus. Per juos dalyviai turėtų išgirsti pranešimą. Kad būtų įdomiau, pranešimą sukarpykite taip, kad dalyviai suprastų teksto prasmę tik paleidę visus tris įrenginius vienu metu. Na, jei norite paprastesnio varianto, tiesiog fone paleiskite garso įrašą, kuris kažkuriuo žaidimo metu turės prasmę. Pakeiskite patalpos apšvietimą. Nustebsite, kiek daug galima padaryti vien tik žaidžiant su apšvietimu. Šviesos buvimas arba nebuvimas arba tam tikro atspalvio apšvietimas sukuria ypatingą nuotaiką ir paverčią patalpą išskirtine. Tai ypač svarbu, jei pabėgimo kambarį įrenginėjate įprastai jaunimo lankomoje vietoje, kuri iš pažiūros niekuo nebegali nustebinti. Užtemdykite langus, išsukite įprastą elektros lemputę. Panaudokite stalinę lempą, kuri sukurs šešėlius, prieblandą ir įneš šiek tiek mistikos į Jūsų kuriamą pabėgimo kambarį. Panaudokite stroboskopus, įvairių spalvų filtrus, prožektorius ir lazeriukus, LED juostas ir pan. Tegul šviesos įsijungimas būna pirmoji užduotis. Rekomenduoju ją padaryti nesudėtingą, kad dalyviai vėliau galėtų spręsti kitas užduotis jau šviesoje.

ĮVAIRIOS ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Ypač svarbu pasirūpinti dalyvių saugumu. Kadangi pats pabėgimo kambario sumanymas reikalauja būti smalsiam ir tyrinėti absoliučiai viską, Jums reikėtų apriboti tam tikras vietas nuo per didelio dalyvių smalsumo. Pavyzdžiui, pažymėkite elektros lizdus, lempučių lizdus, prailgintuvus, langus žaibo ženkliukais. Prieš įleisdami dalyvius į pabėgimo kambarį, akcentuokite, kad ten, kur pažymėta žaibo ženkliuku, draudžiama ir pavojinga tyrinėti. Nepalikite aštrių kampų, varžtų, vinių. Venkite naudoti daiktus, kurie gali sudužti. Perspėkite dalyvius, kad neliptų ant baldų. Jei dirbate su nepilnamečiais ir negalite garantuoti už jų elgesį, į pabėgimo kambarį visuomet įleiskite ir vieną suaugusįjį, kuris rūpinsis saugumu ir esant reikalui galės sustabdyti žaidimą ir iš vidaus išleisti dalyvius. Sužinokite, ar patalpoje užrakinami dalyviai neturi apribojimų dėl sveikatos ir ar tikrai gali dalyvauti tokio pobūdžio veikloje.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

SAUGUMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE? CENTRE?

ADMINISTRAVIMAS Pabėgimo kambarį galite administruoti tiek Jūs, tiek Jūsų jaunų žmonių grupė, su kuriais dirbate. Pagrindinės atsakomybės: rūpintis dalyvių saugumu, rūpintis ir taisyti sugedusią pabėgimo kambario įrangą, įleisti ir prižiūrėti dalyvius, rūpintis reklama ir dalyvių pritraukimu. Administratorius gali kartu su dalyviais būti pabėgimo kambario patalpoje ir apsimesti, kad jo ten nėra. Galite skirti tam tikrą sutartinį pagalbų skaičių. Pavyzdžiui, dalyviai gali administratoriui užduoti 5 klausimus, į kuriuos jis pateiks atsakymus. Administratorius gali būti ir už durų, kitoje patalpoje. Tokiu atveju Jums reikėtų sugalvoti ir išsirinkti komunikavimo su dalyviais viduje priemonę. Tai gali būti mobilusis telefonas, racija, susirašinėjimas kompiuteriu ir pan. Taip pat sutarkite, kiek pagalbų skirsite dalyviams, esantiems pabėgimo kambaryje. Mano rekomendacija – sukurti kuo geresnę mokymosi aplinką. Jeigu tema ir kompetencijos, kurią norite iškelti pabėgimo kambaryje, yra konfliktų valdymas, galite leisti dalyviams pasikankinti ir patirti ne tik teigiamų emocijų ir vėliau refleksijos metu bandyti suprasti jausmus ir nuostatas. Kitu atveju rekomenduočiau kurti pozityviosios socializacijos erdvę. Stenkitės ir skirkite tiek pagalbos, kiek reikės, kad dalyviai mėgautųsi procesu ir kuo daugiau išmoktų Jūsų administruojamame kambaryje.

PABAIGA Lavinkite savo kūrybiškumą, iš naujo mokykitės nustebti ir atrasti. Pabėgimo kambaryje galite įdiegti bet ką, ką tik pajėgsite sugalvoti. Jei nuo pat pradžių įtraukėte jaunus žmones, su kuriais dirbate, tada turėsite ir projektą administruojančią komandą. Pabėgimo kambarys gali būti Jūsų jaunų žmonių verslo simuliacija, kur jie skirstysis atsakomybėmis. Palikite patiems jauniems žmonėms rūpintis reklama, dalyvių pritraukimu, klientų poreikių išsiaiškinimu, pabėgimo kambario atnaujinimu. Taip Jūs ugdysite pasirinktas kompetencijas ne tik pabėgimo kambario viduje, bet ir už jo ribų. Mažo biudžeto, nedidelei bendruomenei skirtas pabėgimo kambarys paprastai veikia keletą mėnesių, tol, kol didžioji dalis norinčiųjų apsilanko. Vėliau reikia atnaujinti užduotis, perkurti scenarijų. Didesnio biudžeto ir platesnei auditorijai skirtas pabėgimo kambarys gali būti aktyvus ir lankomas iki keleto metų. Jei reikės konsultacijų pabėgimo kambarių įrengimo klausimais:

audrius.laurutis@gmail.com +37067781904

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

#1. Žiūrėti po aplanku. Geltoname aplanke įdėtas užrašas „Žiūrėti po aplanku“. Iš tiesų užduoties atsakymas yra po kompiuterio aplankais (Folder). Jei tiksliau, po kompiuterių aplankų ikonomis. Taigi dalyviai turi mąstyti labai paprasta ir vaikiškai, pelės klavišu pakelti aplanką ir nutempti į šoną, kad pamatytų slypinčius atsakymus. #2. Panaudoti vaizdo projektorių. Iš spintos išlindusi tik įjungto projektoriaus lempa. Paties projektoriaus judinti neįmanoma. Iš pažiūros atrodo, kad tai įprasta, labai ryškiai šviečianti lempa. Dalyviai turi suprasti, kad reikia paimti baltus popieriaus lapus ir laikyti juos tam tikru atstumu nuo projektoriaus. Lapuose atsiras Jūsų norimas vaizdas. Jei projektoriaus lempa bus toli, reikės, kad kiekvienas iš 4 ar 5 dalyvių paimtų po popieriaus lapą ir sudėliotų iš jų momentinį, didelį projektoriaus ekraną. #3. Papildytos realybės (augmented reality) plakatai. Galite

PRIEDAS

panaudoti nemokamą programą „Aurasma“ ir joje susikurti savo papildytos realybės projektą. Tai nesudėtinga ir truks iki 15 minučių. Vėliau mobiliųjų telefonų kameromis suaktyvinsite plakatus ir gausite norimą turinį. #4. Galite panaudoti senovinę nuotraukų ryškinimo laboratoriją (nesunkiai kilnojamą įrangą susiveikti). Tada jiems reikėtų išryškinti senovines nuotraukas. Pvz., tamsiame valytojos sandėliuke randa tą laboratoriją. #5. Pro akinius nuo saulės žiūrėti į ryškią lempą. Ant pačios lemputės užrašytas kodas. #6. Salėje mėtosi ilgas HDMI arba VGA laidas, nežinia kur prasidedantis. Jį reikia prijungti prie ekrano. Tada ekranas ims rodyti Jūsų norimą vaizdą. #7. Picos dėžė su gabaliukais maisto, tačiau gabaliukai supainioti vietomis. Turi sudėti reikiama tvarka, kad gautų atsakymą. Čia pridėtinė vertė. Išsprendžia užduotį ir pavalgo. #8. Prijungti bevielę klaviatūrą prie kompiuterio ir taip bendrauti su dalyviais. #9. Uždėti filtrus ant lempų (rausvus, juodus), kad būtų sukurta tam tikra atmosfera patalpose. #10. Begalybės staliukas arba begalybės paveikslas. Įrašykite į Youtube „LED infinity table“ ir pasigaminkite tokią užuominų slėptuvę. #11. Panaudokite mini droną, kuriuo reikia susprogdinti balioną, esantį patalpoje už stiklinių durų, į kurią jūs negalite patekti. Savo patalpoje turite tik drono valdymo pultelį. #12. Žiūronai, su kuriais turi pažiūrėti pro langą (šalia žiūronų užuomina, kodėl žiūrėti būtent ten).

118

UŽDUOČIŲ PAVYZDŽIAI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

#13. Bevielis spausdintuvas. Dalyviai ras spausdintuvą, įjungs jį ir išlįs Jūsų paruoštas tekstas ar nuotrauka. Prieš žaidimą galite nufotografuoti dalyvius ir kol vyksta žaidimas naudodamiesi photoshop programa pakeisti juos ir įmontuoti užduotį lape, kuris netrukus bus atspausdintas. #14. Užrašas „Skaityti tarp eilučių“. O tarp eilučių, t. y. tame tarpe, su ultravioletiniu rašalu parašytas tekstas. Yra specialus tušinukas su ultravioletine lempute. Pašvietę tarp eilučių dalyviai ras Jūsų tekstą. #15. Ausines įkišti į sieną. Sienoje įmontuokite MP3 grotuvą. Palikite tik jungtį ausinėms. Kad geriau paslėptumėte grotuvą uždėkite ant jo plakatą. Plakate turėtų būti pavaizduotas mp3 grotuvas ir toje vietoje, kur jungiasi ausinės, plakate pradurkite skylę. Dalyviai įjungs ausines į popierinį plakatą, į nupieštą grotuvą, tačiau girdės iš ten sklindantį Jūsų paruoštą mp3 failą. #16. Monetos ir balto popieriaus lapo principas – jei pieštuku trinsi balto popieriaus lapo vietą, po kuriuo yra moneta, atsiras monetos atvaizdas. #17. Stiklinėse tamsiose patalpose galima rasti vietą hologramai. Projektoriumi ant stiklo sufokusuokite specialiai tam paruoštą holograminį video, kurį galite parsisiųsti iš interneto. #18. Trys grotuvai, iš kurių sklinda fragmentuotos, kapotos frazės, skiemenys ir kurių neįmanoma suprasti. Garsas bus suprantamas, jei visus tris grotuvus paleisite vienu metu. #19. Tamsi dėžė su anga. Joje neįmanoma nieko matyti, todėl reikia nufotografuoti jos vidų su fotoaparatu arba telefonu su blykste ir pažiūrėti nuotrauką. #20. Vaizdo projektorius iš batų dėžės, lupos ir prožektoriaus. Pigus ir efektyvus įrengimas. Rasite internete, kaip nesudėtinga pasigaminti patiems. #21. Ant sienų pakabinkite plakatų, nuotraukų, susijusių Jūsų tema. Pavyzdžiui, aš pakabinau 10 pasaulio lyderių ir diktatorių nuotraukų. Vėliau dalyviai stalčiuje rado trijų vaikų nuotraukas. Tai trijų lyderių ir diktatorių nuotraukos vaikystėje. Dalyviai turėjo atpažinti, kurie lyderiai vaikystėje pavaizduoti tose trijose nuotraukose ir taip gavo trijų skaitmenų spynos kodą. #22. Panaudoti svarstykles. Simboliškai pasverti tam tikrus daiktus. Pavyzdžiui, kiek sveria karas? Kiek sveria taika? Pasvėrę daiktą dalyviai gauna trijų skaitmenų kodą, su kuriuo juda toliau. #23. Nuo karščio spalvą keičiantys puodeliai. Užsisakykite šiuos puodelius ir uždėkite savo užuominas, kurias dalyviai pamatys tik gerdami arbatą. Tiesiog palikite puodelius, arbatžolių ir virdulį ir leiskite patiems dalyviams suprasti, kas vyksta. #24. Vaikiškas žaidimas „Sekretas“ gėlės vazone. Pakrapštę žemės paviršių randa stikliuką, po kuriuo matyti Jūsų paruošta užduotis. #25. Liniuotė. Pažymėkite plakate ar kitoje vietoje vietą, į kurią dalyviai turės talpinti liniuotę. Sužymėkite tris taškus, ant kurių uždėję liniuotę dalyviai ir vėl gaus trijų skaitmenų kodą.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Spartėjantis gyvenimo tempas, informacijos gausa, globalizacija, auganti konkurencija agresyviai braunasi į visas žmogaus gyvenimo sritis. Šie procesai įgauna svarbią visuomeninę, politinę, ekonominę bei socialinę prasmę. Informacijos perteklius tampa realia problema norint tinkamai ją atsirinkti. Žvelgiant į šių dienų ir ateities perspektyvą reikia kritiškai mąstančių, gebančių bendrauti, priimti greitus ir racionalius sprendimus, greitos orientacijos augančios jaunosios kartos, siekiančios visapusiškai pažinti aplinką. JAV mokslininkai N. Howe ir W. Strauss 1991 m. pristatė kartų teoriją. Ji pagrįsta teiginiu, kad žmogaus elgesys priklauso nuo to, kur ir kaip jis gyveno bei buvo auklėjamas iki 12–14 metų. Bene artimiausia karta, su kuria dirbame, vadinamoji „Z karta“. Jos pavadinimas kilęs iš žodžio „zero“ („nulis“) ir pirmiausia ši karta sietina su naujųjų informacinių technologijų, interneto atsiradimu bei plėtra.

Klaipėdos Tauralaukio progimnazijos dorinio ugdymo (etikos) mokytoja, bei ESF projekto "Atrask save" koordinatorė, dirbanti Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre (nuo 2015 10). Nuo 2000 m. aktyvi Klaipėdos miesto įvairių organizacijų (Klaipėdos organizacijų asociacija "Apskritasis stalas, Klaipėdos universiteto studentų sąjunga) savanorė, projektų vykdytoja, stovyklų vadovė, mokymų lektorė (temos: bendravimas ir bendradarbiavimas komandoje, laiko planavimas, kūrybiškumo metodai, efektyvus karjeros planavimas)

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

KRITINIS MĄSTYMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

KETURIŲ KARTŲ KONCEPTAS

(SCHOLZ, 2013)

Lentelėje pateiktos keturios kartos: kūdikių bumo, X, Y, Z kartos, jas apibūdinant pagal 8 požymius: požiūrį (filosofinę kryptį), pagrindinį bruožą, įsitraukimą / dalyvavimą, vaidmenį, aktyvumo lygį, žinių / informacijos apimtį, kvalifikaciją ir orientyrus. Z karta orientuota į pragmatizmą, apibūdinama kaip „vėjavaikiška“, dalyvaujanti globalioje visuomenėje, atliekamas vaidmuo sietinas su individualizmu, yra aukštas aktyvumo lygis, žinių / informacijos kiekis didelis ir stiprus, mokomasi tik dėl savęs, orientyras yra asmeniniai poreikiai ir privatumas (atskiriama nuo profesijos). Tai iš esmės skirtingi nei Y ar X kartos požymiai. Ypač atkreiptinas dėmesys į filosofinę kryptį: Z kartai būdingas realizmas, o Y karta siejama su optimizmu, X – skepticizmu, kūdikių bumo karta su idealizmu. Atitinkamai ryškėja kiekvienos kartos ypatumai. Naujoji Z karta gali būti įvairiai vadinama – skaitmeninė karta, virtualios aplinkos vaikai, skaitmeninės kartos čiabuviai ir pan. Šios kartos atstovai, kaip teigia Vakarų sociologai M. McCrindle, E. Wolfinger (2010) ir kiti, paprastai yra gimę po 1995 metų, karta sietina su interneto atsiradimu bei jo plėtra. Kada ji atsirado Lietuvoje, tiksliai nenustatyta. Hiperaktyvumas, polinkis gilintis į save bei į virtualų pasaulį, aplenkiant gyvą bendravimą ir kitokius informacijos kanalus

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Kritinio mąstymo sąvoka kildinama iš graikiškų žodžių „kriticos“

– įžvalgus pastebėjimas, nuovokumas, ir „kriterion“ – kriterijus arba tam tikras matas, standartas. Kritiškai mąstantys žmonės nėra linkę kritikuoti, neigti, jiems svarbiau yra ieškoti vienos ar kitos nuomonės, pagrįstumo. JAV filosofas J. Dewey

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

be interneto yra išskirtiniai šios kartos bruožai. Jauni žmonės, kuriems dabar 30 ir daugiau metų, buvo auklėjami pasitelkiant knygas, o dabartinė karta praktiškai nuo gimimo susipažįsta su mobiliuoju telefonu bei kompiuteriu. Z kartos gyvenimo dinamika gerokai aukštesnė, todėl jie geba greitai priimti sprendimus, puikiai moka valdyti informaciją, ją apdoroja greičiau nei vyresnieji, bet tik mažais kiekiais. Šiandien internetas pakeičia kitus informacijos šaltinius ir tiesioginį bendravimą. Šis informacijos šaltinis masina tariamu lengvumu, prieinamumu. Tačiau Z kartos vaikai pasižymi padidėjusiu jaudrumu, mažiau paklusnūs, dažnai jaučia nerimą, yra hiperaktyvūs, linkę labiau individualizuotis, negu įsilieti į kolektyvą. Kadangi informacinės technologijos yra pažengusios toli į priekį, mokyklos ir žmonės, dirbantys su jaunais žmonėmis, turėtų į tai atsižvelgti ir taikyti naujesnius, pažangesnius mokymo metodus. Pavyzdžiui, daug naudingesnė yra ne ta informacija, kuri verčiama įsiminti dideliais kiekiais, bet ta, su kuria dirbama ir kuri skatina mąstyti patiems. Svarbu sudominti vaiką, motyvuoti mokytis. Pasitelkti naujas mokymosi technologijas, kai informacija nebūtų mechaniškai įsimenama, o mokoma ją susirasti, su ja dirbti panaudojant realiame praktiniame gyvenime. Svarbu mokyti mąstyti, samprotauti, lyginti. Anot V. Targamadzė (2014), Z karta raštinga kitaip. Pirmiausia skiriasi pats skaitymo elgesys. Z kartai būdingas kilpinis skaitymas, o linijinis – žodis po žodžio, eilutė po eilutės – pradeda nykti. Anot G. Falschlehner linijinis skaitymas tarsi vaikščiojimas tiesia kaimo gatve. O kilpinis skaitymas – klaidžiojimas pasižvalgant, kur įdomu, nes informacija internete pateikiama ne „viena po kitos“, o „viena per kitą“ – ir vaizdais, ir tekstais, ir garsais. Kaskart paspaudus pelę atsiveria naujas „langelis“, naujas puslapis. Informacija randama gana greitai, palyginti su rašančiąja karta, tačiau neįsigilinant ir nematant konteksto. Ši karta iš tikrųjų turi labai daug žinių, bet stokoja kontekstinio skaitymo, todėl dažnai negeba tų žinių analizuoti ir bendrinti. Labai dažnai jos yra tiesiog atkartojamos. Kitas dalykas, Z karta labai tiki, kas parašyta internete, ir dažnai negeba atrinkti patikimų šaltinių, todėl ugdytojams vertėtų į tai atkreipti dėmesį. Šiandien kritinio mąstymo sąvoka dažnai minima labai įvairiuose strateginiuose dokumentuose, moksliniuose ir publicistiniuose straipsniuose, pasisakymuose ir kituose šaltiniuose kaip privaloma kompetencija. Todėl šiandien daugelyje pasaulio šalių kritinis mąstymas yra integrali formaliojo ir neformoliojo ugdymo programų dalis.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

(2000) mano, kad kritiškai mąstyti jauni žmonės pradeda tada, kai problema susidomi. Anot jo, „problemos skatina įgimtą smalsumą ir kritinį mąstymą“. Tik sukdamas galvą dėl esančios problemos aplinkybių, ieškodamas ir rasdamas savo paties sprendimą, kaip išsisukti, jaunas žmogus mąsto. Kritinio mąstymo teoretikai labai skirtingai įvardija kritinį mąstymą. Vieni tai apibrėžia kaip gebėjimą spręsti problemas ir priimti tinkamus sprendimus (Ruggiero, 1998), kiti tai apibūdina kaip priežasties–pasekmės bei loginius mąstymo įgūdžius (Siegel, 2012), dar kiti – gebėjimą reflektuoti, remtis patirtimi, apmąstyti savo ir kitų mąstymą bei veiksmus (Dewey, 2000) Taigi iš pateiktų pavyzdžių akivaizdu, kad vertinimas priklauso nuo pasirinkto požiūrio, vertybių ar filosofijos.

Kritinis mąstymas

– individualus mąstymas, prisiimant už jį atsakomybę. Kiekvienas žmogus mąsto savaip, remdamasis savo žiniomis, patirtimi, vertybių nuostatomis. Niekas negali priversti mąstyti ir elgtis kritiškai, jei aš pats to nenoriu. Asmuo pats renkasi požiūrį, poziciją, laikyseną, elgseną. Kritinis mąstymas taip pat neturi nei amžiaus, nei socialinės padėties, nei kitokių apribojimų. Kritinis mąstymas – nuomonių įvairovė, nesiekianti vienintelių teisingų atsakymų principo. Nuo to, kaip mes mąstome, kokiemūsų sprendimai, priklauso kitų gyvenimas, ir atvirkščiai – kitų mąstymas daro įtaką mūsų mąstymui. Kitų įtaka nereiškia besąlygiško pasitikėjimo, paklusnumo kitų nuomonei, pasidavimo manipuliacijoms. Kritiškai mąstantys geba patys nuspręsti, kas ir kuo jiems asmeniškai vertinga (pvz., informacija, veikla, nuomonė, asmuo) ir kur link veda jų pasirinkimas. Yra pastebėta, kad kritiškai mąstantis žmogus dažniau klausosi kitų, mažai kalba pats, nes klausantis galima daugiau sužinoti nei pačiam kalbant. Kritinis mąstymas neribojamas geografinių sienų, kultūrinių skirtumų. To įrodymas tarptautinė Kritinio mąstymo ugdymo programa, sėkmingai įgyvendinama tiek Mongolijoje, Čekijoje, Kosove, Aregentijoje ir kitose šalyse. Tačiau visose šiose šalyse ugdymo sistema nėra vienoda. Pats kritinio mąstymo ugdymas visada kontekstualus, t. y. priklausomas nuo aplinkos, kurioje gimsta, auga ir gyvena žmonės. Tai daro įtaką minčių, idėjų, problemų sprendimų įvairovei. Galbūt ir dėl šios priežasties mokslininkai iki šiol neturi vienodo kritinio mąstymo sąvokos apibūdinimo. Kritinis mąstymas remiasi atvirumo (naujai patirčiai, žinioms, iššūkiams) ir išankstinių nuostatų neturėjimo principais. Atvirumas padeda išvengti sustabarėjimo, neveiklumo, stereotipų kūrimo ir atveria daug naujų galimybių ir patirčių. Čia svarbu būti atviram pačiam sau. Tai reiškia laisvą minčių, idėjų išraišką, nebijant, ką apie tai mano kiti. Kritinio mąstymo teorija ir praktika teigia, kad geriausiai mokomasi bendradarbiaujant, sąveikaujant su kitais, nes šio veiksmingo proceso metu išmokstama pasisakyti ir išklausyti, vertinti skirtingus požiūrius, gerbti įvairias nuomones, vienu metu gauti daug ir skirtingos informacijos, pasidalyti darbais, imtis atsakomybės, mokomasi kurti kolektyvinį produktą / rezultatą. Todėl kritiškai mąstant ir dirbant grupėje reikia nuolat turėti pagrįstų argumentų (Klooster, 2006).

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Tvirtinimas – tai argumentavimo esmė, pati svarbiausia mąstančio žmogaus

idėja. Tvirtinimą remia tam tikri faktai. Statistikos duomenys, elementai, asmeninė patirtis ir kiti klausytojų teisėtais pripažįstami dalykai gali būti įrodymas. Tvirtinimo, faktų ir įrodymo pagrindimas yra ketvirtasis argumentavimo punktas. Pagrindimas – tai svarbiausias

įsitikinimas arba prielaida, su kuria kalbėtojas ar rašytojas nori supažindinti auditoriją, prielaida, paremianti visą argumentavimą. Pasak D. Klooster (2006), dažnai pateikus svarių argumentų pripažįstama, kad yra ir kitų, konkuruojančių, argumentų (kontrargumentų), ir mąstantis žmogus tokį priešingą požiūrį pripažins arba paneigs. Šiame procese nuolat mokomasi argumentuotai pagrįsti savo samprotavimus ir reflektuoti atliekamus veiksmus. Refleksija – pats esmingiausias kritinio mąstymo bruožas. Ja laikome asmens gebėjimą įgytas žinias, išgyventą patirtį apmąstyti, siejant su buvusia, ankstesne patirtimi, informacija, ir perteikti darant gilius, nepaviršutiniškus vertinimus, įžvalgas, pamąstymus.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

ARGUMENTAVIMĄ SUDARO KETURI PAGRINDINIAI PUNKTAI:

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Daugumoje situacijų pritaikomą kritinio mąstymo ugdymo struktūrą – tripakopę schema:

Pirmoji kritinio mąstymo ugdymo schemos pakopa – ŽADINIMAS – remiasi individualia kiekvieno patirtimi. Šiame ugdyme prasideda pokalbis ne nuo „aš tau papasakosiu...“, o nuo „tu papasakok man...“, t. y. nuo kiekvieno turimos patirties, kuri padeda parinkti tolesnio ugdymo kryptį ir būdą. Naujos žinios visuomet konstruojamos ant senųjų, jau turimų, pagrindo. Žadinimo pakopos metu pasitikrinamos turimos žinios ir įsitikinimai, kuriamas pagrindas naujai informacijai priimti ir suprasti. Tai išjudinimo ir susidomėjimo tema, ribojant subjektyvų požiūrį į naujas žinias, pakopa. Galimi įvairūs jau žinomi veiklos variantai: išankstinis išdėstymas, trumpas pokalbis ar kitoks smalsumą žadinantis supažindinimas su tema; kryptingi klausimai, į kuriuos bus atsakyta supažindinant su tema arba skaitant; „žinau ir noriu sužinoti“; „proto šturmas“ ir t.t. Žadinimo/įsitraukimo pakopoje svarbu: • Laikas, ką jau žino ar mano žinąs norima tema, laikas išreikšti mintis savais žodžiais ir išgirsti, kaip jos skamba, laikas pasidalyti mintimis; • Iniciatyvos skatinimas; • Laisvė ir tolerancija; • Skatinimas dalytis savo nuomonėmis bei žiniomis. Antroji – PRASMĖS SUVOKIMO PAKOPA. Svarbiausias kritiškai mąstančių žmonių bruožas yra tas, kad jiems pasaulis yra įdomus ir kad jie moka užduoti gerus klausimus. Šiame etape ugdytojai turėtų įvairiausiai skatinti smalsumą: patys keldami kritinius klausimus; pagirdami tokius klausimus užduodančius jaunus žmonės; pažymėdami, kad geras klausimas yra ne tas, į kurį lengva atsakyti.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Trečioji, bet nebe svarbiausia pakopa –

REFLEKSIJA. Tai kritinio mąstymo

šerdis, leidžianti suprasti tradicinę išmintį ir ja suabejoti. Tai etapas, kai pergalvojamos idėjos, su kuriomis susidūrė, ir prasmės, kurias suvokė, kai buvo klausiama, interpretuojama, ginčijamasi. Kai kurie žmonės iš prigimties linkę reflektuoti, kiti priešingai – visiškai nereflektuoja ir tiesiogiai priima tai, ką perskaitė, pamatė, išgirdo. Čia ypatingą dėmesį reikia skirti į refleksijos modeliavimą. Patyrimo refleksija padeda pažinti mąstymą ir emocijas, moko reikšti mintis ir jausmus. Refleksija nėra baigtinis kritinio mąstymo ugdymo etapas. Dažnai po refleksijos keliami nauji klausimai: „O kas toliau?“, „Ką norėčiau išmokti?“, „Kokių žinių ar gebėjimų man dar trūksta?“ Šitaip aktyviai pereiname į naują žadinimo etapą. Kritinio mąstymo ugdymo procesą galima pavaizduoti ir kaip klausimų ratą (piešinyje): ŽADINIMAS: Ką aš apie tai žinau, manau, kokias man tai sukelia asociacijas ir pan. PRASMĖS SUVOKIMAS: Kaip nauja informacija dera su turima? Ką ji man sako? REFLEKSIJA: Ką dabar aš apie tai galvoju? Kaip pakito mano supratimas?

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

Čia svarbu pati atmosfera, kad jaunas žmogus galėtų laivai, nebijodamas reikšti savo mintis ir žinotų, kad nebus kritikuojamas, jeigu nuomonė bus kitokia nei daugumos. Taip pat užtikrintai turi žinoti, kad kartais protinga ir netgi pageidautina savo požiūrį pakeisti. Taigi, šioje prasmės suvokimo pakopoje ugdytojas kuria, identifikuoja sunkumus ir problemas. Prasmės suvokimo pakopoje svarbu: • Kontrolė; • Smalsumo skatinimas; • Rizika; • Įvairūs šaltiniai; • Idėjų persvarstymas; • Išvada.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Kritinio mąstymo reikšmė yra labai didelė kiekvienai asmenybei. Ji ne tik padeda mokytis, bet yra ir stiprus svertas asmeniniame gyvenime. Būtent dėl to sugebantys kritiškai mąstyti paaugliai rečiau pasiduoda manipuliacijoms ir trumpalaikėms nuomonėms ar kaprizams. Jiems lengviau sekasi susieti idėjas ir informaciją, nes pradeda jie nuo savaime aiškių pagrindinių tiesų. Šiuo metu fiksuojamas vis augantis specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų skaičius. Mokyklose ir įvairiose įstaigose ir veiklose vis daugėja moksleivių, turinčių neurologinių, psichinių problemų, taip pat turinčių mokymosi, dėmesio koncentracijos, elgesio ir emocinių sutrikimų, hiperaktyvių vaikų. Dirbant su specialių poreikių vaikais labiau negu bet kokioje kitoje situacijoje būtina naudoti metodus, įtraukiančius besimokančiuosius į bendradarbiavimo procesą. Štai kodėl specialių poreikių vaikams kritinio mąstymo įgūdžių lavinimas daugiau negu būtinas. Tačiau tai labai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių pedagoginių priėjimų ir, be abejo, mokymo aplinkos ir būdų organizavimo pokyčių. Vaikams ir jauniems žmonėms, turintiems specialiųjų poreikių, geriausias būdas – mokytis per veiklas, įtraukiančias į mokymo procesą asmeninę patirtį. Šis procesas dažniausiai pradedamas nuo savęs pažinimo, pasitikėjimo, savimonės ir savigarbos stiprinimo. Norėdami tam užkirsti kelią turime padėti specialių poreikių jaunuoliams identifikuoti savo gebėjimus ir stipriąsias puses. Dirbdami savęs pažinimo temomis mes galime ne tik padėti jiems susitaikyti su savo silpnybėmis, bet įvardyti – ir taip suvokti – savo stipriąsias teigiamas puses. Beveik visi jaunuoliai dažnai planuoja savo ateitį nesuvokę tikrojo savo potencialo. Savęs pažinimas, savigarba ir pasitikėjimas savimi įgalina moksleivius geriau planuoti savo būsimą karjerą. Specialių poreikių jaunuoliams išskirtinumas yra dažna nesusipratimų ir konfliktų tarp jų ir sveikų žmonių priežastis. Abi pusės – specialių poreikių turintys vaikai ir sveiki žmonės – turi išmokti kurti teigiamus santykius, paremtus abipuse pagarba, tolerancija. Per pastaruosius metus šioje srityje daug pasiekta, sulaužyta daug stereotipų, sugriauta daug sienų, tačiau sienos tarp sveikų ir specialių poreikių turinčių vaikų vis dar egzistuoja. Labai svarbus kritinio mąstymo ugdymo principas – nekonkurencinės aplinkos kūrimas. Neformaliojo ugdymo veikla apibrėžiama kaip erdvė, kurioje vengiama dirbtinės konkurencinės įtampos. Ugdytiniai ne lyginami vienas su kitu, bet kuriamos sąlygos patiems įsivertinti asmeninius laimėjimus. Lyginti čia stengiamasi tik save su pačiu savimi – koks aš buvau ugdymosi proceso pradžioje ir koks esu dabar, ugdymosi proceso pabaigoje (cit. pgl. Ž. Gailius ir kt., 2013).

Kritinis mąstymas yra sudėtinis pažintinis gebėjimas ir nėra atsietas nuo kitų

asmens savybių – emocijų, fiziologijos, intelekto, socialinių įgūdžių ir patirties. Visi šie dalykai veikia mūsų mąstymą. Jau minėjome, kad kritinis mąstymas taip pat susijęs su gebėjimu bendradarbiauti su kitais žmonėmis. Vadinasi, siekdami ugdyti kritinį mąstymą, turime ne tik lavinti gebėjimą mąstyti ir klausti, bet ir padėti jauniems žmonėms pažinti save iš skirtingų perspektyvų ir ugdytis įvairiose srityse.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

BENDRAS PIEŠINYS

reikalingos priemonės Dideli popieriaus lapai, piešimo/rašymo priemonės – įvairūs markeriai, flomasteriai, kreidelės, dažai.

užduoties eiga Ant sienos pakabinamas didelis popieriaus lapas ar kita plokštuma. Dalyvių prašoma nesikalbant tyloje nupiešti didelį bendrą piešinį tam tikra tema. Piešdami dalyviai vaizduoja, ką supranta ir žino ta tema. Piešinius galima piešti poromis, galima duoti skirtingus klausimus skirtingoms poroms. Galima ne piešti, o klijuoti koliažą naudojant laikraščių, žurnalų iškarpas.

GYVOJI SKALĖ

reikalingos priemonės Teiginiai pasirinkta tema, priemonės pažymėti skalės galams; pratimą galima atlikti ir labai didelėse grupėse.

užduoties eiga Tam tikroje plokštumoje ant žemės (grindų) pavaizduojama skalė. Viename skalės gale pažymimas „+“ (sutinku), per vidurį – „neutrali pozicija“, kitame „–“ (nesutinku). Grupėje skaitomi įvairūs teiginiai, susiję su numatyta užsiėmimų tema, pavyzdžiui: „Visi romų tautybės žmonės nenori dirbti“, „Gėjais gimstama“ ir pan. Dalyvių prašoma įvertinti, ar jie sutinka su išsakytu teiginiu, ir atsistoti toje skalės pozicijoje, kuri atitinka jų nuomonę (nuo „–“ iki „+“). Galima paprašyti pakomentuoti savo nuomonę.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

METODAI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

MINČIŲ ŽEMĖLAPIS

apie metodą Tai tarsi vaizdinga diagrama, atspindinti semantinius ar kitus informacijos dalių ryšius. Minčių žemėlapyje elementai išdėstomi intuityviai pagal sąvokų svarbą ir suskirstomi į grupes, šakas bei sritis.

reikalingos priemonės Lenta, popieriaus lapas, sąsiuvinis, plokštuma, rašymo priemonės.

trukmė -

apibrėžiama laike pagal norimą rezultatą.

užduoties eiga Lapo viduryje parašomas vienas žodis ar simbolis ir aplink jį rašoma visi kylantys žodžiai ar simboliai, asociacijos su šiuo žodžiu. Vėliau rašomos asociacijos, susijusios su kiekviena iš šių smulkių sąvokų. Tai leidžia išplėsti pagrindinę temą, rasti jos sudedamąsias dalis ir pagalvoti apie galimas konkrečias veiklas.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

užduoties eiga Mažose grupėse per 10 min. naudodami koliažo techniką pavaizduokite savo grupės narių tarpasmeninius santykius. Iš laikraščių, žurnalų iškirpkite žmonių, panašių į grupės kolegas, nuotraukas, suklijuokite ir pavaizduokite tarpusavio ryšius tam tikrose darbinėse situacijose. Sukurtus koliažus pakomentuokite, pristatydami visą grupę ir kiekvieną jos narį.

KLAUSIMŲ BINGO

reikalingos priemonės Lapai su klausimais, rašymo priemonės.

dalyvių tikslas Apklausti kitus grupės narius ir išsiaiškinti, ką šie žino ar mano tais klausimais.

užduoties eiga Vienas grupės narys gali atsakyti tik į vieną klausimą. Norint atsakyti į visus klausimus reikia apklausti tiek žmonių, kiek yra klausimų. Dalyviams užpildžius klausimų lapus, rezultatai aptariami, pasidalijama įdomiausiais atsakymais.

118

SANTYKIŲ ŽEMĖLAPIS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

VAIZDŲ MEDITACIJA

reikalingos priemonės Skaidrės, projektorius, ekranas, ant kurio projektuojamas vaizdas; gali būti grojama muzika, skaitomas tekstas.

užduoties eiga Ekrane ar ant sienos rodoma skaidrė – paveikslėlis, nuotrauka ir pan. Vietoj įžangos gali būti skaitomas tekstas (eilėraštis, pasaka, apsakymas...), susijęs su vaizdu skaidrėje. Perskaičius tekstą duodama laiko apmąstyti ne mažiau 5 min. Tuo metu dalyviai įdėmiai žiūri į vaizdą ir apmąsto tai, ką girdėjo. Po to norintieji gali papasakoti, ką mato, jaučia, kokių jiems kyla minčių.

TYLUS SUSIRAŠINĖJIMAS

reikalingos priemonės Dideli lapai su klausimais, rašymo priemonės.

užduoties eiga Patalpoje pakabinami keli dideli lapai su skirtingomis temomis, klausimais. Dalyvių prašoma tylomis raštu išreikšti savo nuomonę pateiktais klausimais. Diskusijos su kitais dalyviais galimos keliant klausimus raštu, susirašinėjant ant lapų. Po visko aptariama su grupe, kas parašyta. Kai visi dalyviai grįžta atgal, lapai nukabinami, grupėje aptariama, kas juose parašyta.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

101

grupės dydis -

priklauso nuo keliamų tikslų. Dažniausiai tai asmeninis darbas.

reikalingos priemonės Plokštuma (lapas, siena, sąsiuvinis, rašymo priemonės, lipnūs lapeliai).

užduoties eiga Nupiešiama lape pradinė pozicija/esama padėtis ir tikslas, kurį norima pasiekti. Naudojant lipnius lapelius klijuojame arba piešiame/rašome kvadratėliuose veiksmus, kuriuos reikia atlikti norint tikslą pasiekti.

komentarai Padeda pamatyti realų vaizdą, kiek žingsnių reikia padaryti iki tikslo ir pradėjus vykdyti galima aiškiai matyti judėjimą jo link. Kad tikslo pasiekimas vyktų efektyviai, rekomenduotina apibrėžti kiekvieną žingsnį laike, numatant tikslią datą.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

TIKSLO ŽEMĖLAPIS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

FILMO / KNYGOS SCENARIJAUS / FOTOREPORTAŽO KŪRIMAS LANGE

reikalingos priemonės Popieriaus lapas, rašymo priemonės, fotoaparatas, demonstravimo priemonės (projektorius / kompiuteris), ar kita plokštuma (lenta / siena).

užduoties eiga Užduotis sukurti/atvaizduoti filmo/knygos scenarijaus/ (įvardijus tik pavadinimą ar perskaičius trumpą anotaciją) scenas jas nupiešiant 6–8 langeliuose arba fotografuojant vaizdelius per savaitę parinkta tematika. Puikiai sužadina dėmesį prieš filmo/ knygos peržiūrą/skaitymą. Po pristatymo vyksta filmo peržiūra, knygos/ištraukos skaitymas. Tada ieškoma atitikusių taškų, palyginimą. Pvz. Sukurti ištraukas iš būsimo filmo „Berniukas dryžuota pižama“.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

103

reikalingos priemonės Popierius, rašymo priemonės, įvairios iškarpos iš laikraščių, nuotraukos, reklamų skrajutės, bukletai.

užduoties eiga Grupės nariai pasidalija poromis ir susėda ant kėdžių nugaromis vienas į kitą, kad abu poros nariai būtų nusisukę į priešingas puses. Vienas iš poros gauna paveikslėlį (nuotrauką, atviruką, žurnalo iškarpą ar pan.), o kitas – popieriaus lapą ir pieštuką. Paveikslėlį laikantis žmogus turi kuo tiksliau nupasakoti vaizdą, kad partneris galėtų tą paveikslėlį pavaizduoti, nupiešti popieriaus lape. Piešiantysis negali atsisukti, tačiau gali bendrauti. Svarbu kuo tiksliau atvaizduoti.

laikas Piešimo užduočiai atlikti skiriamos 5 minutės. Pasibaigus skirtam laikui dalyviams leidžiama atsisukti vienam į kitą ir pažiūrėti, ką pavyko nupiešti, palyginti tai su pirminiu paveikslėliu. Apsikeičiama vaidmenimis.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

PIEŠIMAS POROJE

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

PREZENTACIJA VAIZDAIS

užduotis Parengti prezentaciją panaudojant tik vaizdus ir/ar esminius raktinius žodžius. Pvz. dorinio ugdymo pamokose, integruotose su geografija, ar tiesiog stereotipams mažinti rasti vaizdus (galima sukonkretinti jų kiekį) temoms „Gyvenimas Sudane“, „Pietų Afrikos Respublika“, „Gyvenimas Sirijoje“ ar kitose šalyse ir juos pristatyti kitiems. Surasti vaizdus, atspindinčius tos šalies gamtą (išteklius, lankytinus objektus ir pan.), kultūrą, maistą, aprangą, demografinius duomenis, šalies problemas, valstybės simbolius, ekonomiką, ir t. t.

metodinės rekomendacijos Apibrėžti skaidrių ar vaizdų kiekį konkrečiai.

GYVENIMO APRAŠYMAS

apie Šiandien darbdaviai skiria vos 6 sekundes gyvenimo aprašymo peržiūrai. O dažniausiai gauna krūvas standartinių baltame lape atspausdintų gyvenimo aprašymų. Todėl jei turimas interesas išsiskirti iš kitų, kad būtum pakviestas pokalbio, privalu kažkuo sudominti, išsiskirti. Tam puikiai galima visą turimą apie save informaciją perteikti grafiškai.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

105

Kompiuteris ir pagalbinės programos gyvenimo aprašymui kurti, pradedant nuo Word, baigiant Photoshop (galimas ir pieštinis ranka piešinys, kurį darbdaviui galima siųsti kaip nuotrauką ar .pdf formatu).

užduoties eiga Atskleisti savo turimą patirtį ir gebėjimus panaudoti daugiau simbolių nei žodžių. Telefono numeris – telefono simbolis. Adresas – namelis. Išsilavinimas: mokyklos pastatas su mokyklos pavadinimu ir šalia metai ar universiteto pastatas su pavadinimu ir metais ir kepurėle su laipsnio ir kvalifikacijos pavadinimu. Darbo patirtis gali būti grafiškai pavaizduota. Kalbos: šalių vėliavomis, šalia jų kalbų mokėjimo lygiai arba grafomis. Pomėgiai ir kiti gebėjimai – simboliais ir procentiškai išreikšti ir t. t./

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

reikalingos priemonės

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

DIENOTVARKĖ

reikalingos priemonės Popieriaus lapas ar kita plokštuma, rašymo priemonės.

užduotis Lentelėje sužymėti, kiek kam skirti laiko per dieną ir tai pažymėti skritulinėje diagramoje / laikrodyje.

metodinės rekomendacijos Padėti įsivertinti ir aptarti, kiek, kur laiko sunaudojama, kaip efektyviai savo laiką naudoja, kaip norėtų patobulinti savo dienotvarkę.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

107

reikalingos priemonės Mobilusis telefonas su fotoaparato funkcija, ar fotoaparatas. Ši metodika taikoma, kai aplink save jaunas žmogus mato tik niūrus, liūdinančius vaizdus.

užduoties eiga Stebėti kasdien aplinką ir pastebėti dantis/šypseną/akis/apkabinimus, juos užfiksuoti. Po savaitės pasidalyti užfiksuotais vaizdais ir juos aptarti. Klausti, kas naujo ir atrasta buvo, kas labiausiai nudžiugino, kas nuliūdino.

JEI TU BŪTUM (IF I...)...

reikalingos priemonės Spalvoti arba balti popieriaus lapai ir rašymo priemonės visiems dalyviams.

užduoties eiga Grupė susėda ratu. Kiekvienas grupės narys gauna po lapą, kurio viršuje užrašo savo vardą. Tada dalyvių paprašoma atsistoti, palikti lapą ant kėdės ir pereiti per vieną kėdę į kairę. Ant kėdės, esančios kairėje, kiekvienas dalyvis ras paliktą kito dalyvio lapą. Tuomet žaidimo vedėjas prašo atsakyti į klausimą, skirtą žmogui, kurio vardas užrašytas lape. Parašę atsakymus, visi vėl pasisuka per vieną vietą į dešinę. Taip daroma tol, kol baigiami klausimai. Baigę rašyti atsakymus, visi susipažįsta su savo aprašymais ir pasidalija įžvalgomis.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

POZITYVUMAS KASDIENYBĖJE

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

galimi klausimai Jei šis žmogus būtų gyvūnas, koks tai būtų gyvūnas? Jei šis žmogus būtų transporto priemonė, kokia tai būtų transporto priemonė? Jei šis žmogus būtų augalas, koks tai būtų augalas? Jei šis žmogus būtų gėrimas, koks gėrimas tai galėtų būti? Jei šis žmogus būtų vaisius / daržovė, koks vaisius / daržovė tai būtų? Kokia galėtų būti jo profesija? Kokią šio žmogaus savybė stipriai išreikšta? Ką šis žmogus labiausiai turėtų tobulinti ?

SUGEDĘS TELEFONAS

reikalingos priemonės Nuotrauka, pvz. http://www.delfi.lt/news/daily/world/isis-nupjove-galva-ikaitui-irpateike-nauja-reikalavima.d?id=66994970

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

109

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Prašome grupėje išsirinkti 2, 3 stebėtojus, 2, 3 žmones, kurie pamatys vaizdą, o visi likusieji ateis į patalpą pakviesti. Stebėtojai fiksuoja, kas vyksta. 2, 3 žmonėms parodomas vaizdas 3 minutes, tada išjungiama ir kviečiama po vieną žmogų prie kiekvieno. Šie turi naujai atėjusiems žmonėms papasakoti, ką matė, tada vėl kviečiami nauji žmonės, ir nemačiusieji vaizdo, bet iš pasakojimo susidarę vaizdą, turi papasakoti, ką girdėjo ir t. t. Pabaigoje prašoma apibūdinti, kaip turėjo atrodyti nuotrauka pagal gautą informaciją, gal žino, koks tai įvykis. Prašoma stebėtojų pateikti savo įžvalgas, kuri grandis, ką pamiršo, ką pridėjo perteikdami informaciją. Parodomas vaizdas. Aptariama, kokiuose kanaluose ši informacija gali būti taip pateikiama, kaip ir kas gali iškreipti faktus, kokia informacija yra patikima ir t. t.

metodinės rekomendacijos Panaudoti vaizdą iš šių dienos aktualijų.

NEŽINOMI BATAI

reikalingos priemonės Nedideli lapeliai, didelis popieriaus lapas, rašikliai, oro gaiviklis/avalynės dezodorantas.

118

užduoties eiga

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

užduoties eiga Grupėje iškeliamas klausimas / problema, kuri būtų aktuali daugumai grupės narių arba tai gali būti tikslinga užsiėmimo tematika, pvz.– Aktyvus dalyvavimas rinkimuose, Laisvalaikis. Klausimas užrašomas visiems matomoje vietoje. Vedėjas nusiauna batus ir paprašo tai padaryti kitų grupės narių. Dėl nepatogumo jausmo gali būti atveriamas langas ar panaudojamas oro gaiviklis. Visų prašoma ant lapelio užrašyti po sakinį, apibūdinantį save, tai gali būti žmogaus būdo, charakterio bruožas. Tą lapelį su teiginiu įdėti į savo batus. Prašoma išeiti iš patalpos arba nueiti kur tolėliau ir pamaišius, pakeitus batų išdėstymą prašyti pasivaikščioti tarp batų, išsirinkti kurią nors batų porą ir gerai tuos batus apžiūrėti. Tada kiekvienas dalyvis turi apsvarstyti pateiktą problemą šių batų savininko akimis, naudodamasis žiniomis, kurias gauna iš žmogaus batų ir juose esančio lapelio su apibūdinimu. Dalyvių prašoma įsijausti ir pagalvoti, ką šiuo klausimu manytų žmogus, avintis šiuos batus? Koks šis žmogus? Kokių sprendimų jis galėtų pasiūlyti? Atsakymus prašoma užrašyti ant popieriaus lapo. Jei grupė mažesnė, įžvalgomis ir siūlymais galima pasidalyti garsiai. Rezultatai ir siūlymai aptariami bendroje grupėje. Baigus pratimą grupėje galima aptarti šiuos klausimus: Kokią informaciją apie žmones pavyko sužinoti iš jų batų? Kaip jautėtės būdami „kito žmogaus kailyje“? Kas buvo sunkiausia?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

111

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

reikalingos priemonės Dideli popieriaus lapai, rašymo priemonės.

užduoties eiga Dalyviai suskirstomi į mažesnes grupeles po 5–7 žmones ir jiems skiriama užduotis: per 5 minutes sugalvoti kuo daugiau būdų, kaip patobulinti klasę / miestą. Grupelės visos pasiūlytos idėjos užrašomos ant didelio popieriaus lapo. Vėliau grupelių prašoma pristatyti savo idėjas, žiūrima, kuriai grupei pavyko sugalvoti daugiausia naujų minčių. Tada iš kiekvienos grupelės prašoma pasitraukti po 1, 2 dalyvius ir suformuoti atskirą grupę (nauja grupė turi būti panašaus dydžio kaip likusios). Užduotis kartojama tik per 3 minutes reikia sugalvoti kuo daugiau naujų būdų, kaip patobulinti klasę / miestą, tačiau negalima kartoti užrašytų idėjų. Grupės pristato savo idėjas. Pratimas aptariamas grupėje pateikiant šiuos klausimus: Kaip buvo kuriamos idėjos? Su kokiomis kliūtimis grupės susidūrė? Kuo skyrėsi darbas II etape? Kaip sekėsi galvoti idėjas, kai grupėse buvo mažiau žmonių? Kaip sekėsi naujai grupelei?

BOKŠTAI

užduoties eiga Komandoms skiriama užduotis – iš kokteilio šiaudelių pastatyti kuo aukštesnį bokštą. Taisyklės – bokštas turi būti sudarytas iš plastikinių kokteilio šiaudelių. Šiaudelius galima pjaustyti, smeigtukus naudoti sutvirtinimui. Du šiaudelius jungti gali tik vienas smeigtukas. Kitomis medžiagomis naudotis neleidžiama. Bokšto viršus turi išlaikyti dėžutę. Bokštas privalo būti mažiausiai 20 cm aukščio ir turi išlaikyti 200 g svorį. Pirmame etape dėžutės paeiliui bus padėtos ant kiekvieno bokšto. Bokštas turi išlaikyti dėžutę 10 sekundžių. Visi bokštai, išlaikę vieno etapo testą, patenka į kitą turą. Kiekviename etape krūvis didės. Kiekvienas bokštas vertinamas pagal aukštį (matuojama centimetrais) ir tai, kokį didžiausią krūvį išlaikė (matuojama gramais). Tarp turų bokštų taisyti negalima.

118

KAIP PATOBULINTI KLASĘ / MIESTĄ?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

TILTAI

reikalingos priemonės Popierius (kiekvienai komandai vienodas kiekis – 10 A4 formato ar 10 laikraščio lapų), popierinė lipnioji (dažymo) juosta, kėdės (kiekvienai grupei – po 2), makaronai spagečiai.

užduoties eiga Grupėms skiriama užduotis: kiekviena turi pastatyti kuo aukštesnį tiltą tarp kėdžių. Pagrindinės sąlygos: • Tiltas gali remtis tik į kėdes (neturi remtis į grindis tarp kėdžių, sienas ir pan.). • Tiltas privalo stovėti savaime, negali būti laikomas. • Tiltas turi būti pakankamai tvirtas, kad išlaikytų pasirinktą daiktą/ ar automobilio modeliuką. Visoms grupėms užtikrinamos vienodos sąlygos (tarpai tarp kėdžių, vienodos priemonės ir jų kiekis). Kiekvienai grupei duodamas vienodas priemonių kiekis – 10 lapų, 3 m lipniosios juostelės, 30 vnt. spagečių. Užduočiai atlikti skiriama 30 min.: 10 min. pasiruošti ir 20 min. tilto statyboms. Visoms grupėms pastačius tiltus, prašoma tiltą pristatyti, papasakoti, kaip sekėsi jį statyti. Tada patikrinama, ar tiltai atitinka kvalifikacinius reikalavimus – yra stabilūs, nesiremia į grindis, išlaiko pasirinktą daiktą. Galima skirti nominacijas ir apdovanoti kiekvieną grupę. Vėliau grupė kviečiama aptarti, kaip sekėsi dirbti drauge: Kaip vyko darbas grupėje? Kaip buvo priimtas sprendimas statyti būtent tokį tiltą? Kas buvo grupės lyderis? Koks buvo kiekvieno nario vaidmuo? Ką galima būtų daryti kitaip? Ką naujo sužinojo vieni apie kitus? Kokias išvadas galima padaryti? Kur tai gali būti svarbu?

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

113

BENDRAS GRUPĖS PIEŠINYS

reikalingos priemonės Didelis popieriaus lapas, piešimo priemonės.

užduoties eiga Dideliame popieriaus lape grupės dalyviai nekalbėdami stengiasi pavaizduoti savo jausmus, mintis, kitas patirtis. Ilgesnio renginio metu piešinys gali būti pildomas kasdien, vaizduojant vis naujas patirtis. Vėliau piešinys aptariamas grupėje: Koks bendras įspūdis? Ką piešinys mums sako? Ką mes piešėme? Kas buvo svarbu? Kas buvo sunku? Kur piešinyje pavaizduoti grupės nariai?

EMOCIJŲ RULETĖ

reikalingos priemonės Popieriaus lapai su emocijų pavadinimais, lipnioji juosta, kreida ar kita priemonė riboms pažymėti.

užduoties eiga Ant grindų lipniąja juosta pavaizduojamas apskritimas, padalytas į 8 lygias dalis. Skiltyse išdėliojami lapai su 8 skirtingų emocijų pavadinimais: „Pyktis“, „Baimė“, „Liūdesys“, „Džiaugsmas“, „Pasibjaurėjimas“, „Nuostaba“, „Smalsumas“, „Viltis“. Aptariant veiklą dalyvių prašoma atsistoti ant tos emocijos, kuri atitinka dabartinę jų būseną arba jausmą, vyravusį užsiėmimo metu. Pasakodami apie savo patirtis, dalyviai gali judėti po skirtingus emocijų langelius, aiškinti, kaip kito jų emocijos.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

REFLEKSIJOS METODAI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

ASOCIACIJŲ PAVEIKSLĖLIAI

reikalingos priemonės A3 formato lapai, žurnalai, laikraščiai, klijai, galimos žaidimo DIXIT kortelės, įvairios rašymo bei piešimo priemonės.

užduoties eiga Per pirmą užduoties etapą dalyviai išsirenka paveikslėlį ar simbolį, keliantį asociacijų su užsiėmimo tematika ar veikla. Pasirinktas piešinys priklijuojamas lape ir jį apipiešdami dalyviai bando pavaizduoti, kokią asmeninę naudą įgijo dalyvaudami veikloje. Antrame etape dalyviai grupėmis aptaria savo bei kitų piešinius. Aptarimas vyksta taip: vienas piešinys dedamas į rato vidurį, projekto autorius tyli, o kiti diskutuodami bando įžvelgti, ką autorius norėjo pavaizduoti (galvodamas apie asmeninį tobulėjimą). Vėliau autorius reaguoja ir paaiškina savo piešinį. Tai atliekama su visais piešiniais. Asociacijų paveikslėliai gali būti naudojami ir kitiems tikslams – darbui su veiklos / projektų idėjomis, emocinei būsenai išreikšti ir kt.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

115

reikalingos priemonės Dideli lapai (lagaminas, šiukšlių dėžė ir vokas), daug lipniųjų lapelių dalyviams, rašikliai.

užduotis Ant popieriaus lapo nupiešiamas lagaminas (arba naudojamas tikras) – tai, ką noriu pasiimti iš patirties grupėje, kas buvo vertinga. Ant kito lapo nupiešiama šiukšlių dėžė (arba tikra šiukšliadėžė) – tai, ko noriu atsikratyti. Ant trečiojo lapo nupiešiamas vokas, laiškas – tai, ką dar noriu pasakyti kitiems grupės nariams. Grupės nariai ant mažų lipnių lapelių užrašo savo mintis ir priklijuoja prie pasirinkto lapo ar daikto. Aptariama.

KŪNO DALYS

reikalingos priemonės Lapeliai, rašymo priemonės.

užduotis Patalpos viduryje prašoma sustatyti žmogaus kūną su visomis jo dalimis. Kiekvienas grupės dalyvis kitiems grupės nariams ir sau priskiria tam tikras kūno dalis, kurios, jo manymu, geriausiai apibūdina to asmens vaidmenį grupėje ar atliekant užduotį. Ant lapelio užrašomas žmogaus vardas, kuris pritvirtinamas prie pasirinktos kūno dalies. Vėliau kiekvienas dalyvis pasisako, aptariami dalyvių vaidmenys grupėje ir grupės darbo procesas.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

MANO LAGAMINAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

PENKIAEILIS Penkiaeilio rašymo taisyklės yra tokios: 1.__________________________________________________________________ Pirma eilutė: vienas žodis, paprastai daiktavardis, nusakantis pamokos temą, mintį;

2.__________________________________________________________________ Antra eilutė: du žodžiai (būdvardžiai) – apibūdinimas, aprašymas;

3.__________________________________________________________________ Trečia eilutė: trys veiksmažodžiai, nusakantys nagrinėjamą temą;

4.__________________________________________________________________ Ketvirta eilutė: įspūdis – keturių žodžių frazė;

5.__________________________________________________________________ Penkta eilutė: esmės atkartojimas – pavadinimo sinonimas, sudarytas iš vieno ar dviejų žodžių.

REFLEKSIJA

reikalingos priemonės Rašymo priemonės ir plokštuma (lapas, lenta, grindinys, siena ir pan.).

užduotis #... („hastag“) įvardyti savo jausmus, mintis, išgirstos informacijos esminius raktinius žodžius po užsiėmimo, pamokos, susitikimo.

#RAKTAS

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

117

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

GRAFINIS FASILITAVIMAS DARBE SU JAUNIMU Įdomus, Lietuvoje dar visai šviežias arba iš dalies jūsų veikloje jau taikomas metodas ar įrankis - vizualumas. Trumpai ir paprastai apie tai, kaip grafiniai, vizualūs, piešimo sprendimai gali padėti sudominti, įtraukti ir motyvuoti jūsų veiklos dalyvius.

118

GERIAU UŽ TŪKSTANČIUS ŽODŽIŲ:

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

KODĖL VAIZDAI PASAKO

DAUGIAU?

Teigiama, kad net 65% procentai žmonių mokosi vizualiai matydami. Egzistuoja teorijos, kurios teigia, jog žmonės turi savo mokymosi tipus gali mokytis klausydamiesi, matydami vaizdus, kalbėdami arba judėdami (užsiimdami fizine veikla). Šią vyraujančią teoriją kritikuoja tyrėjai An ir Carr (2017), kurie teigia, kad dažniausiai žmonės nėra vien tik vieno tipo besimokantieji, o geriausi mokymosi rezultatai pasiekiami naudojant įvairias mokymosi, reflektavimo, informacijos perteikimo technikas ir įrankius. Visai kaip neformalus ugdymas, tiesa? Vienas iš šių įrankių yra karalius Vizualumas. Knygoje “Experiences in visual thinking” Robert H. McKim (1980) tyrinėja teoriją, jog net 66% žmogaus smegenų veiklos yra skiriama vizualių procesų apdorojimui. Taip kaip šį didelį gebėjimą ir energiją dar geriau įdarbinti mokymosi procese? Vizualumas, anot metodinio leidinio “Graphic Express” (2014) autorių, vizualumas darbe su jaunimu (ir ne tik!) gali būti naudingas, jei: - dirbate su socialinės įtraukties tema ir norite palengvinti mokymosi procesą mąstantiems vizualiai; - norite, kad jūsų kuriamas turinys būtų suprantamas ir aiškus visiems, veikiantiems neformalaus ugdymo srityje; - dirbate su jaunais žmonėmis, kurie nesijaučia gerai vartodami vieną ar kitą kalbą (užsienio kalba, tautinių mažumų kalbos ar pan.); - dirbate su jaunais žmonėmis turinčiais mokymosi iššūkių ir specialių poreikių.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

119

Štai keletas argumentų iš to paties leidinio, kodėl verta naudoti vizualus jūsų veikloje: ● jei paveikslėlis įsimena, sukuriamas emocinis ryšys su vaizdu; ● jei atsiranda emocinis ryšys, didesnė tikimybė, kad tai atsiminsi ateityje; ● psichologas Albert Mehrabian įrodė, kad 93% komunikacijos yra neverbalinė. ● smegenys geba perprasti vaizdus vienu metu, kai tuo tarpu kalba yra suprantama linijiniu būdu - tai atima daugiau laiko suprasti pateiktą informaciją ● idėjos, kurios bus iliustruotos piešiniu, nepradings mintyse ● žodžiai yra suprantami naudojant trumpalaikę atmintį ● pirmiausia mes matėme ir pasaulį suvokėme vaizdais, žodžiai atėjo daug vėliau Taigi, paveikslai, spalvos, simboliai yra lengviausias ir suprantamiausias būdas įsimintinai perteikti žinutę. Jie nuskaitomi ir suprantami daug greičiau nei žodžiai skaitant ar klausantis. Tad kodėl nepraturtinus jais savo veiklų, susitikimų ir kitų edukacinių procesų?

PAVEIKSLAI, SPALVOS, SIMBOLIAI YRA LENGVIAUSIAS IR SUPRANTAMIAUSIAS BŪDAS ĮSIMINTINAI PERTEIKTI ŽINUTĘ

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

KODĖL VERTA NAUDOTI VAIZDUS IR SIMBOLIUS?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

VIZUALIŲ SUSITIKIMŲ GALIA David Sibbet savo knygoje “Visual Meetings” (2010) pabrėžia tris svarbiausius vizualių susitikimų bruožus: 1. Dalyvavimas. Įsitraukimas tiesiog užauga susitikimų metu, kur žmonių yra klausomasi, o jų pasakytos mintys yra pastebimos, įdarbinamos užfiksuojant pasakytas idėjas interaktyviu, grafiniu būdu. 2. Mąstymas plačiai. Grupės įgauna daugiau sumanumo, kai joms leidžiama mąstyti plačiai, matyti didelį paveikslą - lyginti, atrasti struktūras, modelius bei kurti minčių bei idėjų žemėlapius. 3. Grupinė (kolektyvinė) atmintis. Kuriant įsimintiną vaizdinį/mediją, kuriama ir grupės patirtis ir atmintis. Tai skatina grupės produktyvumą.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

121

Pasiūlymai ir rekomendacijos

139

Brandy Agerbeck savo knygoje “Graphic Facilitator’s Guide”

(2012) apibrėžia grafinį fasilitavimą, kaip procesą, kurio metu rašant ir piešiant padedama grupei fiksuoti jų pokalbius ir vykstančius procesus gyvai, ant didelio formato paviršių ir siekiant palengvinti grupės narių darbą. Šiame leidinyje šis apibrėžimas yra praplečiamas ir apima daug daugiau funkcijų ir vizualumo panaudojimo jūsų edukacinėje veikloje apibrėžimų. Naudosime sąvokas, minimas leidinyje “Grafikos Ekspresas” (Graphic Express, 2014):

Grafinis fasilitavimas

- piešinių, žodžių ir vizualių įrankių naudojimas, siekiant pristatyti, fasilituoti ar dokumentuoti įvairius mokymosi procesus (mokymų kursus, jaunimo mainus, seminarą, susitikimą ir pan.). Tai taip pat naudojama pateikti visos veiklos apibendrinimui (viską apimančiam vaizdui).

Grafinis fiksavimas - piešinių ir vaizdų naudojimas

proceso ir jo rezultatų dokumentavimui mokymų kursuose, konferencijoje, seminare, pristatyme, susitikime. Tai dar galima pavadinti “vizualiu raportu” arba “vizualiomis minutėmis”, nes taip užfiksuojama susitikimo esmė, ką žmonės pasakė, ką nutarė, pasiekti rezultatai ar įsipareigojimai ateičiai.

118

GRAFINIS FASILITAVIMAS KAS TAI?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Ä®VAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

123

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

“nuotraukos nufotografavimas”, užfiksuojantis kas vyko, ar perteikiantis koncepciją arba rezultatą. Poetiškai kalbant - lašelis atspindintis visą vandenyną.

118

Vizualus kadras - užfiksuotas momentas procese ar rezultate. Tai tarsi

Vizualizuota žinutė

Jei paprastai - tai vaizdų, žodžių ir simbolių naudojimas jūsų edukacinėje veikloje.

- žemėlapis, plakatas, ženklas. Tai vizualizacija, turinti piešinių, žodžių ir kitų vizualių elementų, kaip spalvos ir šešėliai, siekiant perteikti konkrečia žinutę.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

GRAFINIS FASILITATORIUS - NE MENININKAS, O EDUKATORIUS Turbūt pirmoji daugelio skaitančių šį tekstą mintis - “įdomu, bet aš juk nemoku piešti!”. Gera žinia ta, kad mes visi mokame piešti! Nereikia, kad piešiniai būtų meno kūriniai, reikia užtikrinti, kad žinutė būtų aiški ir suprantama. Tam vėliau pristatysime keletą paprastų piešimo technikų. Grafinis fasilitavimas reiškia, kad tam naudosite iš anksto paruoštus šablonus, lipnius lapelius, korteles, lentą ir kitus įrankius ir žingsnelis po žingsnelio kursite vizualaus mąstymo gaires kartu su dalyviais. Jūsų fiksuosite vizualiai savo veiklos ir grupės procesą tuo pat metu, kaip ir fasilituosite pačią grupę. Tam pasitelkti į komandą galite savo kolegas, kurie padės tai padaryti ar perims, pavyzdžiui, grupės refleksijos moderavimą kol jūs fiksuosite vizualius kadrus. Kodėl verta savo fasilitavimo procesą praturtinti vizualiais sprendimais, pataria “Grafinio ekspreso” autoriai: ● vizualiai padeda lengviau perteikti turinį. Kaip ir minėta prieš tai, žodžiai, tekstas ir jų apdorojimas reikalauja nemažai energijos. Vaizdais tai galima padaryti daug lengviau. ● naudojami kūrybiški įrankiai, esantys aplinkui. Kūrybiškumas įkvepia ir paskatina kitus būti kūrybiškais, įtraukia į procesą. ● dalyviai geriau suvokia visuminį vaizdą. Jei paruošiate plakatus, padedančius suprasti projekto ar veiklos tikslus, veiklas, programą, eigą - dalyviai daug greičiau supras savo rolę ir viziją joje. ● dalyviams padeda suprasti, kur tiksliai jie yra mokymosi procese. Matydami, kokį mokymosi kelią jie turi nueiti pradžioje, vėliau, pildydami plakatus savo mintimis ir idėjomis, mokymosi rezultatais, dalyviai mato savo progresą bei suvokia likusią mokymosi proceso dalį daug aiškiau. Taip išryškinama, ką jau išmoko ir su kokia informacija dar teks susipažinti ● padeda lengviau ir paprasčiau viską išmokti ir atsiminti. Prisiminkite, kaip veikia smegenys. ● padeda struktūruoti laiką ir veiklos eigą, jums, kaip fasilitatoriui. Jei norėsite iš anksto pasiruošti vizualizacijas, reikės viską iš anksto nusimatyti ir susiplanuoti. Tai tikrai nereiškia, kad plano vėliau keisti nebus galima. Pavyzdžiui, dalyviams pasiūlius perkeisti programos dalis pagal naujai kilusius poreikius, jūs perdėliodami programos dalių korteles vizualiai parodote, kaip procesas kinta ir kad į dalyvių pasiūlymus yra atsižvelgiama.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

125

Grafinis fasilitavimas gali būti taikomas skirtingais jūsų veiklos etapais pasiruošime ir įgyvendinime, taip pat ir po veiklos - pavyzdžiui viešinimui. Keletas konkrečių idėjų, kur galima pritaikyti grafinius elementus (Graphic Express, 2014):

PASIRUOŠIMUI • Minčių žemėlapiai. Planuodami veiklas, dėliodami projekto ar užsiėmimo tikslus galite naudoti minčių žemėlapius, kitas struktūras idėjoms fiksuoti. Tai taip pat gali būti ir šablonas jūsų dalyvių mintims struktūruoti. • Kadruotės arba vizualus naratyvas. Galite nusipiešti ir sudėlioti užsiėmimo programą nupiešdami ją kadrais ir simboliais ir sukurdami istoriją, kaip dalyvis per ją keliaus. • Vizuali laiko juosta arba programa. Naudodami savo vaizduotės ir kūrybiškumo galias, galite perteikti projekto laiko juostą, ar užsiėmimo programą vizualiai (pvz.: kopimo į kalną metafora nupiešti siekius ir tikslus, kelyje sužymint iššūkius, kurie laukia dalyvių ar pan.).

ĮGYVENDINIMUI • • • • • • • •

renginio, susitikimo programa jūsų temos turinio pristatymui raktiniai žodžiai raktiniai vaizdai dalyvių mintys principai darbo grupės ar susitikimo rezultatai jaunimo centro meniu ar veiklų sąrašas

• • • • •

jaunimo mainų programa atsakomybės ir rolės projekte veiksmų planas instrukcijos pristatyti teoriją ir ją papildyti dalyvių reakcijomis • diskusijų struktūra • minčių žemėlapis

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

GRAFINIO FASILITAVIMO TAIKYMAS DARBE SU JAUNIMU

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Po veiklų įgyvendinimo galite panaudoti sukurtus piešinius: - iliustruoti dalyvių socialiniame tinkle esančią grupę ar puslapį, dalintis socialiniuose tinkluose. - nufotografuoti ir pridėti į renginio raportą - iš nuskenuotų ar nufotografuotų piešinių sukurti video filmuką ar kitą viešinimo produktą. - perpiešti sukurtą piešinį skaitmeniniu būdu (naudojant kompiuterines grafines programas, skaitmeninio piešimo rašiklius, planšetinius kompiuterius ar pan.).

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

127

Nereikia skubėti ir ieškoti profesionalių įrankių ir priemonių. Pradėkite su savo tradicinėmis priemonėmis, kurias naudojate savo darbe. Kuo daugiau praktikuosite, tuo geriau suprasite, koks jūsų piešimo stilius, greitis ir poreikiai, atitinkamai pasirinksite ir labiau jums pritaikytas priemones. Kad kurtumėte vizualus, pirmiausia jums prireiks

ir piešimui.

priemonių rašymui

Geriausiai tam tinka markeriai, kreidelės, flomasteriai, rašikliai (priklausomai nuo paviršiaus, ant kurio piešite, dydžio). Markeriai būna įvairių dydžių, spalvų ir formų. Rekomenduojama turėti: ● juodų plonų markerių ir rašiklių piešti ant mažesnių popieriaus lapų. ● juodų storesnių markerių (smaila arba kirsta galvute) piešti ant didesnių paviršių. ● spalvotų markerių, flomasterių, pieštukų (nuspalvinti piešinius, išryškinti raktinius simbolius ar teiginius ir pan.) ● Kreidelės, pastelės arba akrilinių dažų tūbelės padeda užpildyti ir nuspalvinti didesnius paviršius, įrėminti, atskirti informacijos blokams. ● Pilkų atspalvių markeriai - bus reikalingi šešėliams ir piešiniams pagyvinti.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

PRIEMONĖS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Popierius būna įvairių dydžių, tekstūros bei storio. Tai gali būti lapas jūsų

užrašų knygelėje (pvz.: asmeniniams grafiniams užrašams planuojantis veiklai, minčių žemėlapiui ir pan.), ant popieriaus lapo (A4, A5, A3) vizualiems kadrams, vizualizuotoms žinutėms perteikti, ant didesniu popieriaus lapų (A1, A0) grafiniam fiksavimui ir fasilitavimo procesui - ilgesniems ir didesniems procesams fiksuoti. Taip pat galite naudoti ir kūrybiškus paviršius - tapeto rulonas (pailgas, pigus), putoplastinis kartonas, drobė, konferencinis popierius ir pan. Pasirinkite jums patogiausią variantą. Atsižvelkite į tai, kam popierius bus naudojamas po to - ar norėsite jį pakabinti, eksponuoti tam tikroje erdvėje ir pan. Taip pat grafiniam fasilitavimui tinka ir nuvaloma (rašymo) lenta (tam reikės specialių markerių) ar mokyklinė lenta bei kreidelės. Šiuo atveju išliekamoji vertė yra minimali (nebent nufotografuoti).

Lipnūs lapeliai, kortelės, žirklės, klijai, lipdukai ir kitos

priemonės. Laisvė kūrybai ir vaizduotei! Leiskite dalyviams dėlioti, vedžioti, išryškinti mintis, jas perdėlioti, keisti, užrašyti, nupiešti, braižyti, priklijuoti ir pan.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

129

Keletas svarbių žingsnių, kurių nevalia pamiršti planuojant ir įgyvendinant vizualius susitikimus ar kitas veiklas (Graphic Express, 2014): 1. Pasiruoškite piešinius, žemėlapius, infografikus, kuriuos užpildysite fasilitavimo eigoje. Tai galite padaryti iš anksto (pvz.: nusipieškite teorinius modelius, kuriuos pristatysite, lūkesčių ir indelio į veiklą plakatą, sesijos vizualią eigą ir pan.). 2. Pasiruoškite savo piešinių žodynėlį. Iš anksto žinodami kokiomis temomis kalbėsite, galite pasirengti savo asmeninį vizualų žodynėlį ir jį naudoti tuo momentu, kai kils mintis ar idėja grupėje. Pagalvokite, kokiu greitai nupiešiamu simboliu ar metafora galėtume pavaizduoti, pavyzdžiui: komandinis darbas, pagalba, iššūkis, tikslas, konfliktas, emocija, sprendimo būdas ir pan. 3. Įtraukite dalyvius į piešinių kūrimą. Sukelkite dalyvių smalsumą, paskatinkite įsitraukimą. Pamenate - visi gali piešti! Leiskite jiems rašyti, piešti ant kortelių, žymėti, dėlioti, grupuoti, karpyti, taisyti ir pan. 4. Aptarkite ir apibendrinkite visą patyrimą naudodami visą sukurtą piešinį. Piešinių išliekamoji vertė mokymosi procese - tai tarsi metraštis, primenantis, kas įvyko, kokie rezultatai pasiekti, kokie tikslai buvo keliami ir pan. Nepamirškite, kad galite nuolatos remtis šiais piešiniais ir priminti dalyviams jų pasiekimus. “Grafinis ekspresas” pateikia 4 pagrindinius grafinio fasilitavimo principus: •

•

GREITA

•

AIŠKI ŽINUTĖ (pridėti tekstą). Nors vaizdas ir yra greičiausiai suprantamas

ir LENGVAI SUPRANTAMA (piešti supaprastintais piešiniais). Norėdami naudoti grafinio fasilitavimo metodus, jums prireiks laiko mąstyti, kalbėti ir kažkiek laiko piešimui. O kaip užtikrinti, kad viskam bus laiko? Atsakymas yra paprastumas. Pieškite supaprastintais vaizdais ir simboliais. Svarbiausia, kad piešiniai komunikuotų idėjas, kurias būtų galima suprasti paprastai.

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

MATOMUMAS (piešti su juodu markeriu). Kadangi pagrindinė vizualumo

esmė yra pamatyti vaizdą, stenkitės piešti aiškiai. Geriausia tam naudoti juodą markerį, kuriuo nupiešite vaizdo kontūrus. Vėliau turint laiko, galima juos užpildyti spalvomis, pridėti šešėlio ir pan. Paišant juodai ant balto užtikrinamas geriausias matomumas. Stenkitės netaisyti linijų, kurias nupiešėte ir išlaikyti piešinio vientisumą, net jei piešinys neatrodo “tobulas”. Atminkite, jog svarbiausia ne menas, o idėja, kurią norite perteikti.

118

EIGA

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

būdas komunikuoti žinutę, tačiau raktiniai žodžiai einantys šalia, gali ją pastiprinti. Beje, tai gali pagelbėti ir vėliau, naudojant sukurtus piešinius kaip buvusio proceso ir jo rezultatų priminimą. Rekomenduojama rašyti didžiosiomis raidėmis - taip tekstas bus įskaitomesnis. Jei piešite ant didelio formato popieriaus, galite “pažaisti” su skirtingais šriftais ir spalvomis bei dydžiais. •

PATRAUKLUMAS (piešiniams pridėti efektų - šešėliai, spalvos). Gerai pateikti dalykai patraukia akį. Pridėdami spalvų ir šešėlių savo piešiniams padarysite juos labiau matomais. Jei piešdami naudojote daug juodos spalvos - pridėkite kitų spalvų ir jomis išryškinkite svarbiausias piešinio detales ir turinį. Taip padarysite piešinį lengviau “skaitomu”.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

131

David Sibbet pateikia keletą paprastų pratimų, nuo kurių verta pradėti praktikuotis. Išsirinkite užrašų knygutę be linijų ar langelių ir atlikite šiuos pratimus: ● pieškite susėdimo schemas. Kai kitą kartą dalyvausite susitikime, nupieškite dalyvių sėdėjimo planą, tarsi jūs žiūrėtume į juos nuo viršaus. Pažymėkite stalą, kėdes, kai žmonės prisistatinės užrašykite jų vardus. Nustebsite, kaip tokia veikla, jums padės daug greičiau įsiminti visų vardus! ● praktikuokite suženklintojo sąrašo simbolius. Pabandykite išpaišyti skirtingus būdus sužymėti suženklintą sąrašą (taškeliai, trikampėliai, strėlytės, pliusiukai, keturkampiukai ir pan.). Stebėkite, kaip sekasi išlaikyti formų vienodumą. ● žaiskite su linijomis ir kraštinėmis. Brėžkite tiesią, banguotą, taškuotą, pertraukiamą liniją. Apibrėžkite savo teksto dalis, jas išryškinkite rėmeliu iš skirtingų linijų. ● pieškite mažus žmogeliukus skirtingose rolėse ir pozose. Atraskite sau geriausiai tinkamą formą. ● žaiskite su minčių debesimis ir burbulais. Burbulai dažniausiai reiškia pokalbį, debesėlis - išreikštą mintį. Pabandykite juos nupiešti, kai kurias savo mintis užrašyti į tokius burbulus bei debesėlius. ● užsirašinėkite kuo įvairesniais formatais. Padarykite minčių sąrašą. Kitą kartą pamėginkite mintis sugrupuoti arba pateikti kaip diagramą. Sudėliokite mintis į apibendrintus informacijos blokus, juos išryškinkite, apjunkite linijomis, spalvomis ir pan.

PRAKTIKA PADEDA SIEKTI TOBULUMO!

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

KAIP PRADĖTI PIEŠTI?

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

PAGRINDINĖS PAPRASČIAUSIOS FORMOS Kaip kiekviena kalba, vizuali kalba turi savo raidyną. Šiuo atveju jį sudaro 5 pagrindiniais elementai: 1) 2) 3) 4) 5)

taškas linija trikampis kvadratas apskritimas

Naudodami vien tik šiuos pagrindinius elementus galite nupiešti praktiškai viską. Pabandykite!

ĮRĖMINIMAS, BLOKAI Rėmeliai yra paprastai nupiešiami elementai, padedantys struktūruoti turinį, fokusuotis, bei atskleidžiant dideliame paveiksle detales, į kurias reikia atkreipti didesnė dėmesį.

Pirmiausia parašykite tekstą, tada jį apveskite rėmeliu.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

133

Jungikliai, strėlytės yra paprasti elementai padedantys parodyti sąsajas tarp skirtingų jūsų piešinio elementų. Tai padeda išryškinti kryptis, hierarchiją, dinamiką.

ŽMOGELIUKAI, FIGŪROS, EMOCIJOS Nupieškite nedidelius žmogeliukus skirtingose situacijose ir taip pagyvinsite savo piešinį. Keletas žmogeliukų tipų, kuriuos rekomenduojame išsibandyti ir atrasti jums geriausiai tinkantį: ● žmogeliukas žvaigždė ● žmogeliukas pagaliukas ● žmogeliukas pupa ● žmogeliukas burbuliukas ● žmogeliukas kvadratukas ● žmogeliukas kalnelis ● žmogeliukas…?

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

STRĖLĖS, JUNGIMAS

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Galite piešti ne tik kūną bet ir veidą, bei išreikšti emocijas. Jas nesudėtinga išreikšti keičiant tik antakių ir burnos pozicijas:

ŠRIFTAI “Visual Facilitation Cookbook” (2016) pateikia keletą pasiūlymų, kaip praktikuoti ir naudoti skirtingus šriftus. Atminkite, kad geriausiai skaitomos yra didžiosios raidės. ● vienguba linija ● dviguba linija ● triguba linija ● animuotos raidės ● “New style” šriftas ● “Serifs” šriftas ● Suspaustas arba ištemptas šriftas ● 3D

PASIPRAKTIKUOKITE PARAŠYTI VISĄ ABĖCĖLĘ SKIRTINGAIS ŠRIFTAIS!

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

135

118

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

ŠEŠĖLIAI IR TŪRIS Prisiminkite braižybos pamokas mokykloje. Keletas pratimų kaip suteikti paveikslėliams tūrio (3D efektas). 1) naudokite pilkos spalvos šešėlį - svarbiausia išlaikykite tą pačią šešėlio kritimo pusę 2) nupieškite išgaubtą piešinį

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

LAPO KOMPOZICIJA Keletas idėjų, kaip galite iš anksto susiplanuoti elementų išdėstymą lape: ● iš kairės į dešinę, eilutėmis ● iš apatinio kairio kampo į viršutinį dešinį kampą (kylimas) ● iš viršutinio kairio kampo į apatinį dešinė kampą (gyvatėlė) ● suėjimas į viena tašką ● centrinė dalis ir informacija skirtinguose kampuose ● informacija pateikta ratu

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

137

Tikiuosi, kad pabudinote savyje vaiką piešėją ir dar kartą įsitikinote, kad vaizdų kalba turi galią padėti mokytis, įsitraukti, atsiverti. Tikiuosi, kad po truputėlio praktikos išdrįsite savo veikloje naudoti daugiau piešinių, vaizdų ir spalvų, taip padėdami savo besimokantiesiems ir kolegoms geriau suprasti jus ir jūsų perteikiamą turinį, bei jį uždokumentuoti.

NORINTIEMS IŠMOKTI IR SUŽINOTI DAUGIAU, KELTAS MOKYMOSI IR METODINIŲ ŠALTINIŲ: 1. Nemokamas greitojo piešimo kursas anglų kalba “The Doodle Institute” https:// doodleinstitute.mykajabi.com/store/hWd5Q7FP 2. Knyga Brandy Agerbeck, The Graphic Facilitator’s Guide: How to use your listening, thinking & drawing skills to make meaning, 2012, Loosetooth. com Library, USA 3. Tinklapis “Thirteen Reasons – Why Your Brain Craves Infographics” , 2014, Neomam Studio, UK http://neomam.com/interactive/13reasons/ (atidaryta 05.06.2017) 4. Filmukas apie paparsčiausius piešimo principus https://www.youtube.com/ watch?v=LF0es60xfkg 5. Filmukas apie 5 pagrindinius piešimo elementus https://www.youtube.com/ watch?v=7N_YCfkEXSk 6. Knyga: David Sibbet. Visual Meetings: How Graphics, Sticky Notes, Idea Mapping can Transform Group Productivity, 2010 7. Skaitmeninis metodinis leidinys: Siiri Taimla, Mark Taylor, Buzz Bury, Tanel Rannala. Graphic Express: First Steps to Graphic Facilitation in Youth Work, 2014 8. Skaitmeninis metodinis leidinys: Torben Grocholl, Deniss Jershov and Kati Orav, Visual Facilitation Cookbook, 2016

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

PABAIGAI

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

Šiandien darbas su jaunimu susiduria su šiais iššūkiais: - dažna jaunimo darbuotojų kaita; - įstaigos žinomumas ir pripažinimas bendruomenėje; - bendradarbiavimas su kitomis institucijomis; - gebėjimas aiškiai įvardinti jaunimo centro kuriamą pridėtinę vertę, veiklos kryptis, strateginius prioritetus; - atsiranda vis naujos darbo su jaunimu formos (mobilus darbas, darbas su jaunimu gatvėje ir kt.); - Projektinis “oportunizmas” (yra lėšų, teikime projektą); - Ir kt. Norint spręsti šiuos ir kitus iššūkius svarbu į jaunimo centrą žiūrėti ilgalaikėje perspektyvoje, strategiškai. Vokietijoje, Brandenburgo žemėje, jau 10 metų taikoma priemonė skirta užtikrinti kokybišką ir efektyvų darbą su jaunimu – socialinės erdvės koncepcija. Jaunimo darbuotojų komanda, kartu su užsakovu (pvz. savivaldybe, parapija, nacionaline NVO) ir jaunimo atstovais, parengia darbo su jaunimu ir jaunimo politikos strategiją teritoriniam vienetui iš jaunimo centro perspektyvos. Šis dokumentas apibrėžia: - Esmines jaunimo darbuotojo funkcijas ir užduotis jaunimo centre. Šis dokumentas padeda naujai prisijungusiam jaunimo darbuotojui efektyviai suprasti savo funkcijas ir įsilieti į komandą. Dirbantiems jaunimo darbuotojams padeda pasitikrinti ar teisinga kryptimi dirbama, tai atskaitos taškas vertinantis jaunimo centro veiklos efektyvumą. - Apibrėžiamas darbo su jaunimu užsakymas: kokios darbo su jaunimu formos taikomos, koks krūvis, laiko pasidalinimas tenka atliekant konkrečias funkcijas. Įvardinami konkretūs tikslai. - Aprašomas centro finansavimas ir suplanuojamas papildomų lėšų poreikis veikloms. Suplanuojama kokios finansinės paramos bus

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

REKOMENDACIJOS

PASIŪLYMAI IR

139

JAUNIMO ĮTRAUKIMAS Siekiant pritraukti didesnį jaunų žmonių kiekį į organizuojamas veiklas (naujas ir jau vykdomas), svarbu: a) skleisti jaunimui aktualią informaciją, jiems priimtinais kanalais ir formomis; b) dalytis informacija apie įstaigų organizuojamas veiklas ir renginius; c) kartu planuoti veiklas, siekiant išvengti pasikartojimo bei organizuoti bendras veiklas, siekiant pritraukti neįtrauktus jaunus žmones. Jaunimo darbuotojai turi organizuoti veiklas, kurios atlieptų jaunuolių poreikį būti kartu su draugais. Patirti išbandymus drauge, pažinti vienas kitą. Jaunimo darbuotojas turi sukurti erdvę, leidžiančią jaunuoliui tiesiog būti ir bendrauti su draugais. Svarbu yra įtraukti jaunuolius iš skirtingų kontekstų į darbo su jaunimu veiklas.

Tarpžinybinio bendradarbiavimo svarba.

Savivaldybių įstaigų tiksluose jaunimas yra prioritetinė grupė, taigi visos savivaldybės įstaigos prisideda prie integruotos savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimo, laisvalaikio užimtumo ir sociokultūrinių ir edukacinių poreikių tenkinimo. Tarpžinybinis ir tarpsektorinis bendradarbiavimas užtikrina efektyvų savivaldybės lėšų įsisavinimą ir jaunų žmonių įtraukimą. Mažuose miesteliuose veikia mokyklos, kultūros centrų, bibliotekų filialai, dirba sporto mokyklos treneriai, veikia Vietos veiklos grupei (VVG) priklausančios bendruomenės. Tai sudaro puikią galimybę bendradarbiauti, kelti bendrus darbo su jaunimu tikslus, dalytis informacija ir efektyviai išnaudoti turimą infrastuktūrą. Svarbu,

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos

118

ieškoma. Aprašoma, kaip finansiškai prisideda steigėjas. - Aprašomos tikslinės grupės, kurias jaunimo darbuotojai stengiasi pritraukti į jaunimo centrą. - Atliekama galimų partnerių ir jų interesų analizė siekiant juos įtraukti į jaunimo centro veiklas. - Ir kita svarbi informacija. Šis dokumentas rengiamas 3 metų laikotarpiui. Kasmet šis dokumentas peržiūrimas.

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

kad šie veikėjai bendradarbiautų, žinotų apie vieni kitų veiklas, rengtų bendrus veiklos planus ir nekonkuruotų. Galima svarstyti bendradarbiavimo platformų kūrimą, kur dažniau susitiktų su ta pačia tikslo grupe dirbančių organizacijų atstovai, tai sukurtų prielaidas organizuoti bendras veiklas, spręsti savivaldybėje aktualiausias problemas ir kt. Ypač svarbus vienodas darbo su jaunimu supratimas, bendrų tikslų kėlimas. Atsiradus bendram supratimui apie darbą su jaunimu, iš pradžių netrukdoma vykdyti atvirąjį darbą su jaunimu, o vėliau ir padedama, dalijamasi informacija, kviečiama į bendras veiklas, pvz.: sveikos gyvensenos puoselėjimas per masinį sportą, savaitgaliais veikiančios mokyklų salės bendruomenės poreikiams, vėliau darbą baigiančios bibliotekos, kuriose jauni žmonės gali tiesiog leisti laisvą laiką.

Tinklinis darbas su jaunimu.

Tinklinis darbas su jaunimu užtikrina didesnį jaunimo įtraukimą per jungtinių jaunimo laisvalaikio paslaugų tinklo sukūrimą savivaldybėje. Siekiant pritraukti didesnį jaunų žmonių skaičių į savivaldybės įstaigose ir bendruomenėse vykdomas veiklas, svarbus: a.) tarpžinybinis bendradarbiavimas siekiant optimizuoti teikiamų paslaugų efektyvumą; b.) bendra darbo su jaunimu savivaldybėje vizija ir tikslai; c.) jaunimo informavimo sistemos sukūrimas. Savivaldybėse veikia daug įstaigų ir organizacijų, dirbančių su jaunimu. Svarbu vystyti bendradarbiavimą kiekvienos savivaldybės lygmenyje. Bendradarbiavimą galima skatinti vykdant tarpžinybinio bendradarbiavimo įsivertinimą, organizuojant bendrus mokymus ar kuriant bendrą tinklą, rengiant bendrus savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinimo planus.

ĮVAIRIOS DARBO SU JAUNIMU METODIKOS

141

118

KĄ VEIKTI JAUNIMO CENTRE?

139

Pasiūlymai ir rekomendacijos