2011 Specialus neslaptas ir nenumeruotas numeris
Ten, kur verta pradėti Ovidijus Stauskas „Paupėjos“ redaktorius
A. Šapokos gimnazija – gyvenimo kelio pradžia...
Paprastai įžanginėje skiltyje, garbingai pavadintoje „Redaktoriaus žodžiu“, drėbčiau kažką, liečiančio šapokietišką buitį, kartais būtį. Žodžiu, tai būtų minčių kratinys, iš kurio gimnazistas atsirinktų aktualiausias, pasijuoktų arba priimtų už gryną pinigą. O tada susirastų mane, beslampinėjantį koridoriais arba... beslampinėjantį koridoriais ir paklaustų: „Tai kokia gi Sidabrinio Špoko tapatybė? Ar pabaigoje būtent jis ir nužudė?“. Nors pritrėkšk, skaitytojau, dabar taip negaliu. Visų pirma, matyt, esi „Litexpo“ parodos lankytojas, užsukęs apsižvalgyti ir atsitiktinai (nebūna gi atsitiktinumų – likimas) pagriebęs specialų „Paupėjos“ numerį. „Hm, tikriausiai čia ir bus Odisėjo Itakė. Paupy gi Antikos didvyris įsikūrė“ – tikrai taip negalvoji sklaidydamas puslapius. O šit šapokietis taip ir „padūmotų“, nes mes niekada nepasiduodam faktams ir labiau už viską mėgstam savas interpretacijas. Bent laisvalaikiu. Taigi, skaitytojau, pradedam mokytis! „Paupėja“ – vienintelis absoliučiai teisingas leidinys Adolfo Šapokos gimnazijoje. „O tai bibliotekoje kas?“ – Tu Karolina Vijeikytė 4e Adolfo Šapokos gimnazija garsėja aukštu mokymo lygiu, kvalifikuotais mokytojais (dėsto 6 ekspertai, 31 metodininkas), yra sudaromos sąlygos pirmose ir antrose gimnazijos klasėse mokiniams pasirinkti dalykų modulius pagal poreikius ir galimybes, o trečiose ir ketvirtose klasėse mokytis pagrindinių dalykų pagal individualų planą. Džiaugiamės, kad esame šapokiečiai, o mažesnieji net svajoja pakliūti į tolerancija ir saviraiška alsuojančią mokyklą. Moksleiviai gali tobulėti įvairiose popamokinėse veiklose, pavyzdžiui, debatų klube, tarmokykliniame ekologijos
paklaustum, bet oponuotumėm. Kurgi supaisysi devynias galybes autorių, iš kurių bent penki šeštadaliai prieš mums gimstant su Dievuliu jau bylinėjosi? O „Paupėjoje“ – mūsų asmeninės, į kasdienybės sienas gerai patrintos patirtys, kurių vis užsiveisia kas mėnesį. Taip sakant, išgyvenę progresą ar regresą kokioj nors srity, įspūdžius kone tiesiai iš įvykio vietos talpinam čia. Dažnai nepasitenkinam vien reportažais, tad nebijom žurnalistinių eksperimentų,
Piešė Indrė Salanginaitė, 4c.
klube „VIOLA“. Meninius sugebėjimus reiškiame rengdami parodas dailės galerijoje, lankydami fotografijos būrelį, pučiamųjų orkestrą, teatro ir šokių studijas. Sportas gimnazijoje taip pat nėra užmirštas. Veikia aerobikos klubas, tinklinio treniruotės, yra kiti užsiėmimai, o sportininkai gimnaziją garsina aukštais pasiekimais. Mokiniai gimnazijoje turi balsą: pirmiausia – tai gimnazijos taryba, ji aktyvi, pilna idėjų ir puikiai atstovauja mokinių interesams. Mokykloje minime valstybines ir istorines šventes: Konstitucijos dieną, Lietuvos kariuomenės dieną, Sausio 13-ąją, Vasario 16-ąją, Kovo 11ąją, Genocido dieną ir kitas. Mokslo metus pradedame Mokslo diena, rengiame Gimnazijos šventę, krikštijame pirmokus, įspūdingai sutinkame Kalėdas, švenčiame dvyliktokų šimtadienį, Žemės dieną. Tradiciniais tapo mokytojų ir mokinių krepšinio šou prieš Kalėdas, teatro sezonas
kompromituojančių interviu ar filosofinių protrūkių, nes laikraštis turi etatinių mąstytojų, agentų bei archetipų griovėjų. „Paupėja“ – popierinė erdvė, kurioje išsilygina mokytojo ir mokinio jėgos. Šapokietis – individas inteligentiškas, tad niekada nestos į brutalią kovą pamokų metu. Jei yra nusiskundimų, prieštaravimų, čiumpam „tabula rasa“ ir spausdinam kartais tiesiogiai, kartais metaforizuodami, bet dažniausiai ironizuodami. Mokytojai skaito, svarsto, kartais patys pateikia kontrargumentų. Tokios intelekto kovos aukų dar nesulaukė. Kol kas. „Paupėja“ – ne tik laikraštis, o gyvenimo stilius, kuris plinta kaip maras viduramžiais. Skamba pavojingai? Betgi pavojai slapčia taip gundo, tad verta pamažu pasižvalgyti ir po pačią Adolfo Šapokos gimnaziją, literatūrinės epidemijos irštvą, pažinti šapokietiškąjį žmogų, jo lūkesčius, popamokinę, bet ne poppamokinę veiklą. Tad pasikonsultavę su Saliamūte ir direktorium Saulium Brasiūnu, drauge nešam šapokietiškąją saulę į platesnius vandenis! nuo spalio iki kovo mėnesio, „ Šapokiukas visada šapokiukas“, „Paupoforų“, paskutinio skambučio šventės ir „ŠGMA“ renginiai. Dvasiškai tobulėti padeda biblioteka, įkurta 1996 m., jos fondą sudaro apie 13000 egzempliorių informacinės literatūros ir apie 28000 vadovėlių. Gimnazijos biblioteka neatsiejama gimnazijos gyvenimo dalis, kuri stengiasi nukreipti jaunimą reikiama linkme ir atverti daug kelių supažindindama moksleivius su žymiais žmonėmis, knygomis, rengdama įvairiapusiškus projektus, edukacines išvykas. Yra stengiamasi jaunuolius patraukti šiuolaikiškais būdais ir jiems artimomis temomis. Gimnazijos naujienos, mokinių kūryba yra spausdinama „Paupėjos“ laikraštyje. 1996 m. pavasarį dar Aukštakalnio vidurinėje mokykloje gimnazistų antrokų vaikinų iniciatyva išleistas laikraštis „Antrametis“. Tai ir Nukelta į 2 p.
Paupėja
2011 m. Lapkritis / 2
buvo „Paupėjos“, kurios pirmasis numeris pasirodė 1997 m., pirmtakas. Laikraštis yra respublikinio V. Kudirkos moksleivių laikraščių konkurso laureatas, buvo pristatytas tarptautinėje studentų ir moksleivių leidinių stovykloje Budapešte (Vengrija). Dabar visa mokyklos tvarka nusitovėjusi, tačiau pats sunkiausias darbas vyko prieš 15 metų, kai, anot buvusio direktoriaus M. Žiulio, kuris 1996-2008 metais vadovavo gimnazijai, „lyg kino kadruose prabėga pirmosios dienos mokykloje: materialinės bazės rengimas, atidarymo ceremonija. Tai buvo kūrybinis metas, reikėjo burti mokyklos komandas, mokinių, mokytojų, tėvų kolektyvus, organizuoti ugdymo procesą, formuo-
ti įvairias savivaldos institucijas. Nauja mokykla, naujas kolektyvas sukelia tokias nuotaikas, tarsi pradėjus pirmuosius darbo ir mokslo žingsnius“. Nuo 1996 metų rugsėjo 2 d., pastačius naują pastatą, gimnazija pradėjo savo veiklą kaip Utenos vidurinė mokykla ir vadinosi Utenos vidurinė mokykla-gimnazija, o 1997 m. gegužės 14 d. Utenos rajono tarybos sprendimu jai suteiktas Adolfo Šapokos vardas. Visi labai džiaugėsi, kad gimnazija turės mūsų kraštiečio istoriko Adolfo Šapokos vardą. Norėjosi tarsi pateisinti, įprasminti gimnazijos vardą, todėl kilo idėja surinkti medžiagą apie A Šapoką ir 2001 m. vasario 13 d. mokytojos Birutės Kairienės iniciatyva istoriko gimtadienio dieną gimnazijoje atidarytas A. Šapokos atminimo kambarys. Įėjus į akis krinta Utenos dailininko Jono Pleckevičiaus nutapytas A. Šapokos portretas, kambaryje chronologine seka išdėstyta ekspozicija – is-
toriko gyvenimo kelias: gimtinėje, Panevėžio gimnazijoje, Kauno universitete, Prahoje ir Stoholme, darbas Kauno ir Vilniaus universitetuose, jo redaguota žymioji „Lietuvos istorija“, emigracijoje, „Tėviškės žiburiai“ ir in memore. Atminimo kambaryje sukaupta medžiaga yra naudojama edukaciniame procese. 2002 m. istorijos mokytoja ekspertė Birutė Kairienė išleido knygą „Istoriko A. Šapokos gyvenimas ir veikla“, 2007 m. išleista knyga „Nemuno krantai gražesni...“, leidiniai: „Adolfui Šapokai 100 metų“ ir „Adolfo Šapokos atminimo kambarys“. Taigi gimnazija darbuojasi savo „patrono“ garbei ir jo atminimas ya įamžintas. Mums, Adolfo Šapokos gimnazijos moksleiviams, žymiojo istoriko vardas yra lyg aukštai užkelta kartelė, pareiga garsinti gimnaziją ir eiti tiesiu keliu, regint priešaky autoritetą...
šturmuojant KARALYSTĘ
Aleksandras: Pirmą įspūdį sudarė kiti pirmakursiai garsiojoje freshers week. Ir jis tikrai buvo nekoks – publika nepasižymėjo intelektu ar sąmoningumu.
ja, mokomės iš knygų, išleistų 2010 ar 2011 m.). Visgi yra ir trūkumų. Liūdina akimirkos, kai norėtum, tačiau negali apkabinti artimųjų, esančių už beveik 3000 km.
A. Šapokos gimnazija – gyvenimo kelio pradžia... Atkelta iš 1 p.
Ovidijus Stauskas 4c Prabėgus vasarai, vis mažiau šapokiečių lieka Marijos žemėje. Emigruojam ir pažindinam užsienį su lietuviško studento mentalitetu. Šįkart kalbamės su trijule, prieš keletą savaičių išvykusia į Jungtinę Karalystę naujos patirties ir žinių semtis. Tai Aleksandras Kiseliovas, Rūta Verbickaitė ir Tadas Paškevičius. Pastarasis Adolfo Šapokos gimnazijos krepšinio lankų siaubas, neįsivaizduojantis savęs be antrosios Lietuvos religijos. Jis studijuoja Northumbria universitete Anglijoje, New Castle mieste. Aleksandras – debatų, fizikos bei būgnų trenksmo mėgėjas, išvykęs į Škotiją, Glasgow universitetą. Rūta – aktyvistė bei jaunimo organizacijos „Ateities Raktas“ lyderė, savo kelią tęsianti Heriot-Watt universitete Edinburge.
Kas paskatino rinktis universitetą? Ką studijuoji? Aleksandras: Specialybė vadinasi Electronics & Electrical Engineering. Rinktis Glasgow paskatino du pagrindiniai faktoriai. Pirmasis – mokslo kokybė bei universiteto ir dėstytojų pasiekimai: trys pasaulio rekordai mokslo srity, keletas nanotechnologijų pradininkų. Taip pat Glasgow miestas yra žinomas dėl muzikinio gyvenimo. Daug puikių grupių užsuka! Rūta: Reitingai. Nusprendžiau studijuoti ekonomiką ir marketingą, o ketvirtasis Jungtinėje Karalystėje pagal šią studijų programą yra būtent Heriot-Watt. Be to, tai labiausiai tarptautinis universitetas Škotijoje, gavęs dar ir 2011-2012 Škotijos metų universiteto vardą. Tadas: Studijuoju Business with International Management. Lietuviškai – Verslas ir Tarptautinė vadyba. Išorinių paskatinimų nebuvo, tiesiog ėmiau domėtis studijomis užsienyje ir ieškoti sau tinkamo universiteto. Buvo tam tikros ribos, kadangi stojau per KASTU.lt. Galėjau rinktis iš universitetų, su kuriais ši organizacija bendradarbiauja. Kriterijai, pagal kuriuos rinkausi būtent Northumbria, buvo žavus miestas ir moderni aplinka. Pavyzdžiui, 30 milijonų svarų vertės sporto centras.
Pirmas universiteto įspūdis?
Rūta: Jis nėra didelis, bet labai jaukus, Tadas: Kadangi beveik neteko susidurmodernus. Studentai čia labai motyvuojami ti su lietuviškais pasiūlymais, negaliu drąsiai mokytis. daryti išvadų. Visgi čia yra galimybė trečiais studijų metais gauti darbą pagal studijuojamą Tadas: Įspūdis nepakartojamas! Uni- profesiją. Tai praktika, tačiau gauni algą – lyg versitetas, kerintis ne tik modernumu ir IT kasdienis darbas. Po tokios praktikos grįžti atgalimybėmis, bet ir architektūra: išdėstymas, gal į universitetą ginti bakalauro darbo. detalės ir taip toliau.
Kokia tvyro atmosfera? Aplinka? Aleksandras: Universiteto aplinka/atmosfera, kaip ir tikėjausi, yra jauki bei skatinanti mokytis ir užsiimti papildoma veikla. Meluočiau, jei sakyčiau, kad dėstytojams studentas yra labai svarbus: dėstytojai čia yra nuolat užsiėmę įvairia moksline veikla ir projektais, kurie universitetui kasmet neša milijonus svarų. Taigi čia ir yra jų prioritetas, bet jie suvokia, kad tai jiems nesuteikia teisės abejingai dėstyti ar ignoruoti studentų poreikius.
Kur įsikūrei?
Aleksandras: įsikūriau 7 minutės kelio pesčiomis iki universiteto, bet ne bendrabutyje – nuomoju butą su drauge lietuve ir jau draugu spėjusiu patapti britu. Rūta: Įsikūriau studentų bendrabutyje, nes pirmaisiais metais kito varianto net ir nesvarsčiau. Gyvenu viena dideliame kambaryje. Bendrabučiai čia radikaliai skiriasi nuo lietuviškų. Tiesa, kainos irgi kaip reikiant europietiškos...
Rūta: Heriot-Watt įsikūręs Edinburgo priemiestyje. Čia tarsi atskiras studentų miestelis, Tadas: Įsikūriau name, Ferham rajone. todėl aplink vien jauni žmonės. Visi šypsosi, tiesiog spinduliuoja. Žmonės čia patenkinti Keturių kambarių namas su svetaine, bendru tuo, ką daro, ir tai labai pozityviai nuteikia. Iki tualetu, dušu. paties miesto centro autobusu reikia važiuoti Koks kurso mikroklimatas? apie 30min. Atrodo, kad ten galėčiau vaikščioti dienų dienas. Architektūra, įvairūs kultūriniai Aleksandras: Mokymo metodai atrodo paminklai tiesiog užburia. daug žadantys ir kol kas įdomūs. Pavyzdžiui, pirmą semestrą elektronikos inžinieriai GlasTadas: Atmosfera tikrai gera. Kadan- gow universitete gamina pusantro metro gi dar tik pirmos savaitės, jaučiasi šioks aukščio realaus lifto imitaciją. Studentai turi toks susikaustymas, tačiau iškilus bėdai ar iš jiems duotų metalinių dalių sukonstruoti neaiškumams bet kada drąsiai galima prašyt korpusą ir patį liftą, sujungti elektroninę dalį ir pagalbos, dėl to esu ramus. Žmones mandagūs galiausiai ją suprogramuoti. ir malonūs, klausdamas net elementarių dalykų neišvysi nepatenkinto pono ar ponios veido. Rūta: Studijuojamas dalykas patinka. Paskaitos vyksta gana moderniai: visuomet roKuo studijos pranašesnės už lietuviškus domos skaidrės, susiję pavyzdžiai iš YouTube pasiūlymus? ar BBC tinklalapių. Gauname konspektus, Aleksandras: Neteko čia studijuot, todėl nereikia jaudintis, kad kažko nespėsime tad nesijaučiu kompetetingas atsakyti į šį užsirašyti. klausimą. Tadas: Bendrakursius dar menkai pažįstu, nes baigėsi tik antra savaitė. Šios savaitės metu Rūta: Turbūt geriausias būdas sužinoti, kuo turėjom 18 valandų trukmės paskaitų, jos visos studijos užsienyje pranašesnės, yra palyginti pasakojimus su tų, kurie studijuoja Lietuvoje. tebuvo įžanginės, taigi dar neprasidėjus koČia yra daug privalumų (ES piliečiams studi- mandiniam darbui seminaruose, nebuvo progų jos yra nemokamos, aukšta mokslo kokybė. geriau pažinti savo bendrakursių. Esame supažindinami su naujausia informaci- Nukelta į 3 p.
Paupėja
2011 m. Lapkritis / 3 Aleksandras: nuomonės.
Atkelta iš 2 p.
Ar įsiliejai į papildomas veiklas? Aleksandras: Deja, ne.
Tadas: Manau, nuomonės visiškai nesiskiria. Gal tiesiog kai kas pranoko lūkesčius, o esminių skirtumų, kurie liūdintų, tikrai nėra.
Tadas: Kadangi be sporto neįsivaizduoju savo laisvalaikio, tai dalyvavau atrankinėj krepšinio treniruotėj ir man pavyko patekti į kitą turą. Universitetas turi net tris skiringuose divizionuose žaidžiančias komandas. Tikiuosi pakliūti į vieną iš jų.
Kodėl aš mokausi Adolfo Šapokos gimnazijoje? Indrė Lukauskaitė 4g Utenoje neabejotinai galima išgirsti begales pasakojimų, išgalvotų ar tikrų, apie mokyklą, kurioje mokausi. Daugelis sako taip: dėl didelės konkurencijos čia patenka tik moksliukai, ją lankyti nuobodu, nėra laisvo laiko niekam, išskyrus pamokas bei namų darbus. Taigi dabar, pradėjusi dvyliktą klasę Adolfo Šapokos gimnazijoje, galiu drąsiai paneigti visus tuos pasisakymus ir papasakoti apie patirtį, kurią įgijau. Vienas dalykas, kuris mane nustebino dar pirmosiomis mokymosi čia dienomis, tai kolektyvo tolerantiškumas. Būdama devintoje klasėje bijojau, jog mes, naujieji mokiniai, visur turėsime būti paskutiniai, mokytojai į mus kreips mažiausiai dėmesio. Tačiau praėjus kelioms savaitėms supratome, jog čia niekam nesvarbu išvaizda, visi priima žmogų tokį, koks jis yra, ir nei vienas nėra engiamas. Tie, kurie mėgsta klausytis sunkiosios muzikos bei rengtis tamsiai, bendrauja su tais, kurie
Mokinių savivalda Anelė Raudytė 4e Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje yra tikrai daug talentingų, aktyvių ir išmoningų mokinių. Deja, tačiau neįmanoma išgirsti visų gimnazistų idėjų, o ką jau kalbėti apie jų įgyvendinimą. Tam, kad kuo daugiau moksleivių būtų išklausyti, jau septintus metus yra renkamas Mokyklos Prezidentas, Mokinių Seimas ir Taryba. Pirmą kartą mintis įkurti mokinių savivaldą kilo dar 1998 metais. Tada buvo išrinktas ir pirmasis Mokinių Tarybos pirmininkas. Bėgant metams, vis keičiantis ir tobulėjant atsirado Mokyklos Prezidento institucija. Jis yra ypač svarbus, kadangi atsakingas už Mokinių Seimo ir Tarybos veiklą bei yra žmogus, daugiausiai bendraujantis su mokyklos valdžia. Mokinių
išankstinės
Rūta: Išankstinė nuostata apie universitetą buvo gera, o atvykus čia paaiškėjo, kad nuo šiol ji bus dar geresnė. Visgi noriu priminti, kad Edinburge gyvenu tik mėnesį, todėl požiūris į kai kuriuos dalykus yra susiformavęs visai neseniai ir laikui bėgant apie tai galiu pasakoti visai kitaip.
Rūta: Universitete veikia daug skirtingų asociacijų, susijusių su pomėgiais: picos valgytojų, pokerio žaidėjų, fotografų. Taip pat susikūrusių tam, kad vienytų vienos tautybės studentus: kinų, indų, afrikiečių. Bendraminčius buria ir chemikų, matematikų, fizikų klubai. Ir dar daug daug kitų. Aš prisijungiau prie ekonomistų draugijos.
Ar labai skiriasi tavo išankstinė nuomonė nuo tos, kurią susidarei atvykęs?
Neturėjau
Rūta internacionalinėje draugijoje
dievina šviesias spalvas. Nenorintys mokytis, sulaukia dėmesio bei pagalbos iš pedagogų, kurie visuomet pasiruošę padėti. Kontrastų šioje mokykloje daug, tačiau tolerancija yra vienas iš svarbiausių faktų, apibūdinančių Adolfo Šapokos gimnaziją. Dar vienas didžiulis pliusas – popamokinė veikla bei nuostabūs renginiai. Tik apsipratusi su mokyklos aplinka, pradėjau domėtis, kuo būtų galima užsiimti turint laisvo laiko, o pasirinkimo galimybės maloniai nustebino. Čia užsiimti galima viskuo – nuo tinklinio treniruočių iki fotografijos būrelio. Mokyklą garsina tarptautiniuose projektuose dalyvaujantis pučiamųjų orkestras, miesto krepšinio komandą palaiko mūsų šokėjų grupė, ekonomikos būrelio mokiniai savo projektais gyvina Uteną, debatininkai keliauja po įvairias šalis, skleisdami savo idėjas. Gimnazijos kasdienybėje taip pat netrūksta renginių. Kolektyvą kasmet džiugina muzikos apdovanojimai, kalėdinis karnavalas, aerobikos šokių konkursas. Ir tai tik keletas iš daugumos. Taigi nuolat nenurimstantis gyvenimas po pamokų leidžia atsipalaiduoti, išreikšti save ir pasinaudoti įvairiomis galimybėmis, kurios suteikia neįkainojamos patirties gyvenime. Neabejotinai paminėti reikėtų ir patį Tarybą sudaro šeši nariai – po du pirmokus, antrokus ir trečiokus. Kiekvienas Tarybos narys priklauso atskiram komitetui, kurių iš viso yra keturi. Prevencinių reikalų komitetas informuoja moksleivius apie rūkymo, alkoholio, narkotikų vartojimo sukeliamą žalą, organizuoja prevencinio pobūdžio akcijas. Už kultūrinius renginius atsakingi mokiniai rengia įvairias šventes, minėjimus. Viešųjų ryšių komiteto atstovai stengiasi supažindinti kuo daugiau žmonių su Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos veikla, praneša apie vykstančius renginius ar konkursus. Socialinių reikalų komitetas bendrauja su moksleiviais, sprendžia jų problemas. Mokinių Seimą sudaro apie 20 žmonių. Kiekvienos klasės mokiniai mokslo metų pradžioje turi nuspręsti, kas yra verčiausias atstovauti jų interesams. Mokinių Seimo nariai savo susirinkimuose aptaria mokyklą kamuojančias problemas, pasidalina idėjomis ir pastebėjimais, padeda
Taigi šitaip gyvuoja šapokiečiai saloje už 3000 kilometrų. Apsirūpinę, atviri įspūdžiams ir visai nepanašūs į robinzonus. Iki kol sulauksime gyvo pasakojimo, teks palūkėti, geriausiu atveju iki Kalėdų. Pasitenkinsim tik šiek tiek praskleistu šydu. didžiausią gimnazijos pliusą – nuostabius mokytojus bei pamokas. Ateidama į šią mokyklą bijojau, jog teks susidurti su milžiniškais mokymosi krūviais, tačiau realybė yra tokia – nuolat skatinamas nuoseklus darbas nesukelia jokio nuovargio. Neslėpsiu, dvyliktoje klasėje reikia daugiau pastangų, tačiau mokytojams negąsdinant dėl artėjančių egzaminų, mokymosi procesas tampa natūralus ir paprastas. Man atrodė, jog tiesiog gyvenau per daug nevarginantį gyvenimą, kai pagaliau suvokiau, kad esu pasiruošusi stoti į aukštąją mokyklą, nes žinių bagažas jau yra didelis, o reikalingos patirties – daug. Už visa tai esu dėkinga gimnazijos darbuotojams, kurių mokymo metodai bei nuolatinis skatinimas atveria duris į platesnį pasaulį. Taigi prikalbėjau daug ir vien gražių žodžių, tačiau visa tai atspindi realų mokyklos gyvenimą. Todėl galiu nuoširdžiai prisipažinti – dėl nuostabaus kolektyvo, saviraiškos galimybių bei šiuolaikiniam jaunimui pritaikytos mokymosi sistemos bus be galo sunku atsisveikinti su šia vieta ir pradėti naują gyvenimą, už kurį būsiu dėkinga Adolfo Šapokos gimnazijai. Mokinių Tarybai atlikti jiems pavestas užduotis. Kiekvienais metais mūsų gimnazijoje organizuojami renginiai, kurie jau yra tapę tradiciniais. Mokinių Seimas ir Taryba atsakingi už du bene svarbiausias mokyklos šventes: Kalėdinį karnavalą ir ŠGMA (Šapokos gimnazijos muzikinius apdovanojimus). Kalėdinis karnavalas vyksta prieš pat žiemos atostogas ir sutraukia visus mokyklos mokinius. Pirmų ir antrų klasių moksleiviai privalo paruošti pasirodymus, kurie atitiktų Mokinių Tarybos sugalvotą temą. ŠGMA – populiariausias renginys Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje. Taip pat jis reikalauja ir daugiausiai pasiruošimo, nes mokiniai turi atlikti gyvo garso pasirodymus. Taip pat mokykloje visada minima Rugsėjo 1-oji, Kariuomenės diena, AIDS diena, Vasario 16-oji, Kovo 8-oji, Kovo 11-oji, „Paupoforų“ apdovanojimai ir daugelis kitų švenčių.
Paupėja
2011 m. Lapkritis / 4
Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai (I dalis) Eglė Daugsevičiūtė 4b Bonjour. Tai AŠ! Kaip tai kas? Specialiosios tyrimų tarnybos (STT ) seklys Morka. Po jaudinančios vasarėlės Prancūzijoje, kurioje įdegiau labiau nei vidutinės oranžinės spalvos morka šiaurės Lietuvoje, grįžau į darbą, tuo pačiu ir į Šapokynę. Kadangi tai paskutiniai metai, likę iki mano išėjimo į užtarnautą poilsį, t.y. pensiją, gavau ypatingą užduotį pavadinimu: „Slapta byla nr. 2148. Serijinių mokytojų maniakiški užsiėmimai“. Na, pavadinimas gąsdinantis, galbūt tiksliau būtų sakyti ne maniakiški, o kiek keisti. Tačiau pažadu, kad būsite šokiruoti išgirdę, kokia popamokine veikla užsiima Jūsų numylėtieji mokslo šviesuliai. Jūsų dėmesiui pirmasis įtariamasis. XXI amžiaus Fidijas, gerbiamasis poliglotas ponas Antanas Budvytis puikiai išmano ne vien anglų kalbą ar anekdotų pasakojimo techniką. Turbūt ne vienam šapokiečiui ar net mokytojui į galvą nebūtų atskridus vieniša mintis, kad šis žmogus – antrasis Donatelas. Savaime suprantama, skirtumas tarp šio skulptoriaus ir mokslo šviesulio yra jų darbo technika. Slaptas, o galbūt labiau ir viešas pono Antano užsiėmimas – drožimas iš medžio. Tačiau pradėkime iš pradžių. Seniai seniai, apie 1991 metus, už devynių jūrų, devynių
Verslininkų virtuvė Šapokynėje Jomantė Juknaitė 4c Šapokos gimnazijoje yra mokomas tarptautinis „Junior Achievement“ dviejų metų kursas. Šis kursas nuo Lietuvoje įprasto mokymo skiriasi tuo, kad jame teorinis mokymas derinamas su praktiniu. Tai reiškia, iš dviejų savaitinių pamokų viena teorinė, kita praktinė. Per praktinio mokymo pamokas yra kuriama mokomosios moksleivių bendrovės, kurios atitinka realiame versle esančias UAB. Mokslo metų pradžioje moksleiviai generuoja įvairias verslo idėjas, platina bendrovių akcijas ir užregistruoja praktinio mokymo bendrovę, kuri veikia ištisus mokslo metus. Tikriausiai dar kai kas prisimena visur iškabinėtus plakatus su marškinėlių gamybos reklama. Pasirodo, jog už šio plakato slypi ne tik įdomi idėja, bet ir originali jos realizacija. Jaunieji verslininkai sugalvojo pasirašyti sutartį su „Utenos trikotažu“. Įsigaliojus šiai sutarčiai, šapokiečiai gamindavo marškinėlius, jų užrašus fabrike, o po to viską pateikdavo savo užsakovams. Deja, ši idėja ilgai negyvavo, nes, pasikeitus „Utenos trikotažo“ direktoriui, ši sutartis buvo nutraukta ir mokiniai nebegalėjo tęsti savo pelningo verslo. Visgi yra sakoma: „Verkia duonelė tinginio val-
„Ice Inn“ skelbimų lenta
marių, Kauno miestelyje gyveno paprastas žmogelis. Gyveno jis savo gyvenimą iki netikėto nutikimo. Kartą įsigytos dvi medinės kaukės – „Laumės“– pasėjo abejonę jo širdyje. „Kodėl aš turiu už tai mokėti pinigus, kai jas pasigaminti galiu kuo puikiausiai ir pats‘‘ – mąstė jis sau. Pasvarstęs, pasvėręs bei devynis kartus viską išmatavęs, dešimtąjį nusprendė nukirpti. Nuo to laiko jis jau buvo drožėjas. Taip gimė dar vienas menininkas Marijos žemėje. Pradžioje buvęs tik žaidimas, užsiėmimas tapo tikra aistra pedagogo gyvenime. Paprasti medinukai, virėjų šaukštai – pirmieji žmogelio kūriniai. Ir galime teigti, turbūt neprisvilę, nes, pasak rašytinių šaltinių, apie 1996 metus keletas mokytojo - drožėjo darbų buvo eksponuojami vienoje tautodailės parodoje. Nesakykite – progresas. Pasak poligloto, šis užsiėmimas atsipalaidavimas nuo darbo. Per dienų dienas pamoka po pamokos varginantį protinį darbą padeda užmiršti fizinių jėgų reikalaujantis drožimas. Tai atgaiva, švelnus brizas, pučiantis karštą dieną. Kiekvienas meniškos sielos žmogus supranta, kad kurti padeda mūza. Keletą metų ši mitinė būtybė buvo dingusi ar tiesiog iškeliavusi atostogų, nes anglų kalbos meisteris kurį laiką neužsiėmė jokiais drožėjo darbais. Kitas galimas šio įvykio paaiškinimas – laiko trūkumas. Nes atėjus mokslo metų sezonui, vis mažiau laiko lieka kitiems dalykams. Galbūt visą dėmesį patraukia depresuojantys abiturientai, krykštaujantys, lyg gavę saldainį, pirmokai ir kiti mintantys žiniomis šapokiukai. Tačiau drožėjo noras atgimė tarsi feniksas iš pelenų ir liepsnoja iki šiol akinama šviesa. Gerbiamasis goma“. Taip kartais nutinka net ir verslininkų pasaulyje – nuostolis ten, kur jo praktiškai neįmanoma gauti. Viena iš tokių kurioziškiausių bendrovių buvo įkurta valgykloje, dar kitaip vadinama „kioskeliu“. Problema buvo ne ta, kad mokiniai nieko nepirkdavo iš ten, o ta, jog patys pardavėjai buvo smaližiai ir viską suvalgydavo. Po pamokų atsinešę gitarą birbindavo ir dar savo prekes grauždavo. Šitaip žmogeliai neišmoningai valdė (na, galima sakyti, jog ir valgė) savo įmonę, bet pripažinkim, bent jau gerų prisiminimų turėjo. Na, sutikim, ketvirtoje klasėje daug ką darom paskutinę minutę. Taip vieni ketvirtokai bijodami gauti neįskaitą sugalvojo gana originalią idėją – pastatyti kavos aparatą mokykloje. Iš pradžių buvo manyta, kad investicijos neatsipirks, ši idėja buvo daug kritikuota. Bet, pasirodo, buvo atvirkščiai. „Fuksinis“ ketvirtokų verslas ne tik pasisekė, bet pamokė niekada iš anksto neturėti nuostatos apie verslo planą. Visgi dar viena verslo idėja buvo generuojama ir už mokyklos ribų. Vaikinas sugalvojo varinėti automobilius iš Anglijos, o juos pardavinėdavo dalimis Latvijoje. Idėja, užsimezgusi mokykloje, liko gyva iki šių dienų – vyrukas iki šiol veža automobilius iš Anglijos, tik nebe į Latviją, bet į Ukrainą. O viena naujausių mūsų mokyklos verslo idėjų yra „Ice Inn“. Tai ledainė, kuri įsikūrusi mūsų valgykloje (taip, toje pačioje vietoje, kur anksčiau gyvavo „valgiųjų verslininkų draugija“). Iš tiesų buvo keista stebėti eiles, didesnes prie ledų negu prie normalaus maisto ( smaližiai mūsų šapokiečiai... kaip špokai prie vyšnių). Ši verslo idėja mūsų mokykloje gyvuoja nuo rugsėjo mėnesio ir tikėkimės, jog gyvuos dar ilgai (nesuvalgykit patys savo ledų, palikit ir klientams). Verslo gyvenimas Šapokoje vyksta. Vieni itin sėkmingi verslo projektai, kiti ne tokie sėkmingi. Esmė ta, jog kiekvienas iš mūsų galime atsikąsti verslumo duonos ir pasižiūrėti, kokie iš mūsų verslininkai būtų. Tačiau tenka pripažinti, kad šapokiečiai nemiega ir vis sugalvoja originalių idėjų.
Antanas prisipažino, kad kartais, kai mokiniai rašo kontrolinį darbą, jis mėgsta mintimis nukrypti ir įsivaizduoti kitus būsimus medinukus, pagrandukus ir kitokius „padarus“. Pasirengę didžiajam finalui? Nemanykite, kad drožėjas tik visokius mažmožius colio dydžio moka kurti. Nepatikėsite, tačiau vie-na jo skulptūra sieka net 2,5 metro aukštį! Netikite? Patikėkite. Ši gigantiška skulptūra iš ąžuolo, joje pavaizduotas Šventas Florijonas, saugantis nuo gaisrų, išdidžiai sergi Tauragnų miestelio gaisrinę. Taip pat skulptorius šiuo metu dirba prie dar didesnio kūrinio: trijų metrų objekto, pavadinimu „Stichijos“. Galbūt visus šiuos kūrinius pamatysime meni-ninko autorinėje parodoje po kokių 5-10 metų. Juk parodyti ir išvysti tikrai yra ką. O ir pats Gerbiamasis neatsisakytų tokios progos. Taigi pirmasis įtariamasis apklaustas, parodymai užrašyti ir padėti į bylą. Tačiau, kaip matome, rezultatai maloniai stebinantys ir sunkiai protu suvokiami. Ponui Antanui linkiu sėkmės kūryboje, spaudžiu dešinę ranką ir skubu toliau dirbti savo darbo, kurio rezultatus išvysite kitame „Paupėjos“ numeryje.
Mokytojas Budvytis ir jo darbo vaisiai
Paupėja Išėjusiems negrįžti?... Prisimena „Paupėjos“ redakcija
Nauja mokykla šalia daugybės pliusų turi ir kai kurių minusų. Vienas jų – labai trumpa istorija, menka patirtis, dar nėra laiko patikrintų rezultatų. „Mokykla, neišugdžiusi klasikų“ – taikliai lepterėjo vienas šmaikštuolis. Tačiau mūsų gimnaziją baigė ne vienas absolventas, kuris bus arba galėjo būti. Vienas tokių – žurnalistas, literatas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, humoristas Modestas Vaišnoras. Tik 28 – erių sulaukęs buvo priverstas palikti šį gyvenimą taip ir nespėjęs atlikti to, kam buvo skirtas. Minint jo trisdešimtmetį draugai parengė ir išleido jo tekstų knygą „Rudens kelias pas mane“. „Kūryba – tai nemirtingumas“ - yra pasakęs Modestas. Pavartykime šios knygos puslapius. Netradiciškai, kaip mėgdavo Modestas. Ne iš eilės, ne chronologiškai. Pradėkim nuo pavadinimų. „neįvertintas akinių likimas“; „jei liurbiai dienoraščius rašytų“; „tarsi mėnulis sublizgo jos akyse“; „bjaurus tasai futbolas“; „iš medžio pagaminti laiškai“; „maištas iš didžiosios L“; „kai vietoj kraujo snaigės čiurlens“; „prie mėnulio ant kairio debesies“; „kai į girtas rankas plunksna nukrinta“; „besivejant mirtį nešantį gandrą,- rašo išblyškęs“; „iškask mane“; „tai tik literatūra, sako čekai“; „myliu ašarą ne iš motinos akių“; „laiškai nuo dirvožemio“; „parduodu močiutę“; „mirsiu ketvirtą valandą ryto; . . . Ir „nevyriškas“ žanras – miniatiūra. Pasirodo, ji gali būti labai vyriška, kai yra modestiška. ekspromtas Nepastuksenau. Įėjau. Iššoviau. Krito negyvas. Praėjo trys dienos. Nepabarbeno. Įbėgo. Surakino ir išvedė. Kas teisus, nuspręs Konstitucinis teismas. geležinis vyras
2011 m. Lapkritis / 5 Vaidas Karvelis 4g Tęsiame Karvelio dienoraščio išplėšų publikavimą. Neapsidžiaukite, čia dar ne pabaiga.. . Brangus dienorašti, nepatikėsi, kokia pasakiška šiandien buvo diena. Mokytoja už nenorą diskutuoti klasėje uždavė diskusiją raštu, tad nutariau nueiti su savimi pasiginčyti valgykloje. Ji buvo apytuštė, tačiau aš kažkokiu būdu vis vien atsisėdau už stalo, ant kurio gulėjo žalias, glitus, šlykščiai atrodantis kopūsto gabalėlis. Jau buvau besiruošiąs jį patraukti, kai iš kažkur išgirdau: – Neliesk! Duosiu servetėlę, – pratarė didelė, sparnuota, keturakė pabaisa. – Aš tavo krikštamotė. Kai pagalvoju, ji buvo panaši į pasakų fėją: nedideli akinukai, žili plaukai ir keturi dideli sparneliai, na, gal tik šiek tiek storesnė... Fėja mostelėjo burtų lazdele ir mano močiutės megztas megztinis, per Kalėdas gauti džinsai tapo kvailu „Armani“ kostiumu... Tačiau pasikeitė ne vien drabužiai, jaučiausi taip, lyg visi bijotų mano sprendimų arba rankomis galėčiau gaudyti diskinius pjūklus. Gal visgi pirmas
GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI (Ne Šopenhauerio) Dovilė Kirdeikytė 4c Aplinkui – vieni filosofai. Nebereikia nei Šopenhauerio, nei Nyčės, nei Platono... Tad štai kokia mūsų filosofija mokykloj: Mokytojai visada aiškiai paaiškins... : • Verčiau jau būčiau nusipirkęs tą suknelę. (Kvedarienė) • Jūs numirsit anksčiau, nei lietuvių kalba. (Baura) • -Man nesigauna... -Tik ligonis gaunasi. Arba miršta... (Baura) • Užimt valdžią lengva, bet valdyt sunku. (Jarmalavičius) • -Po pavadinimo taškas nededamas. -Čia ne taškas. -Nežinau, gal koks organinės kilmės, netyriau. (Baura) • Klausimas: žodis „nuostabus“ kilęs nuo žodžio „stebėtis“ ar „stabas“? Tikriausiai nuo „stabas“, nes garbinam. (Baura) • Lietuviai turi 5 lėktuvus, iš kurių du neveikia. Bet, aišku, mes jų turim 3 kartus daugiau negu latviai. (Jarmalavičius) • Nebaigė rašyt A raidės ir numirė. (Baura)
kalnus nuversčiau, jei draugas Vytas po žeme Kalėdų eglutes sapnuotų. Kalnus nuversčiau, jei tėvai nebūtų manęs atsisakę, o policininkai už grotų nebūtų pasodinę. Kalnus nuversčiau, jei turėčiau laiko jiems versti. Kal... todėl mes išmintingai jiems atsakinėjam: nus nuversčiau, jei kalnus nuversčiau. . . • Valstybė – žemės gabalas, atitvertas siena. • Tik nuo paties žmogaus priklauso, ar jis leis vaP.S. Nemažai Modesto Vaišnoro tekstų liko „Paupėjoje“. Atsiverskite (Nr. nr. gai tekėti palei srovę (iš 12 - tokų rašinio) • Už tai Abeliui atlyginta mirtimi. 7,11,13,14,19).
Modestas margindavo mokyklos gyvenimą
• Kūninės vertybės. (iš 10 - tokų rašinio) • Tai... Typo Mykolo ir Petro sūnus yra tas pats? • Mokytojo profesija yra įdomi tuo, kad kasdien matai naujus veidus. (iš 12 - tokų rašinio) • Vertės idealai, netekę vertės. (iš 11 - tokų rašinio) • Autorius panaudoja ranką ir lietaus personifikaciją. (iš 11 - tokų interpretacijos) • Gašlios vertybės. (Iš 11 - tokų interpretacijos) • Vertimas: Liverpool – kepenų baseinas. • -Aš manau... Koks buvo klausimas? -Koks tavo reikalas. Atsakinėk. (Baura) • Į tešlą įmuškite 2 nevirtus kiaušinius. (iš 11 - tokų namų darbo) • Aš išsprendžiau, bet neapskaičiavau. • Demokratijos tėvas – Paksas. (iš 11 - tokų istorijos kontrolinio)
variantas... Tapau mokyklos direktoriumi. Fėjos paskatintas nutariau aplankyti diskutuoti norinčią mokytoją. – Manau, šiandien diskusijos nerašysiu. – Tada dvejetas. – Jums reikia išeiti atostogų. – Kas taip sako, gal direktorius? – Būtent. – Ir išėjau pasivaikščioti po savo mokyklą. Maždaug po 15 minučių sužinojau dvi naujienas: vieną blogą, kitą gerą. Blogoji ta, kad nuo mokykloje kepamų kotletų aromato man prasidėjo haliucinacijos, o gera ta, kad nepraradau močiutės megztinio. Galėtų dabar atsirasti krikštamotė, nes nesugalvoju, kaip paaiškinti direktoriui, kodėl melavau apie jo liepimą mokytojai eiti atostogų...
Buitinis dienoraščio autoriaus portretas
• Žemę supa įvairaus plauko žmonės. (iš 11 tokų rašinio) Mokytojai dažnai mus auklėja: • Ropė kepa ne taip, kaip subinė norėtų. (Jarmalavičius) • Nupiepiabalsiai. (Baura) • Pagal kalendorių suprantu, jums morčius, bet pagal peizažą nepasakyčiau. (Baura) • Kai juokas ima iš tavo bejėgiškumo, liūdna darosi. (Baura) • Pažymys – 2 su gelžkeliu. (Baura) • Jei žinotum, kad nežinai – būtų gerai. (Baura) • Kiekvienas mąsto pagal savo sugedimo laipsnį. (Dūdėnienė) • Eiti gyvenimo keliu... Bet kai kurie jūsų sėdi gyvenimo kely. (Baura) • Liežuvis neturi ryšio su smegenimis. (Baura) Gal todėl mes ir esam tokie filosofai? • Geras muzikontas pagros ir su šluota. Tikrąja to žodžio prasme. Pasims šluotą ir gros. • Vėjelis užsidegė. • Juk ne kasdien pamatysi, kaip mokykla dega. Tik kartą per metus. • O aš turiu 4D katę! • Plėvesuojantys daiktai nelūžta. • Man viskas atrodo kaip tas pats. • Tu man – aš sau. • Trenk galvą į bulvių košę. • Kokie taškai!!! Gaila, kad jų nebuvo... • Būna balsų, nuo kurių dūžta stiklinės. Nuo mano balso tik kibiras sulinksta. • Netyčia nužudžiau žuvį... • Negalima savęs apgaudinėt, kad esi protingas... Paskui skaudžiai nusivilsi. • Nejuokinga ne tai, kad juokinga, bet nejuokinga, nes reikia skaityt. • Jei ėdi žmones – žmonės suėda tave. Dedikuojama Kiklopui. • Truputis humoro yra gerai, jis kaip vanduo pažadina miegantį, bet jei jo bus per daug – kils potvynis. O gal filosofijos semiamės iš mokytojų? • Persidirbėliai blogiau už tinginius. Darboholikai – už alkoholikus. (Baura) • Prieš gamtą nepapūsi. (Rastenis) • Knygos buvo pigios. Bet jų nebuvo. (Baura) • Nuo romansų man mėnesiui organizmas iš rikiuotės išeina. (Baura) • Žmonės kvadratinėm galvom... O ko čia juokiatės? Su kuo žmonės daugiausia bendrauja, į tuos ir tampa panašūs. (Baura) Nukelta į 6 p.
Paupėja
Gordijaus mazgas nyksta Ovidijus Stauskas 4c Į skaitytojus kreipiuosi graikiška sentencija, simbolizuojančia sunkiai įveikiamą užduotį, mat prikaustyti šiuolaikinių jaunuolių dėmesį ties viena ar kita sritimi darosi vis kebliau. Visgi atsiranda „institucija“, kuri tokius mazgus narplioja gana lengvai. O to objekto (žinia, su subjektais) vardas – nepatikėsite: BIBLIOTEKA. (Kai kas – tik ne šapokiukai - šią sąvoką jau archaizmu laiko). O kodėl taip yra – pasižvalgyk, malonusis skaitytojau.
2011 m. Lapkritis / 6 GYVENIMO IŠMINTIES AFORIZMAI (Ne Šopenhauerio) Atkelta iš 5 p. • Gudrumui ribų nėra. Idiotizmui – dar labiau. (Jarmalavičius) • Net pati kvailiausia moteris sugeba savo vyrą padaryti milijonieriumi. Jei jis prieš tai buvo milijardierius. (Jarmalavičius) • Modelis – lenta, į kurią įkaltos dvi vinys vietoj krūtinės. (Jarmalavičius) • Girtus ir kvailus lengva valdyti. (Baura) • Mama – pati, tėtis – pats, vaikai – patsukai.
Rašantys mokytojai Liucija Šimkūnaitė 4c Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokytojai stengiasi kiek įmanydami palengvinti moksleivių dalią. Pedagogai ne tik kūrybingai, intriguojančiai veda pamokas, bet ir rašo bei leidžia knygas. Jų asortimentas platus: nuo apysakų, esė, novelių iki pačių įvairiausių vadovėlių ir pratybų.
Su mokyklos biblioteka skaitom, domimės, priimam ir patys išvykstam
Stepas Eitminavičius: „Kas esi, mokytojau?“: esė. – Kaunas: Šviesa, 1990. „Metai, žaibo apšviesti“: miniatiūros. – Utena: Utenos spaustuvė, 1992. „Žiūrėjimas į mėnulį“: miniatiūros. – Utena: Utenos spaustuvė, 1995. „Šermukšniai“: miniatiūros. – Utena: Utenos spaustuvė, 1996. „Skyrybos ženklai mokykloje“: esė. – Vilnius: Dialogas, 2003. „Žaismingiau apie kalbą ir literatūrą“: miniatiūros. – Utena: Utenos spaustuvė, 2004. „Baladė apie mokytoją“: esė, beletristika. – Utena: Utenos Indra, 2005. „Balti juodraščiai“: novelės. – Utena: Utenos Indra, 2006. „Minties budėjimas“: apysaka. – Utena: Utenos spaustuvė, 2007. „Kaip apgauti rudenį?“: esė. – Utena:Utenos Indra, 2009. „Mėginimai nuskinti dieną“: eseistika – Utena”Utenos Indra”, 2011. „Mano džiaugsmas, mano skausmas“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1992. „Klausimų labirinte“ – Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1994, 1995. „Stebėti, pamatyti, pasakyti“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1995. „Atodūsis“ – Vilnius: Švietimo ir mokslo ministerijos leidybos centras, 1996. „Kolegoms, kuriems irgi skauda“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1998. „Teksto analizė – malonumas ar kančia?“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1999. „Su devintokais, dešimtokais“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1999. „Kokia ugnim nušviesti?“ – Kaunas: Šviesa, 2000. „Mažoji didaktika“ – Utena: Utenos spaustuvė, 2001. „Lietuvių kalbos egzaminas: ką ir kaip mokytis?“ – Utena: Utenos spaustuvė, 2003, 2005. Kartu su mokiniais: „Knyga Andersenui“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1997. „Parko pamokos, pamokos parke“ – Utena: Utenos spaustuvė, 1999. „Atėjome iš vaikystės“ – Utena: Utenos spaustuvė, 2009. „Su klausančia ir klausiančia dvasia“ – Utena : Utenos spaustuvė, 2008. „Iš pa Utenas“ – Utena: Utenos spaustuvė, 2009. Alvyda Ambraškienė – bendraautorė rašant:
(Jarmalavičius) • Savo akimis girdėjau. (Latonas) • Griebti jautį už uodegos. (Baura) • Aš daryčiau kitaip, jei būtų mano valia, bet, ačiū Dievui, ne mano valia. (Baura) • Merginos su vainikėliu karvių melžt neidavo. Dėl labai paprastos priežasties: karvės jį nuvalgytų. (Baura) (P.S. Kas rado savo išmintį, neįsižeiskit, mes nepiktybiškai) ,,Algebros ir geometrijos didaktinė medžiaga 10 –12 klasėms“, 1997 m. ,,Matematika“, mokomoji knyga 9 kl. I dalis, 2001 m. ,,Matematika“, mokomoji knyga 9 kl. II dalis, 2002 m. ,,Matematika“, vadovėlis, 9 kl., I dalis, 2011 m. ,,Matematika“, vadovėlis, 9 kl., II dalis, 2011 m. ,,Matematika“, mokytojo knyga, 9 kl., I dalis, 2011 m. ,,Matematika“, mokytojo knyga, 9 kl., II dalis, 2011 m. ,,Matematika“, savarankiški ir kontroliniai darbai, 9kl. 2009 m. ,,Matematika“, vadovėlis, 10 kl., I dalis, 2011 m. ,,Matematika“, vadovėlis, 10 kl., II dalis, 2011 m. ,,Matematika“, mokytojo knyga, 10 kl. 2010 m. ,,Matematika“, savarankiški ir kontroliniai darbai, 10 kl. 2011 m. ,,Matematika“, išplėstinio kurso vadovėlis, 11 kl., I dalis, 2010 m. ,,Matematika“, išplėstinio kurso vadovėlis, 11 kl., II dalis, 2011 m. ,,Matematika“, išplėstinio kurso vadovėlis, 12 kl., I dalis, 2011 m. ,,Matematika“, bendrojo kurso mokytojų knyga, 12 kl., 2009 m. Antanas Budvytis: ,,Vaikų paauglių ir jaunuolių pirmo tipo diabetas“ ir anglų kalba: ,,Insulin-dependent diabete in children, adolescents and adults“, 2004 m. (vertimai iš anglų kalbos). Irena Budreikienė: ,,Test Your use of English“, 2000 m. ,,Test Your use of English I“, 2001 m. ,,Test Your use of English II“, 2002 m. ,,Kaleidoskope“ Student`s Book 2003 m. ,,Test Your use of English III“, 2004 m. ,,Limeligh“, mokytojo knyga, 11 kl., 2004 m. ,,Limeligh“, mokytojo knyga, 12 kl., 2005 m. ,,150 anglų kalbos testų“, 2006 m. ,,Anglų kalbos egzaminas. Veiksmažodis: laikai, nuosakos“, 2007 m. ,,150 anglų kalbos veiksmažodžio testų“, 2008 m. Rita Latvėnienė – bendraautorė verčiant: ,,Gedimino laiškai“, 2003 m. Daiva Dūdėnienė ir Jolita Baltuškienė: ,,Gimtojo krašto pažinimas“, teminis planas ir pratybų sąsiuvinis, 2003 m. Birutė Kairienė: ,,Istoriko Adolfo Šapokos gyvenimas ir veikla“, 2002 m. Birutė Kairienė, Jolita Baltuškienė: ,,Istoriko Adolfo Šapokos paunksmėje“, 2011 m. ,,Nemuno krantai gražesni... Istoriko Adolfo Šapokos atminimui“, 2007 m. P.S. Laukiam romano.
Paupėja
2011 m. Lapkritis / 7
Giminiškas šapokiukų (gimnazistės Domantės ir absolvento Donato Mačiulių) pokalbis Prašyčiau pasidalinti žiniomis, kokiais keliais ir klystkeliais pasukai, uždaręs Šapokos duris?
Domantė Mačiulytė 4g Kiek metų nebetrini Šapokos gimnazijos suolų? Taip, jau kuris laikas tenka... Taip... Nepabijokim to žodžio „nebetrinti“. 2012 m. vasarą bus apvali sumelė – 10-osios mokyklos baigimo metinės. Būtų įdomu sužinoti, kuris pedagogas sukeldavo daugiausiai galvos skausmo ir paliko didžiausią įspūdį toje mokslo iškamuotoje galvelėje? Pirmiausiai, prisimenant mokyklologinius laikus, žodžių „sukeldavo galvos skausmą“, „paliko didžiausią įspūdį“ nereikia suplakti ir sukrauti ant vieno mokytojo galvos (lyrinis nukrypimas: o „mūsų laikais“ Jų galvos būdavo tokios ypatingos. Tokios ne šiaip “beliakokios”. Iš savo siauro moksleiviško pasaulėlio žiūrėdavau į tas galvas su pagarba ir tokiems, kaip gerbiamas Jarmalavičius, iš viršaus, nes buvau truputį ištįsęs (apie 194 cm. vienuoliktoj klasėj). Baigus mokyklą kurį laiką sapnuodavosi prancūzų kalbos atsiskaitymai. Sapnuoji sau žmogus, kad mokykloj esmi ir reikia eiti į prancūzų kalbos atsiskaitymą, o nieko nemoki... ir nervai ima... Ir randi sapne sveiko proto ne pabėgti iš pamokos, o taip žaviu vikriu žingsniu tiesiog pasukti kažkur sapne į tamsą... Bet kur, tik ne į atsiskaitymą (moksleiviai, nedarykite to mokykloje, o jei jau tektų, tai iš visos širdies ir su šypsena). Bet koks džiaugsmas būdavo pabust iš to sapno ir džiugiai suvokti ir pasakyti sau: „Miegok, žmogau, jokių prancūziškų atsiskaitymų... c’est un cauchemar... c’est un beau souvenir...” Jei toliau tęsiant džiaugsmų temą...
Kruopšciai planuojanti Domantė Mačiulytė
Ką išskirtinio tau davė ši mokykla? Mokykla duoda tiek ir tiek visko, kad nei man suprasti, nei sužinoti, nei papasakoti. Tačiau kiek iš Jos išsineši, manau, priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Kadangi Jūsų smalsumo nepatenkins atsakymas, kad išsinešiau gebėjimą rašyti daugiau nei šešeto vertas kūrinių interpretacijas, tai labai ir neišsiplėsiu su šio klausimo atsakymu. Tikriausiai labiausiai vertinu, ką gavau ne pagal programą (Eitminavičiaus, Datkūno, Vaitkaus, Rastenio, auklėtojos Aurelijos Grašienės, bibliotekininkės Vidos Gudelienės ir kitų...). Ką gavau iš Jų ne vien kaip specialistų, bet svarbiau, ką išsinešiau kaip iš puikių žmonių. Svarbiausia žmogiškai.
Įsimintiniausias „šposas“ Šapokoje? Aš ne iš tų „šposininkų“ ar „zbitkininkų“... Pamenu šį bei tą... Bet kad ir po 10 metų, vis tiek ne spaudai... Oi, ne spaudai... Su bendraklasiu, gerbiamu Edvinu, šposydavom aktų salėje – scenoje per renginius, bent jau mums taip kartais atrodydavo... Pavyzdžiui, buvo Kalėdinis karnavalas, klasių pasirodymai. Mes, berods, keturiese atstovavome savo klasei tais metais ir visai netyčia pasirodymui naudojom krepšelį su tikrais nevirtais vištos kiaušiniais. Dar labiau visai netyčia, kad ir kaip bebūtų keista, per pirmas pasirodymo minutes kažkokiu stebuklingu būdu kiaušiniai man besiblaškant atsidūrė ant scenos grindų – tikriausiai iššokinėjo po vieną. Lyg ir nieko čia blogo, bet iškart po to mūsų pasirodymo buvo eilė mokyklos šokėjoms, o jų šokis prasidėti turėjo nuo visų merginų gulėjimo ant grindų, (patikslinu – ant kiaušiniuotų grindų). Keista, bet atsirado nenorinčių šokti. Teko mums apšildyti šokėjas „savo“ kiaušinių išsisusivalymo šokiu. Arba Modestas Vaišnoras, Jo kurto spektaklio kompanija ir... Kūrenom laužą aktų salėje spektaklio metu, tikrą laužą... Su tikrais dūmais... Apie valandą laiko... Taip... Buvo dūmų, graužė akis ne vien žiūrovams, bet ir mums...
Pabaigoje linkėjimai, palinkėjimai, padėkos ir visa kita.
Nelinkęs planuoti Donatas Mačiulis
Ačiū už suteiktą galimybę tarti žodį Jums. Ne man Jus mokyti, tad pabaigoje linkėjimai, palinkėjimai, padėkos ir visa kita... Sėkmės... Nenuobodžiaukit... Tikrai yra ką gyvenime nuveikti. P.S. Išmokite ką nors atmintinai karts nuo karto.
Mokykloje kurti ateities planai, jų (ne) įgyvendinimo priežastys. Žmogau. Mokykloje neplanavau. Neįmanoma. Galėjau nebent tik svajoti. Ir ne vien apie viską, bet ir šiokius tokius pinigus ir pripažinimą, kad neišnykčiau kaip dūmas blaškomas vėjo... Šiandien tebesvajoju, tačiau jau ir kartkartėm planuoju.
Pirmiausia studijos VGTU (inžinerinė informatika) ir kartus hobis vaidinti VGTU teatre „Palėpė“, kuris užimdavo daugiau laiko nei skirdavau studijom. Dar į studijų laiką būdavo įtraukta ir visa kita, kas smagu, linksma ir nebūtinai gerai, tad mokslams likdavo minimaliai. Paskui magistrantūros studijos ir gal dar kažkas. Laikinai teatro hobis buvo sustabdytas. Buvo hobis gyventi su moterim, o šitas hobis būna smagus, jaukus, geras, žiaurus ir negailestingas. Dabar truputį daugiau repetavimo ir vaidinimo teatre “Palėpė”, dar žaidžiu krepšinį, kartkartėm su keletu entuziastų filmuojame, montuojame ir vėl svajojame. Kaip ir mokykloje pradėta, dar iki šiol bandau groti gitara ne iš natų, parašau vieną kitą dainą. Suma sumarum galima sakyti, kad kuriu - kuriu įvairiausiom priemonėm, kaip jau moku ar nemoku, nes gera ir malonu tai daryti. O, neminėjau, kad dar einu į darbą? Tai norėjau paminėti, kad taip, dar tenka eiti į darbą dėl trupučio pinigų.
Gal drauge suplanuos ką?
Tai štai, o aš dar tik dvyliktokė ir nepavydžiu savo broliui, kad jis už mane dešimt metų vyresnis, ir spaudai išdaigų papasakoti negali. Juk ir aš negaliu. Gal kam ir keista atrodys, bet jų nebuvo. Tik kartą šiokį tokį sąmyšį mokykloje sukėlėme, kai su bendraklasiais sumanėme šimtadienio proga dvyliktokų klasę paversti mišku. Eglės, pušys ir berželiai... Laimei, viskas baigėsi gerai. Dar ir dabar krosnį tais žagarais kūrename. O mokytojai iš tiesų čia šaunūs ir nėra ko gražbyliauti. Ačiū jiems. Kuo skiriuosi nuo brolio? Gal tuo, kad namo šiek tiek anksčiau grįžtu. Mama man dar nesiūlo į mokyklą lovos nusinešti. O jam kartais patardavo... Brolis vaidindavo, aš šoku (todėl labai užjaučiu tas šokėjas, kurios turėjo pasirodyti po Donato klasės vaidinimo). Brolis neplanavo, o aš bandau. Kas iš to išeis, pasakysiu po dešimties metų.
Paupėja
2011 m. Lapkritis / 8
gimtadienis? 5. Kokia yra pirmojo gimnazijos direkto1. Kokia yra Adolfo Šapokos gimnazijos riaus pavardė? pastato spalva? 6. Kokia yra dabartinio gimnazijos direkto2. Kokioje Utenos gatvėje stovi Adolfo riaus pavardė? Šapokos gimnazija? 7. Kokio tipo instrumentais groja Adolfo 3. Kieno istoriją parašė Adolfas Šapoka? 4. Kurį mėnesį minimas Adolfo Šapokos Šapokos gimnazijos orkestras?
Pažink „Šapokynę“!
8. Kaip vadinama šventė, minima Adolfo Šapokos gimnazijoje per „Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną“? 9. Kaip vadinasi Adolfo Šapokos gimnazijos šokių kolektyvas? 10. Legendinis Adolfo Šapokos gimnazijos patiekalas iš mėsos – „Paukštienos ...“.
1) geltona 2) Paupio 3) Lietuvos 4) vasario 5) Žiulys 6) Brasiūnas 7) pučiamaisiais 8) Paupoforai 9) ARGO 10) kepsnys
Kronika Dalia Smalakytė 4d Nors kai kas mus vadina „Moksliukų akademija“, tačiau ne tik pamokomis esame sotūs. Verda įvairiaspalvis gyvenimas tiek gimnazijoje, tiek šalia jos ar net už dešimčių ar šimtų kilometrų atsiduriame su savo idėjomis bei darbais. Iš daugiau nei tūkstančio pozicijų, užfiksuotų „Paupėjos“ numeriuose per penkiolika gimnazijos metų, atrinkome charakteringiausius, geriausiai atspindinčius gimnazijos kasdienybę bei šventes. Be išvardytų yra ir tradiciniai, kasmetiniai renginiai, tokie kaip „Paupoforai“, ŠGMA (Šapokos gimnazijos muzikiniai apdovanojimai), „Šapokiukas visur šapokiukas“, Kalėdiniai krepšinio turnyrai, išvykos bei ekskursijos, parodų salės ekspozicijos, renginiai, skirti paminėti valstybines bei kalendorines šventes ir. . . (ilgas daugtaškis). 1996 09 01 Duris atvėrė naujausia Utenos apskrityje ir pirmoji trečios pakopos Utenos vidurinė mokykla -gimnazija.
PAUPĖJA Adresas: „Paupėja“, 225 kab. Paupio g. 1, LT-28140 Utena Redaktorius: Ovidijus Stauskas. Redakcija: Marija Keraminaitė, Eglė Daugsevičiūtė, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė.
Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt Spausdino: UAB „Utenos Indra“ Maironio g. 12, LT-28143 Utena Tiražas 100 egz.
1997 10 04 Adolfo Šapokos vardo suteikimo šventė. Iš Toronto (Kanada) atvyko Adolfo Šapokos anūkė Liana Šipelis. 1997 11 13 Šventė Andersenui. Moksleivių parašytos knygos pristatymas dalyvaujant Danijos ambasadoriui. 1998 02 27 V.Nesevičius iškūlė langą. Linkėjimai tolimesnėje veikloje. 1998 03 03 Abiturientas Lauras Lučiūnas ir grupė „Ha Lela“ išleido kompaktinį diską „Pabudimas“. 1998 11 18 Grandiozinis vakaras „Aš vejuosi vasarą“. Į gimnazistų vaidinimą „įsileistos“ rašytoja Violeta Palčinskaitė ir aktorė Laima Štrimaitytė. 1999 02 10 Netradicinės pamokos svečias – Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. 1999 04 23-25 3H bėgdama iš pamokų pasiekė net Taliną (padėtį kontroliavo Stepas ir co). 2001 09 24 Pamatėme pirmą geltonąjį autobusiuką – juo į gimnaziją „gabens“ pakalniškius. 2002 03 07 Palangoje vykusiame šalies moksleivių teatrų festivalyje Donatas Mačiulis pripažintas geriausiu aktoriumi. 2002 11 28 Gimnazijos sportininkai Seime atsiėmė prizą, skirtą sportiškiausiai mokyklai. 2003 12 02 Atminties klubo renginyssusitikimas su Vilniaus miesto „Atminties namų“ darbuotojais 2005 11 18-21 Mainų programa į Austriją. 2005 12 09 Krepšinio varžybos: Adolfo Šapokos gimnazija – Vilniaus universiteto Matematikos ir Informatikos fakultetas. 2006 02 14 Perkirptos juostelės ir įžengta į psichologės ir socialinės pedagogės kabinetus. 2006 02 15 Adolfui Šapokai 100. Iškilmingoje pamokoje dalyvavo J.E. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis bei kiti garbūs svečiai. 2006 10 06 Gimnazija griausmingai
mini dešimtąjį gimtadienį. 2007 09 05 Už langų kabo statybininkai – pamokos derinamos su rekonstrukcijos darbais. 2007 09 28 Istorijos mokytojoms Birutei Kairienei ir Jolitai Baltuškienei suteikti ekspertų vardai. Gimnazijoje tokių jau 6. 2007 10 24 Kai ką ėmė gąsdinti pasirodęs elektroninis dienynas. 2008 02 13 Gimnazistų viešnia – Nyderlandų ambasadorė Annemieke Ruigrok. 2008 11 26 Dešimtokų vakaronė „Trys kartos prie vieno stalo“ su mokytojų folkloro ansambliu „Levindra“. 2009 01 16 Atsisveikinome, palydėdami į užtarnautą poilsį, su į gimnazijos įkūrėju, Direktoriumi Miniumi Žiuliu. 2009 09 28 Integruota tikybos, istorijos, pilietinio ugdymo pamoka Spitrėnuose. Moderavo klebonas Povilas Klezys. 2009 10 15 Kūrybinį vakarą surengė gimnazijos absolventas, Jaunimo teatro aktorius Ignas Ciplijauskas. 2010 02 23 Gimnazistų grupė dalyvavo parodos, skirtos paskutinio Aukštaitijos partizano A.Kraujelio 45-tosioms žūties metinėms, atidaryme – konferencijoje Lietuvos Respublikos Seime. 2010 12 03 Gimnazistų spektaklis „Mea Maxima culpa“. 2011 02 09 Debatai tarp Adolfo Šapokos gimnazijos ir Vilniaus Jono Pauliaus II gimnazijos moksleivių „Tremtis gali būti ne tik į Rytus, bet ir į Vakarus“. 2011 03 27 Baigėsi makulatūros rinkimo akcija. Rezultatas iškalbus – 33132 kilogramai popieriaus atliekų! 2011 04 05 Vienuoliktokas Justinas Rastenis tapo Lietuvos televizijos konkurso „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ nugalėtoju. 2011 05 11-13 Labdaros akcija „Duok leteną“.