Knyga

Utenos rajono resursai bei galimybės rekreacinės žuvininkystės ir vandens turizmo plėtros srityje, arba Vandens, ugnies ir meilės nepaslėpsi

The Resources of Utena region and the possibilities of recreational fishing and water tourism, or: Water, fire and love are not to be hidden

UDK 639.2(474.5) Ut-05

Medžiagą knygai rinko ir sudarė: Jolita Umbrasienė Koregavimas ir stilistika: Stepas Eitminavičius Vertimas: Eglė Kirilauskaitė Informaciją apie žuvis rengė: Vaida Umbrasaitė Nuotraukos: Jono Danausko, Vytauto Ridiko, Valdo Bražiūno, Julijos Skliaustytės, Dainiaus Atkočiūno, Rimanto Udro, Gintaro Birutos, Ingos Motiejūnienės, Modesto Gadliausko, Kęstučio Danausko, Alvydo Danausko, Jolitos Umbrasienės, Ryčio Jackevičiaus, Utenos nardymo klubo archyvo Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt 8 - 670 - 54830 Viršelio nuotrauka: Jonas Danauskas Tauragno ežeras, 2007 m.

Viršelio karpinys: Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė „Žvejo jaunystė“, 2014 m.

ISBN 978-9955-705-29-1

Turinys:

23 Ungurys. Eel (Anguilla anguilla) 24 Plačiau apie Tauragnų kraštą 24 More information on Tauragnai region 5 Įžanga 25 Lankytinos vietos 5 Introduction 25 Places to visit 6 Apie projektą „Utenos žuvininkystės regiono reprezentacija naciona26 Vaišnoriškės etnografinis kaimas liniame ir tarptautiniame lygmenyse bei bendradarbiavimo galimybių plėtra“ 27 Etnografiniai kaimai 7 On the project „The representation of fishing in utena region on the na27 Ethnographic villages tional and international levels and the expanding possibilities of cooperation“ 27 Kaimo turizmo sodybos Tauragnų seniūnijoje 8 Estijos ir Latvijos kolegų patirtis 27 Homesteads of rural tourism in the eldership of Tauragnai 9 Apie Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę (UŽRVVG) 28 Apie Tauragnų miestelio istoriją 9 On Utena Region Local Action Group of Fishing 28 On the history of the borough of Tauragnai 10 Utenos rajono seniūnijų herbai ir interneto svetainių nuorodos 29 Tauragnai iš paukščio skrydžio 11 Utenos miesto ežerai 30 Tauragno ežeras ties Taurapilio piliakalniu 12 Apie vandenį ir Utenos rajono vandens resursus 31 Tauragno ežeras ties Žūsino ragu 12 On Water and its Resources in Utena Region 32 Tauragnų miestelis šiandien 13 Žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo plėtra Utenos rajone 32 The borough of Tauragnai nowadays 13 The development of fishing, aquaculture and tourism in Utena region 33 Sudeikiai – kur tyvuliuoja gražuolis Alaušas 14 Apie ugnį ir meilę 33 Sudeikiai and the beauty of the lake of Alaušas 14 On fire and love 34 Alaušo ežeras 15 Tauragno ežero ichtiologiniai tyrimai. Mokslininkų įžvalgos 35 Nardytojų rojus Sudeikiuose 15 Ichthyological research of the lake of Tauragnas. Insights by scholars 35 The paradise of divers in Sudeikiai 16 Apie giliausią Lietuvos ežerą – Tauragną 36 Sertifikatai pradedantiesiems narams 16 On Tauragnas, the deepest lake in Lithuania 37 Nardytojai Alaušo ežere 17 Tauragno ežero žuvys. Fish of the lake of Tauragas 38 Alaušo ežero kryžiaus istorija 18 Plačiau apie žuvis. More about fishes 39 The story about the cross of the lake of Alaušas 18 Ešerys. Perch (Perca fluviatilis) 40 Dienos pramogos prie Alaušo: valčių, vandens dviračių nuoma, 18 Lydeka. Pike (Esox lucius) maudynės 19 Seliava. Vendace (Coregonus albula) 41 Apie kitus Utenos rajono ežerus 19 Pūgžlys. Ruffe (Gymnocephalus cernuus) 41 On other lakes of Utena district 20 Stinta. Sparling (Osmerus eperlanus) 42 Koks žuvies iš Utenos krašto ežerų skonis? Ir kur jos galima paragauti?

20 Kuoja. Roach (Rutilus rutilus) 43 Produktų iš vietos ežerų gamybos procesas 21 Karšis. Bream (Abramis brama) 44 How does the fish of Utena region taste? And where can one taste it?

21 Raudė. Red eye (Scardinius erythrophthalmus) 45 Jeigu nepavyko žuvies pagauti, neliūdėkite 22 Paprastoji aukšlė. Bleak (Alburnus alburnus) 45 Do not mourn if you did not catch a fish 22 Plakis. Bream (Blicca bjoerkna) 46 Jei pavyko pagauti žuvį ir norite ją paruošti pagal unikalų senovinį receptą 23 Vėgėlė. Borbot (Lota lota)

46 If you succeeded to catch as fish and are willing to prepare it according to an old recipe...

47 Knyga „Nebridęs į vandenį žuvies nevalgysi“ 48 Žiema. Tauragno ežeras 52 Pavasaris. Tauragno ežeras 56 Vasara. Tauragno ežeras 60 Ruduo. Tauragno ežeras

28 Kęstučio DANAUSKO nuotrauka, 2010 m.

29 Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2010 m.

30 Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

31 Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

33 Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, Alaušas, 2008 m.

34 Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, 2013 m.

36 Nardymo klubo archyvo nuotrauka, 2011 m.

37 Nardymo klubo archyvo nuotraukos, 2012–2013 m.

Nuotraukos, karpiniai ir kt.: 40 Vytauto RIDIKO nuotraukos, 2014 m.

8 Vytauto RIDIKO nuotraukos, 2014 m.

41 Knygos „Žūklė Utenos krašto ežeruose“ viršelis, Rimanto UDRO 11 Valdo BRAŽIŪNO nuotrauka, 2014 m. nuotrauka 12 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2009 m.

42 Jolitos UMBRASIENĖS nuotraukos, 2014 m.

12 Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2011 m.

43 Jolitos UMBRASIENĖS nuotraukos, 2014 m.

13 Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2009 m.

45 Odetos BRAŽĖNIENĖS karpinys „Saulėlydis jūroje“, 2014 m.

13 Rimanto UDRO nuotrauka 47 Ryčio JACKEVIČIAUS nuotraukos, 2015 m.

14 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2009 m.

48 Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2013 m.

14 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Naktis“, 2008 m.

49 Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2012 m.

15 Gintaro BIRUTOS nuotrauka, 2013 m.

15 Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

50 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2008 m.

17 Batimetrinis planas iš tinklapio www.velkiavimas.lt 51 Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

18 Ešerys. Perch (Perca fluviatilis) 52 Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

18 Lydeka. Pike (Esox lucius) 53 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2008 m.

19 Seliava. Vendace (Coregonus albula) 54 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2010 m.

19 Pūgžlys. Ruffe (Gymnocephalus cernuus) 55 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2009 m.

20 Stinta. Sparling (Osmerus eperlanus) 56 Kęstučio DANAUSKO nuotrauka, 2010 m.

20 Kuoja. Roach (Rutilus rutilus) 21 Karšis. Bream (Abramis brama) 57 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2011 m.

21 Raudė. Red eye (Scardinius erythrophthalmus) 58 Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

22 Paprastoji aukšlė. Bleak (Alburnus alburnus) 59 Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

22 Plakis. Bream (Blicca bjoerkna) 60 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2014 m.

23 Vėgėlė. Borbot (Lota lota) 61 Rimanto UDRO nuotrauka 23 Ungurys. Eel (Anguilla anguilla) 62 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2008 m.

26 Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, Vaišnoriškės etnografinis kai63 Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka, 2008 m. mas, 2008 m.

64 Vytauto RIDIKO nuotrauka, 2014 m.

27 Modesto GADLIAUSKO nuotraukos, 2008 m.

Introduction

Įžanga

Utena is one of the oldest places in Lithuania. The birth of Utena

Utena – viena seniausių Lietuvos vietovių. Utenos atsiradimas siejamas su Narkūnų piliakalniais, karaliaus Mindaugo laiške Kryžiuočių ordinui paminėtais 1261 metais. Legendos byloja, jog čia kunigaikštis Utenis pastatė medinę pilį, todėl gyventojai jo vardu pavadino ne tik miestą, aikštę, stadioną, laikraštį, futbolo komandą, bet ir kelis Utenos rajone tyvuliuojančius ežerus: Uteną, Utenykštį ir Utenaitį, Utenėlės upę.

Dažnai Utena vadinama Rytų Aukštaitijos sostine, turinčia aukso spalva spindintį herbą – pasagą – laimės simbolį. Per miestą vingiuoja Utenėlės, Krašuonos, Viešos, Rašės upeliai. Ramybe tyvuliuoja tyros Dauniškio ir Vyžuonaičio ežerų akys, visai netoli miesto telkšo Nemeikščių ir Klovinių tvenkiniai.

Administraciniu požiūriu Utenos rajonas sudarytas iš dešimties seniūnijų. Devynios kaimiškosios ir viena miesto. Visos seniūnijos yra turtingos ežerų, miškų, tvenkinių, upėmių ir upeliukų. Šie gamtiniai ištekliai sudaro galimybes Utenos rajone plėtoti rekreacinę žuvininkystę ir turizmą.

is associated with Narkūnai mound, which was mentioned first in the letter by King Mindaugas addressed to the Teutonic Order in the year 1261. According to the legends, Duke Utenis built a wooden castle here, so the residents named the town after him as well as the square, the stadium, the newspaper, the football team and, even more, some lakes of Utena region, namely Utenas, Utenykštis, Utenaitis and the Utenėlė river.

Utena is often called the capital of Eastern Aukštaitija which has a horseshoe as a coat–of–arms, a symbol of fortune which shines with gold. The streamlets Utenėlė, Krašuona, Vieša and Rašė are flowing in Utena. The pure eyes of lakes Dauniškis and Vyžuonaitis are surrounded by tranquillity and the ponds of Nemeikščiai and Kloviniai.

From the administrational perspective, Utena region is constituted by ten elderships. Nine of them are rural and one of them is urban.

All the elderships are rich with lakes, forests, ponds, streamlets and streamlets. These natural resources provide the circumstances for the

Utenos regiono bendruomenės fondo direktorė

recreational fishing and tourism to be developed in Utena district.

Director ofUtena region community foundation Jolita Umbrasienė

Jolita Umbrasienė

5

Apie projektą „Utenos žuvininkystės regiono reprezentacija nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse bei bendradarbiavimo galimybių plėtra“ Projekto įgyvendintojas – Utenos regiono bendruomenės fondas (URBF). Fondas buvo įsteigtas 2002 m. liepos mėnesį. Jo steigėjai AB „Utenos trikotažas“ bei Utenos krašto bendruomenei žinomi žmonės: Nijolė Dumbliauskienė, Jolita Umbrasienė, Alvydas Stukas, Virginija Aginskienė, Zita–Zofija Maigienė, Rimantas Dijokas, Edmundas Pupinis, Aldona Vėbrienė, Vytautas Šemelis.

Vizija URBF – stipri nepriklausoma, pastovi filantropinė organizacija, veikianti socialinėje, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose Utenos krašto žmonėms svarbiose srityse, sudaranti galimybę bendruomenės nariams savarankiškai priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

Siekdamas įgyvendinti savo viziją URBF pagal poreikį ir galimybes finansiškai remia įvairių Utenos krašto organizacijų įgyvendinamus projektus. Sportinės žūklės klubo „Utenis“ bei Utenos nardymo klubo vadovai kreipėsi į fondą dėl finansinės paramos, nes savų lėšų šios organizacijos neturėjo, o minčių ir žmogiškųjų resursų įgyvendinti rengiamiems vietos projektams iš Utenos žuvininkystės administruojamos strategijos turėjo pakankamai.

URBF suteikus šioms organizacijoms dešimt procentų trūkstamų lėšų buvo įgyvendinti du reikalingi Utenos kraštui projektai. Apie juos pateikta trumpa informacija šiame leidinyje.

URBF ne tik teikia finansinę paramą kitoms organizacijoms,

padeda rengti ir įgyvendinti projektus, bet, jei projektai susiję su Utenos regiono plėtra, ir pats juos įgyvendina. Kadangi URBF turi užmezgęs plačius tarptautinio bendradarbiavimo ryšius, Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupei buvo teiktas vietos projektas „Utenos žuvininkystės regiono reprezentacija nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyse bei bendradarbiavimo galimybių plėtra“.

Gavus dalinį finansavimą projektas, kurio tikslas – atskleisti ir tarptautiniu mastu pristatyti Utenos rajono gamtinius bei žmogiškuosius išteklius plėtojant Utenos rajono žuvininkystės sektoriaus regioninį ir tarptautinį bendradarbiavimą buvo įgyvendintas. Pagrindinės projekto veiklos buvo: surengta tarptautinė konferencija, į kurią susirinko dalyviai iš Utenos regiono bei Estijos ir Suomijos ir aktyviausiai dirbančių akvakultūros, žuvininkystės, turizmo plėtros srityje Utenos krašto nevyriausybinių organizacijų atstovams surengtas studijų vizitas į Latviją, Estiją bei parengtas ir išleistas šis informacinis leidinys.

Informacinis leidinys„Utenos rajono resursai bei galimybes rekreacinės žuvininkystės ir vandens turizmo plėtros srityje arba Vandens, ugnies ir meilės nepaslėpsi“, kaip ir minėtos šio projekto veiklos, yra finansuotos paramos, kurią administravo Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupė bei URBF lėšomis.

6

On the project „The representation of fishing in utena region on the national and international levels and the expanding possibilities of cooperation“ The implementer of the Project is the Utena Region Community Foundation. The Fund was established in July 2002. Its founders were Jsc UTENOS TRIKOTAŽAS and people known to the local community of Utena, namely Nijolė Dumbliauskienė, Jolita Umbrasienė, Alvydas Stukas, Virginija Aginskienė, Zita–Zofija Maigienė, Rimantas Dijokas, Edmundas Pupinis, Aldona Vėbrienė and Vytautas Šemelis.

The vision of Utena Region Community Foundation equals to a strong, independent, stable and philanthropic organisation, namely Utena Region Community Foundation, which functions in social, educational, scientific and cultural fields, as well as the area of sports, which are important to the people of Utena, and therefore provides the circumstance for the members of the community to make decisions independently.

In seeking to implement its visions, Utena Region Community Foundation is supporting various projects arranged by organisations of Utena region from the financial perspective and depending on the needs and possibilities.

In the year 2013 the managers of angling club UTENIS and dining club addressed the Foundation with the intention of receiving financial support as the organisations did not have their own financial resources, while the ideas and human resources needed in order to implement the local projects on the basis of Utena fishing administration strategy were numerous. Utena Region Community Foundation provided these organisations with ten per cent of lacking costs and two projects that are important to Utena region were implemented. Information about them is briefly provided in the present publication.

Not only does Utena Region Community Foundation provide financial support to other organisation and help in arranging and implementing projects, but also it implements its own projects as long as they are related with the development of Utena region. The Foundation has built considerable relations of international cooperation due to which the application of the Project “The Representation of Fishing in Utena Region on the National and International Levels and the Expanding Possibilities of Cooperation” was submitted by Utena Region Local Action Group of Fishing.

Having received a partial financing, the Project aimed at the revelation of natural and human resources of Utena region and their presentation on the international level in developing regional and international cooperation of the fishing sector of Utena region was implemented. The main Project activities included an international conference where participants from Utena region, Estonia and Finland gathered, and a visit of the representatives of no–governmental organisations of Utena region most actively involved in the development of aquaculture, fishing and tourism to Latvia and Estonia; also, the present booklet was published.

The publication of the informative booklet “The resources of Utena region and the Possibilities of Recreational fishing water tourism, or: water, fire and love are not to be hidden” is covered by the funds received as financial support administered by Utena Region Local Action Group of Fishing and the funds owned by Utena Region Community Foundation in the same way as the activities of the present Project mentioned above.

7

Estijos ir Latvijos koleg킬 patirtis

Vytauto RIDIKO nuotraukos, 2014 m.

8

Apie Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupę (UŽRVVG)

On Utena Region Local Action Group of Fishing

Utenos rajonas turi pakankamai gamtos ir žmogiškųjų išteklių, kuriuos tinkamai panaudojus Utenos kraštas taptų konkurencingu ir patraukliu žuvininkystės regionu.

Ilgamečio Utenos rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos darbuotojo Jono Janušausko iniciatyva 2009 metais susikūrė UŽRVVG. Jos misija – skatinti ir padėti įgyvendinti vietines iniciatyvas, kaupiant ir skleidžiant vietinę bei tarptautinę patirtį, dirbant tvarios žuvininkystės plėtros srityje tam, kad Utenos rajonas taptų konkurencingu ir patraukliu žuvininkystės regionu.

Pasitelkusi į pagalbą vietinius Utenos gyventojus, savivaldybės atstovus, mokslininkus Utenos ŽRVVG parengė strategiją „Tvari žuvininkystės plėtra Utenos rajone 2010–2015 metams“, kurioje numatyta, kaip panaudojus turimus gamtos ir žmogiškuosius išteklius bei sujungus juos su piniginiais paramos resursais galima pasiekti norimų rezultatų. Nors paramos suma strategijos įgyvendinimui buvo daugiau nei kukli – 570 155 litų (arba 165 128 eurų), tačiau jau įgyvendinti šeši vietos projektai, o dar šeši jau baigiami įgyvendinti.

UŽRVVG yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupe „Klaipėdos rajono iniciatyvos„, Latvijos asociacija „Liepaja District Partnership“, Estijos „West–Estonian Islands Fisheries Partnership bei Suomijos – Eastern Finland Fisheries Group“.

Utena region has enough natural and human resources that, if properly used, could make Utena region become competitive and attractive for fishing.

For this purpose Utena Region Local Action Group of Fishing was established in the year 2009 initiated by Jonas Janušauskas, a member of Utena Region Hunting and Fishing Association. The mission of Utena Region Local Action Group of Fishing is to promote local initiatives in gaining and spreading local and international experience when working in the field of sustainable development of fishing, as well as to add to their implementation, so that Utena region becomes competitive and attractive for fishing.

Supported by local residents of Utena, representatives of the municipality and scientists Utena Region Local Action Group of Fishing has arranged the strategy “Sustainable Development of Fishing in Utena region in 2010–2015” which determines the ways of using cu– rrent natural and human resources which would, once combined with financial resources, lead to the desired results. Although the implementation amount of 570,155 LTL, or 165,128 EUR, was more than moderate, as many as six local projects have already been implemented and six more are nearly completed.

Utena Region Local Action Group of Fishing has signed cooperation agreements with Local Action Group of Fishing “Klaipėdos rajono iniciatyvos”, Latvian association “Liepaja District Partnership”, West–Estonian Islands Fisheries Partnership and Eastern Finland Fi– sheries Group.

9

Utenos rajono seniūnijų herbai ir interneto svetainių nuorodos

Leliūnų seniūnija http://www.leliunuseniunija.lt

Saldutiškio seniūnija http://saldutiskis.lt

Tauragnų seniūnija http://www.tauragnai.eu

Kuktiškių seniūnija http://www.utena.lt/index.php/Lt/kuktiski–seniunija

Utenos rajono savivaldybė http://www.utena.lt

Sudeikių seniūnija http://sudeikiai.lt

Vyžuonų seniūnija http://vyzuonos.lt

Daugailių seniūnija http://daugailiai.lt

Utenos seniūnija http://www.utenosseniunija.lt

10

Utenos miesto ežerai

Valdo BRAŽIŪNO nuotrauka, 2014 m.

11

On Water and its Resources in Utena Region

Apie vandenį ir Utenos rajono vandens resursus

Water is connected to people both vitally and sacredly. It is the beginning of life and our daily attendant present in numerous folk songs, covered with various legends and folk tales. Water resources are considerable in Utena region. The overall water area in Utena region equals to 4302.3 ha. The number of larger and smaller lakes here is as big as 186. All the lakes are different and some of them are even considerably distinct both within the area of Utena region and outside it. A reference has been made to the deepest Lithuanian lake Tauragnas (62.5 m), one of the longest lakes – Aisetas (16 km) and the beautiful lake of Alaušo (10.73 km2), which is admired by tourists.

In the Northern edge of Utena region one finds the river Šventoji, which crosses the boundary of the region at several points. Small inflows of Šventoji collect the flowing waters of the region. The largest river is Vyžuona, which starts in the Southern border of the region, where it is called Utenėlė. Utena region has 12 rivers and streamlets.

There are 13 ponds in Utena region, the overall area of which equals to 281.8 ha. The biggest of them are Kloviniai on the river Raudesa (100.8 ha) and Nemeikščiai on the river Krašuona (83 ha).

Utena region encompasses around one fifth of Aukštaitija national park and there are 9 natural reservations of various purposes there, 2 old parks of former manors, a dozen of objects (9 stones, 4 trees) that are declared natural objects (Lithuanian Cultural and Natural Heritage Atlas: 1991).

Vanduo yra gyvybiškai ir sakrališkai susijęs su žmonėmis. Jis – gyvybės pradžia ir kasdieninis mūsų palydovas – plačiai apdainuotas liaudies dainose, apipintas įvairiomis legendomis, sakmėmis. Utenos rajone yra gausūs vandens resursai. Bendras Utenos rajono vandenų plotas – 4302,3 ha. Didesnių ir mažesnių ežerų čia tyvuliuoja net 186.

Visi ežerai yra skirtingi, o kai kurie tiesiog smarkiai išsiskiria ne tik iš Utenos rajono ežerų, bet ir iš visų Lietuvos ežerų. Tai – giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras (62,5m), vienas ilgiausių šalyje – Aiseto ežeras (16 km) bei poilsiautojų pamėgtas gražuolis Alaušo ežeras (10,73 km2 ).

Utenos rajono šiaurės vakariniu pakraščiu vingiuoja Šventoji, kuri keletą kartų kerta rajono ribą. Nedideli Šventosios intakai surenka per rajoną tekančius vandenis. Didžiausia vidaus upė – Vyžuona, prasidedanti pietiniame rajono paribyje, kur vadinama Utenėle. Utenos rajone yra 12 upių ir upelių.

Utenos rajone priskaičiuojama 13 tvenkinių, kurių bendras plotas 281,8 ha. Iš jų didžiausi yra Klovinių ant Raudesos upės – 100,8 ha ir Nemeikščių ant Krašuonos upės – 83 ha.

Utenos rajonui priklauso kone 1/5 dalis Aukštaitijos nacionalinio parko, yra 9 įvairios paskirties gamtos draustiniai, 2 seni buvusių dvarų parkai, keliolika objektų (9 akmenys, 4 medžiai) paskelbti gamtos paminklais (Lietuvos kultūros ir gamtos paminklų atlasas, 1991).

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Saulėlydis nendryne“, 2009 m.

Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2011 m.

12

The development of fishing, aquaculture and tourism in Utena region

Žuvininkystės, akvakultūros ir turizmo plėtra Utenos rajone

The added value created by the Fishing sector in Utena region has been important to its residents from the historical perspective as lake fish has constituted a considerable part of their food. In the Soviet times it was reduced both economically and socially.

The development of aquaculture was a new economic activity in Utena district. It started as late as in the year 2009 when Ltd GIEDRUPĖ, which is raising African catfish in closed systems, was established. Later, in 2013 Ltd GERI PRODUKTAI was established. This company is buying live fish from Lithuanian farms and organises its quick treatment and provision to the users. The company has 8400 clients and its items are supplied to 14 Lithuanian towns and cities.

The circumstances for the development of fishing are particularly favourable in Utena region as its waters are numerous and its nature is diverse. Tourism is one of the alternatives to agriculture, which is carried out in the villages of Utena district. When carrying out this economic activity the residents of Utena region earn additional income. Physical persons such as farmers and rural residents have the right to provide nutrition, accommodation, short–term recreation, rent of necessary equipment, event organisation, physical well–being and other services.

Those who pursue leisure in Utena region usually choose water, adventure, cultural or ecological tourism.

Žuvininkystės sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė Utenos krašte istoriškai buvo svarbi vietos gyventojams, nes ežerų žuvis sudarė nemažą dalį maisto racione. Sovietiniais laikais ši vertė sumenko tiek socialine, tiek ekonomine prasme.

Akvakultūros plėtra Utenos rajone buvo nauja ekonominės veiklos rūšis. Ji ir startavo tik nuo 2009 metų, kai įsikūrė UAB „Giedrupė“, kuri ėmė auginti afrikinius šamus uždarosiose sistemose. O 2013 metais įsisteigė UAB „Geri produktai“ . Ši bendrovė perka gyvą žuvį iš Lietuvos ūkių, organizuoja jos operatyvų perdirbimą ir pristatymą vartotojams. Įmonė turi 8400 klientų, o prekes išvežioja į 14 Lietuvos miestų, įskaitant ir didmiesčius.

Turizmui vystytis Utenos rajone sąlygos yra labai patrauklios, nes vandens telkinių gausu, o gamtos įvairovė didelė. Turizmas – viena iš alternatyvios žemės ūkiui veiklos rūšių, kuri vykdoma Utenos rajono kaimuose. Vykdydami šią ekonominę veiklą Utenos rajono gyventojai užsidirba papildomų pajamų. Teisę teikti maitinimo, apgyvendinimo, trumpalaikio poilsio, reikalingo inventoriaus nuomos, renginių organizavimo, fizinės gerovės ir kitas paklausias paslaugas turi fiziniai asmenys – ūkininkai bei kaimo gyventojai.

Poilsiaudami Utenos krašte žmonės dažniausiai užsiima vandens, nuotykiniu, kultūriniu ar ekologiniu turizmu.

Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2009 m.

Rimanto UDRO nuotrauka

13

On fire and love Not only has Utena region beautiful nature, but also it is enriched with talented, thorough and creative people. These people were, and still are, creating the life of Utena region, they loved this wonderful place on Earth full of irreplaceable eyes of lakes and riverbeds, and still love it. As said by Vydūnas, a famous Lithuanian philosopher and writer, “it is only fire that makes one turn his wisdom into the spiritual side. The entire life and consciousness was always been perceived as Fire, which stands for light and life. To make fire means to make the world and the life”. And, it is impossible to create the world without love as it is the only thing that matters and it is only the traces of love that will remain once we have left.

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Naktis“, 2008 m.

Apie ugnį ir meilę

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Saulėlydžio takas“, 2009 m.

Utenos kraštas turtingas ne tik savo nuostabia gamta, bet ir talentingais, kruopščiais, kūrybingais žmonėmis. Žmonėmis, kurie kūrė ir kuria gyvenimą Utenos krašte, kurie mylėjo ir myli šį gražų žemės kampelį su nepakartojamomis ežerų akimis ir upių juostomis. Žinomas lietuvių filosofas, rašytojas Vydūnas yra pasakęs: „Tik Ugnis verčia išmanymą kreipti į dvasinę pusę. Visas gyvenimas, visa sąmonė buvo ir bus suvokiamos kaip Ugnis. Ugnis – tai šviesa ir gyvybė. Ugnį kurti – tai pasaulį kurti, gyvenimą.“ O kuriant pasaulį ir gyvenimą neįmanoma apsieiti be meilės, nes ji vienintelė svarbi ir tik jos pėdsakai liks vienintelis dalykas mums išėjus.

14

Tauragno ežero ichtiologiniai tyrimai.

Mokslininkų įžvalgos Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Utenos skyrius Utenos žuvininkystės vietos veiklos grupei pateikė paraišką projektui „Utenos rajono vandens telkinių hidrobiologiniai ir ichtiologiniai tyrimai“.

Gavus finansavimą 2013 metais buvo atlikti devynių Utenos rajono vandens telkinių tyrimai bei surinkta ankstesnė tirtų Utenos rajono vandens telkinių tyrimų medžiaga, susijusi su žuvų ir vėžių rūšių, populiacijos būkle ir kitais rodikliais. Buvo tirtas ir Tauragno ežeras.

Gintaro BIRUTOS nuotrauka, 2013 m.

Ichthyological research of the lake of Tauragnas.

Insights by scholars Utena unit of Lithuanian Hunting and Fishing Association provided an application to Utena Region Local Action Group of Fishing for the Project „Hydrobiological and ichthyological research of waters in Utena region“. Having received the financial support the research in nine water bodies of Utena region was carried out and the data about previous research of water bodies of Utena region that is related to the species of fish and crayfish, the state of the population and other indicators was collected. The lake of Tauragnas was also investigated.

15

Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

On Tauragnas, the deepest lake in Lithuania

Apie giliausią Lietuvos ežerą – Tauragną

Tauragnas has been famous for its fish from old times. Probably the largest perches lived here, the weight of which equalled to as much as 4 to 5 kg, burbots would look for food in the bottom of the lake at night, the pikes of two metres in length would warm up in the shore and enormous tenches would hide in water plants. Therefore, fish was to be caught. Even ancient tools of catching fish such as spears, fish pots and network weights, wither found during archaeological explorations or in ancient homesteads, tell us about that.

40–50 years ago organized fishing was started by fishing farms.

However, it was no longer so easy to catch fish in a lake the shape of which is closer to that of a river. Fixed nets appeared to be too low for the deep Tauragnas, and the towed net would cut into foot slopes.

Therefore, the fishermen of that period would, after such attempts, soon move to Baluošas, Lūšiai, Asalnai and other lakes, that are by no means lacking in Utena region, where fishing is much easier. It is very difficult to judge the resources of fishing of that period as the reports on the catches were superficial and imprecise, as regards both the catches and the species, and the catches were, either or purpose or not, exchanged depending upon the lake.

After the recovery of the Lithuanian Independence, fishing started in Tauragnas again. It was already possible to get more modern networks in order to catch vendace. Other was caught by coincidence.

Later fishing was even banned by law. They were left to amateur fishermen. The fishermen were happy about the catches of perches and fat pikes. However, not all of them knew how to catch them. Therefore, they would often wonder how a local senior would catch several „kupriai“ 0.5 kg in weight by using a mere wooden rod, and others would only catch „fire stick–like“ perch beings, even though thin line is used by them.

Utenos rajone telkšo 186 didesni nei 0,5 ha ežerai, visų jų plotas kartu su ežerais, esančiais rajonų sandūrose, yra apie 46 km². Tai sudaro 5,2 % visų Lietuvos ežerų ploto.

Nuo seno Tauragnas garsėjo savo žuvimis. Čia plaukiojo bene didžiausi Lietuvoje ešeriai (užaugdavę net iki 4 ar 5 kg), gelmėse naktimis maisto ieškodamos dundėjo nuo dugno nepakeliamos vėgėlės, birželį į priekrantes pasišildyti išplaukdavo dvimetrinės lydekos, žolių sąžalynuose vidurvasario naktimis čepsėdavo įmitę didžiuliai lynai.

Tad žuvys čia ir žvejotos. Tai mena senoviniai žuvų gaudymo įrankiai – žeberklai, varžos, tinklų pasvarai, randami archeologų kasinėjimų metu, užsilikę senose sodybvietėse.

Prieš 40–50 metų žuvys pradėtos gaudyti organizuotai, žuvininkystės ūkių. Tačiau nebuvo taip jau lengva gaudyti žuvis šiame upę primenančiame stačiašlaičiame ežere. Statomieji tinklai pasirodė esą per žemi Tauragno gelmėms, traukiamasis tinklas rėždavosi į pašlaites, kliuvo seklumų kraštuose. Tad kasmet pabandę to meto žvejai netrukus persikeldavo į daug lengviau apžvejojamus Baluošo, Lūšių, Asalnų ir kitus ežerus, kurių tikrai netrūksta Utenos krašte. Iš to laikmečio apie žvejybos išteklius spręsti labai sunku, nes apie sugavimus ataskaitos buvo rašomos atmestinai, netiksliai nurodant ne tik sugavimus, bet ir rūšis, tyčia ar netyčia sukeičiant ežerų laimikius.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Tauragne vėl imta žvejoti. Tuo laiku jau buvo galima įsigyti šiuolaikiškesnių seliavoms skirtų gaudyti tinklų. Jos ir tapo geidžiamiausia žuvimi. Kitos pakliūdavo tik kaip priegauda. Dar vėliau ir taisyklėmis buvo uždraustas kitų žuvų gaudymas. Jos buvo paliktos žvejams mėgėjams. Džiugino meškeriotojus ešerių, stambių lydekų laimikiai, tik ne visi mokėjo šio ežero žuvis pagauti. Tad dažnam belikdavo stebėtis, kaip su medine žemine meškerėle iš po ledo vietinis senolis ištraukdavo po kelis puskilograminius „kuprius“, o kitiems ir ant ploniausio valo tekibdavo „degtukiniai“ ešeriokai.

16

Tauragno ežero žuvys. Fish of the lake of Tauragas Lietuvos teritorijoje gausu ežerų, nors dauguma jų maži, didesnių nei 0,5 ha ežerų mūsų šalies teritorijoje priskaičiuojama 2850. Didžiausi – Drūkšių, Dysnų ir daugelis kitų ežerų – telkšo ledyno išgulėtose ir galinių morenų patvenktose dubumose. Giliausi yra rininiai ežerai, jų duburius išrausė nuo ledyno pakraščio srūvantys vandenys. Būtent tokios, rininės, kilmės yra giliausias Lietuvoje Tauragno ežeras, kurio gylis siekia 62,5 m.

Tauragnas neabejotinai vienas įdomiausių ežerų ne tik narams, bet ir ichtiologams. Jis nuo seno buvo garsus ne tik išskirtiniu savo gyliu, bet ir žuvimis. Čia gyveno vieni didžiausių Lietuvoje ešeriai, užaugdavę iki 3 ir daugiau kilogramų svorio, veisėsi labai stambios (iki 300 g) seliavos, priekrantėse tarp žolynų besišildančios raudės kartais užaugdavo didesnės nei 1 kg. O

kur dar nepaprasto dydžio kuojos, metro ilgio unguriai, rekordinės „tauragninės“ lydekos. Įdomu tai, kad visa tai vyko ne prieš pusšimtį metų ar dar anksčiau, o palyginti netolimoje praeityje – XX amžiaus 8–9 dešimtmečiuose. Deja, besikeičianti aplinka, gamtinės sąlygos, pagaliau tiesioginė žmogaus veikla žuvų bendriją pakeitė: nebėra ešerių, kurių amžius siekdavo 20 ir daugiau metų, kelis kartus sumažėjo seliavų, sutrumpėjo vidutinis jų amžius, išmigravo paskutinieji unguriai. Tik raudės Tauragne vis dar neapsakomai didelės, nuolatos jų gausėja užželiančiose ežero įlankose. 2013 metų tyrimų duomenimis, Tauragno ežere buvo sugauta 12 rūšių žuvys: kuojos, ešeriai, plakiai, karšiai, lydekos, pūgžliai, paprastosios aukšlės, raudės, seliavos, stintos, vėgėlės, unguriai.

Batimetrinis planas iš tinklapio www.velkiavimas.lt

17

Plačiau apie žuvis. More about fishes Ešerys. Perch (Perca fluviatilis)

Lydeka. Pike (Esox lucius)

Kūnas aukštas, kuprotas, apaugęs kietais tvirtais – ktenoidiniais žvynais, nugara tamsiai žalsva, šonai gelsvi su 5–9 tamsiomis skersinėmis juostomis. Būdingas dvigubas nugarinis pelekas, kurio abi dalys su aštriais spygliais. Tai plėšri žuvis mintanti dažniausiai smulkesnėmis žuvelėmis, kartais, dugno bestuburiais. Ešeriai auga lėtai, subręsta būdami 2–3 m. amžiaus ir 10–15 cm ilgio, neršia balandžio – gegužės mėnesiais.

Lietuvos vandenyse tai labai dažna žuvis, gyvena ežeruose ir upėse, teigiama, kad Tauragno ežere gyveno vieni didžiausių ešerių, kurių svoris siekdavęs 3 ir daugiau kilogramų, o amžius 20 metų. Ešeriai žvejojami plūdine meškere, spiningu, žiemą, avižėlėmis, blizgutėmis. Geriausiai kimba rugpjūčio–sausio mėnesiais.

Plėšri žuvis, užauganti iki 1,5 m ilgio, 20–25 kg svorio, kūnas verpstiškas, galva ilga, žiotyse gausu kūgio formos dantukų, skirtų grobiui sugriebti. Tai viena plėšriausių žuvų Lietuvos vandenyse, minta smulkesnėmis žuvelėmis, pasitaiko kanibalizmo atvejų. Mėgstamas žvejų mėgėjų laimikis. Žvejojama skrituliais, spiningais, geriausiai kimba pavasarį, po neršto, rudenį, ypač prasidėjus šalnoms. Žvejoti draudžiama nuo vasario 1 iki balandžio 20 d. Mažiausias leidžiamos sugauti žuvies dydis – 45 cm, o limitas vienos žvejybos metu – 3 vnt.

Lydeka. Pike (Esox lucius)

Ešerys. Perch (Perca fluviatilis)

18

Seliava. Vendace (Coregonus albula)

Pūgžlys. Ruffe (Gymnocephalus cernuus)

Lašišinių šeimai priklausanti gėlavandenė žuvis, panaši į silkę ar paprastąją aukšlę. Nugara pilkšvai žalsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai vidutinio dydžio, lengvai iškrintantys. Turi lašišinėms žuvims būdingą riebalinį peleką. Nugarinis ir uodeginis pelekai pilkšvi, apatiniai skaidrūs. Seliava minta planktoniniais vėžiagyviais. Subręsta antrais– trečiais gyvenimo metais, neršia lapkričio antroje pusėje – gruodį, kai vandens temperatūra nukrenta iki 5 °C, 1,5–3 m, o esant dideliam vėjui, – 10-15 m gylyje ant smėlėto, žvirgždėto, retai ant dumbluoto dugno.

Seliavų ikrus naikina pūgžliai. Lietuvoje gyvena giliuosiuose ežeruose.

Tai mėgėjų žvejyboje retai pasitaikanti, dažniau verslinė žuvis, paprastai sugaunama 15–18 cm, 50–90 g. Tačiau jos dydis skirtinguose Lietuvos ežeruose labai skiriasi. Tauragno ežere gyvena vienos iš stambesnių seliavų, teigiama, kad anksčiau šiame ežere seliavos užaugdavusios iki 300 g svorio.

Užauga iki 23 cm ilgio ir 200 g svorio, šiek tiek panašus į ešerį, turi dvigubą nugarinį peleką su spygliais priekinėje dalyje, galva didelė, akys melsvos su violetiniu atspalviu, didelės. Ši žuvis gyvena ežeruose, tvenkiniuose, lėtos tėkmės upėse. Subręsta 1–2 m. amžiaus ir 5–7 cm ilgio, neršia balandžio–birželio mėnesiais ant smėlėto, akmenuoto grunto. Auga lėtai. Pūgžlys labai raji žuvis, minta dugno bestuburiais, kitų žuvų ikrais, mailiumi, gyvena būriais, mėgsta švarų, deguonies prisotintą vandenį. Tai retai žvejojama žuvis, dažniausia užkimba tikintis kitokio laimikio. Gali būti naudojama kaip masalas gaudyti unguriams, lydekoms ar vėgėlėms.

Pūgžlys. Ruffe (Gymnocephalus cernuus)

Seliava. Vendace (Coregonus albula)

19

Stinta. Sparling (Osmerus eperlanus)

Kuoja. Roach (Rutilus rutilus)

Kūnas 15–18 cm ilgio ir žemas, sveria iki 75 g, dažniausiai 25–30 g. Nugara žalsvai rusva, šonai melsvai sidabriški, pilvas baltas. Žvynai maži, ploni, matinio atspalvio, žuvis turi specifinį, panašų į agurkų kvapą.

Yra dvi stintų formos: praeivės ir sėslios. Praeivės stintos gyvena Baltijos jūroje, nerštui plaukia į Nemuno žemupį. Sėslios stintos gyvena gėluose vandenyse, Lietuvoje giliuose ežeruose: Tauragno, Drūkšių, Lūšių, Dusios ir kt. bei Kuršių mariose, jos vadinamos stintelėmis. Sėslios stintos ežeruose smulkesnės, jų ilgis dažniausiai 6–8 cm, svoris 2–5 g. Stintos maitinasi zooplanktonu bei dugno bestuburiais, jų nerštas vyksta balandį ant vandens augalų, žvirgždėto, smėlėto dugno. Stintos – mėgstamas žvejų mėgėjų objektas, ypač žiemą. Nuo ledo gali būti gaudomos meškerėlėmis, su ne daugiau kaip 12 kabliukų, sugautų stintų skaičius per vieną žvejybą nelimituojamas.

Užauga iki 55 cm ilgio ir 2 kg svorio, kūnas iš šonų plokščias, nugara melsvai pilkšva, šonai sidabriški, akys oranžinės su rausva dėmele viršutinėje dalyje. Nugaros ir uodegos pelekai pilki su rausvu atspalviu, krūtinės, pilvo ir analinis pelekai rausvi. Kuoja panaši į raudę, tačiau statmuo, vedamas nuo kuojos nugarinio peleko žemyn, kliudytų pilvinių pelekų pradžią, o raudės pilviniai pelekai yra kur kas arčiau galvos. Kuoja Lietuvoje labai plačiai paplitusi žuvis, subręsta 3–4 metų, auga lėtai, gyvena iki 20 metų, neršia balandžio–gegužės mėnesiais ant povandeninių augalų.

Jaunikliai minta planktonu, suaugėliai – augalais ir dugno bestuburiais.

Tai populiarus mėgėjų žvejybos objektas, žvejojamas meškerėmis, geriausia kimba kovą, rugpjūtį ir rugsėjį, tačiau gaudomos ir žiemą.

Kuoja. Roach (Rutilus rutilus)

Stinta. Sparling (Osmerus eperlanus)

20

Karšis. Bream (Abramis brama)

Raudė. Red eye (Scardinius erythrophthalmus)

Užauga iki 80 cm ilgio ir 7 kg svorio, kūnas iš šonų suplotas, tai aukšta, kuprota žuvis. Nugara tamsi, šonai sidabriškai gelsvi, tačiau spalva, kaip ir daugelio kitų žuvų, priklauso nuo aplinkos sąlygų ir karšio amžiaus, pelekai tamsūs, pilki. Tai labai paplitusi Lietuvoje gėlųjų vandenų žuvis, subręstanti 5–7 metų, 24–30 cm ilgio, neršia gegužės-birželio mėn. ant povandeninių vandens augalų. Jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys – dugno bestuburiais, dažnai maisto ieškodami karšiai rausia vandens telkinio dugną.

Tai dažniausiai grupėmis arčiau dugno, vandens augalais apaugusiose vietose besilaikančios atsargios ir gana sumanios žuvys. Žvejojami plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis, geriausiai kimba liepos-rugsėjo mėn. Žvejojami ir žiemą.

Užauga iki 45 cm ilgio ir 2 kg svorio. Kūnas plokščias ir aukštas, nugara rudai žalsva, šonai gelsvi ar auksinės spalvos. Visi pelekai raudoni, panaši į kuoją, tačiau raudės pilviniai pelekai yra arčiau galvos.

Gyvena daugelyje Lietuvos vandens telkiniuose, subręsta 3–4 metų būdama 9–13 cm ilgio. Auga lėtai, neršia gegužės-birželio mėn. ant povandeninių augalų. Raudės maitinasi beveik išimtinai augaliniu maistu, kartais racioną paįvairindamos dugno bestuburiais. Tai labai dažnai sugaunama žuvis, žvejojama plūdinėmis meškerėmis, geriausiai kimba birželio-rugpjūčio mėnesiais, sugaunama ir žiemą, kibimas suaktyvėja pavasariop.

Karšis. Bream (Abramis brama)

Raudė. Red eye (Scardinius erythrophthalmus)

21

Paprastoji aukšlė. Bleak (Alburnus alburnus)

Plakis. Bream (Blicca bjoerkna)

Užauga iki 20 cm ir 70 g svorio. Kūnas pailgas, verpstiškas, siauras, iš šonų plokščias. Žvynai ploni, sidabriški, šiek tiek panaši į seliavą, bet neturi riebalinio peleko. Nugara tamsiai melsva ar žalsva, šonai sidabriški, dažna žuvis Lietuvoje. Subręsta 2-3 metų, 8-10 cm ilgio, neršia birželio-liepos mėn. ant povandeninių augalų ežero litoralėje. Jaunikliai minta planktonu, vėliau gali maitintis bestuburiais gyvūnais. Dažniausiai laikosi vandens telkinio viršutiniuose sluoksniuose, gali maitintis nuo vandens paviršiaus, mėgsta šilumą ir šviesą, tačiau rudenį maitinasi dugne. Aukšlės žvejojamos plūdine meškere, geriausiai kimba gegužės-liepos mėn.

Užauga iki 38 cm ilgio ir 1,4 kg svorio. Kūnas aukštas, kuprotas, iš šonų plokščias, nugara tamsi, šonai sidabriški, krūtinės ir pilvo pelekai rausvi, kiti pelekai pilki. Tai dažna žuvis, subręsta 3–4 metų, 10–13 cm ilgio, neršia gegužės-birželio mėn. ant povandeninių priekrantės augalų. Jaunikliai minta planktonu, suaugusios žuvys – dugno bestuburiais. Plakiai – menkavertė žuvis, tačiau žvejojama plūdinėmis bei dugninėmis meškerėmis, geriausiai kimba liepos–rugsėjo mėnesiais.

Plakis. Bream (Blicca bjoerkna)

Paprastoji aukšlė. Bleak (Alburnus alburnus)

22

Vėgėlė. Borbot (Lota lota)

Ungurys. Eel (Anguilla anguilla)

Lietuvoje aptinkama iki 8 kg užaugančių vėgėlių, šios žuvies kūnas šiek tiek primena šamą: galva didelė, plokščia iš viršaus, nugara tamsi, juodai ar rudai pilka. Šonai gelsvai žalsvi, išmarginti netaisyklingomis šviesiomis dėmėmis, pilvas šviesiai pilkas, oda gleivėta, stora su giliai įaugusiais labai smulkiais redukuotais žvynais. Pelekai minkšti, tamsūs, išmarginti šviesiomis dėmėmis. Ant apatinio žando 1 ilgas ūsas, ant viršutinio ties šnervėmis – 2 trumpi. Vėgėlė – plėšri žuvis, vandens telkinyje laikosi ir medžioja giliau, kur akmenuotas dugnas. Aktyviausia būna šaltuoju metų laiku. Subręsta 2-3 metų amžiaus, neršia žiemą, kai vandens temperatūra nukrenta iki 6 laipsnių. Lietuvoje paplitusi ežeruose ir upėse. Vėgėlė kartais vadinama gėlavandene menke, jos mėsa skani, gana riebi, be ašakų, o kepenys yra laikomos delikatesu. Lietuvoje vėgėles draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. bei mažesnes nei 45 cm. Vėgėlių sugavimo per vieną mėgėjų žvejybą limitas yra 5 vnt.

Užauga iki 1,2 m ilgio ir 4 kg svorio. Nugara tamsi, žalsvai pilka, tamsiai rusva ar juoda, šonai pilkai gelsvi, sidabriški, pilvas šviesus. Galva maža, snukutis smailus. Žvynai maži, oda stora, smarkiai gleivėta. Nugaros ir uodegos pelekai ilgi, susijungę į vieną. Gyvena Europos gėluose ir apysūriuose vandenyse, neršti migruoja į Sargaso jūrą, neršia vieną kartą per gyvenimą, išneršę nugaišta, o lervos migruoja atgal į gėlus vandenis. Ungurio gyvenimo ciklas sudėtingas, todėl daugelis Lietuvos ežerų yra įžuvinami unguriais. Unguriai žvejojami skrituliais, meškerėmis. Ungurių limitas vienos žvejybos metu – ne daugiau kaip 3 vnt.

Vėgėlė. Borbot (Lota lota)

Ungurys. Eel (Anguilla anguilla)

Nuotraukos iš www.fishbase.org duomenų bazės.

The pictures were taken from www.fishbase.org data base.

23

More information on Tauragnai region

Plačiau apie Tauragnų kraštą

The eldership of Tauragnų is in the Eastern part of Utena district.

Tauragnų seniūnija yra Utenos rajono rytinėje dalyje. Seniūnijos

The area of the eldership equals to 216 km². There are 83 villages and plotas 216 km². Seniūnijoje yra 83 kaimai ir viensėdžiai. Yra šešios single homesteads there. It is constituted by six neighbourhoods, Bal- seniūnaitijos: Balčių, Klykių, Minčiagirės, Sėlės, Piliakalnio ir Taučiai, Klykiai, Minčiagirė, Sėlė, Piliakalnis ir Tauragnai. Three public ragnų. Tauragnų seniūnijoje veikia trys visuomeninės organizacijos: organisations are functioning in the eldership of Tauragnai, namely Tauragnų krašto bendruomenė, Klykių kaimo bendruomenė ir Taurathe Community of Tauragnai region, the Community of Klykiai villa- gnų medžiotojų klubas. ge and the Hunters’ Club of Tauragnai.

Tauragnų herbe pavaizduotas ant piliakalnio stovintis tauras,

Not only is Tauragnai region famous for the deepest lake of Tau- simbolizuojantis miestelio vardą ir šalia esantį Taurapilio piliakalnį ragnas but also it is known for other natural resources, history and – kovų su vokiečių ordinais liudininką. Herbas patvirtintas 2001 m. people. People with various interests find it attractive to visit it and gegužės 21 d. (aut. Vida Navikienė). to travel across this area. Linguists find it pleasant to hear the local

Tauragnų kraštas garsėja ne vien tik giliausiu Lietuvoje Tauragno

dialect of the people of Tauragnai. One who is interested in the old ežeru, bet ir kitais gamtos ištekliais, istorija bet žmonėmis. Čia pahistory of the region can visit as many as eleven mounds, huge areas buvoti, pakeliauti po apylinkes įdomu įvairiausių pomėgių žmonėms. of old graves in the forests and stones. A person of literature or other Kalbininko ausį glosto čionykščių žmonių tauragnietiška šnekta. Bescientific field can visit the places of birth of famous people of this sidomintį senąja krašto istorija pasitinka net vienuolika piliakalnių, diregion and to get to know the environment where these people grew džiuliai pilkapių plotai giriose, alkakmeniai. Literatas ar kitos mokslo to be known in Lithuanian and outside it. Tauragnai region is a please srities gerbėjas gali aplankyti žymių kraštiečių gimtines, susipažinti of endless discoveries to nature scientists. Its forests have a particular su aplinka, išauginusia garsius žmones Lietuvai ir pasauliui. Tauragdiversity of flora and fauna. There are as many as thirty eight lakes nų kraštas yra neišsemiamas atradimų ir pažinties aruodas gamtininin the eldership of Tauragnai. The beautiful lake of Tauragnas that kams. Girios ir miškai čia stebina savo augalijos ir gyvūnijos įvairothe entire Lithuania is to be proud of with its depth of 62.5 m and the ve. Tauragnų seniūnijoje yra net trisdešimt aštuoni ežerai. Tarp jų lake of Piliakalnis which is at the highest point in relation to the sea Lietuvos pažiba Tauragnas – giliausias (62,5 m) ežeras – ir Piliakalnio level (198.9 m) are among them.

ežeras, kuris Lietuvoje yra aukščiausiai virš jūros lygio (198,9 m).

24

Places to visit

Lankytinos vietos

There are numerous places to visit around Tauragnai that are exceptional in terms of the beauty of nature and irreplaceable cultural heritage which would attract the attention of a tourist ro a guest.

One of them is the mound of Taurapilis. The mound of Taurapilis is the old Tauragnai. The mound is located the Southern part of the lake of Tauragnas, 3.5 km from the borough of Tauragnai.

In 2014 1307 residents lived in the territory of the eldership of Tauragnai. There is a post office, the Tauragnai branch of Utena Culture Centre, a library, a medical point, a pharmacy, the Tauragnai office of Utena Credit Union and the fire department. There are two churches and one Eastern Orthodox Church in the eldership.

The beauty of the surroundings reveals itself once one looks at them from the mound of Tauragnai.

In the distance of two hundred metres from the road Tauragnai– Kazitiškis one can see the legendary stone of Mokas (Šeimatis village). The shape of the stone is that of a cut cone and there is an entry – the year 1860 which is difficult to see. There is a smaller stone near it called Mokiukas. Several legends cover the stone. One of them tells us about a man called Mokas who lived there in the ancient times.

He had a wife and a son. His family was diligent and it would work on behalf of all relatives. However, Mokas got disappointed with the laziness of people and stopped working himself. People became mad on him and Mokas had to move somewhere else. However, the lake of Tauragnas was on their way which they had to cross. Mokas taught his wife and son to not look back when they are crossing the lake. The son listened to his father and the wife did not, so she sunk. Mokas cried and stood on the shore as long as he turned into a stone. He is still standing there. His wife remained on the bottom of Tauragnas in the form of a large stone sue to which the fishermen’s nets get broken.

Tauragnų apylinkėse nemažai lankytinų vietų, kurios išskirtiniu gamtos grožiu, nepakartojamu kultūriniu paveldu patrauks atvykusio turisto ar svečio žvilgsnį.

Viena iš jų – Taurapilio piliakalnis. Taurapilio piliakalnis – tai senieji Tauragnai. Piliakalnis stūkso Tauragno ežero pietinėje pakrantėje, 3,5 km nuo Tauragnų miestelio.

2014 metais Tauragnų seniūnijos teritorijoje gyveno 1307 gyventojai. Tauragnų seniūnijoje yra paštas, Utenos kultūros centro Tauragnų skyrius, biblioteka, ambulatorija, vaistinė, Utenos kredito unijos Tauragnų kasa, gaisrinė. Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė.

Apylinkių grožiu galima gėrėtis ir užlipus ant Tauragnų piliakalnio.

Už poros šimtų metrų nuo Tauragnų – Kazitiškio vieškelio galima pamatyti legendinį akmenį Moką (Šeimaties k.) Akmuo yra nupjauto kūgio formos, jame iškalti vos įžiūrimi metai – 1860. Šalia šio akmens guli kitas, mažesnis – Mokiukas. Apie akmenį sukurtos net kelios legendos. Viena iš jų byloja apie senų senovėje gyvenusį žmogų, vardu Mokas. Turėjęs jis žmoną ir sūnų. Darbšti buvo Moko šeima, dirbusi už visą giminę. Tačiau, nusivylęs žmonių tingumu, Mokas nusiminęs ir pats nustojęs dirbti. Žmonės ėmė ant jo pykti, tad teko Mokui keltis kitur. Kartu su žmona ir sūnumi jis iškeliavo šiaurės link. Tačiau kelią pastojo Tauragnų ežeras, kurį reikėjo perplaukti. Mokas pamokė žmoną ir sūnų plaukiant nesigręžti ir nežiūrėti atgal. Sūnus paklausęs, o Mokienė nepaklausiusi ir nuskendusi. Verkęs Mokas išlipęs ant kranto ir stovėjęs tol, kol suakmenėjęs. Ir dabar jis toje vietoje tebestovi.

O Tauragno dugne liko Mokienė – didelis akmuo, į kurį žvejai dažnai tinklus suplėšo.

25

Vaišnoriškės etnografinis kaimas

Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, Vaišnoriškės etnografinis kaimas, 2008 m.

26

Ethnographic villages

Etnografiniai kaimai

There are several ethnographic villages in the territory of TauraTauragnų seniūnijos teritorijoje yra net keli etnografiniai kaimai. gnai eldership, namely Strazdai, Šuminai, Vaišnoriškės, Varniškiai Tai: Strazdų, Šuminų, Vaišnoriškių, Varniškių, Šiaudiniškio kaimai. and Šiaudiniškis villages. More information is available from: Daugiau informacijos: http://utenainfo.lt/lt/etnografiniai_kaimai http://utenainfo.lt/lt/etnografiniai_kaimai

Modesto GADLIAUSKO nuotraukos, 2008 m.

Homesteads of rural tourism in the eldership of Tauragnai

Kaimo turizmo sodybos Tauragnų seniūnijoje

Visitors are welcomed by a number of homesteads of rural tourism in the eldership of Tauragnai, namely Povilas Gimbutis’ homestead near the lake of Labė, Jonas Maniušis’ homestead “Jono sodyba“ near Tauragnas, Rasa Umarienė’s homestead in Inkartai village and Jūratė Ragauskaitė’s homeastead “Sodyba prie Klykio“, Antanas Lagunavičius’ homestead in Rūgšteliškis village, and Jolita and Algirdas Čalnariai’ homestead „Bebrų kalnas“ in Jauniškiai village. More information is available from: http://utenainfo.lt/lt/kaimo_turizmo_sodybos

Tauragnų seniūnijoje lankytojus kviečia kelios kaimo turizmo sodybos: prie pat Labės ežero – Povilo Gimbučio sodyba, netoli Tauragno – Jono Maniušio „Jono sodyba“ , Inkartų kaime – Rasos Umarienės sodyba ir Jūratės Ragauskaitės „Sodyba prie Klykio“, Rūgšteliškio kaime – Antano Lagunavičiaus sodyba, o Jauniškių kaime – Jolitos ir Algirdo Čalnarių sodyba „Bebrų kalnas“.

Daugiau informacijos: http://utenainfo.lt/lt/kaimo_turizmo_sodybos

27

On the history of the borough of Tauragnai

Apie Tauragnų miestelio istoriją

The name of the borough is said to be derived from the name of the lake of Tauragnas. It was mentioned first in writing in 1255 in the chronicles by Hermann von Wartberge, when the Lithuanian King Mindaugas gave Tauragnai to the German Order together with other units of Sėla. Jogaila, the Great Duke of Lithuania, ascribed the castle of Tauragnai to Vilnius Diocese in 1387 together with other territories.

The first church is said to have been built in the same year; however, it did not survive and the present St George’s Church of Tauragnai was built in the year 1969.

Miestelio vardas kildinamas nuo Tauragno ežero pavadinimo. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai paminėti 1255 m. Hermano Vartbergės kronikoje, kai Lietuvos karalius Mindaugas vokiečių ordinui kartu su kitais Sėlos valsčiais padovanojo ir Tauragnus. 1387 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila, steigdamas Vilniaus vyskupystę, be kitų valdų, užrašė jai Tauragnų pilį ir apylinkes. Manoma, kad tais pačiais metais galėjo būti pastatyta pirmoji bažnyčia, tačiau ji neišliko – dabartinė Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčia pastatyta 1969 metais.

Kęstučio DANAUSKO nuotrauka, 2010 m.

28

Tauragnai iš paukščio skrydžio

Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2010 m.

29

Tauragno e탑eras ties Taurapilio piliakalniu

Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

30

Tauragno ežeras ties Žūsino ragu

Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

31

The borough of Tauragnai nowadays

Tauragnų miestelis šiandien

A modern camping place was established by the lake of Tauragnas.

Both the residents of Utena who want to relax and the tourists who seek to get to know the specific characteristics of the region better will find an orderly territory. Having come to the place by bus or by car the tourists will be able to leave them in a parking place and go for a walk near the lake where specific walkways are present. Those who want to see beautiful pictures of nature will be able to enjoy wide lakes from two pontoon bridges; one can reach another small pontoon bridge by boat. Three shelters are built for the comfort of the tourists as well as fireplaces, outdoor volleyball square forest furniture, cabins, recycle bins and toilets. The places that are safe to swim are marked for the sake of safety. The sponsors of the Project thought of children too – they will be happy to play in a special playground. The camping place will not be dark in the evening either as the walkways and the shelters will be enlightened by modern lanterns.

You are kindly invited to visit the small yet beautiful Tauragnai surrounded by spectacular nature. More information is available from: http://www.tauragnai.eu/apie-tauragnu-seniunija.

2013 metais įgyvendinus projektą „Tinkamos poilsiavietės, aktyvaus poilsio ir laisvalaikio praleidimo formų sukūrimas Utenos rajono Tauragnų miestelyje“, kuriam paramos lėšos buvo skirtos pagal Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 1 prioriteto „Vietinė ir urbanistinė plėtra, kultūros paveldo ir gamtos išsaugojimas bei pritaikymas turizmo plėtrai” priemonę „Viešosios turizmo infrastruktūros ir paslaugų plėtra regionuose“, įrengta poilsiavietė prie Tauragno ežero.

Tauragnuose prie giliausio Lietuvoje Tauragno ežero įrengta šiuolaikinė poilsiavietė. Tiek poilsį gamtoje mėgstantys uteniškiai, tiek ir regioninio krašto savitumą pažinti norintys turistai ras gražiai sutvarkytą teritoriją. Atvykę automobiliais ar autobusais poilsiautojai ir turistai juos galės palikti stovėjimo aikštelėje, o patys pasivaikščioti ežero pakrantės šlaite nutiestais takais. Pasiilgusieji gamtos vaizdų galės pasigėrėti ežero platybėmis nuo dviejų pontoninių lieptų su apžvalgos aikštelėmis, dar prie vieno pontoninio liepto-prieplaukos galima švartuoti valtis. Pakrantėje iškylautojų patogumui įrengtos trys pavėsinės, laužavietės, įrengta paplūdimio tinklinio aikštelė, pastatyti miško baldai, persirengimo kabinos, šiukšliadėžės, sumontuoti lauko tualetai. Rūpinantis besimaudančiųjų saugumu maudyklos vieta atitverta plūdurais. Projekto rengėjai pagalvojo ir apie vaikus – jiems smagu bus žaisti specialiai įrengtoje aikštelėje. Net ir vakarėjant poilsiavietė neskendės tamsoje – takus ir pavėsines apšviečia modernūs šviestuvai.

Kviečiame atvykti į Tauragnus, mažą, bet nepaprastoje gamtos grožybėje įsikūrusį miestelį.

Daugiau informacijos: http://www.tauragnai.eu/apie-tauragnu-seniunija Informaciją apie Tauragnų seniūniją pateikė Utenos rajono savivaldybės Tauragnų seniūnijos seniūnas Alvydas Danauskas

32

Sudeikiai and the beauty of the lake of Alaušas

Sudeikiai – kur tyvuliuoja gražuolis Alaušas

Starting from the very title (“to make fish salty”) and the coat–of– arms (three vendaces), Sudeikiai is an eldership which is both historically and due to its natural resources a good place to implement various projects related to the development of educational fishing, water tourism and diving. More information is available from: http://www. utena.lt/index.php/sudeiki–seniunija.

Utena Diving Club is functioning in the borough of Sudeikiai, by the largest lake in Utena district, the lake of Alaušas, which covers 1054 ha, with the depth of 42 metres. There are 2 islands in the lake, the overall area of which equals to 5.3 ha.

Sudeikiai jau pradedant nuo pavadinimo ( pavadinimas kilęs iš „žuvis sūdyti“) ir seniūnijos herbo ( kuriame pavaizduotos trys seliavos) yra seniūnija, kuri istoriškai bei dėl savo gamtinių išteklių yra tinkama vietovė rengti ir plėtoti įvairius projektus, susijusius su žuvininkystės pažintinio vandens turizmo bei nardymo plėtra.

Sudeikių miestelyje prie didžiausio Utenos rajone Alaušo ežero, kuris užima 1054 ha, (gylis siekia 42 metrus, ežere yra 2 salos, kurių bendras plotas 5,3 ha), veikia Utenos nardymo klubas.

Daugiau informacijos: http://www.utena.lt/index.php/sudeiki–seniunija

Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, Alaušas, 2008 m.

33

Alaušo ežeras

Modesto GADLIAUSKO nuotrauka, 2013 m.

34

The paradise of divers in Sudeikiai

Nardytojų rojus Sudeikiuose

Utena Diving Club was initiated by its president Gintaras Biruta and Bronius Vygelis. Utena Diving Club is one of the two members of World’s Divers’ Association (hereinafter – SSI, Scuba Schools International), a branch of the International School of diving with equipment.

Utena Diving Club is directly subordinate to SSI World’s Northern Region Council, located in Denmark which covers Denmark, Estonia, Faroe Islands, Finland, Greenland, Island, Latvia, Lithuania, Norway and Sweden.

Utena Diving Club has arranged a local project “Cherishing and recreating the resources of fish of the lake of Alaušas, by installing artificial spawning grounds and improving the quality of water by means of biological measures“. The Project was funded by the money received as financial support by Utena Region Local Action Group of Fishing and the funds owned by Utena Region Community Foundation. It was implemented in 2014.

The aim of the Project is to implement the means that provide the circumstance for the retaining and renewing the resources of the lake of Alaušas and to improve the quality of its water.

Therefore, two large artificial spawning places were installed in the lake of Alaušas. Artificial spawning places are protected from the side effects to the maximum extent by providing the calm zones for the spawning of fish.

Having implemented this Project the circumstances were provided for the development of amateur fishing, water tourism, diving and the employment of the residents. Every visitor of Sudeikiai can come to the office of Utena Diving Club to learn about their activities. Also, all of you can try diving and getting to know the mysterious water world with the help of qualified coaches. More information on Utena Diving Club is available from: www.safediving.lt.

Utenos nardymo klubas įsteigtas bei veikia klubo prezidento Gintaro Birutos ir Broniaus Vygelio iniciatyva ir pastangomis. Utenos nardymo klubas yra vienas iš dviejų Lietuvoje įsteigtų pasaulinės narų asociacijos (toliau – SSI) „Scuba Schools International“ – Tarptautinės nardymo su įranga mokyklos – padalinių. UNK tiesiogiai pavaldus SSI Pasaulio Šiaurės regiono tarnybai, įsikūrusiai Danijoje, aptarnaujančiai Daniją, Estiją, Farerų salas, Suomiją, Grenlandiją, Islandiją, Latviją, Lietuvą, Norvegiją ir Švediją.

Utenos nardymo klubas parengė vietos projektą „Alaušo ežero žuvų išteklių išsaugojimas ir atkūrimas, atliekant dirbtinių nerštaviečių įrengimą ir vandens kokybės gerinimą– valymą biologinėmis priemonėmis“. Projektas buvo finansuotas iš Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės strategijos paramos lėšų ir Utenos regiono bendruomenės fondo paramos lėšų. Įgyvendintas 2014 metais.

Projekto tikslas – įgyvendinti priemones, sudarančias sąlygas išsaugoti ir atkurti Alaušo ežero žuvų išteklius, taip pat gerinti šio ežero vandens kokybę.

Taigi Alaušo ežere buvo įrengtos dirbtinės nerštavietės žuvims.

Dirbtinės nerštavietės yra maksimaliai apsaugotos nuo pašalinio poveikio, sudarant žuvų veisimuisi ramybės zonas. Įgyvendinus projektą yra sudarytos sąlygos mėgėjiškos žūklės, vandens turizmo, nardymo plėtrai, taip pat ir vietos gyventojų užimtumui didinti. Kiekvienas besilankantis Sudeikiuose gali susipažinti su Utenos narų klubo veikla užsukęs į jo būstinę. Taip pat kiekvienas kvalifikuotų ir rūpestingų instruktorių padedamas galite pabandyti panerti po vandeniu ir susipažinti su paslaptingu vandenų pasauliu.

Daugiau informacijos apie Utenos nardymo klubą galite rasti: www.safediving.lt

35

Sertifikatai pradedantiesiems narams

Nardymo klubo archyvo nuotrauka, 2011 m.

36

Nardytojai Alaušo ežere

Nardymo klubo archyvo nuotraukos, 2012–2013 m.

37

Alaušo ežero kryžiaus istorija 2010 m. vasarą asociacijos „Utenos nardymo klubas“ prezidentas – atestuotas SSI instruktorius Gintaras Biruta – su klubo nariu Broniumi Vygeliu nardydami giliausios Alaušo vietos prieigose 18 metrų gylyje aptiko šalia vienas kito į ežero dugno dumblą stipriai įsiskverbusius du aptašytus rąstus: vieną apie keturių, kitą perpus trumpesnį – apie dviejų metrų ilgio. Nardytojai tą vietą pasižymėjo.

Po kurio laiko bendraujant su vietos gyventojais vienas senolis paporino, kad dar prieš II pasaulinį karą vienas jo kaimynas nusipirko kryžiui medienos ir žiemą arkliu rogėmis ją gabeno per Alaušo ežero ledą. Ne kiekvienas žino, kad žiemą Alaušo ežeras gana klastingas, nes kai kur dugne yra stiprių šaltinių ir ten ledas net per didžiausius šalčius būna labai plonas. Dėl to Alaušas yra ir neatsargių arba jo nepažįstančių žmonių gyvybių nusinešęs. Į bėdą pateko ir žmogelis, kuris buvo sugalvojęs kryžių pasistatyti.

Kaip tik dėl to nepasisekė žmogui, nors jis buvo vietinis gyventojas ir turėjo žinoti pavojingas vietas, jo kelias lyg tyčia ėjo šalia giliausios ežero vietos – per vėliausiai užšąlantį vieną aktyviausių ežero šaltinių.

Taigi, užvažiavus rogėms, plonas ledas neatlaikęs sunkaus krovinio ėmė ir įlūžo...

Sako, kad žmogelis išsigelbėjo, dar arklį ir roges iš ežero gniaužtų sugebėjo ištraukti... O rąstai pačiuožė po ledu ir per žiemą įmirkę nuskendo.

Sužinojus tokią pikantišką naujieną, abiem nardymo klubo nariams kilo mintis atlikti seniai pradėtą darbą – t. y. pastatyti kryžių. Buvo nuspręsta, kad kryžius jau turi savo vietą – turi stovėti ten, kur nuskendo jam skirti rąstai.

Rąstus ežero dugne narai atkasė ir specialiomis oro pagalvėmis

iškėlė į vandens paviršių ir nugabeno į krantą. Kad mediena nebūtų sugadinta, kryžius buvo sunertas nedelsiant. Pagamintas kryžius buvo nuplukdytas ir pastatytas į tą pačią vietą, kur buvo surasti rąstai.

Kiekvienam katalikui žinoma tiesa, kad kryžių privalu pašventinti, todėl 2011m. vasarą sutarus su kunigu kryžius dar kartą buvo iškeltas į Alaušo ežero paviršių ir priplukdytas prie klubo katamarano, kuriame laukė pašventinti jį pasirengęs kunigas.

Iškėlus į vandens paviršių kryžių, buvo pastebėtas keistas gamtos reiškinys... Iškeltą kryžių plukdant link užinkaruoto laivo, dangus pradėjo niauktis, kelis kartus stipriai nugriaudėjo griaustinis, nušvito žaibas, tačiau kunigui atgabentą kryžių pašventinus ir kryžių plukdant į jo pastatymo vietą tamsūs debesys pradėjo sparčiai sklaidytis, griaustinis nurimo, o kryžiaus nuleidimo į gelmę darbus palydėjo saulės spinduliai...

Kryžius, naudojant pneumatines pagalves vėl buvo nuleistas į tą pačią vietą ir užinkaruotas, o kad stovėtų vertikaliai, prie jo viršaus buvo pritvirtintas ir pripūstas tam tikslui pritaikytas plūduras. Kryžius gelmėje atrodo labai įspūdingai, aktyviai lankomas ne tik Utenos nardymo klubo narų, bet ir svečių. Prie jo klubo nariai ir svečiai pasimeldžia per Velykas, taip pat prieš Kalėdas – prieš užšąlant ežerui ir ruošdamiesi giluminiams nėrimams. Šalia kryžiaus 15–17m. gylyje nardymo klubo nariai paruošė sertifikuotiems narams skirtą patrauklią nardymo trasą. Joje „pasodinta“ nuskendusių medžių, kurių draugiją mėgsta lydekos, kitos žuvys. Į nėrimui paruoštą trasą atgabenta kitų įdomių Alaušo ežero dugne surastų nuskendusių objektų, įrengta specialių ženklų.

38

The story about the cross of the lake of Alaušas In the summer of 2010 Gintaras Biruta, the president of Utena Diving Club and a certified SSI instructor, together with Bronius Vygelis, a member of the club, when diving in the deepest accesses of Alaušas (18 metres) found two large timbers mired in the mud, one of them being two metres, the other fourth metres in length. The divers marked this place.

After some time a local elderly man told them that his neighbour bought wood to make a cross before World War II and brought it over the ice of the lake of Alaušas. It is not everyone who knows that the lake of Alaušas is relatively deceptive in winter as there are strong wells on its bottom and the ice gets very thin at these points in winter.

That is how the life of some careless people who do not know Alaušas ended.

The man who decided to make a cross also got into trouble. It is because of this reason that the man was unfortunate. Although he was local and must have known the dangerous places, his road was as if by coincidence was over the deepest part of the lake where the most active well of the lake is the last to freeze up. Therefore, unable to withstand the heavy load, the thin ice broke…

It is said that the man survived and he managed to save his horse and sleigh. However, the timbers fell under the ice and sunk...

Having learned of this exotic news both members of the diving club decided to finish the work started long ago, i. e. to build the cross.

The timbers were removed from the bottom of the lake by means of specific airbags by divers. In order to preserve wood the cross was constructed immediately. It was decided to place the cross where the

timbers were found.

It is known to every Catholic that any cross must be sanctified, so the cross was brought to the surface of the lake of Alaušas once again in the summer of 2011 and it was brought near the catamaran owned by the club where the priest ready to sanctify it was waiting.

A strange natural phenomenon was noticed after the removal of the cross from the bottom of the lake… Right after the cross was removed, the sky became darker, a heavy thunder was heard several times and a lightning was seen, still having sanctified the cross the dark clouds started to dissipate, the thunder was no longer heard and the rays of sun appeared when bringing the cross to the place where it was built.

The cross was placed once again to the same place by means of pneumatic airbags an anchored and a special buoy was used in order for it to stands straight. The cross looks particularly impressive in the deep water and is popular among both the members of Utena Diving Club and guests. It is where the members of the club pray before Easter and before Christmas when they are preparing for deep diving before the lake freezes up.

An attractive diving trace near the cross was prepared for the certified members in the depth of 15–17 m. Sunken trees were “planted” there the fellowship of which is favoured by pikes and other fish. Other interesting objects that sunk in Alaušas as well as other special signs were placed to the trace.

39

Dienos pramogos prie Alaušo: valčių, vandens dviračių nuoma, maudynės

Alaušų kaimas, Aldonos Graužinienės valtinė, tel. +370 620 75317 Vytauto RIDIKO nuotraukos, 2014 m.

40

On other lakes of Utena district

Apie kitus Utenos rajono ežerus

Tauragnas and Alaušas are simply the deepest and the largest lakes in Utena district. Detailed information about over eighty lakes can be found in the booklet “Žūklė Utenos krašto ežeruose“. The angling club “Utenis” arranged and submitted a local project for which funding was received titled „Preparation and Publication of an Informative Booklet on one Hundred Lakes of Utena District“. Vytautas Šemelis and Aloyzas Burba, the authors of the booklet “Žūklė Utenos krašto ežeruose” describe the structure of fish communities and review the prevalence of crayfish species in the representation of lakes of Utena district.

Tauragnas ir Alaušas – tai tik giliausias Lietuvos ir didžiausias Utenos rajono ežerai. O išsamią informaciją daugiau nei apie aštuoniasdešimt ežerų galite rasti leidinyje „Žūklė Utenos krašto ežeruose“.

Tai sportinės žūklės klubas „Utenis“ rengė, teikė ir gavo finansavimą vietos projektui „Informacinio leidinio apie šimtą Utenos rajono ežerų parengimas ir leidyba“. Leidinio „Žūklė Utenos krašto ežeruose“ autoriai Vytautas Šemelis ir Aloyzas Burba leidinyje pristatydami Utenos rajono ežerus taip pat apibūdina žuvų bendrijų struktūrą bei apžvelgia vėžių rūšių paplitimą juose.

Knygos „Žūklė Utenos krašto ežeruose“ viršelis, Rimanto UDRO nuotrauka, daugiau gamtos fotografijų galima rasti www.fotosketis.lt

41

Koks žuvies iš Utenos krašto ežerų skonis? Ir kur jos galima paragauti?

Utenos rajonas gamtos yra gausiai apdovanotas gamtiniais ištekliais. Gausu yra ežerų, upių, upelių ir tvenkinių, todėl Aukštaitijos regiono tautiniame ir kulinariniame pavelde vietos ežerų žuvis užima svarbią vietą. Nežiūrint, kad Utenos rajone yra daugiau nei 180 ežerų, per 10 upių ir tvenkinių, nusipirkti tiek šviežios ežero žuvies ar užaugintos akvakultūros, o juo labiau jos produktų, nėra galimybių, nes tokių produktų tiesiog nėra.

Utenos regiono vietos veiklos grupė (toliau URVVG) įgyvendindama kaimo plėtros strategiją, kurios tikslas yra gyvenimo kokybės gerinimas, įgyvendinant vietines iniciatyvas Utenos rajone 2010–2015 m, aktyviai bendrauja su įvairiomis Utenos krašto organizacijomis.

Bendradarbiaujama taip pat su Lietuvos ir su kitų Europos sąjungos valstybių vietos veiklos grupėmis.

URVVG aktyvus bendradarbiavimas su partneriais iš užsienio bei Utenos rajono bendruomenėmis ir kitomis organizacijomis, tarp jų ir su Utenos medžiotojų žvejų draugijos skyriumi, Žvejų klubu „Utenis“, sudarė sąlygas kurti planus, kaip galima būtų pagaminti produktų iš vietinių ežerų žuvies.

Savanoriškais pagrindais URVVG administracijos darbuotojai parengė projektą „Patalpų pritaikymas žuvies produktų gamybai“.

Projekto tikslas – įsirengti patalpas bei įsigyti trūkstamą įrangą, kurią

bus galima panaudoti vietos produktų iš žuvies gamybai bei parengti receptūras planuojamiems gaminti produktams. Kad patalpos būtų sutvarkytos tinkamai, buvo bendraujama su Maisto ir veterinarijos tarnybos kompetentingais specialistais, gautos jų rekomendacijos dėl patalpų įrengimo bei įrangos įsigijimo.

Laisvu nuo tiesioginio darbo metu URVVG administracijos darbuotojai Jolita Umbrasienė, Nela Kuosienė, Edita Rukšytė, Rimgailė Strolytė, Agnė Žulienė parengė ir išbandė tris receptūras. Pagaminti žuvies produktai buvo degustuojami URVVG savanorių, Utenos rajono savivaldybės administracijos bei Tarybos atstovų, įvairių bendruomenių bei kitų garbingų žmonių iš įvairių Lietuvos kampelių ir iš užsienio, apsilankiusių svečiuose.

Buvo nutarta, kad projektas yra naudingas, o pagaminti produktai iš vietos ežerų žuvies tinka ežeringojo Utenos krašto reprezentavimui. Belieka tik rengti vietos produktų iš žuvies marketingo planą plėtoti jų gamybą.

Produktų iš Utenos krašto ežerų žuvies paragauti galite atvykti adresu: Utenos regiono vietos veiklos grupė Taikos g. 6, Utena. Bet prieš tai paskambinkite telefonais arba parašykite el. paštu: utenosvvg@gmail.com.

Jolitos UMBRASIENĖS nuotraukos, 2014 m.

42

Produktų iš vietos ežerų gamybos procesas

Jolitos UMBRASIENĖS nuotraukos, 2014 m.

43

How does the fish of Utena region taste? And where can one taste it?

Utena region is richly endowed with natural resources. As there are numerous lakes, rivers, streamlets and ponds there, fish has an important role in terms of national and cultural region of Aukštaitija region. Despite the fact that there are over 180 lakes, over 10 rivers and ponds in Utena district, it is impossible to buy neither fresh lake fish nor grown aquaculture or its products in particular because such products simply do not exist.

In implementing the strategy of rural development, Utenos Region Local Action Group, which aims at improving the quality of life in implementing local initiatives in Utena district in 2010–2015, is actively communicating with various organisations of Utena region.

Communication with other Lithuanian and European local action groups is also taking place.

The active cooperation of Utena Region Local Action with foreign partners and other organisations from Utena district the Utena branch of Hunters and Fishermen Association, and angling club “Utenis” included, provided the circumstance for new plans to be created in order to prepare fresh fish production by making use of local fish.

The administrative staff of Utena region local action group prepared the project „The Application of Premises in order to Prepare Fish Production” on a voluntary basis. The aim of the Project was to

prepare the premises and to get the necessary equipment that could be applied to the preparation of local fish production and to arrange recipes for the desired products to be made. In order for the premises to be properly arranged communication with competent specialists from Food and Veterinary Office was taking place and their recommendations regarding the arrangement of the premises and the acquisition of the equipment were received.

When spare time after direct work tasks is left, the administrative staff of Utena region local action group, namely Nela Kuosienė, Jolita Umbrasienė, Edita Rukšytė, Rimgailė Strolytė and Agnė Žulienė prepared and tried three recipes. The fish products were tasted by the volunteers from Utena region local action group, the representatives of Utena district municipality administration, the members of the Board, various communities and other respected persons from different parts of Lithuania and other countries who were at visit.

It was decided that the Project is useful and the products prepared are proper to represent the Utena region full of lakes. What is left is to prepare a business plan for the development of fish production.

Local fish products of Utena can be tasted at this address: Utena Region Local Action Group, Taikos g. 6, Utena. But before please contact us by phone or by e–mail: utenosvvg@gmail.com.

44

Do not mourn if you did not catch a fish

Jeigu nepavyko žuvies pagauti, neliūdėkite

Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė, a folk artist famous in Utena region and the entire Lithuania, has actively been producing paper cuts for more than twenty years and teaching others this art. Not only objects, people or animals are reflected in her works but also feelings are expressed.

Therefore, you can cut a fish if you did not manage to catch it.

But before you learn this art you can enjoy the works produced by the artist Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė in 2014 titled „The sunset in the sea“ and „The youth of a fisherman“. More information on the works by Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė is available from: http://www. odetosgalerija.lt

Garsi ne tik Utenos krašte, Lietuvoje, bet iš už jos ribų tautodailininkė Odeta Tumėnaitė-Bražėnienė jau daugiau nei dvidešimt metų aktyviai kuria karpinius iš popieriaus ir šio meno moko kitus. Savo karpiniuose Odeta moka iškarpyti ne tik daiktus, žmones ar gyvūnus, bet sugeba pavaizduoti net jausmus.

Taigi jeigu Utenos krašto ežeruose nepavyko žuvies pagauti, galite ją išsikarpyti. O kol pramoksite šio amato, galite pasigrožėti meistrės Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės 2014 m. sukurtais darbais „Saulėlydis jūroje“ ir „Žvejo jaunystė“ (karpinys ant leidinio viršelio).

Plačiau su Odetos Tumėnaitės-Bražėnienės kūryba galite susipažinti: http://www.odetosgalerija.lt

Odetos BRAŽĖNIENĖS karpinys „Saulėlydis jūroje“, 2014 m.

45

If you succeeded to catch as fish and are willing to prepare it according to an old recipe...

Association Utena Women’s Activity Centre which unites active women of Utena region led by its manager Vida Jackevičiūtė has implemented the Project „Unique Cultural Heritage from Fish and its Usage in order to Represent Utena Region“. This local Project was also implemented on the basis of the strategy of Utena Region Local Action Group of Fishing “Sustainable Development of Fishing in Utena region in 2010–2015”.

In the course of the Project the members of Utena Women’s Activity Centre were collecting material for the linen booklet to be published. The trainings on hygienic requirements on how to produce fish products and apply the old recipes for the modern kitchen were organised. An original artistic souvenir booklet, a book of recipes, was published.

A recipe is provided to fish meal gourmets from the Linen book

Jei pavyko pagauti žuvį ir norite ją paruošti pagal unikalų senovinį receptą Asociacija „Utenos moterų veiklos centras“ (toliau UMVC), kuri jungia aktyvias ir veiklias Utenos krašto moteris, vadovaujama pirmininkės Vidos Jackevičiūtės, įgyvendino projektą„Unikalus kulinarinis paveldas iš žuvies ir jo panaudojimas Utenos krašto reprezentavimui“. Šis vietos projektas taip pat buvo įgyvendintas iš Utenos žuvininkystės regiono vietos veiklos grupės strategijos „Tvari žuvininkystės plėtra Utenos rajone 2010–2015 m.“ Projekto metu UMVC narės rinko medžiagą drobiniam leidiniui. Buvo surengti mokymai apie higienos reikalavimus gaminant patiekalus iš žuvies bei pritaikant senuosius receptus šiuolaikinei virtuvei. Pagamintas originalus meniškas suvenyrinis leidinys – receptų knyga. Žuvies patiekalų gurmanams pateikiame vieną receptą iš „Drobinės knygos“

Darata’s kugel Daratos kugelis The author of the recipe Darata Araminienė lived in Utena unit, Leliūnai parish, Paežeriai village in the 19th century. The recipe was recorded by her son Juozas Araminas, born in 1908 m., who lived in Leliūnai parish, Gikoniai village.

The ingredients of Darata’s kugel: small fish caught in the lakes of Rubikiai and Mušiejus, caught in the dawn. Preparation: Guts are extracted.

The fish is washed well. It is placed to a cast–iron in layers with potatoes and onions. It is good if you have pepper. A piece of melted butter is put on the top and a spoon of sour cream. A tightly closed pot is placed into a bread maker boiler furnace.

The bones become soft because of the heat and the scales as if disappear.

Enjoy your meal!

Recepto autorė – Darata Araminienė, gyvenusi XIX a. pabaigoje Utenos valsčiuje, Leliūnų parapijoje, Paežerių kaime. Receptą užrašė jos sūnus Juozas Araminas, gimęs 1908 m., gyvenęs Leliūnų parapijoje, Gikonių kaime.

Daratos kugeliui reikės: Rubikių ir Mušiejaus ežerų smulkiųjų žuvų, ką tik paryčiais sugautų. Paruošimas: ištraukiami viduriai su žarnom gerai nuplaunami. Ketaus špižioke sluoksniuojama su bulvėmis ir svogūnais. Gerai, jei kada turėdavo pipiro. Ant viršaus dedama lydyto sviesto ir koks šaukštas pasmetonių. Sandariai uždarytas katilas šaunamas į duonkepę krosnį.

Valgoma nerakinėjant: kaulai nuo karščio suminkštėja, o žvynų nebėra nė žymės.Skanaus!

Jeigu norite išsamiau susipažinti su drobiniu suvenyriniu leidiniu, ieškoIf you would like to learn more about the linen souvenir booklet, you can kite jo bibliotekose arba užsukite į Utenos moterų veiklos centrą adresu: find it in the libraries or in Women’s Activity Centre, address: Taikos g. 6, Utena Taikos g. 6, Utena.

46

Knyga „Nebridęs į vandenį žuvies nevalgysi“

Ryčio JACKEVIČIAUS nuotraukos, 2015 m.

47

Žiema. Tauragno ežeras

Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2013 m.

48

Dainiaus ATKOČIŪNO nuotrauka, 2012 m.

49

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Žiemos saulėlydis“, 2008 m.

50

Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

51

Pavasaris. Tauragno e탑eras

Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

52

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Rudeninė pakrantė“, 2008 m.

53

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Pavasarinis potvynis“, 2010 m.

54

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Tauragno grožis“, 2009 m.

55

Vasara. Tauragno ežeras

Kęstučio DANAUSKO nuotrauka, 2010 m.

56

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Vakaro ramuma“, 2011 m.

57

Alvydo DANAUSKO nuotrauka, 2014 m.

58

Ingos MOTIEJŪNIENĖS nuotrauka, 2014 m.

59

Ruduo. Tauragno ežeras

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Auksinis ruduo“, 2014 m.

60

Rimanto UDRO nuotrauka, daugiau gamtos fotografij킬 galima rasti www.fotosketis.lt

61

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Rudens spalvos“, 2008 m.

62

Julijos SKLIAUSTYTĖS nuotrauka „Akmenuota pakrantė“, 2008 m.

63

Utenos rajono resursai bei galimybės rekreacinės žuvininkystės ir vandens turizmo plėtros srityje, arba Vandens, ugnies ir meilės nepaslėpsi / Sudarė Jolita Umbrasienė. – Vilnius : UAB „Vyzdys“, 2015. – 64 p. : iliustr.

ISBN 978-9955-705-29-1 UDK 639.2(474.5) Ut-05

Vytauto RIDIKO nuotrauka, 2014 m.

Iš visų kelionių sugrįžtame prie savo krašto ežerų, nes vandens, ugnies ir meilės nepaslėpsi.

Visus norinčius kviečiame aplankyti Utenos krašto ežerus arba bent vieną, patį giliausią Lietuvos ežerą – Tauragną.

2015 m. Apimtis 4 apsk. sp. l.

Tiražas 1000 egz.

Išleido ir spausdino UAB „Vyzdys“ Laisvės pr. 60, LT-05120 Vilnius