2009 m. lapkritis. Nr. 56
Žaisti – mokytis? tais antakiais diktuoja ar pasakoja svarbiausią informaciją, verčia ją įsikalti į galvą ir Akademinė pamoka ir pamoka kitą pamoką reikažaidimas - tai dvi labai skirtingos lauja viską atkartoti pamokos rūšys. Vieniems labiau patinka lyg „Tėve mūsų...“. pirmoji, kitiems – antroji. Atrodo, kad Tokios pamokos teikia naudą, per tų kitų yra daugiau. Kodėl? jas tikrai daug ko sužinome, bet ar Akademinė pamoka dažniausiai išmokstame? Jei išmokstame, ar būna vedama kiekvieną dieną visose mokyklose... Tikriausiai nė lengvai? Pamoka – žaidimas retesnė. nereikia aiškinti, kas yra akademinė Vaikai pasijaučia lyg vėl grįžę pamoka...Visi puikiai žinome, kaip tai atrodo: mokytojas surauk- į darželio laikus, visiems būna Lina Malaiškaitė 1e Rasa Lauciūtė 1e
Kaip kenčia dvyliktokai Kotryna Krupeckaitė 4g
Sveiki visi, laukę ir nelaukę mokyklos! Nenorėjote grįžti? Suprantu. Dauguma nenori, bet eina, nes reikia. O tie, kurie nori, paprastai vadinami dvyliktokais arba moksliukais. Bet ne apie pastaruosius norėčiau pakalbėti. Mane domina abiturientai. Daugelis mano, jog mes turime privilegijų: naudojamės nerašyta, greičiausiai mano draugės absolventės L. O. sugalvota taisykle, kad ketvirtokai gali be eilės pirkti maistą, be to, faktas, kad mokslai baigiasi anksčiau... Nė velnio! Mes irgi kenčiame! Tad pasibėdokime… Mūsų bėdos prasidėjo jau pirmosiomis rugsėjo dienomis. Nepaisant to, kad ir taip sunkiais sekėsi adaptuotis po vasaros, dar ir patyrėme šoką, kai atėjome į švenčiausią mokyklos vietą – valgyklą. Mus išgąsdino ne kas kitas, o kainos. Na, turbūt pagalvosite, kad ne vien dvyliktokams kainos padidėjo –
visi kenčia, bet... Juk dauguma iš mūsų planuoja studijuoti, tad reikia taupyti. Atsiminkite, kad kiekvienas centas šiais sunkiais krizės laikais svarbus. Bet tai dar ne viskas. Kita problema - „fuksų naglumas“ (čia taip viena mano draugė išsitarė). Šiems individams (arba ne) visai negalioja kažkada kažkieno sukurtos, bet nepatvirtintos taisyklės. Nuo tų dvimetrinių reikia saugoti savo vietą eilėje. O ir tai ne visada pavyksta, ypač kai tavo ūgis nesiekia metro šešiasdešimties. Reikia tada kovoti nagais ir dantimis kaip kad mūsų protėviai darė. Jau teko taip ginti vietą po saule. Beveik nepavyko. Paskui teko bėgti į kontrolinį... o ten sėdi ir keiki tuos „kiaunes“, kurie ne tik laiką iš tavęs vagia, žemina (čia tiesiogiai: pasijuntu tokia maža), skriaudžia, bet ir paskutinį „Nuostabųjį“ paukštienos kepsnį nugvelbia iš panosės... Jei jau prakalbau apie mokslus, tai ir čia ne pyragai. Juk jau
linksma. Klasiokės Laura ir Jūratė, paklaustos, kurią pamoką rinktųsi mieliau, vienbalsiai atsakė: „Pamoką - žaidimą!!!“. Kodėl? Ogi todėl, kad per tokią pamoką žinių gauname lengvai, netgi iš tikrųjų nesimokydami. Bet kartais pamoka žaidimas virsta balaganu, mokiniai nebesidomi teikiama informacija ima plepėti, žaisti pagal savo taisykles, trukdo vieni kitiems.... O tada jau teateina akademikas piktai žaibuodamas akiniais ir teužbaigia pamoką akademiškai. „atkalėme“ vienuolika metų, tad tikrai tingime mokytis. Tačiau reikia, ypač dabar, kai pasikeitė egzaminų tvarka. Jau ne vieną „n“ kartų girdėjome, kad nebebus mokyklinių egzaminų (išskyrus lietuvių kalbą). Ir pirmasis išbandymas bus birželio devintąją, o ne gegužės dvidešimtą (kaip kad praeitais mokslo metais). Logiškai pamąsčiusi (o aš tai sugebu), suprantu, kad ir paskutinis skambutis mus išlydės vėliau, ir egzaminų baimė tęsis ilgiau... Tik mokslo metais vis tiek rugsėjo pirmąją prasidės...Bet iki jų dar teks įveikti įskaitas, šimtadienius ir visus kitus menkai reikalingus formalumus... Taigi čia apžvelgiau tik kelis, labiau daugiau nei vienam abiturientui rūpimus aspektus. Supratau tik vieną: kas būtų Adolfo Šapokos gimnazija be mūsų? Ogi neapsiplunksnavusių viščiukų būrys. Tad, dvyliktokai, laikykimės, nes mūsų daug ir mes jėga (net tie, kurių ūgis nesiekia metro šešiasdešimties).
Paupėja
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 2
Pirmokų analizai/apatiniai baltiniai Milda Lukminaitė 4c Justina Tamošiūnaitė 4c
Prasidėjo dar vieneri mokslo metai. Į gimnaziją sugūžėjo daugybė „naujokų“, nešinų prigrūstomis kuprinėmis ir (bent jau mes tikimės) nusiteikusių plėsti akiratį bei uoliai krimsti mokslo šaknis. Taigi apimtos smalsumo nutarėmė pasidomėti, kaip sekasi mūsų pirmokams. Ką jie mano apie naująją mokymo įstaigą? Ar jau atrado dominančių užsiėmimų? Kas jiems patinka, o kas kelia įniršį? Didžioji dalis jauniausiųjų gimnazistų jau pirmąją savaitę suprato, kad mokytis teks labai rimtai. Nemažai apklaustųjų, susiėmę už
Absolventai Eglė Daugsevičiūtė 2b
Štai ir vėl sugūžėjome į savo mylimą mokyklėlę po kupinos nuotykių (o gal ir ne) vasaros. Kaip ir kasmet atsliūkino pirmokėliai. O kiti, kad ir kaip bebūtų gaila, turėjo palikti mūsų visų mylimą Šapokos gimnazija. Taigi, ,,ex‘s“ šapokiukai, kaip jūs gyvenate? Mokotės ar ne? Dirbate? O gal po platų pasaulį keliaujate? Pakapstykime praėjusių metų abiturientų daržą.
198 šapokiečiai galėjo džiaugtis gavę vertingą popierėlį ir labai svarbų dokumentą - Brandos atestą. Sveikiname! Šįkart lyčių skirtumas menkai pastebimas. Iš baigiusiųjų106 merginos ir 92 stipriosios lyties atstovų. Šiais metais nugalėtojų trejetas nepasikeitė - MRU, VGTU ir VU ir toliau liko mėgamiausi
galvų tvirtino, jog nesitikėjo tokio didžiulio krūvio. Šiurpą jaunuoliams kelia ir „begalė“ namų darbų, kuriuos užduoda, jų nuomone, negailestingieji mokytojai. Keletas „pagautųjų“ liūdnai pakartojo, kad suprastėjo pažymiai, nors šie mokosi taip pat stropiai kaip ir anksčiau. Taigi naujokai pastebėjo, kad įžengė į tikrąją mokslo tvirtovę. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Gimnazijoje pliusai nusveria minusus, todėl čia jaunėliai jaučiasi itin komfortiškai. Pirmiausia, pirmokai džiaugiasi renovuota mokymo įstaiga, kuri suteikia estetinį pasigerėjimą, skatina kibti į mokslus. Gausus popamokinės veiklos asortimentas taip pat nudžiugino gimnazistų širdis. Taip mums teigė lyg viesulas į mokyklos veiklą įsisukusi Edita, kuri tvirtino galinti lankyti jai patinkančius sporto, menų
ir kitus įdomius būrelius. Vaikinus pralinksmino sutvarkyta treniruoklių salė, kurioje jie gali tobulinti savo kūno formas, puikiai praleisti laiką. Po gausybės išbandymų jaunieji gimnazistai skuba pasistiprinti į visų kartų išliaupsintą valgyklą. Tai paliudijo ir pirmokas Tomas, tvirtinęs, jog tokio skanaus maisto anktesnėje mokykloje nėra ragavęs. Taigi pastebime, kad jaunuoliai gana greitai priprato prie gimnazijos ritmo, įsisuko į jos veiklą, neliko nuošaly. Vadinasi, šių pirmaklasių nuomonė apie mokyklą beveik nesiskiria nuo ankstesniųjų. Jie gimnazijoje atranda ir minusų, ir pliusų. Nepaisant visko, jaunuoliai didžiuojasi, galėdami sakyti, kad mokosi Adolfo Šapokos gimnazijoje. Na, o mes savu ruožtu linkime jiems nepasiduoti ir su griausmu „įkopti“ į dvyliktą klasę.
šapokiukų universitetai, tik pasikeitė išsidėstymo tvarka. Vilniaus universitetas, teisėtai atėmęs aukso medalį iš praėjusių metų nugalėtojo, užsidėjo jį sau, laimėjo 1-ąją vietą. Šis universitetas turi net 46 mokinius. Neliūdėk, Vilniaus Gedimino technikos universitete, tu juk nugalėtojų trejete, ir dar antroje vietoje. Juk turi 30 žavingų „šapkės“ mokyklos protų. Na, o Mykolo Riomerio universitetas taip ir liko „stovėti“ 3-oje vietoje, dovanų gavęs 19 mūsų mokslo draugų. Kaip bebūtų keista, šiais metais labai daug mokinių papildė Utenos ir Vilniaus kolegijas. Sostinėje - 13, o gimtąjame mieste – 17 moksleivių. Taip pat „ex‘s“ šapokiuką gali sutikti VDU, LŽŪU, VPU, KTU, KMU, ISM, VU TVM, LKA, LMTA.... O užsienio universitetuose savo laimės ieško net 6 mokiniai. Net 5 iš jų Didžiosios Britanijos universitetuose: Lankasterio koledže, Kardifo, Ekseterio, Londono Technikos ir Lidso universitetuose. O vienas paklydėlis
mokosi Danijos AARHUS universitete. 2 mokiniai laikinai nesimoko ir tiek pat nestojo niekur. Pasidomėkime „ryškesniais“ ir palikusiais, A. Šapokos gimnazijoje, šiek tiek gilesnį įspaudą jaunuoliais. Kaip ir kur gyvena jie? Viena iš mūsų laikraštuko „chebrytės“, Dovilė Tuskenytė toliau VU studijuoja žurnalistiką. Mūsų mokyklos gražuolė Ernesta Matukaitė net Pietryčių Azijoje (!) dirba manekene. Jei jau mokaisi šioje mokykloje, manau, kad tikrai buvote bent vienoje, o gal ir net keliose Eglės Neseckaitės parodose. Ji taip pat teatro studijos narė ir spektaklių kūrėja. Tad, manau, nenuostabu, kad ji Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje studijuoja TV režisūrą. Ausma Bernotaitė - išrinkta geriausia praėjusių metų skaitytoja ir šiaip, filologų konkurso laureatė, Jungtinėje Karalystėje užsidirba sau duonos. Žavingą balsą turinti Miglė Petronytė VPU, mokosi filosofiją. Nukelta į 3 p.
Paupėja
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 3
Baltijos kelias autobusu pajudėjome kelto link. Naktį praleidome Taline, „Nord Prieš dvidešimt metų, 1989-ai- Hostel“ viešbutyje. siais, lietuviai, latviai ir estai nutiesė 2 diena. Vykstame į Talino gyvą 650 kilometrų grandinę, kuri centrą, kur mūsų laukia gidė, vadinama Baltijos keliu. Manęs, lietuviškai kalbanti moteriškė, kaip ir visų kitų mokinių dar nebu- kurios šaknys Lietuvoje, tačiau vo, tačiau Adolfo Šapokos gimnazi- nuo septynerių metų ji gyvena jos mokytojai puikiai prisimena tą Estijoje. Pasivaikščiojome po dieną. Ši data turbūt ir paskatino miestą, senamiestį. Užlipome bibliotekos vedėją Vidą Gudelienę į varpinę, kur akį patraukė suorganizuoti kelionę Baltijos ke- gausybė lopšių. Ten mus paliu jo dvidešimtmečiui paminėti. sitiko vienuolis Anatolijus ir Talino senamiestis. Foto: iš mokinių archyvo Į ekskursiją vyko 12 mokytojų ir rusiškai papasakojo bokšto pamatyti elektromobilių parodą, beveik 60 mokinių. istoriją. Jis ruošiasi rašyti bendrą nuo riedlentės iki „Pobiedos“. Vėliau vykome į gamtą, prie 12 Mūsų tikslas - susipažinti su kaimyninėmis šalimis, jų metrų aukščio ir dar 6 metrų gylio kultūra bei gamtos grožybėmis, aplankant Saremos salą, įspūdingo vandens krioklio. Grįžę pasivaikščiojome po žemutinę bei Taliną, Piarnu miestą ir Rygą. aukštutinę Talino „Tompea“ pilį, 1 diena. Išvykome ankstų penk- knygą trims Baltijos šalims apie viso turėjome laisvo laiko. Aukštutinėje tadienio rytą tiesiai į Saremų sa- pasaulio žaislų, lopšių istoriją. Po pilyje įsikūręs šalies Parlamenlas. Tiesa, prie kelto teko nemažai to vienuolis mus nuvedė į uždarytą tas (Tompea rūmai), prieš kurį nuostabus Aleksandro palaukti, kadangi užsieniečiams, „Nekaltai nuskriaustųjų„ bažnyčią. y r a Nevskio soboras. Be o gal tik konkrečiai mums, skyrė Ji ypatinga tuo, kad prasiveto, šioje senamiesčio lėčiausiai judančią eilę. Persikėlę ria grindys, ir patendalyje yra 6-7 į salas, vykome į Kuresares viešos apžvalgos kalavijuočių pilį. Jos viduje įrengtas aikštelės, vienoje muziejus, lauke buvo galima iš jų vyko gyvo pažiūrėti ar įsigyti ką tik nužiestus garso koncertas. puodus arba tik ką išlydytus metalo Susipažinome su gaminius nuo pakabuko raktams iki naktiniu Talino kalavijo. Po to vykome prie jūros, senamiesčiu ir taip pat apžiūrėjome vėjo malūnus, vėl keliavome į buvome prie natūralaus gamtos Kuresares kalavijuočių pilis. Foto: iš mokinių archyvo reiškinio – meteorito išmušto kra- ki į ten įrengtą mini muziejų. Talino tą patį viešbutį. 3 diena, kelionė namo. Sustoterio, kurio viduje ežeras. Sutemus centrinėje aikštėje turėjome progą jome Piarnu mieste, susipažinome dėlto galime ne vienu mokiniu su senamiesčiu, architektūra. Pakeliui į Rygą užsukome į MiunhauzeAbsolventai didžiuotis. Na, kol kas tiek „prinokusių no muziejų, kuriame iš vaško nuAtkelta iš 2 p. daržovių“ iš šapokiukų daržo. La- lieti garsiausi Latvijos bei pasaulio Na, kad nebūtų nelygybės, reikėtų bai didžiuojamės visais mokinais žmonės. Tenai mus pasitiko muziepaminėtį vieną kitą vaikiną. ir linkime kuo didžiausios sekmės jaus darbuotoja, kuri teatralizuotai Orkestrantas Žilvinas Lekavičius moksle šiuo neramiu Lietuvai lai- perteikė Miunhauzeno gyvenimo akimirkas. Pasigrožėjome gamta ir VDU ketina tapti filosofu. Che- kotarpiu. palikę saulėtą parką patraukėme mikas Tadas Dijokas VU, gilinasi p.s. Kaip sakoma „Matematika Latvijos sostinės link. Važiavome į biochemiją. Na, o kaip buvusi mūsų mokyklos valdžia, kurią mes - proto gimnastika“, o aš nesu la- į automobilių muziejų, bet deja, patys išrinkome? Ieva Mociūnaitė bai jau aistringa bet kokio sporto pavėlavome vos tris minutes. tikra sveikuolė, nusprendusi VPU gerbėja, tad atleiskite ir nepykite, Ką gi, tą laiką kompensavome „bėgti“ kūno kultūros keliu. Vis jei ką ne taip apskaičiavau. Nukelta į 4 p. Augustinas Latvėnas 4c
Paupėja
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 4
Baltijos kelias autobusu Atkelta iš 3 p.
besigrožėdami vakariniu Rygos senamiesčiu. Kelionė į Lietuvą neprailgo, vieni jau pavargę miegojo, kiti dalinosi įspūdžiais. Sieną kirtome maždaug pusę dešimtos vakare, taigi, dar spėjome pamatyti Europos vyrų krepšinio čempionato finalo pabaigą. Ką gi, mūsų misija įgyvendinta: įveikėme ilgą, pilną įspūdžių Baltijos kelią. Tikrai malonu, kad gimnazijoje atsiranda žmonių, kurie visada pasiryžę organizuoti panašaus tipo pažintines keliones. Kad ir kaip sunku mums, mokiniams, įsivaizduoti tikrąją gyvą žmonių grandinę, kuri driekėsi nuo Vilniaus, pro Rygą iki Talino, tačiau suvokėme jos didybę ir pasididžiavimą tais, kurie pademonstravo draugiškos rankos galią.
Saremos vėjas. Foto: iš mokinių archyvo
Interviu su Ignu Ciplijausku Indrė Lukauskaitė 2a Vaiga Semėnaitė 2a
Spalio 15 dieną, ketvirtadienį, mūsų gimnazijoje vyko Lietuvos valstybinio jaunimo teatro aktoriaus Igno Ciplijausko kūrybos vakaras. Po šio renginio nusprendėme jį pakalbinti. 1. Kaip sugalvojote surengti Nerijui Rasteniui. pasirodymą mūsų mokykloje? Tai buvo mano senas pažadas. 5. Gal galėtumėte papasakoti kokių nors linksmesnių įvykių, 2. Ar pastebėjote kokių nutikusių šioje nors pokyčių nuo tada, kai gimnazijoje? čia mokėtės? Su mokytoju Nepamenu, jau senokai Nerijumi statėme baigiau šią gimnaziją. spektaklį. Tuomet atbėgo mano 3. Ar šiandien sutikote draugas, jis liepė mokytojų, kurie jums skubėti į posėdžių anksčiau dėstė? Koks jaus- Ignas Ciplijauskas. kabinetą, kuriame Foto: www. jaunimoteatras.lt mas su jais bendraujant? vyko svarstymas Taip, sutikau. Su jais bendrauti dėl mano pasilikimo šioje gimnazilabai gera, smagu. joje. O aš atsakiau, kad dabar negaliu, nes turiu vaidinti. Mane norėjo 4. Ar tuomet jau demonstravote išmesti dėl fizikos, tačiau viskas savo aktorystės sugebėjimus? baigėsi gerai. Taip, demonstravau mokytojui (Su šypsena pasakojo Ignas)
6. Kaip nusprendėte pasirinkti būtent šią profesiją? Spontaniškai. Iš pradžių, studijavau filosofiją ir papildomai mokiausi vokiečių kalbos. Tačiau vasarą Utenoje su draugu ėjome pro kultūros namus, kuriuose režisierius Algirdas Latėnas vykdė aktorių atranką. Daug nemąstydamas į ją nuėjau ir buvau pakviestas sudalyvauti antrą kartą. Taip ir tapau aktoriumi. 7. Apie kokią ateitį svajojote, kuomet dar mokėtės? Norėjau prasmingai gyventi. 8. Nuo kada pradėjote domėtis aktoryste? Vaidyba man pradėjo patikti, kuomet pamačiau pagrindinį veikėją spektaklyje „Hamletas“. 9. Kokia darbo aplinka jus įkvepia? Nukelta į 5 p.
Paupėja
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 5
Kai svajonės tampa realybe... Štai Tomo Jasiulionio prisimin5. Ar atvykstate aplankyti imai apie mūsų gimnaziją: mokyklos? Buvo, kad atvažiuodavau, aplanSunku būtų rasti lietuvį, 1. Ka gero atsimenate apie kydavau porą mokytojų. Dažniausia kuris nemėgtų cepelinų Šapokos gimnaziją? eidavau pas mokytoją Jarmalavičių, ar nesidomėtų krepšiniu. Buvo tikrai gerų laikų, turėjau vesdavau geografijos pamokas. Uteniškiai nėra išimtis. daug draugų, buvo linksma. Buvo (Gaila, kad mums neteko dalyvauti Mes turime krepšinio komandą, daug įspūdžių: tiek užklasinėje šio „dičkio“ pamokose.) kuria drąsiai galime didžiuotis veikloje, tiek krepšinio aikštelėje. bei palaikyti. Jau ne vienerius Tikrai malonus prisiminimas apie Na, o dabar šiek tiek apie metus buvo bandyta prasimušti Šapokos gimnaziją. (Argi galėtų krepšinį: tarp elitinių Lietuvos komandų ir būti kitaip...) štai mums pavyko. Pagaliau klu2. Koks mokytojas Jums labiau6. Kur geriau žaisti krepšinį bo „Utenos Juventus“ pastangos siai įstrigo? Amerikoje ar Lietuvoje? nenuėjo veltui. „Juvė“ jau žaidžia Buvo daug tokių. Galėčiau Lietuvoje tik pirmas sezonas, LKL lygoje! Galime lažintis, jog paminėti mokytoją Jarmalavičių, nes sunku pasakyti, bet kol kas Amerdaugelis nežinojote, kad kurį laiką jis buvo mažiausias, o aš didžiausias. ikoje patirti geresni įspūdžiai nei Amerikoje gyvenęs ir krepšinį (bet tai Jarmalavičius tikrai moka dabar Utenoje. Labiau patiko, todėl žaidęs vienas iš krepšininkų, įsirėžti mokinių galvoje...) Moky- keturis metus žaidžiau, jautėsi Tomas Jasiulionis, yra mokęsis tojas Baura, Eitminavičius, moky- geresnė atmosfera. Dabar Lietumūsų gimnazijoje. Taigi, po rimtos toja Misiūnienė. (O čia jau rimtasis voje vyksta prisitaikymo laikotartreniruotės (rungtynių su „Žalgiriu“ trejetukas...) pis, traumos kamuoja. Tikiuosi, kad išvakarėse) pasigavome jį ir pakal3. Ar pasiilgstate mokyklos vėliau krepšinis Lietuvoje patiks labinome. Pristatome interviu su laikų? biau nei žaistas Amerikoje. (ir mes Tomu Jasiulioniu. Na, pasiilgt pasi- to labai tikimės.) 7. Kas įtakojo Jūsų sprendimą ilgau, bet, man atrodo, universitete buvo tapti krepšininku? Trumpas dosjė: Mano svajonė visada buvo Tomas Jasiulionis Nr. 11 geresni laikai. profesionalų krepšinį. 4. Ar bendrau- žaisti Pozicija: Vidurio Buvo galimybė tuo pasinaudoti ir jate su buvusiais puolėjas pabandžiau. (Na ir šaunuolis!) bendraklasiais? Ūgis: 208 8. Kas Jums dėstė kūno kultūrą Palaikau ryšius, Svoris: 115 bendrauju. Klasė Adolfo Šapokos gimnazijoje? Gimė: 1986.01.11 Man dėstė Vaitkus. (o, mūsų buvo tikrai draugiška Gimimo vieta: Utena ir dabar būna klasės auklėtojas!) O, tai būtinai linkėjimus Tautybė: Lietuvis Tomas Jasiulionis susitikimai. Foto: www.redstormsports.com Nukelta į 6 p.
Edita Jurgelionytė 4c Deimantė Lukšytė 4c
Interviu su Ignu Ciplijausku Atkelta iš 4 p.
11. Ar turite mėgstamą aktorių, taklyje „Kaligula“. kuriuo žavitės? Vladas Bagdonas. Tačiau 14. Ar planuojate žaviuosi kai kurių aktorių dienotvarkę? konkrečiais darbais. Taip, tenka.
savo
Man patinka rami aplinka, kai 12. Ar norėtumėte nusifilmuoti 15. Ką jūs mėgstate veikti laisaplink daug knygų, meno kūrinių fi lme? valaikiu? ir, kai skamba muzika. Taip (užtikrintai). Skaityti. Tai - mano hobis. 10. Koks, jūsų manymu, pagrin13. Koks vaidmuo, kurį atlikote, 16. Ko norėtumėte palinkėti dinis dalykas, tiesiog būtinas aktojums patiko labiausiai? mūsų mokyklos mokiniams? riui? Prekeivio vaidmuo M. Kolteso Įsiklausyti į frazę „Didžiausias Būtinas sąžiningumas prieš patį save. Tik taip galėsi ramiai gyven- „Medvilnės laukų vienatvėje“ bei nusikaltimas yra ne deginti knygas, Scipijono vaidmuo A. Kamiu spek- o jų neskaityti“. ti.
Paupėja
Kai svajonės tampa realybe... Atkelta iš 5 p.
perduokit. Geras mokytojas. Šiais metais buvau jį sutikęs. Kalbėjome apie krepšinį, jis teisėjaudavo tarpmokyklinėse varžybose, tikrai geri santykiai buvo. 9. Ar draugiška „Juventus“ komanda? Tikrai draugiška, šiltai bendraujam, kartu ir vakarieniaujam kartais. 10. Ką dar su komanda veikiate laisvalaikiu? Ilsimės, nes dabar labai daug treniruočių. (ar tikrai tik ilsitės?) 11. Kaip vertinate „Juventus“ galimybes LKL lygoje? Geros, labai smagu kad pagaliau Utena turi LKL komandą. Tikrai džiugu. Dabar tik į viršų kilt. (o tas į „viršų“ tai tipo „Žalgirį“ nugalėt?) Kaip matome, krepšininko prisiminimai apie mūsų gimnaziją yra labai šilti (bent jau tikėkimės, kad taip ir yra). Džiugu, kad jis vis dar prisimena mūsų mažąjį Jarmalavičių, kad palaiko ryšius su kūno kultūros mokytoju Rimvydu Vaitkumi. Tad linkime Tomui kuo greičiau „įsižaisti“ Utenoje bei pasinaudoti Amerikoje įgyta patirtimi. Viliamės, kad Utenos krepšinio komanda „neapsipazorins“ ir nenuvils Kareivio, bei kitų ištikimų „Juvės“ sirgalių.
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 6
Po egzaminų Aurelija Jovaišaitė 4c Jei dar nežinai, kur pakelti sparnus po lemtingų egzaminų – nenusimink, kadangi skridimo koordinates gali pasakyti tik retas. Tačiau niekas nedraudžia trumpam atsukti laikrodžio rodyklę atgal ir žvilgtelti, kaip sekėsi buvusiems abiturientams. Kai kuriuos praėjusių mokslo metų egzaminų rezultatai džiugino, kitus - ne, o treti nesivargino įvertinti savo žinių. Valstybinį anglų kalbos egzaminą laikė 126, o mokyklinį – 6 absolventai. Iš viso šio egzamino neišlaikė 4 moksleiviai, 3 valstybinio ir 1 mokyklinio egzamino. Žinoma, buvo tokių, kurie neatvyko. Pavyzdžiui, tiek į istorijos VBE, tiek į MBE neatvyko po 2 abiturientus. Tačiau gimtosios lietuvių kalbos egzamine neatvykusių nebuvo. Valstybinį egzaminą laikė 117, o mokyklinį – 15 ir tik 5 neišlaikė. Prasčiau sekėsi matematikos egzaminas. Valstybinį laikė 140 mokiniai, iš kurių 13 neišlaikė (2 neatvyko), o mokyklinį – 41 ir 3 neišlaikė. Retas rinkosi biologijos bei chemijos egzaminus. Pirmojo valstybinį laikė 38, o mokyklinį 9 absolventai, antrojo valstybinį 24, o mokyklinį tik 1. Galima pasidžiaugti, kad į chemijos egzaminą atvyko visi bei nebuvo neišlaikiusių. Fizikos valstybinį egzaminą rinkosi 40, o mokyklinį 4 moksleiviai. Tiesa, pastarojo mokyklinio egzamino mažiausias įvertinimas buvo 6, o didžiausias 8. O valstybinio egzamino daugiausiai surinko 94 procentus Edgaras Sakapilvis 4f ir Tadas Dijokas 4g. Nedažnas rinkosi įvertinti informacinių technologijų žinias, todėl egzamine dalyvavo tik 15 žmonių. O turbūt mažiausiai laikė rusų bei prancūzų kalbos egzaminus – 1 abiturientas. Ypač nustebino muzikos ir dailės mokyklinių egzaminų pasiekimai. Aukščiausius įvertinimus iš muzikos turėjo 2 iš 3 laikiusiujų, o iš dailės 7 iš 10. Tačiau nepasisekė geografijos egzaminas: dešimtukų nebuvo, o geriausias įvertinimas - 7 (Gražinos Grašytės), nors iš viso laikė 3 mokiniai. Vis dėlto, mūsų gimnazija iškovojo 9 šimtukus. Įdomu tai, kad daugiausiai
Olimpinis ugdymas mūsų mokykloje Eglė Daugsevičiūtė 2b
Turbūt ne vienas pastebėjote, kad mūsų mokykloje pastaraisiais metais pilna įvairiausių renginių, konkursų, parodų susijusių su fiziniu lavinimu. A. Šapokos gimnazija dalyvauja projekte susijusiame su olimpiniu ugdymu, kuris vyksta šalies mokyklose. Šapokos gimnazija, nespėjusi įsitraukti į šį projektą dar 2006
aukščiausius įvertinimus surinko moteriškos lyties atstovės. Taigi, anglų kalbos egzamine šimtukus iškovojo Ausma Bernotaitė 4c bei Miglė Mikulėnaitė 4e. Istorijos - Kristina Petravičiūtė 4e, lietuvių kalbos - Indrė Peilakauskaitė 4b, Justina Vaikutytė 4e, Viktorija Vilkickaitė 4g, Inga Šerėnaitė 4g, matematikos – Inga Jančytė 4b ir Martynas Valančius 4b. Beveik visi stojo į universitetus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pavyzdžiui, buvusi A.Šapokos prezidentė mokosi Cardiff‘o universitete Didžiojoje Britanijoje, Indrė įstojo į VGTU kūrybines industrijas, Justina – į VU politikos mokslus, Viktorija – į KMU mediciną, o Inga – į VU molekulinę biologiją. Kita vertus, Kristina pasirinko europietišką mąstymo modelį – metus niekur nestoti bei pakeliauti, todėl dabar dirba Amerikoje. Tiesa, rezultatai nenudžiugino taip kaip prieš pora metų. Savaitinis žurnalas „Veidas“ paskelbė, kad Utenos Adolfo Šapokos gimnazija nepateko net į pirmąjį šimtuką, nors švietimo ir mokslo ministerijos sudarytame reitinge Utenos rajone mūsų gimnazija užėmė aukščiausią vietą. Dažnas moksleivis pervertino savo galimybes, todėl tik 29,78 proc. įstojo į pirmu numeriu stojimų lape parašytas studijų programas. Šiais metais gimnazija atsidūrė 162 reitingo lentelėje, kai praėjusiais metais tokiame pačiame reitinge buvo 31. Paklausta Justina Vaikutytė, kokį „top” trejetuką sudarė stojimų lape, atsakė, kad pirmoje vietoje įrašė politikos mokslus, kur šiais metais įstojo, antroje – teisę, o trečioje – leidybą. Ieva Rutkauskaitė irgi įstojo į pirmąją sąrašo vietą – MRU finansų ekonomiką, tačiau taip sekėsi retam. Dauguma į pirmąsias pozicijas surašė svajonių specialybes, į kurias neįstojo. Panašiai atsitiko Tomui Čiužui. Jis norėjo įstoti į VU ekonomiką, tačiau įstojo tik į septintąją vietą – MRU viešąjį administravimą. O štai Arsėnij Romaliskij stojo į nemokamą ISM verslo vadybą ir administravimą, tačiau už mokslą tenka mokėti. Todėl dauguma mūsų gimnazistų pervertina savo galimybes, jie mano galį įstoti į prestižiškiausias specialybes, nors egzaminų rezultatai nėra patys geriausi.
Šio projekto veikla mūsų mokykloje tikrai intensyvi. Dar pavasarį 1-3 klasės kūrė plakatus, kuriose vaizdavo visas olimpines žaidynes, pradedant nuo 1896 m. Atėnų iki 2008 m. Pekino olimpinių žaidynių. Taip pat sveikos gyvensenos kursas yra integruotas į ugdymo programas. Visi rugsėjo mėnesį kurėme gimnazijos olimpinę emblemą - tai taip pat yra šio projekto dalis. O praėjusių metų rudenį vyko
metais, nusprendė dalyvauti šio projekto tęstiniame variante, kuris detaliai vadinasi: „Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdymas šalies mokyklose 2008 – 2010 m.“ Šis projektas buvo patikėtas koordinuoti grupei, kurioje pagrindinė koordinatorė ir iniciatorė A. Leipuvienė. Šiai grupei taip pat priklauso mokytojai A. Karmonas, V. Latonas, R. Vanagickienė, V. Karnickienė. Nukelta į 7 p.
Paupėja
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 7
Olimpinis ugdymas mūsų mokykloje
Mini interviu iš technologijų mokytojos Editos Bugvilionytės
Atkelta iš 6 p.
Gailė Budvytytė 1a Laura Noreikytė 1a
a) atitinka mano nuotaiką; b) kurioje matau visas spalvas; c) veikia teigiamai. Ar turite augintinių? Jei taip, tai kokių? Ne, bet tikrai auginsiu šuniuką ir jis užaugs didelis.
Ar mokiniai klusnūs? sporto diena, kurioje buvo renkama sportiškiausia klasė. Pats naujausias Kai viskuo sotūs – TAIP. ir daugiausiai atsiliepimų sulaukęs įvykis - olimpinės mylios bėgimas. Kokie Jūsų pomėgiai? Savaime suprantama, oras buvo nenuostabiausias, tačiau šapokiečiai tikrai Edita Bugvilionytė. Foto: iš asmeninio archyvo Mėgstu keliauti, dainuoti ir nepabijojo lietaus ir bėgo kupini enšypsotis. Kaip jaučiatės naujoje darbo tuziazmo. Ir tai dar tikrai nepaskutinė aplinkoje? veikla, ji dar bus vykdoma ateityje. Ar užsiimate kokia kita veikla? Vaikų ir jaunimo olimpinis ugdySPALVINGAI! Įdomiai ir links- Kokia ji? mas šalies mokyklose – įdomi, mai! neatradicinė veikla. Tai vienas Taip. Siuvu medžiaginius sėkmingiausių ir daugiausiai teigiamų Kokia Jūsų mėgstamiausia paveikslus iš veltinių. atsiliepimų sulaukusių projektų A. spalva? Šapokos gimnazijoje. Mėgstamiausia spalva ta, kuri: Šventės akimirka. Foto: iš mokinių archyvo
Suspindėkime! Eglė Daugsevičiūtė 2b
„Dienos trumpėja, o naktys tamsėja, todėl neatsargu tamsiu paros metu „binzinėti“ palei gatves ir mašinas“ (nors ir ant šaligatvio ar žolytės nevisada saugu). Tokius ar panašius žodžius mums kartoja visi: mokytojai, tėvai, policininkai. Kaskart tai mums primena ir margoji televizija. Pataria, kad būtume matomi ir kad mus pastebėtų kelyje, reikėtų segėti atšvaitą. Šiaip nesiruošiu ir nenoriu Jūsų mokyti, auklėti, kodėl atšvaitai reikalingi. Taip pat neturiu noro bartis, kad jo neturite. Manau, saugaus eismo pamokėlių ir paskaitų esame „paragavę“ ne vienas nuo tada, kai dar sėdėjome pirmoko suole. Tačiau
pakalbėsiu, kas toks atšvaitas yra ir kokios jo „veikimo funkcijos“. Pamenate, kai rimtu veidu dėdė su žalia uniforma ne kartą lankėsi mokykloje ir dar kartą girdėdavome tą pačią gaidelę apie mūsų „bičiulius“? „Atšvaitai apsaugos jus nuo galimų nelaimingų atsitikimų kelyje. Atšvaitas gali išgelbėti gyvybę. Statistika sako, kad...“ Ir panašios frazės. Bla bla bla... Ne vienam iš mūsų tokios šnekos tiesiog nusibosdavo. Bet pagalvojus, iš tiesų, kam tas pats per tą patį? Juk ir taip sviestas sviestuotas. Bet tuomet kodėl tiek daug apie atšvaitus yra kalbama? Per televiziją, radiją, rengiamos paskaitos, akcijos ir t.t. Manau, ne visos šnekos yra tuščios. Tai ne tik komercija (kas šiuo kriziniu Lietuvai laikotarpiu yra labai populiaru,
šiuolaikiška ir jau įprasta), bet ir tiesa. Juk svarbiausia ir pagrindinė atšvaitų funkcija apsaugoti žmones tamsiu paros metu nuo galimų nelaimingų atsitikimų. Skamba nuobodžiai ir jau banaliai? Galbūt reikėtų ne tik „šaudyti varnas“, bet ir įsiklausyti. Galbūt tada nereikės kartoti vėl visko iš naujo, kaip kokiam pirmokėliui. Taigi, norėdama išgirsti nuomonę tų drąsuolių, kurie nori būti saugūs kelyje, apie šiuos „šviesučius“ paklausiau vieną šapokietę, kuri nešioja „šviečianti sargą“. • Kodėl nešioji atšvaitą? Nes tai mano įvaizdžio dalis. Atšvaitų būna įvairiausių formų, spalvų. Jie dera prie manęs. Su jais vakare jaučiuosi saugi, o dieną stilinga. • Ką apie tai sako aplinkiniai? Nukelta į 8 p.
Paupėja
Suspindėkime! Atkelta iš 7 p.
Tėvai džiaugiasi, kad esu saugi eidama į mokyklą. O draugai vis klausinėja: kur pirkau, kaip sugebu juos originaliai panaudoti ir pan. Keletą net teko atiduoti. • Ar tarp tavo draugų, pažįstamų yra daug žmonių, kurie turi atšvaitus? Deja, retas, kuris nešioja atšvaitus.. Pažįstu tik keletą bendraamžių. Žinoma, liūdna, kad žmonės nesirūpina savo saugumu. • Nebijai būti palaikyta „kvailele“ dėl atšvaito? Ne, nebijau. Mano nuomone, kvailelis yra tas, kuris nenešioja atšvaito. • Ką pasakytum, tiems žmonėms, kurie mano, kad atšvaitai tik „vėploms“? Įdomu, ar geriau būti „vėplai“ ir būti saugiam, ar būti „kietu“ ir pakliuvusiam po ratais gulėti ligoninėje? Tai kas tada lieka „vėplos“ vietoje? Apibendrindama pasakysiu nedaug. Nes čia jau turėtų būti kiekvieno iš mūsų, o ne tik mano išvados. Nuomonės savo tikrai nepiršiu. Tačiau norėčiau, kad susimąstytume, kodėl rytais iš viso būrio skubančių mokinių į mokyklą, suspindi vos ne vos keletas atšvaitų. Ir kodėl atšvaitą galima vadinti pėsčiojo „angelu sargu“. PAUPĖJA Adresas: „Paupėja“, 225 kab. Paupio g. 1, LT-28140 Utena Redaktorė: Kotryna Krupeckaitė. Redakcija: Marija Keraminaitė (redaktorės pavaduotoja), Eglė Daugsevičiūtė, Edvinas Jurgelionis, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė, Justina Tamošiūnaitė.
Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt Spausdino: UAB „Utenos Indra“ Maironio g. 12, LT-28143 Utena Tiražas 100 egz.
2009 m. lapkritis. Nr. 56 / 8
Kronika Viltė Smalakytė 4c
09 – 01 Rugsėjo 1-osios šventė.
10 – 03 Skaitykloje veikė paroda poeto Eduardo Mieželaičio 90-mečiui.
09 – 14 Gimnazijos mokiniai dalyvavo in10 – 2-3 tegruotoje istorijos, tikybos ir debatų 2b, 2d ir 2e klasių mokiniai vyko pamokoje Daugailiuose. į mokomąją - pažintinę ekskursiją po pajūrį bei Žemaitiją. 09 – 18-20 Išvyka į Saremų salas, Taliną, Piarnu, Rygą. Kelionė, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui, dviejų Baltijos sesių istorinei praeičiai ir dabarčiai. 09 -22 2e klasės mokiniai surengė krikštynų šventę 1e klasės mokiniams. 09 – 23 2009 09 01 - Rugsėjo pirmosios šventė. Gimnazijos is- Foto: Bibliotekos archyvas, http://www.biblioteka.tik.lt torijos mokytojos J. Baltuškienė, 10 – 06 D. Dūdėnienė ir B. Kairienė vedė 2c klasės mokiniai, lydimi pilietiškumo pamoką, skirtą Lietuvos bibliotekininkės Vidos Gudelienės bei žydų genocido aukų atminimo dienai istorijos mokytojos Birutės Kairienės, paminėti. buvo Aukštakalnio bibliotekoje, kur apžiūrėjo parodą „Skaitanti Lietuva“. 09 – 25 Mokyklos aktų salėje dainomis 10 – 07 ir eilėmis paminėta Europos kalbų Susitikimas su Utenos apskrities diena. vyriausiojo policijos komisariato darbuotojais. 09 – 25-27 Mūsų mokykloje svečiavosi moki10 – 07 niai iš kaimyninės Lenkijos Chelmo Pažintinės kelionės po Estiją ir miesto. Latviją pristatymas – aptarimas skaitykloje. 09 – 26 10 – 12-13 Gimnazija, drauge su visu miesTarpklasinės krepšinio varžybos. tu, šventė Utenos miesto 748-ąjį gimtadienį. 10 – 15 Jaunimo teatro aktoriaus I. Cipli09 – 28 Vyko integruota tikybos, istori- jausko kūrybinis vakaras. jos bei pilietinio ugdymo pamoka 10 – 23 Spitrėnuose, vedama klebono Povilo Debatiada, kurioje dalyvavo mūsų Klezio. gimnazijos debatininkai bei svečiai iš Užpalių ir Vilniaus Jono Pauliaus 10 – 02 Aktų salėje buvo minima Mokytojų II gimnazijų. diena.