Paupėja 57

Gruodis...

Gailė Budvytytė 1a

Gruodis. Sėdžiu ir galvoju apie šį mėnesį.Apie jo reikšmę, prasmę. Vieniems tai asocijuojasi su žiemos pradžia, kitiems su gražiomis, o galbūt net varginančiomis šventėmis, o dar kitiems jis yra bereikšmis.

Tiesiog paprastas mėnuo ir tiek. Reikėtų susimąstyti, kodėl taip yra? Gal mes patys kalti,

Sukam smegenis?

Ieva Paužuolytė 4e

Patogiai įsitaisom, įtempiam kaklą, išplėčiam akių vyzdžius...

Dėmesį sukaupėm? Pradedam! Kokios cheminės fosgeno savybės? Dar galvoji?.. Ką daro šunys prieš lietų? Suka ratus? Ėda... Ėda žolę?.. O ką sako drambliukas? Čik čirik? O gal kvaksi? Et, velniai jį griebtų...

Matyti vaizdai, taip? Viskas primena tuos vakarus, kai po die nos darbų prisėdi prie televizoriaus ir noriai nusiteiki proto mankštelei. Anksčiau televizija mums pasiūlydavo apšilti kartu su „Kas laimės milijoną“, kur meiliai šypsodavosi H. Vaitiekūnas. O dar maloniau jėgas išbandyti bei intelekto lygį parodyti būdavo nervingai sėdint ir tirtant kėdėje prieš patį šmaikštuolį A. Valinską. Jo vedamos laidos pavadinimas irgi gan originalus – „Šeši nuliai – milijonas“. Jonas, jonas, jonas... Tiesa, dažniausiai tose kėdėse nenustygdavo ganėtinai suaugę žmonės: vyru-

2009 m. gruodis. Nr. 57 kad kai kuriems mus supantiems žmonėms jis sukelia liūdesį?

Vis labiau laukiame atostogų, kada galėsime atsikvėpti ir, regis, viską pamiršti. Vieni lėksime pas gimines, kiti paprasčiausiai sėdėsime namie ir džiaugsimės ramybe. Tiesa, būna smagu bent retkarčiais būti abejingu, bet juk negalime imti ir apie nieką negalvoti. Mums reikia prisiminti tai, kas brangiausia – artimuosius.

Nuėję į parduotuvę rinkti dovanų mes daug negalvojame apie tai, ką perkame. Svarbiausia, kad išvis tai darome. Kam to reikia? kai, kurių viršugalvius jau puošia žilė, arba tiesiog garbingi Lietuvos piliečiai, sąžiningai dirbantys savo darbus, taip pat namų šeimininkės...

Bet vis dėlto čia dar kažko trūksta.

O kurgi jaunimas? Dar kitaip – valstybės ateitis?

Laimei, jiems taip pat atsirado terpė, kur jie galies pasivaržyti, liedami prakaitą. Lietuvos vardo atsiradimo rašytiniuose šaltiniuose tūkstantmečio proga startavo žinių viktorina „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“. Pasak laidos prodiuserio L. Šeškaus, šios laidos tikslas yra atkreipti dėmesį į darbščius, gabius, sumanius Lietuvos moksleivius, kuriais galėtų didžiuotis visa tauta.

Be to, tikimasi, kad žmonės į šį projektą žiūri ne tik kaip į televizi jos laidą. Tai unikalus visuomeninis projektas, mokslo, žinių, mokyklos ir pedagogų prestižo kėlimo ir populiarinimo akcija.

Projekte varžosi 5 – 12 klasių mokiniai iš visos Lietuvos. Dalyviams pateikiami klausimai iš tokių sričių, kaip vaizduojamasis menas, kino filmai, geografija, biologija, istorija, literatūra, muzika, poli-

Juk mūsų artimiesiems užtektų tik paprasto, nuoširdaus apkabinimo, bučinio į skruostą ir dalelės meilės bei šilumos. Gal tiesiog išeikime su jais į lauką ir nulipdykime sniego senį (tikėkimės, jog sulauksime snaigių) ar padarykime sniego angelus. Na, o jei šaltis mus baugina, papuoškime kartu Kalėdų eglutę.

Norėčiau palinkėti Jums, tuo pačiu ir sau, supratimo, meilės, šilumos ir, kad Jūsų artimieji Jus prisimintų, bet, žinoma, nepamirškime patys prisiminti jų.

Gražių Jums švenčių, mielieji! tologija, tikslieji mokslai, sportas, populiarioji kultūra. Laidos kūrėjai patikina, kad viktorina nėra vien tik sausas žinių patikrinimas, klausimai dalyviams apima ir bendrą jų išsilavinimą, pilietinį smalsumą, domėjimąsi šių dienų Lietuvos ir pasaulio aktualijomis. Žaidime svarbūs ir greito mąstymo, atminties, logikos elementai.

O dabar knieti pakiliai pranešti, jog A. Šapokos gimnazijos mokiniai taip pat turėjo galimybę savo žinias pademostruoti šiame projekte. Gudročiais (švelniai sakant) galima vadinti antroką J. Rastenį, trečioką A. Juodką bei ketvirtokes G. Krasuckaitę ir S. Žaunėriūtę. Šiems mokiniams viskas klojosi gan sėkmingai, tačiau kol kas didžiausią proto galią iš šių mūsų mokyklos mokinių atskleidė G. Krasuckaitė bei A. Juodka. Jiems pavyko pakliūti į garbingą stipriausiųjų ketvertą.

Tačiau vis kažko pritrūksta iki sėkmės... Nepaisant to, projekto dalyviai džiaugiasi priėmę šį gyvenimo iššūkį. Kai kurie, sužinoję, kad jie yra pakviesti filmuotis į LRT Nukelta į 2 p.

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 2 jekto kūrybinė grupė. Atmosfera nebuvo įtempta. Paklausti, ar projektas reikalauja neeilinių žinių ir sugebėjimų, jie atsakė, kad viskas labai priklauso nuo to, kaip plačiai tau tą dieną šypsosi sėkmė, taip pat reikalinga greita reakcija. Dalyviai prisipažįsta, kad kartais jie buvo priversti tiesiog spėti. Pagaliau

visi sutaria, kad tai buvo naudinga, įdomi gyvenimo patirtis. „Lietuvos Tūkstantmečio vaikai“ išties puiki ir visuomenei reikalinga laida. Kol kas jos startas buvo tikrai įspūdingas. Belieka tikėtis, kad aukštai kilęs projektas nesitėkš visu svoriu ant žemės.

Laikykis!

niai – tik metafora.

Reikia rasti kuo daugiau konkrečių problemų? Čiupk skaidrius akinius ir ieškodamas remkis sausais faktais. Privalai išrinkti 3 opiausias problemas – Tavo galioje raudoni akiniai, A. Juodka, G. Kruseckaitė ir S. Žaunėriūtė, J. Rastenis. vadovaukis jausmais Foto: iš mokinių archyvo. bei emocijomis ir išrink, kas svarbiausia. Žali akiniai – visiška kūrybos laisvė, beieškant kuo daugiau proOvidijus Stauskas 2c blemai tinkamų sprendimų. Jei būtina Lapkričio 7 dieną 11.00 sukritikuoti, aptikti vieno ar kito sprendimo minusus - juodi akiniai Tavo paslaugoms. valandą visuose Lietuvos Tuo tarpu rožiniai padeda nustatyti teigiarajonuose startavo idėjų ge- mas sprendimo puses. Galiausiai tenka „užsidėti“ žydrus akinius ir išrinkti pačią neracijos renginys skambiu skaudžiausią problemą su tinkamiausiu pavadinimu „Idėjų diena“. sprendimu.

Išklausiusios visas žaidimo taisykles, grupelės kibo ieškoti problemų, tinkančių Utena – ne išimtis. Pagrindinis tikslas pirmajai temai „Sveikata – Sportas – Lais– rasti kuo daugiau opiausių problemų valaikis; Gamtinės vertybės ir Ekologija“. sprendimų, kuriais vėliau užsiimtų aktyvios Dalyviai, „mąstymo akinius“ keisorganizacijos bei pavieniai verslininkai. dami pagal nustatytus laiko intervalus, Nors ryškūs kvietimai puošė skelbimų lenmaždaug po 45 minučių pasiruošė tas, o radijo stotis „IR“ negailėjo eterio lairezultatų pristatymui.

Būtina paminėti bent ko, susirinko ne marios entuziastų - 22. Vis vieną „produktą“.

Problema: žiniasklaida dėlto mūsų miestas turėjo tik vieną „Idėjų dienos“ tašką, o Vilnius net 8! Žinia, jog nepakankamai informuoja apie jaunimo galutinis sostinės dalyvių skaičius buvo saviraiškos galimybes. Sprendimas: diegti 60, verčia nusišypsoti ir pripažinti, jog reklamą į televiziją. Sprendimo minusai: aibės išlaidų. Sprendimo pliusai: laikas Utenai pavyko. sugaištamas savirealizacijai, todėl jauniVisų pirma, susirinkusieji buvo trumpai mas atitraukiamas nuo žalingų įpročių. supažindinti su organizacijomis „Aš LietuTaigi, Lietuvos žiniasklaida gavo šaunių vai“ bei „Darom“, kurių iniciatyva „Idėjų patarimų. diena“ pasiekė Lietuvą. Kita užduotis – Antrojo raundo metu grupelės laužė galdarbinių grupelių, kurios ir tapo pagrinvas, bandydamos surasti problemas temai diniais idėjų varikliais, konstrukcija. Po „Šeimos planavimas ir gerovė; Auklėjimas poros minučių turėjome 4 grupeles, kuir švietimas; Vertybių ugdymas“. Šįkart rios ieškojo sprendimų problemoms, tarp bibliotekos konferencijų salėje aidėjo diskurių: visuomenės sveikatingumas, vers kusijos, nes dalyviai, galutinai perkandę lumo trukdžiai, vaikų auklėjimo trūkumai „brainstorm‘o“ taisykles, žymiai lengviau ir daugelis kitų. reiškė mintis.

Nepraėjus nė valandai, vėl Šįkart idėjų generacija buvo paremta sulaukėme rezultatų. Štai vienos iš grupelių „brainstorm‘o“ (minčių audros) principu, tačiau neapsieita be tam tikrų taisyklių. pasiūlymas. Problema: neformaliojo Vadovavomės Spalvotais Mąstymo ugdymo trūkumas. Sprendimas: daugiau Akiniais. Žinoma, jokių keistų akinių neformalios veiklos mažuose miesteliuose. nedėvėjome, o telkėmės fantaziją, nes aki- Minusai: menkas susidomėjimas, galimas

lėšų švaistymas, nepakankamas specialistų skaičius, socialiniai konfliktai, kreivas kaimo bendruomenės požiūris.

Trečiasis idėjų generacijos raundas buvo palydėtas dejonių, nes minčių pliūpsniai reikalauja jėgų. Visgi trečioji plati tema „Verslumas ir valdymo kultūra; Mokslas ir pažanga; Kultūra ir menas“ sudorota! Net ir išsekę dalyviai nepašykštėjo įdomių idėjų.

Sukam smegenis?

Atkelta iš 1 p.

studiją, dvėjojo dėl savo sprendimo. Bet galų gale azartas užvirino kraują. Juos maloniai nustebino ir jaudulį išgarino gan draugiški konkurentai, taip pat šauni pro-

Idėjų pliūpsnis Utenoje

Mūsų gimnazistai buvo aktyvūs renginio dalyviai. Foto: iš mokinių archyvo.

Problema: protų nutekėjimas. Sprendimas: studentų ir darbdavių išankstinis susitarimas dėl darbo vietos. Minusai: studentų nepasitenkinimas dėl kintančių darbo sąlygų. Pliusai: užtikrinta darbo vieta, darbdaviui netrūksta darbuotojų.

Verta trumpai užsiminti apie pertraukas tarp generacijos raundų. Nors darbotvarkė griežtai grasino, jog poilsio trukmė iki 15 minučių, susirinkusieji daugiau nei pusvalandį diskutavo jaunimui aktualiais klausimais: studijos užsienyje, visuomeninė veikla. Bene linksmiausias dalyvis Tomas Karklinis supažindino su, deja, neįgyvendintu projektu, kuris buvo skirtas puoselėti Dauniškio parko grožį. „Idėjų diena“ galutinai baigėsi 16.00 valandą. Jei nugąsdino trukmė – atvėskit, gerbiamieji skaitytojai, nes laikas prašuoliavo tikrai ne veltui! Belieka tikėtis, jog tylus Utenos jaunimo žodis nuskambės kaip niekada garsiai visos Lietuvos mastu!

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 3

Šlepetės, mes ir... Nepaskęskime inforsausainiai! macijos liūne Milda Lukminaitė 4c Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje be rimtų mokslų būna ir nuotaikingų švenčių, kurios praskaidrina mokinių kasdienybę.

Viena iš tokių – šlepečių diena. Taigi kuo įdomi ši diena ir kaip originalieji „šapokiečiai“ ją paminėjo? Šlepečių istorija prasidėjo jau akmens amžiuje (Paleolite). Tai matome iš išlikusių raižinių, padarytų maždaug 15000 metų prieš Kristų. Taip pat yra atrasta šlepečių vaizdų ant maždaug 4000 m. pr. Kr. tapytų freskų, kapų bei šventyklų. Seniausias iš išlikusiu pavyzdžių, tai apie 1500 m. pr. Kr. iš papiruso dirželių pagaminta šlepetė eks ponuojama Britanijos muziejuje. Šis apavas buvo gaminamas iš įvairių medžiagų: Indijoje iš medžio, Egipte iš papiruso ir palmių lapų, Kinijoje ir Japonijoje iš ryžiu šiaudų. Atsižvelgiant į ilgą istoriją šlepetės vaizdas palyginti mažai pasikeitė nuo seniausių laikų. Amerikoje bei Europoje pirmosios šlepetės pasirodė XX amžiaus pradžioje. Taigi šis apavas egzistuoja jau ilgą istorijos tarpsnį, todėl pasaulis nusprendė „pagerbti“ jų ilgaamžiškumą. Šapokos gimnazistai šią šventę paminėjo lapkričio šeštąją dieną. Jie apsiavė įvairių spalvų bei formų šlepetes.

Gimnazija pasidarė jaukesnė, švaresnė ir spalvingesnė. Didžiąją dalį šventės dalyvių sudarė 1-3 klasių mokiniai, o abiturientai tikriausiai buvo taip apsikrovę darbais, kad net pamiršo savo šlepetes namie.

Prisidėjusieji prie akcijos buvo vaišinami sausainiais, todėl per ilgąją pertrauką pamatėme gausesnį „tapkuočių“ būrį (turbūt suviliotą kepinių kvapų). Šlepečių dieną paminėjo ir mokyklos darbuotojai.

Psichologė Edita labai džiaugėsi galėdama jaustis kaip namie, matydama linksmesnius mokinius. Vadinasi, šlepečių diena Adolfo Šapokos gimnazijoje neliko pamiršta.

Taigi šlepetės – bene pagrindinis originalumo ir jaukumo atributas, pritaikytas jau akmens amžiuje. Jos paliko nemažą pėdsaką istorijoje, yra be išimčių naudojamos visame pasaulyje, o dabar „atšlepsėjo“ ir į mūsų gimnaziją.

Justina Tamošiūnaitė 4c Lapkričio 27 diena. Karantinas.

Mokinių nėra, tačiau mokytojai vis tiek slampinėja koridoriais. Turbūt nesidžiaugia mini „atostogomis“. Grupelė ligos nepalaužtų gimnazistų kartu su bibliotekininke Vida Gudeliene bei chemijos mokytoja Audrone Zarankiene vyksta į Vilnių (ne „Akropolį“). Mūsų laukia Vilniaus Universiteto bibliotekos darbuotojai, kurie padės tapti tikrais mokslinės informacijos detektyvais.

Nuvykome šiek tiek per anksti, todėl turėjome galimybę pasivaikščioti po gan painius universiteto kiemelius.

Aplankėme ir Jonų bažnyčią, kurioje vyksta iškilmingiausios VU ceremonijos (diplomų teikimas ir pan.). Po ekskursijos bibliotekoje vyko trumpa, tačiau labai naudinga paskaita apie informacijos paiešką, apdorojimą, apibendrinimą bei pateikimą. Be to, sužinojome, kad „Google“ nėra vienintelis žinių šaltinis . O pasibaigus mokymams įtvirtinome žinias, tvarkingai pateikdami gautų šaltinių bibliografinį aprašą.

Taigi net ir laisvomis dienomis gimnazistai važiuoja į pažintines ekskursijas, turiningai leidžia laiką. Informacijos pateikimas nėra toks paprastas, kaip atrodo, todėl ši pamoka VU bibliotekoje buvo tikrai naudinga.

Įžengiant į Vilniaus universitetą. 3-4 klasių mokiniai.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

regos organams. Pagrindinis patiekalas mūsų smalsioms akims buvo svečiai iš Ispanijos. Galiu įsivaizduoti, kaip jūs - asmenys, skaitantys mano rašliavą – išsiskiriate į dvi grupes. Vieni sako - „aš mačiau, bet daugiau neiko nežinau apie juos“, o kiti puikiai supranta, jog žino daugiau už mane, nes jie praleido visas vizito die nas su svečiais. Jei priklausai tiems, kurie tik matė, bet nieko nežino, tai skaityk toliau - pasidalinsiu informacija, kurią sumedžiojau, o jei esi tas, kuris daugiau žinai, galėsi nuteisti mane, jei parašiau kokią neteisybę.

Manau, daugeliui nėra ypač svarbu, kodėl ir kaip mūsų svečiai čia atsidūrė. Įdomiau, ką jie čia nuveikė, kokį ispūdį jiems paliko mūsų mokykla ir šalis bei kas per žmonės tie ispanai yra. Tad taupydama brangų popierių į detales nesigilinsiu ir suteiksiu trumpą informaciją, jog pas mus viešėjo dešimt moksleivių (na, žinoma, ir du jų mokytojai) iš Galisijos regiono, Melidės miesto, kuris yra šiaurės vakarinėje Ispanijos dalyje. Būtų gėdinga nepaminėti, kodėl sulaukėme svečių iš taip toli. Visus laurus atiduodame ir lenkiame galvas prieš Jolantą Karaliūtę, dar prieš porą metų trynusią tos pačios „Šapokynės“ suolus.

Tik jos iniaciatyva ir buvo užmegztas ryšys tarp Utenos ir Melidės.

Kiek pati mačiau ar girdėjau, kiek patikimi šaltiniai informavo, papasakosiu, ką draugai iš tolimojo krašto čia atvykę nuveikė. Kaip ir pridera, jiems buvo parodyta nors dalis Lietuvos: suorganizuotos ekskursijos į Molėtų observatoriją, aprodytas Vilnius, o Anykščiuose juos mokė, kaip lietuvišką duoną reikia kepti. Negalvokit, kad tik po visokias ekskursijas jie važinėjo, ispanams ir į pamokas teko eiti, įvairiuose renginiuose dalyvauti.

Viename renginyje ir aš buvau, tad nuotrupomis iš ano vakaro, užsilikusiomis kažkur mano galvoje, dabar su jumis ir pasidalinsiu. Pasisodinę svečius iš tolimosios Ispanijos už gausiai tradiciniais mūsų tautos patiekalias nukrauto stalo bandėm Lietuvių liaudies papročius pademonstruoti. Vaišinom svečius ir patys

Ispaniški antidepresantai akims Dalia Smalakytė 2d Lapkritis paprastai būna tas laikas, kai mano (spėju, jog ne mano vienos) akys ima ir suserga sunkia depresijos forma. Ir viskas dėl vienos paprastos priežasties – nėra į ką paspoksoti. Tarkime, sėdi valgykloje, valgai maltinuką ir net į purvinai pilkus debesis nebenori žvilgtelėti, nes iš jų nenustodami laša ar krenta sušalusiu pavidalu dangaus skysčiai. Bet šio lapkričio pradžia negrasino depresija nė vieno „šapokiuko“

vaišinomės kuo galėjom. Namie gaminto maisto netrūko (matyt, mamytės ir močiutės nepatingėjo pagelbėti). Kaip mes skaniai (na, kai kurių užsieniečių suraukti veidai išvydus lašinius bylojo ką kitą) ten valgėm, nebepasakosiu, nes dar skaitydami ir laikraštį išterliosit seilėmis. Žinoma, nepagalvokit, jog ten susirinkę tik valgėm.

Nukelta į 4 p.

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 4

Geras praeities žinojimas ir dabarties išmanymas – kelias į ateitį Dovilė Šeduikytė 4d Šis projektas, vykdomas mūsų mokyklos, vyksta nuo šių metų kovo 1 iki gruodžio 31 d. Laikotarpis buvo skirtas ne tik mūsų gimnazijos mokiniams, bet ir svečiams iš kitų mokyklų, kurie panoro įsitraukti į šią veiklą. Projekto tikslas buvo paskatinti mokinius domėtis pilietine veikla, pažinti savo šalies paveldą ir paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį. Vieni iš patraukliausių projekto vykdymo metodų buvo mokykloje surengta Debatiada, istorinė mokomoji-pažintinė ekspedicija, pilietiškumo dirbtuvės. Ekspedicija į Ukrainą, kuri buvo pavadinta „Pažinkime LDK istorinį paveldą nuo Baltijos iki Juodosios jūros!“, truko 7 dienas, kurių metu mokiniai turėjo puikią galimybę pamatyti, kokia didelė ir galinga kadaise buvo LDK, iš kurios vėliau išsivystė Lietuvos valstybė.

Taip pat debatų klubas surengė turnyrą, kurį pavadino „Debatiada“. Debatų tema skambėjo taip: „Turėtume kurti lietuvio ideologiją taip, kaip mūsų protėviai nepaliaujamai ją kūrė“. Formuluotė sukėlė nemažai diskusijų ir atskleidė, kad jauni žmonės turi kuo žavėtis, žvelgdami į savo protėvius. Projektą užbaigė dviejų dienų forumas, kurio metu mūsų mokykloje veikė pilietiškumo dirbtuvės, vyko pasibaigusių projekto renginių aptarimas ir pučiamųjų

Eglė Daugsevičiūtė 2b

Pavadinimas.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

orkestro koncertas.

Aš manau, kad šis projektas buvo sėkmingas, nes palietė didelę dalį mokinių, sugebėjo atkreipti dėmesį ir pasiekti gerų rezultatų. Turėtume padėkoti mūsų istorijos mokytojoms už atliktą didžiulį ir vertingą darbą, bandant ugdyti mūsų pilietiškumą.

Ispaniški antidepresantai akims Atkelta iš 3 p.

Mes šokom ir lietuvių liaudies dainas dainavom. Vakarui besibaigiant ir ispanų delegacija atsakė tuo pačiu - savo šalies liaudies dainas padainavo bei tortilijomis mus pavaišino.

Kad ištirčiau, kas per žmonės tie ispanai ir ar jiems čia patiko, pasikalbėjau su Rūta. Jos namuose buvo apsistojusi viena iš atvykėlių, tad ji puikiai žino, kas per žmonės tie ispanai. Ir vėl taupydama popierių pasistengsiu trumpai perpasakoti tai, ką ji man papasakojo. Paprašyta apibūdinti ispanus, Rūta iškart pasakė, jog jie nėra tokie, kaip ji manė juos būsiant.

Jie neatrodė labai karšto būdo ar entuziastingi. Pasirodė netgi gana lėti. O ir lietuvių mėgiamus cepelinus ispanai ragavo atsargiai, pasakojo Rūta. Tačiau visa kita buvo puiku: ir vakarai nenuobodžiai praleisti, ir anglų kalbos įgūdžiai patobulėjo. Besijuokdama priduria, kad ir namų darbų galėjo neruošti viso ispanų vizito metu (pripažįstu, ir aš taip norečiau). Paklausta, kokią nuomonę apie mūsų šalį svečiai susidarė, ji iškart atsakė, jog išvažiuodami

Šapoka ar universitetas?

Paskutinis pasibuvimas kartu.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

Sveiki, mieli mokslo draugai, šapokiečiai. Turbūt ne vienam iš mūsų ir iš kitų aplinkinų mokyklų yra tekę retkarčiais/ dažnai (ap)šnekėti, kad mūsų mylimoje gimnazijoje sudėtinga mokytis. Bet ne tik apie mokymosi krūvį šneku. Juk beveik visi planuojame po brandos egzaminų stoti į vienokį ar kitokį universitetą. Tai labai būtų įdomu išsiaiškinti, ar turėtume dar džiaugtis, kol Šapokoje mokomės, ar pasistengti kuo greičiau „dumti“ į universitetą?

Kadangi man iki universiteto dar tolokai, tai privalumus ir trūkumus tinkamiau susidėlioti padėjo keli buvę gimnazijos mokiniai. Gerbiamieji, pliusai ir minusai Lietuvos universitetams bei A. Šapokos gimnazijai.

Turbūt kaip dera tikrai lietuvei, pradėsiu nuo paties svarbiausio dalyko – maisto.

Pats didžiausias pliusas tenka mūsų gimnazijos kotletams ir kitiems patiekalams, nes jie ne tik labai skanūs, bet ir nebrangūs.

O universitete, oi brolyti, patikėkit, kokios kainos valgykloje. Kai pasiklausiau tai išsižiojau, kad net gero dydžio musė galėjo patekti. Vos ne kaip restorane. O juk studentai patys „biedniausi“ žmonės ir valgo viską. Tad džiaukitės ir valgykite, kol dar galite, kuo daugiau kotletų bei šnicelių.

Dar vienas minusiukas universitetui tai knygų pirkimas. Tiek Šapokoje, tiek kitose gimnazijose knygas duoda mokykla, o va čia kitaip. Knygas taip pat galima pasiimti iš universiteto bibliotekos, tik, deja, ne visiems užtenka, tai tuomet gali elgtis, kaip išmanai. Nusipirkti savo ar be knygų sedėti. O apie tai internete iš realios situacijos studento anekdotą radau – pokalbį su dėstytoja.

Studentas: - Dėstytoja, gal galite padėti, man kažkodėl x neišsiveda?

Dėstytoja: - Knygą turi?

S: - Ne, dar nenusipirkau.

D: - Tavo bėdos, kol neturėsi knygos neaiškinsiu.

jie verkė. Matyti, jiems čia vis dėl to paS: - Dėstytoja, gal galite padėti, man tiko, o ypač juos nudžiugino sniegas (kaip, kažkodėl x neišsiveda? manau, visi suprantam, jų šalyje tai retas D: Knygą turi? reiškinys). Rūta džiaugiasi, jog jai teko S: Taip turiu. savo namuose apgyvendinti vieną iš svečių.

D: - Tai ką skaityti nemoki? Ten viskas Sako, jog tai nauja patirtis ir nauji draugai, parašyta. su kuriais dabar bendrauja internetu. Šioje vietoje ir baigiu pasakoti, kaip O iš viso to jau peršasi dvi išvados... mano (ir kitų) regos organus gelbėjo Paskaitų laikas Lietuvos universitetuoatvykėliai iš svečios šalies. Galima tik pasvajoti, kad dažniau taip būtų, dažniau Nukelta į 5 p. gautumėm antidepresantų savo akims.

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 5

Namams - arklys, delnams – tautinė juosta Ovidijus Stauskas 2c Lapkričio 24 dieną Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją aplankė garsus Lietuvos etnologas, gamtos mokslų daktaras ir proistorikas Libertas Klimka. Išvardinti „titulai“ neatspindi net pusės svarbių Vilniaus Pedagoginio Universiteto profesoriaus nuopelnų, todėl kandusis gripas, siaučiantis Utenoje, ponui Libertui - vieni niekai. Verta pridurti, jog šis svečias yra netradicinų mokslo šakų, tokių kaip etnokosmologija, pradininkas Lietuvoje.

Taigi, koks Liberto Klimkos vizito tikslas ir kuo buvome nustebinti?

Būtina priminti, jog Adolfo Šapokos gimnazija jau kurį laiką sėkmingai vykdo projektą „Pilietiškumo Akademija“. Pedagogai tiki, jog „šapokiukai“ tikrai pagilins žinias apie pareigą valstybei dalyvaudami debatuose, integruotose mokytojo S. Eitminavičiaus pamokose bei garbių svečių paskaitose. Būtent pastaruoju būdu Šapokos gimnazijai duoklę atidavė profesorius Libertas Klimka. Pagrindinis tikslas – atskleisti lietuviškos kultūros unikalumą bei pristatyti knygą „Tautos keliu“.

Pradėkime pamoką!

Vietas gimnazijos skaitykloje užėmė dviejų antrųjų klasių mokiniai. Po trumpo įžanginio žodžio profesorius uždavė klausimą, kuo mes, lietuvaičiai, išskirtume savo šalį iš kitų? Nuskambėjus keliems ne itin rišliems atsakymams, Libertas Klimka pabrėžė laisvės meilę. Teiginį lydėjo glaustas, tačiau taiklus pasakojimas apie gynybinių piliakalnių gausą. Sunku patikėti, jog Lietuvos teritorijoje aptikta beveik 900 „rankų darbo“ kalnų, kurių pagalba senieji gyventojai gynėsi nuo aršių priešų. Beje, turistams arba gamtą mylintiems paklydėliams verta prisiminti, jog šalis nestokoja dar neatrastų, tankmėse glūdinčių piliakalnių! Kitas pastebėjimas – lietuvių tautos pagarba žirgams.

Mūsų senoliai supildavo pilkapius, skirtus kritusiems gyvūnams. Raitelio draugas

Šapoka ar universitetas?

Atkelta iš 4 p. se tikrai nepavydėtinas. Jos gali prasidėti 12 h, 14 h, o baigtis ir apie kokias 19 h ar net 20 h. Manau, nustatytas pamokų laikas gimnazijoje puikus, išskyrus trečiokus ir ketvirtokus, turinčius nemažai langų, bet ir tai nieko baisaus.

Dar keli neigiami dalykai universitetuose. Kartais tenka į paskaitas važinėti po

buvo laidojamas kartu su žąslais ir kita neatsiejama atributika. Kalbėdamas apie žirgus, profesorius Klimka paminėjo tik Lietuvai būdingą jų veislę – Žemaitukus. Šie iš laukinių tarpanų išsivystę kresni ristūnai lietuviams svariai padėjo kovų už laisvę metu bei atkreipė užsienio žirgynų dėmesį.

Netrukus proistorikas Klimka pažintį su valstybės ypatumais perkėlė į vėlesnius laikus. Išties ryškus dokumentas LDK istorijoje - Lietuvos Statutas. Jis buvo paremtas tautiečių dorovinėmis vertybėmis, todėl iki pat 1840 metų pavyzdingai apibrėžė LDK teisinės sistemos pagrindą.

Netrukus mokiniai prisiminė 1773 metais ATR įsteigtą pirmąją pasaulyje švietimo sistemą – „Edukacinę komisiją“. Už Lietuvos studentus buvo atsakingas Vilniaus universitetas: atsirado galimybė įgyti ne tik teorinių, bet ir praktinių verslumo, ekonomikos žinių. Tęsdamas šneką apie švietimą, profesorius Libertas supažindino su Martynu Smigleckiu. Šis Vilniaus universiteto profesorius XVII amžiuje išgarsėjo visoje Europoje, parašęs itin informatyvų Logikos vadovėlį, kurį Oksforde perleido net tris kartus. Veikalas per visą XVII amžių išpopuliarėjo daugelyje katalikiškų ir protestantiškų universitetų.

Taigi, Lietuva nuo seno įrodinėjo, jog mokslas – gyvenimo šviesa.

Antrąją pilietiškumo pamokos dalį ponas Libertas Klimka pakreipė kiek kita linkme. Akcentas – Lietuvos gyventojų etniniai skirtumai bei ypatybės. Daug pasaulio valstybių skirstomos į regionus, tačiau jų savitumas Lietuvoje itin ryškus. Paskaitos dalyviams įsiminė profesoriaus pasakojimas apie Dzūkijoje audžiamas tautines juostas. Pastarosios įšsiskiria ryškumu, kuris byloja apie spalvinį lietuvių tautos skonį. Labiausiai juostose puoselėjami ornamentai, kuriuos tiksliai tradiciškai interpretuoti – nelengva užduotėlė. Libertas Klimka nepamiršo ir Aukštaičių: regione vyravusios daugiabalsės sutartinės

ir šiandien džiugina folkloro mylėtojų širdis. Visgi profesorius apgailestavo, jog beveik neliko žmonių, gebančių laisvai traukti sutartines. Būtina paminėti lietuviškus kryžius. Senieji tautodailinkai, nenaudodami bažnytinių elementų, juos dakoravo savaip ir teikė užuominas į metų laikus, religines šventes ar dangaus kūnus, kurdami savotišką religinę išraišką. Kita jau senovėje paplitusi krašto vertybė – vėtrungės. Toks vėjarodis ne tik padėjo nustatyti siaučiančio vėjo kryptį, bet ir puoselėjo ūkį. Marga vėtrungių puošyba dažnai išduodavo apie ūkininko turtą bei derlių. Pamokai artėjant prie pabaigos, Libertas Klimka pabrėžė išskirtinį lietuviškų margučių puošnumą. Nors daugelis tautų pasuko link įprasto dekoro, lietuviai ir šiandien naudoja archajiškus ornamentus, simbolizuojančius gyvybę, pasaulio gimimą.

Taigi, profesoriaus Liberto Klimkos dėka prisiminėme, jog Lietuva garsėja ne tik ežerais ar kuriozais tarp politikų, bet ir giliomis tradicijomis bei reikšmingais istoriniais įvykiais. Už prasmingą valandą proistoriko kaklą papuošė išliaupsinta tautinė juosta, o netrukus į skaityklą buvo įneštas gardus pyragas. Profesorius savo ruožtu Adolfo Šapokos gimnazijai padovanojo paties parašytą knygą „Tautos keliu“ bei kitos vertingos folklorinės literatūros. Šie mainai padėjo tašką puikiai pilietiškumo pamokai. Dėkojame profesoriui Klimkai, linkime ir toliau įnirtingai kopti į lietuvių kultūros pažinimo kalną!

skirtingus pastatus, o kai kur nėra mašinos pastatyti – mokamos stovėjimo aikštelės.

Po aukštojo mokslo reformos norint mokytis aukštojoje mokymosi įstaigoje tenka pakloti dar daugiau pinigų, o kur dar visas maistas bei nuoma. Dar gerai gyvename, kad už mokslą Šapokoje nemokame, ir ačiū Dievui bei direktoriui, už mašinos pastatymą.

Reikia kelis pliusus padėti ir universiteto stende. Net nėra kalbų, kad neverta lyginti Šapokos bei šalies universitetų bibliotekų. Mūsų biblioteka tik lašas jų jūroje. Puikiausias dalykas, kai mokaisi universitete, tai vadinamieji „tūsai“, kurie

gali būti bet kada, bet kur, su bet kuo. O ir tėvų kontrolė mažesnė – nemato 24 h per parą. Lankomumas aukštojoje mokykloje svarbus tik dėl tavęs paties, o Šapkėje, pablogėjus pažymiams ir nustojus kelias dienas lankyti pamokas, tėveliai gali malonaus skambučio iš mokyklos susilaukti. Šitoje vietoje universitetai tikrai laimi.

Ilgokai kapsčiusi tiek vienoje, tiek kitoje dirvoje, suradau nemažai teigiamų ir neigiamų aspektų. Sudėjau pliusius ir minusus. Reziumuodama noriu pasakyti: tiek Šapokoje, tiek universitete išnaudokite visus galimus pliusus. Be abejo, viską darykite su protu ir saiku.

Gimnazistai susitinka su profesoriumi.

Foto: iš bibliotekos archyvo.

Paupėja

Kriu?

Kotryna Krupeckaitė 4g

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 6 ka wk? ka tu? - ką veiki?; nd - namų darbai (kartais Laura Sirvydytė 2d nekreipk dėmesio); Paklaususi, kokie lietuvių kalatr - atrašyk; bos namų darbai, gaunu SMS su 1zdz - vienu žodžiu; atsakymu: „La. Lt nd: 3ni ats i kls 1nis. 2nis - pirmadienis, antrakdl tts nyxta“. Aišku, mano močiutė dienis; nežinotų, kad tai reiškia: „Labas. pan - panašiai, Lietuvių kalbos namų darkt - kita; bai: trečiadienį atsakyti pwz - pavyzdžiui; į klausimą, kodėl tautodb, dbr - dabar; saka nyksta“. O štai tarp lb, nlb - labai, nelabai; jaunimo retas teatsirastų, nk - nieko; kuris nesuprastų šio SMS. zn, nzn - žinau, nežinau; Rašant trumpąsias žinutes, kdl, tdl - kodėl, todėl; trumpinimo priežastys yra td - tada; dvi. Pirmoji - mobiliųjų Piešė Kristina Orantaitė 4c tj - tai; paslaugų tiekėjas riboja nrm, norm - normaliai; SMS simbolių skaičių: kuo daugiau buc - bučiuoju; ženklų, tuo didesnė SMS kaina. lbnkt - labanakt; Antroji priežastis - siekis greičiau dw - ate (davai); parašyti žinutę. Ir nors kalbininkai sk8as - riedlentė (skate, 8 mus įspėja: saugokime gimtąją eight); kalbą ir rašykime pranešimus taiplz - prašau (please); syklingai, manau, jog tai padaryti feilas - blogai, nesėkmė (fail); jau beveik nebeįmanoma. Juk šiais xata - namai ar kokia nors vieta; krizės laikais žmonės neturi nei ok - gerai; daug pinigų, nei laiko. Tačiau jei zdrf - labas; nepainiojame žinučių su lietuvių krc - trumpiau, vienu žodžiu; kalbos pamokomis, trumpinimas BD - gimtadienis (birthday); nėra blogai. Bet jei jau netyčia koks sule - mokykla; trumpinys ,,įšoko” į rašinį, pateikiu u - tu (you); neilgą žodynėlį, kad mokytojams BB - ate (bye bye); būtų lengviau iššifruoti.

DK - nežinau (don’t know).

Sėkmės rašant ir šifruojant la, laba, swx - labas, sveikas; žinutes! :)

SMS kalba

Sveiki! Ar neperšalot? Gerklės neskauda? Temperatūra nepakilo? Na žinote, kai siaučia tooooks baisus gripas, derėtų susirūpinti savo seniai užmiršta sveikata. Ypač, kai sirgo (ar simuliavo?) daugiau nei pusė mokyklos. O dar tas a la karantinas, kuris buvo paskelbtas NET trims dienoms. Ir nors verk kaip gerai, kad nereikia eiti į mokyklą, ypač, jei neguli lovoje su 40 laipsnių temperatūra. Kaip supratote, pašnekėsiu šįkart apie kiaulių gripą.

Turbūt ne vienas prieš kelias savaites pastebėjote, kad klasės draugai kosi ir čiaudi. Galvojate, na peršalimas, tačiau kur buvęs, kur nebuvęs atsėlino kiaulių gripas. Ir prasidėjo... Pirma nebuvo poros vaikų, o vėliau tas skaičius didėjo aritmetine progresija, kol pasiekė neregėtą mąstą: valgykla – vienintelė vieta, surenkanti į vieną būrį „fuksus“, antraklasius, trečiaklasius ir abiturientus – buvo pustuštė ir, kada beateidavai valgyti, eilių nebuvo. Prasidėjo panika ar bent jau jos užuomazga. Mums, nepaliestiesiems drebančios gripo rankos, tai reiškė tik vieną – KARANTINAS. Deja... Taip kankinomės kokią savaitę, ar ne? Mokytojai negalėjo vesti normalių pamokų, nes klasėse nebuvo dešimties, penkiolikos, o kartais daugiau nei dvidešimties vaikų.

Ir mokiniams kančia (turbūt patys žinote, kodėl...)

Bet vieną dieną pamatėme, kad visuotinė panika padėjo – ant durų buvo pritvirtintas raštelis, skelbiantis, jog pamokos vyks nuotoliniu būdu. (Niekaip nesuvokiau, ko gali mane kompiuteris išmokyti.) Tad pagaliau sulaukėme karantino, kuris truko net tris (darbo) dienas. Didelis klausimas man „pasistojo“: ar tikslinga jį buvo skelb- Dovilė Kirdeikytė 2c ti, kai mokiniai pradėjo grįžti į klases? Na, Jau ateina žiema. Ją irgi palietė gal ir neblogai. Pagalvokime, negi būsime tokie „nepritapėliai“, kad vieninteliai krizė. Sniegą taupo. Kiek pabarstė Utenoje neturėsime tokių laisvų dienų? spalio pradžioj, tiek. Daugiau kaži Negarbė gimnazijai... Juk kitos mokyklos ar besulauksim. Vis dėlto Kalėdos jau seniai karantiną išgyvena, o mūsiškė... artėja. O kas per Kalėdas nori dirbKarantinas ir mokiniams gerai: kas gi nori šiais laikais žinių? Gal tik keli „durneliai“... ti? Sniegas ne išimtis.

Gal žiema bijo leisti sniegą, Tad ir leidome dienas nerūpestingai, tik su krūvomis namų darbų ir popierinių savo vienturtį sūnelį, dėl gripo epinosinėlių pašonėj... demijos? Dėl siaučiančios kiaulėsCha, pasibaigė „atostogos“. Grįžkit žudikės paskelbtas karantinas. mokytis, kiaulių gripo išvarginti padarėliai.

Tik klausimas, kodėl kiaulių? Kuo nusikal- Žiema su sniegu taip pat jo baisiauto gyvūnėlis, kurio mėsos „katlietus“ siai laikosi. Kas bus, jei sniegas šveičiate? Tad nekriuksėkit, sveikit ir susirgs ir numirs? Nebebus sniego. laukit antrosios gripo bangos.

Net per Velykas.

Ar nesusirgs sniegas?

Foto: http://images.buycostumes.com/mgen/merchandiser/3781.jpg

Ir vis dėlto, ateina žiema.

Su sniegu ar be, su kiaulėm ar paukščiais, šilta ar šalta... Nuo jos niekur nepasislėpsi.

Piešė Indrė Salanginaitė 2c

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 7

Mūsų Edita Biblioteka , „Paupėjos“ redakcija Vidos Gudelienės nuotraukos

Edita (dešinėje) parodos atidarymo metu.

Edita jau mokytoja.

Apžiūrime parodą...

Edita jau studentė. Svečiuose mūsų bibliotekoje.

Malonu, kai buvę gimnazijos mokiniai pagerbia savo mokyklą ją aplankydami. Žinote, kas dar šauniau? Kai atvyksta čia mokytojauti. Mes taip pat galime tuo pasigirti, nes nuo šių mokslo metų pradžios į Šapokos gimnaziją sugrįžo buvusi mokinė Edi-ta Bugvilionytė. Tiesa, ne mokytis, o mokyti. Jos darbo vaisius jau matome. O ypač nustebina tai, kad ši mergina sugeba sudominti mokinius. Skaitykloje galime išvysti netradicinių atvirukų parodą „Pasaka“ skirtą Kalėdoms. Štai keletas nuotraukų. Sudomino?

Užsukite į skaityklą ir išvysite visą nuotaikingą mokinių darbų parodėlę „Pasaka“.

Arūnas Mačiulis, 2e. „Vėžliukai ir dindzės“

Ir pasipuošė mūsų gimnazija...

Silvija Šaltenytė, 1b. Pasaka „Trys paršiukai“

Silvija Aniūkštytė, 2e. Pasaka „Pupa“

„Šapokiukas visur šapokiukas“ (Edita kairėje)

Pats darbymetis...

Eglė Bagočiūnaitė, 1b. Pasaka „Senelio pinigai“

Paupėja

2009 m. gruodis. Nr. 57 / 8

Kronika Viltė Smalakytė 4c

11 – 04 Aktų salėje vyko antrų klasių mokinių susitikimas su Utenos apskrities Policijos komisariato darbuotojais.

11 – 25 Skaitykloje vyko nuotraukos, piešinio, ekslibrio bei dekupažo konkurso „Mes didžiuojamės Lietuva, jos žmonėmis ir jų darbais“ paroda.

11 – 25 Skaitykloje paminėta Lietuvos Kariuomenės diena. Vyko diskusija su 11 – 04 SKAT’o vadovais: „Karinis rengimas Mokykloje vyko antroji pilietiškumo – konstitucinė pareiga ar nepakeliama pamoka, kurioje lankėsi Utenos Švietimo valstybės našta Lietuvos piliečiui“. skyriaus vedėjas R. Kraulišas.

11 – 27 11 – 4-13 Grupelė mokinių su V. Gudeliene Vykdant Twinnig projektą „Kultūrinis ir chemijos mokytoja A. Zarankiene šalių bendradarbiavimas“ mūsų gimnazilankėsi VU bibliotekoje. joje viešėjo svečiai iš Ispanijos.

11 – 10 12 – 01 2b ir 2e klasių mokiniai su mokytoGimnazijoje paminėta Pasaulinė kojomis B. Kairiene ir J. Baltuškiene davos su AIDS diena. lyvavo pilietiškumo pamokoje Lietuvos Respublikos Seime, kur dalyvavo su12 – 04 sitikime su Seimo nariais M. ČigrėjieneUtenos kolegijos lektorius V. RaŠapokaite (istoriko Adolfo Šapokos gauskas antrų klasių mokiniams skaitė krikšto dukra) ir E. Pupiniu.

11 – 25 Skaitykloje paminėta Kariuomenės paskaitą apie patyčias.

diena. Vyko diskusija su SKAT’o vadovais: 11 – 11 „Karinis rengimas – konstitucinė pareiga ar nepakeliama valstybės našta Lietuos piliečiui“.

Vyko kultūrinė popietė su ispanų deFoto: iš bibliotekos archyvo. legacija.

11 – 13 Skaitykloje atidarytos parodos, skirtos Salomėjai Nėriai ir Vincui Kudirkai.

11 – 18 Gimnazijoje vyko archeologinės ekspedicijos „Dubingiai 2009“ pristatymas.

11 – 23 Pirmojo aukšto trikampyje atidaryta 12 – 09 Susitikimas su JAV ambasados darbuotojais. fotografijų paroda „Jie verti būti šlovės Foto: iš bibliotekos archyvo. galerijoje“.

PAUPĖJA Adresas: „Paupėja“, 225 kab.

Paupio g. 1, LT-28140 Utena Redaktorė: Kotryna Krupeckaitė.

Redakcija: Marija Keraminaitė (redaktorės pavaduotoja), Eglė Daugsevičiūtė, Edvinas Jurgelionis, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė, Justina Tamošiūnaitė.

Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt Spausdino: UAB „Utenos Indra“ Maironio g. 12, LT-28143 Utena Tiražas 100 egz.

11 – 23 Gimnazijoje paminėta Kariuomenės diena.

Lietuvos

11 – 23 Vykdant nacionalinį projektą „Lyderių laikas“, mokykloje lankėsi švietimo ekspertai prof. Louis Stoll iš Jungtinės Karalystės ir Dr. Dean Fink iš Kanados. Vizito tema – „Švietimo valdymas ir mokyklų tinklas Utenos rajone“.

12 – 07 Aktų salėje vyko pirmų klasių mokinių susitikimas su Utenos apskrities Policijos komisariato darbuotojais.

12 – 09 Susitikimas su JAV ambasados darbuotojais.

12 – 09 Atvira mokytojos B. Kairienės istorijos pamoka „Tarp vakar ir šiandien“.

12 – 09 Susitikimas su organizacijos „Nedelsk“ atstovais.

12 – 15 VU diena gimnazijoje.

12 – 17 Tradicinis Kalėdinis krepšinio šou.

12 – 21 Kalėdinis vakaras.

12 – 22 Adventinė popietė su muzikos mokytojais.

11 – 23-24 Vyko trečiasis pilietinio ir tauti12 – 07-11 nio ugdymo projekto „Geras praeities Netradicinių Kalėdinių atvirukų pažinojimas ir dabarties išmanymas – keroda „Pasaka“ skaitykloje. lias į ateitį“ renginys.