2010 m. kovas. Nr. 58
Pavasario simptomai Dalia Smalakytė 2d
Šviečianti saulutė, oro temperatūra, vis dažniau perkopianti nulinę termometro skalės padalą, tirpdo sniegą ir t. t. Taip, tai tipiški pavasario požymiai, tačiau ne kiekvienas tai pastebi. O štai pavasarinio „morčiaus“ simptomus pajunta kievienas normaliai funkcionuojantis paauglys. Jei dėl neaiškių priežasčių nepameni, kokie yra pavasario simptomai, aš, kaip atminties stoka nesiskundžiantis asmuo, tau priminsiu. Viskas prasideda, kai smegenys po ilgos susikaupimo žiemos ima reikalauti reabilitacijos. Tad nenustebk, kad vietoj išmintingų mokytojo žodžių galvoje švilpaus tik šiltas vėjelis, o ir pasiteisinimas, kodėl per pamokas svajoji, nebus pats išmintingiausias. O toliau simptomai
tik stiprėja. Atšilusiomis venomis, arteri- (mokslų) linkme, visiškai atsisako suvokti jomis ir kapiliarais ima tekėti atgiję hor- chemines formules, matematikos lygtis ar monai. Tada iš grotuvų ima sklisti meilės kirčiavimo ypatumus. Visas mintis valdo hormonų prisotintas kraujas, tad ir pamokoje neįmanoma išsėdeti. Vis dažniau dienyno langelius papildo dailiai mokytojų suraitytos n raidės. O blogiausia, jog tų raidelių pateisinimui pavasario simptomai negalioja. Tada prasideda įvairios komplikacijos: tėvų moralizavimas, finansinių išteklių apkarpymas ir t. t. Na, taupydama popierių, jų nebenagrinėsiu. Kol ir mano smegenų pavasaris nespėjo paveikti, pamėginsiu suregzti protingą pabaigos žodį šiai rašlivai. Foto: iš asmeninio archyvo. Nėra tokio vaisto, gydančio pavasarinį sindromą, tad dainų melodijos, smegenys, kurioms ir teks pakentėti. Niekur nuo pavasario taip sunkiai sekasi susikaupti tinkama nepabėgsit.
Išskrido paukščiai... grįžo rįžo „žąsinai moliūgai“ Egidijus Jurgelionis Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės studentas Pūtė snarglį Maironis važiuodamas pro Trakus – kibinų, matyt, pasiilgęs buvo... Ir pats kaip klasikas kartas nuo karto į buvusią savo pilį, legendom didingom ir prisiminimais gėdingais apipintą, užsuku. Nepasakyčiau, kad vien dėl moralinio pasitenkinimo norisi grįžti (Judu pasijusti iš naujo nenori nė vienas): mokyklos laikais tą patį Maironio snarglį priminęs džemas ant blynų studento stažą turinčiam atrodo kaip išganymas. Už „pitaką“ sostinėje tik kremzlių normalesnių įpirkti gali... Grįžęs imi vertinti tai, ką turėjai. Dūšią paglosto ir valgyklos darbuotojos, kurios vis dar prisimena (o gal nebeprisimena, todėl apsimeta, kad prisimena?), elgiasi maloniai. Ne taip, kaip pats jaunas būdamas: priėjęs teiraujiesi: „ar šiandien šunienos, ar katienos kotletai?“; „Ką tas snarglys ant mano blynų veikia?“; „Kodėl arbata be cukraus?“. O ir šiaip viešoje erdvėje pasipiktinimų valgykla nevengta: „ką čia veikia statybininkai, kurių užpakaliai klojimo vartų dydžio?“ ar „kas ras ilgesnį plauką bandelėje su varške?“... Taip, jaunas putojiesi reikia to ar ne,
Buvę mokiniai dalijasi asmenine patirtimi universitetuose. Foto: iš bibliotekos archyvo.
bet metų našta skatina keistis... Tiesą sakant, tą pačią metų naštą būtent ir pajauti grįžęs: įžengęs į kabinetą jau nebedūlini į klasės galą ir nebemiegi – dabar mokytojas pasikviečia į klasės priekį, tarsi norėdamas parodyti - „ir visiškai beviltiški gali įstoti“, pats, tuo tarpu, jautiesi kietas. Netgi pamokos klausaisi susidomėjęs, nors dar prieš porą metų „sinusą“ mokytojo pavidalu norėjai spirti per duris. Dabar mokytoją jau supranti – kai esi senas ir žinai, kad pusė klasės (ta pusė, kuri dar nemiega) tau nori spirti į užpakalį, neturi kito pasirinkimo: arba apsimeti ir aiškini tai, kuo pats netiki (pavyzdžiui, kad po egzamino kur nors praktiškai panaudosi „tagentą ir kotangentą“), arba įsispiri pats sau. O ir mokytojo žvilgsnis jau pasikeitęs
– kaip ne kaip, kažkada būsi žmogus su aukštuoju... Ausys - atlėpę, dantys – nors lentą obliuok, visos dvi turimos knygos naudojamos po karšta keptuve pakišti... Bet visgi – būsimas lietuviško aukštojo mokslo produktas! Aišku, mokytojų, kurie jau tau net ranką spaudžia, nors anksčiau kaip į Memelio žydą žiūrėjo, nesinori nuvilti – reikia kažką intelektualaus pasakyti. Tokiais momentais net Škėmos „Baltos drobulės“ personažo Antano Garšvos pabaigą (prisiminkite, užsilenkė tada, kai eidamas pas bobą tikėjosi, kad ši pagaliau „duos“) apibūdini kaip „likimo ironiją“, nors anksčiau tai buvo vadinama paprasčiausiai „zapadlo“. Po šito, prasidėjus nejaukiai tylai, kai mokytojas Nukelta į 2 p.
Paupėja
Išskrido paukščiai... grįž rįžo „žąsinai moliūgai“ Atkelta iš 1 p.
pirmą kartą užsičiaupia pagalvojęs, kad „va, čia aš visko išmokiau“, o pats daugiau apie Škėmą ir Garšvą nieko nebeprisimeni (išskyrus tai, kad abu Antanai), dar meti į ataką ką nors iš serijos „kaip savo knygoje rašė...“. Žinoma, ta citata vienintelis knygos sakinys, kurį spėjai nuskaityti nuo nugarinės knygos dalies kas savaitinio „apšvietos“ reido į knygyną metu, kol pardavėja mojuodama šluota neišvarė (taip, visa Lietuvos kultūra pikta). Svarbiausia, kad ir mokytojo savimeilė pamaloninta, ir protingai atrodai, ir pinigų knygai leisti nereikėjo... Tokie tie apsilankymai mokykloje – jokios romantikos... Tik pasidrabstymai „vogtu“ intelektu, daiktų, kurių paskutinio skambučio metu prisiekei niekada nevalgyti, kišimas į pilvą ir gyrimasis tiem-s, kuriems egzaminai jau ant nosės: „Aš būsiu žmogus su aukštuoju – glušas, bet su popierium!“
3... 2... 1... Startas! Kotryna Krupeckaitė 4g Na štai, mielieji dvyliktokai, sulaukėme „finišo tiesiosios“, metaforiškai kalbant. O iš tikrųjų – sveiki atvykę į olimpiados „Laukiame egzaminų 2010“ atidarymą!!! Jūs galėsite save išbandyti kvalifikacinėse rungtyse „Bandomieji egzaminai“ ir „Įskaitos“. Apžvelgsiu pirmąją rungtį – bandomuosius. Šį gėrį kvadratu pažįsta visi ketvirtų klasių mokiniai. Vieni jau kokius penkis laikė, kiti tik pora tenkinosi. Tai kur lygybė šiais laikais? O pasirodo, kad jūsų problema, jei pasirinkote anglų, biologijos, chemijos ir matematikos bandomuosius. Tai ir laikykite juos pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Nuostabiai skamba, ar ne? Čia ne iš piršto laužta – buvo ir tokių mokinių. Ir eina jie tada penktadienį į mokyklą su palengvėjimu, kad kontrolinis trunka tik pamoką, o ne tris... Tad klausimas olimpinių žaidynių rengėjams – gal būtų įmanoma ateityje išvengti tokių techninių sutrikimų? Po pirmosios bandomųjų egzaminų dalies jūs, mielieji dalyviai, turėjote pertraukėlę, per kurią galėjote surengti kasmetinį, jau tradiciniu tapusį renginį – „Šimtadienis“, kurio metu jums buvo suteikta galimybė atsipalaiduoti. Tikiuosi, nepadauginote vadinamojo „baltojo dopingo“, antraip lietuvių kalbos bandomasis egzaminas galėjo ir nepasisekti. Šis išbandymas buvo toks netikėtas, kad net kvapą užėmė: jokios galimybės pasitreniruoti, o užduotis ne iš lengvųjų – perprasti nepaprasto sudėtingumo literatūros vingrybes. Dėkui Direktoriui, mes tai ištvėrėm. Bet tai dar ne viskas... Didelė dalis mokinių su entuziazmu laukia istorijos bandomųjų. Gerbiu juos – tikrai ištvermingi... Su įskaitomis susipažinsime vėliau. Ir jei dar nesuskubote olimpiadai „Laukiame egzaminų 2010“, tai sustokite prie linijos ir... 3... 2... 1... Startas!
2010 m. kovas. Nr. 58 / 2
Archyvuoti didvyriai Justina Kviklytė (mūsų gimnazijos absolventė, VU studijuoja psichologiją) Ir keista pagalvojus, kad vos po poros metų kaip senolė dūsauti pradedi saldžios nostalgijos paviliota. Gyvenimo įasmeninimu užsiėmusi, individualybę formuodama bemaž visai pamiršti užkulisiuose palaimingai bedūlančius prisiminimus apie mokyklą. Bet sesijos užtvaroms vartus į pasaulį vėl pradarius, miegoti kaip dera naktimis pradėjus, atsigauni vargdienėlė ir prisimeni, kas vis nepailsta kiekvieną paskutinį sausio penktadienį kartu atšvęsti pirmojo semestro pabaigos. „Šapokiukas – visur šapokiukas“. Rykšte jums per strėnas, jei nežinote, kas tai per tradicija. Taip prakilniai odę šiam džiaugsmui pradėjusi kaip gimnazijos vaiduoklis pasijuntu – beriu sentimentus ant mane brandinusios žemelės ir bandau atgal sugrįžus įsivaizduoti, kaip sienos be mūsų kartos byra, mokytojai iš tolo rankomis moja, o jaunikliai spindinčiomis akimis nulydi, pasiruošę pagarbą tavo sėkmingam skrydžiui atiduoti. Nosinėlės tik snargliui išsipūst betrūksta ir parkritus ant laiptų brangius akmenėlius išbučiuoti. Nesėdim mes prisiminimų ir klasės nuotraukų įsikibę ir negailim prabėgusių dienų. Deja, dideliausiam mūsų nusivylimui, jūs irgi. Sienos ne tik kad nebyra, bet kaip tik šviežiai atnaujintos, mažyliai net nežino, kas tu toks ir ko jų maistą iš valgyklos saviniesi, vyresnieji tik šypteli kaip į kokius atskalūnus pažvelgę. Kai kurie mokytojai diplomatiškai linkteli ir toliau ganyt naujųjų avelių skuba. Ir čia prasideda ,,Šapokiukas – visur šapokiukas“. Kasmet apie šį renginį rašydama vis dvejoju, ar berasiu ką naujo pasakyti, ar aplenksiu negyvus komplimentus ir išgalvotą patosą. Rodos, kaskart tas pats – ateina išėję, moko dar besiveržiančius, pasidžiaugia mokytojų linkėjimais, sumuša delnais filmuotą
medžiagą ar nuotraukas permetę. Ir taip, rodos, kiekvieną sausį. Ir taip, bet ir kitaip.
Buvusi „Paupėjos“ redaktorė Justina Kviklytė. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Antrus metus anapus skaičiuodami mokyklą varstome nei per daug jos ilgėdamiesi, nei visai pamiršę. Grįžę nebepuolam vieni kitų liaupsinti ir kaip kam sekas šūkčioti. Pirmus suolus užėmę, kad geriau matyti ir girdėti galėtumėm, santūriai patarimus žarstome ir kuklia, bet sava patirtimi dalinamės. Ir kažkaip negaila, kad neklega mūsų pusė, nekikena svetimas nuotraukas rodant, nebeploja ne mūsų pasirodymus žiūrint. Ir daug svaresnis klausimas ,,Ką studenčiokai?“ to mokytojo, kuris ne tik tavo veidą, bet ir pavardę prisimena. Blynų porciją apnikęs sėdi toje pačioje valgykloje, ant kurios durų per plauką seniau tavo nuotrauka su pavojaus ženklu nekabėjo, ir tarsi pirštas iš dangaus kolegos grikių košė primena, jog sugrįžęs jaukiai šypteli net ,,brudniausias‘‘ apeigas prisiminęs. gas šurmulys išties primena spalvingas arabų šeicho vestuves, argi ne? Visgi, šįkart linksmybes teko sviesti šalin, nes 19 valandą į konferencijų salę apraudoti sudužusios meilės pakvietė tikras lietuviškos satyros „šeichas“ Juozas Erlickas. Suprasdami pareigą užjausti šį neviltin puolusį pilietį svečiavomės vakaronėje „Mano meilė stikliniais kaliošais“. Pirmieji Šapokos gimnazijos moksleiviai ant konferencijų salės kėdžių „nutūpė“ vis dar vykstant susitikimui su romano „Šokoladas“ autore Joanne Harris (matyt, ištroškę širdį draskančių istorijų, jei tokie ankstyvi). Likus kelioms minutėms iki Juozo Erlicko pasirodymo,
Kam man tos simfonijos?
Ovidijus Stauskas 2c
Vasario 19 dieną, penktadienį, narsieji „šapokiukai“ vėl kamavo autobusų vairuotojus – dar viena ekspedicija! Ne, nesiruošėme grįžti į Ukrainą ar klajoti skersai ir išilgai mėlynojo gaublio. Keliautojų tikslas buvo kasmetinė Knygų mugė, kuri tradiciškai vėl vyko gana tolimame, tačiau jau nuodugniai ištirtame krašte – Vilniuje. „Litexpo“ parodų centras vėl lūžte lūžo nuo aibės įvairiausių knygų, įdomių asmenybių bei parodų, leidžiančių išbandyti kūrėjo gyslelę. Toks nuotaikin-
Nukelta į 3 p.
Paupėja
Kam man tos simfonijos? Atkelta iš 2 p.
salė jau buvo sausakimša. Nors akomponuoti pasiryžusiems muzikantams kilo sunkumų dėl garso technikos (pasirodo, net elektronika gali pajusti melancholišką atmosferą), išsižiebęs jaukus apšvietimas bei ritmingi susirinkusiųjų plojimai lyrikui suteikė drąsos kopti į sceną. Nuskambėjo pirmasis kūrinys, uvertiūra, kurioje ponas Erlickas dalijosi patirtimi apie šilumos paieškas bei gyrėsi, koks jis nagingas, nes eiles drožinėjo ant beržo tošies. Nors rašytojas su publika pasisveikino nestokodamas romantinės nuotaikos, jis netikėtai pasuko visai kitoniškų problemų link: krizė, turtuoliai bei varguoliai. Visgi susirinkę „gedėtojai“ išgirdo dėmesio vertų patarimų, tokių kaip: „Jei dirbi labai daug, bet uždirbi mažai, darbai ne tau. Mesk juos!“. Sugrįžęs prie pagrindinės vakaro temos, dainingasis Juozas moterims pateikė išsamias instrukcijas, kaip neklystant išsirinkti dorą vyrą. Ogi pasirodo, kad vyras – it automobilis: abu priklauso kurio nors dešimtmečio laidai, reikalauja degalų, patalpų saugiam laikymui, profilaktinės apžiūros. Taigi, gerbiamosios damos, šiukštu nepraleiskite pro akis skelbimų laikraščiuose! Vyriškiai ant ledo taip pat neliko, nes Juozas Erlickas papasakojo net apie tris moterims būdingus periodus: raudonąjį – jūsų mylima moteris tikra gražuolė, baltąjį – ji virsta įkyria rutinos verge, juodąjį – jūsų žmona....mirusi. Taigi, antrasis muzikinis kūrinys skirtas pastariesiems didingiems periodams. Kiek atsipūtęs, besiveržiančių jausmų neslepiantis Erlickas tęsė tragikomiškos meilės paskaitą. Publika nepražiopsojo progos pasimokyti istorijos, nes paaiškėjo, jog įstabusis jausmas egzistavo jau prieš „riebų“ tūkstantmetį. Faktai akivaizdūs – profesorius Bumblauskas atkasė nemenką krūvą sudužusių indų....Taigi kita „skaudi“ baladė bylojo apie viduramžių meilę, nes, pasak vakaro poeto, ji „restauruota iš atkastų rankraščių“. Deja, pinklių
2010 m. kovas. Nr. 58 / 3 neišvengė ir didieji lietuviškos literatūros meistrai. Maironiui teko nurausti iš gėdos, nes jo pavasariškas ketureilis ženkliai nusileido Juozo Erlicko rudeniškai klasikai apie tris kabančius vorus. Vyriškis, nusiminęs dėl namuose vyraujančio meilės trikampio tarp jo, žmonos bei šuns, publikai dovanojo „requiem“ jau seniai išnykusiam padarui – tarybinei moteriai, kuri visad pasižymėjo rūpestingumu. Jau po poros minučių Juozas Erlickas vėl per dantį traukė Maironį, dainuodamas kūrinį, kurį pastarasis itin mėgo sulaukęs 58 metų. Lyrikas negailėjo griežtų žodžių Europos Sąjungai ir įrodė, jog įmanoma apdainuoti netgi projektus, neįtrauktus į finansavimo sąrašus. Verta paminėti, jog čia itin pasižymėjo smuikininkas Sigitas Rubis, nes anei jis, anei smuikelis nejuto tvyrančio „liūdesio“ ir dovanojo smagias melodijas. Susitikimui artėjant prie pabaigos, ponas Erlickas vėl atsiribojo nuo „meilės stikliniais kaliošais“ ir įniko į pasakojimus apie savo verslo machinacijas: poetas vos už 10 litų organizavo „paskutinės minutės skrydžius iš balkono“, įsigudrino tapti vieninteliu vyriškos lyties bibliotekininku bei deginti gyvus pacientus stomotologo kėdėje. Buvo pasiūlytas perspektyvus verslo planas, skirtas V. Urbanavičiaus postmodernistiniam „Vamzdžiui“ modifikuoti: argi ten nepamaišytų vidutinio dydžio „Maxima“? Dėmesį iš tiesų patraukė Juozo Erlicko įžvalgumas – jei nūdiena blanki, keliaukime į paralelinius pasaulius, kurių aplink apstu. Štai „Varžtų pasaulis“, ten „Spintų pasaulis“... Kaip užgęsta karščiausia meilė, taip galo sulaukė ir intymioji Juozo Erlicko vakaronė. Vos per valandą „šapokiukai“ įsitikino, jog norint išspręsti uždavinį „meilės nesusipratimai + krizės vargai = ?“ reikia aštraus proto, mitraus liežuvio bei muzikuojančios kompanijos. Atsakymas – kam tos ištaigingos simfonijos, jei puiki nuotaika gimsta į kasdienybę pažvelgus kitu kampu.
DEMASKUOTI... Dovilė Kirdeikytė 2c Kiekvienas, įėjęs į kabinetą, pirmiausia pastebi lentą, langą ir duris. Normalu matyti mokytojų Kairienės ir Jarmalavičiaus kabinetuose apie penkis milijonus žemėlapių, pas Rastenį ant stalo Biblijų dangoraižį... Bet ką pas Baurą veikia pusės metro dydžio ROŽINĖ vaza ant spintos? Susiekim ją su žvakių nuograužomis. Šitai gali reikšti tik viena – romantiška vakarienė... Su kuo? Tai mums lieka paslapty... Tai paaiškina, kodėl jo kabinete nėra gėlių. Visos jau padovanotos. Užsukus į Jarmalavičiaus kabinetą – jo veikla pasimato kaip ant delno. Važiavo jis kartą į Floridą Kalėdų švęsti. Ten jam labai patiko, todėl parsivežė palmių kartu su beždžionėmis, kriauklyčių, kurias padėjo po kaktusu, ir kalėdinių blizgučių. Tik įtartinas klausimas kyla – iš kur ten tiek daug gėlių? Ar tik ne iš Bauros? Latono kabinete, kaip ir pas Baurą, nėra žydinčių gėlių, tik keli kaktusai. Bet tai dėl kitos priežasties: jo kabinete apsigyveno alkanas šiaudinis ožys. Trojos ožys. Jame sėdi pats Latonas ir ketina užpulti Šapoką ir, papirkęs Brasiūną, padaryti muzikos anarchiją Šapokoj. (O tai jam puikiai sekasi: ŠGMA artėja – „kamurkėj“ iki nakties groja, kas tik netingi. Žinoma, groja, kurie ir tingi). Todėl orkestrinėj stalo paviršiaus nesimato iš po lapų: muzikinio Šapokos perversmo planai. Bernotas savo kabineto neturi. Centrinis bankas konfiskavo, nes nesugebėjo visų mokesčių sumokėti. Todėl ir glaudžiasi po Jarmalavičiaus sparnu. Šapokos mokytojai galvoja, kad nuo mūsų lengva nuslėpti savo suktus planus ir intriguojantį gyvenimą po pamokų, bet nuo mūsų, gudrių šapokiukų, akių nieko nenuslėps, nes iš savo šiukšliadėžės pamiršo šiukšles išsinešti.
Dvynukai... Eglė Daugsevičiūtė 2b
Išvydę gatvėje du visiškai vienodus žmones pagalvojame, ar nepasivaideno. Bet vėliau suvokiame, kad tai tiktai dvynukai. Jie tokie kaip mes, tačiau kartu ir kitokie. Labai panašūs, bet ir labai skirtingi. Taigi, kokie gi mūsų mokyklos dvynukai?
Autobuse pakeliui į Knygų mugę. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Juozas Erlickas savo knygos „Mano meilė stikliniais kaliošais“ pristatymo vakare. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Reikėtų būti visiškai aklam, kad Šapokoje nematytumėt nei vienos poros identiškų brolių ar seserų. O jų čia yra tikrai ne viena. Taigi, įdomioji, linksmoji statistika. Per visą Šapokėlės gyvavimą, čia Nukelta į 4 p.
Paupėja
2010 m. kovas. Nr. 58 / 4 romaną „Baltos durys“. Šįkart skaitydami nebesutiksime veikėjų, tokių kaip smalsusis Edvardukas, kuris detektyvinius galvosūkius narpliojo triptike „Šlepetė“. Autorius pasuko kur kas niūresniu keliu, vedančiu į narkomanų gyvenimą. Taigi jau pakeliui į susitikimą su ponu Račicku kirbėjo klausimas, kodėl nuotaikingas istorijas išstūmė gatvės gyvenimo tema? Iki knygos pristatymo likus daugiau
nei ketvirčiui valandos, bibliotekos konferencijų salė jau buvo perpildyta jaunuolių iš skirtingų Utenos mokyklų bei Vytauto Račicko kurybai neabėjingų vyresniosios kartos atstovų. Visgi renginio vedėjo pareigas ėjo grynakraujis „šapokiukas“ Stepas Eitminavičius, todėl jau nuo pradžių sausakimšoje salėje vyravo tvarka bei puiki nuotaika. Pro gausų susirinkusiųjų būrį ponas Račickas kelią skynėsi lengvai, nes palyda išties tvirta:
2. Ar mokytojai (aplinkiniai) dažnai vaikystėje/dabar jus maišydavo? Dėl to pykstate ar mėgstate kartais ir pasinaudoti? S. ir M.: - Maišydavo ir anksčiau, ir dabar maišo, nepykstam, bet įkyri, kai klausinėja „tu Skaistė ar Miglė?“ Draugai galvoja, kad dvynukėmis būti labai linksma, gali apgaudinėti, bet mes niekada neapgaudinėjame dėl geresnio pažymio, tik kartais paerzinam. Edv.: - Dažnai, netgi dabar, kai mes su broliu ne tiek panašūs, o mokomės toje
4. Sakoma, kad dvynius jungia nepaprastas ryšys. Kaip manote ar tai tiesa? S. ir M.: - Galbūt ir yra kažkoks ryšys. Dažnai pagalvojame apie tuos pačius dalykus. Edv.: - Manau, kad visus dvynius jungia kažkoks nepaaiškinamas ryšys... Net pats būdamas dvyniu, negaliu to apibūdinti, tačiau labai dažnai pasitaiko, kad mūsų abiejų pasirinkimai būna panašūs, pvz., kai reikia rašyti rašinį, išsirinkti skaičių ir t.t. Egd.: - Pritariu šiam teiginiui. Ryšys yra. Mano nuomone, nepaprastas jausmas toks, kad net sunku paaiškinti. Na, tie-siog juo pasitikiu, mėgstu su juo būti, galiu kalbeti apie tokius dalykus, apie kuriuos su kitu žmogumi galbūt nekalbėčiau. Tiesiog su juo naujoje aplinkoje greičiau pritampi. Kai atvykome į Šapoką, taip buvo nedrąsu iš pradžių su visais šnekėti, reikėjo iš naujo susipažinti, o aš turėjau nuo pirmų dienų žmogų, kuriuo galėjau pasitikėti ir kuriam galiu sakyti viską. Galečiau pasakoti ir pasakoti... Trumpai, mus sieja tikras dvyniams būdingas ryšys.
Pasukite į kairę, ten baltos durys.. Ovidijus Stauskas 2c Vasario 8 dieną Utenos A. ir M. Miškinių viešąją biblioteką aplankė lietuvių rašytojas bei žurnalistas, kurį puikiai apibūdina paprastutė mįslė: „Vyrukas, dievinantis šlepetes, o jo tikrų tikriausias sūnus – padūkęs Zuika. Kas?“. Taip, tai Vytautas Račickas, kuris į gimtąjį miestą užsuko, kad pristatytų savo naujausią
Dvynukai... Atkelta iš 3 p.
jau spėjo pasimokyti net 21 pora dvynukų (įskaitant ir dabartines poras)! O šiais metais mokykloje mokose net 11 porų! 10 vaikinų ir 12 merginų. 4 poros – berniukai, 5 poros – merginos ir 2 – mišrios. Gaila, tačiau pirmokų horizonte dvynukai neplaukioja. Viena pora mergaičių ir viena berniukų mokosi antroje klasėje. Koks gražus skaičius trys. Trys poros (dvi- dailiosios lyties ir viena - stiprosios) mindžikuoja trečioje gimnazijos klasėje. O ketvirtokai, vaje, kiek ten visko! Na, bet viskas iš eilės. Net 6 nuostabios poros dvynukų jau yra abiturientai. 6 merginos ir 6 vaikinai. 4d klasėje mokosi, nepatikėsit - 3,5 poros dvynukų. Na, tiksliau sakant, 6 dvynukai ir vienos poros pusė. O minėtos poros kita dalis yra 4f . 4g toliau linksmai sau gyvena berniukų porelė. Labai jau man knietėjo pakalbinti keletą dvynukų. Juos susiradau lengvai, juk jie tokie panašūs, nepastebėti neįmanoma. Man padėti sutiko žavus duetas Skaistė ir Miglė bei Edvinas ir Egidijus. Tad pažiūrėkite, ką pavyko man išpešti iš jų: 1. Išduokit, pliusius ir minusus, del ko džiaugiatės ir liūdite turėdami brolį dvynį/ seserį? S. ir M.: - Pliusai: dažniausiai būni ne vienas, dviese linksmiau, turi kas tave užtartų prieš tėvus. Minusai: atsibosta, kad daug kas maišo, pavadina ne tavo vardu, daug kas galvoja, jeigu atrodom panašiai, tai ir mąstom vienodai. Edv.: - Minusai: turiu dalintis viskuo, maišo vardus, pvz.: mokytojai, visur kartu... Pliusai: turi gerą pašnekovą, šalia panašus į mane (del to visokių linksmų istorijų būna), toje pačioje klaseje. Egd.: - Pliusai: linksmiau laisvalaikį leisti kartu negu vienam, brolis - vienas iš žmonių, su kuriuo galiu atvirai pasišnekėti, taip pat su juo drąsiau, prideda. Minusai: reikia daug kuo dalintis, dažnai nesutariame del įvairių smulkmenų.
Piešė Tautvydas Žalnierius, 2d.
pačioje klasėje, mokytojai sumaišo vien dėl to, kad pasakome, jog mes dvyniai… Egd.: - Maišydavo ir dabar maišo (tiksliau, mūsu vardus) Nors mes neidentiški, žino, kad pirmoji mūsų vardų raidė ta pati Egidijus, Edvinas, todėl kartais maišo.
Nukelta į 5 p.
5. Jūs panašūs išoriškai, o charakteriai, pomėgiai jūsų labai skirtingi? S. ir M.: - Beveik visą laiką leidžiame kartu, dėl to pomėgiai sutampa, o charakteriai skirtingi. Edv.: - Bruožų mes turime vienodų, bet nepasakyčiau, kad mes tokie panašūs... Būdo ir charakterio bruožai panašūs, bet ne vienodi... O pomėgiai skiriasi... Egd.: - Nepanašūs vidumi, na, aišku, kaip broliai mylime vienas kitą, bet šiaip mūsų pomėgiai skirtingi. Aš linkęs labiau sportuoti, žaisti krepšinį, muzikuoti (mokausi groti gitara), dalyvauti įvairioje veikloje, o jis linkes prie meno, muzikos (gitara), nors ir sporto į paskutinę vietą nestumia. Aš esu komunikabilesnis, manyčiau, man lengviau susirasti draugų, esu vejavaikiškas, linksmas, o brolis Edvinas rimtesnis, tylesnis.
3. Vaikystėje jus tėvai rengdavo vienodais drabužėliais? S. ir M.: - Vaikystėje mus rengdavo vienodai, mes norėdavom būti kuo panašesnės, pykdavom, kai mama nupirkdavo skirtingus drabužius, nors skirdavosi tik atspalvis. Edv.: - Aš tada dar buvau labai mažas, todėl neatsimenu, ar man buvo gerai, bet yra nuotraukų, kuriose mes vienam Štai kokie, mielieji, mūsų dvynukai. vežimėly, ir dar vienodai apsirengę... Egd.: - Rengdavo, gana dažnai. Man Nepakartojimi ir nuostabūs. Kaip sakoma, gerbkim ir mylėkim. patikdavo.
Paupėja
Namų darbai Lina Malaiškaitė 1e Rasa Lauciūtė 1e Namų darbai... Tikras mokinių galvos skausmas... Atrodo, jog su kiekviena diena jų vis daugiau ir daugiau ir kas kartą jie vis sunkesni. Kad tik greičiau nuo jų pabėgus, kad tik greičiau vasara ateitų... O kol kas bandome lengvinti. Kaip mes tai darome? Apklausus 1e klasės mokinius paaiškėjo, jog ruošdami namų darbus, mokiniai dažniausiai klausosi muzikos, net 36,6 % pirmokų taip elgiasi, kita klasės dalis, 26,7 % tikina, jog ruošdami pamokas neužsiima
Pasukite į kairę, ten baltos durys.. Atkelta iš 4 p.
kartu su rašytoju atvyko žinomi aktoriai Jonas Braškys bei Larisa Kalpokaitė. Pastaroji pradėjo „Baltų durų“ pristatymą trumpu sveikinimo žodžiu, lygindama rašybos bei aktorystės meną, tvirtindama, jog vaidmenys ateina ir išeina lyg svečiai, o knygos prisimenamos kur kas ilgiau. Larisa Kalpokaitė publikai padovanojo keletą muzikinių kūrinių, romansų, tačiau nuskambėjo ir viena iš Pauliaus Širvio baladžių. Greitai muziką nustelbė Vytauto Račicko balsas. Įprasta, jog autoriui sunku laisvai kalbėti apie kūrinį, todėl su trumpa knygos istorija rašytojas supažindino skaitydamas ištrauką iš asmeninio archyvo. Pradėti romaną „Baltos durys“ vyrą paskatino viena iš Vilniaus gimnazijos bibliotekininkių, pareiškusi nuomonę, jog stokojame rimtų, lietuviškų knygų jaunimui. Kaip tik tuo metu Vytautą neramino naujienos apie vis giliau į kvaišalų liūną klimstančius jaunus žmones. Rašytojas prisiminė kiek senesnį savo darbą „Nebaigtas dienoraštis“, kuriame taip pat nagrinėjamas paaugliškas gyvenimas. Taip Vytautas Račickas netruko suprasti, jog tas dienoraštis privalo turėti pabaigą, ir kibo į juodraščius. Susirinkusiems autorius paaiškino, kad visas, net šmaikščiausias, jo knygas įkvėpė vaikų nelaimės, skriaudos. Mažesnieji skaitytojai „dorodami“ „Zuiką padūkėlį“ ar „Šlepetę“ puikiai įsimindavo nuotykius bei linksmas situacijas, tačiau kartais nepastebėdavo sudėtingos pagrindių veikėjų šeimyninės padėties ar kitokių sunkių bėdų. Šiandieninis jaunimas vis greičiau ir lengviau supranta aplinkinio pasaulio subtilybes, pasiekia nuodėmingus malonumus, todėl Vytautas Račickas panoro opiausias problemas naujoje knygoje atskleisti kuo akivaizdžiau, netgi šiurpiau ar vulgariau, nes karti realybė – neišgalvota realybė. Būtent su ja romane kovoja vil-
2010 m. kovas. Nr. 58 / 5 jokia kita veikla. Tas buvo neįtikėtina, žinant, koks šių laikų jaunimas. 10 % 1e klasės vaikų ruošdami namų darbus būna prie kompiuterio, 10 % susirašinėja SMS žinutėmis. Na žinant, kad dabar technikos amžius, tai nestebina. 6,7 % mokinių „sugeba“ žiūrėti televizorių. Kažin, kaip jiems pavyksta suderinti žiūrėjimą į sąsiuvinį ir į televizoriaus ekraną? 3,4 % pirmokų sakė, jog kalbasi telefonu, taip ir „nusirašyti“ įmanoma, na ir likusi 1e klasės dalis sakė, jog valgo, dainuoja ir kt. Dar viena klasė kurioje buvo atlikta panaši apklausa, buvo 2a. Šie mokiniai užsiima panašia veikla kaip ir pirmokai, nietis paauglys Genas. Verta paminėti romano pavadinimo istoriją. Rašytojas, norėdamas kuo artimiau susipažinti su narkomanais, ketino aplankyti reabilitacijos centrą. Darbuotoja kelią nurodė gan trumpai: „Įėję į patalpas pasukite į kairę, ten baltos durys..“. Netrukus prabilo ir Jonas Braškys, kuris gyrėsi tiek dėmesio sulaukusį kūrinį perskaitęs „vienu prisėdimu“. Aktorius išraiškingai skaitė labiausiai atmintyje įstrigusias ištraukas. Puslapiai apie pirmąjį vakarėlį, pažintis su merginomis bei įtemptus Geno ir bičiulių tarpusavio santykius priminė, jog baugi rizika neatsiejama nuo kasdienės rutinos. Po trumpos turinio apžvalgos laukė Stepo staigmena. Prie mikrofono buvo pakviesti jo mokiniai, kurie jau skaitė „Baltas duris“. Vieni dėkojo ponui Račickui už originalią istoriją, kiti ją komentavo, o Rūta Mačiulytė rašytojui prisipažino, jog tai ji prieš aibę metų parašė laišką tada dar vos pažįstamam rašytokui. Autorius pažadėjo, jog šįkart jis merginai parašys pirmas. Po simbolinių dovanėlių įteikimo Larisa Kalpokaitė vėl publiką graudino romansais. Kaip įprasta, renginio pabaiga priklausė „kaltininkams“. Jonas Braškys prisiminė dar keletą mėgiamų ištraukų ir žodį perleido Vytautui Račickui. Šis, nusistebėjęs tokia moksleivių gausa, paskaitė porą fragmentų iš apsakymų rinkinio „Sunku būti mokiniu“, kuriuose atsispindėjo tiek naivi bei lengvabūdiška, tiek sudėtinga vaikystė. Po nugriaudėjusių plojimų autorius suskubo pasirašyti ant pristatymo dalyvių atsineštų knygų bei atsisveikinti. Tokia buvo Vytauto Račicko viešnagė Utenoje. Nors ir trumpa, tačiau atsakė į pagrindinį klausimą apie drastišką kūrybinį šuolį: keičiasi visuomenė – keičiasi simboliai. Išdykę vaikai - į gatvinius paauglius, šlepetės – į tabletes. Noras išreikšti ir suprasti skaudžią jaunuolių patirtį pasilieka. To ir linkime rašytojui tolimesniuose darbuose!
pasikeitė tik procentų skaičius. Taigi 83.3% klausosi muzikos, susirašinėja SMS žinutėmis, būna įsijungę kompiuterį, valgo arba žiūri televizorių. 12% klausosi tik muzikos ir tik 4,2% namų darbus daro tyloje. Pagal tokią statistika galima teigti, jog mokinių populiariausias užsiėmimas ruošiant namų darbus yra muzikos klausymas.
Scenoje su klasika Rasa Lauciūtė 1e
1e klasė. Foto: iš klasės archyvo.
Gruodžio pabaigoje, artėjant žiemos atostogoms 1e klasės mokiniai per lietuvių kalbos mokytojo Rimanto Ramelio pamoką suvaidino nuotaikingą ištrauką iš Keturakio komedijos „Amerika pirtyje“. Šis spektaklis yra pirmasis Lietuvoje, kuris buvo suvaidintas lietuvių kalba. Komedijos premjera įvyko 1899 metais Palangoje. Tai buvo pirmoji 1e klasės suvaidinta ištrauka mokykloje, tačiau mokytojas šią užduotį vaikams užduoda jau nebe pirmus metus. Dvylika klasės porų dvi savaites įtemptai repetavo kartu su režisierėmis Simona ir Greta bei suflere Lina. Kiekvieną dieną po pamokų bėgdavo į aktų salę ir ten repetuodavo. Scenos dekoratorių pareigas atliko Andrė ir Greta. Moksleiviai turėjo suvaidinti patiklios ūkininkų dukters Agotos ir apsukriojo siuvėjo Vinco vaidmenis. Patys moksleiviai turėjo pasirūpinti sceniniais kostiumais, kurie atitiktų personažus, tad kai kurios merginos įsigijo tautinius drabužius, o kita dalis tiesiog pasirausė močiučių spintose. Vaikinai buvo spalvingi - vieni su marškiniais, kiti su švarkais. Pasirodymo metu buvo smagu stebėti, kaip bendraklasiai skirtingai suvaidino tuos pačius personažus, kaip jaudinosi, kaip džiaugėsi, kai gavo gerus pažymius . Ši pamoka mums buvo labai įdomi ir turininga.
Aistė ir Arnoldas. Foto: iš klasės archyvo.
Paupėja
2010 m. kovas. Nr. 58 / 6
Sveikiname! Mūsų moksleiviai tęsia gražią tradiciją - savo žiniomis garsinti Adolfo Šapokos gimnazijos vardą ne tik rajone bei regione, bet ir šalyje. Lietuvos mokinių 21 – ojo fizikos čempionato antrosios vietos laimėtoja tapo 1c klasės moksleivė Justina Aglinskaitė (mokytojas Antanas Kavaliauskas). Prieš tai ji tapo rajono olimpiados laureate, surinkusi taškų maksimumą (40 iš 40 galimų). Tolesnis etapas – Justina balandžio pradžioje „kausis“ dėl laureatės vardo Lietuvos moksleivių fizikos olimpiadoje. „Paupėjos“ informacija
Foto: iš bibliotekos archyvo.
svarbiausias pavardes, slapyvardžius, jų darbą. Mokytoja Birutė Kairienė glaustai užfiksavo pačius reikšmingiausius knygnešių nuveiktus darbus istorijos vingiuose. Pristatyta ir kita, paroda su jau minėtos kelionės „Knygnešių takais“ fotografijų albumu. Taip pat buvo pasidalinta įspūdžiais iš jau aplankytų Klaipėdos, Paberžės, Ustronės kraštų. Paskutinis renginio akordas buvo skambutis, skelbiantis šeštos pamokos pabaigą. Bet linksmąją gaidą „sugrojo“ mokytoja Birutė Kairienė, perskaitydama gražią padėką už bendradarbiavimą ir tokių gerų renginių organizavimą, ją dedikuodama ir įteikdama bibliotekos vedėjai Vidai Gudelienei ir skaityklos darbuotojai Dianai Ketvirtienei.
Jie dovanojo žodį Lietuvai Marija Keraminaitė 2c Visai neseniai, kovo 16 dieną, gimnazijos bibliotekoje įvyko labai gražus ir informatyvus, jau tradicija tapęs, Knygnešio dienos paminėjimas. Šios popietės, kuri ir vadinosi „Jie dovanojo žodį Lietuvai“, metu skambėjo muzika, iš mokytojų lūpų liejosi pasakojimai apie mūsų krašto knygnešius, jų darbą, akys raibo nuo parodų… Renginio pradžioje nuskambėjo trečiokės Silvijos Guzovijūtės daina. O jos metu skaitmeninio projektoriaus ekrane jaunieji gimnazistai stebėjo nuotraukas – akimirkas iš pernykštės kelionės knygnešių takais. Vėliau renginio vedėjai Ingrida Pikiotaitė ir Algirdas Dumskis pristatė technologijų mokytojos Editos Bugvilionytės ir jos mokinių (devintų – dešimtų klasių) darbą – skirtukų parodą, skirtą Knygnešio dienai. Su mokytoju V. Šukevičiumi visi pirmokai buvo pakviesti dalyvauti viktorinoje. Po „neilgų“ derybų, penki savanoriai sutiko atlikti užduotis, kurių rezultatai bus paskelbti „Paupėjos“ laikraštyje, o nugalėtojai apdovanoti „Paupoforų“ įteikimo šventėje. Beje, turiu paminėti, kad ateiti į šį renginį galėjo visi, kas tik norėjo, bet pirmiausia buvo pakviesti pirmokai. Tokiu gestu buvo siekiama juos plačiau supažindinti su kasmetine gimnazijos bibliotekos veikla, skirta būtent šiai dienai paminėti. Tačiau antra popietės dalis buvo nemažiau svarbesnė už pirmąją. Išgirdome daug informacijos apie knygnešius, o bibliotekos vedėja pristatė didžiulę parodą – mokinių darbus. Mokytojas Valdas Šukevičius gana išsamiai papasakojo visiems susirinkusiems būtent apie mūsų krašto knygnešius, primindamas
Renginio akimirkos. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Šapokiukas visur šapokiukas - 2010 Marija Keraminaitė 2c
Šių metų, sausio 29 – tą dieną Adolfo Šapokos gimnazijoje vyko renginys - ,,Šapokiukas visur šapokiukas“. Šį, jau seniai tradiciniu tapusį moksleivių susitikimą su studentais, kasmet organizuoja bibliotekos vedėja Vida Gudelienė. Juk visiems smagu iš naujo sužinoti, kaip sekasi palikusiems mokyklą, pamatyti seniai regėtus veidus, pasiklausyti jų studentiškos patirties... Grįžę studentai buvo sutikti taip, kaip kad jie kažkada ,,sugrįžėlius“ sutikinėjo. Jiems šoko ,,ARGO“, dainavo dabartiniai šapokiukai. Juos pasveikino direktorius S. Brasiūnas. Taip pat prie nuoširdžių sveikinimų skubėjo prisidėti ir buvęs direktorius M. Žiulys bei mokyklą palikęs mokytojas J. Mikalajūnas. Skaitmeninio projektoriaus ekrane buvo parodyta filmuota medžiaga: apie išėjusius mokinius, kalbėjo juos išleidę auklėtojai, o pačioje renginio pradžioje sugrįžėliams buvo primintos gražios akimirkos, prieš paliekant gimnaziją. Visa tai stebėti buvo įdomu visiems susirinkusiems. Na, o iš tikrųjų, šis renginys turėjo rimtus tikslus, kurie buvo įgyvendinti. Šiais metais viskas vyko dviem etapais. Pirmajame dalyvavo šeši specialiai pakviesti studentai, kurie dalijosi savo patirtimi su abiturientais ir keletu vienuoliktokų. Tai buvo rimtas, uždaras pokalbis. Visi norėjusieji bendravo su studentais individualiai, o dauguma net užsirašinėjo jiems reikalingą informaciją. Na, o į antąją renginio dalį sugužėjo visi, kas netingėjo... tiek studentai, tiek visų klasių moksleiviai. Grįžę šapokiukai noriai pasakojo apie studijas universitetus, kuriuose studijuoja, kaip ir kur gyvena... Klausytojai turėjo puikią progą pažvelgti į specialybes iš skirtingų pusių, išgirsti apie jų pliusus ir minusus.
Renginio akimirkos. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Paupėja
2010 m. kovas. Nr. 58 / 7
Kronika Viltė Smalakytė 4c 01.10 - Gimnazijos mokiniai atstovavo metinėms, atidaryme-konferencijoje LietuUtenai Lietuvos policijos komisariato kartu vos Respublikos Seime. su Šaulių sąjunga ir žurnalistų sąjunga orga02.24 - Antrų klasių mokinių teisinių nizuotose vaikų ir jaunimo varžybose „Vietoj gatvės – krepšinis“, kur užėmė antrąją žinių konkurso „Temidė“ pirmasis etapas. 02.24 - Mokykloje lankėsi Utenos vietą. kolegijos atstovai. 01.13 - Laisvės gynėjų dienos minėjimas. 02.26 - Gimnazijoje svečiavosi Europos 01.14 - Aktų salėje vyko pamoka, skir- Parlamento narys Leonidas Donskis. ta parodos „Naujai atrasta senoji Ariana“ uždarymui. 03.01 - Parodų salėje atidaryta Indrės Salanginaitės (2c klasė) darbų paroda. 01.15 - Aktų salėje vyko jau tradicine tapusi respublikinė „Argo“ šokių fiesta. 03.02 - Mokykloje lankėsi LCC Tarptautinio universiteto dėstytojai. 01.19 - Išvyka į knygų mugę 2010. 03.03 - VU diena gimnazijoje. 01.27 - Parodos pristatymas holokaustui atminti. 03.10 - Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti popietė „Lietuvos 01.29 - Dabartinius ir buvusius gim- valstybei 20“. nazistus į bibliotekos vykusią popietę 03.11 - Adolfo Šapokos gimnazijos mo„Šapokiukas visur šapokiukas“ sukvietė 01.29 „Šapokiukas visur šapokiukas“. bibliotekininkė Vida Gudelienė. kiniai kartu su kitų miesto mokyklų mokiFoto: iš bibliotekos archyvo. niais dalyvavo koncerte, skirtame Lietuvos 02.02 - Pilietiškumo pamokos, skirtos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. paskutiniam partizanui - Antanui Kraujeliui 03.15 - Parodų salėje vyko renginiai, (Siaubūnui) atminti. skirti Žemės dienai. 02.03 - Technologijų mokytojos Edi03.16 - Trečių ir ketvirtų klasių mokinių tos Bugvilionytės tekstilės darbų parodos susitikimas su Utenos policijos skyriaus uždarymas. viršininku Linu Pernavu. 02.09 - Studijų programas, stojimo 03.16 - Popietė skaitykloje „Knygnešių sąlygas, studijų ir karjeros galimybes pristatė VPU dėstytojai ir studentai. takais“, organizuojama bibliotekininkės Vi02.03 E. Bugvilionytės tekstilės darbų parodos dos Gudelienės ir istorijos mokytojo Valdo uždarymas. Foto: iš bibliotekos archyvo. 02.09 - 1b, 2c ir 2e klasių mokin- Šukevičiaus, bei paroda „Skirtukas knygai“. iams pilietiškumo pamokas vedė Krašto Apsaugos Savanorių pajėgų Didžiosios 03.16 - 2a ir 2d istorijos pamokas apie Kovos apygardos 8-osios rinktinės 807 pokario kovas Utenos krašte vedė buvęs Likuopos vado pavaduotojas vyr. leitenan- etuvos partizanas, atsargos kapitonas Bronius Zabulis. tas Tomas Pakalniškis 03.17 - Sveikos mitybos diena gimnazi02.12 - Mokyklos aktų salėje vyko j j Adolfo Šapokos gimtadienio ir Vasario joje. 16-osios minėjimo šventė. 02.18 - Mokykloje lankėsi bei studijų bei karjeros galimybes pristatė Studijų plėtros ir tarptautinių ryšių koordinatorė Dainė Gruosaitė-Juškevič iš V. A. Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos. 02.20 - Abiturientai šventė Šimtadienį. 02.23 - Gimnazijos atstovai, lydimi direktoriaus Sauliaus Brasiūno, dalyvavo parodos, skirtos paskutinio Aukštaitijos 02.12 Adolfo Šapokos gimtadienio ir Vasario 16- partizano A.Kraujelio 45-osioms žūties
osios minėjimo šventė. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Šimtadienio akimirka. Foto: iš redaktorės archyvo.
Paupėja
2010 m. kovas. Nr. 58 / 8
02.26 Gimnazijoje svečiavosi Europos Parlamento narys L. Donskis. Foto: iš bibliotekos archyvo.
03.03 MRU diena gimnazijoje. Foto: iš bibliotekos archyvo.
03.07 Mokinių darbų, aplikacijų paroda „Sielų pasaulis“ atidarymo momentai. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Orkestro koncertas skirtas Saulės ir Dauniškio gimnazijų gimnazistams. Foto: iš bibliotekos archyvo.
02.20 Abiturientai šventė Šimtadienį. Foto: iš bibliotekos archyvo.
03.01 Parodų salėje atidaryta I. Salanginaitės (2c kl.) darbų paroda. Foto: iš bibliotekos archyvo.
03.17 Paroda skirta Žemės dienai. Foto: iš bibliotekos archyvo.
PAUPĖJA Adresas: „Paupėja“, 225 kab. Paupio g. 1, LT-28140 Utena Redaktorė: Kotryna Krupeckaitė. Redakcija: Marija Keraminaitė (redaktorės pavaduotoja), Eglė Daugsevičiūtė, Edvinas Jurgelionis, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė, Justina Tamošiūnaitė.
Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt Spausdino: UAB „Utenos Indra“ Maironio g. 12, LT-28143 Utena Tiražas 100 egz.
02.24 Antrų kl. mokinių teisinių žinių konkursas „Temidė“. Foto: iš bibliotekos archyvo.
03.08 A. Ambraškienė pasidalino įspūdžiais iš kelionės po Tailandą ir Kambodžą. Foto: iš bibliotekos archyvo.
Sveikiname Jus visus su artėjančiomis šv. Velykom! Tegul kartu su pavasariu į Jūsų namus ateis ramybė, šiluma, džiaugsmas ir tikėjimas.