2010 m. birželis. Nr. 59
Redaktoriaus žodis Ovidijus Stauskas „Paupėjos“ redaktorius (atrodo, septintas) Leiskite pasitaisyti – „Redaktoriaus Žodžiai”. Matyt, kiekvienas save gerbiantis žurnalo ar laikraščio „viršila“ jau būtų pirštu skylę išgręžęs mūsų „Paupėjoje“, baksnodamas į straipsnio pavadinimą, logiškai neatitinkantį turinio. Kadangi „Šapokynės“ žiniasklaidos valdžios kėdę šildau visai neseniai (iš tikųjų – vos spėjau prisėsti!), dar šiek tiek balbatuoja liežuvis, tirta rankų ir kojų pirštai... Bet pakaks tauzyti apie silpnybes, nes nepaliauju jautęs reiklaus ir grėsmingo eks-redaktorės Kotrynos Krupeckaitės žvilgsnio, įsmeigto į pakaušį. Panelytė, užvėrusi 225 kabineto duris, jau žygiuoja link medicinos mokslo titulų, tad man snūduriuoti taip pat negalima – tęsiam „Paupėjos“ epopėją! Redaktoriaus kėdės „trynimą“ verta pradėti nuo priesaikos. Turėjau garbės
Muzikinis gripas Dovilė Kirdeikytė 2c Nežinau, kas čia yra, tikriausiai nauja gripo rūšis – „muzikinis gripas“, visi Šapokoj dėl jos pakvaišę: vos ne kas antras kišenėje nešiojasi saują aptrintų mediatorių, merdėjančias būgnų lazdeles ar tiesiog šūsnį natų. Koridorius nuo valgyklos link orkestrinės (muzikantų lopšio) nuolat aidi nuo dūdų, būgnų, gitarų... „Kamurkė“ laisvadienių neturi: kiekvieną ilgąją pertrauką ten žlega instrumentai, kiekvieną dieną (įskaitant ir savaitgalius) po pamokų kūrybine veikla užsiima roko grupės. Žinoma, ši vieta neužmirštama ir pamokų metu... Čia tik „kamurkė“, o kur dar orkestrinė, dailės bei abu darbų kabinetai, orkestro drabužinė, mokyklos rūsys... O viskas prasidėjo nuo mokytojo Latono sukurstymo groti... Šapokoj būriuojasi jaunimas, užsiimantis sava ar kitų kūryba. Ilgiausiai gyvuojanti kompanija – orkestras (šiuo metu jame groja dvidešimt „bachūrų“ ir viena „pana“, taip pat, žinoma, ir mokytojai Latonai). Klausytojus jie žavi muzikinių stilių įvairove: nuo klasikinių kūrinių iki klasika tapusių šiuolaikinių roko melodijų: labiausiai mėgstami – Mes jėga bei Smoke on the water.
bent trumpai peržvelgti pirmuosius (retro) „Paupėjos“ numerius, ką tik evoliucionavusius iš „Antramečio“. Net plaučiai persivertė supratus, jog iki 2000 metų Šapokos gimnazijoje kunkuliuote kunkuliavo itin kokybiškos „rašliavos“ katilas: straipsniai informatyvūs, nuomonės aiškiai pagrįstos, o komentarai taiklūs. Gaila, jog neteko pasisemti nors šlakelio patirties iš pirmųjų gimnazijos laikraščio redaktorių, šiandien jau profesionalių žurnalistų – Pauliaus Juodzevičiaus, Astos Vaičiūtės, kitų tikrų pionierių. Visgi Kotryna Krupeckaitė, sumani šiandieninė literatė, pademonstravo tvirtos valdančios rankos pavyzdį, kuris skatino jaunuosius žurnalistus paplušėti ir lydėjo puikių rezultatų link. Todėl, atiduodamas pagarbą, prisiekiu, jog atnaujinta „Paupėjos“ komanda uoliai dirbs ir generuos idėjas nuo vieno upelio potvynio iki kito; nors pora kiekvieno būsimo laikraštėlio puslapių Jus privers vyptelėti; redakcija neleis „Šapokynės“ padebesiais skrajoti antims; senosios, gerosios rubrikos liks, tačiau užgims ir Orkestras dažnai gastroliuoja bei koncertuoja, vasarą buvo nusidanginę net iki Čekijos. Žinoma, jie groja ir vietiniuose koncertuose, pavyzdžiui, Baroko Vakare visus užvedė baroko laikų muzika. Taip pat per įvairius minėjimus orkestras džiugina „šapokiečius“ grodami prie pagrindinio įėjimo. Visos merginos vos ne alpsta, kai kasmet moters dienos proga specialiai joms būrys vaikinų groja mokyklos fojė. Be abejo, orkestras skina laurus. 2008 metais Panevėžy vykusiame orkestrų čempionate jie užėmė garbingą trečiąją vietą. Šiais metais jiems mažiau pasisekė: penkta vieta, tačiau aplodismentų kompanija nepristigo. Kaip jau minėjau, mokyklos „kamurkė“ neatsigina vietinių roko grupių, kurios pamažu populiarėja. Viena iš jų - Regiment Eventually Dies (Donatas, Gedas, Deimantas), kurie nemėgsta apie save daug pasakoti. Kaip jie patys teigia – „Mums nepatinka žiniasklaida, o apie mus daugiausiai sužinosite klausydami mūsų kūrybos“. O jų stilius – „ištaškantis“ metalas, dėl kurio publikai skaudėjo sprandą per jaunimo grupių festivalį Tavo laikas – tiek kiek reikia 2010. Tai – pirmasis kompanijos koncertas. Šiame festivalyje taip pat debiutavo dar viena Šapokoje repetuojanti grupė –
pora nematytų, negirdėtų; sulauksime kur kas dažnesnių paklydėlių, tokių kaip Seklio Morkos ar Pono Semestro vizitų. Čia nėra nė žiupsnelio demagogijos! Kita būtiniausia prievolė – palinkėjimai. Tikriausiai vis dažniau pastebite gvęrančias durų rankenas? Abiturientai kalti...Jie vis dažniau varsto gimnazijos duris ir pėdina Lietuvos ar užsienio universitetų link. Šiame „Paupėjos“ numeryje dalis mokytojų kolektyvo šių metų ketvirtokus apipylė patarimais, o mūsų redakcija tiesiog reikalauja: kuo uoliau kvaršinti būsimų dėstytojų makaules; studentauti tik krupščiai įvertinus fizines bei dvasines galimybes; retkarčiais grįžti į gimnaziją ir palyginti savo studentišką „imidžą“ su vinjetėje užfiksuotu „šapokiškuoju. Taigi priesaika duota, linkėjimai išdalinti. Jei šiame pamintyjime užuodžiate neteisybę, prigriebkite mane mokyklos koridoriuje. Jei ne, rimtai susimąstykite, nes Jūsų uoslė sutampa su „paupėjiškųjų“ kvapų racionu. Iškreipta Logika (Mantas (Plėmas), Domantas, Dovilė), grojantys punk rock. Jie susibūrė 2009 metų pabaigoje, prieš Kalėdų atostogas, tačiau „Hey! Darom grupę!“ nuskambėjo dar rudenio vidury, todėl po poros mėnesių muzikantai subėgo į krūvą ir, grįžę po Kalėdų, pradėjo savo kūrybinę veiklą. Visus subūrė Dovilė. Susirado Saulių, su juo pradėjo repetuoti, tačiau greitai jis persigalvojo ir atvedęs jai Domą iškart „pasiplovė“. Vėliau prisijungė Mantas, palikęs savo buvusiąją grupę. Paliko ją dėl labai paprastos priežasties – jos nebeliko: vokalistas nusprendė, kad su jais dainuoti „nelygis“, būgnininkas sumąstė, kad dar nenori grupės, bosistas pabėgo pas kitus, na, o Mantas išsikeitė gitarą į bosą (iš kurio išsilupo grifą, su Pusės Kainos pagalba išsipjovė likusią korpuso dalį, prie kurio jie primontavo šią boso dalį, sudėjo „vidurius“, sujungė laidelius ir taip pasigamino instrumentą, su kuriuo nesiskiria) ir atėjo pas Domą su Dova. Grupės gyvavimo pradžioje grojimo stiliai labai svyravo, kol galiausiai nuo thrash metal persivertė į punk rock. Neseniai kompanija koncertavo ŠGMA. Jiems šis pasirodymas buvo ypatingas. Grojo pačioje pabaigoje, po Nukelta į 2 p.
Paupėja
Muzikinis gripas Atkelta iš 1 p.
komisijos rezultatų paskelbimo. Stovint prie iėjimo į sceną, logikai vos ne vos išsizyzė komisijos, kad jiems leistų pagroti bent vieną dainą (organizatoriai žadėjo, kad leis pasireikšti su penkiomis). Gal būtų ir neleidę, bet pabrėžė, kad jų daina apie mokyklą, labai tiks („Šūlė dega“). Užlipę užkariauti salės, pažadino žiūrovus, „chebra“ iškart pagyvėjo, tik gaila, kad pabudę atsikėlė ir išėjo. Vidury dainos atėjo valytoja. Pažiūrėjo, patraukė pečiais ir pradėjo rinkti šiukšles. Po šios grupės turėjo dar groti Puse Kainos, bet jie pagalvojo, jog neverta dėl penkių salėje kiurksojusių žmonių. Taip pat „kamurkėj“ prieglobstį rado šiais metais susibūrusi alternative rock grupė Dying Breed (Deivis, Tadas, Aurimas, Edvis, Edis). Įdomu tai, kad nei vienas iš jų nėra šapokinis, bet groja po Šapokos „vėliava“. Grupė, iki šiol grojusi tik svetimas dainas (koverius), šiuo metu rimtai kapstosi muzikinėj dirvoj ir kuria. Kol kas dar nebuvo progos pasireikšti ant scenos, tačiau aktyviai repetuoja ir tikisi užvesti publiką per Pasidarom 2010. Ir, žinoma, Šapokynės senbuviai Puse
2010 m. birželis. Nr. 59 / 2 Kainos (Vykintas, Aleksas (Paška), Tadas). Vieninteliai repetuojantys ne „kamurkėj“, o rūsyje. Idėja burti grupę kilo prieš maždaug septynerius metus (tikslios datos jie ir patys nelabai atsimena). Ji ir buvo susibūrusi – Vykis susirado „bugniorių“: „Ė, davai, darom grupę. Va, gitarom mokam grot...“. Bet būgnininkui greitai atsibodo ir liko tik vienas Vykintas. Jam atėjus į Šapoką susipažino su Tadu ir grupė gimė iš naujo. Tais laikas kompanija kartu su būgnininku Andriumi aktyvia veikla nepasižymėjo: tinginiavo, pagrojo keliuose vietinės reikšmės koncertėliuose ir, būgnininkui nusprendus pradėti studijas Vilniuje, Puse Kainos iširo. Vieną 2009 metų rytą būgnininkas Aleksandras, grojęs su jau iširusiu Padvalu, pabudo ir nusprendė, kad su jais nebenori groti. Išgirdęs, kad Vykintas su Tadu ieško kas užimtų Andriaus vietą, prisijungė prie jų. Taigi, grupė vėl gyva. Puse Kainos pavadinimas gimė praeito dešimtmečio viduryje ir nieko nereiškė. Tikriausiai ir dabar nieko nereiškia, tiesiog atsirado „iš lempos“. Visai neseniai Puskainis baigė savo pirmąjį albumą Linkiu tau neužmigti, kurį įrašė Tado kaime, Lukniuose. Šiam albumui reikėjo net devynių mėnesių darbo!
Nervų gadinimas vidury mėlyno lauko... Deimantė Lukšytė 4c Edita Jurgelionytė 4c Išlaikysi, neišlaikysi? Štai kur klausimas! Tik, deja, atsakymo nežino niekas… (Jeigu nesuprantate, apie ką kalbame, tai šis traktatas skirtas ne jums). O visgi, kad būtų aiškiau, šį kartą nusprendėme su mokytojais paplepėti labai aktualia, bet tikrai ne pačia mylimiausia tema… Taip taip, jūs atspėjote, kalbėsime apie visų laikų didžiausią abiturientų baubą - egzaminus. Klausimai: 1. Ar pritartumėte nuomonei, jog šiemet mokytojai labiau jaudinasi dėl egzaminų, nei patys mokiniai?
2. Kokią jūsų dėstomo dalyko temą patartumėte pasikartoti prieš pat egzaminą? 3. Kaip jūs kovojote/patartumėte mokiniams kovoti su stresu prieš pat egzaminą? 4. Kaip manote, kokia profesija šiemet tarp Šapokos abiturientų bus populiariausia? 5. Kaip manote, ar bus neišlaikiusių jūsų dalyko egzaminą? 6. Ko palinkėtumėte abiturientams? Zita Kezienė (Anglų kalbos mokytoja) 1. Nežinau, priklausomai nuo žmonių,
Bet dabar kompanija gali laisvai atsipūsti ir aktyviai koncertuoti, labai neskubėdama filmuotis klipe bei reikštis radijuje. Jei dar nesate girdėję nei vienos iš šių keturių grupių, nenusiminkit, artėja Pasidarom 2010, kuriame gros šios ir dar kelios kitos nevietinės grupės. Renginys vyks birželio 4. Į koncertą verta ateiti dėl dviejų priežasčių: puiki proga gerai „išsitaškyti“ mokslo metų pabaigoje bei antrokams ir dvyliktokams atsipūsti tarp egzaminų, ir „paremti mokyklos instrumentus“ (kaip ir pernai, surinkti pinigai bus skirti ne kam kitam, o būtent jiems). Kad ir kaip puikiai muzikuotų visi Šapokos gyventojai, juos nustelbia pati „kiečiausia“ grupė – MOKYTOJAI, kurie „pasitaškė“ per Paupoforus. Aplodismentų jie susilaukė gausių, ir pelnytų. Ne visiems buvo lengva vienu metu skaičiuoti iki keturių kabinant stygas ir dainuoti, bet jiems pavyko, su tuo ir sveikinam. Muzikinis gripas Šapokoj plinta šviesos greičiu. Neįmanoma būtų surašyti visų muzikuojančių, negana to, jų vis daugėja: paprasti „mirtingieji“ su pavydu žiūri „kamurkėj“ brazdinančius gitaras ar trankančius būgnus: „Ė... Aš irgi noriu... Išmokyk ir mane...“. Jei tu jau užsikrėtęs – nieko tokio, gali užkrėst ir kitus.
negaliu pasakyti šimtu procentų taip ar ne. Nesusidariau tokios nuomonės, kad visi taip, yra tokių, yra tokių. 2. Iki šiol pasikartodavo ekologinės temos, o rašymui iš modernių technologijų. Gali būti dar iš turizmo, architektūros teksto supratimui. O rašymui bent iki šiol buvo technologijos, gal grįš prie žmonių santykių, tikėkimės. 3. Na aišku, patarti kitam visada geriausia. O mane visada prieš egzaminą imdavo juokas, nežinau kodėl. 4. Kadangi aš šiemet pakankamai nedaug klasių turiu – tik porą, tai man labai sunku susidaryti nuomonę. Man bent jau dabar atrodo, kad susidomėjimas ekonomika slūgsta, nes buvo pernai pirmasis Nukelta į 3 p.
Paupėja
Nervų gadinimas vidury mėlyno lauko... Atkelta iš 2 p.
dalykas ekonomika, o jei pritrūkdavo balų - kiti dalykai. 5. Na, jeigu niekas nieko nepakeis ir liks 18 praeinamasis balas, tai neturėtu būti neišlaikiusių. Nebent žmogus visai susimaišys ir iš baimės negalės mąstyti, bet anglų jau bus ne pirmasis egzaminas, tikiuosi jaudulys jau bus nugalėtas. Sunku įsivaizduoti, kad kas galėtų neišlaikyti. (Malonu girdėti) 6. Palinkėčiau apsispręsti, ko jie iš tikro nori. Vieniems svarbiausia turėti laiko, kurį galėtų maloniai praleisti, kitiems rezultatas. Žodžiu, linkiu, kad išmoktų džiaugtis gyvenimu, nes jis labai greit praeina, ir būti laimingais. Ir jei atidėliosit viską ateičiai: „va dabar dar pasimokysiu, paskui gal ką pasieksiu“ kartais galite ir nespėti. Stepas Eitminavičius (Lietuvių kalbos mokytojas) 1. Nepritarčiau, kadangi kasmet situacija yra ta pati. Tiesiog pavasarį mokytojai būna nuvargę ir hiperbolizuoja mokinių ydas. Kiekvienais metais tas pats, kartais kai neturi dvyliktos klasės, tada ir įsivaizduoji, kad yra kitaip, bet šiaip tas pats. 2. Vėlgi, tai yra toks spėliojimas, ko nei aš pats nei mokiniams nesiūlau daryti, kadangi tai yra nervų gadinimas vidury mėlyno lauko. Nieks nežino ir spėliot nėra reikalo. Svarbus veiksnys nebent pilietiškoji pozicija, kaip žmogus žiūri į Lietuvą, į emigraciją, į meną. Bet tai viskas gali būti ir nieko gali nebūti. Nes jei visi tikisi to specialiai ir nebus. 3. Labai normaliai pavalgyti, tiek, kad pilvas neburbstų ir eit pasivaikščiot, su niekuo nešnekėt, telefonus išjungti. Ir apie egzaminą su niekuo nekalbėt, kuo daugiau kalba tuo blogesni rezultatai. Ir baigus egzaminą nieko nešnekėt, nes juokingiausia būna, kai sako: „nieko neparašiau“. Jeigu žioplas nieko ir neparašei, kam girtis? (auksiniai žodžiai) 4. Greičiausiai ir vėl bus visokie vadybininkai, ekonomistai. Kadangi money, money, money užkariauja pasaulį ir mūsų gimnaziją. Pinigai, pinigai... Ir filologija bus vargšė podukra. 5. Žinoma bus. Nes turiu tris klases ir yra žmonių, kurie iki šiol nesimoko ir iš pasigailėjimo rašau 4, polinkio išlaikyti jie neturi, kadangi yra galimybė perlaikyti mokyklinį. Jeigu nebūtų perlaikymo galbūt. (Koks kategoriškumas...) 6. Meilės Lietuvai, nieko daugiau. (na taip, dabar to tikrai trūksta...)
2010 m. birželis. Nr. 59 / 3 Danielius Datkūnas (Fizikos mokytojas) 1. Kas ten žino…Na man tai, pavyzdžiui, ne tas pats kaip mokytojui, kokie bus jų egzaminų rezultatai, bet galimas daiktas, kad kai kam visiškai tas pats, tuo labiau, kai dabar gali neit į tą egzaminą. 2. Na tai čia žinai, jeigu per tuos visus metus neišmokai nieko, tai ir prieš egzaminą kad ir pasikartosi tą temą kokią nors tai vis tiek... Egzamino apimtis juk yra didžiulė, taip kad ką nors specialiai pasikartoti – absoliučiai jokios prasmės. 3. Jei jau moki, tai nėra ten ko stresuot, o jeigu nemoki, tai niekas jau ir nepadės... Nors ne, yra vienas patarimas – melstis! 4. Tai čia jų reikia klaust... Kai mano paskutinioji auklėjama klasė baigė prieš porą metų, tai trečdalis stojo į verslą ir vadybą... 5. Iki šiol nebuvo, bet visada būna pirmas kartas (tikėkimės, kad jo nebus...) 6. Mokytis, nes mokslas – tai šviesa, o ne mokslas – prieblanda. (Kalba taisyta) Edita Grašienė (Matematikos mokytoja) 1. Na, nemanau, kad čia kažkas pasikeitė ir, kad mokytojai labiau jaudintųsi. Man atrodo mokiniai šiais laikais iš viso kuo toliau tuo mažiau jaudinasi (tai vis del to, kai kas pasikeitė). 2. Prieš pat egzaminą tai patarčiau gerai išsimiegoti, pailsėti ir jokių temų nebekartoti. 3. Reikia stengtis nesureikšminti tos situacijos iki tokio lygio, kad jau net nebegalėtum kvėpuoti. Reikia pailsėti, pavalgyti, su draugais pasivaikščioti. Nereikia persidirbti. Reikia tiesiog pasitikėti savo jėgom. 4. Na, aš manau, kad techniniai dalykai bus populiariausi ir, žinoma, daugelis važiuos į užsienį studijuoti. 5. Manau, kad bus. Labai skirtingai ruošiasi žmonės, kiek matau. Vieni tikrai nuoširdžiai stengiasi, kiti tik apsimeta, bet tai yra jų valia (kitaip tariant, kaip pasiklosi taip išmiegosi). 6. Tik sekmės! Kaip matome, skirtingų dalykų specialistai mąsto taip pat skirtingai, tačiau vis dėl to sulaukėme nemažai gerų patarimų, o ir mokytojų prognozės nenuvylė. Tik gaila, kad taip ir nepriėjome prie vienos nuomonės, ką iš tiesų derėtų daryti prieš egzaminą: eiti mums su tais draugais pasivaikščioti ar iš viso su niekuo nekalbėti? Na, vienaip ar kitaip, sutinkame su daugumos nuomone: stresuoti nereikia, juk „ko neprivalgei – neprilaižysi...“ (na, bet dėl visa ko galite pasimelsti... ).
Pabaiga? Dabar jau eksredaktorė, kol kas dar 4g Pavasaris. Na, jau ir vasara „paduoda“. Taip ir mąstai, žmogau, ką veiksi per atostogas. O mes, dvyliktokai, kaip žinote, laikysime egzaminus ir rugsėjo pirmąją atakuosime nebe „Šapokynę“, o Lietuvos ir pasaulio aukštąsias (ar šiek tiek žemesnes) mokyklas. Tačiau gana tų formalumų. Mes išeinam! Ir net neketinu suokt, kaip čia visko pasiilgsiu, kokie nuostabūs buvo mokytojai, o mokiniai – tikras auksas. Nė velnio! Per šiuos ketverius metus pamačiau neeilinių dalykų. Vienas tokių – gimnazijos kultūros smukimas. Menu laikus, kai į vieną linksmiausių ir intelektualiausių gimnazijos švenčių – „Paupoforus“ – susirinkdavo marios moksleivių (ir ne tik jų). Metams einant, deja, šis skaičius tapo lyg nykstamoji geometrinė progresija. „O kų padarysi?“. Taigi va, kad nieko. Banalėja net Šapoka... Nors gal ir gerai, mažiau „durnių“ susirenka. Aišku, juk įdomiau stebėti ŠGMA nei klausytis, kaip mokytojai Vytautas Latonas, Jonas Jarmalavičius ir Romualdas Baura nuoširdžiai groja kanklėmis ir linksmai traukia lietuvišką dainą. Kita ne mažiau visus masinanti problema – „reformos“. Atrodo, pasikeitimai turėtų būti į naudą. Tačiau, ar tikrai? Įsakai nesėdėti rūbinėse jokiu metu, nesudarinėti mokykloje jokių sandėrių, nesinešioti peilių, vaistų, pirkti valgykloje maistą tik sau vienam (o kur nerašytos gimnazijos taisyklės, kuriose parašyta, jog dvyliktokai maistą perka be eilės, o visi žemesniųjų klasių mokiniai gali užleisti bent po penkis draugus prieš save?). Juokais mąsčiau, gal ir tvora aplink gimnaziją išdygs. Prisikvatojau... Pasirodo, ir taip net gali būti. Tada dar uniformas privers nešioti... ir pavirs Šapoka kalėjimu. Kaip gerai, kad to nesulauksiu. Bet ateisiu prie tvoros pasijuokti.. Pažadu. Aišku, vėl paminėsiu kainų kilimą valgykloje, nuolatinį mokytojų kitimą, mokyklos skurdą, kai reikia vežti gabius mokinius į konkursus, bet tai ir taip visi žino... Tai čia jau pabaiga? “Pelėsiais ir kerpėm apaugs Šapoka be mūsų“? Oi ne, gimnazija juk nesugrius vien todėl, kad kažkokie abiturientai išeis (o gal?) Tikiuosi, kad atsiras bent keletas žmonių, kurie sugebės mus pakeisti. O jei ne, tada mes grįšim.
Paupėja
2010 m. birželis. Nr. 59 / 4
Paupoforai vėl atskrido į mūsų mokyklą Domantė Mačiulytė 2a
III vieta - Karolis Puodžiukas 1 c kl.
Šių metų gegužės 7 dieną mūsų gimFilmuko ,‚AŠ ŠAPOKIUKAS“ nazijoje vyko kasmetinis Paupoforų pastatyme ir pristatyme apdovanota: įteikimo vakaras, skirtas spaudos atgavimo ir knygos dienai paminėti. Vos įžengus 2 b kl. komanda - 1 vieta į mokyklą, kiekvieną pasitiko Paupoforų dvasia, kurios nuotaiką kūrė fojė vykstan2e kl. už originalumą tis mini spektaklis. Prasidėjus renginiui, scenoje vykusio spiritizmo seanso metu 2c kl. už minties gilumą iškviestos didžių Lietuvos žmonių, tokių kaip Šatrijos Ragana, Vydūnas, Maironis 2a kl. už originalumą bei Donelaitis, dvasios pagerbė labiausiai pasižymėjusius „Paupėjos“ žurnalistus. 2d kl. už šmaikštumą Kaip ir kiekvienas solidus renginys „Paupoforai“ neapsiėjo be šauniojo Užmiršti neliko ir bibliotekos draugai. pučiamųjų orkestro. Savo atliekamais O geriausia 2009 – 2010 metų bibliotekos kūriniais jis pasitiko ir išlydėjo žiūrovus, skaitytoja išrinkta AISTĖ MEIDUTĖ – 4 h vakaro eigoje džiugino nuotaikingomis klasės mokinė. melodijomis, o gražiu judesiu jam pritarė orkestro šokėjos. Tačiau ne vien orkestras virpino susirinkusiųjų ausų būgnelius. Merginų trio atliko už širdies griebiantį siaubo romansą, o vaikinų ansamblis lietuvių liaudies dainą. Bet efektingiausiai pasirodė mūsų mokytojai. Vytautas Latonas, Jonas Jarmalavičius ir renginio organizatorius Romualdas Baura. Jie drąsiai sėdo prie kanklių ir užtraukė lietuvišką dainą. Tokį reginį galima išvysti tik kartą metuose ir tik per Paupoforus. Šiam pasirodymui nei vienas neliko abejingas. Tačiau svarbiausias vakaro tikslas buvo apdovanoti visus mokykloje vykusių viktorinų ir konkursų nugalėtojus. Padėkas Dvasingiausias Paupoforų personažas bei prizus gavo: Viktorinos „Knygnešių takais“ nugalėtojai: Vytautas Maskoliūnas 1 d kl. Ugnė Žemaitytė 1d kl. Konkurso „Skirtukas knygai“ nugalėtojai: 1.Karolis Adomavičius 2d kl. 2.Simona Kašėtaitė 1d kl. 3. Erika Lašinskaitė 1a kl. Viktorinos „Ką žinau apie knygą“ nugalėtojai: 1. 1e kl. komanda 2. 1b kl. komanda 2. 1d kl. komanda
Įkvėpimo valandėlė
Mokinių dailės darbų paroda „Visų laikų raštas“ laureatai: I vieta - Rukšėnaitė Rasa II vieta - Marija Keraminaitė II vieta - Karolina Vijeikytė 2d kl.
Klasikai
A t v e r k i m e pirmokams duris...ir širdis! Į antrokų gretas kopiantys Jūsų pirmtakai Mūsų gimnazija rudenį vėl kvepės dažais, šviežiu suolų laku ir turguje paskubomis (o gal ir nelabai skubant) nupirktomis gėlėmis. (Populiariausia gėlė – rožė, taigi būkime madingi!). Pažvelkime į priekį. Kas metais pasens, kas paliks gimnaziją, kas dar ką nors sugalvos, tačiau vienas reiškinys liks įprastas. Gimnazistų gretas vėl papildys gausus pirmokų būrys. TAIGI, Sveiki būkite, sveiki, gerbiamieji naujokai, kuriuos taip šiltai sutiksime, jei pasiseks – tai ir pakrikštysime, o šiaip – labai gražiai „užauginti“ žadame. Sveiki būkite, sveiki, kol kas į gimnazijos atmosferą nespėję įsilieti žmogučiai! Juk žinote, kokios painios būna naujos vietos(na...arba bent jau įsivaizduojate), kokios neperprantamos pamokos, ar juo labiau – sudėtingi mokytojai. Taigi, suprasdami Jūsų savijautą (kaipgi nesuprasi...), sukūrėme Jums trumpą instruktažą. RELIKTAS PIRMOKAMS (ARBA KAIP IŠLIKTI GIMNAZIJOJE) (Rašyta su didele pagarba mūsų mokymo įstaigai. Dėl galimo teksto psichologinio poveikio ar faktinių neatitikmenų kreiptis į patikimus žmones) PUNKTAS 1 • Jei rašai ant suolų – būk malonus, rašyk įskaitomai! PUNKTAS 2 • Mokykis taip, kad nepervargtum ir nepaliktum mokytojų be darbo – kam įdomus viską žinantis mokinys? PUNKTAS 3 • Bėk iš pamokų tik pasitaręs su savo klase ir joje paskleidęs šią idėją – nebūk savanaudis! PUNKTAS 4 • Jei naudoji degtukus kilniems tikslams, įsitikink, jog ugniagesiai užsiėmę. (Dėl ugniagesių užimtumo kviesti antrokus) PUNKTAS 5 • Būk tolerantiškas mokytojams – kokių tik klaidų nepadarome vyresniame amžiuje... (Reikia mokėti nusileisti.) Nukelta į 5 p.
Paupėja
Atverkime pirmokams duris...ir širdis! Atkelta iš 4 p.
PUNKTAS 6 • Ruošk „špargalę“ sąžiningai ir kruopščiai, juk stengiesi dėl savęs. PUNKTAS 7 • Naudokis automato paslaugomis tik įsitikinęs, jog nesi stebimas biologijos mokytojos. PUNKTAS 8 • Negerbk kitų mokyklų, žavėkis tik savo gimnazija. PUNKTAS 9 • Neparuošęs namų darbų nevark išsisukinėdamas, jog kasei bulves – geriau pradėk mokytis iškalbingumo. PUNKTAS 10 • Savo gimnaziją išlaikyti padėk. (2% pervesk). GERBIAMAS PIRMOKE, MES TIKIME IR PASITIKIME TAVIMI, TAIGI BŪK AKTYVUS, DRĄSUS IR NEABEJINGAS MOKYKLOS ŠVENTĖMS. ŽVELK Į KONTROLINIUS DARBUS DRĄSIAI, KAIP ŽVELGI Į NEĮVEIKIAMAS UŽDUOTIS. MOKYKIS TAIP, LYG KIEKVIENA DIENA BŪTŲ PASKUTINĖ!!! (Ir nepamiršk – mes irgi tokie BUVOME).
XIV laida Marija Keraminaitė 2c
4a klasė
Algimantas Siaurusaitis
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12.
Bagočiūnas Tadas Bivainis Simonas Gimžauskas Giedrius Glumbakaitė Aistė Gruodytė Iveta Guobytė Jovita Jansevičiūtė Ilona Juršys Tomas Lukas Karvelytė Aistė Klusytė Karolina Maniušytė Airinga Matulevičiūtė Ieva
2010 m. birželis. Nr. 59 / 5 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25.
Mikalaičiūnas Mantas Mikulėnas Vykintas Pelėdaitė Kristina Prušinskaitė Lina Saltanovičiūtė Ingrida Saltanovičiūtė Raimonda Stanevičiūtė Solveiga Stasiulionytė Rūta Tamošiūnaitė Jurgita Tamulevičiūtė Gintarė Trinkūnaitė Ineta Vaškelytė Ramunė Žilinskaitė Gintarė
4b klasė
Liudmila Gudaitienė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24.
Barčytė Gintarė Bidlauskas Eventas Dinda Daumantas Draukšaitė Monika Eigelytė Deimantė Eismantaitė Jurgita Malininaitė Judita Matiukaitė Laura Misevičiūtė Greta Matiejaitytė Dovilė Pranskūnaitė Lauryna Pranskūnas Nerijus Puodžiukas Domantas Rožytė Vilija Ruzgutė Ramunė Sviklius Mindaugas Šerėnaitė Justina Treinytė Laura Trinkūnaitė Toma Valentinavičius Justinas Vedrickaitė Gintarė Zakarauskas Aivaras Zagmokaitė Aistė Žigelytė Miglė
4c klasė
Rimvydas Vaitkus
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26.
Bražėnas Antanas Dalgėda Pijus Gruodis Donatas Gudelis Donatas Gurkšnys Vaidas Gurkšnytė Agnė Jovaišaitė Aurelija Jurgelionytė Edita Kirilauskaitė karolina Latvėnas Augustinas Laurinavičius Elvis Levčenskaitė Laura Lukminaitė Milda Lukšytė Deimantė Orantaitė Kristina Pinkevičius Paulius Puluikytė Ieva Ryliškis Regimantas Rutkauskas Valentas Satkūnaitė Vitalija Smalakytė Viltė Stulpinaitė Orinta Suščianovaitė Julija Šutinytė Ada Tamošiūnaitė Justina Žičkus Justas
4d klasė
Aldona Leipuvienė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26.
Diržys Žygimantas Elkimavičiūtė Gustina Giriūnaitė Deimantė Grikepelis Tomas Gruodytė Katrina Juciūnaitė Gintarė Juciūnaitė Ieva Jukonytė Lina Juodėnas Mindaugas Jurgaitis Mantas Jurgelionytė Miglė Karaliūtė Dovilė Kaulinytė Gretė Kelpšaitė Kristina Kirdeikytė Austėja Kunčiūnaitė Neringa Motiejūnas Dovydas Pakarna Donatas Petkevičius Artūras Petkevičius Robertas Pranskūnas Gediminas Pošiūnaitė Julija Pošiūnas Paulius Putrimas Jonas Šeduikytė Dovilė Vičinaitė Indrė
Paupėja
2010 m. birželis. Nr. 59 / 6
4e klasė
4f klasė
4g klasė
Violeta Valiukienė
Rūta Vanagickienė
Marija Dičiuvienė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29.
Armonaitytė Greta Balaišis Algirdas Balaišis Dalius Degutis Edvinas Dinda Dainius Eigėlytė Toma Garalytė Brigita Gurkšnytė Aušra Kajutytė Goda Kasauskaitė Simona Kaunietytė Agnė Kaušylas Mindaugas Kraujalytė Toma Lilionytė Vaiva Marcinkevičius Tomas Pranskūnaitė Gintarė Raziulis Dalius Rinkevičiūtė Monika Satkauskas Zigmantas Slapšytė Silvija Sutkevičiūtė Monika Šaučiūnas Aivaras Šulskus Domantas Tamošiūnaitė Marija Trinkūnaitė Aurelija Valiukaitė Greta Venslovas Tomas Zajančkauskaitė Agnė Žilėnaitė Gedvilė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29.
11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22.
Meidutė Aistė Mgebrišvilis Tomas Dato Morkūnaitė Viktorija Musteikytė Rasa Piškovaitė Eglė Šiaučiulytė Justina Štaraitė Simona Tijūnėlis Aidas Valskytė Dovilė Vasalauskaitė Kamilė Vidžiūnaitė Vilma Zapolskaitė Vytautė
Augustinas Rytis Cibaitė Guoda Kardonaitė Vaida Kimsa Marius Kindurytė Rūta Krasuckaitė Gintarė Latonas Gediminas Laurinavičiūtė Kamilė Malaiša Paulius Mandrijauskas Ignas Matiukas Linas Mazgelytė Auksė Mieliauskaitė Gerda Nasevičiūtė Laura Paužuolytė Ieva Petrulytė Julija Pukšėnas Algirdas Ruzgas Karolis Šileikytė Greta Trimonytė Gintarė Tumas Paulius Vanagaitė Indrė Vyšniauskas Nerijus Zabulionytė Lauryna Žaunėriūtė Sandra Žukauskas Rokas Žvirblytė Aistė
4e klasė
Rita Latvėnienė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.
Babelytė Edita Buičenkaitė Girdvilė Černiauskaitė Greta Damošiūtė Agnė Grabauskaitė Aida Jasinevičiūtė Dominyka Kaušylaitė Karolina Kelevišiūtė Sandra Kulikauskas Deividas Legenytė Simona Marija
Aglinskaitė Enrika Bartkevičiūtė Raminta Bauraitė Karolina Čepulionytė Aušra Dainytė sandra Drazdovas vladimiras Fedinas Gytis Gruodytė Indrė Guobytė Dovilė Guobužas Saulius Guobužas Vydas Jankauskas Julius Juotkaitė Gelminė Jurelė Modestas kučinskas Andrius Krupeckaitė Kotryna Mačiulytė Rūta Musteikytė Aira Nakutytė Viktorija Norkūnaitė Rasa Norkūnas Laimonas Sabelka Gediminas Slabšytė Justė Štaraitė Jonė Urbonaitė Vitalija Valiulytė Viktorija Ziezys mindaugas Žilėnas Tomas Žvinytė Aušra
įvairius objektus Latvijoje bei Švedijoje, nemažai laiko praleidome kelte. Nors ir žinojome, kas mūsų laukia, daugumai kilo abejonės, nerimas ir galvose sukosi klausimas: kokia gi bus ši kelionė? Taigi išvykome anksti ryte dideliu geltonu dviaukščiu autobusu, kurį mokytojas Algimantas Siaurusaitis pavadino „citrinuku“. Nepaisant to, kad daugelis jautė miego tūkumą, tarp bendraamžių vyravo pakili nuotaika. Keliauti teko neilgai, kol pasiekėme pirmąją mūsų stotelę- Rygą. Oras
Senamiesčio gatvės, Baltijos nesibaigiančios linksmybės
jūra
ir
Indrė Lukauskaitė 2a Balandžio pabaigoje vyko A. Šapokos gimnazijos bibliotekos rengiamas projektas „Prie Baltijos- už Lietuvos“, kurio tikslas supažindinti mokinius su netoliese esančių šalių kultūra. Šios išvykos metu aplankėme
tuomet buvo nekoks: saulę dengė debesų sluoksnis, lynojo, tačiau į tai nekreipėme dėmesio ir senamiesčio gatvėmis patraukėme į Stokholmo aukštosios ekonomikos mokykNukelta į 7 p.
Paupėja
2010 m. birželis. Nr. 59 / 7
Senamiesčio gatvės, Baltijos jūra ir nesibaigiančios linksmybės Atkelta iš 6 p.
los Rygos universitetą. Ten mus pasitiko grupelė studentų, kilusių iš Lietuvos, ir papasakojo apie jų mokymosi įstaigą. Po to keli iš tų studentų sutiko važiuoti su mumis bei aprodyti Rygos senamiestį. Jų surengta ekskursija truko labai trumpai, todėl mums liko daug laisvo laiko. Visi susitarėme dėl susitikimo vietos ir išsiskirstėme. Kadangi buvo vėsu, stengėmės ilgai neužsibūti vienoje vietoje ir kuo daugiau vaikščioti. Pamatėme daug gražių pastatų, paminklų, netgi sutikome lietuvių, kurie norėjo mūsų pasiklausti kelio net nenutuokdami, jog esame iš tos pačios šalies. Laikas Rygoje slinko lėtai, kadangi nekantravome kuo greičiau įlipti į keltą. Taigi, pasibaigus laukimo valandoms, visi grįžome atgal į autobusą, nuvažiavome į prieplauką ir prieš akis išvydome ilgai lauktą vaizdą- keltą „Silja festival“. Įlipę iškart patraukėme į kajutes pasidėti daiktų. Durys buvo atrakinamos specialiomis kortelėmis, kurias gavome kiekvienas, taigi jas atidarant, net ir kelionės pabaigoje, kildavo problemų. Patys kambarėliai - kajutės - buvo nedideli, tačiau jaukūs: stovėjo du maži staliukai, dvi dviaukštės lovos, ant sienos įtaisyta kabykla, šalia - didelis vedrodis, durys į vonios kambarį. Tačiau buvo ir vienas dalykas, kurio paskirties nesupratome iki šiol: užuolaidos, kurias atidengęs galėjai išvysti ne langą, o paprasčiausią sieną. Įsikūrę išėjome apsidairyti po keltą. Ten radome nemažai parduotuvių, barą, kuriame vyksta karaoke vakarai, klubą, kuriame mokoma latino šokių, žaidimų automatus, pirtis bei baseiną ir naktinį klubą, kuriame šokiai vyksta visą naktį. Galiausiai išėjome ir ant denio, kur atsivėrė nuostabus vaizdas - Baltijos jūra. Susipažinę su keltu, grįžome į kajutes susiruošti ir išėjome liksmintis. Vienus buvo galima rasti dainuojančius pagal fonogramą bare, kitus- vaikčiojančius ant denio ar bendraujant su naujais draugais, o trečius - šokant. Gerai leisdami laiką net nepastebėjome, kaip greit jis prabėgo. Jau buvo labai vėlu, o iš kelto turėjome išlipti anksti ryte, taigi, teko eiti miegoti. Pailsėję kelias valandas, atsikėlėme ir nuėjome ant denio pažiūrėti į daugybę mažų salų, esančių Švedijos pakrantėje. Kadangi tuomet kilo saulė, vaizdas buvo tiesiog pasakiškas. Tačiau ilgai to stebėti negalėjome, nes greitai pasiekėme pagrindinį kelionės tikslą ir atėjo laikas palikti keltą, kuriame plaukdami vien tik į priekį, praleidome apie penkiolika valandų. Išsilaipinus Švedijoje, buvo gera eiti žeme ir jausti stabilumą. Mus nustebino geras oras bei gražūs pastatai. Netgi stovint prieplaukoje, buvo galima pajusti, jog esame šalyje, kurioje vyrauja visiškai kitokia kultūra. Važiuojant į Stokholmo senamiestį, tiesiog „prilipome“ prie langų ir stebėjome gatves, žmones, namus. Išlipę iš autobuso, turėjome tik kelias laisvas minutes apsidairy-
ti ir padaryti keletą nuotraukų. Kadangi šis miestas pastatytas ant salų ir pusiasalių, po to patraukėme link laivo, kuriuo plaukiojome pro įvairius pastatus, esančius senamiestyje, ir klausėmės kelias valandas trukusio pasakojimo apie Stokholmą. Tačiau po linksmos nakties kelte, daugelis nebeištvėrė ir užmigo tiesiog sėdėdami. Pasibaigus šiai ekskursijai, vėl išsilaipinome senamiestyje, kuriame turėjome apie penkiolika minučių laisvo laiko. Jį išnaudojome apžiūrinėdami apylinkes bei ieškodami suvenyrų. Po to vieni autobusu nuvažiavo apžiūrėti „Vazos“ laivo, o mes, likusieji, nuėjome į nacionalinę galeriją. Ten apžiūrėjome begales eksponatų, įskaitant skulptūras, modernius kūrinius, Rubenso bei Rembranto darbus, kurie paliko didelį įspūdį. Tačiau mūsų laikas Stokholme baigėsi, taigi, teko vėl grįžti į autobusą. Juo patraukėme atgal į keltą, kuriame laukė lygiai tokia pati kaip ir pirmoji, linksma, bemiegė naktis. Grįžus į Latviją, nuvykome į baroko stiliaus Rundalės rūmus, kuriuose yra 138 kambariai. Tačiau pastatas dabar yra atnaujinamas, todėl pamatėme toli gražu ne viską. Po to važiavome į Bauskės pilį, kurią greitai apžiūrėjome, užlipome į jos bokštą. Tuomet paskutinį kartą patraukėme į mūsų transporto priemonę ir pradėjome kelionę namo. Važiuoti teko pakankamai ilgai, o aplink tvyrojo įvairios nuotaikos: vieni, nebepakėlę nuovargio, užmigo, kiti džiaugėsi, jog pagaliau grįžtame namo, o dar vieniems buvo gaila už nugaros likusio kelto bei Stokholmo. Įvažiavus į Uteną, buvo neįmanoma jos nepalyginti su prieš tai aplankyta Švedijos sostine. Skirtumas milžiniškas, tačiau vistiek buvo gera grįžti namo, į vietą, kurią puikiai pažįsti. Taigi, prieš išvyką kilusios abejonės nepasiteisino. Ši kelionė suteikė visapusišką naudą: geriau pažinome Latvijos bei Švedijos kultūrą, taip pat gerai praleidome laiką. Dar ir dabar trūksta tų vaikščiojimų senamiesčio gatvėmis, kelto siūbavimo ir šokių iki paryčių, o pagalvojus apie bet ką, kas susiję su šia ekskursija, kyla malonūs prisiminimai.
„Ryga mus pasitiko su lietumi, tačiau kelias iki Stokholmo aukštosios ekonomikos universiteto neprailgo, šlapi taip pat nelikome. Senamiestyje negailėjau kadrų seniems pastatams bei siauriems skersgatviams. Tačiau noras greičiau pasiekti Švediją vis neramino, Ryga didelio įspūdžio nepadarė, todėl norėjau kuo greičiau į keltą. O linksmiausias įvykis man buvo tas, jog Švedijoje turėjome tik penkiolika minučių laisvo laiko.“ Šarūnė, 3c „Galiu pasakyti, kad kelionė nuostabi, žinoma, pats geriausias laikas buvo praleistas kelte. Stokholmas įspūdingas, gaila tik, kad ekskursijos Stokholmo kanalais metu laive užmigau. Nieko beveik negirdėjau. Mokytojai labai rizikavo prisiimdami tokią atsakomybę, tačiau dėl to juos reikia sveikinti.“ Dominyka, 4h „Mano nuomone, tai labai pasisekusi kelionė, nes joje išvydome galybę garsių pastatų, ne tik Švedijoje, bet ir Latvijoje. Na, manyčiau, būtų gėda nepaminėti garsiojo “Vazos” laivo arba “Nobelio premijų “ teikimo pastato. Be to, per penkias valandas spėjome pažinti didelę dalį Stokholmo. Tai, mano galva, didelis pasiekimas :). Na, be viso šito susipažinome ir su naujais draugais. Linkmiausias įvykis buvo tuomet, kai paryčiais mus su draugu prikėlė ir sugalvojome nueiti pažiūrėti į salas, tačiau po to paaiškėjo, jog dar tik penkta valanda ryto, todėl visaip bandėm pratempti laiką iki to, kol visi pradės keltis“ Žilvinas, 2a „Man patiko viskas. Ir Ryga ir Stokholmas, tačiau kaip ir daugumai, daugiausiai įspūdžių paliko keltas. Rytiniai vaizdai iš denio ir vakare vykusios linksmybės. Kelionės prisiminimai dar dabar kelia šypseną.;)“ Monika, 2f
O dabar - žmonių, vykusių į šią kelionę, nuomonės bei įspūdžiai „Kelionė labai patiko. Jau nuo pirmo ryto buvo įdomu: universitetas sužavėjo jaukumu, Rygos senamiestis - didingumu, o keltas - savo dydžiu ir egzotišku veiksmu jo viduje. Kai buvau Stokholme, nesinorėjo nė mirksėti, ten kiekvienas kampas atrodė kitoks ir traukiantis dėmesį. Grįžmas atgal į Rygą buvo liūdnesnis, kadangi Stokholmo saulę pakeitė debesys, bet vis tiek buvo smagu lankyti tas didingas pilis ir vis artėti link Lietuvos. Man be galo patiko sambos šokiai, karaoke vakarai ir direktorius Saulius Brasiūnas, netikėtai sutiktas Stokholmo gatvėje“ Modesta 3c
Stokholmas. Prie karaliaus rūmų.
Švedijos šcherai.
Paupėja
Ar yra kaltų?
2010 m. birželis. Nr. 59 / 8
Kronika
Miglė Graužinytė 2c
Dalia Smalakytė 2d
„Mea maxima culpa“ – perskaičiau ant aktų salės durų. Plakatėlis skelbė, kad trečiadienį, balandžio 28d, šešioliktą valandą, Šapokoje bus vaidinimas. Kadangi mano lotynų kalbos žinios „truputį streikuoja“, mintyse išverčiau pavadinimą į: „Mano Maxima kalta“ arba „Mano kaltė, kad lankausi Maximoje“. Iš karto nusprendžiau, kad tai bus komedija, bet gerokai prašoviau pro šalį... „Mea maxima culpa“ arba tiksliai išvertus „Mano didžiausia kaltė“ yra drama. Ją sukūrė buvusi šapokietė Eglė Sabalinkaitė, o atliko keturi charizmatiški mokiniai: Laurynas, Kristina, Aurelija ir Džiugas, padedami mokytojo Rastenio. Šios dramos siužetas gan paprastas: vienas vaikinas pravarde „Fonis“ nusižudo, o jo draugai liūdi , pyksta, kaltina save dėl to, kas atsitiko. Kiekvienas liūdesį reiškia savaip: „Pankas“ rėkauja ant kitų ir siautėja, „Sviestas“ atrodo ramus ir ne itin kalbus, „Girtuoklė“ dainuoja ir groja pianinu, na, o Šatrija verkia ir vis klausinėja „Kodėl?“. Nemažą vaidinimo dalį jaunuoliai bando „prieiti prie išvadų“, kodėl jų draugas nusižudė. Jiems pavyksta išsiaiškinti, jog buvo užuominų, kas įvyks, bet to nepastebėjo. Todėl viskas, kas liko – tai gyventi toliau su jausmu, kad galėjai ką nors pakeisti, bet nieko nepadarei. Nors spektaklio tema nėra išskirtinė, vaidinimas geras. Pradžia įspūdinga: prietemoje sėdi susikrimtęs, palaužtas žmogus ir aplink jį, skambant didingoms klasikos melodijoms, laksto dvi tamsios, demoniškos, būtybės. Tik jos bėgiojo per ilgai ir pasidarė nuobodu : „Kada gi pasibaigs ši scena?!“- nekantravau. Kai galų gale tai įvyko – prasidėjo „siemkių gliaudymas“. Du aktoriai ištisas penkias, o gal dešimt minučių, dorojo saulėgrąžų sėklas. Atrodė tarsi visą dieną nieko nevalgę, per spektaklį nusprendė bent „siemkių“ paragauti ir tik pakankamai prisisotinę ir pradėti vaidinti. Suskambę švelnūs pianino garsai ir skambi daina iškart pagyvino veiksmą ir aktoriai, tarsi busdami po žiemos įmygio, pradėjo ginčytis, pyktis, netgi gerti alų. Kad ir kaip buvo stengiamasi įrodyti priešingai, buteliai buvo akivaizdžiai tušti. Gal todėl vienam veikėjui – „Pankui“ nuolat kildavo pykčio protrūkiai ir jis savo draugus spardė, mušė, o „muzikantės“ galvą su pasimėgavimu trankė į pianiną. Vaidinimo pabaiga, atslinkusi po keturiasdešimties minučių, pasitiko graudžia rauda, ilgam įsirėždama į žiūrovų širdis. „Mea maxima culpa“ tikrai geros kokybės drama. Nors iki Koršunovo „Hamleto“ dar labai toli, bet pamatyti ją verta. Deja, žiūrovų buvo labai nedaug, bet visi, įskaitant mane, pasibaigus spektakliui plojo atsistoję.
04 - 07 Vyko susitikimas su Baltarusijos ambasadoriumi Lietuvoje.
05 - 03 Mokyklos parodų salėje atidaryta fotografijos būrelio paroda „Žmogus ir gamta“.
04 - 08 Gimnazijoje vyko susitikimas su Lietuvos Šaulių sąjungos vadu Juozu Širvinsku bei Utenos Šaulių vado pavaduotoju Norbertu Černiausku.
05 - 05 Mokyklos skaitykloje buvo pristatyti video filmai „Aš Šapokiukas“.
PAUPĖJA Adresas: „Paupėja“, 225 kab. Paupio g. 1, LT-28140 Utena Redaktorius: Ovidijus Stauskas. Redakcija: Marija Keraminaitė, Kotryna Krupeckaitė Eglė Daugsevičiūtė, Dovilė Kirdeikytė, Indrė Lukauskaitė.
Maketas: Modestas Gadliauskas http://www.maketavimas.aha.lt Spausdino: UAB „Utenos Indra“ Maironio g. 12, LT-28143 Utena Tiražas 100 egz.
04 - 22 – 23 – 24 Gimnazistai vyko į pažintinę ekskursiją “Prie Baltijos - už Lietuvos”. Aplankė Rygą, Stokholmą, Rundalę. 04 - 27 Skaitykloje buvo atidaryta mokinių darbų paroda „Visų laikų raštas” spaudos, knygos dienai paminėti. 04 - 27 Aktų salėje vyko aerobikos konkursas „Pavasaris ir merginos 2010“. 04 - 27 Pažintinė ekskursija „Knygnešių takais“. 04 - 28 Gimnazijos aktų salėje vyko teatro grupės „Ėjimas“ spektaklis „Mea maxima culpa“. Autorė E. Sabalinkaitė. Režisierius N. Rastenis. 04 - 29 Gimnazijoje vyko ŠGM apdovanojimai. 04 - 30 – 05 - 02 Gimnazistai su mokytojais lankėsi Lenkijoje, apžiūrėjo Žalgirio mūšio vietą bei kitus objektus.
05 - 05 Skaitykloje vyko tradiciniu tapęs renginys-viktorina “Ką žinai apie knygą?”. 05 - 06 3g klasės mokiniai dalyvavo Vyturių pagrindinėje mokykloje vykusioje Veiksmo savaitės akcijoje „Mokytis niekada nevėlu“. Gimnazistai tapo mokytojais ir vedė pamokas 7–8 klasių mokiniams. 05 - 06 dieną vyko teatralizuota „Paupoforų“ šventė, skirta Spaudos, knygos ir kalbos dienai. 05 - 11 Gimnazijoje vyko Baroko vakaras. 05 - 17 Gimnazijoje vyko kariuomenės ir visuomenės suartėjimo diena. 05 - 20 Viktorina „Matematiškiausi pirmokai“. 05 - 24 Mokyklos stadione sporto šventė. 05 - 28 Dvyliktokams skamba paskutinis skambutis.
Žurnalistinis tyrimas: Šapokos slaptasis zoologijos sodas Seklys Morka Eglė Daugsevičiūtė 2b Sveiki, su Jumis seklys Morka. Atvažiavęs į Uteną, nugirdau, kad šioje mokykloje mokosi labai protingi jaunuoliai. Tačiau mano, kaip seklio – žurnalisto patirtis parodė, kad nėra namų be dūmų. Taigi nusprendžiau atlikti slaptą tyrimą ir išsiaiškinti, ką ši gimnazija slepia. Cha, ir ką Jūs manot? Aš kaip visada buvau teisus. Sužinojau, kad šioje švietimo įstaigoje yra įsikūręs slaptas zoologijos sodas! Taigi, atskleidžiu seniai slėptą tiesą. Daiktinis įrodymas nr. 1. Pavadinimas: „kur, Jonai, žuvytės?“. Teko girdėti, kad vienas mokytojas prieš kelerius metus savo kabinete turėjo akvariumą, kuriame gražiai sau plaukiojo žuvytės. Tačiau vieną kartą jos netikėtai dingo. Taigi, norėdamas išsiaiškinti, kas nutiko minėtasiems padarėliams, paklausiau paties mokytojo. Mokytojas Jonas, kuris norėjo likti neįvardintas, į klausimus atsakė neįvardintame geografijos kabinete ir patvirtino šiuos gandus. Žuvytės tikrai buvo. Pasak jo, kad tai mokinių dovana. Įtariamasis apibūdino akvariumo dydį bei žuvelių populiaciją jame. Paklaustas, kur dingo žuvytės, Jonas išsisukinėjo. Atseit, buvo vasara, o kas vargšelemis rūpinsis. Jis taip pat bandė kaltę versti valytojoms teigdamas, kad prašęs jų pasirupinti žuvytemis, tačiau… Tačiau, Jonai, tikslus atsakymo ir nesugebejote pateikti. Įkaltis nr. 2. Pavadinimas: “ką valgo šunys?”. Trečiąją mano viešnagės dieną “Šapokynėje”, mokykla sulaukė dar vieno netikėto svečio. Nepanoręs užeiti į mokyklos vidų, jis apsistojo stadione. Savo akimis negalėjau patikėti svečio veisle - vokiečių aviganis. Jis susilaukė didelio mokinių dėmesio..Pasiklydusi siela, įkalinta šuns kūne, smagiai leido laiką su sportuojančiais mokiniais. Viena mokinė net panoro su šuneliu lenktyniauti. Tačiau, kaip ir visada, po sunkaus darbo norisi ir šiek tiek pasistiprinti. Tačiau ką gi galima rasti valgomo stadione? Visgi
svečias, pasitelkęs vaizduotę, atrado nepakartojimo maisto. Krepšinio kamuoliai tapo išsigelbėjimu. Tačiau šuniui vieno nepakako – sukramtė jų net kelis. Po kurio laiko jis patraukė savais keliais, palikęs neapmokėtus pietus… Daiktinis įrodymas nr. 3. Pavadinimas: „kur peri antys arba ką veikia šuo valgykloje?“. Svečiuodamasis mokytojos Žilinskienės rusų kalbos pamokoje, pro langą išvydau keistą reginį: ant apaugusio lapais pastato (ar neaiškaus daikto) tupėjo antis. Mokiniai speliojo, kad ji perėjo. Tačiau šie gandai nebuvo patvirtinti, nes po kurio laiko antis nepaaiškinamai dingo. (Jonai, neprikišai nagų? ). Taip pat vienos ilgosios pertraukos metu, turbūt ieškodamas maisto, mokyklos valgyklon netikėtai įpuolė šuo. Tačiau juk buvo pietų metas ir maisto nebeliko. Taigi nieko nepešęs, šuo buvo išprašytas lauk su lydinčiais asmenimis. Tolimesnis jo likimas atsidurė „X failų“ byloje. Įkaltis nr. 4. Pavadinimas: „kas įkalinti kabinetuose?“. „Jūsų šaunosios mokyklos kabinetai tarsi siaubo kambariai“,- tariau sau apsilankęs viename iš jų. Trečiajame aukšte stūksantis kabinetas turi nepaprastą puošmeną. Nežinau, ar iškamša, bet tikrai tai kadaise buvęs paukštis. Aš kaip seklys, gyvenime prisižiūrėjęs visko, teigiu, kad tai varnėnas. Be to, įsigilinęs į šio daikto poveikį aplinkiniams, manau, kad tai puiki mokymosi skatinimo priemonė. Tarsi pakabintas diržas ant spintos, grasantis: jei nesimokysi, teks paragaut.... Taip pat muzikantų Latonų kabinete aukštai galvą iškėlęs stovi šiaudinis ožys, kurį laimėjo Jūsų mokyklos liaudies instrumentų ansamblio skudutininkai ir kanklininkės. Pelėda – išminties simbolis. Tad molinė pelėda, kuo tvirčiausiai prikalta bibliotekos sienoje, stebi šapokiukus. Linkiu, mano mieli draugai, bent vasarai pabėgti iš savo namų. Susumavęs visus surinktus įkalčius, skelbiu, kad ši mokykla be to, kad moko pačius šauniausius ir protingiausius vaikus, slepia paslaptį, kurią tik aš vienas, nuostabusis seklys Morka, sugebejau atskleisti. Aš lekiu atlikti kito tyrimo, bet nesidžiaukite - aš dar grįšiu...