Paupeja_66

2012 m. balandis. Nr. 66

Skaityti nepatartina (redaktoriaus žodis) Evelina Dilytė 2d

Atsivertusi bet kokį leidinį visada praleidžiu redakcijos žodį. Jis man atrodo neapsakomai nuobodus ir tik veltui eikvojantis mano laiką. Turbūt ironiška, bet taip jau nutiko, jog gaivus pavasario vėjelis atbloškė mane į garbingą „Paupėjos“ redaktorės vietą ir dabar pačiai teks rašyti taip labai mano mėgstamus straipsnelius. Šmaikštu.

Taigi, kaip jau tikriausiai spėjote suprasti, esu naujoji, berods aštuntoji „Paupėjos“ redaktorė. Pasistengsiu į šį mūsų gimnazijos laikraštį įleisti gryno oro bei atnešti kažko naujo, šviežio. Tik nepagalvokit, jog esu nepatenkinta Ovidijaus, dabar jau ex redaktoriaus, palikimu. Tiesiog kaip sakoma - new is always better (nauja visada geriau). Tikiuosi, ne aš viena vadovaujuosi šiuo posakiu ir greitu metu dar nebūsiu

nulinčiuota pasipiktinusių šapokiukų.

Labai džiaugiuosi, jei vis dar nepabodo skaityti (prisipažįstu, man jau būtų pabodę). Galiu pagirti jus už ištvermę!

Natūralu, jog atėjus pavasariui darosi nebeįmanoma išsėdėti mokyklos suole. Puikiai jus suprantu, juk pavasaris turbūt ne vienam iš mūsų asocijuojasi su išsiblaškymu, įsimylėjimu, atsinaujinimu. Tuojau lauke visi žolės lopinėliai bus užsėsti šapokiukių, jau nebekalbu apie suoliukus. Ledainę „Ice Inn“ užgrius ledų ištroškę mokiniai ir (galbūt) mokytojai.

Vaikinų laimei merginų sijonai vis trumpės, o panelės galės pasidžiaugti per plonučius marškinėlius išryškėjusiais vyrukų raumenimis. Neteiskit manęs, juk pavasaris. Galima ir nebe taip griežtai ir nuobodžiai mąstyti. Įleiskite gaivos į apsunkusias ir užsimiegojusias galvas, atsipalaiduokit, džiaukitės pavasariu!

Gera pradžia – pusė darbo!

Dovilė Meidutė 2d Pagaliau galime lengviau atsipūsti ir įkvėpti šviežio oro, kadangi pirmasis semestras baigėsi, o jį įveikėme tikrai neblogai. Nors per daug atsipalaiduoti nederėtų, kadangi antrasis jau įsibėgėjo ir reikalauja dar didesnių mūsų pastangų. Todėl noriu aptarti pirmąjį pusmetį: vieniems užkabinti medalius, o kitus nuleisti ant žemės.

Pirmokėliams šis semestras buvo pirmas, nelengvas, kadangi reikėjo ne tik dėti pastangas į mokslus, bet ir pritapti prie naujų mokytojų ir bendraklasių. Taigi, pirmasis aukso medalis atitenka 1b klasei, kuri pusmetį baigė vidurkiu 9,09. Šios klasės mokiniai nusipelnė informatikų bei biologų vardo. Sidabro medalį kabinu 1e, kuri atsiliko nuo pirmūnų tik 0,7 balo ir galiu pagirti už puikius rezultatus chemijos pamokose. Bron-

zos medalį dovanoju 1a su 8,97 vidurkiu ir linkiu gilinti lietuvių kalbos žinias. Ketvirtoji vieta atitenka 1c, kurios vidurkis 8,69.

Turiu teisę šią klasę pavadinti biologais ir istorikais. O sunkiausiai semestrą įveikė 1d su 8,65 vidurkiu ir nemažai nepateisintų pamokų.

Linkiu šiai klasei atidžiau klausytis mokytojų lietuvių ir anglų kalbų pamokose.

Antrokai, jau pripratę prie mokyklos tvarkos ir besiruošiantys 10 – tos klasės patikroms, kibo į mokslus nuo pat pirmos mokslo metų dienos ir semestrą įveikė stulbinamai. Antrąjį aukso medalį įteikiu 2b, kurios pirmojo semestro vidurkis 9,15 – geriausias visoje mokykloje. Taip pat ši klasė pagirtina tuo, kad neliko nei vienos nepateisintos pamokos. Šaunuoliai!

Nedaug nuo „bėkų“ atsiliko ir „akai“ su 9,09 vidurkiu. Ši klasė ypač pasireiškė biologijos ir fizikos pamokose. 2d, baigę pusmetį 9,07

Foto: Karolis Antanas Stankevičius, 2d

vidurkiu, nustebino pademonstravę savo istorines žinias, bet nuvylė „nusimokę“ lietuvių kalbą. „Cėkai“, mano kolegos, pasiekę 8,95 vidurkį, parodė savo puikias biologines ir istorines žinias. 2e, kiek per daug atsipalaidavę, iš antrokų gavo žemiausią vidurkį, 8,82 ir tikriausiai daugiausiai laiko tinginiavę chemijos pamokose.

Trečiokai, po dešimtos klasės šiek tiek atsipūtę, dar vis neįgavę įprasto ritmo, pirmąjį pusmetį įveikė kiek sunkiau. Trečiasis aukso medalis atitenka 3e, kurie semestrą baigė 8,69 vidurkiu ir puikiomis fizikos žiniomis. Sidabras skiriamas 3b, su 8,59 balo. 3d ir 3g pusmetį įveikė gana panašiai: pastarieji 8,32 vidurkiu, o kiti 8,38. Visai nedaug atsiliko 3c su 8,18 balo ir pagirtinomis istorijos žiniomis. Paskutinieji liko „akai“, kurių vidurkį 7,86 nulėmė prastos lietuvių kalbos žinios.

Ketvirtokai, besiruošiantys dvyliktos klasės egzaminams ir naujiems išbandymams, neliko paskutinieji, pademonstravo įgūdžius,

įgautus per ketverius metus mūsų gimnazijoje. Taigi, ketvirtasis ir paskutinysis aukso medalis atitenka 4b su 8,7 vidurkiu. Štai į kokią klasę pirmokai turėtų lygiuotis! 4c nuo pirmūnų atsiliko tik 0,13 balo.

4e ir 4g pusmetis baigėsi panašiai ir abiems klasėms geriausiai sekėsi istorija. Dar viena ketvirtokų klasė, 4f, semestrą baigė 8,32 vidurkiu.

4d puikiais mokymosi rezultatais pasirodė informacinių technologijų ir biologijos pamokose. Tarp ketvirtokų likusi paskutinioji 4a klasė per daug atsipalaidavo lietuvių bei anglų kalbų pamokose ir pasiekė 8,01 vidurkį.

Taigi, pirmąjį semestrą įveikėme tikrai neblogai. Manau, jog antrasis bus dar geresnis, nes liko jau tiek nebedaug iki mokslo metų pabaigos. Kaip yra pasakęs Aristotelis: „Gera pradžia – pusė darbo“. Tad linkiu visiems kliautis šia mintim ir baigti antrąjį semestrą su plačia šypsena.

Paupėja

2012 m. balandis. Nr. 66 / 2

Arbatos gėrėjų klubas?

Kovo 8-ąją merginas gimnazijoje pasitiko muzika ir apkabinimai. Šią malonią staigmeną, kaip ir daugelį kitų renginių, suorganizavo mokinių taryba. Ne kartą girdėjau apie juos neigiamų atsiliepimų ir ypač įsiminiau pavadinimą „Arbatos gėrėjų klubas“. Nesutikau su tokiu požiūriu ir mėginau ginčytis, nes manau, jog AŠG mokinių taryba tikrai stengiasi ir daug dirba, kad mūsų kasdienybė būtų spalvingesnė, tačiau pastebėjau, kad dažnai neigiamas požiūris kyla, kai moksleiviai nėra „susidūrę“ su tokiais organizaciniais darbais arba nežino, ką iš tiesų taryba veikia. Noriu supažindinti su tarybos veikla, todėl pabendravau su keliais mokiniais bei su tarybos nariais: Ieva Zarankaite 3g, Ugne Ručickaite 1d, Šarūnu Misiūnu 4c bei Gerda Vaičiūnaite 2c.

Ar „susiduri“ su AŠG gyvename Europos Sąjungoje mokinių taryba, prisidedi prie - demokratijoje, todėl ir mūsų, jų darbo? moksleivių, balsas turi būti išgirstas ne tik mokyklos taIeva: Nesusiduriu. Tik daly- ryboje. Tik neaišku, kaip ten vauju renginiuose. mums atstovaujama.

Ugnė: Taip, susiduriu.

Dvi tarybos narės yra mano Kaip vertini AŠG mokinių bendraklasės. Susiduriu su ta- tarybą dešimtbale sistema ir rybos nariais ir jų organizuojakodėl? momis šventėmis, kuriose dalyvauju.

Ieva: 7-8, nes ten suėję tik Šarūnas: Taip, žinoma. Ordraugai, „savi“ . ganizuojant įvairius renginius.

Ugnė: 9, nes tai gan geras Temidė, Šimtadienis... Visi ankstesni 3 metai buvo ir dalis balas. Jie daug dirba, stengiasi ir pateisina lūkesčius. Jie labai mano iniciatyvos.

Gerda: Praeitais mokslo stengiasi ir atiduoda daug savo metais bendravau su taryba kaip laiko, kad mums būtų smagu.

Lietuvos moksleivių sąjungos Tačiau dar yra kur tobulėti. Šarūnas: 9, nes jie visai geatstovė, o šiais metais esu prisidėjusi prie kelių renginių rai dirba, bet 10-ukas turėtų būti organizavimo. Kartais kal- visiškai tobulas, o tai nerealu, buosi su taryba, kai turiu idėjų nes nieko nėra tobulo. mokyklai.

Gerda: 7-8. Taryba, kaip komanda, veikia stipriai, tačiau Kaip manai, ar reikalinga neįvykdo arba neinformuoja mokinių taryba mūsų gimnazi- mūsų apie tam tikras funkcijas joje? Kodėl? ir pareigas.

Apklausiau 117 moksleivių iš įvairių klasių, kaip jie vertina mūsų gimnazijos mokinių tarybą dešimtbale sistema ir kodėl. Įvertinimų vidurkis- 8,34. Bendrai susumavus balai gan geri, o pavieniai prastesni buvo dėl kelių priežasčių, kurias apklaustieji įvardijo komentaruose. Visų pirma, dalis jaunuolių piktinasi dėl tarybos narių, nes mano, kad ten tik „draugai“ ir atrankos vyksta gan „nešvariai.“ Antra, nemažai komentarų buvo dėl tarybos narių elgesio. Ne viename apklausos lapelyje jie buvo įvardinti kaip „pasikėlę“ ir pernelyg demonstruojantys, jog priklauso tarybai. Trečia žemo įvertinimo priežastis - mažai informacijos apie tarybos darbą. Na taip, nelengva įvertinti tai, ko nepastebi. Apie visas šias problemas (manau, jog galima jas taip įvardinti), pakalbėjau su dviem mokinių tarybos nariais: Kasparu Mociūnu ir mokyklos prezidente Odeta Šileikyte.

KODĖL NORĖJAI PATEKTI Į TARYBĄ?

Kasparas: Prisipažinsiu, kai sužinojau, kad bus rinkimai į tarybą, aš dar ne visai žinojau, kur einu, bet dalyvavo visi pirmokai, tuo metu buvę seime. Sužinojau, kas tai yra, kas priklauso mokinių tarybai, ką jie veikia ir pamaniau, kodėl gi ne, man tikriausiai patiktų, taigi ir pabandžiau.

Odeta: Nuo seniau buvau tokia, kad man reikėjo kažką veikt, daryt ir negalėjau sėdėt vietoj. Iš pradžių atėjau į seimą ir ten pradėjau dirbt, sėdėdavau vakarais ir man labai patiko, buvo labai gera kažką organizuot, daryt. Kaip tik tada išėjo dvi merginos, antrokės, nes buvo gan neveiklios ir kartu draugiškai nusprendėm, kad jos atsisakys šios veiklos. Kai buvo tarybos rinkimai, vieninteliai mano žodžiai buvo, kad jeigu nori, viskas įmanoma. Tada išrinko mane ir Antoną. Ir dabar kiekvieną dieną vis galvoju, ką geriau padaryt mokiniams, kad galėtų nustebt ir pasigirt, jog mokosi Šapokoj, kur vyksta daug renginių ir panašiai. Tas labai „veda“.

AR ANKSTESNĖJE MOKYKLOJE PRIKLAUSEI KOKIAI NORS SAVIVALDOS GRUPEI? Kasparas: Ne, nepriklausiau, nes ankstesnėje mokykloje taryba man buvo kompanija draugų ir aš nemačiau jų veiklos.

TRUMPAI, KĄ VEIKIA TARYBA? Kasparas: Pradėsiu tradiciškai, kaip ir kai pristatinėjam tarybą. Mes ne tik organizuojam renginius. Ne renginiai yra mūsų pagrindinis tikslas.

Mes atstovaujam mokiniams. Tarkim, LMS mokinių savivaldos forumuose, taip pat atstovaujame mokyklos valdžiai, bandom spręsti problemas ir tik po to seka renginiai, kitokie viešinimo dalykai.

UŽ KĄ ATSAKINGA TARYBA BENDRADARBIAUJANT SU MOKYKLOS VALDŽIA? Kasparas: Už mokinių interesų atstovavimą. Mes padarom apklausą ir taip susižinom mokinių problemas. Su tomis problemomis jau galim eiti pas mokyklos valdžią ir šnekėti visų mokinių vardu. Tenka pripažinti, ne kiekvienas mokinys nueis ir pasakys: „Man trūksta to ir to...“, mokinių taryba yra svaresnis organas.

MOKINIŲ TARYBOS NAUDA MOKYKLAI? Kasparas: Pradėsiu nuo to, kad ateinat į mokyklą, pasisveikinate su budėtoja ir pirmas vaizdas, kurį matote: „o, skelbimas televizoriuje.“ Tą Ieva: Taip, nes labai smagu, Gal norėtum tarybos narių darom mes. Vyksta koks šventinis renginys, jį irgi dažniausiai organizuokai ateini į mokyklą, tave ap- kažko paklausti? ja mokinių taryba. Apklausos, socialinė veikla, taip pat tarybos veiklos.

kabina, renginius organizuoja, groja muzika.

Ugnė: Labai reikalinga, nes be jų būtų niūriau, nebūtų visokių staigmenų, kurios paverčią Šapoką geresne.

Jų veikla pritraukia daugiau žmonių, mokinių. Šarūnas: Manau taip, nes skatinamas jaunų žmonių atsakingas mąstymas, prisideda prie neformalaus ugdymo.

Gerda: Taip, reikalinga.

Pati paprasčiausia priežastis -

Ieva: Ar galėtų muzika groti kiekvieną dieną, ar bent jau per ilgąsias pertraukas?

Ugnė: Kiek ilgiausiai laiko užtrukot organizuodami renginį? Šarūnas: Ne, nes juos visus pažįstu.

Gerda: Ką veiks artimiausiu metu? Kiek taryboje/seime yra aktyviausių žmonių? Kiek kas laiko paskiria tarybai?

KOKS MOKINIŲ TARYBOS TIKSLAS? Kasparas: Aišku, visada norim, kad mokiniams būtų linksmiau, bet ir kad patys neperžengtų ribų. Mūsų tikslas nėra tas, kad visi žinotų, ką padarė taryba, juk kartais geriau išspręsti problemą tyliai, be didelio piaro, bet kad ji būtų išspręsta, o ne tiesiog... kaip sakoma: tušti puodai garsiai skamba.

KAS RENKA MOKINIŲ TARYBĄ?

Kasparas: Ją sudaro trys pirmokai, trys antrokai ir trys trečiokai. Ir kai išeina karta, renkami pirmokai ir juos renka esami tarybos nariai.

Aš nepažinojau nei vieno ir man tas nesudarė jokių bėdų. Atėję į tarybą mes tapom komanda, anksčiau nebuvom draugais. Pavyzdžiui, kai atėjau į tarybą, žinojau tik vieną žmogųVilmą, bet mes buvom didžiausi Nukelta į 3 p.

Paupėja

2012 m. balandis. Nr. 66 / 3

Arbatos gėrėjų klubas?

Atkelta iš 2 p.

priešai, vienas kito nemėgom ir keikėm vienas kitą, kaip tik galėjom,

IEVOS KLAUSIMAS: AR GALĖTŲ MUZIKA GROTI KIEKVIENĄ DIENĄ, BENT JAU PER ILGĄSIAS PERTRAUKAS? Odeta: Dėl muzikos su valdžia mes „kovojam“ jau nuo praeitų metų. „Kovojam“ dėl garsumo ir stilių, nes mokykloje - ne tik mokiniai, bet ir administracija, valdžia. Išsprendėm vieną iš problemų - gavom kolonėles. Suderinom ir stilius, nes facebook‘e klausiam, ko mokiniai nori. Mes ir taip gaunam daug pylos už garsą, dėl to, kad vieni mokiniai skundžiasi, kad nori tylos, o kiti sako, kad nori muzikos kiekvieną dieną.

Mes pasirinkom penktadienį kaip laisvesnę dieną atsipalaidavimui, kai galima pasiruošti savaitgaliui, bet kad kiekvieną dieną ūžt galvas, tai yra neįmanoma, nes kai kurie žmonės per pertraukas nori mokytis, iš tiesų pačiai taip būna. Budėtoja skundžiasi, kad negali susikalbėti su atėjusiais svečiais... Tiesiog būtų per didelis balaganas, todėl ne.

o taryboj tapom draugais.

Odeta: Ankščiau buvo taip, kad rinko ir seimas, po to buvo atsisakyta šio rinkimo būdo, bet dabar mes keitėm nuostatus ir parašėm, kad seimas irgi renka, nes kadangi rengiam apklausas ir buvo toks priekaištas, kad taryboje susirinkę vien tik draugai, nors tikrai taip nėra, nes kai aš pati atėjau į tarybą, tai nei vieno nepažinojau ir čia visi tapom draugais, o ne tai, kad atėjo tik draugai. Ir dabar seimas irgi rinks tarybą, kad būtų lygesnės galimybės. Jeigu nori kažką dirbt, kažką daryt, tai tau jokio skirtumo, ateisi su draugu ar be. Buvo tokių situacijų, kai pirmokai, jei neklystu, atėjo ir kėlė mums sąlygas, kad jeigu nepaklius ir draugai, tai tada neis į tarybą, bet mes manom, kad jeigu ateini dirbt, tai turim būt komanUGNĖS KLAUSIMAS: KIEK ILGIAUSIAI LAIKO da, visi kartu, o ne dėl draugų. Kai atėjau į tarybą pažinojau tik Silviją, UŽTRUKOT ORGANIZUODAMI RENGINĮ? bet nebuvom itin geros draugės, tiesiog žinojau ją, nes kartu šokom Kasparas: Aš manau, tai buvo per Kalėdas, kai dirbom savaitgalį. kolektyve „Vieversa“, o taryboj visi tapom draugais. Ir nors anksčiau turėjom nesusišnekėjimo problemą, dabar esam tikrai tolerantiški ir ją Tai buvo grandiozinis mokyklos puošimas, kad pirmadienį atėję žmones pamatytų tai, ko dar nebuvo. Kai papuošėm koridorius, visiškai pasikeitė išsprendėm. mokyklos vaizdas.

Odeta: Tada mes susirinkom 12 valandą šeštadienį ir pabaigėm apie KAIP VERTINATE SAVO DARBO EFEKTYVUMĄ?

Odeta: Sunku vertinti savo veiklą, bet kalbant apie valdžios atsiliepi- 3 nakties. Ir tada dar tik koridorius pabaigėm. mus, tai jie labai džiaugiasi mūsų darbu ir kad mes turėjom daug įtakos prie pramogų pertraukų metu. Juk kitos mokyklos neturi šachmatų lentos GERDOS KLAUSIMAS: KĄ VEIKSIT ARTIMIAUSIU ir dar kai kurių tarybos iniciatyva turimų daiktų. O patys kaip vertiname... METU? Visad kai kažką darai, galvoji, kad mokiniams būtų geriau.

Odeta: ŠGMA ir savaitė be patyčių, kalbant apie renginius. Taip pat tvarkomės anketas apie 5 opiausias problemas, taip pat svarstome apie KAIP SUŽINOTI APIE JŪSŲ VEIKLĄ? uniformas ir ruošiame apklausą.

Odeta: Visi žino, kad organizuojam renginius. Dabar susirinkau visų seniūnų el. paštus, tai daug informacijos perduosiu taip, bet dauguma GERDOS KLAUSIMAS: KIEK TARYBOJE IR SEIME YRA nežino, kokias problemas mes sprendžiam. Pavyzdžiui, dabar vienas AKTYVIAUSIŲ ŽMONIŲ? mūsų žmogus yra higienos komisijoje, praeitais metais sprendėm dėl Odeta: Taryboj aktyvūs visi. Į susirinkimus susirenkam, tik dabar mokinių priėmimo, lankomumo, bet dauguma apie tai net nežino.

Kasparas: Ar verta girtis, ką padarėm? Gal ne visiem įdomu... Iš bėda, nes daug kas serga. Iš tarybos, manau, kad kažkuo aktyvūs visi. tiesų, kam įdomu, tas pasidomi, bet aš pripažįstu, kad gali būti ir mūsų Bent jau savo darbus atlieka. kaltė, kad dauguma nežino, ką mes veikiam. Todėl ir darėm pirmokam GERDOS KLAUSIMAS: KIEK LAIKO SKIRIAT TARYBAI? pristatymus apie mūsų veiklą.

Odeta: Visą laiką. Ateini į mokyklą, kiekvieną pertrauką pralakstai KAIP MOKINIAI, NEPRIKLAUSANTYS TARYBAI, GALI su tarybos reikalais, po pamokų vėl taryba, repeticija ir vakare vėl taryba ir taip visą laiką.

PRISIDĖTI PRIE JŪSŲ VEIKLOS? Kasparas: Ir taip aš antrus metus, Odeta pusantrų metų taryboj...

Kasparas: 151 kabinete visada laukiami.

Odeta: Šiemet atsirado tokių mokinių, kurie žinodavo, kada mes puošiam mokyklą ir ateidavo padėti. Visada galit ateiti ir pasiprašyti į KO PALINKĖSITE ATOSTOGŲ PROGA? seimą. Jeigu nenorit į seimą, palikit kontaktus ir pranešim, kada ką veikiOdeta: Šiltų, saulėtų ir pavasariškų atostogų. am. Kurie tikrai nori, ateina ir gali ateiti. Pagalbos visada reikia.

Kasparas: Kad visi vaikščiotų porom.

Piešė Eglė Vaitkūnaitė, 2c.

Pabendravusi su tarybos nariais ir atlikusi apklausą dar kartą įsitikinau, kad jie ne tik arbatą geria... kartais ir kavą bei kakavą. Tobulumui ribų nėra, o klaidų visada pasitaiko... errare humanum est. Nors tarybos nariai ne visada viešina savo darbus ir veiklą, jei norėsit, visada galit pasiteirauti 151 kabinete, kur jauni žmonės, susirinkę savo noru, ne tik arbatą geria...

Kalbėjosi Akvilė Burneikaitė 2c

Paupėja Apie agrastus, narkotikus ir visas kitas ligas Gerda Vaičiūnaitė 2c

Atsimenu, kaip viena mergina kadaise rašė apie agrastus.

Anksčiau, valgydama mamos nuskintus agrastus, Eglė nesuprasdavo brolio, kuris pats pro šakas braižydavosi rankas ir degančiomis akimis rinkdavosi agrastus. Tokius žalius... Prinokusius... Vėliau ir pati pradėjo skainioti tuos agrastus – darė tai, kas jai patinka.

O Auksė sakė, kad tai dar kažkokia neatrasta „kaifo“ forma. Lyg narkotikai, kurių, kartą pabandęs, nori dar ir dar, daugiau ir daugiau... Žinai kaip būna, kai ką nors veiki ir tada pamiršti ir pavalgyti, ir šunį į lauką išvesti, ir kad rytoj į mokyklą.

O man atrodo, kad čia yra liga ir tokia nelabai pagydoma. Tau niekada taip nebuvo?

Atsikeli 4val. ryto ir esi siaubingai laimingas, nes eini į miestą aiškinti piktam kiniškų prekių pardavėjui, jog šiemet, miesto šventės metu, prie kultūros centro durų palapinės statyti negalima, jo vieta 271 plote! Ir tokių vienu metu su tavimi kalba dešimt. Tai yra savanorystė ir linkiu kiekvienam tai patirti.

Jokiose gyvenimo situacijose daugiau „nesikoliosi“ su piktais, pelno ištroškusiais prekeiviais, nepastatysi scenos koncertui, per vieną dieną nesurinksi tiek daug šiukšlių, per dvi naktis neparašysi projekto finansavimui (normalūs žmonės tai atlieka per dvi savaites) arba po renginio su kolegomis neužmigsi koncertų salės viduryje. Nesuprantu, ar mano rašalas toks tamsus, ar tikrai viskas atrodo kažkaip liūdnai ir baisiai? Galėčiau pasakot apie visus gražiausius ir nuostabiausius atsiminimus, tačiau anie įsiminė labiausiai... Žodžiu, kiekvienas turime savo uogų, narkotikų ar ligų. Iš tikrųjų, manoji liga dažniausiai vargina veido raumenis nuo per didelės šypsenos. Tikiu, kad vaistai kažkur yra, bet nesinori jų rasti. Jei nebijai, prieik, apkrėsiu ir tave. Gal mano liga taps tavo agrastu, vyšnia arba kriauše?

2012 m. balandis. Nr. 66 / 4

Tu tik sportuok, pinigus aš susirinksiu Paprastai pagrindinis mokyklinio smegenų skalavimo skaičiais dividendas – sėkmingai susiklostę atitinkami egzaminai, dar energingesnis skalavimas universitete ir, galiausiai, minkštutė programuotojo ar bankininko kėdė, nė iš tolo neprimenanti senojo mokslo guolio. Visgi šiandien dalis šapokiečių komercinės sėkmės trokšta dabar pat. Juk sunkoka išsėdėti ramiai, kai žinai, jog su Barselonos futbolo klubo kluptelėjimu drauge išgaruos ir sunkiai uždirbta dvidešimtinė.

O ką daryti, jei „pastatei“ santaupas iš pinigėlių, kuriuos rytais mama braukdama ašarą duoda sriubai? Toks jaudulys yra sportinių matematikų – vis gausinančios gretas grupuotės – narių kasdienybė.

Jų biologinis laikrodis toks tikslus, jog žadintuvui belieka pačiam palaidoti savo baterijas. Kol šeimyna dar pučia į akį (6.05 val), šie jau naršo internete ieškodami intriguojančių rungtynių ir lapelyje žymi koeficientus. Logika paprasta: jei favoritas akivaizdus, statant už jį nėra vilties atsiimti didelį laimėjimą. Juk svarbu pelnas, o ne džiaugmas dėl mylimos komandos pergalės. Štai kodėl lažyboms tinkamiausia mėsa yra labiausiai nenuspėjamas tenisas ar panaši šaka, kurioje staigmenų pateikti gali daugelis.

Pasikliauti asmenine nuojauta neverta. Pakeliui į mokyklą (7.35 val.) pradeda vibruoti telefonas – pirmosios kolegų pastabos, klausimai bei patarimai.

Svarbu statistiškai apžvelgti, kurie mačai populiarūs, kuo liaudis tiki. Laiką, kada prasidės kelionė į lažybų punktą, profesionalus sportinis matematikas suderina taip pat pakeliui į mokyklą – smulkmėms pirmenybė.

Nuspaudus rūbinės durų rankeną (konkretus laikas 7.45 val.) prasideda tikroji matema-

tika.

Mokslinčiai nugaras tvirtai įrėmę į sienas aptaria praeitų varžybų rezultatus. Jei tai krepšinis, dėmesys tenka pataikytų tritaškių procentui, rezultatyviems perdavimams, rečiau – perimtiems kamuoliams. Jei futbolas – raudonų kortelių iš ankstesnių rungtynių vajui bei Ronaldo arba Messi motyvacijai. Formuojamai tikimybių teorijai koją pakišti gali išsiblaškymas: šiukštu nepamiršti trumpai peržvelgti žaidėjų ant atsarginių suolelio statistikos, nes ten gali dėdėti visa x-faktorių armija.

Iki kelionės į lažybų punktą dar neblogas laiko „šmotas“, todėl sportinių matematikų klasės pirmūnas gali daryti preliminarias išvadas tiesiog sušukdamas: „Aik gi, sakau, paims!”.

Dalis dienos skiriama gilinti išmintį. Tradicinių matematikos pamokų metu smegenyse daugėja vingių mėginant ieškoti lygtyse pasislėpusių x ar prakaituojant prie griozdiškų reiškinių. Reikia įgyti formą, leidžiančią sparčiai perskaičiuoti pelną, žaibiškai orientuotis tarp koeficientų. Po mechniškų treniruočių einama prie kur kas naudingesnių veiksmų. Sportiniai matematikai (dažniausiai dviese) keliauja prie mokytojos stalo ir nekaltai uždavinėja klausimus iš serijos „kas būtų, jei būtų?“: vidutiniškai komanda praleidžia tiek ir tiek taškų, tiek ir tiek sykių velniop pasiunčia teisėją – negi pergalės tikimybę apskaičiuoti sunkiau, nei sužinoti, kiek Juzytė turi galimybių iš pintinės ištraukti obuolį? Deja, tradiciniai mokytojai, kalbėdami apie šią mokslų kryptį, dėl neaiškių priežasčių apsimetinėja tamsuoliais.

Ilgosios pertraukos metu valgykla išlieka tabu. Aistringas sportinis matematikas verčiau išloš vakarienę restorane nei kapitalą aukos žemaičių blynams. Paskutiniai patikrinimai vyksta internete, susirinkus

Šapokos respublikos pilietis

į biblioteką (10.50 val.). Šias patalpas galima prilyginti Romos forumui. Skirtingų klasių matematikai oriai diskutuoja, prilipę prie NBA arba UEFA Čempionų Lygos vaizdelių.

Patyrę vilkai spėja protinti „žaliuosius“: sportas dvasios neturi, todėl ne į gražius epizodus vypsot reikia, o statistines lenteles analizuot – čia slypi visi pelningi atsakymai.

Prieš finalinę fazę – apkalbėtąją kelionę – būtina pabėgti iš vienos pamokos.

Laisva valandėlė reikalinga pakvėpuoti grynu oru, patrypti kojomis prieš prekybos centrą ir taip ištrepsėti visą jaudulį, nes ateina metas būti irašytam į tikrus vyrus. Žinoma, artėjant prie lentos, prirašinėtos skaičiukų, pavadinimų bei hipotezių, sportiniam matematikui drėksta delnai. Tai jo kontrolinis, kuriam pasiruošti laisvos nakties tiesiog nebuvo. Ilgai smegeninėje kurptos schemos, leidusios tikėtis pelningo Nadalio kirčio ir Seibučio „pavarymo“, begėdiškai nyksta.

Nežinomybės jausmas kausto tiek naujokus, tiek visko patyrusius. Galiausiai, matematikas priima racionaliausią sprendimą ir pasinaudoja viena iš seniausiai sukurtų formulių „Dievuli, kur tu?“. Vakare belieka padaryti išvadas, pasižymėti klaidas ir nešvaistyti laiko namų darbams – anksti keltis, kas gi sutikrins koeficientus? Štai tokia viena diena iš naujosios krypties matematiko gyvenimo Adolfo Šapokos gimnazijoje. Įtempta, verčianti balansuoti tarp gerybių ir skurdo.

Tačiau ar atsirastų idiotas, rėkiantis, jog tokiems mokslams neverta aukoti viso laiko?

Norint pasirinkti šį modulį, nereikia kreiptis į mokyklos valdžią. Užtenka gerai pakratyti savo atsakomybės jausmą ir leidimas iškrenta savaime.

Paupėja

2012 m. balandis. Nr. 66 / 5

Kaip mūsų mokytojai sesijas laikė...

Sesija – semestro „nuobaigos“ universitete, dažniausiai reikalaujančios ypatingo susikaupimo, daug valios pastangų nagrinėjant per pusę metų susikaupusius konspektus, pasireiškiančios miego stygium ir kavos perteklium. Kadangi visai neseniai mus palikę kolegos dar tik išbando „įvairaus plauko“ sesijas, pagalbos paprašėme ne vieną sesiją išgyvenusių mokytojų, kurie sutiko pasidalinti prisiminimais, gudrybėmis ir nuotykiais jų metu.

Fizikos mokytojas DaniePriešingai, muzikos mokytolius Datkūnas teigia, kad prieš ja Irena Latonienė prisipažino, sesijas tik truputį jaudindavęsis, jog prieš sesijas labai jaudindatačiau dėl sunkaus darbo ir vosi, jausdavosi neužtikrinta. išradingumo jam sekėsi puikiai. Mokytoja Irena teigia, jog Kadangi, kaip pats mokytojas niekada neatidėliodavo mokyDatkūnas tvirtina, jo atmintis mosi, nes reikėjo ne tik atsinėra ilgalaikė, intensyviau minti daug kūrinių, bet ir mokytis pradėdavo tik sesijai jau įvaldyti tiek instrumentą, tiek minant ant kulnų ir, nors dabargrojamą kūrinį, ko per vieną tinis fizikas mokėsi stropiai ne naktį padaryti neįmanoma. tik dėl žinių, bet ir pažymių, kurie buvo svarbūs norint gauti Be to, norinčių praktikuotis didesnę stipendiją ar geresnę su vos keliais universitete indarbo vietą baigus studijas, taip strumentais buvo daug, todėl pat prisipažino, kad yra tekę konkurencija buvo milžiniška. patirti „fiasko“: net ir sąžiningai Visgi, nors mokytoja Latonienė ruošiantis bibliografijos (pri- sugebėjo mokslus baigti vien mename, Danielius Datkūnas penketais (tuomet aukščiausias studijavo fiziką) egzaminui tik įvertinimas), neslepia, jog yra jam vieninteliam iš viso kurso tekę lankstyti „armonikėlę“ jo išlaikyti nepavyko. Tačiau pedagogikos egzaminui, o ir su gero kurso draugo Raimu- dėstytojų studentai pamaloliuko, kuris buvo geresnis bib- ninti nevengę: prieš egzaminą, liografas nei fizikas, pagalba pasak mokytojos, jie išvirdavo klaida buvo ištaisyta. Bene dėstytojams kavos – tuomet didžiausią įspūdį padarė mokydeficitinio produkto. Tai juos tojo kūrybingumas gaminant puikiai nuteikdavo. Taip pat „špargalkę“: užuot perrašinėjęs mokytoja Irena prisimena, kaip fizikos konspektus, mokytojas pasigamino konspektų turinį ir paskutinę naktį prieš lietuvių viską paslėpęs švarko vidinėje kalbos egzaminą išgėrusi trejetą kišenėje ramiai žingsniavo į litrų labai stiprios kavos, o kitą egzaminą. Taip gudravimus de- dieną, po egzamino, neprisiminė rinant su rimtu mokslu, Danie- nieko, kas jame vyko. Taigi stroliui Datkūnui sesijos buvo vie- piajai Irenai Latonienei sesijos nas juokas. buvo nerimo metas.

Edvinas Jurgelionis 4c

Kita vertus, chemijos mokytoja Marija Dičiuvienė į mokslus žiūrėjo rimtai, tačiau teigia visiškai nesijaudindavusi. Kadangi visą semestrą nuolat vykdavo įvairios praktikos, kurias reikėdavo apsiginti, ruoštis sesijai laiko likdavo tik paskutinę savaitę. Mokytoja prisimena, kaip ji kartu su kurso draugėmis nuo pat ankstyvo ryto traukdavo į sesijos metu tuščias auditorijas mokytis ir apleisdavo jas tik vėlyvą vakarą. Nepaisant to, buvo disciplinų, kurios, mokytojos

Dičiuvienės

nuomone,

buvo visiškai nenaudingos, todėl mokytoja nesidrovėdavo pasigaminti

špargalę,

pavyzdžiui,

„ateizmo“, „mokslinio komunizmo“ egzaminui. Taip pat mokytoja prisipažino, kad prieš vieną sesiją ji nusistatė, jog jai nepavyks išlaikyti matematikos egzamino, kuri jai sekėsi puikiai ir netgi buvo viena iš norimų studijuoti

specialybių,

todėl

taip ir atsitiko. Kitais atvejais, Marijai Dičiuvienei visi dalykai daugiau ar mažiau sekėsi gerai ir mokytoja dėl sesijų per daug galvos nesuko.

Pasak lietuvių kalbos mokytojo Algimanto Siaurusaičio, jis prieš sesijas jaudindavosi tik iki trečio kurso, o tada suprato, jog iš universiteto jo jau nebeišmes. Mokytojas teigia, jog visą semestrą tekdavo ruoštis sistemingai, nes reikėdavo perskaityti daug knygų, ir apgailestauja, jog dėl laiko stokos viduryje studijų teko atsisakyti sporto (mokytojas Siaurusaitis buvo vidutinio nuotolio bėgikas).

Lietuvių kalbos mokytojas su nostalgija prisimena užmegztus ypač draugiškus santykius su dėstytojais: vienai su kurso draugais padėjo persikraustyti, kitam kasti bulves, o sesijos pabaigą šventė trečiojo namuose. Visgi ryškiausiai mokytojo atmintyje išliko paskutinė sesija, kurios metu tik jis ir dar keletas jo bendrakursių išlaikė istorinės gramatikos egzaminą ir gavo padidintą stipendiją, už kurią mokytojas Siaurusaitis nusipirko tuomet modernų sulankstomą skėtį, sugedusį vos prieš keletą metų. Nors dažniausiai sėkmė neapleisdavo, mokytojui yra tekę neišlaikyti politinės ekonomikos egzamino, o laikant mokslinio komunizmo egzaminą yra pasinaudojęs laikraštyje „Tiesa“ atspausdintais atsakymais. Nors per sesijas nebuvo lengva, Algimantas Siaurusaitis apie jas kalba pačiais gražiausiais žodžiais.

Taigi, iš mūsų mokytojų patirties sesijų metu matome, jog studijavimas universitete ne tik siejamas su pirmaisiais nepriklausomo gyvenimo žingsniais ir gražiausiais jaunystės prisiminimais, bet kartu yra ir daug jėgų, valios pastangų ir kartais mažo prasižengimo reikalaujantis darbas.

Paupėja

2012 m. balandis. Nr. 66 / 6

Tarpušventis arba kaip padalyti meilę mylimajam, Tėvynei ir moterims, kad visi liktų laimingi?

Karolina Vijeikytė 4e Atrodo, kad patriotizmo tema jau yra užtektinai išgvildenta, tačiau įdomu, ką apie tai dar gali pasakyti dvyliktokai, žmonės, už mažiau nei šimto dienų paliksiantys gimnaziją ir iškeliausiantys mokytis į platųjį pasaulį.

Galbūt šis klausimas pasirodys banalus ir nuvalkiotas, bet be jo negali būti nei kalbos apie tolimesnį pokalbį. Taigi, kokios mintys pirmiausia kyla išgirdus žodžius Tėvynė, patriotizmas? Kas tavo gyvenime yra pagrindiniai patriotizmo ugdytojai? O gal šie žodžiai jau yra nebeaktualūs laisvos Lietuvos vaikams?

Kai mintyse ištariu žodį tėvynė, pirmiausia prieš akis iškyla gamtos vaizdai. Man Tėvynė ir patriotizmas - tai daugiau jausmas, kuris gimsta kartu su kitais minint valstybines šventes ar giedant himną, tai nėra kažkas prievarta išspausto.

Tas prisirišimas ir branginimas gimtosios šalies, kalbos, artimųjų – veikiausiai tai galima pavadinti jų vertės suvokimu ir saugojimu.

Patriotizmo ugdytojų neturėjau ir dabar neturiu. Nemanau, kad jie nebeaktualūs, tiesiog, kol turime, nesusimąstome, kai prarandame, tada įvertiname. (Aurelija Degulytė 4e kl.)

Manau, daugumai lietuvių vis dar yra brangi tėvynė, ir negali būti nė kalbos apie Lietuvą be patriotų ir jų meilės JAI. Asmeniškai man, išgirdus žodžius Lietuva ar pa-triotizmas, kažkas širdyje tarsi sukirba, norėdamas išsiveržti ir pasakyti: tai juk mano namai, mano gimtinė, aš priklausau jiems, o jie man, jie manimi rūpinasi, o aš rūpinuosi jais, jie niekada neišduos manęs, ir aš jų niekada neišduosiu. Norėčiau pasakyti ačiū savo seneliams, nes jie nuo vaikystės pratino mylėti ir didžiuotis savo tėvyne Lietuva.

(Paulius Miliauskas 4g kl.)

lengvais mūsų tautai laikais, manau, užveda ne vieną stengtis išsaugoti tai, ką sukūrė. Aišku, kurti ir toliau.

Mano manymu, šie žodžiai visada buvo yra ir bus aktualūs, aišku, ne visiems (neišskiriant amžiaus grupių). Tų, kurie neturėjo savos nuomonės, ar žmonių, kurių tokie žodžiai nejaudina, manau yra ir bus.

Tad negalėčiau, taip kategoriškai teigti. (Tautvydas Žalnierius 4g kl.)

Jau pats žodis tėvynė yra kilęs iš žodžio tėvas ,o tėvas, kaip žinia, yra žmogus, be kurio neegzistuotų nei vienas iš mūsų, todėl savaime aišku ,kad tėvynė yra be galo svarbi ,nes joje žmogus gali rasti viską, ko reikia jo pilnatvei:prieglobstį ,kalbą, kultūrą ,tikėjimą ,tradicijas .

Kalbant apie patriotizmą galima pabrėžti, jog jis yra neatsiejamas nuo tėvynės ir yra būtinas jos išsaugojimui bei puoselėjimui. Labai paprastai tariant, patriotizmas tai meilė savo šaliai.

Turiu prisipažinti ,kad šio jausmo man niekas ypatingai neskiepijo ,tai tarsi mano pačios savimonė ir samprata .Kuo labiau bręstu, tuo labiau suprantu savo šalies svarbą ir vis mąstau, kaip galima nemylėti vietos ,kurioje įkvėpei pirmą oro gurkšnį ,žengei pirmą žingsnį, tarei pirmą žodį. Visą gyvenimą jausiuos dėkinga šaliai ,po kurios saule gimiau, ir to užtenka ,kad būčiau patriotė. Tačiau tai mano pozicija-, nors ir labai liūdna pripažinti, dauguma jaunuolių nevertina to, ką jiems suteikia jų šalis, ir vietoj rodomos meilės įžeidinėja valstybę, kurios dalis yra jie patys. (Eurika Žvinytė 4e kl.)

Išgirdus sąvoką Tėvynė pradedu galvoti apie Lietuvą, į mintis taip pat ateina mano tėvai, seneliai – giminė. Patriotizmas man yra pareigos sinonimas, jis nesukelia jokių teigiamų jausmų, tik didelę atsakomybę... Pagrindiniai patriotizmo ugdytojai, manau, yra mokytojai, tai jie užsiima minėjimais, beveik kiekvienas turi Patriotizmas - tai savo tautos kuo pasidalinti iš tų dienų.

(Vaidas Karvelis 4g kl.) gerbimas, meilė jai. Pagrin-dinis ugdytojas esu pats. Stengiuosi Vasario 16-oji dažnai yra žiūrėti į savo šalį teigiamai bei matyti visa kas yra gera joje. (Karolis užgožiama Valentino dienos,o Kovo 11-oji (drįstu teigti) varžosi Matikonis 4e kl.) su Kovo 8-ąja. Ar pritari šiai Išgirdus tokį klausimą, asocia- nuomonei? Kodėl taip vyksta? cija – poetai. Tokie kaip Justinas Na ne, nors tai daugiau priklauMarcinkevičius, Maironis ir kiti. Jų atkaklumas išsaugoti lietuvių kalbą, so nuo žmonių, man Valentino ar jos kultūrą, tautinį savitumą, ne- Moters diena niekada nenustelbs

Nemanau, kad tai yra tautinės valstybinių švenčių. Žmonės paprasčiausiai apsileidę, per daug atributikos įžeidimas, uždėk ant užsiėmę, kad apskritai ką švęstų. visų šių „dalykėlių“ kitos šalies vėliavą ir jie nebus tokie paklausūs.

(Aurelija Degulytė 4e kl.) Žmogus natūraliai pasirenka tai, Manau, kad nei Vasario 16- kas jam mieliau. (Aurelija Degulytė osios, nei Kovo 11-osios negali 4e kl.) užgožti jokia kita šventė. Šios Anksčiau man atrodydavo, šventės tikram lietuviui yra pačios gražiausios ir pačios didingiausios. kad tai yra normalu, juk taip Tik gal joms trūksta dėmesio iš parodoma, jog esama patriotų ir žiniasklaidos. Kiekvienais metais vis dar mylinčių Lietuvą žmonių. vis matome, kaip televizijoje re- Tačiau dabar tuo smarkiai abejoklamuojama „šventės“, kurios yra ju. Prasidėjus Europos Krepšinio švenčiamos ką nors nusipirkus. Ge- čempionatui, dauguma žmonių rai pagalvojus, niekada nesu matęs, įsigijo „patriotiškų“ daiktų, daukad per televizorių būtų agituo- guma vaikščiojo po gatves su jama, tarkim, per Kovo 11-tą dieną trispalvėmis ant marškinėlių, sudalyvauti patriotiškoje eisenoje važinėjo iškėlę trispalves. Iš ir pajusti tautos vienybę. (Paulius tiesų yra gražu pamatyti minią su „patriotiška“ atributika, tik yra Miliauskas 4g kl.) bet. Bet kur visi tie daiktai dingo, Pritariu. Auga vartotojiška karta, kai čempionatas baigėsi? (Paulius kuri turi savuosius prioritetus. (Karo- Miliauskas 4g kl.) lis Matikonis 4e kl.)

Kiekvieno pasirinkimas, kaip gerbti savo šalį. Man neatrodo Iš dalies pritariu. Manau, kad nepriimtina šlovinti ją per kasdaugelis žmonių nemoka švęsti švenčių, dažnai suplaka viską į dieni-nius daiktus. Važiuodamas vieną krūvą. Vasario 14-oji tampa su trispalve ant veidrodėlių ne tik širdučių klijavimo švente - taip parodai, kad tu už krepšinį, bet dar išreiškiama meilė kitam. O Vasario ir pagerbi savo šalį. (Karolis Mati16-oji - kai rodomi užsienietiški konis 4 ekl.) filmai, svaiginamasi, džiaugiamasi laisvadieniu (dažnai būna savaitės viduryje). Panaši situacija ir su Kovo 8-ąja ir Kovo 11-ąja. Gaila, bet daugelis užmiršta šių švenčių esmę. (Tautvydas Žalnierius 4g kl.)

Iš dalies priimtina. Dažnai pamąstau, kiek žmonių suprastų, jei visa ta atributika nebūtų nuimama nuo automobilių ištisus metus. Bet čia tik mano pamąstymai. Šiaip džiugu pamatyti žmonių, kad ir per krepšinio varžybas, kurie Na, jeigu žiūrėtumėm iš mano mojuoja Lietuvos trispalvėmis ir pozicijos, tai neigčiau viską, bet kalgieda Tautinę giesmę. (Tautvydas bant apie daugumą, tikrai sutinku, Žalnierius 4g kl.) jog komercinės šventės užgožia svarbius mūsų tautai minėjimus. Ir Na, aš laikau tai priimtinu netgi galėčiau paaiškinti, kodėl taip ženklu ,nes jeigu tokie daiktai yra yra. Visų pirma, dabartinė karta gamyboje, vadinasi, jie yra plačiai nepajėgi suprasti tų įvykių, kuriuose naudojami ir visų šių daiktų paskirjie patys nedalyvavo, jiems trūksta tis vienaip ar kitaip garsinti ir garnuovokos, kokia tų švenčių prasmė. binti savo šalį.

Dabar žmonės turi laisvę ir daugelis Manau, geriau jau žmogus, jau gimė būdami laisvi. Čia puikiai kuris palaiko tėvynę dėl krepšinio, pasitarnauja posakis „suprasi kai negu žmogus ,kuris absoliučiai joprarasi“. (Eurika Žvinytė 4e kl.) kiu aspektu jos nepalaiko. Įvairovę laikau teigiamu dalyku, tegu kiekNegaliu išskirti nei Kovo 8, nei vienas randa, dėl ko mylėti savo Kovo 11. Man sunku įsivaizduoti šalį ir kaip tą meilę išreikšti. (Eusave nelietuvį ir merginas be lygių rika Žvinytė 4e kl.) teisių. (Vaidas Karvelis 4g kl.)

Dažnai matome trispalvę ant marškinėlių, suvenyrų ir ypač krepšinio sirgalių atributikos ( net veidrodėliai yra „apvelkami“ trispalve). Ar tai tau atrodo priimtina?

Pagrįsk savo teiginį.

Nelaikau noro pademonstruoti savo tautiškumą nuodėme, tačiau to demonstravimas tik krepšinio čempionato metu nėra gražu ir mažų mažiausiai atrodo kvailai.

(Vaidas Karvelis 4g kl.)

Nukelta į 7 p.

Paupėja

Ir štai atėjo išmanieji Iveta Slabšytė 2d Paprasta lenta su kreida, rašaliniai plunksnakočiai ir knygos su laiku tampa praeitimi. O atrodo, dar taip neseniai rašydavome tik su rašalu, skaitydavome ir visą informaciją rasdavome tik knygose, o rašydami ant lentos išsitepdavome pirštus kreida. Tačiau dabar tai atrodo nebešiuolaikiška, daugelyje mokyklos kabinetų tokios lentos vis dar egzistuoja, tačiau pamažu jas iš klasių išstumia interaktyvios lentos bei projektoriai.

Mokykla sulig kiekvienais metais tampa vis šiuolaikiškesnė. Vos ne kiekviename kabinete randame projektorius, kurių dėka mokiniai gali puikiai matyti jiems skirtą informaciją ir iš jos mokytis. Mokytojai nebeprivalo varginti savo ir taip išvargusių rankų pirštų rašant ant lentos. Tačiau ar tai mums atrodo priimtina? Visuomenei tobulėjant, tobulėja ir įvairios technologijos, kurių dėka tokie dalykai, kaip paparastos medinės lentos, yra išstumiamos iš mūsų numylėtų kabinetų. Žinoma, kas pasakys, jog tai negerai? Visiems tokie patogumai yra naudingi, praktiški, nereikia nieko valyti ar teptis rankų. Tačiau ar nepasiilgsime tų senų laikų, kai gražus rašymas ant lentos su kreida atrodydavo neįmanomas dalykas mokiniams? Visi tik ir kalbėdavo: kaip tas mokytojas sugeba taip gražiai rašyti ant lentos? O dabar, „pakeverzoja“ bet kaip, arba kokį nors vaizdelį parodo, nei rankas vargina, nei mokiniams iššifruoti nupiešto paveikslėlio ar parašyto užrašo nereikia. Oh, tos šiuolaikinės technologijos!

Tobulėja ne tik klasės, bet ir kūno kultūros salė. Visi vaikinai, na, žinoma, ir merginos žino, kiek daug modernių bei naujų treniruoklių turi A. Šapokos sporto salė. Ten šapokiečiai

2012 m. balandis. Nr. 66 / 7 ne tik sportuoja, bet ir bendrauja su tais, kurie užsuka pasižiūrėti į intensyviai plušančius draugus. Na, o visai neseniai A. Šapokos gimnazija gavo nuostabų naują prietaisą - kūno svorio analizatorių. Su jo pagalba galima sužinoti visus savo kūno rodmenis bei juos išanalizuoti. Tai puiki proga išsiaiškinti tai, ko dar apie savo kūną nežinome patys. Ar tai gerai? Žinoma! Tokie gimnazistai kaip mes, naujovėms ir moderniems prietaisams tikrai „uždegame“ žalią šviesą. Juk yra taip puiku sužinoti kažką naujo apie save, ko dar visai nežinojome.

Tuo šapokynė gali pasigirti – kiekvienais metais kažkas naujo, ir tai kažkas gero mums, ne tik mokyklai. Šiuolaikinė bei moderni aparatūra neaplenkia ir mūsų technologijų kabinetų. Šiais metais mokykla gavo daug naujų prietaisų, skirtų kokybiškiau ir, žinoma, lengviau atlikti įvairius medžio darbus. Dar ne visus prietaisus buvo galima išmėginti patiems gimnazistams, tačiau laikui bėgant jie visi bus išbandyti. Tokie pirkiniai rodo, kaip sparčiai tobulėja gimnazija, kurioje mokantis galima išbandyti įvairius būdus, norint atlikti mokiniams pavestus darbus. Ar tai tokių pirkinių pabaiga? Į šį klausimą galima atsakyti taip: tai tik visko pradžia! Dabar gimnazija kiekvienais metais gauna kažką naujo, ir tai greitu laiku nepasibaigs. Reikia tik laukti ir mąstyti: ką dar šiuolaikiško gaus mūsų mokykla?

Taigi su laiku keičiasi kabinetų aparatūra, gimnazija gauna vis naujų bei naudingų prietaisų. Aišku, tiems, kurie turi daug išmanaus „šlamšto“ namuose, gal ir nėra taip svarbu, kas yra mokykloje. Bet daugeliui tokios naujovės gimnazijoje džiugina širdį ir skatina dalyvauti įvairiuose projektuose, kuriuose Adolfo Šapokos gimnazija gali būti visa galva aukščiau už kitus.

Viena dažniausių frazių Agnė Gurklytė 1c Miglė Rakauskaitė 1c „Duok nusirašyti“ – tai žodžių junginys (frazė), smarkiai paplitęs Lietuvoje ir dažnai sutinkamas šiuolaikinėje moksleivių kalboje. Jo reikšmė yra nukopijuoti, perdaryti, perrašyti. Turbūt taip turėtų skambėti „moksliškas“ šios frazės paaiškinimas.

Ne veltui pasakyta „dažnai sutinkamas“, nes šią frazę girdime kasdien ar net kelis kartus per dieną. Vien dėl to, kad beveik kasdien tenka ruošti namų darbus, nieko blogo prieš nusirašymą neturime. Tiesą pasakius, ir pačios kartais darome tai, negalvodamos apie pasekmes, o siekdamos negauti blogo pažymio. Šią frazę pradedame girdėti, kai žengiame pirmuosius mokslo žingsnius. Augant ir didėjant krūviui, atsiranda vis daugiau mokomųjų dalykų, kurie reikalauja didelio darbo.

Kontroliniai , savarankiški darbai tiesiog patikrina mokinį, kiek jis yra pasiruošęs ir tvirtai moka. Juk mes visi norime būti gerai įvertinti, todėl ir kyla pagunda nusirašyti ir tuo užglaistyti visą savo neišmokimą. Todėl nieko nenustebinsime pasakydamos, jog

Pakopa po pakopos Darius Rinkevičius 2c Kiekvienas daugiau ar mažiau galvoja apie savo ateitį, ką veiks, pavyzdžiui, kitą savaitgalį ar po mėnesio. Einu gatve. Skaičiuoju grindinio plyteles. Mąstau. Mama labai dažnai mane klausinėja, kuo būsiu užaugęs. Beveik visada atsakau, kad nežinau, ir iš tikrųjų nežinau. Pavydžiu tiems, kurie jau numano, kuo bus. Ir nieko nebūna iš karto. Reikia daug

didžiosios dalies mokinių požiūris į nusirašymą - teigiamas. Ir netgi tų, kurie duoda nusirašyti. Jei duodi nusirašyti – esi reikalingas. Reikalingas – populiarus. Taip pat nedarydamas namų darbų ar nesiruošdamas kontroliniam sakydamas „nespėju“, susikuri labai užsiėmusio žmogaus įvaizdį. Štai ir du keliai, į kurį pasuksi – nenukentėsi. Tai dar labiau įrodo , jog kaip ir suaugusiųjų, taip ir mokinių pasaulyje egzistuoja schemos, kurių laikantis tu būsi reikalingas ir populiarus.

Mokytojų požiūris į nusirašinėjimą, aišku, nėra teigiamas.

Bet čia, mūsų gimnazijoje, nieks už tai nebara ir nebado pirštu į sąsiuvinį.

Juk nebe tas amžius, kai mokytojas vadovauja viskam, kas susiję su pamokomis. Patys turime suvokti, kokią žalą sau darome. Nusirašinėjimo atsiradimas ir naudojimas, galime teigti, atsirado tada, kai buvo įsteigtos mokyklos. Tai lyg kažkokia pagunda, kuri labai traukia mokinius ir jiems gali kainuoti labai daug. Ir kam gi viską išardyti ir nebenusirašinėti? Ogi tam, kad nusirašydamas žinių įgauni 0%.Kitaip sakant, nusirašinėdamas kasi duobę, į kurią anksčiau ar vėliau pats įkrisi. Ypač, kai imsi studijuoti, o universitete veikia jau ne draugystės, o konkurencijos dėsniai. domėtis, įsiklausyti į kitus, tačiau likti ištikimam sau.

Kai ateina laikas pasirinkti, būna labai sunku, nes slegia atsakomybė už mus pačius. Juk niekas nenorėtų sužlugdyti savo ateities. Jau dabar, dešimtoje klasėje, reikia pasirinkti modulius. Viena dalis mokinių to visai nesureikšmins ir per daug nesisielodami pasirinks „daugmaž“ pagal jų nuožiūrą, o kiti aimanuos, kad tai be galo svarbu ir kad tai visiškai nulems jų ateitį. Aš už pirmuosius. Sutinku - reikia rūpintis savo ateitimi, bet nevalia pamiršti ir dabarties. Juk dabar Nukelta į 8 p.

Tarpušventis arba kaip padalyti meilę mylimajam, Tėvynei ir moterims, kad visi liktų laimingi?

Atkelta iš 6 p.

Ar buvo diena, kai didžiavaisi būdamas lietuvis? Jei taip, tai kas įvyko?

Tokių dienų buvo daug, bet labiausiai, kai pirmą kartą minėjau sausio 13-tą , supratusi jos esmę.

(Aurelija Degulytė 4e kl.) Čia net nereikia ieškoti jokios priežasties, kiekvieną dieną

didžiuojuosi būdamas lietuvis ir be galo didžiuojuosi Lietuva. (Paulius Miliauskas 4g kl.)

Stengiuosi kiekvieną akimirką didžiuotis. Mes turime didžią istoriją, skambią kalbą, palyginus aukštą ekonomiką (tikrai aukštesnę, nei pusė pasaulio valstybių) bei gyvename gerai. Vienintelis iš dalies neigiamas mano pastebėjimas buvo apie ekonomiką. Norėčiau pridėti, kad mūsų ekonomika yra

tarytum aukso vidurys, tobuliausias bei puikiausias. Patyrinėjus labiausiai išsivysčiusias pasaulio šalis pastebėsime, kad žmonės tingsta, nebesiekia aukštojo išsilavinimo ir t.t. (Karolis Matikonis 4e kl.)

Kiekvieną dieną džiaugiuosi, jog esu lietuvis, kad ir kaip tai banaliai skambėtų. Jei išskiriant,ta diena buvo, kai giedojau su visa šeima ir draugais Tautinę giesmę

Liepos 6-ąją.(Tautvydas Žalnierius 4g kl.)

Na, turbūt kasdien džiaugiuos būdama lietuve ir vaikščiodama po savo tėvynę, matydama jos kraštovaizdį, tokį artimą širdžiai.O išskirti ir pabrėžti turbūt galėčiau šaulių veiklą ,nes būtent jos metu daugiausiai sužinau apie šalies nuopelnus ir netgi tampu tų nuopelnų dalimi. (Eurika Žvinytė 4ekl.)

Ar mokytojai jau nuseno?

Agnė Šeduikytė 2c Austėja Pelėdaitė 2c „Yra dvi labai geros ligos. Pirma – niežai, kai kuo daugiau kasaisi, tuo būna geriau, tačiau ligai išgyti tas nepadeda. Ir „nupušimas“, nes pačiam gera, smagu, o aplinkiniams tai gali ir nepatikti“ – taip atsakė paklaustas apie pagyvenusius mokytojus visiems puikiai žinomas geografijos mokytojas Jonas Jarmalavičius. Ir iš tikrųjų, ilgai mokykloje padirbę mokytojai keičiasi. Vieni daugiau atsipalaiduoja įgydami praktikos, kiti pasidaro nervingesni, nebesutaria su mokiniais.

Mes, moksleiviai, neretai kalbam, kad mokytojai nesistengia mūsų suprasti, jie nemodernūs, kartais net prisibijom su jais pabendrauti. Kokia mokinių bei mokytojų nuomonė apie senus mokytojus? Ar įmanoma ir ar verta nuspręsti gerai tai ar blogai?

Dauguma supranta, kad žodis „senas“ neturėtų asocijuotis su „prastesnis“. Kai kuriose gyvenimiškose situacijose tai tik įrodo gilias žinias bei patirtį. Nepaisant to, mokytojui senstant, gana dažnai daugėja problemų, nesusipratimų bendraujant su mokiniais. Technologijų mokytoja Edita sako, jog taip nutinka todėl, kad amžiaus skirtumas tarp mokytojo ir mokinio vis didėja ir taip tampa vis sunkiau suprasti vieniems kitus. Mokiniai dažnai net nesistengia ir nenori suprasti mokytojų, galvoja, kad toks jų darbas, ir jie privalo juo būti patenkinti. Tačiau jei taip būtų, mokytojas virstų savotišku robotu, neliktų jokių asmenybių, kurias būtent ir myli mokiniai labiausiai, juk charizma neturi amžiaus, asmenybės nesensta.

Pakopa po pakopos Atkelta iš 7 p.

esame jauni ir visas pasaulis po kojom! Pavasaris. Prisiminkime Icchoko Mero „Lygiosios trunka akimirką“.

Kad ir kaip Izaokui buvo sunku pasirinkti – lygiąsias ar pergalę - , tačiau jis pasirinko teisingai, nors pats to nežinojo. Manau, mintis yra ta - kad ir ką bepasirinktum, viskas gali išeiti tau į naudą. Taigi, kaip pasakytų seno rusų filmuko režisieriai – „Drąsiau, Drambly, drąsiau“.

Mokykla taip pat padeda pasirinkti profesiją ir paakina, kur studijuoti.

Yra daug renginių, kuriuose gali dalyvauti mūsų gimnazijos moksleiviai. Žinoma, dvyliktokams jų daugiau, nes jie juk tuoj atsisveikins su gimnazija, tačiau ir dešimtokai neturi kuo skųstis. Neseniai vyko „profesijų mugė“ Utenos Dauniškio gimnazi-

Mokytojai dabar dažnai būna nuobodūs, nuvargę, sunkiai suprantami, bet visgi reikalingi. Viename protingo žmogaus straipsnyje perskaitėm: „Yra tokia nuostata: seni mokytojai, seni daktarai ir kiti seni turi išeiti į pensiją ir užleisti vietas jauniems. Tačiau kartais atsitinka gyvenimiškų kuriozų, akivaizdžiai prieštaraujančių šiai nuostatai.

Vyresnių, ypač išleidžiamųjų klasių, mokiniai prašo, kad jiems, pavyzdžiui, matematiką dėstytų sena nemadinga mokytoja“. Kodėl? Nes galime pasitikėti jų mokymu. Žinome, kad šie mokytojai turi didelę savo darbo praktiką. Retsykiais paburnojam, kad sunku, neįdomu ir ,,sausa‘‘, kaip ir yra, tačiau toliau nuleidę galvas mokomės. Bet visgi išmokstam.

Per kelias nuriedėjusias ašaras ar pasispyriojimus ir pasiekiam tikslą, kartais ir visai nesunkiai. Dažniausiai palengvėja tada, kai mokytojas puikiai moko, bet pats pripažįsta ir neslepia to, kad ir jam jau pabodo šis darbas ir moka pasišaipyt iš savęs. Tada iškyla tokios mintys, kaip „ei, jie juk irgi žmonės!“. Taigi jiems nusibosta taip pat kaip ir mums.

Mokinys mokykloje praleidžia dvylika metų, o mokytojas dukart daugiau. Taigi akivaizdu, kam turėtų pabosti labiau. Ir mokytojai, ir mokiniai kartais prikalba, kad sunku suprasti vieniems kitus, sudėtinga bendrauti. Tačiau taip buvo visada.

Visi pasipyksta ir susitaiko, įsižeidžia ir atleidžia. Taigi sunku nuspręsti, ar pagyvenę mokytojai yra gerai, ar blogai. Aišku, kad jų darbo laikas įrodo, kad jie turi daug praktikos, sugeba gerai išmokyti, tačiau bėgant metams seniems sunkiau suprasti jaunus. joje. Taip pat į Saulės gimnaziją buvo sugužėję delegacijos iš daugelio Lietuvos universitetų ir kolegijų. Mano galva, tokie renginiai turi dvi puses.

Gera ta, kad daugelis susidaro tam tikrą nuomonę apie tą mokslo šaką, kuria domėjosi ir anksčiau, įsigilina į privalumus ir trūkumus ir gali objektyviai įvertinti ir pasirinkti, ar verta rinktis tokią profesiją. Iš kitos pusės, kai kurių žmonių mintys nuo to būna dar labiau sujauktos. Kas prieš tai rodėsi įdomu, dabar atrodo neįdomiai ir atvirkščiai. Manau, reikia kuo dažniau eiti į tokius renginius, nes tai bene geriausiai padeda nuspręsti, kokius modulius pasirinkti, kokius egzaminus laikyti.

Taigi, ką daryti, o ko nedaryti, yra jūsų pasirinkimas. Patariu per daug nesijaudinti, tačiau ir neatsipalaiduoti. Labiausiai užtikrintas jautiesi tada, kai pasidomi, apgalvoji ir žinai.

Linkiu nesuklysti renkantis profesiją ir tuo pačiu kelią į ateitį!

Kronika Beatričė Šinkūnaitė 2c 01 – 13 Gimnazija dalyvavo akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“.

Adolfui Šapokai ir Vasario 16-ajai.

02 – 28 Prasidėjo pagalvėlių užvalkalų paroda, kurią suruošė 2c klasės tekstilės grupė.

03 – 07 Gimnazijos komanda užėmė 01 – 17 III-ąją vietą Utenos rajono mokinių Gimnazijos komanda užėmė I-ąją virvės traukimo varžybose KKSC tauvietą Utenos rajono mokyklų mokinių rei laimėti. šaškių varžybose, skirtose KKSC taurei laimėti.

03 – 09 1e, 3b ir 3c klasių mokiniai per 01 – 24 istorijos ir pilietiškumo pamokas Lankėsi Lietuvos Ministras prisijungė prie leidyklos „Versmė“ ir Pirmininkas A. Kubilius. Ta projos vadovo Petro Jonušo iniciatyvos ga gimnazijos aktų salėje vyko prasmingai prisiminti pirmojo žinomo netradicinė pamoka. rašytinio Lietuvos paminėjimo.

01 – 24 Mokyklos dailės galerijoje buvo atidaryta Vilmos Deveikytės (2b kl.) kūrybinė paroda.

01 – 26 Vyko Vilniaus universiteto diena.

03 – 09 Vyko šokių fiesta „ARGO 2012“.

03 – 12 Vyko teisinių žinių konkurso „Temidė“ I etapas.

03 – 14 01 – 27 Gimnazijos aktų salėje vyko pamoVyko pilietiškumo pamokos, skir- ka, skirta poetui J. Marcinkevičiui attos Tarptautinei Holokausto aukų at- minti. minimo dienai.

03 – 15 01 – 27 Vyko matematikos Gimnazijoje įvyko tradicinis ren- „Kengūra“. ginys „Šapokiukas visur šapokiukas“.

konkursas

03 – 16 02 – 08 Gimnazijoje viešėjusi lektorė Vyko nacionalinio lygmens iš Austrijos vedė 2 pamokas apie paskaitų-forumų ciklo „Politikos holokaustą. Dalyvavo 4-ų klasių mokultūra ir moderni visuomenė: kiniai. istorinės tapatybės aspektai“ 2-asis užsiėmimas.

03 – 21 Vyko kūrybinės dirbtuvės02 – 06-09 seminaras, kurį vedė improvizacijų Dailės bei technologijų pamokose grupė IMPRO 241. buvo vykdoma akcija „Tūkstantis gervelių“, skirta Pasaulinei ligonių 03 – 22 dienai paminėti.

Vyko akcija, skirta pasaulinei Žemės dienai.

02 – 10 Vyko šimtadienio šventė.

03 – 26 Gimnazijos bibliotekoje vyko 02 – 14 popietė „Jie nešė viską“.

Prasidėjo penktoji tėvų psichologinio švietimo grupė „Laimingas 03 – 28 aš – laimingas vaikas“, kurią veda Tėvų diena. psichologė Edita Pakalnienė.

03 – 29 02 – 14 Aktorius R. Lukšas skaitė B. Skaitykloje atidaryta paro- Sruogos „Dievų mišką“. da „Gimtadienio dovana Adolfui Šapokai“.

03 – 30 Atidaryta paroda „Skaitantys 02 – 22 Šapokiukai“.

Gimnazijoje vyko renginiai, skirti Vasario 16-ajai paminėti: pilietiškumo 03 – 30 pamoka „Dainų pynė Lietuvai“, Vyko nacionalinio lygmens Adolfo Šapokos atminimo kambaryje paskaitų – forumų ciklo „Polivyko pilietiškumo pamoka miesto tikos kultūra ir moderni visuomenė: mokyklų 8-okams, o gimnazijos aktų istorinės tapatybės aspektai“ 2-asis salėje vyko šventinė pamoka, skirta užsiėmimas.

PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redaktorės pavaduotoja: Gerda Vaičiūnaitė. Redakcija: Ovidijus Stauskas, Jokūbas Šatrauskas, Akvilė Burneikaitė, Dovilė Meidutė, Agnė Šeduikytė, Karolina Vijeikytė.

Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.