Sveikinimai Jums, mielieji Mokytojai! Evelina Dilytė 3g Sveiki visi sugrįžę po kaip visada per trumpos vasaros. Kadangi pirmoji šiais mokslo metais „Paupėja“ buvo išleista prieš pat mokytojų dieną, norėtume pirmąjį puslapį skirti Jums, Mokytojai. Keletas šapokiukų nepagailėjo savo brangaus laiko ir sukurpė po trumpą sveikinimą šia gražia proga. Štai buvusių bei dabartinių mokinių nuoširdžiausi žodžiai Jums! Palinkėsiu mokytojams to, ko jiems niekados nebus per daug: ištvermės ir kantrybės. Tausokit savo nervų ląsteles ir išlikit tokie šaunūs, kaip buvot iki šiol. Laura Balaišytė Mokytojas už mokinį neišmoks, gydytojas už sergantįjį nepasveiks. Ž. Židonis Mokytojų dienos proga linkiu nesenti ir išlikti tokiais pat nuostabiais. Justinas Žygimantas Rastenis Mieli mokytojai, linkiu, kad Jūsų mokiniai suprastų, kad mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs. Agnė Ivanauskaitė Sveikinu pačius geriausius ir supratingiausius Adolfo Šapokos gimnazijos mokytojus mokytojų dienos proga. Mindaugas Šeduikis Mokytojų dienos proga norėčiau visiems mokytojams palinkėti kantrumo, supratingumo, ištvermės ir atkaklumo su Šapokos gimnazijos mokiniais. Silvija Cicėnaitė Sveikinu, mielieji mokytojai, su mokytojų diena. Linkiu ir toliau turėti daug jėgų mus mokyti ir perduoti žinias, nes juk nuo jūsų priklauso mūsų ateitis. Ačiū Gustė Raišytė Sveikinu su gimtadieniu. Tomas Dausa Mokytojo profesija – tai tikras paradoksas: mokiniai mokosi iš mokytojo, tačiau mokytojas dar daugiau žinių pasisemia iš pačių mokinių. Todėl šios gražios šventės proga aš ir linkiu Jums, mūsų mielieji Mokytojai, niekada neprarasti energijos, entuziazmo, geros nuotaikos ir šypsenos veide, o jeigu nors akimirkai nusvirs rankos, visų šių gerųjų savybių pasisemti iš Jus mylinčių mokinių. Paulius Čyvas Net jei Jus mokinys ne visada pasitinka su šypsena, kartais mintyse keiksnoja, o galiausiai net siunčia į dausas, būkit tikri, kad palikęs Jus mokykloje, žengęs į tolimesnį gyvenimo etapą visada prisimins geru ir pasakys: o ten
Turiningų, prasmingų buvo gera, ten mumis rūpinosi ir mokė. ištvermingų metų. Su Jūsų diena. Edvinas Jurelė Justas Ivanauskas
ir
Noriu padėkoti ne už tai, kad esate geri specialistai, o už tai, jog trinant mokyklos suolus tampate mūsų draugais, autoritetais. Jūs suteikiate mokyklai būtinos gyvybės, dėl kurios ji tampa ne tik pastatu, kuriame Mokytojai, semkitės energijos iš tobulėjame, bet ir vieta, kuri mus įkvepia ir kuri, ją palikus, visada mokinių ir siųskit jiems žinias. primins namus. Miglė Bulkaitė Indrė Lukauskaitė Visoms mokytojoms ir mokytoMieli mokytojai, sveikinu Jus jams linkiu daug stiprybės, pakantumo su Mokytojų diena ir linkiu jog Jūsų ir pozityvumo. išmintis, kūryba, savitarpio supratiAgnė Guobužaitė mas, pasiaukojimas ir kantrybė niekad Sveikinu visus mokytojus su jų neišblėstų. Ugnė Aglinskaitė diena ir linkiu neprarasti motyvacijos ugdyti jaunimą. Gerbiami ir labiau gerbiamąs, Justina Čiačytė
Gerbiami mokytojai, leiskite palinkėti neišsenkančios kantrybės, ištvermės bei stiprybės toliau sėkmingai ugdant esamus ir būsimus mokinius. Miglė Grašytė
žemai lenkiu savo tuščių galvų ir dėkoju už tai, kad bandėt jon kažko inbrūkt, tadėl šias dienąs progu nuoširdžiai linkiu tos sveikatąs tep ir taliau daryt. Studentas Visus mokytojus sveikinu su mokytojų diena. Daug ištvermės ir didelio užsispyrimo teikiant kitiem žinias. Eglė Stonkutė Gerb. Mokytojai, nuoširdžiai Jus sveikinu su Mokytojų diena, sakau ačiū už Jūsų rūpestį, triūsą ir patarimus bei linkiu kantrybės, geros nuotaikos ir nepamiršti šiandieną skirti sau. Dovilė Bikelytė Mielieji Adolfo Šapokos gimnazijos mokytojai, kaip ir kiekvienais metais, spalio penktoji – tai JŪSŲ diena. Dėkojame už nepaprastą kantrybę, pastangas išauginti mus dorais bei išsilavinusiais žmonėmis. Ačiū už atsakingumo ir sąžiningumo pavyzdį, kurį rodote kiekvieną mokslo metų dieną. Kartu norisi ir palinkėti išsaugoti šias savybes bei toliau nuoširdžiai dirbti savo darbą bei išlaikyti puikų Šapokos gimnazijos vardą. Sveikiname! Beatričė Šinkūnaitė Mieli mokytojai, tegul Jūsų didi išmintis, geležinė kantrybė, supratimas, dvasinis lobynas vis dar būna mums atšvaitas, rodantis kelią žinių ir tobulėjimo link. Gerbiamieji! Linkiu Jums gyvasties, stiprybės, kantrybės, laimės, laisvės. O nuo visų šapokiukų tariu AČIŪ! Švieskit! Odeta Šileikytė Geras mokytojas padeda. Pranašus paaiškina. Didis įkvepia. Živilė Židonytė Brangūs mokytojai, Dažnai jūsų poelgiai neįvertinami ir ne visuomet pastebimi. Tačiau mes suprantame, jog Jūs kantriai dirbate, aukojate daug savo brangaus laiko norėdami mūsų gyvenimą paversti tauriu ir šviesiu. Mokytojo diena puiki galimybė padėkoti jums už pasiaukojimą, žinias, kurias suteikiate kiekvieną dieną. Tikiu, kad jos mums pravers ateityje siekiant savo tikslų ir pažįstant tikrą gyvenimą. Linkiu, kad mokiniai Jums atneštų geras emocijas bei Jūsų atsidavimas kiekvienam žinių ištroškusiam mokiniui būtų vertinamas kiekvieną dieną. Su profesine švente, mieli mokytojai! Džordana Dasevičiūtė Šią gražią spalio diena sveikinu visus mokyklos mokytojus su švente. Linkiu jiems ir toliau nepristigti kantrybės ir kūrybinės ugnelės. Šis pasiaukojantis darbas reikalauja daug ištvermes, todėl būkite ir toliau tokie stiprūs, sveiki, mylintys ir mylimi! Erika Bražionytė
2012 m. spalis. Nr. 68
Senovę bekapstant... Akvilė Burneikaitė 3c
Šią vasarą turėjau progą pabūti archeologe. Birželio 24 d. – liepos 1 d. istorijos mokytojas V. Šukevičius su vienuolika moksleivių iš mūsų gimnazijos prisidėjo prie edukacinio projekto „Vasaros archeologijos mokykla 2012.“ Projekte dalyvavo apie 30 vyresniųjų klasių mokinių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių. Turėjome progą ne tik iš arčiau pamatyti, bet ir išbandyti archeologų darbą. Kasinėjimai vyko Dubingiuose, Jutonių pilkapyne. Buvom tik savaitę, o radom ir kauliukų, ir karoliukų, ir kitokių senų daiktų, bet nepykit, toliau privalau pasakoti realų vaizdą, o ne tą, kuris yra matomas pro rožinius stiklus... Archeologai ne tik randa, bet ir daug dirba. Šiek tiek nupasakosiu, kaip viskas vyksta. Archeologai tyrinėjo Dubingių apylinkes, nes ši vietovė gan įdomi istoriniu pobūdžiu, ir netikėtai pastebėjo, kad miške gausu kalvelių ir dauguma iš jų aiškiai atsirado ne pačios. Tada su įvairiais prietaisais ilgai nustatinėjo, kiek pilkapių yra, kokio jie dydžio, aukščio, kai kurių ir vidų su specialiais prietaisais peršvietė. Galiausiai išsirinko patį didžiausią ir nusprendė jį nuodugniai ištirti, o tam reikia ir rankomis nemažai padirbėti. Juk ne tik nukasti, bet ir atgal sukasti reikia... Taigi, kai pirmą dieną atvykom prie pilkapio, ten buvo iškirsta dalis miško, kad galėtume pri-
eiti, ir reikėjo patraukti šakas nuo tako, pilkapio ir aplink jį. Pirmą dieną plušėjom ruošdami vietą darbui. Antrą dieną susipažinom su savo naujomis geriausiomis draugėmis visai savaitei - mentelėmis - ir po truputėlį pradėjom nukasinėti pilkapį. Atsargiai, kruopščiai, po 2-3cm. sluoksnį nukasinėjom tą kalvelę. Buvo linksma. Kol pradėjo plist nusivylimas, nes priešingai negu filmuose, kur viskas vyksta greitai ir lengvai, arba su įdomiais nuotykiais, nukasus jau beveik sprindį, nieko neradom... Ir tada, kai nenuleidę rankų kasėm toliau, prasidėjo radiniai. Maži kauliukai vietose, kur buvo deginami palaikai, įvairūs karoliukai, senovinių papuošalų nuolaužos, yla ir kitokie seni dalykėliai. Gaila, kad nepabuvom ten ilgiau, nes vos tik išvažiavom, mūsų darbus tęsę studentai atkasė palaikus. Na, bet nieko, gal kitą kartą rasim ką nors dar įspūdingesnio. Tokia mano nuomonė, todėl, siekdama objektyvumo, paklausinėjau, ką apie stovyklą mano kiti. Ar patiko stovykla? Eglė: Taip. Stovykla buvo įdomi ir smagi. Susipažinau, su daug žmonių. Aurelijus: Patiko, nes toje stovykloje susipažinau su „fainais“ žmonėm, susipažinau su archeologija, prisidėjau prie tikro archeologinio darbo. Paulius: Taip. Visada domėjausi archeologija, o ypač tas susidomėjimas sustiprėjo po vokiečių karių palaikų ekshumacijos Utenoje. Buvo įspūdinga prisiliesti prie savo miesto istorijos iš arčiau, todėl vos pasitai-
kius progai nuvykti į Dubingius, nedvejojau. Vis dėlto juk tai ne vien tik kažkokių senovėje gyvenusių protėvių istorija, tai mūsų visų istorija, todėl turime gilinti žinias apie ją ir, pasitaikius progai, prisiliesti prie jos iš arčiau. Giedrius: Patiko, nes pasijaučiau tikru archeologu. Šarūnas: Patiko. Labai šauni kompanija buvo ir daug veiklos. Donatas: Stovykla patiko, nes gali pajausti tikrąjį istorikų ir archeologų darbą, be to, prisidedi prie istorinio paminklo, kuris nebebus toks, koks buvo, tyrinėjimo. Kas labiausiai patiko? Eglė: Labiausiai patiko, kad tai buvo ne tik sausa teorija apie archeologiją, bet ir daug praktikos. Aurelijus: Dirbti ir linksmai leisti laiką su senais ir naujais draugais, aktyviai dalyvauti edukacinėse paskaitose. Paulius: Labiausiai stovykloje patiko vakarais ruošiamos įvairių amatų programos. Ypač „įstrigo“ senoviniai žaidimai. Šarūnas: Pati darbo eiga labai patiko. Pavyzdžiui, kibirus nešiot (juokiasi). Giedrius: Nešiot kibirus (juokiasi). Donatas: Stovykloje labiausiai patiko renginiai bei įdomūs žmonės. Ar patari kitiems dalyvaut tokio pobūdžio (archeologijos) stovyklose? Eglė: Žinoma, nes ten galima ne tik susipažinti su archeologija ir sudalyvaut kasinėjimuose, bet ir labai linksmai praleisti laiką. Aurelijus: Patariu, jeigu
domina archeologija, arba istorija Paulius: Žinoma, kad patariu. Čia ne tik pagilinsi savo istorijos žinias, bet ir susirasi naujų draugų, praplėsi akiratį. Giedrius: Kam archeologija įdomu, tai ir patart nereikia... Šarūnas: Žinoma, nes įgaus labai puikios patirties. Donatas: Kas tikisi Indiano Džounso nuotykių, tai nusivils, nes to nebus, bet kas nori dirbti išsijuosęs, prašom - jums tai patiks. Jeigu bus galimybė, ar dalyvausi tokioje stovykloje dar kartą? Eglė: Taip, būtinai, nes ši stovykla man labai patiko. Aurelijus: Taip, būtinai. Paulius: Taip, būtinai, tik kitą kartą tikiuosi, jog iškasim dar įspūdingesnių radinių. Donatas: Taip, norėčiau dalyvauti, juk ne kasdien tenka savo rankomis liesti kelių šimtų metų senumo radinius. Giedrius: Jei truktų mažiau nei savaitę. Šarūnas: Kodėl gi ne. Nors archeologais būnant, pilkapį kasinėjant ir uodai apkandžioti spėjo, ir lietus keletą kartų netikėtai užklupo, ir pūslių ant rankų netrūko, man patiko. Kiek klausiau kitų, dalyvavusių „Vasaros archeologijos mokykloje 2012,” jiems irgi patiko. Jeigu kada turėsit galimybę išbandyti archeologiją ir nebijot po žemes pasikapstyti, tai nedvejokit ir išbandykit. Nors kasinėjau tik savaitę, ispūdžių liko tikrai daug ir ši stovykla viena iš priežasčių, kodėl vasara nepraėjo veltui.
Paupėja
2012 m. spalis. Nr. 68 / 3
Menų man nereikia! Išvis, ar čia pamokos? Agnė Gurklytė 2c
Sakykit, ką norit, bet nuo mokyklos pavargsta visi. Netgi mokytojai. Galiu garantuoti, kad kiekvienas mokinys atsisakytų kelių pamokų, kad parbėgtų anksčiau namo. O jei taip jau atsitiktų ir tektų rinktis, kokio gi dalyko atsisakyti? Prisipažinsiu – aš iškart atsisakyčiau menų. Kodėl? Nes taip jau yra, kad didžiosios daugumos nuomonė apie šias pamokas gerokai skiriasi nuo nuomonės apie matematiką ar chemiją. Juk iš šių dalykų gauti pažymiai būna tik geri, pamokos niekada nebūna sunkios, nereikalauja daug pastangų, o ir mąstyti beveik nereikia. Bet... Jei tik atsitinka kažkas kitaip... Na, pavyzdžiui, dailės mokytoja užduoda namų darbų. Garantuoju - beveik visų mokinių veidų išraiškos staiga pasikeičia į susiraukusias ir pilnas nepasitenkinimo ar netgi pykčio... Apie muziką nesiryžčiau kalbėti vien dėl to, jog esu baigusi muzikos mokyklą ir esu ragavusi tos tikros muzikos teorijos. Todėl, vis mąstydama, kas dedasi daugumos mokinių galvose, sugalvojau paklausti dailės mokytojos nuomonės. Juk jai tenka iškęsti tuos žvilgsnius, niurnėjimus ir kartais net akivaizdžius nenorus piešti. Ar savo dalyką laikote svarbiu? Mokytoja Edita: Taip. Laikau svarbiu iš tam tikro kampo, žvilgsnio ar kaip ten bepavadinsi. Bet tiek, kiek reikia pirma mokiniams, ir ko jiems reikia,
kiek man ir kiek kitiems. Norint turėti gerą pažimį iš dailės, reikia būti labai gabiam? Mokytoja Edita: Manau, mokiniai gali patvirtinti ir pritarti, kad norint turėti gerą dailės pažymį , tikrai nereikia būt gabiam. Reikia rodyti pastangas ir nebijoti bandyti, būti laisvesniam ir teigiamam. O tokiems dalykams gabumų nereikia. Niekad nebus visi gabūs visiems dalykams, dėstomiems mokykloje ar universitete. Ar mokiniai jaustų didelę žalą, jei Jūsų dalykas būtų panaikintas iš pamokų tvarkaraščio? Mokytoja Edita: Dėl žalos negaliu pasakyti už tūkstančius vaikų, ar jie jaustų žalą, jei dailės dalyko nebebūtų. Galima tik interpretuoti ir pamąstyt, kas būtų kitaip. Galbūt atsirastų kitokios galimybės, kas pamainytų dailę ir technologijas ir galbūt, bet tik galbūt, viskas išeitų daug geriau, nei pajusti žalą. Ačiū mokytojai Editai Bugvilionytei už atsakymus. Labai tikiuosi, kad jums, kaip ir man, šie atsakymai padės kai kur susivokti. Juk nereikia mokėti tapyti ar groti smuiku, jog turėtum gerą pažymį iš dailės, muzikos. Tiesiog reikia stengtis save išreikšti ne tik skaičiais ar žodžiais. Vien tai, jog šios pamokos yra tvarkaraštyje, mums sako, kad menai yra reikalingi bei naudingi. Ir galų gale, juk visi mokomės Šapokoje. O kokie iš mūsų būtų Šapokiukai, jei nemokėtume savo mokyklos nupiešti ar Lietuvos himno sugiedoti, a?
Šimtukininkų kompanijoje Iveta Slabšytė 3g
Vėl prasidėjus naujiems mokslo metams, skubame mokytis toliau bei susipažinti su naujais mokiniais gimnazijoje. Taip ir turi būti, tačiau nepamirškime ir tų, kurie savo gabumais pasiekė aukščiausią lygį – iš egzaminų gavo 100 balų. 2012 metų, XVI laidos abiturientai puikiai išlaikė egzaminus, o net 9 iš jų gavo
maksimalų įvertinimą, tad kelis iš jų nusprendėme pakalbinti. Ar daug laiko ruošeisi egzaminams? Simona: Manau, kad tikrai nedaug. Juk mokiausi 12 metų, todėl didelio papildomo streso egzaminai nesukėlė. Šiaip priklauso nuo dalyko, pvz. istorijai ruošiausi daugiausiai, o lietuvių egzaminui (iš kurio ir gavau 100) beveik nesiruošiau,
Rezultatai – verti pagyrimo! Miglė Rakauskaitė 2c
Paskutiniai metai mokykloje - apie tai pagalvojame visi. Kokie jie bus? Linksmi , sunkūs, kūrybingi, įtempti... tiek daug minčių sukasi kiekvieno galvoje. Kaskart galime išgirsti, kaip mokykloje, spaudoje yra rašomi ilgiausi straipsniai, kurie skelbia įvairiausias antraštes: kaip geriau išlaikyti egzaminus? Kaip jiems geriau pasiruošti? Ir begalę kitko. Kai kuriuose straipsniuose savo patirtimi pasidalija ir jau buvę abiturientai. Aprašoma ir tai, kaip jie jaudindavosi prieš pat egzaminus ir kiek jiems teko išlieti jėgų. Taip ir mūsų Adolfo Šapokos gimnazijos gerbiami abiturientai, kurie mokėsi šioje gimnazijoje ketverius metus, ruošėsi išlaikyti egzaminus kuo geriau ir stengėsi susivaldyti su emocijų pliūpsniu, kurių jiems pateikė šie metai. Tvirtai apsisprendę buvo net 191 abiturientai - pateikė prašymus laikyti brandos egzaminus. Dauguma jų pareiškė norą laikyti 4 egzaminus - tokių net 114, , 2 egzaminus laikė 2 abiturientai, 3 egzaminus nutarė laikyti 55 abiturientai, 5 egzaminus laikė 18 iš jų o, 6 brandos egzaminus pareiškė norą laikyti 2 abiturientai. Be privalomojo
visiškai užteko pamokų mokykloje. Rūta: Na, kadangi egzaminai buvo maždaug kas savaitę, tai tokiam nuoširdžiam ruošimuisi ir skirdavau savaitę. Bet, žinoma, dalį jau buvau pakartojusi prieš bandomuosius, todėl jau konspektus turėjau. Greta: Visus dvylika metų. Dėl to nebuvo didelio vargo prieš pačius egzaminus. Negaliu sakyti, kad likus savaitei iki tam tikro egzamino, jam neskyriau didžiosios savo laiko
gimtosios kalbos egzamino – lietuvių kalbos, populiariausi buvo: valstybinis matematikos (159 abiturientai), valstybinis anglų kalbos (138 abiturientai), valstybinis istorijos (115 abiturientų) brandos egzaminai. Mūsų gimnazijoje atsirado 9 abiturientai, kurie išlaikė egzaminus maksimaliu balų skaičiumi! Tai Martynas Bražėnas, Agnė Griniūtė, Augustė Karneckaitė, Simona Juodytė, Greta Klimkaitė, Raimonda Bykovaitė. Rūta Jakučionytė, Jovita Molytė ir buvęs „Paupėjos“ redaktorius Ovidijus Stauskas. 13 abiturientų išlaikė egzaminus 99 balų įvertinimu: Dalia Smalakytė, Ingrida Jučiūtė, Neda Martinėnaitė, Liucija Šimkūnaitė, Aistė Kazakevičiūtė, Jovita Molytė, Liucija Šimkūnaitė, Indrė Lukauskaitė, Jurinta Pakalnytė, Justinas Žygimantas Rastenis, Augustinas Šukys, Nazly Gulijeva, Karolina Vijeikytė. XVI Utenos Adolfo Šapokos laida pasižymėjo kaip aukštus rezultatus parodžiusi abiturientų laida. Jie įrodė sau ir kitiems, jog mes visi galime įvykdyti savo užsibrėžtus tikslus, tik reikia to labai norėti, įdėti daug darbo, ugdyti savo kantrybę ir atkakliai to siekti.
dalies: lankydavau konsultacines pamokas, mokydavausi namuose. Ovidijus: Mokiausi visą gyvenimą, bet tas pagrindinis mokymasis prasidėjo maždaug nuo 9-10 klasės. Tada jau žinojau ir suvokiau, kad reikės gerai išlaikyti egzaminus. Visą laiką galvojau, jog laikysiu būtent fizikos egzaminą, tačiau vieną rytą nubudęs supratau, jog su fizika nieko neišeis, todėl nusprendžiau laikyti istoriją, ir Nukelta į 4 p.
Paupėja Šimtukininkų kompanijoje Atkelta iš 3 p.
per labai trumpą laiką puikiai pasiruošiau egzaminui. Už tai esu labai dėkingas mokytojoms Kairienei ir Dūdėnienei. Kai parašei egzaminą ir išėjai iš salės, kaip jauteisi? Simona: Išėjusi sakiau, kad bus arba labai gerai, arba labai blogai. Bijojau, kad nesupras manęs vertintojas.. Rūta: Puikiai, nes išsprendžiau visus uždavinius, nors tada dar nežinojau, ar gerai. Greta: Išėjusi nežinojau, ką galvoti. 100 balų tikrai nesitikėjau, nes teksto suvokimas man atrodė labai keistas. Galvojau, kad mano atsakymai į klausimus per primityvūs, bet laikiausi principo, kad geriau bandyti, nei palikti tuščias eilutes. Pasirodo, kad tokių atsakymų iš mūsų ir tikėjosi. O dėl rašinio buvau patenkinta, tik bijojau, kad mano darbą gali taisyti žmogus, kuriam jis gali nepatikti. Kaip reagavai, kai sužinojai, jog iš egzamino gavai 100 balų? Simona: Nepatikėjau. O kai supratau, kad iš tikrųjų šokinėjau po visus namus. Rūta: Tą dieną kaip tik sužinojom ir lietuvių egzamino rezultatus, kuriais aš nebuvau patenkinta, todėl buvo daugiau liūdesio negu džiaugsmo. Greta: Stipriai... Nepatikėjau, pradėjau ieškoti tikrojo įvertinimo, pasišaukiau sesę,
Naujokai Karolina Bieliauskaitė 1b
Šiais metais Adolfo Šapokos gimnazijoje skambutis pirmą kartą nuaidėjo daugiau negu 150 pirmokų. Iš įvairių mokyklų susirinkę naujokai dažnai laikosi grupelėmis ir stengiasi įsilieti į Šapokos gimnazijos gyvenimą. Ta proga apklausiau keturias savo bendraklases ir paklausiau, kaip jos jaučiasi naujoje vietoje. Kas patinka ar nepatinka Šapokos gimnazijoje? Akvilė Žeimytė: Man patin-
2012 m. spalis. Nr. 68 / 4 kad patikrintų, ar aš gerai matau, pašokinėjau iš džiaugsmo ir pasičiupusi telefoną skambinau mamai. Ovidijus: Tuo metu buvau ne namuose ir gavau žinutę iš draugo, kad jis surinko 95 balus iš istorijos egzamino. Tada greitai lėkiau namo pažiūrėti savo rezultatų. Galvojau, kad ganėtinai gerai parašiau, nes jei mano draugas surinko 95, tai ir aš maždaug tiek turėjau surinkti, bet kad grįžęs namo pamatysiu 100, to tikrai nesitikėjau. Žinoma, labai nudžiugau. Ar tikėjaisi tokių rezultatų? Simona: Gal ir buvau kada pasvajojusi, bet tikrai nesitikėjau. Rūta: Tikrai ne. Buvau užsibrėžus gauti bent 95%, bet apie 100% net negalvojau. Greta: Net nebūčiau susapnavusi. Iškart po egzaminų sakiau, kad juos išlaikiau prasčiau, nei tikėjausi, bet vėliau rezultatai parodė, jog klydau. Ovidijus: Kaip ir minėjau, kai mano draugas gavo 95 balus, aš taip pat tikėjausi irgi kažko panašaus. Ką veikei po to, kai sužinojai rezultatus? Simona: Oi nelabai prisi-
Greta Klimkaitė ir Simona Juodytė
ka A. Šapokos gimnazija. Visi draugiški, nesityčioja, „nesikabinėja“, priima, koks esi. Rūta Rastenytė: Patinka viskas, tai tobula mokykla, gal tik ne visi vaikai draugiški. Gerda Meidutė: Hm, na viskas pakankamai gerai. Eglė Bražiūnaitė: Pirmosios savaitės Šapokoje man padarė labai gerą įspūdį. Čia mokiniai gana draugiški, paklusnūs. Labai puiki draugiška atmosfera. Mokykla erdvi, per pertraukas galima pasėdėti įrengtuose trikampiuose. Vyksta įvairiausi renginiai.
menu... Nieko ypatingo. Man atrodo susitikau su draugėm, pasidžiaugėm kartu ir laukiau kitų egzaminų rezultatų. Rūta: Pirmiausiai tai skaičiavau konkursinį balą. O vakare, žinoma, paminėjom su draugais. Greta: Neatsimenu nieko ypatingo. Tiesiog toliau ruošiausi kitiems egzaminams. Ovidijus: Apie egzaminą nekalbėjau, tiesiog su draugais ėjome žaisti krepšinį. Koks tai jausmas iš egzamino gauti 100 balų? Simona: Geras jausmas Bet dar smagiau pasidarė, kai sužinojau, kad ir mano geriausia draugė gavo 100 ir šiaip visa 4f klasė lietuvių kalbos egzaminą išlaikė labai gerai. Už tai esam dėkingi pačiai geriausiai mokytojai - Sonatai Meiduvienei! Rūta: Dar ir dabar netikiu. Gera, kai įvertina aukščiausiu balu. Greta: Labai geras. Visgi tai yra maksimalus balų skaičius, kurį gali surinkti, ir ženklas, kad išmokai tam tikrą dalyką pakankamai gerai. Milžiniškas AČIŪ mano mokytojai Sonatai Meiduvienei. Ovidijus: Tokio jausmo
Ovidijus Stauskas
Kaip jaučiatės čia atėję? Akvilė Žeimytė: Prieš pat naują mokslo metų dieną labai bijojau. (Buvo panika.) Pirmą savaitę mokyklos koridoriai atrodė labai painūs, bijojau pasiklysti ir pavėluoti į pamoką. Dabar viskas šaunu, randu klases, kokias man reikia. Rūta Rastenytė: Puikiai, gal šiek tiek nedrąsiai. Gerda Meidutė: Liuks! Eglė Bražiūnaitė: Labai gerai. Ar labai ši gimnazija skiriasi nuo mokyklų iš kurių atėjote? Akvilė Žeimytė: Ši gimnazija skiriasi nuo mano ankstesnės
neįmanoma nupasakot, reikia pačiam patirti. Bet galiu pasakyti tiek, jog tai savotiškas netikrumo jausmas, kad gavau 100 balų. Ko palinkėtum dabartiniams dvyliktokams? Simona: Svarbiausia nestresuoti ir nebijoti tų egzaminų, pasitikėkit savimi ir viskas bus gerai. Jei stengėtės, mokėtės, dirbot, neįvertinti neliksit Ir šiaip egzaminai juk ne pasaulio pabaiga, jei turėsit aiškius tikslus, pasieksit juos, kad ir kokie būtų egzaminų rezultatai. Juk čia kartais suveikia ir sėkmės faktorius, ir kiti pašaliniai dalykai. Rūta: Linkiu, kad užtektų laiko bei noro. Ir nebijokit egzaminų, nes nėra taip baisu, kaip atrodo. Greta: Tiesiog ramiai mokytis, egzaminai ateina ir praeina, o įstojus jie tampa nebesvarbūs, tuomet reikia parodyti, ką tu sugebi, kas esi. Stenkitės ne dėl egzaminų, o dėl savęs ir būkit su draugais, linksminkitės, kad turėtumėte ką prisiminti. Ovidijus: Carpe Diem, bet ne per daug Carpe, kad nepabėgtų negrįžtamai.
Rūta Jakučionytė
mokyklos. Kadangi čia mokiniai vyresni jų požiūris į mokslą kitoks, rimtesnis, ir aš čia atėjau mokytis, o ne šiaip pabūti su draugais. Čia niekas nerėkauja, nebėgioja. Rūta Rastenytė: Manau taip. Gerda Meidutė: Na, kol kas tai dar nepamačiau didelių skirtumų. Eglė Bražiūnaitė: Taip. Į šią gimnaziją atėję mokiniai turi rimtą požiūrį į mokslą, rimtai žiūri į ateitį. Ar jau spėjot pasiilgti savo senosios mokyklos, draugų, Nukelta į 6 p.
Paupėja
2012 m. spalis. Nr. 68 / 5
Naujokai Atkelta iš 5 p.
mokytojų ir t.t? Akvilė Žeimytė: Senosios mokyklos pasiilgau. Pasiilgau savo mylimų mokytojų, kurių šypsenos sušildydavo mano dieną. Rūta Rastenytė: Labai. Gerda Meidutė: Labai, nes jau viskas buvo be galo sava ir artima. Tikiuosi, taip bus ir čia! Eglė Bražiūnaitė: Taip, šiek tiek. Ar jau susidomėjot kokia nors popamokine veikla šioje gimnazijoje? Akvilė Žeimytė: Man įdomūs
fotografijos ir psichologijos būreliai, bet nemanau, kad šiais metais galėsiu juos lankyti, kadangi baigiu muzikos mokyklą. Rūta Rastenytė: Taip. Muzikine veikla ir tinkliniu. Gerda Meidutė: Na jau kažkiek galvoju, bet dar nežinau tiksliai. Eglė Bražiūnaitė: Norėčiau lankyti dramos būrelį. Kodėl pasirinkot būtent šitą gimnaziją? Akvilė Žeimytė: Visi kalba, kad ši gimnazija yra geriausia Utenoje. Mano pusbrolis ją lanko, mano nuomone, jis yra labai protingas, todėl nenoriu atsilikti nuo jo ir vejuosi. Jis
Apie gyvenimą ir panašiai Dovilė Meidutė 3g
Praėjusių mokslo metų paskutiniame „Paupėjos“ numeryje ši rubrika sudomino ne vieną, todėl nutariau tęsti savo pradėtą darbą ir kiekviename leidinyje atskleisti pasirinktų mokytojų nuomonę apie tam tikrus dalykus bei gyvenimo tiesas. Į šio interviu klausimus mielai atsakė visiems gerai pažįstama istorijos mokytoja Jolita Baltuškienė. Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote? Mokytoja Jolita: Kažkaip savaime. Aštuntoje klasėje reikėjo pildyti anketą, kurioje privalėjome įrašyti kuo norėtume būti baigę mokyklą. Kadangi mėgstamiausias dalykas buvo istorija, užrašiau istorijos mokytoja. Nuo tada jau visada žinojau, kad dirbsiu mokykloje. Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą? Mokytoja Jolita: Kaip ir vi-
sais laikais – jaunimas įvairus. Dauguma – aktyvūs, drąsūs, kūrybingi, turintys dideles ambicijas ir galimybes saviraiškai. Tai mane žavi. Skaudu, kai matau neatrandančius savęs, tuščiai leidžiančius laiką gatvėse jaunus žmones. Tikiu, kad jų mažuma. Kas Jus įkvepia? Mokytoja Jolita: Labiausiai mane įkvepia gamta, buvimas joje. Pailsiu skaitydama knygas, žiūrėdama gerą filmą. Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai? Mokytoja Jolita: Mano vaikystė ir jaunystė buvo labai graži, soti ir laiminga. Bet nebuvau aš paklusni mergaitė, konfliktuodavau su mokytojais, buvau įvairių šunybių organizatorė. Pavyzdžiui, su bendraklasėmis pasigaminome „ragatkes“ ir apšaudėme vaikinus. Patekome į mokyklos sienlaikraštį. Netikite? Bet taip buvo, kol nusprendžiau tapti
sakė, kad tai šauni mokykla, aš patikėjau ir tikrai neapsirikau ir nesigailiu savo pasirinkimo! Rūta Rastenytė: Nes aukšto lygio mokykla, girdėjau daug gerų atsiliepimų apie ją. Gerda Meidutė: Girdėjau nemažai gerų atsiliepimų iš mokinių, taip pat žinau, kad čia vyksta įvairūs renginiai, taip pat įtakos darė draugai, kurie norėjo kartu su manimi eiti į tą pačią mokyklą. Eglė Bražiūnaitė: Girdėjau labai gerus atsiliepimus apie šią gimnaziją iš savo draugų, artimųjų, pažįstamų. Joje mokėsi mano pusbrolis. mokytoja. Ar visada siekėte būti mokytoja? Apie kokias profesijas dar galvojote? Mokytoja Jolita: Kaip dauguma mažų mergaičių svajojau būti kirpėja arba tortų kepėja. Vėliau vis pamąstydavau, kad vertėjo tapti vaistininke, nes man farmacininkai atrodo labai geri ir švelnūs žmonės. Kaip manote, ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik mokinio reikalas ir pastangos? Mokytoja Jolita: Mokytojas, lyg aktorius. Nuo jo tikrai daug priklauso. Galima sudominti savo dalyku, galima ir atbaidyti. O pažymys – mokinio ir mokytojo bendro darbo rezultatas. Ar turite tikslų, kuriuos žūtbūt siekiate įgyvendinti? Mokytoja Jolita: Tikslai, kuriuos reikia įgyvendinti žūtbūt – buvo jaunystėje. Dabar – siekiai: išlikti sveikai, darbingai, neatsilikti nuo laikmečio diktuojamų
Piešinio autorė Austėja Petrokaitė 1b
naujovių. Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi? Mokytoja Jolita: Nuoširdumas, pasitikėjimas, žmogiškumas. Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai? Mokytoja Jolita: Kad ir po 500 metų vaikai galėtų mokytis Lietuvoje, lietuviškai, Lietuvos istorijos! Ištikimybė Lietuvai – ne skambūs žodžiai, o galbūt maži, bet prasmingi darbai. J. V. Gėtė yra pasakęs, kad „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kas Jus padaro laiminga? Mokytoja Jolita: Ar galėčiau nesutikti su klasiku? Žinoma, sutinku. O laiminga esu, kai sekasi mano artimiesiems, mano draugams, mano mokiniams. Vadinasi, tų laimingų akimirkų ne taip jau ir mažai.
Saugiausia mokykla Agnė Šeduikytė 3c Greta Mameniškytė 3c
Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, tai yra Mūsų gimnazija, visada galėjo pasigirti kaip reta mažu patyčių, muštynių skaičiumi, saugia aplinka tiek mokiniams, tiek mokytojams. Tačiau dabar šių žodžių vien gandais bei bobučių „pletkais“ vadinti nebegalėsime, kadangi Utenos Adolfo Šapokos gim-
nazija buvo išrinkta saugiausia Utenos rajono mokykla. Paraiškas dalyvauti jau antrus metus iš eilės vykdomame projekte šiemet pateikė net penkios Utenos rajono mokyklos: Utenos „Saulės“ gimnazija, Utenos Adolfo Šapokos gimnazija, Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinė mokykla, Utenos Krašuonos progimnaziNukelta į 6 p.
Piešinio autorė Eglė Vaitkūnatiė 3c
Paupėja Saugiausia mokykla
2012 m. spalis. Nr. 68 / 6
Abiturientų dovanos turi savo vietą ar dulka nenaudojamos?
Atkelta iš 5 p.
Austėja Pelėdaitė 3c
ja ir Utenos rajono Sudeikių pagrindinė mokykla. Saugiausios Utenos rajono mokyklos titulą perėmėme iš pernykštės nugalėtojos Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinės mokyklos. Rugsėjo pirmąją dieną miesto šventės iškilmių metu gimnazijos atstovams buvo įteiktas pereinamasis prizas – diplomas bei taurė, o rugsėjo tryliktąją dieną Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Linas Pernavas įteikė atminimo lentelę. Kai kurie gali teigti, kad toks apdovanojimas tik užrašas ant lentelės, taigi kaip mes, mokiniai, jaučiamės mokykloje? Ekstremalūs ar pavojingi gyvybei įvykiai mokykloje tikrai labai retas dalykas, visi esame saugūs šiuo aspektu, taigi dabar svarbu, kad mokykloje būtų gera ir saugu dvasiniu aspektu. Nedažnai tenka išgirsti nusiskundimų dėl aplinkos mokykloje. Esame išskirtiniai tolerancija ir tarpusavio supratimu, kas taip pat užtikrina saugumą ir gerą laiką mokykloje. Labai svarbu išlaikyti tai ir kurti jaukią atmosferą visiems kartu. Mokykloje praleidžiame daug laiko, taigi norisi, kad jis būtų kuo malonesnis ir neįtemptas. Nepagalvokit, kad tai koks ragini-mas ar grūmojimas pirštu, jog reikia gražiai elgtis, nesityčioti ir panašūs pamokymai, kuriuos girdėjome tūkstančius kartų, tačiau tikrai verta kurti jaukią aplinką, nes ja mėgautis gali tiek pats, tiek visi kiti. Galime tik pasidžiaugti, kad Adolfo Šapokos gimnazija gali pasigirti ne vien gabiais, olimpiadose, konkursuose laurus skinančiais mokiniais, tačiau ir tokiu neįprastu saugiausios rajono mokyklos titulu. Kadangi prie saugios aplinkos kūrimo prisidedame ir mes, mokiniai, galime jaustis prisidėję prie šio apdovanojimo gavimo ir bandyti jį išlaikyti mūsų mokykloje ir kitais metais.
Jau 15 metų mūsų gimnazijoje yra tradicija, kad abiturientai palieka mokyklai dovaną. Tai prasidėjo jau nuo pirmosios mokinių laidos 1997 metais. Ar tai reikalinga? Ar dovanos nedulka nenaudojamos? Pakalbinusi gimnazijos pavaduotoją Nijolę Šulgienę sužinojau, kad pirmosios moksleivių įteiktos dovanos buvo vien vazos ir žvakidės. Pasak pavaduotojos, jų dovanojo tiek daug, kad buvo ,,užkišti‘‘ visi mokyklos kampai. Vėliau abiturientų lai-
Slėpti ar viešinti? Domantė Nagytė 3a
„Ar girdėjai, kad etikos mokytojo šeimoje atsitiko..?“. „O informatikos mokytojai įvyko..?“. Ar dažnas iš mūsų taip kalba? Retkarčiais pabandykime prigauti patys save ar savo draugus. Gandai, gandeliai, o gal tai faktai. Tačiau ar mums, mokiniams, svarbus mokytojo asmeninis gyvenimas? Galų gale juk tai neturi reikšmės mūsų pažymiams, o gal...turi? Nėra svarbu niekas, tik tai, kad mokytų. Taip pasakytų daugelis. Iš vienos pusės taip ir turėtų būti, nes į mokyklą
dos išrinkdavo vis originalesnes ir naudingesnes dovanas. Viena iš rimtesnių ir mokyklai reikalingų dovanų – herbas, dabar kabantis aktų salėje. Taip pat lentelė su mokyklos pavadinimu, kabanti virš paradinių durų. Per paskutinius keletą metų gimnazistai įteikė puikių dovanų. Viena iš reikalingiausių mokiniams - televizorius, kurį naudoja mokyklos taryba, vadovai naujienoms ir įvairioms žinioms pranešti. Praėjusių metų abiturientai dovanojo du dailius suoliukus, ant kurių dabar šapokiečiai mielai ilsisi pertraukų
metu. Buvę gimnazistai dovanodami suoliukus norėjo, kad tokia tradicija tęstųsi ir mokyklos koridorius puoštų gražūs suolai. Pavaduotoja labai džiaugiasi šiuo papročiu, nes dovanos jai primena ankstesnes gimnazistų laidas. Malonu, kad visos dovanos yra labai reikalingos ir naudojamos dabartinių šapokiečių. Ryškėja tendencija dovanoti tikrai vertingus mokyklai daiktus, kurie nedūla pamiršti ir nenaudojami. Tikimės, kad ši tradicija tęsis toliau ir dar ilgai gyvuos!
ateiname mokytis, o ne klausyti pasakojimų. Svarbiausia išaiškinta tema, juk jei mokytojas giriasi nauja mašina, suknele ar ką valgė per vakarienę, uždavinys pats neišsispres. Nors gal atsiras ir tokių, kuriems patiks tokia pamoka, nes nieko nereikia veikti. Tačiau tai pats didžiausias akmenukas mestas į mokinio daržą. Tarp mano pažįstamų yra tokių „nuskriaustųjų“, nors jiems, aišku, ne visuomet taip atrodo. Su mokytoju kalbėdavo įvairiausiomis temomis, žinoma, tai gražu, bet ne pamokų metu. Į mokyklą ateiname mokytis, tad ir svarbiausia žinios. Mokytojo nuotaika „pri-
limpa“ mokiniams. Būtent taip dažnai nutinka. Todėl drįsčiau paprieštarauti tiems, kuriems nerūpi, kaip mokytojas gyvena. Galiu teigti, jog tai labai svarbu. Juk jie ateina į mokyklą su savo bėdomis, blogais ir gerais jausmais, nelaimėmis. Kartais būna taip, kad prieš pamoką linksmai šnekučiuojamės su bendraklasiais, bet nuskambėjus skambučiui vos peržengiame durų slenkstį ir šypsena dingsta. Rūškanas veidas iš klasės priekio nieko gero nežada. Iš karto mokiniams dingsta noras mokytis, o klasės vadovui – mokyti. Taigi, nuo savijautos priklauso mokymosi efektyvumas. Nukelta į 7 p.
Paupėja Slėpti ar viešinti? Atkelta iš 6 p.
Jie yra tokie pat žmonės kaip ir mes visi. Turi ydų ir žalingų įpročių. Būtina žinoti tokius dalykus. Juk yra tokių, kurie mėgsta pašaipiai šnekėti arba turi neįprastų manierų, gal naudoja keistus posakius,
Pirmokai pasitikti! Gerda Vaičiūnaitė 3c Kaip ir kiekvienais metais, mes, trečiokai, rugsėjo 1 d. į gimnaziją priimame naujokus. Šį kartą, kai Akvilė su Konradu norėjo pristatyti gimnaziją pasitelkdami nuobodžias skaidres, mes sugadinome visą scenarijų ir pristatėme dešimt svarbiausių taisyklių, kurių išmokome per du metus. Pirmoke, atsimink: 1. Kas nežino orkestro hitų, tas nežino nieko.
2012 m. spalis. Nr. 68 / 7 o gal ir ne tik. Vienoje Utenos mokykloje muzikos pamokas vesdavo mokytojas, mėgęs piktnaudžiauti alkoholiu. Jo požiūris į mokymą nebuvo itin geras. Turbūt jam rūpėjo tik užsidirbti pinigų. Kai kurie tiesiog mėgsta juokaudami pašiepti moksleivį vienoje ar kitoje situacijoje. Bet visi tai supranta kaip
pokštą, nes pažįsta dėstytojo būdą ir to nesureikšmina. Tad žinoti apie vienus ar kitus įpročius verta. Baigdama galiu pasakyti, jog kiekvienas turi teisę į asmeninį gyvenimą ir neprivalo nieko pasakoti, tačiau jei taip nutinka, pakanka minimalios informacijos. Kartais gyvenimiškos situacijos
Pirma diena. Šešioms dienoms esu labiausiai į vakarus nutolusioje Europos šalyje – Portugalijoje. Asmeniškai man, šalis labai panaši į Lietuvą - jie netgi švenčia Jonines! Tačiau kartu ši šalis skiriasi nuo mūsiškės. Šiandien po varginančios kelionės nuo ketvirtos valandos ryto (Lietuvos laiku) iki septynioliktos valandos vakaro (Portugalijos laiku) kartu su Monika iš Kauno atkeliavome į tolimąją, besimeldžiančią Bragą (šis miestas šiaurinėje Portugalijoje turi daugiausiai bažnyčių). Kadangi tiek skridome lėktuvu, tiek važiavome metro bei traukiniu, mačiau Portugaliją ir iš viršaus ir iš apačios. Važiuojant traukiniu vaizdas daug gražesnis – žemiškesnis. Važiuojam ir spėliojam, kokie medžiai be palmių čia dar auga (nusprendėm, kad yra portugališkųjų beržų ir pienių), žadam vogti jau prinokusias citrinas ir apelsinus ir dar kažkokius raudonus vaisius. Vienas gražiausių dalykų tai yra miestų ir pastatų architektūra. Visos gatvelės išklotos akmenimis, o namai papuošti ornamentais, gyvenamieji namai raudoni. Keliaujant traukiniu teko pamatyti daug užmiesčio, kur guli karvutės, arkliukai ir avelės, geltonai žydi pievos, daržuose vėpso kaliausės ir visur pilna jau nežinia - kalvų ar kalnų. Gaila, kad kelionė ilga, o laiko paturistauti mažai. Šimto dviejų metų senumo stotis paliko įspūdį. „Nagli“ balandžiai irgi patiko, kai numečiau portugališkos bandelės gabaliuką, su
Bet nereikia kiekvienos smulkmenos. O apie svarbius įpročius ar charakterio bruožus moksleiviai gali išgirsti vieni iš kitų. Todėl kartais svarbu žinoti apie kai kurias mokytojo asmeninio gyvenimo detales.
2. Tualetinis popierius tik per šventes. 3. Metras už tvoros ir tu liksi be galvos. 4. Kamu za tricat tik penktadieniais. 5. Bijai žuvies - penktadienį neik į mokyklą (keista, bet iškart po taisyklės pristatymo gavome žinią, jog penktadieniais žuvis į Utenos Adolfo Šapokos gimnaziją nebeįleidžiama, tad ramiai galime eiti į pamokas). 6. Atsiminkite valgyklos planą. 7. Pavasariais nešiokis gesintuvą. 8. Trikampiai tik porelėms. 9. Sportinę aprangą laikyk rūbinėje – apsisaugosi nuo vagių. 10. Laura žino, ką veikei aną vasarą.
PAŽINTIS SU PORTUGALIJA Birželio pabaigoje buvau išvažiavusi į mokymų kursus „Jaunimo dalyvavimas sprendimų priėmime vietinių lygmeniu“ Portugalijoje, Bragoje, kuri šiais metais paskelbta Europos jaunimo sostine ir šiame straipsnyje dalinuosi savo įspūdžiais.
laiku ir vietoje labai praverčia.
mumis susipažinti nusprendė būrelis jų bei du žvirbliai. O vienas balandis tai dar kokias dešimt minučių vėpsojo į mane. Draugai, aš čia nesikepinu, nujaučiu, kad oras Lietuvoje netgi šiltesnis. Be to, ekologai, čia viešos šiukšlių dėžės turi keturis skyrelius, kad galėtume rūšiuoti. Dar čia pilna tualetinio popieriaus Renova reklamos ir niekaip nesuprantu, iš kur kilo ta portugalų kalba, vis įtariu, kad čia susimaišė rusų ir italų kalbos. Apibendrinant, parašiau labai daug ir ne itin rišliai, nes įspūdžių jau dabar labai daug, išsitraukiau sąsiuvinį ir pradėjau rašyti, kad nieko nepamirščiau. Palinkėkit, kad žodžiais aprašyčiau visą užrašų knygutę, einu apžiūrėti Bragos (ne Pragos) miesto. Antra diena. Naktį užmigau, bandydama užsimigdyti su kompiuteriu. O nubudau, kai antrą valandą nakties atvyko mano kambario draugė Rozalin iš Maltos. Netgi ir pažadinta iš miegų esu mandagi – paspaudžiau ranką, prisistačiau ir užmigau. Beje, vakar svarsčiau, apie ką rašysiu šiandien. Nusprendžiau pasirinkti kultūrų skirtumus. Ši diena Portugalijoje svarbi. Tai jų Revoliucijos metinės, kai šalyje įsigalėjo demokratija, Revoliucija buvo slapta suplanuota karių. Jie buvo už taikius protestus, todėl į savo ginklų galus įsidėdavo raudoną jurginą . Nuo tada Portugalijoje tai taikos ženklas. Dar įdomus dalykas, jog kariai revoliuciją visoje šalyje pradėjo vienu metu, kai radijuje nuskambėjo ši daina: Zeca Afonso - Grândola, Vila Morena. Šiemet pirmieji metai, kai šalis nešvenčia. Žmonės tiesiog atsisako dalyvauti dėl šalyje kilusių politinių neramumų bei konfliktų. Vis dėlto, per mokymus mus aplankė penki vaikinai, kurie atliko performansą ir suvaidino, kaip buvo rengiama revoliucija. Niekada nebūčiau pagalvojusi, jog svetimos
šalies istorija gali būti tokia įdomi. Dienos eigoje turėjau užduotį su aplinkiniais kalbėti tik lietuviškai. Iš pradžių tylėjau, o vėliau supykau ir pradėjau kalbėti su visais lietuviškai ir laukiau jų atsakymo. Supratau, kaip baisu būtų atsidurti tarp žmonių, kurie nekalba tau suprantama kalba. Gal pradėti mokytis kitą kalbą? „I’ll take a shower in my cave and then I‘ll come to you“. Maltoje žmonės gyvena olose. Kai pirmą kartą Rozalin parodė nuotrauką ir pasakė, jog tai jos draugo urvas, pagalvojau, jog arba man, arba mano kambario draugei kažkas ne taip. Pasirodo, jog iš tikrųjų olose įrengti butai, kuriuose gyvena žmonės. Dar vienas iš įdomesnių momentų buvo, kai grupėse diskutavome, ką darytume, jei turėtume burtų lazdelę. Prisipažinau, kad teleportuočiau visus kur nors, kur šviečia saulė ir nelyja, bei rasčiau visus kada nors pradaigotus ir pamestus daiktus. Vyrukas iš rytų Turkijos pasakė, jog panaikintų terorizmą pasaulyje (terorizmo išpuoliai vyksta pietryčiuose ir labai keista matant, kad žmogus jaučiasi blogai ir jam gėda dėl savo tautiečių elgesio). Pasijaučiau egoiste ir savimyla. Iš kitos pusės, kiekvienam savas daržas įdomiausias ir džiaugiuosi, jog mūsų šalyje nevyksta jokie terorizmo išpuoliai ar kariniai konfliktai (tuk tuk tuk). Ar žinote, kodėl Maltoje vyksta karnavalai su tomis juokingomis šokėjomis? Niekada apie tai nepagalvojau, maniau, kad greičiausiai tai simbolizuoja ką nors tautiško, šamaniško ar šiaip tauraus. Pasirodo, žmonės rengia ir dalyvauja juose tik todėl, jog tai vienintelė diena, kai jie gali apsirengti, kaip tik nori. Kambario draugei iš Maltos vis aiškinau apie Užgavėnes, bet kaip žodį čigonas išversti į anglų kalbą? Lietuvoje gausu žodžių, kuriuos retai naudojame angliškai todėl labai sunku paaiškinti patiekalų ar gėrimų pavadini-
Gerda Vaičiūnaitė 3c mus, netgi nesvarbu, jei sakai angliškai, joks turkas nežinos žodžio, kilusio iš Lietuvos, nes jo niekad negirdėjo. Vis dėlto portugalų kalba yra dar keistesnė. Šiandien išsiaiškinau, jog ji yra prancūzų ir italų kalbų kombinacija. Pavyzdžiui, žodžio Klaipėda dalis - pėda - skamba panašiai, kaip portugališkai sėdynė. Kaunas reiškia moters lytinį organą, o karalius – vyrišką. Džiaugiuosi, kada karalius Mindaugas negyveno Kaune. Trečia diena. Dar keli smagūs atradimai apie Portugaliją. Legenda byloja, jog prieš daugybę metų viename mieste buvo įvykdytas nusikaltimas, o juo įtariamas vienas jaunas vaikinas. Miesto karalius pasikvietė jį pas save vakarienės. Stalas buvo nuklotas portugališkais valgiais: žuvimi, tortais, vynu, mėsa. Per visą vakarienę vaikinas nepripažino savo kaltės ir tepasakė: „Aš esu nekaltas, kaip ant stalo gulintis gaidys gali giedoti“. Karalius nusijuokė ir nusiuntė svečią į kartuves. Ryte valdovas ramiai pusryčiavo, kol staiga iškeptas gaidys pradėjo garsiai giedoti. Tai buvo ženklas, jog pakaruoklis tikrai nekaltas. Jis pėsčiomis nubėjo iki miestelio centro, kur vyko kartuvės. Vaikinas jau kabėjo pakabintas, tačiau pavyko jį išgelbėti ir viskas baigėsi gerai. Iš šios legendos kilo raudono gaidžio simbolis. Jei jau papasakojau apie maistą... Šiomis dienomis nieko neveikiu, tik valgau. Nesvarbu, kad dažniausiai tesuvalgau pusę porcijos, kitiems visa yra normalu. Nesuprantu, kodėl portugalai tiek daug valgo ir nestorėja... Labiausiai man patinka, jog per pietus ir vakarienę niekas niekur neskuba, šiems procesams mes sugaištame daugiau nei valandą. Šioje šalyje visi dievina saldumynus, todėl visada valgome desertus: ledus, želė, tortus ar pudingus iš kiaušinių. Taip pat vyną. Sunku. Nukelta į 8 p.
PAŽINTIS SU PORTUGALIJA Atkelta iš 7 p. Šiandien turėjome užsiėmimą Bragoje, mieste. Žmonės čia sustoja perėjose ir yra labai paslaugūs. Kai tik atvykę ieškojome viešbučio, dvi moteriškės nusprendė mums padėti, nesvarbu, kad portugališkai nesupratom nė žodžio. Svarbiausia: visi portugalų vyrai beprotiškai gražūs. Ir nesuprantu, kas blogai su mūsų lietuviais, kodėl jie negimsta tokie? (juokauju). Gaila, kad turime labai mažai laiko, aš ir dar trys merginos svajojame išeiti į miestą ir apsipirkti. Lilijana iš Portugalijos netgi sapnavo savo svajonių suknelę! Linkėjimai iš pagaliau saulėtos Portugalijos! Ketvirta diena. Šiandien visi švenčia. Penktadienis. Po pietų buvome ekskursijoje ir aplankėme Bon Jesus vietovę. Tai parkas ant didžiulio kalno, nuo kurio matyti visa Braga. Nuostabi architektūra, augalai, vanduo... Tokį vaizdą labai sunku apsakyti žodžiais, privalai pats pamatyti. Vakarieniavome restorane, valgėme tradicišką maistą. Tai truko daugiau nei dvi valandas. Kaip jau minėjau, portugalai niekur neskuba, mėgaujasi maistu, kalba, dainuoja, linksminasi. Nežinau kodėl, tačiau visi patiekalai priminė Kūčių vakarienę. Vėliau, kai dauguma patraukė į klubą, aš, Pinar iš Turkijos ir Richardas iš Portugalijos atsiskyrėme nuo grupės ir pradėjome kalbėtis apie kultūrų skirtumus. Sužinojau daug naujų dalykų apie konfliktus Turkijoje, Portugalijos politiką, migraciją ir taip toliau. Vakaras buvo smagus, nes galiausiai pradėjome kalbėti apie religijas, astralines keliones ir kitus keistus dalykus. Dabar prisiminus, kažin ar vienas kitą supratom, bet svarbiausia, kad buvo smagu!
Kronika Beatričė Šinkūnaitė 3c
09 – 01 Vyko rugsėjo 1-osios šventė. Į mūsų gimnaziją atėjo 153 pirmokai, juos pasveikino ir į renginį pakvietė trečiokai . 09 – 13 Gimnazijoje vyko Policijos diena, kurios metu buvome apdovanoti atminimo lentele „Saugiausia Utenos rajono mokykla“ 09 – 19 Lankėsi edukacinės bendrovės „Kalba.lt“ edukacinės rinkos lyderiai Aleksandras Feldmanas ir Justė Gineitė, ku-
Dievinu Portugaliją, jos gamtą, pastatus, žmones. Jie sako: minha casa e sua casa – mano namai, tai tavo namai, ir kai nevalgai pietų, siūlo visus patiekalus iš eilės. Laikas bėga taip greitai. Šeštadienis paskutinė diena... Penkta diena. Šiandien buvo mano žvaigždžių valanda. Po lėto ir sunkaus ryto, mus aplankė savivaldybių bei vyriausybės atstovai, merai bei kiti svarbūs žmonės. Mokymų vadovai paprašė manęs jiems pristatyti, ką nuveikėme per kursus. Tik stovėdama prieš visus ir pasakodama, ko išmokome, supratau, kad viskas jau baigiasi. Niekada nemaniau, kad galiu jaustis taip gerai apsupta tokių skirtingų, kartais netgi keistų žmonių. Po pietų vyko atsisveikinimo „vakarėlis“ ir iki ašarų trūko tiek nedaug! Mokymų kursuose buvau pati jauniausia, bet jaučiausi visiškai pilnavertė dalyvė. Iš dalies man netgi buvo lengviau, todėl atsisveikinant sulaukiau daug pagyrų ir pati žarsčiau jas ir atsisveikindama sakiau: iki pasimatymo. Per šią kelionę ne tik sužinojau apie Youth paticipation in decision making at local level and Sructured Dialogue, pamačiau begales vietų, sutikau nuostabių žmonių, sužinojau apie kitų šalių istorijas, pasisėmiau daug minčių ir įkvėpimo grįžus padaryti kažką TOKIO. Šiandien jaučiuosi labai labai laiminga, nes radau mandarinų ir apelsinų medžius ir nusiskyniau vieną mandariną (kitų negalėjau pasiekti) ir krautuvėlėje nusipirkau apelsiną. Nežinau kodėl, bet iki tol jaučiausi lyg pamišusi dėl apelsinų medžio. Kad ir kaip pavydėčiau, jog šiandien Lietuvoje 25 laipsniai šilumos, Portugaliją visada prisiminsiu tik kaip vieną iš nuostabiausių šalių.
rie susitikime su gimnazistais „Kam rūpi Sophie“. prezidento rinkimai. pristatinėjo užsienio universite10 – 03 Sveikatingumo diena. tus. 10 – 17 Vilmos Deveikytės kūrybos darbų paroda bei in09 – 21 Akcija „Aktyvi 10 – 04 Vieši debatai skai- staliacija mokyklos galerijoje. pradžia – gera diena“. tykloje tema „Mokykla nėra būtina“. 10 – 23 VU Toksikogijos 09 – 23 Pilietinio ugdymo centro vadovo gyd. Roberto Bapamokų metu paminėta žydų 10 – 05 Tarptautinė mokydaro seminaras „Psichoaktyvių genocido aukų atminimo diena. tojo diena ir mokyklos gimtamedžiagų vartojmo prevendienis. cija“. 10 – 01 Pasaulinė muzikos 10 – 08 Kandidatų į mokykdiena. 10 – 25 Lietuvių kalbos los prezidentus viešos kalbos. pamoka tema „Kas mums yra 10 – 01 Mokyklos dailės 10 – 09 Kandidatų į mokyk- Maironis?“. galerijoje atidaroma paroda „Burbulas“, skirta Mokytojų los prezidentus spaudos kon10 – 29 Mokykloje dienai. ferencija. svečiuojasi Rokiškio raj. bib10 – 02 Renginys aktų salėje 10 – 10 Naujo mokyklos liotekininkai.
PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redaktorės pavaduotoja: Gerda Vaičiūnaitė. Redakcija: Dovilė Meidutė, Akvilė Burneikaitė, Kasparas Mociūnas, Darius Rinkevičius, Iveta Slabšytė, Jokūbas Šatrauskas. Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.