2012 m. gruodis. Nr. 69
Redaktorės žodis Evelina Dilytė 3g
Foto: Karolis Antanas Stankevičius 3b
Atrasta nauja skruzdžių rūšis, pavadinta Adolfo Šapokos vardu Gerda Vaičiūnaitė 3c
Gruodžio 7 d. Utenos Kraštotyros muziejuje vyko Utenos jaunimo apdovanojimai, kuriuose buvo apdovanoti Utenai nusipelnę jaunuoliai. Iš devynių nominacijų šapokiečiai nuskynė net penkias! O kiek jų dar buvo nominuota: AŠG krepšinio lyga, gimnazijoje veikiantis Utenos ekonomikos ir kompiuterijos klubas, mokiniai: Odeta Šileikytė, Ingrida Jotkaitė, Ugnė Audzevičiūtė, Kristina Trinkūnaitė, Anton Romaliskij, Vilma Deveikytė, Karolis Markauskas, Karolis Antanas Stankevičius, Donatas Laurinavičius, Karolis Legenis, Ieva Zarankaitė, Nerijus Malinauskas, jau buvusi mokinė Eglė Vitkelytė bei mokytoja Edita Bugvilionytė. Nekuklu ir
visai neįtikėtina, ar ne? Buvusi mokinių tarybos prezidentė Odeta Šileikytė tapo metų jaunimo lydere, Vilma Deveikytė metų menininke, metų moksleiviu išrinktas Karolis Markauskas – III-sios vietos pasaulinėje astronomijos olimpiadoje laimėtojas, o metų sportininku tapo Nerijus Malinauskas, kuris Baltijos šalių akrobatinio važiavimo motociklu konkurse „Bike show“
Karolis Markauskas Foto: Vilma Deveikytė 3d
Keista, kad artėjant žiemai gamta užmiega, o mes, atvirkščiai, tampame vis gyvybingesni ir nepavargdami lakstome po parduotuves stengdamiesi nustebinti mylimus žmones. Gaila, tačiau retas iš mūsų sumąsto pradžiuginti artimuosius be progos. Kita vertus, puiku, kad yra tokios šventės kaip Kalėdos, jos suteikia progą net patiems tingiausiems pasijudinti ir įžiebti šypseną artimųjų veiduose. Kaip ir kasmet, artėjant šventėms, šapokiukus užvaldo pakili šventiška nuotaika. Pirmų ir antrų klasių mokiniai rengia kalėdinius pasirodymus, kai kurie mokiniai darbuojasi prie šventinių atvirukų gamybos draugams, penktadieniais skamba kalėdinės dainos, įprastai niūrūs kabinetai pasipuošia įvairiausiomis dekoracijomis, laimėjo I-ąją vietą. „Esu be galo laiminga, nes visiškai nesitikėjau būti apdovanota. Apdovanojimas man reiškia, tai, jog esu pripažinta aplinkinių: tiek bendraamžių, tiek mokytojų, tiek tėvų tarpe,“ – džiaugėsi Vilma. O Donatas sakėsi esąs laimingas, atradęs savanorystę – laisvalaikio praleidimo būdą, kuris teikia naudos ne tik jam, bet ir kitiems. Net nežinau, ar verta sakyti, jog tikiuosi, kad kitais metais šapokiečiai nuskins dar daugiau laurų. Ar gali būti dar
Nerijus Malinauskas Foto: Vilma Deveikytė 3d
klasės draugai tarpusavyje keičiasi dovanėlėmis, taip pat negalima pamiršti kasmet vykstančio kalėdinio matematikos turnyro. Smagu. Kalėdinė dvasia tvyro ore ir jauti, kaip tampi vis labiau laimingas. Šio „Paupėjos“ numerio taip pat neaplenkia šventinis džiugesys. Be Kalėdine nuotaika dvelkiančių straipsnių jame rasite įdomių įvykusių renginių aprašymų, informaciją apie atsinaujinusią mokinių tarybą, interviu su mūsų gimnazijos mokytojais, prezidentu bei kitko. „Pagaliau žiema!“ - pagalvojo šapokiukas ir gavo netikėtą sniego gniūžtę į pakaušį nuo klasės draugo. Pasigirdo skardus juokas. Kad ir kokie rimti ir susikaustę atrodytume kitų mokyklų mokiniams, mumyse tebėra likę vaikams būdingo nerūpestingumo bei šelmiškos ugnelės. Linkiu, kad ji niekada neužgestų. Su šventėm! daugiau?! Ar žinai tą tyrimą su skruzdėmis? Visa skruzdžių giminė buvo suskirstyta į „tinginės“ ir „darbštuolės“ ir abi grupės atskirtos gyventi. Po kiek laiko pastebėta, jog tinginės pradėjo dar labiau tingėti, o darbščiųjų darbo efektyvumas žymiai padidėjo. Nujaučiu, kad mūsų gimnazijoje galioja ta pati taisyklė – visi kartu bendraudami, mokydamiesi ir dirbami, stumiame vienas kitą į priekį ir pasiekiame tai, kas, rodos, neįmanoma. Tik kartais to nepastebim.
Odeta Šileikytė Foto: Vilma Deveikytė 3d
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 2
Po padidinamuoju stiklu KRISTINA SABALIAUSKAITĖ Lapkričio 12 d. UtenosAntano ir Motiejaus Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salėje buvo galima gyvai pabendrauti su romano „Silva Rerum“ autore Kristina Sabaliauskaite. Rašytojos apsilankymo priežastis – naujosios jos knygos „Danielius Dalba ir kitos istorijos” sutiktuvės. Pristatymo metu Kristina Sabaliauskaitė mielai atsakinėjo į jai užduodamus klausimus, dalijo parašus. Nepraleidome progos ir nutarėme asmeniškai pakalbinti bestselerio autorę. Kristina, kaip Jūs tapote rašytoja? Ar tai lėmė kažkoks įvykis, ar mūza aplankė savaime? Rašytoja: Geras klausimas. Nuskambejo kaip iš devyniolikto amžiaus romano, tarsi reikalingas kažkoks dieviškas ženklas arba mūzos atplevenimas, kad taptum rašytoju. Aš tyrinėju septynioliktą amžių, kuriame menininkai savo kūrinius kūrė labai racionaliai apmąstydami, bet tuo pačiu metu palikdami vietos spontaniškumui, todėl taip pat pasistengiau pamąstyti, ką noriu papasakoti ir pasidalinti tomis istorinėmis žiniomis, kurias buvau sukaupusi. Taip gimė pirmasis romanas „Silva Rerum“. Ką veiktumėte, jei nerašytumėte? Ar turėjote svajonių tapti kažkuo kitu? Rašytoja: Antrame romane „Silva Rerum“ yra toks pasikartojantis klausimas: „Kas būtų, jeigu būtų buvę?“ Aš manau, kad šitaip klausinėjantys žmonės rizikuoja išeiti iš proto. Manau, neįmanoma atsakyti į šį klausimą, susiklostė, kaip susiklostė. Visgi, nebūčiau pabėgusi nuo istorijos ir literatūros. Fragmentų iš Jūsų „Silva Rerum“ galima rasti ir literatūros vadovėliuose. Vis tik šiuolaikiniam jaunimui kartais sunku skaityti apie praeitį, o ne apie nūdieną, kaip manote, kodėl? Rašytoja: Ironiška, tačiau, kai buvau jauna, nemėgau visų tų chrestomatijų, verčiau skaitydavau suaugusiųjų man uždraustas knygas, nes jos buvo įdomesnės. Vis tik aš nenorėčiau sutikti, kad jaunimui sunku skaityti apie praėjusias dienas, atvirkščiai, dabar daugelis jaunų žmonių gręžiasi į praeitį, kad ir ne labai tolimą. Skaitant Jūsų knygas susidaro įspūdis, jog itin vertinate lotynų kalbą, ar tai tiesa? Rašytoja: Aš neteikiu lotynų kalbai pirmenybės, tačiau ano meto kultūroje ji užėmė labia svarbią vietą ir, jeigu lygintume su mūsų dienomis, tai būtų tarsi anglų kalba dabar. Tačiau vis mažiau jaunų žmonių mokosi šios kalbos. Kaip Brigita Katinaitė 3d Živilė Juodelytė 3d
Kalėdojimas Agnė Šeduikytė 3c
Pagaliau sulaukėme žiemos ir sniego, greit sulauksime ir visiems labai svarbios žiemos šventės – Kalėdų atostogų! Visi puošiasi, ruošiasi ir nekantrauja! Mokykloje skamba šventinė muzika, o koridoriais vaikšto mokiniai, pasipuošę plačiausiomis šypsenomis. Aišku, tai būtų idealu, tačiau prieš šventes neretai užgriūna ir sunkus metas persidirbusiam ir mokslų be galo išvargintam mokiniui. Mokytojai ir mokiniai nenori atidėti atsiskaitymų ir kontrolinių, o tikriausiai dėl labai svarbių priežasčių praleidę pamokas, dar vadinami „skolininkais“, mokiniai nori nusimesti vargą nuo pečių,
taigi taip susikaupia nemažai darbų, dėl kurių šypsena mokinių veiduose dažniausiai ima blankti. Švenčių dvasia ir mirksinčios lemputės ramina ir atpalaiduoja, tačiau galvoje knibždančios mintys apie mokslus neleidžia tinkamai atsipūsti. Tuomet mergaitės ir berniukai prisimena gana tolimą Lietuvos praeitį ir pasineria į senuosius papročius. Gimnazijoje prasideda visuotinis Kalėdojimas. Anksčiau tai buvo kaimynų bei artimųjų lankymas persirengus žvėrimis bei keitimasis jaukiomis dovanėlėmis, tačiau šiandieniniame pasaulyje tai perėjo tiesiog į kaulijimą. Kalėdodami mokiniai bando išsisukti iš keblios, darbais ir atsiskaitymais užverstos ,situacijos ir prašo išankstinių
pagrįstumėte, jog lotynų kalba ypatinga ir paskatintumėte naująją kartą jos nepamiršti? Rašytoja: Visos kalbos ypatingos, o štai lotynų kalba ypatinga tuo, kad visoms Europos kalboms padovanojo labai daug tarptautinių žodžių. Tai yra sudėtinga kalba, bet verta pasikankinti, nes išmokus lotyniškai lengvai perkandama ir prancūzų kalba. Jūsų knygos reikalauja istorinio konteksto. Iš kur semiatės žinių ir kokia medžiaga remiatės rašydama? Rašytoja: Aš stengiausi rašyti savo knygas taip, kad jas skaityti galėtų ir specialistas, ir paprastas žmogus. Pati daugiau nei dešimt metų studijavau baroko laikotarpį, rašiau istorijos disertaciją iš tos srities, tad žinių pakako. Kodėl rekomenduotumėte jaunam žmogui perskaityti Jūsų naująjį kūrinį „Danielius Dalba ir kitos istorijos“? Rašytoja: Iš tiesų aš niekam nieko nerekomenduoju. Manau, kad ypač jauniems žmonėms nieko nereikia kišti per prievartą. Tiesiog, jeigu ši knyga patiks paaugliams, tai dėl to, jog yra maištinga. Galbūt jie ras ten kažką artimą širdžiai. Ar knygos suteikia Jums laimės? Rašytoja: Laimės ne, bet užsimiršimo ir atotrūkio – visada. Svarbiausia, kad knyga man suteikia nuotykių, mėgstu keliauti kartu su savo kuriamais herojais. Tai yra vienas maloniausių dalykų gyvenime. dovanėlių – geresnių pažymių ir priežasčių: paprasčiausios ir visai mokytojų atlaidumo, juk Kalėdos nekaltai atrodančios tinginystės – stebuklų ir gerumo metas! arba prasto laiko planavimo. O dar Ar mokytojai turėtų būti at- Kalėdos! Sniegas, parduotuvių laidesni artėjant šventėms? Tiklentynos, nukrautos šventinėmis riausia susilauksiu piktų mokinių prekėmis: nuo žvakidžių iki žvilgsnių, bet, mano nuomone, tai neturėtų būti labai svarbu. Na, bent niekam nereikalingų lipdukų su jau mokytojams, kurie dažniausia Kalėdų senio atvaizdu. Susikaupti visgi nusileidžia ir pamalonina tikrai nelengva, ypač jei esi didelis išankstine Kalėdine dovanėle, šios šventės „patriotas“. Mano bet, žinoma, ne visi. Ir tai visiškai nuomone, išsiblaško visi – ir normalu, kad ir kaip mums, mo- mokytojai, ir mokiniai ir manau, kiniams, norėtųsi visų atlaidu- kad šios situacijos pakeisti beveik mo. Jeigu aš būčiau mokytoja, neįmanoma, šventės dažniausiai geresnio pažymio švenčių proga kažkaip keistai pamaino žmones. prašančiam mokiniui tikriausia atsakyčiau : „Na tai kas?“. Kodėl? Taigi mokiniams belieka bėgti, Nes pati esu mokinė ir žinau, kaip lėkti ir suspėti, o mokytojams, kaip būna ir kodėl dažniausiai nespėju. jau jie įpratę, žiūrėti atlaidžiau ir Nespėja mokiniai dėl dviejų laukti švenčių kartu.
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 3
Už bronzą ant rankų nebenešioja? Greta Mameniškytė 3c
Ne paslaptis, jog Utenos Adolfo Šapokos gimnazija gali pasigirti ne vienu olimpiadų prizininku ar nugalėtoju. Tačiau dešimtokas Karolis Markauskas nustebino neeiliniu laimėjimu. Iš spalio 16-24 dienomis Pietų Korėjoje vykusios Tarptautinės mokinių astronomijos olimpiados gimnazistas grįžo su bronzos medaliu pakaklėje. Nors Karolio sėkme buvo pasidžiaugta laikraštyje „Utenos diena“ bei Šapokos gimnazijos televizoriuje tradiciškai pasirodė sveikinimas jaunuoliui , tik nedaugelis uteniškių, o ką jau kalbėti apie kitų miestų gyventojus, žino apie jo pasisekimą. Ko gero, vieni iš pirmųjų gimnazijoje sužinoję apie bronzos prizininko sėkmę buvo jo bendraklasiai ir auklėtoja, todėl
jų nuomonės apie šią situaciją ir klausiame. Mokytoja Birutė Siliūnienė, paklausta, ką mano apie Karolio pasiekimą, negailėjo komplimentų auklėtiniui. Ji tvirtina besidžiaugianti ir besididžiuojanti juo tarsi savo vaiku. Į pagalbą pasitelkusi savo klasės mokinius, Karoliui surengė staigmeną: grįžusio jo vietoj mokslų laukė smagi popietė su bendraklasiais, auklėtoja ir picomis. Jos metu prizininkas smulkiau papasakojo apie olimpiadą bei pasidalino dar neišblėsusiais įspūdžiais. Birutė Siliūnienė auklėtiniui padovanojo knygelę, kurioje surinktos prasmingos mintys apie gyvenimą, norėdama paskatinti jį tobulėti ne tik mokslo srityse, bet ir turtinti savo dvasinį pasaulį. Karolio bendraklasis Martynas, paklaustas, kaip vertina tokį draugo laimėjimą,
atsako, jog šis laimėjimas svarbus tiek Karoliui, tiek jį palaikantiems, taip pat džiaugiasi, kad atsiranda žmonių, galinčių tiek daug pasiekti. Pasiteiravus, ar nepakito jo ir klasės draugų požiūris į prizininką, Martynas atsako, kad į jį kitaip nežiūri ir nemano, kad kiti tai daro, svarsto, jog galbūt taip yra dėl kuklaus ir paprasto Karolio būdo, jis išliko toks pat paslaugus, linksmas, sportiškas, daug siekiantis vyrukas. Į klausimą „Ar pakankamai dėmesio buvo skirta pasauliniu mastu pasižymėjusiam gimnazistui?“ vaikinas atsakė trumpai, tačiau teisingai: „Manau, pakankamai. Juk visi tie sveikinimai nėra svarbiausia, svarbiausia, kad jis jaustųsi nugalėtoju širdyje“. Pats Karolis dėmesio trūkumu nesiskundžia ir savo pergalės nesureikšmina. Jis kaip tik džiaugiasi, jog apie jo pasiekimą
žino pakankamai mažai žmonių ir tvirtina, kad perdėti komplimentai jam nepatinka. Džiugu, kad mūsų nors ir nedidelė tauta turi kuo didžiuotis ir vis dar gali nustebinti aplinkinius bei save pačius tokiais netikėtais laimėjimais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad olimpiada vyko pasauliniu mastu, belieka tik paklausti, ar tikrai pakankamai vertiname olimpiadininkus ir ar neturėtumėme į jų pasiekimus reaguoti ne taip kasdieniškai? Juk tiek televizijoje, tiek spaudoje nuolat mirga įvairūs pranešimai apie įvairius taip vadinamų „žvaigždžių“ skandalus bei intrigas, tačiau tokie laimėjimai kaip Karolio Markausko lieka visai užmiršti arba simboliškai paminėti. Tuomet kyla dar vienas klausimas: „Ar vis dar žinome, ką reikėtų laikyti tikrosiomis žvaigždėmis ir iš ko derėtų imti pavyzdį?“
Susipažink su nauju kavos gėrėjų klubu Gerda Vaičiūnaitė 3c
Ar žinojai, kad su nauju LR Seimu išrinkta ir nauja AŠG Mokyklos taryba? Spėk, ką ji veikia? Tvarko dokumentus ir geria kavutę? Šapokos miesto pilieti, ar bent žinai, kas valdo visą mokyklą? Apie viską nuo pradžių. Mokykloje yra Mokinių taryba, kuri atstovauja moksleiviams ir gina jų nuomonę įvairiais mokyklos klausimais. Įvairūs renginiai, kalėdiniai karnavalai, Šapokos gimnazijos muzikiniai apdovanojimai ir netgi muzika, penktadieniais skambanti
mokykloje, yra matomi mokinių tarybos ir jų pagalbininkų – aktyvo – darbo vaisiai. Už visų karpinių ir scenos dekoracijų vyksta ir kiti darbai: kaip apklausos, dokumentų tvarkymas, bendravimas su mokyklos darbuotojais. Mokinių tarybai priklauso: Einoras Vaičiūnas 1c, Agnė Dabregaitė 1e, Kotryna Meidutė 2d, Klaudija Cicėnaitė 2d, Miglė Bulkaitė 2b, Miglė Labeikytė 2b, Vilma Deveikytė 3d, Donatas Laurinavičius 3c, Ieva Streižytė 3c, Kasparas Mociūnas 3b.
Be mokinių yra dar daug mokytojų, klasių vadovų, metodininkų ir t.t. grupių. Viena aktualiausių tarybų yra Mokyklos arba Gimnazijos taryba – vienas aukščiausių gimnazijos valdymo organų. Vienas geriausių jos darbo pavyzdžių – lapkričio mėnesį patvirtintos Darbo tvarkos taisykles. Tai reiškia, jog visi svarbiausi „Šapokynės“ nutarimai yra priimami Mokyklos taryboje. Taryba sudaryta pariteto principu. Tai reiškia, jog ji sudaryta iš penkių mokytojų, penkių tėvų ir penkių mokinių atstovų.
Gimnazijos taryba: Mokytojai: Jovita Butkienė (pirmininkė), Romualdas Baura, Danielius Datkūnas, Daiva Dudėnienė, Kristina Levčenkienė. Mokiniai: Gerda Vaičiūnaitė (sekretorė) 3c, Akvilė Burneikaitė 3c, Kasparas Mociūnas 3b, Klaudija Cicėnaitė 2d, Konradas Kazlauskas 3d. Tėvai: Vaida Barkuvienė, Vilma Drungienė, Gytė Lasienė, Kristina Sirgedienė, Vytautas Vaiškunas.
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 4
Knygų Kalėdos Tautvydas Tumas 1b
Lapkričio 29 d. grupė Utenos Adolfo Šapokos gimnazistų dalyvavo eglės įžiebimo šventėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su būriu vaikų iš visos Lietuvos Prezidentūroje įžiebė Kalėdų eglę ir paskelbė nacionalinės akcijos „Knygų Kalėdos“ pradžią. Renginyje, vykusiame Baltojoje salėje, dalyvavo olimpinis čempionas Virgilijus Alekna, laidų vaikams vedėjas
Audrius Rakauskas – Gustavas, alpinistas Vladas Vitkauskas, vaikų rašytojas Kęstutis Kasperavičius, dainininkė Jurga Šeduikytė. Publikai koncertavo muzikos grupė „Liūdni Slibinai“, choras „Liepaitės“. Į šventę atvyko daugiau nei 100 pradinių klasių moksleivių iš Anykščių, Utenos, Radviliškio ir Vilniaus rajono mokyklų. Šventėje dalyvavę Utenos Adolfo Šapokos moksleiviai – teatro trupės dalyviai – surengė smagų pasirodymą į prezidentūrą susirinkusiems vaikams bei garbingiems svečiams su šalies Prezidente priešakyje. Visi norintys turėjo
Nuotraukos bibliotekos vedėjos Vidos Gudelienės
Apie gyvenimą ir panašiai „Mokslas – šviesa, o ne mokslas – prieblanda“. Turbūt daugumai aišku, jog ši citata priklauso mūsų gimnazijos fizikui Danieliui Datkūnui. Šis mokytojas man yra viena iš įdomiausių asmenybių, būtent todėl Jį pasirinkau, kad atsakytų į interviu klausimus. Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote? Mokytojas: Savo „pašaukimą“ atradau netyčia. Visą laiką iki stojimo galvojau, kad gydytoju ir mokytoju tikrai nebūsiu. Bet gyvenimas iškrėtė išdaigą... Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą? Mokytojas: Yra puikaus jaunimo – simpatiško, darbštaus, supratingo. Tik apmaudu, kad vis daugėja viskam abejingų ir nieko nebenorinčių. Su tokiais per pamoką „taškykis nesitaškęs“ – vis tiek nieko nepasieksi. Čia jau, matyt, švietimo reformos rezultatas. Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, filmai ir/ar kita? Mokytojas: Mane įkvepia supratimas, kad bent kažkam mano darbas yra reikalingas, kad bent kažkas dar mokosi – jei ne iš noro, tai bent jau iš pareigos. Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai? Mokytojas: Buvau gerietis, todėl per pirmūnų šventes nešdavau penketą (penkiabalė sistema). Įsivaizduokite, kad turite galimybę įsikūnyti į kitą žmogų. Kas jis būtų? Kodėl? Mokytojas: Nenoriu įsikūnyti į kitą žmogų. Jei jau skirta būti savimi, tai tokiu ir išbūsiu. Kaip jau bus – taip... Ar visada siekėte būti mokytoju? Apie kokias profesijas dar galvojote? Dovilė Meidutė 3g
Nukelta į 5 p.
galimybę dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse, kur kartu su Lietuvos menininkais kūrė judančių vaizdų ritininę knygą. „Knyga yra pats geriausias pasaulio ir žmonių pažinimo šaltinis. Ji mus moko svarbiausių dalykų – tiesos, draugystės ir ištikimybės. Todėl šiemet, rinkdamiesi kalėdines dovanas, nepamirškime knygos. Linkiu, kad knyga jus lydėtų visą gyvenimą“ – sveikino šalies vadovė ir kvietė aktyviai dalyvauti akcijoje. Panaši, tik kiek kuklesnė kalėdinės eglutės įžiebimo šventė vyko ir mūsų gimnazijoje. Ją įžiebė tie patys
prezidentūroje šią „apeigą“ atlikę šapokynės „teatriukai“, tik prezidentės vietoje buvo gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas. Taip pat paskelbtas akcijos „Knygų Kalėdos“ startas mūsų gimnazijoje. Iki sausio 6 dienos šalies knygynuose bus galima įsigyti specialiu akcijos lipduku pažymėtų knygų su 20 proc. nuolaida. Tikimės, kad Utenos Adolfo Šapokos gimnazistai ir mokytojai aktyviai dalyvaus akcijoje „Knygų Kalėdos“ ir praturtins mūsų mokyklos bibioteką vertingomis knygomis.
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 5
Mokykloje – 25 valandas? Akvilė Burneikaitė 3c
Lapkričio mėnuo buvo įtemptas. Mokslai, renginiai, būreliai, veiklos, o dar ir naujo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos prezidento rinkimai. Šis įvykis sulaukė ypatingo dėmesio. Trys labai stiprūs kandidatai ir rezultatai, nustebinę ne vieną. Po tokios įnirtingos, savaitę besitęsusios kovos, vietoj intrigos, kelių balsų persvaros, kurios dauguma tikėjosi, užtikrinta balsų dauguma nulėmė, kad po Odetos Šileikytės Šapokos mokinių tarybos vairą ir prezidento postą perėmė Kasparas Mociūnas. Po pirmojo pretendentų prisistatymo, kalbos apie tai, kuris iš kandidatų turi daugiau patirties, yra vertesnis ar geriau galėtų atlikti prezidento pareigas, nenutilo nei per vieną pertrauką. Debatų metu klausimų taip pat buvo daugybė. Ne paslaptis, kad jų būtų buvę ir daugiau, jei laiko nevaržytų skambutis pamokai. Kaip parodė balsavimo rezultatai, didžioji dalis gimnazistų palaikė Kasparą ir norėtų jį matyti kaip prezidentą. Taigi, šiandien atsivertę naują „Paupėjos“ numerį turite progą perskaityti tai, ką interviu metu kalbėjo naujasis AŠG prezidentas – Kasparas Mociūnas. Ar kas nors pasikeitė po to, kai tapai AŠG prezidentu? Kasparas: Maniau, ilgiau būti mokykloj jau sunkiai
įmanoma. Pasirodo – įmanoma. Teko atsirinkti, kas svarbiausia, nes padaugėjo bendravimo su valdžia ir popierizmo. Viską suspėji, netenka aukoti pamokų, namų darbų ar miego? Kasparas: Spėju, bet, tiesa, pamokos kenčia. O kaip santykiai su kitais pretendavusiais į prezidento postą? Juk su Klaudija tenka dirbti vienoje komandoje, nesijaučia įtampos? Kasparas: Santykius su Klaudija pagerinau tiek, kiek net nebūčiau pagalvojęs, kad galiu pagerinti. Gaila, kad pastarosiomis savaitėmis jos nėra, bet sutariam puikiai. O su Ieva pasisveikini eidamas koridorium? Kasparas: Ją matau labai retai, bet gal tik retai prasilenkiam. Kai pamatau, pasisveikinu. Prieš rinkimus dažnai girdėjosi tokios kalbos, kad tapęs prezidentu taptum pernelyg valdingas ir „pasikėlęs“. Ar jos nepasitvirtino? Nepradėjai visos tarybos tampyti už virvučių? Kasparas: Kad esu valdingas, nesiginčysiu, bet jei toks nebūčiau, taryboj darbas gal ir nevyktų. Pasikėlęs? Tokių kalbų girdžiu nuo pirmos klasės. Jei kažkas kalba, vadinasi, yra apie ką. Esu veiklus ir matomas. Taryboj mano rolė yra visus nukreipt tinkama linkme. Jei kažkas tai vadina tampymu už virvučių – tebūnie. Kartais ieškant geriausio kompromiso tenka ir laviruoti.
Apie gyvenimą ir panašiai Mokytojas: Dažnai pagalvoju, kad man ne vieta mokykloje. Per daug diktatoriaus savybių jaučiu savyje. Tą mato ir mano mokiniai. Be abejo, malonu dirbti su jaunais žmonėmis. Bet tik tada, kai jauti atsaką. Kartais užklysta mintis, kad gal didesnių malonumų patirčiau dirbdamas ne su žmonėmis, o ten, kur aš vien tik pats atsakyčiau už savo darbo rezultatus. Bet yra kaip yra... Kaip manote, ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik – mokinio reikalas ir pastangos? Mokytojas: Nuo mokytojo labai priklauso mokinio susidomėjimas dalyku. Tai paliudija ir mano mokiniai. Bet jei mokinys pats sau įrodė, kad fizika ne jam, joks mokytojas nepadės. Ar turite tikslų, kuriuos žūtbūt siekiate įgyvendinti? Mokytojas: Taip. Vienas iš jų – kova su mokinių nežinojimu, nenoru mokytis. Žodžiu, kovoju su vėjo malūnais. Atkelta iš 4 p.
Kaip sekasi darbas taryboje? išlaikymui. Jei reikės – galiu ir Šiemet atsirado nemažai naujų pyktis, bet mes ne darželyje, visi narių, tarybos sudėtis smarkiai pakankamai suaugę ir supranta, pasikeitė, ar jau susigyvenot? Kasparas: Viskam reikia kodėl aš taip darau, nepriima to laiko, bet dirbam kaip komanda kaip asmeniško įžeidimo. Kadangi artėja Kalėdos, ir nebesijaučia, kad kažkas yra naujokai. turi galimybę pasveikinti visus Ar gerai sutari su visais ta- Šapokiečius su Kalėdomis ir ko rybos nariais? Kaip prezidentui, tenka jiems pavadovauti, kai nors jiems palinkėti. Kasparas: Šapokiečiai, linkiu kurias idėjas atmesti, kai kam paprieštarauti, kai ką sukriti- ,kad švenčių metu jus suptų kuoti... tik patys artimiausi žmonės, Kasparas: Manau, taryboje vidinės šilumos neužgožtų net ir visi mane pažįsta. Vieni ilgiau, kiti trumpiau, bet jie žino, kad žiemiškėjantys orai. Teišsipildo aš pirmenybę teikiu teisingam visos jūsų svajonės jau kitais, dar sprendimui, o ne šiltų santykių geresniais 2013 –aisiais. Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi? Mokytojas: Kad kitas žmogus išklausytų ir išgirstų. Kodėl svarbu išlaikyti tautinę tapatybę? Ką Jums reiškia ištikimybė Lietuvai? Mokytojas: Paklauskite to aukštų valdžios vyrų. O po to pasižiūrėkite į juos iš šalies. Tiesiog tuo norėjau pasakyti, kad yra dalykų, kurie daromi, o apie juos daug nešnekama. J. V. Getė yra pasakęs, kad „Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kas Jus padaro laimingą? Mokytojas: Taip, sutinku. Džiaugiuosi, galėdamas mokyti jautrius, darbščius, supratingus mokinius. Bet kuo toliau, tuo dažniau tenka dirbti su mokiniais, kurie, net man diktuojant, uždavinį spręsti nepajėgūs. Mokymasis yra dvipusis procesas, todėl negali džiaugtis darbu, kurį padarei pats, nes kitą darbo dalį turi nuveikti tavo mokiniai. O čia dažnai tenka nusivilti. Todėl aš esu daugiau nelaimingas, negu laimingas.
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 6
Ar ne per anksti kviečiame Kalėdas? Miglė Rakauskaitė 2c
Pasibaigus gražiajam vasaros laikui, visi sugrįžtame prie darbų. Ateinantis ruduo – tai susimąstymo, pasiruošimo, ramybės laikotarpis prieš artėjančią šaltąją žiemą. Lapkritį paminėję mirusiųjų dieną ,dar net neatėjus gruodžiui, dažnai pastebime, jog daugelyje parduotuvių lentynų suspindi kalėdinė eglutė arba pasigirsta šventiški dainų garsai. Šie atributai kartojasi jau kelerius metus. Todėl ir kyla diskutuotinas klausimas, ar per greitai atbildančios Kalėdos nepraranda savo žavesio? Kalėdos – tai kvapnus cinamono kvapas, pintinė, perpildyta mandarinų, eglutė, papuošta įvairiosiomis blizgančiomis girliandomis, raudonnosis Kalėdų senelis, šeima, susirinkusi prie gausaus vaišių stalo, palinkėjimai, išsakomi vienas kitam ir visa tai, kas jauku, kas sušildo širdį. Rodosi, jog tik ir lauki nesulauki, kada jos ateis. Apie pirmuosius ankstyvus šios šventės žingsnius informuoja įvairios žiniasklaidos sritys. Laikraščiai ir žurnalai pradeda publikuoti Kalėdoms skirtus straipsnius. Per radiją galime išgirsti melodingas kalėdines dainas. Plačiajame ekrane išvystame įvairias įmonių ir laidų reklamas, kurios pasidabina šventiška atributika. Visur rasite nurodymų, kaip pasiruošti skanesnių Kūčių arba Kalėdų stalo patiekalų ar netgi kaip stilingiau pasipuošti namus, išleidžiant kuo „mažiau“
pinigų. Visa tai – tik pirmas žingsnis. Antrasis žingsnis pasibaigia ties parduotuvės slenksčiu. Dauguma mūsų susigundome gražiai pateiktais daikčiukais, kurie tiesiog prašosi mūsų paimami. Spindinti ir blizganti parduotuvių aplinka tuo metu apgauna mūsų akis ir priverčia manyti, jog viso to mums primygtinai reikia. Suvilioti ir apžavėti pasiduodame minos jausmui ir nepagalvoję nusiperkame prekes, kurios tėra gudriai ir sumaniai prekybininkų įsiūlytas masalas. Paveikti visu tuo žmonės pradeda puošti savo namus, pakuoti dovanas. Tai tampa lyg įprastine ir monotoniška veikla. Tuo tarpu pranyksta visas šios didelės, gražios šventės laukimas. Kalėdinė dvasia, kurią stengiamės susikurti savo širdyse, išblėsta ir nebetampa tokia reikšminga. Tada teikiame pirmenybę materialinėms gėrybėmis, kurios nėra pačios svarbiausios. Kalėdos – tai toks metas, per kurį būni geras ir norisi branginti kiekvieną minutę, praleistą su artimiausiais žmonėmis. Todėl visiems labai norėčiau palinkėti, kad negreitintume įvykių, nepasiduotume kitų daromai įtakai ir puoselėtume gražias šventimo tradicijas. Jeigu mes patys to labai norėsime ir lauksime, Kalėdos pačios ateis į mūsų širdis pačiu geriausiu ir tinkamiausiu laiku.
Specialybė ne pagal Zodiaką Agnė Gurklytė 2c
Na štai, jau spėjo įsibėgėti nauji mokslo metai ir užgriūti su savo reikalavimais bei tikslais. Pirmi metai praskuodė „įsivažiuojant“ ir „žymint teritoriją“, o antri metai skirti kur kas didesniam tikslui – įsitvirtinimui savo ribose. Apšilimas baigėsi – laikas darbui: transformacijai iš šapokiuko į Šapokietį iš didžiosios „Š“!
Visus praeitus metus mokytojai vis šnekėjo apie ateinančias patikras, o kartais jas pavadindavo šiurpiuoju žodžiu – egzaminai, bet šiais metais daug dažniau galima išgirsti žodį „specialybė“. Turbūt dauguma pagalvojo: „Pala pala, man tik šešiolika, mokyklos suolą šildau vos dešimtus metus, o jau turiu galvoti apie tai, kuo noriu tapti?“. Pagalvojus, jog man sunku apsispręsti, kokios spalvos
Jie dovanojo žodį Lietuvai Šį itin anksti sniegu pasidabinusį gruodį Utenos Adolfo Šapokos gimnazijoje sklando Kalėdinė dvasia. Mokyklos koridoriuose jau skamba Kalėdų melodijos, startavo gimnazijos „Kalėdinis paštas“, darbų pamokose mokiniai ruošia šventines dekoracijas. Kalėdų karštligė pasiekė visus, netgi matematikos mokytojų kolektyvą, kuris nusprendė į šį labai tikslų mokslą įlieti kūrybinės ir šventiškos nuotaikos. Suvieniję jėgas Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos ir Utenos Aukštakalnio progimnazijos mokiniai, skatinami mokytojų, pažėrė pačių įvairiausių bei kūrybiškiausių darbų ir gruodžio 6 d. Adolfo Šapokos gimnazijoje buvo atidaryta paroda „Matematika Kalėdinėse dekoracijose”. Parodos atidaryme gimnazistai Paulius Pilypas bei Kristina Trinkūnaitė atliko keletą dainų, žodį tarė Adolfo Šapokos gimnazijos direktorius Saulius Brasiūnas, o žiūrovų gretose šypsojosi ir patys dekoracijų autoriai, padarytą dovaną iškeitę į kitą kalėdinę dovanėlę – gerą pažymį . Brigita Katinaitė 3d
kojines mautis, šis sprendimas atrodo kiek per didelis, kad priimčiau jį viena. Tai į ką kreiptis pagalbos? Paklausti mamos? Nueiti pas būrėją? Skaityti horoskopus? Turiu pripažinti – rimčiau susidūrus su šia problema, pradėjau bijoti. Juk gali būti, kad pasirinksiu dalykus, kurie man vėliau nepatiks arba kurių man nereiks. Bet vos man pradėjus skaityti straipsnius pavadinimais „Specialybė pagal zodiako ženklą“ ir panašius
išmislus, į „tarnybą“ prisistatė mokyklos socialinė pedagogė bei psichologė. Negana to, kad jos pasakė apie būsimus specialybės pasirinkimo renginius, bet ir pasiūlė visada užeiti pas jas, jei kiltų klausimų šioje srityje. Galbūt esu kiek per didelė tikėtis, kad kažkas „palaikys už rankytės“, bet toks sprendimas nulems didžiąją dalį mano ateities. Džiaugiuosi, jog mokausi mokykloje, kur, kilus bet kokiems klausimams, turiu kur kreiptis.
Paupėja
2012 m. gruodis. Nr. 69 / 7
Sveikos mitybos diena Šapokoje Karolina Bieliauskaitė 1b
Šapokoje nelieka nepaminėtas joks svarbesnis renginys ar šventė. Taip nutiko ir lapkričio 8 dieną, kai gimnazijoje buvo paminėta Europos sveikos mitybos diena. Renginio proga visą dieną vyravo pakili nuotaika, kuria gimnazistai užsikrėtė jau ryte, kai kiekvieną įėjusįjį pasitiko Greitutis, kuris gyvena sveikai ir Tingutis, kuris nesidomi sveika mityba. Ypač šių personažų išvaizdos skirtumai buvo akivaizdūs. Pirmojo aukšto trikampyje pertraukų metu mokinių laukė „gydytojai“, kurie buvo pasiruošę patarti sveikatos klausimais. Visos įdomybės prasidėjo per ilgąją pertrauką, nes valgykloje vyko sveikos mitybos konkursas, kur dalyviai turėjo kuo įdomiau pristatyti savo pagamintus sveikus patieka-
lus. Originaliai, tvarkingai ir gražiai pateikti gaminiai viliojo susirinkusiuosius prieiti arčiau, o ir jų pasirinkimas buvo gana didelis. Organizatoriai visus vaišino gardžia vaistažolių arbata, kuri puikiai sušildė ir pakėlė nuotaiką, galėjome paskanauti įvairiausios „rūgšties“ duonos, pyragų, keptų prisiminus močiučių receptus. Ta proga mus aplankė viešnios iš visuomenės sveikatos biuro, kurios klausė protingųjų „gydytojų“ atsakymų, sutiko dalyvauti konkurso vertinimo komisijoje ir džiaugėsi mokinių veikla. Per antrą ilgąją pertrauką vyko apdovanojimų teikimas. Daugiausia padėkų pelnė 1b klasė, o visiems dalyviams buvo įteikti tušinukai, kurie visada primins ne tik tos puikios dienos įvykius, bet ir, tikėkimės, neleis „apkiausti“.
sidabrinį varpelį, kuris pažadino
Sveiki, sulaukę... šilumą ir jaukumą. Visoje šalyje Sandra ir Ieva 1a
Ar žinote kokia šventė artėja? Ogi Kalėdos! Taigi būtų banalu pradėti sveikinimą šiais žodžiais: „Linksmų Kalėdų ir Naujųjų Metų“. Todėl visą naktį bluosto nesudėjome, nes mąstėme, kaip originaliai Jus pasveikinti. Tad nusprendėme pasekti paprastą, bet tuo pačiu ir stebuklingą pasaką... Seniai seniai gyvavo Ledo šalis. Ten buvo šalta, o gyvenantys žmonės buvo skurdūs, todėl visą laiką praleisdavo sunkiai dirbdami. Jie neturėjo galimybių švęsti Kalėdų ir kitų švenčių, todėl buvo nelaimingi ir liūdni. Tačiau vieną paslaptingą Kūčių vakarą į Ledo šalį užklydo Kalėdų dvasia. Ji nusprendė, kad nesąžininga, jog turtingieji gali švęsti, mėgautis gausiu Kalėdų stalu ir linksmintis, o varguoliai – ne. Todėl paslaptingoji būtybė į kiekvieno žmogaus širdį įdėjo po
suskambo švelni varpelių melodija ir skardus laimingų žmonių juokas. Sužibo eglučių viršūnės, danguje nušvito auksinis žvaigždžių takas. Na, o kiekvieno žmogaus namai pakvipo cinamonu bei mandarinais. Visus aplankė džiaugsmo angelai... Štai kokia stebuklinga ši pasaka. Galbūt kažkam iškils klausimas: Kodėl? Ogi todėl, kad įvairias pasakas galime sekti dieną naktį...O šią – tik kartą per metus, nes ji vardu – Kalėdos. Taigi linkime Jums, kad šios Kalėdos būtų išskirtinės ne dovanų blizgesiu ir gausa, o tiesiog nuoširdžiu bendravimu su artimaisiais ir jaukumu. Įleiskime gėrį į širdis ir nors po mažą trupinėlį padalykime jį visiems, užmirškime visas nuoskaudas, atjauskime silpnesnius ir tiesiog mėgaukimės Kalėdomis...
Horizontaliai:
Vertikaliai:
1. Vieta, kur gyvena Kalėdų senelis. 2. Valstybė, viena iš pirmųjų pasitinkančių Naujuosius metus. 3. Miestas, kuriame vyks žiemos Olimpinės žaidynės. 4. Kasparas, ... , Baltazaras. 5. Lotyniškai – adventus, lietuviškai – ... . 6. Kas žiemą puošia medžius ir langus? 7. Žiemą atskrendantis paukštis. 8. Tradicinis kūčių valgis. 9. Dalykas, kurio vaikai laukia per Šv. Kalėdas. 10. Miestas, kuriame, pasak legendos, gimė Jėzus. 11. Laikotarpis iki Šv. Kalėdų. 12. Muzikos diena Šapokoje. 13. Kas labiausiai laukia atostogų? 14. Baletas, populiarus Kalėdiniame laikotarpyje.
15. Valstybė, kurioje švenčiamos Kūčios. 16. Žodis, pasikartojantis lietuvių liaudies adventinėse dainose. 17. Šilčiausias žiemos mėnuo. 18. Viena iš AŠGKL komandų. 19. Dalis Europos yra už ... rato. 20. Kieme stovi, vaikų nulipdytas, ... 21. Kalėdų senis – Šv. ... 22. Kasmetinis Šapokos renginys – Kalėdinis ... 23. Per adventą laikomasi ... 24. Tradicinis gėrimas ant Kūčių stalo. 25. Mažas ir barzdotas. 26. Jėzaus gimdytoja.
Kronika Beatričė Šinkūnaitė 3c 11 – 02 Grupė moksleivių dalyvavo intelektualaus žaidimo debatų čempionate Minske. 11 – 08 Minima Europos sveikos mitybos diena. Jaukią atmosferą kūrė gimnazijos sveikatingumo klubas. 11 – 12 Atidaryta Vilmos Deveikytės fotografijos darbų „Portretai“ ir instaliacijos „Cloudlight“ paroda. 11 – 13 Gimnazistų fotografijos
darbai tema „Raštai“ publikuojami internetinėje parodoje. 11 – 16 Tolerancijos diena. 11 – 16 Gimnazijos krepšininkai dalyvavo Kupiškio L. Stuokos – Gucevičiaus gimnazijoje vykusiame krepšinio turnyre, kur iškovojo pirmąją vietą. 11 – 20 Aktyviausi moksleiviai vyko į Vilnių. 11 – 22 Gimnazijos mokiniai dalyvavo Utenos viešojoje A. ir M. Miškinių bibliotekoje vykusiame seminare.
Sudarė Darius Rinkevičius 11 – 23 Paminėta Lietuvos kariuomenės diena. 11 – 27 Gimnazijoje lankėsi Lietuvos advokatų tarybos narys, esperantininkas Povilas Jegorovas. 11 – 29 Grupė gimnazistų dalyvavo eglės įžiebimo šventėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje. 11 – 30 Vyko Pasaulinės AIDS dienos protmūšis. 12 – 07 Gimnazijos komanda vyko į Molėtų gimnaziją. 12 – 10 Parodų salėje pradeda veikti dailininko Justino Krasucko
darbų paroda. 12 – 11 VGTU valanda aktų salėje. 12 – 12 Adventinis susitikimas su Tiberiados vienuoliais. 12 – 12 Kalėdinis krepšinio šou. 12 – 13 Tėvų diena. 12 – 18 Mokytojų ir mokyklos darbuotojų Adventinė popietė. 12 – 19 Kalėdinis renginys aktų salėje. 12 – 20 Vykdoma priešatostoginė rūbinių tvarkymo akcija. 12 – 20, 21 Kalėdinis matematikos turnyras.
PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redakcija: Dovilė Meidutė, Akvilė Burneikaitė, Agnė Gurklytė, Darius Rinkevičius. Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos Indra“. Maironio g. 12, LT-28143 Utena. Tiražas 100 egz.