2013 m. gegužė. Nr. 71. Laikraščio leidyba finansuojama iš 2 % gyventojų pajamų mokesčio paramos
Redaktorės žodis Evelina Dilytė 3g
Ką gi, nepastebimai pralėkė dar vieni mokslo metai. Vieni džiaugiasi jau beveik ranka pasiekiamomis atostogomis, vasara, kiti liūdi, nes nepaliaujamai artėja metas visam laikui atsisveikinti su mokykla.. Kaip bebūtų, mūsų gimnazijoje šie metai buvo tikrai labai veiklūs bei įdomūs. Įvyko daugybė subūrusių ne vien šapokiukus (buvusius bei
esamus), bet ir daugelį kitų mokyklų moksleivių, renginių, tokių kaip ŠGMA, „Paupoforų“ šventė, 16 mokyklos gimtadienis, kalėdinių vaidinimų pasirodymai, šimtadienis: La Familia, gatvės muzikos diena, „Šapokiukas visur šapokiukas“, matematiškiausi pirmokai bei daugėlis kitų. Taip pat negalima nepaminėti gimnazijos mokinių vaidintų (o vienos moksleivės Kristinos Trinkūnaitės net ir režisuotų) spektaklių: „Žmogus...?“ (rež.
Vilmos Deveikytės (3d) nuotrauka
Nerijus Rastenis), „Sveiki, gydau“ ( rež. Kristina Trinkūnaitė), „Vėlinės“ ( rež. Nerijus Rastenis”), komedija „Jubiliejus“ ( rež. Nerijus Rastenis). Taip pat gimnazistai dalyvavo daugybėje akcijų, olimpiadų, konkursų. Nuobodu tikrai nebuvo. Šiame „Paupėjos“ numeryje rasite interviu su esamais bei buvusiais mūsų gimnazijos moksleiviais, mokytojais, renginių, ekskursijų aprašus, olimpiadų prizininkų sąrašus bei daugelį straipsnių, kuriuo-
se išsakyta įdomių minčių, svarstymų. Be to, galėsite patikrinti savas žinias apie mūsų mokyklą išsprendę laiptažodį. Belieka palinkėti Jums ilgos, įsimintinos vasaros, nuostabių emocijų, įspūdžių ir rudenį sugrįžti gerai pailsėjus bei pasisėmus jėgų ir nusiteikus kibti į mokslus. Šiltų akimirkų visiems, o tuojau mokyklą paliksiantiems dvyliktokams sėkmės egzaminuose bei tolimesniame gyvenime!
Apie teatrą su Kristina Trinkūnaite Austėja Pelėdaitė 3c
Mūsų gimnazija gali didžiuotis, kad turime tiek talentingų ir gabių mokinių, kurie ne tik džiugina mus savo pasirodymais, bet ir garsina mūsų mokyklos vardą. Tikriausiai bet kurį Adolfo Šapokos gimnazistą paklausus, ar žino Kristiną Trinkūnaitę, drąsiai su tuo sutiktų. Ji šiemet baigia dvyliktą klasę, o jau yra pastačius du spektaklius pagal savo sukurtas pjeses. Gimnazistė režisuoja spektaklius, juose vaidina, taip pat groja, dainuoja ir aktyviai
dalyvauja visose veiklose. Praėjusią žiemą Kristiną su mūsų gimnazijos teatro trupe galėjome pamatyti net televizijos ekrane. Kristinos pagrindinė veikla – teatras, todėl šiame interviu ji pasakoja apie ją supantį teatro gyvenimą. Kaip supratai, kad nori vaidinti? Kristina: Tiesą pasakius, nežinau, dėl ko pradėjau vaidinti, tiesiog nuo mažens buvau scenoje, kadangi dainavau, grojau ir tada atėjo kažkoks supratimas, kad aš noriu vaidinti ir kad tai tikrai galiu daryti, nors prieš tai buvau mačiusi tik vieną spektaklį. Kelintoje klasėje supratai, ko nori?
Kristina: Aštuntoje klasėje supratau, kad noriu vaidinti. Tada pradėjau tuo domėtis ir dirbti. Anksčiau užeidavo irgi daug minčių apie tai, tačiau nebuvo galimybės ankstesnėje mokykloje lankyti teatro būrelį. Atsimenu, kad tikrai liūdėjau dėl to ir sakiau, kad nors ir nėr, kur vaidinti, bet ateityje bus. Kur gavai pirmąsias teatro pamokas? Kristina: Kadangi Utenoje nelabai kur galėjau vaidinti, ieškojau kitos vietos. Taigi nelaukdama, kol pradėsiu eiti į A.Šapokos gimnaziją, susiradau pati privačią teatro mokyklą Vilniuje ir kiekvieną šeštadienį važiuodavau ten mokytis. Buvau vienintelė, kuri važinėjo kiekvieną savaitgalį ir dalyvaudavau visose jaunesniųjų ir vyresniųjų grupių pamokose, kol per metus praėjau pagrindinį kursą ir baigiau teatro mokyklą. Taigi toje mokykloje ir vaidinau pirmajame spektaklyje ,,Aš esu‘‘. Visi žino, kad esi pastačius kelis spektaklius. Kaip parašei pirmąją pjesę? Kristina: Grįžusi iš teatro mokyklos dar tik planavau eiti į gimnaziją ir tuo metu aš pradėjau rašyti pjesę. Jau nuo vaikystės turėjau didelę aistrą karo isto-
Nukelta į 2 p.
Paupėja
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 2
Apie teatrą su Kristina Trinkūnaite Atkelta iš 1 p.
rijoms, pokario laikams, ypač lietuvių istorijai, ir žinojau, kad jei statyčiau spektaklį, tai jis būtų tokios tematikos. Taigi radau vieną istoriją ir ja remdamasi parašiau scenarijų, nes neradau jokio kūrinio, kuris galėtų perduot tiek daug, ką aš norėjau pasakyti. Atėjusi į gimnaziją pradėjau vaidinti ir baigusi rašyti pjesę surinkau trupę žmonių, su kuriais pastačiau savo pirmąjį, kaip režisierės – scenaristės, darbą ,,Šiaurė“. Su šiuo spektakliu mes nemažai kartu pasirodėme, bet buvo labai gaila, kad po kurio laiko jį turėjome nutraukti, nes kiti ,,Šiaurėje“ vaidinę žmonės baigę mokyklą išvyko. Ką veikei M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje? Kristina: Netikėtai pakliuvau į M. K. Čiurlionio menų gimnazijos statomąją operą. Man teko režisuoti operą ir parašyti jai tekstą. Tai buvo be galo didelis darbas, nes man teko atskirai dirbti su orkestru, solistais, choru, baleto trupe. Tai buvo visai kitoks darbas negu statant spektaklį. Darbų buvo labai daug ir aš turėjau juos visus suderinti. Viską turėjau padaryti per labai trumpą laiką, nors buvo nelengva. Tai man buvo neįkainojama patirtis. Kaip pasirenki žmones statant spektaklį? Kristina: Esu pastačiusi du spektaklius ,, Sveiki, Gydau..“ ir ,,Šiaurė“. Jau rašydama pjesę žinojau, kas gali vaidinti. Pauliui Pilypui, scenos broliui, jau rašydama pjesę visada numatau vaidmenį. O kaip visus kitus surinkau? Man visada labai svarbu pritraukti tuos žmones, kurie ir nedaug susieti su menu, bet galėtų tai daryti, tačiau nedrįsta. Aš dažnai intuityviai pajaučiu, kas gali vaidinti, todėl stengiuosi tuos žmones kuo labiau įtraukti. Kaip vyksta ruošimasis spektakliui? Kokios būna repeticijos? Kristina: Pastačiusi porą spektaklių jau turiu tam tikrą savo metodiką, kuri galbūt ir ne visiems patinka, tačiau ji kol kas, kaip rodo rezultatai, yra
labai efektinga. Man svarbiausia kontaktas tarp žmonių ir tai visada akcentuoju savo ,,aktoriukams“, kad visada turi būti pagarba vieni kitiems. Ant scenos jokiu būdu negalima keiktis, daryti jokių dalykų, kurie darytų nepagarbą tiek scenai, tiek žmonėms, kurie stovi ant jos ir kurie žiūri į ją. Taip pat pas mus net tas pats valgymas, susirinkimas, kalbėjimas yra kaip ir koks ritualas, kuris mus jungia. Man svarbu teatre išlaikyti ,,šeimą“ , nes kitaip aktoriai nebus pajėgūs pasiekti žiūrovą. Repeticijų laikas būdavo labai įvairus. Prieš premjerą repetavome net aštuonias valandas. Ar turi spektaklių, kurie tave įkvėpia? Kristina: Nenoriu išskirti kažkokių spektaklių. Man svarbiausia, ne kaip jis buvo atliktas, o ką man davė kaip žiūrovei. Kiekvieną pjesę aš prisimenu vis skirtingose situacijose. Dauguma žmonių po spektaklių kalba apie aktorių vaidybą, vertina juos, nors iš tikrųjų turėtų kalbėti apie pjesės mintį, ką režisierius norėjo išryškinti, perduoti žmonėms. Ar ketini savo ateitį sieti su teatru? Kristina: Taip, aš žadu savo ateitį su teatru. Negaliu pasakyti, kad taip bus tikrai, bet labai viliuosi, kad mano planai vaidinti, režisuoti toliau išsipildys. Tikiuosi, ir vėliau turėsiu galimybę dalintis savo kūryba su jumis. Mes džiaugiamės, kad turime galimybę pamatyti mūsų gimnazijoje teatro trupės spektaklius. Jų metu mokyklos salė būna pilna žiūrovų. Džiugu, kad į spektaklius ateina ne tik mūsų mokyklos mokiniai. Linkime tau toliau kurti ir sieti savo gyvenimą su teatru. Ačiū už interviu!
Erdvės, kurios traukia Iveta Slabšytė 3g
Gimnazijoje laikas prabėga tarsi vėjeliu, tačiau tas laikas neapsiriboja vien buvimu klasėse. Po pamokų ar pertraukų metu mokykloje knibždėte knibžda mokinių, užsiimančių jiems mėgstama veikla ar tiesiog poilsiu. Mūsų gimnazija - tai milžiniška teritorija, pritaikyta savo laiką leisti kiekvienam: ir moksliukui, ir šokėjui, muzikantui, fotografui ar netgi saldžiosioms porelėms. Viena iš labiausiai mėgiamų gimnazistų vietų yra mokyklos „trikampiai“. Juose visi mokiniai mokosi, skaito knygas, snaudžia, bendrauja vieni su kitais ar tiesiog šoka (gaila, kad šokti gali tik penktadieniais, nes tik tą vienintelę dieną gimnazijoje yra girdima muzika). Ši vieta yra labai pamėgta ir mūsų gražiųjų porelių. Iš to galime spręsti, jog mokyklos „trikampiai“ skirti ne tik mokytis ar poilsiauti, bet gali būti ir jaukus kampelis porelėms. Šiuo metų laiku, per pertraukas gimnazijoje, daugiau veiksmo vyksta lauke. Vis didėjantis mokinių skaičius ne tik ant suoliukų, bet ir pievelėje,
rodo, jog mus traukia ne tik įmantrūs dalykėliai, bet ir gamta. Daugelis vaikinų stadione žaidžia futbolą ar krepšinį, visi mokykloje turi įvairios veiklos, o kai viską galime atlikti lauke, tai kodėl gi ne? Gimnazistus saulė ir grynas oras tikrai traukia! Taip pat mokykloje puikią nuotaiką suteikia ir apsilankymas orkestrinėje, sporto ar šokių salėse. Kiekvienas iš mūsų randa vietą, kurioje jaučiasi puikiai ir ten praleidžia didelę dalį savo laiko. Sportininkai, žinoma, dažniausiai renkasi sporto ar treniruoklių sales, muzikantai renkasi orkestrinę ar muzikos klasę, kurioje dainuoja, groja. Šokėjai, fotografai, menininkai, aktoriai, visi renkasi sau patrauklią ir mielą mokyklos erdvę. Taigi, mokyklos teritorija didelė, kurioje kiekvienas susiranda vietą ne tik klasėje, bet ir už jos ribų. Tikėkimės, kad tokios patrauklios erdvės gimnazijoje išliks dar ne vienerius metus.
Kas kaltas dėl paraudonavusios pažymių knygelės? Akvilė Burneikaitė 3c
Kartais atsidarai elektroninį dienyną, pamatai visas tas raudonas „n“ raides ir pasidaro šiek tiek baisu. Žinoma, visos jos praleistos su pateisinama priežastimi, tereikia klasės vadovei nunešti pateisinimą, bet vis tiek neramu. Ta pati raudona spalva karaliauja ne vieno ir ne kelių mokinių elektroniniame dienyne. Ypač ši „problemėlė“ ir dažni pokalbiai su klasės vadovu/e kamuoja visuomenininkus. Neretai tenka girdėti, kad visuomeninė veikla kenkia mokslams ir taip kelia grėsmę ateičiai, todėl nusprendžiau šia tema pakalbinti keletą, mokyklos, virtuvėje verdančių žmonių. Ar visuomeninė veikla reikalinga jaunam žmogui? - Taip. Matyt kad vienas iš vertingiausių dalykų yra patir-
tis ieškant darbo, kadangi vos pradėjus veiklą visuomeninėse organizacijose išmokstama komandinio darbo, bendradarbiavimo su žmonėmis, laiko planavimo, kitų organizacinių dalykų. Tai ypač padeda kalbantis su darbdaviu bei suteikia praktikos. Negana to, tai skatina pilietiškumą, atsakingumą bei savarankiškumą. Gerda Vaičiūnaitė, Utenos visuomeninių jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ savanorė - Tikrai taip, nes per ją pamatai daug dalykų, apie kuriuos negalėjai net pagalvoti jų neišbandęs. Pavyzdžiui, man pačiai buvo keista, kai paauglys, atlikęs socialines valandas globos namuose, vėliau per aptarimą prisipažino, kaip stipriai pasikeitė jo mąstymas, Nukelta į 3 p.
Paupėja Kas kaltas knygelės?
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 3 dėl
paraudonavusios
Atkelta iš 2 p.
nes anksčiau jis niekaip nebūtų pagalvojęs, ką reiškia neturėti tėvų, gyventi globos namuose. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos socialinė pedagogė Laura Barzdaitė - Taip, nes žmogus tobulėja ne tik mokykliniame suole. Didžiąją dalį savo įgūdžių, kurių prireiks ateityje (ypač praktinių) sukaupiame būtent tokiose veiklose. Naujos pažintys, tas pats prasiblaškymas nuo mokyklos viskas tik į naudą. Ypač tai padeda pajausti atsakomybės jausmą, tapti savarankiškam, laisvai reikšti savo nuomonę. Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos pre-
Paupoforai Gerda Vaičiūnaitė 3c
Gegužės 17 d. – didinga diena. Negana to, kad pasaulis šventė tarptautinę dieną prieš homofobiją ir ruošėsi gatvės muzikos dienai, Adolfo Šapokos gimnazija minėjo spaudos atgavimą (prisiminkime gūdžius 1863-1864 m. sukilimus, po kurių Rusijos valdžia uždraudė bet kokią lietuvišką spaudą lotyniškais rašmenimis). Šiais metais 3c klasė paruošė
pažymių tik nenukenčia - jis paspartėja. Jaunas asmuo dažnai pernelyg
zidentas Kasparas Mociūnas Ar nuo to nukenčia mokslai? - Manau kad tai priklauso nuo paties žmogaus, kaip jis susiplanuoja savo laiką. Žinoma, dažnai neužtenka laiko pamokoms, tačiau norint, galima užpildyti spragas ir pasivyti. Gerda - Manau kad ne, nes vyksta po pamokų. Laura - Nukenčia tų, kurie visuomeninėje veikloje nori pasiekti daugiau, o ne tik vykdyti smulkius kanceliarinius darbus. Ir jokių išimčių nežinau. Bet čia tik žiūrint iš tos pozicijos, kad mokslas lygu pamoka mokykloje. Jei mokslą prilyginsime patirčiai, mokslas ne romantinę lagerio istoriją su pora šaukštų humoro. Renginys pasižymėjo tuo, jog jo metu pasirodė tiek mokytojai, tiek mokiniai ir netgi studentai. Apdovanoti buvo į mokyklos laikraštį rašantys žurnalistai, direktoriaus pavaduotoja Nijolė Šuglienė padėkojo ir asmenines dovanas įteikė raštingiausiems gimnazijos moksleiviams, rajoninės lietuvių kalbos olimpiados prizininkams, „Utenos dienos“ redaktorius padėkojo laikraščio „praktikantėms“.
Kasparas Kaip vertini pamokų praleidinėjimą dėl visuomeninės veiklos? - Svarbiausia, kad tai nebūtų daroma piktybiškai ir visada viliuosi, kad mokytojai supranta, kad įvairius susitikimus, renginius rengti po darbo yra tiesiog neįmanoma. Gerda Vaičiūnaitė - Man labai pikta, kad kai kurios visuomeninės veiklos vyksta pamokų metu. Tuo labiau, dauguma savivaldybės renginių vyksta būtent pamokų metu, o juk jiems turėtų rūpėti, kad mokiniai lankytų pamokas. Jei žmogus yra suinteresuotas, jam ta veikla patinka, jis visada atras laiko po pamokų. Laura - Viskam turi būti ribos.
pasineria į naują veiklą, matydamas tik pliusus, o minusų ne. Pamokų praleidimą pateisinu, bet viskam turi būti ribos mokytojų darbas irgi turi būti gerbiamas. Kasparas Nuomonių yra pačių įvairiausių. Tikriausiai, kiekvienas atsirinks tai, kas priimtina jam. Na, o aš tikiuosi, kad atpirkimo ožių ieškoti neteks ir galbūt nuo rugsėjo visiems „žadantiems“ pagaliau pavyks įgyvendinti daugkartinį pažadą ir mokytis geriau, o baigiantis mokslo metams linkiu sėkmingai užbaigti semestrą ir naudingai bei linksmai praleisti vasarą.
„Utenos diena“ redaktorius V. Ridikas padėkojo jam padėjusioms žurnalistėms
Mokytojas Nerijus Rastenis lagerio viršininkui padovanojo savo mylimiausias moteris
Buvę šapokiečiai pamokė apie meilę ir kančias konclageriuose
Visiškai netikėtai prie renginio prisiderino, rodos, su lageriu nesuderinamas, japonų pasirodymas
Paupėja
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 4
Gimnazijos absolventai šiandien Rūta Pakalnytė 3c
Prisiminkime prieš daugiau nei mėnesį mokykloje viešėjusią Adolfo Šapokos gimnazijos antrosios laidos absolventę Jurgitą Vaičiūtę. Ji turi daug įdomios gyvenimiškos patirties ir puikiai pažįsta Europą. Šiandien Jurgita dalinasi savo mintimis ir prisiminimais. Laba diena, prisistatykite skaitytojams. Jurgita: Laba diena. Esu Jurgita Vaičiūtė - Briand-Monplaisir. Mokiausi A. Šapokos gimnazijoje humanitarinėje klasėje, kurios auklėtojas buvo R. Baura. Gimnaziją baigiau 1999-tais metais su antrąja abiturientų laida. Po Prancūzų filologijos studijų VDU universitete, išvažiavau į Prancūziją. Ten dar mokiausi ir vėliau laimėjau konkursą dirbti Mokslinių tyrimų centre (CNRS) Paryžiuje. Jame dirbau šiek tiek daugiau nei metus su mokslininkais vertinimų komisijose, o nuo 2007 gruodžio, laimėjus konkursą, dirbu Europos Komisijoje vertimų žodžiu generaliniame direktorate direktoriaus asistente. Kalbant apie asmeninį gyvenimą, esu ištekėjusi ir auginu beveik trejų metų dukrytę. Grįžote į gimnaziją po ilgo laiko. Kokie jausmai ir prisiminimai kyla, sugrįžus į šią aplinką?
Jurgita: Džiaugiuosi, kad mokykla gražėja, modernėja, įkūrė gražias patalpas moksleivių tobulėjimui praktiškai. Beje, labai sujaudino susitikimas su auklėtoju ir kai kuriais buvusiais mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais. Smagu juos vėl pamatyti, jausti, kad jie dar turi daug gerų idėjų ir ypač noro jas įgyvendinti. Pasidalinkite ryškiausiais prisiminimais apie mokytojus. Jurgita:Visi turėti mokytojai buvo (ir yra) šaunūs. Patiko jų noras duoti, jų entuziazmas ir sveikos kritikos jausmas. Kalbu apie J. Jarmalavičių, S. Eitminavičių, R. Latvėnienę, D. Datkūną, Rūtą, man labai svarbią J. Matušovienę, kuri davė didžiulį norą mokytis prancūzų kalbos ir pažinti prancūzų kultūrą. Tikrai nebuvo tokio, iš kurio pamokų norėtųsi pabėgti. Koks įvykis, nutikęs šioje gimnazijoje, išliko Jūsų atmintyje iki šiol? Jurgita:Tai ne įvykis, o susitikimas. Puikiai atsimenu, kai į gimnaziją atvažiavo tuometinis LR Prezidentas V. Adamkus. Toks iškilus ir toks paprastas bei artimas visiems. Atsisėdęs ant scenos jis pasakojo, kaip slėpė A. Šapokos „Istoriją“ po medžiu. Kokių reikia turėti savybių, norint padaryti tokią karjerą ranką, mokiniai skina pergales olimpiadose ir įvairiuose konkursuose. Visa tai tampa dingstimi didžiuotis savo gimnazija, kartais net perdėtai. Pastebima Adolfo Šapokos gimnazijos yda yra nuolatinis mėginimas pateikti save tik iš blizgančios pusės. Pavyzdžiui, šiais metais Šapoka gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitinge užėmė itin aukštą 25 vietą ir apie tai kalba tiek mokytojai, tiek mokiniai, o faktas, jog 2009 metais gimnazija atsidūrė 169 vietoje, yra ignoruojamas. Galima pastebėti, jog jau ima formuotis priešiška mokinių nuomonė kitų
Puikybė ir prietarai Brigita Katinaitė 3d
Omramas Mikaelis Aivanovas savo knygoje „Gėrio ir blogio pažinimo medis“ yra parašęs, kad “puikybė yra sunkiausiai įveikiama silpnybė”. Nėra abejonių, jog su šia silpnybe susiduria dažnas individas, tačiau ar gali puikybė būti masės, pavyzdžiui, visos mokyklos reikalas? Ne paslaptis, kad Adolfo Šapokos gimnazija turi kuo pasigirti- Vytauto Latono diriguojamas orkestras gerai žinomas ir už mokyklos ribų, Šapokos teatro grupė su Nerijumi Rasteniu priešaky jau spaudžia prezidentei
kaip Jūsų? Jurgita: Turėti šiokio tokio užsispyrimo ir noro tobulėti, eiti pirmyn. Kaip manote, ar Lietuvos jaunimas pakankamai žino apie Europos Sąjungą? Jurgita:Manau, kad Lietuvos jaunimas galėtų dar daug išmokti apie Europos Sąjungą. Nedaugelis dar suvokia, kaip ji funkcionuoja ir kas nuo jos priklauso. 2013-07-01 Lietuva pradės pirmininkauti ES. Kaip manote, ar tai jaunimui aktuali tema? Kodėl? Jurgita: Manau, kad tai pati puikiausia proga domėtis Europa ir jos sprendžiamais klausimais. Lietuva bus daug aktyvesnė Europos Sąjungos veikloje, informacijos žiniasklaida tam skirs daug dėmesio ir tai tik palengvins informacijos gavimą. Jaunimui tai turėtų būti aktualu, nes greitu metu jis turės dalyvauti politiniame gyvenime, o be to, dar bus organizuojama daugybė renginių, kuriuose jis pats galės dalyvauti. Apibūdinkite europietį. Jurgita: Kiekvienas su savo kalba, tradicijomis, kultūra, bet turintis norą pažinti kitus europiečius ir turintis Europos viziją. Turite daug gerosios darbo patirties. Pasidalinkite savo įspūdžiais, su kuo ir kur Jums buvo įdomiausia dirbti? Koks tai žmogus? gimnazijų atžvilgiu. Pastabos apie mokymosi kokybę, kurią neva lemia mokymosi įstaiga, leidžia daryti prielaidą apie puikybės šešėlį, sklandantį mokyklos koridoriuose. Egzistuoja prietaras, jog puikybę lydi gėda, o išmintis eina su kukliaisiais. Žinoti savo vertę nėra tas pats, kas demonstruoti ją visiems. Nuolatinis savęs aukštinimas rodo baimę būti ne pačiu geriausiu, tačiau bijoti neverta, juk suvokimas, kad nesi tobulas, ir yra didžiausia paskata judėti į priekį, o Adolfo Šapokos gimnazijos atveju- neužstrigti vietoje besididžiuojant tuo, ką dabar turi, ir auginti naują vertą pasididžiavimo kartą.
Jurgita: Iš tiesų esu labai pavydėtinoje situacijoje, kadangi žmogus, su kuriuo man labai įdomu dirbti, yra dabartinis mano direktorius. Jis mano mokytojas ne tik profesinėje srityje, bet ir socialinėje bei diplomatijos srityse. Su juo dirbdama supratau, kad permainos reikalingos, bet jos turi ateiti palaipsniui, norint, kad jos būtų priimtos ir vykdomos. Tai kantrybės ir didelės pagarbos kitai nuomonei simbolis. Dabar mūsų gimnazijai itin aktuali tema - uniformų įvedimas. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu? Jurgita: Manau, kad uniformų įvedimas naudingas visiems. Visų pirma, mažiau matomi socialiniai skirtumai tarp moksleivių. Tai padeda išvengti kai kurių konfliktų ar nepatogumų. Antra, tai yra mokyklos ženklas, mokyklos išskirtinumas. Bent jau Paryžiuje garsiosios mokyklos didžiuojasi turėdamos savo uniformas. Jūsų linkėjimai A. Šapokos gimnazijos bendruomenei. Jurgita: Pedagogams ir direktoriui linkiu nenuilstamo dosnumo, noro padėti tobulėti ir sulaukti atsako. O moksleiviams linkiu pasisemti išminties ir patirties, gražių susitikimų ir pažinčių, kad visa tai praverstų visam gyvenimui.
Apie gyvenimą panašiai
ir
Dovilė Meidutė 3g Paskutiniame šių mokslo metų „Paupėjos“ numeryje interviu klausimus nusprendžiau užduoti šmaikščiajai ir paslaptingajai mokytojai Marijai Dičiuvienei. Kaip atradote savo pašaukimą? Ar daug ieškojote, klydote, abejojote? Mokytoja: Net Nežinau, tiesiog norėjau būti mokytoja. Abejojau, kokį dalyką pasirinkti: chemiją, choreografiją ar kūno kultūrą. Ką galvojate apie mus, šiuolaikinį jaunimą? Mokytoja: Visiškai normalus tas šiuolaikinis jaunimas. Gal norėtųsi, kad jauni žmonės mažiau rūkytų (gaila man jų sveikatos). Kas Jus įkvepia? Kokios knygos, muzika, filmai ar kita? Mokytoja: Mane įkvepia ir geras filmas, ir gera knyga, ir gera muzika. Nukelta į 5 p.
Paupėja
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 5
2012 – 2013 mokslo metų abiturientai 4a klasė
4b klasė 4a kl. auklėtojas Rimantas Ramelis
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. Kotryna 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29.
4b kl. auklėtoja Rita Lasavičienė
Balaišytė Laura Baltakys Domas Bartašiūnaitė Gintarė Bartašiūnaitė Greta Brukštutė Ieva Eigėlytė Andžela Kaulinis Donatas Lašinskaitė Erika Lingytė Monika Liobytė Ieva Maslauskas Vidas Nakliudaitė Greta Pakenis Vaigintas Paukštė Marius Popovas Arminas Pratkelytė Giedrė Puodžiukas Karolis Stundžytė Elinga Sukarevičiūtė Miglė Šaučiūnas Dovydas Šereikaitė Guoda Ševcovas Tomas Šiaurys Augustinas Šiukščius Tautvydas Trapnauskaitė Silvija Trinkūnas Šarūnas Užemeckis Tadas Vijeikis Matas Žvirblytė Akvilė
4e klasė 4e kl. auklėtoja Kristina Levčenkienė
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11.
Alėjūnaitė Greta Babelytė Miglė Cicėnaitė Silvija Čepelis Arnoldas Duklytė Dovilė Gaidelytė Laura Juodytė Adelė Jurkevičiūtė Greta Kavolėlis Eividas Kirilauskaitė Ernesta Klimkaitė Aistė
Apie gyvenimą panašiai
4c klasė
ir
Atkelta iš 4 p. Patinka filmai ir knygos apie tikrą gyvenimą, be jokių žiaurumų. Kokie yra Jūsų ryškiausi vaikystės ir mokyklos metų atsiminimai? Mokytoja: Patys gražiausi yra mokyklos metų prisiminimai. Tai pats nerūpestingiausias laikas žmogaus gyvenime.
1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25.
Bagočiūnaitė Eglė Baliukevičiūtė Ligita Burokaitė Greta Čečytė Karolina Daujotytė Gabrielė Guobužaitė Agnė Jučiūtė Alvydė Katinas Kristijonas Kraujelis Elvinas Laurinavičiūtė Edita Maniušytė Kamilė Musteikytė Miglė Pelenytė Guoda Pilypas Paulius Ramelytė Edita Romalijskij Anton Rožė Emilis Rutkauskaitė Miglė Skardinskas Martynas Snukiškytė Ingrida Staškūnaitė Miglė Šerelytė Miglė Šileikytė Odeta Šiožinytė Neringa Umaraitė Laura Zarankaitė Silvija Žiezdrys Marius Malaiškaitė Ieva Matulevičius Ignas Matulionytė Jūratė Naumkinaitė Karina Rapnikaitė Auksė Šaltenytė Silvija Šatkutė Simona Šereikaitė Gintarė Tamulytė Eglė Urbanaitė Asta Marija Vaičaitytė Vaiva Žemaitis Rainoldas Žemaitytė Silvija Žukauskaitė Andrė
Įsivaizduokite, kad turite galimybę įsikūnyti į kitą žmogų. Kas jis būtų? Mokytoja: Niekada nenorėjau būti kitu žmogumi, visada reikia būti savimi. Ar visada siekėte būti mokytoja? Apie kokias profesijas dar galvojote? Mokytoja: Taip, visada. Apie kitas profesijas negalvojau. Kaip manote, ar nuo mokytojo priklauso vaiko susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai, ar čia tik – mokinio reikalas ir pastangos?
Karolina Bieliauskaitė 3d
4d klasė 4c kl. auklėtoja Jovita Butkienė
4d kl. auklėtoja Stasė Šinkūnienė
1. Budvytytė Gailė Aglinskaitė Justina Bražionis Žilvinas 2. Jackūnas Žygimantas Bražiūnas Aras 3. Jonelytė Gintarė Breivaitė Violeta 4. Kutkaitė Ieva Čereškaitė Živilė Fiodorovas Martynas 5. Lauciūtė Rasa Grigaliūnas Ernestas 6. Malaiškaitė Lina Jurkūnas Dominykas 7. Motiejūnaitė Paulina Kanapka Audrius Kibickas Lukas 8. Noreikytė Laura Kimsa Audrius 9. Patumsytė Justina Kelevišius Lukas 10. Pinkevičius Povilas Kvedaravičius Ignas Lasys Aurelijus 11. Pumputis Mantas Laučius Rimantas 12. Ramelis Mindaugas Maciulevičius Lukas 13. Sabaliauskaitė Ieva Mackevičius Justas Malinauskas Nerijus 14. Samochvalovas NeiMisikonytė Miglė mantas Paužuolis Eimantas 15. Simanavičiūtė Merita Ringelevičius Mantas Sukarevičius Eligijus 16. Sirgedas Edvinas Šinkūnas Dainius 17. Steiblytė Šarūnė Šmerdelytė Laura 18. Stunžėnaitė Julija Špokas Mantas Trinkūnaitė Kristina 19. Šapokaitė Agnė Venslovas Daumantas 20. Urbonaitė Kristina Vedrickaitė Loreta 21. Vaišnoraitė Iveta Žeimys Simonas Žukauskas Vitas 22. Vitaitė Indrė 12. Mickevičiūtė Erika 4a klasė 13. Miniauskas Oskaras 14. Pakalnytė Greta 4g kl. auklėtoja 15. Pečiūraitė Sonata Violeta Karnickienė 16. Pūkas Tadas 17. Radziulytė Irma 1. Balanoškaitė Simona 18. Repečkaitė Snieguolė 2. Bartašiūnaitė Silvija 19. Sabaliauskas Simonas 3. Bilaišis Jonas 20. Samochvalovas Edvi4. Gražys Lukas nas 5. Gudelytė Gintarė 21. Stankevičiūtė Indrė 6. Juciūnaitė Ruslana 22. Toliušytė Aistė 7. Kanapka Renatas 23. Vasilkova Viktorija 8. Kašėtaitė Simona 24. Zarankaitė Ieva 9. Kripaitė Eimantė 25. Žemaitytė Ugnė 10. Malūkaitė Dovilė 11. Maskoliūnas Vytautas 26. Žiukaitė Miglė 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15. 16. 17. 18. 19. 20. 21. 22. 23. 24. 25. 26. 27. 28. 29. 30.
Mokytoja: Manau, jog susidomėjimas konkrečiu dalyku ir geresni pažymiai priklauso ir nuo mokytojo ir nuo mokinio po lygiai. Ar turite tikslų, kuriuos žūtbūt siekiate įgyvendinti? Mokytoja: Taip. Gyventi reikia visada turint tikslą. Kokie dalykai Jums svarbiausi bendraujant su kitu žmogumi? Mokytoja: Atvirumas, nuoširdumas (nekenčiu melagių). J. V. Getė yra pasakęs, kad „Lai-
mingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė“. Ar sutinkate su šiuo teiginiu? Kas Jus padaro laiminga? Mokytoja: Taip, sutinku. Jaučiuosi laiminga, kai matau, kad mano nuosavi vaikai yra laimingi ir buvę mokiniai. Džiugu, kai po daugelio metų sutinku buvusius mokinius, kurie baigę mokslus dirba ir yra sukūrę šeimas.
Paupėja
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 6
Pašaukimas – tai kelias į save Monika Morkūnaitė 3d Kartą paklaustas, kas jį labiausiai stebina žmonijoje, Tibeto dvasinis lyderis, Jo Šventenybė Dalai Lama atsakė: „Žmogus. Nes jis aukoja savo sveikatą, kad uždirbtų daugiau pinigų. Po to jis aukoja pinigus, kad atstatytų savo sveikatą. O tada jis taip rūpinasi savo ateitimi, kad nesidžiaugia dabartimi. Viso to rezultatas yra tas, kad žmogus negyvena nei dabartyje, nei ateityje. Jis gyvena taip, tarsi niekada nemirtų. O tada numiršta taip ir negyvenęs.“ Jau nuo neatmenamų laikų tas keistuolis žmogus bando pabėgti nuo gąsdinančios gyvenimo beprasmybės ir išsivaduoti iš šio užkeikto absurdo rato. Ilgainiui tokios pastangos apaugo vis didesniu susidomėjimo ir aktualumo sluoksniu, kol galiausiai buvo skambiai pradėtos vadinti keliu į asmeninį pašaukimą. Kai kas pasakytų, jog kelias link šio kilnaus tikslo yra tik dar vienas bandymas išvengti akistatos su bauginančia egzistencine tuštuma. Vis dėlto, vargu, ar kas nors drįstų ginčytis, jog vokiečių kilmės genijus Albertas Einšteinas, popiežius Jonas Paulius II ar geriausiu pasaulio futbolininku keletą metų iš eilės tituluojamas Lionel Messi visai atsitiktinai tapo tais, kurie žavi milijardus žmonių visame pasaulyje. Labai dažnai šių ikonų žavesys sukelia piktas pavydo kibirkštėlės, signalizuojančias pavojų apie monstrus, kurie tam tikroje srityje yra be jokių išlygų geriausi. Norėčiau atkreipti dėmesį į žodžius „tam tikroje srityje“. Juk kažin, ar Jonas Paulius II meistriškai valdė futbolo kamuolį, o Argentinos žvaigždė L.
Vilmos Deveikytės (3d) nuotrauka
Messi turi išskirtinių gabumų fizikos srityje. Galbūt pagrindinė pykčio bei pavydo kibirkštimis besisvaidančių individų problema ir yra besaikis troškimas apimti gyvenimą per daug plačiai išskėstomis rankomis. Dabartinė darbo rinka diktuoja tą patį: būriai perspektyvių jaunuolių, pasirinkę abstrakčiais pažadais apipintas studijų programas net ir turėdami aukštąjį išsilavinimą sėkmingai įsilieja į bedarbių gretas, o štai išstudijavę ne taip skambiai pavadintas programas kur kas kuklesnėse mokymo įstaigose yra dažnai apdovanojami nuolatinėmis ir pelningomis darbo vietomis. Patraukliausia preke tampa ne vadinamieji „visų galų meistrai“, o vienos konkrečios srities specialistai, kurių trūkumas verčia susirūpinti dabartinių darbo įstaigų vadovus. Tačiau visuomenėje vyrauja nuomonė, jog pašaukimu yra apdovanoti tik išrinktieji, o dar dažniau ši sąvoka tapatinama išskirtinai su dvasininkų luomu. Žinoma, tai – lengviausias kelias nusimesti nuo savo pečių papildomą naštą ir pasitenkinti vidutinio mąstymo normatyvais. Pašaukimas – tai ne kas kita, kaip kelionė į save, kurioje labai dažnai pasiklystama. Negana to, ji baugina. Pagrindinio ugdymo programą baigiantys moksleiviai skundžiasi esantys pernelyg anksti priversti susidaryti individualius mokymosi profilius, abiturientai kraustosi iš proto dėl per didelės studijų programų gausos, o jau būdami studentai neretai ima abejoti ar iš tiesų pasirinko tikrąjį savo kelią. Ši sumaištis verčia nemenkai susirūpinti ir moksleivių tėvus. Vis dažniau kalama į galvą, jog
kuo anksčiau vaikas žinos savo siekiamybę, tuo jo gyvenimas bus šviesesnis, o gimnazistams būti pasirinkus ateities profesiją dažnai atrodo tiesiog gyvybiškai svarbu. Garsi Vokietijos žaislų gamintoja kompanija „Klein“ netgi sukūrė specialią žaislų seriją, kurios asortimentą sudaro remonto darbų įrankių rinkiniai, pirmosios pagalbos lagaminėliai bei policininkų uniformos su visu šiai profesijai priklausomu arsenalu. Kompanija džiugiai masina pirkėjus skambiais šūkiais apie sukurtą galimybę dar vaikystėje atrasti savąjį pašaukimą. Susidaro įspūdis, jog šiuolaikinę visuomenę yra apėmusi klaiki desperacija, kurioje svarbiausias ir pagrindinis tikslas yra kuo greičiau įgyti nepriekaištingą prekinę išvaizdą ir sėkmingai nutūpti į reikiamą lentyną darbo rinkoje. Tokiais atvejais kyla klausimas – nejaugi tas paslaptingasis pašaukimas yra ne kas kitas, o mechaniškas lipimas gyvenimo laiptais pagal formulę mokykladarbas-pensija? Ne veltui žodis pašaukimas simbolizuoja kažkokį ypatingą šauksmą, kvietimą, tik galbūt per kurtinantį triukšmą, sukeltą aplinkinio chaoso, jį išgirsti dažnai tampa tiesiog neįmanoma. Taigi pirmoji užduotis yra sustoti, nurimti ir įsiklausyti. Toji, kuri žmogų paprastai šaukia pati pirmoji, yra visų taip trokštama ir geidžiama laimė. Tad turbūt nuo jos ir reikėtų pradėti norint užmegzti pažintį su paslaptinguoju pašaukimu. O laimė pirmiausia siūlo tai, kas priverčia sielą „dainuoti“ net tuomet, kai už lango viešpatauja monotoniškas lietus, autobuso vairuotojas apdovanoja ne itin maloniu vypsniu, o piktas kaimynas pažeria nenutrūkstamą
keiksmažodžių tiradą. Daryti tai, kas malonu, o dažniausiai ir neprasminga – pirmasis ir esminis laimės recepto punktas. Ne veltui sakoma, kad patys laimingiausi žmonės yra menininkai, nors jiems čia pat prilipdoma menkinanti „pakvaišėlių“ etiketė. Vis dėlto džiugu, jog būtent tokie pakvaišėliai turi daugiausia galimybių atrasti savąjį pašaukimą dar besimokydami mokykloje. A. Šapokos gimnazija – taip pat itin palanki terpė minėtiesiems pamišėliams, kurie pasibaigus pamokoms kažkodėl neskuba užsidaryti namuose, o kelias valandas lieja prakaitą šokių aikštelėje, groja orkestrinėje arba kuria vaidmenis teatro aikštelėje. „Kam visa tai?“ – paklaustų šypsotis nelinkęs skeptikas. Ir greičiausiai nutiktų taip, kad niekas negalėtų pateikti jam atsakymo. Tačiau tai ir yra tikroji laimė. Tai – pradžia kelio, vedančio į išsvajotąjį pašaukimą. Vokiečių rašytojo Hermano Hesės romane „Demianas“ rašoma: „Žmogus turi vienintelį tikrą pašaukimą – atrasti kelią į save… Jo gyvenimo tikslas atskleisti iš aukščiau siųstą likimą ir jį iki galo bei tvirtai išgyventi savyje. Visa kita tėra tariama būtis, bandymas išsisukti, pataikavimas masių idealams, prisitaikymas ir savosios esaties baimė“. Kažkodėl šis kelias išsyk asocijuojasi su kultine tapusia Žiulio Verno aprašyta kelione į Žemės centrą – nepaprastas keliautojų ryžtas ir drąsa neįmanomą misiją pamažu pavertė įmanoma. Visa laimė, kad kelionė į save turi vieną skirtumą – tai ne rašytojo vaizduotė, o ranka pasiekiama realybė. Tačiau pirmiausia reikia gerai pasirąžyti ir ištiesti ranką.
Paupėja
Knyga ir aš Rūta Rastenytė 1b Visi žmonės skaito knygas, tačiau kiek iš jų žino ką nors apie knygų rašytojus ar apskritai, kaip jos leidžiamos? Adolfo Šapokos gimnazijos mokiniai buvo nuvykę į Vilnių, kur aplankė naująją Vilniaus universiteto biblioteką Saulėtekio miestelyje. Senoji universiteto biblioteka, įkurta 1570 metais, jau nebepatenkino šiuolaikinių studentų poreikių, todėl šiemet duris atvėrė nauja, moderni ir didžiulė. Daug kas iš vykusiųjų sakė, jog ten daug vietos, bet mažai knygų, sunku ką nors rasti, o „Tyliojoje skaitykloje“, nors ir daug lentynų, tačiau jos buvo tuščios. Taip atsitiko dėl to, jog knygos akademinėse bibliotekose būna ne atviruose fonduose, o saugyklose. Taip pat buvome nuvykę ir į Antakalnio kapines, Menininkų kalnelį, kur yra palaidota daug žymių žmonių, tokių kaip Vytautas Žalakevičius, Jurga Ivanauskaitė, Vytautas Kernagis, Algirdas Brazauskas, Juozas Aputis, Marcelijus Martinaitis, Vytautas Šapranauskas ir daugybė XX amžiaus II pusės – XXI amžiaus įžymių asmenybių. Ir tikriausiai labiausiai visiems pa-
2013 m. gegužė. Nr. 71 / 7 tikusi šios ekskursijos dalis buvo apsilankymas „Logotipo“ spaustuvėje bei „Tyto alba“ leidykloje. Juk daug kas skaito knygas, bet mažai kas domisi, kaip jos atsiranda, kas jas išleidžia ir panašiai. „Logotipo“ spaustuvėje pamatėme ,kaip spausdinamos knygos, gaminami jų viršeliai bei kaip jos siuvamos. Visi buvome labai susidomėję, nes spaustuvė atrodė labai didelė bei pakankamai moderni. Na, o leidykloje „Tyto Alba“(Tyto Alba (lot.) - liepsnojanti pelėda), kuri įkurta 1993 metų gruodžio mėnesį, sužinojome, kad jie išleido per 900 knygų. Taip pat pas juos savo knygas leidžia tokie garsūs rašytojai kaip Juozas Erlickas. Jis tikriausiai yra vienas atsakingiausių klientų. „Tyto alba“ leidykloje yra nedidelis kambarys, kuriame įrengtas knygynas. Ten pardavinėjamos knygos, kurios buvo neišparduotos per knygų mugę ar panašius renginius. Tų knygų kaina leidykloje yra beveik perpus mažesnė. Prieš ekskursiją buvo girdėti kalbų, tokių kaip: „Kam įdomios ekskursijos po kapines?“, „Lyg mes būtumėm nematę bibliotekų..“. Tačiau po kelionės tokios mintys buvo nuvytos šalin. Dabar matant knygas nebereikės laužyti galvos: „Kaip? Iš kur? Kodėl?“.
„Logotipo“ spaustuvėje
Pokalbis su leidyklos „Tyto alba“ vyriausiąja redaktore Jadvyga Barciene
2012/ 2013 mokslo metų moksleivių olimpiadų laureatai
Karolina Bieliauskaitė 1b
Šalies Jaunųjų filologų konkursas 3 vieta - Monika Morkūnaitė. Literatūros mokslas ir kritika. Rajono moksleivių olimpiados 2013 m. rajoninės 1-10 klasių mokinių etikos olimpiados nugalėtojai 2 vieta - Miglė Meškauskaitė, 2d kl. 2013 m. rajoninės geografijos olimpiados nugalėtojai 3 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl. 2013 m. rajoninės 10-12 klasių mokinių istorijos olimpiados nugalėtojai 1 vieta - Loreta Vedrickaitė, 4c kl. 2 vieta - Kristina Trinkūnaitė, 4c kl. 2013 m. rajoninės 9-12 klasių mokinių dailės olimpiados nugalėtojai 3 vieta - Agnė Šeduikytė, 3c kl. Rajoninės 9-12 klasių mokinių matematikos olimpiados nugalėtojai, 2013 m. 9 klasė 1 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl. 2 vieta - Aušrinė Aglinskaitė, 1a kl. 10 klasė 1 vieta -Karolis Markauskas, 2a kl. 2 vieta - Valentina Dundaitė, 2e kl. 3vieta - Živilė Židonytė,2a kl. 3 vieta - Gintautas Palikša, 2a kl.
11 klasė 1 vieta - Greta Mameniškytė,3c kl. 3 vieta - Kasparas Mociūnas, 3b kl. 3 vieta - Lukas Stankūnas, 3g kl. 12 klasė 1 vieta - Justina Aglinskaitė,4c kl. 2 vieta - Asta Marija Urbanaitė,4e kl. 2 vieta - Povilas Pinkevičius, 4d kl. 3 vieta - Indrė Stankevičiūtė, 4g kl. Rajoninės lietuvių kalbos ir literatūros olimpiados nugalėtojai, 2013 m. 1 vieta- Augustė Tvardauskaitė, 3g kl. Rajoninio mokinių meninio skaitymo konkurso, vykusio Aukštakalnio progimnazijoje,nugalėtojai, 2013 m. 2 vieta -Dovilė Bikelytė, 2b kl. Rajoninio jaunųjų filologų konkurso nugalėtojai, 2013 m. 1 vieta - Kotryna Meidutė, 2d kl. Proza. 2 vieta - Indrė Stankevičiūtė, 4g kl. Proza. 1 vieta - Vaida Fofonovaitė, 2b kl. Poezija. 3vieta - Eimantė Kripaitė,4g kl. Poezija. 1 vieta - Adelė Rakauskaitė, 2b kl. Drama. 1 vieta - Monika Morkūnaitė,3d kl.
Literatūros mokslas ir kritika. Rajoninės 11 klasių mokinių anglų kalbos olimpiados nugalėtojai, 2013 m. 1 vieta - Monika Vyšniauskaitė, 3dkl. 2 vieta - Ieva Jonikaitė, 3d kl. Rajoninės 9-12 klasių mokinių informacinių technologijų (programavimo) olimpiados nugalėtojai, 2012-2013 m. m. 1 vieta - Šimkūnas Laurynas, 3c kl. Rajoninės 9-11 klasių mokinių rusų k. olimpiados nugalėtojai 9 klasė 2 vieta - Aušrinė Aglinskaitė, 1a kl. 3 vieta - Donatas Daščioras, 1b kl. 10 klasė 1 vieta - Laura Ciunytė 2e kl. 3 vieta - Urtė Mackevičiūtė, 2a kl. 11 klasė 1 vieta - Lukas Stankūnas, 3g kl. 2 vieta - Karolis Antanas Stankevičius, 3b kl. 3 vieta - Akvilė Burneikaitė, 3c kl. Rajoninės 11-12 klasių mokinių lotynųantikos olimpiados nugalėtojai, 2012- 2013 m. 1 vieta - Simonas Sabaliauskas, 4g kl. 2 vieta - Lukas Gražys, 4g kl.
3 vieta - Akvilė Burneikaitė, 3c kl. Rajoninės 9-12 klasių mokinių biologijos olimpiados nugalėtojai 9 klasė 1 vieta - Tautvydas Tumas, 1bkl. 10 klasė 1 vieta - AugustaValentukevičiūtė, 2b kl. 2 vieta - Dominyka Svarauskaitė, 2bkl. 3 vieta - Jokūbas Jurkaitis, 2c kl. 11 klasė 2 vieta - Lukas Stankūnas 3g kl. 12 klasė 2 vieta - Miglė Žiukaitė 4g kl. 2013 m. rajoninės 9-12 klasių mokinių chemijos olimpiados nugalėtojai 9 klasė 1 vieta - Tautvydas Tumas, 1b kl. 2 vieta - Gabrielė Tarailytė, 1d kl. 3 vieta - Austėja Petrokaitė,1b kl. 10 klasė 1 vieta - Lukas Navikas 2a kl. 11 klasė 1 vieta - Lukas Stankūnas 3g kl. 2 vieta - Andrius Rutkauskas 3c kl. 3 vieta - Greta Mameniškytė3c kl. 12 klasė 1 vieta - Simonas Sabaliauskas 4g kl. 2 vieta - Snieguolė Repečkaitė 4g kl.
Nelaimių apsuptyje Rusijoje
šūsnį dokumentų, kad gautų mokiniams vizas. Susitvarkę su dokumentais pradėjome kelionę. Gegužės 1-ąją dieną, ankstyvą rytą, išvykome iš Utenos, važiavome be sustojimų ir kirtome sieną. Pirmas sustojimas buvo Tolminkiemio bažnyčioje, kurioje palaidotas K. Donelaitis. Kunigas pasirūpino bažnyčios atsiradimu, bet 1950 m. ji buvo sugriauta. Minint 250asias K. Donelaičio metines, bažnyčia buvo atstatyta. Važiavome toliau, bet netrukus susidūrėme su transporto problema – sugedo autobusas. Visi manėme, kad tai nerimta problema, tačiau prireikė
daugybės valandų sutaisyti gedimą. Į viešbutį, esantį Svetlogorske, atvykome apie 1 valandą nakties. Gegužės 2-ąją dieną visi „pailsėję ir išsimiegoję“ anksti atsikėlėme ir keliavome į vokiečių skulptoriaus Hermano Bracherto muziejų, kuriame gidė pasakojo apie jo skulptūrų atsiradimą, darbo techniką. Vėliau turėjome laisvo laiko pačiame Svetlogorske, vaikščiojome pajūriu. Tada mūsų laukė koncertas „Vaikų menas – be sienų“. Vaikai rodė savo liaudies šokius, žaidimus, dainavo ir muzikavo. Mūsų mokyklos mokiniai taip pat dalyvavo koncerte su savo
programa. Dienai įpusėjus važiavome į gintaro kasyklas. Ten mums papasakojo apie gintaro gavimą, vėliau ir patys turėjome galimybę smėlyje paieškoti gintaro. Kombinate išgaunami ištekliai sudaro 90% viso pasaulio gintaro gamybos. Gegužės 3-ąją dieną pajudėjome į Kaliningradą aplankyti jūrų muziejaus.Pamatėme du labai skirtingus laivus.Vienas iš jų buvo 1939m. karinis nacistinės Vokietijos laivas vardu „Marsas“. Vėliau jis po karo atiteko anglams, po dešimtmečio buvo atiduotas Sovietų
Ugnė Žiaukaitė 1b Kaliningrado sritis yra labiausiai į vakarus nutolusi Rusijos federacijos dalis, kuri į Rusijos sudėtį pateko pasibaigus Antrajam Pasauliniam karui. Mūsų mokyklos istorijos mokytojos nusprendė gegužės 1-3 dienomis organizuoti ten ekskursiją. Viskas iš pirmo žvilgsnio atrodytų gerai, bet Rusija – ne Europos Sąjungos narė. Norint ten patekti, mokytojoms reikėjo užpildyti
Nukelta į 8 p.
Nelaimių apsuptyje Rusijoje Atkelta iš 7 p. Sąjungai ir pervadintas „Karžygiu“. Jis pakeitė paskirtį ir tapo moksliniu tiriamuoju laivu. „Karžygys“ 1967m. išmatavo pačią giliausią Marijanų įdubą. Kita grupė aplankė povandeninį laivą B-413, kuris atrodė kaip tikras karinis laivas. Viduje daug technikos, mod-
LAIPTAŽODIS Greta Mameniškytė 3c 1. Kokia buvusio Šapokos mokinio, dalyvavusio televizijos projekte „Humoro klubas“, pavardė? 2. Kaip vadinasi tradicinė gimnazijoje organizuojamas renginys,
Kronika
Beatričė Šinkūnaitė 3c
2013 – 04 – 03 Gimnazijoje lankėsi policijos atstovai. 2013 – 04 – 04 Lankėsi buvusios gimnazistės, šiuo metu dirbančios Europos Sąjungos komisijoje Briuselyje – A. Balkytė ir J. Vaičiūtė. 2013 – 04 – 05 Vyko šokių fiesta “ARGO-2013”. 2013 – 04 – 05 2a klasės mokiniai su auklėtoja B.Siliūniene dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“.
ernios įrangos, o vietos įgulos nariams itin mažai. Lovas turėdavo kapitonai ar svarbūs asmenys laive, kiti tiesiog miegodavo ant žemės. Apžiūrėję laivus keliavome atgal į Lietuvą, bet nelaimės mus persekiojo toliau. Iš autobuso dugno išgirdome keistą garsą ir per galinius langus pamatėme didžiulę balą tepalų. Šįkart, kai išgirdome auklėtojos frazę „nu dabar tai šakės“, nebesitikėjome nieko gero. Susirinkę lagaminus ėjome iki artimiausios stotelės ir viešuoju
transportu važiavome apie pusę valandos. Sieną teko kirsti pėsčiomis. Nors kito autobuso laukėme dar kelias valandas, entuziazmo nepraradome. Nors ir kelionėje mūsų nelydėjo sėkmė, bet pasisėmėme daug žinių, net ir kebliose situacijose išlikome optimistai, o mokytojai išliko beveik ramūs. Namo grįžome sveiki ir gyvi. Galiu drąsiai teigti, kad šios ekskursijos nepamiršime dar ilgai.
skirtas Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti? 3. Kokioje gatvėje yra mūsų gimnazija? 4. Lituanisto Stepo Eitminavičiaus pirmasis leidinys vadinasi „Kas esi, _________?“ 5. Buvusi Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos mokinė, dalyvavusi
muzikiniame realybės šou „Dangus“, Augustė _________. 6. Kokia pirmojo Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos direktoriaus pavardė? 7. Kaip vadinosi 1996 metais išleistas laikraštis, kuris buvo „Paupėjos“ prototipas? 8. Koks mokytojos, įsteigusios
Adolfo Šapokos atminimo kambarį, vardas? 9. Istoriko Adolfo Šapokos gimtinė 10. Laikraščio „Paupėja“ pavadinimas atsirado sujungus du žodžius: pirmasis „Paupio (gatvė)“, o koks antrasis žodis?
2013 – 04 – 12 Aktų salėje vyko aštuntų klasių chemijos konkursas. 2013 – 04 – 12 Adolfo Šapokos gimnazijos krepšinio lygos finalinės rungtynės. 2013 – 04 – 19 Vyko ŠGMA (Šapokos gimnazijos muzikiniai apdovanojimai). 2013 – 04 – 25 Gimnazistai koncertavo Utenos Reabilitacijos centro darbuotojams. 2013 – 04 – 25 Aplinkotyros klubas “Viola”, mokiniai savanoriai bei Utenos miškų urėdijos darbuotojai tvarkė aplinką bei rinko šiukšles Skaistašilio miške. 2013 – 04 – 26 Gimnazijoje lankėsi svečiai iš VĮ „STEP AS“.
2013 – 04 – 30 I-o aukšto trikampyje atidaryta pirmų klasių mokinių tapybos paroda „Abstrakcija“. 2013 – 04 – 30 Bibliotekoje svečiavosi rašytoja Regina Guntulytė. 2013 – 05 – 01 Gimnazistai, įgyvendindami projektą „Mažoji Lietuva amžių kaitoje“, lankėsi Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje. 2013 – 05 – 02 Gimnazijos aktorių ir režisieriaus Nerijaus Rastenio komedijos “Jubiliejus” premjera. 2013 – 05 – 09 Vyko “Europos egzaminas”.
2013 – 05 – 17 Vyko „Paupoforų“ šventė. 2013 – 05 – 17 Paminėta gatvės muzikos diena. 2013 – 05 – 21 Mokyklos krepšinio komanda susirėmė su Saulės gimnazijos krepšininkais. 2013 – 05 – 22 Mokiniai debatavo anglų kalba tema “Mokytojas atsakingas už mokinių nesėkmes”. 2013 – 05 – 23 Mokinių nominacijų šventė “Patys pačiausi”. 2013 – 05 – 24 Sporto šventė. 2013 – 05 – 30 Paskutinio skambučio šventė. 2013 – 06 – 07 Paskutinė mokslo metų diena.
Gintaro kasyklose
PAUPĖJA. Adresas: „Paupėja“, 225 kab; Paupio g. 1, LT-28140 Utena. Redaktorė: Evelina Dilytė. Redakcija: Dovilė Meidutė, Akvilė Burneikaitė, Agnė Gurklytė, Karolina Bieliauskaitė, Gerda Vaičiūnaitė. Maketas: Modestas Gadliauskas; http://www.maketavimas.aha.lt. Spausdino: UAB „Utenos spaustuvė“. Užpalių g. 83, LT-28198 Utena. Tiražas 100 egz.