ramūnas Butautas: turime kuo didžiuotis

ramūnas Butautas:

turime kuo DiDžiuotis

Nuotraukos: FIBA, LKF

ramūno Butauto gyslomis teka krepšinis nuo pat vaikystės. vieno garsiausių lietuvos krepšinio žaidėjų ir trenerių stepo Butauto (1925–2001) sūnus priklausė tai garsiajai 1964-ųjų kartai, kuri pasaulio krepšiniui davė arvydą sabonį ir šarūną marčiulionį.

Drauge su A. Saboniu 1981-aisiais jis tapo Europos jaunių čempionu, atstovaudamas Sovietų Sąjungos rinktinei, o vėliau pats treniravo ne vieną Lietuvos jaunimo rinktinę, iškovodamas ir pasaulio, ir Europos čempionatų medalius. Skambiausios jo pergalės – 2007 metų Europos čempionato bronza po metų – ketvirtoji vieta Pekino olimpinėse žaidynėse. Dabar R. Butautas vadovauja Lietuvos krepšinio federacijos Meistriškumo komisijai, kuri rūpinasi jaunimo tobulėjimu.

Ramūnas Butautas, gimė 1964 m. gegužės 22 d., Kaune Karjera 2002–2003 m. Kauno „LKKA-Kaunas“ (LMKL) moterų komandos vyr. treneris 2003–2005 m. Šiaulių „Šiauliai“ (LKL) vyr. treneris

2005–2008 m. 1994–2003 m. Rygos „BK Riga“ (Latvija) vyr. treneris Kauno krepšinio mokyklos „Merkurijus“ vyr. treneris

1999–2001 m. Lietuvos jaunučių rinktinės vyr. treneris

2003 m. Lietuvos jaunių rinktinės trenerio asistentu

2004–2005 m. 2007–2009 m. 2009–2009 m. 2009–2010 m. 2011–2014 m. 2015–2016 m. 2017 m. 2017 m. 2017–2018 m. Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris Donecko „Donetsk“ (Ukraina) vyr. treneris Kauno „Žalgiris“ (LKL) vyr. treneris Rygos „VEF“ (Latvija) vyr. treneris Astanos „Astana“ (Kazachstanas) vyr. treneris Libano vyrų krepšinio rinktinės vyr. treneris Lietuvos jaunimo rinktinės vyr. treneris Panevėžio „Lietkabelio“ (LKL) vyr. treneris

Laimėjimai 2003 m. Geriausias LMKL treneris

2003 m. 2004 m. 2005 m. 2004, 2005 m. Pasaulio jaunių čempionato vicečempionas Europos jaunimo čempionato 3 vietos laimėtojas Pasaulio jaunimo čempionas LKL bronzos medalio laimėtojas

2005 m.

BBL bronzos medalio laimėtojas 2006 m. Latvijos krepšinio lygos (LBL) bronzos medalio laimėtojas 2007, 2011, 2012 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas 2007 m. Europos vyrų krepšinio čempionato 3 vietos laimėtojas 2011, 2012, 2013 m. Latvijos krepšinio lygos čempionas 2015 m. Kazachstano krepšinio lygos čempionas

SU ĮVAIRIOMIS LIETUVOS RINKTINėMIS ESATE PASIEKęS ĮSPūDINGų PERGALIų, SAVO AKIMIS MATėTE DAUGyBėS KREPŠININKų PAŽANGą. KAIP APIBūDINTUMėTE TUOS 30 METų, PRAėJUSIų NUO LIETUVOS LAISVėS ATGAVIMO? Manau, kad buvo labai vaisingi, garbingi metai. Pasitaikė, aišku, ir nesėkmių, tačiau tai yra sportas ir visko laimėti tikriausiai neįmanoma. Tačiau Lietuvos krepšinis užima deramą vietą pasaulyje, turime tuo didžiuotis. KAIP PASIKEITė KREPŠINIS JūSų AKIMIS? Visuotinai pripažįstama, kad krepšinis yra bene greičiausiai besivystanti sporto šaka. Kas ketveri metai keičiasi taisyklės. Jei lygintume tai, ką pats žaidžiau savo laiku ir koks dabar yra krepšinis, tai skiriasi kaip diena ir naktis. Keitėsi treniravimas, taktika, taisyklės. Žaidimas tapo greitesnis, atsirado daugiau kontaktų. 2007-AISIAIS SU LIETUVOS VyRų RINKTINE LAIMėJOTE EUROPOS ČEMPIONATO BRONZą. Ką PRISIMENATE IŠ Tų LAIKų. Pagal žaidimą buvome verti žaisti finale, tačiau apmaudžiai pralaimėjome Rusijai (74:86), kuri vėliau tapo Europos čempione. Tačiau buvo iškovota pergalė prieš graikus (78:69) ir čempionato bronza, kuri suteikė teisę žaisti olimpiadoje be atrankos. Pavyko suburti geriausius krepšininkus, visas žvaigždes, kurias tuo metu turėjo Lietuva. Ir pasirengimo, ir čempionato metu komandoje vyravo puiki darbinė atmosfera. Man kaip treneriui – maloniausi atsiminimai. ĮSIMINTINIAUSIAS ĮVyKIS PER TUOS 30 METų? Vieną įvykį sunku išrinkti. Buvo labai daug svarbių ir įspūdingų pergalių – ir rinktinių, ir klubų lygiu. Aišku, pirmiausia trys olimpiniai medaliai 1992, 1996 ir 2000 metais. Kauno „Žalgirio“ laimėta Eurolyga 1999-aisiais. Be abejo, Europos vyrų čempionatas 2003 metais ir moterų 1997-aisiais. Visi šie įvykiai buvo labai svarbūs ir Lietuvos krepšiniui ir mūsų valstybei. GAL yPAČ GERAI PRISIMENATE KOKĮ NORS LEGENDINĮ MAČą ARBA SERIJą, KURIą GALėTUMėTE IŠSKIRTI PER PASTARUOSIUS 30 METų? Labai įstrigo tas pralaimėtas 1995 metų Europos čempionato finalas Graikijoje, kai Lietuvos rinktinė pralaimėjo Jugoslavijai 90:96. Mūsų šaliai tai buvo pirmasis Europos čempionatas atgavus nepriklausomybę. Iki šiol manau, kad buvome nepelnytai nubausti. (Finalas tuo metu virto tikru skandalu, kurio metu Lietuvos rinktinė net ketino pasitraukti iš rungtynių, protestuodama prieš amerikiečio arbitro George‘o Toliverio sprendimus. Apdovanojimo ceremonijos metu Atėnų OAKA arenoje susirinkę žiūrovai skandavo: „Lietuva – čempionė!“ – Red.) APIBūDINKITE LIETUVOS KREPŠINĮ VIENU ŽODŽIU. Religija.