europos čempionas: moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio

europos čempionas:

moterų krepšiniui reikia DauGiau Dėmesio

Nuotraukos: FIBA, LKF, Lenkijos Senato

vydas Gedvilas – vienintelis treneris, kurio vedama lietuvos moterų krepšinio rinktinė yra laimėjusi europos čempionatą. įvyko tai 1997aisiais, kai, galbūt, nelabai kas to tikėjosi. treniruojama šio trenerio, šalies moterų rinktinė europos čempionatuose dar užėmė ketvirtą ir vieną kartą šeštą vietą, dalyvavo dviejuose pasaulio čempionatuose, kur užėmė šeštą ir vienuoliktą vietas. 1999 m. su lietuvos studenčių rinktine ispanijoje pasaulio universiadoje iškovota penkta vieta.

Po vadovavimo nacionalinei moterų rinktinei į politiką pasukęs V. Gedvilas nuo krepšinio nenutolo ir iki šiol stebi visas tendencijas, lankosi Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynėse. „Krepšinio namams” jis teigia, kad Lietuva turi didžiuotis savo krepšinio laimėjimais per tuos trisdešimt Pasak trenerio, svarbiausias Lietuvos krepšinio įvykis atgavus laisvę buvo 1992 m. Barselonos olimpiadoje iškovota vyrų bronza. „Tai buvo nepakartojama. Ta komanda ir bronzos medalis buvo didžiausias laimėjimas per visą tą laikotarpį nes buvo pirmas. Vėliau buvo tokių pergalių, tačiau Barselonoje tai buvo mūsų atgimimas, pati pradžia. Jis parodė, kad lietuviai gali vieni patys pasiekti tokią pergalę. 1992 m. turėjome daug problemų, valstybėje buvo chaosas, trūko pinigų. Žaidėjams nereikėjo jokio atlyginimo, jokių materialinių dalykų, jie patys susibūrė, nutarė kas bus treneris. Tai buvo didžiausias impulsas“, – teigia V. Gedvilas.

Vydas Gedvilas, gimė 1958 m. gegužės 17 d., Užgiriuose, Kelmės rajone Sportiniai faktai ir rezultatai 1988–1993 m. LVKKI vyrų krepšinio komandos „Atletas“ treneris asistentas 1993–2004 m. 1996–2002 m. LKKA moterų krepšinio komandos „Viktorija“ vyr. treneris Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyr. treneris

1997 m. Europos moterų krepšinio čempionato nugalėtojas

metų, praėjusių nuo laisvės atgavimo. Tačiau moterų krepšiniui reikia daugiau dėmesio ir pagalbos, norint, kad Lietuva grįžtu tarp stipriausių Senojo žemyno krepšinio valstybių. įspūdingi metai

„Lietuva turi labai gilias krepšinio tradicijas – dar nuo 1937 ir 1939 metų, kai vyrai tapo Europos čempionais, o 1938-aisiais moterys užėmė antrąją vietą. Ir sovietų okupacijos metu mūsų krepšinis buvo aukščiausio lygio. Drąsiai galime teigti, kad krepšinis, pasididžiavimas juo, labai prisidėjo prie mūsų tautinio atgimimo, – sako V. Gedvilas. – Atkūrus Nepriklausomybę tie 30 metų buvo labai įspūdingi – ir vyrų, ir moterų krepšiniui. Olimpiniai medaliai, pasaulio, Europos... O kur dar gausybė jaunimo pergalių? Praėjo 30 labai gerų metų Lietuvos krepšiniui, svarbu nenuleisti kartelės“.

merginos apsiverkė

Jo nuomone, 1992-ieji ir 1997-ieji turėjo daug bendrų dalykų. 1997aisiais „Viktorijos” komandos pagrindu sudaryta Lietuvos moterų

rinktinė Vengrijoje užlipo ant aukščiausios Europos krepšinio čempionato pakylos laiptelio. „Čempionatui rengėmės vargingai, neturėjome paramos. Neturėjome šilto vandens po treniruočių. Į Vengriją keliavome autobusu, aprangas gavome tik čempionato išvakarėse – net sportbačių neturėjome. Tačiau turėjome daug patriotiškumo. Merginos norėjo įrodyti, kad Lietuvoje yra moterų krepšinis. Matėsi, kaip merginos dega aikštėje troškimu – panašiai kaip 1992-aisiais vyrai“, – atsimena V. Gedvilas. Trenerio teigimu, didelės reikšmės pergalei turėjo tai, kad rinktinės lyderės rungtyniavo viename klube, turėjo Europos taurių patirties. „Merginos buvo susižaidusios, suprato viena kitą. Be to, turėjome Jurgitą Štreimikytę, Liną Dambrauskaitę, Jovitą Jutelytę, Dalią Kurtinaitienę, kitas krepšininkės, kurios negailėjo savęs“, – sako V. Gedvilas. Jis prisimena ir linksmus momentus, tokius kaip epizodas su puolėja Jovita Jutelyte, patekusia į dopingo kontrolierių rankas. „Lietuvos vyriausybė mūsų paimti į Vengriją atsiuntė lėktuvą – autobusu važiuoti nebereikėjo. Pats susisiekimo ministras Algis Žvaliauskas atskrido. O Jovita tuo metu buvo dopingo kontrolės kambaryje – niekaip negalėjo priduoti mėginių. Ir alų gėrė, ir kitų gėrimų, tačiau vis nepavykdavo. O kiekviena lėktuvo minutė kainavo didelius pinigus šalies vyriausybei. Tai teko užeiti ir pasakyti Jovitai, kad ji arba paskuba, arba važiuoja namo autobusu. Išėjo ji greitai“, – pasakoja V. Gedvilas.

O Vilniaus oro uoste auksinės komandos laukė staigmena – didžiulė minia sirgalių. „Pamačiusios per iliuminatorius vaizdą, merginos apsiverkė. Buvo pilnas oro uostas. Matyt, ir policija, ir oro uostas nesitikėjo tokio ažiotažo – nebuvo jokių pertvarų. Krepšininkės iškart susimaišė su sirgaliais, šventimas tęsėsi iki paryčių“, – prisimena treneris.

krepšinis tapo kitoks

Pasak jo, sporte pasitaiko visko – ir pergalių, ir pralaimėjimų. Tačiau, jei yra struktūra, sistema, visuomet galima tikėtis pergalių. „Esmė – jaunimas, sporto mokyklos, lygos – kad jos toliau dirbtų panašiu tempu, išlaikytų inerciją“, – teigia V. Gedvilas.

L. Dambrauskaitė Ilgai dabartiniame Lietuvos sporto universitete dėstęs ir biomedicinos mokslų daktarų tapęs V. Gedvilas dabar yra Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos globėjas. Apžvelgdamas pastaruosius trisdešimt metų, jis pripažįsta, kad krepšinis tapo kitoks – ir taisyklėmis, ir fizine žaidėjų būkle. „Atsirado naujų treniravimo metodikų, ypač skirtų fiziniam krepšininkų rengimui. Pažvelkime, kokie dabar greičiai, koks sportininkų fizinis pajėgumas. Krepšinis žengė į priekį. Aišku, ir taktika keitėsi. Anksčiau buvo daug komandinio žaidimo, dabar daugiau improvizacijų. Dabar atakos prasideda toliau nuo krepšio, o ne po lenta. Čia visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje. Treneriai dabar naudoja panašią taktiką, vis mažiau pamatysi trenerių, kurie taikytų senąją mokyklą, kur buvo daug žaidimo po krepšiu. Anksčiau krepšinis buvo daugiau statiškas, dabar stengiamasi žaisti greitai“, – sako V. Gedvilas.

Anot jo, keitėsi ir moterų krepšinis – tačiau kiek kitaip nei vyrų.

D. Kurtinaitienė (Nr.15)

Lietuvos moterų krepšinio rinktinė žaidė ir Europos, ir pasaulio čempionatuose „Moterų krepšinis nėra toks greitas ir pagrįstas fizine jėga. Daug pozicinio žaidimo, tačiau pastaruoju metu pastebimos tendencijos, kad rezultatą lemia lyderiai, kurie lemiamu momentu imasi iniciatyvos. Jau 1997-aisiais labai reikšmingas faktorius mūsų pergalėms būdavo kuri nors viena iš lyderių – jų turėjome ne vieną. Dabar vis daugiau kalbama apie Justę Jocytę, be kurios indėlio jaunosios lietuvės nebūtų pasiekusios Europos šešiolikmečių finalo. Komandos be žvaigždžių nelabai ką pasiekia. Norisi, kad Lietuvos krepšinyje būtų daugiau tokių žvaigždžių“, – sako V. Gedvilas.

reikia dėmesio ir pagalbos

Šiuo metu, pasak V. Gedvilo, Lietuvos moterų krepšinis išgyvena sunkius laikus. O tai, kad nė viena Lietuvos komanda nežaidžia Europos turnyruose, jis laiko ir svarbia rinktinės problema. „Reikia stiprių klubų, kad nors vienas žaistų Europos turnyruose. Reikia, kad būtų ir jaunimo komandos prie klubų. Žaidimo Lietuvos čempionate nepakanka. Rinktinėje turime merginų iš gerų komandų, tačiau joms reikia susižaidimo. Galbūt reikia suburti į vieną klubą, kad žaistų drauge. Galėtume kovoti dėl aukštų vietų. Reikia pertvarkyti moterų krepšinio sistemą“, – sako Lietuvos trenerių asociacijos globėjas. Jis pripažįsta – pagrindinė problema, kad sporto mokyklas baigusios aštuoniolikmetės labai dažnai pasitraukia iš krepšinio, nes neturi kur žaisti. O tam reikia dviejų paprastų, tačiau labai svarbių dalykų. „Reikia daugiau dėmesio. Ir, aišku, finansavimo. Tada pamatysime rezultatus. Reikia suprasti, kad moterų krepšinis yra viso Lietuvos krepšinio dalis. Krepšinis – mūsų religija. Tai dalykas, kuriuo džiaugiasi visa Lietuva, kuris kelia pasididžiavimą savo valstybe“, – sako V. Gedvilas.

Renault rekomenduoja