N WIND | 06 by N WIND

2015 balandis

ŠIAURĖS KŪRYBINĖ ENERGIJA

Bendra darbiauti

Bendradarbiavimo potencialas

Įžanga

Kas rytą važiuodami pro Antakalnio Olandų žiedą matome Danijos Karalystės ambasadą, kurioje šiuo metu reziduoja ir Nyderlandų Karalystės ambasada, – bendradarbiavimo pavyzdį. Šių šalių užsienio politika – beveik identiška, o dėl skirtingos geografinės padėties jos nelabai konkuruoja dėl rinkų, interesų ar investicijų. Viena šių šalių – iš Skandinavijos, kita – iš Beniliukso. Tai nėra išskirtinis sprendimas – Lietuvos ambasados taip pat dalijasi erdve ir funkcijomis su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Danijos ir Olandijos vėliavas vieną šalia kitos matome kasdien – tai tarsi reklaminis stendas, primenantis ne tik apie ekonominę bendradarbiavimo naudą, bet ir apie gebėjimą tai daryti. Atviro pasaulio esmė – keistis idėjomis ir jas realizuoti. Gebėjimas bendradarbiauti – civilizacijos kertinis akmuo. Įsivaizdavimas turint unikalių idėjų, kurias gali kas nors pasisavinti, klaidingas jau vien tuo, kad jos miršta, nes negauna naujų impulsų vystytis (lėšų, žinių, įgyvendinimo). Idėjos sensta kaip ir bet kuris produktas. Idėja nėra kas nors abstraktaus – ji gyva arba negyva. Be energijos idėjos miršta, kaip ir bet kas. Dalijantis, bendradarbiaujant, negailint pasauliui savų idėjų – jos tik stiprės, jei jos – tikros, o ne tuščias garsas. Reikia nemažai laiko, kad idėja virstų kūnu. Bendradarbiaujant laikrodžio rodykles galima pasukti greičiau – kuo skirtingesnės sritys, kuo idėjos novatoriškesnės, tuo labiau keičiasi pasaulis. Įsivaizduokite, jei „Lego“ bendradarbiautų su N 8 (Baltijos šalimis ir Skandinavija). „Lego“ išmokytų, kaip pasitelkiant intuiciją ir viziją galima kurti milžiniškus projektus. Žaislinių kaladėlių principas padėtų sujungti į vieną erdvę visą Šiaurės regioną. O gal tai galėtų būti SAAB lėktuvų bendrovė, kuri išmokytų, kaip įveikti aerodinamines kliūtis tarp visuomenių? Tai, kas šiandien skamba kaip utopija, rytoj bus įprastas dalykas. Šiaurės šalys privalo bendradarbiauti – daug daug kartų glausčiau. Tai, kas vyksta dabar, yra tik užuominos į milžinišką potencialą, kurį galima išnaudoti bendradarbiaujant. Žmonėms bendradarbiauti lengviau, jie nesuvaržyti politinių sprendimų, programų, sekos, reglamentų. Žmonės turi idėjų, ne valstybės, o žmonės kuria ryšius. Be stiprių Baltijos šalių stiprios skandinavų valstybės neįmanomos. Norime būti aktyvūs dalyviai, o ne stebėtojai. Mums bus lengva, nes stovime ant milžino pečių – ant savo pačių potencialo pečių. Jūsų, atvirai

Muz jung kūr

N WIND

N WIND KVIEČIA MAINYTIS – KEISTIS TARPUSAVYJE IR KEISTIS PATIEMS

Mėnesinis žurnalas apie kultūrą ir kūrybišką verslą Šiaurės Europos regione ISSN 2351-647X 2015, Nr. 6 Leidžia: UAB „BLACK SWAN BRANDS“ Redakcijos adresas: Šiaulių g. 10 / Žemaitijos g. 13, Vilnius www.nwindmag.eu hello@nwindmag.eu www.facebook.com/nwindmag Viršelis Nuotrauka iš projekto FROM WIND. Fotografas: Linas Masiokas Numerio autoriai Tautė Bernotaitė, Daina Dubauskaitė, Dovydas Kiauleikis, Ivo M. Matser, Kęstas Rapolas Nevera, Giedrė Stabingytė, Agnė Tuskevičiūtė, Karolis Vyšniauskas Reklama, platinimas, projektai Dovydas Kiauleikis, dovydas@nwindmag.eu Dizainas Laura Tulaitė, Tomas Mozūra, tomas@nwindmag.eu Spausdino UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė

Dovydas Kiauleikis Sakoma, kad simfoninis orkestras egzistuoja tik dėl vienos priežasties – groti geriausiai. Būtent orkestro komandos dermė yra jėga. Panašiai galvojame ir apie savąjį regioną – galime būti stiprūs veikdami kartu. Dėl to šio numerio protagonistė – Anu Tali. Tai, kad ji – viena iš nedaugelio vyrų dominuojamos

Protagonistas

zikos gčių rėja Jouni Haralos nuotr.

profesijos atstovių moterų, yra vienas mažiau įdomių faktų apie šią Estijos dirigentę. Ji N WIND dėmesį patraukė kaip kolaboracijų ir bendradarbiavimo pavyzdys – ne tik klasikinėje muzikoje, bet ir tarp Šiaurės šalių. Kartu su seserimi dvyne ji yra viena Šiaurės simfoninio orkestro (ŠSO) įkūrėjų, nenuilstanti Estijos ambasadorė pasaulyje ir talentinga muzikė.

Santūri, mintis raiškiai ir struktūruotai dėstanti Anu užlipusi ant scenos tampa energijos viesulu. Nesvarbu, kieno atsiliepimus ar koncerto recenziją skaitysi, visi pabrėžia tą patį – Anu priverčia orkestrą skristi, o su jo grojama muzika – ir klausytojus. Sakyčiau, kad ir organizacinėje veikloje Anu tokia pat energinga. Geriausias to įrodymas – ŠSO.

1997 metais Anu ir jos seseriai dvynei Kadri buvo pasiūlyta surengti koncertą su jaunais estų bei suomių muzikantais – taip norėta pažymėti Suomijos Nepriklausomybės 80-ąsias metines. Tada seserims buvo tik 25-eri. Anu jau buvo pradėjusi diriguoti, nors iki tol studijavo fortepijoną. Koncertas buvo itin populiarus, skirtingų šalių

Anu Tali ant scenos tampa energijos viesulu.

leista albumų, pelnyta įvairių apdovanojimų, nemažėja pasaulio žiniasklaidos dėmesys.

muzikantams patiko groti kartu – taip vienkartinis projektas plėtojosi toliau. Per kitus porą metų orkestras grojo populiariosios klasikinės muzikos programą „Pasaulio muzikos sostinės“. Sėkmė neblėso, prisijungdavo vis daugiau muzikantų iš kitų šalių, orkestras pakeitė pavadinimą iš Estijos–Suomijos simfoninio orkestro į Šiaurės simfoninį orkestrą.

Protagonistas

„Toks dalykas gali egzistuoti tik lėktuvų amžiuje – šiandien 90 muzikantų iš daugiau nei 15 šalių – Europos, JAV – penkis kartus per metus susirenka Estijoje. Tai puikios meistrystės pamokos: mokomės vieni iš kitų, muzikantai suformuoja laikinus kamerinius orkestrus“, – pasakoja Anu. Kartą prisijungę, muzikantai mielai grįžta kasmet. Ne vienas mini orkestre tvyrančią kūrybiškumo atmosferą, leidžiančią pasireikšti kiekvienam muzikantui. Seserų dėka (Kadri – orkestro vadybininkė) ŠSO geba ne tik suburti muzikantus, bet ir siekti aukštų rezultatų: orkestrui kūrinių yra parašęs kultinio statusą turintis estų kompozitorius Arvo Pärt, iš-

Išties, žiniasklaidos dėmesio Anu netrūksta – jos pavardę beveik visada išvysite dirigenčių sąrašuose, o šviesių plaukų, šiaurietiškų bruožų išvaizda taip ir vilioja žurnalų viršelius. Pati Anu nei tokio dėmesio dėl grožio nemėgsta, nei sureikšmina moters dirigentės vaidmenį: „Mano gyvenime, o muzikoje – juo labiau, lytis nesvarbi. Taip, esame vyrai ir moterys, tačiau svarbūs kiekvieno individo sugebėjimai ir talentas. Aukštumas visada pasiekia geriausi ir talentingiausi.“ Justi, kad klausimas apie moteris dirigentes – kiekvieno interviu privalomasis ir Anu itin pabodęs. Anu daug įdomiau kalbėti apie estų muziką. „Mudvi su seserimi esame gimusios tą pačią dieną kaip Eduard Tubin (Tubin – panašaus statuso menininkas Estijoje kaip Čiurlionis Lietuvoje) – na, keliasdešimt metų vėliau, bet tai malonus atsitiktinumas“, – pasakojimą apie estų nacionalinę muziką pradeda Anu. Ji labai dažnai estų kūrinių įtraukia į savo programas – taip Japonijos, Australijos ir kitų šalių publika susipažįsta su E. Tubin, A. Pärt bei kitų estų kūryba. Pasklaidęs interneto paieškos puslapius su Anu Tali vardu, randu, kad kiekvienas kritikas užsimena apie šį jos įprotį.

Anu daug dirba su A. Pärt. „Nuostabu turėti galimybę dirbti su gyvu kompozitoriumi, gauti jo pastabas. Arvo duoda tokių patarimų, kurių neužrašysi jokioje partitūroje: čia leisk harmonijai apsikabinti klausytoją, o štai čia tylos pauzė – svarbesnė už visus garsus“, – Anu atskleidžia darbo detales su, ko gero, žinomiausiu estu pasaulyje. „Bet man labiau patinka klausytis, kaip kiti dirigentai, muzikantai groja estų muziką, nes jie tai daro kitaip. Aš galiu pati groti, bet pirmiausia stengiuosi padovanoti mūsų kūrinių partitūras savo draugams muzikantams. Ir jie tai priima. Ir groja pasaulyje“, – pernai duodama interviu žurnalistei Snieguolei Dovidavičienei sakė Anu. Argi ne puikus būdas skleisti estų kultūrą? Panašiai elgiasi ir kiti didieji estų dirigentai – Tõnu Kaljuste, Paavo Järvi. Beje, atskirą straipsnį būtų galima parašyti nagrinėjant, kodėl nedidelė Estija pasauliui davė tiek daug gabių dirigentų. Tame pačiame interviu Anu teigė, kad „mažas orkestras niekada nepagros taip, kaip Berlyno orkestras. Bet kartais jis gali sugroti taip, kad pats nežinos, iš kur tai atėjo ir kodėl jam pavyko. Kartais scenoje jie daro tikrus stebuklus“. Ar tos pačios taisyklės galioja ir gyvenime?

Nelabai – pačios Anu pavyzdys tai paneigia: gyvenime daug kas priklauso nuo mūsų pačių ir santykių su aplinkiniais. Anu pabrėžia, kad Estija – tik pagal plotą maža šalis. Štai, ji kalba šešiomis kalbomis (be estų – anglų, rusų, švedų, suomių ir vokiečių), studijavo ne tik Taline, bet ir Stokholme bei Sankt Peterburge, o Suomija – tik už 80 km nuo jos namų. Be ŠSO ir kviestinių koncertų pasaulio muzikos salėse, nuo 2013 metų Anu – dar ir Floridos Sarasotos orkestro muzikos vadovė. Tad Anu drąsiai galima vadinti ne Estijos, bet Šiaurės Europos regiono žvaigžde. O ar sieja Anu kas nors su Lietuva? „Man labai gaila, kad lietuviai ir estai mažai bendrauja. Gal mums pernelyg toli? Labai gaila, kad taip retai susitinkame. Tai būtinai reikia pakeisti“, – viename interviu sakė Anu, tarsi iliustruodama abiejų šalių dažnai tik deklaruojamą bendradarbiavimą. Dirigentas – bendradarbiavimo profesija, ypač dažnai dirbant svečio teisėmis su geriausiais pasaulio orkestrais. Kaip Anu priima tokio darbo iššūkius? „Reikia suvokti, jog kaip dirigentas čia esi tam, kad orkestras maksimaliai gerai sugrotų, o ne tam, kad pakeistum muzikantus ar jų grojimo manierą. Sakyčiau, dirigentai turi prisitaikyti – jiems galioja posakis: kai esi Romoje, elkis kaip romietis“, – tvirtina Anu. Kaip tokio prisitaikymo pavyzdį Anu pateikia darbą su japonų orkestru. „Manau, dėl to, kad simboliai ir ideogramos itin svarbūs japonų kalboje, dirigento judesiams ir gestams muzikantai skiria ypatingą dėmesį. Jei dirigentas yra tobulai įvaldęs dirigavimo techniką, ir nemokėdamas japonų kal-

Anu labai dažnai estų kūrinių įtraukia į savo programas – taip Japonijos, Australijos ir kitų šalių publika susipažįsta su estų kūryba bos jis gali rankomis ir batuta iškomunikuoti muzikos esmę, suprantamą būtent japonams muzikantams“, – sako Anu. O štai su italais gali būti sudėtinga – jie mėgsta žarstytis patarimais. „Įsivaizduokite, kaip atrodo repeticijos, kai kiekvienas iš 90 žmonių būtinai turi ką nors pasakyti, ir dažniausiai vienu metu“, – juokiasi Anu. Rašydamas šį straipsnį klausiau Anu muzikos įrašų. Muzikoje juntama jos energija ir siekis sustyguoti, kad orkestras grotų maksimaliai gerai. Panašiai susistygavus ir mūsų šalims, gal nebūtinai grosime idealiai kaip Berlyno orkestras, bet sukursime bendrumo atmosferą ir pasieksime įspūdingų rezultatų, kaip ŠSO.

www.nordicsymphony.com

,Ģ 9Ø-2 *,('5Ø 67$%,1*<7Ø )520 :,1' ,Ģ 9Ø-2 ʇ SLUPRML ŀXUQDOR 1 :,1' NĭU\ELQÙ NRODERUDFLMD VX PDGRV ŀHQNOX ʑ$QFKRY\ʏ EHL YÙMDLV ĢLDXUÙMH -RV LGÙMD ʇ SDQDXGRWL YÙMÇ MXGDQÏLÇ HQHUJLMÇ GL]DLQR REMHNWDPV NXUWL 9ÙMXRWDbʇ NDLS WLN PXPV ,ģHLWL Lģ VDYR formato LU VXNXUWL NÇ QRUV YLVLģNDL QDXMR ʇ WDLS SDW ʑ$QFKRY\ʏ NXULD GÙYLPXV REMHNWXV NXULĵ GL]DLQR SURFHVDV SDUHPWDV VÇYHLND VX DSOLQNDʏ ʇ DSLH LģVNLUWLQñ NĭU\ELQñ SURFHVÇ SDVDNRMD *LHGUÙ .RVÙ SUHNÙV ŀHQNOR ʑ$QFKRY\ʏ ñNĭUÙMD 9LHQDV SLUPĵMĵ ģLR ŀHQNOR SURMHNWĵ EXYR SURJUDPÙOÙ NDOERV VWUXNWĭUÇ SDYHUÏLDQWL VSDOYĵ PHQR NĭULQLX (www.fromanchovy.com %HQGUDGDUELDXGDPL VX 1 :,1' ʑ$QFKRY\ʏ VXNĭUÙ LQWHUQHWLQÛ SURJUDPÇ NXUL VSDOYRPLV YHUÏLD YÙMĵ NU\SÏLĵ EHL JUHLÏLR GXRPHQLV PLHVWXRVH JDXQDPXV UHDOLXRMX ODLNX Lģ PHWHRURORJLMRV VWRÏLĵ 3URJUDPD OHLGŀLD SDVLULQNWL NHOLV PLHVWXV LU SDPDW\WL QHWLNÙWXV MXGDQÏLRV HQHUJLMRV VSDOYĵ GHULQLXV 1 :,1' ʇ ĢLDXUÙV NĭU\ELQÙ HQHUJLMD WRGÙO NRODERUDFLMD VLHNÙPH SDEUÙŀWL EHQGUXPÇ WDUS ĢLDXUÙV UHJLRQR ģDOLĵ 3LUPLHML NĭULQLDL ,Ģ 9Ø-2 ʇ NĭU\ELQÙ HQHUJLMD WDUS ĢLDXUÙV VRVWLQLĵ DWVSLQGÙWD GLGHOLR IRUPDWR ģLONR VNDURVH EHL VSDXGLQLXRVH 9LOQLXVʇ 5HLNMDYLNDV 2VODVʇ.RSHQKDJDʇ9LOQLXVʇ+HOVLQNLV 9LOQLXVʇ5\JDʇ7DOLQDV ʇ JDO VSDOYLQJL YÙMDL ñVXNV VWLSUHVQÛ EHQGUDGDUELDYLPR HQHUJLMÇ WDUS PĭVĵ ģDOLĵ" Ģ,/.2 6.$5$6 %(, 63$8',1,86 *$/,0$ ð6,*<7, ʑ9 &21&(37 6725(ʏ 9,/1,8-( ,5 .$81(

KOLABORACIJA

www.fromwind.com

)520 :,1' ,Ģ 9Ø-2 ʇ EHQGUDV SURMHNWDV WDUS ʑ$QFKRY\ʏ LU 1 :,1' 1XRWUDXNRMH ʇ *LHGUÙ .RVÙ ʑ$QFKRY\ʏ LU *LHGUÙ 6WDELQJ\WÙ 1 :,1' /LQR 0DVLRNR QXRWU

0ĭVĵ XŀVLVS\ULPDV WYLUWXPDV VWLSUĭV VDLWDL 1HQXVW\JLPDV YLHWRM NHOLRQÙV LGÙMRV VX XŀPRMX 7DLS PHV ģLDXULHÏLDL VWDWRP LU WYLUWLQDP 0ĭVĵ NĭU\ELQÙ HQHUJLMD ʇ Lģ YÙMR

%HUO\QH J\YHQDQWL LU NXULDQWL PHQLQLQNÙ -XOLMD *R\G www.julijagoyd.com), YLHQD Lģ ʑ$QFKRY\ʏ NĭUÙMĵ Xŀ̬NVDYR MXGDQÏLDV VSDOYDV ʇ U\ģNLÇ LU HNVSUHV\YLÇ YÙMĵ HQHUJLMÇ

Vilnius 17kph · 40º Reykjavík 24kph · 105º

KOLABORACIJA

6SDOYRWL YÙMDL UHDOLXRMX ODLNX ZZZ IURPZLQG FRP

Kad inovacijų būtų daugiau

Dovydas Kiauleikis Yra dviejų rūšių kolaboracijos moksle ir inovacijose – tarp skirtingų sričių ir tarp skirtingų šalių. Kur dabar esame, kaip atrodome pasaulio ir šalių kaimynių kontekste – komentuoja Arūnas Karlonas, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas.

O kaip lietuviams sekasi bendradarbiauti tarptautiniu lygmeniu? Kalbant apie tarptautinį bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje, lietuviams dar reikia pasistengti. Nuo didelių tarptautinių programų, kaip Europos Sąjungos „Horizontas“, iki regioninių – dar nesame labai aktyvūs. Galimybių ir įvairių programų – labai daug, bet paraiškų santykinai mažai. O ar vyksta nors koks bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir kitų Baltijos šalių inovacijų srityje? Pernai MITA su partneriais iš Latvijos ir Estijos pradėjo vystyti bendrą „Baltijos bonus“ programą, kai mokslininkai trišaliams projektams gali gauti papildomą finansavimą. Šia programa sie-

MITA vadovas Arūnas Karlonas sako, kad turėtume aktyviau bendradarbiauti su užsienio partneriais. MITA nuotr.

kiama, kad tarpdisciplininė veikla vyktų ne tik vienoje šalyje, bet ir tarp kaimynių. Vis dėlto tiek Estijoje, tiek Lietuvoje tarptautinių partnerių ieškantys inovatoriai labiau žvalgosi kitapus jūros (arba įlankos). Natūralu, jog norint įgyvendinti idėjas galimybių ieškoma ten, kur ir finansavimas paprastesnis, ir rinkos didesnės, ir viskas gali vykti greičiau. Tačiau pernai pradėta programa nuteikia pozityviai – būsimi partneriai ieško vieni kitų.

Tema

Kaip mokslas galėtų kolaboruoti su kitomis sritimis? Kaip pasiekti, kad būtų didesnis sąlytis su verslu, kūryba, visuomene? Stipri tendencija pasaulyje, o ir Lietuvoje daug dėmesio sulaukianti, – tarpdiscipliniškumo skatinimas. Skirtingos mokslo kryptys bendradarbiauja, kad rastųsi naujos inovacijos. Štai, neseniai skaičiau istoriją, kaip trisdešimtmetė biochemikė Silicio slėnyje prijungė informacines technologijas ir sukūrė metodą, kaip greitai atlikti išsamų kraujo tyrimą bet kurioje vietoje. Nebereikia eiti į polikliniką – tyrimas gali būti atliktas čia ir dabar. Panašūs dalykai kuriami ir Lietuvoje – pas mus labai stiprios medicinos, bioinformatikos, biotechnologijų, bioinžinerijos šakos. Lietuviai taip pat pajėgūs kurti aukštąsias technologijas maisto ir žemės ūkio pramonėje. Pavyzdys – „Food Sniffer“ elektroninė nosis, kuri nustato maisto šviežumo lygį ir siunčia signalą į mobilųjį telefoną ar kompiuterį.

Smėlio pustoma „The Baltic Scene“ istorija „The Baltic Scene“ – ne tik elektroninis žurnalas, bet ir muzikos renginių platforma, balandžio 30-ąją grįžtanti į Vilnių. Ryčio Šeškaičio nuotr.

Daina Dubauskaitė Tema

Lietuviai, latviai ir estai kalba skirtingomis kalbomis, skirtingu metu įsivedė eurą ir klauso skirtingos muzikos. Tiesa tokia, kad per 25-erius laisvės metus nutolome daugiau, nei kada nors buvome suartėję. Todėl, neslėpsiu, projektas, kuriuo siekiama suvienyti tris Baltijos pakrantės seseris universalia muzikos kalba, man atrodė labai naivus. Sunkokai priėmiau mintį, kad latviams iš tiesų gali rūpėti, kas vyksta Lietuvoje, o estams – Rygos scenos garsai. Tuo labiau kad kiekviena šalis turi savų skonio ypatybių.

Praėjus dvejiems metams nuo starto (tiesą sakant, būtent per „The Baltic Scene“ gimtadienį!), kalbant su projekto ambasadoriais Latvijoje ir Estijoje, „The Baltic Scene“ levituoja kažkur virš neramios Baltijos jūros. Tai – ne įmonė, ne susivienijimas ir ne verslo planas. Pridėk dar tai, kad idėjos autorė šiuo metu gyvena Niujorke, o už reikalus Latvijoje ir plėtrą atsakingas... belgas. Lietuviai nevisiškai sutapus interesams šiuo metu prie bendro reikalo prisideda menkiausiai. Kol kas?

Atrodytų, kam rašyti apie projektą, kuris pakibęs ore ir niekada neturėjo griežtų terminų ar struktūruoto penkerių metų plano? Ginu neseniai praūžusioje „Tallinn Music Week“ besivyniojusių pokalbių ir ten vykusio programos požiūriu labai stipraus „The Baltic Scene“ renginio įkvėptą temą. Nes jau yra apčiuopiamų rezultatų, nesvarbu, kad šiandien projekto veikla apsiriboja keletu straipsnių ir pora renginių. Pradėkim priešistore, kurią vienas per kitą mo-

Žodynas nesvarbus – muzika tuo ir unikali, kad leidžia bendrauti be jo

jo laidos (šiuo metu tokia transliuojama tik Estijoje), radosi ir „The Baltic Scene“ vakarėliai. Iš viso buvo surengti du koncertų turai – po grupę iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos drauge kiekvienoje sostinėje. Klausiu, kodėl būtent estai, o ne latviai ar lietuviai sugalvojo tokį projektą? Tyla. „Manau, tai labiau susiję su asmenybėmis, o ne su tautybėmis – Natalie ir Henrik tiesiog turėjo pakankamai entuziazmo, kurio, atrodo, šiuo metu pakanka ir man“, – valstybių ribas galutinai trina Frans. Jis, beje, Latvijoje atsidūrė po „Erasmus“ programos... Vilniuje. Baltija šiam belgui patinka – jis moka daugelį frazių abiem kalbomis! „Mes tiesiog laiku įžvelgėme vaisius, kuriuos gali subrandinti toks vienu aspektu tarptautinis, kitu – regioninis projektas, – iš Talino pritaria Henrik. – Juk lengviau iš pradžių išgarsėti gretimose šalyse, o tada, trigubai sustiprinus savo pozicijas, galima startuoti ir platesniuose vandenyse. Daugiau vienas apie kitą sužino ir bendradarbiauti pradeda agentai, koncertų organizatoriai – tai turi tik pliusų.“ Be to, ir su užsienio atlikėjais po tokių pažinčių dirbti paprasčiau – galima jiems siūlyti pasirodymus iškart trijose šalyse. Frans pritaria, kad trys šalys – puiki testavimo platforma jauniems talentams, įkvepianti žengti plačiau. Jis su džiaugsmu prisimena latvius „Carnival Youth“, kurie netyčia susidūrę renginyje dėkojo „The Baltic Scene“ už galimybę, apie kurią net nebūtų pagalvoję. Beje, koncertas Latvijoje buvo pirmasis vilniečių „ba.“ pasirodymas svetur. Visai neseniai, kovo pabaigoje, Benas Aleksandravičius sužibėjo „Tallinn Music Week“ ir laimėjo pagrindinį publikos simpatijų prizą. Dabar iš tiesų eiti toliau bus lengviau, bent jau finansiškai. Pašnekovai taip pat prisimena panašų Skandinavijos šalių projektą „Ja Ja Ja“. Iš pradžių lokaliai veikę šiauriečiai dabar savo renginius pristato Berlyne, Londone ir kitur.

juodami į kamerą man pasakoja belgas Frans Robert – žurnalo redaktorius – ir estas Henrik Ehte, redaktoriaus pozicijos lyg ir atsisakęs, bet toliau dirbantis renginių koordinatoriumi. Pastarasis stovėjo prie projekto gimimo lopšio kartu su pagrindine jo iniciatore este Natalie Mets, – tiesa, galbūt teisingiau teigti, kad idėja buvo įvaikinta... Prieš gerus ketverius metus Natalie pagal „Erasmus“ programą studijavo Rygoje, – čia susipažino su dviem vaikinais, įkūrusiais mažą „Tumblr“ plat-

formos tinklaraštį tuo pačiu pavadinimu. Idėja jai beprotiškai patiko, tik buvo apleista ir neturėjo vizijos, tad estė pasiraitojo rankoves ir, gavusi latvių sutikimą, tinklaraštį perėmė. Tuo pačiu metu daugiau apie šalių kaimynių muziką sužinoti užsimanė kitame žurnale dirbęs Henrik, o Natalie, jau turėjusi kontaktų visose trijose šalyse, juos pasitelkdama kaip tik būrė naują komandą.

Keletas Baltijos jūros vaikų taip pat jau spėjo pakeliauti po „The Baltic Scene“ sparnu. Kartu su Latvijos radijo stotimi „Pieci.lv“ projektas į vieną didžiausių Ispanijos festivalių „Primavera Sound“ 2014-aisiais išsiuntė – tai yra pasirūpino patekimu į programą ir kelionės kaštais – estus Sander Mölder ir Firejosé bei latvį NiklāvZ, drauge keliavo ir mūsiškis Vidis, kuris dalyvavo festivalio konferencijoje.

2013-aisiais – kelios minutės iki balandžio 1-osios – tinklaraštis virto žurnalu, prisidėjo radi-

Dar vienas projektas, surengtas „The Baltic Scene“ ir Latvijos leidyklos bei atlikėjų agentūros

„Dirty Deal Audio“ ir įkvėptas to paties prieš 25-erius metus mus visus suvienijusio Baltijos kelio, – elektroninės muzikos stovykla „Baltic Trail“. Savaitinės vasaros pabaigos sesijos kol kas įvyko dukart – Jūrmaloje ir Rygoje. Šios stovyklos formatas primena „Red Bull Music Academy“, tik čia nevyksta paskaitos – trijų Baltijos šalių atlikėjai, atrinkti projekto organizatorių, pluša studijose, improvizuoja, keičiasi idėjomis, pasirodo klubuose. Abiejų „Baltic Trail“ sesijų rezultatai pristatyti plačiajai visuomenei – pirmuosius metus palydėjo vinilinė plokštelė (tai buvo pirmasis „The Baltic Scene“, kaip įrašų kompanijos, leidinys), antruosius – skaitmeninė kompiliacija. Sklinda gandai, kad 2015-aisiais „Baltic Trail“ dalyviai muzikuos Neringoje. Elektroninė muzika išties lengviau žengia per sienas – pavyzdžiui, pati jau keletą metų kiekviena pasitaikiusia proga rekomenduoju latvių kompanijos „Dirty Deal Audio“ muziką, bet, prisiminus kitus žanrus (jie, beje, „The Baltic Scene“ kontekste neturi jokios reikšmės), vėl grįžta mano skepsis. Ne viena lietuvių grupė dainuoja... lietuviškai. Ar tai – ne problema? „Na, pavyzdžiui, „Kamanių šilelis“ dainuoja taip, kad iš tiesų nesvarbu, kokia kalba tai vyksta, – tokių pavyzdžių yra ir Estijoje bei Latvijoje. Žodynas nesvarbus – muzika tuo ir unikali, kad leidžia bendrauti be jo“, – vienas per kitą tvirtina mano pašnekovai. Pokalbio kontekstui papildyti – šiek tiek įdomios statistinės medžiagos iš Talino. Estijos socialinių tyrimų agentūra „TNS Emor“ nustatė, kad estai, latviai ir lietuviai save laiko daug skirtingesniais, nei iš tiesų yra, – deja, tyrimas nenurodė, kokie gi mūsų panašumai. Šiaip ar taip, išvadose teigiama,

kad būtent dėl tokio nusistatymo estams sunku pradėti verslus Latvijoje bei Lietuvoje ir atvirkščiai. Stereotipus lemia kultūriniai skirtumai, emociniai barjerai ir tas pats išankstinis nusistatymas. Estai laikomi – dėmesio, tik laikomi – individualistais, bet šešiais Jungo universaliais archetipais paremti tyrimai rodo, kad tai nėra tiesa, – tokių vos keli procentai. Ir estai, ir lietuviai, ir latviai nori priklausyti. Vadinasi, vienybė ne tokia ir tolima. Iš viso 2013–2015 metais trijose Baltijos šalyse apklausti 506 namų ūkiai, kurių gyventojų amžius – nuo 15-os iki 76-erių. Kaip minėjau, projektas šiuo metu prisnūdęs, o ir finansinės grąžos kol kas niekas nesitiki, bet idėjų gausa žadina apetitą, tad „The Baltic Scene Vol. 2“ – pakeliui. Laukiu ir norėčiau prie to prisidėti. P. S. Artimiausia projekto viešnagė Vilniuje – balandžio 30-ąją „Liverpool“ bare. Čia gros „InSearch“, „The Pink Elephant Band“ ir „I Wear* Experiment“. www.thebalticscene.eu

„The Baltic Scene“ entuziastų rekomendacijos

Internetinį Baltijos kelią baigiant paprašiau Frans ir Henrik pasidalyti savo mėgstama Baltijos šalių muzika – kad būtų įdomiau, „savo“ atlikėjų įtraukti neleidau. Lietuvių atlikėjų sąrašas glosto širdį (abu žino tiek daug!), o latvių ir estų – nuves prie vaisingų atradimų. Gal ir bendrų projektų?

LIETUVA

Few Nolder, „Downtown Party Network“, Vidis, Ten Walls, Gardens of God, Markas Palubenka, „mmpsuf“, „Kurak“, ba., „Keymono“, Umiko, Boikafé, Manfredas, „Proper Heat“, Monsoon Season, „Garbanotas bosistas“, „Saulės kliošas“, „Without Letters“, 96wrld, Fingalick, „Sheep Got Waxed“, „InSearch“, „Ministry of Echology“, „Kamanių šilelis“, Šarūnas Petrutis, „The Bus“, „Rok&Dom“, „Kala Soundsystem“, „Baltasis kiras“, Münpauzn, MC Mesijus.

Tema

LATVIJA

Kashuks, NiklāvZ, Mr. Myster, Gene Garrett, „Very Cool People“, Ģirts Reiniks, „The Pink Elephant Band“, Stillhead, „Oriola 701“, „Carnival Youth“. Projektą „veža“ belgas Frans Robert, atsakingas už reikalus Latvijoje bei plėtrą, ir estas Henrik Ehte, vienas projekto įkūrėjų, šiandien – atlikėjų vadybininkas ir žurnalistas. Peterio Viksnos ir Mathilde Schmetz nuotr.

ESTIJA

„Wrupk Urei“, Vaiko Eplik, „Leikki“, „Tronden“, „Kene“, Ingrid Lukas, „Lexsoul Dancemachine“, „Estrada Orchestra“, Vul Vulpes, „I Wear* Experiment“.

Daiktai, kuriuos jūs turite, pabaigoje turės jus TYLER DURDEN, FIGHT CLUB

Nuotykis – toks dalykas, kuris gali būti tik asmeninis. Tai vienintelis apčiuopiamas įrodymas, kad mes esame gyvi. Visa kita jums palikus sceną keliaus į šiukšlyną. Kadangi nuotykiai gali būti tik asmeniniai, filmų nuotykiai, „nutinkantys“ jums bežiūrint filmą, nėra jūsų. Neprisiriškite prie svetimų nuotykių ir daiktų – tai per daug laikina. ATVIRAI TAVO PRIEŠAS www.doberman-inside.eu

SEB

N WIND:

DUETAI

TAUTĖ BERNOTAITĖ

Visas gyvenimas asmeninis

„Nieko gyvenime nereikėtų atskirti. Svarbu tiesiog atsakingai pasirinkti veiklą – kad ji būtų nuoširdi, o ne dėl išskaičiavimo“, – sako šešerius metus duetu veikiantys Dalia Mauricaitė ir Nauris Kalinauskas. Pinigai, anot jų, turi būti pasekmė, ne tikslas. Dizaino profesionalus supažindino jų veikla, o dirbant išryškėjęs bendras požiūris į gyvenimą pastūmėjo ir jį projektuoti drauge. Sutuoktiniai vadovauja savo įkurtoms glaudžiai susijusioms iniciatyvoms (Dalia – lietuvių dizainerių platformai „Lithuanian Design Block“, Nauris – dizaino studijai „Contraforma“) ir kuria bendrus projektus. Partneriai veikloje, šeima gyvenime – tai Daliai su Nauriu ne galvosūkis, o natūrali būsena. Duetas nepritaria požiūriui, kad kartu dirbanti pora apkartina savo asmeninį gyvenimą, ir svars-

to, kuri paros dalis išvis yra toji asmeninė: „8 valandas dirbame, 8 valandas miegame, 4 valandas darbui ir miegui ruošiamės, 2 – ilsimės. Kiek lieka asmeninio gyvenimo? Negalima mylėti žmogaus nemėgstant jo profesijos, nes tai didelė asmenybės dalis.“ Ne veltui dizaineriai namuose yra sau įkūrę erdvę dirbti ir planuoja netrukus rinkai pristatyti alternatyvias darbo vietas, suartinančias pareigybes su šeima ir atostogomis. Kaip atrodo poros atokvėpio akimirkos, kai profesinėje veikloje artėja svarbūs terminai ar projektai patiria sunkumų? „Tokiais atvejais atokvėpio tiesiog nebūna, ir tai mums įprasta, – ramiai šypsosi Dalia. – O bet kokias iškilusias problemas sprendžiame, ne jaudinamės dėl jų.“ Pasak Dalios, jei įtemptu metu reikia priimti sprendimą, pavyzdžiui, slaugyti susirgusį partnerį, tai jau ne pro-

REKLAMOS PROJEKTAS

Dueto gyvenimo ir darbo modelį finansų požiūriu aptaria banko SEB atstovė Julita Varanauskienė

Banko SEB atstovė Julita Varanauskienė su Dalios ir Naurio kurta kėde „Kudirka“. Redos Mickevičiūtės nuotr.

Kur, Jūsų akimis, slypi galima finansinė rizika šiai iš pirmo žvilgsnio viską aiškiai susidėliojusiai porai? Asmeninių finansų valdymo požiūriu turint aiškius planus tikslų siekti lengviau: padidėja galimybės tikslingai ir efektyviai naudoti turimus išteklius siekiant rezultato. Kita vertus, planas savaime dar negarantuoja, kad tikslai bus pasiekti. Pagalvoti apie nuo mūsų norų nepriklausančių nepalankių aplinkybių tikimybę – tai ne tik jaudintis dėl menamų problemų. Tai reiškia būti pasiruošusiems. Galbūt tos teoriškai apsvarstytos problemos niekada neiškils, bet jei iškiltų, būtų lengviau jas išspręsti. Teoriškai finansine rizika būtų galima vadinti ir tai, kad šeimos pajamų šaltinis yra vienas – jų bendra kūrybinė veikla, viena veiklos sritis. Tačiau kadangi kalbame apie du kūrėjus – vis dėlto laikyčiau juos dviem šaltiniais.

Kas mažina finansinės rizikos pavojų? Riziką mažina šiokių tokių santaupų rezervas, kuris galėtų būti naudojamas netikėtai sumažėjus pajamoms ar padidėjus išlaidoms. Riziką mažina ir turimas turtas – šiuo atveju šeimos būstas, kurį, esant reikalui, būtų galima panaudoti, pavyzdžiui, įkeitus pasiskolinti. Turimas būstas užtikrina ir saugumą – stogą virš galvos, prireikus – ir darbo vietą. Galimi ir riziką mažinantys finansiniai produktai. Pavyzdžiui, gyvybės draudimas aktualus, jei vienas asmuo yra finansiškai priklausomas nuo kito ir jo galimybės pačiam tapti finansiškai nepriklausomam yra ribotos. Arba jei pora turi bendrų įsipareigojimų (paskolų), kurios vienam būtų nepakeliama našta. Pirkdama loftą pora investavo daug pinigų ir rizikavo. Kaip buvo galima amortizuoti tokį finansinį žingsnį? Kaip suprantu, riziką Dalia ir Nauris įvardija kaip atliekamų pinigų nebeturėjimą. Tačiau pora darė viską, kad tokia padėtis kuo greičiau pasikeistų,

fesionalumo, bet žmogiškumo sritis. Mokėti būti Žmogumi Daliai atrodo pats svarbiausias įgūdis. Na, gerai, o pinigai? Dažnai net bendro verslo neturinčių porų santykius apsunkina finansiniai sprendimai. „Kaip pinigus paskirstyti, visada sprendžiame kartu. Jei nutarėme įsigyti didesnį pirkinį ar investuoti į projektą, nebūtinas išlaidas tiesiog išbraukiame, o darbų apimtį padidiname, – be įtampos kalba Dalia. – Šeimoje irgi neturime atskirų „savo“ pinigų: visos pajamos bendros, o visos išlaidos aptariamos ir grupuojamos į būtinas ir nebūtinas.“ Krizės metu pora pirko loftą. Šį sprendimą jie vertina kaip finansiškai rizikingiausią savo patirtį. Isigiję loftą, Dalia ir Nauris nebeturėjo atliekamų pinigų, todėl susidarė darbų planą ir nematydami dienos šviesos dirbo. Dalia sako, kad rizika pasiteisino, – tuometė lofto kaina, palyginti su dabartinėmis, buvo nedidelė – „tokia, kokių jau niekada nebus“, o šiandien pora jau trečius metus džiaugiasi namais, kuriais niekas iš pradžių netikėjo. Profesines užduotis Dalia su Nauriu planuoja racionaliai: aiškiai ir detaliai tarpusavy aptaria projekto eigą, ją suderina ir, svarbiausia, – patvirtina vieną realizacijos datą: „Ji nekeičiama – niekada nevėluojame. Tai mūsų darbo esmė.“ Laisviau žiūrima į kasdienes pareigas. Jų imasi tas, kuriam, pasak Dalios, tądien tai labiau prie širdies, – nesvarbu, ar kalbame apie pietus, ar apie einamuosius darbus.

UETAI

Paklausius poros susidaro įspūdis, kad nėra jokios rizikos su mylimu žmogumi imtis bendros veiklos. „Pavojingiausia imantis verslo – patirti nesėkmę, prarasti viską, ką į projektą investavai. Dirbant su brangiu žmogumi rizika kur kas mažesnė, nes tokiam duetui svarbiausia neprarasti asmeninio santykio, o ne pinigų, – tikina Dalia ir Nauris. – Bendras darbas negali supriešinti, nebent išryškinti santykių problemas.“ O didysis pranašumas kartu ir dirbant, ir gyvenant, anot dizainerių, – ilgesnis gyvenimas: „Kai esi pasirinkęs mėgstamą veiklą ir dar nuolat esi kartu su mylimu žmogumi, išvis nereikia dirbti – belieka tik tai, kas malonu.“ Šešerius metus duetu veikiančių Dalios Mauricaitės ir Naurio Kalinausko finansiškai rizikingiausias sprendimas – krizės metu pirkti loftą. Redos Mickevičiūtės nuotr.

ir jiems pavyko. Iš pokalbio neaišku, ar pora loftą įsigijo už savas, ar už skolintas lėšas. Jeigu už savas – rizika būtų buvusi mažesnė, jei būtų buvę šiek tiek daugiau santaupų. Tam būtų reikėję daugiau arba ilgiau taupyti prieš įsigyjant šį pirkinį. Kita vertus, pora dirbo ir taupė po to – laikinai neužtikrinta padėtis buvo tarsi botagas, skubinantis kuo greičiau sumažinti nesaugumą. Ar amortizuojama rizika, jei skolinamės – t. y. turime turtą, prie jo „prikabintą“ paskolą, bet dar atlieka pinigų ir dabartiniams projektams? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: būsimų pajamų dydžio ir stabilumo (kad būtų galima laiku mokėti paskolos įmokas), nuo būsimos įkeisto turto rinkos vertės pokyčių (kad prireikus turtą parduoti būtų padengta ir paskola). Prisiimant riziką svarbūs ir emociniai arba psichologiniai veiksniai – kaip gerai ar blogai žmonės jaučiasi, turėdami „kabančią“ paskolą. Ar protinga porai turėti vieną biudžetą? Vertinant racionaliai, bendras biudžetas – protin-

gas sprendimas. Kai abu partneriai atvirai tariasi dėl tikslų, priemonių bei išlaidų tiems tikslams pasiekti, didėja tikimybė, kad abu nuoširdžiai stengsis uždirbti pinigų ir juos panaudoti efektyviausiai – esamomis sąnaudomis pasiekti didžiausią galimą finansinę ar nefinansinę naudą. Vis dėlto namų ūkių finansų valdymo mokslinė teorija ir praktika rodo, kad ne visuose namų ūkiuose taip būna. Ne visi nuoširdžiai sutaria, kas ir kiek turi dirbti bei uždirbti, kieno pastangos ir darbas kiek vertas (jei tai, pavyzdžiui, buities darbai namuose). Ne visų auklėjimas, požiūris į pinigus vienodas. Dėl to gali kilti tarpusavio nesutarimų. Šalia bendrų tikslų gali atsirasti ir asmeninių, o požiūris į jų svarbą nebūtinai sutampa. Tada prireikia specialių susitarimų. Kieno balsas poroje lemiamas, gali priklausyti ir nuo to, kas daugiau pajamų parneša, ir nuo to, kas turi didesnę patirtį tvarkant išlaidas, ir nuo to, kokius pavyzdžius matėme savo šeimose vaikystėje. Bet kai sutarimas yra ir žmonės, valdantys ben-

drą biudžetą, tą sutarimą laiko sąžiningu, turėti vieną iždą yra tikrai racionalus sprendimas. Kokio pagrindinio principo pora turėtų laikytis, kad apie finansus būtų galima kalbėti be įtampos, kaip pavyksta šiam duetui? Sąžiningumo, atvirumo, tarpusavio pagarbos. O tada, kaip jie patys sako, „bendras darbas negali supriešinti“.

Turite planų? Kuriate kartu? Finansų klausimais registruokitės į asmeninę konsultaciją www.seb.lt arba tel. 1528.

N WIND VITRINA

LATVIJOS DIZAINO „POP-UP“

Šiaurės vėjas atneša latviškas istorijas. Ar girdi, ar jauti, ar užuodi? Ateiki, palieski, perskaityki, patirki. Tai – gyva vitrina, mainymosi erdvė. Mes visi iš tos pačios kūrybinės jėgos, bet mūsų istorijos turi naujas pradžias ir pabaigas.

RIPA Grynuolis.

BLANKBLANK Srovės. Mūsų rankomis kuria srovės – apgaubiančių upių vagų, to, kas žinoma ir nežinoma, formos ir judesio, rimties ir džiaugsmo, šviesų ir garso. BLANKBLANK prekės ženklas išjaustas kūrėjų dueto – grafikės Lindos Blankos ir dizainerio Martinio Blanko, Šiaurės įkvėptų spalvų ir raštų magų. Jų kūrybinis braižas – meno objektu paversti vaizduotės raštai, perkelti į funkcionalaus kirpimo drabužius bei dizaino objektus. „Not Just A Label“ įtraukė BLANKBLANK tarp 100 jaunųjų dizainerių, dalyvavusių 2014 metų dizaino renginyje Origin Passion and Beliefs Italijoje. www.blankblank.me

Gamtoje ir senovės simboliuose klodas po klodo aš randu tai, ką pajaučiu esant tikra. Šį jausmą perkeliu į materialų pasaulį ir paverčiu meno kūriniu žmonėms, kurie nešioja tikrumą savyje. RIPA – vienas stipriausių šiuolaikinės latvių juvelyrikos atstovų, dizainerio Peterio Ripos bei juvelyro Karlo Bergso kūrybinis tandemas nuo 2008 metų. Ištikimi prabangiosios juvelyrikos tradicijoms – papuošalai kuriami iš aukso, sidabro, brangakmenių, – RIPA jas sujungia su naujų idėjų ir medžiagų sprendimais. www.peter-ripa.com

YAYOI Ryškios vibracijos. Aš esu moteris, kuri gamtoj pritraukia ryškiausias spalvas ir formų šėlsmą. YAYOI prekės ženklą 2013 metais sukūrė Jevgenija Dorosenko, įkvėpta japonų menininkės Yayoi Kusamos meninės saviraiškos. Gamtos formos ir spalvos vibruoja ryškiau masyviuose YAYOI papuošaluose, kuriamuose rankomis iš įvairių tekstūrų, koralų bei pusbrangakmenių. 2014-ųjų Niujorko madų savaitėje YAYOI papuošė dizainerio Luiso Antonio kolekciją. www.yayoi.eu

04 09–18 D. – „V2 CONCEPT STORE“ VILNIUJE (Dominikonų g. 5)

NA: RYGA

“ PARDUOTUVĖ

TUNDRA HATA Kelionė į save. Mūsų skrybėlės magiškai keičia žmones. Tundra – tikras, nenuspėjamas, pirmapradis. Hata – kepurė, kaip namo simbolis. Ženklo logotipe – kūrėjo-keliautojo lazda. TUNDRA HATA workshopo viena iš įkūrėjų ir rankomis kuriamų skrybėlių autorė Beatrise Gore kalba apie „skrybėlių terapiją“ (hat therapy): kiekviena jų – unikali ir gali paveikti ją nešiojantį žmogų skatindama atrasti naujų saviraiškos būdų. www.tundra.lv

MIESAI Žodis virsta kūnu. Mes esame kolaboracija tarp laiko ir erdvės. MIESAI („kūnui“ – iš latvių kalbos) prekės ženklą subrandino vienos stipriausių Baltijos šalyse grafinio dizaino studijos įkūrėjai Mikelis Baštikas ir Krišjanis Jukumsonas-Jukumniekas. Pirmasis MIESAI projektas – marškinėliai su užrašu RĪGA ir žmonių nuotraukos juos vilkint – tapo socialiniu reiškiniu, marškinėlių parduota daugiau nei 15 tūkst. Šiuo metu MIESAI vykdo kolaboraciją tarp laiko ir erdvės – projektą CIRULIS, kuris įtraukia Latvijos dizainerius į šiuolaikiškas ryškiausio Latvijos grafiko Ansio Cyrulio (1883–1942) kūrinių interpretacijas: taip gimė unikalus šriftas, lėkštės, meniniai spaudiniai. www.miesai.lv

KETA GUTMANE Minties galia. Mano jėga ateina iš gelmės – juodos spalvos, sutalpinančios visas kitas spalvas – minties, vidinių galių. Dizainerės Ketos Gūtmanės sezono kolekcijoje „Levitacija“ moteris, įsupta į kovos kostiumus primenančius drabužius, skleidžia vidinę jėgą. Iki pristatydama savo prekės ženklą 2013-aisiais, dizainerė kūrė mini (capsule) kolekcijas, dirbo su instaliacijomis ir mados filmais – jos kolaboracija trumpametražiame filme „Lust Lust“, kur Keta interpretavo obsesiją interjero elementams posovietinėje Latvijoje, pelnė Didįjį prizą mados filmų konkurse A Shaded View On Fashion Film, organizuotame Diane Pernet Pompidou centre Paryžiuje. www.ketagutmane.com

PIEN DAIRY SPA Atradėjai. Mūsų istorija – apie vieną žaliausių šalių pasaulyje – Latviją bei žmones, kurie ieško dar neatrastų galimybių. Habilituotas mokslų daktaras, prof. Dmitrijus Babarikinas 35 metus tyrinėjo pieno poveikį. Jo atradimai leido sukurti unikalią technologiją, dėl kurios PIEN DAIRY SPA, natūrali kosmetika su koncentruotomis pieno išrūgomis, teigia neturinti analogų pasaulyje. www.pienspa.com

04 21–30 D. – „V2 CONCEPT STORE“ KAUNE (Šv. Gertrūdos g. 37)

NA: RYGA ONE WOLF Išlikimas. Neįprastų istorijų turi ieškoti vienas. ONE WOLF šį sezoną neįprastų istorijų ieško mieste siūlydami išlikimo kostiumą (survival kit) – šaltų spalvų, funkcionalių kirpimų bei audinių, preciziškų apdirbimo būdų kolekciją „Uniforma“. Intelektualių gatvės drabužių ženklas, 2010 metais sukurtas dizainerės Agnesės Narnickos, išpopuliarėjo dėl drąsių linijų, įdomių laisvų siluetų ir grubaus džinso. Šiandien ONE WOLF bene geriausiai žinomi ir lietuviams, o drabužių galima įsigyti Baltijos, Beniliukso šalyse, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje. www.onewolf.lv

PAVILJONS Gijos. Sujungdami miestą ir gamtą mes mezgame naują Latvijos identitetą. PAVILJONS – prieš penkerius metus įkurta koncepcinė dizaino parduotuvė Rygoje, sujungusi stipriausius ir pradedančius Latvijos kūrėjus po vienu stogu. Išvystę savo identitetą ir mados pristatymo patirtį, PAVILJONS su dizainere Lyga Garda sukūrė savo drabužių liniją. Kolekcijoje dominuoja megzti drabužiai, kurių spalvos ir raštai jungia miesto ir gamtos motyvus. www.paviljons.lv

ZILBERS DESIGN Įprastumo transformacija. ZILBERS DESIGN kuria produktų, pristatymų bei interjerų dizainą. Visų jų projektų ištakose – įprastų sąvokų ir objektų transformacija. N WIND VITRINA: RYGA jus pasitiks šviečiančios šluotos MOODBROOM. www.zilbersdesign.com

N WIND VITRINA: RYGA palaiko

N WIND VITRINA: RYGA – pirmasis iš Šiaurės šalių kūrybiškumą atskleidžiančių pristatymų, organizuojamų žurnalo N WIND. www.nwindmag.eu

Kolaboracija – tai ko nors naujo, stipresnio pradžia, prekių ženklams – galimybė pratęsti savo idėją, įžengti į naują erdvę, sukurti naują istoriją. Istorijos nusvėrė vidinius svarstymus apie temą, istorijas ir pateikiu – 3 esė bendradarbiavimui.

Katerinos Jebb sukurtas portretas „Acne Paper“.

NAUJOS GROŽIO PERSPEKTYVOS Mados ir meno pasaulyje bendradarbiavimas gana dažnas – kūrėjams ar meno brandams reikalingi vizualinei estetikai jautrūs mados pirkėjai, o mados ženklams – savita kūrėjo grožio perspektyva ir galimybė išplėsti prekės ženklo įvaizdžio dimensijas į meninę erdvę. Į produkto kūrybą ir mados procesus susitelkusioms kompanijoms sunkiai įmanoma pačioms išvystyti konceptualias, giliau nei merchandising kabinančias idėjas – jų mados ženklai dažnai atvirai kolaboruoja su pripažintais kūrėjais. Gavau rekomendaciją pasižiūrėti į menininkės Katerinos Jebb ir mados ženklo „Acne Studios“ kolaboraciją.

Frydricho Nyčės pasakyta frazė „Jeigu ilgai žiūri į bedugnę, tai bedugnė ima žiūrėti į tave“ puikiai apibūdina K. Jebb kūrybą. Prikaustanti, šalta, intymi, melancholiška, retkarčiais groteskiška. Gimusi Didžiojoje Britanijoje, šiuo metu Paryžiuje kurianti menininkė yra pripažinta mados ir meno pasaulyje dėl neįprastos vaizdų kūrimo manieros. Katerina buvo patekusi į eismo įvykį, po kurio viena jos ranka liko paralyžiuota. Trauma lig tol fotografavusiai Katerinai atėmė galimybę laisvai naudotis fotoaparatu, tačiau pagrindinį kūrybos įrankį moteris pakeitė aukštos kokybės skeneriu. Eksperimentuodama Katerina išvystė neįprastą stilių ir techniką: skenuojamos atskiros kūno, objektų dalys vėliau skaitmeniniu būdu jungiamos į vientisus natūralaus dydžio paveikslus – tai tapo jos autentišku vizualiniu parašu. K. Jebb ir „Acne Studios“ kolaboracija prasidėjo 2010 metais filmo projektu, jį sekė skulptūriškumu dvelkiantis skenuotų aksesuarų projektas ACNE 13 OBJECTS DOCUMENTED BY KATERINA JEBB. Vėliau Katerina iš Paryžiaus mados istorijos muziejaus „Palais Galliera“ archyvų antram gyvenimui prikėlė istorinius XVIII amžiaus apdarus: skenuodama autentiškų drabužių vidinę struktūrą ir fragmentus, ji sukūrė unikalius koliažus, kurie buvo panaudoti kuriant 2013ųjų rudens–žiemos kolekciją. Menininkė taip pat sukūrė komercinei mados fotografijai svetimus, „blizgesio“ stokojančius portretus „Acne Paper“ žurnalui. Dėl unikalaus K. Jebb kūrybinio proceso visiems daugybę kartų matyti aktoriai bei supermodeliai tampa menininkės vidinio pasaulio atspindžiais, jos istorijos dalimi – ir tai dėl to, kad sekundės dalį trunkantį fotoaparato spragtelėjimą pakeičia ilgas, jėgų ir kantrybės reikalaujantis skenavimo procesas, kuriame subjektas patenka į kūrėjo pasaulį. www.katerinajebb.com

TEMA

Esė bendradarbiavimui

Giedrė Stabingytė, ženklodaros biuro BLACK SWAN BRANDS vadovė

Koliažai iš Katerinos Jebb projekto „Acne Studios“. Šaltinis: mfilomeno.com

STIPRIOS ISTORIJOS FERMENTACIJA

Lietuvoje turime sėkmingą bendradarbiavimo projektais vystomo prekės ženklo pavyzdį – tai Raudonų plytų alaus dirbtuvės, kurių iniciatorius – Andrius Bagdzevičius, nuo pat pradžių turėjęs sumanymą „alų kurti ne vieniems“ ir kolaboracijas vadinantis „pasiteisinusiu eksperimentu“ – vertinant tiek ženklo įvaizdžio ir plėtros parametrus (šiandien pusę Raudonų plytų alaus dirbtuvių portfelio sudaro kolaboracijos metu sukurtas alus), tiek „patį jausmą, kad esame teisingame kelyje“. Ko bendradarbiaudami siekia skirtingi kūrėjai ar prekių ženklai? „Galimybės sukurti išskirtinę produkto ar projekto istoriją“, – svarbiausią veiksnį išskiria Andrius, pabrėždamas ir tam tikrą įdomių istorijų vakuumą alaus kategorijoje, – juk alus nekalba apie „vynuogių laukus, kuriuos knisa šernai, ir sūriu bangų purslų prisotintu Škotijos oru kvėpuojančias ilgaamžes statines“. Gėrimo pasakojama istorija yra svarbi gėrimo dalis – bet taip būtų galima pasakyti ir apie daugelį sėkmingų prekių ženklų, kurių istorijos apsigyveno mūsų sąmonėje ir pasąmonėje. Šiandien Raudonų plytų alaus dirbtuvių išpilstytos istorijos užima tik nežymią alaus rinkos dalį – alus gaminamas mažomis parAndrius Bagdzevičius kartu su Emanueliu Rykliu iš „Crooked Nose & Coffee stories“.

Saldusis stautas RYKLIO KAVINUKAS. Dariaus Petrulaičio nuotr.

tijomis, juo prekiauja siauras parduotuvių ir barų ratas. Tačiau Andrius sako, kad šiame prekės ženklo vystymo etape bendradarbiavimo projektų sėkmė visų pirma matuojama klausantis atsiliepimų. Ir įvardija kitą svarbią motyvaciją bendradarbiauti – galimybę pasiekti naują auditoriją: „Sukūrę saldų stautą RYKLIO KAVINUKAS su „Crooked Nose & Coffee Stories“ mes pasakojame apie jų kavą savo auditorijai, o kavos mėgėjai sužino apie mūsų alų ir idėjas.“ Kas svarbu siekiant sėkmingo skirtingų kūrėjų ar prekių ženklų bendradarbiavimo? „Bendradarbiaudami vertiname tai, ką norime ir galime sukurti, partnerių meistriškumą bei atsidavimą tam, ką jie daro“, – nuo bendrų vardiklių, suklijuojančių kūrybą, pradeda Andrius ir pavadina tai bendra misija. „Bendra misija gali būti, pavyzdžiui, Lietuvos išzombinimas.“ Skirtingos misijos veda į skirtingą rezultatą: raudonasis elis ZOMBIS TUNDROJE, sukurtas su grupe „Antis“ kaip ribotos partijos alus, sulaukė daugiausia atgarsių, tačiau būtent saldusis stautas RYKLIO KAVINUKAS jau patenka į nuolat verdamų rūšių gretas – galbūt dėl kryptingos ir meistriškos abiejų prekių ženklų veiklos. www.raudonuplytu.lt

KOLABORACIJA LAIKE IR ERDVĖJE „Man patinka šis apibūdinimas – kolaboracija laike ir erdvėje“, – pradedame pokalbį su vienu iš latvių dizaino ženklo MIESAI įkūrėjų Mikeliu Baštiku. MIESAI užgimė kaip dar vienas bendras projektas tarp grafinio dizaino studijos „Asketic“ savininkų, norėjusių sukurti ką nors kūnui (miesai latviškai ir reiškia – kūnui). Kolaboracija laike ir erdvėje – giliausias MIESAI projektas pavadinimu CIRULIS, sukvietęs stipriausius Latvijos dizainerius pateikti modernių grafiko Ansio Cyrulio (1883–1942) kūrybos interpretacijų. Kodėl vienas iš bendro projekto dalyvių – XX amžiaus pradžios kūrėjas?

Šriftų dizainerė Aleksandra Samulenkova ir „Milijonai Cyrulių“. MIESAI nuotraukos

„A. Cyrulis – vienas įtakingiausių Latvijos grafikų ir vienas pirmųjų dizainerių. Jo kūryba suvaidino reikšmingą vaidmenį formuojantis tautiniam identitetui. Žvelgiant atgal apima stiprus jausmas – taip, latviai tuo metu turėjo savo unikalią išraišką, tačiau natūrali viso to evoliucija buvo sutrikdyta sovietinės okupacijos. Šiandien mes turime galimybę kirsti laiko erdvę savo klausimais: kodėl A. Cyrulio kūryba turėjo tokį rezonansą, koks yra Latvijos dizainas šiandien?“ – visų pirma tiriamąjį projekto CIRULIS aspektą pabrėžia Mikelis. MIESAI plečia ir klausimo fizinę erdvę: ar latviškas identitetas gali būti įdomus globalioms rinkoms?

Startavę per 113-ąjį A. Cyrulio gimtadienį, per metus MIESAI pristatė 4 kolaboracijas, tačiau neketina sustoti – du nauji kūriniai projekto CIRULIS kolekciją papildys jau netrukus. „Kirtus ribą, skiriančią idėjų ir materialųjį pasaulį, prasmingo dizaino kūryba tęsiasi ilgiau, įtraukiant daugiau dalyvių“, – MIESAI leidžia laikui ir eksperimentams testuoti idėją. www.miesai.lv

Atsakyti į šį klausimą vieniems būtų „per daug arogantiška“ – taip mano MIESAI, į projektą įtraukę Latvijos dizaino žvaigždyną ir pradžioje išsikėlę tikslą per vienerius metus pristatyti 12 A. Cyrulio ir šiandienos kūrėjų kolaboracijų. Stipri idėja – ilgą procesą atlaikančio bendradarbiavimo pagrindas. Su A. Cyruliu bendradarbiauja patys „Asketic“, sukūrę šriftą CIRULIS. Dizainerė Madara Krievinia šiuo šriftu dekoravo porceliano lėkštes, pažymėdama ankstyvąjį A. Cyrulio darbo su keramika laikotarpį. Šriftų dizainerė Aleksandra Samulenkova sukūrė šilkografinį spaudinį „Milijonai Cyrulių“ („Millions of Cīrulis“) linkėdama ir Latvijos dizainui „reikšmingo augimo“, o Edgaras Zvirgzdinis, „Associates, Partners et Sons“ dizaino studijos vadovas, – ugningą plakatą su užrašu „Nebus pergalės be kovos“.

Vienas iš MIESAI įkūrėjų Mikelis Baštikas ir „Asketic“ sukurtas šriftas CIRULIS, paverstas dekoratyviomis iškabomis.

Dizainerė Madara Krievinia apžiūri lėkštes projektui CIRULIS.

Pokalbis, visada besibai

VĖJO MALŪNAI

Sutiktą žmogų norėčiau apkabinti, bet ne visi tam pasiduoda

Agnės tikslas – iki spektaklio „Šventasis pavasaris“ premjeros išmokti suktis ant galvos. Lauros Vansevičienės nuotr.

RUn VĖT GĖ 04 25–26

KAS? Atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ KUR? 25-iuose skirtinguose Vilniaus pastatuose KADA? Balandžio 25–26 d. KODĖL? Per dvi dienas – nuo prokuratūros iki Santuokų rūmų, neaplenkiant elektrinės? Paskutinį balandžio savaitgalį duris atvers Vilniaus pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba beveik neprieinami visuomenei. Klaidžiojant koridoriais, pastatų gimimo ar prisikėlimo istorijomis dalysis jų architektai ir šeimininkai. archfondas.lt

04 19

KAS? Dizaino mugė „Uptown Market“ KUR? Sporto salėje „IndEx Hall“ „Lofto“ kieme, Vilniuje KADA? Balandžio 19 d. KODĖL? Jeigu norite pamatyti, kaip į turgų eina save gerbiantis miestietis, – šį balandžio sekmadienį tai galėsite padaryti vienos dienos dizaino mugėje „Uptown Market“. Talentingiausi Lietuvos dizaineriai, craftmakeriai, stiliaus ir kitų gražių dalykų architektai parodys, ką geriausio jums ir jūsų aplinkai paruošė šiltajam 2015 metų sezonui. menufabrikas.lt

04 22

KAS? „Contemporary?“ KUR? Menų spaustuvėje, Vilniuje KADA? Balandžio 22 d. KODĖL? Vis dar Lietuvos scenos meno reiškinys (šiais metais „Auksinių scenos kryžių“ komisija nerado, kas galėtų nukarūnuoti šį fenomeną). Reiškinys jau vien dėl to, kad profesionaliai, saviironiškai, bet nepašaipiai ir nuoširdžiai pasakoja apie menininko kasdienybę ir negąsdina (fenomenalu) net tų, kurie iki šiol vengdavo šiuolaikinių „menų“. menuspaustuve.lt

igiantis daugtaškiu taklio „Šventasis pavasaris“ premjeros jau suktis ant galvos. Įsijautusi į vaidmenis scenoje sakinius baigia tvirtu tašku, tačiau gyvenime daugelį sakinių užbaigia daugtaškiu. Manau, kad nebaigti sakiniai turi daug vilties ir optimizmo. Būtent tai, kuo spinduliuoja Agnė Ramanauskaitė... Pavasarį laiką pasuktum pirmyn ar atgal? Nesukčiau išvis, nes laikas ir taip eina, tai kam apsisunkinti papildomais trukdžiais? Bet jei jau tikrai reikia, tai atgal, kad galėčiau ilgiau pamiegoti ryte.

Agnė Tuskevičiūtė Ji nuolat kelyje tarp Kauno ir Vilniaus teatro scenų, tačiau atstumo tarp šių miestų ėjo pagooglinti. Ji aktorė, tačiau stengiasi nevaidinti nei scenoje, nei gyvenime. Kaip dovaną priima kiekvieną naują vaidmenį, su džiaugsmu praveria kiekvieno teatro duris ir režisieriaus širdį. Ji šokėja, tačiau nuo vaikystės girdėjo, kad neturi tam reikiamų duomenų. Ir neturėdama šių duomenų jau spėjo šokti bene visų žymiausių Lietuvos choreografų pastatymuose bei sužavėti net griežčiausią apdovanojimus dalijančią komisiją. Nors ji – mokytoja, tačiau šiuo metu pati intensyviai mokosi naujos šokio technikos ir žada iki būsimo spek-

04 09–19

KAS? Šokio spektaklio „Paper Piece“ premjera KUR? Naujojo šokio centre „Zodiak“, Helsinkyje KADA? Balandžio 9–19 d. KODĖL? Praėjusių metų festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ Vilniaus publika jau galėjo įvertinti choreografo ir šokėjo Andriaus Katino spektaklio monoversiją („Work“). Dar daugiau šiugždančio ir atgyjančio popieriaus, scenos partnerė šokėja Vera Nevanlinna ir vaizdo menininkas Salla Salin sukurs autentišką bei rituališką šokio ir instaliacijų sintezę. zodiak.fi/en/calendar/paper-piece

Kur slepiesi nuo baimių? Dažniausiai po dekučiu, o jei po ranka neturiu – bandau susitikti akis į akį su baime ir ją įveikti. Geriausias žiūrovas tas, kuris... ...ateina. Nepatogiausia šokio poza? Ta, kurią darai pirmą kartą gyvenime. Pastaroji nepatogi šokio poza – stovėjimas ant galvos be rankų. Kol kas atrodo, kad ne tik nepatogi, bet gal net ir neįmanoma, tačiau iki gegužės turiu išmokti.

Sakinius dažniau baigi daugtaškiu, tašku ar šauktuku? Drąsiai galiu sakyti, kad daugtaškiu, mano braižas... Kokia forma tobuliausia? Aš už tai, kad nebūtų tobulumo. Sutiktą žmogų apkabini ar tik paspaudi jam ranką? Norėčiau apkabinti, bet ne visi tam pasiduoda, – tada spaudžiu ranką ir kitą kartą tikiuosi, kad kai susitiksim, galėsiu apkabinti. Kokia kalba prabyla meilė? Kalba, susidedančia iš sakinių, kurie baigiasi daugtaškiais... Ką daryti, kai nesimiega? Nemiegoti – kam save prievartauti?.. Aukštakulniai ar puantai? Jei tik toks pasirinkimas, tai aukštakulniai, nes su jais galiu dviem valandom ilgiau pabūti, o po dviejų valandų renkuosi sportinius batelius, nes mėgstu tvirtai jausti žemę po kojomis ir greitai vaikštau.

Kur galima nueiti tiesiai per aplinkui? Visur. Dažniausiai taip vaikštau, kai geras oras ir niekur neskubu arba kai skubu, bet nežinau tiesaus kelio.

Kaip aukštai šoki? Įvertinu situaciją. Tada šoku. Ir tikiuosi nusileisti taip, kad neskaudėtų... Bet būna visko...

04 18–19

04 14–19

KAS? Meno festivalis „Oslo Open“ KUR? Įvairiose Oslo meno galerijose ir studijose KADA? Balandžio 18–19 d. KODĖL? Lagaminus jau kraunasi visi meno kuratoriai, kurie per kelias dienas nori pažinti didelę dalį nepriklausomų Osle reziduojančių ir kuriančių menininkų. Festivalio organizatoriai atveria duris tiesioginiam bendravimui tiek profesionalams, ieškantiems darbų parodoms, tiek menu besidomintiems ar savo interjerui akcentų ieškantiems meno mėgėjams. osloopen.no

KAS? Stokholmo meno savaitė KUR? Įvairiose miesto erdvėse KADA? Balandžio 14–19 d. KODĖL? Tiek renginių, kad skandinavišku minimalizmu to nepavadinsi. Čia susijungia scenos menų festivalis su šiuolaikinės fotografijos muge, viena didžiausių Šiaurės šalių modernaus meno paroda bei knygų muge. Pats metas į Stokholmą! stockholmartweek.com

Embody pradeda maratoną Lietuvoje kūrei elektroninės muzikos duete „The Sneekers“. Galbūt dirbai ir su kitais projektais? Ką pameni iš savo metų Lietuvos muzikoje? Be „The Sneekers“, prodiusavau nemažai įvairių atlikėjų, dirbau su muzika TV ir radijo reklamos sferoje, kūriau garso takelius vizualizacijoms. Nors tuo metu taip neatrodė, bet dabar džiaugiuosi, kad aplinkybės susiklostė būtent taip, jog turėjau imtis visų šių darbų. Tai buvo geriausias universitetas – dirbdamas su reklama išmokau, jog universalumas yra galingiausias ginklas, supratau, jog egoizmas nėra blogai, bet turi žinoti, kada jam laikas ir vieta. Taip pat supratau, kad be kantrybės nebus rezultatų. Kokie pagrindiniai muzikos kūrimo Londone ir Lietuvoje skirtumai? Kūrybos procesas yra toks pat, labiau skiriasi požiūris į patį muzikos verslą. Londone ir ne tik muzika yra kur kas labiau verslas nei hobis. Ir, be abejo, čia gerokai didesnė rinka bei galimybės. Nerijaus Palucko nuotr.

Karolis Vyšniauskas Milžiniškoje Londono muzikos scenoje rasti laimę bando tūkstančiai, bet prie jos priartėja vienetai. Lietuvis prodiuseris Karolis LabanauskasEmbody yra vienas jų. Už tai reikia dėkoti ne tik talentui rašyti dainas, verčiančias šokti, bet ir jo kolaboracijoms su kitais muzikantais. Net jei dalies pastarųjų Karolis lig šiol nesutiko gyvai.

TEMA

„Kai bendraklasiai norėjo būti astronautai, aš norėjau būti Michaelas Jacksonas“, – prisimena Karolis. Jis yra tinkamame kelyje vaikystės svajonės link. Lietuvos muzikos prodiuserio dainas jau groja pagrindinis britų radijas „BBC Radio 1“, o jo remiksas vokiečių dueto „Milky Chance“ dainai „Stolen Dance“ „YouTube“ yra perklausytas 2 mln. kartų. Karolis muzika domisi nuo mažų dienų ir yra gerai žinomas padorių Lietuvos klubų lankytojams – jis buvo vienas elektroninės muzikos dueto „The Sneekers“ narių. Tačiau apsigyvenęs Londone prodiuseris iš vietinės rinkos perėjo į tarptautinę. Karolis išnaudojo didžiausią elektroninės muzikos pliusą – kad ją galima kurti tiesiog kambaryje. Nereikia grupės muzikantų ir įrašų studijos, užtenka muzikinių idėjų savo galvoje. Jų Karolis neabejotinai turi. Jis pradėjo remiksuoti patinkančių atlikėjų dainas ir siūlyti savo šviesią, vasarišką geros nuotaikos muziką kitiems atlikėjams. Dabar jo kataloge – bendri įrašai su „Grammy“ nominuota britų dainininke A*M*E, debiutuojančiu Sautamptono (Jungtinė Karalystė) R&B kūrėju Barnaby. Embody remiksas Lanos Del Rey dainai „Once Upon a Dream“ „SoundCloud“ perklausytas per 200 tūkst. kartų. Embody giriamas tiek už techninę įrašų pusę, tiek už kūrybinę. Jis žino, kaip parašyti dainą, pagal kurią žmonės norėtų judėti. Kūriniai „Give Me Your Love“ ir „Bad News“ yra geriausias to įrodymas. Jeigu šios dainos būtų išleistos jau išgarsėjusių prodiuserių, jas kasdien girdėtumėte per radiją. „Jaučiame, kad šis talentingas prodiuseris greitai sujudins reikalus, – būkite pasiruošę!“ – rude-

Kartais taip ir lieku nesutikęs žmonių, su kuriais prie projekto pradirbau kelis mėnesius

nį rašė populiarus amerikiečių muzikos tinklaraštis „The Music Ninja“. Būsime! O kad būtume pasiruošę dar geriau, susisiekėme su pačiu Embody. Tai yra pirmasis Karolio, kaip Embody, interviu Baltijos šalims. Kaip atsidūrei Londone ir pradėjai čia muzikinę veiklą? Mane visada žavėjo Londono muzikos scena ir kultūra. Gyventi čia persikėliau maždaug prieš trejus metus. Esu labai nekantrus, todėl greitas gyvenimo ir darbo tempas atitiko mano temperamentą bei lūkesčius. Kaip ir Lietuvoje, Londone viskas vyko natūraliai ir neplanuotai: gavau pasiūlymą prodiusuoti vieną atlikėją, tuomet kitą, trečią. Ir vieną dieną „Facebook“ radau žinutę iš savo dabartinio vadybininko, kad jis nori susitikti pasikalbėti apie mano ateities planus. Taip viskas ir prasidėjo. Ką jau spėjai Londone nuveikti? Aplankiau Big Beną, buvau Nacionalinėje portretų galerijoje, Mokslo muziejuje... O jei rimtai, didžiausias pasiekimas yra tai, jog dirbu su daug įdomių žmonių, turiu komandą, kuri manimi tiki, investuoja daug laiko ir pastangų į mano projektą. Visa kita yra tik vienas didelis ir ilgas maratonas be finišo linijos. Nesupraskit klaidingai: kad ir kaip keista būtų, bet prizas ir yra pats maratonas. Manau, aš dar tik pradedu savąjį.

Mūsų žurnalo šio numerio tema – „Kolaboracijos“. Tau jos, atrodo, yra ypač svarbios – remiksuoji kitų kūrėjų dainas, dirbi su kitais muzikos atlikėjais. Taip, bendradarbiavimas su žmonėmis yra vienas svarbiausių elementų mano karjeroje. Kaip Steve’as Jobsas yra sakęs: „Great things in business are never done by one person, they’re done by a team of people.“ Tas pats galioja ir muzikoje. Nuo vadybos, ryšių su visuomene iki dainų rašymo – kiekviena grandis yra glaudžiai susijusi. Manau, norint didesnių rezultatų, visos grandys turi dirbti tarpusavyje. Kiek įmanoma daugiau stengiuosi dirbti su gerokai už mane talentingesniais žmonėmis – tai labai padeda tobulėti. Beprotiškai įkvepia žmonės, aistringi savo amatui. Labai didelė dalis darbo vyksta internetu. Kartais taip ir lieku nesutikęs žmonių, su kuriais pradirbau kelis mėnesius prie kokio nors projekto. Tiesioginis kontaktas, be abejo, yra smagiau, bet dabartiniame pasaulyje laikas yra didesnis prioritetas. Mūsų žurnalas orientuojasi į Baltijos ir Šiaurės šalių kultūrą. Kaip manai, kiek šiaurietiškumo yra tavyje? Jeigu ne muzikoje, tai asmenybėje? Asmenybėje gal šiek tiek daugiau nei muzikoje. Kita vertus, šiaurietiškos muzikos įtakos mano muzikoje turbūt gerokai daugiau, nei pats įtariu. Bet, ko gero, dabar sunkiau nei bet kada nubrėžti aiškias linijas, kur baigiasi vienos kultūros įtaka ir prasideda kitos. Kas tavo artimiausiuose planuose? Ruošiu begalę naujos muzikos, vasaros pradžioje planuoju oficialiai išleisti kelis singlus. Taip pat ruošiuosi pasirodymams keliuose Vokietijos festivaliuose. Ir, be abejo, Lietuvoje.

Embody išgirskite adresu soundcloud.com/iamembody

Vitrina: kedai Pavasaris be kedų – kaip vasara be jūros. „Nike“ sezono naujienos – klasikiniai „Air Max 1 Ultra Moire“ ir minimalistiškieji „Roshe Run“.

99,95 Eur 345,11 Lt

99,95 Eur 345,11 Lt 99,95 Eur 345,11 Lt

169,95 Eur 586,80 Lt 169,95 Eur 586,80 Lt

Apsilankyk „Nike“ parduotuvėje ir išsirink geriausią porą! „Nike“ parduotuves rasite: PC „Akropolis“, Ozo g. 25, Vilnius PC „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaunas PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda

Reklamos projektas

169,95 Eur 586,80 Lt

Smart. Casual. Kęstas Rapolas Nevera Tai, kas buvo pomėgis, tapo darbu, o vėliau – misija. Prieš metus nusipirkau sportbačių porą. Po to – dar vieną. Ir dar vieną. Ir dar vieną. Ir dar kelias. Šiemet nusipirkau spintelę sportbačiams. Nuolat ieškau naujų mano stiliaus sportbačių. Bet jie ne sportui. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais – aš nuolat ieškau kedų. Ir aš toks ne vienas. Kedų kultūra sujungia tiek paprastus kedų nešiotojus, tiek ir kedų kolekcininkus, kurių mūsų regione kol kas – tik vienetai. Ignas Falkauskas jau beveik dvejus metus tvarkosi pirmojoje kedų parduotuvėje Lietuvoje – „Springs“. Apie kedus jis gali papasakoti, ko gero, daugiau negu automobilių pardavėjas apie naujojo sedano pranašumus. Parduotuvės vadybininko darbas jį surado pats, kaip ir aistra kedams.

pradėjau daugiau domėtis kedais, tai tapo mano hobiu. Su laiku atsirado suvokimas, kurie kedai turi didesnę vertę arba yra tiesiog geresni negu kiti. Vasarą bus dveji metai, kai veikia jūsų parduotuvė. Kaip per tą laiką pasikeitė lietuvių požiūris į kedus? Šiuo metu kedai išgyvena savotišką bumą – daugėja besidominčių kedais, perkančių juos, dizaineriai pradėjo naudoti kedus savo šou. Galbūt dėl to vis daugiau žmonių ėmė derinti juos prie smart casual aprangos. Žmonių požiūris pasikeitė dėl kedų daugėjimo gatvėse, jų atsiradimo biuruose ir kitose vietose. Kokie žmonės Lietuvoje ieško kedų? Labai įvairūs – nuo keturiolikmečių paauglių iki penkiasdešimtmečių įmonių direktorių, kurie laisvalaikiu nori ko nors dailesnio, subtilesnio. Tokie žmonės vertina kokybę ir yra linkę išleisti daugiau pinigų išskirti-

Neįmanoma suformuluoti apibrėžties, į kurią tilptų visi. Neseniai itin ryškių spalvų modernaus dizaino kedus nusipirko 60 metų moteris. Kontingentas – labai platus, žmonės vis labiau atsipalaiduoja, bet yra ir daug vidutinio amžiaus konservatyvių, skeptiškų žmonių, kurie vis dar pabrėžia, kad kedai jiems – neelegantiška ir negražu. Pagal ką lietuviai renkasi kedus? Yra pirkėjų, kurie imlesni madai, domisi tendencijomis arba tiesiog jų skonis sutampa su jomis. Bet parduotuvėje vis dar girdžiu komentarus „kiek daug batų su N raide mieste“. Taigi, natūralus kedų daugėjimas gatvėse irgi yra tiesioginė rinkodara, nes žmonės linkę vieni kitus nužiūrinėti.

Ignas Falkauskas jau beveik dvejus metus tvarkosi pirmojoje kedų parduotuvėje Lietuvoje. Pauliaus Zaborskio nuotr.

Tu ir kedai – kaip viskas prasidėjo? Paauglystėje ieškojau vieno konkretaus modelio, kurį turėjau anksčiau,

Reklamos projektas

niams modeliams. Paaugliams sunkiau įtikti – jie norimo modelio ieško internete.

Mažiau negu už 300 kilometrų į šiaurę nuo Vilniaus, Rygoje, kedų parduotuvėje „Bang Bang“ sukinėjasi žavi juodaplaukė vadybininkė Agnese Rutkovska – mergina, kuri užaugo su kedais ir yra tas žmogus, į kurį reiktų kreiptis norint įsigyti įdomią porą balzamo mieste.

viską, ką galėjau. Tuomet, maždaug prieš 10 metų, pradėjau dirbti „Bang Bang“ parduotuvėje. Iš pradžių atidarėme mažą parduotuvę prekybos centre ir pardavinėjome riedlentininkų batus. Tačiau pamažu tapome kedų parduotuve, kur galima įsigyti tokių batų, kurių nėra kitur.

Mergina ir kedai – meilė iš pirmo žvilgsnio? Ko gero, taip. Paauglystėje žaidžiau krepšinį, bet svajojau ne apie krepšinio batelius, o apie „Adidas Superstar“. Tačiau mano pirmieji laisvalaikio bateliai, kuriuos nupirko tėvai, buvo „Nike Cortez“. Nepasakyčiau, kad labai juos mėgau.

Kokios kedų nešiojimo tendencijos Latvijoje? Čia gyvena daug rusų, kurie madingus, egzotiškus kedus mėgsta labiau negu latviai. Jie perka spalvingus, ekstraordinarius dizainerių kurtus kedus, o dauguma latvių apsiriboja „Nike Air Max 90“ modeliu. Taip pat populiarūs „New Balance 574“ modelio kedai. Mane nustebino tai, jog pavasarį išpardavėme visus vasarai skirtus „Nike Huarache“.

…Ir tapai kedų pardavėja. Man buvo nuobodu drabužių parduotuvėje, jaučiausi ten nuveikusi

Agnese Rutkovska – kedų kultūros pradininkė Rygoje. Asmeninio archyvo nuotr.

Kokie žmonės lankosi „Bang Bang“ parduotuvėje? Daugiausia – tie, kurie domisi gatvės kultūra, taip pat – įvairūs blogeriai. Užsuka ir paprastų žmonių, kurie

nori būti gatvės kultūros dalis. Kai kurie jų – tie, kurie skaito blogus, – žino, ko nori. Jie ateina ir klausia, ar gausime tam tikrų modelių ateityje, jeigu negali rasti jų pas mus šiuo metu. Matosi, kad jie galvoja apie savo aprangą ir seka tendencijas. Tačiau yra daug tokių, kurie ateina ir prašo „tų kedų su N raide“. Iš pradžių man tai buvo ganėtinai juokinga, bet jau pripratau prie to. Kokioje stadijoje dabar yra Latvijos kedų kultūra? Nemanau, kad ji pakankamai išsivysčiusi. Tačiau faktai iškalbingi – šį mėnesį pardavėme 10 kartų daugiau kedų negu 2014-ųjų kovą. Manau, kedai dabar yra trendas, nors prieš trejus metus nebūčiau patikėjusi, kad taip bus. Manau, per kitus trejus metus kedai taps dar populiaresni, o jų nešiojimo kultūra gerokai išsivystys.

. Kedai bando kedus ir grįžta pirkti dar penkis kartus. Turime klientų, kurie dirba konservatyvius darbus, bet laisvalaikiu renkasi kedus.

Manau, kad žmonės, kuriems yra daugiau negu 30 metų, skiria mažiau laiko domėtis kedais. Jie tiesiog skaito spaudą, kur kedų taip pat nuolat daugėja, – pavyzdžiui, nuotraukose iš renginių. Ar kedų pirkėjai pakankamai išmano apie juos? Būna žmonių, kurie ateina į parduotuvę, pasako, kad nori kedų, bet net neįsivaizduoja, kokių jiems reikia. Tačiau tokių klientų nedaug. Daugelis žmonių mėgsta derinti aprangą ir renkasi ne tokias ryškias spalvas, pavyzdžiui – juodą ir baltą, kurios dera prie daug ko. Kiti pirkėjai renkasi ryškų apavą, kad tai taptų jų aprangos išskirtiniu akcentu. Ar tai galima pavadinti kedų kultūra Lietuvoje? Sunku apibrėžti, kas yra kedų kultūra apskritai. Yra žmonių, kurie pa-

Ar tai yra kedų kultūra? Turbūt ne. Tai – vis dar hype’as. Aiškesnis vaizdas bus po kelerių metų. Kedų kultūra dar tik gimsta: kedai veržiasi į konservatyvias aplinkas – tai yra pirmieji kultūros vystymosi požymiai. Manau, didesnis kultūros užgimimas bus tada, kai žmonėms liks vis mažiau ir mažiau klausimų, kaip galima derinti kedus prie kasdienės aprangos. Kokie kedai bus populiarūs šiemet ir artimiausius kelerius metus? Retro dizainai po truputį morališkai sensta, o neseniai išėjusio naujo modelio – „Nike Roshe Run“ – žinomumas jau dabar prilygsta „Nike Air Max“. Laukiu naujų modelių, kurie nustebintų. Turbūt tik laiko klausimas, kada jie pasirodys. Tikiuosi, kad ateitis priklauso naujiems dizainams.

Populiariausi modeliai

Vienas populiariausių kedų modelių Baltijos šalyse – „Nike Air Max“. Pirmasis jų modelis pasirodė 1987-aisiais, kai dizaineris Tinker Hatfield parodė pasauliui oro pagalvę, esančią bato kulne. Kiekvienais metais buvo išleidžiamas naujas modelis ir dauguma iš jų sulaukdavo milžiniškos paklausos, pavyzdžiui – „Nike Air Max 95“ ir „Nike Air Max 97“. Nors pastaruosius keliolika metų šie bateliai visada buvo rinkoje, lietuviai ir latviai juos pamėgo šiek tiek vėliau – tik prieš 3–4 metus. Palyginkime: tarp 10 pernai JAV geriausiai parduodamų modelių – net trys „Nike Air Jordan“ versijos, ikoniškieji „Nike Air Force 1“, naujasis „Nike Air Max 2014“ modelis ir „Nike Roshe Run“ bateliai, kurie pernai daug dėmesio sulaukė ir Lietuvoje.

Bendradarbiavimas, dalijimasis ir aš DR. IVO M. MATSER, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vadovas Žmonės daug galvoja ir kalba apie bendradarbiavimą. Jie mėgsta dirbti kartu, nes tai svarbu jiems patiems, – juk bendradarbiavimas yra vienas iš būdų pasiekti tikslus. Analogiškai mąsto ir įmonės, sektoriai ar valstybės. Viskas gana paprasta – kartu galima padaryti daugiau nei veikiant individualiai, o sinergija įmanoma ir organizacijos viduje, ir tarp organizacijų.

Ko nors kūrimas kartu yra pačios organizacijos sąvokos esmė, ir tai aktualu tiek viešajame, tiek privačiajame, tiek vietiniame ar tarptautiniame sektoriuose. Tačiau neretai skundžiamasi bendradarbiavimo pasekmėmis, kaltinant kitus individus arba kitas organizacijas. Dažniausia nepasitenkinimo priežastis – savanaudiškumas, kadangi dauguma žmonių visgi yra linkę atidžiau rūpintis savo tikslais nei bendraisiais. Žinoma, ne visiems lengva visiškai pasikliauti kitais asmenimis, bet argi įmanoma bendradarbiauti be pasitikėjimo? Yra daug įrodymų, jog bendradarbiavimas siekiant bendros vertės kūrimo (tyrinėjimo perspektyva) yra žymiai efektyvesnis už asmeninių interesų ribojamą darbą (išnaudojimo, susitarimo perspektyva).

Komentaras

Bendradarbiavimo pavyzdžių – nemažai gerų ir blogų – galima rasti statybų industrijoje. Čia sėkmingiausi projektai dažniausiai būna paremti bendros vertės didinimu – pastebima aukštesnė kokybė, patenkinti klientai bei mažesnės išlaidos. Tokių projektų ypač gausu Suomijoje, Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje. Šių veiklų pamatas yra taisyklė, kad klientas (galutinis vartotojas) yra svarbiausias proceso elementas. Kurti klientui vertę, grįstą pasitikėjimu bei organizacijų bendradarbiavimu, yra gerokai produktyviau nei pasiklysti ilgoje tiekėjų bei pirkėjų grandinėje. Įprastai tokioje grandinėje pradedama varžytis mažinant išlaidas, ir anksčiau ar vėliau visos grandys tampa orientuotos vien į tai. Dalijimosi perspektyva leidžia to išvengti išlaikant susitelkimą į bendrą vertę bei naudą.

Bendradarbiavimas siekiant bendros vertės kūrimo yra žymiai efektyvesnis už asmeninių interesų ribojamą darbą

Sektinų pavyzdžių galima aptikti įvairiuose gamybos sektoriuose – madoje, automobilių industrijoje ar jau prieš tai minėtame statybų versle. Efektyvaus bendradarbiavimo rezultatai – sutaupytas laikas, mažesni ištekliai, patogesnis sandėliavimas, daugiau lankstumo, daugiau vertės, mažiau kainų konkurencijos, patenkinti vartotojai bei darbuotojai. Didžiausias skirtumas tarp paslaugų ir gamybos įmonių yra žmonių darbo pobūdis. Gydytojo, konsultanto, mokytojo ar kito paslaugų sektoriaus darbuotojo siūloma paslauga yra jo paties veiksmai. Taigi bendradarbiavimas priklauso ne vien nuo tų veiksmų valdymo, bet ir nuo žmogaus elgesio visame procese. Psichologiniai ir biologiniai niuansai čia žymiai svarbesni nei gamybos įmonėse. Deja, paslaugų organizacijose tarp skyrių ar komandų dažnai susiformuoja tam tikros komunikacijos sienos – tai galima palyginti su anksčiau minėta ilga klientų bei tiekėjų grandine.

nęs, kad tik žinių pritaikymas praktikoje ir dalijimasis patirtimi užtikrina bendrą naudą, kurią galima apibrėžti pagal pritaikomų žinių aktualumą. Mano paties sektoriuje – aukštojo išsilavinimo institucijose – bendradarbiauti pravartu visiems, ir tai patvirtina dar daugiau veiksnių. Mokyklos, universitetai ir kitos švietimo institucijos turėtų dirbti kartu vietiniu bei tarptautiniu mastu ir taip skatinti tiek vertės kūrimą klientui, studentui ar mokiniui, tiek produktyvų ekonomikos žinių panaudojimą. Deja, bendradarbiavimo spragų švietimo sektoriuje galima aptikti bene visame pasaulyje. Tad kodėl žmonės, suprasdami efektyvaus darbo kartu naudą, vis vien bendradarbiauja gana prastai? Atsakymas – dažniausiai mes vertiname žmonių individualias pastangas bei asmeninius nuveiktus darbus, ir ypač trumpalaikius jų rezultatus. Taip pat daugelis tradicinių valdymo sistemų paremtos nepasitikėjimu, ir šią situaciją pakeisti yra labai problemiška. Kaip bendradarbiauti efektyviau? Sėkmingus standartus ir sektinus pavyzdžius geriausia pradėti kurti savo organizacijoje – keistis pačiam, nelaukiant pokyčių kitų žmonių ar kitų organizacijų veiklose. Asmens veiksmai yra pagrindinis jo sėkmės veiksnys. Žinoma, požiūriui keisti prireiks nemažai drąsos, ir kartais rezultatai gali nuvilti. Tačiau geriau patirti kelis nusivylimus ir mokytis nei toliau įtariai dvejoti. Juolab kad kitais pasitikintis individas visada įkvepia aplinkinius ir suformuoja palaikančiųjų ratą. Juk akivaizdu, kad prieš valdant organizaciją privalu išmokti valdyti save. Mes, žmonės, mėgstame bendradarbiauti, norime pasitikėti kitais ir vertiname jų pasitikėjimą mumis. Galų gale, darbe norime jaustis laimingi, tad kam laukti?

Anot tradicinės ekonomikos teorijos, mums tenka susidurti su ribotais ištekliais. Laisvojoje rinkoje galima stebėti jų paklausą, jei tik šių išteklių kiekis yra išties ribotas ir jie naudojami tinkamai. Su patirtimi ir žiniomis yra kiek kitaip, nes dalijantis patirtimi vertė sukuriama, o nesidalijant – apribojama. Taigi prasmingiau kalbėti apie žinių pritaikymo produktyvumą (vertės kūrimą), o ne patirčių valdymą (kontrolę). Manau, jog valdymo žinios turėtų būti visiems prieinama ir nemokama prekė, tačiau intelektinės nuosavybės principai neleidžia kurti šios papildomos vertės. Esu įsitiki-

PAŽADINKI ODĄ IR PLAUKUS PAVASARIUI Migdolų ir avokadų aliejus veidui

NUALINTAI ODAI

Turtingas A, E ir B grupės vitaminų, omega 6 bei omega 9 rūgščių ir mikroelementų – grąžina odai gyvybingumą.

Simondsijų aliejaus kaukė

SAUSIEMS PLAUKAMS

Turtinga E ir B grupės vitaminų – maitina galvos odą, atkuria ir stiprina pažeistus plaukus.

Lazdynų riešutų aliejus kūnui

APTINGUSIAI ODAI

Lazdynų riešutų aliejaus derinys su kedrų, greipfrutų, citrinų bei saldžiųjų apelsinų eteriniais aliejais – stangrina, stimuliuoja ir gaivina tavo kūno odą.

YOU & OIL

P. C. „GO9“ BEI NUO BALANDŽIO 14 D. P. C. „FLAGMAN“ VILNIUJE IR