OZONAS

Atsakingos visuomenės gidas

2013 | 1 | (47)

Paremk „Ozoną“ Skirk 2% pajamų mokesčio sumos

Gamtos pamokos

Biomimikrija interviu su prof. r. bansevičiumi Dilgelės nauda Elektriniai dviračiai lietuviškų gaminių populiarumas www.ozonas.lt

S p a u s t u v ė ( UA B „ D r u k a“ ) t u r i E M A S , I S O 9 0 0 1 i r I S O 1 4 0 0 1 s e r t i f i k a t ą b e i L i e t u v o s spaustuvininkų asociacijos suteiktą Žaliausios spaustuvės Lietuvoje sertifikatą.

Redaktoriaus žodis

Leidinys atspausdintas ant knyginio popieriaus (Holmen Book).

P r i e d o p u s l a p i a i a t s p a u s d i n t i a n t 1 0 0 % p e r d i r b t o p o p i e r i a u s ( „C h a r i s m a“ ) , t u r i n č i o „Blue Angel“ sertifikatą.

Pauliaus Sadausko nuotrauka

Žmonės yra gražūs, nes jie juokiasi. Žmonės gražūs, nes jie kuria. Žmonės gražūs savo užsispyrimu. Žmonės gražūs savo protu.

Man asmeniškai žmonės būna gražūs, kai jie rengiasi mėlynai ar dovanoja man gėlių. Ties čia sustosiu. Ir pradėsiu nuo to, nuo ko ir reikėtų pradėti. Šis pavasariškas „Ozonas“ labai simboliškai „įauga“ į 2013 metų ciklą. Jis tai daro nuo pradžių. Ar kaip bet koks augalas – nuo šaknų.

Prisimename, kad esame tų pačių šaknų kaip paukštis, žolė, akmuo ar visa mūsų planetarinė sistema. Tam tikra prasme esame kūriniai – perėję tūkstantmečius trukusias evoliucijos stadijas. Gal net nesame tobuli, kaip kad esame linkę manyti – gal vėliau į mus kažkas žiūrės taip pat, kaip mes žiūrime į, pavyzdžiui, australopitekus. O gal žmonių rūšis išnyks be tęsinio ir po dešimties tūkstantmečių delfinai savo vaikams sakys, kad, deja, žmonės tebuvo evoliucijos akligatvis. O gal ne. Vakarais su vyru žiūrime baisiai nuobodų serialą – „Battlestar galactica“, tad galime įsivaizduoti, jog žmonės pergyvens Žemę. Gal net Saulę... Sunku nuspėti, bet esmė aiški – esame sudėtingo gyvosios ir negyvosios gamtos tinklo dalis. Ir nors manome, kad esame labai svarbūs, iš tiesų negalime nei nuspėti, nei suvaldyti daugybės procesų.

VšĮ Kultūros idėjų institutas

Partneriai ir rėmėjai:

Respublikinis ekoprojektas www.ekokarta.lt

Pagrindinis socialinis partneris www.rupi.lt

Socialiniai partneriai:

Generalinis leidinio remėjas www.eugesta.lt

Leidinio remėjas www.meganet.lt

Toks tat įprastas mūsų žurnalui nuolankumo priminimas. Bet kas iš tų priminimų, jei žmogus save laiko aukščiausių galių vietininku Žemėje. Ne tik prižiūrinčiu tai, kas jam patikėta gamtos, bet ir drąsiai išmėginančiu vis drąsesnius kūrybinius užmojus. Kai kurie iš jų, kaip kad klonavimas ar genų inžinerija, galėtų būti laikomi ir

mėginimu žengti karjeros laipteliais aukštyn iš jau minėtos vietininko pozicijos. Nemanykite, tikrai nesakome, kad mokslas turi atsisakyti bandymų. Daugelis dalykų iš pradžių gali atrodyti nepriimtini (kaip kad tualetas gyvenamųjų patalpų viduje), be to sunku nuspėti, kokią galutinę formą įgaus ar kaip bus aplikuojami mokslininkų išradimai. Viskas, ką mes sakome, – nereikia atitrūkti nuo šaknų. Nereikia pamiršti to, kad esame smulki įmantraus tinklo dalelė. Kad ir kokie būtume išradingi – šalia, aplink ir mumyse nuolat yra kažkas, kas yra kur kas išradingesnis. Gamta savo išradimams ir eksperimentams turi tūkstantmečius, ji dirba neskubėdama, jos medžiagų pasirinkimas taip pat labai apgalvotas. Tad kas gali būti geresnis vadovas bei įkvėpėjas kuriančiajam, jei ne gamta – nuo variklių iki miestų, nuo batų iki vandens valymo įrenginių, nuo klijų iki telefonų ekranų. Gamta jau turi geriausius ir efektyviausius sprendimus – tereikia stebėti ir juos atrasti. Šį numerį tam ir skiriame – primename, kas yra patikimiausias, išradingiausias ir nemokamas pamokas teikiantis mokytojas. Ir tai visai ne marginali žaliųjų radikalų užgaida. Gamtos procesų supratimas, ieškant modernių sprendimų mus kamuojančioms ar dar tik kamuosiančioms problemoms, tapo šiuolaikinės biomimikrijos ar „Cradle to Cradle“ filosofijos pamatu. Tai naujoji atsakingo, į ateitį žvelgiančio mokslo kryptis.

Malonaus skaitymo. Aš pati šiuo „Ozonu“ atsisveikinu. Buvo malonu kurti Jums. O darbus tęs kiti.

Vyr. redaktorė Kristina SADAUSKIENĖ editor@ozonas.lt

Turinys Redakcija Vyriausioji redaktorė: Kristina Sadauskienė [editor@ozonas.lt]; Vyriausiasis reporteris: Jonas Špokas [naujienos@ozonas.lt]; Numerio bendradarbiai: Laura Bagdžiūnaitė, Kristina Sagaidak, Gediminas Čapkauskas, Marijus Širvinskas, Eleonora Riepšaitė, Lina Gedvilienė; Kalbos kultūra: Rasa Kasperavičiūtė; Eko projektų koordinatorė: Ieva Malaiškaitė [culture@ozonas.lt]; Giedrė Kisielė [giedre@rupi.lt] maketuotojas: Paulius Sadauskas; Teisinė pagalba: Karolis Paulavičius; Nuotraukos: Flickr, SXC, kita.

Leidėjas

VšĮ „RŪPI“

Direktorius: Aurimas Stabingis [aurimas@rupi.lt] Korespondencijai: Latvių g. 64A-10 LT-08113, Vilnius Internete: www.ozonas.lt

Spauda

UAB „Druka“ -sertifikuota EMAS, žaliausia spaustuvė Lietuvoje.

ISO14001 ISSN 1822-6191 Leidžiamas nuo 2006 m.

Leidinys „Ozonas“ platinamas kavinėse, restoranuose, ekologiškų prekių parduotuvėse, ekologiniuose renginiuose ir projektuose, konferencijose, seminaruose, prenumeratoriams, aukštojo mokymo įstaigose, mokyklose, ministerijose, savivaldybėse ir kt., o taip pat elektroniniai leidinio numeriai PDF failais interneto svetainėje www.ozonas.lt.

Kviečiame prisijungti prie „Ozono“ platinimo tinklo. Teirautis gedas@rupi.lt, mob. tel. 8 679 18885. „Ozonas“ yra nepriklausomas ir nešališkas leidinys, kuris partnerių ir rėmėjų dėka yra leidžiamas ir platinamas nemokamai nuo 2006 m.

www.ozonas.lt

Trumpai

06 - 07

Pusė pasaulio maisto keliauja į sąvartynus | Pietums – genetiškai modifikuota lašiša | „Superpiktžolės“ užkariauja Ameriką | ES siūlo gelbėti savo bites | Dirbtinis žmogus už milijoną dolerių | Gali tekti šerti baltąsias meškas

Eko daiktai

08 - 09

Saulės šviesos žvakė | Taupus virdulys | Kava - ramia sąžine | Svajonių porcelianas | Asmeninis energijos generatorius

28 - 30

Elektra dviračio rate įsisuka lėtai, bet užtikrintai

Žmogus

19 - 21

H. Kojama: „Turėdami Dievą, į gamtą žiūrite per atstumą“

Gamta

22 - 23

Baltijos priklausomybė nuo Šiaurės vandenų

Tema

Produktai

Biomimikrija – žmogaus galimybė išmokti tai, ką gamta moka geriausiai

Lietuviška produkcija – prieinamos kainos ir saugumo garanto kombinacija

10 - 13

16 - 18

Mokslas stengiasi perprasti gamtos paslaptis

Transportas

14 - 15

Elektromobiliai vis dar neatvažiuoja į Lietuvą. Kodėl?

24 - 25 Sveikata

26 - 27

Dilgėlė - pavasario karalienė

Žaliasis gidas

31

Elektrinis dviratis - pasidaryk pats!

Trumpai

Trumpai

Dirbtinis žmogus už milijoną dolerių

Pietums – genetiškai modifikuota lašiša „Superpiktžolės“ užkariauja Ameriką Pusė pasaulio maisto keliauja į sąvartynus ES siūlo gelbėti savo bites

Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2075 m. pasaulio populiacija pasieks 9.5 milijardų skaičių. Jau dabar netrūksta paniškų žinučių, kuriose svarstoma, kaip visi tie žmonės išsimaitins, jei jau dabar badauja ištisos šalys. Bijoma, kad pritrūks maisto.

Racionalieji ramina pastabomis, kad badas yra ne maisto trūkumo, o netinkamo jo paskirstymo pasekmė. Vasarį paskelbtoje Inžinierių mechanikų instituto (Didžioji Britanija) ataskaitoje teigiama, kad pusė viso pasaulio maisto yra nesuvalgoma. Kasmet tai sudaro apie du milijardus tonų maisto.

Ataskaitoje teigiama, kad maistas atsiduria sąvartynuose dėl prastos infrastruktūros, netinkamų saugojimo įrenginių, pernelyg griežtų galiojimo terminų, akcijų, kurios skatina pirkti daugiau maisto nei reikia, vartotojų blaškymosi. Didžiojoje Britanijoje net 30 procentų derliaus nenuimamas dėl to, kad jo išvaizda neatitinka aukštų vartotojų reikalavimų.

Maistas keliauja į sąvartynus ne tik išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Problemų netrūksta ir besivystančiose – tiesiog jos kitokio pobūdžio. Čia švaistymas vyksta ūkininko-vartotojo grandinėje dėl netinkamai planuojamo transportavimo ir sandėliavimo, o išsivysčiusiose pasaulio šalyse pagrindinė problema – prekybos tinklai ir jų vykdoma politika.

Iš www.imeche.org

Viena svarbiausių vartotojų interesus ginančių institucijų – JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) – šį vasarį paskelbė, kad neranda jokių svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų uždrausti genetiškai modifikuotos lašišos (AquAdvantage) su dviem papildomais genais produkciją. Esą ji nekelia jokios rimtos grėsmės nei vartotojams, nei aplinkai. Toks verdiktas yra tarsi žalia šviesa komercinei šios žuvies gamybai.

Pramonininkai šios žalios šviesos laukė jau 17 metų.

GM lašiša pasižymi tuo, kad užauga iki dviejų kartų didesnė nei „natūrali“. Taip pat ji auga kur kas greičiau. Tokios žuvies priešininkai baiminasi, kad ištrūkusi į laisvę ji galėtų prisidėti prie Atlanto lašišos išnykimo. Minima, kad žuvys yra mobilesnės nei sausumos gyvūnai, tad esant tinkamoms sąlygoms – galėtų greitai išplisti. Žuvies augintojai baimes atmeta teiginiais, kad lašišas auginant ūkiuose sausumoje, jos neturėtų galimybės išplisti. Taip pat tvirtinama, kad nors ir didelės, šios lašišos nebus atsparios grobuonims, taip pat apribotos ir jų dauginimosi galimybės.

Kompanija „Aqua Bounty Technology“ taip pat kuria GM upėtakį ir tilapiją.

Galima neabejoti, kad jei GM lašiša pasirodys JAV, ilgai netrukus ji atkeliaus ir į Europą.

Iš www.independent.co.uk

6

Jau beveik pusėje JAV ūkių aptinkama Monsanto kompanijos herbicidui „RoundUp“ (glifosatas) atsparių piktžolių. Herbicidas naudojamas specialiai jam atspariems javams. Šiuo metu JAV apie 70 procentų visų kukurūzų, sojos ir medvilnės yra genetiškai modifikuoti, kad būtų atsparūs šiam herbicidui.

2011 m. 34 procentai ūkių skundėsi atspariomis piktžolėmis. 2012 m. šis skaičius pasiekė 49 procentus („Stratus“ tyrėjų kompanijos ataskaita).

Prieš keletą metų superpiktžolės buvo tik numatoma genetiškai modifikuotų javų naudojimo pasekmė. Labai greitai tai tapo kasdienybe.

Ką daryti ūkininkams? „Monsanto“, aišku, turėjo keletą pasiūlymų – naujos kartos, kur kas stipresniems ir labiau toksiškiems herbicidams (2,4-D ir Dicamba) atsparių javų sėklas. Bėda ta, kad toks stipresnių ginklų pasitelkimas galiausiai reikštų ir dar atsparesnių piktžolių vystymąsi bei dar intensyvesnį herbicidų naudojimą.

Bet bent jau šių metų sezoną ūkininkai lieka tuščiomis rankomis – naujosios kartos sėklų nepatvirtino Jungtinių Valstijų žemės ūkio departamentas (priežastys nenurodomos).

Vienintelė išeitis ūkininkams – viltis, kad pavyks susidoroti naudojant senus metodus. Kita išeitis – visiškas savo žemės sklypų išdeginimas.

Iš www.motherjones.com

Šalys narės paprašytos dviems metams sustabdyti trijų pesticidų (neonikotinoidų) naudojimą. Pesticidų prašoma nenaudoti ant augalų, kurie vilioja bites – saulėgrąžų, kukurūzų, rapsų ir medvilnės. Europos maisto saugos tarnybos duomenimis, trys medžiagos – klotianidinas, imidaklopridas ir tiametoksamas gali pakenkti bitėms.

Nuo 1985 m. iki 2005 m. dingo maždaug 16 procentų Europos bičių šeimų. Didžiausius nuostolius patyrė Didžioji Britanija, Čekija, Vokietija ir Švedija.

Prijaukintos ir laukinės bitės apdulkina apie 84 procentus iš 264 Europoje auginamų javų rūšių bei 4 000 daržovių rūšių.

Skaičiuojama, kad bičių darbas ES ekonomikai gali būti įvertinamas 22 milijardais eurų.

Siūlomam pesticidų draudimui dar turi būti pritarta. Ir nors visuomenė bites palaiko aktyviai – dar nėra aišku, ar draudimas įsigalios.

Iš www.euractiv.com

www.ozonas.lt

Londono mokslo muziejuje nuo vasario 6 d. iki kovo 11d. galima aplankyti „vieno žmogaus šou“. Nors nežinia, ar pavadinimas visai tinkamas, mat tas žmogus – bioninis. Šiuo metu tai labiausiai išbaigtas bioninis žmogus. Jis puošiasi šveicaro sociopsichologo Bertolto Meyerio veidu (įdomi detalė – B. Meyeris pats turi bioninį rankos protezą). Parodos lankytojai turi galimybę apžiūrėti funkcionuojančius bioninius vidaus organus, kurtus viso pasaulio laboratorijose.

Reksas turi akinius, kurie tarnauja kaip akys, rinkinyje yra ir funkcionuojantys silikoniniai inkstai, blužnis, baterijomis varoma širdis, infekcijoms atsparus sintetinis kraujas, dirbtiniai plaučiai, kasa su gelyje sukauptu insulinu, kuris minkština ir skystina perteklinę gliukozę, šlapimo pūslė, trachėja ir arterijos, kalbos generatorius, ausis, bioninės kulkšnys su varikliuku ir spyruoklių sistema, kurios imituoja blauzdos raumenį ir Achilo sausgyslę, besimokanti ranka su galimybe judėti 26 laipsniais.

Reksą „surinko“ britai robotikos specialistai Richardas Walkeris ir Matthew Goddenas. Mokslininkai panaudojo visus šiuo metu turimas pažangiausias bionikos ir protezavimo priemones. Rekso kūrimas atsiėjo 1000 000 dolerių. Bertoltas Meyeris, pristatydamas Reksą, ne tik džiaugėsi mokslo galimybėmis atkurti sudėtingus žmogaus organizmo procesus, bet ir pastebėjo, kad tokie išradimai ne tik palengvins gyvenimą daugeliui žmonių, bet ir sukels nemažai etinio pobūdžio diskusijų.

Iš www.medgadget.com

Mokslininkai nerimauja, kad greitai gali ateiti diena, kai norint išsaugoti 19 baltųjų meškų populiacijų, Kanadoje, Aliaskoje, Grenlandijoje ir Norvegijoje teks griebtis drastiškų priemonių. T.y. jas šerti, kad išgyventų per ilgai užsitęsiantį periodą be ledo ir kad pačios ieškodamos maisto nenuklystų į žmonių gyvenamas vietoves.

Kai kurias meškas gali tekti laikyti laikinose prieglaudose, kol bus pakankamai šalta, kad galėtų grįžti namo. Baltosios meškos taip pat gali būti perkraustytos šiauriau, kur joms pakaks ledu dengtos jūros. Svarstoma net populiacijos mažinimo galimybė.

12 šiaurės šalių mokslininkų įspėja, kad šalys, kuriose gyvena baltosios meškos, jau dabar turėtų pradėti galvoti apie ateitį ir kurti detalius krizės valdymo planus, mat ledas traukiasi didesniais tempais, nei buvo numatoma. Ledas tarnauja kaip maitinimosi platforma – čia baltosios meškos medžioja savo grobį - žieduotuosius ruonius.

Jei nebus ledo, meškos turės praleisti daugiau laiko ant žemės ir kels didesnį pavojų žmonėms.

Prieš 40 metų, mokslininkams pirmą kartą susirinkus kalbėtis apie meškų problemas, jos buvo: medžioklė, naftos gavyba. Šiuo metu pagrindinė bėda yra klimato kaita.

Iš www.guardian.co.uk

7

Gali tekti šerti baltąsias meškas

Eko daiktai

Saulės šviesos žvakė Ar žinojote, kad priekabūs žalieji mėgina atimti iš romantikų vieną didžiausių jų džiaugsmų – žvakes. Meilei ar vakarienei – viskam žvakės suteikia paslaptingą atmosferą. Bet pasirodo, kad žvakių deginimas namuose kenkia sveikatai – tirpdamas parafinas skleidžia pavojingus garus. Žvakės liepsnelė gal ir atrodo visiškai nekalta, atpalaiduojanti ir žadinanti gerą nuotaiką, bet iš tiesų – tai pavojus vargšams ir taip nuo aplinkos taršos kenčiantiems plaučiams. O jei dar namuose yra mažylių!..

O jei dar žvakės prikvėpintos sintetiniais kvėpikliais!..

Gerai, kad yra alternatyvų. Pavyzdžiui, įkraunama žvakė. Palikite saulėkaitoje, kad įsikrautų, o atėjus vakarui galėsite džiaugtis mirgančia žvakės liepsna. Gamintojai siūlo pačių įvairiausių formų ir spalvų žvakių – paprastos masyvios vaškinių žvakių antrininkės, žvakės žibintuose, spalvotose žvakidėse ir t.t.

Romantika atsakingų žmonių namuose atgimsta būtent taip.

Neribotos galimybės – čia:

Eko daiktai

Taupus virdulys

Kava - ramia sąžine

Svajonių porcelianas

Įprasta, kad naudojant paprastą elektrinį virdulį, vandens virinama daugiau, nei jo reikia tam kartui. Tai reiškia, kad sugaištama daugiau laiko ir iššvaistoma daugiau energijos. „EcoKettle“ yra naujiena virdulių rinkoje, kuri žada padėti taupyti laiką ir energiją. Visa paslaptis ta, kad virdulyje yra dvi vandens talpyklos. Iš viso galima pripilti pusantro litro vandens. Naudojantis reguliatoriumi, pakanka pasirinkti, kokį kiekį vandens norima užvirinti (pavyzdžiui, puoduką) – tiek ir tebus sunaudota. Likusį vandenį bus galima naudoti kitą kartą.

Nepriklausomų bandymų metu buvo patvirtinta, kad „EcoKettle“ sunaudoja 31 procentu mažiau energijos nei įprastinis virdulys.

Kiekvienuose madinguose namuose turi būti mažas pūkuotas šuniukas. Kiekvienuose madinguose namuose turi būti koks nors lietuviško dizaino perliukas. Ir kiekvienuose madinguose namuose turi būti kavos ruošimo aparatas. O jei tie namai ne tik madingi, bet ir draugiški aplinkai – kavos ruošimo aparatas bus – „ROK“. Tai stilingas ir patikimas virtuvės atributas, ir jam – klausotės? – nereikia elektros energijos.

Kaip veikia šis stebuklas? Įpilate verdančio vandens į talpyklą, pakeliate dvi dailias metalines rankenas ir vėliau jas vėl nuleidžiate.

Galite reguliuoti ir spaudimo stiprumą. „ROK“ galite naudoti savo maltą kavą, galite paruošti pieno putų įvairiems kavos gėrimams ir t.t. „ROK“ pagamintas iš tvirto metalo, tad gamintojai nedvejodami suteikia net dešimties metų garantiją. Aparato dizainas lengvas ir minimalistinis, tad „ROK“ virtuvę puošia, o ne užgriozdina.

Prisimenate visus tuos senus indus, puoštus gėlėmis ar „auksiniais“ orrnamentais? Iš tokių vaikystėje valgydavote bulvių košę ir kotletus, kai lankydavotės pas močiutę. Dabar jie lyg ir kelia nostalgiją, bet, kita vertus, jei per daug įsijausite, rizikuojate pakliūti į blogo kičo mylėtojų gretas.

Bet net ir tokie indai nusipelno naujo šanso išdidžiam gyvenimui.

Melanie Roseveare, kanadietė dizainerė, gyvena vakariniame Londone ir kuria „Melody Rose“ indus. Seni ir atgyvenę porceliano „bjaurieji ančiukai“ šios dizainerės rankose atgimsta naujam gyvenimui, kaip unikalūs, intriguojantys ir praktiški meno kūriniai. Pirkėjai šiuo metu gali rinktis iš trijų kolekcijų: „Rock and Roll“, „Modern SurRealist“ bei „Urban Nature“. Kaip meno kūrinių, kainos gal ir nėra didelės, bet kaip indų – visai nemažos. Tačiau ko nepadarysi, rinkdamasis gamtai draugiškas ir kartu originalias alternatyvas savo virtuvei.

ROK Espresso kavos aparatas: www.rokkitchentools.com

Perdirbti indai: www.melodyrose.co.uk

„EcoKettle“ virdulys: www.ecokettle.com

www.thefind.com/search?query=solar+candle

Asmeninis energijos generatorius Eidamas, bėgdamas ar važiuodamas dviračiu žmogus generuoja energiją. „PEG“ kinetinės energijos generatorius žada, kad judantis žmogus visada turės energijos smulkiems prietaisams (mobiliesiems telefonams, MP3 grotuvams, elektroninėms skaityklėms, skaitmeniniams fotoaparatams, GPS ir pan. ). „PEG“ energiją generuoja be jokių papildomų žmogaus pastangų – pakanka jį pasiimti su savimi, jei ruošiamasi judėti. O prireikus įkrauti bet kurį gyvybiškai svarbų prietaisą, beliks jį prijungti prie „PEG“.

Generatorių galima tiesiog nešiotis bet kokioje rankinėje, svarbu, kad jis būtų padėtas vertikaliai. Kai „PEG“ vidinė baterija sukaupia 100 procentų energijos – ji ten gali likti 100 dienų.

Geros naujienos avarinėms situacijoms! Įsivaizduokite, jog užstrigote kalnuose: iš vienos pusės link jūsų artėja grizlis, iš kitos puma, o iš trečios – įsiutęs briedis. Maža to, jūsų telefonas išsikrovęs, o „PEG“ taip pat tuščias. Laimei, jūs vis dar turite šansą paskambinti gelbėtojams. Tereikia čiupti „PEG“ ir intensyviai kratyti 10 minučių – taip sukaupsite energijos vienam trumpam skambučiui, net jei jūsų telefonas bus visiškai „miręs“.

9

„PEG“: www.greennpower.com

8

www.ozonas.lt

Tema

Tema

žmogaus galimybė išmokti tai, ką gamta moka geriausiai

Gediminas ČAPKAUSKAS

Wahj nuotrauka

Jau XVIII amžiuje, Švietimo epochos laikais, garsus rašytojas ir filosofas Žanas Žakas Ruso savo garsiuoju šūkiu „Atgal į gamtą“ kvietė ištrūkti iš rūpesčių ir problemų kupino pasaulio bei atsigręžti į mus supančią gamtą. Atsigręžti į dalelę pasaulio, be kurio nė vienas iš mūsų negalėtume išgyventi. To meto veikaluose buvo teigiama, kad kiekvienas žmogus turi remtis savo prigimtimi ir elgtis natūraliai. Buvo manoma, jog mes laimingi būsime ir visavertį gyvenimą galėsime gyventi tik tuomet, kai sugrįšime į gamtą. Ir iš tiesų šiandieniniame pasaulyje kai kuriose šalyse žmonių laimės laipsnis yra ypač svarbus rodiklis, apibūdinantis bendrą šalies išsivystymo laipsnį. Mažos Butano valstybės karaliaus Jigme‘o Singye‘o Wangchucko iniciatyva šalyje buvo įvestas naujas ekonominis rodiklis – nacionalinis laimės produktas, kuris yra alternatyva bendrajam vidaus produktui, kaip visuotinai priimtinam ekonominiam rodikliui. Turbūt paklaustumėte, kuo čia dėta biomimikrija? Geras klausimas, į kurį ir pabandysime atsakyti.

10

www.ozonas.lt

Biomimikrijos pavyzdžių yra pateikiama jau bendrojo lavinimo mokyklose naudojamuose biologijos vadovėliuose. Čia kalbama apie tai, kaip visiems žinomo varnalėšos augalo vaisiai yra prisitaikę prikibti prie žmogaus drabužių ar gyvūno kailio specialiais kabliukais – taip yra išplatinamos jų sėklos. Tyrinėjant šį varnalėšos kibumo principą, buvo sukurta lipdė. Iš pradžių lipdė buvo naudojama kariuomenės aprangoje, o šiuo metu ją galime aptikti beveik visur – ant kuprinių, striukių, avalynės.

Kitas aptariamas augalas yra litopas, kuris natūraliai paplitęs Pietų Afrikoje bei vadinamas augalu apsimetėliu. Šie augalai yra prisitaikę prie aplinkos sąlygų – jie auga tarp akmenų, gali būti pasislėpę po smėliu.

Minėtas augalas yra labai panašus į akmenis, ir ši savybė jam padeda apsisaugoti nuo žolėdžių gyvūnų. Remiantis šio ir kitų augalų prisitaikymo prie aplinkos sąlygų savybe, kuriamos daugelyje sričių pritaikomos maskuojančios medžiagos.

Biomimikrijos istorija Pastebėjimas, jog daugelio idėjų mes galime semtis iš gamtos, toli gražu nėra šių dienų atradimas. Jau gilioje senovėje to meto išminčiai rėmėsi gamtoje esančiais pavyzdžiais. Iki šių dienų yra išlikusių senovės Egipto ir Romos civilizacijose statytų pastatų, kuriuos to meto architektai projektavo, atsižvelgdami į gamtoje pastebimas formas, liekanų. Tokiu būdu kopijuojant palmės medžius buvo suprojektuotos statinių kolonos. Žvelgdami į naujesnius laikus, galime paminėti tai, jog daugelis garsiojo italų Renesanso epochos skulptoriaus, išradėjo ir filosofo Leonardo da Vinci‘o atradimų buvo grindžiami gamtoje esančių objektų ir reiškinių analize. Semtis idėjų iš gamtos buvo vienas iš mėgstamiausių

išradėjo darbo metodų. Stebint skrendančio paukščio judesius, buvo sukurtas skraidymo aparato su judriais ir nejudriais sparnais eskizas. Iki šių dienų yra išlikę parašiuto, skraidymo aparato ir sraigtasparnio pirmtako eskizai. Projektuodamas spiralinius laiptus Prancūzijos karaliaus rūmams, jis išstudijavo susuktus sraigių kiaukutus, kurių buvo prisirinkęs jūros pakrantėse. Stebėdamas upėse susidarančių vandens sūkurių susidarymo principus, tai bandė pritaikyti naujiems išradimams hidraulikoje.

Bendrąja prasme gamtos pamėgdžiojimo principas yra toks pats senas kaip ir žmogus. Jau pirmykščiai žmonės, norėdami išgyventi, stebėjo gamtoje vykstančius reiškinius ir procesus bei stengėsi prie jų prisitaikyti. Pirmykščių žmonių išlikimas tiesiogiai priklausė nuo žinojimo, ką ir kaip reikia medžioti, kokie augalai yra valgomi ir kokie nuodingi. Tuo tarpu sąvoka „biomimikrija“ yra palyginti nauja.

Nors žmogus idėjų ir žinių iš gamtos semiasi jau seniai, tačiau iki šiol nėra mokslo įstaigos ar universiteto, kuriame būtų galima įgyti biomimikrijos specialisto išsilavinimą ir gauti tai patvirtinantį diplomą.

Tačiau šiuo metu biomimikrijos „virusas“ greitai plinta akademinėje bendruomenėje, ir jau keli universitetai siūlo studijuoti su biomimikrija susijusias disciplinas. Tačiau apie tai galime sužinoti ir neiškeliant kojos iš namų – internete galima rasti nemažai video medžiagos ir pristatymų.

Biomimikrijos svarba Kaip jau aptarėme, biomimikrijos prasmė yra pagerinti savo gyvenimą, mėgdžiojant bei pritaikant gamtoje vykstančius reiškinius ir procesus. Kitaip sakant, iš gamtos išmokti tai, ką gamta moka geriausiai.

Jungtinėse Amerikos Valstijose yra įkurtas

Tulžio snapo forma padėjo japonams sukurti itin greitą Shinkansen traukinį.

11

Biomimikrija –

Nepaisant to, jog pastaruosius keletą metų visur siaučia ekologiškumo „virusas“, grįžti į gamtą, kaip kad siūlė Žanas Žakas Ruso, mes Jums nesiūlysime. Tiesiog pastebėsime tai, jog iš tos gamtos mes niekur ir nebuvome išėję, nebuvome nuo jos atitrūkę.

Galbūt ne kiekvienas tiesiogiai, tačiau tikrai kiekvienas iš mūsų vienaip ar kitaip esame susidūrę su biomimikrijos mokslu. Arba dar tiksliau – su šio mokslo teikiama nauda.

Kas yra biomimikrija?

Gyvendami vartotojiškoje visuomenėje neišvengiamai perkame naujus daiktus ar produktus. Dažnas iš mūsų nori, kad naujai įsigyti daiktai ar produktai būtų naujesni, šiuolaikiškesni už tuos, kuriuos naudojome ankščiau. Mokslininkai ir gamintojai, žinodami šiuos mūsų norus, atlieka įvairius tyrimus, kurių metu sukuria naujas medžiagas ar gaminius. Daugelį savybių, kuriomis pasižymi naujai sukurtos medžiagos ar daiktai, mokslininkai „pasiskolina“ iš gamtos. Juk visuomet yra paprasčiau kopijuoti, negu sukurti kažką visiškai naujo.

Kita vertus, kartais naujo dviračio išradinėti nereikia, nes mus supanti gamta yra neišsemiamas idėjų ir informacijos šaltinis, kuriuo tereikia pasinaudoti. Jei išmoktume teisingai panaudoti šį neišsenkantį gamtoje esančios informacijos lobyną, net patys to nejausdami savo gyvenimą padarytume darnesnį, laimingesnį ir labiau priartintume jį prie gamtos.

Sąvoka „biomimikrija“ yra sudaryta iš dviejų žodžių – gr. „bios“ (gyvybė) ir angl. „mimicry“ (pamėgdžiojimas).

Biomimikrijos mokslas yra suprantamas kaip gamtoje esančių savybių, reiškinių, procesų ar gyvųjų organizmų funkcijų atkartojimas. Tai yra tarpdisciplininė mokslo sritis, kurioje dirba labai įvairių sričių mokslininkai – biologai, ekologai, inžinieriai, architektai, konstruktoriai, dizaineriai...

Analizuodami gamtoje vykstančius reiškinius ir funkcionuojančius mechanizmus, mokslininkai aiškinasi, kaip biologinėse sistemose pastebimus principus galima pritaikyti šiandieniniame gyvenime. Kitaip sakant, tai yra gamtoje pastebėtos idėjos, kurios yra pritaikomos, siekiant palengvinti ir pagerinti žmonių gyvenimą.

Yra teigiančių, jog genų inžinerija yra tam tikra biomimikrijos forma. Tai yra klaidingas požiūris, nes čia nėra atliekamos jokios genų modifikacijos. Iš tiesų biomimikrija yra grindžiama pamėgdžiojimu.

Pavyzdžiui, biomimikrija tyrinėja voro mezgamo voratinklio tinklą. Tuomet analizuojamas šio proceso pritaikomumas praktikoje – pavyzdžiui, naujų šilko audinių gamyboje. Šiuo atveju biomimikrijos tikslas – supratus voratinklio tinklo mechanizmą, sukurti ypač ploną ir tvirtą šilko audinį, o ne, kaip kad būtų įprasta genetikoje, modifikuoti voro genus taip, kad vietoje voratinklio jis numegztų šilko audinį.

Ginger Me nuotrauka

Tema

Tema

Išmoktos pamokos Norint geriau suprasti, kaip biomimikrija prisideda prie mūsų tobulėjimo, pateiksime keletą žinomiausių pavyzdžių, ką mes išmokome iš gamtos ir kaip tai pritaikėme savo gyvenime.

Basos kojos technologija

Tulžio snapo forma padėjo japonams sukurti itin greitą Shinkansen traukinį.

Biomimikrijos institutas, kurio tikslas yra biomimikriją pritaikyti žmonių gyvenime.

To yra siekiama, stengiantis įvairias idėjas, dizainą ir strategijas, sutinkamas gamtoje, perkelti į žmogaus gyvenimą ir taip gyvenimą padaryti dar darnesnį.

Ekologijos ir ekonomikos profesorius Hermanas Edwardas Daly‘s iš JAV yra pasakęs, jog šiuo metu mes esame didelė populiacija, gyvenanti ribotame pasaulyje.

Kadangi mūsų yra daug, o gamtos ištekliai riboti, turime pradėti keisti savo gyvenimo būdą, nelaukdami nė akimirkos. Tačiau ne vartodami daugiau išteklių, bet juos vartodami kuo racionaliau. Kaip puikus viso to pavyzdys, pateikiama miško ekosistema, kurioje vyksta nepaprasta medžiagų ir energijos apykaita. Kadangi miškas yra nejudrus, augalai negali judėti ir yra prisitaikę prie riboto ploto. Nepaisant to, miške yra sutinkama didelė organizmų rūšių įvairovė.

Tai reiškia, jog augalai ir gyvūnai yra prisitaikę prie ribotų išteklių ir teritorijos. Kitas nuostabus reiškinys yra tai, jog miško ekosistemoje nesusidaro atliekos. Augdamas miškas naudoja įvairius resursus, tačiau nesukuria jokių atliekų. Viskas yra panaudojama medžiagų ir energijos apykaitos procesų metu. Jeigu žmogus, remdamasis miško ekosistemoje stebimais pavyzdžiais, sugebėtų išgyventi ribotoje teritorijoje, turėdamas ribotus išteklius ir dar nesudarydamas jokių atliekų, tai būtų kažkas nerealaus. Net šiek tiek utopiško. Tačiau išbandyti, ar tai įmanoma, galime kiekvienas iš mūsų – juk nieko neprarasime. Tereikia šiek tiek pakeisti savo požiūrį ir pradėti nuo savęs, nuo mažų darbų.

Jeigu paklaustumėte, kodėl mums iš viso reikia kažko mokytis iš gamtos, atsaky-

12

mas būtų labai paprastas. O iš ko daugiau mokytis, jeigu ne iš gamtos? Kaip žinome, remdamiesi evoliucijos teorija mokslininkai tyrinėja milijonus Žemėje gyvenančių skirtingų organizmų rūšių. Tyrinėdami dabarties ir praeities aplinkos sąlygas ir Žemėje vykstančius procesus, jie gauna žinių, leidžiančių suprasti, kodėl viena ar kita organizmų rūšis yra išlikusi iki šių dienų. Tai apibūdinama „ask nature“ principu, reiškiančiu, jog norint išlikti ir prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, reikia remtis ne kažkuo kitu, bet žiniomis, gaunamomis iš gamtos.

Nuo tų laikų, kai prieš daugiau nei tris milijardus metų Žemėje susiformavo pirmosios gyvybės formos, iki pat šių dienų gyvybė Žemėje visuomet prisitaikydavo prie aplinkos sąlygų. Nors rūšių kaita vyksta nuolatos, tačiau per tą ilgą laikotarpį

Tyrinėjant Afrikoje gyvenančią Masajų gentį, sukurti specialūs pusmėnulio formos batų padai lenktu paviršiumi. Tai yra vadinamoji Masajų genties basos kojos technologija. Tokio pado idėja yra pasiskolinta. stebint Afrikoje gyvenančius žmones, kurie neturi iškrypusio stuburo, nesiskundžia raumenų ir sąnarių ligomis vien todėl, kad visuomet vaikšto basi įvairiu nelygiu paviršiumi. Šių dienų žmogus, vaikščiojantis tokius padus turinčiais batais, imituoja basos pėdos judesius, vaikštant nelygiu paviršiumi. Gamintojų teigimu, avėdami tokius batus, žmonės skatina dirbti pėdų ir čiurnų, blauzdos, šlaunų, sėdmenų, pilvo ir nugaros raumenis bei kelių sausgysles.

Taip yra todėl, jog šiuose batuose nėra įprasto kulno – t.y. minimizuojama kulno atatranka sąlyčio su paviršiumi metu. Dėl to žmogui judant sumažėja krūvis, tenkantis sąnariams ir griaučių sistemai. Kad tai nėra viso labo reklaminis gamintojų triukas, patvirtina ortopedų atlikti tyrimai bei dėvint šią avalynę pagerėjusi pačių „basakojų vaikščiotojų“ savijauta.

Pasyvaus vėsinimo sistemos

Afrikoje kai kurių pastatų vėdinimas yra suprojektuotas remiantis tais pačiais principais, kaip termitai savo būstuose reguliuoja vidaus temperatūrą. Termitai,

gomis, tylus pelėdų skridimas dėl pasišiaušusių jų plunksnų pakraščių ir kt.

Biomimikrija ir Lietuvos mokslininkai Noras sukurti naują gaminį ar produktą visuomet reikalauja lėšų. Nepriklausomai nuo to, ar tai yra naujas daiktas, neturintis analogų gamtoje, ar daiktas, pagamintas atkartojant gamtoje esančias savybes. Galbūt dėl priežasties, jog naujų gaminių kūrimas yra brangus procesas, renkant informaciją šiam straipsniui, nepavyko rasti Lietuvos mokslininkų, tiesiogiai dirbančių biomimikrijos srityje. Kaip žinome, Lietuvos mokslininkai tikrai negali pasigirti dideliu finansavimu, dėl ko kartais jiems sunkiai sekasi konkuruoti su kolegomis iš kitų šalių.

Išskirtinė paprastosios dėžiažuvės (OstraCion meleagris) forma nulėmė Mercedes Benz Bionic koncepcinio autoTačiau su šia nuomone sutinka ne visi. Esą mobilio su žemu aerodinaminiu pasipriešinimu išvaizdą. kartais trūksta ne lėšų, o gerų idėjų. Juk orinius pastatų dažus, virtuvės įrankius, kartais tikrai netgi ir be didelių investicijų nuolatos savo būstuose atidarinėdami ir čerpes ir kt. pasiseka pasiekti tikrai neblogų rezultatų uždarinėdami ventiliacijos angas, sugeba įvairiose mokslo srityse. reguliuoti oro cirkuliaciją – vėsesnis oras Aptakios formos Apklausus keletą mokslininkų, dirbanpatenka pro atidarytas žemesnių sekcijų Daug vandens gyvūnų pasižymi greitu ventiliacijos angas, o tuo tarpu karštas oras judėjimu, tačiau sunaudoja mažai energijos. čių botanikos srityje, pavyko sužinoti tai, jog jie apie biomimikriją kartais pakalba yra pašalinamas pro „kaminus“. Pagal tokį Stipriausia judėjimo kliūtis tokiems gyvūprie kavos puodelio su dizaineriais ir proprincipą suprojektuoti statiniai vėdinimo nams – trintis ir pasipriešinimas. Rykliai sistemų funkcionavimui sunaudoja 10 propirmauja savo greičiu ir vikrumu vandenyje. jektuotojais. Apie tai, kaip natūralias augalų savybes būtų galima pritaikyti, pavyzdžiui, centų mažiau elektros energijos, negu staPriežastis – aptaki jų forma ir odos strukstatybose. Tačiau viskas ir baigiasi tik tiniai, projektuoti su įprastomis vėdinimo tūra. Ji ne tik mažina pasipriešinimą, bet „pafantazavimu“. Pripažįstant šio mokslo sistemomis. ir apvalo nuo ektoparazitų bei neleidžia svarbą, jau ir Lietuvoje yra diskutuojama prikibti dumbliams. Žmogus šią savybę Sienomis laipiojantis driežas apie tai, jog reikėtų surengti mokslo semipanaudojo, kurdamas visą kūną dengiantį Tai nėra klaida ar mokslinė fantastika narą, kuriame būtų galima su kolegomis plaukimo kostiumą, konstruodamas lai– iš tiesų yra gekonų rūšis, galinti laipioti pasidalinti panašiomis mintimis ir idėjovų paviršius su mažesniu pasipriešinimu sienomis. Milijonai smulkių ir lanksčių mis. Lietuvoje yra tyrinėjamos augalų ar plaukelių, dengiančių šių driežų kojas, joms greičiui, prie kurių neliptų kriauklės ar gyvūnų savybės, tačiau patys mokslininkai vėžiagyviai. suteikia lipnumo efektą. Todėl driežas savo savo darbo nesieja su biomimikrija. Taip kojomis tiesiog prisisiurbia prie paviršių, „Banginio galios“ turbinos yra todėl, jog jie tiria gamtoje vykstančius kuriais laipioja. Remdamiesi šiuo pavyzIšstudijavus stebėtiną kuprotojo banreiškinius ir procesus, tačiau jų nesiekia džiu, mokslininkai jau yra sukūrę driežo ginio judrumą vandenyje, buvo atrasta robotą, kuris gali vaikščioti stiklinėmis aukštesniu efektyvumu pasižyminti turbinų integruoti į mūsų gyvenimą. sienomis. Kas gali paneigti, jog ateityje forma, kuri dabar yra naudojama vėjo jėpagal šio driežo kojų modelį bus sukurtos gainėse ir hidroelektrinėse, drėkinimo sisGamta – visų mokytojų mokytoja lipnumo efektą suteikiančios pirštinės ar temų siurbliuose bei ventiliacijos sistemose. sportiniai bateliai. Jeigu ši idėja kažkada Šios turbinos nuo turinčių lygų menčių Leonardo da Vinci‘o mintis, jog savo taptų realybe, tuomet beveik kiekvienas iš paviršių skiriasi tuo, jog šių mentės yra valdove jis pasirinko gamtą – visų mokytomūsų galėtume būti žmogumi voru. Štai vi- grublėto paviršiaus. Lygiai tokios, koks yra jų mokytoją – yra aktuali ir šiandien. Nesai neseniai mokslininkai išrado lipnią mebanginio kūno paviršius. paisant to, jog išradėju kiekvienas iš mūsų džiagą, kuri gali išlaikyti iki 317,5 kg svorį Be šių pavyzdžių dar galima paminėti galbūt ir netapsime, tačiau semtis idėjų ir ant lygios sienos. Medžiaga buvo pavadinta tai, jog povandeninių laivų korpusai buvo įkvėpimo iš gamtos tikrai galime. O kaip „Geckskin“. Kaip ir gekonas, lipnioji medžia- sukurti remiantis delfinų kūno sandara. Patai padarysime, tegul kiekvienas nusprenga vėliau nepalieka jokių žymių ir gali būti prastosios dėžiažuvės išskirtinė (OstraCion džia savarankiškai. Galbūt kažkam užteks pakartotinai naudojama. meleagris) kūno forma nulėmė Mercedes tiesiog žiūrėti į saulėlydį, kažkas nuvažiuos Vandens nepraleidžiančios medžiagos Benz Bionic koncepcinio automobilio su į mišką pasiklausyti paukščių čiulbėjimo, Kai kurių augalų, pavyzdžiui, lotoso, žemu aerodinaminiu pasipriešinimu išvaizo kitas, įdėmiai stebėdamas gamtą, atras paviršinė danga yra nepralaidi vandeniui, dą. Tulžio snapo forma padėjo japonams tam tikrą pamėgdžiojimo principą. Kažkas t.y. lapo paviršius yra superhidrofobinis ir sukurti itin greitą Shinkansen traukinį. O galbūt tiesiog naudosis ta gamtos mums savaime besivalantis. Taip yra dėl to, kad poliarinių lokių kailio ir odos pagrindu suteikta informacija, kurią pritaikėme savo lotoso lapai paviršiuje turi daugybę mibuvo sukurti šilumą sulaikantys drabužiai. reikmėms. Sėkmės atveju bus galima teigti, kroskopinių iškilimų. Būtent šie paviršiaus Be jokios abejonės, šį sąrašą dar galėtume jog visi yra laimingi – tiek mokslininkas, nelygumai ir neleidžia vandens lašeliams tęsti. pastebėjęs ir sukūręs kažką naujo, tiek paprikibti. Jie nuteka lapu kaip stiklo rutuKiti gamtos mums padovanoti pavyzprastas žmogus, matydamas ir atrasdamas liukai, kartu su savimi nusinešdami visus džiai, kuriuos galime tyrinėti ir pritaikyti tai, ką gamta moka geriausiai. Mes juk žinešvarumus. Ši savybė buvo panaudota, savo gyvenime, tai: stiprus voro tinklas, nome, kad visa, kas nauja, dažnai yra seniai kuriant savaime besivalančius langus, iššikšnosparnių bendravimas ultragarso banpamiršta sena.

www.ozonas.lt

13

įvairios gyvybės formos vis rasdavo savo vietą „po saule“. Vien tik šis faktas, jog gyvybė Žemėje egzistuoja jau kelis milijardus metų, žmonijai pateikia puikų atsakymą į klausimą, iš ko mes turime mokytis, norėdami pritaikyti ir diegti įvairias naujoves bei taip sukurti geresnį pasaulį.

Transportas

Transportas

Elektromobiliai vis dar neatvažiuoja į Lietuvą. Kodėl?

Jonas ŠPOKAS

Kodėl Lietuvoje elektromobilių tema vis dar aptarinėjama taip tyliai? Rodos, turėtų būti kaip tik priešingai. Juk sakoma, kad kiekvienas lietuvis turi po du automobilius. Kai baigsis benzino atsargos, tų automobilių poreikis tikrai išliks, tad elektrinių automobilių gamintojai tokiose šalyse, kaip Lietuva, turėtų matyti didžiulį potencialą. Kaip ten bebūtų, dabar atrodo, kad potencialo niekas nemato. Galima būtų teigti, kad situacija yra kaip tik priešinga.

Sausį, kai pagaliau buvo pristatyta net trijų ministerijų užsakyta elektromobilių plėtros studija, Lietuvos elektromobilių plėtros lūkesčiai buvo oficialiai sumažinti. Tiksliau sakant, studijos rengėjai siūlo mažinti mūsų lūkesčius tam, kad šie labiau atitiktų realią situaciją. Kalbant paprastai – neverta ir nereikėtų tikėtis, kad abu turimus automobilius kiekvienas lietuvis greitu laiku ir entuziastingai pakeis į elektromobilius.

Nebūtų pagrįsta net viltis, kad bus pakeista viena iš dviejų transporto priemonių.

Lūkesčiai per dideli Kodėl nuolat kalbama, kad elektromobiliai Lietuvoje yra nevertinami, nepopuliarūs ar nereikalingi? Iš dalies dėl to, jog oficialiai suformuoti lūkesčiai elektra varomų automobilių atžvilgiu buvo per dideli. Reikia pripažinti, kad Lietuva nėra Prancūzija, JAV ar Japonija. Šiose šalyse automobilinės inovacijos ir atsiranda greičiau bei dažniau, ir priimamos yra gerokai aktyviau. Ten ir įvaizdis naujiems elektra ar kitu alternatyviu kuru varomiems automobiliams kuriamas gerokai efektyviau.

Lietuvoje dėl daugelio priežasčių (visų pirma, dėl informacijos ir infrastruktūros stokos) elektromobiliai vis dar dažniau priskiriami prie “negali būti” arba bent jau prie “nepatogu ir nežinoma” sričių. Be to, reikia įvertinti ir kitas svarbias elektromobilių savybes, kurios, pasirodo, Lietuvą gana objektyviai išbraukia iš elektromobiliams tinkamų šalių sąrašo. Automobilizmo technologijos nesivysto taip sparčiai, kaip

14

galbūt galėtų. Žinoma, tai labai brangi sritis ir kol pasaulyje yra bent lašelis naftos, jos magnatai darys viską, kad alternatyvų tradiciniam kurui atsirastų kuo mažiau.

Taigi kol po žeme yra naftos, elektromobilių vystymas progresuos kūdikio žingsneliais. Dabartiniai elektromobiliai dar negali pasiūlyti, pavyzdžiui, pigios, patogios ir greitos kelionės iš Vilniaus į Klaipėdą. Elektra varomi motorai kol kas negali pasiekti tokio greičio, kokį išvysto benzininiai ar dyzeliniai. Jei toks greitis ir pasiekiamas, tai juo važiuoti ilgai elektriniams automobiliams nepakanka resursų. Taigi keliaujant iš Vilniaus į Klaipėdą tektų dažniau sustoti ir važiuoti lėčiau. Galų gale, bent jau dabar kelyje tarp Vilniaus ir Klaipėdos sunku būtų rasti vietą, specialiai pritaikytą elektromobilių įkrovimui.

automobilio bateriją. Ką turi Lietuva?

Tenka pabrėžti, kad Lietuva neturi tokių didmiesčių, kuriuose elektra varomas automobilis tikrai įgautų objektyvų pranašumą prieš konkurentus. Žinoma, rinkodara, žaliojo transporto skatinimas ir ekologiškumas gali nulemti ir nulemia daug, tačiau kartais (o gal ir dažniausiai) transporto klausimų sprendimą nulemia finansiniai motyvai. Vairuoti elektromobilį Vilniuje ar Kaune dar neapsimoka taip, kaip Paryžiuje ar Tokijuje. Pirmiausiai dėl to, jog didžiausi Lietuvos miestai yra per maži, kad juose susidarančios taršos, transporto kamščių ar kitos ekologinės problemos būtų rimta atsvara elektromobilių eksploatacijos brangumui.

Pritaikyti miestui

Elektromobiliai kol kas nėra patrauklūs mūsų šalies vairuotojams. Plėtros studijoje teigiama, kad visos iniciatyvos, susijusios su elektra varomų automobilių plėtra, kol kas buvo pavienės ir atkeliavo iš privataus sektoriaus. Galima nuspėti, jog vien privatus sektorius nesugebės pakeisti visos šalies transporto politikos. Jis paprasčiausiai yra per smulkus ir neturi tokios įtakos. Norint iš tiesų suaktyvinti elektromobilių plėtrą, reikia sistemingo ir nuoseklaus valstybinio sektoriaus darbo. Tas darbas visų pirma pasireikštų tokiais konkrečiais rezultatais, kaip elektros įkrovimo punktų įrengimas.

Ko gero būtų naivu tikėtis, kad privatūs investuotojai noriai atiduotų savo pinigus, statydami elektros įkrovimo punktus automobiliams, kurių miesto gatvėse beveik nėra. Kol kas iniciatyvų rezultatai kuklūs: Vilniuje šiuo metu galima rasti tris elektros įkrovimo stoteles. Dvi iš jų yra miesto centre, o trečia ‒ kiek atokiau. Tad jei mieste jūsų automobilio baterija senka, pasirinkimas ją įkrauti ‒ ne toks ir didelis. Dar dvi elektros įkrovimo stotelės stovi Kaune, o daugiau informacijos tinklalapis www.elektrodegalines.lt nebepateikia. Ar trys įkrovimo stotelės šalies sostinėje yra

Tokia elektra varomų automobilių specifika lemia, jog jie iš esmės bent jau kol kas yra pritaikyti tik važinėti mieste.

Būtent dėl šios priežasties elektromobiliai gerokai sparčiau vystosi JAV ir Japonijoje, kur didmiesčių transporto problemos verčia ieškoti alternatyvų tradiciniams automobiliams. Tuose dideliuose miestuose patogumas ar greitis tampa vertybėmis, kurias tikrai galima aukoti, kovojant su didžiulėmis kuro kainomis, vis stiprėjančiu miestų užterštumu, garso ir taršos problemomis. Be to, modernūs elektriniai ar hibridiniai automobiliai dinamikos, greičio ir kitomis savybėmis mieste jau gali ne tik konkuruoti su benzininiais ir dyzeliniais kolegomis, bet ir juos aplenkti. Pasaulio didmiesčiuose augantis elektrinių automobilių poreikis skatina plėsti ir infrastruktūrą. Visų pirma, reikėtų kalbėti apie šių automobilių įkrovimo tinklą. Paryžiuje ar Tokijuje nuolat didinamas tokių įkrovimo punktų skaičius. Elektromobilių vairuotojai gali pigiau (o kai kur ir nemokamai) statyti automobilius miesto centre esančiose stovėjimo vietose, kuriose dar galima ir įkrauti

Pavienės iniciatyvos

daug, ar mažai? Atsakymas yra dvejopas – viena vertus, tos stotelės nelabai kam ir tarnauja, tačiau, kita vertus, būtent jų trūkumas ir yra vienas iš veiksnių, atgrasančių nuo tokio automobilio pirkimo. Palyginimui galima pasakyti, kad Estijos sostinėje Taline, praėjusių metų pabaigos duomenimis, yra per du šimtus įkrovimo punktų, o kai kurie yra labai modernūs greitojo įkrovimo punktai, dar labiau skatinantys rinktis elektra varomus automobilius. Be to, elektros baterijų įkrovimo stotelės Estijoje stovi ne tik Taline, bet ir kituose miestuose, o patys estai skelbia, kad stotelių tinklas jau aprėpia visą šalį. Galima neabejoti, kad sparti įkrovimo stotelių tinklo plėtra tankina ir elektromobilių gretas Estijos keliuose.

Trijų Lietuvos ministerijų užsakytoje studijoje taip pat rašoma, kad “Elektromobilių plėtros politika Lietuvoje paremta diskusijomis dėl reguliavimo, pilotinių projektų bei skatinimo priemonių poreikio. Aktuali ir viena iš Lietuvos silpnybių – kompetencijų ir iniciatyvų trūkumas didžiojoje dalyje savivaldybių dėl bendros elektromobilių politikos ir strategijos nebuvimo valstybiniu lygmeniu. Didieji elektromobilių gamintojai artimiausiu metu prekiauti naujais elektromobiliais neplanuoja, laukdami bendros Lietuvos elektromobilių plėtros strategijos patvirtinimo”. Šie sakiniai tiksliai apibendrina dabar vyraujančią situaciją. Nors ekologiškas gyvenimo būdas jau senokai yra madingas, tačiau automobilis nėra ta prekė, kurią keisti į ekologišką skubėtume pirmiausia. Kita vertus, būtent automobilio pakeitimas ir būtų labai didelis žingsnis ekologiškumo link. Jei važiuoti elektra varomu transportu mus toliau motyvuos tik

www.ozonas.lt

pavieniai ekonominės naudos siekiantys verslininkai, mūsų pačių ekologiški įsitikinimai arba žalioji mada, tai tokiu atveju didelės naudos iš to negaus niekas. Tokioje mažoje šalyje, kokia yra Lietuva, elektromobilis dar ilgai netaps savaime patrauklia ir paklausia preke. Čia jis prigytų tik tuomet, jei jo prigijimas būtų skatinamas. Žinoma, pesimistinėmis gaidomis baigti nesinorėtų, tačiau lietuviškos politikos, rusiškų dujų ir kitų gamtinių išteklių ryšys mums tarsi byloja, kad aktualiausios sritys šiuo metu Lietuvos valstybiniame sektoriuje yra kitos, ir jos tikrai nesusijusios su elektromobilių plėtra. Ko gero kaip tik priešingai – greitai ir sėkmingai įdiegus elektromobilius skatinančias naujoves, tikriausiai būtų sujaukta nemažai kortų. Kol kas belieka stebėti pasaulinį elektra varomų automobilių tobulėjimą ir tikėtis, kad į mūsų šalį atvykę elektromobiliai jau galės visiškai pakeisti tradicinius automobilius.

Elektriniai automobiliai – tarp geriausių pasaulyje Pasaulinėje rinkoje elektra varomi automobiliai sparčiai tobulinami, neatsižvelgiant į tai, ar patogu juos naudoti, ar ne. Žalioji mada stipriai veikia ne tik švaraus automobilizmo entuziastus. Elektra varomų automobilių plėtra dabar užsiima ir sportinių ar prabangių automobilių kūrėjai. Daugiausiai kol kas šioje srityje pasiekė amerikiečių elektrinių automobilių gamintoja “Tesla”. Šios kompanijos automobiliai jau senokai greičiu prilygsta vyresniems ir daugiau patirties

turintiems benzininiams ar dyzeliniams kolegoms. Bene greičiausias “Tesla” modelis yra “Tesla Roadster Sport”. Šis sportinis automobilis oficialiai yra greičiausias pasaulio elektrinis automobilis. Kol kas didžiausias jo išvystytas greitis yra 163 km per valandą, nors gamintojai teigia, jog šis modelis gali važiuoti ir greičiau nei 200 km per valandą greičiu.

Verta pastebėti tai, jog “Tesla Roadster Sport” yra gamyklinis modelis, kurį gali įsigyti kiekvienas žaliam transportui neabejingas automobilių mėgėjas, savo sąskaitoje turintis atliekamus kiek daugiau nei šimtą tūkstančių JAV dolerių.

“Tesla” visai neseniai pasiekė ir dar vieną istorinį laimėjimą. Šios kompanijos gaminamas “Model S” sedanas įtakingo JAV automobilizmo žurnalo “Motor Trend” buvo pripažintas metų automobiliu. “Model S”, kurio bazinė kaina prasideda nuo 57,000 JAV dolerių, šių metų rinkimuose aplenkė konkurentus iš “Ford”, “Honda”, “Lexus”, “Toyota” ir “BMW” kompanijų. Anot “Motor Trend” atstovų, tai pirmas atvejis istorijoje, kai įtakingo leidinio metų automobilio prizas atitenka elektra varomam automobiliui. Žurnalas oficialiame savo pranešime teigia, jog per 64-erius šio konkurso egzistavimo metus “Model S” yra pirmasis ne benzinu ar dyzelinu varomas automobilis. Jau vien dėl to jis turi būti labai ypatingas. Patys “Tesla” gamintojai tikisi, kad šis pripažinimas padės pagerinti automobilių pardavimus. Dar praėjusių metų rudenį “Tesla” pranešė, kad 2012-aisiais planuotų penkių tūkstančių parduotų automobilių skaičiaus pasiekti nebesitiki. Tuo tarpu po apdovanojimo elektrinių automobilių gamintojai kitais metais ruošiasi gaminti mažiausiai dvidešimt tūkstančių automobilių.

15

Apie elektra varomus automobilius kalbama labai daug. Diskusijos tik aštrėja ir intensyvėja. Tai gana lengvai suprantama, nes aišku, kad artėja dideli lūžis automobilizmo srityje. Naftos atsargų pasaulyje dar nėra visiškai mažai, tačiau akivaizdu, jog šio kuro era artėja į pabaigą. Dėl šios priežasties naujos kartos automobiliai yra būtent ta niša, kurioje įsikurti netolimoje ateityje bus itin pelninga.

Tema

Mokslas ir gamta

jų gali sukioti trimis kryptimis. Kuriant pjezoelektrinius variklius, pagrįstus „sumanių“ medžiagų panaudojimu, nusižiūrėję nuo gamtos, pasiūlėme naujas schemas su dviem ir trimis laisvės laipsniais – tai buvo savotiška revoliucija pjezoelektrinių įrengimų kūrimo srityje. O šioje srityje gamtą net pralenkėme – mūsų pjezovariklių skyra (mažiausias atstumas, kurį galime generuoti ir valdyti) šimtus tūkstančių kartų mažesnė už žmogaus sąnarių judesio skyrą.

Tai leidžia pasiekti didžiulius tikslumus su, palyginti, paprasta konstrukcija.

neturi konkuruoti Mokslas stengiasi perprasti gamtos paslaptis Kristina SAGAIDAK

Bionika - taip vadinasi tarpdisciplininė biologijos bei technikos mokslų sritis, kurioje prie vieno stalo susėda biologai bei technologijų kūrėjai. Kartu bandoma rasti inovatyvių sprendimų, kurie yra įkvėpti biologinių sistemų. Apie mokslininkų pastangas bendradarbiauti su gamta „Ozonui“ pasakojo Kauno technologijų universiteto Mechatronikos mokslo, studijų ir informacijos centro profesorius Ramutis Bansevičius.

Ar ši sritis yra žinoma Lietuvoje? Galbūt net Jums pačiam teko spręsti kokią nors technologinę problemą, pasitelkiant žinias apie gamtą?

Bionika gerai žinoma Lietuvoje – dar 1958 m. tyrimai pradėti Kauno medicinos institute, 1962 m. – Vilniaus universitete, 1967 m. – Zoologijos ir parazitologijos institute. Štai Vilniuje ir Kaune vykusiose 2010 m. „Tyrėjų naktyse“ didelį pasisekimą turėjo renginys „Neįtikėtina zoologinė bionika“, organizuotas VU Gamtos mokslų fakulteto Zoologijos muziejaus. Jį sudarė ekskursija „Gyvūnų kopijavimas bionikoje“ bei paroda „Architektūrinė statybinė zoologinė bionika“. Renginyje buvo demonstruojama, kad bionika remiasi daugelis aeronautikos ir

16

aviacijos pasiekimų. O kartu dirbantys biologai, inžinieriai, dizaineriai bei technikos specialistai nuolat atlieka tarpdisciplininius tyrimus, analizuodami gamtoje vykstančius reiškinius ir funkcionuojančius mechanizmus. Šiandien labai populiari architektūrinė bionika, kai projektuose naudojami gyvosios gamtos dėsniai bei formos. Iš gamtos nukopijuoti ornamentai buvo populiarūs dar antikos laikais. Net tokių techniškų elementų, kaip tiltai, konstrukcijose apipavidalinimui naudojami gyvūnų ir gyvūninių objektų kūno sandaros, augmenijos pavidalai ir susidarymo principai.

Labai charakteringas pavyzdys iš Australijos: ten sukurta bioninė ausis nuo 2005

metų suteikė galimybę daugeliui tūkstančių žmonių džiaugtis galimybe girdėti – jiems buvo implantuotas sraigės implantas. Galbūt tai paskatino Australijos vyriausybę 50 milijonų dolerių skirti bioninio regėjimo tyrimams, tikintis, kad bioninės akies tyrimai taip pat bus sėkmingi ir leis grąžinti regėjimą tūkstančiams žmonių.

Norėčiau pateikti pavyzdį iš savo praktikos – visi varikliai (elektriniai, hidrauliniai, pneumatiniai...) turi vieną laisvės laipsnį, t.y. judesys realizuojamas tik viena kryptimi: velenas sukasi pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją, ir panašiai. Gamtoje vieno laisvės laipsnio sąnarių beveik nerasi – gamta per daug ekonomiška. Rankų ir kojų sąnariai turi po 3 laisvės laipsnius – kiekvieną

Egzistuoja įvairūs „gamtiniai“ robotai: biorobotai, net vadinamieji plantbotai (augalai-robotai). Kaip Jūs manote, ar daug įkvėpimo robotika semiasi iš gamtos?

Manau, kad įkvėpimo iš gamtos semiasi nemažai ir galiu tai pagrįsti faktais. Štai roboto griebtas – mazgas, kuris paima kokį nors objektą ir jį tarp „pirštų“ suspaudžia arba paleidžia. Tai gryna žmogaus rankos kopija, nors kartais „pirštų“ skaičius ir mažesnis. Žmogus, paimdamas sunkesnį ar lengvesnį daiktą, kontroliuoja suspaudimo jėgą – tą daro ir robotas specialių sensorių pagalba. Prieš kelerius metus į Londono akvariumą buvo įleista žuvis-robotas, kuri turi dirbtinį intelektą ir plaukioja iki šiol. Žuvis sugeba ne tik orientuotis erdvėje, bet, vadovaudamasi įvairiais įmontuotais jutikliai, reaguoti į aplinkos pasikeitimus.

Dar nuo Leonardo da Vinčio bandymų kurti ornitopterį žmonės nuolat stengiasi pažinti gamtos paslaptis ir, siekiant užsibrėžto tikslo, kiek galima labiau panaudoti jos formas, mechanizmus ir konstrukcijas.

Deja, pakartoti paukščio skrydį pavyko tik nedideliais modeliais, bet kuriant modernių lėktuvų sparnus labai pasitarnavo paukščių sparnų „konstrukcijos“, ypač jiems sklendžiant.

Tokių pavyzdžių galima pateikti daug.

Apsiribosiu savo patyrimu. Nusižiūrėję labai lankstų ir manevringą dramblio straublį, mes ilgai galvojome, kaip sukurti jo techninį analogą. Problema akivaizdi – norint realizuoti tiek laisvės laipsnių, kiek jų turi dramblio straublys, reikia tiek pat variklių (elektrinių ar hidraulinių), o tai praktiškai neįmanoma, nes labai padidintų straublio tipo roboto svorį ir masę. Dirbtiniai raumenys dar tik kuriami – šiandien jų išvystomi poslinkiai ir greitaeigingumas nėra labai įspūdingi. Sprendimas buvo nelauktas ir originalus – panaudojome elektroreologines suspensijas, kurių klampumą padeda valdyti elektrinis laukas, o sistemai sužadinti skirtas vienas besisukantis neišbalansuotas rotorius, įtaisytas straublio gale, žadinantis išcentrinę jėgą. Periodiškai valdant elektroreologinės suspensijos tam tikrų zonų klampį, galima realizuoti straublio norimą trajektoriją – tai labai charak-

www.ozonas.lt

teringa mechatroninėms sistemoms: mažai mechanikos, daug valdymo ir elektronikos.

XXI a. iššūkis – greitai ir nuolat mažėjančios naudingosios iškasenos. Ar technologijų kūrėjai stengiasi efektyviau panaudoti turimus resursus? Ar manote, kad ateityje efektyvumo didinimui (ir atliekų mažinimui) bus skiriama dar daugiau dėmesio?

Didžioji mūsų naudojamos energijos dalis – maždaug 86% – yra gaunama iš neatsinaujinančių šaltinių. Pasaulio energijos vartojimas auga, o mums prieinamos pigios energijos ištekliai senka. Naftos, dujų ar naudingų „kietųjų“ iškasenų ištekliai pastebimai mažėja. Mums jų dar tikrai užteks, bet turime galvoti ir apie ateities kartas.

Neabejoju, kad efektyvumo didinimo ir atliekų mažinimo keliai jau žinomi šiandien, bet naudojami tikrai nepakankamai. Tai, pavyzdžiui, „liesos gamybos“ (angl. Lean Manufacturing) principai, pirmiausiai plačiai panaudoti Japonijoje. Šiais principais Japonija transformavosi iš mažų algų ekonomikos į verslo inovacijų židinį. Netrukus viso pasaulio gamintojai buvo priversti imtis „liesos gamybos“ arba bankrutuoti. Labai perspektyvi atliekų mažinimo požiūriu (ir ne tik!) – 3D spausdinimo technologija, dažnai įvardijama kaip naujoji pramonės revoliucija. Įvairių spalvų rašalą naujojoje technologijoje pakeitė įvairios medžiagos, tokios kaip medžiagų milteliai, plastikas ar metalas. Programinė įranga nuskaito norimo objekto parametrus ir sluoksnis po sluoksnio pradeda „spausdinimo“ procesą. Šiuo metu technologija leidžia gaminti daiktus iš įvairių rūšių plastiko, keramikos, gumos, net maisto ar kūno audinių. Atliekų praktiškai nelieka arba jos minimalios.

Labai sunku prognozuoti ateities technologijas tokioje sunkiai robotizavimui pasiduodančioje ūkio srityje, kaip žemės ūkis ar maisto produktų gamyba. Čia atliekos ypač didelės, nežiūrint to, kad 2050 metais žmonijai reikės dvigubai daugiau maisto.

Labai įdomi Agribotų idėja, kurios sukūrimas irgi įvardijamas kaip nauja pramonės revoliucija. Jie turėtų atpažinti atskirus želmenis ir teikti jiems pritaikytas trąšas su išmatuotu vandens kiekiu, aptiktų piktžoles ir atsikratytų jų pesticidų mikrolašais, sumažintų dirvos užterštumą ir vandens suvartojimą. Paminėkime dar lazerinius kauptukus ir gausime vaizdus, sutinkamus tik fantastiniuose filmuose. Sunku prognozuoti ateitį, bet kai kurie tokio tipo techniniai sprendimai jau tiriami laboratorijose.

Ką manote, kodėl androidai (robotai, turintys žmogiškų savybių) yra tokie populiarūs? Kodėl technologijų funkcionalumas užleidžia vietą antropomorfizavimui? Pavyzdžiui, judėjimas ratais yra gerokai efektyvesnis ir paprastesnis sukurti nei judėjimas ant dviejų kojų.

Nemanau, kad robotų technologijų funkcionalumas užleidžia vietą antropomorfizavimui. Kai kuriose srityse jis tiesiog būtinas – pavyzdžiui, kuriant dirbtines rankas ar kojas. Kitos sritys labiau imponuoja plačiajai publikai – malonu stebėti, kaip robotas scenoje šoka ar lipa laiptais. Bendravimas su robotu žymiai malonesnis (ypač vaikams), kai jis turi žmogaus išvaizdą. Yra toks planas – 2050 metais surengti žmonių ir robotų futbolo komandų susitikimą. Akivaizdu, kad robotai turės bėgioti ir spardyti kamuolį kojomis, o ne judėti ratais, nors pastarasis metodas žymiai paprastesnis ir Richard R nuotrauka

17

Tema

Tema

galėtų būti realizuojamas jau šiandien.

Pramonėje plačiai naudojami robotai, neturintys daug bendrų bruožų su žmogumi. Jų funkcinės galimybės platesnės, konstrukcijos paprastesnės ir patikimesnės.

Roboto chirurgo tikslas ne kopijuoti tikrą chirurgą, o užtikrinti didžiulį manipuliavimo tikslumą ir greitaeigingumą.

Pats tobuliausias robotas šiandien – JAV kosmoso agentūros NASA sukurtas, vieną toną sveriantis aparatas „Curiosity“, sėkmingai dirbantis Marso paviršiuje. Šio įrenginio, kainavusio 2,5 mlrd. dolerių, paskirtis – išsiaiškinti, ar Marse kada nors egzistavo gyvybė. Dydžiu jis prilygsta mažam automobiliui, aparate yra daug sudėtingų prietaisų, kuriais bus tiriamos uolienos, gręžiamas gruntas ir matuojamas spinduliuotės intensyvumas. Nežiūrint duobių ir labai nelygaus paviršiaus Marse, „Curiosity“ juda ratais – tai paprasčiau ir, svarbiausia, patikimiau, nei imituoti žingsniavimą labai nelygiu paviršiumi.

Ar sukūrus inovatyvią technologiją kyla prometėjiškas jausmas, kad pralenki gamtą? O galbūt vyksta ir atvirkščiai - galbūt norisi sukurti kažką autentiško, ko net neįmanoma būtų palyginti su gamtos kūrinija, evoliucijos laimėjimais?

Tikrai nekyla, nes gamta nepralenkiama. Tiesiog jos sukurti organizmai ar augalai yra optimalūs kintančios aplinkos sąlygomis. Žmogaus akis mato blogiau nei

18

H. Kojama: „Turėdami Dievą, į gamtą žiūrite per atstumą“ Marijus ŠIRVINSKAS Marijus.xanga.com

World Bank Photo Collection nuotrauka

Japonų keliauninkas Hirošis Kojama (Hiroshi Koyama, 31 m.), dviračiu ir autobusais išskrodęs Aziją, Europą, Pietų ir Vidurio Ameriką, apsistojęs pas šimtą skirtingų žmonių įvairiuose planetos kraštuose, teigia: kitą kultūrą gerbsi, ėmęs gerbti savąją. Jam didžiausią įspūdį padarė pažintis su kardinaliai skirtingomis to paties dalyko pusėmis: darbu švaisčiajame „Starbucks“ tinkle ir savanoriavimu vargingoje kavos plantacijoje.

Su Hirošiu susitikome Paryžiuje. Turėjau garbės jį, kaip kelionių bendruomenės „CouchSurfing“ (CS) svečią, priimti savo laikinajame būste Prancūzijos sostinėje.

Kuklus, asketiškas, romus, jaučiantis pareigą atsilyginti už suteiktą nakvynę. Dažniausiai priėmusiam šeimininkui užsimoka savo gamybos sušiais – ragavau jų ir aš. Vis dėlto Hirošis yra stebėtinai įdomus ir išmintingas žmogus, gyvas žinių ir patirties šaltinis, jaunas globalaus pasaulio žynys, net jei nesimokęs universitete, o tik keliavęs, keliavęs... Dviračiu, autobusais per karščius ir speigus, nuo vienos CS sofos prie kitos. Ir šitaip – jau trylika metų.

Pastaraisiais mėnesiais keliautojas iš Japonijos kartkartėm įkeldavo į feisbuką nuotraukų ir refleksijų iš pietų Europos šalių, kur numynė dviračiu po nelaimingos meilės su baltaruse Marija ir beveik metus trukusio bandymo įsikurti Minske. „Dabar Maša yra su vyru, kuris yra toks pat nepagarbus kaip ji pati“, – rašo man laiškelį Hirošis. „Nusipirkau naują palapinę, dviratį: truputį pakeliausiu, net jei likę nedaug pinigų – didžiąją dalį išleidau dėl galimybės pasilikti Minske, kuris turbūt yra nuobodžiausias miestas planetoje.“

www.ozonas.lt

Bet Hirošis nepražus – keliauninkas jau antrą dešimtmetį metams-kitiems įsikuria Japonijoje arba Londone padirbėti, sukaupia pinigų, o tuomet – vėl į kelią. Šių metų vasario mėnesį jis dar kartą atsisveikino su Europa ir dabar svečiuojasi Tailande, iš kur grįš į tėvynę iki sužydint sakuroms.

Hiroši, koks buvo tavo įspūdis, kai pirmą kartą atvykai į Lietuvą?

Pirmiausiai pastebėjau daug nuostabių moterų. Pirmuosius lietuvius sutikau nakvynės namuose Vilniuje 2002-aisiais ir buvau pakerėtas registratūroje dirbančių merginų grožio.

Dar prieš atvykdamas buvau girdėjęs ir apie Lietuvos istoriją, kuri buvo gana liūdna. Tačiau pirmoji išspruko iš Sovietų Sąjungos. Man didelį įspūdį paliko tai, kad tokia nedidelė populiacija – trys milijonai žmonių – išlaikė savo kalbą ir kultūrą.

Kodėl tau kalba atrodo tokia svarbi?

Ne tik kalba. Žmonės turi didžiuotis savimi, kad gerbtų kitus žmones. Didžiuotis savo kultūra, kad gerbtų kitas. Lygiai taip pat žmonės turi gerbti kitus, kad šitaip galėtų savimi didžiuotis.

Taigi, kad savimi didžiuotumeisi, turi jausti pagarbą savo tapatybei. Juk jeigu negerbi savo kultūros, kaip tuomet gali gerbti kito kultūrą?

Dar atsimenu, kad kitą kartą viešėdamas Vilniuje su man nakvyne suteikusia lietuve iš CS ėjau pažiūrėti pirmųjų gėjų eitynių. Nustebau pamatęs tiek daug protestuotojų su tomis kvailomis vėliavomis ir kvailomis uniformomis, garsiai rėkiančių per garsiakalbį, kad reikia sustabdyti tuos ligonius, suprask, – gėjus. Tiek daug neonacių vienoje vietoje suteršė mano iki tol turėtą tik malonų įspūdį apie Lietuvą.

Esi minėjęs, kad japonai labai daug dirba. Mes taip pat save apibūdiname kaip darbščią tautą. Ar tai nėra tam tikra sąsaja tarp Lietuvos ir Japonijos?

Manau, kad Rytų Europos regiono žmonės apskritai darbštesni nei vakariečiai.

Antai su vienu korėjiečiu esu buvęs senųjų amatų ir folkloro muziejuje Krokuvoje ir tuomet pajutau, kad man su šių kraštų žmonėmis sekasi laisviau bendrauti nei su vakarų europiečiais. Matyt dėl to, kad Rytų Europos kultūra – agrikultūrinė, kaip ir mūsiškė, japonų. Tuo tarpu vakarų euro-

19

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

erelio, bet tos skyros visiškai kuriame labai įdomius elektroninius „piešpakanka jo kasdienei veiklai. tukus“ akliesiems ir silpnaregiams, kurie įgalins juos orientuotis aplinkoje, „skaityti“ Erelio rega (tiksliau – jos 2D grafiką planšetiniame kompiuteryje, skyra) žymiai aštresnė ir suatpažinti spalvas, dirbti internetu. sijusi su maisto medžiokle.

Kuriant šias sistemas, pirmiausiai reikia Geras pavyzdys – skruzdėžinoti, kas padaryta pasaulyje iki tavęs – lės, įklimpusios gintare. Per tam tarnauja moksliniai straipsniai, interkelis milijonus metų jos visai nepasikeitė – atrodo taip netas, patentai, konferencijos. O jau ieškant konkretaus sprendimo, taikome principą pat, kaip ir šiandien. Kodėl? „Think outside the box“, t.y. ieškom sprendiTodėl, kad jų sandara, mamo, nerišančio mūsų prie priimtų konceptmenys, judėjimo ir apsigycijų ar sprendimų. Dažnai stebime, kaip tą nimo mechanizmai tobuli problemą sprendžia gamta – ir kartais tai tai aplinkai, kurioje jos gypavyksta! vena. Jei keistųsi aplinka (temperatūra, gravitacinės Koks, Jūsų akimis, technologijų kūrėjų jėgos, radiacijos lygis, išorės bei „žaliųjų“ santykis? Ar čia būtina priešai ir t.t.), keistųsi ir jos, opozicija? adaptuodamos savo sisteLabai prijaučiu „žaliesiems“, todėl atsamas prie pasikeitusių sąlygų. kymas man visai aiškus: kuriamos naujos Kuriant techninius technologijos neturi kirstis su jų strategiįrengimus, jų charaktenėmis nuostatomis bei aplinkosauginiais ristikos numatomos kitai reikalavimais. Jos turi patenkinti visą eilę aplinkai, kitoms temperakriterijų: atliekų tvarkymo, vandens ir elektūroms, kitam tikslumui ir tros energijos taupymo, tinkamų cheminių panašiai. Štai mūsų sukurti medžiagų naudojimo ir kt. Tačiau kam pjezoelektriniai varikliai adresuoti šie reikalavimai? garantuoja kelių nanomeŽiūrint į ateitį, labai svarbią iniciatyvą trų skyrą (1 nanometras parodė „Žalioji Lietuva“, kuri pradėjo vyk– 0,000001mm). Gamtai dyti projektą „Racionalaus gamtinių išteklių tokios skyros nereikia. naudojimo ir aplinkosauginio sąmoninguNereikia ir labai aukštų temperatūrų normo ugdymas mokyklų bendruomenėse“. maliam gyvybės funkcionavimui. O mūsų Noriu paminėti ir Kauno technologijos sukurti pjezoelektriniai varikliai dirba beveik iki taip vadinamo Kiuri taško, kuris kai universiteto veiklą šioje srityje, kurią vainikurioms pjezoelektrinėms medžiagoms gali kuoja neseniai iškeltas šūkis – „KTU – žaliasis universitetas“. Darni raida, skatinanti viršyti 10000 C (pavyzdžiui, Ličio Niobato, atsakingą, aplinką tausojančią elgseną ir LiNbO3). formuojanti ekologinę kultūrą, yra vienas Norėčiau paklausti, kuo Jus traukia iš Kauno technologijos universiteto veiklos mechatronika (ir konkrečiai robotika), prioritetų. Universiteto nuostata, naujos kas labiausiai įkvepia šioje mokslo žinios ir technologijos turi tarnauti ne šakoje ir, jei ir pats kuriate technolo- tik žmogaus, bet ir aplinkos gerbūviui. ginius sprendimus, kas įkvepia (kiti KTU siekia oficialiai pasaulyje pripažinto darnaus universiteto vardo ir visų veiklos sprendimai, gamta, literatūra)? sričių įvertinimo remiantis tvarumo prinMano bazinis išsilavinimas – Mechanicipais. kos inžinerija, bet visada domėjausi ir greUniversitete jau pradėti taupaus elektimomis specialybėmis, ypač elektronika. tros vartojimo diegimo darbai, prie kurių Todėl kai mechaninės sistemos ėmė inteaktyviai prisideda KTU bendruomenė, gruotis su valdymu, elektronika, informatialumnai ir partneriai. 2012 m. universitete ka, t.y. virto mechatroninėmis sistemomis, pradėtas įgyvendinti koordinuotas sistevisom keturiom įsivėliau į jų tyrimus ir mingas atliekų rūšiavimo projektas, kuriam naujų sistemų kūrimą. Pasirodžius „sumavadovauja KTU Aplinkos inžinerijos instinioms“ medžiagoms (angl. Smart Materitutas (APINI). Jo vadovas yra didelis aplinals), šis interesas dar padidėjo, ir tada mes kosaugos entuziastas prof. Jurgis Staniškis. pradėjome kurti pjezoelektrines sistemas, Jame jau 10 metų studentai mokomi pagal charakterizuojamas visai naujomis savybėmagistrantūros studijų programą „Aplinkos mis bei charakteristikomis. vadyba ir švaresnė gamyba“. Universitetas Labiausiai įkvepia ir kelia entuziazmą yra įsitraukęs į QUESTE-SI projektą, finanšioje mokslo šakoje tai, kad kuriami priesuojamą pagal Europos Sąjungos Mokytaisai ir robotai neturi analogų pasaulinėje mosi visą gyvenimą programą. Pagrindinis praktikoje. Tai ir pirmieji pjezoelektriniai projekto tikslas – skatinti darnios raidos robotai, robotų akys, mažiausias pasaulyje principus techniškųjų ir inžinerinių mokslų pjezoelektrinis manipuliatorius, lazerio spindulio skeneriai, roboto „straublys“, net- kryptyse. Neabejoju, kad tai labai svarbi, į ateitį nukreipta veikla. gi pjezoelektriniai žaislai. Pastaruoju metu

Žmogus

Žmogus

Žmogus kad jie nieko nedarydavo, tik prižiūrėdavo ir skųsdavosi. Vadovai nieko nesukuria, bet gauna turbūt dešimt kartų didesnį atlyginimą nei mes.

Dirbdamas pastebėjau, kad „Starbucks“ kavinės sukaupia begalę atliekų – buvau apstulbęs, kiek geros kavos jie tiesiog išpila.

Pavyzdžiui, įvėlus klaidelę, trijų eurų vertės puodelis iškart keliauja į nuotekas.

Man nuolat kildavo klausimas: kodėl kava išpilama kaip įprastas vanduo, jei ką tik turėjo kainuoti tris eurus?..

Grįžkime į Gvatemalą. Ten savo akimis mačiau, kaip iš tiesų žmonės augina kavą.

Augina, renka derlių, bet negauna jokio atlygio. Nors juk būtent jie gamina šią produkciją! Jie – tai vergai, neturintys žemės, išsilavinimo ir pakankamai maisto.

Manau, kad mačiau turbūt vargingiausią kavos ūkininką pasaulyje... Bet dar prieš jį pamatydamas, dar dirbdamas Londone „Starbucks“, aš pats gavau naudos iš jo darbo ir šios be galo negarbingos sistemos.

piečiai yra labiau suformuoti individualistinės medžiotojų kultūros.

Beje, korėjietis su šia mano pastaba sutiko.

Regis, apie japonų kultūrą kalbi kaip apie išskirtinę.

Taip, mūsų kultūra yra didinga. Išskirtinė mūsų šalies ir kultūros ypatybė – padėti kitiems. Pirmiausiai ne tiek rūpintis savo individualiu gerbūviu, o kitais. Būtent todėl mes neturime tiek daug vargšų. Antai japonų kalba žodis „dirbti“ yra „hataraku“.

Etimologiškai jis reiškia „leisti kitiems jaustis lengvai“, tai yra dirbti ne dėl savęs, o dėl kitų.

Tai yra japonų kraujyje?

Pirmiausiai, tai krikščioniška. Bet kodėl tu turi būti būtinai prisakytas Dievo elgtis dorai? Turėtum būti geras nepaisant jokių religinių įsitikinimų – niekas neturėtų šito „liepti“. Todėl, japonų akimis, krikščioniška, islamiška ar judėjiška kultūra yra mažumėlę materialistiška: bijote patekti į pragarą, todėl esate geri. Menka motyvacija.

Tačiau nusprendei pagyventi ne Japonijoje, o šalyje, valdomoje vieno žiauraus ir savanaudiško žmogaus. Čia tik dėl Mašos. Patys baltarusiai yra iš principo mieli žmonės, bet galėtų

20

daugiau save gerbti. Tačiau ir toje pačioje Japonijoje yra nesuvokiamų dalykų, kuriuos importavo amerikiečiai. Apskritai japonai turi silpnybę kitoms kultūroms: senovėje dievindavo kinus, dabar – amerikiečius.

Tiesa, svetimos kultūros papročius japonai pritaiko ne aklai, o kažką pakeitę. Pavyzdžiui, mes esame apleidę savo nacionalines šventes, bet su užsidegimu švenčiame Šv.

Valentino dieną ar Kalėdas, nes tai yra pažangu ir madinga. Bręsdamas pastebėjau, kad tai yra keista ir kvaila: kam mums laukti Kalėdų stebuklo, jeigu Jėzus Kristus visiškai nerūpi? Tad galiausiai išėjo taip, kad Kalėdas Japonijoje švenčia porelės – eina į pasimatymus gražiame restorane arba į viešbutį romantiškai praleisti naktį. Ir visa tai, kad gimė kūdikėlis Jėzus...

Meilė Mašai tave ir įkvėpė keliauti, ir privertė stabtelėti Minske. Kiek žinau, ir Vilnius jau buvo tapęs tavo spąstais, nors turėjai ambicingų kelionės planų dviračiu.

Pajudėjęs iš Londono, apkeliavau Prancūziją, Ispaniją, Maroką, Portugaliją, tuomet Šveicariją, Vokietiją, Lenkiją, Latviją, Estiją, kai staiga atėjo žiema. Buvo per šalta ir per slidu, tad pavojinga. Tuomet Vilniuje turėjo būti minusinė temperatūra, mat vanduo mano buteliuke užšaldavo.

Tačiau juk milijardai rytinės Azijos gyventojų gyvena milžiniškuose miestuose – kur ten gamta?

Kadangi mes savęs neatskiriame nuo gamtos, tai ir tai, ką patys sukūrėme, yra gamta. Be abejo, miestai nėra natūralūs.

Tačiau jie – tai tarytum kita to paties dalyko pusė...

P. S. Ilgas naktinis pokalbis su Hirošiu buvo įrašytas dar 2011 metų vasarą Paryžiuje. Vėliau per kelis prisėdimus „sudėtas“ į tekstą, kad bent dalelė turtingos Hirošio patirties būtų pasidalinta ir su „Ozono“ skaitytojais.

Kokius įžiūri didžiausius skirtumus tarp Vakarų ir Rytų visuomenių?

Didžiausias skirtumas, kurį aptikau tarp Azijos ir Europos su Šiaurės Amerika, yra tas, kad vakariečiai turi Dievą iš didžiosios „D“, kai Rytų šalys turi daug dievų iš mažosios „d“ arba apskritai jokių dievų – tiesiog dvasias.

Bet žiema jau buvo atėjusi ir tau lankantis Estijoje, gruodis... Kiek naktų teko praleisti palapinėje?

Estijoje viešėjau dvi savaites, o palapinėje nakvojau tik vieną naktį – įprastai surasdavau žmonių per CS. Pradėjo snigti, tad palapinėje nebedrįsau miegoti – bijojau negyvai sušalti.

Kai buvau priverstas baigti savo kelionę Vilniuje, grįžau į Japoniją, kurioje nesilankiau penketą metų. Plikledžiu aptrauktas Vilnius mane sustabdė, nors norėjau tėvynę pasiekti dviračiu. Žinau žmonių, kuriems tai yra pavykę.

Taip pat buvau pavargęs nuo kelionių ir jaučiausi nesmagiai, kad taip seniai mačiau savo mamą.

Ar šis skirtumas pasireiškia kasdieniame gyvenime?

Antai kažkada buvau turistų gausiai lankomoje Kosta Rikoje. Pastebėjau, jog ten daug vokiečių, ispanų, amerikiečių turistų, bet ne azijiečių. Kai atvyksti į Paryžių, Romą, ten pamatysi gausybę turistų iš Japonijos, Šiaurės Korėjos, Kinijos. Tačiau Kosta Rikoje, kuri pritraukia daug turistų, nesutikau nė vieno keliautojo iš Azijos.

Man irgi Kosta Rika nepadarė įspūdžio.

Tai ėmiau savęs klausti: kodėl taip?

Ir štai: kostarikiečiai turi tankius atogrąžų miškus, gražią Karibų pakrantę, laukinių gyvūnų – šito ir atvažiuoja pamatyti Vakarų žmonės. Tad, logiškai mąstant, vakariečiai mėgsta žiūrėti į gamtą, azijiečiai – ne.

Kokių dar neįprastų dalykų esi patyręs savo kelionėse?

Turbūt labiausiai norėčiau su visais pasidalinti savo patirtimi Gvatemaloje, kur kaip savanoris dirbau kavos pupelių plantacijoje.

Prieš tai esu dirbęs ir „Starbucks“ kavos tinklo kavinėje Londone: tai buvo geras ir nesunkus kavavirio darbas, ypač palyginus su plušėjimu japonų restorane.

Kadangi „Starbucks“ yra tinklas, jis turi daug vadybininkų – kavinės, bloko, rajono, regiono. Vadovai dažnai apsilankydavo pažiūrėti, kaip sekasi. Aš mačiau tik tai,

Ar tikrai taip?

Keliaudamas mėgstu stebėti kultūrą, architektūrą, meną, papročius, virtuvę, bet esu abejingas tokiems dalykams, kaip nacionaliniai parkai ar kriokliai. Tai yra dėl to, kad mes, rytų azijiečiai, suvokiame save esant gamtos dalimi, o ir gamta yra dalis mūsų. Mes esame joje taip, kad jos nepastebime – lygiai taip pat patys nematome ir savo kaklo.

Tuo metu vakariečiai savo minty turi dievą, sukūrusį pasaulį ir žmogų: vadinasi, žmogus jau yra kažkas ypatinga ir atskirta nuo gamtos. Tuo metu mes, japonai, jau

www.ozonas.lt

21

Aleksandros Gnatuš nuotrauka

neatskiriamai esame čia.

Aš pats stebiu ir pastebiu gamtą, kuri arti: pavyzdžiui, per sodą vorele keliaujančias skruzdėles. Tuo metu vakarų turistai kur nors Gvatemaloje žiūri į nuostabų krioklį, bet niekada nepastebi skruzdėlės po kojomis ir ją sutrypia. Taigi, man susidarė įspūdis, kad vakariečiams gamta – tarytum zoologijos sodas, kuris tau pateikiamas tik per atstumą. Jie nuo gamtos taip atsiskyrę, kad ji ima dominti. Jie gamtą mato tarytum kitą upės krantą, kai mes, azijiečiai, liekame tame pačiame krante.

Taip vakaruose atsitiko dėl krikščionių ar judėjų dievo. Dievas yra tokio vakarų žmonių požiūrio priežastis.

Teddy Rised nuotrauka

Gamta

Gamta

Baltijos priklausomybė nuo Šiaurės vandenų Laura BAGDŽIŪNAITĖ

Pasaulio vandenyse suskaičiuojama apie 500 negyvųjų zonų, kurios egzistuoja ir mūsų Baltijos jūroje. Lietuvos gamtosaugos ekspertai beveik vienbalsiai pripažįsta, kad šios teritorijos, kuriose dėl deguonies trūkumo nefunkcionuoja ekosistemos, yra viena opiausių ne tik pasaulio, bet ir mūsų jūros problemų. Iš 10 pačių didžiausių hipoksinių zonų pasaulyje net 7 priskiriamos Baltijos jūrai. Negana to, net ir nustačius negyvųjų zonų atsiradimo priežastis, šių zonų skaičių sunku sumažinti. Sudėtinga ir mėginti jas atgaivinti, mat susidariusi situacija priklauso ne tik nuo ūkinės žmogaus veiklos padarinių, bet ir nuo nepastovių Šiaurės jūros vandenų įplaukų.

Druskų injekcija – labai laukiama Baltijos jūra – santykinai labai uždaras vandens baseinas, tad dėl šios priežasties ji neišvengiamai susiduria su deguonies trūkumo problemomis. Tik įtekėjus sūriems ir deguonimi prisotintiems Šiaurės jūros vandenims, centrinės Baltijos jūros giluminiai vandenys gali atsinaujinti. Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Duomenų valdymo ir programų skyriaus vedėja Aistė Kubiliūtė pasakojo, kad iki 1970 metų Šiaurės jūros vandenų įtekėjimai vykdavo reguliariai, o po 1977 metų jų dažnumas ir intensyvumas sumažėjo. Nuo to laiko įvyko tik keli didesnio masto druskingų vandenų proveržiai į Baltiją. Tai privedė prie centrinės Baltijos giluminių vandenų stagnacijos, t.y. deguonies trūkumo.

“Taip pat svarbu, kad Baltijos jūros vandens storymė yra pasida-

teršalų ir kt. Dėl to išbalansuojama natūrali gamtinė pusiausvyra, sutrikdomi ar net pakeičiami natūralūs medžiagų pernešimo mitybinėse grandinėse ciklai. „Kasmet į Baltijos jūrą patenka šimtai tūkstančių tonų azoto ir fosforo junginių. Tai skatina „hipoksijos“ zonų atsiradimą. Prie to neabejotinai prisidedame ir mes. Ir nors Lietuvos valstybinio monitoringo duomenys rodo, kad bendrojo fosforo apkrovos Nemunu į Kuršių marias palaipsniui mažėja (nustojus naudoti fosfatines trąšas, pradėjus naudoti ekologiškas plovimo skalbimo priemones ir kt.), tačiau bendrojo azoto kiekiai kinta nedaug“, - konstatavo faktą K. Skrupskelis.

Specialisto žiniomis, kasmet iš Nemuno per Kuršių marias į jūrą patenka apie 39 tūkst. tonų azoto, o visos Baltijos jūron įsiliejančios upės per metus į jūrą suplukdo dar ir apie 28 tūkst. tonų fosforo.

K

lijusi į paviršinius vandenis su mažesniu druskų kiekiu ir giluminius, Atgaivinti neįmanoma? turtingus druskomis, kuriuos skiria tarpinis sluoksnis – haloklinas. Šis sluoksnis apsunkina deguoniui iš paviršinių vandenų, labiau Pasak Jūrinių tyrimų departamento atstovės Aistės Kubiliūtės, prisotintų deguonimi, pasiekti giluminius sluoksnius. Tokiu būdu atgaivinti negyvąsias Baltijos jūros zonas gali tik dažnesni ir intenpriedugninis vandens sluoksnis yra atskirtas nuo bet kokių dujų syvesni Šiaurės jūros vandenų įtekėjimai. 1993 m. žiemą, į Baltijos apykaitos su atmosfera”, - pabrėžė specialistė. jūrą įtekėjus apie 310 km3 Šiaurės jūros vandenų, vandens druskinDar viena priežastis, prisidedanti prie bedeguonių zonų for- gumas Gotlando įdauboje ir Gdansko duburyje išaugo iki beveik 13 mavimosi, yra Baltijos jūros eutrofikacija. Šio proceso sukeliamas promilių. Šių gaivių vandenų dėka Baltijos jūra bent trumpam laikui deguonies sumažėjimas (hipoksija) arba jo išnykimas (anoksija) gali išsilaisvino nuo sieros vandenilio. būti trumpalaikis, kasmet stebimas vasarą arba rudenį, ar ilgalaikis „Taip pat prie padėties gerėjimo prisidėtų ir eutrofikacijos su(būdingas giliesiems Baltijos jūros vandenims). „Eutrofikacija – tai mažėjimas, nes mažiau organinės medžiagos nusėstų į dugną, tad procesas, kai dėl perteklinio maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) mažiau deguonies būtų sunaudojama skaidymo procesams. O kad kiekio patekimo į vandens telkinį prasideda intensyvus planktoni- būtų sumažinta Baltijos jūros eutrofikacija, reikia mažinti azoto ir nių dumblių augimas, pasireiškiantis vandens „žydėjimu“, - pasako- fosforo apkrovas į Baltijos jūrą. Pagrindinis azoto ir fosforo šaltinis jo A. Kubiliūtė.

– upių vandenys, nuotekos, atmosferinė tarša“, - teigė specialistė. Šis procesas svarbus tuo, kad vandens telkinyje kaupiasi gauVisgi ekologas K. Skrupskelis mano, kad toks keliamas klausisūs organinės medžiagos kiekiai, kurie nusėda dugno nuosėdose, mas nėra visiškai tikslus. Anot jo, reikėtų klausti, kaip sustabdyti jų o jų irimo procesams sunaudojamas deguonis. Taigi, kaupiantis plitimą ar perėjimą iš periodinių į sezonines ar nuolatines: „Baltijos organinės medžiagos kiekiams Baltijos jūros giliuosiuose dugno jūra nėra nedidelis tvenkinukas ar ežerėlis, kur panorėję galėtume sluoksniuose, kurie ir taip mažai prisotinti deguonimi ir kuriuos re- išsemti susidariusį dumblą ar „išfiltruoti“ nereikalingas/perteklines tai atnaujina Šiaurės jūros vandenys, likęs deguonis sunaudojamas medžiagas. Mūsų tikslas būtų kiek įmanoma pristabdyti jų „prietaorganikos skaidymui, ir dažnai, išnykus deguoniui, pradeda kauptis ką“ iš upių ir atmosferos, tokiu būdu suteikiant maksimaliai geras sieros vandenilis. Tokiose zonose neįmanoma jokia gyvybė, išsky- galimybes ekosistemai atsigauti pačiai.“ rus anaerobines bakterijas. Susidarius tokioms sąlygoms, iš dugno Periodinės, sezoninės ir nuolatinės hipoksijos skiriasi savo trunuosėdų atsipalaiduoja fosforo junginiai, vėlgi skatinantys eutrofi- kme. Specialistų teigimu, periodinė hipoksija susidaro trumpam kacijos procesą.

– vegetaciniam sezonui. Visgi pastebėjus tokio tipo reiškinį, gamtosaugininkai turėtų susirūpinti šia ekosistema. Nesustabdžius „išbalansuojančių“ medžiagų prietakos, periodinė hipoksija pereina į Fosforo ir azoto kaltė sezoninę, o vėliau ir į nuolatinę – ši lemia gyvybės išmirimą.

A. Kubiliūtės teigimu, šiuo metu Lietuvos akvatorijoje yra trys Ekologas Kęstutis Skrupskelis pripažino, kad negyvosios zonos atsiradimo priežastis nustatyti nėra lengva. Pasak jo, dažniausiai tai gilūs rajonai, kuriems būdinga kasmet pasikartojanti ar nuolatinė lemia ne vienas, o kelių veiksnių visuma. Visgi hipoksija, arba de- hipoksinė būklė: Gdansko įdauboje, Nemuno proslėnyje ir Gotlanguonies trūkumas, mūsų Baltijos jūroje yra dažniausia „negyvosios do įdaubos pakraštyje. Pastaroji zona yra bedeguonių zonų susidazonos“ priežastis. Manoma, kad pagrindiniai hipoksiją nulemiantys rymo židinys, kur svarbiausią vaidmenį deguonies deficito ir sufaktoriai yra nekontroliuojama fosfatų, azoto junginių ir silicio prie- naudojimo procesams lemia reiškiniai, esantys už Lietuvos Baltijos taka iš žemės ūkyje naudojamų trąšų, pramonės įmonių išmetamų jūros rajono ribų.

22

Nasa Goddard nuotrauka

www.ozonas.lt

23

asmet iš Nemuno per Kuršių marias į jūrą patenka apie 39 tūkst. tonų azoto, o visos Baltijos jūron įsiliejančios upės per metus į jūrą suplukdo dar ir apie 28 tūkst. tonų fosforo.

Produktai

Produktai

kainos ir saugumo garanto kombinacija Kristina SADAUSKIENĖ

Gyvenimas vartotojiškoje visuomenėje daugiau ar mažiau kiekvieną iš mūsų paverčia savotišku vergu. Beveik kasdien esame priversti susidurti su nuo mūsų neatsiejama prievole – pirkti maistą, drabužius, buitinę techniką, kosmetiką ir t.t. Įvairialypė gaminių rinka mus ne tik verčia eiti lažą tam, kad išgyventume, bet ir suteikia visišką pasirinkimo laisvę, kuri neretai verčia savęs paklausti: kokią produkciją rinktis?

Populiariausi užsienietiški produktai Prieš porą metų UAB Rinkos tyrimų centras atliko apklausą, kuria buvo siekiama išsiaiškinti, kokia produkcija lietuviškajam vartotojui yra priimtiniausia tiek kainos, tiek kokybės atžvilgiu. Pačiais moderniausiais, kokybiškiausiais ir ilgai tarnaujančiais buvo pripažinti Vokietijos ir JAV gaminiai. Nenuostabu, kad iš Kinijos importuojamos prekės apklausos dalyvių laikomos pigiausiomis. Antrąją vietą šioje kategorijoje užėmė Lenkija. Lietuvos produkcija buvo pripažinta kaip viena iš brangiausių. Ją aplenkė tik JAV ir Vokieti-

24

ja. Visgi galima pasidžiaugti, kad mūsų šalies produkcija tapo aiškia lydere apklausos skiltyje „Nekenkiantys sveikatai, saugūs gaminiai“. „Vokietija, JAV, Kinija, Rusija ir Lenkija – tai šalys, su kuriomis mūsų šalis vykdo intensyviausią prekybą. Būtent dėl šios priežasties jos buvo pateikiamos mūsų vykdytoje apklausoje“, ‒ teigia Rinkos tyrimų centro atstovas Edmundas Bražėnas. Paklaustas, kodėl Lietuva, kaip prekybos rinkos dalyvė, ryškiausią persvarą iškovojo kategorijoje „Saugūs gaminiai“, rinkotyros ekspertas tikino, kad tokius rezultatus būtų galima sieti su tuo, kad lietuviai gerai vertina lietuviškus maisto produktus ir tiki jų saugumu.

šai matomose teritorijose bei sandėliavimas, ir trumpina gaminių galiojimą dėl polinkio logistika. Kalbant apie pačių kosmetinių greičiau senti, naudojimo.

Kiek kitokia situacija yra susidariusi prekių paruošimo medžiagas, jos yra viekosmetinių priemonių pardavimo rinkoje. nodos tiek lietuviškoje, tiek užsienietiškoje Lietuviai vertina natūralumą Tyrimus atliekančios bendrovės „Nielsen“ pramonėje, tad minėtų produktų kainos vadovas Baltijos šalims Artūras Urbonavi- neturėtų labai skirtis. „Visi mes perkame Minėtasis pranašumas slypi produktų čius sako, jog visose Baltijos šalyse įprasta, žaliavas iš tų pačių pasaulinio lygio tiekėjų, natūralume, kuris skatina vartotojus pakad gyventojai linkę pirmenybę teikti vie- dirbame su panašiais reaktoriais, atliekame sitikėti prekės ženklo gamintoju ir pačia tinių gamintojų maisto produktams, o tarp tyrimus“, ‒ tvirtino „BIOK laboratorijos“ produkcija. Su tokia nuomone sutiko ne tik higienos ir švaros prekių pirmauja impor- atstovė. „BIOK laboratorijos“ rinkodaros vadovė R. Kiekvienas vartotojas, besirenkantis Stragienė, bet ir natūralios lietuviškos kostiniai ženklai. Lietuviškų prekių populiarumas auga, tačiau norint įsitvirtinti pirkėjo produkciją pagal savo poreikius, turėtų ži- metikos „Uoga uoga“ viena iš įkūrėjų Lena sąmonėje dar prireiks laiko. Asmens higi- noti esminius lietuviškų ir užsienietiškų Sokolovska. „Mums įsitvirtinti rinkoje buvo gana lengva, nes lietuviai yra linkę naudoti natūralius produktus. Pirkėjus motyvuoja ir albant apie pačių kosmetinių prekių paruošimo medžiagas, jos faktas, kad kurdamos savo kosmetiką mes naudojame lietuviškas vaistažoles, medų ‒ yra vienodos tiek lietuviškoje, tiek užsienietiškoje pramonėje, juk visada malonu, kai tai yra sava, užaugę tad minėtų produktų kainos neturėtų labai skirtis. po tavo saule, tavo gimtoje žemėje“, ‒ tikino verslininkė.

Visgi L. Sokolovska pripažino, kad neenos priemonių TOP 10 ženklų sąrašas at- produktų skirtumus, kurie neapsiriboja patiklūs pirkėjai ‒ vis dar dažnas atvejis. Parodo taip: „Pampers“, „Nivea“, „Gillete“, „Al- vien tik kaina, dizainu, populiarumu. Ro- sak jos, tai visiškai natūralu, nes kosmetika ways“, „L‘oreal Paris“, „Huggies“, „Margarita“, mualda Stragienė ragino atkreipti dėmesį į nėra tradicinė lietuviško verslo šaka. Taip įsigyjamos produkcijos galiojimo laiką bei pat neretai žmonėms kyla klausimai, iš kur „Colgate“, „Maybelline“, „Head&Shoulders“.

Visgi į dominuojančių užsienio tiekėjų ženklinimą, kuris, kalbant apie užsienio moterys, pradėjusios verslą, turi patirties ir rinką šalyje pamažu veržiasi ir lietuviška prekes, neretai, būna klaidingas: ”Mūsų ga- ar išvis įmanoma pagaminti visiškai natūraprodukcija. Pernai „DDB Vilnius“ reklamos miniai galioja 12-18 mėnesių nuo pagamini- lią kosmetiką. „Tai normalu, juk ilgus metus agentūros atliktas „Brand value“ tyrimas pa- mo datos, o užsienietiški – daugiau nei tris buvo įprasta naudoti didžiosios pramonės rodė, kad lietuvių mėgiamiausi prekės žen- metus. Įprastai jie ir ženklina kitaip: rodo- sukurtus sintetinius ir cheminių priedų klai kosmetikos grupėje yra „L‘oreal“, „Ni- mas atidaryto indelio simbolis su skaičiais, „prifarširuotus“ produktus. Vis dėlto, pasiryvea“ ir „Margarita“. Lietuviškas prekės žen- kiek mėnesių produktą galima naudoti nuo žę išmėginti mūsų produkciją, didžioji dalis klas įvertintas kaip turintis geriausią kainos atidarymo. Ant mūsų produkcijos visada pirkėjų tampa mūsų nuolatiniais klientais“, ‒ yra užrašas „geriausias iki“ bei tiksli data, džiaugėsi moteris. ir kokybės santykį.

Per pastaruosius du dešimtmečius lie“Kad išlaikytume savo pozicijas, nesėdim kuri nustatoma gamybos dieną“.

Neretai vartotojas, įpratęs prie didelių tuviškoje produkcijos rinkoje pastebimas vietoj – kuriame naujus produktus, keičiame pakuotes, ieškome naujų rinkų. Dar rinkos kainų ir ilgų galiojimo terminų, gali spartus progresas, kuris skatina vartotoją vienas lietuviškos sėkmės įrodymas – dantų sunerimti dėl lietuviškos produkcijos: ko- vis dažniau rinktis lietuvišką prekę. Savo pastos, kurios itin konkurencingoje rinkoje, dėl ji kai kuriais atvejais tokia pigi ir galioja kasdienį lažą atliekantis šiuolaikinis pirkėkurioje po trečdalį rinkos užima „Colgate“ trumpai? Šie veiksniai priklauso ne tik nuo jas siekia ne tik sutaupyti, bet ir įsigyti kokybei „Blend-a-med“, sugebėjo per pusantrų jau minėtų sandėliavimo, logistikos ir rekla- bišką bei patikimą prekę. Rinkoje įsitvirtinę metų patekti į geriausiai perkamų pastų mos išlaidų, bet ir nuo žaliavų, kurias nau- lietuviškos produkcijos gamintojai viliasi, penketuką“, ‒ pasakojo „BIOK laboratorijos“ doja prekės ženklo gamintojas. Lietuviškus kad vartotojas ir toliau rinksis jų prekes, kosmetinius gaminius galima laikyti pra- kol galiausiai savitoje šalies rinkoje jie galės rinkodaros vadovė Romualda Stragienė.

Kodėl lietuviškos produkcijos rinka pa- našesniais už žymiuosiuos pasaulinius žen- tapti lygiaverčiais konkurentais su pasaulyje sižymi žemesnėmis kainomis nei užsienio? klus dėl bekonservančių medžiagų, kurios gerai žinomais gaminiais bei jų ženklais.

R. Stragienės nuomone, viskas priklauso nuo taupymo strategijos: svarbu rinkoje Lietuviškus produktus vartotojai sieja su sveikata ir saugumu aplinkai. elgtis taip, kad nenukentėtų produkto kokybė. „BIOK laboratorijos“ sėkmės paslaptis tokia, kad produkcija nėra sandėliuojama ar transportuojama į tolimus kraštus, taip pat yra atsisakoma brangios reklamos. „Didelės reklamos išlaidos iš karto kelia produkto kainą, nes reklamos išlaidų našta yra perkeliama ant pirkėjo pečių. Jau pradėdami galvoti apie naują produktą, dizaino elementus, pakuotes, mes pirmiausia sau užduodame klausimą: ar to tikrai reikia?“ – tikino R. Stragienė.

K

Vartotojas moka už reklamą Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį produktų kainos sudaro išlaidos reklamai žiniasklaidos kanaluose ir vie-

www.ozonas.lt

Anthony Albright uotrauka

25

Lietuviška produkcija – prieinamos

Populiarėja lietuviška kosmetika

Sveikata

Sveikata

Eleonora RIEPŠAITĖ, Lina GEDVILIENĖ www.biolinija.lt

Frankenstoen nuotrauka

Kai dienos ilgėja ir šiltėja, o mūsų širdis dainuoja pavasarį, gali būti, kad mūsų kūnas jaučiasi visiškai priešingai: mieguistas, išsekęs, be lašo energijos, oda suglebusi, papilkėjusi, praradusi gyvybingumą....

Nuo gausybės internete ir spaudoje mirgančių patarimų, kaip atgauti jėgas po žiemos, gali apsisukti galva ir kartais pagalvoji: ech, kaip būtų patogu gauti vieną stebuklingą priemonę, receptą, būdą – ir tu kupinas jėgų žygiuoji į vasaros glėbį Siūlome išbandyti „Pavasarinę dilgėlių programą“.

Dilgėlė mūsų kraštuose auga nuo seniausių laikų. Mūsų senoliai dilgėlę net vadindavo pavasario vaistinių augalų karaliene, nes viena pirmųjų ankstyvą pavasarį prasikalusių žolynų. Dilgėlė pasirodo pačiu laiku – kai prenykščio derliaus daržovių ir vaisių vertė jau gerokai sumenkusi, o naujas derlius dar neužaugęs. Lietuvoje plačiausiai paplitusi daugiametė didžioji dilgėlė (lot. Urtica dioica). Šis dilginamaisiais plaukeliais apaugęs žolinis augalas (vis dar dažniau vadinamas piktžole nei vaistažole) išauga iki 60-150 centimetrų. Auga šiukšlynuose, patvoriuose, miškuose ir krūmuose.

Dilgėlių panaudojimas ypatingai platus – tai ir maistas, ir vaistas, ir kosmetikos priemonė, ir pluoštas audiniams, ir trąša, ir gyvulių „maisto papildas“, ir dažai. Dilgėlę galite naudoti šviežią (vertingiausi jauni, dar negeliantys, ankstyvą pavasarį nuskinti lapeliai), džiovintą, šaldytą, gerti dilgėlių arbatą, pasigaminti tinktūrą ar dilgėlių aliejų. Žodžiu, fantazijai nėra ribų.

Viso plataus dilgėlių panaudojimo neaprėpsime, taigi pasistengsime paliesti įdomesnius momentus ar receptus.

Dilgėlė lėkštėje Dilgėlė – puikus maisto papildas, tiesiog „supermaistas“. Šviežios dilgėlės turi 15 proc. angliavandenių, 5,5 proc. baltymų, beveik 2,3 proc. mineralinių medžiagų – geležies, kalcio, magnio, kalio, natrio. Dilgėlės lapuose yra C, K, E ir B grupės vitaminų ir karotino, kuris mūsų organizme virsta vitaminu A. Vitamino C dilgėlėje yra dukart daugiau negu juoduosiuose serbentuose ir citrinose, karotino kiekiu dilgėlė pralenkia morkas, rūgštynes, šaltalankius, maistingumu dilgėlės net tris kartus lenkia špinatus, kaloringumu prilygsta bulvėms, o jose esantis baltymų kiekis panašus kaip ankštinių.

Gerai nuplautomis ir nuplikytomis, kad „nesikandžiotų“ dilgėlėmis praturtinkite sriubas (dilgėlės dedamos baigiant virti, kad nežūtų vitaminai), troškinius, salotas, žaliuosius kokteilius, dėkite ant sumuštinių. Iš jaunų dilgėlių lapų ir ūglių gaminamos šaltos sriubos, lazanijos, omletai, virtinių įdarai, juos galima raugti žiemai, spausti sultis. Džiovintas susmulkintas dilgėles naudokite kaip prieskonį.

26

Škotijoje dilgėlės naudojamos pudingams ruošti, airiai iš dilgėlių gamina alų.

Valgydami dilgėles sustiprinsite kraują, papildysite organizmą vitaminų atsargomis, pašalinsite chronišką nuovargį.

Skaitantiems angliškai ir pristigusiems fantazijos tereikia kreiptis į visagalį internetą – ten gausybė įdomių receptų su dilgėlėmis.

Dilgėlė kūno puoselėjimui Dilgėlė dažniausiai naudojama plaukams ir odai nuovirų ir arbatų pavidalu, tačiau yra ir kitų labai gerų bei įdomių panaudojimo būdų: plaukų actas, dilgėlių aliejus, šampūnas, dilgėlių ledukai, kaukė, sirupas...

Kosmetikoje naudojami tiek švieži, tiek džiovinti dilgėlės lapai bei šaknys. Anksčiau patyrę arklių prekeiviai, prieš vežant žirgus į turgų, juos kurį laiką šerdavo ėdalu, praturtintu dilgėlėmis – nuo jų arklių kailis įgaudavo dar daugiau blizgesio.

Kaip ir minėjome, populiariausias dilgėlės panaudojimo būdas – plaukų stiprinimas bei pleiskanų naikinimas. Plaukams skalauti naudojami dilgėlės lapų mišiniai su kitais augalais, nuovirai, ištraukos. Tačiau plaukų slinkimui stabdyti galite puikiai pasigaminti ir dilgėlių acto.

Nepatingėkite pasigaminti ir dilgėlių šampūno nuo pleiskanų.

Yra du būdai: vienas –paprasčiausias jau turimo šampūno (geriau tiks bekvapis ir be jokių kitų „papildų“ šampūnas) praturtinimas dilgėlių ištrauka ar dilgėlių aliejumi. Kitas būdas – pasigaminti patiems. Tam reikės stiprios dilgėlių ištraukos, poros kiaušinio baltymų ir skysto muilo. 100 ml verdančio vandens užplikykite saują šviežių dilgėlės lapų. Palikite pritraukti 5 min. Perkoškite. Į atšaldytą ištraukos šaukštą įmaišykite du kiaušinio baltymus ir šaukštą skysto muilo (vietoj muilo galite naudoti bekvapį šampūną ar jo bazę).

Savo blakstienas bei antakius galite taip pat pamaitinti vertingomis dilgėlės medžiagomis. Tai juk tie patys kūno plaukeliai, kaip ir augantys ant galvos, juos irgi reikia palepinti.

Labai mažai žinome apie dilgėlių aliejų (dilgėlės lapelių ištrauka

Quasarkitten nuotrauka

Svarbu: arbata netinkama padidėjus kraujo krešėjimui. Ilgai vartojant dilgėlių preparatus gali sutrikti skrandžio ir žarnyno veikla, atsirasti alergija.

Įdomūs faktai apie dilgėles • Ne tik lietuvių liaudies pasakoje „Dvylika brolių juodvarniais

•

Dilgėlė – sveikatai Gydomąją dilgėlių galią vertino dar I m.e. amžiaus gydytojas ir filosofas Avicena. Hipokratas (460-377 pr. m.e) ir jo pasekėjai aprašė 61 vaistą, kurio sudėtyje naudojamos dilgėlės. Dilgėlė buvo tradicinis vaistas nuo skorbuto, anemijos ir energijos stokos, jomis gydė net impotenciją, paralyžių, urologines ligas, o romėnų kariai, siekdami sušilti, plakdavo jomis sušąlusias kojas. Liaudies medicinoje buvo naudojamos beveik visos dilgėlės dalys, dilgėlių lapų nuoviru buvo stabdomi kraujavimai, gydoma mažakraujystė, žaizdos, sąnarių ligos.

Atlikti tyrimai rodo, kad dilgėlės veikia priešuždegimiškai, pasižymi antivirusiniu aktyvumu, antioksidacinėmis savybėmis, atsparumu mikroorganizmams.

Atrodo, kad kokiu negalavimu besiskųstum – padės dilgėlių arbata. Ją pavasarį vartokite, siekdami išvalyti organizmą, normalizuoti medžiagų apykaitą, sureguliuoti skrandžio ir žarnyno veiklą, širdies ir kraujagyslių sistemas, sumažinti avitaminozės, mažakraujystės, astmos, alergijų simptomus.

Jei po žiemos niekaip negalite atsikratyti peršalimo simptomų, kosulio, anginos, nusilpusį organizmą užpuolė stomatitas, kraujuoja dantentos – dilgėlių lapų ir žiedų nuoviru skalaukite burną ir gerklę. Dilgėlės veikia antibakteriškai, priešuždegimiškai.

Dilgėlių aliejaus kompresais galite pabandyti gydyti reumatinius skausmus, sąnarių uždegimus – tai aktualu prasidedant pavasario darbams gryname ore, o masažu su dilgėlių aliejumi – pilvo spazmus.

www.ozonas.lt

•

• • • • •

lakstančių“ sesuo, norėdama išgelbėti brolius, mezgė jiems dilgėlių marškinius. Mūsų promočiutės dilgėlę naudojo kaip lino pakaitalą paprastesniems drabužiams ir vadino ją neturtinga lino giminaite.Senovėje iš dilgėlių pluošto buvo gaminami verpalai ir audžiamas plonytis audinys – „dilgėlių šilkas“.

Thomas Campbell (18-19 a.), škotų poetas skundėsi mažu dėmesiu, tenkančiu dilgėlei Anglijoje: „Škotijoje aš valgiau dilgėles, aš miegojau ant dilgėlių paklodžių, aš pietavau prie stalo, dengto staltiese iš dilgėlių. Jaunos ir švelnios dilgėlės yra nuostabios vazoninės žolės. Senų dilgėlių stiebai taip pat tinka rūbų audimui kaip ir linai. Aš girdėjau savo motiną kalbant, kad ji mananti, jog dilgėlių audinys yra patvaresnis nei kitos augalinių audinių rūšys“ Iš vaikystės prisimenu, kaip tėčiui, užkietėjusiam žvejui, prigaudžius lydekų, mama priraudavo dilgėlių ir vyniodavo į jas žuvį: pasirodo, dilėgės turi antibaktericidinių savybių ir žuvis ilgiau išlieka šviežia. Mama ir dabar sode, kaip natūralias trąšas ir kenkėjus atbaidančia priemonę, naudoja vandenyje raugtas dilgėles – aromatas ne koks, bet poveikis puikus.

Indėnai naudoja dilgėlių sultis nuo silpnumo. Jos taip pat apsaugo namus nuo blogio.

Anksčiau net popierių darė iš dilgėlių. „Deginanti žolė“ – dilgėlė – saugo nuo velnių bei raganų.

Net ir drugeliai mėgsta šias piktžoles...

Dilgėlė naudojama ir magijoje: padeginus, išvaromos visos piktosios dvasios; padėjus dilgėlių po ligonio lova – jis greit pasveiks; nešiojantis dilgėlę kartu su kraujažole – išvaro visas baimes; įsidėjus dilgėlių į žvejybą – kibs žuvys.

Tolimesniam domėjimuisi: “Augalai ir kosmetika” (1987m. leidykla “Mokslas”) www.herballegacy.com/Vance_History.html www.kraeuter-verzeichnis.de/kraeuter/brennessel.htm www.rasokle.lt/catalog/view/43 www.gardnerian.de/pflanzen/brennnessel.htm

27

Dilgėlė - pavasario karalienė

šalto spaudimo alyvuogių aliejuje – fitolis), kuris gerina kraujotaką, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą ir užkerta kelią pleiskanų atsinaujinimui, skatina plaukų augimą, stabdo plikimą, maitina plaukų šaknis.

Dilgėlės lapuose esantys B grupės vitaminai kartu su vitaminu E taip pat gerina odos bei nagų būklę. Aliejų galima naudoti gryną, mišiniuose su kitais aliejais, kaip bazinį natūraliems eteriniams aliejams skiesti, kosmetinių gaminių (kremų, kaukių, šampūnų, balzamų) praturtinimui, vietoj kremo ant sudrėkintos odos. Riebiai veido odai pakanka suvilgyti marlinę servetėlę aliejumi ir aplikuoti problematiškas vietas – kaktą, smakrą 10-čiai minučių. Procedūrą kartoti kasdien, kol pagerės odos būklė. Riebiai odai naudojama lapų košė sumaišyta su degtine.

Spuoguotai, aknės išvargintai odai puikiai tinka veido garinimas dilgėlės lapais. Ši garų procedūra taip pat sutraukia ir poras. Kaukė, puikiai sutraukianti poras ruošiama iš dilgėlės lapų, pieno ir avižinių dribsnių.

Sausai ir normaliai odai užtenka užtepti nedidelį kiekį dilgėlių aliejaus ant odos, prieš tai sudrėkinus vandeniu ar hidrolatu. Kaukės sausai odai daromos iš susmulkintų dilgėlės, špinato lapų, avižinių miltų ir morkų sulčių.

Vystančiai odai naudojamos dilgėlių lapų sultys arba košė sumaišyta su medumi lygiomis proporcijomis.

Jeigu oda jautri nušalimams rekomenduojama smulkiai supjaustytų dilgėlės lapų ir bulvių sulčių vonia.

Dilgėlių arbatą užšaldykite ledukų formelėse, dilgėlių ledukus ryte galite puikiai panaudoti veido atgaivinimui – suaktyvinsite kraujo tekėjimą į ląsteles.

Beje, internetinėse platumose ir kitoje literatūroje yra daug grožio srities receptų, kuriuose ypač plačiai naudojama citrina. Tačiau vietoj šio ingrediento galite drąsiai naudoti dilgėlę, kuri savo vertingomis savybėmis net pranoksta atvežtinę citriną.

Ir pabaigai, sirupas iš dilgėlių, kuris išsklaidys visą pavasarinį nuovargį bei pašalins iš kūno gleivių perteklių. Sumalkite sudžiovintus dilgėlės lapus smulkintuvu ir įdėkite trigubai daugiau medaus (t.y. viena dalis lapų, trys dalys medaus), sumaišykite. Sirupą, po šaukštelį, vartoti rytais nieko nevalgius – jį taip pat skanu užsitepti ir ant duonos. Energijos bomba visai dienai!

Transportas

Transportas

Elektra dviračio rate įsisuka lėtai, bet užtikrintai Jonas ŠPOKAS

Pirmieji patentai elektriniams dviračiams Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo užregistruoti devynioliktojo amžiaus pabaigoje. Tuose patentuose užregistruoti mechanizmai buvo labiau eksperimentiniai ir praktiškai beveik nebuvo naudojami. Elektrinių dviračių entuziastų aktyvumas gana greitai išblėso ir tik kone po šimto metų šia alternatyva buvo susidomėta iš naujo. Paskutiniame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje japonų, amerikiečių, taip pat Europos inžinieriai pradėjo aktyviau tobulinti elektra varomų dviračių mechanizmus. Amžių sandūroje buvo užfiksuotas ganėtinai greitai augantis elektrinių dviračių komercinis populiarumas. Nuo 1995-ųjų iki 2004-ųjų elektrinių dviračių paklausa išaugo daugiau nei trečdaliu. Savaime suprantama, kad tuo pačiu metu mažėjo tradicinių dviračių populiarumas. Santykis tarp tradicinių dvi-

28

račių ir jų elektra varomų pusbrolių ir yra bene įdomiausias reiškinys, kalbant apie šias dvi transporto priemones.

Tradiciniai konkurentai Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad elektrinis dviratis turėtų gana lengvai laimėti konkurencinę kovą prieš savo paprastąjį konkurentą. Tačiau taip tikrai nėra. Tokį faktą pripažįsta ir Miroslavas Vengrovskij iš UAB “Miromax” – įmonės, prekiaujančios elektrifikavimo komplektais, kuriuos galima įmontuoti į kiekvieną dviratį. Tokiu būdu kiekvienas dviratis gali būti paverčiamas elektriniu. Nors idėja unikali ir tikrai turinti daug potencialo, net ir pats M. Vengrovskij neslepia, jog tradicinis dviratis visada turi ir turės ištikimą savo gerbėjų būrį. Kritinės masės judėjimo,

įvairių dviračių maratonų dalyvių skaičius nuolat didėja. Tradicinis dviratis anaiptol nėra siejamas su patogumu ar racionalumu.

Jis buvo ir bus visų pirma gyvenimo būdo dalis, dažnai net ir saviraiškos priemonė. „Negaliu sakyti, kad elektrinis dviratis yra populiaresnis už tradicinį”, – teigė M. Vengrovskij, tačiau pridūrė, kad elektrinių dviračių populiarumas šiuo metu didėja. „Žinoma, tokie dviračiai daug populiaresni ten, kur šilta visus metus”, – sakė pašnekovas. Anot jo, tada ir nepigūs elektrinių baterijų komplektai atsiperka, ir pats dviratis naudojamas daug dažniau. Abu – tiek elektrinis, tiek paprastas – dviračiai turi ir savo privalumų, ir trūkumų. Tradicinio dviračio ir trūkumai yra tradiciniai – ši transporto priemonė niekada nebuvo geriausias sprendimas, keliaujantiems į darbą ar šiaip kur nors vykstantiems karštą dieną.

Be to, kad ir kur ar kokiomis sąlygomis būtų keliaujama dviračiu, tam reikia bent jau minimalaus fizinio pasirengimo. Tuo tarpu pagrindinis elektrinio dviračio trūkumas, anot M. Vengrovskij, yra jo svoris.

Pašnekovo teigimu, naudojant UAB “Miromax” siūlomą komplektą, dviračio svoris išauga mažiausiai septyniais kilogramais.

Savo ruožtu dviračiuose su gamyklinėmis elektros baterijomis vien pačios baterijos sveria 16-18 kilogramų. Taigi svorio skirtumas yra didžiulis. Natūralu, galvojant apie dviratį, nesinori papildomai tampyti dar keliolikos kilogramų. Galbūt tokiu atveju geriau įsigyti motorolerį ar motociklą?

M.Vengrovskij yra tikras, kad elektrinių dviračių pergalė prieš motorolerius – tik laiko klausimas. „Aukštos klasės elektriniai dviračiai tikrai laimės kovą prieš motoro-

lerius ir kažkiek užims tradicinių dviračių segmentą”, – tvirtino jis. Kol kas motorolerių gatvėse gerokai daugiau nei elektrinių dviračių, tačiau M. Vengrovskij tikino, kad pokyčiai vyksta: „Tai, kad dabar to nematome, nereiškia, kad nieko nevyksta”. Anot jo, po dvejų ar trejų metų realus elektrinių dviračių prieaugis motorolerių sąskaita jau bus matomas akivaizdžiai. Kalbant apie dviejų ratų transporto priemonių sunkiasvorius – motociklus – ko gero reikėtų grįžti prie tradicijos klausimo. Tai, kas garantuoja nuolatinę gerbėjų minią dviračiams, galioja ir motociklams. Visiškai suprantama, kad daug kam dviratės transporto priemonės visų pirma ir reiškia dviratį arba motociklą, ir šių transporto priemonių jų fanai neiškeistų į nieką pasaulyje.

Reiškinys globalėja M. Vengrovskij teigimu, elektrinis dviratis kai kur pasaulyje jau yra pakankamai populiarus. Jo populiarumo tendencijos nuolat auga ir kraštuose, kuriuose anksčiau tokios transporto priemonės buvo vertinamos skeptiškai. Ko gero gana drąsiai didžiausia elektrinių dviračių mylėtoja galima vadinti Kiniją. Šios šalies didmiesčiuose toks dviratis puikiai padeda įveikti tolimesnius atstumus ir išvengti nuolat tragiškai didėjančių automobilių spūsčių. Kitas labai svarbus motyvas – nenumaldomai didėjantis co2 emisijų skaičius. Kinijoje užterštumas ir taip gerokai viršija visas normas, todėl dar labiau prie to prisidėti kasdien į darbą riedant motociklu ar motoroleriu yra ne tik nemadinga, bet ir iš tiesų pavojinga sveikatai. Žinoma, pietryčių Azijoje ir klimatas tokiai transporto priemonei yra palankus. Kituose kraštuose, ypač arčiau mūsų gyvenamų, M. Vengrovskij surasti pavyzdžių sekėsi sunkiau. Anksčiau ar vėliau situacija pasikeis - UAB “Miromax”

www.ozonas.lt

elektrinių dviračių baterijų komplektais Baltijos šalyse prekiauja jau penkerius metus ir šių produktų paklausa nuolat auga.

Anot pašnekovo, prie to labai prisideda ir didėjanti ekologinė savimonė, aplinkosauginių judėjimų suaktyvėjimas, kiti panašūs reiškiniai. „Anksčiau, prieš kokius penkerius metus, žmonės apskritai nelabai žinojo, kas yra tas elektrinis dviratis. Dabar didžioji dalis dviratininkų jau puikiai žino ne tik kas tai yra, bet ir kaip tokiais dviračiais naudotis, kokie yra jų privalumai ir kokios funkcijos”, – sakė M. Vengrovskij.

Perdaryti galima bet kokį dviratį Pagrindinis elektrinio dviračio privalumas turbūt yra galimybė turėti ir paprastą dviratį, ir motorolerį viename. Taip, jis kol kas sveria gerokai daugiau nei lengvi ir grakštūs plento ar turistiniai dviračiai.

Taip, galima sutikti ir su tuo, jog elektriniai dviračiai nėra tokie greiti, kokie gali būti motoroleriai. Nėra jie ir tokie stilingi

ar traukiantys dėmesį, kokie yra motociklai. Tačiau norintiems turėti ir dviratį, ir fizinių jėgų nereikalaujančią transporto priemonę, tokie komplektai turėtų labai patikti. Anot M. Vengrovskij, paprasto dviračio patobulinimas į elektrinį yra labai paprastas procesas. Visą elektrinio dviračio komplektą sudaro šeši elementai: stabdžių svirtys, greičio rankenėlė, autopilotas, ratas-variklis, pedalų asistentas ir akumuliatorius. Stabdžių svirtyse integruoti mikrokontaktai kaskart stabdant perjungia variklį į generatoriaus režimą. Taigi stabdymas kartu yra ir baterijos įkrovimas. Greičio rankenėlė padeda pasirinkti tinkamą greitį, o autopilotas gali tą greitį nuolat palaikyti.

Pedalų asistentas elektrinį variklį įjungia ir tada, kai minate pedalus. Tai reiškia, kad galima palengvinti kojų darbą, pavyzdžiui, važiuojant į ilgą ar statų kalną. Visą šios sistemos varomąją jėgą sudaro valdymo blokas, esantis pačiame įmontuojamame rate. Sistema tvirtinama prie praktiškai bet kokio dviračio. Įmontuojamo rato skers-

29

Elektrinio dviračio idėja, regis, yra tokia elementari, kad turėjo būti įgyvendinta vos tik išradus efektyvų elektros generavimo būdą. Nors istorijoje yra tokių bandymų, tačiau elektros ir dviračio bendradarbiavimas buvo stebėtinai neveiksmingas. Elektriniai dviračiai bent jau mūsų kraštuose taip ir netapo rimtu konkurentu tradiciniam dviračiui ar kitoms dviratėms transporto priemonėms. Tiesa, situacija pastaruoju metu keičiasi.

Transportas

Žaliasis gidas

Elektrinio dviračio apibrėžimas

muo varijuoja nuo 16 iki 28 colių, taigi jis gali būti pritaikytas tiek tradiciniam dviračiui, tiek triračiui ar net paspirtukui. Tokios įrangos kaina priklauso nuo galingumo ir vidutiniškai siekia nuo 1500 iki 2500 litų.

Vilniaus oras vis dar tebėra vienas švariausių Europoje, o ir visuose Lietuvos miestuose atstumai nėra dideli. Galbūt elektrinis dviratis dar nėra paklausiausia prekė mūsų kraštuose. Visgi automobilių spūstys ir mūsų miestuose nuolat didėja, o klimatas šiltėja. Elektrinis dviratis dar tik laukia savo didžiojo starto, tačiau jau dabar turi užėmęs neblogą startinę poziciją. M. Vengrovskij įsitikinęs, kad toks dviratis tikrai nėra prekė vien tik garbaus amžiaus senoliams ar fizinę negalią turintiems žmonėms. „Manau, kad elektriniai dviračiai jaunimui kaip tik yra labai patrauklūs. Visų pirma dėl to, jog galima “įelektrinti” bet kokį dviratį”, – tikina pašnekovas. Iš tiesų galima patobulinti net ir patį unikaliausią ar įmantriausią dviratį. Pridėjus dar ir didėjančias kuro kainas ir bendrą užterštumo lygį, galime tikrai drąsiai teigti, kad elektrinis dviratis yra ateities transporto priemonė. Ypač džiugu tai, jog bet kuris mūsų dabarties dviratis gali labai greitai tapti dviračiu ateičiai. Ar elektrinis dviratis iš tiesų savo privalumais užkariaus ne tik paprastų vartotojų, bet ir užkietėjusių dviračių ar motociklininkų gretas, parodys tik laikas, tačiau visai gali būti, kad būtent ši ir būtent tokia transporto priemonė gali būti raktas švaresniems, patogesniems ir patrauklesniems miestams kurti.

mūsų šalyje daugės, vertėtų žinoti apie pokyčius, kurie ES vykdomi siekiant atskirti elektrinius ir paprastus dviračius. Praėjusių metų lapkritį Europos Parlamentas priėmė nuostatą, pagal kurią tradicinių dviračių kategorijai tebebus priskiriami visi elektriniai dviračiai, kurių galia nėra didesnė nei 250 vatų, o maksimalus pasiekiamas greitis neviršija 25 km/h. Visi greitesni ir galingesni dviračiai jau bus priskiriami motociklų kategorijai. UAB “Miromax” siūlomi varikliai jau yra galingesni ir greitesni, nei Europos Parlamento siūloma riba, todėl būtų priskiriami motociklams. Anot Europos dviratininkų federacijos atstovės Ceri Woolsgrove, šie nustatymai yra būtini, kad

Praėjusį lapkritį ES Parlamentas balsavo už pasiūlymą, kad dviračiams, turintiems motorą, būtų taikomas atskiras reglamentas nei dviračiams be motoro.

Manoma, kad taip bus išvengta painiavos, nepakenkta dviračių reputacijai ir užtikrintas investicijų į dviračius pastovumas.

Plenariniame posėdyje Europos įstatymų leidėjai nusprendė, kad bet koks elektrinis dviratis, kurio motoro galia neviršija 250 vatų, o maksimalus greitis – 25 kilometrų per valandą, lieka dviračiu. Visi tie, kurie peržengia reikalavimus – patenka į motociklų kategoriją, ir jiems turėtų būti taikomi tie patys įstatymai kaip ir motociklams. T.y. tokių dviračių vairuotojai jau privalėtų dėvėti šalmą, turėtų mokėti mokesčius ir draustis privalomuoju draudimu.

Kaip sakė Ceri Woolsgrove‘as, Europos dviratininkų federacijos kelių saugumo pareigūnas, „reikalinga aiški riba tarp to, kas yra dviratis, o kas peržengia jo apibrėžimą“ Informacija iš www.euractiv.com

Elektrinis dviratis - pasidaryk pats! Į bet kurį tradicinį dviratį įdėjus Magic Pie komplektą gaunate elektrinį dviratį. Rato - variklio dydis gali buti nuo 16 iki 28 coliu.

Magic Pie variklis gali būti montuojamas priekyje, gale arba prekyje ir gale kartu.

nustatytą greitį iki tol kol nuspręsite šį režimą išjungti. Išjungti galite dviem būdais: vėl paspaudžiant autopiloto mygtuką arba paspaudžiant stabdžių svirtis. Žalias mygtukas skirtas garso signalui.

Visą komplektą sudaro 6 pagrindiniai komponentai: 1. Stabdžių svirtys 2. „Greičio“ rankenelė 3. Autopilotas 4. Pedalų asistentas 5. Ratas – Variklis 6. Bei akumuliatorius

4. Ketvirtas elementas - pedalų asistentas.

Jo dėka, minant pedalus, automatiškai yra įjungiamas variklis ir palengvinamas mynimas.

1. Pirmas svarbus elementas - tai stabdžių svirtys su integruotais mikro kontaktais.

Stabdant mikro kontaktai, atjungia greičio rankenėle ir perjungia variklį į generatoriaus režimą. Kitaip tariant stabdant – greičio rankenėlė neveikia.

2. Kitas elementas - greičio reguliavimo rankenėlė.

Ji gali būti sukama – „motociklinė“ arba spaudžiama kaip keturratyje. Greitis reguliuojamas spaudžiant rankenėlę. Kuo daugiau spaudi, tuo greičiau važiuoji.

Rankenelėse yra akumuliatoriaus talpos indikacija. – kurį parodo akumuliatoriaus būklę (pilnai įkrautas, pusiau įkrautas, tuščias). Mygtukas rankenėlėje skirtas įjungti/išjungti šviesas arba atbulinę eigą.

Išskirtinis, originalus, ypač plonas, universalus bei programuojamas - pagal pageidavimus galima nesudėtingai perprogramuoti visus variklio parametrus: - Galingumą, - Trauką, - Pedalų asistento lygį - Maitinimo įtampą, - Maksimalų greitį - Atbulinę eigą, - Atbulinės eigos greitį , - Bei regeneracijos procentą.

O svarbiausia jog visa tai be papildomų išlaidų!

3. Trečia naujoviška bei išskirtinė funkcija – „Autopilotas“.

Pasiekus norimą greitį neatleidžiant greičio rankenelės vieną kartą paspaudžiame autopiloto (raudoną) mygtuką ir autopilotas įjungtas! Dabar atleidžiame greičio rankenėlę ir variklis pats palaikys Jūsų

6. Šeštas elementas – akumuliatorius.

Jis gali būti skirtingų formu: stačiakampio arba gertuvės formos. Jį galima montuoti savo nuožiūra, labiausiai tinkamoje vietoje: prie rėmo, ant bagažinės, prie šakės ar kitur.

Kuo didesnė akumuliatoriaus įtampa, tuo didesnis maksimalus greitis. Kuo didesnė

Dviratis ir elektrinis dviratis – atskirai Jei “Miromax” atstovų prognozės yra teisingos ir ateityje elektrinių dviračių

30

5. Sistemos varomoji jėga – tai Magic Pie ratas.

- Valdymo blokas yra pačiame rate.

- Turi patobulintą savarankišką aušinimą.

- Vandeniui atsparius sujungimus.

- Jis tylus, ilgaamžiškas, jokių besidėvinčių dalių – tik magnetinis slydimas.

Gertuvės formos akumuliatorius dažniausiai tvirtinamas ant dviračio rėmo.

Stačiakampio formos akumuliatorius dažniausiai tvirtinamas ant galinės bagažinės.

akumuliatoriaus talpa, tuo didesnis nuvažiuojamas atstumas. Kuo geresnė ir naujesnė akumuliatoriaus technologija, tuo jis lengvesnis ir ilgaamžiškesnis.

Važiavimas elektriniu dviračiu su Magic Pie yra nepakartojamas pojūtis ir naujas atradimas. Išbandyk tai ir TAU PATIKS!

31

būtų galima tiksliai, aiškiai ir saugiai įrengti dviračiams skirtą infrastruktūrą. Jei būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, visi be išimties ES dviratininkai, riedantys elektra varomais dviračiais, privalėtų dėvėti visus motociklininkams reikalingus atributus, taip pat ir motociklininkų šalmus. Nekyla jokių abejonių, kad tokie reikalavimai gerokai pakirstų dviračių įvaizdį. Elektriniai dviračiai Europoje vis populiarėja, o didesnė jų galia ir didesnis pasiekiamas greitis ateityje sukels dar nemažai diskusijų ir galvosūkių.

www.ozonas.lt

Socialinė akcija

„Viena vakarienė restorane = 30 vakarienių šuniukui prieglaudoje“ Meniu.lt kartu su gyvūnų prieglauda „Lesė“ inicijuoja paramos beglobiams gyvūnams projektą „Viena vakarienė restorane = 30 vakarienių šuniukui prieglaudoje“, prie kurio kviečiame prisijungti draugiškus augintiniams restoranus ir kavines bei LARTA (Lietuvos atsakingų restoranų ir tiekėjų tinklas) narius bei ketinančius jais tapti.

Kaip galite prisidėti: 1 būdas Skirkite tam tikrą sumą (20, 50 centų, 1 lt) nuo konkrečių Jūsų restorano meniu esančių patiekalų ar jų grupės (pvz. nuo patiekalų su mėsa paramai skirti 50 centų).

Gyvūnų prieglauda „Lesė“ užtikrina skaidrų paramos panaudojimą. Esant pageidavimui būtų suteikiama ataskaita, kas nuveikta už konkrečią pinigų suma.

2 būdas Jūsų restoranas gali pasirinkti vieną (du, penkis...dešimt) gyvūnų, kurių priežiūrą galėtumėte paremti ir rūpintis jais nuotoliniu būdu (finansuoti/aprūpinti: maistu, reikalingais medikamentais, kasdienės priežiūros priemonėmis).

Pasirinkus tokį paramos būdą užtikrintumėm nuolatinį bendros Jūsų restorano ir pasirinkto globotinio(-ių) istorijos viešinimą (pvz. plakatai/stoveliai restorane, su pasirinktų gyvūnų nuotraukomis ir Jūsų atsakomybės politikos bei dalyvavimo socialinėje akcijoje deklaracija.

Kuo Jums atsidėkosime už pagalbą: 1. Apie restorano/kavinės indėlį bei veiklą projekte įsipareigojame viešinti sekančiais media kanalais: - Meniu.lt - Leidinys „Restoranų verslas“ - Leidinys „Ozonas“ bei Ozonas.lt - Ekologija.lt - Lese.lt 2. Atvykite apsižvalgyti į Lesės prieglaudą, pamatysite kokios dėkingos Jums bus šlapios nosytės!

Apie galimybę ir kitus būdus, kaip prisidėti ir pagelbėti beglobiams asmeniškai, sužinosite www.lese.lt

Atsakingo restorano kriterijai, kurių įstaigoje/tikle yra laikomasi/įsipareigojama laikytis Atsakingo maitinimo verslo išskirtinis bruožas - skaidrumas: klientai (tiek to pageidaujantys, tiek pačių restoranų/kavinių iniciatyva) visuomet gali sužinoti, ką jie valgo, kaip maitinimo įstaiga prisideda saugant aplinką ir gamtos išteklius, darbuotojus ir klientus.

Įmonė/įstaiga . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . Užpildė (kontaktinis asmuo/kontaktai) . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Žaliavos

1. Naudoja vietinius (lietuviškas) produktus/žaliavas (metinės „apyvartos“/kiekio dalis): Iki 20% 0; nuo 20% iki 40% ☐; nuo 40% iki 60% ☐; nuo 60% iki 80% ☐; nuo 80% iki 100% ☐ Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Naudoja vietines žaliavas (ne daugiau 100 km spinduliu aplink restoraną) (metinės „apyvartos“/kiekio dalis): Iki 20% ☐; nuo 20% iki 40% ☐; nuo 40% iki 60% ☐; nuo 60% iki 80% ☐; nuo 80% iki 100% ☐ Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

3. Naudoja ekologiškas (sertifikuotas) žaliavas/produktus (metinės „apyvartos“/kiekio dalis): Iki 20% ☐; nuo 20% iki 40% ☐; nuo 40% iki 60% ☐; nuo 60% iki 80% ☐; nuo 80% iki 100% ☐ Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

4. Naudoja gausius išteklius turinčias/sertfikuotas žuvų/jūros gėrybių rūšis (metinės „apyvartos“/kiekio dalis): ☐ MSC sertifikuotos rūšys, ☐ ASC sertifikuotos rūšys, ☐ Ekologiškų ūkių žuvis, ☐ kita . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . : Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Naudoja sąžiningos prekybos/gamybos sertifikuotus produktus (metinės apyvartos dalis): Iki 20% ☐; nuo 20% iki 40% ☐; nuo 40% iki 60% ☐; nuo 60% iki 80% ☐; nuo 80% iki 100% ☐ Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ..........................................................

6. Nenaudoja pavojingų sveikatai/aplinkai žaliavų ir produktų, nykstančių rūšių, sudėtyje turinčių GMO: Nenaudoja ☐, Naudoja ☐.

Paaiškinimas/detalizavimas . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Ištekliai

1. Mažina elektros energijos sunaudojimą per metus: Iki 5% ☐; nuo 6% iki 10% ☐; nuo 11% iki 15% ☐; nuo 16% iki 20% ☐; daugiau nei 21% ☐ Kokios priemonės/būdai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

2. Pakeistas vanduo buteliuose į vandenį iš vandentiekio: Taip ☐, kokiose situacijose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

3. Įdiegti vandens, elektros taupymo sprendimai (technologinius ir įpročių keitimo): Taip ☐, kokie sprendimai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

4. Sudarytos sąlygos rūšiuoti bei perdirbti atliekas (popierius, skardinės, plastikas, aliejus, organika): Iki 50% ☐; nuo 50% iki 75% ☐; nuo 75% iki 100% ☐ Kokios priemonės/būdai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

5. Naudoja perdirbtus popieriaus produktus: Taip ☐, kokiose situacijose . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

6. Naudoja ekologiškas valymo priemones (metinė apyvarta): Iki 50% ☐; nuo 50% iki 75% ☐; nuo 75% iki 100% ☐ Kokios priemonės/būdai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .

Meniu

1. Restorano meniu pateikiama informaciją apie patiekalus/produktus: Alergenai ☐, GMO ☐, ekologiški ☐, vietiniai ☐, sezoniai ☐, sąžiningos prekybos/gamybos ☐, druskos/cukraus kiekis ☐, kita informacija ☐. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .................................................................................

2. Suteikta galimybę rinktis mažesnes porcijas/pusę porcijos: Taip ☐, kokie sprendimai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

3. Labiau reklamuojami ir skatininami sveikesni patiekalai/pasirinkimas: Taip ☐, kokiais būdais / kur . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

4. Vaikiškas sveikas valgiaraštis, vaikiško dydžio porcijos: Taip ☐, kokie sprendimai: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

Personalas

1. Personalas apmokomas socialiai atsakingo verslo/aplinkosauginės politikos klausimais: Taip ☐, kokie sprendimai/koks periodiškumas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

2. Vykdoma darbuotojų aplinkosauginių iniciatyvų skatinimo programa/ projektai: Taip ☐, kokiais būdais / kur . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

3. Personalas supažindinamas su ūkininkais/gamintojais, kurių produkcija naudojama: Taip ☐, kokie sprendimai / rezultatai / būdai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

4. Savalaikis ir tinkamas atsiskaitymas su darbuotojais bei atitinkamos socialinės garantijos: Pagrindimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ................................... .............................................

Klientai

1. Vykdo apklausas dėl taikomų/ketinamų taikyti aplinkosauginės politikos veiksmų: ☐ Taip, ☐ Ne. Kokios priemonės/būdai? . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .........................................................

2. Skatina draugiškesnį aplinkai atvykimą iki restorano (viešasis transportas, dviračiai): Taip ☐, kokiais būdais / kur . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

3. Siūlo lankytojams papildomas aplinkosauginio švietimo galimybes: Taip ☐, kokie sprendimai. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

4. Viešina savo įsipareigojimus įmonės interneto svetainėje/facebook. com profilyje: Taip ☐, nuorodos: . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . .; Ne ☐.

Tiekėjai

1. Renkasi tiekėjus, turinčius aiškią socialinės atsakomybės bei aplinkosaugos politiką, kokybės standartus: Taip ☐, kokie tiekėjai/pagrindimas. . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . . ; Ne ☐.

Pagrindiniai LARTA veiklos tikslai yra: 1. Vienyti įmones, organizacijas bei asmenis prisiimančius atsakomybę už savo veklos poveikį, puoselėjančius darnios plėtros sveikoje aplinkoje idėjas, vystančius žmogaus ir gamtos darnų santykį.

2. Formuoti, skatinti bei plėtoti socialinę atsakomybę, aplinkosauginę ir ekologišką kultūrą Lietuvoje, skleidžiant gilesnį požiūrį į ekologiją, skatinti socialinį/aplinkosauginį aktyvumą.

3. Populiarinti socialiai atsakingos, aplinkosauginės ir ekologiškos kultūros, darnios plėtros bei socialiai atsakingos visuomenės bei ja besiremiančios ekologiškai švarios ir sveikos valstybės idėjas.

4. Propaguoti aplinkosauginės ir ekologiškos pasaulėžiūros bei gyvensenos vertybes.

5. Pasisakyti prieš socialinei atsakomybei, aplinkosaugai ir ekologijai priešiškas ir pavojingas tendencijas, nevengti atskleisti politikos, socialinio gyvenimo trūkumus bei ydas, jų filosofines, psichologines ir ekonomines prielaidas, formuojančias neatsakingo elgesio ir sprendimų priėmimo modelius bei mąstymo ir požiūrio stereotipus.

6. Didinti LARTA narių kompetenciją, prisidėti prie LARTA narių veiklos tobulinimo (dalyvavimas parodose, mokymai, seminarai, konsultacijos, kursai ir pan.), o taip pat padėti nariams keistis idėjomis, patirtimi bei informacija, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą.

7. Kurti palankias intelektualines, technologines ir materialines sąlygas bei infrastruktūrą LARTA narių veikloms bei interesų įgyvendinimui.

8. Inicijuoti bei plėtoti atsakingos (arba „žaliosios“) komunikacijos skatinimą Lietuvoje, inicijuoti bei įgyvendinti tyrimus ir apklausas, susijusias su „žaliuoju“ vartojimu bei įpročių formavimo/keitimo aspektais.

9. Gerinti viešųjų paslaugų kokybę socialiai atsakingam, aplinkosaugai palankiam ir ekologiškam verslui, veikloms bei iniciatyvoms, plėsti paslaugų spektrą.

10. Bendrauti su viešojo (valstybinio) bei privataus sektoriaus atstovais bei institucijomis, sprendžiant problemas susijusias su organizacijos LARTA ir narių veikla, inicijuoti ir teikti įstatymus bei pataisas, tesisės aktų pataisas, sertifikavimos standartus ir kt.

11. Vykdyti programoje numatytą ir įstatymų ar kitų teisės aktų nedraudžiamą veiklą, koordinuojant LARTA narių veiklą, atstovaujant ir ginant narių interesus valstybinėse institucijose ir privačiame sektoriuje.

12. Bendradarbiauti su analogiškomis arba susijusios tematikos Lietuvos ir užsienio šalių organizacijomis, asociacijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis, iniciatyvomis, moksliniais institutais, ugdymo įstaigomis ir kitomis struktūromis, rengiant bendrus projektus.

Kontaktinis asmuo: Artūras Nečejauskas, el.p. arturas@meniu.lt, mob. tel. 8 699 37833 Daugiau informacijos: internete www.larta.lt, el.p. redakcija@meniu.lt, faksas +37052000919