KLAIPÄ–DA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
1
2017
Klaipėda jaunimo traukos uostas Laura Bačinskienė
Erasmus+ projektas ,,Baltic y outh research(ers) up-graded: long term impact on youth field” ( Lietuva-Latvija-Lenkija)
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
3
TURINYS Įvadas06 Klaipėda – jaunimo traukos uostas?08 Klaipėdos miesto patrauklumas tikslinėms jaunų žmonių grupėms10 Klaipėdos miesto jaunų žmonių prioritetai renkantis gyvenamąją vietą14 Kokybės kriterijai, kurie vieną miestą jauniems žmonėms paverčia geresniu už kitą: užsienio šalių patirtis16 Klaipėdos miesto identitetas jaunų žmonių traukai suformuoti22
KLAIPÄ–DA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
5
ĮVADAS Analizė „Klaipėda – jaunimo traukos uostas“ atlikta įgyvendinant projektą “Baltic youth research(ers) up – graded: long term impact on youth field”. Projektas skirtas skatinti politikų, praktikų ir mokslininkų atvirumą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą, sprendžiant jaunimo migracijos klausimus. Analizės vykdymas finansuotas ES programos
Erasmus+ 2014–2020 metų laikotarpio lėšomis.
Jaunimo migracija įtakoja daugelį nacionalinės politikos sričių: ekonomiką, darbo rinką, švietimą, socialinę, geografinį balansą, užsienio politiką ir kitas. Analizė parengta siekiant gauti duomenimis grįstas išvadas politikams bei praktikams, dirbantiems jaunimo migracijos reguliavimo srityje. Analizėje „Klaipėda – jaunimo traukos uostas“ pateikiama:
»»Tikslinės jaunų žmonių grupės ir jų poreikiai, norint išlaikyti ar pritraukti gyventi bei dirbti Klaipėdos mieste;
AutOrius Laura Bačinskienė Politikos tyrimų ir analizės institutas
»»Kokybės kriterijai, kurie vieną miestą jauniems žmonėms paverčia geresniu už kitą;
»»Užsienio šalių patirtis: miestų identitetas; formuojama autentiška trauka jaunimui; sudaromos palankios sąlygos jauniems žmonėms;
»»Idėjos Klaipėdos miesto identitetui suformuoti ir taip sukurti autentišką jaunų žmonių trauką.
“GLOBALIOS KLAIPĖDA -LIETUVOS” JAUNIMO PROGRAMOS TRAUKOS ATVEJO ANALIZĖ UOSTAS
7
Klaipėda – jaunimo traukos uostas? Miestai yra kaip magnetai. Tik vieni traukia, o kiti stumia. Panašiai kaip ir magnetai, miestai būna teigiami ir neigiami – miestai arba auga, arba traukiasi. Nėra tokio dalyko kaip neutralus magnetas – nėra ir neutralių miestų. Kaip ir daugelį likusių Lietuvos miestų, Klaipėdą galėtumėme apibūdinti kaip neigiamą magnetą jaunų žmonių atžvilgiu. Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2010 – 2017 metais emigravo 159,8 tūkst. 14 – 29 metų amžiaus Lietuvos Respublikos jaunųjų piliečių. Didžiausia šalies jaunuolių emigracija buvo 2005 ir 2010 metais (atitinkamai 29,8 tūkst. Ir 39,1 tūkst.). Jaunimo, kaip ir visų kitų šalies gyventojų, emigracijos srauto padidėjimui 2005– 2006 m. įtaką padarė įsigaliojęs laisvas gyventojų judėjimas, 2004 m. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Tikėtina, kad netolygiam emigrantų skaičiaus augimui 2010–2011 m. įtakos turėjo Lietuvos Respublikos įstatymu nustatyta prievolė nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Tai paskatino deklaruoti savo išvykimą ir tuos emigrantus, kurie buvo emigravę jau ankstesniais metais. Jaunųjų Klaipėdos miesto gyventojų mažėjimas yra santykinai didesnis palyginus su bendru Lietuvos jaunų žmonių skaičiumi. Nėra duomenų, kiek iš emigravusių jaunuolių yra klaipėdiečių. Tačiau, jaunų Klaipėdos miesto gyventojų mažėjimas (dėl natūralios gyventojų kaitos bei emigracijos) 2010 – 2017 metais yra pateikiamas 1 pav. Paskaičiuota kiek procentų sudaro Klaipėdos miesto jaunų žmonių skaičius palyginus su bendru šalies jaunų žmonių skaičiumi. Tendencija yra neigiama – Klaipėdos mieste jaunuolių skaičiaus mažėjimas yra didesnis nei bendras Lietuvos jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas. Klaipėdos miestas neišlaiko patrauklumo jauniems žmonėms.
% nuo visų jaunųjų piliečių
5.29 5.22 5.17
5.14
5.1 5.03 4.95 4.88
2010
2011
2012
2013
2014
2015
2016
2017
1 pav. 14 – 29 metų amžiaus Klaipėdos miesto gyventojai palyginus su bendru šalies jaunų žmonių skaičiumi. Sudaryta autoriaus. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas.
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
9
Klaipėdos miesto patrauklumas tikslinėms jaunų žmonių grupėms
Kaip Klaipėdos miestas galėtų padidinti savo magnetinę trauką? Žvelgiant į kitų šalių miestų patirtis, atsakymas skamba labai paprastai: identifikuoti labai specifines tikslines jaunų žmonių grupes ir tuomet modifikuoti ir panaudoti miesto infrastruktūrą taip, kad juos būtų galima suvylioti. Todėl pirmiausia siūlytina aiškiai įsivardinti tikslines jaunų žmonių grupes:
»»Kokius jaunuosius klaipėdiečius norima „sulaikyti“? »»Kokius jaunus žmones norima pritraukti į Klaipėdos miestą? Remiantis 2015 metais atliktos galimybių studijos „Klaipėdos jaunimo situacijos tyrimas“ (Doc. dr. D. Labanauskaitė, G. Skučaitė, J. Brazauskas, I. Ruškienė) duomenimis (toliau – Galimybių studija), galima išryškinti pagrindines tikslines jaunų žmonių grupes, į kurias reiktų orientuotis, siekiant juos išlaikyti ar pritraukti gyventi Klaipėdos mieste. Išskirtina keletas pagrindinių aspektų, kuriais remiantis galima išgryninti tokias tikslines grupes.
Pirmasis aspektas
– pagrindines priežastis, dėl kurių įvairios jaunų žmonių grupės – moksleiviai, studentai, profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiną įgiję absolventai – išvyktų iš Klaipėdos studijuoti ir/ ar gyventi kitur. Priežastys, dėl kurių moksleiviai iš Klaipėdos išvyktų studijuoti ir gyventi kitur:
»»90,2 proc. dėl artimiausių draugų išvykimo; »»76,4 proc. dėl mylimo žmogaus išvykimo; »»75,5 proc. dėl galimybės studijuoti norimą profesiją; »»72,8 proc. dėl kokybiškesnių gyvenimo sąlygų; »»69,5 proc. darbo paieškų rezultatai, darbo vietų pasiūla; »»57,2 proc. dėl perspektyvų gyvenamojoje vietoje nebuvimo; »»53 proc. dėl noro išbandyti ką nors naujo; »»49,7 proc. dėl siekio įsitvirtinti ten, kur daugiau perspektyvų jaunimui.
Moksleiviams svarbi išorinė socialinė adaptacija (ne šeimos), socialinių ratų vystymas, saviidentifikacija.
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
11
Klaipėdos Klaipėdosmiesto miestopatrauklumas patrauklumastikslinėms tikslinėms jaunų jaunų žmonių žmonių grupėms
Priežastys, dėl kurių studentai iš Klaipėdos išvyktų gyventi kitur:
»»80,4 proc. dėl norimo darbo; »»33,2 proc. dėl darbo perspektyvų nebuvimo esamoje gyvenamojoje vietoje; »»31,3 proc. dėl mylimo žmogaus išvykimo gyventi bei dirbti kitur, geresnių perspektyvų jauniems specialistams;
»»31,3 proc. dėl noro išbandyti ką nors naujo; »»29,3 proc. dėl tolesnių studijų; »»19,6 proc. dėl netinkamų gyvenimo sąlygų; Studentams, renkantis darbo, gyvenimo ir profesinio tobulėjimo vietą baigus studijas, yra svarbios savęs realizavimo ir oraus gyvenimo sąlygos gyvenamojoje vietovėje. Priežastys, dėl kurių profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiją įgiję absolventai iš Klaipėdos išvyktų gyventi kitur:
»»47,2 proc. dėl gero darbo pasiūlymo; »»31,2 proc. dėl perspektyvų nebuvimo dabartinėje gyvenamoje vietoje; »»24,8 proc. dėl geresnių gyvenimo perspektyvų; »»21,7 proc. dėl noro išbandyti ką nors naujo; »»21,4 proc. dėl mylimo žmogaus išvykimo; »»10,7 proc. dėl nepatenkinamų gyvenimo sąlygų.
Profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiją įgijusiems absolventams svarbu įsitvirtinti ir turėti profesinių perspektyvų darbo rinkoje.
Antrasis aspektas – jaunų žmonių motyvacija likti Klaipėdos mieste. Tik 5,8 proc. mokinių nori dirbti mieste, kuriame dabar gyvena. Bet net 9,4 proc. mokinių yra tas potencialas, į ką reikia orientuotis motyvuojant likti Klaipėdoje:
»»mokiniai, kurie prisipažino dar nežinantys, kuo nori užsiimti baigę mokyklą, bei tie »»mokiniai, kurie dar neturi tvirtų nuostatų, nes tiksliai nežino savo įsidarbinimo galimybių, neturi konkrečių gairių, kurioje srityje sieks profesinės savirealizacijos.
Net 39,8 proc. studentų nori po studijų dirbti mieste, kuriame studijuoja. Ir tai yra labai didelis motyvuotų bei profesiją įgijusių jaunų žmonių skaičius, kuris galėtų likti dirbti bei gyventi Klaipėdos mkieste.
Trečiasis aspektas – jaunų žmonių nusiteikimas, kad nebūtų sunku išvykti
gyventi į kitus miestus.
Manančių, kad pasinaudotų galimybe pakeisti gyvenamąją vietą ir tai nebūtų sunku padaryti yra net 69,5 proc. mokinių, 77,8 proc. studentų bei 88,8 proc. profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiją įgijusių absolventų. Tai yra tie jaunieji klaipėdiečiai, kurie yra nusiteikę ieškoti įvairių įsitvirtinimo galimybių. Tačiau tikėtina, kad panašūs duomenys būtų gauti, apklausiant aplinkinių teritorijų jaunuolius. Tad potencialas Klaipėdos miestui pritraukti panašiai mąstančius aplinkinių teritorijų jaunus žmones yra labai didelis.
!
TIKSLINĖS JAUNŲ ŽMONIŲ TRAUKOS GRUPĖS: 1. Tikintys, jog kitur yra daugiau galimybių realizuoti save jaunuoliai iš kitų miestų/ kaimų; 2. Klaipėdos miesto studentai, kurie nori po studijų dirbti mieste, kuriame studijuoja; 3. Kituose miestuose profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiją įgiję absolventai, kurie linkę lengvai pakeisti gyvenamąją vietą.
4. Klaipėdos miesto moksleiviai, kurie tvirtų nuostatų dar neturi, nes tiksliai nežino savo
įsidarbinimo galimybių, neturi konkrečių gairių, kurioje srityje sieks profesinės savirealizacijos.
! KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
13
Klaipėdos miesto jaunų žmonių prioritetai renkantis gyvenamąją vietą Įvardinus tikslines jaunų žmonių traukos grupes, svarbu aiškiai suvokti, kokių sąlygų jiems reikia norint juos išlaikyti ar pritraukti gyventi bei dirbti Klaipėdos mieste. Būtina įvertinti, kokie yra svarbiausi kriterijai renkantis gyvenamąją vietą skirtingoms Klaipėdos miesto jaunų žmonių grupėms - moksleiviams, studentams, profesinėse bei aukštosiose mokyklose profesiną įgijusiems absolventams. Remiantis 2015 m. Galimybių studijos duomenimis, išskiriami šie svarbiausi kriterijai renkantis gyvenamąją vietą:
PO MOKYKLOS BAIGIMO:
»»nemokama studijų vieta (svarbu - 61,2 proc. mokinių, aktualu - 26,7 proc.); »»galimybė greitai rasti darbą (52,2 proc. mokinių tai labai aktualu ir 37,3 proc. – aktualu); »»palankios sąlygos išsinuomoti, įsigyti būstą (46,8 proc. mokinių labai aktualu, 38,9 proc. - aktualu); »»konkretus darbo pasiūlymas (45,9 proc. mokinių labai aktualu, 41,4 proc. – aktualu). Mokiniai po mokyklos baigimo yra nusiteikę pradėti savarankišką gyvenimą. Jiems renkantis gyvenamąją vietą aktualu turėti palankias sąlygas įgyti profesiją, įsitvirtinti darbo rinkoje, kurti materialinį gerbūvį.
PO STUDIJŲ BAIGIMO:
»»galimybė greitai rasti darbą (65,1 proc. studentų labai aktualu ir 27,3 proc. – aktualu); »»konkretus darbo pasiūlymas (50,6 proc. studentų labai aktualu, 38,9 proc. - aktualu); »»nemokama studijų vieta (53,1 proc. studentų labai aktualu, 31,3 proc. - aktualu);
»»palankios sąlygos išsinuomoti ar įsigyti būstą (42,9 proc. studentų labai aktualu, 42,3 proc. - aktualu); »»kokybiška aplinka laisvalaikio praleidimui, vaikų auginimui (32,7 proc. studentų labai aktualu, 47,7 proc. - aktualu);
»»gera atmosfera mieste, pasižyminčiame gyvybingumu (30,7 proc. studentų labai aktualu, 48,3 proc. aktualu).
Studentai po studijų baigimo yra linkę rinktis ekonomiškai palankią gyvenimo vietą. Jie, lyginant su mokiniais, mažiau emociškai prisirišę prie tėvų (globėjų) ir draugų. Jiems aktualus bendras miesto patrauklumas, tačiau svarbiausias veiksnys – galimybė susikurti materialinę gerovę ir jos gerinimo perspektyvos.
PO PROFESINĖS MOKYKLOS BAIGIMO:
»»galimybė greitai rasti darbą (56,8 proc. profesinių mokyklų absolventams labai aktualu ir 31,8 proc. – aktualu);
»»konkretus darbo pasiūlymas (59 proc. profesinių mokyklų absolventams labai aktualu, 20,4 proc. aktualu);
»»nemokama studijų vieta (labai aktualia įvardijo 27,3 proc. profesinių mokyklų absolventų, o aktualia – 25,1 proc.);
»»palankios sąlygos išsinuomoti, įsigyti būstą (65,6 proc. profesinių mokyklų absolventams labai aktualu, 24,3 proc. – aktualu);
»»kokybiška aplinka laisvalaikio praleidimui, vaikų auginimui (labai aktualu 22,3 proc. profesinių mokyklų absolventų ir aktualu – 34,7 proc.);
»»gera atmosfera mieste, pasižyminčiame gyvybingumu (labai aktualu 28,4 proc. profesinių mokyklų absolventų ir aktualu – 39,6 proc.).
Profesinių mokyklų absolventams prioritetai renkantys gyvenamąją vietą yra analogiški kaip ir studentams. Jie linkę rinktis ekonomiškai palankią gyvenimo vietą, kurioje gali susikurti materialinę gerovę.
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
15
Kokybės kriterijai, kurie vieną miestą jauniems žmonėms paverčia geresniu už kitą: užsienio šalių patirtis Jaunuoliai nori gyventi saugiame, tolerantiškame, gyvybingame ir finansiškai prieinamame mieste. „Youthfulcities“1 išskiria tris pagrindines sritis, į kurias miestas turi reaguoti ir kurias turi įtakoti:
Darbas
Gyvenimas
Laisvalaikis
2 pav. Pagrindinės sritys, į kurias miestas turi reaguoti ir kurias turi įtakoti: Youthfulcities.
1
“Youthfulcities 2016 survey results”: https://www.youthfulcities.com/2016-survey-1
“GLOBALIOS KLAIPĖDA -LIETUVOS” JAUNIMO PROGRAMOS TRAUKOS ATVEJO ANALIZĖ UOSTAS
17
Kokybės kriterijai, kurie vieną miestą jauniems žmonėms paverčia geresniu už kitą
Pagrindiniai darbo srities aspektai, kurie svarbūs jauniems žmonėms renkantis miestą, kuriame gyventi: įsidarbinimo galimybės (darbo užmokestis, parama jaunimo nedarbui spręsti), finansinės paslaugos (paskolos ir verslo finansavimas), švietimas (išlaidos, prieinamumas, programų įvairovė), verslumas (galimybės ir parama), prieinamumas (gyvenamosios vietos, maisto, laisvalaikis, viešasis transportas, komunikacija, mokesčiai). Pagrindiniai gyvenimo srities aspektai, kurie svarbūs jauniems žmonėms renkantis miestą, kuriame gyventi: skaitmeninis prieinamumas (bevielis internetas, internetas, mobilusis ryšys, žaidimai), sveikata (sveikatos ir psichinės sveikatos įstaigos, sveiką gyvenseną propaguojantys gyventojai), susisiekimas (autobusai, troleibusai, traukiniai, susisiekimas pėsčiomis ar dviračiais), pilietinis įsitraukimas (balsavimas, savanorystė, dalyvavimas politiniuose procesuose), saugumas (žėmas nusikalstamumo lygis, policija, bendruomenės įsitraukimas), aplinka (tvarumas, švara, sveikata, šiukšlių rūšiavimas, šiukšlių išvežimas), įvairovė (kultūrinė, religinė, lyčių, seksualinė orientacija). Pagrindiniai laisvalaikio srities aspektai, kurie svarbūs jauniems žmonėms renkantis miestą, kuriame gyventi: muzika (auditorija, artistai, renginiai, festivaliai), filmai (auditorija, filmų kūrėjai, kino teatrai, festivaliai), kūrybinis menas (festivaliai), mada (dizaineriai, parduotuvės, festivaliai), sportas (renginiai, prieinamumas, įvairovė), maistas ir naktinis gyvenimas (restoranai ir naktiniai klubai), kelionės (oro uostai, traukinių stotys, autobusų stotys, tarpmiestinės kelionės), viešosios erdvės (poilsiui, žaliosios zonos, bibliotekos, visuomeniniai pastatai). Remiantis tūkstantmečio jaunimui tinkamiausių miestų reitingavimu1, miestas privalo turėti klestinčio verslo struktūrą; turėti įperkamus būtyniausius dalykus, kurie leistų jaunimui „išgyventi“; būti tviras ir tolerantiškas; turėti sąlygas jaunimui tinkamai atsipalaiduoti. Tūkstantmečio jaunimui tinkamiausi miestai reitinguojami pagal šiuos kriterijus: įsidarbinimas; savo verslo startuoliai; turizmas; apsigyvenimas; transportas; sveikata; maistas; interneto greitis; apple parduotuvės; lyčių lygybė; tolerancija imigracijai; naktinis gyvenimas; alus; festivaliai. Miestas turi būti autentiškas, turintis savo veidą. Miestai, kurie priraukia jaunus žmones, turi stiprų ir aiškų identitetą. Miesto identitetas atspindi jauno žmogaus vertybes, interesus, įgūdžius ir elgesio tendencijas. Kai kurie miestai savo identitetą turi labai ilgai, pavyzdžiui: Niujorkas – miestas, kuris nemiega; Londonas – kosmopolitiška globali kryžkelė; Hong Kongas – vartai į rytus; Kopenhaga – tlerancijos, lygybės, tvaraus gyvenimo ir kūrybiškumo miestas; Barselona siejama su kūrybiškumu, dizainu ir kosmopolitiška atmosfera; Berlynas vis labiau asocijuojasi su inovacijomis ir socialiniu eksperimentavimu. Turint aiškų identitetą jį lengviau komunikuotu visuomenei ir tokiu būdu prisitraukti naujus gyventojus. SVARBU suformuoti autentišką trauką jaunimui. Turint ribotus resursus ir svarstant galimybes pritraukti jaunus žmones gyventi ir dirbti Klaipėdos mieste, svarbu ne tik atsižvelgti į paminėtus kriterijus, kurie paverčia vieną miestą patrauklesniu už kitus, bet ir labai aiškiai įsivardinti, kokias specifines jaunų žmonių grupes norima išlaikyti ar pritraukti gyventi Klaipėdos mieste.
1
Millennial Cities Ranking 2017: https://www.nestpick.com/millennial-city-ranking/
!
AUTENTIŠKA TRAUKA TIKSLINĖMS JAUNŲ ŽMONIŲ GRUPĖMS Orientuojantis į tai, kad miestas turi turėti savo identitetą, formuojama autentiška trauka jaunimui: •
Bilbao (Biskajos provincijos centras) yra miestas, kuris pritraukia jaunuolius, dirbančius nano technologijų ir medicinos srityje.
•
Pitsburgas (JAV, Pensilvanijos valstija) yra miestas, kuris pritraukia jaunuosius tyrėjus robotikos ir dirbtinio intelekto srityje.
•
Songdo (Korėja) yra miestas, kuris pritraukia jaunus žmones, dirbančius biofarmacijos srityje.
!
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
19
Kokybės kriterijai, kurie vieną miestą jauniems žmonėms paverčia geresniu už kitą Kitas puikus pavyzdys miesto, kuris formuoja autentišką miesto įvaizdį, o kartu yra stipriai orientuotas į jaunų žmonių pritraukimą yra Kopenhaga. Šis uostamiestis per paskutinius 20 metų pritraukė gyventi 40 proc. daugiau jaunimo. Kopenhagos vizija – iki 2025 metų tapti žaliu, išmaniu ir neužterštu anglies dioksidu miestu. Kopenhaga kasmet siekia padidinti savo gyventojų skaičių 5 proc. Tokio gyventojų didėjimo siekiama stiprinant esamą verslą, pritraukiant naują ir „apgyvendinti“ laikinas iniciatyvas, tačiau turint labai aiškią orientaciją - ne bet kokio verslo, o kuris atliepa vieną ar kelis iš šių kriterijų:
»»kuria socialinę pridėtinę vertę (pavyzdžiui, suteikia darbą bedarbiams); »»kuria ekonominę pridėtinę vertę (pavyzdžiui, kuriamos technologijų inovacijos, bet kartu balansuojama tarp didelio ir mažo verslo);
»»kuria fizinę pridėtinę vertę (pavyzdžiui, verslas, kuris investuoja į miestui svarbius pastatus ir erdves). Kuo didesnis indėlis į šiuos kriterijus, tuo geresnes sutarties sąlygas ir trukmę savivaldybė gali pasiūlyti verslui. Taip pat, formuojamas identitetas yra ne tik „ant popieriaus“, jis yra matomas visiems. Visus metus Kopenhagoje organizuojami teminiai renginiai: aateities miestas (sausis – balandis); resursų veiksmingumas (gegužė – liepa); mėlynas ir žalias miestas (liepa – rugsėjis); žalias mobilumas (rugsėjis); klimatas (spalis – gruodis). SVARBU reaguoti į jaunų žmonių poreikius ir juos tinkamai atliepti. Vienas aktualiausių prioritetų renkantis gyvenamąją vietą visoms Klaipėdos miesto jaunų žmonių grupėms yra palankios sąlygos išsinuomoti ar įsigyti būstą (remiantis Galimybių studijos duomenimis). Šiam jaunų žmonių poreikiui atliepti galima pateikti kito Europos uostamiesčio – Rotterdamo vykdomų priemonių pavyzdžius.
! PALANKIOS SĄLYGOS JAUNIEMS ŽMONĖMS IŠSINUOMOTI AR ĮSIGYTI BŪSTĄ 1 pavyzdys.
Rotterdamo universitetai atrenka geriausiai baigusius studentus dalyvauti savivaldybės, skirtingų statybos įmonių ir statybos vystytojų organizuojamame konkurse. Kokurso laimėtojas gali išsinuomoti būtą su nuolaida dvejiems metams. Nuo 3-čiųjų metų jis/ ji moka visą nuomos sumą. Tokie butai yra prestižiniai, esantys miesto centre. Kiti atrinkti, bet nelaimėję konkurso kandidatai taip pat gauna patrauklius pasiūlymus.
2 pavyzdys. Rotterdamo statybos įmonė parduoda butus, kuriuos prieš
tai nuomodavo, jauniems savo verslą pradedantiems asmenims už mažesnę nei rinkos kaina (mažiau kaip 50 tūkst. Eur). Parduodama su garantija, kad jie butą perpirks jei jis/ ji norės jį parduoti. Jei jis/ ji parduoda butą po metų, 50 proc. pelno lieka butą pardavusiam jaunuoliui. Su kiekvienais vėlesniais metais prisideda po 10 proc., o po 6 metų visas pelnas lieka jaunajam verslininkui.
3 pavyzdys. TV šou „The Block“, kuriame dalyvauja jaunų žmonių poros,
renovuoja butus, kuriuos jiems pigiai parduoda savivaldybė kartu su statybos bendrove. Po metų suremontuotas butas turi atitikti minimalius reikalavimus. Remontuojant jiems suteikiamos konsultacijos. Naujieji savininkai suremontuotame bute turi gyventi ne mažiau kaip 3 metus. Po to jie turi teisę jį parduoti ir gauti pelną.
!
Rotterdame lyginant su kitais Olandijos miestais gyvena daugiau jaunų žmonių nuo 19 iki 34 metų amžiaus. Miestas orientuojasi į tris tarpusavyje susijusius tikslus: 1. Įgalinti talentus. Vystyti jaunųjų gyventojų talentus, skiriant ypatingą dėmesį jų ugdymui ir mokymui, meistriškumui, visą gyvenimą trunkančiam mokymuisi ir užkertant kelią ankstyvam pasitraukimui iš mokyklos. 2. Ekonomika ir darbo rinka. Atliepti darbo rinkos poreikius aukštos vertės sektoriuose (pavyzdžiui, uostas ir su juo susijusiose pramonės šakos, medicina). Taip pat sukurti aktyvią ir įtraukią darbo rinką, kuri padeda bet kokio amžiaus asmenims įsidarbinti. 3. Būstas ir fizinė infrastruktūra. Pagerinti privačių namų savininkų bei gyvenančių visuomeniniuose namuose gyvenimo sąlygas, viešojo transporto įrangą, gyvenimo kokybę ir užtikrinti saugumą.
Plėtojant infrastruktūrą siekiama sukurti palankias sąlygas vystyti švietimą, verslą ir pramonę: mokslinių tyrimų ir projektavimo patalpos; aukštos kokybės mašinos ir didelės interjero erdvės produktų prototipams kurti; partnerių tinklas; prieinami inovacijų specialistai ir finansinės paramos teikėjai; parama pradedantiems savo verslą; erdvių, tinkamų organizacijų biurams, nuoma; prieinamas gyvenamasis būstas; erdvės, tinkamos susitikimams ir konferencijoms organizuoti.
Inovacijų komandos.
Verslininkai ir studentai kuria kartu inovacijas, kurios skirtos realioms problemoms spręsti. Organizacijos, kurios yra tokių sprendimų užsakovai taip pat yra inovacijas kuriančios komandos dalis. Kuriant inovatyvius produktus atliekami tyrimai, sukuriamas dizainas, testuojamas produkto prototipas ir atliekama jo rinkodara.
Inovacijų prieplauka.
Sena 23 000 m2 ploto mašinų salė, kurios lubų aukštis siekia nuo 12 iki 20 metrų, naudojama kaip didelių produktų prototipų kūrimo, išbandymo ir demonstravimo vieta.
Inovatyvūs tinklai.
Organizuojamos paskaitos ir susitikimai privataus verslo bei švietimo atstovams, tyrėjams. Tokių renginių tikslas yra pasikeisti žiniomis ir gerąja patirtimi, pasidalinti idėjomis ir galimais sprendimais.
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
21
Klaipėdos miesto identitetas jaunų žmonių traukai suformuoti Minėtos užsienio šalių praktikos yra puikūs pavyzdžiai miestų, kurie turi savo identitetą. Kiekvienas miestas pasižymi tam tikrais kokybiniais aspektais ir kuria jais paremtą miesto potencialą. Paminėtini septyni miesto identiteto atstparumo kokybiniai aspektai1:
»»Į ateitį nukreipti sprendimai atspindi praeities patirtį; »»Sumaniai panaudojami turimi resursai; »»Tvirtai konstruojamos ir valdomos sistemos; »»Turimi resursai panaudojami produktyviai; »»Lankstumas – noras ir galimybės adaptuoti alternatyvias strategijas reaguojant į besikeičiančias aplinkybes;
»»Įtrauktis – prioritetiškai vykdomos konsultacijos, kad sukurti nuosavybės jausmą priimant sprendimus; »»Integruotumas – bendram veiksmui apjungiant skirtingas sistemas ir institucijas. Klaipėdos miesto atveju išskirtiniu miesto identitetu galėtų būti Klaipėdos miesto vietos veiklos grupės strategijoje2 minima idėja, kad Klaipėda - kūrybinių industrinių miestas.
1 IDĖJA MIESTO IDENTITETUI: KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ MIESTAS. Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programoje numatytos investicijos į tikslinę teritoriją, kad joje nebebūtų vystomos gamybinės, pramonės veiklos, o būtų siekiama teritorijų konversijos, pritaikant jas smulkiojo ir vidutinio verslo poreikiams kūrybinių industrijų srityje. Būtų naivu tikėtis, kad sukūrus infratruktūrą tikslinėse teritorijose jose automatiškai atsiras eilės norinčiųjų vystyti verslą numatytoje srityje. Todėl ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas paklausos šioje srityje suformavimui, o kartu numatant priemones, palengvinančias pasiūlos susiformavimą. Siekiant, kad kūrybinių industrijų srityje suaktyvėtų jaunimas, turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos. Šiuo atveju puikiu sprendimu galėtų būti Klaipėdos miesto integruotos teritorijos vystymo programoje numatytas klasterių kūrimas.
1 Rotterdam resilience strategy: https://www.100resilientcities.org/wp-content/uploads/2016/05/ResilienceBoek_Deel1_defdef_ENG_04.pdf 2 Klaipėdos regiono integruota teritorijų vystymo programa: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c23a8a30588111e5825682aa0fc6b8d5
2 IDĖJA MIESTO IDENTITETUI: ŠIANDIEN LANKYTOJAS – RYTOJ GYVENTOJAS. Kurti Klaipėdos miesto įvaizdį kaip miesto, kuriame galima suderinti darbą ir poilsį. Ne tik vasarą perkelti savo darbo vietą/ biurą, bet ir bet kuriuo metų laiku. Tokios galimybės turėtų būti sudarytos atsižvelgiant į skirtingus jaunų žmonių interesus:
»»Vienišiems, jaunoms poroms be vaikų: darbo vieta/ biuras + trumpalaikis apgyvendinimas + laisvalaikio užimtumas;
»»Jaunoms šeimoms su vaikais: : darbo vieta/ biuras + trumpalaikis apgyvendinimas + vaiko (-ų) priežiūros paslauga (pvz., valandinis ar visos dienos darželis) + laisvalaikio užimtumas.
KLAIPĖDA - JAUNIMO TRAUKOS UOSTAS
23