Nervinio impulso perdavimas sinapsÄ—je
Sinapsė – tai sritis, kur impulsas iš vieno neurono pereina į kitą. Sinapsės gali būti cheminės (nervinis signalas perduodamas cheminiu būdu) ir elektrinės (signalas perduodamas elektriniu būdu). Cheminę sinapsę sudaro vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito atšakų sandūra. Aksono membrana vadinama presinapsine membrana, dendrito membrana – postsinapsine membrana, tarp membranų yra sinapsinis plyšys. Aksonu sklisdamas nervinis impulsas pasiekia jo sustorėjusią dalį (aksono svogūnėlį), kuri tampa pralaidi kalcio jonams, nes nervinis impulsas atveria presinapsinėje membranoje esančius kalcio kanalus. Kalcio jonai patenka į aksono svogūnėlio vidų ir veikia aktino filamentus, šie tempia sinapsines pūsleles presinapsinės membranos link. Pūslelės susijungia su membrana, mediatorius išsilieja į sinapsinį plyšį. Mediatoriaus molekulės pasiekia postsinapsinės membranos receptorius ir susijungia su jais (spynos ir rakto principas). Mediatoriams prisijungus prie receptorių, atsidaro natrio kanalai, esantys postsinapsinėje membranoje. Natrio jonai plūsta į antros ląstelės vidų ir membrana depoliarizuojasi. Ši natrio jonų banga yra nervino impulso postsinapsiniame neurone pradžia. Mediatoriaus ir receptoriaus susijungimas yra trumpalaikis. Fermentai, esantys sinapsiniame plyšyje, suskaido mediatorių į paprastesnius junginius ir šie grąžinami į presinapsinę nervinę ląstelę, kanalai užsidaro.
Cheminės sinapsės sandara
1. 2. 3. 4. 5.
Presinapsinė nervinė ląstelė. Sinapsinis plyšys. Postsinapsinė nervinė ląstelė. Mediatorius. Mediatoriaus pūslelės, pripildytos mediatoriaus skysčio. 6. Kalcio jonų kanalas. 7. Receptoriai.
Cheminės medžiagos (vaistai, stimuliuojamosios cheminės medžiagos, slopinamosios cheminės medžiagos) daro įtaką nervinio impulso perdavimui sinapsėje. Stimuliuojamosios cheminės medžiagos neleidžia mediatoriams pasišalinti iš sinapsinio plyšio. Padidėjęs mediatoriaus kiekis sinapsiniame plyšyje stiprina malonius pojūčius, sukelia apsvaigimą, sutrikdo natūralią mediatorių sintezę, todėl išsivysto priklausomybė. Taip nervų sistemą veikia heroinas, amfetaminas, kokainas ir kitos narkotinės medžiagos. Slopinamosios cheminės medžiagos veikia priešingai – jos slopina nervinio signalo perdavimą sinapsėje. Taip veikia raminamieji vaistai, alkoholis.
Neurono sandara ir funkcijos
http://mkp.emokykla.lt/imo/lt/mo/327/
Neuronai yra pagrindinės nervinio audinio ląstelės, kuriomis sklinda nerviniai impulsai. Neuroglijos – pagalbinės nervino audinio ląstelės, jos apsupa neuronus ir prilaiko vietoje, tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį, atskiria neuronus vieną nuo kito, naikina patogenus, pašalina negyvus neuronus. Neuronai ir juos supančios neuroglijos ląstelės sudaro nervinį audinį, iš šio sudaryti nervai, nerviniai mazgai, galvos ir stuburo smegenys. Visi neuronai sudaryti iš kūno (1) ir ataugų (3, 4): aksono (4) ir dendritų (3).
Neurono ląstelės kūnas (1) turi branduolį (2) ir visas kitas organeles. Nerviniam impulsui susidaryti reikia daug energijos, todėl neurono ląstelės turi daug mitochondrijų. Ląstelės kūnas gamina mediatorius –cheminius junginius, pernešančius nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų) cheminėse sinapsėse. Dendritai (3) – trumpos neurono ataugos, kuriomis gaunama informacija iš kitų neuronų ir perduodami nerviniai impulsai į neurono kūną (1). Aksonas (4) – ilgoji neurono atauga, kuria perduodamas nervinis impulsas iš nervinės ląstelės kūno. Kai kuriuos aksonus dengia mielininis dangalas (5). Jis susidaro, kai neuroglijos Švano ląstelės (6) apsivynioja aplink aksoną. Šis dangalas izoliuoja aksoną ir leidžia greitai sklisti nerviniam impulsui. Aksono galas šakojasi, jo šakų galuose yra aksono pūslelės (7), vadinamos sinapsinėmis pūslelėmis. Jos kaupia mediatorius – biologiškai aktyvias chemines medžiagas, kurios padeda perduoti nervinius impulsus. Pagrindinė neurono funkcija – sintetinti mediatorius ir perduoti nervinius impulsus iš vienos nervinės ląstelės į kitą, į raumenis, liaukas. Nervinių ląstelių yra įvairių (žr. 2 pav.). A – judinamoji (motorinė) nervinė ląstelė, ji perduoda nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos (CNS) raumeniui ar liaukai, t. y. efektoriui. Motorinis neuronas turi kūną (1), daug šakotų dendritų (3) ir vieną ilgą aksoną (2), kuris išsišakoja prie pat galo. B – juntamoji (sensorinė) nervinė ląstelė, ja nerviniai impulsai sklinda iš receptorių į CNS. C – įterptinių (tarpinių) neuronų yra smegenyse, jie jungia juntamuosius ir judinamuosius neuronus.
Sąvokos, formulės ir asmenybės Aksonas Ilgoji neurono atauga, kuria perduodamas nervinis impulsas iš nervinės ląstelės kūno. Dendritas Trumpa neurono atauga, kuria gaunama informacija iš kitų neuronų ir perduodami nerviniai impulsai į neurono kūną. Mediatorius Cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių (neuronų) cheminėse sinapsėse. Neurono ląstelės kūnas gamina mediatorius. Neuroglija Nervinio audinio dalis, užpildanti tarpus tarp neuronų kūnų ir jų ataugų. Ji apsupa neuronus ir juos prilaiko vietoje, tiekia neuronams maisto medžiagas ir deguonį, atskiria neuronus vieną nuo kito, naikina patogenus, pašalina negyvus neuronus. Neuronas Pagrindinė nervinio audinio ląstelė, kuria sklinda nerviniai impulsai. Sinapsė Jungtis tarp dviejų neuronų, pritaikyta signalams perduoti. Dažniausios sinapsės yra tarp vieno neurono aksono ir kito neurono dendrito.