Vilnius 2023
Anna Láng Iš anglų kalbos vertė Dangirutė Giedraitytė
Iliustravo
Įvadas 6 Pelių ir kačių susitarimas 8 Sotus vilkas 10 Lapė ir leopardas 12 Protinga vėžlė 14 Pelytės vestuvės 16 Maša ir lokys 18 Soti lapė 20 Didelis dramblys 22 Vilkas ir lapinas 24 Kaip paukščiai tapo spalvoti 26 Dramblys ir skruzdė 28 Išmintinga teisėja beždžionė 32 Virvės traukimas 34 Arklys ir lapė 38 Ištikimi gyvūnai 42 Trys paršeliai 46 Beždžionė ir kupranugaris 50 Jaguaras, ugnis ir lietus 52 Turinys
Gaidys ir deimantinė moneta 56 Kiškis ir liūtas 58 Varna ir ąsotis 60 Varlė ir lapė 62 Dzeusas ir vėžlys 64 Lapė ir šarvuotis 66 Antilopė ir leopardas 70 Leopardas ir vienuolis 72 Pats pirmas lietus 74 Vilkas ir gervė 76 Lapė krikštamotė 78 Skruzdėlė ir karvelis 80 Kaip katė ilgą triušio uodegą sutrumpino 82 Leopardas, žirafa ir kiškis 84 Tvanas 86 Arklys, jautis, šuo ir žmogus 88 Papūga ir kondoras 90 Arklys ir asiliukas 92
Paukštis, kuris norėjo žvengti 94 Ešerys, žvejys ir jo žmona, kuri troško per daug 96 Šuo ir kiškis 100 Medžiotojas, nebijojęs vilko 102 Kaip buvo sukurtos katė ir pelė 104 Širšės ir bitės 106 Vargšas oželis 108 Katės ir pelės bičiulystė 110 Šikšnosparnis, gervuogė ir žuvėdra 114 Liūtas ir šernas 116 Meškėnas ir bičių medis 118 Voras, kiškis ir išmintis 120 Banginio gerklė 122 Varnas ir lapė 124 Vanagas ir gyvatė 126 Jaguaras ir tapyras 128 Povas ir gervė 130 Leopardo dėmės 132
Erelis ir lapė 136 Kaip gyvūnai gavo uodegas 138 Katės draugė 140 Mažasis drambliukas 142 Kaip kupranugariai gavo kupras 146 Raganosio oda 150 Lapė ir krabas 152 Karaliaus liūto dovanos 154 Kiškis ir varlės 156 Liūtas eina į karą 158 Gražuolė ir pabaisa. Triušiukų meilės istorija 160 Višta Snieguolė ir septynios pelėdos 164 Katė, triušis ir žebenkštis 168 Gaidys, katinas ir peliukas 170 Šikšnosparnis ir dvi žebenkštys 172 Vėžlys ir antys 174
Įvadas
– Ar paseksi man pasaką?
Kas vakarą vaikai visame pasaulyje prašo pasekti pasaką. Tai ritualas, padedantis jiems ramiai užmigti.
Pasakos ir pasakėčios tam labai tinka, jose apstu nuotykių, nepamirštamų veikėjų, emocijų, stebuklų, jos nuramina ir padeda gerai miegoti.
Ir šios knygos pasakos tokios pačios, bet jos turi dar du išskirtinius bruožus: pirma, visos jos – apie sumanius arba žioplus gyvūnus ir visos be išimties juokingos, antra, kiekvieną pasaką galima perskaityti per penkias minutes, tad jos puikiai tinka ilgos dienos pabaigai.
- 6 -
Pelių ir kačių susitarimas
Seniai seniai kačių karalius paliepė lapei nuspūdinti pas pelių karalienę ir paprašyti taikos tarp dviejų karalysčių. Nuėjusi pas karalienę, pasiuntinukė pagarbiai nusilenkė ir iškilmingai prabilo:
– Jūsų didenybe, kačių karalius man liepė jums pristatyti planą, kaip būtų galima visiems laikams išspręsti iškilusius nesutarimus. Karalius norėtų paskatinti kates ir peles tuoktis, taip po truputį abi karalystės susilietų į vieną.
Pelių karalienė atidžiai išklausė, padėkojo lapei ir atsakė:
– Mums taip pat svarbu, kad įsigalėtų taika, ir aš labai vertinu kačių karaliaus pastangas. Vis dėlto norėčiau pasikalbėti su savo patarėjais. Atsakysiu kiek vėliau.
Tai tarusi karalienė sušaukė ministrus ir patarėjus ir papasakojo, ką jai sakiusi lapė.
Užvirė karšta diskusija, ir galiausiai visi sutiko, kad tai puikus sprendimas, atnešiantis taiką ir ramybę abiem karalystėms. Tada karalienė nusprendė išleisti savo dukterį už kačių karaliaus sūnaus, ir tai bus pirmoji kačių ir pelių santuoka. Išgirdusi šią žinią, minia ėmė garsiai ploti, ir karalienė paliepė lapei nedelsiant nunešti šią žinią karaliui.
Tačiau visiems džiūgaujant pasigirdo senos, visų gerbiamos pelės balsas.
– Labai gera žinoti, kad mūsų laukia taiki ateitis, kurią užtikrins tokia svarbi sąjunga, tačiau turime nepamiršti, kad katės visuomet buvo didžiausi mūsų priešai.
- 8 -
Todėl nė per nago juodymą netikiu tokiu pasiūlymu. Nepamirškite, kad lapės – taip pat mūsų priešai nuo neatmenamų laikų. Juolab kad visi esame girdėję apie tokius taikos susitarimus tarp daugybės gyvūnų, ir visi jie baigėsi siaubingai. Taigi tegu šie žodžiai būna perspėjimas pasisaugoti, net ir švenčiant vestuves šioje pilyje. Išlikime budrūs ir pasiruošę slėptis, jei kartais kiltų pavojus! – tvirtu balsu pamokė vyresnioji pelė.
Jos žodžiai buvo išgirsti, pelės pradėjo ruoštis karališkosioms vestuvėms, tačiau ėmėsi ir atsargumo priemonių.
Tuo tarpu kačių karalius išsiuntė daugybę šnipų, kad sužinotų, kas vyksta kaimyninėje karalystėje, ir netrukus suprato, jog pelės nepasitiki jo ketinimais.
Vestuvių dieną katės džiūgavo, artėdamos prie pilies jos dainavo ir šoko.
Bet palaukite! Jų dainos žodžiai skambėjo taip:
– Labas, augintini, labas, augintini! Spąstai jau paspęsti!
Tačiau pelėms ši daina įspūdžio nepadarė, ir jos atsakė dainuodamos kitą dainelę:
– Jūs galite pūstis ir didžiuotis, o mes, pelės, tuo tarpu pasislėpsime!
Neradusios nė vienos pelės, katės netrukus patraukė namo, ir daugiau niekada
nebuvo jokių kalbų apie pelių ir kačių santuokas.
- 9 -
Sotus vilkas
Vieną dieną vilkas aptiko neapdairiai po medžiu medžiotojo paliktą laimikį. Kokia puiki diena! Jis nukniaukė laimikį ir karališkai prisikimšo pilvą. Sotus ir patenkintas jis išėjo į mišką pasivaikščioti ir sudeginti vienos kitos kalorijos. Po kurio laiko jam pasipainiojo jauna avelė, nerūpestingai nuklydusi nuo bandos. Vargšelė vos ne mirtinai išsigando, pamačiusi vilką sustingo ir nebegalėjo pabėgti. Vilkas buvo pagarsėjęs kaip nepasotinamas plėšrūnas. Taigi gal todėl, kad tokia jo prigimtis, o gal nenorėdamas prarasti reputacijos, jis staigiai prišoko prie avelės ir prispaudė ją letena. Tačiau pamatęs, kaip ji dreba, suprato, kad visai nėra alkanas, nes ką tik paėdė. Tad kaip jam dabar išsisukus? Kaip pasiteisinti paleidus grobį, kad kiti miško žvėrys nepradėtų dvejoti jo plėšrumu? Jis sugalvojo iš tiesų neįprastą sprendimą. Vilkas tarė avelei:
– Šiandien jaučiuosi neįprastai geras, tad paleisiu tave. Tačiau iš pradžių turi sugalvoti tris norus. Jei nuspręsiu, kad tai protingi norai, paleisiu tave.
Jau susitaikiusi su savo liūdnu likimu avelė labai sutriko išgirdusi vilko reikalavimą. Ji truputį pagalvojo ir atsakė:
– Visų pirma norėčiau niekada nebūti tavęs sutikusi. Antra, jei vis tiek būtume susitikę, norėčiau, kad būtum aklas. Tačiau kadangi pirmi du mano norai neišsipildė, norėčiau, kad tave ir visus kitus vilkus ištiktų liūdnas likimas, nes jūs mano, mano draugų ir daugybės kitų miško gyvūnų gyvenimą padarėte nepakeliamą, nors niekas jūsų niekada neskriaudė!
Vilką nustebino avelės atsakymas, tačiau, užuot supykęs, kaip būtų galima tikėtis, ramiai atsakė:
– Buvai labai drąsi sakydama, ką iš tikrųjų galvoji. Vien dėl to tave paleidžiu!
Tai taręs, jis paleido avelę ir nuėjo šalin.
Tad koks šios pasakos moralas? Kad protingi žmonės visada vertina nuoširdumą ir neįsižeidžia dėl kritikos.
- 10 -
Lapinas ir leopardas
Vėsią pavasario dieną medžiodami miške susitiko lapinas ir leopardas.
Jie pasisveikino ir susimąstę pažvelgė vienas į kitą. Lapino kailis buvo rusvas ir blizgantis, o uodega – mažų mažiausiai didinga. Jo tamsios, žvitrios akys ryškiai žybčiojo mažame snukutyje.
Leopardas buvo lieknas, tačiau tvirtas, galingas, grakštus ir išdidus. O jau kailio gražumas! Negalėjai atsižiūrėti. Visas žvilgantis, nutaškuotas tamsesnėmis dėmėmis, kuriose žaidė pro medžių šakas blyksintys saulės spinduliai.
Buvo akivaizdu, kad kiekvienas iš jų manė esąs gražesnis už kitą.
Tad, atspėjęs, ką galvoja lapinas, leopardas tarė:
– Nė nemanyk, kad prilygsti man savo grožiu. Tai neįmanoma! Pažvelk į mane: aš stiprus, mano kūnas puikiai sudėtas. Gražesnio kailio už mano nerasi visame miške. Net saulė nušviečia jo raštą, kad labiau pasigrožėtų!
Lapinas nusišypsojo ir atšovė:
– Tikriausiai juokauji! Pažvelk į mane: mano kailis tankus ir blizgantis, šiltos aukso spalvos, nuostabiai žaižaruojantis saulėlydžio atspalviais. Aš esu grakštumo įsikūnijimas. Be to, net neįmanoma palyginti tavo varganos uodegos su manąja.
Leopardas paniekinamai nusijuokė, aiškiai parodydamas, kad nesutinka.
– Tai visai nereikšminga! – atsiduso jis. – Aš visada būsiu stipresnis ir gražesnis už tave.
Lapinas suprato, kad, jeigu jie kalbėsis tik apie išvaizdą, ginčysis visą amžinybę.
Tad tarė leopardui:
– Mano brangus drauge, aš turiu savybę, kuria tu man niekada neprilygsi. Tai proto grožio požymis – supratingumas.
Tai taręs, jis nuėjo palikdamas bežadį leopardą.
- 12 -
Šikšnosparnis ir dvi žebenkštys
Vieną dieną šikšnosparnis atsidūrė žebenkšties, kuri iš visos širdies nekentė pelių, oloje. Jį pamačiusi, žebenkštis piktai tarė:
– Kaip tu drįsti ateiti į mano namus! Gerai į mane pažiūrėk: aš esu žebenkštis! O tu esi pelė! Prie dviejų pridėk du ir suprasi, kad tavęs laukia baisus galas.
Šikšnosparnis nedrąsiai atsakė:
– Ponia, dėl manęs jūs klystate. Aš net nežinau, kas yra pelės. Aš esu paukštis ir, kaip visi paukščiai, skraidau po dangų! Ar pelės moka skraidyti?
Žebenkštis sudvejojo, tačiau šikšnosparnis taip įtikinamai kalbėjo, kad jinai jį paleido.
Šį kartą jis išsisuko!
Vis dėlto netrukus tas pats šikšnosparnis (tikriausiai jis buvo gana nerūpestingas)
įskrido į kitos žebenkšties urvą, o ši negalėjo pakęsti paukščių.
Žebenkštis grėsmingai priartėjo prie šikšnosparnio ir piktai sušuko:
– Kvailas gyvi, kaip drįsti įsilaužti į mano namus! Visi miške puikiai žino, kad negaliu pakęsti paukščių! Tuojau tave pričiupsiu! – Tai sakydama ji letena prispaudė šikšnosparnį.
Vargšelis drebėjo iš baimės, tačiau atsakė:
– Mano malonioji ponia, negi matote plunksnas ant mano kūno? Klystate dėl manęs. Aš – ne paukštis! Gerai įsižiūrėkite į mane: aš esu peliukas!
Žebenkštis gerai į jį įsižiūrėjo. Gali būti, kad šitas gyvis – iš tikrųjų peliukas! Ir žebenkštis jį paleido.
Jis ir vėl ištrūko gyvas!
Gyvenime labai svarbu mokėti įtikinti, ir daug kas sugeba, kaip patys sako, sėdėti ant dviejų kėdžių vienu metu!
Šiandien jie garbina karalių, rytoj šlovins respubliką, tačiau nuolatos bus tribūnose!
- 172 -
Vėžlys ir antys
Vieną dieną vėžliui nusibodo gyventi toje pačioje vietoje ir visą laiką matyti tuos pačius daiktus ir tuos pačius gyvūnus. Jis norėjo pažinti pasaulį! Jis dažnai žiūrėdavo į dangumi skrendančias antis ir širdyje joms pavydėjo, nes jos gali nuskristi iš vienos vietos į kitą ir aplankyti skirtingas egzotiškas šalis. Vieną rytą vėžlys išsakė joms savo troškimą, ir antys tuojau pat pasisiūlė pasiimti jį kartu. Jos tarė:
Pasiimsime tave toli toli, parodysime tau vietas, kokių negali net įsivaizduoti! Skrisime virš visos Amerikos ir dar toliau, virš milžiniško vandenyno, virš sausringos dykumos, palei aukščiausias pasaulio viršukalnes! Pamatysi, kaip žmonės gyvena tolimose žemėse, ką jie valgo ir kaip kalba!
Vėžlys jų klausėsi užburtas ir sužavėtas. Jis to ir norėjo! Tačiau kaip? Jis neturi sparnų. Antys pagalvojo ir sukūrė planą. Vėžlys galės burna tvirtai laikytis už pagalio, kurį neš dvi antys, suėmusios jį snapais. Kokia puiki mintis! Tai puikiai suveiks! Jie rado tinkamą pagalį ir leidosi į kelionę.
Net neįsivaizduojate, kaip vėžlys džiaugėsi! Pasaulis iš dangaus atrodė visiškai kitoks!
Visi miško gyvūnai stabčiojo pažiūrėti į tą keistą vaizdą virš galvų. Garbėtroška vėžlys nesusilaikė ir, norėdamas pritraukti daugiau dėmesio ir pasipuikuoti, sušuko:
– Štai aukštai danguje skrenda vėžlių karalius!
Tačiau tai sakydamas jis išsižiojo ir paleido pagalį, tada šleptelėjo ant žemės ir apgailėtinai grįžo į savo kasdienį gyvenimą!
Jis buvo nubaustas už tuštybę, ir jo svajonė taip ir neišsipildė!
- 175 -
–
Versta iš
5 MINUTES BEDTIME STORIES FROM THE WILD
White Star Kids, Milan, 2022
Anna Láng yra grafikos dizainerė ir dailininkė, gyvenanti Sardinijoje, Italijoje.
2015 m. ji iliustravo savo pirmąją knygą ir nuo tada kuria iliustracijas daugybei knygų vaikams.
Leidėjas norėtų padėkoti Francescai Rossi, pasakų „Gražuolė ir pabaisa. Triušiukų meilės istorija“ ir „Višta Snieguolė ir septynios pelėdos“ autorei.
Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios
bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt
© White Star s.r.l., Milanas, 2022
White Star Kids® yra registruotas White Star s.r.l. leidybos ženklas.
Pirmą kartą su šiomis iliustracijomis 2022 m. išleido
White Star s.r.l. Piazzale Luigi Cadorna, 6
20123 Milanas, Italija.
www.whitestar.it
Išleista susitarus su White Star s.r.l., Novara, Italija.
Visos teisės saugomos.
© Vertimas į lietuvių kalbą, Dangirutė Giedraitytė, 2022
© Leidykla „Nieko rimto“, 2023
ISBN 978-609-441-879-2
Redaktorė Danguolė Vanagaitė
Korektorius Vainius Bakas
Maketavo Jovita Tamašauskienė
Tiražas 2000 egz.
Išleido leidykla „Nieko rimto“
Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius
www.niekorimto.lt
Spausdino UAB BALTO print
Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
ISBN 978-609-441-879-2
