Padebesų vedlė. Interviu Valstiečių laikraštyje

Page 1

PRIEDAS APIE GYVENIMO BŪDĄ IR LAISVALAIKĮ

Šeštadienis

Padebesių vedlė

Asmeninio archyvo nuotrauka

Rūta Klišytė VL žurnalistė

Jeigu paklausite Sigutės, kas ji tokia, ką veikia ir kur dirba, ši tik nusišypsos ir gūžtelės pečiais: „Ach, nieko rimto...“ Tai bus gryna tiesa. Sigutė Ach yra dailininkės slapyvardis, o „Nieko rimto“ – jau 13 metų sostinėje gyvuojanti unikali leidykla, kurią ji įkūrė kartu su Arvydu Vereckiu. Leidyklos ženklu tapusią sparnuotą svajingą juodmargę pažįsta visi vaikai ir tėveliai, o tarp jos išleistų knygų vis atsiranda premijuotų. Nieko nuostabaus: juk kaip tik Sigutė Ach leidykloje yra atsakinga už grožį ir sparnus.

Taškuota varna Sigute, sunku patikėti, kad nesa­ te diplomuota dailininkė. Na, Piros­

manis ar Van Goghas dailės studijų taip pat nebaigė, bet ar nesijaučiate balta varnele tarp rimtų menininkų? Balta varnelė – tai mano viso gy­ venimo melodija. Ja pasijutau dar darželyje ir tebesijaučiu dabar. Dar mokykloje ja būti tapo komfortiška, o studijų metais dailės studijoje net buvome susibūrę į baltų varnų būre­ lį. Keliavome, paišinėjome, buvome... keistuoliai. Dar ir dabar, pamačius keistą (be priežasties laimingą, teigia­ mai mąstantį, jautrų, kūrybišką, į nie­ ką nepanašų ir šiek tiek išsiblaškiu­ sį) žmogų, pagalvoju: šitas – iš mano miško. Kad ir kokia balta ar taškuo­ ta varna būčiau, vis sutinku saviškių. Nieko rimto – geras burtažodis, saugantis jus nuo pavydžios ar kri­ tiškos akies. O gal tiesiog neturi­ te drąsos ar ambicijų tapti rimta menininke?

Esu labai neambicinga ir neazar­ tiška. Tą greitai pastebėjo mano vai­ kai. Dar berniukiškai varžydamie­ si prie kokio nors stalo žaidimo, jie nenorėdavo, kad žaisčiau kartu, nes pradėdavau ne varžytuves, o derybas. „Nieko rimto“, nes iš tiesų nesijau­ čiu tikra menininke. Visada jaučiausi keistuole, kuri daro tai, ko dažnas gal ir nesupras. Nenorėjau, kad į mane žvelgtų įdėmiai, tai ir ištardavau šį, anot jūsų, burtažodį. Tikras meni­ ninkas, mano manymu, yra tas, kuris visą savo gyvenimą atiduoda pašauki­ mui. Todėl ir sakoma, kad meninin­ kai žiaurūs, kad šalia jų žmogui daž­ nai nejuku, o menininką pamilusiam dažnai būna skaudu, nes tarnaujanty­ sis mūzoms nieko nepalieka papras­ tam gyvenimui – nei meilės, nei laiko, nei jėgų, nei dėmesio. O su manimi yra kitaip. Jeigu pie­ šiu, o kažkas šalia norėtų arbatos, pa­

buvimo ar dėmesio, blynų, einu jų kepti. Mane tarsi nupučia nuo darbo stalo... O grįžtu prie jo kartais per daug pavargusi nuo kasdienių rūpesčių ir jau nieko nebesukuriu. Net paašaroju dėl to. Bet kitą kartą ir vėl tas pats. Jūs – tikra rakštis rimtiems dar­ bomanams, kurie sunkiai triūsia. Nejau nesate dirbusi pernakt, parų paras? Esu. Taip ir dirbu – gūsiais! Jeigu man įdomu, joks darbomanas manęs nepasivys, nes man tai – ne darbas, o kūryba. Net jei iš šono tai atrodytų tik žemės kasimas lietui lyjant.

2014 m. kovo 1 d. Nr. 18 (9346) Valstiečių laikraštis

Klajoju ten, kur lašo trenksmo į žemę garsas gerai girdimas – miške, laukymėje, prie vandens... Gamtos delnuose. Arba knygų puslapiuose. Ar yra dalykų, į kuriuos žvelgia­ te labai rimtai? Į viską žvelgiu gal net pernelyg jautriai. Man viskas gali būti įvy­ kis. Todėl kaip vaikui lig šiol reikia daug miego. Pavargstu nuo įspū­ džių, o paklausta, ką veikiau, nela­ bai galiu pasakyti. Na, žiūrėjau pro langą, galvojau. Ar galėtumėte dirbti, tarkime, greitojoje pagalboje, policijoje, banke? Galiu mobilizuotis, bet mano dė­ mesys yra kaip žirgo lenktynėse: ma­ tau tik tai, ką veikiu. Jeigu banke ap­ tarnaučiau klientą, nepastebėčiau už jo eilėje laukiančio dramblio. Tačiau esu gelbėtoja. Iškart puolu padėti, jei kas šalia manęs nutinka ir jei, aišku, tai pastebiu. Tik dabar sumoju pa­ klausti, ar reikia pagalbos. Ne visi nori, kad keista tetulytė kištųsi į jų reikalus. Ir ne visada tokia pagalba yra gėris. Atrodytų, kad jūsų pašaukimas yra skrajoti padebesiais. O kaip pati jį apibūdintumėte? Kaip Stalkerio iš Andrejaus Tar­ kovskio to paties pavadinimo filmo pa­ šaukimą. Stalkeris, jei pamenate, yra vedlys į Zoną, be kurios jis negali, bet jam nepakanka džiaugtis ja vienam. Kažkodėl jam lemta ten vestis kitus žmones, kurie turi savų norų, svajonių, lemčių. Kaip ir to filmo herojus, dažnai stebiuosi, kam man to reikia, juk ved­ lės pašaukimas atima labai daug jėgų.

Kiautas ir branduolys Į vaizduotės padebesius daž­

Įvykiai Darbo stalo rajone niausiai vedatės vaikus. Vidur­ Kur klajojate, kol pasiekiate, kaip juokaujate, Darbo stalo rajoną, kur gimsta jūsų akvarelės ir kiti įstabūs nerimti dalykai?

amžiais manyta, kad vaikas yra tik mažas suaugusysis, dabar tarsi manoma, kad suaugusysis yra tik didelis vaikas. Kur tiesa? Nukelta į 12 p. 

Eteris

Dėmesio, paskutinė kova dėl „Eurovizijos“! Rūta Klišytė VL žurnalistė

Kaip žinome, Lietuvai atstovausianti daina jau išrinkta. Ja tapo „Attention“ („Dėmesio“), nors ir kilo šiokių tokių nesusipratimų dėl balsų skaičiavimo. Mat už dainas klausytojai balsavo interneto portale lrt.lt. Tačiau abejojantieji buvo nuraminti ir štai šiandien nacionalinės atrankos į „Euroviziją“ finale bus paskelbtas ir nugalėtojas, vyksiantis su „Attention“ užkariauti Kopenhagos. Kita vertus, šeštadienio konkur­ sas bus ypatingas, nes specialiai į jį bus atskraidinti garbūs užsienio svečiai. LRT tiesioginiame etery­ je pasirodys šiame tarptautiniame konkurse Šveicarijai atstovausian­ tis atlikėjas Sebalter, kviestiniai ko­ misijos nariai iš Rusijos, Vokietijos ir Švedijos. Savo žodį vakare šeš­ tadienio vakarą tars prodiuseris ir kompozitorius Brandonas Stone'as

iš Vokietijos, dainavimo pedagogė ir dainininkė, daugelio Švedijos muzikinių TV šou komisijos narė Liselott Bjork ir įrašų kompanijos „Sniegiri“ direktorius, prodiuseris Valerijus Prosvirovas. Jau aišku, kad dėl teisės dainuo­ ti „Eurovizijoje“ susirungs Vaidas Baumila, Vilija Matačiūnaitė ir Mia. Rengėjai kol kas nutyli, ar jų dainavimą vertins tik užsienio sve­ čiai, ar komisija bus mišri. V.Prosvirovas, stebėjęs ir vertinęs Lietuvos konkurso dalyvius nuo jo pradžios, tikino nuoširdžiai išgyve­ nęs dėl kiekvieno iškritusio dalyvio ir džiaugėsi pakviestas vertinti liku­ sius geriausius. „Vaidas – mano fa­ voritas, jis turi ir charizmą, ir balsą. Vilija ir Mia konkurso metu, mano akimis, pasikeitė į gerąją pusę“, – svarstė muzikos žinovas iš Rusijos ir spėjo, kad iš pusfinalį pasiekusio trejeto daugiausia šansų laimėti turi Vaidas Baumila. Tačiau pripažino, kad jo varžovės ne iš kelmo spirtos, tad galima tikėtis netikėtumų.

Jau aišku, kad dėl teisės dainuoti „Eurovizijoje“ susirungs Vilija Matačiūnaitė, Mia ir Vaidas Baumila.

fotodiena.lt nuotraukos

Vaidas prisipažino, jog nėra itin sužavėtas daina laimėtoja, tačiau pa­ tikino, kad kaip profesionalas sieks padainuoti ją kuo geriau. O žiūro­ vams neramu, ar pasiteisins rizikin­ gas nacionalinio konkurso rengėjų sumanymas atskirai rinkti dainą ir jos atlikėją. Juk jie turėtų būti tar­

si sulipę, o ne dirbtinai suklijuoti. Dainos „Attention“ autorė, prime­ name, yra V.Matačiūnaitė. Į Vilnių specialiai atvyksiantis Sebalter atstovaus Šveicarijai Ko­ penhagoje su savo parašyta daina „Hunter Of Stars“ („Žvaigždžių me­ džiotojas“). Sebalter, kurio tikras var­

das yra Sebastianas Paulessis, gimė 1985 m. itališkai kalbančiame Švei­ carijos kantone Ticine. Su savo de­ biutine daina „Hunter of Stars“ šalies melomanus pakerėjęs jaunasis daini­ ninkas grojo folkroko grupėje „The Vad Vuc“, su kuria įrašė net 5 albu­ mus, o dabar pradėjo solinę karjerą.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.