Atrask žuvų pasaulį

Versta iš: Britta Teckentrup THERE ARE FISH EVERYWHERE

Bonnier Books UK, 2018

© Tekstas ir iliustracijos, Britta Teckentrup, 2018 © Dizainas, Olivia Cook Pirmą kartą anglų kalba 2018 metais išleido Big Picture Press,

Kings Road Publishing leidybos ženklas.

Išleista susitarus su Bonnier Books UK, Londonas, Jungtinė Karalystė.

Visos teisės saugomos. © Vertimas į lietuvių kalbą, Tomas Einoris, 2019 © Leidykla „Nieko rimto“, 2020 ISBN 978-609-441-607-1

Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).

Redaktorė Edita Birulienė Korektorė Goda Baranauskaitė-Dangovienė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 2000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdinta Kinijoje Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius

Britta Teckentrup

atrask

žuvu pasauli

Iš anglų kalbos vertė Tomas Einoris

Vilnius 2020

ŽUVu YRA VISUR Žuvys gyvena visame pasaulyje.

Jų rasi vandenynuose, upėse, ežeruose, kūdrose ar kitose vietose, kur yra pakankamai vandens. Jos gali būti didelės arba mažos, pailgos arba plokščios, dygliuotos arba apvalios, ryškių spalvų arba smėlio spalvos, kad būtų sunkiai pastebimos.

Visi čia pavaizduoti gyvūnai yra žuvys, tiesa?* ia Bur

Fl e i t

ažuv

žuv

ė

ė

Ančiuv

is

S k a l i a ra s

Ry k l ys

f De l

Mur

Jū

i g žd

ė

s

ena

Pa p r a s K ra b

va rų ž

ina

as

Šun

žuv

ė

to j

er i vov

žuv

ė

s Jūrini

Didž

i o j i a u ks inė sk u

m

Pe

in lėd

ė ra

vėžl

ys

ja

br

ė

Pe l ė

Ny

ėžl

ys Ar

a ap

im

s gru kšt u k i n i

a

Jū

rų

ark

liuk

as

J

sv ūrini

d i n ė ra j a

Pa p

Pir

i mėnulžuvė ra st o j

Pl

ek

anija

šnė

Ze b r i n ė sparnapelekė Laš

iša

*Teisingai – NE VISI čia pavaizduoti gyvūnai yra žuvys. Tikriname tavo budrumą. Ar pavyks atspėti, kurie gyvūnai NĖRA žuvys?

peri

s

ŽUVIS! (O KAS TAI YRA?) Žuvys yra vandenyje gyvenantys gyvūnai. Jie – stuburiniai, tai reiškia, kad turi stuburą. Visos žuvys taip pat turi smegenis. Dauguma jų naudoja žiaunas kvėpuoti ir pelekus plaukti. Žuvys yra šaltakraujės (negali valdyti savo kūno temperatūros). Daugelis šių gyvūnų padengti žvynais.

KAULINeS ŽUVYS Mažiausiai 29 000 žuvų rūšių yra kaulinės. Šis skaičius sudaro pusę visoje planetoje gyvenančių stuburinių. Šios žuvys turi kaulėtus griaučius.

Nugarinis pelekas

Inkstas Kepenys

Smegenys Nosiaskylė

Plaukiojimo pūslė Kauliniai griaučiai

Ūselis Uodeginis pelekas

Širdis Žarnynas Analinis pelekas

AUKŠTYN ŽEMYN! (ARBA KAIP VEIKIA PLAUKIOJIMO PuSLe) Daugelis kaulinių žuvų turi plaukiojimo pūslę – maišelį, pripildytą dujų, kurį naudoja pakilti ir nusileisti vandens storymėje.

Reprodukciniai organai

Dubens pelekas

Kai žuvis atpalaiduoja raumenis aplink plaukiojimo pūslę, ji išsiplečia ir žuvis kyla į paviršių.

Žiaunos

Skrandis

Krūtinės pelekas

Kai žuvis įtempia raumenis aplink plaukiojimo pūslę, ji sumažėja ir žuvis grimzta į dugną.

ne žuvis

Ar atspėjai, kurie iš ankstesniame puslapyje pavaizduotų gyvūnų nėra žuvys?

Jūriniai vėžliai yra ropliai.

Ropliai – šaltakraujai stuburiniai gyvūnai, turintys sausą žvynuotą odą. Jie deda kiaušinius sausumoje.

Jūrų žvaigždės yra dygiaodžiai. Dygiaodžiai yra bestuburiai (neturi stuburo).

Jų kūną dengia kietos odos sluoksnis.

KREMZLINeS ŽUVYS Šių žuvų griaučiai yra sudaryti iš kremzlių (tai lankstus audinys; tavo nosies pertvara yra kremzlė). Rykliai, rajos ir ežinės rajos – kremzlinės žuvys. Yra maždaug 500 ryklių ir 600 rajų bei ežinių rajų rūšių.

Uodeginis pelekas

Antrasis nugarinis pelekas Analinis pelekas

Kremzlinis stuburas Nugarinis pelekas

Raja

Ryklys

Reprodukciniai organai

Inkstas

Žarnynas Dubens pelekas

Smegenys

Nosiaskylė

Kepenys Žiaunų plyšiai

Raja

Širdis

Skrandis

Krūtinės pelekas Ežinė raja

Krabai yra vėžiagyviai.

Vėžiagyviai yra bestuburiai, turintys iš dalių sudarytus išorinius griaučius (kaip šarvus) ir antenas.

KVePAVIMAS PO VANDENIU (ARBA KAIP VEIKIA ŽIAUNOS) Žuvys gauna deguonies įsiurbdamos vandenį per burną ir pašalindamos per žiaunas. Žiaunos yra ertmės žuvies šonuose. Žiaunose vanduo prateka pro organus, panašius į siūlelius, kuriuose pilna kraujagyslių. Kraujagyslės sugeria deguonį ir į vandenį išskiria anglies dioksidą.

Delfinai yra žinduoliai. Žinduoliai yra šiltakraujai stuburiniai gyvūnai, savo jauniklius žindantys pienu.

(TU esi žinduolis!)

A ra p a i m a

Antarktidoje ir Australijoje, sausiausiuose Žemės žemynuose, gyvena mažiausiai gėlavandenių žuvų. Australijoje randama apie 300 vietos rūšių, Antarktidoje – nė vienos. Tiesa, buvo aptikta šimtų milijonų metų senumo gėlavandenių žuvų fosilijų.

Beveik 40 proc. visų pasaulio žuvų rūšių gyvena gėlame, arba nesūriame, vandenyje. Įdomu tai, kad vos 1 proc. viso Žemėje esančio vandens yra gėlas. Gėlavandenės žuvys gyvena ežeruose, upėse, kūdrose, pelkėse ir net karštosiose versmėse bei urvuose.

GeLAVANDENeS ŽUVYS

R

d au

ono

so

ma

j i p i ra n i j a

Amazonės upės ištakos prasideda Pietų Amerikos Anduose.

4 000 km ilgio upė įteka į Atlanto vandenyną. Ties upės žiotimis sūrus ir gėlas vanduo maišosi daugiau nei 160 km ilgio atkarpoje. Amazonėje ir ją maitinančiuose intakuose gyvena daugiau nei 3 000 žuvų rūšių. Daugelis jų migruoja didelius atstumus, įskaitant šamą (Zungaro zungaro), kuris gali nukeliauti 11 600 km. Įsivaizduokite, kad žuvis nuplaukė iš Londono į Niujorką ir paskui parplaukė atgal!

AMAZONeS UPe

Milžiniško dydžio arapaimos ilgis gali viršyti net 3 m.

Ko l o

Kolosoma minta netoli vandens augančių augalų lapais ir vaisiais.

Jos išmatos paskleidžia sėklas Amazonės upe.

uk

l ys

Šie šamai gyvena drumzlinos Amazonės vagoje ir naudoja savo ūselius orientuotis aplinkoje ir ieškoti maisto.

Šam as ( Zungaro zungaro )

Bukasnukis ryklys yra vienas iš nedaugelio ryklių, galinčių gyventi sūriame ir gėlame vandenyje. Iš jūros jie gana aukštai pakyla upe.

Bu

sn ka

yk is r

Po ledu: vėgėlės gyvena visur, net netoli Šiaurės ašigalio. Tai viena iš nedaugelio žuvų rūšių, leidžiančių ikrus po ledu.

Urvuose: aklosios giliavandenės meksikinės grotžuvės tiek ilgai gyvena po žeme, kad neturi akių!

Neturėdamos regos organų, jos gali geriau tausoti energiją.

Sausumoje (ne nuolatos): grundalinių šeimai priklausantys paprastieji dumblašokliai gyvena pelkėse ir vaikšto naudodami pelekus. Jie kvėpuoja pro savo specialią odą.

Dykumose: Nevados valstijos Mirties slėnyje – karščiausioje vietoje Žemėje – esančios geologinės formacijos Devil’s Hole požeminiame geoterminiame šaltinyje gyvena tik ten sutinkami lėlžuvių šeimos atstovai.

NETIKeTOS VIETOS

Kai kurios gėlavandenės žuvys gyvena pačiose netikėčiausiose vietose.

Raudonosios piranijos gali per kelias minutes iš savo aukos palikti tik kaulus.

Jų dantys yra tokie aštrūs, kad kai kurios Amazonės atogrąžų miškuose gyvenančios gentys juos naudoja kaip ginklus.

MAITINIMASIS Žuvų pasaulyje didžiausias kasdienis iššūkis – rasti pakankamai maisto. Žuvys minta įvairiu maistu: nuo mikroskopinių dumblių ir jūros gyvių iki... kitų žuvų, įskaitant savo gentainius. Žuvų elgesys ir gyvenamoji vieta daugiausia priklauso nuo maisto, būtino norint išgyventi.

NUO MA ŽO

DENYN u M

AIST VAN OG – RA O I ND L IN E e D I 3. Vandenynuose taip pat ID K gyvena nemažai žolėdžių žuvų, I mintančių dumbliais ir jūrų

žolėmis. Daugelis kitų žuvų yra visaėdės, t. y. minta augalais ir gyvūnais.

2. Fitoplanktoną ėda zooplanktonas, mažyčiai jūrų gyviai, ir kiti gyvūnai, pavyzdžiui, medūzos.

1. Mažyčiai augalai, vadinami fitoplanktonu, yra vieni smulkiausių vandenynuose aptinkamų objektų.

Jie dažniausiai gyvena netoli paviršiaus ir siurbia saulės energiją.

5. Didžiausi vandenynų grobuonys yra tokios žuvys kaip dideli rykliai ir tunai, žinduoliai, pavyzdžiui, delfinai ir ruoniai, ir paukščiai, pavyzdžiui, pingvinai.

4. Tik kitomis žuvimis mintančios žuvys vadinamos mėsėdėmis. Kai kurios iš jų, pavyzdžiui, sardinės ir silkės, ėda zooplanktoną. Kitos mėsėdės žuvys medžioja smulkesnes žuvis, krabus ar kiautuotuosius vėžiagyvius.

KEISTI IR NUOSTABuS MITYBOS YPATUMAI Susipažinkite su keletu įdomiausiai besimaitinančių žuvų. jau

Spjaudalės moka spjaudytis!

Jos išspjauna galingą vandens srautą, kad numuštų vabzdžius nuo vandens paviršiaus ir galėtų juos suryti.

m Ša

Kitaip nei žmonių, žuvų skonio svogūnėliai nėra išdėstyti tik ant liežuvio. Jie gali būti ant snukio ar net viso kūno. Šamai turi iki 175 000 skonio svogūnėlių (žmonės turi apie 10 000).

Daugelis jų išdėstyti ant ūselių, kurie truputį primena katės ūsus.

Ryklių galvose yra ląstelių, gebančių aptikti elektros lauką. Ši savybė vadinama elektrorecepcija.

Didžiausia vandenynuose plaukiojanti žuvis minta smulkiausiu maistu!

Bangininiai rykliai (užauga iki 12 m ilgio) mėgsta mažytį planktoną, kurį košia siurbdami vandenį į didžiulius žiomenis.

is

ry

kly

s

Ry

in

Sp

lė da

n Ba

gi

n

Velniažuvės vilioja savo grobį savotišku masalu, panašiai kaip žvejai. Šis masalas yra specialus šviečiantis organas ant žuvies galvos.

l Ve

ž nia

uv

ė

El e

kt r

ini

ng

ur

ys

Elektriniai unguriai apsvaigina savo grobį iki 600 voltų stiprumo elektros srove.

su

kly

s

as

gus

i la šiš

a

AR PAVYKS RASTI visus grobuonis, besitaikančius sumedžioti lašišų maistui?

Suaugusios lašišos yra sidabriškai pilkos spalvos.

Vandenyne jos minta smulkiomis žuvimis.

Suau

rš i a

ntis

patinas

Lašišų patinai pasidaro oranžinės spalvos, pasikeičia jų galvos forma.

Lašišos plaukia į upes balandžio–lapkričio mėnesiais.

Prieš nerštą pasikeičia jų išvaizda, be to, lašišos nustoja maitintis.

Ne

Atlantinės lašišos įveikia didžiulį atstumą, kad galėtų išneršti! Jos migruoja tūkstančius kilometrų. Suaugusios lašišos gyvena šaltuose Šiaurės Atlanto vandenyse netoli Grenlandijos. Po 1–4 vandenyne praleistų metų jos grįžta į Europos, Šiaurės Amerikos ir Rusijos upes, kur gimė, ir išneršia. Lašišų jaunikliai grįžta į vandenyną, ir ciklas prasideda iš naujo.

er

ši

an

ti

ATLANTINeS LAŠIŠOS

N

pa

te l

ė

Lašišų patelės pasidaro tamsiai žalios spalvos, ant šonų atsiranda mėlynų ir violetinių dėmelių.

Ik

Vasaros pabaigoje žuvyčių ilgis siekia maždaug 4 cm, ant kūno yra tamsių dėmių. Šiuo metu jos vadinamos jauniklėmis.

u Rit

oli

s

Le

Ką tik išsiritę individai vadinami lervutėmis.

Po 2–3 metų jauniklės lašišos pakeičia spalvą. Šios nedidelės sidabriškos lašišaitės vadinamos rituoliais. Pavasarį rituoliai leidžiasi upėmis į jūrą arba vandenyną.

rvutės

Maili us

Ja u n i k l ė l a š i š a

Išleidžiamus ikrus apvaisina patinai.

Suvartojusios papilvėje esantį trynio maišelį, lervutės tampa mailiumi.

Pasiekusios upę, kurioje užaugo, spalio–sausio mėnesiais išleidžia ikrus. Lašišų patelės užkasa ikrus upės žvirgžde.

Lašišos neturi žemėlapio, tačiau sugeba sugrįžti į upę, kurioje užaugo.

Mokslininkai mano, kad vandenyne jos orientuojasi pagal magnetinius laukus ir žvaigždes, o upėse – pagal kvapą ir skonį.

ra i

AR PAVYKS RASTI? Labiausiai Žemėje paplitusi žuvis yra nedidelė, tačiau turi aštrius dantis. Tai – šeriažiotė švietenė. Šios žuvys užauga iki 8 cm ilgio ir gyvena didesniame nei 300 m gylyje, todėl žmonės jas mato nedažnai. Kažkur šioje knygelėje slepiasi šeriažiotė švietenė. Ar pavyks ją rasti?