UDK 821.111(94)-93 Fl-36
John Flanagan BROTHERBAND 3. THE HUNTERS Random House Australia, Sydney, 2012
© Tekstas, John Flanagan, 2012 Neturtinės kūrinio teisės priklauso autoriui. Pirmą kartą pavadinimu Brotherband 3. The Hunters išleido Random House Australia Pty Ltd, Sidnėjus, Australija. Išleista susitarus su Random House Australia Pty Ltd. © Viršelio iliustracija, Jeremy Reston © Viršelio dizainas, www.blacksheep-uk.com © „Garnio“ iliustracija, David Elliot Visos teisės saugomos. Nei ši knyga, nei kuri nors jos dalis negali būti atkuriama, perduodama ar įkeliama į informacijos paieškos sistemas jokia forma ir jokiais būdais – nei grafinėmis, nei elektroninėmis ar mechaninėmis priemonėmis. Ji negali būti kopijuojama ar įrašoma be raštiško leidėjo sutikimo. © Vertimas į lietuvių kalbą, Viktorija Uzėlaitė, 2016 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017 ISBN 978-609-441-417-6
Iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė
Vilnius 2017
Skiriu savo mamos Ketlinos FrensÄ—s Flanagan atminimui. Gaila, kad ji viso to nemato.
laivYBOS terminu paaiskinimai
Šioje knygoje rašoma apie laivus, tad pamaniau, kad būtų naudinga paaiškinti kelis jūreivystės terminus, kuriuos sutiksite skaitydami pasakojimą. Būkit ramūs, pasakodamas istoriją nesigilinu į technines smulkmenas, tad net jei neišmanote laivybos, neabejoju, suprasite, kas vyksta. Vis dėlto šiokių tokių terminų reikia, kad knyga būtų tikroviška. Taigi vardiju be jokios aiškios tvarkos. Pirmagalys – priekinė laivo dalis, dar vadinama nosimi. Laivagalis – užpakalinė laivo dalis. Kairys ir dešinys bortai – laivo šonai, žiūrint į pirmagalį. Priekinis – esantis arčiau pirmagalio.
7
Užpakalinis – esantis arčiau laivagalio. Priekinis ir užpakalinis takelažas – laivo priekyje ir gale esantys lynai, trosai ir burės. Korpusas – laivo dugnas ir sienos. Kilis – laivo dugno išilginė sija. Vairairklis – mentė, kuria kreipiamas laivas, esanti dešinėje laivo pusėje, užpakalinėje dalyje. Vairalazdė – vairo irklo rankena. Traversu vėjas pučia tada, kai jo kryptis statmena laivo kursui. Rėja – ant stiebo keliamas medinis skersinis su bure. Rangautas – virš denio esančių skersinių, skirtų burėms tvirtinti, visuma. Falšbortas – laivo šonas virš denio. Planšyras – viršutinė laivo turėklų dalis. Tvirtinimo kuoliukai – mediniai kuoliukai, kuriais tvirtinamas lynas. Įkaba – kablys, laikantis irklą vietoje.
8
Vėjarodė – vėliavėlė, rodanti vėjo kryptį. Plaukti zigzagu – daryti posūkius kertant vėjo krypties liniją. Halsas – kelio atkarpa, kurią laivas nuplaukia nuo posūkio iki posūkio. Jei vėjas pučia iš šiaurės, o tu plauki į šiaurės rytus, tai plauksi tuo pačiu halsu tiek, kiek tau reikės. Tačiau jei vėjas pučia iš šiaurės, o tu nori plaukti į šiaurę, turėsi daryti zigzagus, kaskart kirsdamas vėjo krypties liniją. Toks plaukimas vadinamas laviravimu prieš vėją. Laviravimas pavėjui – kai laivas keičia kryptį nusigręždamas nuo vėjo, taigi apsukdamas daug didesnį ratą, nei laviruodamas prieš vėją. Skandų laivams šitaip keisti kryptį yra saugiau. Fordevindu laivas plaukia, kai vėjas pučia iš galo. Beidevindu laivas plaukia, kai vėjas pučia beveik iš priekio. Kritimas – kai vėjas pučia į laivagalį, laivas krenta. Tą patį darytum ir tu, jei vėjas būtų labai stiprus. Rifas – raištis burei sutraukti ir pririšti prie rėjos, kad sumažėtų plotas. Burė sutraukiama siekiant apsaugoti stiebą ir pačią burę, kai pučia itin stiprus vėjas. Kad laivas plauktų greičiausiai, burė pakreipiama reikiamu kampu. Tai vadinama burės padėties nustatymu.
9
Falas – lynas, kuriuo rėja pakeliama ant stiebo. Štagas – stiebą prilaikantis tvirtas lynas. Bakštagas ir fokštagas – stori lynai, ištempti nuo stiebo viršūnės iki laivagalio ir pirmagalio (bakštagas – užpakalinis lynas, fokštagas – priekinis). Šotai ir vantai. Daug kas mano, kad tai burės, tačiau jie klysta. Vantai – tai storos virvės, ištemptos nuo stiebo viršūnės iki laivo šono, jos prilaiko stiebą. Šotai – tai virvės, kuriomis valdoma ar reguliuojama burė: pasukama į vieną ar kitą pusę pagal vėjo stiprumą ir kryptį. Avariniu atveju gali būti duota komanda: „Atleisti šotus!“ Šotai atlaisvinami, burė nukąra ir laivas sustoja. Dreifavimas – kai vėjas ar povandeninės srovės neša laivą nuo kurso, jis dreifuoja. Dabar, kai jau užtektinai išmanote jūreivystės terminus, kviečiu žengti į „Brolijos“ pasaulį! Johnas Flanaganas
PIRMA DALIS
. MEDZIOKLE
PIRMAS SKYRI US
– Žemė! Matau žemę! – sušuko Stefanas nuo žvalgybos aikštelės „Garnio“ pirmagalyje. Susidomėję jūreiviai plūstelėjo į priekį, kad išvystų krantą – kol kas tik tolimą neryškią liniją prie pat horizonto. Helas iš palengvėjimo tyliai atsiduso. Jie jau keturias dienas nematydami žemės plaukė įstrižai nuo rytinio Baltaudrių jūros kranto pietinių pakrančių link. Kelias dienas nematydamas jokių atskaitos taškų, jokių gairių, tik bangas, vaikinas ėmė abejoti savo gebėjimais. O jei jam miegant Stigas nuklydo nuo kurso? O jei jis pats padarė kokią nors paprastą, bet lemtingą klaidą, ir jie nuplaukė ne ta kryptimi? Jis suprato: kai plauki nematydamas kranto, kaskart apninka baimė, kad jo niekada nebeišvysi. Jaunasis kapitonas papurtė galvą supratęs, kokie nepagrįsti buvo jo būgštavimai. Juk keturios dienos – tai gana trumpas laikas jūroje. Jis žinojo, kad kai kurie skandų jūrininkai kelias savaites plaukioja neregėdami žemės. Ir pats buvo tai patyręs, tik ne savo laive. Šįsyk jis pirmą kartą vadovavo tokiai ilgai kelionei.
15
Tornas iš savo mėgstamos vietos prie kilio dėžės atkrypavo į laivagalį, derindamas žingsnį prie laivo judėjimo. Nusišypsojo jaunajam draugui. Jis pats daug metų praleido jūroje ir puikiai žinojo, kas dedasi Helo galvoje. – Šaunuolis, – tyliai tarė. Helas šyptelėjo. – Dėkui, – pasistengė, kad balsas skambėtų nerūpestingai. Tačiau ilgiau vaidinti nepavyko. – Prisipažinsiu, kartais kamuodavo nemiga. Tornas kilstelėjo antakį. – Tik kartais? – Tikriau, du kartus. Vieną kartą nemiegojau pirmas dvi dienas. Antrą kartą – kitas dvi dienas. Šiaip viskas gerai. Tai, kad jaunuolis prisipažino apie savo nuogąstavimus, buvo brandos ir pasitikėjimo savo gebėjimais požymis. Jis greitai bręsta, pamanė Tornas. Tai neišvengiama, kai esi laivo kapitonas. Arba turi prisiimti atsakomybę, arba ji tave sugniuždys. Pirmagalyje Stigas užlipo ant borto, tik kitoje pusėje nuo stiebo nei Stefanas. Prisidengė akis, paskui atsigręžė ir per visą laivą užriko: – Matau tris kalvas. Dvi dideles, vieną mažą. Mažoji viduryje. Jos šiek tiek į kairę nuo mūsų. Tornas pastebėjo, kaip nušvito Helas. Susižavėjęs linktelėjo. – Panašu į Nykštuko Kalvos ragą, – tarė. – Ar tik ne į jį taikeisi? Helas atplaukė tiksliai ten, kur reikėjo, – naujokui kapitonui tai buvo įspūdingas laimėjimas. Tornas – patyręs jūreivis, bet laivavedyba jam buvo pernelyg painus mokslas. Helas pasistengė nuslėpti džiaugsmą.
16
– Turėjau atplaukti tiesiai į ragą, – sumurmėjo jis. Netrukus veidą vėl nušvietė šypsena. – Bet mums neblogai pavyko, tiesa? Tornas patapšnojo jam per petį. – Tiesiog puikiai. Tokiam senam pakrančių krabui kaip aš tai tiesiog nesuvokiama. Helas galva mostelėjo į priekį. – Regis, mūsų kalinys pagaliau susidomėjo, kas vyksta. Magijarų piratas Rikardas, kuriam Tornas padėjo pabėgti iš Limato kalėjimo, atsistojęs žiūrėjo į krantą. Pastarąsias porą dienų jis kiūtojo prie stiebo, sunkia grandine prirakintas prie skersinio. – Jis žino, kad netoli namai, – atsakė Tornas. – Už poros kilometrų nuo čia į jūrą įteka Šuito upė, ja galima nuplaukti į Magijaros sostinę. – Paleisim jį? – paklausė Helas. Tornas papurtė galvą. – Tik kai įsitikinsim, kad nemelavo dėl Zavako kelionės tikslo. Jei sakė tiesą, rasim žmonių, mačiusių Dano upe plaukiantį „Varną“. Iki tol jam teks palaukti. Jiems išplaukus iš Limato, Rikardas ištesėjo žodį ir atskleidė, kur traukia Zavakas. Zavakas, piratų kapitonas, pavogė didžiausią Skandijos brangenybę Andomalą, kai Helas su savo komanda ėjo sargybą, taigi jiems žūtbūt reikėjo jį susigrąžinti. Todėl jie ir vijosi piratus per visas Baltaudres, o greitas, didelis, juodas magijarų laivas „Varnas“ vis per žingsnį juos lenkė. Rytinės pakrantės uoste Limate jie pavijo Zavaką su „Varnu“. Padedamas kitų dviejų laivų įgulų plėšikų vadas užpuolė ir užėmė miestelį. „Garnio“ įgula padėjo miestiečiams nugalėti ir išvyti įsibrovėlius. Per mūšį daug piratų žuvo arba
17
buvo paimti į nelaisvę, bet Zavakas su savo įgula, taranavę skandų laivą „Vilkų vėją“ ir vos jo nepaskandinę, per plauką paspruko. Pasak Rikardo, Zavakas su savo gauja ketino nusigauti iki Dano upės, didžiulio vandentakio, kertančio visą šiaurinę žemyno dalį. Pietuose, netoli Pastoviosios jūros, Danas įteka į Baltaudres. Ten stūksojo piratų ir plėšikų tarybos vadovaujama Raguzos tvirtovė. Nusikaltėliai iš Baltaudrių ir Pastoviosios jūros joje ieškodavo prieglobsčio, žinodami, kad bus apginti nuo persekiotojų ir kerštautojų. Raguzoje stovintys laivai mokėjo duoklę miesto valdžiai. Paprastai tai būdavo dešimtadalis jų denyje esančio grobio. Kaina buvo didelė, bet už saugumą ir laisvę vertėjo mokėti. Zavakas, be abejo, gabenosi nemažą kiekį smaragdų, pagrobtų iš slaptos Limato kasyklos. Dalį jų turėjo atiduoti vyrams, padėjusiems įsiveržti į miestą ir jame įsitvirtinti. Tačiau anie buvo sumušti, nužudyti arba įkalinti, taigi jis paspruko susiglobęs ir jų dalį. Su šitokiu laimikiu jam visus metus nebereikės plėšikauti, tad jis, regis, nusprendė pailsėti tvirtovėje ir pasiieškoti naujų įgulos narių vietoj žuvusiųjų. „Garniui“ artėjant prie kranto, Rikardas pajuto skandų žvilgsnius. Pasigręžė į juos, paskui pamojo Tornui, ir šis priėjo. – Ko nori? – paklausė jūrų vilkas, nors ir pats žinojo. – Ar jau paleisit mane? – rodydamas į žemę paklausė plėšikas. Tornas papurtė galvą. – Manau, dar šiek tiek pasimėgausim malonia tavo draugija. – Žadėjot paleisti! Aš tesėjau duotą žodį, – paprieštaravo Rikardas.
18
– Ne. Žadėjau tave paleisti, kai įsitikinsime, kad tesėjai žodį. Ir dar žadėjau išmesti už borto, jei mus apmovei. – Ar būtina mane laikyti šitaip surakintą? – Rikardas piktai pabarškino prie stiebo prirakintas grandines. – Juk čia nėra kur bėgti. Tornas nusišypsojo. – Bijau, kad neatimtum iš manęs malonumo ištėkšti tave iš laivo. Noriu savo rankomis tai padaryti. Rikardas dėbtelėjo į jį ir vėl susmuko ant denio. Buvo aišku, kad beprasmiška toliau ginčytis. Per šias kelias dienas laive jis suprato, kad Tornas ne iš tų, kuriuos lengva perkalbėti. – Žinau, kaip nekantrauji grįžti į Magijarą ir pasisamdyti į piratų laivą, – tarė Tornas. – Bet turėsi dar kurį laiką pakentėti su mumis. Jis nusigręžė ir nužingsniavo atgal prie vairininko pakylos, kur šalia Helo stovėjo Lidija ir Stigas. – Plauksim į uostą? – Tornui priėjus paklausė Lidija. Helas sučiaupė lūpas, paskui papurtė galvą. – Dar vieną dieną paplauksim palei krantą. Pasieksim Dano žiotis ir ten išsilaipinsim. Turim išsiaiškinti, ar kas nors matė „Varną“. Jam vis nedavė ramybės mintis, kad Zavakas galėjo pasukti visiškai į kitą pusę, ir šias keturias dienas jie gaudė vėją laukuose. – Vaikinams būtų neprošal bent vieną naktį gerai išsimiegoti, – tarė ji. – Man irgi. Miegoti „Garnyje“ nebuvo labai patogu. Jūreiviai įsitaisydavo ant medinių grindų tarp irkluotojų suolų. Tačiau visą laiką reikėjo derintis prie laivo siūbavimo ir lingavimo, denį dažnai aptaškydavo purslai, taigi buvo sunku giliai įmigti ir netrukdomai pailsėti.
19
– Dar vieną dieną turėsim ištverti, – nukirto Helas. Lidija liūdnai šyptelėjo. – Ir aš? – Ir tu. Atleisk. Reikės pakentėti. Kuo greičiau sužinosim, kad plaukiam reikiama linkme, tuo bus geriau. Mergina linktelėjo. Helas kalbėjo išmintingai; jis pats, ko gero, miegojo iš visų mažiausiai. Jiedu su Stigu pasikeisdami vairavo laivą, bet Helas savo vietą užleisdavo labai nenoriai. – Gal reikėtų paklausinėti pajūrio miesteliuose? – pasiūlė Stigas. Helas papurtė galvą. – Net jei ten kas nors ir matė „Varną“, tai nereiškia, kad jis toliau plaukė į vakarus. Stigas geraširdiškai atsiduso. – Ką gi, turbūt teks dar vieną naktį drunyti ant tų kietų lentų. Kam prikalei tiek daug špantų? Jie man spaudžia šonkaulius. Helas nusišypsojo bičiuliui. – Kitą kartą statydamas laivą atsižvelgsiu į tai, – pažadėjo. Paskui, kaip dažnai nutinka kam nors prakalbus apie miegą, užsidengęs burną plačiai nusižiovavo. Tornas mąsliai pasižiūrėjo į jį. – Regis, ir tau pačiam būtų neprošal numigti. Helas patraukė pečiais ir greitai pamirksėjo, kad prašviesėtų akyse. Dabar jis išties pajuto, kokios jos sausos, net peršti. – Man viskas gerai, – atsakė. Tačiau Torno apgauti nepavyko. – Manau, tau reikėtų dar ką nors išmokyti vairuoti, – tarė jis.
20
Stigas garsiai atsikrenkštė. – Hm... ar manęs čia jau niekas nepastebi? O gal esu tik oto pjausnys? – paklausė jis. – Pamenu, lyg ir stovėjau porą sykių prie vairalazdės per šias kelias dienas. – Žinau, – kantriai atsakė Tornas. – Norėjau pasakyti, kad jums reikia trečio žmogaus. – O tu pats negalėtum to imtis? – paklausė Lidija. Tornas pažiūrėjo į ją. – Galėčiau. Bet jei stotume į jūrų mūšį, mudu su Stigu vadovautume pajėgoms. Mes esam geriausi kariai laive. O Helas turės šaudyti Gręžtuvu. Gręžtuvu buvo pavadintas didžiulis arbaletas laivo pirmagalyje. – Ar jau esi ką nors tam numatęs? – paklausė Helas. Tornas kalbėjo protingai – laukė ilga ir sunki kelionė, tad trečias vairininkas jiems su Stigu būtų paspirtis. – Mąsčiau apie Edviną, – atsakė Tornas. – Stefanas su Džesperiu kartu gražiai kelia ir leidžia bures, o Ulfas su Vulfu jas puikiai tvarko. Edvinas šiuo metu ne kažin ką veikia. Helas šyptelėjo. – Būtų taktiškiau sakyti, kad jis yra neatskleistas talentas, – tarė. – Taip, sumanymas geras. Edvinas protingas ir atidus. Jis greitai susigaudys. Eime pasikalbėti su juo. Jis linktelėjo Stigui, ir šis perėmė vairalazdę. Helas su Tornu patraukė į priekį, kur sėdėjo Edvinas. Šalia jo aukštielninkas gulėjo Ingvaras, sužeistas per Limato sargybos bokštų puolimą. Susikaupęs, palenkęs galvą Edvinas darbavosi su ilgomis plonomis lazdelėmis, šios švytavo į šalis ir dzingsėjo. Ant denio prie jo kojų gulėjo storų siūlų kamuolys.
21
– Edvinai? – pašaukė Helas. – Ką čia veiki? Edvinas pakėlė galvą ir nusišypsojo. – Mezgu, – atsakė. – Mezguosi šiltą vilnonę kepurę. Helas su Tornu susižvelgė. – Kažin ar tik mes nesuklydom? – sumurmėjo Tornas.
ANTRAS SKYRI US
– Sakai, mezgė? – susiraukė Džesperis. Stefanas linktelėjo. – Mezgė. Jis turėjo didelį siūlų kamuolį, du virbalus ir... mezgė. Jie sužiuro į laivagalį, kur Helas aiškino Edvinui laivo vairavimo įmantrybes. Edvinui išėjus mokytis, jo vietą prie Ingvaro užėmė Lidija. „Garnys“ plaukė viena kryptimi, vėjas pūtė iš dešinės, ir burių komanda buvo be darbo. Džesperis su Stefanu, kurių užduotis buvo pakelti ir nuleisti rėjas, paėjėjo į galą ir prisėdo paplepėti su burių reguliuotojais Ulfu ir Vulfu. – Nežinau, ar noriu plaukti laivu, vairuojamu mezgėjo, – burbtelėjo Stefanas. Jo teiginyje nebuvo nė kruopelės logikos, bet kiti, regis, pritarė tokiam požiūriui. Visi dar kartą atsigręžė į Edviną. – Beje, o kaip reikia megzti? – pasidomėjo Džesperis. Ulfas niekinamai patraukė pečiais. – Tai labai paprasta.
23
Halas ir visi Garniai pergalingai grįžo namo į Skandiją nugalėję piratus ir sugrąžinę svarbiausią skandų relikviją Andomalą. Atsikovoję garbę Garniai gavo naują užduotį: surasti seną priešininką Tursgudą. Ryklių brolijos vadas ir nuolatinis Helo priešininkas iš agresyvaus jaunuolio išaugo į piratą ir vergų pirklį. Kai Tursgudas pagrobia dvylika Aralueno gyventojų, ketindamas juos parduoti į vergiją, Garniai išplaukia pagalbon... kartu su vienu geriausių Aralueno žvalgų!
GRĮŽKIME TEN, KUR VISKAS PRASIDĖJO... Jie juda tyliai kaip šešėliai. Kopia į neįtikėtinas aukštumas. Šaudo iš lanko taip, kad niekas negali jiems prilygti. Jie yra žvalgai – ir Vilis ketina stoti į jų gretas. Mūšiai su grėsmingais priešais, įtemptos dvikovos, didvyriški žygiai ir slapti pabėgimai – visa tai rasite populiarioje knygų serijoje, pristatančioje Aralueno žvalgus – ir Skandijos jūrų vilkus – milijonams skaitytojų visame pasaulyje.
Mielas skaitytojau, džiaugiamės, kad renkatės „Nieko rimto“ knygas. Tikimės, jūsų lentynoje jau ne viena sparnuota karvyte puošta knyga. O ar teko lankytis mūsų internetinėje svetainėje w w w . N I E KO R I M TO . lt ? Čia rasite įdomių straipsnių edukacinėmis temomis, interviu su autoriais ir visą leidyklos asortimentą pačiomis geriausiomis kainomis.
Ko rasite apsilankę? • Kokybiškų ir prasmingų knygų vaikams ir paaugliams • Edukacinių žaidimų • CD su dainelėmis ir pasakomis • Puodelių, iš kurių malonu gerti • Įkvepiančių atvirukų
• Originalaus dizaino drobinių maišelių • Kūrybiškų bloknotų • Laikinų tatuiruočių • Atšvaitų, magnetukų, ženkliukų ir kitų mielų smulkmenų
Norite visas „Nieko rimto“ naujienas sužinoti pirmieji? Sekite mūsų „Facebook“ puslapį. Taip kasdien sužinosite karščiausias naujienas. Žiūrėkite mūsų nuotraukas „Instagram“. Čia dalijamės gražiausiomis akimirkomis. Prenumeruokite naujienlaiškį. Tris kartus per savaitę siunčiamuose naujienlaiškiuose pristatome svarbiausias naujienas, supažindiname su autoriais, dalijamės edukacine medžiaga ir rekomendacijomis.
www.niekorimto.lt
s ke n u o k i r
prenumeruok
Fl-36 Flanagan, John Brolija. Medžiotojai / Flanagan, John; iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė. – Vilnius: Nieko rimto, 2017. – 368 p. Australų rašytojas Johnas Flanaganas (g. 1944 m.), lietuvių ir pasaulio skaitytojams pažįstamas iš nuotykių serijos „Žvalgo mokinys“, toliau tęsia jaunųjų skandų karių nuotykius. Garnių brolija, vadovaujama šaunaus ir narsaus Helo, siekia sučiupti piratą Zavaką, pavogusį didžiausią Skandijos brangenybę. Tai nuotykių kupinas žygis, pareikalausiantis drąsos, sumanumo, pasitikėjimo vieni kitais ir tikros draugystės.
Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Nijolė Čijauskienė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 2500 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Helas atsilošė, aplink save matė vien ryžtingus veidus. Dėl to jie čia ir atkako. Dėl to per visas Baltaudres vijosi Zavaką. Dėl to sugriovė Limato sargybos bokštus ir puolė Kranto vartus. Dėl to perplaukė šiurpų Sraujymės Tarpeklį. Tai jų proga grįžti į ankstesnį gyvenimą. Atgauti orumą. Išdidumą. Helas ir jo brolija jau senokai vejasi piratą Zavaką. Dabar svarbiausia – sustabdyti vagį ir jo gaują, kol šie neprikrėtė dar daugiau piktadarysčių. Bus nelengva: Zavakas gudrus ir turi galingų sąjungininkų. Bet ir Garnių brolija šio to verta. Laukia mūšiai, pavojai ir neįtikėtinos gaudynės. Tarptautinio bestselerio „Žvalgo mokinys“ autoriaus Johno Flanagano serijoje „Brolija“ – nuotykiai jūrose, negailestingi piratai ir nepamirštami mūšiai!
Kitos serijos knygos:
ISBN 978-609-441-417-6
Akcijos ir ypatingi pasiūlymai