Drebantis riteris

Kęstutis Kasparavičius Kęstutis Kasparavičius

Ančiukas Antanas pro langą ilgesingai spokso į užtrauktas gražiosios antytės Rudės užuolaidas. Nelengva sužavėti mylimos damos širdį, ypač kai nesi ypatingas gražuolis. Bet štai iš dangaus pradeda leistis baltos snaigės, ateina žiema ir Ančiamiesčio upė pasidengia blizgančiu ledu.

Ei, antytės ir ančiukai, čiupkite pačiūžas ir skubėkit į čiuožyklą! Skubėk ir tu, Antanai, gal tau pasiseks patraukti gražiosios antytės dėmesį.

Kas, kad nemoki it vėjas skrieti ledu ir neturi žvilgančių plunksnų, juk svarbiausia ne grožis, o gera ir kilni širdis.

DR E BANTI S R I T E R I S

ISBN 978-609-441-261-5

9 786094 412615

D R E BA N T I S R ITER IS

D R E BA N T I S R ITER IS

Bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos integralios bibliotekų informacinės sistemos (LIBIS) portale ibiblioteka.lt Antrasis leidimas © Tekstas ir iliustracijos, Kęstutis Kasparavičius, 2014 © Leidykla „Nieko rimto“, 2024 ISBN 978-609-441-261-5

Kęstutis Kasparavičius

D R E BA N T I S R ITER IS

Iliustracijos autoriaus

Vilnius 2024

uvo vėlyvas ruduo, ir nuo medžių virpėdami leidosi paskutiniai sužvarbę lapeliai.

Krisdami jie liūdnai sūpavo tai į vieną, tai į kitą pusę, lyg bandydami sušokti paskutinį valsą, kol galiausiai nuvargę tykiai tūpė į vandenį. Čia juos pasigaudavo upės srovė ir nunešdavo nežinia kur į apniukusią tolumą.

Pro langelį didžiųjų ančių namelyje, atitraukęs nėriniuotą užuolaidėlę, spoksojo ančiukas Antanas.

Jo išraiška nebuvo itin linksma. Suprantama, kur ten džiūgausi, kai už lango be perstojo purškia lietus, o dangų užtemdę pilki debesys.

Antanas liūdnai atsiduso. Net ir kitame upės krante stovinčio antytės Rudės namelio langų užuolaidos buvo aklinai užtrauktos.

Ančiamiestis buvo įsikūręs abipus vingiuotos upės krantų ir vasarą būdavo net labai triukšmingas. Čia nuolat girdėjai linksmą kvaksėjimą ir besiturškiančių vandenyje ančių klegesį.

Bepigu vasarą. Užsigeidęs šoki į upę ir plauki sau kur nori. Na, kad ir pas kaimynę antytę Rudę, jeigu tik ši teikiasi priimti į svečius.

Išlipęs į krantą tik pasipurtai ir jau sausas.

Gali net nuplaukti į netoliese prie tos pačios upės įsitaisiusį Žąsiamiestį. Tik, aišku, per dažnai ten rodytis neverta, nes tos žąsys ne visada būna draugiškai nusiteikusios.

Kitas dalykas, kai ateina ruduo. Iššokus iš vandens reiktų drėgną uodegėlę labai ilgai džiovinti prie židinio.

O šlepsėti purvinu ir slidžiu krantu, kai taip šalta, irgi menkas malonumas.

Ir štai vieną dieną iš dangaus pradėjo leistis lengvos baltos snaigės.

Iš pradžių viena, paskui kita, už jos dar kelios. O galiausiai jau visas dangus mirgėte mirgėjo nuo besileidžiančių baltutėlių snaigių.

– Vaje, – apsalęs iš laimės sušnibždėjo Antanas, – nejaugi žiema atėjo!

Nieko nelaukęs užsimetė savo šiltąjį švarkelį, kaklą apsivyniojo šaliku ir nušlepsėjo į kiemą.

Antanas užvertė galvą ir, matant tas krintančias iš dangaus snaiges, jam atrodė, kad ir pats skrenda. Vis aukštyn ir aukštyn...

Kai po kurio laiko atsitokėjo ir apsidairė, pastebėjo, kad kitame krante antytės Rudės namelyje suvirpėjo užuolaidėlės. Kituose nameliuose irgi.

Bet kadangi artėjo vakaras ir pradėjo temti, Antanas šmurkštelėjo pro duris namo.

Praėjo savaitė. Naktį smarkiai spūstelėjo šaltis, ir kitą rytą upė jau buvo apsitraukusi lygiu blizgančiu ledu.

Antanas, ryte žvilgtelėjęs pro langą, net sparniukus patrynė iš pasitenkinimo.

Dabar tai bus galima nusigauti, kur tik nori, greitai ir smagiai, o svarbiausia – likti sausam.

Ir ne bet kaip nusigauti, o nučiuožti. Mat visos antys namie turi pačiūžas. Vienos medines, o kitos – metalines.

Juk visiems aišku, kad antys – pačios geriausios čiuožėjos pasaulyje.

Nieko nelaukęs, Antanas priklaupė ant kelių ir išsitraukė iš palovio senutėles apdulkėjusias medines pačiūžas.

– O varge, – susirūpinęs sumurmėjo jis, bet, nupūtęs dulkes ir patikrinęs odinių dirželių tvirtumą, jau kur kas linksmiau pridūrė: – Bus geros, juk beveik kaip naujos!

Tiek mažųjų, tiek suaugusiųjų skaitytojų mylimas dailininkas ir rašytojas Kęstutis Kasparavičius, sukūręs daugiau nei penkiasdešimt knygelių vaikams, yra vienas žinomiausių šiuolaikinių lietuvių autorių. Jo veikėjai žavi ne tik Lietuvos, bet ir daugiau nei dvidešimties kitų valstybių vaikus. Dar viena paties dailininko parašyta ir iliustruota jauki bei pamokanti istorija – apie ančiuką Antaną ir jo riterišką poelgį vieną gražią žiemą mažame Ančiamiesčio miestelyje.

Leidyklos „Nieko rimto“ išleistos Kęstučio Kasparavičiaus parašytos ir iliustruotos knygos: „Apie daiktus. Trumpos istorijos“ „Apie gyvūnus. Trumpos istorijos“ „Apie šį bei tą. Trumpos istorijos“ „Sodininkas Florencijus“ „Braškių diena“ „Dingęs paveikslas“ „Kiškis Morkus Didysis“ „Mažoji žiema“

Redaktorė Diana Bučiūtė Korektorė Danutė Ulčinskaitė Maketavo Lina Eitmantytė-Valužienė Tiražas 1000 egz.

Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino „TUKa“ Savanorių g. 137, LT-44146 Kaunas

„Meškelionė“ „Sapnų Katytė“ „Baltasis Dramblys“ „Povandeninė istorija“ „Drebantis riteris“ „Tinginių šalis“ „Kaimynė už kampo“ „Šuniškos dienos“ „Dryžuota istorija“ „Kalėdos! Kalėdos!“ „Žvaigždžių paukštis“

Kęstutis Kasparavičius Kęstutis Kasparavičius

Ančiukas Antanas pro langą ilgesingai spokso į užtrauktas gražiosios antytės Rudės užuolaidas. Nelengva sužavėti mylimos damos širdį, ypač kai nesi ypatingas gražuolis. Bet štai iš dangaus pradeda leistis baltos snaigės, ateina žiema ir Ančiamiesčio upė pasidengia blizgančiu ledu.

Ei, antytės ir ančiukai, čiupkite pačiūžas ir skubėkit į čiuožyklą! Skubėk ir tu, Antanai, gal tau pasiseks patraukti gražiosios antytės dėmesį.

Kas, kad nemoki it vėjas skrieti ledu ir neturi žvilgančių plunksnų, juk svarbiausia ne grožis, o gera ir kilni širdis.

DR E BANTI S R I T E R I S

ISBN 978-609-441-261-5

9 786094 412615

D R E BA N T I S R ITER IS