Kaip veikia lėktuvai

Parašė John Farndon Iliustravo John Paul Iš anglų kalbos vertė Šarūnas Šavėla

Vilnius 2017

Apie 400 m. pr. m. e. kinai sukonstravo vieną pirmųjų sraigtasparnių – bambukinį žaislą.

Turinys O rlai v i s O rlai v i ų

6 i s tori ja

Š i uo lai ki ni ai

8

re i s i ni ai lė ktuv ai

S parnai

10 12

V ald ymo

s kyd as

R e aktyv i ni ai

v ari kli ai

A lte rnatyv ūs V e r ti kalus i s

14

e ne rg i jos š alti ni ai

paki li m as

16 18 20

S rai g tas parni ai

22

B ali onai

24

i r d i ri ž ab li ai

B e pi l oč i ai

orlai v i ai

( d ro nai )

26

R ake tos

28

K e i s ti

30

i šrad i m ai

Ž od ynė li s

31

R od yklė

32

Orlaivis

Keliauti lėktuvu šiandien tapo taip pat įprasta, kaip įšokti į traukinį ar vykti automobiliu.

Vis dėlto akimirka, kai lėktuvas atitrūksta nuo žemės ir pakyla į orą, daugelį žmonių stipriai tebejaudina. Šioje knygelėje aiškinsimės orlaivių paslaptis: kaip sparnai kelia, kaip lakūnas valdo lėktuvą, kodėl kai kurie orlaiviai greičiu pralenkia garsą ir dar daug kitų įdomybių.

Tiesa, prieš pakildami į orą žvilgtelėkime į šių dienų lėktuvus.

Skrydžiu kontrole Oro skrydžių kontrolieriaus užduotis – užtikrinti, kad galybė pakilusių lėktuvų nesusidurtų tarpusavyje. Žemėje jis nuolat stebi radarus ir lakūnams nenutrūkstamai perduoda nurodymus. Tai itin sunki užduotis, mat skrydžių – tūkstančiai, o lėktuvai juda labai greitai.

Manoma, kad šiuo metu pasaulyje esama daugiau kaip 11 000 į orą pakilusių reisinių lėktuvų.

Viena diena padangeje Vieną įprastą 2014 metų liepos mėnesio dieną skrydžių kontrolieriai vien tik Europoje užfiksavo kone 30 000 reisinių skrydžių. Šie lėktuvai iš viso nuskrido per 25 milijonus jūrmylių – tai 998 kartai aplink Žemę arba 104 kelionės į Mėnulį.

8

Nuolatiniai keleiviai Vidutinis amerikietis lėktuvu skrenda du ar tris kartus per metus. Tai galbūt ir neatrodo labai įspūdingai, bet reiškia, kad kasmet jie vyksta į 757 milijonus skrydžių. Iš esmės galite įsivaizduoti visus Čikagos gyventojus, kasdien sulipančius į lėktuvus – toks bendras vaizdas turėtų susidaryti. Visame pasaulyje kasmet skrenda daugiau nei trys milijardai keleivių.

Kiek iš viso orlaiviu?

Pasaulyje šiandien galybė orlaivių!

Gali būti, kad visoje planetoje jų – apie pusė milijono. Kone du trečdaliai darbuojasi JAV. Apie 100 000 – kariniai lėktuvai, apie 20 000 – reisinių ir 50 000 – sraigtasparnių. Kai kurių ekspertų teigimu, 2032 metais keleivinių ir krovininių lėktuvų bus apie 40 000.

Ka paskraidinti?

Sraigtasparniai gali nutūpti net mažiausiose ant aukščiausių pastatų esančiose sraigtasparnių tūpimo aikštelėse. Aukščiausia yra baisiai aukštai – 438,6 metrų aukščio Guangdžou tarptautinio finansų centro pastatas Kinijoje. O Seulas (žr. dešinėje), esantis Pietų Korėjoje, – sraigtasparnių tūpimo aikštelių miestas: ant aukštesnių nei 195 metrų bokštų jų čia yra dvylika.

9

Orlaiviu istorija

Senų senovėje žmonės manė, kad vienintelis būdas skristi – pritvirtintais sparnais mosuoti it paukščiams. Neverta nė sakyti, kas iš to dažnai išeidavo... Galų gale pirmieji sėkmingi skrydžiai įvyko oro balionais. Sparnuotų orlaivių era prasidėjo tada, kai seras Džordžas Keilis (žr. dešinėje) išrado savitą kreivę, standų sparną paverčiančią aerodinaminiu keliamąją jėgą sukuriančiu paviršiumi.

1853

Seras Džordžas Keilis sukonstravo didelį sklandytuvą. Jį pirmą kartą pilotavo… liokajus.

1783

Paryžiuje prancūzų kalbos mokytojas Žanas Fransua Piliatras de Rozjė ir markizas Fransua Lorenas d’Arlandas tapo pirmaisiais žmonėmis, pakilusiais ir sėkmingai skridusiais brolių Mongolfjė karšto oro balionu.

1775 Apie 850 m. e. m.

Išradėjas ispanas iš Kordobos Abas ibn Firnas prisitvirtino dirbtinius sparnus, nušoko nuo uolos ir skrido 10 minučių.

Susilaužė kaklą...

1800

1825 1848

Modelinis Džono Stringfelou ir Viljamo Hensono lėktuvas su… garo varikliu pirmąkart nuskrido devynis metrus.

1782

Prancūzai broliai Mongolfjė išskraidino pirmąjį oro balioną.

Jo keleiviai buvo avis, antis ir gaidys…

10

1850 1852

Anri Žifaras sukonstravo pirmąjį varomą ir pilotuojamą orlaivį su garo varikliu, pripildytu degaus vandenilio.

Baugu!

1896

1947

Daugybę kartų sėkmingai valdytai skraidyklei sudužus, žuvo vokiečių skraidymo pradininkas Otas Lilientalis.

Amerikiečių lakūnas Čakas Jageris eksperimentiniu lėktuvu Bell X-1 pirmą kartą skrido greičiau už garsą.

Apie tai išgirdo visi…

1926

Amerikietis Robertas Hačingsas Godardas pirmasis sukūrė ir skristi paleido skystuoju kuru varomą raketą. Ji įveikė tris kartus už savo aukštį (3 metrus) ilgesnį atstumą.

1927

Čarlzas Augustas Lindbergas atliko pirmąjį savarankišką ir nenutrūkstamą transatlantinį 33,5 valandos trukmės skrydį.

1875

1900

1925

1950

1909

Prancūzų aviatorius Luji Blerijo pirmą kartą lėktuvu perskrido Lamanšo sąsiaurį.

Pakeliui pasiklydo.

1930

Britų inžinierius Frankas Vitlas išrado reaktyvinį variklį, tačiau neišgalėjo jo užpatentuoti.

1903

Kiti Hoke, Šiaurės Karolinoje, Orvilis ir Vilberis Raitai atliko pirmąjį tokį skrydį lėktuvu Flyer, kuris turėjo vidaus degimo variklį, ir… sėkmingai nusileido.

11

.

Rodykle A Airbus A380 (11 p.)

Airlander 10 (25 p.) alternatyvūs energijos šaltiniai (18-19 p.)

B balionai (8, 24 p.) bepiločiai orlaiviai (dronai) (26-27 p.)

D dirižabliai (24-25 p.)

E elektriniai lėktuvai (19 p.) erdvėlaivis (8-29 p.)

F fiuzeliažas (10-11 p.)

J jūra sklendžiantys lėktuvai (30 p.)

K kapitono kėdė (15 p.) keisti išradimai (30 p.)

keleiviai (7, 8, 10-11 p.) kosminė paleidimo sistema (SLS) (29 p.) kvadkopteriai (27 p.)

L lėktuvas skėtis (30 p.)

Lockheed Martin F35 Lightning II (20 p.)

M Multiplane (30 p.)

N nuolatiniai keleiviai (7 p.)

O orlaivių istorija (8-9 p.) oro skrydžių kontrolieriai (6 p.)

P plasnokliai (30 p.) prietaisai (14-15, 30 p.)

R raketos (9, 28-29 p.) reaktyviniai varikliai (9, 10, 16-21, 28 p.)

S saulės lėktuvai (18-19 p.) skraidančios lėkštės (30 p.) skrydis radijo ryšiu (14 p.) sraigtasparniai (4, 7, 22-23 p.) sraigtasparnių tūpimo aikštelės (7 p.) Š šiuolaikiniai reisiniai lėktuvai (10-11 p.)

T turbosraigtiniai varikliai (16 p.) turboventiliatoriniai varikliai (17 p.)

V valdymo skydas (14-15 p.) vertikalus pakilimas ir nutūpimas (VTOL) (20-21 p.) Ž žmogaus energija varomi orlaiviai (HPA) (19 p.)

Apie autorių Džonas Farndonas yra Raskino universiteto Kembridže, Jungtinėje Karalystėje, mokslinis bendradarbis. Jis yra parašęs daugybę knygų apie mokslą, technologijas ir gamtą tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Keturis kartus pateko į galutinį Karališkosios bendrijos jaunimo knygos prizininkų sąrašą. Mokslines istorijas kūrė ir Maskvos politechnikumų mokslo festivalyje.

Iliustratorius Džonas Polas yra įgijęs biologijos bakalauro laipsnį Sasekso universitete, Jungtinėje Karalystėje, taip pat baigė animaciją Vakarų Anglijos universitete. Laisvalaikiu augina aitriąsias paprikas, kuria tvaresnę ateitį ir rūpinasi mažu plastikiniu dinozauru. Vonioje augina tris naminius kalmarus, todėl rašalas atsieina visai nebrangiai...

Paveikslėlių sąrašas (sutrumpinimai: v = viršus; a = apačia; vid. = vidurys; k = kairė; d = dešinė) © www.shutterstock.com: 6 vid., d., 6 ak, 7 vd, 7 ad, 8 vk, 8 vid., 8 vid. d., 9 vk, 9 vd, 9 ak, 9 ad, 17 ad 7 vid., k. Alberto Loyo / Shutterstock.com, 8 vd EtiAmmos / Shutterstock.com, 8 ak Lefteris Papaulakis / Shutterstock.com, 9 vad [kas čia?] John Kropewnicki / Shutterstock.com, 9 vid., d. AlexanderZam / Shutterstock.com, 9 vid., k. Paul Drabot / Shutterstock. com, 16 ad Bocman1973 / Shutterstock.com, 19 vk De Visu / Shutterstock.com, 26 a., vid. thomas koch / Shutterstock.comThe Author

12

13