Leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB).
ISBN 978-609-441-453-4
© Tekstas, Šarūnė Baltrušaitienė, 2017 © Iliustracijos, Edgaras Straukas, 2017 © Leidykla „Nieko rimto“, 2017
Vilnius 2017
Saulės apšviestoje Žaliosios girios proskynoje tėtis zuikis kalbėjosi su sūnumi. – Sūnau, – tarė tėtis suraukęs antakius, piktai įsisprendęs į šonus. – Kiek sykių sakiau į kalną nelipti? – Tik dar kartelį... Dabar tikrai paskutinį, – tikino zuikutis. Ant didžiojo proskynos kalnelio jis šokavo jau dešimtą sykį. – Kodėl neklausai, ką mudu su mama tau sakome! – širdo tėtis. Mama stovėjo atokiau linguodama galvą. – Bet pažiūrėk, koks aš jau didelis, už tave didesnis! – džiūgavo mažylis pačioje viršūnėje. Taip karštai besiginčydami nepastebėjo iš kažin kur išdygusios milžiniškos juodos kranklės, didžiausios pasaulyje. Ir gyveno ji kaip tik čia – Žaliojoje girioje.
pagrobimas
„Šis pūkuotas neklaužada bus puikus žaisliukas mano brangučiams“, – pamanė kranklė, griebė zuikį už sprando ir pakilo aukštai aukštai. 7
„O siaube! – persigando mažylis. – Kas dabar bus?“ Jis dar niekada nebuvo palikęs savo namų. Kur ta siaubūnė jį neša? Ir kaip skaudžiai žnybia jos snapas!.. – Paleisk mane, bjauri karkse! – ėmė šaukti zuikelis, tabaluodamas visomis keturiomis letenomis ir bandydamas jai įspirti. – Tuoj aš tau parodysiu! Tačiau kranklė mažylio nepaleido. Pažvelgęs žemyn vargšelis pamatė nepažįstamą Žaliosios girios pakraštį. – Paleisk mane, paleisk, sakau, tu!.. – muistėsi zuikis. Staiga jam šovė mintis: „Jei jau negaliu savo jėgomis ištrūkti, gal pavyks ją pergudrauti.“ – Beje, o kuo tu vardu? – Nenervink, – neapsikentusi karktelėjo. O užsičiaupusi suprato, kad snapas tuščias... Tik kuokštelis zuikio pūkų styrojo kampe. „Tuščia jo, – pamanė sau kranklė. – Labai jau spurdėjo, daug vargo būčiau turėjusi...“
9
„Valio, man pavyko!“ – džiaugėsi zuikis. Bet... jis juk krito! Iš didelio aukščio! „Kad taip mokėčiau skristi... – pasvajojo. – Bet juk niekada nebandžiau. Gal pavyktų?“ Ir ėmė zuikis plakti ausimis, kaip matė sparnais mojuojant paukščius, tačiau krito kaip kritęs, skristi nepradėjo. Suplasnojo letenėlėmis, tačiau vis tiek smigo žemyn lyg akmuo. Žemė nesulaikomai artėjo... Tada jis stipriai užsimerkė, iš visų jėgų sumosavo ausimis bei letenomis ir ėmė greitai greitai vizginti striuką uodegėlę. Ir... šleptelėjo ant minkštų žalių samanų. „Puikiai nusileidau, – tarė sau zuikis. – Ir gerai, kad plasnojau, antraip būčiau įsitaisęs tris gerus guzus ant užpakaliuko. O dabar uodegytė sveikut sveikutėlė.“ Tada prisiminė dar kai ką. „Hm, ta zuikių grobikė vardu Nenervink... Koks keistas vardas.“ – Lik sveika, Nenervink! – šūktelėjo jis plėšrūnei. – Daugiau tau į nagus nepakliūsiu!
10
Rašytoja Šarūnė Baltrušaitienė, debiutavusi su knyga „Kariesas, Ėduonis ir Domo dantukai“, savo kūryboje daug dėmesio skiria edukacinėms temoms. „Kaip zuikis jausmus pažino“ – tai linksma, intriguojanti istorija apie kranklės pagrobto zuikelio kelionę namo. Knygelėje, kurią iliustravo dailininkas Edgaras Straukas, mokoma pažinti penkis jausmus: liūdesį, pavydą, baimę, pyktį ir džiaugsmą.
Redaktorė Giedrė Kmitienė Korektorė Eglė Devižytė Maketavo Miglė Dilytė Tiražas 3000 egz. Išleido leidykla „Nieko rimto“ Dūmų g. 3A, LT-11119 Vilnius www.niekorimto.lt Spausdino UAB BALTO print Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius
Kranklė nuskrido – pavojus praėjo, tačiau ką daryti toliau? Namai kitam girios pakrašty, o zuikelis vienas kaip pirštas nepažįstamoje vietoje. vojų. Namai toli, o tamsus miškas pilnas pa Kas pagelbės tokioje nepavydėtinoje situacijoje?
Kurmis? O gal baisioji pelėda?
Leiskitės į nuotykį kartu su zuikiu ir mokykitės įveikti liūdesį, baimę, pavydą ir kaip pyktį
paversti džiaugsmu.
Kita autorės knyga:
ISBN 978-609-441-453-4